Posėdžio stenograma

Antradienis, 2008 m. spalio 21 d. - Strasbūras

9. Paaiškinimai dėl balsavimo

Žodiniai paaiškinimai dėl balsavimo

– Pranešimas: Anders Wijkman (A6-0366/2008)

  Zuzana Roithová (PPE-DE). – (CS) Pritariu pasiūlymui sukurti Europos Sąjungos, mažiausiai išsivysčiusių šalių ir mažose salose esančių besivystančių valstybių Pasaulinį klimato kaitos aljansą. Prisitaikymas prie klimato kaitos gali pareikalauti 80 mlrd. USD dydžio išlaidų, nes svarbiausia, žinoma, būtų sustabdyti atogrąžų miškų kirtimą. Šiam tikslui skyrėme 60 mln. EUR sumą, kuri prilygsta mažiau nei 1 %, tačiau tai yra reikšminga suma labiausiai pavojuje atsidūrusioms šalims, jei ji bus panaudota veiksmingai. Aljansas suteikia progą labiausiai nepasiturinčioms šalims prisitaikyti prie klimato kaitos, jei jis veiks kaip orientyras ir metodologinis stichinių nelaimių rizikos valdymo centras. Pagrindinė silpnoji vieta yra nepakankamas milžiniško veiklos rūšių skaičiaus koordinavimas. Aljansas turėtų ne pakeisti humanitarinę pagalbą, o padėti sumažinti tikėtinų katastrofų mastą teikiant pagalbą naujoviškomis programomis, stiprinant administracines nacionalinio ir vietos lygmens struktūras, taip pat šviečiant pavojuje atsidūrusių salų gyventojus.

  Bogdan Pęk (UEN). – (PL) Gerb. pirmininke, balsavau prieš, nes esu įsitikinęs, kad visa išmetamo anglies dioksido drastiško mažinimo koncepcija, kurią pasiūlė Komisija, Europos Parlamentas ir Europos Vadovų Taryba, iš esmės yra neteisinga ir neturi tinkamo teisinio pagrindo. Be to, jei ši politika turėtų būti įgyvendinama Lenkijoje, mano šalis prarastų daugiau nei iki šiol bendrai gavo tiesioginių išmokų, netiesioginių subsidijų ir paramos, ir vis dar liktų sumokėti nemažą sumą. Tai reiškia, kad ši politika būtų pražūtinga daugelio besivystančių šalių ekonomikai. Tai būtų negeras pavyzdys likusiai planetos daliai, iš kurios tikimasi, jog remdamasi Europoje pasiektais rezultatais šį principą ji įgyvendins pasauliniu mastu. Vis dėlto jei ši politika būtų įgyvendinta tik Europoje, tai būtų vien nereikalingas 500 mlrd. EUR švaistymas.

– Pranešimas: Jean-Marie Beaupuy (A6-0356/2008)

  Victor Boştinaru, PSE frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, pranešimas susijęs su sanglaudos politikos ateitimi. Buvo sunku surasti pragmatiškų atsakymų, tinkamų visoms 27 valstybėms narėms ir jų skirtingoms valdymo ir partnerystės sistemoms. Pranešėjui pavyko pateikti labai konkrečius pasiūlymus. Kalbėdamas apie valdymą, norėčiau pabrėžti du dalykus. Regionų ir vietos valdžios institucijoms turime suteikti įgaliojimų, kurie leistų geriau ir veiksmingiau pasidalyti atsakomybe. Taip pat labai svarbu apsvarstyti nepakankamą kompetenciją ir administracinius pajėgumus regionų ir vietos lygmenimis tvarkant lėšas ir projektus. Kalbant apie partnerystę, pranešime teisingai raginama skatinti visuotinio dalyvavimo procesus ir įsipareigojimą. Mums reikia įtraukti kiek įmanoma daugiau suinteresuotųjų subjektų visais politikos ir įgyvendinimo lygmenimis, o siekiant šio tikslo mums reikia kuo mažiau privalomų normų.

Esu labai patenkintas tuo, kaip pranešėjas atsižvelgė į mūsų visų pasiūlymus ir susirūpinimą, ir dar kartą sveikinu pranešėją su puikiai atliktu darbu.

  Zita Pleštinská (PPE-DE) . – (SK) Kadangi esu dirbusi vietos savivaldoje, manau, kad partnerystės principas yra pagrindinė ES sanglaudos politikos sudedamoji dalis, taip mano ir pranešėjas Jean Marie Beaupuy. Todėl balsavau už šį pranešimą.

Sėkmingai partnerytei reikia tam tikrų investicijų proceso pradžioje, tačiau vėliau bus sutaupoma laiko ir pinigų, padidės veiksmingumas. Programos „Erasmus“, skirtos išrinktiems vietos atstovams, kūrimas padėtų keistis pasiteisinusia patirtimi ES viešųjų reikalų administravimo srityje.

Raginu atsakingas institucijas, ypač dvylika Europos šalių, kurioms priklauso mano šalis, Slovakija, 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu rūpestingai taikyti partnerystės principą ir pasinaudoti istorine galimybe panaikinti skirtumus regionuose. Vietos politikai labai gerai išmano savo darbo sritį ir gali rasti veiksmingiausius savo miestelių ir kaimų problemų sprendimus ir todėl aš raginu valstybes nares decentralizuoti valdžią siekiant ES sanglaudos politikos įgyvendinimą iš centrinio lygmens perduoti regionų lygmeniui.

– Pranešimas: Marielle De Sarnez (A6-0294/2008)

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). – (PL) Kaip ir aukštasis mokslas, aš nuoširdžiai pritariu antrajai programos „Erasmus Mundus“ pakopai. Esu įsitikinęs, kad nieko nereikia įtikinėti, jog jaunų talentingų žmonių, kilusių iš įvairių pasaulio šalių, integracija yra labai svarbi kuriant ir palaikant taiką ne tik mūsų žemyne, bet ir visame pasaulyje. Taip plečiamas studentų akiratis ir jie išmoksta naujai žvelgti į dalykus. Visa tai vyksta dėl tiesioginių ryšių, užsienio kalbos pamokų ir susipažįstant su skirtingomis kultūromis. Studentai tampa atviresni ir įgyja daugiau tolerancijos. Būtent dėl šių priežasčių aš ryžtingai remiu naująją koncepciją, pateiktą dokumente dėl programos „Erasmus Mundus“.

  Philip Claeys (NI). - (NL) Gerb. pirmininke, balsavau prieš M. De Sarnez pranešimą, nes man nepriimtina, kad programa būtų pratęsiama neįtraukus jokių esminių pakeitimų, kuriais būtų atsižvelgiama į Europos studentų, siekiančių gauti stipendijas, diskriminavimą ne Europos studentų atžvilgiu. Ne Europos studentas per metus gauna 21 000 EUR stipendiją, o Europos studentas, kuris pagal programą „Erasmus Mundus“ nori studijuoti už Europos Sąjungos ribų, gali tikėtis vos 3 100 EUR. Kadangi neįmanoma objektyviai paaiškinti ar pagrįsti tokio didelio skirtumo, toks diskriminavimas negali ir iš tikrųjų neturi ilgiau išlikti.

– Pranešimas: Jozsef Szajer (A6-0297/2008)

  Gyula Hegyi (PSE). – (HU) Būdamas pranešėju, o šiuo atveju – Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonės referentu dėl pranešimo dėl riboto genetiškai modifikuotų mikroorganizmų naudojimo, noriu dar kartą pabrėžti, kad Europos Parlamentui būtina suteikti svarbesnį vaidmenį dalyvaujant priežiūros procedūrose. Europos piliečiai bijo neskaidraus GMO naudojimo, o Parlamento vykdoma priežiūra reiškia atvirumą ir skaidrumą. Nepasitikėjimą galima sumažinti tik visiškai atsivėrus. Genetiškai modifikuotų mikroorganizmų atveju taip pat turėtų būti siekiama privalomo Europos Parlamento dalyvavimo svarstant sveikatos ir aplinkos saugumo klausimus. Man malonu, kad mano pasiūlymus dėl pakeitimų šiuo klausimu, kuriems vienbalsiai pritarė Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas, dabar taip pat patvirtino Europos Parlamentas.

– Pranešimas: Evelyne Gebhardt (A6-0361/2008)

  Carlo Casini (PPE-DE). – (IT) Gerb. pirmininke, jaučiu, kad turiu suprantamiau paaiškinti, kodėl nesutinku, ir laikau, kad yra neteisinga, jog Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcijos pateikti pakeitimai dėl E. Gebhardt pranešimo turėtų būti panaikinti dėl balsavimo, kuris vyko dėl visiškai kito klausimo.

Vienas dalykas yra sakyti, kad galima pasirinkti bet kurios pasaulio šalies teisę, jei tik ji nepažeidžia žmogaus teisių, ir visiškai kitas dalykas sakyti, kad galima pasirinkti vienos iš Europos Sąjungos valstybių narių teisę. Tai du skirtingi dalykai ir todėl tikiu, kad yra neteisinga, jog pakeitimai pastaruoju klausimu turėtų būti panaikinti.

Vis dėlto pritariu – ir tikiuosi, kad vykstant diskusijoms dėl šio reglamento mano argumentas bus priimtas – pastangoms derinant Europos teisę sukurti Europos teisės erdvę. Nėra prasmės taikyti, pvz., Kinijos teisę arba kurios nors tolimos Ramiojo vandenyno valstybės teisę tokioje keblioje srityje kaip santuokiniai ryšiai, jei iš tikrųjų reikia neatidėliotinai suvienyti 27 Sąjungos valstybes nares.

  Zuzana Roithová (PPE-DE). – (CS) Skyrybos, deja, priklauso tamsiajai Europos civilizacijos pusei, o vadinamųjų tarptautinių skyrybų skaičius didėja. Visada labiausiai kenčia vaikai. Tarptautinės skyrybos taip pat sukelia ginčus dėl to, kurioje šalyje vyks procesas, kurio metu bus nuspręsta dėl vaikų ateities. Pritariau priemonei, kuri užtikrina aiškesnes taisykles vadinamosioms tarptautinėms sutuoktinių poroms, kurios ketina skirtis, nes ji leis abiem pusėms bendru sutarimu pasirinkti atitinkamą teismą, taigi ir teisę tos valstybės narės, su kuria jie turi tam tikrą ryšį. Tai svarbu, ypač tada, kai poros gyvena šalyje, kai nė vienas iš jų galbūt nėra šios šalies piliečiai. Valstybių narių teisės normos ganėtinai skirtingos ir todėl tai yra dar vienas pasiekimas, kad Europos Parlamentas į priemonę įtraukė užduotį Komisijai sukurti viešąją informacinę sistemą internete, kuri apimtų pačius įvairiausius klausimus. Reikėtų paminėti, kad šiuo metu tarptautinės skyrybos kasmet liečia šimtą septyniasdešimt tūkstančių porų ir jų vaikų.

  David Sumberg (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, dėkoju, kad mane pakvietėte. Aš ir konservatorių atstovai Parlamente balsavome prieš šį E. Gebhardt pranešimą. Prieš patekdamas į Parlamentą, Didžiojoje Britanijoje dirbau advokatu ir laikas nuo laiko taip pat tekdavo dalyvauti santuokos nutraukimo bylose. Manau, kad tai būtų žingsnis atgal. Kiekviena nacionalinė valstybė nustato teisę, kuri galėtų būti taikoma tokiose bylose.

Nėra reikalo Europos Komisijai ar bet kuriai kitai Europos institucijai kištis. Visos mūsų šalys turi skirtingas tradicijas, skirtingą požiūrį į skyrybas, skirtingus įsitikinimus, skirtingas religijas, skirtingus santykius šeimose ir todėl yra teisinga ir tinkama, kad kiekviena konkreti šalis tai atspindėtų. Mes neturėtume prisiimti prievolės, kurią mums skirtų aukštesnio lygmens institucija, mums nurodanti, ką daryti.

Dėkoju, kad suteikėte man šią progą ir kad savo politinėje karjeroje sulaukiau įsimintino momento, kai tikrai galiu pasakyti, jog kalbėjau, neskaitant jūsų, gerb. pirmininke, visiškai tuščiai salei.

Raštiški paaiškinimai dėl balsavimo

– Pranešimas: Angelika Niebler (A6-0367/2008)

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. – (IT) Balsavau už A. Niebler pranešimą (A6-0367/2008) dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos ir Naujosios Zelandijos – kuri yra vienintelė Europai nepriklausanti pramoninė valstybė, su kuria Europos bendrija dar nėra sudariusi susitarimo dėl mokslo ir technologijų – Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje sudarymo Europos bendrijos vardu.

Šiuo metu Bendrijos ir Naujosios Zelandijos bendradarbiavimas grindžiamas neoficialiu Komisijos ir Naujosios Zelandijos susitarimu dėl bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje, kuris buvo pasirašytas 1991 m. gegužės 17 d. Vis dėlto šis susitarimas neužtikrina šio bendradarbiavimo institucinio koordinavimo ir jame nepateiktos konkrečios taisyklės, susijusios su intelektinės nuosavybės teisių nagrinėjimu ir apsauga. Savo pastarosios kelionės į Naująją Zelandiją metu turėjau progą pasikalbėti su kai kuriais šios šalies aukščiausiojo lygio pareigūnais, kurie patvirtino savo siekius stiprinti šį bendradarbiavimą vykdant maisto, žemės ūkio ir biotechnologijų, informacinių ir ryšių technologijų, sveikatos, aplinkosaugos ir mokslininkų judėjimo programas.

Šie sektoriai visiškai sutampa su tais sektoriais, kuriuos Komisija laiko svarbiausiais ir perspektyviausiais Europos Sąjungai siekiant tolesnio bendradarbiavimo, leidžiančio jai iki galo pasinaudoti galimybėmis, kurias teikia bendradarbiavimas su pramonine valstybe.

  Charlotte Cederschiöld, Christofer Fjellner, Gunnar Hökmark ir Anna Ibrisagic (PPE-DE), raštu. − (SV) Švedijos konservatoriai remia Komisijos pasiūlymą kurti specialią programą, skirtą padėti nepasiturinčioms besivystančioms šalims pasirengti klimato kaitos padariniams ir prie jų prisitaikyti. Mes taip pat pritariame pagrindiniam Parlamento pranešimo dėl Komisijos pasiūlymo turiniui ir todėl nusprendėme balsuoti už šį pranešimą.

Vis dėlto mes prieštaraujame reikalavimui didinti 2010 m. biudžetą nuo šiuo metu skirtų 60 mln. EUR iki 2 mlrd. EUR, iš kurio būtų finansuojamas Pasaulinis klimato kaitos aljansas. Mes taip pat prieštaraujame pasiūlymui šio biudžeto padidėjimo finansavimui skirti ne mažiau kaip 25 % pajamų, kurios ateityje bus gautos išmetamųjų teršalų prekybos sistemos aukcionuose.

  Duarte Freitas (PPE-DE), raštu. – (PT) Reglamente (EB) Nr. 639/2004 numatoma keletas nukrypti leidžiančių nuostatų, kurios taikomos įtraukimo į žvejybos laivyną ir pasitraukimo iš žvejybos laivyno tvarkai, numatytai Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką 13 straipsnyje.

Vis dėlto dėl pavėluoto Komisijos teisinės priemonės, kuri leidžia valstybėms narėms skirti valstybės pagalbą, patvirtinimo, taip pat dėl laivų statyklų ribotų pajėgumų buvo neįmanoma suspėti iki galutinio termino, susijusio su laivų, kurių remontui galima pasinaudoti valstybės pagalba, įtraukimu į žvejybos laivyną iki 2008 m. gruodžio 31 d., kaip nurodyta Reglamente (EB) Nr. 639/2004.

Šiame pranešime Europos Parlamentas, o konkrečiai jo Žuvininkystės komitetas, siekė pratęsti galutinius valstybės pagalbos, numatytos laivų atnaujinimui ir registracijai, terminus, turėdamas omenyje ir šiuo metu galiojantį Reglamentą, ir Europos Komisijos pateiktą pasiūlymą, pagal kurį galutinis terminas turi būti pratęstas tik vienais metais, kitaip tariant iki 2009 m. gruodžio 31 d.

Valstybės pagalbos, skirtos atokiausių Bendrijos regionų laivynams atnaujinti, termino pratęsimas iki 2009 m. gruodžio 31 d. ir galimybė registruoti laivus iki 2011 m. gruodžio 31 d. yra gyvybiškai svarbi pagalba atsižvelgiant į minėtas kliūtis.

Todėl balsavau už šį pranešimą.

  Zita Pleštinská (PPE-DE), raštu. – (SK) Liepos 19–27 d. kaip Europos Parlamento vienuolikos asmenų delegacijos narė lankiausi Naujojoje Zelandijoje. Ši pažangi ir turtinga šalis, kurioje gyva Europos dvasia, nuo Slovakijos yra nutolusi daugiau nei 27 000 km. Mūsų susitikimai su Oklendo universiteto Europos instituto ir Kraisčerčo mieste esančio Kenteberio universiteto studentais buvo labai įkvepiantys. Kalbėjomės apie Europos bendrijos Septintąją bendrąją mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos programą ir apie ES ir Naujosios Zelandijos bendradarbiavimo mokslo ir mokslinių tyrimų srityje galimybes. Būtent dėl šios priežasties konsultavimosi procedūroje pritariu Europos bendrijos ir Naujosios Zelandijos Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje sudarymui ir todėl balsavau už pranešėjos A. Niebler pranešimą.

Naujoji Zelandija yra viena iš mažiausiai užterštų pasaulio šalių ir tuo ji teisėtai didžiuojasi. Naujosios Zelandijos gyventojai vadovaujasi šūkiu „Ekologiška, švaru ir saugu“. Hidroelektrinėms tenka 2/3 šalyje pagaminamos elektros energijos. Milžiniški karšto vandens ištekliai taip pat naudojami elektros energijai gaminti. Visiškai nėra atominės energetikos.

Tvirtai tikiu, kad bendradarbiavimas kovoje su klimato kaita ir bandymas rasti bendrą požiūrį mokslo, mokslinių tyrimų ir naujovių srityse pasirodys esąs abipusiai naudingas.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, balsavau už A. Niebler pranešimą dėl Europos bendrijos ir Naujosios Zelandijos Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje sudarymo. Kaip matome iš pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo, naujoji Zelandija yra vienintelė Europai nepriklausanti pramoninė šalis, su kuria Bendrija dar nėra sudariusi oficialaus susitarimo mokslo ir technologijų srityje. Dėl šios priežasties ir atsižvelgdamas į technologijų naujovių sudėtingumą ir mokslo pažangos spartą, manau, kad šiuo metu Bendrijai kaip niekada anksčiau reikėtų oficialiai patvirtinti vykstančio bendradarbiavimo susitarimą, kad būtų galima stiprinti bendradarbiavimą, ypač tuose sektoriuose, kurie yra kaip niekad svarbūs, pvz., sveikatos, biotechnologijų ir informacinių bei ryšių technologijų srityse.

Manau, kad tai leis Bendrijai iki galo pasinaudoti galimybėmis, kurias teikia bendradarbiavimas su Naująja Zelandija, vykdomas remiantis veiksmingos intelektinės nuosavybės apsaugos ir teisingo intelektinės nuosavybės teisių pasidalijimo principais.

– Pranešimas: Paolo Costa (A6-0374/2008)

  Bogusław Liberadzki (PSE), raštu. − (PL) Gerb. pirmininke, balsavau už pranešimą dėl nuomonės dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo sudaryti Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos ir Europos bendrijos bendradarbiavimo memorandumą dėl saugumo auditų ir (arba) patikrinimų bei susijusių klausimų (COM(2008)0335 – C6-0320/2008 – 2008/0111(CNS)).

Pranešėjas P. Costa teisingai pabrėžė, kad vadovaujantis Bendrijos civilinės aviacijos politikos tikslais, Bendradarbiavimo memorandumu bus stiprinamas Bendrijos ir ICAO ryšys. Ypač svarbu atsižvelgti į tai, kad memorandumo, dėl kurio susiderėjo Komisija, įgyvendinimas sudarys sąlygas geriau naudoti ribotus išteklius kontrolės ir atitikties taisyklėms srityje. Sprendimo įgyvendinimas turėtų atnešti didelės naudos valstybėms narėms.

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. – (PT) Bendradarbiavimo memorandumo projekte, kuris yra šio pranešimo tema, siekiama labai sumažinti ICAO auditų skaičių valstybėse narėse. Šiuo tikslu ICAO įvertins Europos Komisijos aviacijos saugumo tikrinimo sistemą.

Todėl, vadovaujantis Bendrijos civilinės aviacijos politikos tikslais, Bendradarbiavimo memorandumu bus stiprinamas Bendrijos ir ICAO ryšys ir bus sudarytos sąlygos geriau naudoti ribotus valstybių narių išteklius atitikties kontrolės srityje.

Šiuo metu valstybėms narėms tenka dirbti su dviem atitikties kontrolės sistemomis, kurių tikslas vienodas, o taikymo sritis iš esmės ta pati. Dar kartą, pagrindinis šios priemonės tikslas bus racionalesnis turimų išteklių naudojimas.

Pagaliau, siekiant užtikrinti tinkamą ES įslaptintos informacijos tvarkymą, ICAO įsipareigoja laikytis Komisijos sprendimų, o Komisijai leidžiama patikrinti in situ, kokių apsaugos priemonių ėmėsi ICAO.

Todėl balsavau už šį P. Costos pranešimą.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, balsavau už P. Costos pranešimą dėl Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos ir Europos bendrijos bendradarbiavimo memorandumo dėl saugumo auditų ir (arba) patikrinimų sudarymo. Mano nuomone, darbas su dviem atitikties kontrolės sistemomis, kurių tikslas vienodas, o taikymo sritis iš esmės ta pati, yra tolygus net tik kompetentingų institucijų vykdomam neveiksmingam išteklių skyrimui, bet ir, daug svarbiau, valstybėms narėms tenkančiai naštai išlaidų ir turimų ribotų išteklių požiūriu. Todėl pritariu pasiūlymui dėl ICAO ir Europos Komisijos bendradarbiavimo šioje srityje.

– Pranešimas: Diana Wallis (A6-0380/2008)

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Balsavau už Didžiajai Britanijai atstovaujančios EP narės D. Wallis pranešimu pagrįstą teisėkūros rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo įgyvendinimo. Šį pasiūlymą lėmė siekis konsoliduoti Bendrijos teisę, kuris, mano nuomone, neteisingai nurodomas kaip kodifikavimas. Tai girtinas siekis, tačiau man gaila, kad kalbant apie tekstų rengimą ir jų sudėtingumą Komisija nepakeitė savo 1987 m. balandžio 1 d. pozicijos, susijusios su nurodymu savo tarnyboms tęsti visų teisės aktų kodifikavimą ne vėliau kaip po dešimtojo jų pakeitimo, kurioje taip pat pabrėžiama, kad tai minimali norma ir kad siekiant Bendrijos teisės aiškumo ir jos tinkamo suvokimo jos tarnybos turi dėti pastangas kodifikuoti tekstus, už kuriuos jos buvo atsakingos vis trumpesnį laiką. Šiuo konkrečiu atveju mes kodifikuojame keletą įvairių 1972, 1983, 1990, 2000 ir 2005 m. direktyvų kartu su jas keičiančiais dokumentais. Manau, kad Bendrijos teisės konsolidavimo politika turėtų būti vienas iš Europos Komisijos prioritetų.

  Šarūnas Birutis (ALDE), raštu. – (LT) Mes privalome didelį dėmesį skirti tam, kad Bendrijos teisė būtų paprastesnė ir aiškesnė siekiant, kad ji taptų suprantamesnė ir prieinamesnė visiems piliečiams, kurie įgytų naujų galimybių ir galėtų pasinaudoti konkrečiomis jiems suteiktomis teisėmis.

Šis tikslas nebus pasiektas, jei daug nuostatų, kurios buvo iš dalies ir dažnai iš esmės keičiamos keletą kartų, liktų išsibarsčiusios įvairiuose aktuose, ir todėl dalies jų reikėtų ieškoti pradiniame akte, o kitų – vėlesniuose keičiančiuose aktuose. Todėl siekiant surasti konkrečiu momentu galiojančias taisykles reikia atlikti tiriamąjį darbą lyginant įvairius teisės aktus.

Dėl šios priežasties siekiant, kad Bendrijos teisė būtų aiški ir skaidri, svarbu kodifikuoti taisykles, kurios buvo dažnai keičiamos.

– Pranešimas: Diana Wallis (A6-0381/2008)

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Balsavau už Didžiajai Britanijai atstovaujančios EP narės D. Wallis pranešimu pagrįstą teisėkūros rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl paprastų slėginių indų. Šį pasiūlymą lėmė siekis konsoliduoti Bendrijos teisę, kuris, mano nuomone, neteisingai nurodomas kaip kodifikavimas. Tai girtinas siekis, tačiau man gaila, kad kalbant apie tekstų rengimą ir jų sudėtingumą Komisija nepakeitė savo 1987 m. balandžio 1 d. pozicijos, susijusios su nurodymu savo tarnyboms tęsti visų teisės aktų kodifikavimą ne vėliau kaip po dešimtojo jų pakeitimo, kurioje taip pat pabrėžiama, kad tai minimali norma ir kad siekiant Bendrijos teisės aiškumo ir jos tinkamo suvokimo tarnybos turi dėti pastangas kodifikuoti tekstus, už kuriuos jos buvo atsakingos vis trumpesnį laiką. Šiuo konkrečiu atveju mes kodifikuojame keletą įvairių 1987, 1990 ir 1993 m. direktyvų kartu su jas keičiančiais dokumentais. Manau, kad Bendrijos teisės konsolidavimo politika turėtų būti vienas iš Europos Komisijos prioritetų ir kad dabartinė padėtis nėra tinkama, ypač atsižvelgiant į valstybes nares ir europiečius.

  Šarūnas Birutis (ALDE), raštu. – (LT) Valstybės narės turi imtis visų reikiamų priemonių užtikrinti, kad slėginiai indai būtų pateikiami rinkai ir atiduodami naudoti tik tuo atveju, jei jie yra saugūs žmonėms, naminiams gyvūnams ar nuosavybei, yra tinkamai įrengti, prižiūrimi bei naudojami pagal paskirtį. Gamintojai turi užtikrinti kad indai atitiktų EB tipo tyrimo sertifikate nurodytą tipą ir gamybos proceso aprašymą, turi paženklinti CE ženklu ir parengti atitikties deklaraciją. Ši direktyva taikoma serijiniu būdu gaminamiems paprastiems slėginiams indams ir netaikoma: branduoliniams tikslams skirtiems indams, indams, skirtiems laivų ir lėktuvų jėgos agregatams bei ugnies gesintuvams.

Šiuo pasiūlymu siekiama kodifikuoti Tarybos direktyvą 87/404/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su paprastais slėginiais indais, suderinimo. Nauja direktyva pakeis įvairius aktus, kurių nuostatos buvo į ją įtrauktos šis pasiūlymas nekeičia kodifikuojamų teisės aktų turinio, nes jame tik sujungiami šie aktai, atliekant kodifikavimui būtinus formos pakeitimus.

– Pranešimas: Diana Wallis (A6-0385/2008)

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Balsavau už Didžiajai Britanijai atstovaujančios EP narės D. Wallis pranešimu pagrįstą teisėkūros rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl medicinos produktų papildomos apsaugos liudijimo. Šį pasiūlymą lėmė siekis konsoliduoti Bendrijos teisę, kuris, mano nuomone, neteisingai nurodomas kaip kodifikavimas. Man gaila, kad kalbant apie tekstų rengimą ir jų sudėtingumą Komisija nepakeitė savo 1987 m. balandžio 1 d. pozicijos, susijusios su nurodymu savo tarnyboms tęsti visų teisės aktų kodifikavimą ne vėliau kaip po dešimtojo jų pakeitimo, kurioje taip pat pabrėžiama, kad tai minimali norma ir kad siekiant Bendrijos teisės aiškumo ir jos tinkamo suvokimo tarnybos turi dėti pastangas kodifikuoti tekstus, už kuriuos jos buvo atsakingos vis trumpesnį laiką. Šiuo konkrečiu atveju mes konsoliduojame 1992 m. Tarybos reglamentą ir keturis dokumentus, kurie jį iš dalies pakeitė atitinkamai 1994, 2003, 2005 ir 2006 m. Manau, kad Bendrijos teisės konsolidavimo politika turėtų būti vienas iš Europos Komisijos prioritetų ir kad dabartinė padėtis nėra tinkama, ypač atsižvelgiant į valstybes nares ir europiečius.

– Pranešimas: Diana Wallis (A6-0386/2008)

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), - (FR) Balsavau už Didžiajai Britanijai atstovaujančios EP narės D. Wallis pranešimu pagrįstą teisėkūros rezoliuciją, po konsultavimosi procedūros patvirtinančią pasiūlymą dėl Tarybos reglamento dėl Sutarties 81 straipsnio taikymo oro transporto sektoriuje. Šį pasiūlymą lėmė siekis konsoliduoti Bendrijos teisę, kuris, mano nuomone, neteisingai nurodomas kaip kodifikavimas. Man gaila, kad kalbant apie tekstų rengimą ir jų sudėtingumą Komisija nepakeitė savo 1987 m. balandžio 1 d. pozicijos, susijusios su nurodymu savo tarnyboms tęsti visų teisės aktų kodifikavimą ne vėliau kaip po dešimtojo jų pakeitimo, kurioje taip pat pabrėžiama, kad tai minimali norma ir kad tarnybos turi dėti pastangas kodifikuoti tekstus, už kuriuos jos buvo atsakingos vis trumpesnį laiką. Šiuo konkrečiu atveju mes konsoliduojame 1987 m. Tarybos reglamentą ir penkis dokumentus, kurie jį iš dalies pakeitė atitinkamai 1990, 1992, 1994, 2003 ir 2004 m. Manau, kad Bendrijos teisės konsolidavimo politika turėtų būti vienas iš Europos Komisijos prioritetų ir kad dabartinė padėtis nėra tinkama, ypač atsižvelgiant į valstybes nares ir europiečius.

– Pranešimas: Diana Wallis (A6-0379/2008)

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Balsavau už Didžiajai Britanijai atstovaujančios EP narės D. Wallis pranešimu pagrįstą teisėkūros rezoliuciją, po konsultavimosi procedūros patvirtinančią pasiūlymą dėl Tarybos reglamento dėl Sutarties 81 straipsnio taikymo oro transporto sektoriuje. Šį pasiūlymą lėmė siekis konsoliduoti Bendrijos teisę, kuris, mano nuomone, neteisingai nurodomas kaip kodifikavimas. Man gaila, kad kalbant apie tekstų rengimą ir jų sudėtingumą Komisija nepakeitė savo 1987 m. balandžio 1 d. pozicijos, susijusios su nurodymu savo tarnyboms tęsti visų teisės aktų kodifikavimą ne vėliau kaip po dešimtojo jų pakeitimo, kurioje taip pat pabrėžiama, kad tai minimali norma ir kad tarnybos turi dėti pastangas kodifikuoti tekstus, už kuriuos jos buvo atsakingos vis trumpesnį laiką. Šiuo konkrečiu atveju mes konsoliduojame 1987 m. Tarybos reglamentą ir penkis dokumentus, kurie jį iš dalies pakeitė atitinkamai 1990, 1992, 1994, 2003 ir 2004 m. Manau, kad Bendrijos teisės konsolidavimo politika turėtų būti vienas iš Europos Komisijos prioritetų ir kad dabartinė padėtis nėra tinkama, ypač atsižvelgiant į valstybes nares ir europiečius.

– Pranešimas: Alain Lamassoure (A6-0342/2008)

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Balsavau už Prancūzijai atstovaujančio kolegos, buvusio ministro A. Lamassoure’o pranešimu pagrįstą teisėkūros rezoliuciją, kuria atsižvelgus į pakeitimus patvirtinamas pasiūlymas dėl Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio 2000 m. Reglamentą, įgyvendinantį Sprendimą dėl Bendrijų nuosavų išteklių sistemos. Kaip ir didžioji dauguma EP narių, manau, kad reikia prisiminti, jog Taryba ragino Komisiją parengti plačią, visus Europos Sąjungos išlaidų ir išteklių aspektus apimančią ataskaitą ir ją paskelbti 2008 arba 2009 m. Remdamasis 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstituciniu susitarimu dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo, pritariu, kad Parlamentas tinkamai įtraukiamas į visus tyrimo etapus. Šiuo atžvilgiu visi turėtume prisiminti, kad dabartinės finansinės perspektyvos 2007–2013 m. buvo patvirtintos remiantis politiniu kompromisu, skirtu Didžiosios Britanijos įmokų koregavimui persvarstyti.

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) A. Lamassoure’o pranešimas dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos yra aiškiai sukurtas tam, kad būtų ideologinės prigimties. Parlamentas nusprendė nesivelti, cituoju, „į labai pasenusios, neteisingos ir neskaidrios sistemos kūrimą“, kurios pagrindinis trūkumas, pranešėjo požiūriu, yra tas, kad dėl šio klausimo sprendimą priima ne Europos Parlamentas.

Be to, tai yra taip pat gerai, kaip iš šiame susirinkime išsakytų dalykų spręsti, kad netrukus Europos mokesčių mokėtojai bus apmokestinami papildomu mokesčiu, kurį tiesiogiai išskaitys Briuselis. Laisvas (piliečių arba jų atstovų) sutikimas dėl apmokestinimo yra pagrindinis konstitucinės valstybės principas, o galimybė rinkti mokesčius yra išimtinė valstybės teisė.

Ir būtent ten glūdi problema. Europos Sąjunga nėra valstybė ir jokiomis aplinkybėmis negali pati nuspręsti rinkti mokesčius. Be to, nekreipdama dėmesio į tai, kad prancūzai, olandai ir airiai atmetė Europos Konstituciją, ji nuosekliai rodo, kad jai mažai rūpi tautų sutikimas. Gaila, tačiau ji teikia pirmenybę melui, machinacijoms ar netgi jėgai.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, balsavau už A. Lamassoure’o pranešimą dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl Bendrijų nuosavų išteklių sistemos pakeitimų. Sutinku su pagrindais, kuriais yra pagrįstas šis pranešimas, ir pritariu pranešėjo išreikštam požiūriui, kai jis pripažino, kad dabartinis Komisijos sprendimas, kuris turėtų atnaujinti įgyvendinimo reglamentą dėl nuosavų išteklių pagal 2007 m. birželio 7 d. Tarybos sprendimą, savo formuluotėmis dar labiau apsunkintų procedūrą, nuolatos nustatydamas išimtis ir specialias sąlygas kai kurioms valstybėms narėms.

Todėl laikyčiausi nuomonės, kad bendrojoje nuosavų išteklių valdymo sistemos ataskaitoje, kurią būtina parengti, reikėtų atsižvelgti į aktyvų Europos Parlamento dalyvavimą siūlant tinkamas priemones, kuriomis siekiama didesnio skaidrumo.

– Pranešimas: Gérard Deprez (A6-0408/2008)

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Remdamasis Belgijai atstovaujančio EP nario G. Deprezo pranešimu, balsavau už teisėkūros rezoliuciją, numatančią pakeitimus pasiūlyme dėl Tarybos pamatinio sprendimo dėl Europos įrodymų orderio, skirto gauti daiktus, dokumentus ir duomenis siekiant juos naudoti baudžiamuosiuose procesuose. Kaip ir daugelis EP narių, pritariu pasiūlymui dėl Tarybos pamatinio sprendimo, kuris užtikrina Europos arešto orderio, skirto gauti daiktus, dokumentus ir duomenis siekiant juos naudoti baudžiamuosiuose procesuose, abipusį pripažinimą. Europos arešto orderis, toliau vadinamas Europos įrodymų orderiu, palengvins spartesnį ir veiksmingesnį teisinį bendradarbiavimą baudžiamuosiuose procesuose ir, atsižvelgiant į Europos Vadovų Tarybos išvadas šioje srityje, pakeis dabartinę abipusės teisinės pagalbos sistemą.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. – (PT) Šalia to, kad turime rimtų abejonių dėl tam tikrų aspektų nagrinėjimo EP pranešime, nesutinkame su teisės derinimu ir bendrųjų procedūrų patvirtinimu, ypač kalbant apie Europos įrodymų orderį – iniciatyvą, kuri skirta Europos baudžiamosios teisės erdvės kūrimui.

Europos Komisija pagarsėjo savo nesuskaičiuojamais pasiūlymais dėl teisingumo vykdymo Europos Sąjungoje perkėlimo aukščiau valstybių narių lygmens, taip keldama grėsmę pagrindiniams aspektams, susijusiems su valstybių narių suverenumu ir jų pareiga ginti savo piliečių teises.

Šioje konsultavimosi procedūroje EP gina įrodymų rinkimą įvairiose šalyse tokiu būdu, kaip tai daroma Europos arešto orderio atveju. Dauguma EP narių nori išbraukti teritoriškumo sąlygą, dėl kurios buvo sutarta po derybų Taryboje (ir kuri leistų valstybei narei tam tikromis aplinkybėmis atmesti Europos įrodymų orderį), taip kėsindamiesi į valstybių narių suverenumą.

Iš esmės EP, kuris yra „visada labiau katalikiškas nei popiežius“, nori įgyvendinti pasiūlytą Sutartį, kuri jau buvo atmesta tris kartus, ypač teisingumo ir vidaus reikalų srityje, taip sukurdamas šią „Europos baudžiamosios teisės erdvę“ ir, kaip sakė pranešėjas, „nepalikdamas vietos nacionalinei veto teisei“.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, balsavau už Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pirmininko G. Deprezo pranešimą dėl Tarybos pamatinio sprendimo dėl Europos įrodymų orderio. Sutinku su pranešimo tikslu ir jame išdėstyta pozicija.

Įrodymų rinkimo įvairiose šalyse palengvinimas, be abejonės, yra svarbus žingsnis įgyvendinant abipusio teismo sprendimų pripažinimo principą. Šis principas sudaro teismų bendradarbiavimo pagrindą, kurio galutinis tikslas yra užtikrinti visoms valstybėms narėms greitesnę ir veiksmingesnę teisminę pagalbą. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad siekiant užtikrinti darnią Europos teisinę erdvę ir siekiant užtikrinti, kad teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose duotų siekiamų rezultatų, teisinę sistemą turi įgyvendinti visos valstybės narės, o priemonės turėtų supaprastinti įvairių nacionalinių teisminių institucijų tarpusavio pagalbą, žinoma, neužmirštant asmens duomenų apsaugos.

  Bernard Wojciechowski (IND/DEM), raštu. − (PL) Valstybių narių piliečių saugumo užtikrinimas ir greitas ir veiksmingas teismų sistemos veikimas turėtų būti pagrindinis Bendrijos tikslas. Tai svarbu atsižvelgiant į dramatišką organizuoto nusikalstamumo, ypač tarptautinio nusikalstamumo, plitimą. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas visoms teisinėms priemonėms, kurios gali palengvinti baudžiamųjų bylų nagrinėjimą ir padėti įrodyti kaltinamųjų kaltę.

Europos įrodymų orderis leidžia automatiškai pripažinti teismų sprendimus, priimtus kitoje valstybėje narėje. Tai gali sukelti sunkumų, nes reikalauja esminių pakeitimų valstybių narių baudžiamuosiuose procesuose. Europos įrodymų orderio įgyvendinimas yra kupinas sunkumų, kuriuos lemia baudžiamųjų procedūrų įvairovė ir dideli su orderiais susijusios teisės skirtumai. Mano požiūriu, užuot kišęsi į tokią opią sritį kaip konkrečios šalies baudžiamasis procesas, Komisija ir Europos Parlamentas turėtų sutelkti dėmesį į tai, kaip pasiekti geriausio įmanomo valstybių narių policijos pajėgų bendradarbiavimo. To būtų galima pasiekti pasinaudojant tokiomis institucijomis kaip Eurojustas ir Europos policijos kolegija.

– Pranešimas: Niels Busk (A6-0340/2008)

  Lena Ek (ALDE), raštu. − (SV) ES vykdoma žuvininkystės politika nėra ir niekada nebuvo grindžiama gerai apgalvotais bendrais sprendimais. Per pastaruosius metus Europos žuvų ištekliai dramatiškai sumažėjo ir buvo labai mažai nuveikta siekiant pakeisti šią padėtį. Žuvininkystės politiką, kurią turėtų vykdyti ES, privalo formuoti ilgalaikis ir įžvalgus mąstymas.

Vis dėlto N. Busko pranešimas daugeliu požiūrių atspindi teigiamus pokyčius. Aiškinamojoje dalyje, be kitų dalykų, tvirtinama, kad menkių ištekliams atkurti turi būti teikiamas didžiausias prioritetas ir kad geriausiai būtų visiškai uždrausti bet kokią menkių žvejybą, netgi jei ši priemonė vėliau bus atmesta. Deja, pranešimo pakeitimai neatspindi aiškinamojoje dalyje N. Busko išreikšto susirūpinimo.

Pasiūlyti pakeitimai yra per silpni, kad būtų iš tikrųjų svarbūs. Gaila, kad galimybė iš naujo apsvarstyti jau dabar netinkamą žvejybos pastangų reguliavimo sistemą numatoma tik „gerokai padidėjus menkių ištekliams“. Būtų protingiau pasiūlyti, kad verčiau dėmesys būtų skiriamas užtikrinti platesnio masto atkūrimą, nei tai vyksta šiuo metu. Tik tada galime pradėti kalbėti apie galimą persvarstymą. Todėl pranešime perduodama visiškai netinkama žinia teigiant, kad problema bus netrukus išspręsta ir kad tada turėtume persvarstyti sistemą. Iš tiesų turime priešingą padėtį. Todėl balsavau prieš šį pranešimą.

  Glyn Ford (PSE), raštu. − Balsavau prieš N. Busko pranešimą. Visi žinome, kad svarbu, jog būtų atkuriami menkių ištekliai. Aišku, kad menkės gali būti kartu sugaunamos žvejojant kitų rūšių žuvis. Vis dėlto pasiūlymas sumažinti visos žvejybos intensyvumą teritorijoje nuo Kornvalio iki Severno upės žiočių yra drastiškas ir dramatiškas. Būdamas minėtam regionui atstovaujančiu EP nariu, aš dar nesu įsitikinęs, – nors galėčiau, jei būtų pateikta daugiau įrodymų, – kad reikia taip sparčiai ir taip toli žengti.

  Duarte Freitas (PPE-DE), raštu. – (PT) Šiuo pranešimu siekiama „tobulinti“ Europos menkių išteklių išsaugojimo strategiją.

Nuo 2000 m. lapkričio mėn. Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba (ICES) atkreipia dėmesį į didelę riziką, kad gali išsekti menkių ištekliai Šiaurės jūroje ir prie vakarinės Škotijos pakrantės. Tų pačių metų gruodžio mėn. surengtame Tarybos posėdyje žuvininkystės ministrai ir Komisija pareiškė susirūpinimą dėl kritinės su ištekliais susijusios padėties.

Atsižvelgiant į skirtingą įvairių žvejybos sričių padėtį, šiuo pranešimu siekiama užtikrinti didesnį veiksmų lankstumą, atsižvelgiant į skirtingą žvejybos ir išteklių padėtį įvairiose teritorijose, kuriose bus taikomi šios rūšies atkūrimo planai.

Vienas ir šio pranešimo prioritetų yra užtikrinti geresnį susijusių regionų patariamųjų tarybų ir valstybių narių dalyvavimą. Tiksli nuoroda teisės akte į regionų patariamąsias tarybas ir valstybes nares aiškiai parodys, kad ES institucijos rimtai žiūri į šių suinteresuotųjų šalių dalyvavimą toliau kuriant žvejybos valdymo sistemą.

Balsavau už šį pranešimą.

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Menkių padėtis yra labai rimta ir reikalauja skubių ir ryžtingų veiksmų. Vis dėlto Komisijos pasiūlymai yra netinkami ir daugelyje sričių turi trūkumų.

Taip pat įdomu, kad Parlamentas ganėtinai netikėtai nusprendė, kad klausimą reikėtų spręsti valstybių narių lygmeniu. Aišku, kad jos bando susilpninti Komisijos pasiūlymą, iš to siekdamos naudos pramonei. Jos tiesiog siekia įkišti keturkampį medinį kaištį į apvalią kiaurymę.

Dėl minėtų priežasčių mes balsavome prieš pranešimą.

  Bogusław Liberadzki (PSE), raštu. − (PL) Balsavau už pranešimą dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 423/2004 dėl menkių išteklių atkūrimo ir Reglamentą (EEB) Nr. 2847/93.

Remiantis Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetu, Šiaurės jūros menkių ištekliai yra kritinės būklės. Sugaunama per daug žuvų ir ypač per daug jaunų žuvų. Tai mažina galimybes atkurti šios rūšies išteklius.

Pranešėjas N. Busk pabrėžė, kad būtina stebėti ir kontroliuoti, kaip laikomasi taisyklių. Jis taip pat pritaria Komisijos požiūriui dėl poreikio persvarstyti leidžiamą sugauti kiekį, supaprastinti valdymo sistemą ir mažinti išmetamų žuvų kiekį. Negalime uždrausti žvejoti dėl socialinių ir ekonominių padarinių, tačiau reikia imtis skubių veiksmų įgyvendinant menkių išteklių atkūrimo planą.

  James Nicholson (PPE-DE), raštu. − Pritariu šiam bandymui spręsti problemas, susijusias su 2004 m. Menkių išteklių atkūrimo planu, kuris aiškiai parodė, kad yra neveiksmingas. Nepaisant įvairių priemonių menkių ištekliai beveik nerodo atsigavimo ženklų.

Svarbiausias šiame pasiūlyme pateiktas dalykas yra susijęs su išmetamo kiekio mažinimu. Esant dabartiniam maisto trūkumui ir atėjus ypač daug žvejų pastangų reikalaujantiems laikams žuvų išmetimas gali būti apibūdinamas tik kaip visiškai nelogiška ir išlaidi veikla.

Didžiausio leidžiamo sugauti kiekio kvota yra tokia maža, kad žvejai priversti atgal į jūrą išmesti didelį kiekį žuvų nepaisant to, kad tokia veikla visiškai neprisideda prie pastangų papildyti išteklius.

Žinoma, privalome ir toliau imtis priemonių, kurios apsaugotų mūsų menkių išteklius. Vis dėlto mes taip pat turėtume atsižvelgti į padėtį didesniu mastu. Klimato kaita ir pasaulinio klimato atšilimo poveikis gali turėti daugiau įtakos išteklių mažėjimui nei žvejai, kurie tiesiog bando pragyventi iš šio verslo.

– Pranešimas: Kyösti Virrankoski (A6-0412/2008)

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Remdamasis Suomijai atstovaujančio EP nario K. Virrankoski pranešimu balsavau už rezoliuciją, kuria be pakeitimų patvirtinamas ES taisomojo biudžeto projektas Nr. 7/2008 ir kuri yra susijusi su 12,78 mln. EUR Europos Sąjungos solidarumo fondo panaudojimu įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimams. Ši suma skiriama padėti Prancūzijos užjūrio departamentų Gvadelupos ir Martinikos gyventojams, kurie 2007 m. rugpjūčio mėn. patyrė labai daug žalos dėl kilusio uragano Dyno. Šis taisomojo biudžeto projektas yra visiškai neutralus biudžeto požiūriu, nes jame numatomas atitinkamas pagal 13 04 02 biudžeto eilutę Sanglaudos fondui numatytų mokėjimų asignavimų mažinimas. Svarbu pažymėti, kad šis biudžeto projektas yra pirmasis, kuris yra skirtas vien tik ES solidarumo fondui, kaip to reikalavo Europos Parlamentas.

– Pranešimas: Reimer Böge (A6-0399/2008)

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Remdamasis Vokietijai atstovaujančio EP nario R. Böge pranešimu balsavau už rezoliuciją, kuria be pakeitimų patvirtinamas pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl ES solidarumo fondo lėšų panaudojimo siekiant padėti Prancūzijai, kurios užjūrio departamentai Gvadelupa ir Martinika 2007 m. nukentėjo nuo uragano Dyno. Todėl siekiant padėti Prancūzijai 12,78 mln. EUR suma įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimams bus panaudota iš ES solidarumo fondo lėšų ir iš lygiagrečiai tvirtinamo 2008 m. taisomojo biudžeto. Ši suma prilygsta 2,5 % padarytos tiesioginės žalos, kuri vertinama 511,2 mln. EUR.

  Šarūnas Birutis (ALDE), raštu. – (LT) Solidarumo fondas ir kitos konkrečios priemonės nesudaro didelių pinigų sumų palyginti su Europos Sąjungos biudžetu, jos galiausiai pasitarnauja remdamos nelaimės ištiktus regionus ir jų žmones stichinių nelaimių atvejais. Pritariu sprendimui skirti paramą iš fondo Prancūzijai dėl Martinikos ir Gvadelupos, kurios 2007 m. rugpjūtį nukentėjo nuo uragano Dyno. Tokiais atvejais turime būti solidarūs.

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Prancūzija pateikė paraišką pasinaudoti fondu, padėsiančiu likviduoti 2007 m. rugpjūčio mėn. Martinikoje ir Gvadelupoje kilusio uragano Dyno padarytą žalą. Todėl Komisija pasiūlė, kad Prancūzijai paremti iš fondo būtų panaudota iš viso 12,78 mln. EUR.

Birželio sąrašas pritaria ir nacionaliniam, ir tarptautiniam solidarumui ir pagalbos veiksmams, kai šalį ištinka stichinės nelaimės.

Vis dėlto, mūsų nuomone, pirma, ankstesnė patirtis parodė, kad ES nesugeba veiksmingai valdyti neatidėliotinos pagalbos, teikiamos iš Bendrijos lėšų. Antra, mes kalbame apie įnašą, kuris prilygsta Prancūzijos BVP procento dalims. Neprotinga galvoti, kad ES turėtų kištis ir bendrai finansuoti projektus, su kuriais turtingos valstybės narės turėtų susidoroti pačios.

Todėl nusprendėme balsuoti prieš visą pranešimą.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. – (PT) Siekdama padėti Prancūzijai, Komisija siūlo panaudoti Europos solidarumo fondą.

Tarpinstitucinis susitarimas iš šio fondo leidžia panaudoti maksimalią metinę 1 mlrd. EUR sumą. 2008 m. iš viso buvo panaudota 260 411 197 EUR suma Jungtinės Karalystės (162 387 985 EUR), Graikijos (89769 009 EUR) ir Slovėnijos (8 254 203 EUR) naudai.

Prancūzija paprašė fondo pagalbos po 2007 m. rugpjūčio mėn. Martinikoje ir Gvadelupoje kilusio uragano Dyno. Komisija siūlo iš ES solidarumo fondo panaudoti iš viso 12 780 000 EUR sumą, kuri turi būti skiriama iš Sanglaudos fonde nepanaudotų asignavimų.

Vis dėlto, kaip ir ankstesniais atvejais, kyla bent vienas klausimas, kurį reikia užduoti: kaip galėjo atsitikti, kad ES finansavimas yra skiriamas tik dabar, praėjus daugiau nei metams po stichinės nelaimės, kuri palietė gyventojus? Negali būti abejonių, kad kažkas yra ne taip...

Reikėtų pažymėti, kad mes pateikėme pasiūlymus, kuriais siekiama paspartinti šio fondo panaudojimo procedūras ir užtikrinti, kad regionus ištikusių nelaimių padarinių likvidavimas vis dar galėtų būti tinkamas finansuoti. Šiais pasiūlymais fonde taip pat siekiama pripažinti ypatingą Viduržemio jūros regiono stichinių nelaimių, pvz., sausrų ir gaisrų, prigimtį.

  Mary Lou McDonald (GUE/NGL), raštu. − 134 pakeitimas

Mes ryžtingai prieštaraujame priverstiniams abortams, priverstinei sterilizacijai ir vaikų žudymui ir sutinkame, kad tai yra žmogaus teisių pažeidimai.

Balsuodami dėl pakeitimo susilaikėme, nes iki šiol ES lėšos šiuo tikslu nebuvo naudojamos ir pakeitime nėra paaiškinta pripažintų tarptautinių organizacijų vystomosios veiklos svarba teikiant paramą moterims gimstamumo valdymo srityje ir ypač reprodukcinio švietimo, reprodukcinės sveikatos paslaugų ir šeimos planavimo srityse, taip pat vykdant informavimo kampanijas dėl moterų teisės į sveikatos priežiūrą.

130, 131, 132, 133 pakeitimai

Atsižvelgdami į šio klausimo svarbą ir dėl to balsuodami už šiuos pakeitimus, mes manome, kad būtų teisingiau sukurti biudžeto eilutę dėl vaikų teisių, kuri apimtų šiuose pakeitimuose nagrinėjamus klausimus.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Gamtos nelaimių padariniai yra įvairūs ir dažniausiai niokojantys. Greta žmogiškosios kančios, kurią jie sukelia, visų pirma jie turi poveikį ekonomikai, dėl kurio šių šalių ekonomikos plėtra nubloškiama daugeliu metų į praeitį, kaip tai atsitiko šiuo atveju. Sunaikinama svarbi infrastruktūra ir pasinaudojant vien pačios šalies turimomis lėšomis ją atkurti labai sunku.

Įsteigus Solidarumo fondą, už kurį buvo pasisakoma, ir atrankos būdu suteikus finansinę paramą tokie atkuriamieji darbai turėtų vykti sparčiau, tačiau tokiu atveju taip pat būtina vietoje atidžiai prižiūrėti lėšų panaudojimą. Tiesa, kad nukentėjusiems regionams reikia skubios pagalbos, tačiau taip pat svarbi patikima investicijų į šiuos projektus priežiūra. Mano nuomone, šiai sričiai reikėtų skirti daugiau dėmesio ir būtent todėl balsuodamas dėl šio pranešimo susilaikiau.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, balsavau už R. Böge pranešimą dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl ES solidarumo fondo lėšų mobilizavimo siekiant padėti Prancūzijai atsižvelgiant į kritinę padėtį, kurią sukėlė 2007 m. rugpjūčio mėn. Martinikoje ir Gvadelupoje kilęs uraganas Dynas. Sutinku su pranešėju ir pritariu Regioninės plėtros komiteto nuomonei, kad šiuo atveju lėšų panaudojimas visiškai atitinka 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstitucinio susitarimo nuostatas.

  Margie Sudre (PPE-DE), raštu. – (FR) Šis Parlamentas ką tik patvirtino 12,78 mln. EUR pagalbą, kurią Komisija pasiūlė suteikti Martinikai ir Gvadelupai ir kurią ketinama panaudoti padengiant dalį praėjusios vasaros nenumatytų išlaidų, patirtų dėl uragano Dyno.

Finansinė parama pravers, ypač atsižvelgiant į tai, kad Martinika ir Gvadelupa vis dar jaučia uragano Dyno padarytos žalos poveikį, ypač būsto srityje ir bananų bei cukranendrių auginimo versle.

Solidarumo fondas, kuris šiuo atveju naudojamas taikant bendrųjų reglamentų išimtis, yra ypač svarbus labiausiai nutolusiems regionams atsižvelgiant į daugybę jų gyventojams nuolatos kylančių grėsmių, pvz., praeitą savaitę Karibų jūros salos vėl nukentėjo nuo uragano Omaro.

Nuo tada, kai 2002 m. buvo įsteigtas šis fondas, buvau labai pasiryžęs užtikrinti, kad užjūrio departamentai galėtų gauti tokią paramą. Prancūzijos vyriausybės sukaupta patirtis teikiant paraiškas, taip pat Komisijos, Europos Parlamento ir Tarybos parodytas supratimas mus dar kartą įtikina dėl Europos pajėgumo paremti užjūrio gyventojus, susidūrusius su sudėtingomis krizėmis.

– Pranešimas: Reimer Böge (A6-0405/2008)

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Remdamasis R. Böge pranešimu balsavau už rezoliuciją, kuria patvirtinamas pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl 10,8 mln. EUR įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų sumos panaudojimo iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų pagal Europos Sąjungos 2008 m. bendrąjį biudžetą. Ispanijos atveju (kuriai siūloma skirti 10,5 mln. EUR) paraiška susijusi su 1 589 atleistais darbuotojais, iš kurių 1 521 buvo atleistas iš įmonės „Delphi Automotive Systems España, S.L.U.“, esančios Puerto Realyje, Kadiso provincijoje, Andalūzijoje. Ši įmonė, kurioje gaminamos detalės automobilių pramonei, priklauso JAV įsteigtai įmonei „Delphi Automotive Systems Holding Inc.“, kurios pagrindinė būstinė yra Trojos mieste, Mičigano valstijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Lietuvos atveju (kuriai siūloma skirti 0,3 mln. EUR) paraiška susijusi su 1 089 darbuotojais, atleistais iš įmonės „Alytaus tekstilė“. Tai tekstilės pramonės įmonė, kuri bus uždaryta per nurodytą keturių mėnesių laikotarpį.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. – (PT) Ispanija pateikė paraišką, susijusią su 1 589 atleistais darbuotojais, iš kurių 1 521 buvo atleistas iš įmonės „Delphi Automotive Systems España, S.L.U.“, ir 68 darbuotojais, kurie buvo atleisti iš tiekėjų įmonių. Ji paprašė 10 471 778 EUR išmokos, kad iš dalies būtų padengtos pagalbos priemonių išlaidos, siekiančios 20,94 mln. EUR.

Lietuva pateikė paraišką, susijusią su 1 089 atleistais darbuotojais uždarant tekstilės pramonės įmonę „Alytaus tekstilė“. Ji paprašė skirti 298 994 EUR, kad būtų padengta dalis išlaidų, sudarančių 0,06 mln. EUR.

Kaip jau sakėme, šis fondas negali būti naudojamas siekiant laikinai „amortizuoti“ socialines ir ekonomines išlaidas, atsiradusias dėl įmonių perkėlimo ir dėl to prarastų darbo vietų, arba nesugebant keisti politikos, kuri lemia darbuotojų išnaudojimą, jų nesaugumą ir nedarbą. Svarbu užkirsti kelią įmonių perkėlimui ir būtina už tai bausti, taip pat svarbu nutraukti ES kurstomą pasaulio prekybos liberalizavimo politiką.

Valstybės pagalba turi būti skiriama tik jei bus prisiimami ilgalaikiai įsipareigojimai dėl užimtumo ir regionų plėtros. Pagalba neturi būti skiriama ten, kur ji galėtų paskatinti įmonių perkėlimą.

Privalome stiprinti darbuotojų atstovų vaidmenį įmonių tarybose ir priimant su struktūra susijusius valdymo sprendimus.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, balsavau už R. Böge pranešimą dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo panaudojimą patenkinant 2008 m. vasario mėn. Ispanijos ir Lietuvos pateiktas paraiškas. Esu įsitikinęs, kad galima pasinaudoti fondu, nes suteikdamos paramą darbuotojams šios šalys patyrė didelių išlaidų. Atsižvelgdamas į tai, kad fondas sukurtas būtent tam, kad būtų galima suteikti papildomą pagalbą darbuotojams, kuriems grėsmę kelia naujos konkurencijos sąlygos ir šiuolaikinio pasaulio verslo veikla, manau, kad šiuo atveju paraiška pasinaudoti fondu gali būti patvirtinta be jokių abejonių.

  Silvia-Adriana Ţicău (PSE), raštu. − (RO) Balsavau už rezoliucijos projektą, kuris užkerta kelią keleivių tikrinimui kaip priemonei, sugriežtinančiai civilinės aviacijos saugumą. Keleivių saugumas yra gyvybiškai svarbus, tačiau taikomos priemonės neturėtų pažeisti piliečių pagrindinių teisių. Kūno nuskaitymo taikymas tokiu būdu, kaip tai siūloma šiuo metu, neužtikrina teisės į privatumą užtikrinimo.

Manau, kad būtina atlikti tyrimus siekiant nustatyti šios priemonės taikymo poveikį žmogaus sveikatai, taip pat būtina atlikti poveikio vertinimą siekiant nustatyti šių priemonių taikymo patogumą. Taip pat manau, kad ypač svarbu patvirtinti procedūras, kurios bus taikomos tvarkant nuskaitytus vaizdus. Atsižvelgdamas į tai, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas turėtų suformuluoti ir paskelbti savo nuomonę, kad visos priemonės, susijusios su keleivių saugumu, būtų įgyvendinamos nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymo taisyklių.

Mes susidomėję laukiame iš Europos Komisijos papildomų duomenų, susijusių su civilinės aviacijos saugumą gerinančiomis priemonėmis, kurias turime omenyje. Šiandien pritariau šios rezoliucijos patvirtinimui, nes reikia saugoti Europos Sąjungos piliečių pagrindines teises.

  Bernard Wojciechowski (IND/DEM), raštu. − (PL) Globalizacija turi teigiamo poveikio ekonomikos augimui ir užimtumui. Vis dėlto ji taip pat turi neigiamo poveikio labiausiai pažeidžiamiems ir mažiausiai kvalifikuotiems kai kurių sektorių darbuotojams. Šis neigiamas poveikis gali turėti įtakos visoms valstybėms narėms nepaisant to, koks yra jų dydis ir kaip seniai jos yra Europos Sąjungos narės.

Europos Sąjungos struktūriniai fondai remia numatytus pokyčius ir jų valdymą tokiose veiksmų srityse kaip ilgalaikėje perspektyvoje vykdomas visą gyvenimą trunkantis mokymasis. Priešingai, Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas teikia ribotos trukmės tikslinę individualią paramą. Jo tikslas – remti darbuotojus, kurie dėl rinkos pokyčių neteko darbo. Europos Sąjunga šiam fondui turėtų skirti ypatingą dėmesį.

– Pranešimas: Anders Wijkman (A6-0366/2008)

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Balsavau už Švedijai atstovaujančio EP nario A. Wijkmano pranešimu savo iniciatyva pagrįstą rezoliuciją, pasiūlytą po Komisijos komunikato dėl Europos Sąjungos ir skurdžių labiausiai klimato kaitos pažeidžiamų besivystančių šalių Pasaulinio klimato kaitos aljanso (PKKA) sukūrimo. Jau nustatyta, kad klimato kaitos poveikis bus greičiausiai ir labiausiai juntamas mažiausiai išsivysčiusiose šalyse (MIŠ) ir mažose besivystančiose salų valstybėse (MBSV). Šios šalys turi mažiausiai išteklių pasirengti šiems pokyčiams ir pakeisti savo gyvenimo būdą. Todėl klimato kaita kelia grėsmę dar labiau uždelsti Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT) pasiekimą daugelyje šių šalių ir aš pritariu, kad tarp Europos Sąjungos ir skurdžių labiausiai klimato kaitos pažeidžiamų besivystančių šalių, ypač MIŠ, MBSV ir AKR (Afrikos, Karibų baseino ir Ramiojo vandenyno) šalių, būtų sukurtas Pasaulinio klimato kaitos aljansas (PKKA), kurį siūlo Europos Komisija. Kaip ir didžioji EP narių dauguma manau, kad 60 mln. EUR biudžeto asignavimai šiai iniciatyvai yra nepakankami.

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. – (IT) Balsavau už A. Wijkmano pranešimą dėl Europos Sąjungos ir skurdžių labiausiai klimato kaitos pažeidžiamų besivystančių šalių Pasaulinio klimato kaitos aljanso (PKKA) sukūrimo; manau, kad negalime atidėti griežtų veiksmų už ES ribų, susijusių su klimato kaitos iššūkiais ir skurdo mažinimu. Tokie veiksmai taptų žingsniu pirmyn įgyvendinant 2004 m. ES veiksmų planą dėl klimato kaitos ir vystymosi, kurie būtų pagrįsti geresniu suvokimu, kad klimato kaita turi pakeisti mūsų požiūrį į vystomąją pagalbą.

Kaip Vystymosi komiteto nariui, man ypač rūpi šis sprendimas, kurį būtų galima susieti su 2008 m. Poznanėje ir 2009 m. Kopenhagoje vyksiančiomis tarptautinėmis derybomis dėl klimato kaitos. Mes turime nugalėti pramoninių ir besivystančių šalių abipusį nepasitikėjimą, kuris buvo viena pagrindinių kliūčių pasirašyti susitarimą dėl klimato kaitos laikotarpiui po 2012 m.

  Šarūnas Birutis (ALDE), raštu. – (LT) Besivystančios šalys mažiausiai prisidėjo prie klimato kaitos, bet labiausiai kentės nuo jos padarinių ir turės mažiausiai pajėgumų jiems spręsti. Pramoninės šalys istoriškai atsakingos už klimato kaitą ir moraliai įpareigotos prisidėti prie besivystančių šalių pastangų prisitaikyti prie klimato kaitos sukeltų padarinių.

2007 m. ES veiksmų plano dėl klimato kaitos ir vystymosi apžvalgoje matyti, kad klimato kaita į ES vystymosi politiką integruojama nepakankamai ir itin lėtai. Pritariu Komisijos iniciatyvai sukurti Pasaulinio klimato kaitos aljansą. Tačiau Pasaulinio klimato kaitos aljansui skirtų 60 mln. EUR visiškai nepakanka, todėl svarbu, kad Komisija nustatytų ilgalaikį finansavimą ir kasmet iki 2010 m. skirtų nors 2 mlrd. EUR, o iki 2020 m. – 5 mlrd. EUR. Šiuo metu besivystančiose šalyse labai trūksta lėšų prisitaikymui prie klimato kaitos. Padėdami besivystančioms šalims, padėsime ir patys sau.

  Marie-Arlette Carlotti (PSE), raštu. – (FR) Taip, mes esame įsipareigoję padėti besivystančioms šalims ir visų pirma mažiausiai išsivysčiusioms šalims (MIŠ) ir mažoms besivystančioms salų valstybėms (MBSV) siekiant apriboti visuotinio atšilimo poveikį, nes šios šalys bus pirmosios visuotinio atšilimo aukos, jeigu nebus reaguojama į ją.

Šiuo metu Afrika klimato derybose yra užmirštas žemynas.

Tačiau šis siekis turi atsispindėti finansiniame įsipareigojime, kuris būtų proporcingas tam, kas yra pavojuje.

Čia slypi problema.

Europos Komisijos numatyto 60 mln. EUR biudžeto nepakanka.

Ilgalaikis finansavimo tikslas turėtų būti vienas iš šių: mažiausiai 2 mlrd. EUR nuo dabar iki 2010 m. arba 5–10 mlrd. EUR nuo dabar iki 2020 m.

Šiam padidėjimui finansuoti Komisija ir valstybės narės turi panaudoti mažiausiai 25 % pajamų, gautų iš Bendrijos išmetamųjų teršalų prekybos schemos.

Be to, mes pageidaujame priemonių, susijusių su finansine pagalba, technine pagalba ir technologijos perdavimu, kad būtų galima palengvinti mažo išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio technologijų panaudojimą.

Pagaliau reikia, kad būtų pašalintos kliūtys naujiems finansavimo būdams.

Jeigu dar kartą bus mobilizuojami plėtros kreditai ir Europos plėtros fondas, su tuo susijęs aljansas bus ne daugiau nei apgaulė.

  Konstantinos Droutsas (GUE/NGL), raštu. – (EL) ES perdeda dėl dabartinių pavojų dėl klimato kaitos, kurią sukelia neatsakinga stambiojo verslo vykdoma gamtinių išteklių eksploatacija, t. y ne siekia pasistūmėti į priekį su esminėmis priemonėmis, kuriomis būtų galima jos imtis, o gąsdinti žmones, kad pagerintų savo pozicijas konkuruojant su kitais imperialistais ir rastų sprendimą perdėto kapitalo kaupimo užtikrinant dar didesnį pelną monopolijoms požiūriu.

EP pranešimas dėl ES ir besivystančių šalių klimato kaitos aljanso kūrimo yra atviras kišimasis į šių šalių vidaus reikalus jų ekonomikos, visuomenės ir administracinių mechanizmų organizavimo srityje, taip pat jame siūlomas nepakankamas finansinis atpildas šių šalių plutokratijai arba grasinama karine intervencija pagal jos prevencinę politiką siekiant susidoroti su grėsmėmis saugumui ir su konfliktais, susijusiais su klimatu, taip pritariant J. Solanos pranešimui šiais klausimais.

Jame įmonėms siūlomas aktyvesnis vaidmuo per privačiąsias partnerystes, ypač tokiuose sektoriuose, kaip, pvz., vandens, visuomenės sveikatos ir energijos tiekimo, ekologinių mokesčių įvedimas, taip pat pritariama išmetamųjų teršalų prekybos schemai, kuri duoda naudos įmonėms ir už kurią sumoka darbuotojai ir aplinka, ir besivystančių šalių prisitaikymas prie kapitalistinio prekybos, žemės ūkio ir saugumo reorganizavimo.

Žmonės atmes ES imperialistų planus ir pareikalaus geresnės ir sveikesnės aplinkos.

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Pranešime užsiimama Komisijos pasiūlymu sukurti Pasaulinį klimato kaitos aljansą. Deja, pagrindinius pranešimo siekius apkartino teiginiai, kurių Birželio sąrašas negali palaikyti, įskaitant raginimą susieti Europos Sąjungos įsipareigojimus aplinkosaugos srityje su bendra užsienio ir saugumo politika ir išsamius pasiūlymus, kaip ES turėtų inicijuoti aplinkosaugos investicijas trečiosiose šalyse.

Remiantis kai kuriais pranešime išdėstytais teiginiais į Pasaulinį klimato kaitos aljansą taip pat būtų galima žiūrėti kaip į ES bandymą išplėsti savo įgaliojimus miškininkystės ir jūrų klausimais. Šis pasinaudojimo problemomis metodas siekiant sukurti ES valstybę yra kaip tik tai, kam mes griežtai priešinamės.

Birželio sąrašas labai palaiko ES bendradarbiavimą, apimantį tarpvalstybines aplinkos apsaugos problemas. Tačiau kova su skurdu ir aplinkos apsaugos problemų sprendimo iniciavimas pasaulio lygmeniu turėtų vykti JT sistemoje. Todėl po nuodugnaus apsvarstymo Birželio sąrašas apsisprendė balsuoti prieš pranešimą.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. – (PT) Klimato kaita planetoje vyksta ne tik dėl natūralios raidos, bet ir dėl gamtinių išteklių eksploatavimo intensyvinimo politikos, kurios laikosi pramonės šalys. Tai padidino klimato kaitą iki lygio, kuris žmonijai dabar kelia rimtų problemų.

Atsakinga veikla siekiant susidoroti su rimtomis gamtinių išteklių švaistymo pasekmėmis reikalauja, kad iš esmės būtų atsisakyta kapitalistinės politikos.

Tačiau pirmenybė teikiama, tam vadovaujant ES, bendros visų šalių atsakomybės požiūriui. Tai siejama su bandymu primesti apribojimus besivystančioms šalims jų suverenaus savo gamtinių išteklių naudojimo atžvilgiu aiškiai pagal tarptautinių bendrovių troškimą eksploatuoti šiuos išteklius.

Be kitų aspektų, EP priimtame tekste ne tik esama prieštaravimų, bet ir visiškai neatsižvelgiama į šiuos svarbiausius klausimus. Vietoj to jame propaguojama „prevencinė saugumo politika arba reagavimas į su klimato kaita susijusius pavojus saugumui ar konfliktus“ ir pasinaudojama klimato kaita, siekiant sustiprinti ir militarizuoti tarptautinius santykius.

Pranešime, kuris grindžiamas principu „vartojas moka“, taip pat propaguojami ekologiniai mokesčiai (priešingai nei pajamomis grindžiamoje mokesčių sistemoje), kurie atveria duris viešųjų paslaugų privatizacijai ir tokių svarbių išteklių kaip vanduo privačiam eksploatavimui.

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. – (PT) Klimato kaita yra sritis, apie kurią įdomu diskutuoti tik kai randami atsakymai. Šiuo atveju turime atsisakyti dogmų ir neapgalvotų sprendimų.

Priešingai nei fatalistiniu požiūriu, pagal kurį pripažįstamas pasaulio gyventojų skaičiaus didėjimas, didesnis vartojimas ir neišvengiamai geresnės gyvenimo sąlygos milijonams žmonių kartu su galima aplinkos katastrofa, turėtume pasinaudoti savo moderniais moksliniais gebėjimais ir milžiniška visiems mums naudinga pažanga, kad surastume reikiamus atsakymus, kurie padėtų išvengti pavojų, sukeliančių nepageidaujamą šalutinį poveikį (kaip taip dažnai atsitinka su sprendimais, kuriuos paskubama priimti, norint veikti greitai, bet tinkamai nesuprantant padėties, į kurią jais reikia reaguoti).

Tačiau, kad ir kokį pasirinktume požiūrį, – arba požiūrius, įvertinus tai, kad turi būti nevienareikšmiai atsakymai, – turime pripažinti, kad kai kurios šalys yra mažiau pajėgios reaguoti. Šios šalys vis dar vystosi. Tai reiškia, kad jos neturi reikalingų išteklių, ir dėl to yra statomos į ypač pažeidžiamą padėtį. Galvojimas apie šias šalis ir jų gyventojus siekiant sušvelninti neigiamą klimato kaitos poveikį ir padėjimas jiems prisitaikyti turi būti svarbiausia mūsų politikos nuostata.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, aš balsavau už Anderso Wijkmano pranešimą dėl Pasaulinio klimato kaitos aljanso (PKKA) sukūrimo. Klimato kaitos klausimas buvo darbotvarkėje daug metų – buvo padaryta daug, bet to dar nepakanka. Tikslas – suaktyvinti veiksmus klimato kaitos klausimu už ES ribų. Todėl mums reikia skatinti ES ir besivystančių šalių dialogą siekiant paraginti įtraukti su klimato kaita susijusius veiksnius į skurdo mažinimo planus vietos ir nacionaliniu lygmeniu.

Aš palaikau šią iniciatyvą. Prieš jai įgyjant pagrindą ji, žinoma, susidurs su įvairiais iššūkiais, pvz., koordinavimo stoka pasaulio lygmeniu, nepakankamu finansavimu ir t. t. Aš taip pat sutinku su pranešėjo pastabomis dėl viešųjų ir privačiųjų partnerysčių (VPP) modelių, kuriais Europa nepaprastai tiki, kūrimo. Jie simbolizuoja ES ateitį nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmeniu.

  Bart Staes (Verts/ALE), raštu. − (NL) Jau kurį laiką aišku, kad visuotinis atšilimas labiausiai paliečia mažiausiai išsivysčiusias šalis (MIŠ), nors kaip tik šios šalys mažiausiai prie to prisideda. Jų pažeidžiamumas toliau vilks jas į skurdo bedugnę. Todėl aš pritariu tam, kad Anders Wijkman kategoriškai tai pabrėžia.

Norima sukurti aljansą, kuris būtų pasirengęs susidurti su klimato kaita, bet Komisija tam neatideda pakankamai lėšų. Klimato kaitos išlaidos galėtų siekti iki 80 mlrd. EUR. Tačiau Komisijos tam numatomas biudžetas yra 60 mln. EUR, kurių tiesiog nepakanka MIŠ pasirengti klimato kaitai. Dabar aljanso eilė ieškoti arba atlaisvinti daugiau lėšų. Tai reiškia, kad Europos Sąjungos valstybės narės privalo susitaikyti su savo atsakomybe. Jos privalo atidėti didesnes sumas nei tos, kurias atideda šiuo metu.

Europos Parlamentas taip pat siūlo panaudoti aljansui bent jau 25 % ES pajamų, gautų iš prekybos taršos leidimais sistemos.

Panašu į tai, kad Sąjunga klimato kaitos sąlygomis pradeda kitaip galvoti apie bendradarbiavimą plėtros srityje, kuris turi būti sveikintinas. Todėl aš palaikysiu pranešimą.

  Silvia-Adriana Ţicău (PSE), raštu. − (RO) Aš balsavau už pranešimą „Europos Sąjungos ir skurdžių labiausiai klimato kaitos pažeidžiamų besivystančių šalių Pasaulinio klimato kaitos aljanso (PKKA) sukūrimas“, nes šios šalys yra labiausiai pažeidžiamos klimato kaitos.

Minėtoje 2007 m. ES veiksmų plano dėl klimato kaitos ir vystymosi apžvalgoje matyti, kad klimato kaita į ES vystymosi politiką integruojama nepakankamai ir pernelyg lėtai.

Net ES išsikėlus tikslą tapti lydere kovoje su klimato kaita, ES biudžete neatsispindi prioritetas, teikiamas šioms politikos sritims. Švarios plėtros mechanizmas (ŠPM) iki šiol buvo silpnai pritaikytas skurdžiausių šalių investicijų į švarias technologijas poreikiui.

Pranešime Europos Sąjunga raginama užtikrinti, kad klimato kaitos klausimas taptų svarbiausiu jos vystomojo bendradarbiavimo politikos aspektu, o Komisija kviečiama teikti išsamią informaciją apie nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis taikomas klimato kaitos ir vystymosi finansines priemones. Komisija turėtų skubiai pasiūlyti, kokias priemones naudoti siekiant padidinti su klimato kaita ir vystymusi susijusią ES finansinę paramą, taip pat užtikrinti, kad ši parama būtų kuo labiau koordinuojama su esamomis iniciatyvomis ir jas papildytų.

  Bernard Wojciechowski (IND/DEM), raštu. − (PL) Natūralios aplinkos apsauga neabejotinai turėtų būti kiekvienos valstybės narės ir visos Bendrijos prioritetas. Tačiau geriausia, ką galima pasakyti kalbėdami apie iniciatyvą sukurti Pasaulinį klimato kaitos aljansą, yra tai, kad ji yra betikslė. Mokesčių mokėtojų pinigų leidimas dar kitam brangiam politiniam organui tikrai nepadės pagerinti natūralios aplinkos padėties. Taip tik bus pasirūpinta papildomais pelningais postais, kuriuos užims Briuselio biurokratai. Besivystančios šalys palyginti su ekonominiais gigantais daug mažiau teršia ir jų išmetamas anglies dioksido kiekis yra nereikšmingas.

Aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad dabar jau daug metų Jungtinės Amerikos Valstijos beveik buvo išleidžiančių toksines medžiagas šalių sąrašo viršuje. Jos iki šiol nėra ratifikavusios Kioto protokolo. Aš esu įsitikinęs, kad ES ir besivystančias šalis apimančio aljanso sukūrimas visiškai nepadės sumažinti taršos lygio. Kita vertus, tokie veiksmai kaip pokalbiai su minėtų šalių politiniais lyderiais galėtų būti lemiami. Todėl kad būtent jie daugiausia prisideda prie natūralios aplinkos naikinimo.

– Jean Marie Beaupuy pranešimas (A6-0356/2008)

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Aš balsavau už rezoliuciją dėl valdymo ir partnerystės nacionaliniu bei regioniniu lygmenimis ir regioninės politikos projektų pagrindo, pateiktą remiantis mano prancūzo kolegos Parlamento nario Jeano Marie Beaupuy pranešimu savo iniciatyva. Aš visiškai sutinku su mintimi, kad, be supaprastinimo ir veiksmingumo tikslo, turi būti ištirta galimybė būsimoje sanglaudos politikoje po 2013 m. sujungti įvairius Bendrijos fondus.

  Petru Filip (PPE-DE), raštu. − (RO) Aš noriu pritarti iniciatyvai parengti pranešimą gero vietos ir regioninio valdymo, taip pat keturių arba daugiau valdžios lygių – vietos, regioninio, nacionalinio ir Europos – partnerystės svarbos klausimu. Bet koks susitikimas su žmonių tiesiogiai išrinktomis vietos valdžios institucijomis dažniausiai išryškina šių valdžios lygių Europos politikos traktavimo būdų skirtumus.

Nesukūrus visų šių valdžios organų tikros partnerystės politikos, kuriai neturėtų įtakos politinis šališkumas, neturintis nieko bendra su subsidiarumu, tiek Europos Parlamento, tiek ir kitų Europos institucijų pastangomis nebus pasiekta trokštamų konkrečių rezultatų ir efektyvumo. Mes esame pakankamai susipažinę su konfliktais ir nelabai suprantame įvairių politinių partijų, esančių valdžioje įvairiuose administracijos lygiuose, atstovų konkurencijos, dėl kurios dažniausiai Europos piliečiams atimama teisė gauti naudos iš Europos projektų, dėl kurių nusprendžiama šiame EP forume. Todėl aš balsavau už pranešimą, tikėdamasis, kad regioninei politikai bus teikiama tokia reikšmė, kurios ji nusipelno.

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) J. M. Beaupuy pranešimas yra ypač pamokomas. Jame kalbama apie struktūrinės politikos valdymą ir iš jo mes sužinome, kad, be Europos Sąjungos regionų visų lygių perbalansavimo, tikrasis Briuselio vedamos regioninės politikos tikslas – radikaliai pakeisti valstybių narių teritorijų administracinį suskirstymą ir, vadinasi, jų administracines ir politines struktūras.

Iš esmės tai nėra netikėta. Dabar Europoje daroma viskas, kad būtų apeitos ir sunaikintos nacionalinės valstybės: iš viršaus – perduodant jų kompetencijos sritis Europos supervalstybei, o iš apačios – propaguojant, nepaisant kai kurių valstybių narių tradicijų ir natūralių sienų arba provincijų tapatumo sienų ir už tai sumokant milijardus eurų, „regioną“ kaip privilegijuotą infranacionalinio organizavimo lygį arba tarpvalstybinių infranacionalinių erdvių suformavimą. Pranešėjo liaupsinamas integruotas požiūris į Europos teisėkūrą, kurį sudaro šio lygmens įvertinimas visose Europos politikos srityse, turintis teritorinį, ekonominį ir socialinį poveikį, prisideda prie šios tendencijos.

Nekalbant apie rinkimines manipuliacijas, šių analizės ribų tikrai neperžengia tai, kad turi būti išanalizuota N. Sarcozy pasiūlyta administracinė reforma.

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Pranešime propaguojamas glaudesnis nacionalinių administracijų bendradarbiavimas. Tačiau svarbu nepamiršti, kad kaip tik dėl institucijų konkurencijos geriausios valdymo formos patikrintos ir atskirtos nuo mažiau tinkamų formų. Europos administravimo formų įvairovė ir šių administracijų keitimasis patirtimi tikriausiai yra geras pavyzdys.

Pranešime netrūksta geranoriškų teiginių, bet iš esmės trūksta konkrečių pasiūlymų, kaip turi būti patobulintas struktūrinės politikos administravimas siekiant pašalinti didžiulius trūkumus, kurie yra struktūrinės politikos ekonominių aspektų kontrolės srityje. Verta atsiminti, kad ES struktūrinė politika pateikiama didžiausia atskira 2007–2013 m. laikotarpio Europos Sąjungos išlaidų eilute ir kad Europos Audito Rūmai savo ataskaitoje už 2006 m. konstatuoja, kad bent jau 12 % struktūrinei politikai sumokėtų pinigų neturėjo būti sumokėti.

Pranešime taip pat yra nuorodos į Lisabonos sutartį. Tačiau ši sutartis buvo atmesta demokratiniuose procesuose. Todėl siekimas pasiremti Lisabonos sutartimi yra nepriimtinos arogancijos išraiška. Rengiant minėtą dokumentą sutarties ateitis yra dar tokia neaiški, kad reikėtų vengti remtis jos turiniu. Dėl minėtų priežasčių Birželio sąrašas apsisprendė balsuoti prieš visą pranešimą.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. – (PT) Aišku, nėra abejonių dėl mūsų paramos būtinam vietos ir regiono valdžios institucijų arba kitų viešųjų institucijų, socialinių ir ekonominių organizacijų ir plačiosios visuomenės dalyvavimui apibrėžiant tikslus ir programas ir įgyvendinant bei kontroliuojant Bendrijos struktūrinių fondų naudojimą kiekvienoje valstybėje narėje, žinant, kad mes visada pasisakėme už tai.

Tačiau negalime leisti siekti kitų tikslų po tokia šio teisėto siekio priedanga, kaip antai: pvz., įvairių Bendrijos fondų (Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo, Sanglaudos fondo ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai) sujungimas vykdant „būsimą sanglaudos politiką po 2013 m.“. Šis pasiūlymas galėtų statyti į pavojų tai, kas turėtų būti svarbiausiu Bendrijos biudžeto tikslu, kitaip tariant, jo funkciją perskirstyti turtą tarp sanglaudos šalių ir turtingųjų šalių, visų pirma dėl to, kad jis likviduotų fondus, kurie skirti tik pirmosioms (jau nekalbant apie rizikavimą dėl tokių bendrosios politikos sričių kaip žemės ūkio ir žuvininkystės finansavimas).

Mes taip pat negalime sutikti su skatinamu pasiūlymu steigti viešojo ir privataus sektoriaus partnerystes, kurios yra priemonė, naudojama viešosioms paslaugoms, kurios yra nepaprastai svarbios ir turi strateginę reikšmę žmonėms ir kiekvienos valstybės narės socialiniam ir ekonominiam vystymuisi, privatizuoti.

  Ramona Nicole Mănescu (ALDE), raštu. − (RO) J. M. Beaupuy pranešime nustatomas geras šių dviejų viena kitą papildančių sistemų lygmeniu valdymas: institucijų sistemos, pagal kurią nustatomas kompetencijos sričių ir biudžeto lėšų pasiskirstymas tarp valstybės, regionų ir vietos valdžios, ir partnerystės sistemos, apimančios įvairius viešuosius ir privačius tuo pačiu klausimu suinteresuotus subjektus konkrečioje teritorijoje.

Įgyvendinant sanglaudos politiką partnerystė gali turėti pridėtinę vertę, nes didinamas teisėtumas, palaikomas koordinavimas, užtikrinamas skaidrumas ir geresnis lėšų panaudojimas. Partnerių įtraukimas gali padėti tobulinti institucinius gebėjimus sektoriaus ir teritoriniu lygmeniu. Mes neturime neatsižvelgti į tai, kad partneriai turi reikiamus gebėjimus ir išteklius, kurie sukūrus efektyvesnį projektų atrankos procesą gali padidinti programos veiksmingumą.

Siekiant įteisinti sprendimų priėmimo procesą ir atsverti bet kokią politinę įtaką veiklos programų parengiamuoju etapu vykstančiose viešosiose konsultacijose, nepaprastai svarbu, kad būtų įtrauktos vietos ir regioninės valdžios institucijos, taip pat pilietinė visuomenė. Tai leidžia lengviau panaudoti plačią kompetenciją ir padeda pagerinti programos kūrimą, kontrolę ir vertinimą.

Mes privalome suvokti, kad naujosios valstybės narės dar nepasirengusios partnerystės principui, ir todėl jo įgyvendinimą būtų galima laipsniškai stiprinti tam panaudojant supranacionalinį ir subnacionalinį spaudimą.

Remdamasis argumentais, jau išreikštais pakeitimais, kuriuos mes pateikėme ir kurie buvo priimti ir J. M. Beaupuyo įtraukti į galutinį tekstą, aš išreiškiau savo paramą šiam pranešimui.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, aš balsavau už J. M. Beaupuy pranešimą dėl valdymo ir partnerystės nacionaliniu bei regioniniu lygmenimis ir regioninės politikos projektų pagrindo. Aišku tai, kad bet kokios regioninės plėtros sėkmė priklauso ne tik nuo pasiektų rezultatų, bet ir nuo būdo, kuriuo gaunami šie rezultatai, kitaip tariant, nuo valdymo. Todėl mums reikia sukurti mechanizmus, kuriais būtų galima patobulinti valdymo sistemas be įvairių sričių politikos trukdymų.

Aš palaikau pranešėjo entuziazmą dėl partnerystės principo – nauji valdymo metodai turėtų ne pakeisti viešąsias institucijas, o greičiau būti glaudžiai susiję su jomis. Aš taip pat pritariu planui pertvarkyti būdą, kuriuo valdymas susiejamas su Bendrijos fondais, įvairiais teritoriniais aspektais ir, žinoma, Europos Sąjunga. Iš verslo pasaulio paimti projektų valdymo įgūdžiai gali būti puikios naujų valdymo formų realizavimo priemonės siekiant pastūmėti į priekį tam tikrą Europos sistemos plėtrą.

– Pranešimas: Manuel Medina Ortega (A6-0355/2008)

  Ole Christensen, Dan Jørgensen, Poul Nyrup Rasmussen, Christel Schaldemose ir Britta Thomsen (PSE), raštu. − (DA) Europos Parlamento socialistų frakcijos nariai iš Danijos balsavo už pranešimą savo iniciatyva dėl geresnio reglamentavimo, bet nori pabrėžti, kad administracinės naštos šalinimas gali būti labai politinis procesas. Mes remiame nereikalingos administracinės naštos pašalinimo tikslą. Tačiau tam tikra administracinė našta gali būti labai socialiai reikalinga, net jeigu gali būti jaučiama, kad ji kliudo bendrovių augimui ir naujovių diegimui. Mes manome, kad reikalingas subalansuotas požiūris į administracinės naštos mažinimą.

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. – (PT) Jeigu mes turime apsvarstyti „geresnės teisėkūros“ reikalingumą prieš apsvarstant Europos teisės aktų turinį, turėtume pagalvoti, kiek šių aktų iš tikrųjų reikia. Tiesa tai, kad bendrosios rinkos sukūrimas ir šalių su skirtingomis istorijomis ir tradicijomis suvienodinimas, kurį dažnai galima matyti jų teisės aktų detalėse, suformuoja poreikį harmonijai, kuriai galbūt reikia iniciatyvesnės teisėkūros.

Tačiau to sakymas nėra tas pats, kas pripažinimas, kad visų pirma mes privalome leisti teisės aktus ir kad tai turi būti daroma Europos lygmeniu. Nors esu įsitikinęs, kad ES dažnai yra tinkama vieta, kurioje turime veikti, taip pat reikėtų pažymėti, kad subsidiarumo principas yra svarbiausias, tačiau dažnai atmetamas dėl netikro efektyvumo ir nereikalingo rezultato.

Jeigu mes norime, kad ES būtų pajėgi reaguoti į poreikius, dėl kurių Europos sprendimų priėmimo lygmuo yra pateisinamas, turėtume nuolatos ir išmintingai vengti Europos užtvindymo teisės aktų projektais ir įgaliojimais, kurie gali būti veiksmingai nustatyti nacionaliniu lygmeniu. Ši problema, kuri dažnai pasirodo sutartyse, neabejotinai mažiau matoma Briuselyje, kaip ir neišvengiamos pasekmės iš dalies biurokratinės pagundos prasme.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, aš balsavau už Medinos Ortegos pranešimą dėl Protokolo dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo. Europos Sąjunga turėtų orientuotis į aiškumo ir veiksmingumo reguliavimo sistemos viduje standartus. Kadangi teisėkūros procedūrų tobulinimas mums gali padėti siekti šių tikslų ir žinant, kad subsidiarumo ir proporcingumo principai yra du kertiniai akmenys, ant kurių kuriama Bendrija, ypač tuo atveju, kai ji neturi išimtinės teisėkūros kompetencijos tam tikroje srityje, aš palankiai vertinu Teisės reikalų komitetą už jo nenuilstamą darbą siekiant užtikrinti, kad Bendrijos teisės aktai būtų grindžiami kokybe, supaprastinant acquis communautaire, o ne kiekybe.

Be to, aš turiu abejonių dėl savireguliavimo ir bendro reguliavimo procedūrų – dabartinė finansų krizė rinkose iš dalies gali būti priskiriama joms. Reguliavimas lieka paprasčiausiu būdu siekti Sąjungos tikslų ir užtikrinti teisinį tikrumą įmonėms ir piliečiams.

– Pranešimas: Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (A6-0363/2008)

  Carl Lang ir Fernand Le Rachinel (NI), raštu. – (FR) Komisija ką tik paskelbė savo 24-ąją metinę ataskaitą dėl savo kontrolės, kaip valstybės narės taiko Bendrijos teisę. Galima užduoti visiškai pagrįstą klausimą: ar joje yra kokių nors skirtumų arba pažangos lyginant su ankstesne ataskaita? Atrodo, kad nėra. Kaip visada valstybės narės yra vargšai Europos studentai. Kokį sprendimą siūlo pranešėja? Daugiau griežtumo valstybių narių atžvilgiu, esant reikalui daugiau pareiškimų Teisingumo Teismui ir daugiau griežtumo vykdant Teisingumo Teismo paskelbtus sprendimus. Žodžiu – daugiau prievartos ir represijų galių Europos institucijoms valstybių narių atžvilgiu.

Dabar norima, kad Bendrijos teisinė tvarka, jau nustatyta sutartimis, kurios yra viršesnės už nacionalines teises, būtų vis despotiškesnė ir destruktyvesnė minėtų valstybių narių teisių atžvilgiu. Mes ryžtingai nesutinkame su tuo, nes nacionalinių teisių ir teisinių specifikų padovanojimas prives prie pačių valstybių narių pasidovanojimo europeistų ir federalistų projektui.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, aš balsavau už L. J. Geringer de Oedenberg ataskaitą apie Bendrijos teisės taikymo kontrolę. Skaičiai yra tikslas, nes juos galima aiškinti, bet jų negalima užginčyti – ryškus pažeidimo bylų skaičiaus padidėjimas ir nesugebėjimas tvirtai laikytis Teisingumo Teismo sprendimų arba perkelti į nacionalinę teisę direktyvų per nustatytą laiką rodo, kad Komisijai reikia labiau kontroliuoti valstybes nares.

Be to, manau, kad turėtų būti glaudesnis Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų bendradarbiavimas siekiant paremti ir iš tikrųjų sustiprinti Bendrijos teisės taikymą nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmeniu. Aš taip pat pritariu, kad struktūrinių fondų valdymo klausimas būtų įtrauktas į tekstą. Valstybėms narėms reikia priminti, kad jeigu jos nori pasinaudoti 2007–2013 m. finansine programa, jos privalo pritaikyti savo teisės aktus, kad jie atitiktų Europos teisę – visų pirma aplinkos apsaugos atžvilgiu – taip, kad jie tiktų skatinti ekonominį ir socialinį vystymąsi regioniniu lygmeniu.

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. − (PT) Šiandieninio Parlamento posėdžio metu aš balsavau už Teisės reikalų komiteto metinę ataskaitą apie Bendrijos teisės taikymo kontrolę (2006 m.).

Pranešėjos L. J. Geringer de Oedenberg parengtame dokumente užsimenama apie direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę tvarkaraščio nesilaikymą, nepatenkinamą valstybių narių teismų sistemų ir Europos Teisingumo Teismo bendradarbiavimą ir taip pat kritikuojami pretenzijų nagrinėjimo metodai.

Vienas labai nerimą keliantis reiškinys yra nacionalinių teismų nenoras įgyvendinti Bendrijos teisės viršenybės principą ir pasinaudoti prejudicinio sprendimo priėmimo procedūra.

Pranešime taip pat nurodoma, kad daugėja pažeidimų dėl to, kad valstybės narės nesilaiko Teisingumo Teismo sprendimų ir direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę tvarkaraščio.

Atsižvelgiant į tai, kas buvo minėta prieš tai, reikia skubiai pagerinti Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų bendradarbiavimą ir sustiprinti Bendrijos teisės taikymo kontrolę nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu. Tokie veiksmai Europos Sąjungą priartins prie piliečių ir sustiprins jos demokratinį teisėtumą.

– Pranešimas: Georgios Papastamkos (A6-0354/2008)

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Aš balsavau už rezoliuciją dėl reguliavimo agentūrų institucinių aspektų būsimo nustatymo strategijos ir tai padariau remdamasis pranešimu, kurį savo iniciatyva parengė mano puikus kolega ir draugas, buvęs Graikijos ministras G. Papastamkos. Gaila, kad Parlamento ir Komisijos dedamos pastangos siekiant nustatyti teisiškai privalomą Europos reguliavimo agentūrų priežiūrą nedavė pastebimų rezultatų. Aš esu tokios pat nuomonės kaip ir mano kolegos, kurie apgailestauja, kad nėra bendrosios agentūrų steigimo Europos Sąjungoje strategijos. Skubu ir būtina, kad Komisija ir Taryba dirbtų kartu su Parlamentu siekiant sukurti aiškią, bendrą ir nuoseklią sistemą, susijusią su būsima agentūrų vieta Europos valdymo srityje, taip pat būtina nustatyti reguliavimo agentūrų steigimo ir veiklos parlamentinę kontrolę.

  Šarūnas Birutis (ALDE), raštu. – (LT) Pastaruoju metu pastebimas reguliavimo agentūrų skaičiaus augimas tiek Europos, tiek ir nacionaliniu mastu. Tarp šių dviejų lygių yra ir panašumų, ir skirtumų. Struktūrinė ir funkcinė šių agentūrų įvairovė Europos ir nacionaliniu lygmeniu kelia klausimų, susijusių su reglamentavimu, geru valdymu bei institucijų suartėjimu centralizacijos ir decentralizacijos prasme.

Europos reguliavimo agentūros dažniausiai yra decentralizuotos arba nepriklausomos tarnybos, todėl būtina reikalauti ypatingo skaidrumo ir demokratinės kontrolės, kalbant apie jų steigimą ir veiklą, nes be reguliacinių ir vykdomųjų darinių, turinčių išimtines teises, skaičiaus augimas svarbiausiose visuomenės veiklos srityse gali pakenkti Europos Sąjungai atstovaujančių institucijų vardui, jas atitolinti bei žymiai padidinti biurokratiją.

Parlamentinės kontrolės taikymas reguliavimo agentūrų struktūrai ir veiklai atitiktų klasikinį demokratijos principą, kuris reikalauja padidinti visų vykdomąją valdžią turinčių institucijų politinę atsakomybę.

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Europos Sąjunga turi 29 agentūras, tikras Europos mikroinstitucijas, kurių išlaidos siekia daugiau nei 1 mlrd. EUR, o naudingumas verčia būti atsargiems. Taigi, pranešėjas turi teisę reikalauti daugiau skaidrumo ir daugiau atsakomybės valdant šias gausias agentūras, tikros politinės jų veiklos kontrolės, tų, kurios jau gyvuoja, įvertinimo, naujų agentūrų kūrimo moratoriumo, taip pat kainos ir pranašumo analizės prieš priimant bet kokį sprendimą.

Tačiau tikroji problema yra pats šių agentūrų buvimas, t. y. papildomų Europos biurokratijos sluoksnių, iš kurių vieni turi reguliavimo įgaliojimus, o kiti – vykdomąsias funkcijas, kurios trukdo nacionalinių valdžios institucijų darbui, kai jos jo nekomplikuoja. Tikroji problema yra jų daugėjimas ir tai, kad jos plinta visoje Europoje, o jų postai dalijami kaip dovanos už balsų pritraukimą. Tikroji problema ta, kad 40 % jų įkurtos remiantis Sutarties 308 straipsniu – gerai žinomu straipsniu, kuris suteikia galimybę didinti Briuselio kompetencijas, kai jos nėra aiškiai numatytos įstatymuose ir reglamentuose.

Kadangi šis pranešimas nieko neišsprendžia, mes negalėjome pritarti jam. Tačiau kadangi jis, net ir šiuo atveju, yra bandymas įvesti šiek tiek tvarkos į šią netvarką, mes negalime atmesti jo. Todėl susilaikome.

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Įdomu tai, kad pranešime pateikto pasiūlymo 5 punkte dabar paminėtas bendrosios ES agentūrų kūrimo strategijos nebuvimas. Kiekvienam konkrečiam atvejui steigiamos vis naujos agentūros ir tai lemia neskaidrų reguliavimo, vykdomųjų agentūrų ir kitų Bendrijos įstaigų mišinį.

Dar įdomiau pastebėti, kad Europos Parlamento dauguma visada propagavo naujų agentūrų kūrimą ir tik dabar suvokia, kad prarastas bendras vaizdas.

Birželio sąrašas palaiko pagrindines pranešime pateikiamas idėjas, bet mes kritiškai žiūrime į tai, kaip Europos Parlamentas dabar bando patekti į naują sferą, kurioje reguliavimo agentūros turi pateikti metines ataskaitas Parlamentui, o agentūrų direktoriai prieš paskiriami gali būti kviečiami pasisakyti kompetentingame parlamentiniame komitete. Mes esame skeptiški šių pasiūlymų atžvilgiu. Pirma, Komisijai tinka būti atsakingai už šių agentūrų valdymą ir, antra, partijų politinis vaidijamasis gali daryti įtaką skiriant agentūrų direktorius, kurie turėtų būti tik pareigūnai.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, aš balsavau už G. Papastamkoso pateiktą pranešimą dėl reguliavimo agentūrų institucinių aspektų būsimo nustatymo strategijos. Aš pritariu Komisijos planui sukurti tarpinstitucinę darbo grupę, atsakingą už reguliavimo agentūrų funkcijų bei atitinkamų kiekvienos Europos Sąjungos institucijos įgaliojimų minėtų agentūrų atžvilgiu apibrėžimą.

Tačiau šis pasiūlymas greičiau turėtų starto, o ne finišo liniją, nes tikslai toli gražu neapsiriboja tarpinstitucinės grupės sukūrimu. Iš tikrųjų, pasiūlymas dėl bendro požiūrio, kiek įmanoma, į šių agentūrų struktūrą ir funkcionavimą yra nukreiptas į biurokratijos mažinimą, kad šios įstaigos galėtų tinkamai ir veiksmingai atlikti savo įstatyminį vaidmenį. Tai sudarys galimybes kontroliuoti jas ir laikytis auditavimo reikalavimų, – bent jau iš dalies, – taip pat prižiūrėti atsakomybę, kurios reikalauja tokios svarbos vaidmuo.

Pasiūlymas dėl rezoliucijos: Josepho Kony arešto orderis siekiant jo teismo proceso Tarptautiniame baudžiamajame teisme (B6-0536/2008)

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Joseph Kony ir „Viešpaties pasipriešinimo armija“ (angl. Lord’s Resistance Army − LRA) kalta, kad per pastaruosius dvidešimt metų vykdė baisius nusikaltimus. Todėl dabar Tarptautinis baudžiamasis teismas nori patraukti jį atsakomybėn.

Konfliktas Didžiųjų ežerų regione, Ugandoje ir Sudane iki šiol tęsiasi ir nuolat reikalauja naujų civilinių gyventojų aukų. Tarptautinės bendruomenės pareiga aiški – padaryti galą šiai baisiai tragedijai.

Birželio sąrašas paprastai laikosi neigiamo požiūrio į rezoliucijas užsienio politikos klausimais. Tačiau ši rezoliucija susijusi su organizacija ir jos lyderiu, kurį Tarptautinis baudžiamasis teismas kaltina nusikaltimais žmonijai. Todėl mes apsisprendėme palaikyti šią rezoliuciją.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, aš noriu informuoti Parlamentą, kad balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl kaltinimų Josephui Kony ir jo teismo proceso Tarptautiniame baudžiamajame teisme. Visiškai nepriimtinai tai, kad daugiau nei treji metai dedamos pastangos siekiant suimti tokį nusikaltėlį kaip Joseph Kony – nusikaltimų, įskaitant žudymą, genocidą, prievartavimą, plėšikavimą ir kurstymą prievartauti, kaltininką ir kurstytoją. Visi šie bandymai nepavyko dėl nuolatinio Ugandos vyriausybės nenoro bendradarbiauti gaudant šį nusikaltėlį, kuriam TBT išdavė tarptautinį arešto orderį.

Aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad Uganda pasirašė Romos statutą, pagal kurį visos narės yra įsipareigojusios šalinti bet kokias nebaudžiamumo už sunkiausius tarptautinei bendruomenei didžiausią nerimą keliančius nusikaltimus apraiškas ir dėti pastangas, kad tokiems nusikaltimams būtų užkirstas kelias. Aš taip pat norėčiau išreikšti savo susirūpinimą, kad visiškai nėra aiškaus įsipareigojimo, kuriuo būtų siekiama neleisti nukreipti į LRA (Josepho Kony vadovaujamą armiją) tarptautinę pagalbą (visų pirma iš Sudano vyriausybės), kurią ji gali laisvai panaudoti sau finansuoti.

– Pranešimas: Marielle De Sarnez (A6-0294/2008)

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Aš balsavau už teisėkūros rezoliuciją, iš dalies keičiančią pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo sukuriama aukštojo mokslo kokybės gerinimo ir kultūrų tarpusavio supratimo skatinimo bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis programa („Erasmus Mundus“) (2009–2013 m.), ir tą, kuri parengta M. de Sarnez pranešimo pagrindu. Aš palaikau kompromisinius pakeitimus, orientuotus į akademinę kompetenciją, su geografine aprėptimi susijusį kapitalą, visuomenės informavimą apie šią programą ir būtinybę panaikinti visas teisines ir administracines kliūtis Europos šalių ir trečiųjų šalių mainų programoms (vizų problema). Aš taip pat tvirtinu, kad būtina imtis veiksmų pagal programą siekiant užtikrinti, kad iš mažiausiai išsivysčiusių trečiųjų šalių (AKR – tikriau sakant, Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno regionų šalių) atvykstantys studentai, doktorantai ir moksliniai tyrėjai daktarai ir universitetų moksliniai tyrėjai grįžtų į savo kilmės šalis pasibaigus jų buvimo terminui, kad būtų išvengta protų nutekėjimo reiškinio. Pagaliau puiku dėl reikalavimo išmokti bent jau dvi Europos kalbas, kovoti su diskriminacija ir propaguoti pagarbą lyčių lygybei.

  Ole Christensen, Dan Jørgensen, Poul Nyrup Rasmussen, Christel Schaldemose ir Britta Thomsen (PSE), raštu. − (DA) Europos Parlamento socialistų frakcijos nariai iš Danijos balsavo prieš pranešimą dėl programos „Erasmus Mundus II“. Tai yra ne dėl to, kad mes esame prieš programą, bet dėl to, kad finansavimo formuluotė kelią pavojų, kad dėl jos Danijos studentai turės mokėti už naudojimąsi programa. Iš esmės mes palaikome programos „Erasmus Mundus“ tikslą.

Europos Parlamento socialistų frakcijos nariai iš Danijos balsavo už pranešimą savo iniciatyva dėl geresnio reglamentavimo, bet nori pabrėžti, kad administracinės naštos šalinimas gali būti labai politinis procesas. Mes remiame tikslą pašalinti nereikalingą administracinę naštą. Tačiau tam tikra administracinė našta gali būti labai socialiai reikalinga, net jeigu gali būti jaučiama, kad ji kliudo bendrovių augimui ir naujovių diegimui. Mes manome, kad reikalingas subalansuotas požiūris į administracinės naštos mažinimą.

  Konstantinos Droutsas (GUE/NGL), raštu. – (EL) Programą „Erasmus Mundus“ (2009–2013 m.), kaip prieš paprastus žmones nukreiptos Lisabonos strategijos dalį, ES naudoja buržuaziniam valstybių narių universitetų modernizavimui pagal kapitalo poreikius, kad paskatintų protų nutekėjimą iš trečiųjų šalių ir padidintų darbininkų išnaudojimą, taip padidinant Europos monopolijų pelningumą.

Ji sustiprina privačius ekonominius kriterijus, kuriais vertinami universitetai ir mokslinių tyrimų centrai, ir pastato į vienodas sąlygas valstybinius ir privačius institutus. Pagal ją sukuriamas švietimo konsorciumas kompetencijos siekio pagrindu ir nustatomi mokesčiai už mokslą studentams, taip iš esmės neprileidžiant vaikus iš darbininkų klasės prie aukštojo mokslo ir podiplominių studijų.

Demagogiški ES pareiškimai dėl protų nutekėjimo iš mažiausiai išsivysčiusių šalių prevencijos negali užmaskuoti tikrojo tikslo, kuris yra ne kas kita kaip apgailėtinas darbo jėgos iš šių šalių išnaudojimas ir drastiški jaunų žmonių teisių į aukšto lygio nemokamą valstybinį mokslą visiems vaikams iš darbininkų klasės šeimų apribojimai.

Dėl šių priežasčių Graikijos komunistų partijos parlamentinė frakcija balsavo prieš šią teisėkūros iniciatyvą.

  Edite Estrela (PSE), raštu. – (PT) Aš balsavau už M. De Sarnez pranešimą dėl programos „Erasmus Mundus“ (2009–2013 m.), nes manau, kad ši nauja programa nepaprastai svarbi pasaulio mastu propaguojant Europos Sąjungą, kaip akademinį kompetencijos centrą.

Bendradarbiaujant įvairioms ES švietimo įstaigoms programa „Erasmus Mundus II“ pagerins reakciją į didėjantį studentų mobilumo poreikį ir prisidės prie ES aukštojo mokslo kokybės ir įvairių kultūrų dialogo. Be to, aš norėčiau pabrėžti pranešime siūlomas svarbias naujoves, pvz., doktorantūros studijų programos pratęsimą, stipendijų įtraukimą ir aktyvaus įmonių ir mokslinių tyrimų centrų dalyvavimo skatinimą.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Tai svarbi programa, kuria siekiama padėti trečiųjų šalių studentams, norintiems atvykti į Europos Sąjungą ir joje studijuoti, nors jos ribotas finansavimas gali sudaryti sunkumų tiems, kuriems reikia mokėti universiteto mokesčius ir kurie to padaryti nepajėgia. Todėl nors balsavome už pranešimą, apgailestaujame, kad buvo atmesti mūsų frakcijos pateikti pasiūlymai, nes jais buvo siekiama išspręsti šią problemą.

Tačiau mums malonu pasakyti, kad priimtais pasiūlymais siekiama padidinti šių studentų mobilumą ir atkreipti dėmesį į tai, kad programa neturėtų būti naudojama specialią kvalifikaciją turintiems žmonėms iš trečiųjų šalių į Europos Sąjungą pritraukti, taip pakenkiant jų kilmės šalims. Mes atkakliai tvirtinome, kad Europos Komisijai vertinant programą reikia atsižvelgti į galimas protų nutekėjimo pasekmes šioms šalims ir jų socialinę bei ekonominę padėtį.

Mes privalome užtikrinti, kad magistrantūros studentai, doktorantai, mokslo darbuotojai ir akademikai iš mažiau išsivysčiusių trečiųjų šalių galėtų sugrįžti į savo kilmės vietas pasibaigus jų studijų laikotarpiui, taip išvengiant bet kokio protų nutekėjimo.

  Neena Gill (PSE), raštu. − Gerb. pirmininke, aš balsavau už šį pranešimą ir tikiuosi, kad programos „Erasmus Mundus“ pratęsimas iki 2013 m. toliau užtikrins svarbią įvairių kultūrų jungiamąją grandį.

Šios programos nauda yra akivaizdi – ne tik ES turės naudos, pritraukusi protingus ir ambicingus studentus iš trečiųjų šalių, kurie pagerins ES mokslinius tyrimus ir naujovių diegimą, bet ir mūsų pačių studentai įgys geresnių kalbinių įgūdžių ir padidins savo galimybes įsidarbinti tiek šalyje, tiek ir užsienyje.

Visų pirma aš manau, kad ši programa ypač tinkama, įvertinus, kad šie metai yra Kultūrų dialogo metai. Sąsajų su trečiosiomis šalimis kūrimas švietimu skatina įvairių kultūrų, kalbų ir tikėjimų supratimą ir ryšius. Kaip tik tokią programą Europos Parlamentas turėtų palaikyti, todėl aš visiškai pritariu jai.

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Mes apsisprendėme balsuoti prieš šį iš Kultūros ir švietimo komiteto gautą pranešimą. Mes nebalsuojame prieš programos „Erasmus Mundus“ idėją, bet dėl kai kurių išsamių Komiteto pateiktų pasiūlymų ir kai kurių iš jų, pateiktų Komisijos.

Mes nepalaikome specialios „Erasmus Mundus“ vizos pagal pasiūlyme pateiktus trumpus aprašymus. Visos valstybės narės turi teisę išduoti vizas, todėl mes tikimės, kad jos laikysis kilniaširdiškumo, kai prieis prie vizų išdavimo studentams, dalyvaujantiems programoje „Erasmus Mundus“. Mes laikomės nuomonės, kad neįmanoma reguliuoti tokių vizų ES lygmeniu.

Be to, mes atmetame ES idėją teikti finansinę paramą įvairių „Erasmus Mundus“ studijų programų absolventų asociacijai. Studentų asociacijos turėtų vystytis pagal konkrečius studentų poreikius, jiems dedant asmenines pastangas. Jos negali būti kuriamos ES institucijų iš viršaus.

  Małgorzata Handzlik (PPE-DE), raštu. − (PL) Programa „Erasmus Mundus“ yra aukštojo mokslo sektoriaus bendradarbiavimo ir judumo programa, kuria siekiama pasaulinio Europos Sąjungos, kaip akademinio kompetencijos centro, pripažinimo. Ji padidina šiuo metu turimas galimybes pagal programą „Erasmus“, atverdama bendradarbiavimo švietimo srityje galimybes šalims, kurios nėra Sąjungos narės.

Švietimas vaidina esminį vaidmenį jaunimo gyvenime. Tarptautinę patirtį vis labiau vertina patys studentai ir būsimieji darbdaviai. Kalbų, kultūrų, kiekvienos šalies specifinių savybių žinojimas ir gebėjimas veikti tarptautinėje aplinkoje – tik kelios dalyvavimo programoje privilegijos. Mobilumo skatinimas – kitas žinomas programos tikslų bruožas. Jis ypač svarbus globalizacijos amžiuje, kai įgyja svarbą kontaktai su trečiosiomis šalimis. Mes turėtume palankiai vertinti tai, kad Europos studentai ir studentai iš trečiųjų šalių toliau turės galimybę įgyti tokią patirtį.

Aš patenkinta, kad programoje, už kurią balsuota, taip pat yra pasiūlymų, kaip spręsti vizų problemas. Šios problemos neišvengiamai komplikuoja kelionių planus. Siūlomas supaprastinimas taip pat turėtų paliesti turimos informacijos mastą. Studentai turėtų turėti galimybę gauti visą informaciją, kurios jiems reikia, kad būtų lengviau pasirengti apsistoti gerokai iš anksto. Įvertinus tai, Europos Komisijos atstovų trečiosiose šalyse parama galėtų būti ypač naudinga.

  Ona Juknevičienė (ALDE), raštu. – (LT) Šiandien balsavome dėl naujos kartos programos „Erasmus Mundus“ 2009–2013 m. Dabartinė programa „Erasmus Mundus“ vykdoma nuo 2004 m. ir šia programa sėkmingai pasinaudojo daugiau kaip 4 000 trečiųjų bei Europos Sąjungos piliečių. „Erasmus Mundus“ pasiteisino kaip patikima aukštojo mokslo srities priemonė, ypač magistrantūros studijų srityje. Naujosios programos tikslas – skatinti Europos aukštąjį mokslą, padėti atverti daugiau ir geresnių karjeros perspektyvų jaunimui, vykdyti labiau struktūrizuotą aukštojo mokslo institucijų tarptautinį bendradarbiavimą užtikrinant didesnį judumą Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių studentams. Per 5 ateinančius metus Europos ir trečiųjų šalių universitetams bus skirta daugiau nei 950 mln. EUR prisijungti prie programų ir suteikti stipendijas. Naujoji programa bus papildoma doktorantūros studijų programa, o studentams bus skiriama didesnė finansinė parama. Balsuojant palaikiau atsakingo komiteto pataisas, kurios suteikia dokumentui aiškesnį reglamentavimą, užtikrina studentų pasirinkimą ir teises, įgalina tvirtesnį universitetų bendradarbiavimą.

  Carl Lang ir Fernand Le Rachinel (NI), raštu. – (FR) Įvertinus šį pranešimą, ekonominės migracijos skatinimo didžiuliu mastu tikslas, kurį 2005 m. sausio 11 d. jau nustatė Europos Komisija savo Žaliojoje knygoje dėl ES pozicijos ekonominės migracijos valdymo klausimu, yra daug aktualesnis nei kada nors anksčiau.

Ne mažiau nei 350 mln. EUR buvo skirta 2009–2013 m. laikotarpio programai „Erasmus Mundus II“. Ši programa skirta pritraukti užsienio studentams ir dėstytojams į Europos Sąjungos geografinę zoną. Tai yra apytikriai 654 mln. EUR daugiau nei pirmam programos variantui skirta suma.

Iš esmės pagirtina dingstimi – skatinti trečiųjų šalių studentus atvykti studijuoti į Europą siūlant jiems aukšto lygio magistro arba daktaro laipsnius – atveriama ne kas kitas kaip vartai naujam teisėtos imigracijos kanalui. Teisė lengviau pateikti į Europą faktiškai bus suteikiama užsieniečiams iš trečiųjų šalių visų pirma taikant supaprastintas vizų ir stipendijų gavimo procedūras ir modifikuotus mokesčius už mokslą.

Visiškai nepalaikydama savo piliečių ir neskatindama sau reikalingų Europos mokslinių tyrimų ir kompetencijos Europos Sąjunga vėl palaiko tuos, kurie atvyko iš ES išorės, ir demonstruoja savo palankumą didelio masto imigracijai.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Programa „Erasmus Mundus II“ panaši į Europos studentų mainų programą „Erasmus“, bet ja pirmiausia siekiama mainų su trečiosiomis šalimis. Jos tikslas – pritraukti į Europą kvalifikuotus užsienio studentus.

Aš iš esmės esu už kultūrinius mainus, ypač moksliniu lygmeniu. Tačiau turiu abejonių dėl šios programos veiksmingumo ir visų pirma naudingumo valstybėms narėms. Tuo metu, kai kai kuriose valstybėse narėse vietos universitetuose nuolatiniams gyventojams ribojama daugelis disciplinų sričių, mes turėtume būti atsargūs dėl aukštesnių kvalifikacijų.

Perėjimas prie Bolonės modelio visoje Europos universitetų sistemoje gerokai apsunkino magistro laipsnį turintiems studentams vietos doktorantūros studijoms paiešką. Man atrodo, kad konkurencijos vietos studentams padidinimas duotų priešingus rezultatus. Be to, būtų sunku kontroliuoti imigracijos taisyklių pažeidimus programos atžvilgiu. Dėl šios priežasties balsavau prieš pranešimą.

  Zdzisław Zbigniew Podkański (UEN), raštu. − (PL) Programa „Erasmus Mundus“ jau suvaidino svarbų dabartinio jaunimo ir suaugusiųjų švietimo vaidmenį. Įgyta patirtis rodo, kad vis dėlto problemos turėtų būti sprendžiamos su tam tikru atsargumu. Pernelyg radikalios permainos, pvz., naujos mokesčio už mokslą sąlygos, galėtų išbalansuoti šią švietimo sistemą, kuri pasiteisino rinkoje. Tokios permainos taip pat galėtų pažeisti tam tikrus principus, susijusius su akademinių institucijų savarankiškumu. Todėl reikia apsvarstyti, ar nebūtų geriau palikti sprendimus „Erasmus Mundus“ konsorciumui arba nustatyti valdymo iš viršaus sąlygas.

Manau, kad ten, kur gyvuoja nustatyta praktika ir vietos valdžios institucijos turi galimybę priimti sprendimus, jų turėtų būti laikomasi ir nieko naujo neturėtų būti primetama dekretu. Tai ypač svarbu žinant, kad mes gyvename labai skirtinguose regionuose. Vieni vadinami geriau, kiti blogiau išvystytais, taip pat jie visi turi skirtingas tradicijas ir ekonomines sąlygas.

Norėčiau pasinaudoti šia galimybe atkreipti dėmesį, kad Parlamentas naudoja nepateisinamą praktiką remtis dokumentais, kurie dar nėra privalomi, pvz., Europos konstitucija, kuri buvo atmesta referendume, Lisabonos sutartimi ir su ja susijusia Pagrindinių teisių chartija. Teisėkūros negalima remti tuo, kas dar nėra teisės sąvade.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, aš balsavau už M. De Sarnez pranešimą dėl programos „Erasmus Mundus“ (2009–2013 m.). Jaunimas yra mūsų ateitis ir aš sakau tai ne tik dėl to, kad tai yra deramas posakis – „Erasmus Mundus“ pagrįsta kompetencijos idealu ir kultūrų integracijos skatinimu bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis, kad naujosios kartos galėtų dirbti siekiant geresnio pasaulio. Konkrečiai, naujojoje programoje „Erasmus Mundus“ pabrėžiama galimybė studijuoti magistrantūrą ir doktorantūrą, kurti partnerystes su trečiųjų šalių švietimo įstaigomis ir vykdyti konkrečią ryšių ir informavimo veiklą.

Aš pritariu šiai iniciatyvai ir taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į M. De Sarnez pasiūlymą, kad turėtų būti teikiama pirmenybė mažiausiai dviejų užsienio kalbų mokymuisi – kalbos faktiškai yra pagrindinė kultūrinės integracijos priemonė.

  Bart Staes (Verts/ALE), raštu. − (NL) Programa „Erasmus Mundus II“ iš esmės atitinka savo pirmtakę, nors joje buvo padaryti labai svarbūs pakeitimai. Prie svarbių pakeitimų priskiriamas labiau subalansuotas ir garantuotas geografinis atstovavimas programose „Erasmus Mundus“, kurį, kartu su papildomu dėmesiu, mažiausiai trijų Europos šalių universitetų konsorciumas gali pasiūlyti pažeidžiamiems gyventojams.

Priėmimo į profesinio rengimo kursus kriterijai turi būti grindžiami kokybe. Taip pat turi būti atsižvelgiama į lyčių lygybę ir pagerintos priėmimo sąlygos nepalankioje padėtyje esančioms grupėms.

Skirdamos stipendijas Europos ir trečiųjų šalių studentams kursus teikiančios institucijos turi atsižvelgti į lygių galimybių ir nediskriminavimo principą.

Be to, programa „Erasmus Mundus II“ turėtų prisidėti prie tvaraus aukštojo mokslo vystymosi Europoje ir trečiosiose šalyse ir tuo remdamasi Komisija turėtų dėti visas pastangas, kad užkirstų kelią protų nutekėjimui.

Žalieji užtikrins, kad šie pakeitimai būtų tikrai įgyvendinti. „Erasmus Mundus“ įvertinimas taip pat turėtų parodyti, kad galimybė pasinaudoti „Erasmus Mundus“ studijomis padidinta pažeidžiamoms grupėms.

Europos Parlamento Žaliųjų frakcija (Europos laisvasis aljansas) pritarė šiam pranešimui, esant toms sąlygoms.

– Pranešimas: József Szájer (A6-0300/2008)

  Bogusław Liberadzki (PSE), raštu. − (PL) Aš balsavau už pranešimą dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl keleivinių laivų saugos taisyklių ir standartų (nauja redakcija) (COM(2007)0737 – C6 - 0442/2007 – 2007/0257(COD)).

Kartu su J. Szájeriu esu linkęs pripažinti Pirmininkų sueigos pateiktus principus ir gaires. Jos visiškai atitinka įstatymus. Aš taip pat pritariu teiginiui, kad Pirmininkų sueigos sprendimui reikia techninių pataisų.

– Pranešimas: József Szájer (A6-0297/2008)

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Balsavau už pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl riboto genetiškai modifikuotų mikroorganizmų naudojimo (nauja redakcija) ir tai dariau J. Szajerio pranešimo pagrindu. Apgailestauju, kad, žinant įstatymų ir reglamentų tendencijas ir sudėtingumą, Komisija nepakeitė savo pozicijos, kurios pradžia 1987 m. balandžio 1 d. ir kurią sudaro nurodymų davimas savo tarnyboms imtis teisinių dokumentų kodifikavimo ne vėliau kaip po dešimties jų keitimų, taip pat pabrėžiant, kad tai buvo minimali taisyklė ir tarnybos siekė kodifikuoti įstatymus ir reglamentus, už kuriuos jos buvo atsakingos, netgi trumpesniais laiko intervalais. Šiuo konkrečiu atveju mes tęsiame 1990 m. direktyvos ir įstatymų ir reglamentų, kurie buvo keičiami keturis kartus, t. y. 1994, 1998, 2001 ir 2003 m., persvarstymą. Iš pradžių numatyta kodifikuoti Direktyva 90/219/EB galiausiai buvo pertaisyta siekiant įtraukti reikiamus pakeitimus, kad būtų galima ją pritaikyti prie 2006 m. nustatytos reglamentų su kontrole tvarkos. Aš manau, kad Bendrijos politikos stiprinimo politika turėtų būti Europos Komisijos prioritetas ir kad dabartinė padėtis nėra gera, ypač valstybių narių ir piliečių atžvilgiu.

  Dumitru Oprea (PPE-DE), raštu. − (RO) Nors ir padaryta pažanga ir pasiektas efektyvumas žemės ūkyje, augalininkystėje ir gyvulininkystėje būtų neįsivaizduojamas be labai svarbių atradimų genetikos srityje, mums reikia sugalvoti optimalias biologinės saugos priemones, kurias būtų galima naudoti genetiškai modifikuotus mikroorganizmus uždaromis sąlygomis, nes mums reikia atsižvelgti į atsargumo principą, kad galėtume apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką.

Tikrai būtų taip, kad šiais laikais žmonija būtų keblesnėje padėtyje ir labiau draskoma kivirčų, jei nebūtų G. Mendelio padarytų atradimų, po kurių sekė T. H. Morgano, F. Cricko ir J. D. Watsono atradimai. Tačiau aišku, kad genetiškai modifikuotų organizmų – kas bebūtų: augalai, gyvūnai, ar mikroorganizmai – įsigijimo, tikrinimo, naudojimo ir sukomercinimo procedūroms būtų taikoma speciali reguliavimo, leidimų išdavimo ir administravimo tvarka, kuri sudarys teisinę ir institucinę sistemą, skirtą pašalinti arba sumažinti bet kokio neigiamo poveikio atsiradimo riziką.

– Pranešimas: Eoin Ryan (A6-0348/2008)

  Luca Romagnoli (NI), raštu. −(IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, aš balsavau už E. Ryano pranešimą dėl Bendrijos statistinių duomenų, susijusių su prekyba tarp valstybių narių. Bendrijos teisės akto tikslas – sumažinti nereikalingą ir perdėtą biurokratiją. Todėl negali likti nepaliestas statistinių duomenų, susijusių su prekyba tarp valstybių narių, klausimas.

Eurostatas suformavo darbo grupę, kad ji ištirtų, kaip būtų galima supaprastinti ir modernizuoti Bendrijos vidaus ataskaitų teikimą apie šią prekybą. Be to, vykdomas bendros komercinių prekių srautų bendrojoje rinkoje plėtojimo ir katalogavimo sistemos tyrimas. Aš sutinku su šia iniciatyva, bet kartu su E. Ryanu tikiuosi, kad Komisija patobulins šį pasiūlymą pakankamai išsamiai apibrėždama, kokių priemonių turėtų būti imamasi siekiant įdiegti tokį bendro srauto mechanizmą. Tam būtų galima panaudoti bandomuosius projektus, kad būtų galima iki galo ištirti šios schemos vertę ir įgyvendinamumą.

  Eoin Ryan (UEN), raštu. − (GA) Devyniasdešimt procentų įmonių Airijoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, yra mažosios ir vidutinės įmonės. Airijoje – nes aš esu gerai susipažinęs su padėtimi joje – apytikriai 250 000 įmonių yra mažosios ir vidutinės įmonės, kurios suteikia darbą daugiau nei 800 000 žmonių. Dauguma šių įmonių (apytikriai 90 %) samdo mažiau nei dešimt žmonių, o kas antru atveju – tik po vieną žmogų. Todėl laikas yra labai vertingi ištekliai, bet šioms įmonėms tenka eikvoti daug laiko tiesiog pildant formas.

Nėra staigmena tai, kad aš pritariu šiam pranešimui (savo pranešimui), dėl kurio kompromisas buvo pasiektas bendradarbiaujant Tarybai ir mano kolegoms, dirbantiems ECON komitete. Tačiau norėjau pateikti šį balsavimo paaiškinimą, kad pabrėžčiau jo svarbą. Pranešimo nuostatos 200 000 mažųjų ir vidutinių įmonių palengvins su prekyba prekėmis susijusių formų pildymo užduotį ir taip sutaupys laiko ir duos naudos verslui ir apskritai įmonėms.

  Bernard Wojciechowski (IND/DEM), raštu. − (PL) Intrastatas yra bendra Europos šalių sistema. Ji siekia sumažinti nereikalingą biurokratizmą ir reguliavimą. Tai lanksti sistema ir dėl to leidžia atsižvelgti į konkrečius poreikius ir sprendimus, siejamus su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis.

Kitas svarbus dalykas yra tas, kad tiek Intrastato sistema, tiek ir tarptautinės prekybos statistikos sistema grindžiama JT statistikos skyriaus sukurtos tarptautinės prekybos prekėmis statistikos sistemos rekomendacijomis. Tai sudaro galimybes gauti išsamią ir visiškai palyginamą informaciją apie tarptautinę prekybą prekėmis.

Vykdomas statistinių duomenų svarbiais ekonominiais klausimas yra labai reikalingas. Valstybės narės turėtų dėti visas pastangas, kad modernizuotų ir patobulintų šią sistemą.

– Pranešimas: Evelyne Gebhardt (A6-0361/2008)

  John Attard-Montalto (PSE), raštu. − Malta yra vienintelė ES valstybė, kurioje santuokos nutraukti negalima. Europoje yra tik trys valstybės, kuriose santuokos nutraukimas neleidžiamas, t. y. Vatikanas, Andora ir Malta.

Tačiau Malta leido kitur nutrauktų santuokų registraciją, jei asmuo tuo metu buvo šalies, kurioje buvo nutraukta santuoka, pilietis arba nuolatinis gyventojas.

Pagal reglamentą Briuselis II (Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003) asmuo dabar gali nutraukti santuoką, jeigu yra bet kurios valstybės narės pilietis ir nuolat gyvena ten šešis mėnesius. Bet koks kitas asmuo gali paduoti pareiškimą nutraukti santuoką, jeigu jis nuolatos be perstojo gyveno valstybėje narėje prieš paduodamas pareiškimą.

Pagirtina tai, kad buvo atsižvelgiama į naują straipsnį tais atvejais, kai valstybės neturi santuokos nutraukimo įstatymų, kaip Maltos atveju.

Maltoje mes jau pripažinome santuokos nutraukimą per registracijos sistemą tais atvejais, kai taikomi atitinkami reglamentai; nėra problemų priimti santuokos nutraukimo principą, nes jis jau galioja tam tikromis aplinkybėmis. Problema siejama su klausimu, ar santuokos nutraukimas turėtų sudaryti konkrečią mūsų teisinės sistemos dalį net jeigu šios konkrečios aplinkybės netaikomos.

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Aš balsavau už teisėkūros rezoliuciją, kuria, įvertinus pakeitimus, patvirtinamas pasiūlymas dėl Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio 2003 m. reglamentą dėl jurisdikcijos, taip pat kad būtų nustatytos taisyklės, susijusios su santuokiniams santykiams taikytina teise, ir tai dariau remdamasis E. Gebhardt pranešimu. Europos Sąjungoje augant piliečių mobilumui dėl gausėjančių „tarptautinių“ porų, t. y. porų, kuriose sutuoktiniai yra skirtingų tautybių arba gyvena skirtingose valstybėse narėse arba valstybėje narėje, kurios piliečiu nėra bent vienas iš sutuoktinių, taip pat dėl didelio ištuokų skaičiaus būtinas tinkamas teisės aktas dėl taikytinos teisės ir kompetencijos santuokiniais klausimais, nes kiekvienais metais tai jaudina vis daugiau piliečių. Būtina ir toliau nurodyti, kad sutartys sudaro galimybes palaipsniui kurti bendrą laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę ir nustatyti priemones, kuriomis valstybėse narėse būtų siekiama palaikyti teisės aktų kolizijos ir kompetencijos kolizijos taisyklių suderinamumą.

  Lena Ek (ALDE), raštu. − (SV) E. Gebhard pranešime išaiškinama su santuokinėmis bylomis susijusi nacionalinių teismų kompetencija ES viduje, taip pat kuris įstatymas turi būti laikomas tinkamu. Tikslas – užkirsti kelią pavojui, kad vienas iš sutuoktinių neskubėtų duoti pareiškimo nutraukti santuoką, kad byla būtų nagrinėjama pagal konkrečios šalies, kuri gintų šio sutuoktinio interesus, teisę. Šis tikslas, savaime suprantama, yra pagirtinas. Tačiau, mano nuomone, reglamento trūkumai nusveria pranašumus.

Švedija turi vieną iš liberaliausių santuokos įstatymų pasaulyje ir tuo mes kaip tik turėtume didžiuotis. Su pirminiu pasiūlymu susijęs pavojus, kad tai reikštų, jog tam tikrais atvejais Švedijos teismai galėtų būti verčiami priimti sprendimą pagal Maltos, Airijos, Vokietijos arba Irano teisę, kai viena šalis paduoda pareiškimą nutraukti santuoką. Ateityje tai apribotų besąlyginę Švedijos teisę vienam asmeniui paduoti pareiškimą nutraukti santuoką, taip pat kad jis būtų patenkintas – tai sritis, kurioje aš niekada negalėčiau eiti į kompromisą. Todėl mano pirmoji mintis buvo balsuoti prieš pranešimą. Tačiau balsuojant buvo patvirtintas žodinis pakeitimas, kuris iš esmės buvo susijęs su teisiniu viešosios tvarkos principu. Aš vis dar laikausi nuomonės, kad turėtų būti išsaugotas Švedijos modelis, bet, siekdamas paskatinti tobulinimą, vietoj to apsisprendžiau susilaikyti.

  Edite Estrela (PSE), raštu. – (PT) Aš balsavau už E. Gebhardt pranešimą dėl taikytinos teisės su santuoka susijusiose bylose. Įvertinęs padidėjusį piliečių mobilumą ES ir įvairiose valstybėse narėse santuokos nutraukimo atveju taikomos teisės įvairovę aš palaikau galimybę skirtingų pilietybių arba gyvenančių skirtingose valstybėse narėse sutuoktiniams pasirinkti savo santuokos nutraukimui taikytiną teisę.

Tačiau jaučiu, kad nepaprastai svarbu užtikrinti, jog kiekvienas sutuoktinis būtų informuotas tam, kad abu visiškai suprastų teisines ir socialines pasekmes, išplaukiančias iš taikytinos teisės pasirinkimo.

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Mūsų siūlomas naujas teisės aktas susijęs su tarptautinių porų santuokos nutraukimu, t. y. porų, kurių atveju sutuoktiniai turi skirtingą pilietybę arba gyvena skirtingose valstybėse narėse.

Čia nagrinėjamas su kompetentinga jurisdikcija ir taikytina teise susijusių taisyklių pataisymas siekiant sumažinti teisinį netikrumą šioje srityje. Šiuo metu taikytina teisė nustatoma pagal nacionalinius teisės aktus, susijusius su kolizinėmis normomis, o jie įvairiose valstybėse narėse yra labai skirtingi ir painūs. Dauguma valstybių narių taikytiną teisę nustato pagal glaudžiausio ryšio arba gyvenamosios vietos kriterijus (lex loci). Kitos valstybės narės sistemingai taiko savo nacionalinę teisę (lex fori), dėl to, aišku, gali nutikti taip, kad bus taikoma teisė, su kuria sutuoktiniai menkai susiję, tad rezultatas neatitiks teisinio tikrumo.

Šiame naujame reglamente siūloma, kad mes suderintume šias teisės aktų kolizijų taisykles. Esame už tai, nes tai turėtų sudaryti galimybes geriau nuspėti šią dabar išties sudėtingą padėtį ir padaryti tai visų pirma saugumo, į kurį suteikta teisė vaikams, kurie per dažnai yra savo tėvų išsiskyrimo aukos, interesais.

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Mes, Birželio sąrašo nariai, esame labai nusivylę turėdami stebėti pranešėjos troškimą toliau gvildenti klausimą, kurį labai neseniai atmetė Taryba. Reikalas tas, kad nepaisant savo trūkumų dabartinis Reglamentas „Briuselis IIa“ yra daug geresnis teisės aktas nei siūlomas pranešėjos. Atimti sutuoktiniams laisvę rinktis teismą ir jurisdikciją – Komisijos ir dar labiau pranešėjos arogantiško požiūrio į dabartinę visų valstybių narių praktiką požymis.

Mes ne tik atmetame blogai apgalvotą pranešimą, bet ir raginame visus Parlamento narius ginti skyrybas išgyvenančių sutuoktinių pasirinkimo laisvę. Tokiu sudėtingu laiku šiems žmonėms mažiausiai reikia sudėtingų ES taisyklių.

  Marian Harkin (ALDE), raštu. − Airija atsisakė priimti ir taikyti šį reglamentą, nes mes nesame už Airijos teismų jurisdikcijos išplėtimą, kad būtų galima leisti skirtis ES piliečiams remiantis iš esmės kitokia valstybės, iš kurios jie atvyko, teise.

Jeigu Airija turėtų įgyvendinti šią priemonę, tai leistų Airijoje gyvenantiems ES piliečiams nutraukti santuoką mūsų teismuose iš esmės kitokiais ir ne tokiais varginančiais pagrindais nei tie, kurie numatyti mūsų Konstitucijoje ir kuriuos leido 1995 m. referendumas dėl santuokos nutraukimo, t. y. ketverių metų šalių gyvenimo skyrium (separacijos) pagrindais. Tai taip pat reikštų, kad dabartinis konstitucinis reikalavimas Airijos teismams santuokos nutraukimo procesų srityje leistų skirtis tik jeigu tokiose bylose neturėtų būti taikomos atitinkamos nuostatos, parengtos susijusioms šalims ir priklausomiems vaikams. Nors šiame pranešime yra pozityvių aspektų, aš susilaikiau dėl Airijos nusišalinimo.

  Anneli Jäätteenmäki (ALDE), raštu. − (FI) Gerb. pirmininke, aš balsavau prieš E. Gebhardt pranešimą, nes, mano manymu, yra svarbu, kad ateityje Suomijos teismuose nagrinėjant bylas, kuriose užsienio šalies teisės taikymas labai prieštarautų pagrindinėms Suomijos teisės prielaidoms, turėtų būti taikomi Suomijos įstatymai.

Taip pat esu labai susirūpinęs dėl siūlomų kaltės santuokos nutraukimo bylose vertinimų. Apytikriai prieš dvidešimt metų Suomija atsisakė neištikimybės arba kitų tokių dalykų tyrimo santuokos nutraukimo bylose. Jei tai būtų iš naujo įgyvendinta, tai būtų didžiulis šuolis atgal ir senų laikų dvelksmas.

  Ona Juknevičienė (ALDE), raštu. – (LT) Išsiplėtusioje Europos Sąjungoje (ES) atsiranda vis daugiau tarptautinių šeimų, t. y. skirtingos tautybės sutuoktinių. Deja, besiskiriančių skirtingos tautybės porų skaičius ES yra didelis, dažnai skyrybų procesas yra sudėtingas, ilgai besitęsiantis. Taip yra todėl, kad iki šiol žmonių galimybės pasirinkti teismą, svarstysiantį jų santuokos nutraukimo bylą, buvo ribotos. Nutarę skirtis sutuoktiniai galėjo kreiptis į teismą, kuris buvo jų gyvenamojoje šalyje. Taigi jie negalėjo pasirinkti ir jų skyryboms taikytinos kitų Bendrijos narių teisės. Pavyzdžiui, lietuvė, ištekėjusi už vokiečio ir gyvenanti su šeima Vokietijoje, dėl skyrybų su vyru turėjo kreiptis į jų gyvenamosios vietos teismą. Jų skyrybų byla turėjo būti nagrinėjama taikant Vokietijos teisę. Priėmus reglamentą nuo 2009 m. kovo 1 d. šie apribojimai negalios. Besiskiriančios šeimos galės pasirinkti ir teismą pagal gyvenamąją vietą arba pasirinkti taikomą teisę tos šalies, kurioje turi pilietybę. Balsavimo metu palaikiau pataisas, kurios numato, kad skyrybų byloms taikytina teisė neturi prieštarauti pagrindiniams Žmogaus teisių chartijos principams. Tai ypač svarbu siekiant išvengti lyčių diskriminavimo, nagrinėjant ir priimant sprendimus skyrybų bylose.

  Eija-Riitta Korhola (PPE-DE), raštu. − (FI) Aš balsavau už E. Gebhardt pranešimą, nes manau, kad Komisijos pasiūlymas standartizuoti teisės aktų kolizijų taisykles tarptautinių porų santuokos nutraukimo srityje yra labai svarbus. Skyrybos yra tragedija jų šalims ir jų vaikams. Todėl šalims taikoma procedūra ir įstatymo turinys turi būti kuo aiškesni.

Dabartinėje padėtyje, kurioje pagal Reglamentą „Briuselis IIa“ sutuoktiniai gali rinktis iš kelių skirtingų kompetentingų teismų, o jurisdikcija nustatoma remiantis valstybės narės, kurioje yra teismas, teisės aktų kolizijų normomis, nesukuriamas reikalingas teisinis tikrumas. Palankesnio teismo paieška ir veržimasis į teismą, kad viena šalis galėtų pasiekti palankų rezultatą, yra šalutiniai padariniai.

Aš manau, kad santuokos partnerių teisė tarpusavio susitarimu rinktis kompetentingą teismą ir jurisdikciją taip pat abiem atvejais padėtų jiems išsiaiškinti turinį. Kaip tik dėl šios priežasties nepaprastai svarbu, kad būtų palengvintos sąlygos pasinaudoti informacija apie turinį ir procedūras, kaip teigiama 2 pakeitime. Be to, nepaprastai svarbus 1 pakeitimas, kuriuo ginami vaikų interesai renkantis teisę.

Aš palaikau savo frakcijos pateiktą 37 pakeitimą, pagal kurį valstybės narės, kurioje susituokė pora, teisė taip pat turi būti viena iš pasirenkamų. Tai yra logiška ir dėl to netgi būtų lengviau išsiaiškinti taikytinos teisės turinį.

  Astrid Lulling (PPE-DE), raštu. – (FR) Europoje, apskritai kalbant, yra per daug skyrybų – ypač mano šalyje. Didėjantis skyrybų skaičius paliečia mišrias poras, t. y. poras, kuriose sutuoktiniai turi skirtingą pilietybę.

Kadangi laisvas asmenų judėjimas yra žinomas Europos integracijos faktas, svarbu, kad būtų nustatytas aiškus teisinis pagrindas.

Žinodama, kad nacionalinės normos santuokos nutraukimo srityje yra nepaprastai skirtingos, aš visiškai pripažįstu pavojų, kuris gali kilti dėl vadinamojo skyrybų turizmo, kai galima pasirinkti pačią palankiausią jurisdikciją vienam iš sutuoktinių ir daugiausia suvaržytą jurisdikciją – kitam sutuoktiniui.

Aš būčiau balsavusi už šį pranešimą, nes siūlomas reglamentas kompensuotų trūkumus, sudarydamas galimybę abiem sutuoktiniams, gyvenantiems skirtingose valstybėse narėse, tarpusavio susitarimu ir susipažinus su faktais savo santuokos nutraukimo procesams pasirinkti kompetentingą jurisdikciją, kuri turėtų būti vienos iš dviejų gyvenamosios vietos Europos Sąjungos valstybių narių.

Deja, balsuojant patvirtintas žodinis pakeitimas sukėlė tokią sumaištį, kad buvo būtina visą pranešimą grąžinti į komitetą. Kadangi pranešimas nebuvo grąžintas į komitetą, aš nebedalyvavau galutiniame balsavime.

Klausimas per opus, kad dėl jo būtų galima balsuoti sumaišties sąlygomis.

  Mairead McGuinness (PPE-DE), raštu. − Aš nebalsavau dėl šio pranešimo, nes Airija apsisprendė nepasinaudoti savo pasirinkimo teise dalyvauti priimant ir taikant siūlomą reglamentą ir nevaidino aktyvaus vaidmens derybose Taryboje.

Airija nebuvo už Airijos teismų jurisdikcijos išplėtimą, kad būtų galima nutraukti santuoką ES piliečiams remiantis iš esmės kitokia valstybės, iš kurios jie atvyko, teise.

Jeigu jis būtų įgyvendintas, tai leistų Airijoje gyvenantiems ES piliečiams nutraukti santuoką Airijos teismuose iš esmės kitokiais ir ne tokiais varginančiais pagrindais nei tie, kurie numatyti mūsų Konstitucijoje ir kuriuos leido 1995 m. referendumas dėl santuokos nutraukimo.

Įvertindama, kad Airija nėra šio reglamento priėmimo ir taikymo proceso šalis, apsisprendžiau nebalsuoti dėl šio pranešimo.

  Miroslav Mikolášik (PPE-DE), raštu. – (SK) Aš pritariu savo kolegės E. Gebhardt pranešimui dėl jurisdikcijos pasirinkimo, sprendimų ir teisės normų, taikomų teisei nuspręsti santuokos klausimais, pripažinimo. Tvirtai tikiu, kad svarbu sukurti aiškų, visapusišką ir lankstų pagrindą šioje opioje srityje.

Balsavime šiandien balsavau už teisės santuokos nutraukimo procesams pasirinkti tam tikrą teismą nustatymą. Pritariau pasiūlymui, pagal kurį vadinamoji tarptautinė pora galės pasirinkti jurisdikciją savo įprastinėje gyvenamojoje vietoje arba šalies, kurioje ji susituokė, teisinėje sistemoje.

Aš visiškai palaikau nuomonę, kad svarbu užtikrinti pakankamą informacijos prieinamumą abiem poros nariams, nepaisant jų finansinės padėties ar išsilavinimo. Abi pusės turėtų būti tiksliai ir išsamiai informuotos apie savo teismo pasirinkimo pasekmes ir apie teisę spręsti santuokos nutraukimo bylose. Tai ypač tinka tarptautinių porų atveju, nes labai skiriasi valstybių narių įstatymai, santuokos nutraukimo procesai ir sąlygos, pagal kurias gali būti tvarkomas santuokos nutraukimas.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Su tarpvalstybinėmis vedybomis susijusiuose reikaluose svarbu, kad Europoje būtų standartizuota padėtis. Teisinis tikrumas piliečiams tokiose srityse kaip vedybos ir skyrybos, kurios dažnai siejamos su emocinėmis problemomis, yra vis svarbesnės įvairiose politikos srityse.

Pasaulyje, kuris mažėja nuolat didėjančiu greičiu, tokie reglamentai kaip jau taikomi civilinėje teisėje – šiuo atveju šalims laisvai pasirenkant taikytiną teisę ir teismą – svarbūs jų mobilumui. Šiuo reglamentu taip pat nustatoma naudotojui patogi prieiga prie šeimos teisės srities. Kitas svarbus veiksnys yra tai, kad šalys tinkamai informuojamos apie teisines savo sprendimo pasekmes. Kaip tik dėl to aš balsavau už pranešimą.

  Rareş-Lucian Niculescu (PPE-DE), raštu. − (RO) Balsavau už šį pranešimą galvodama apie daugiau nei 150 000 Europos vyrų ir moterų, kurie kiekvienais metais dalyvauja tarpvalstybiniuose santuokos nutraukimo procesuose. Tai taip pat liečia gausybę Rumunijos vyrų ir moterų, susituokusių užsienyje. Aš balsavau už šį pranešimą, nes tvirtai tikiu, kad mūsų pareiga šalinti visas tas biurokratines kliūtis ir sunkumus, kurie verčia kai kuriuos žmones sakyti, kad Sąjunga pretenduoja būti piliečių pragaru ir teisininkų dangumi.

Be to, aš manau, kad mūsų pareiga tiems, kuriems mes atstovaujame, pašalinti nemažai kitų problemų, kurios pridaro rūpesčių Europos piliečiams. Vos du jų pavyzdžiai yra problemos, susijusios su medicinine priežiūra, teikiama Europos piliečiams ne jų kilmės šalyje, ir išsilavinimo diplomų lygiavertiškumu.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. − (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, aš balsavau už E. Gebhardt pristatytą darbą dėl taikytinos teisės su santuoka susijusiose bylose. Juo siekiama deramo tikslo – nustatyti aiškų ir visapusišką teisinį pagrindą siekiant apimti įstatymus dėl jurisdikcinės kompetencijos, sprendimų su santuoka susijusiose bylose pripažinimą ir įgyvendinimą, taip pat taikytinos teisės normas.

Iš tikrųjų pagal dabartinį scenarijų dėl nacionalinės ir Bendrijos teisės kolizijų bet koks tarptautinis santuokos nutraukimas gali iškelti labiausiai nesuderinamą teisinį klausimą. Mes taip pat turime įvertinti riziką dėl „veržimosi į teismą“, kuris apsimoka sutuoktiniui, kuris mėgina patekti pirmas ir pasinaudoti jurisdikcija, kurios teisė geriausiai pasitarnauja jo interesams.

Tai visiškai nepriimtina ir dėl to pritariu šiam pranešimui, kuriame siekiama suteikti sutuoktiniams nemažas pareigas, visų pirma informuoto pasirinkimo, jurisdikcijos pasirinkimo ir pagaliau taikytinos teisės pasirinkimo prasme.

  Olle Schmidt (ALDE), raštu. − (SV) Kaip bet kuris, pasisakantis už Europos Sąjungą, aš paprastai matau Europos teisės aktų leidybos pridėtinę vertę. Dažnai randami geresni problemų sprendimai, kai apie jas galvoja ne vienas žmogus. Šis pranešimas yra apgailėtina šios taisyklės išimtis. Mes turime pagrindą didžiuotis teisės aktais, kurie suteikia žmonėms galimybę eiti savais keliais, jeigu jie to nori, ir dėl to pagrindą išsaugoti sistemą, kurią mes turime Švedijoje. Todėl, kaip ir vyriausybė, laikausi nuomonės, kad Komisijos pasiūlymas dėl suderinimo veda klaidinga kryptimi, kai turi būti atsižvelgiama, pvz., į Maltos praktiką. Vatikanui negali būti leista daryti kliūtis aktyviai lygybės politikai namuose. Europos Parlamentas turi kitokią nuomonę. Todėl mano tikslas buvo balsuoti prieš pranešimą. Pakeitimas taip pat buvo įtrauktas į posėdžio protokolą.

  Anna Záborská (PPE-DE), raštu. – (SK) Aš balsavau prieš priemonę, nes manau, kad būtų neatsakinga iš ES pusės kištis į reikalus, kurie nepriklauso jos kompetencijai. Tai apima šeimos teisę. Ministrų Taryba turėtų gerai pagalvoti, ar priimti Parlamento arba Tarybos pasiūlymus. Neturėtų būti naudojamasi nedideliu probleminių bylų skaičiumi siekiant ES priskirti papildomus įgaliojimus. Ne tokia Europos integracijos esmė.

Be to, Europos Parlamentas savo nuomonėje rėmėsi ES pagrindinių teisių chartija. Tai yra nepriimtinas manipuliavimas iš Parlamento pusės, nes ES pagrindinių teisių chartija yra ne teisiškai privalomas dokumentas, o politinis kompromisas. ES pagrindinių teisių chartijos 9 straipsnyje skelbiama: „Teisė tuoktis ir kurti šeimą garantuojama pagal šios teisės įgyvendinimą reguliuojančius nacionalinius įstatymus.“ Jei jau šeimos teisė išspręsta nacionaliniu lygmeniu, kodėl mums reikia analogiško Europos reglamentų dėl santuokos nutraukimo paketo? Tai atveria galimybę manipuliacijoms. Todėl ne visiškai aišku, kokia kryptimi šis reglamentas krypsta, o Komisija nepajėgi pašalinti neaiškumų. Aš siūlau, kad Ministrų Tarybos atmestų šią priemonę.

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. − (PL) Buvo paminėta, kad ES daugėja susituokusių porų, kuriose sutuoktiniai yra skirtingų ES arba ne ES šalių piliečiai.

Todėl konkrečiai problemai spręsti taikytinos teisės arba kompetentingo teismo pasirinkimo klausimas kyla vis dažniau.

Europos Sąjungai reikia efektyvių kolizijų sprendimo nuostatų, kad būtų galima nustatyti teisinę kompetenciją.

Kadangi auga skyrybų skaičius, taip pat didėja diskriminacijos atvejų skaičius, kai paduodami pareiškimai nutraukti santuoką arba gyventi skyrium (separacijos). Geriausiai informuotas sutuoktinis imasi iniciatyvos ir pasinaudoja jurisdikcija ten, kur teisė palankiausia tenkinti jo interesus. Tai darydamas sutuoktinis iš anksto nusprendžia dėl rūpimos teisinės sistemos kompetencijos.

Vedybų, kuriose vienas iš sutuoktinių gyvena ne ES šalyje, atveju gali būti sunku pasiekti, kad teismo būtų pripažintas ne ES šalyje patenkintas santuokos nutraukimo susitarimas.

Pranešime, dėl kurio balsuota šiandien, siekiama užtikrinti galimybę pasinaudoti patikima informacija apie santuokos nutraukimo ir gyvenimo skyrium (separacijos) procedūras, taip pat apie pagrindinius nacionalinės ir Bendrijos teisės klausimus. Jis buvo teisėtai pripažintas esminiu, kad renkantis taikytiną teisę kiekvienu atveju būtų atsižvelgiama į bet kurio su tuo susijusio vaiko interesus.

– Pranešimas: Pedro Guerreiro (A6-0388/2008)

  Lena Ek (ALDE), raštu. − (SV) ES vykdoma žvejybos politika nėra ir niekada nebuvo grindžiama gerai apgalvotais bendrais sprendimais. Pastaraisiais metais Europoje žuvų ištekliai dramatiškai sumažėjo ir labai mažai daroma, kad ši padėtis pasikeistų. Vietoj to ES siūlo pagalbą mainais į žvejybos teises trečiosiose pasaulio šalyse, o šitaip kaip reikiant išeikvos jų žuvingas jūras. Palei kranto liniją gyvenantys vietos gyventojai neteks savo pragyvenimo šaltinio ir bus priversti gyventi iš pagalbos, be to, iš pagalbos, kuri retai numato tinkamą kompensavimą arba kompensavimą už negautas pajamas.

Perspektyvinis ir įžvalgus mąstymas turi prasiskverbti į žvejybos politiką, kurią vietoj to turėtų propaguoti ES. Tokiame procese nėra vietos žvejybos laivyno būklės pagerinimo ir modernizavimo pagalbai, kurios galutinis tikslas – padidinti žvejybos pajėgumus. Tačiau aš mielai palaikyčiau priemones, kuriomis siekiama palaikyti pažeidžiamus vietos gyventojus neturtinguose pakrantės regionuose, kurių vienintelis pajamų šaltinis yra žvejyba ir kurie labai kenčia dėl sumažėjusių žuvų išteklių, didžia dalimi dėl tiesioginių klaidingos ES žvejybos politikos padarinių. Tačiau P. Guerreiro pranešime nėra tokių priemonių. Todėl balsavau prieš pranešimą.

  Duarte Freitas (PPE-DE), raštu. – (PT) Reglamente (EB) Nr. 639/2004 dėl atokiausiuose Bendrijos regionuose registruoto žvejybos laivyno valdymo numatoma nemažai nukrypimų nuo įtraukimo (pasitraukimo) režimo pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką 13 straipsnį.

Tačiau dėl vėlai priimtos Komisijos teisinės priemonės, kuria leidžiama atitinkamoms valstybėms narėms teikti valstybės pagalbą, ir ribotų laivų statyklų pajėgumų neįmanoma laikytis galutinio termino ir iki 2008 m. gruodžio 31 d., kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 639/2004, įtraukti į laivyną žvejybos laivus, kuriems atnaujinti skiriama valstybės pagalba.

Žuvininkystės komitetas savo pranešime gynė laivų atnaujinimui ir registravimui teikiamos valstybės pagalbos galutinių terminų pratęsimą atsižvelgiant tiek į šiuo metu galiojantį reglamentą, tiek ir į Europos Komisijos pateiktą pasiūlymą, pagal kurį galutinis terminas turėtų būti pratęstas tik vieniems metams, kitaip tariant, iki 2009 m. gruodžio 31 d.

Valstybės pagalbos termino pratęsimas atokiausių regionų laivyno atnaujinimui iki 2009 m. gruodžio 31 d. ir galimybės registruoti laivus – iki 2011 m. gruodžio 31 d. reiškia nepaprastai svarbią pagalbą atsižvelgiant į minėtus apribojimus.

Todėl balsavau už P. Guerreiro pranešimą.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. – (PT) Parama atokiausių regionų žvejybos laivynams atnaujinti ir modernizuoti yra nepaprastai svarbi, įvertinant strateginį šių regionų žuvininkystės sektoriaus pobūdį. Pranešime, dėl kurio balsuota šiandien, siekiama dar vienais metais pratęsti atokiausių regionų žvejybos laivynų atnaujinimo ir modernizavimo finansavimą.

Pateisinama atsižvelgti į ypatingą šių regionų struktūrinę, socialinę ir ekonominę padėtį jų žvejybos laivynų valdymo atžvilgiu. Tuo tikslu nuostatos dėl įtraukimo / pasitraukimo iš laivyno režimų valdymo ir privalomo pajėgumų atšaukimo bei dėl galimybės gauti viešąją pagalbą žvejyboms laivams atnaujinti ir laivynui modernizuoti turėtų būti suderintos su minėtų regionų reikmėmis.

Apibendrinant, reikia toliau teikti paramą atokiausių regionų laivynui atnaujinti ir modernizuoti, visų pirma smulkiosios žvejybos laivams, nes šiuose regionuose dauguma laivų seni, kai kurie daugiau nei trisdešimties metų. Šie veiksmai yra būtini, siekiant pagerinti sugautų žuvų laikymo sąlygas ir žvejų darbo ir saugumo sąlygas šiuose regionuose.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, aš balsavau už P. Guerreiro pateiktą pranešimą dėl atokiausiuose Bendrijos regionuose registruoto žvejybos laivyno valdymo. Komisija visada lygiavosi į Europos integraciją, kad ir kokia sritis būtų svarstoma, ir aš esu tos pačios nuomonės. Tačiau šiuo atveju mes turime pašalinti bet kokias laiko ribas, kad šie regionai turėtų pakankamai laiko tinkamam atnaujinimui ir modernizavimui siekiant juos geriau aprūpinti, kad jie galėtų susidurti su konkurencija vidaus rinkoje.

Aišku, kad tęsiama parama šiam atnaujinimui yra būtina sąlyga, be kurios bus neįmanoma tinkamai užtikrinti darbo ir saugumo sąlygų ir žuvų telkinių išsaugojimo. Dėl šios priežasties aš palaikau šią iniciatyvą, kurioje keliamas tikslas pertvarkyti atokiausių regionų (AR) laivynus, kad būtų galima susidurti su naujais iššūkiais Europai žvejybos sektoriuje.