Posėdžio stenograma

Pirmadienis, 2008 m. spalio 20 d. - Strasbūras

22. „Geresnė teisėkūra 2006 m.“ pagal Protokolo dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo 9 straipsnį (trumpas pristatymas)

  Pirmininkas. − Kitas klausimas − trumpas Medinos Ortegos pranešimo (A6-0355/2008) Teisės reikalų komiteto vardu „Geresnė teisėkūra 2006 m.“ pagal Protokolo dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo 9 straipsnį (2008/2045(INI)) pristatymas.

  Manuel Medina Ortega, pranešėjas. – (ES) Pone pirmininke, pristatau savo iniciatyva parengtą pranešimą dėl „Geresnės teisėkūros 2006 m.“ pagal Protokolo dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo 9 straipsnį.

Pranešimas yra gana plačios apimties, todėl norėčiau susikoncentruoti ties dviem ar trimis aspektais. Pirmas aspektas yra teisėkūros proceso svarba Europos Sąjungoje. Atrodo, kad palaipsniui pereinama prie taip vadinamų privalomos teisinės galios neturinčių teisės aktų priėmimo, kai tam tikri komunikatai, ataskaitos ar dokumentai yra laikomi privalomomis teisinėmis normomis. Mano pranešime išreiškiamas susirūpinimas dėl aiškaus atskyrimo tarp vykdomosios valdžios priimtų paprastų gairių ir teisės aktų leidybos proceso poreikio.

Teisės aktų, tarp jų ir reglamentų bei direktyvų leidybos procesas šiuo metu visapusiškai numatytas Europos Sąjungos sutartyse, reikalaujant Komisijos iniciatyvos, kurią turi patvirtinti arba viena Taryba, arba Taryba kartu su Parlamentu bendro sprendimo procedūros tvarka.

Šiuo atžvilgiu manau, kad labai svarbu pabrėžti šio teisėkūros požymio svarbą, nes taip atsižvelgiama į viešąjį interesą, teikiant peticijas teisės aktų leidybos galią turinčioms institucijoms.

Kai kurių institucijų ar tam tikrų sektorių savireguliacijos teisė kelia pavojų ar kitą galimą nukrypimą. Tai gali tikti, pavyzdžiui, tam tikroms asociacijoms, profesinėms institucijoms, korporacinėms institucijoms ir kt., tačiau, mano nuomone, savireguliacijos teisės suteikimas šiam sektoriui yra labai rimta klaida. Neseniai matėme reguliacijos nebuvimo pasekmes Jungtinėse Valstijose, kur finansų sektoriui buvo suteikta savireguliacijos laisvė, o tai turėjo ypač rimtų padarinių viso pasaulio ekonomikai. Kitaip sakant, reglamentavimo teisė negali priklausyti tiems, kurie yra to reglamentavimo objektai. Savireguliacija yra loginis prieštaravimas ir tinka tik tuo atveju, kai institucijos viduje esantys organai reguliuoja patys save. Neturėtų būti manoma, kad šis sektorius gali pats save reguliuoti savireguliacijos sistemos pagrindu, tą patį galima pasakyti ir apie bendrą reglamentavimą.

Kalbant apie Europos Parlamentą, pagrindinis reikalavimas yra aiškių teisėkūros procedūrų nustatymas. Kitaip sakant, Komisijos pasiūlymai turi būti aptariami Parlamente ir Taryboje bei priimti sprendimai dėl teisės aktų priėmimo.

Kitas aspektas yra didėjantis ES teisės aktų sudėtingumas ir sunkumai, su kuriais susiduria eiliniai piliečiai, įskaitant ES teisės ekspertus, norėdami suprasti, kas iš tikrųjų vyksta. Nereikia persistengti, norint suprasti ES teisės aktus, o tą padaryti galima tik kodifikuojant, pertaisant teisės aktus ar panašiai. Negalime toliau priiminėti teisės normų, kai to reikia, ir po to pamiršti, ką priėmėme.

Tiesa, pastaraisiais metais pastebimas šios srities pagerėjimas, kai Parlamento dėka, Komisijai ir Tarybai dirbant kartu, pavyzdžiui, komitologijos procedūros buvo pakeistos. Vis dėlto šiais IT laikais turėtų būti sukurta ideali automatinio kodifikavimo procedūra, kuri iš karto atpažintų bet kurią priimtą teisės normą ir konsoliduotų kodifikavimo procedūrų pagalba.

Pranešime reikalaujama periodinio kodifikavimo. Mano nuomone, iš esmės tai turėtų būti daroma automatiškai, kai tik priimame teisės aktus, jie būtų įtraukiami į ES teisės aktų rinkinį, kad būtų suformuotas naujas ES kodeksas. ES teisės normoms kodifikuoti siūlau ne Napoleono laikų tipo kodeksą, o labiau ilgalaikį kodifikavimą, kuris, manau, nebūtų sudėtingas šiais, kaip jau minėjau, IT laikais.

  Joe Borg, Komisijos narys. − Pone pirmininke, geresnis reglamentavimas nėra tikslas pats savaime. Kalbame apie naudą piliečiams ir verslui, supaprastinant ir pagerinant reglamentavimo terpę Europoje.

Todėl Komisija pritaria šiam pono Medinos Ortegos pranešimui dėl geresnės teisėkūros. Jame susitelkiama ties geresnio reglamentavimo darbotvarke, atsižvelgiant į ankstesnes panašias iniciatyvas, kurių praėjusiais metais ėmėsi Europos Parlamentas. Taip pat pasižymėjau labai įžvalgias pono Medinos Ortegos pastabas.

Dabar norėčiau priminti apie jau žengtus svarbius žingsnius ir atliktus darbus, kuriais ketinama reaguoti į prašymus ir susirūpinimus, kuriuos Europos Parlamentas pateikė dėl geresnio reglamentavimo.

Geresnis reglamentavimas yra didžiausias prioritetas, o mes padarėme reikšmingą pažangą poveikio vertinimo, supaprastinimo ir administracinės naštos mažinimo srityse. Poveikio vertinimo valdyba, kurią 2006 m. pabaigoje įkūrė Pirmininkas J. M. Barroso, tikrai turi įtakos mūsų darbo kokybei. Vis dėlto suvokiame, kad turime nuolat stengtis patobulinti sistemą.

Daugumą patobulinimų, kurių ketiname imtis, įgyvendinsime, remdamiesi persvarstytomis gairėmis dėl poveikio vertinimo. Šis persvarstymas buvo atliktas, remiantis PVV patirtimi, išoriniu vertinimu ir po to institucijų, suinteresuotų subjektų ir partijų konsultacijomis.

Tobuliname gaires dėl subsidiarumo principo, nacionalinio ir regioninio poveikio bei specifinio MVĮ ir vartotojų poveikio. Taip pat kartu su Taryba ir parlamentu persvarstome bendrą požiūrį dėl poveikio vertinimo, siekdami nustatyti, kur galėtume padaryti pažangą. Pradėtas techninio lygio darbas, tikimės iki metų pabaigos pasiekti konkrečių rezultatų bent jau dalydamiesi bendra trijų institucijų patirtimi.

Kalbant apie supaprastinimą, Komisija priėmė 119 iš 162 pasiūlymų nuo 2005–2009 m. programų įgyvendinimo pradžios. Vienas iš pagrindinių iššūkių yra užtikrinimas, kad Taryboje ir Parlamente nagrinėjami pasiūlymai dėl supaprastinimo būtų kuo greičiau priimami. Kalbant apie administracinę naštą, paskirstytas pagrindinių ES informacinių įsipareigojimų, kuriuos už Komisiją atlieka išorinis konsorciumas, įgyvendinimas užbaigtas.

Sausio mėn. strateginėje apžvalgoje ketiname informuoti apie pažangą ir nustatyti aiškų planą, kaip bus pasiektas ambicingas 25 proc. sumažinimo tikslas 2010–2012 m.

Pagaliau kalbant apie tarpinstitucinį bendradarbiavimą, siekiant geresnės teisėkūros, turime pripažinti, kad nebuvo lengva įgyvendinti 2003 m. gruodžio mėn. įsigaliojusį Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros. Tai neturėtų mums trukdyti toliau tęsti dialogą. Priešingai, neseniai Komisija pateikė savo nuomonę, kad laikas suteikti daugiau politinio turinio diskusijoms dėl geresnio reglamentavimo apskritai. Raginau Parlamentą surengti susitikimą, kuriame būtų keičiamasi institucijų nuomonėmis dėl geresnio reglamentavimo aukščiausiu politiniu lygmeniu artimoje ateityje, kad tai būtų aptariama aukšto lygio techninės grupės dėl tarpinstitucinio bendradarbiavimo susitikimo metu, pirmininkų ar komitetų pirmininkų konferencijų metu.

Užbaigdamas norėčiau pabrėžti, kad geresnis reglamentavimas yra bendra visų Europos Sąjungos institucijų ir netgi valstybių narių atsakomybė. Visi galime nuveikti daugiau ir geriau, siekdami pagerinti mūsų teisės aktų projektų ir bendros reglamentavimo sistemos kokybę.

  Pirmininkas. − Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks antradienį.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 142 straipsnis)

  Bert Doorn (PPE-DE), raštu. – (NL) Medinos pateikto pranešimo priėmimas yra tvirtas ženklas, kad nuspręsta tobulinti teisės aktų leidybą. Pranešime pateikiamos svarbiausios Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcijos nuostatos, apimančios:

Europos Komisijos vykdoma nepriklausoma poveikio vertinimo įgyvendinimo kontrolę;

Suinteresuotųjų šalių savalaikės ir plačios apimties konsultacijas;

Siekį 25 proc. sumažinti administracinę naštą kaip bendrą siekį. Naštos sumažinimas dabartinių tam tikros srities teisės aktų sąskaita neturėtų būti kompensuojamas papildoma administracine našta naujuose teisės aktuose.

Deja, žemiau pateiktos nuostatos nesulaukia pakankamai paramos iš kitų frakcijų:

Pritarimas Komisijai, laikant savireguliaciją ir bendrą reglamentavimą rimtais strateginės politikos galimais variantais.

Platesnis poveikio vertinimo dėl komitologijos reglamentų ir svarbių Tarybos ir Parlamento pateiktų pasiūlymų dėl teisės aktų pakeitimų taikymas.

Be to, Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcija mano, kad labai svarbu, jog Komisija rimtai vertintų Aukšto lygio grupės dėl administracinės naštos (E. Stoiber grupės) priimtas rekomendacijas. Daug žadantis su tuo susijęs ženklas yra tai, kad Vidaus rinkos ir paslaugų generalinis direktoratas informavo apie ketinimą atleisti mažas įmones nuo metinių ataskaitų rengimo ir šiuo tikslu pakeisti 4-ąją ir 7-ąją direktyvas.