Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Diskusijos
Trečiadienis, 2008 m. spalio 22 d. - Strasbūras Tekstas OL

5. Iškilmingas posėdis. JTO civilizacijų aljanso atstovavimas
Kalbų vaizdo įrašas
PV
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Gerb. JTO civilizacijų aljanso vyriausiasis įgaliotini J. Sampaio, ponios ir ponai, man tenka didžiulė garbė ir malonumas pasveikinti atvykus į Europos Parlamentą.

Europos Parlamente lankėtės 1998 m. kaip Portugalijos prezidentas. Nuo to laiko išaugo ne tik Europos Sąjungos valstybių narių skaičius, bet ir jos ambicijos bei atsakomybė.

Labai sveikinu šiandien Jus dalyvaujantį kaip Civilizacijų aljanso vyriausiąjį įgaliotinį. Tai yra JT iniciatyva ir šiemet, Europos kultūrų dialogo metais, šis vizitas mums labai visiems svarbus.

Dirbamas kartu su JTO civilizacijų aljansu labai prisidėjote didinant tautų tarpusavio pagarbą ir supratimą. Esu įsitikinęs, kad jūsų entuziazmas ir daugiametė patirtis bus naudinga daugeliui iniciatyvų, propaguojamų Jūsų organizacijos jaunimo, šveitimo, žiniasklaidos ir migracijos srityse. Švietimas ir žiniasklaida bei pramogų sritys yra labai svarbios kultūrų dialogui.

Galutiniame aukšto lygio grupės dėl Civilizacijų aljanso dokumente yra pateikiami išsamūs ir naudingi pasiūlymai abiem klausimais. Pvz., jame kviečiama kurti papildomas, naujas mokymo priemones, tokias kaip mokykliniai vadovėliai, skatinančias geresnį tarpusavio supratimą.

Tačiau sėkmingas kultūrų dialogo vystymas neturėtų apsiriboti vien tik tokiomis aukšto profilio pavienėmis priemonėmis kaip pasitarimai, jungtinės deklaracijos ar simboliniai poelgiai. Europos Sąjunga ir Europos Parlamentas, įgyvendindami Europos kultūrų dialogo metus, siekia ne tik skelbti savo ketinimus, bet ir prisidėti prie geresnio įvairių kultūrų tarpusavio supratimo vykdant labai konkrečiai iniciatyvas.

Daugybė svarbių asmenų buvo pakviesti į posėdį ir Jūs esate vienas iš jų.

Svarbiausia, kad kultūrų dialogas nesibaigtų praėjus 2008 m., bet toliau tęstųsi kelerius metus.

Gerb. J. Sampaio, esame dėkingi, kad šiandien atvykote į Parlamentą, atstovaujantį 27 šalims ir beveik 500 mln. gyventojų. Man labai malonu pakviesti Jus pasisakyti. Ponios ir ponai, kalbės J. Sampaio.

 
  
MPphoto
 

  Jorge Sampaio, JTO civilizacijų aljanso vyriausiasis įgaliotinis.(PT) Gerb. pirmininke, generalinis sekretoriau, EP nariai, ponios ir ponai, tikrai norėjau pradėti savo kalbą gimtąją portugalų kalba, tačiau turbūt suprantate, kad eidamas šias pareigas, privalau pasisakyti kita kalba.

JTO civilizacijų aljanso vyriausiasis įgaliotinis.(EN)Gerbiamieji, norėčiau labai padėkoti H. G. Pötteringui už šiltus sveikinimo žodžius. Norėčiau pridurti, kad man didelė garbė ir malonumas kalbėti šiai puikiai auditorijai JT generalinio sekretoriaus ir savo, kaip JTO civilizacijų aljanso vyriausiojo atstovo, vardu.

Generalinis sekretorius buvo pakviestas pasisakyti šiame posėdyje, tačiau negalėjo šiandien čia dalyvauti. Jis manęs prašė perduoti šią žinią Europos Parlamentui dėl Europos kultūrų dialogo metų:

„Man labai malonu pasveikinti visus šio svarbaus Europos Parlamento posėdžio dėl kultūrų dialogo garbingus dalyvius.

Per visą savo istoriją Europai teko išgyventi siaubingus ginkluotus susidūrimus, dažnai paremtus prietarais ir neapykanta. Tačiau šiame žemyne įvyko vieni iš pasaulyje įspūdingiausių atradimų, sukurti meno kūriniai ir įvyko techninė pažanga. Europa, dėl savo didžiulės įvairovės ir strateginės geografinės padėties būdama senosios ir naujosios migracijos sankryžoje, tapo įspūdinga tarptautinio bendravimo ir įvairių religijų dialogo vieta. Dėl glaudžių ryšių su kaimynais Viduržiemio jūros regione Europa tapo svarbiu tiltu tarp civilizacijų.

Kaip ir kiti pasaulio regionai, Europa susiduria su įvairiomis problemomis skatindama kultūrų dialogą. Migracija, ekonominis neaiškumas ir politinė įtampa kenkia santykiams tarp įvairių kultūrinių, etninių ir religinių grupių. Tačiau būtent jūsų regione konstruktyvūs ryšiai, trunkantys daug amžių, padėjo vystytis žmogiškumui, teikia susitaikymo ir bendradarbiavimo galimybes.

Šiandien vykstantis iškilmingas posėdis teikia daug vilties. Kviečiu kiek galima labiau pasinaudoti šia galimybe, vykdyti bendrus ekonominius projektus, švietimo mainus ir kitas iniciatyvas, gerinančias žmonių gyvenimą ir stabdančias nepakantumą, religinį fundamentalizmą ir ekstremizmą.

Jungtinės Tautos parems ir prisidės prie jūsų pastangų tiek Europoje, tiek už jos ribų.

Civilizacijų aljansas – viena iš pagrindinių tam skirtų priemonių. Jo tikslas – atkreipti dėmesį į didėjantį visuomenių pasidalijimą vėl užtikrinant tarpusavio žmonių pagarbą. Jis taip pat siekia bendrai veikti įgyvendinant šį tikslą. Viena iš svarbiausių Aljanso iniciatyvų – Jaunimo solidarumo fondas, skatinantis dialogą bei Pasaulinė ekspertų paieška, kuria siekiama surasti asmenis, galinčius išaiškinti galimą nesantaiką kurstančius klausimus.

„Jei reikėtų pradėti viską iš pradžių, pradėčiau nuo kultūros“. Šie Jeano Monnet, nenuilstamai dirbusio vardan Europos vienybės, žodžiai ir šiandien turi tą pačią reikšmę.

Kūltūrų tolerancija, dialogas, pagarba ir supratimas privalo būti geresnio mūsų kuriamo pasaulio ramsčiais. Žinojimas apie jūsų pasiryžimą dalyvauti šioje kovoje teikia daug vilčių.

Daugybės žmonių, gyvenančių sunkiomis sąlygomis ir trokštančių orumo ir taikos vardan, dirbkime kartu, kad šis kultūrinis dialogas duotų vaisių. Norėčiau palinkėti sėkmės jūsų diskusijoms“.

Tai buvo jo ekscelencijos kalbos pabaiga.

(Plojimai)

Kaip buvęs Parlamento narys, žinau, kad Parlamentas yra ir visada bus demokratijos namais. Kartais Parlamento nariams tenka nedėkinga užduotis užtikrinti tvarią ateitį savo atstovaujamiems žmonėms.

Kalbant apie Europą, visi žinome, kad lėtai vystėsi Parlamento institucija ir kiek kainavo įgyvendinti Europos demokratijos modelį.

Galiu tik pagirti už atliekamą darbą ir indėlį kuriant labiau dalyvaujančią, pliuralistinę Europą, artimą savo piliečiams. Tokie – jūsų darbo rezultatai. Todėl norėčiau šiltai padėkoti visiems Parlamento nariams, teisėtiems tautų, pasiryžusių įgyvendinti originalų ir nepakartojamą projektą, į kurį praėjusiame amžiuje buvo dedama daug vilčių ir daug ko tikimasi šiame amžiuje, atstovams.

Šiandien esu čia, kad pasisakyčiau apie Civilizacijų aljansą, klausimą, atrodantį labai nutolusį nuo mūsų kasdienio gyvenimo, bet iš tikrųjų labai tiesiogiai su juo susijusį. Tai prasidėjo kaip mokslinė diskusija, pranašaujanti istorijos pabaigą ir civilizacijų susidūrimą. Tačiau tai tapo pagrindine svarbia socialine tema, iššūkiu demokratijai ir svarbiausiu tarptautiniu klausimu dėl vykstančios globalizacijos, padidėjusios migracijos ir rugsėjo 11 d. įvykių. Klausimas, kurį Jungtinės Tautos sugebėjo įtraukti į pasaulinę darbotvarkę.

Apie ką aš kalbu? Tai – didžiulė etninė, kultūrinė ir religinė mūsų visuomenių įvairovė ir vis didesni sunkumai, su kuriais visi susiduriame. Kalbu apie didėjantį įvairaus pobūdžio pasidalijimą, socialinės sanglaudos prastėjimą ir didėjančius skirtumus tarp visuomenių. Taip pat kalbu apie plinantį nerimą, dėl ko atsirado daugiau įtampos visuomenių viduje ir tarpusavyje, tarpusavio nepasitikėjimas, kryptingas suvokimas ir nuomonės, sunkiai valdomi, identitetu pagrįsti konfliktai ir išaugo ekstremizmas.

Taip pat kalbu apie religiją, visų naudojamą kaip priemonę įvairiems dalykams spręsti, ja piktnaudžiaujama siekiant įvairių tikslų ir darant poveikį. Taip pat kalbu apie tam tikrą politinių jėgų dezorientaciją, susiduriančių su saugumu pagrįstu ir (arba) regresyviu požiūriu, tinkamų kultūrinei įvairovei valdyti skirtų politikų ir priemonių nebuvimą.

Visa tai yra skirta pabrėžti tam, ko negalime paneigti – kultūrinė įvairovė tapo svarbiausiu politiniu klausimu, keliančiu problemų šiuolaikinei demokratijai, pliuralizmui, pilietybei, socialinei sanglaudai bei taikai ir stabilumui tarp tautų.

Man aišku, kad net ir išgyvenant tokius rimtus sunkumus kaip dabartinė finansų ir ekonomikos suirutė ir tam yra skiriamas visas dėmesys, neturėtume leisti, kad dabartiniai svarbūs reikalai nukreiptų mūsų dėmesį nuo kitų didelių šiandienių problemų sprendimo ir apsisaugojimo nuo krizių ateityje.

Kalbant griežtai, ką tai reiškia mums, Europos Sąjungai, grįžusiai prie esmės? Tai reiškia, kad turime integruoti mažumas, visas jas, bet ypač musulmonus Europoje? Kaip vystyti savo santykius su Viduržemio jūros regiono valstybėmis? Kur nubrėžti ribas Europos projekte? Kaip pagerinti Europos Sąjungos užsienio politiką, perteikiant savo visuotines vertybes?

Manau, kad tai susiję su svarbiausiais klausimais dėl vertybių, įsitikinimų, požiūrio ir elgesio. Tai susiję su demokratija, teisine valstybe, žmogaus teisėmis ir kultūrinės įvairovės gerbimu, teisingumu, socialine sanglauda ir visuomene, valstybėmis, supasaulietinimu ir sekuliarizmu arba laicité; viešąja sritimi, privačiais veiksmais ir religijos atgaivinimu. Visa tai susiję su Europos identitetu ir vertybėmis. Aš tai suprantu taip.

(Plojimai)

Kadangi turiu labai nedaug laiko, negalėsiu aptarti visų šių klausimų. Todėl pasisakysiu dėl musulmonų mažumų Europoje.

Kodėl didėja susirūpinimas dėl musulmonų integracijos Europoje? Ar tai demografinis klausimas? Be abejo, taip! Ar tai integracijos klausimas? Aišku! Manau, kad musulmonų buvimas Europoje nėra islamo ir Vakarų klausimas, bet didelė integracijos problema.

Tačiau, manau, kad tai ir identiteto klausimas. Iš tikrųjų imigrantų atvykimas į bet kokią visuomenę daro įtaką tai šaliai. Svarbiausia, kaip kažkas pasakė, kad „sienoje, skiriančioje krikščioniškąją Europa nuo musulmonų, atsirado plyšys, pakeitęs Europos kultūrą“.

Kodėl praeityje vykusios diskusijos dėl Europos Konstitucijos preambulės baigėsi tokia dideliu pykčiu? Kodėl Turkijos stojimas į Europos Sąjunga sulaukia tokių karštų ir karingų diskusijų? Visi šie klausimai yra tarpusavyje susiję ir nukreipti į vadinamąsias europines vertybes ir identitetą.

Norint jį sustiprinti, Europos identitetas turėtų apimti atsidavimą ir priimti kultūrinį palikimą.

(Plojimai)

Norint, kad Europa taptų vieta, kur galėtume visi būti vienodi, reikia labiau viską apimančios pilietybės ir geresnio kultūrinės įvairovės valdymo.

Norint susitvarkyti su musulmonų integracija Europoje ir mūsų visuomenėse, būtina vykdyti naują politiką visais lygmenimis. Turime imtis veiksmų Europos lygmeniu, bet taip pat vykdyti vyriausybines šalių iniciatyvas ir taikyti vietos priemones. Būtinas demokratinis kultūrinės įvairovės valdymas. Reikalingos integruotos perspektyvos ir politika dėl švietimo, jaunimo ir migrantų integracijos.

Norėdami vystyti atitinkamą kultūrinę politiką, turime rasti būdų apie tai informuoti sprendimus priimančius asmenis ir pagerinti sprendimų priėmimo procesą bei prižiūrėti ir vertinti tokios politikos įgyvendinimą. Turime suteikti piliečiams demokratines teises ir užtikrinti didesnį jų dalyvavimą.

.

Turime šviesti žmones apie žmogaus teises, pilietybę ir pagarbą kitiems, kultūrinį supratimą ir dialogą, žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą, religiją ir tikėjimą bei vidinį ir religinį dialogą. Turime sužinoti apie kultūrinę kompetenciją ir to mokyti savo piliečius.

Turime sukurti kultūrinio dialogo strategiją ir politiką. Jaunimo politika turi būti paremta vienodomis galimybėmis. Turime patraukti daugumos pilietinėje visuomenėje, jaunimo, religinių vadovų ir žiniasklaidos dėmesį. Tačiau taip pat turime plėsti ir vystyti kultūrinio dialogo darbotvarkę tarptautiniuose santykiuose ir, aišku, tam teikti pirmenybę.

Kaip galime kartu gyventi globalizuotame pasaulyje, kuriame vyksta konfliktai ir kultūriniai bei religiniai trūkumai skaido mūsų visuomenes? Tai – pasaulinė problema, su kuria susiduria Civilizacijų aljansas ir su kuria reikia kovoti konkrečiais darbais.

Šios problemos pavertimas „glocal“ tikėtinais rezultatais – svarbiausia alijanso užduotis. Tai vadindamas „glocal“ noriu pasakyti, kad tikėtini rezultatai yra plačiai grindžiami pasauliniu požiūriu, bet turi būti įgyvendinami vietos lygmeniu.

Tai reiškia, kad aljansas labai priklauso nuo Europos Sąjungos kultūrinės įvairovės gero valdymo darbotvarkės įgyvendinimo Europos regione. Tai apima ne tik Europos Sąjungos valstybes nares, bet ir kaimynines šalis, ypač Viduržemio jūros regiono šalis.

Todėl esu labai laimingas, kad buvos susitarta dėl Europos Sąjungos ir Civilizacijų aljanso bendradarbiavimo veiksmų plano. Tai bus tvirtas pagrindas siekiant konkrečių tikslų ir įgyvendinant praktinius projektus.

Todėl norėčiau pabrėžti, kaip svarbu ir reikšminga, kad Europos kultūrų dialogo metai išsivystytų į ilgalaikę, tvarią struktūrą, skatinčią kultūrinės įvairovės gerą valdymą, ir labai pritariu gerb. pirmininko žodžiams.

Esu įsitikinęs, kad tai turės didžiulį poveikį skatinant kultūrų dialogui skirtas šalių strategijas, sudarytas iš priemonių ir švietimo, visuomenės informavimo priemonių, migracijos ir jaunimo programų, kurias paprašiau, kad valstybės sukurtų ir įgyvendintų. Šį pasiūlymą pateikiau praėjusį balandžio mėn. ir norėčiau atkreipti į tai jūsų dėmesį, prašydamas gerb. Parlamento narių jam pritarti.

Kita sritis, kur aljansas norėtų bendradarbiauti – Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga, siekiant padėti pagerinti ir valdyti tarptautinę įvairovę ir tarptautinį dialogą bei vidinius tikėjimo klausimus Europos ir musulmonų visuomenėse bei bendruomenėse.

Kalbant tiesiai šviesiai – dėl dabartinių tarptautinių sunkumų, didėjančio susirūpinimo dėl mūsų gyvenimo kartu skatinamas klaidingas požiūris, kad kultūrų laukia neišvengiamas susidūrimas, skatinantis civilizacijų susidūrimą.

Susiduriame su didėjančia poliarizacija dėl augančios įtampos įvairiais klausimais bei kultūriniais stereotipais. Kaip sakoma, politiniai konfliktai gali būti išspręsti tik politinėmis derybomis. Ilgalaikis sprendimas dėl įtampos tarp musulmonų ir Vakarų visuomenė, pvz., negali būti rastas, kol nebus sėkmingo sprendimo dėl gerai žinomų priešiškumo šaltinių.

Taip pat tiesa, kad taikos susitarimų retai laikomasi, kai jiems nepritaria su tuo susijusios visuomenės. Praeityje daugybės taikos susitarimų nebuvo laikomasi dėl įsišaknijusių įtarimų ir esamo priešiškumo, skiriančio žmonės kultūriniu ir religiniu pagrindu.

Tai reiškia, kad visos išvados yra vienodos ir rodo didelį pasidalijimą tarp to, kaip vakariečiai ir musulmonai mato vieni kitus. Vakariečiams atrodo, kad musulmonai yra valdingi ir despotiški bei fanatiški ir netolerantiški. Be to, socialinė ir ekonominė atskirtis kelia nepasitenkinimą ir nepakantumą bei gilina bedugnę tarp musulmonų ir Vakarų visuomenės.

Vadinamasis pasidalijimas, priešpriešinantis fiktyvius monolitinius blokus – islamą ir Vakarų pasaulį, toliau kuria stereotipus ir poliarizaciją bei skatina ekstremizmą. Tačiau norėčiau pabrėžti, kad daugelis žmonių pasisako prieš ekstremizmą bet kurioje visuomenėje ir už religinės bei kultūrinės įvairovės gerbimą. Tiek musulmonams, tiek kitiems kelia rūpestį saugumo problemos ir socialinės poliarizacijos grėsmė. Milijonai musulmoniškų šeimų nerimauja, kad jų vaikai gali patekti į religinio ir politinio ekstremizmo pinkles.

Norėdami išspręsti šią problemą, privalome kurti naujas strategijas religijų dialogui valdyti ir skatinti kaip kultūrinės įvairovės daliai, pagrįstai visuotinėmis žmogaus teisėmis. Kitaip tariant, kuriant būtinas sąlygas tvariai taikai būtinos kitokio pobūdžio pastangos, skirtos sukurti kitokio pobūdžio mąstymui tarp pasidalijusių bendruomenių. Tokia būtų mano pirmoji išvada.

Antrasis mano klausimas susijęs su poreikiu teikti politinę pirmenybę kultūrinės įvairovės demokratiniam valdymui.

Europos Sąjungoje tai reiškia kolektyvinį piliečių identitetą neatsižvelgiant į jų kilmę ir tautybę, kalba, filosofinius įsitikinimus, politinę ir religinę priklausomybę, bendrų vertybių, požiūrio ir projektų galimybių kurti bendrą ateitį kartu sudarymas. Dėl to kultūrinė įvairovė turi eiti išvien su žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsauga, vienodomis galimybėmis visiems, ekonominiu solidarumu ir socialine sanglauda.

Šių klausimų nebus galima išspręsti per trumpą laiką. Deja, taip yra. Todėl būtinos ilgalaikės pastangos. Akivaizdu, kad nuolat kyla pagunda pasiduoti, tačiau privalome su tuo nesitaikstyti, nes nors ir nedaug pasikeitusios aplinkybės gali sukelti didelius elgesio pokyčius. Todėl turime skatinti norą gyventi kartu gerbiant vieni kitus ir pripažinti mūsų tautinius, kalbos, kultūros ir religijos skirtumus.

Turėtume pakankamai įvertinti šios užduoties įgyvendinimo skubą. Tačiau esu įsitikinęs, kad dėl savo darbų ir įsipareigojimų sugebėsime gyventi drauge integruotose bendruomenėse. Labai dėkoju už dėmesį.

(Parlamento nariai pagerbė kalbėtoją stovėdami plojimais)

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. − Gerb. pirmininke J. Sampaio, Europos Parlamento vardu dėkoju už puikią kalbą ir Jūsų kaip JT vyriausiojo įgaliotinio atsidavimą Civilizacijų aljansui ir kultūriniam dialogui.

Minėjote Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungą. Norėčiau pranešti, kad per specialųjį Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių asamblėjos plenarinį posėdį, vykusį spalio 12 ir 13 dienomis Jordanijoje, kuriame dalyvavo Izraelio, Palestinos, Arabų valstybių, Europos Parlamento ir Europos Sąjungos valstybių narių parlamentų atstovai, buvo priimta deklaracija dėl taikos proceso Artimuosiuose Rytuose.

Lapkričio mėn. Europos Parlamento rūmuose Strasbūre vyks kelių šimtų jaunuolių iš šalių, kuriančių Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungą, susitikimas, dalyvausiančių civilizacijų dialoge. Tai bus kultūrų dialogas. Gerb. pirmininke, pritariame jūsų tikslams ir linkime viso ko geriausio vykdant savo įsipareigojimus Civilizacijų aljansui. Europos Parlamentas palaiko Jus. Jūsų siekiai – mūsų siekiai.

Gerb. J. Sampaio, dėkoju, kad apsilankėte Europos Parlamente. Obrigado.

(Plojimai)

 
  
  

PIRMININKAVO: ALEJO VIDAL-QUADRAS
Pirmininko pavaduotojas

 
Teisinė informacija - Privatumo politika