Posėdžio stenograma

Pirmadienis, 2008 m. spalio 20 d. - Strasbūras

21. Valdymas ir partnerystė nacionaliniu, regioniniu ir projektų pagrindu regioninės politikos srityje (trumpas pristatymas)

  Pirmininkas. − Kitas klausimas − trumpas J. M. Beaupuy pranešimo Regioninės plėtros komiteto vardu dėl Valdymo ir partnerystės nacionaliniu, regioniniu ir projektų pagrindu regioninės politikos srityje (A6-0356/2008) pristatymas.

  Jean Marie Beaupuy, pranešėjas. − (FR) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, turiu pasakyti, kad man pačiam buvo labai malonu pritaikyti valdymo principus, kartu su įvairiais suinteresuotais subjektais rengiant šį pranešimą.

Be to, pamatėme šio metodo vertę rengdami šį pranešimą, nes dėl jo galėjome atsižvelgti į beveik visus kolegų narių pateiktus pasiūlymus, o rugsėjo 7 d. tai atsispindėjo vienbalsio balsavimo metu Regioninės plėtros komitete.

Vis dėlto šis susitarimas būtų bevertis, jeigu nebūtų pavykę jo specifiškai ir nuosekliai išreikšti tekste, netrukus jums tai parodysiu. Todėl norėčiau nuoširdžiai padėkoti visiems savo kolegoms nariams, kurie dalyvavo rengiant šį pranešimą, ypač šešėliniams pranešėjams, kurie tikrai būtų norėję čia šį vakarą išreikšti savo įsipareigojimus.

Komisijos nary, žinoma, labiausiai dėkoju Komisijos departamentams ir būčiau jums dėkingas, jeigu jiems tai perduotumėte, nes šis bendradarbiavimas buvo tikrai konstruktyvus ir malonus.

Taip pat dėkoju Europos ekonominiam ir socialiniam komitetui ir jo pranešėjui ponui J. van Iersel, Regionų komitetui, ponui V. Kisyov ir daugeliui kitų įstaigų, kurios dalyvavo rengiant pranešimą.

Taigi kas tai yra valdymas ir partnerystė? Na, reikėtų parengti atskirą pranešimą dėl valdymo ir partnerystės, nes „valdymas“ ir „partnerystė“ yra kasdien vartojamos sąvokos. Jums tik reikia atsiversti laikraščius ar ataskaitas ir visuomet rasite šiuos žodžius.

Komisijos nary, ateina laikas kalbėti, tačiau ateina laikas ir veikti. Ateina laikas nustatyti tikslus ir ateina laikas imtis priemonių jiems pasiekti. Jau keletą metų iki šiol nuolat girdime, kad valdymas turi būti tobulinamas. Tai įtraukta į mūsų reglamentus, apie tai kalbama diskusijų metu, tačiau pažangos nedaug. Kas iš tikrųjų vyksta, kai matome, kad daugybėje Komisijos ir Parlamento parengtose ataskaitose vyrauja bendras požiūris?

Ar kiekvienoje mūsų Europos Sąjungos transporto, aplinkos apsaugos ar regioninės plėtros politikos srityje atsižvelgiama į kitas šias sritis? Kur yra tas bendras požiūris, kurį tikimės pamatyti? Kiekviena politikos sritis turi savo biudžetą, savo ministrą, Komisijos narį ir savo planą. Taip pat galime matyti, kad ERPF, ESF ir EŽŪFKP lėšos, palyginus su struktūriniais fondais, yra panaudojami atskirai.

Komisijos nary, su savo kolegomis vykdydami savo pareigas, žinote, kad mes visi manome, jog labai svarbu pasiekti Lisabonos tikslus. Jeigu veiksime šiuo būdu, nors ir remdamiesi tokiu padalytu požiūriu, ar manote, kad tai įmanoma? Ar manote, kad organizacija, neatsižvelgiant į tai, kokia ji įtakinga ir ryžtinga, gali sėkmingai veikti, jeigu ji vadovausis šiuo „kiekvienas sau“ požiūriu kaip pagrindu?

Dabar atėjo laikas įvairiems privatiems ir viešiems suinteresuotiems subjektams suvienyti savo įgūdžius, taip pat sujungti mūsų biudžetus ir planus, kai dalyvaujame toje pačioje srityje toje pačioje geografinėje vietovėje. Mano pranešime numatyti 37 konkretūs veiksmai tam pasiekti, tačiau neketinu jų vardyti, tiesiog išskirsiu tris esminius aspektus.

Pirmiausia reikia suteikti įvairiems tiek privatiems, tiek viešiems suinteresuotiems subjektams, individams ar organizacijoms priemones šiam valdymui įgyvendinti. Kaip minėjau jūsų kolegei poniai Danutai Hübner, pirmiausia reikia sudaryti valdymui skirtą praktinį vadovą. Daugiau nebereikia kalbėti apie abstrakčias žinias – reikia praktinio vadovo.

Antras aspektas yra išrinktų atstovų mokymai pagal programą „Erasmus“. Mūsų vietos ir regionuose išrinkti atstovai turėtų būti tikri pokyčių varikliai šiame naujame teritorijų valdyme. Be to, mūsų Europos Sąjungos ir nacionalinės institucijos turi būti pavyzdys – tai taip pat antras aspektas. Būtent todėl savo pranešime reikalauju suorganizuoti ministrų, atsakingų už sanglaudos politiką, susitikimą Taryboje. Komisijos nary, kaip jūs pats žinote, skirtumų yra ir tarp Komisijos narių bei generalinių direktoratų. Mums reikia efektyvesnio darbo tarp departamentų. Regionų komitetas tikėjosi mano prašymo, nes prieš dvi savaites jis reagavo į mūsų pasiūlymus.

Trečia, žinoma, Komisijos nary, bus būtina nustatyti privalomas procedūras. Kadangi mano laikas jau baigėsi, negalėsiu detaliau jų aptarti, tačiau prašau, atkreipkite dėmesį, kad mes tikimės, jog Komisija bus šios revoliucijos pradininkė, remdamasi dabartinėmis praktikomis. Turime pereiti nuo žodžių prie darbų. Aš ir mano kolegos nariai, kurie dirbo rengiant šiuos dokumentus, tikisi, kad Komisija imsis skubių, bet efektyvių sprendimų.

  Joe Borg, Komisijos narys. − Pone pirmininke, Komisijos vardu norėčiau padėkoti ponui J. M. Beaupuy už jo pranešimą dėl valdymo ir partnerystės regioninės politikos srityse, turint omenyje, kad partnerystė ir valdymas iš tikrųjų yra esminiai sanglaudos politikos principai.

Pono J. M. Beaupuy pranešime pateikiama daugybė rekomendacijų, ypač pabrėžiamas poreikis stiprinti bendrą požiūrį, taip pat didesnės sanglaudos politikos decentralizacijos poreikis bei įvairių partnerių, ypač vietos ir miesto valdžios visapusis pripažinimas ir susivienijimas, įgyvendinant regioninės politikos programas.

Pranešime taip pat siūloma tobulinti priemones partnerystei ir naujam valdymui stiprinti. Galiu užtikrinti poną J. M. Beaupuy, kad pagrindinės jo pranešime pateiktos mintys atitinka tai, ką Komisija gina ir remia. Praktika rodo, kad gebėjimas sukurti tikrą partnerystę dažnai yra struktūriniais ir sanglaudos fondais finansuojamų programų sėkmės ir efektyvumo sąlyga.

Būtent todėl šis principas yra išlaikomas ir stiprinamas kiekvieno planavimo metu, papildant tokios partnerystės sudėtį ir išplečiant jos apimties ribas.

Jungtinių Komisijos ir Parlamento pastangomis ir pilietinės visuomenės spaudimu 2006 m. taisyklės dabartiniam laikotarpiui buvo patobulintos, pirmą kartą aiškiai įtraukti nauji partneriai iš pilietinės visuomenės.

Finansavimo užtikrinimo mechanizmai buvo aptarti derybose dėl kiekvienos nacionalinės strateginės krypties plano ir veiklos programos 2007–2013 m., o Komisija stengėsi ją pagerinti, kad ji būtų kuo mažiau institucinė. Vis dar yra svarbių nukrypimų tarp valstybių narių ir regionų, tačiau bendrai tikrai pagerėjo partnerystės principo taikymas. Pavyzdžiui, dėl Lenkijoje sanglaudos politikos reikalavimų dialogas su pilietine visuomene ir ypač NVO pasistūmėjo į priekį.

Laikui bėgant dėl sanglaudos politikos išsivystė stiprus daugiašalis valdymas, jame dalyvaujant daugybei partnerių tiek vertikaliu, tiek horizontaliu lygmeniu. Kadangi nėra visiems tinkančio recepto, svarbu labiau įtraukti regionų ir vietos valdžias, taip pat visus tiesiogiai susijusius suinteresuotus subjektus į įsitraukimo planavimą, įgyvendinimą ir vertinimą, remiantis komandai ir, žinoma, regionui pritaikyta schema, kad būtų užtikrinta politikos sėkmė. Nepaisant to, reikia pripažinti, kad vis dar daug ką reikia padaryti, kad sukurtume tikrą ir aktyvią partnerystę ir valdymą, ne tik pasirengimo ir derybų procesą, bet ir kitus vykdomų programų gyvavimo etapus, t. y. įgyvendinimą, priežiūrą ir įvertinimą. Galiu informuoti poną J. M. Beaupuy, kad Komisijos narės D. Hübner vadovaujamos tarnybos šiuo metu atlieka regionų valdymo tyrimą globalizacijos atžvilgiu, kad turėtume aiškesnį dabartinės padėties ir praktikos vaizdą. Jame turėtų būti pateikta esminė informacija, pavyzdžiui, ar vadovas, kurio reikalauja ponas J. M. Beaupuy savo pranešime, būtų naudingas.

Taip pat Komisija įsitikinusi, kad sanglaudos politika turi būti supaprastinta, turi sukurti pridėtinę vertę regionų plėtrai ir tuo pačiu metu būti artimesnė Europos piliečiams. Komisija sutinka, kad reikia pateikti bendrą skirtingų sektorinių politikų požiūrį tam tikros teritorijos atžvilgiu, kad būtų pasiekti geresni rezultatai. Turėtume giliau apsvarstyti, kaip šiuo metu įgyvendinami ir koordinuojami sanglaudos fondai iš vienos pusės, iš kitos pusės, kaip jie galėtų būti sujungti kitu planavimo laikotarpiu po 2013 m., kad išlaikytume tikrą, nuoseklią strateginę plėtrą regioniniu lygiu. Tiesą sakant, tai susirūpinimas, išreiškiamas pasisakymuose dėl politikos ateities viešų konsultacijų metu.

Tarp pranešime minimų priemonių naujam valdymui pagerinti yra pasiūlymas sukurti programą „Erasmus“ vietos atstovams. Komisija padarys viską, kad įgyvendintų šią įdomią idėją, nors gali būti sudėtinga tai padaryti, jei biudžeto valdžia patvirtins jį kaip bandomąjį projektą.

Be sanglaudos politikos loginio pagrindo, kuri yra ir turėtų likti centrinis ramstis, siekiant naujų ilgalaikių plėtros tikslų ir padedant regionams įveikti artėjančius pasaulinius iššūkius, kurie vis labiau ir labiau įtakos jų vystymąsi, Komisija mano, kad visi turėtume toliau stiprinti sanglaudos politikos, sukurtos bendro požiūrio, partnerystės ir daugiašalio valdymo principų pagrindu, finansavimo užtikrinimo mechanizmus.

Komisija yra įsitikinusi, kad pono J. M. Beaupuy pranešimas labai padės pagerinti padėtį.

  Pirmininkas. − Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks antradienį.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 142 straipsnis)

  Bairbre de Brún (GUE/NGL), raštu. – (GA) Iš visos širdies pritariu puikiam pono J. M. Beaupuy pateiktam pranešimui dėl valdymo ir partnerystės.

Gaila, kad ne visada tvirtai laikomasi partnerystės principo, panaudojant struktūrinių fondų lėšas. Nepaisant to, Šiaurės Airijoje mačiau labai gerų pavyzdžių, kaip turėtų veikti partnerystė ir mačiau tinkamai vykdomos partnerystės naudą.

Taip pat pritariu šiame pranešime pateiktiems pasiūlymams dėl glaudesnio bendradarbiavimo ir ryšio tarp vietos ir regioninių valdžių ir kitų valdymo lygių, ypač su Europos Komisija. Šiaurės Airijos Asamblėja kuriama jau Europos Komisijos sukurtų ryšių pagrindu. Tai ypač tinka specialios paskirties darbo grupės, kurią sukūrė Europos Komisijos Pirmininkas, ponas J. M. Barroso, veiklai.

Šiaurės Airijos Asamblėja ir mūsų vietos bendruomenės yra pasirengusios vaidinti didesnį vaidmenį, įgyvendinant ES programas Bendrijos lygmeniu. Šiame pranešime nurodoma, kaip jos gali būti įgalintos tą padaryti.

  Rumiana Jeleva (PPE-DE) , raštu. – (BG) Pirmiausia norėčiau pasveikinti poną J. M. Beaupuy, parengusį puikų pranešimą. Kaip PPE-DE frakcijos šešėlinis pranešėjas balsavau už šį pranešimą, siekdamas paremti gerą valdymą ir partnerystę regionų politikoje.

Norėčiau pasinaudoti šia proga ir jums priminti, kad liepos mėn., Komisijai pateikus kritišką ataskaitą dėl Bulgarijos, buvo sustabdytas trijų pasirengimo narystei programų, remiamų, PHARE, ISPA ir SAPARD lėšomis, finansavimas. Tuo pačiu metu buvo imtasi procedūrų vykdomoms programoms įgalinti, kad būtų galima pradėti naudoti joms skirtas struktūrinių ir sanglaudos fondų lėšas. Dėl to mano šalis atsidūrė labai sudėtingoje padėtyje. Norėčiau laikyti šio pranešimo priėmimą kaip viltį, kad fondų lėšų Bulgarijai įšaldymas bus panaikintas, o Bulgarijos piliečiai galės visapusiškai pasinaudoti jų šalies narystės Europos Sąjungoje teikiama nauda.

Turėdama omenyje pranešime numatytą kreipimąsi į valstybes nares, norėčiau pakviesti sustiprinti decentralizacijos procesą, įgyvendinant regionų politiką Bulgarijoje, kad būtų užtikrinta, jog įvairių lygių valdymo sistema efektyviausiai veikia partnerystės ir subsidiarumo principų pagrindu.

Dėkoju už dėmesį.

  Grażyna Staniszewska (ALDE), raštu. – (PL) Būtina tvirtai laikytis partnerystės principo visuose valdymo lygmenyse, taip pat įgyvendinant regioninę politiką. Tai ypač svarbu, siekiant efektyvumo. Norėdamos mobilizuoti visą visuomenę, nacionalinės ir regioninės valdžios įstaigos turi siekti įtraukti ir įpareigoti vietos gyventojus į planavimo pokyčius, o po to į struktūrinių fondų panaudojimo priežiūrą. Jeigu nepavyksta nustatyti regioninių tikslų, tai visada sukelia prieštaravimus ir veiksmus, dėl kurių kyla daugybė trukdžių.

Tikra, nedirbtinė partnerystė taip pat labai svarbi Europos bendrijoje, nes tai vienintelis būdas užtikrinti, kad piliečiai būtų informuoti apie Europos Sąjungos veiklos pobūdį. Partnerystė labai svarbi, tačiau ji kainuoja. Todėl būtina skirti 2-3 proc. struktūrinių fondų lėšų šiam tikslui pasiekti. Dabartinis savanoriškumo principas neveikia. Jeigu regionai nėra įpareigoti leisti pinigus susitikimams, seminarams organizuoti ar įgyvendinimui vertinti, jie paprasčiausiai to nedaro. Dažniausiai partnerystės principo laikymasis susilpnėja, kai planas siunčiamas paštu, kai kada pastaboms numatant tik savaitę laiko.

Manau, kad būtų protinga skirti daug daugiau dėmesio šiai problemai, jeigu norime užtikrinti, kad Europa taptų aktyvių, sąmoningų ir bendradarbiaujančių piliečių bendrija.