– Marco Capatto žodinio klausimo Tarybai ALDE frakcijos vardu dėl Demokratijos, žmogaus teisių ir naujojo ES ir Vietnamo partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo (O-0095/2008 – B6-0473/2008), ir
– žodinio klausimo Komisijai ALDE frakcijos vardu dėl demokratijos, žmogaus teisių ir naujojo Vietnamo partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo (O-0096/2008 – B6-0474/2008).
Marco Cappato, autorius. − (IT) Gerb. pirmininke, Komisijos nare, Tarybos atstovai, ponios ir ponai, vyksta derybos dėl naujo bendradarbiavimo susitarimo su Vietnamu ir aš manau, kad svarbu informuoti Parlamentą apie šių derybų esmę, ypač žmogaus teisių ir demokratijos klausimais.
Mes neteigiame, kad bendradarbiavimo susitarimais galime iš karto įgyvendinti demokratiją ir žmogaus teises Vietname ar kur kitur. Vis dėlto Europos teisė iš mūsų reikalauja atsisakyti pritarti rimtiems, sistemingiems žmogaus teisių ir demokratijos pažeidimams. Mes žinome, kad neturime didelių išteklių priversti jų laikytis; vis dėlto bendradarbiavimo susitarimų persvarstymas gali būti gera galimybė pasiekti nors tam tikros pažangos šalinant rimčiausius ir sistemingiausius pažeidimus.
Aš manau, kad rezoliucijoje, kuri bus priimta rytoj, Parlamentas nurodys Komisijai ir Tarybai kai kuriuos itin rimtus klausimus, kurie buvo taip pat keliami klausymuose Parlamento žmogaus teisių pakomitetyje, dalyvaujant šalia kitų Kok Ksor, Vo Van Ai ir nesmurtinės radikalios partijos nariams.
Pirmiausia, degar krikščionių mažumos vidurio Vietname padėtis: šimtai jų yra suiminėjami, o tarptautiniai stebėtojai, ypač Jungtinių Tautų atstovai, negali laisvai lankytis šiame Vietnamo aukštumų regione. Dabar, kai Vietnamas dalyvauja Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje, to nebeturėtų būti: šimtai suimtų politinių kalinių turėtų būti paleisti.
Padėtis dėl religijos laisvės yra labai sudėtinga, ir Vietnamas turėtų suteikti aiškų atsakymą šiuo klausimu prieš pasirašant naująjį susitarimą, ypač dėl vieningos budistų bažnyčios pripažinimo. Dvasinis bažnyčios vadovas Thich Quang Do vis dar tebėra suimtas, o žemė, priklausanti katalikams, tebėra konfiskuota. Atėjo laikas, kai Vietnamas turėtų atsisakyti įstatymų, kuriais numatoma baudžiamoji atsakomybė už disidentinę ir religinę veiklą.
Komisijos nare, Tarybos Pirmininke, mūsų prašymas yra labai konkretus: ar galime užtikrinti, kad prieš įsigaliojant naujajam bendradarbiavimo susitarimui šie sunkumai arba bent šie rimti žmogaus teisių pažeidimai būtų pašalinti?
Jean-Pierre Jouyet, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. –(FR) Gerb. pirmininke, Komisijos nare, ponios ir ponai, Marco Cappato, man labai malonu šiandien ir vėl būti drauge su jumis.
Mes labai atidžiai stebime žmogaus teisių padėtį Vietname, ir pirmininkaujanti valstybė visai neseniai turėjo galimybę dar kartą pareikšti susirūpinimą dėl dviejų žurnalistų, nuteistų paskelbus tyrimus korupcijos bylose. Taryba ir Komisija palaiko nuolatinį dialogą su Vietnamu žmogaus teisių klausimais dukart per metus vykstančiose derybose. Paskutiniajame susitikime, įvykusiame 2008 m. birželio mėn. Hanojuje, mes svarstėme žmogaus teisių padėties Vietname ir ypač sąžinės laisvės, mažumų padėties ir mirties bausmės klausimus ir kai kuriuos konkrečius atvejus.
Be šio dialogo, taikoma daug pasirinktinių priemonių dėl konkrečių bylų, kur suėmimai arba bausmės, mūsų manymu, pažeidžia piliečių laisves ir tarptautinius įsipareigojimus ir ypač Tarptautinę pilietinių ir politinių teisių konvenciją, kurią Vietnamas ratifikavo.
Be to, Europos dienos prieš mirties bausmę – spalio 10 d. proga mes dar kartą labai aiškiai išsakėme Vietnamo valdžios institucijoms savo poziciją šiuo klausimu. Jos mūsų atidžiai išklausė ir nurodė šiuo metu vykdomą baudžiamojo kodekso reformą, kuria siekiama sumažinti nusikaltimų, už kuriuos baudžiama mirties bausme, skaičių. Tai mažiausia, ką galima padaryti.
Ponios ir ponai, kaip matote, žmogaus teisių klausimas yra svarbi tarpusavio santykių su Vietnamu dalis. Tai yra opus klausimas. Marco Cappato, jūs minėjote krikščionių padėtį Vidurio Vietname, tai klausimas, kuriam skiriame ypatingą dėmesį, ir aš dėkoju jums už tai, kad jį iškėlėte. Norėčiau pasakyti, kad Europos Sąjunga yra vienintelė, šiuo klausimu įgyvendinanti visuotinę ir tikslingą politiką, ir dėl to mes esame kartais mūsų partnerių kritikuojami. Vis dėlto norėčiau aiškiai pasakyti: mes ryžtingai tęsime šią politiką.
Aš norėčiau sugrįžti prie būsimojo Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo, dėl kurio šiuo metu vyksta diskusija. Šiuo metu Hanojuje vyksta naujas derybų raundas, kuris truks iki spalio 22 d. Kaip bet kuriame kitame Europos Sąjungos ir trečiosios šalies susitarime, šiame susitarime taip pat turėtų būti labai svarbus straipsnis dėl žmogaus teisių. Šis straipsnis yra esminė būsimo susitarimo dalis, kuris gali būti sustabdytas arba net atšauktas, jei viena iš šalių jo nesilaiko – aš primygtinai reikalauju laikytis šios sąlygos. Šiame derybų etape Vietnamas kol kas nekėlė klausimo dėl šio straipsnio principų. Tai yra teigiamas ženklas iš Vietnamo pusės ir tai reiškia praktinį įsipareigojimą laikytis žmogaus teisių. Todėl Europos Sąjunga turės labai vertingą teisinę priemonę, užtikrinančią žmogaus teisių laikymąsi, kai susitarimas bus ratifikuotas.
Ponios ir ponai, Marco Cappato, mes sutinkame su jumis, kad žmogaus teisių padėtis Vietname turėtų būti geresnė. Mes manome, kad keletą metų vykdomi veiksmai leido ją šiek tiek pagerinti, tačiau, be viso šito, mūsų nuomone, pasirašius būsimą partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą, šiuo ir kitais atvejais žmogaus teisių straipsnis gali būti naudojamas kaip geriausia priemonė šiam klausimui Vietname spręsti. Šis Parlamentas bus informuotas apie derybų eigą, kurios, turėčiau jums priminti, jau vyksta.
Benita Ferrero-Waldner, Komisijos narė. – (ES) Gerb. pirmininke, atsiprašau, kad minutei sutrikdžiau eigą, klausydama jūsų narių.
Pirmininkas. – Komisijos nare, negalima jūsų kaltinti, jei nariai prieina prie jūsų ir nukreipia jūsų dėmesį nesvarbiais klausimais, ir tai rodo solidarumo su tuo metu kalbančiu Parlamento nariu trūkumą. Todėl jums atleidžiama, o nariams norėčiau pasakyti, kad jei kažkas iš mūsų kalba, jie neturėtų nukreipti einančio Tarybos Pirmininko pareigas arba bet kurio kito asmens, atstovaujančio Komisijai, dėmesio. Prašom tęsti.
Benita Ferrero-Waldner, Komisijos narė. – (FR) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai Tarybos nariai ir, žinoma, ponios ir ponai Parlamento nariai, Marco Cappato, Komisija labai džiaugiasi dėmesiu, kurį Parlamentas skyrė partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimui su Vietnamu ir žmogaus teisių padėčiai šioje šalyje.
Mūsų diskusija vyksta pačiu laiku, nes būtent šiandien, kaip minėjo mūsų Pirmininkas, Hanojuje vyksta derybos dėl šio susitarimo. Galiu jums pasakyti, kad žmogaus teisių padėtis Europos Sąjungai jos santykiuose su Vietnamu yra svarbiausia. Tiesa, kad šalis pasiekė tam tikrą pažangą šioje srityje. Aš turiu omenyje nesenas pastangas sumažinti mirties bausmės taikymo sritį, nustatyti, pavyzdžiui, teisinę sistemą, nustatant sąlygas, užtikrinančias religijos laisvę, ir geriau spręsti etninių mažumų, pasitraukusių į Kambodžą ir dabar grįžtančių į Vietnamą, klausimus.
Vis dėlto – ir jūs šiuo požiūriu esate teisūs – aišku, kad pastarųjų mėnesių tendencijos religijos laisvės ir žodžio laisvės srityje kelia nerimą. Šias tendencijas rodo katalikų bendruomenės bauginimai Hanojuje ir praėjusią savaitę už žurnalistinį korupcijos tyrimą nuteisti žurnalistai.
Kaip aš minėjau Vietnamo ministro pirmininko pavaduotojui Pham Gia Khiêm, kai jis visai neseniai – rugsėjo 17 d. – lankėsi Briuselyje, ilgalaikiam Vietnamo stabilumui ir jo tarptautiniam patikimumui būtų pražūtinga, jei dabartiniai ekonominiai ir socialiniai sunkumai šalyje instinktyviai nukreiptų ją autoritarizmo ir represijų link.
Kaip niekada anksčiau būtina, kad atvirkščiai – Vietnamas nustatytų mechanizmus, kuriais būtų siekiama taikiai mažinti įtampą ir socialinį nepasitenkinimą, kurie jaučiami šalyje. Apie tai rengiasi informuoti J. M. Barroso šią savaitę, susitikdamas su ministru pirmininku Nguyen Tan Dung ASEM aukščiausiojo lygio susitikime Pekine. Tai bus Europos Sąjungos žinia ES ir Vietnamo žmogaus teisių dialogo sesijai, kuri vyks Hanojuje gruodžio mėn. Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo projektas, kurį ES pasiūlė Vietnamui, dar kartą patvirtina ir sustiprina žmogaus teisių reikšmę mūsų santykiuose su šia šalimi.
Iš tikrųjų, dabartiniame susitarimo projekte, kaip minėjo Pirmininkas, yra gyvybiškai svarbus, stabdomąjį poveikį turintis straipsnis dėl žmogaus teisių; juo konsoliduojamas įprastas ES ir Vietnamo dialogas dėl žmogaus teisių, suteikiant jam teisinį statusą, ir numatoma galimybė padėti Vietnamui parengti nacionalinį veiksmų planą žmogaus teisių klausimais. Jame pateikiamos išsamios nuostatos dėl darbo teisės, tinkamo valdymo ir teisinės valstybės. Jame taip pat yra straipsnis dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo. Todėl šis susitarimas yra teisinė priemonė ir svertas, leidžiantis vykdyti politinius veiksmus, kurie, mano nuomone, mums reikalingi siekiant stiprinti mūsų dalyvavimą sprendžiant žmogaus teisių ir demokratizavimo klausimus.
Charles Tannock, PPE-DE frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, turiu pasakyti, – deja, apgailestaudamas, – kad aš skeptiškai vertinu žmogaus teisių straipsnį ES ir Vietnamo bendradarbiavimo susitarime, ir manau, kad, kaip sakoma, jis nevertas to popieriaus, ant kurio yra parašytas.
Kilnūs norai, žinoma, atspindi mūsų bendras Europos vertybes, tačiau aš manau, kad tai yra tik parodomoji ir suprantama nuolaida galingiems žmogaus teisių lobistams Sąjungoje. Juk ir Kinija dabar yra antroji pagal dydį ES prekybos partnerė, tačiau diktatorinis komunistų režimas nekreipia dėmesio į mūsų susirūpinimą dėl žmogaus teisių. Iš tikrųjų, aš kartais svarstau, ar iš viso šis klausimas vertas to, kad būtų toliau keliamas.
Politinės represijos ir žmogaus teisių pažeidimai Kinijoje nukreipia mūsų dėmesį nuo to, kas vyksta kaimyniniame Vietname, kur valdžios elgesys nė kiek ne mažiau žiaurus. Suiminėjami demokratiniai disidentai ir religinės mažumos, žurnalistai bauginami ir tildomi, o laisvės, kurias mes Europoje laikome savaime suprantamomis, pavyzdžiui, necenzūruojamas internetas, paprasčiausiai neegzistuoja.
Būtent todėl praėjusiais metais kartu su Marco Cappato ir kitais aš pasiūliau Thich Quang Do kandidatūrą Nobelio taikos premijai. Šis drąsus budistų vienuolis ilgus metus buvo persekiojamas ir kalinamas dėl kovos už religijos laisvę ir žmogaus teises.
Vietnamas įkūnija dilemą, su kuria susiduria Europos Sąjunga. Kiek reiškia žmogaus teisės mūsų prekybos susitarimuose su trečiosiomis šalimis, jei jos oficialiai įrašytos į prekybos susitarimus ir partnerystės susitarimus? Ir ar gali stipresni ekonomikos ryšiai būti teigiamas postūmis politinėms ir žmogaus teisėms ir demokratinėms reformoms?
Tai yra sunkūs klausimai, kuriuos turėtų spręsti naujoji Komisijos narė iš Britanijos, atsakinga už prekybą baronienė Catherine Ashton. Aš manau, kad mūsų pagrindinių vertybių bus tvirtai laikomasi. Todėl raginu Komisiją ir Tarybą būti sąžiningoms ir mesti šalin pretenzijas dėl žmogaus teisių ir demokratijos straipsnių arba tikrai nuoširdžiai reikalauti iš trečiųjų šalių atsakomybės už neatsakingą pažeidinėjimą teisių, kurias mes laikome šventomis ir neliečiamomis. Aš reiškiu ypatingą padėką Marco Cappato ir vertinu darbą, kurį jis atliko.
Barbara Weiler, PSE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, mes Europoje pergyvename dėl Vietnamo žmonių, gyvai domimės jais, jaučiame su jais solidarumą. Mano frakcija pernelyg gerai prisimena Vietnamo karo ir okupacijų kančias ir sugriovimus, kurias vykdė ne tik Jungtinės Valstijos, bet ir Europos valstybės.
Vietnamas yra šiuo metu ypač sparčiai besivystančiame ir daug žadančiame Pietryčių Azijos regione. Iš dešimties organizacijos ASEAN narių ne visos yra demokratiškos ta prasme, kaip mes tai suprantame Europoje, tačiau padėtis pamažu keičiasi. Naujojoje ASEAN chartijoje konstatuojama, kad žmogaus teisių pažeidimai negali būti ignoruojami, Charles Tannock, ir derybos dėl jos įrodo, kad žmogaus teisių pažeidimai yra svarbus darbotvarkės klausimas.
Dabar itin tinkamas metas, nes derybos buvo pratęstos; 1995 m. bendradarbiavimo susitarimas persvarstytas. Tiesa, kad po Kinijos, Europos Sąjunga yra antroji didžiausia Vietnamo prekybos partnerė, ir būtent dėl šios priežasties galima siekti pažangos. Partnerystės susitarimai tikrai nėra beprasmiai.
Socialistų frakcija Europos Parlamente ragina Komisiją dirbti tam, kad būtų užtikrinta spaudos laisvė, mažumų ir demokratijos aktyvistų laisvės, religijos laisvė ir, žinoma, laisvė veikti JT stebėtojams. Tuomet mūsų draugystė su šia puikia šalimi taps dar glaudesnė.
Athanasios Pafilis, GUE/NGL frakcijos vardu. – (EL) Gerb. pirmininke, mes puikiai suprantame, kad imperializmas ir jo statytiniai, Europos Sąjunga ir Jungtinės Amerikos Valstijos bei jų rėmėjai niekada nepamirš Vietnamo, nes jis buvo visuotinis simbolis: Vietnamo liaudis nugalėjo prancūzų ir Amerikos imperializmą ir apgynė savo nepriklausomybę.
Vienodos rezoliucijos, kurios pasiūlytos šiandien, yra nepriimtinos. Jomis Vietnamas raginamas laikytis Europos Sąjungos reikalavimų. To, ko nepasiekta ginklu, jūs dabar bandote pasiekti ekonominiu šantažu. Būtent to siekiama straipsniais, kuriuose kalbama apie vadinamąją pagarbą žmogaus teisėms ir demokratijai.
Kadangi jūs iškėlėte žmogaus teisių klausimą, aš visų jūsų, tarp jų ir Marco Cappato, prašau atsakyti: dešimtys tūkstančių žmonių Vietname nukentėjo nuo defolianto „Agent Orange“, Jungtinių Amerikos Valstijų naudojamo cheminio ir biologinio ginklo. Tūkstančiai mutavusių kūdikių, tūkstančiai mirusių nuo vėžio ir didžiausi plotai, virtę dykvietėmis, – tai ginklo, kurį gamina gerai žinoma Monsanto bendrovė, rezultatas.
Ar šie žmonės, kurie iki šiol kenčia ir miršta, neturi žmogaus teisių – tarp jų pagrindinės žmogaus teisės – teisės gyventi? Kodėl jūs nepritariate Vietnamo vyriausybės ir aukų reikalavimui dėl kompensacijų ir šio uždrausto biocheminio karo pasekmių, o pritariate tariamoms žmogaus teisėms mainais į grąžintiną bažnyčios turtą, kuris priklauso liaudžiai?
Štai kodėl būtų veidmainiška kalbėti apie žmogaus teises. Tik Vietnamo liaudis gali spręsti šiuos klausimus, o ne žmonės, kurie, geriau pagalvojus, turėtų patys atsiprašyti už milijoną žuvusiųjų kare, kurį jie pradėjo. Būtina plėtoti suderintą, abipusį, naudingą ekonominį bendradarbiavimą be politinio ir ekonominio šantažo.
PIRMININKAVO: EDWARD McMILLAN-SCOTT Pirmininko pavaduotojas
Jim Allister (NI). - Gerb. pirmininke, nepaisant Vietnamo vyriausybės institucijų patikinimų, kad ji užtikrina religinę laisvę, ir nepaisant praėjusio kalbėtojo pastangų „pataisyti“ Vietnamo režimo reputaciją, tikroji, ypač izoliuotų krikščionių grupių, padėtis yra visiškai kitokia. Konfiskuojant bažnyčios turtą, visi tie, kurie buvo susiję su neregistruotomis evangelinio tikėjimo bažnyčiomis, buvo persekiojami valstybės. Vos prieš keletą mėnesių, vienos genties jaunuolis, kuris neatsisakė krikščionių tikėjimo, mirė nuo sužalojimų oficialaus tardymo metu; šimtai lieka kalėjime dėl savo įsitikinimų, kur blogas elgesys su kaliniais yra labai paplitęs. Aš žaviuosi jų drąsa, aš smerkiu jų kankintojus, tačiau labiausiai prašau ES neiškelti ekonominių ir prekybos santykių su Vietnamu aukščiau šių didelio tikėjimo žmonių pagrindinių žmogaus teisių apsaugos ir gynybos. Mes neturėtume dėl prekybos arba kitos trumpalaikės naudos ignoruoti prastos Hanojaus reputacijos žmogaus teisių srityje.
Bernd Posselt (PPE-DE). – (DE) Gerb. pirmininke, Vietnamas yra šalis, kuri yra vis labiau atvira Europos Sąjungai, tačiau visiškam atsivėrimui yra viena labai svarbi kliūtis, ir tai yra žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės. Šiuo požiūriu aš norėčiau atkreipti dėmesį į religijos laisvę, kaip tai, laimei, daroma ir šioje rezoliucijoje. Krikščionys Vietname yra persekiojami, ir Augsburgo vyskupas, kuris ypač susirūpinęs dėl krikščionių persekiojimo, šiandien yra su mumis ir kalbės šiuo klausimu. Be to, budistams ir kitoms religinėms grupėms taip pat yra trukdoma, ir jie yra persekiojami išpažindami savo religiją.
Mes turime aiškiai pasakyti, kad mūsų pareiga dirbti užtikrinant, kad Vietnamas taptų lygiateisiu partneriu, atsivertų ir taptų mums artimesnis. Vis dėlto tai turėtų būti daroma ne pagrindinių žmogaus teisių sąskaita, o remiantis sąžininga partneryste, remiantis pagrindinėmis žmogaus teisėmis.
Richard Howitt (PSE). - Gerb. pirmininke, mūsų rezoliucija šiandien nėra paprasčiausiai siekiama nurodyti susirūpinimą keliančius klausimus dėl sąžinės laisvės, represijų prieš disidentus ir religinės diskriminacijos Vietname. Ja Europos Sąjunga raginama atsižvelgti į tai, ko pasiekta žmogaus teisių dialogu, ir nustatyti aiškias gaires gerinant padėtį ir patvirtinti Partnerystės ir bendradarbiavimo su Vietnamu susitarimą.
Mes niekada nepritarsime tam, kad pateikus įrodymus dėl 750 000 JAV dolerių iššvaistymo Transporto ministerijoje, kurie iš dalies panaudoti finansuoti lažyboms English Premiership varžybose, žurnalistas dėl to būtų pasodintas į kalėjimą.
Mes negalime pritarti mirties bausmės taikymui nei dėl 29 skirtingų nusižengimų, nei dėl vienintelio nusižengimo. Bausmės, kaip mes buvome informuoti, vykdomos 4 val. ryto be įspėjimo, o tai reiškia, kad kaliniai neužmiega iki šešių valandų ryto, laukdami savo eilės.
Ir mes niekada nepritarsime katalikų bažnyčios bauginimams, kurie sekė po taikingų protestų demonstracijų Hanojuje praėjusį mėnesį. Amnesty International nufilmavo moterį, išeinančią iš bažnyčios, kur už durų jos laukė būrys žmonių, šaukiančių: „mirtis arkivyskupui“ ir „mirtis kunigams“.
Nuo 1982 m. Vietnamas dalyvauja Tarptautinės pilietinių ir politinių teisių konvencijos sistemoje, tačiau esama įrodymų, kad pažeidžiami 2 ir 18 straipsniai. Dar daugiau, liepos mėn. Vietnamas perėmė pirmininkavimą JT Saugumo Taryboje. Mes raginame Europos derybininkus aiškiai informuoti Vietnamo vyriausybę, kad bet koks bandymas laikytis tarptautinės teisės tarptautinėse institucijose turėtų būti pirmiausia paremtas jos laikymusi namie.
Konrad Szymański (UEN). - (PL) Aš manau, kad žmogaus teisių pažeidimų sąraše būtina pabrėžti valstybės vykdomą katalikų persekiojimą Vietname. Hanojaus vyriausybė vienašališkai kontroliuoja katalikų bažnyčios turtą, pažeisdama ankstesnius susitarimus. Kareiviai dalyvauja išpuoliuose prieš katalikus, kurie priešinasi pastatų, priklausančių Apaštaliniam nuncijui, nusavinimui. Daugėja sąžinės kalinių. Visai neseniai buvo suimti žmonės Atpirkimo vienuolyno, esančio Thai Ha prieigose. Hanojaus arkivyskupui Quang Kiêt taikomas namų areštas ir stebėjimas, o jo gyvybei gresia pavojus. Nors Vietnamas tapo sąlyginai atviresnis ekonominiu ir socialiniu požiūriu, tai šalis, kurioje vis labiau persekiojami krikščionys. Naujuoju susitarimu tarp Europos Sąjungos ir Vietnamo turėtų būti siekiama spręsti klausimą dėl religijos laisvės šalyje. Kitaip jis neturėtų būti pasirašytas.
Marco Cappato (ALDE). - (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, aš norėčiau pasakyti Athanasiosui Pafilisui, kad karas Vietname šiandien yra karas, kurį Vietnamo valdžia vykdo prieš savo liaudį, Vietnamo liaudį, khmerų ir degard nacionalines mažumas.
Į naująjį susitarimą bus įtrauktas straipsnis dėl žmogaus teisių. Tai yra gerai, tačiau ir dabartiniame susitarime yra straipsnis, nors mes negalime užtikrinti jo laikymosi. Todėl mes prašome – ir aš manau, kad tai yra labai svarbu – prieš pasirašant naują susitarimą siekti susitarimo dėl pagrindinių aspektų, kai sistemingai pažeidžiamos žmogaus teisės: Vietnamo vidurio aukštikalnių regiono prieigos, politinių kalinių išlaisvinimo ir budistų bažnyčios ir katalikų nuosavybės pripažinimo, nes jei mes nepasieksime rezultatų prieš pasirašant susitarimą, bus neįmanoma reikalauti laikytis Europos ir tarptautinės teisės po to, kai susitarimas bus pasirašytas.
Jean-Pierre Jouyet, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. – (FR) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, Marco Cappato, aš manau, kad, viena vertus, neturėtume painioti imperializmo pasekmių su pagarba žmogaus teisėms. Aš pats niekada nepalyginčiau nukentėjusių nuo biocheminio ginklo su tais, kurie nukentėjo nuo religinio persekiojimo. Visa tai yra visiškai nedaloma viena visuma.
Atsakant Charlesui Tannockui ir iš dalies Marco Cappato: mes neturėtume nepakankamai vertinti stabdomąjį poveikį turintį straipsnį dėl žmogaus teisių. Turime atsižvelgti į sunkumus sudarant kitus panašaus pobūdžio susitarimus, kurie buvo svarstomi iki dvidešimt metų su kitomis šalių grupėmis – čia aš turiu galvoje Persijos įlankos šalis. Mes turime atsižvelgti į vaidmenį, kuris šiam straipsniui tenka kitų šalių pagal Kotonu susitarimą atžvilgiu. Tai rodo, kad Europos Sąjungos susirūpinimas dėl žmogaus teisių sudarant šiuos susitarimus yra rimtai vertinamas.
Kalbant apie papildomas nuolaidas, kaip reikalavo Marco Cappato, būtent derybų, kurias vykdo Komisija metu bus galima matyti, – ir Komisijos narė tai pabrėžė, – ar šioje srityje Vietnamo valdžios institucijos pasiekė pažangą. Bus vertinama bendra pažanga. Pakartosiu, kad vykstant dialogui bus galima matyti pažangą, plėtojant šalių santykius su Europos Sąjunga, ir būtent per šiuos susitarimus ir straipsnius Sąjunga gali geriausiai skatinti vertybes, kurias jūs ir mes, Marco Cappato, ir visi, esantys šiame Parlamente laikome mums tokiomis brangiomis.
Benita Ferrero-Waldner, Komisijos narė. − Gerb. pirmininke, manau, kad visiškai aišku, jog mes turime ginti žmogaus teises, kai tik galime ir kur tik galime. Kaip jau minėjau, taip buvo prieš keletą savaičių ir prieš porą metų, kai aš ten buvau. Aš taip pat prisimenu, kad man pavyko išlaisvinti keletą kalinių, todėl galimybių visuomet esama. Taip pat mes nuolat nurodome, kad konkrečiai reikia padaryti tai ir tai.
Aš manau, kad diskusija buvo reikšminga, nes ji leido sutelkti mūsų mintis į religinių bendruomenių, ir šiuo atveju – krikščionių ir katalikų klausimą. Mums reikalinga aiški pozicija šiais klausimais, tačiau tuo pat metu aš norėčiau pasakyti, kad mes žinome, kad Vietnamo ekonominė ir socialinė būklė yra labai sudėtinga, todėl jei Vietnamas nebus atsargus, investicijos iš užsienio šalių, konkrečiai – Europos šalių, jį aplenks. Tai šalia paprasto dialogo taip pat yra labai veiksminga priemonė.
Pavyzdžiui, mes neabejotinai prašysime Vietnamo valdžios institucijų parodyti kilniadvasiškumą ir pasigailėti dviejų žurnalistų, kurie buvo neseniai suimti ir nuteisti Hanojuje dėl to, kad pasinaudojo žodžio laisve. To mes tikrai nepamiršime paminėti.
Pagaliau, aš norėčiau pasakyti, kad padėtis Vietname žmogaus teisių požiūriu bus nuolat svarstoma Ženevoje, ir tai bus dar viena puiki proga aiškiai svarstyti įvairius klausimus ir įvertinti tai, ko pasiekta iki šiol.
Pirmininkas. − Diskusijos baigtos.
Aš gavau keturis pasiūlymus dėl rezoliucijos(1), laikantis Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 5 dalies.