Posėdžio stenograma

Pirmadienis, 2008 m. spalio 20 d. - Strasbūras

15. ES ir Australijos keleivių duomenų įrašų (PNR) susitarimo vertinimas – ES keleivių duomenų įrašai (PNR) (diskusijos)

  Pirmininkas. − Kitas klausimas – bendros diskusijos dėl:

– S. in't Veld pranešimo Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto vardu dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento rekomendacijos Tarybai dėl Europos Sąjungos ir Australijos susitarimo dėl oro vežėjų atliekamo Europos Sąjungos pateiktų keleivių duomenų įrašų (PNR) duomenų tvarkymo ir perdavimo Australijos muitinės tarnybai sudarymo [2008/2187(INI)] ir

– klausimo žodžiu (B6-0476/2008), kurį Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto vardu Komisijai pateikė S. in't Veld, M. Roure, P. Bradbourn ir S. Y. Kaufmann (O-0100/2008).

  Sophia in 't Veld, pranešėja. − Pone pirmininke, norėčiau pateikti dar vieną pastabą dėl Tarybos nedalyvavimo, nes savo pranešime ketinau pabrėžti gerą Europos Parlamento ir Tarybos bendradarbiavimą, dialogą, Lisabonos sutarties dvasią ir t. t., tačiau Tarybos šioje diskusijoje nėra. Manau, kad tai yra visiškai gėdinga, nes būtent Taryba formuoja PNR politiką ir reikalauja atsakyti į klausimus, o pati čia nedalyvauja. Taryba viešai iškilmingai pasižadėjo įtraukti Europos Parlamentą, tačiau dabar matome, ko Tarybos pažadai yra verti – jie nieko neverti. Manau, kad tai yra viešas ne Europos Parlamento, bet piliečių, kurie turi teisę gauti atsakymus ir matyti skaidrų sprendimų priėmimą, įžeidimas. Taigi, gerb. Pirmininke, prašom perduoti mano nepasitenkinimą pirmininkaujančios valstybės atstovams.

Tai yra bendros diskusijos dėl ES PNR ir dėl susitarimo tarp ES ir Australijos dėl PNR. Iš esmės tai yra tos pačios problemos, kurios jau buvo iškeltos sudarant susitarimą su JAV ir, vėliau, su Kanada.

Viena iš pagrindinių problemų yra tikslų apribojimas – nes visos kitos problemos kyla būtent iš to – tikslų apribojimo, arba, kitaip tariant, pasiūlymo pagrindimo. Viskas yra blogai su pagrindimu ir viskas yra blogai su tikslų apribojimu. Tuojau viską jums papasakosiu.

Pradėsiu nuo subsidiarumo: Komisija ir Taryba teigia, kad pasiūlymu siekiama suderinti nacionalines schemas. Tačiau tik kelios valstybės narės – berods šiuo metu tokių yra trys – arba turi arba planuoja įdiegti PNR ar panašią sistemą. Todėl pasiūlymu negalima suderinti nacionalinių sistemų, nes jų paprasčiausiai nėra. Visos valstybės narės tiesiog įpareigojamos sukurti tokią sistemą, skirtą PNR duomenų rinkimui. Tai pavadinčiau „politikos plovimu“, nes jei ko nors negalime pasiekti nacionaliniu lygiu, stengiamės pasiekti tai per užpakalines ES duris. Esu labai pro-europietiška, tačiau man tai nepatinka.

Be to, Komisija pasiūlė decentralizuotą sistemą, taigi Europos pridėtinė vertė yra dar neaiškesnė ir tai sukuria neveiksmingą vežėjams taikomų taisyklių ir sistemų kratinį ir labai neskaidrią sistemą piliečiams.

Komisijos pasiūlyme nurodytas tikslas – nustatyti asmenis, kurie yra, arba gali būti, susiję su terorizmu arba organizuotu nusikalstamumu, bei nustatyti tokių asmenų bendrus, sukurti ir atnaujinti rizikos rodiklius, surinkti žvalgybos duomenis dėl su terorizmo veikla susijusių kelionių krypčių ir kitų tendencijų ir naudoti tokius duomenis kriminaliniuose tyrimuose ir terorizmo nusikaltimų ir organizuoto nusikalstamumo baudžiamajame persekiojime.

Komisija savo pasiūlyme teigia, kad ES galėjo įvertinti PNR duomenų vertingumą ir nustatyti jų teikiamas galimybes įstatymų laikymosi užtikrinimui. Tačiau iki dabar mes nematėme jokių konkrečių įrodymų, pagrindžiančių tokį teiginį. Visi iki šiol JAV pateikti įrodymai yra juokingi ir, kalbant atvirai, iš įvairių JAV vyriausybinių agentūrų per pastaruosius metus ar panašiai gauta informacija tik rodo, kad masinis PNR duomenų rinkimas ir apdorojimas yra visiškai nenaudingas.

Buvo atliktas tik vienas JAV PNR sistemos įvertinimas, tačiau nebuvo įvertinti jo rezultatai. Tiesą pasakius, neseniai paskelbtame Vidaus saugumo departamento finansuotame pranešime keliamos pagrįstos abejonės dėl elgesio stebėjimo priemonės naudos nustatant teroristus. Tai nesunku suprasti, nes kaip galima sudaryti rizikingus potencialių teroristų sąrašus remiantis PNR duomenimis? Tai yra akivaizdi nesąmonė. Kaip galima nustatyti, ar kas nors turi blogų ketinimų, remiantis jo telefono numeriu arba kreditinės kortelės numeriu? Kitaip tariant, Komisijos pasiūlyme pateiktas tikslas yra aiškiai netinkamas ir nepagrįstas, tačiau dirbdama Taryba vadovaujasi būtent šiuo pagrindu.

Atrodo, kad Komisija ir Taryba yra susipainiojusios ir nesuvokia ką galima padaryti su PNR duomenimis, ir ko – ne. PNR įrašuose yra labai apibendrinti duomenys, užimantys iki 10 laukų, talpinančių tik pagrindinę informaciją. Taigi yra visiškai neaišku, kaip tokie duomenys galėtų tarnauti didelę riziką keliančių asmenų nustatymui.

Įstatymo vykdymo užtikrinimo institucijos jau turi reikalingas galias gauti PNR duomenis kiekvienu atveju atskirai, kai jos tiria arba persekioja žinomus įtariamuosius ar galimus jų bendrus. Taigi, Komisijos pasiūlymu būtų tiesiog suteikta galimybė panaikinti įpareigojimą gauti orderį ir turėti tinkamą priežastį. Taigi, jei įstatymo vykdymo užtikrinimo institucijoms reikia naujų galių, jos turi parodyti kada ir kur nepakako dabar turimų galimų. Iki šiol niekuomet nebuvo atsakyta į šį klausimą.

Mes jau turime direktyvą dėl API duomenų ir šie duomenys iš tiesų gali būti naudojami asmenų nustatymui bei patikrinimui, ar asmuo yra stebėjimo sąraše. Tačiau su PNR duomenimis to padaryti negalima. Taigi, jei mes turime direktyvą dėl API duomenų, kam mums reikia kažko daugiau? Tai nėra paaiškinta.

Automatinė sisteminė visų keleivių PNR duomenų analizė gali būti naudinga kitiems tikslams, pvz., kovai su narkotikų gabenimu ir nelegalia migracija. Tai gali būti labai teisėti ir tinkami tikslai, tačiau apie juos ir diskutuokime, o ne kalbėkime apie teroristinių išpuolių prevenciją.

Jei Komisija ir Taryba iš tiesų ketina išplėsti pasiūlymą, kad jis apimtų kitus tikslus, kaip minėjau, jos turėtų tai išsamiai paaiškinti dėl kiekvieno nurodyto tikslo, kokią naudą duos PNR duomenys. Kitaip tariant, PNR duomenis galima tikslingai naudoti kai vyksta specifinis konkretus tyrimas. Galima naudoti PNR duomenis automatinei sisteminei analizei, pvz., kovojant su narkotikų gabenimu, tačiau tokiu atveju duomenų saugoti nereikia. Taigi mums reikia tiksliai žinoti, koks yra tikslas.

Čia pereisiu prie, sakykime, teisinio pagrindo klausimo, nes jei skaitėte ES ir Australijos PNR tekstą – tai taikoma ir ES ir JAV susitarimui dėl PNR – ten kalbama ne tik apie kovą su terorizmu ir nusikalstamumu, bet ir apie imigraciją, pavojus visuomenės sveikatai, administracinius tikslus, imigraciją, viešojo administravimo priežiūrą ir atskaitomybę. Tai neturi nieko bendro su kova su terorizmu.

Komisija ir Taryba pasirinko trečiojo ramsčio priemonę pasiūlymui dėl PNR ir susitarimams su kitomis valstybėmis, tačiau trečiasis ramstis yra susijęs su policijos ir teisingumo bendradarbiavimu Europos Sąjungoje. Jis nėra susijęs su saugumu kitose valstybėse.

Komisija gali argumentuoti, kad pvz., teikdami duomenis amerikiečiams, australams ir pietų korėjiečiams netiesiogiai gausime naudos saugumo prasme. Tai gali būti tiesa, tačiau tokiu atveju norėčiau suprasti, kur patenka visuomenės sveikata. Kur patenka imigracija? Kur patenka viešojo administravimo priežiūra ir atskaitomybė? Šie dalykai nėra su tuo susiję.

Nesigilinsiu į visas kitas įgyvendinimo smulkmenas, tačiau pirmiausia reikia atsakyti į tikslo ir pagrindimo klausimą, nes teiginys, kad tai buvo labai naudinga kovai su terorizmu, iki šiol nėra pagrįstas: mes vis dar laukiame įrodymų ir labai norėčiau juos turėti. O jei įrodymų nebus, turėtume dar kartą persvarstyti pasiūlymą.

  Jacques Barrot, Komisijos pirmininko pavaduotojas. − (FR) Pone pirmininke, gerbiami nariai, jau girdėjome energingą kaltinamąją kalbą. Nežinau, ar atsakysiu į visus klausimus, tačiau pirmiausia noriu padėkoti jums, gerb. S. in’t Veld, už suteiktą galimybę diskutuoti dėl birželio 30 d. tarp Australijos ir Europos Sąjungos sudaryto PNR susitarimo.

Šis susitarimas yra šių metų kovo mėn. prasidėjusių derybų, kurias vykdė pirmininkaujanti Slovėnija ir prie kurių prisidėjo Komisija, vaisius. Šis susitarimas galioja septynerius metus. Juo siekiama suteikti teisinę apsaugą Europos Sąjungos oro transporto vežėjams ir rezervavimo sistemoms, kai perduodami PNR duomenys Australijos muitinės tarnybai, ir užtikrinti atitikimą ES teisės aktams dėl duomenų apsaugos.

Šiame susitarime yra svarbių įsipareigojimų, kuriais atsižvelgiama į duomenų apsaugos srities aspektus, asmenų teises prieiti prie pagal susitarimą saugomų duomenų ir į asmenų teises, nepaisant jų pilietybės, teikti skundus Australijos privatumo apsaugos komisarui dėl būdo, kuriuo buvo apdoroti tų asmenų duomenys.

Parlamentas visuomet palankiai vertino PNR duomenų perdavimą pagal vadinamąją „eksportavimo sistemą“. Po pereinamojo laikotarpio PNR duomenys bus perduoti Australijos muitinei naudojant tik šią „eksportavimo sistemą“. Kitaip tariant, Australijos muitinės tarnyba neturės įgalioto priėjimo prie šių duomenų tiesiogiai iš duomenų bazių. Be to, susitarime nustatyti svarbūs saugikliai dėl PNR duomenų saugojimo, tų duomenų perdavimo kitoms agentūroms ar trečiosioms šalims bei pateiktos aiškios nuorodos, kokiais tikslais tokie duomenys gali būti naudojami.

Kalbant apie PNR duomenų tikslą, reikia pasakyti, kad projekto rekomendacijoje tvirtinama, kad tai yra nesuderinama su Europos konvencijos dėl žmogaus teisių 8 straipsniu. Atsakydamas turiu pasakyti, kad susitarime nustatyta, kad PNR duomenys gali būti naudojami trims tikslams, kurie yra nurodyti. Tai yra kovai su terorizmu ir susijusiais nusikaltimais, kovai su tarptautinio pobūdžio sunkiais nusikaltimais – įskaitant organizuotą nusikalstamumą – ir, trečia, kovai su asmenų slėpimusi nuo arešto ar įkalinimo už anksčiau minėtus nusikaltimus. Jei taip norite, manau, kad šiuo atveju galite sakyti, kad tikslai buvo apibrėžti.

Aiškumo sumetimais, susitarime taip pat teigiama, kad PNR duomenys gali būti apdorojami kiekvienu atskiru atveju, kai reikia apsaugoti gyvybiškai svarbius susijusio asmens interesus. Aiškumo sumetimais, susitarime taip pat teigiama, kad PNR duomenys gali būti apdorojami kiekvienu atskiru atveju, kai to reikia pagal teismo sprendimą, pvz., tuo atveju, kai turėtų būti įvertinti duomenys, siekiant įsitikinti, kad PNR duomenys apdorojami laikantis Australijos žmogaus teisių teisės.

Norėčiau jums pasakyti, kad ateityje pasirūpinsiu, kad Parlamentas irgi dalyvautų tokiose derybose, nes puikiai žinau, kad yra būtina jus tinkamai informuoti. Taigi man atrodo, kad buvo gautos tam tikros garantijos dėl duomenų tikslo, duomenų naudojimo ir duomenų saugojimo skaičiaus. Tokiomis aplinkybėmis stengiausi būti objektyvus ir vis tik manau, kad šis susitarimas buvo būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad turime noriai bendradarbiaujantį partnerį, turintį duomenų apsaugos instituciją, tikrai manau, kad turime priežasčių tikėtis, jog šis susitarimas bus taikomas visapusiškai laikantis duomenų apsaugos.

Dabar pereisiu prie svarbiausio, jei galiu taip sakyti, klausimo, tai yra prie jūsų užduoto klausimo žodžiu, kuriame labai aiškiai nurodyta visa PNR problema. Tarptautinis terorizmas ir nusikalstamumas yra rimta grėsmė ir PNR duomenų rinkimas ir analizė iš tiesų tapo veiksmingu kovos su terorizmu ir nusikalstamumu įrankiu. PNR duomenys iš esmės yra komercinė informacija, kurią keleivis savanoriškai perduoda vežėjui. Tai yra informacija, kurią renka vežėjai dirbdami su savo rezervacijos sistemomis.

Pastaruoju metu kai kurios valstybės pradėjo reikalauti iš savo vežėjų, kad jie perduotų savo PNR duomenis valstybei kovos su terorizmu ir rimtais nusikaltimais, pvz., žmonių ir narkotikų kontrabanda, ir tokių nusikaltimų prevencijos labui. Taip elgiasi šios valstybės: Jungtinės Amerikos Valstijos, Kanada, Jungtinė Karalystė, Australija, Naujoji Zelandija ir Pietų Korėja. Šios, pradėjusios reikalauti, kad vežėjai teiktų PNR duomenis, valstybės daugiausia yra trečiosios šalys, išskyrus Jungtinę Karalystę.

Kai kurios valstybės narės – Prancūzija, Danija, Švedija ir Belgija – pradėjo arba svarsto galimybę pradėti teisėkūros procesus, siekdamos to paties tikslo. Keletas kitų valstybių pradėjo svarstyti PNR duomenų naudojimą. Tačiau mes kol kas esame pradiniuose etapuose.

Turėtume atsižvelgti į tai, kad PNR duomenys yra tiesiog įrankis, kurį gali naudoti teisėsaugos institucijos kartu su kitais įrankiais ir informacija, nes jūsų užduotas klausimas, siekiant sužinoti tokio panaudojimo naudingumą, gali būti suprastas tik taip: kaip policijos institucijos naudoja PNR duomenis kartu su kitomis priemonėmis.

Aišku, yra pakankamai sudėtinga tiksliai suvokti, koks yra PNR duomenų naudingumas. Nepaisant to atrodo, kad tam tikrose PNR duomenis naudojančiose valstybėse, toks duomenų naudojimas iš tiesų tapo naudingu kovos su terorizmu ir nusikalstamumu ginklu. PNR sistemas kiekvienoje valstybėje vertina valdžios institucijos. Tokių vertinimų rezultatai iš esmės yra teigiami ir patvirtina, kad PNR sistemų naudojimas buvo veiksmingas.

Rengdama savo pasiūlymą dėl Europos PNR, Komisija artimai bendradarbiavo su valstybių narių policijos institucijomis. Komisija buvo aiškiai patenkinta įrodymais, kuriuos pateikė valstybės narės. Dauguma įrodymų yra pagrįsti konfidencialia informacija ir jos negalima skleisti atvirose diskusijose. Parlamentas buvo surengęs klausymą dėl PNR, kuriame keturios valstybės narės ir trys trečiosios šalys pristatė savo PNR duomenų naudojimą ir paliudijo tokio naudojimo sėkmingumą. Tačiau atsižvelgiant į tokios informacijos konfidencialų ir jautrų pobūdį, minėtas klausumas buvo surengtas in camera.

Norėčiau tarti keletą žodžių apie automatinės analizės metodus, nes tai yra tikra problema. Tiesa, kad PNR paprastai analizuojami automatiškai remiantis rizikos rodikliais, tačiau privalau pabrėžti štai ką: Komisija nori užtikrinti, kad remiantis vien tik tokio tipo automatine analize niekuomet nebus priimtas sprendimas, turintis tiesioginį poveikį asmeniui. Automatinės analizės rezultatus dar kartą rankiniu būdu įvertins pareigūnas specialistas.

Komisijos pasiūlyme siūloma, kad PNR duomenys turėtų būti naudojami kovai su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu, ypač narkotikų ir žmonių kontrabanda, ir jų prevencijai, t. y. tam tikslui, kurį pripažinti jūs, be abejonės, esate pasirengę. Turėčiau pasakyti ir tai, kad PNR gali būti naudingi kovojant su kitomis rimtų nusikaltimų rūšimis, kurios nėra susiję su organizuotų nusikaltimų pasauliu. Nepaisant to, proporcingumo dėlei pasiūlymą apribojome iki organizuoto nusikalstamumo.

Kai kurios valstybės narės mano, kad PNR duomenys galėtų bendrai būti naudojami kovojant su nelegalia imigracija, apsaugant visuomenės sveikatą ir didinant oro transporto saugumą. Kovoje su nelegalia migracija PNR būtų naudingi, nes remiantis jais, iš tiesų, duomenis parengti galima greičiau, nei naudojant API duomenis. Oro transporto saugumo srityje PNR gali būti naudingi, jei remiantis PNR sistema, atsirastų galimybė į orlaivį neįleisti nusikaltėlių ir potencialių teroristų, tačiau į Komisijos pasiūlymą nėra įtrauktos tokios galios.

Visuomenės sveikatos požiūriu PNR galėtų būti naudingi užkertant kelią galimai epidemijai. Jei sužinoma, kad keleivis užsikrėtė liga, kuri gali sukelti epidemiją, pasinaudojus PNR, galima informuoti visus kitus tuo lėktuvu skridusius žmones ir jiems patarti atitinkami elgtis. Šiuo atveju vėlgi Komisijos pasiūlyme nenueita taip toli, nes trūko įrodymų dėl proporcingumo. Man gaila, kad negaliu su jumis visiškai sutikti, tačiau man atrodo, kad pasiūlyme nurodyti tikslai yra pakankamai tikslūs, kad būtų galima sukurti visų mūsų norimus teisinius saugiklius.

Jūs taip pat iškėlėte subsidiarumo klausimą ir klausėte, ar reikėjo Europos iniciatyvos. Komisija mano, kad šis Europos Sąjungos pasiūlymas yra būtinas. Trys valstybės narės jau priėmė nacionalinius teisės aktus dėl PNR duomenų; keletas kitų valstybių narių jau naudoja PNR duomenis kitais būdais. Šių sistemų palyginimas atskleidžia daug skirtumų įpareigojimų nustatymo oro transporto vežėjams ir panaudojimo tikslų požiūriu.

Tokie skirtumai padaro keleivių gyvenimą sudėtingesniu ir, be abejo, sukelia problemų vežėjams. Todėl pasiūlymu ketinama suderinti vežėjų atsakomybę ir nustatyti taisykles valstybių narių vykdomam PNR duomenų panaudojimui. Be to, reikalaujama, kad PNR atitiktų mūsų duomenų apsaugos priemones.

Be to, šis pasiūlymas sudarys sąlygas veiksmingesniam policijos pajėgų bendradarbiavimui. Svarbiausia, Komisija mano, jog šiais mūsų laikais tarptautinis terorizmas ir nusikalstamumas kelia rimtą grėsmę ir kad reikia imtis šių priemonių sprendžiant minėtas problemas, tačiau būtina visapusiškai laikytis žmogaus teisių ir pagrindinių teisių.

Jūs taip pat iškėlėte klausimą dėl mūsų pasirinkto duomenų rinkimo decentralizuoto būdo, sakydama: „Iš tiesų, ar tai nebus tas atvejis, kad rinkdamiesi decentralizuotą sistemą, prarasime priežiūros galias?“. Konsultacijų su valstybėmis narėmis metu Komisija išnagrinėjo centralizuotos sistemos alternatyvas. Jas palyginus su decentralizuota sistema tapo aišku, kad PNR duomenų apdorojimui reikia naudoti informaciją, kurios šaltinis yra labai jautrus. Dėl šios priežasties valstybės narės nenorėjo dalytis tokia informacija per centralizuotą Europos PNR sistemą.

Teisybė, kad centralizuota sistema būtų ne tokia brangi ir turėtų tam tikrų pranašumų, tačiau dėl politinių priežasčių pasirinkome decentralizuotos sistemos alternatyvą. Duomenų apsaugos požiūriu, decentralizuota sistema taip pat sudaro sąlygas kiekvienai valstybei narei sukurti savus duomenų prieigos ir keitimosi jais saugiklius.

Baigdamas, gerb. Pirmininke, noriu atsiprašyti, kad kalbėjau taip ilgai, tačiau tai yra svarbus klausimas, susijęs Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų su demokratijos priežiūros funkcijos vykdymu. Be abejo, Komisija žino, kad pasiūlymas bus tvirtinamas pagal konsultavimosi procedūrą. Komisija nori artimai bendradarbiauti su jumis, t. y. su Parlamentu. Procedūroje aktyviai dalyvaus nacionaliniai parlamentai, kadangi pasiūlymą svarsto arba svarstys dauguma nacionalinių parlamentų. PNR sistemoje dalyvaus duomenų apsaugos institucijos ir jos bus atsakingos už nepriklausomą šių sistemų priežiūrą.

Štai kodėl, gerb. S. in’t Veld, pripažįstu, kad jūsų prieštaravimai yra rimti. Sąžiningai stengiausi kiek galima geriau į juos atsakyti. Nepaisant to, manau, kad šie Europos pagrindai yra naudingi, jei nenorime, kad visos valstybės narės imtųsi visiškai skirtingų PNR iniciatyvų ir rizikuotų nesilaikyti tam tikro duomenų apsaugos taisyklių skaičiaus.

Kalbant apie naudingumą, reikia pasakyti, kad iš tiesų privalome apibrėžti panaudojimą ir privalome didelį dėmesį skirti tinkamam šių duomenų panaudojimui, tačiau labai svarbu ir tai, kad kovojant su organizuotu nusikalstamumu mums būtina veikti efektyviau ir esu linkęs manyti, kad negalime praleisti progos pasinaudoti dar viena galimybe. Štai ką galiu pasakyti atsakydamas į jūsų pastabas, kurių klausiausi labai atidžiai.

  Pirmininkas. − Norėčiau labai padėkoti pranešėjai už jos pristatymą ir išsamų paaiškinimą. Taip pat noriu informuoti pranešėją, kad nors dėl darbotvarkės sprendimą priima Europos Parlamentas, ją siūlo Pirmininkų sueiga. Priimant sprendimą dėl to, kur kiekvienas klausimas bus patalpintas, kartu nusprendžiama ir tai, dalyvaus Tarybos atstovas, ar ne. Pirmininkų sueigoje nebuvo jokio pasiūlymo šį klausimą nagrinėti kurią nors kitą dieną, o ne pirmadienį. Kaip taisyklė, Tarybos atstovai mūsų diskusijose pirmadieniais nedalyvauja. Todėl jei pranešėja turi kokių nors pastabų dėl šio klausimo, siūlau jas pateikti savo frakcijos vadovui, kuris galėjo pakeisti šią padėtį, tačiau taip nepadarė. Taigi, nors šiandien nedalyvauja joks Tarybos atstovas, tai nereiškia, kad yra negerbiamas Europos Parlamentas. Tokio nedalyvavimo priežastys yra procedūrinės.

  Sophia in 't Veld (ALDE). - Pone pirmininke, noriu trumpai į tai atsakyti, nes manau, jog dalyvavimas yra mandagumo ir Tarybos politinio suinteresuotumo klausimas ir esu tikra, kad jie galėjo skirti vieną ministrą, kuris dalyvautų. Per pastaruosius du mėnesius turėjome diskusijų, kuriose Taryba dalyvavo, tačiau išvyko diskusijoms įpusėjus.

Manau, kad tai yra nepriimtina ir ne aš turiu apie tai informuoti savo frakciją. Mūsų Parlamento vadovai turi perduoti mūsų nepasitenkinimą Europos Sąjungai pirmininkaujančiai valstybei.

  Pirmininkas. − Labai ačiū. Atkreipiau dėmesį į jūsų nepasitenkinimą, tačiau prašom visus savo nusiskundimus adresuoti savo frakcijos vadovui, kuris galėjo imtis veiksmų, kad šis klausimas būtų nagrinėjamas dalyvaujant Tarybos atstovui, tačiau taip nepadarė. Neuždaviau jokių klausimų pranešėjai, tačiau suprantu, kad ji pareiškė savo nepasitenkinimą.

  Philip Bradbourn, PPE-DE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, be abejonės, keleivių vardų įrašai nėra naujas aviacijos saugumo sumanymas. Jau daug kartų anksčiau šis Parlamentas diskutavo dėl jo trūkumų ir naudos.

Kalbant bendrai, man didžiausią susirūpinimą kelia – nežiūrint to, ar sistema yra sukurta tarp JAV, Kanados, Australijos ar vien tik ES pagrindų sistema – tokie klausimai: kas naudos tuos duomenis, kam jie bus naudojami ir kaip jie bus apsaugoti? Mano nuomone, PNR sistemos yra vertingas kovos su terorizmu įrankis, tačiau privalome užtikrinti, kad sistema netaptų dar vienu įrankiu, skirtu saugoti duomenis apie piliečius. PNR tikslas turėtų būti kova su terorizmu ir turiu pasakyti – man labai gaila taip sakyti – kad savo įžanginėje kalboje Komisijos narys neįtikino manęs, kad bus nustatytas tikslo apribojimas, kurio mes visi siekiame. Tikslas turėtų būti ribojamas iki organizacijų, kurių uždavinys yra kova su terorizmu Kovos su terorizmu priemonės negali tapti visų asmens duomenų rinkimo sistemos pateisinimu. Iš esmės, privalome užtikrinti, kad tokios sistemos bus naudojamos tam, kam jos skirtos, t. y. padės saugumo tarnyboms ir bus nukreiptos į didžiausią grėsmę keliančius asmenis.

Džiaugiuosi dėl PNR sistemų, kaip vienu iš mūsų kovos su terorizmu būdų, tačiau taip pat manau, kad turime būti lankstūs derėdamiesi su trečiosiomis šalimis. Privalome atsižvelgti į svarbų ES piliečių duomenų apsaugos klausimą ir tai, ar – ir kokiu būdu – tokie duomenys perduodami kitiems.

Taigi raginu šį Parlamentą į PNR žiūrėti rimtai, kaip į pasaulinės priemonės, skirtos apsaugoti mūsų padanges, dalį. Jei mes šią priemonę naudosime proporcingai ir sumažinsime netinkamo panaudojimo galimybes, PNR bus gyvybiškai svarbi priemonė, padedanti apsaugoti nekaltą keleivį ir sužlugdyti potencialų teroristą. Baigdamas noriu pasakyti, ką kartoju nuolat: tokios sistemos man leistų jaustis saugesniam, kai esu 35 000 pėdų aukštyje.

  Roselyne Lefrançois, PSE frakcijos vardu. – (FR) Pone pirmininke, šiandien diskutuojame dėl dviejų susijusių klausimų: Europos Sąjungos ir Australijos susitarimo dėl keleivių duomenų įrašų (PNR) perdavimo ir dėl Europos PNR sistemos sukūrimo. Su Australija pasiektas susitarimas mums atrodo daug priimtinesnis už su kitomis ne ES valstybėmis sudarytus susitarimus. Ypač džiugina tai, kad duomenys bus anonimiški ir kad duomenų perdavimui ir tolesniam naudojimui nustatyti apribojimai.

Taip pat labai džiaugiamės dėl to, kad Australijos valdžios institucijos pritarė, jog yra neverta rinkti jautrių duomenų, pvz., apie lengvatas maistui. Tačiau vis dar yra tam tikrų aspektų, keliančių mums susirūpinimą, nes nelabai gerai apibrėžtas tikslas, kuriam minėti duomenys gali būti naudojami. Be to, mūsų nuomone, duomenų saugojimo laikas yra per ilgas ir reikalaujama per daug duomenų.

Galiausiai manau, kad yra gyvybiškai svarbu aiškiau apibrėžti duomenų apsaugą, kuri bus taikoma Europos piliečiams. Taip pat raginame Tarybą ir valstybes nares įdiegti demokratinę kontrolę, t. y. prieš užbaigiant susitarimus, įtraukti Europos Parlamentą.

Susitarimo su Australija metu kilusios problemos atskleidė problemas, su kuriomis susiduriame kurdami Europos PNR sistemą. Negalime būti patenkinti tuo, kad pildome ne ES valstybių prašymus. Europos Sąjunga turi rodyti pavyzdį ir tęsti savo tradicinę piliečių privataus gyvenimo apsaugą. Atsisakome Europos Sąjungos atveju paprasčiausiai patvirtinti susitarimą dėl PNR, identišką pasirašytajam su Jungtinėmis Valstijomis. Mums reikia viešų diskusijų, kad įsitikintume, ar PNR duomenų panaudojimas yra tikrai naudingas ir jei taip, tai kokiomis sąlygomis.

  Sarah Ludford, ALDE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, kaip suprantu atsirado nauja Tarybai pirmininkaujančiai valstybei taikoma taisyklė – pirmadieniais jie nepasirodo! Kadangi į Strasbūrą atvykstu tik protestuodama, labai norėčiau, kad tokia taisyklė būtų taikoma ir man.

Kaip sakė pranešėja, PNR duomenų naudojimo schemos yra neaiškios ir teisiškai nesaugios, todėl kyla rizika, kad atrodysime kaip sekimo valstybė žiūrinti savų tikslų. Man ypač didelį susirūpinimą kelia duomenų gavimo praktika ir elgesio ir tapatybės nustatymas. Nė nekalbant apie teisėtumo ir veiksmingumo klausimus, nerimauju dėl to, kad nutiks asmeniui, kuriam bus nuspręsta skirti dėmesį.

Taip gali nutikti, pavyzdžiui, vien tik dėl to, kad asmuo turi pažįstamų, kuriais domisi policija. Komisijos pirmininko pavaduotojas J. Barrot sako, kad teisėsaugos veiksmų negalima imtis, remiantis vien tik automatine atranka, tačiau kas bus, jei kas nors bus išskirtas kaip galintis kelti susidomėjimą? Turime būti visiškai užtikrinti, kad vėliau tokie pėdsakai bus ištrinti.

Dalijantis duomenimis ir juos saugant negalima atmesti ir blogos lemties ir atsitiktinumo rizikos, kaip tai nutiko Maherui Arrarui, kuris buvo sulaikytas JFK oro uoste ir buvo kankinamas septynis mėnesius.

  Kathalijne Maria Buitenweg, Verts/ALE Group frakcijos vardu. – (NL) Pone pirmininke, norėčiau pareikšti savo pastabas dėl P. Bradbourno pasisakymo. Neesu prieš keleivių duomenų įrašus (PNR) per se, nors susidaro panašus įspūdis. Svarbu yra tai, ir dėl to aš visiškai pritariu pranešėjai, kad reikia labai atidžiai žiūrėti, kaip galima geriausiai panaudoti šią priemonę ir kaip iš tiesų yra apibrėžtas naudingumas ir poreikis.

Čia norėčiau Komisijai pateikti kitą pasiūlymą. Komisijos narys J. Barrot teigė, kad jam labai patiktų dirbti su Europos Parlamentu, ir dėl to džiaugiuosi, tačiau kalbant apie naudingumą ir poreikį dar turime ką nuveikti ir, mano manymu, būtent šie klausimai yra svarbiausi diskusijose tarp Komisijos, Tarybos ir Parlamento šia tema.

Komisijos nary, sakėte, kad turite visą krūvą vertinimų, kurie rodo aukštą naudingumo lygį. Kiek sužinojau perskaitęs medžiagą šia tema, daugiausia informacijos teikiama apie migraciją ir sprendžiamos kitos problemos, tačiau, kiek žinau, tai neduoda jokios naudos kovai su terorizmu. Tačiau džiaugiuosi, kad tai aptariame kartu.

Todėl siūlau atlikti tyrimą: kardu susėdę nustatytume tyrimo objektą ir gavę tyrimo rezultatus juos nuodugniai aptartume. Iš principo mes nesame nusistatę prieš PNR principą, tačiau norime, kad įrašai būtų apdorojami atsargiai, laikantis mūsų privatumo politikos principų. Tikiuosi, kad norite tam pritarti. Gal galėtume pareikšti savo nuomonę apie tai?

Kalbant apie jūsų susitarimą su Australija, reikia pasakyti, kad jis gali būti parengtas geriau už kitus susitarimus, pvz., lyginant su susitarimu su Jungtinėmis Valstijomis, tačiau noriu paklausti štai ko: kokie dar susitarimai yra rengiami? Ką tik sakėte, kad nepaisant nieko, jokie duomenys negali patekti į represinių institucijų rankas. Todėl galiu daryti prielaidą, kad mes niekada nesiderėsime su Rusija ar Kinija. Ar galėtumėte tai patvirtinti ir galbūt mums pateikti sąrašą valstybių, su kuriomis vyksta derybos, nes kitaip apie tai vėl sužinosime tik praėjus keliems mėnesiams po fakto?

  Giusto Catania, GUE/NGL frakcijos vardu. – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, Komisijos narys J. Barrot savo pasisakymu neįtikino manęs, kad naudojant PNR duomenis galima gauti apčiuopiamą naudą. Vis dar nėra aiškių įrodymų, kad tokie duomenys gali tikrai prisidėti prie kovos su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu.

Tiesą pasakius, karštligiškai stengiantis nustatyti įtariamus teroristus, visi tapo įtariamaisiais. Manau, kad reikia išsiaiškinti tam tikrus aspektus dėl duomenų, kurie bus surinkti, naudojimo ir tvarkymo būdo. Nes mes dažnai matome – iš mūsų turimos informacijos – abejotiną ir neatsargią veiklą, kai duomenys dažnai siunčiami iš rankų į rankas ir ne visada perduodami teisingai.

Mano nuomone, toks noras prievarta išgauti informaciją nepadeda apsaugoti mūsų duomenų. Netinkamas pirmenybės suteikimas saugumui laisvės atžvilgiu dažnai lėmė mūsų teisių apsaugos panaikinimą.

  Carlos Coelho (PPE-DE). – (PT) Pone pirmininke, noriu kalbėti apie susitarimą su Australija ir pasveikinti S. in ‘t Veld su jos puikiai atliktu darbu rengiant pranešimą. Taip pat noriu pasveikinti J. Barrot su Europos Komisijos sėkmingai atliktomis derybomis. Susitarimas su Australija iš esmės yra teigiamas. Tai yra geras pavyzdys, kaip nuo pradinių diskusijų PNR klausimu buvo nueitas visas ilgas kelias. Europos Parlamentas manė, kad negalima perduoti PNR duomenų, jei nebus pateiktos garantijos, kad tie duomenys bus tinkamai apsaugoti ir bus laikomasi galiojančių Bendrijos taisyklių.

Šiuo susitarimu atsižvelgiame į daugumą mums susirūpinimą kėlusių aspektų ir užtikrinama tinkama duomenų apsauga: pirma, dėl to, kad Australijos teisė apsaugos Sąjungos piliečių privatumą; antra, dėl to, kad planuojama sistema užtikrins, jog asmenys, nepriklausomai nuo jų pilietybės ar gyvenamosios šalies, galės pasinaudoti savo teisėmis ir naudotis konfliktų sprendimo priemone, netgi įskaitant galimybę sustabdyti duomenų siuntimą, jei duomenų apsaugos institucijos pažeidžia susitarimą; trečia, dėl to, kad nustatytas įpareigojimas dėl bendro persvarstymo, dalyvaujant duomenų apsaugos institucijoms ir ketvirta, dėl to, kad jautrių duomenų atveju mane džiugina tai, kad muitinė aiškiai nurodė, kad jie nenori ir jiems nereikia jautrių duomenų. Sutinku su S. in ‘t Veld, kad tai yra geras pavyzdys kitoms valstybėms.

Tačiau, gerb. J. Barrotai, galiu tik apgailestauti, kad nei Taryba, nei Komisija nesilaikė savo plenarinės sesijos metu duoto pažado šiuo klausimu artimai bendradarbiauti su Europos Parlamentu. Girdėjau, kaip J. Barrot sakė, jog taip nebebus ateityje, tačiau, tiesą pasakius, turime dar vieną susitarimą, kuris pasiektas neinformavus Parlamento nei kai buvo tvirtinami įgaliojimai, ar sudaromas susitarimas. Gyvybiškai svarbu, kad sudarant tokį tiesioginį poveikį pagrindinėms piliečių teisėms turintį susitarimą, būtų užtikrintas demokratinis teisėtumas. To nepasieksime, jei susitarimą vertinsime a posteriori ir pritarimą turės duoti tik nacionaliniai parlamentai, nes kaip Komisijos narys žino, tokia nacionalinė priežiūra vykdoma tik dešimtyje iš dvidešimt septynių valstybių narių.

Tikimės, kad kol įsigalios Lisabonos sutartis ir Europos Parlamentas galės būti sąžiningai įtrauktas į PNR susitarimų persvarstymo procesą, bus išlaikytas bent sąžiningo institucijų bendradarbiavimo principas. Toks yra mano prašymas.

  Stavros Lambrinidis (PSE). - (EL) Pone pirmininke, kalbėdamas apie Europos PNR, Komisijos nary, jūs pasakėte šokiruojantį teiginį: sakėte, kad savo pasiūlyme atsisakote prašyti informacijos apie į Europą vykstančius užsienio keleivius, kai ta informacija yra susijusi su nelegalia imigracija arba ligomis, nes manote, kad tokios rūšies informacija būtų neproporcinga.

Tai kodėl jūs pasirašėte susitarimą su Jungtinėmis Valstijomis, pagal kurį būtent tokia informacija apie Europos piliečius teikiama JAV administracijai? Iš esmės jūs pripažinote, kad Europos ir Amerikos susitarimas yra Europos proporcingumo teisę pažeidžiantis susitarimas.

Be to, pateikėte dar vieną netikslumą: keletą kartų pakartojote, jog PNR duomenys yra naudingi, neparodant kaip. Tačiau pagal Europos teisę yra būtina, kad tokie duomenys būtų reikalingi, o ne tik naudingi. Jei pasikeitė Europos teisė, tai mus informuokite, o jei nepasikeitė – privalote įrodyti, kad PNR yra reikalingi, o ne tik naudingi.

Australijos klausimu noriu pasakyti, kad koks tikslas yra mums diskutuoti apie susitarimą su Australija dėl PNR, jei tas susitarimas jau pasirašytas ir užantspauduotas. Tai nėra teorinis klausimas. Kaip žinote, Jungtinių Valstijų atveju, dar nespėjus nudžiūti rašalui nuo PNR susitarimo, Jungtinės Valstijos ėmė spausti atskiras Europos valstybes, kad šios teiktų netgi dar daugiau duomenų, nei yra nustatyta PNR susitarime, už tai siūlydamos įtraukti tas valstybes į įžymiąją vizų panaikinimo programą. Tokia informacija ir tokie asmens duomenys buvo reikalaujami nesilaikant nors ir labai silpno, bet vis tik galiojančio, PNR susitarimo apribojimų.

Prieš dvi dienas prašmatnios ceremonijos metu Prezidentas G. Bush įtraukė į programą šešias Europos valstybes, tačiau pareiškė, kad neįtrauks kitų šešių valstybių, įskaitant Graikiją. Aiškus spaudimas tam tikroms Europos valstybėms priimti sąlygas, kurios neatitinka tų valstybių konstitucijos ar teisės aktų, arba dar blogiau – pakeisti savo užsienio politiką pagal trečiosios šalies norą – štai ką mes matėme Graikijos atveju ir Komisija privalo nedelsdama visa tai ištirti, be to, reikalingas ir Tarybos, kurios, deja, jos pačios gėdai, šiandien čia nėra, įsikišimas ir denonsavimas.

  Dumitru Oprea (PPE-DE). – (RO) Būdas, kuriuo bandoma rinkti asmens duomenis siekiant užkirsti kelią galimoms problemoms ar asmeniniams incidentams (kaip J. Barrot sakė: „kova su terorizmu, rimtais nusikaltimais... dalykai, kurie įvyks, o ne dalykai, kurie jau įvyko“) yra akivaizdus žmogaus teisių pažeidimas, jau nekalbant apie šios srities teisės aktų, susijusių su asmens duomenų apsauga ir laisvu tokių duomenų platinimu, nesilaikymą.

Manome, kad kai kas nors sprendžia už kitą asmenį, tai arba nuo pat pradžių turėtų būti pripažįstama žmogaus teisių pažeidimu, arba turi būti sutarta, kad toks asmuo turi duoti savo sutikimą ir tik jei nebus keliamas joks pavojus kitų saugumui. Tokia mūsų diskusijose siūloma viduramžių pilies tipo strategija prieštarauja oro uostuose naudojamai strategijai, kur taikomos atviros saugumo sistemos.

  Silvia-Adriana Ţicău (PSE). - (RO) Sprendimas dėl registro, kuriame būtų asmens duomenys, sukūrimo skrydžių iš ES atveju apima ir tokių duomenų perdavimą trečiosioms šalims, su kuriomis Europos Sąjunga pasirašė susitarimus dėl asmens duomenų apsaugos. Komisijos nary, minėjote, kad kai kurios valstybės narės jau įgyvendino specialius nacionalinius teisės aktus. Labai svarbu, kad tokie teisės aktai būtų priimami demokratiniu būdu, t. y. dalyvaujant nacionaliniams parlamentams.

Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad tokie vienos valstybės teisės aktai daro poveikį kitos valstybės narės piliečiams. Pavyzdžiui, į Australiją norintis nuskristi Rumunijos pilietis turi skristi tarptautiniu maršrutu, einančiu per kitą valstybę narę, taigi Rumunijos pilietis turi žinoti tos valstybės teisės aktus ir – labai svarbu – turėtų duoti savo sutikimą dėl jo ar jos asmens duomenų rinkimo ir apdorojimo. Kiek žinau, pagal komitologijos procedūrą Europos Parlamentas turėtų dalyvauti susitarimuose, kuriuos Komisija pasirašo su trečiosiomis šalimis šioje srityje.

  Manfred Weber (PPE-DE). – (DE) Pone pirmininke, norėčiau pateikti dvi trumpas pastabas. Pirma, norėčiau paprašyti mūsų Komisijos nario Vidaus reikalų ministrams perduoti šiandien kartojamą susirūpinimą. Mums buvo pasakyta, kad PNR duomenys suteikia galimybių kovoti su nusikalstamumu. Iš teisų, daug kas šiame Parlamente tai patvirtino. Tačiau mums susirūpinimą kelia štai kas, ar tai yra proporcinga? 10 metų saugome milijonus, netgi milijardus įrašų, kurie galbūt panaudojami tik keletui atvejų. Ar tai proporcinga? Šis klausimas rūpi mums visiems.

Kitas dalykas, kurį noriu pasakyti, yra tai, kad nesuprantu, kodėl kalbame apie Europos PNR sistemą. Turimame pasiūlyme kalbama ne apie Europos PNR sistemos, o apie 27 nacionalinių PNR sistemų vystymą. Jei valstybės narės turi tokį didžiulį poreikį šiai priemonei, kad galėtų kovoti su nusikalstamumu, tai siūlytume Vidaus reikalų ministrams eiti į savo nacionalinius parlamentus ir tą priemonę aptarti ir įgyvendinti ten. Diskusijos dėl bendrų duomenų standartų yra vienas dalykas, o privalomų tikslų nustatymas Teisingumo ir vidaus reikalų tarybai yra kas kita. Asmeniškai manau, kad Vidaus reikalų ministrai nesugebėjo šio reikalo „prastumti“ namie nacionaliniu lygmeniu ir nuolat tai bando padaryti per Tarybą. Todėl privalome pasakyti „ne“.

  Bogusław Liberadzki (PSE). – (PL) Gerb. Komisijos nary J. Barrotai, džiaugiuosi, kad turiu galimybę diskutuoti šiuo klausimu su jumis, nors Jūs jau nebesate Komisijos narys transportui. Nepaisant to, man liko daug gerų prisiminimų apie darbą su jumis tuo laikotarpiu. Tačiau keitimosi duomenų klausimu, noriu priminti mūsų diskusijas Transporto ir turizmo komitete, kai svarstėme keleivių saugumo ir asmens duomenų apsaugos, siekiant užkirsti kelią tokių duomenų patekimui į netinkamas rankas, klausimus. Tai yra labai svarbūs klausimai. Būtent todėl manau, kad duomenų skleidimas, aplinkybės, duomenų gavėjai, prieinamumo principas ir tikslai turėtų būti labai svarbūs šio susitarimo aspektai.

Dirbdami su Jungtinėmis Valstijomis esame itin jautrūs. Žinome, kokia svarbi ši šalis yra. Tačiau noriu jus patikinti, kad mes, europiečiai, dažnai esame verčiami jaustis nepatogiai oro uostuose. Privalome to nepamiršti. Ačiū.

  Luis de Grandes Pascual (PPE-DE). – (ES) Pone pirmininke, Komisijos nary, terorizmas ir rimti organizuoti nusikaltimai yra pasaulinis reiškinys. Todėl kovos su šiais reiškiniai priemonės turi būti proporcingos ir veiksmingos.

Atidžiai klausiausi pateiktų atsakymų į klausimus. Tie atsakymai nebuvo visiškai teisingi: iš tiesų, reikia reikalauti garantijų ir tai yra jautrus klausimas. Tačiau tiesa yra ir tai, kad yra visiškai nedovanotina teikti visuotinį ir suderintą atsakymą.

Nesusiję su terorizmu žmonės yra labiau susirūpinę dėl asmeninių garantijų. Man susirūpinimą kelia asmeninės ir kolektyvinės garantijos. Yra gyvybiškai būtina, kad pradėtume ten, kur galime. Jei turime pradėti nuo oro transporto, nes oro transporto vežėjai jau turi tokius duomenis, tuomet tai ir yra ta vieta, nuo kurios turime pradėti.

Mes reikalausime garantijų, įvertinsime apimtį ir pradėsime nuo tarptautinio transporto. Tačiau reikėtų pažymėti, kad vėliau pereisime prie vietinio transporto, nes labai dažnai būna, kad teroristai ateina ne iš užsienio, bet yra užaugę toje pačioje valstybėje. Paklauskite Jungtinių Valstijų ir visų kitų valstybių, nes būtent taip yra ir būtent taip mes turėsime elgtis ateityje.

  Jacques Barrot, Komisijos narys. − (FR) Pone pirmininke, norėčiau padėkoti visiems kalbėjusiems Parlamento nariams ir galiu jus užtikrinti, kad tikrai dalyvausiu šią savaitę vyksiančioje Taryboje ir informuosiu ją apie jūsų pateiktas pastabas.

Pirmiausia norėčiau jums priminti, kad manome, jog negalima ignoruoti PNR sistemos naudos kovai su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu. Keletas iš jūsų tai atvirai pripažino. Taigi, negalime veikti be šios PNR sistemos ir turiu pasakyti, kad už kovą su organizuotu nusikalstamumu atsakingas Komisijos narys nenori nenaudoti naudingų išteklių. Tačiau, kartu privalome šią sistemą naudoti tinkamai ir čia visiškai su jumis sutinku: tikslas ir proporcingumas yra labai svarbūs. Turime laikytis tikslo ir – kaip sakė S. In 't Veld – tikslas turi būti tiksliai nustatytas ir užtikrintas proporcingumas. Turiu atsakyti į vieną S. Lambrinidiso, kuris kalbėjo labai karštai, iškeltą aspektą: Jungtinių Valstijų ir Europos susitarimo tikslas yra kova su terorizmu ir nusikalstamumu ir taškas. Taigi pirmiausia turime užtikrinti proporcingumą ir tikslą.

Gerb. S. Ludford, labai palankiai vertinu tai, ką daugelis iš jūsų sakėte apie poreikį užtikrinti, jog panaudojus duomenis tikslui, kuriam jie buvo surinkti, duomenys nebebūtų laikomi. Jūs esate visiškai teisi sakydama, kad privalome išvengti bet kokio saugojimo, dėl kurio gali atsirasti pagrindinių teisų prasme nepriimtino panaudojimo atvejų.

Dabar norėčiau pakalbėti apie demokratinę kontrolę, pirmiausia derybų su ne ES valstybėmis požiūriu. Turėtume nepamiršti, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos 24 ir 38 straipsniuose teigiama, jog derybas vykdo pirmininkaujanti valstybė ir jai padeda Komisija, jei reikia. 24 straipsnyje nėra įpareigojimo Tarybai informuoti Parlamento ar su juo konsultuotis, todėl pati pirmininkaujanti valstybė sprendžia ar reikia informuoti Parlamentą apie derybų eigą. Taigi Komisija, pasikonsultavusi su pirmininkaujančia valstybe ir jei yra tam tinkamos aplinkybės, gali informuoti Parlamentą apie su tokiais klausimais susijusius pokyčius. Norėčiau jus užtikrinti, kad šiuo metu jokia ne ES valstybė nesikreipė dėl PNR derybų, taigi padėtis yra aiški. Jei taip nutiks, aš, kaip naujas Komisijos narys šioje srityje, pradėdamas naujas derybas būtinai paprašysiu pirmininkaujančios valstybės leidimo informuoti atitinkamą Parlamento komitetą apie derybų būklę. Noriu jums dėl to įsipareigoti.

Trečia – apie tai kalbėjo M. Weber – taip yra 27 nacionalinės sistemos, tačiau šios sistemos nėra pernelyg skirtingos ir šiuo klausimu buvo konsultuotasi su nacionaliniais parlamentais. Kiek žinau, nacionaliniai parlamentai turėjo galimybę pareikšti savo nuomones ir atsiųsti mums savo pastabas. Gerb. Pirmininke, gerai suprantu, kad atsakiau ne į visas pastabas, tačiau į kai kurias gerai pagrįstas pastabas bus atsižvelgta. Mano įsitikinimu, jei leisite, negalime – čia aš tiesiog tęsiu diskusijas – atsisakyti ištekliaus, jei tas išteklius gali būti naudingas. Buvo pasakyta, kad toks veiksmingumas nėra parodytas. Nors tai ir yra tiesa, vis tik buvo pateikta tam tikrų įrodymų, ir, kaip sakiau anksčiau, uždarame posėdyje pateiktoje informacijoje buvo nemažai liudininkų, kurie teigė, kad PNR sistema gali būti naudinga. Aš ir toliau esu tikras, kad ši sistema gali būti labai naudinga kovoje su organizuotu nusikalstamumu.

Esant tokiai padėčiai, yra būtina laikytis tikslų. Turime išvengti duomenų saugojimo, todėl mums reikia pakankamai griežtos kontrolės. Būtent todėl – kaip sakiau pabaigoje – mano nuomone, turime įtraukti visas duomenų apsaugos institucijas. Ketvirtadienį dalyvavau daugumos už duomenų apsaugą Europoje atsakingų įstaigų surengtame posėdyje ir man susidarė įspūdis, kad šiuo metu valstybės narės iš tiesų vis labiau nori patikėti duomenų apsaugos uždavinį nepriklausomoms institucijoms, kurių balso tikrai bus klausoma.

Štai ką norėjau pasakyti diskusijų pabaigoje, kurios man buvo labai įdomios ir naudingos ir apie kurias pranešiu valstybėms narėms ir jų ministrams. Įsipareigoju tai padaryti.

  Sophia in 't Veld, pranešėja. − Pone pirmininke, norėčiau padėkoti Komisijos nariui už jo atsakymą ir labai džiaugsiuosi, galėdama atsisėsti ir su juo aptarti viską išsamiai. Trumpai grįšiu prie tikslo klausimo, nes yra daug nesusipratimų apie tai, ką galima padaryti su PNR duomenimis ir ko – ne. PNR duomenys yra prieinami jau dabar, šiandien – be ES PNR schemos – tam užtenka orderio ir tinkamos priežasties. Tačiau poreikis tolesnėms neribotoms galioms nebuvo įrodytas. Taigi aš nekeliu klausimo dėl pačių PNR naudingumo, aš keliu klausimą dėl tokio masinio rinkimo ir automatinės analizės naudingumo.

Nesu vienintelė taip mananti – esu geroje kompanijoje. Tokią pat nuomonę turi duomenų apsaugos institucijos, tačiau jos yra ignoruojamos. Tą patį mums pasakoja oro transporto vežėjai. Tą patį mums sako oro uostų saugumo ekspertai ir noriu jums pacituoti ištrauką iš ataskaitos, kurią užsakė JAV saugumo departamentas – mielai jums pateiksiu šią citatą. Ataskaitoje teigiama: „automatinis teroristų nustatymas per duomenų rinkimą ar kokią kitą žinomą metodiką yra nepagrįstas, kaip tikslas“. Ne aš tai sukūriau. Tai yra saugumo ekspertai, kuriuos nusamdė JAV saugumo departamentas.

Kaip ir sakėte, Komisijos nary, įrodymų apie naudingumą yra, tačiau apie naudingumą kovojant su narkotikų kontrabanda ir nelegalia migracija. Galbūt tai jus ir stebina, tačiau iš principo aš neprieštarauju PNR duomenų naudojimui netgi šiems tikslams. Tačiau turime labai tiksliai apibrėžti tikslus, kad užtikrintume proporcingumą už užtikrintume tinkamus teisinius saugiklius.

Norėčiau užbaigti pateikdama asmeninį pastebėjimą. Esu labai nusivylusi dėl būdo, kuriuo jau penkerius metus mes diskutuojame apie PNR, o Taryba ir Komisija lekia pirmyn kaip nesulaikomas traukinys. Noriu pasakyti savo kolegoms ES piliečiams airiams – jei pritariate mano troškimui sustabdyti tokį nedemokratišką ir neskaidrų sprendimų priėmimą, pasakykite „taip“ naujai ES sutarčiai.

  Pirmininkas. − Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks trečiadienį.