Posėdžio stenograma

Ketvirtadienis, 2008 m. spalio 23 d. - Strasbūras

13.2. Kongo Demokratinė Respublika: susirėmimai rytinėse pasienio zonose

  Pirmininkas. - Kitas punktas yra diskusijos dėl šešių pasiūlymų dėl rezoliucijų dėl Kongo Demokratinės Respublikos: susirėmimų rytinėse pasienio zonose⁽¹⁾.

  Renate Weber, autorė. − Gerb. pirmininke, konfliktas Kongo Demokratinėje Respublikoje labai traumuoja Kongo visuomenę.

Be kitų žiaurumų, kare, kaip ginklas, daugelį metų naudojami prievartavimai, nuo kurių kenčia dešimtys tūkstančių moterų ir mergaičių. Tačiau mūsų empatijos nepakanka. Be abejonės, prieš moteris Konge vykdomas genocidas, ir mes negalime toliau sau leisti nematyti šios baisios padėties. Aprašyti baisumus, kuriuos patiria šios moterys, žodžių nepakanka. Neabejotina, kad maištininkų susirėmimai rytinėse provincijose sukels vis daugiau smurto, įskaitant seksualinę prievartą.

Kiek moterų ir mergaičių turi mirti, būti gaujų išprievartautos, žiauriai nužudytos, padarytos vergėmis, užkrėstos ŽIV, atstumtos bendruomenių, kol nuspręsime tarptautiniu lygmeniu, rimtai ir siekdami ilgalaikių rezultatų, imtis šio klausimo? Seksualinė prievarta prieš moteris ir mergaites neturi būti toleruojama. Kongo Demokratinės Respublikos rytinėse provincijose turi baigtis nusikaltėlių nebaudžiamumas ir atkurti teisinės valstybės principai.

Visi turime pripažinti, kad sprendžiant su šia padėtimi susijusias problemas reikia atsižvelgti į daug aspektų. Kongo Demokratinės Respublikos rytinėse provincijose turi būti pasiekta taika, įtvirtinti teisinės valstybės principai ir visuomenė išgelbėta nuo skurdo. Tai reiškia, kad teisinės valstybės principai turi būti taikomi ir Kongo gamtos ištekliams.

  Giovanna Corda, autorė. − (FR) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, pirmiausia norėčiau perduoti kolegos A. Hutchinsono atsiprašymą, kad šiandien jis negali būti su mumis.

Nuo 1998 m. per konfliktą Kongo Demokratinėje Respublikoje žuvo 5 400 000 žmonių. Kiekvieną dieną žūsta 1500 žmonių. Šie žmonės – moterys, kurios neišgyvena kankinimų, maištininkai ir Kongo reguliariosios armijos kareiviai, taip pat vaikai kareiviai, pagrobti iš savo tėvų, mažos mergaitės, kurių trumpas buvimas Žemėje buvo košmaras.

Žiaurūs žodžiai, kuriuos vartoju, yra niekas palyginti su žiaurumais, kurie labai ilgai vyksta Kongo Demokratinėje Respublikoje. Per pastarąsias savaites šis smurtas padidėjo ir išplito, nes visiškai nereaguoja tarptautinė bendruomenė. Tačiau pranešimuose, kuriuos gavome, smerkiami įvairių veikiančių maištininkų grupių kareiviai, vyriausybės karinės pajėgos, kurios gyventojus ne gina, o kelia jiems pavojų, net JT, kurios negali užtikrinti civilių gyventojų apsaugos.

Todėl rezoliucija, kurią svarstome, siekiama atkreipti tarptautinės visuomenės dėmesį į tai, kas vyksta, ir pateikti labai praktinius reikalavimus dėl greito ir ilgalaikio šio konflikto sprendimo.

Socialistų frakcija Europos Parlamente mano, kad ypač svarbūs šie reikalavimai: pirma – turi būti stiprinamos JT misijos, kuriose dalyvautų Europos darbuotojai, galintys užmegzti ryšį su gyventojais; antra – raginame Kongo aukščiausius politinius ir karinius vadovus padaryti viską, kad Kongo armijos kareiviai vieną kartą ir visam laikui baigtų savo žiaurumus.

  Raül Romeva i Rueda, autorė. – (ES) Gerb. pirmininke, norėčiau pabrėžti kelis jau paminėtus aspektus dėl padėties Kongo Demokratinėje Respublikoje.

Pirmasis yra aiškus. Konfliktas, apie kurį kalbame, turi daug priežasčių. Kalbame apie problemą, susijusią su prieiga prie išteklių. Taip pat kalbame apie nebaudžiamą šių išteklių eksploatavimą. Kai kurie žmonės bastosi po regioną ir nebaudžiami daro baisius nusikaltimus. Jų nepersekioja nei vietos valdžios institucijos, nei tarptautinės pajėgos; trečia – šis nebaudžiamumas atsiranda dėl nuolatinio tarptautinių ginklų, kurie vis atgabenami į šį regioną, buvimo.

Manau, kad šie trys aspektai yra esminiai, nes jie pabrėžia būtinybę nuodugniai iš naujo svarstyti Jungtinių Tautų buvimą šiame regione.

Antra – privalome labai nuodugniai ištirti smurto prieš moteris, ypač seksualinio smurto, problemą. Šiuo klausimu diskutavome ir anksčiau. Turėtume pasinaudoti šia galimybe ir vėl raginti Jungtines Tautas ir Europos Sąjungą reikalauti, kad prievartavimai – kankinimai ir prievarta prieš moteris, naudojami kaip seksualinis ginklas, būtų laikomi karo nusikaltimais. Jau ilgą laiką visuose tinkamuose forumuose raginame tai padaryti.

Yra ir trečias aspektas, kurį, mano nuomone, reikėtų pabrėžti. Ši visa problema atsiranda dėl vieno didžiausių turtų pasaulyje – deimantų. Siekiant spręsti šią didelę problemą, būtina nuosekliai ir tiksliai taikyti priežiūros priemones, tokias kaip, pvz., Kimberlio procesas.

Leiskite jums priminti, kad kitą savaitę Jungtinėse Tautose prasidės diskusijos dėl tarptautinės sutarties dėl ginklų eksporto priėmimo. Manau, kad tai puiki galimybė pabrėžti, kad Kongo Demokratinės Respublikos ir panašių regionų požiūriu ji tikrai būtina.

  Erik Meijer, autorius. − (NL) Gerb. pirmininke, Kongo gyventojams vis svarbiau rasti būdų, kaip išgyventi, net jei kol kas neįmanoma sukurti centrinės vyriausybės. Turėtume nedelsdami bandyti užkirsti kelią visoms aplinkybėms, dėl kurių jie patiria smurtą ir išnaudojimą, priverstinį perkėlimą ar badą.

Kodėl Konge vyksta viskas, kas blogo gali nutikti Afrikoje? Kongas yra kolonijinis kasybos projektas, įkurtas sunkiai pasiekiamame Afrikos centre. Kongo žmonės su bendrais interesais ir perspektyvomis neegzistavo – tik daug tautų atskirtuose regionuose.

Kai Kongas beveik prieš 50 metų tapo nepriklausomas, tuometinių konfliktuojančių politikų vardai tapo dažnai minimi pasaulyje. M. Tshombe ir A. Kalonji, glaudžiai susiję su kasybos interesais, siekė atplėšti pietryčių regioną, kuriame yra daug gamtos išteklių, nuo likusios šalies dalies. Vienintelis svajotojas, kuris rūpinosi, kad visa šalis turėtų tikrą ateitį, Patrice Lumumba, buvo greitai nutildytas.

Po to karinis diktatorius Mobutu ilgai valdė šalį kaip privačią įmonę, visiškai priklausomą nuo jo kaprizų. Viltis, kad Mobutu mirtis bus Kongo pažangos pradžios ženklas, žlugo.

Kitam prezidentui po Mobutu, J. Kabilai didelių šalies regionų patraukti ar kontroliuoti nepavyko. Dabartines Kongo galimybes riboja žlugę rinkimai, kurių rezultatai prieštaringi nuo pat pradžių, ir tikrai nėra visuotinai pripažįstami, masinė migracija iš kaimyninių rytinių šalių, regionų vadovai, turintys interesų kasybos srityje, ir maištininkų armijos. Neaišku, ar vis dar galimas bendras sprendimas dėl nepadalyto Kongo.

  Ewa Tomaszewska, autorė. − (PL) Gerb. pirmininke, šiuo metu Konge, kartu su kitų šalių šventikais, yra lenkų šventikų. Savo misijose jie dirba siekdami apsaugoti civilius gyventojus, daugiausiai moteris ir vaikus, nuo smurto. Taikos misijose taip pat dalyvauja Lenkijos ginkluotosios pajėgos. Todėl dramatiški įvykiai Konge mane paveikė asmeniškai.

Ypatingas susirūpinimas išreikštas dėl padėties Šiaurės Kivu ir taikos palaikymo Ituri regione. Baisios žudynės, moterų ir mergaičių prievartavimas, taip pat vaikų ėmimas į karines pajėgas šioje šalyje jau daugelį metų yra kasdieniai reiškiniai. Raginame Kongo Demokratinės Respublikos ir Ruandos vyriausybes pradėti konstruktyvų dialogą, kurios leistų Kongui įveikti šią humanitarinę krizę.

Norėčiau aptarti labai svarbų punktą. Tikroji priežastis, kodėl šis konfliktas užsitęsė, yra tai, kad Pietų Afrikos darbininkai atsisakė iškrauti Kinijos ginklus. Raginame Didžiųjų Ežerų regiono vyriausybes dalyvauti dialoge siekiant sustabdyti smurtą Konge. Raginu Europos Komisiją padidinti medicininę paramą Kongo civiliams gyventojams. Pagalba ypač reikalinga moterims ir vaikams, kurie buvo užkrėsti dėl prievartavimų.

  Bernd Posselt, nuomonės referento vardu. – (DE) Gerb. pirmininke, Kongo Demokratinė Respublika šiuo metu yra tokioje pačioje padėtyje, kaip Europa po Trisdešimties metų karo, kai žlugo teisinės valstybės principai. Tačiau Kongas kenčia daug labiau. Po šalį bastosi uniformuoti vyrai. Kai kurie jų vadina save „oficialiąja armija“, kiti – „privačiąja armija“. Iš tikrųjų jie visi yra nusikaltėlių gaujos, kurios plėšikauja šalyje ir žudo, prievartauja ir plėšia civilius gyventojus. Taika negrįš į Kongą, kol regionų ir šalies lygmeniu nebus atkurta bent jau kažkas panašaus į teisinės valstybės principus.

Dėl šios priežasties mūsų Europos Sąjungos užduotis pirmiausia yra teikti humanitarinę pagalbą, o antra – užtikrinti minimalų šalies saugumą. Mūsų galimybės tai padaryti menkos, ir intervencija į Kongą – šiuo klausimu mums nereikia būti savikritiškiems – akivaizdžiai buvo ne tokia sėkminga, kokios norėjome.

Dėl to svarbu, kad pradėtume tuoj pat planuoti, kaip, naudodami visas įmanomas taikias ir, jei reikia, karines priemones ar net taikos palaikymo pajėgas, galėtume grąžinti stabilumą į šią Afrikos centre esančią šalį. Šio klausimo dar nesvarstėme, tačiau privalome tai padaryti. Jei pažvelgtumėte į Kongą, o aš kelis kartus skridau virš Kongo, suprastumėte, kad Kongas ribojasi su visais Afrikos regionais taip, kaip jokia kita Afrikos šalis.

Afrikos žemynas negali būti stabilus, jei nestabilus Kongas, todėl šiuo klausimu turime labai rimtų įsipareigojimų.

  Tunne Kelam, PPE-DE frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, iš tikrųjų esame labai susirūpinę dėl smurto atsinaujinimo rytinėse Kongo provincijose. Todėl raginame visus veikėjus grįžti prie taikos proceso, dėl kurio jie įsipareigojo sausio mėnesį.

Norėčiau aptarti dar tris klausimus. Pirma – Kongo vyriausybė prisiėmė specialius įgaliojimus nutraukti paplitusią seksualinę prievartą prieš moteris ir mergaites, kuri vidaus kare naudojama kaip ginklas. Antra – Kongo Demokratinės Respublikos ir Ruandos vyriausybėms turi būti daromas tarptautinis spaudimas, kad jos atnaujintų konstruktyvų dialogą. Trečia – raginame visas ES vyriausybes nedelsiant teikti specialią pagalbą rytų Kongo gyventojams.

  Katrin Saks, PSE frakcijos vardu. – (ET) Ponios ir ponai, šiandien kalbame apie labai sudėtingą regioną. Man atrodo, kad mes apie jį kalbame daugiausiai dėl to, kad pabrėžtume, kokia bloga padėtis, bet ne dėl to, kad turime aiškių minčių, kaip šią padėtį ištaisyti. Tačiau norėčiau pateikti kelias pastabas, nors pakartosiu pirmesnių kalbėtojų, įskaitant T. Kelamą, mintis.

Svarbiausia – padėti Kongo Demokratinės Respublikos vyriausybei ieškoti šios krizės sprendimo. Smurtas tik skatina naują smurtą, ir aš nenorėčiau sakyti, kad vyrų gyvybės mažiau svarbios ar kad smurtas prieš vyrus leistinas, tačiau moterų ir vaikų padėtis Konge iš tikrųjų baisi, ir jiems reikia skirti ypatingą dėmesį. Raginu tarptautinę bendruomenę ir JT Saugumo Tarybą teikti geresnę paramą, Tarybą ir Komisiją teikti medicininę pagalbą pirmiausia žmonių grupei, kuriai kyla didžiausias pavojus. Taip pat neabejotinai svarbi konkreti valstybių narių pagalba.

  Marios Matsakis, ALDE frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, Kongo Demokratinės Respublikos rytinis regionas pastaraisiais metais buvo žudynių, įvairių labai žiaurių ir sadistiškų nusikaltimų prieš žmones, daugiausiai nekaltus civilius gyventojus, įskaitant moteris ir vaikus, vieta.

Paaiškėjo, kad Afrikos Sąjunga, ES ir JT gėdingai nesugeba ryžtingai veikti ir šiame regione įtvirtinti taiką. Tai vyksta daugiausia dėl to, kad neskiriami ištekliai, reikalingi siekiant veiksmingai apsaugoti vietos gyventojus, suteikti labai reikalingą specialią pagalbą ir iš tikrųjų padėti rasti išplitusių konfliktų galutinį politinį sprendimą. Tikėkimės, kad ši rezoliucija padės sustiprinti paramą taikai Konge ir – tai ne mažiau svarbu – priversti tas piktavales vyriausybes, kurios toliau tiekia ginklus Kongo konfliktuojančioms grupuotėms, šį tiekimą nutraukti.

  Zdzisław Zbigniew Podkański, UEN frakcijos vardu. – (PL) Gerb. pirmininke, 2008 m. sausio 28 d. Gomoje pasiektu taikos susitarimu nebuvo nei išspręstos problemos, nei Kongo Demokratinės Respublikos rytinėse teritorijose įtvirtinta taika. Toliau vyko moterų ir net mažų mergaičių prievartavimai, plėšimai ir prievartinis civilių gyventojų ir vaikų ėmimas į ginkluotąsias pajėgas. Visos konflikto šalys elgėsi žiauriai. Galiu paminėti maištininkų grupes, Ruandos demokratines išlaisvinimo pajėgas ir Kongo armiją. Susidūrimai atsinaujino. Tai rodo, kad daugiau nei prieš ketverius metus prasidėjęs karas tęsiasi ir stiprėja. Neseniai paskelbta nerimą kelianti informacija apie Šiaurės Kivu – į upes išmesta šimtai kūnų, apie šimtas tūkstančių žmonių perkelta.

Žmonės žūsta ne vien dėl karo, bet ir dėl nuniokojimo, didesnio bado ir paplitusios demoralizacijos. Kongo valdžios institucijos ir armija regiono problemų pačios išspręsti nesugebės. Reikalinga finansinė parama, įskaitant Europos Sąjungos paramą. Taip pat skubiai reikalinga materiali pagalba maistu ir medicinos priemonėmis. Sąjungos už tautų Europą frakcija visiškai pritaria pateiktai rezoliucijai. Kiekvieno asmens gerovė ir teisė į gyvybę ir taiką privalo nugalėti.

  Gerard Batten (IND/DEM). - Gerb. pirmininke, Konge vykstantys žiaurumai, tiems iš mūsų, kurie gyvena civilizuotose visuomenėse, neįsivaizduojami. Kaip galime suteikti Kongo ir kitiems panašioje padėtyje esantiems žmonėms praktinę pagalbą? Tiesioginė karinė intervencija ir humanitarinė pagalba turi būti vykdoma tik tarptautinėmis pastangomis, remiant Jungtinėms Tautoms. Tačiau matome, kad šių žlugusių valstybių vadovams leidžiama plėšti savo šalis ir džiaugtis savo turtais Vakarų pasaulyje. Stabilios ir taikios pasaulio šalys turėtų susivienyti, kad užtikrintų, kad didžiuliai turtai negalėtų būti nebaudžiamai pavogti ir padėti į Vakarų bankus.

Siekiant, kad tokių valstybių vadovai negalėtų gyventi iš savo neteisėtai įgytų pajamų, turi būti sudaryti atitinkami tarptautiniai susitarimai. Šie veiksmai būtų vienas nedidelis bendro sprendimo, kuriuo siekiama Konge ir jį panašiose šalyse plėtoti stabilumą, aspektas.

  Kathy Sinnott (IND/DEM). Gerb. pirmininke, atsinaujinusios kovos Kongo rytinėje dalyje yra pasityčiojimas iš žmogaus teisių ir demokratijos tildymas. Nepaisant to, kad šių metų sausio mėn. pasirašytas Gomos taikos susitarimas, pačios pagrindinės žmogaus teisės pažeidinėjamos toliau: prievartaujamos įvairaus amžiaus moterys, vykdomos žudynės ir į karines pajėgas renkami vaikai kareiviai. Tokios trapios padėties negalima nepaisyti. Turime pasinaudoti tuo, kad mūsų balsas yra vienas stipriausių tarptautinėje bendruomenėje, ir raginti regione užtikrinti taiką, bendradarbiavimą ir stabilumą.

Šiuo balsu taip pat galime pasmerkti neseniai paskelbtus Laurento Nkunda pareiškimus, kuris ragino nuversti išrinktą ir teisėtą Kongo vyriausybę. Kongo armija neturi žmogiškųjų, techninių ir finansinių išteklių, kad galėtų vykdyti savo užduotis rytų Konge. Tačiau pasaulinis pareiškimas, toks kaip šį mėnesį Amerikoje pasirašomas Atsakomybės dėl vaikų kareivių aktas, primena mums, kad tokioms šalims ir valdžios institucijoms gali būti pasiūlyta pagalba, kad jos galėtų žmogaus teisių pažeidėjus patraukti į teismą.

  Andris Piebalgs, Komisijos narys. − Gerb. pirmininke, Komisija taip pat susirūpinusi dėl pablogėjusios padėties Kongo Demokratinės Respublikos rytuose, kuri toliau slegia ir taip labai nukentėjusius gyventojus. Komisija ypač susirūpinusi dėl plačiai paplitusių žmogaus teisių pažeidimų regione, įskaitant smurtą prieš moteris ir nuolatinę vaikų kareivių mobilizaciją.

Komisija vėl reiškia įsitikinimą, kad esama krizė, kurioje dalyvauja Kinšasa ir Kongo maištininkų grupės, neturi jokio karinio sprendimo. Dėl to raginame visas šio konflikto šalis nedelsiant atnaujinti dialogą ir skatinti drąsius politinius kompromisus, atsižvelgiant į 2008 m. sausio mėn. įsipareigojimus, pagal vadinamąjį Gomos įsipareigojimų dokumentą.

Šiuo požiūriu labai svarbu atkurti priimtiną pasitikėjimo lygį tarp visų šiame konflikte tiesiogiai dalyvaujančių suinteresuotų subjektų. Pirmas žingsnis turi būti visų be išimties šalių sutikimas nedelsiant nutraukti ugnį, siekiant įgyvendinti Jungtinių Tautų pateiktą karinių veiksmų nutraukimo planą.

Be to, reikia atsižvelgti į tai, kad tarp pagrindinių konflikto priežasčių yra ir dramatiškos problemos, kurias sukelia Kongo Demokratinės Respublikos teritorijoje veikiančios užsienio ginkluotos grupės, ypač Ruandos demokratinės išlaisvinimo pajėgos. Šiuo klausimu dauguma Nairobio komunikate nustatytų Kongo Demokratinės Respublikos įsipareigojimų vis dar neįgyvendinti.

Atsižvelgiant į daugelį Kongo Demokratinės Respublikos problemų, Komisija primygtinai ragina atnaujinti JT taikos palaikymo misijos mandatą, ir, kur įmanoma, jį sustiprinti – siekiant užtikrinti veiksmingą gyventojų apsaugą ir padėti Kongo armijai įveikti užsienio ginkluotas grupes.

Kartu su ES pagalbos komandos nuolatinėmis pastangomis, svarbu užtikrinti, kad konfliktų Kongo Demokratinės Respublikos rytuose sprendime plačiau dalyvautų Afrikos diplomatija (įskaitant Afrikos Sąjungą), ypač kalbant apie sritis, kuriose ilgalaikius sprendimus labai paskatintų kaimyninių šalių, Kongo Demokratinės Respublikos ir Ruandos bendradarbiavimas.

Kalbant apie mūsų paramą konfliktų paveiktų teritorijų gyventojams, Komisija toliau teiks paramą pagal bendradarbiavimo teikiant humanitarinę pagalbą ir vystomojo bendradarbiavimo programas.

Kalbant apie sveikatos paslaugas (šis klausimas iškeltas visose rezoliucijos), svarbu pabrėžti, kad Komisija Kongo Demokratinės Respublikos sveikatos sektoriuje veikia nuo 1994 m. Šiuo metu tai vienas svarbiausių mūsų bendradarbiavimo aspektų.

Kartu su humanitarine pagalba šiuo metu teikiame strateginę ir finansinę paramą Kongo valdžios institucijoms, skirtą medicininių paslaugų kokybei ir medicinos darbuotojų kvalifikacijai pagerinti.

  Pirmininkas. - Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks šios popietės diskusijų pabaigoje.

(1) Žr. protokolą.