Posėdžio stenograma

Ketvirtadienis, 2008 m. spalio 23 d. - Strasbūras

1. Posėdžio pradžia

PIRMININKAVO: Luisa MORGANTINI
Pirmininko pavaduotoja

(Posėdis pradėtas 10.00 val.)

2. Gauti dokumentai: žr. protokolą

3. Piratavimas jūroje (pateiktas pasiūlymas dėl rezoliucijos): žr. protokolą

4. Metinis pranešimas apie Europos ombudsmeno 2007 m. veiklą (diskusijos)

  Pirmininkė – Kitas klausimas – D. Zdravkovos pranešimas (A6-0358/2008) Peticijų komiteto vardu dėl metinio pranešimo apie Europos ombudsmeno 2007 m. veiklą (2008/2158(INI)).

  Dushana Zdravkova, pranešėja (BG). − Dėkoju jums, gerb. pirmininke, ir dėkoju už šį priminimą. Daugelį metų, kai dirbau teisėja, siekiau, kad teisme būtų tvarka. Taigi, gerb. pirmininke ir gerb. N. Diamandouros, ponios ir ponai, man didelė garbė perskaityti ombudsmeno metinį pranešimą. Ombudsmenas yra Europos institucija, kurios funkcija – ginti Europos piliečių teises ir kovoti su netinkamu administravimu. Norėčiau padėkoti Europos ombudsmenui N. Diamandouros už jo atsidavimą ir profesionalumą, nes tai, ką jis daro, labai svarbu paprastiems žmonėms. Kaip sakė Jean Monnet, mes kuriame žmonių Sąjungą, o ne valstybių bendradarbiavimą.

Man buvo malonu rengti pranešimą, kuris Europos Parlamento frakcijas labiau vienija, nei skiria. Aišku, Europos piliečiai mus išrinko tam, kad gintume jų interesus. Šis įsitikinimas padėjo rasti kompromisus ir įtraukti kai kuriuos kitų frakcijų pateiktus pakeitimus. Pasiūlymai ir šios dienos diskusijos įrodo, kad Europos Parlamentas labai rimtai vertina šį svarbų Europos piliečių apsaugos mechanizmą. Taip pat norėčiau pasinaudoti galimybe ir padėkoti Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcijos kolegoms, taip pat visiems, kurie prisidėjo prie to, kad šis pranešimas būtų išsamesnis.

Esu įsitikinusi, kad būtent Europos ombudsmeno institucija netinkamo administravimo atvejais padeda piliečiams geriau naudotis savo teisėmis, nes, nors taisyklės gali būti geros, siekiant užtikrinti kuo geresnę apsaugą, svarbu, kad jos būtų tinkamai taikomos. Komisija vadinama sutarčių sergėtoja, manau, kad Europos ombudsmenas yra kovotojas už bendrijos teisės aktų tinkamą įgyvendinimą, nors šias funkcijas jis vykdo ne vienas. Europos Parlamentas, vienintelė demokratiškai išrinkta institucija, taip pat privalo ginti piliečių teises, todėl ypač svarbu, kad Parlamentas ir ombudsmenas bendradarbiautų.

Pranešimas taip pat svarbus dėl to, kad visus metus atliekama realios padėties analizė pirmiausia padės išmokti pamokas ir priimti teisingus sprendimus ateityje. Neturėtume pamiršti, kad už kiekvieno skundo, už kiekvieno statistikos skaičiaus yra žmogus, kuris tikisi tinkamos pagalbos ir jo ar jos problemos sprendimo. Rengdama pranešimą supratau, kad pagrindinis aspektas yra informavimas. Pranešimas parodo, kad daug piliečių dar nežino, kaip netinkamo administravimo atvejais ginti savo teises, kurias jiems suteikė Europos Sąjunga. Pvz., 84 proc. skundų neatitinka reikalavimų. Tai aiškiai parodo, kad ombudsmenas ir Europos institucijos šiuo klausimu privalo toliau kartu dirbti ir informuoti Europos piliečius, kad jie galėtų visapusiškai naudotis savo teisėmis. Todėl pranešime taip pat siūloma sukurti tinklalapį, kuriame visoms institucijoms galima pateikti skundus, panašų į ombudsmeno sukurtą sąveikųjį vadovą, kuriame piliečiai, kurie įvedė reikalingus duomenis, yra nukreipiami į atitinkamą instituciją, kuriai jie gali tiesiogiai pateikti savo skundus. Tai padės sumažinti nepriimtinų skundų skaičių.

Be to, taip pat siekiau nustatyti, kaip užtikrinama, kad piliečiai ir nuolat ES gyvenantys asmenys žinotų savo teises ir jomis naudotųsi, taip pat tai, ar jiems teikiama parama yra lengvai prieinama, nešališka ir veiksminga. Norėčiau pažymėti, kad 30 proc. atvejų ombudsmenas nieko negali padaryti. Mano požiūriu, ombudsmenas turėtų visada paaiškinti, kodėl dėl konkretaus skundo nesiimama jokių veiksmų. Tai piliečiams būtų naudinga.

Taip pat norėčiau pabrėžti, kad ombudsmenas yra svarbi institucija valstybių narių, regionų ir vietos lygmeniu ir kad jos veikla turėtų būti plėtojama.

Apibendrindama raginu balsuoti už šį pranešimą, nes juo remiamas konstruktyvus ombudsmeno ir Europos Sąjungos institucijų ir įstaigų bendradarbiavimas, ir patvirtinama, kad ombudsmenas yra išorės kontrolės ir nuolatinio Europos administracijos veiklos gerinimo priemonė.

Dėkoju.

  Nikiforos Diamandouros, ombudsmenas. − Gerb. pirmininke, dėkoju jums už galimybę kreiptis į Parlamentą dėl metinio pranešimo apie Europos ombudsmeno 2007 m. veiklą. Taip pat norėčiau padėkoti pranešėjai D. Zdravkovai ir Peticijų komitetui už jų puikų ir konstruktyvų pranešimą.

Mano pranešime teigiama, kad padaryta pažanga skundų nagrinėjimo, gero administravimo skatinimo ir informavimo apie ombudsmeno vaidmenį srityse. 2007 m., palyginti su 2006 m., ombudsmeno gautų priimtinų skundų skaičius tiek absoliučiais skaičiais, tiek santykine išraiška padidėjo nuo 449 (12 proc. visų gautų skundų) 2006 m. iki 518 (16 proc. visų gautų skundų) 2007 m. Taigi mes įgyvendinome abu tikslus, kuriuos nuosekliai pabrėžė Parlamentas: padidėjo priimtinų skundų skaičius ir sumažėjo nepriimtinų skundų skaičius.

Priimtinuose skunduose nurodytos tokios pagrindinės netinkamo administravimo rūšys: nepakankamas skaidrumas, įskaitant atsisakymą suteikti informaciją, nesąžiningumas ir piktnaudžiavimas įgaliojimais, delsimas, kurio buvo galima išvengti, diskriminavimas, aplaidumas, teisinės klaidos ir nesugebėjimas užtikrinti, kad būtų vykdomos pareigos. Buvo priimti trys šimtai keturiasdešimt aštuoni sprendimai dėl tyrimo užbaigimo. Tai – 40 proc. daugiau nei 2006 m. 95 atvejais tyrimas neatskleidė netinkamo administravimo veiksmų. Toks rezultatas nėra visada neigiamas skundo teikėjui, nes jis bent jau gauna išsamų su skundu susijusios institucijos paaiškinimą. Net jei netinkamo administravimo veiksmų nenustatoma, aš galiu nustatyti, kaip būtų galima pagerinti institucijų administravimo kokybę. Šias galimybes pateiksiu tolesnėse pastabose.

Daugelio tyrimų galutiniai rezultatai yra teigiami, tenkinantys ir skundo teikėją, ir apskundžiamą instituciją. Šimtas dvidešimt devyniais atvejais skundai buvo išspręsti atitinkamoms institucijoms nusprendus juos patenkinti. Taigi sureguliuota dvigubai daugiau skundų nei 2006 m. Tai rodo augantį institucijų ir įstaigų pasiryžimą ombudsmenui pateiktus skundus vertinti kaip galimybę pripažinti ir ištaisyti padarytas klaidas.

Jei nustatau netinkamo administravimo atvejį, stengiuosi surasti draugišką sprendimą. Kai kuriais atvejais draugiškas sprendimas pasiekiamas atitinkamai institucijai arba įstaigai pasiūlius kompensaciją skundo teikėjui. Bet kuris toks pasiūlymas yra pateikiamas ex gratia, t. y. neprisiimant teisinės atsakomybės ir nesukuriant precedento. Kai draugiškas sprendimas neįmanomas, baigiu bylą pateikdamas kritinę pastabą. Kritinė pastaba pateikiama ir tada, jei netinkamo administravimo atvejo jau negalima pašalinti. Kritinė pastaba patvirtina, kad skundas yra pagrįstas, ir nurodo apskundžiamai institucijai ar įstaigai jos klaidas. Ši kritika turi būti konstruktyvi, kad padėtų ateityje išvengti panašaus netinkamo administravimo.

Svarbu, kad institucijos ir įstaigos atsižvelgtų į pastabas ir nedelsdamos imtųsi spręsti svarbiausias problemas. Siekdamas geriau stebėti savo kritikos poveikį, pradėjau tyrimą dėl visų 2006 m. pateiktų pastabų įgyvendinimo ir atvejų, kai buvo pateiktos tolesnės pastabos. Šio tyrimo rezultatai, paskelbti mano tinklalapyje ir nusiųsti visoms atitinkamoms įstaigoms, turėtų paskatinti Europos viešąsias tarnybas gerinti savo veiklą ir toliau tobulinti piliečiams teikiamų paslaugų kultūrą.

Tais atvejais, kai administravimo trūkumus vis dar įmanoma pašalinti, institucijai ar įstaigai paprastai parengiu rekomendacijos projektą. Jei institucija ar įstaiga tinkamai nereaguoja, Parlamentui galiu pateikti specialųjį pranešimą. Vieną tokį pranešimą jums pateikiau. Jame kritikuojama Komisija – dėl to, kad nenagrinėjo skundo dėl Europos darbo laiko direktyvos pažeidimo. Džiaugiuosi, kad jam Parlamentas pritarė. Tai pareikšta jūsų 2008 m. rugsėjo 3 d. rezoliucijoje, priimtoje remiantis P. De Rossa pranešimu.

Į šių metų metinį pranešimą įtraukiau pavyzdinius atvejus. Manau, kad šiais atvejais atitinkamos institucijos ar įstaigos į mano tyrimus reagavo pavyzdingai. Aprašyti septyni pavyzdiniai atvejai. Keturi atvejai susiję su Komisija, vienas – su Taryba, vienas – su Europos centriniu banku, vienas – su Europos aviacijos saugos agentūra. Visomis išgalėmis siekiau užtikrinti, kad ES institucijos ir įstaigos visoje savo veikloje taikytų piliečiui palankius principus, visada siektų draugiškų sprendimų ir vykdytų daugiau tyrimų savo iniciatyva, kurie padėtų nustatyti problemas ir skatintų gerąją patirtį.

Dabar norėčiau pakalbėti apie kitus veiksmus, kuriais siekiama užtikrinti, kad piliečiams teikiamų paslaugų kokybė būtų pati geriausia. Aš stengiausi kuo geriau informuoti apie ES teisės aktuose įtvirtintas teises, ypač tas, kurias užtikrina Europos ombudsmenų tinklas. Jų tinklas, kuriam priklauso Peticijų komitetas, bendradarbiauja nagrinėjant bylas ir dalijasi gerąja patirtimi. Vienas iš tinklo tikslų – skundų perdavimo kompetentingam ombudsmenui arba panašiai institucijai spartinimas. Kai įmanoma, perduodu bylas tiesiogiai arba duodu tinkamą patarimą skundo teikėjui. Per 2007 m. taip padėjau 867 skundo teikėjams.

Kita svarbi iniciatyva, kuri turėtų duoti rezultatų kitą šių metų ketvirtį, yra šiuo metu mano biuro rengiamas interaktyvusis vadovas piliečiams, skirtas padėti rasti tinkamiausią būdą skriaudoms atlyginti. Šis vadovas sudarys prielaidas tam, kad kuo didesnė dalis skundų teikėjų kreiptųsi tiesiogiai į įstaigas, kurios gali tinkamiausiai išspręsti jų problemas. Taip ginčai, kurie yra nepriimtini man, bus nagrinėjami sparčiau ir veiksmingiau. Tada mano institucija galės geriau atlikti savo pagrindinę funkciją – padėti piliečiams, kurie nepatenkinti tuo, kaip su jais elgiasi ES institucijos ir įstaigos.

Ombudsmenas negali dirbti vienas. Geriausio administravimo užtikrinimas yra užduotis, kurią turime vykdyti aktyviai, bendradarbiaudami su ES institucijomis ir įstaigomis. Tai, kad daugėja išspręstų bylų ir draugiškų sprendimų skaičius, drąsina ir rodo, kad mūsų abipusės pastangos padeda didinti piliečių pasitikėjimą Sąjungą tuo metu, kai to labai reikia. Taip pat esu labai dėkingas už Parlamento paramą ir patarimus – kalbu ir apie biudžeto išteklius, kuriuos skiriate mano institucijai, ir apie mano gerus santykius su Peticijų komitetu. Jūsų padedamas sieksiu gerinti praėjusių metų pasiekimus.

Galų gale, kadangi tai paskutinė proga per šią Parlamento kadenciją pateikti savo metinį pranešimą, norėčiau, kad būtų įrašyta mano didžiausia padėka už glaudų bendradarbiavimą, Parlamento ir jo narių gerus patarimus, pateiktus per pastaruosius ketverius su pusę metų.

(Plojimai)

  Pirmininkė. – Jūs visiškai teisus. Šis Parlamentas parodė pasitikėjimą ombudsmenu.

  Andris Piebalgs, Komisijos narys. − Gerb. pirmininke, Komisijos ir mano kolegės Komisijos pirmininko pavaduotojos vardu leiskite padėkoti pranešėjai D. Zdravkovai už puikų darbą. Mes teigiamai vertiname Peticijų komiteto pranešimą dėl metinio pranešimo apie Europos ombudsmeno 2007 m. veiklą.

Komisija tvirtai įsipareigojo gerinti administravimą, ir mes tai darote. Tai matome ir iš ombudsmeno metinio pranešimo, ir iš Peticijų komiteto pranešimo.

2007 m. atvejų, kai institucija arba įstaiga dėl ombudsmenui pateikto skundo nutraukė netinkamą administravimą, padvigubėjo. Tai rodo, kad institucijos, be abejo, įskaitant Komisiją, ir įstaigos vertina skundus, kaip galimybę ištaisyti klaidas ir bendradarbiauti su ombudsmenu visuomenės intereso labui.

Taip pat padažnėjo atvejų, kai netinkamo administravimo nenustatyta. Komisija dėl to džiaugiasi, nes mes esame institucija, kuri gauna daugiausiai tokių skundų.

Taip pat noriu pabrėžti, kad ombudsmenas siūlė sprendžiant ginčus siekti dažniau priimti draugiškus sprendimus ir kad Komisija, kai tik galėjo, bendradarbiavo ir vertino šį pasiūlymą. 2007 m. ombudsmenas Parlamentui pateikė tik vieną specialųjį pranešimą. Ombudsmenas kalbėjo apie tai.

Tačiau norėčiau jums priminti, kad šis specialusis pranešimas susijęs su Darbo laiko direktyva ir kad dėl to su mano kolega Vladimiru Špidla diskutavote tik praėjusį mėnesį.

Baigdamas pakalbėsiu apie tris svarbius klausimus, kurie paminėti jūsų pranešime ir ombudsmeno metiniame pranešime. Pirma – apie pažeidimus. Kaip žinote, Komisija, siekdama palengvinti bylų nagrinėjimą, pakeitė savo sprendimo priėmimo procedūras. Jos pateiktos 2007 m. komunikate „Rezultatų siekianti Europa – bendrijos teisės taikymas“. Mes aktyviau nagrinėjame bylas ir darome darbą efektyvesnį piliečiams. Taip pat pradėtas ES bandomasis projektas. Kuo daugiau problemų turi būti išspręstos kuo greičiau.

Antra – dėl raginimo ES institucijoms ir įstaigoms susitarti dėl vienodo Europos geros administracinės elgsenos kodekso vertinimo. Noriu atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad Komisija turi savo geros administracinės elgsenos kodeksą, priimtą 2000 m. Šis kodeksas yra labai naujoviška ir labai veiksminga priemonė. Jo įgyvendinimas jau nusistovėjęs. Nenoriu iš anksto spręsti, tačiau kol kas norėtume, kad šis kodeksas būtų taikomas toliau.

Trečia – dėl informavimo politikos. Komisija tikrai teigiamai vertina sumanymą pradėti Europos piliečių informavimo kampaniją, kuri jiems padėtų daugiau sužinoti apie Europos ombudsmeno pareigas ir kompetenciją.

Visos institucijos, įskaitant Europos Komisiją, turi savo tinklalapius, kur galima pateikti skundus ir peticijas. Europos tinklalapis yra bendras visoms ES institucijoms, ir turi saitus su visomis kitomis ES institucijomis, įskaitant ombudsmeno tinklalapį. Taip piliečiai lengvai ir sklandžiai nukreipiami į įstaigas, kurios gali išspręsti jų skundus. Sumanymą dėl interaktyviojo vadovo, skirto padėti piliečiams nustatyti tinkamiausią jų problemų sprendimo priemonę reikėtų išnagrinėti nuodugniau.

Nagrinėdami šiuos aspektus niekada turėtume pamiršti tų, kurie yra svarbiausi ir dėl kurių visa tai daroma – Europos piliečių.

  Andreas Schwab, PPE-DE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. pirmininke, N. Diamandouros, Komisijos nary, ponios ir ponai, pirmiausia norėčiau padėkoti D. Zdravkovai už pranešimą, kuris, manau, yra pirmasis jos pranešimas. Jis yra puikus pagrindas šioms diskusijoms ir diskusijos dėl jūsų, N. Diamandouros, praėjusių metų darbo.

Šis pranešimas tam tikra dalimi yra pranešimo, kurį Europos Parlamentui parengiau tuo pačiu laiku prieš dvejus metus, tęsinys. Tuo metu jūs buvote tik pradėję valstybių narių ombudsmenų ir peticijų komitetų veiklą. Pranešimas rodo, kad Europos piliečiai, kurie yra pagrindinis jūsų darbo objektas, šį tinklą labai gerai įvertino. Be to, jūsų švietimo kampanija, dėl kurios gauta daugiau priimtinų skundų, yra geras pavyzdys, kad verta informuoti piliečius apie jų teises ir galimybes gauti pagalbą.

Taip pat labai teigiamai vertinu tai, kad pranešime, panašiai kaip prieš kelerius metus M. Mavrommačio parengtame pranešime, pabrėžiama neformalių procedūrų sėkmė ir kad joms norite skirti daugiau dėmesio. Ši sėkmė susijusi su tuo, kad trumpėja formalumų tvarkymo laikas. Būtų gerai, jei ir toliau vadovautumėtės šiais piliečiams palankiais principais.

Kai kurie jūsų praėjusių metų darbo pavyzdžiai rodo ne tik jūsų sugebėjimą veikti, bet ir jautrumą Europos plačiajai visuomenei – kalbant ir apie Europos darbo laiko direktyvą, ir apie Europos Parlamento vidaus veiklos organizavimą. Be abejo, jums nėra lengva visada rasti tinkamų žodžių. Tačiau apie trūkumus turi informuoti ombudsmenas, pateikdamas ankstyvą pranešimą ir taikydamas tinkamus apribojimus. Svarbiausias šio klausimo aspektas – mūsų bendradarbiavimas Europos piliečių labui. Gerb. N. Diamandouros, per praėjusius metus jūs labai naudingai prisidėjote prie šio bendradarbiavimo.

  Proinsias De Rossa, PSE frakcijos vardu. – (GA) Gerb. pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti D. Zdravkovai už darbą rengiant šį pranešimą. Ombudsmeno tarnyba aiškiai gerina savo darbą. Mes ilgą laiką skundėmės, kad pateikiama per daug skundų, kurie nesusiję su šios tarnybos funkcijomis. Praėjusiais metais skundų skaičius pirmą kartą sumažėjo, ir dėl to sveikiname ombudsmeną.

Ombudsmeno interaktyvusis vadovas yra kūrybingas sprendimas, kuris padeda piliečiams rasti tinkamą instituciją skundams pateikti. Manau, kad jis galėtų būti naudojamas plačiau. Jei Europos piliečiams norime parodyti, kad Sąjunga dirba jų labui, privalome užtikrinti, kad dėl savo problemų jie gautų atsakymus ir kad jos būtų išspręstos.

  Marian Harkin, ALDE frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, norėčiau pradėti padėka pranešėjai dėl labai išsamaus pranešimo, taip pat ombudsmenui ir jo darbuotojams dėl daugelio jų padarytų teigiamų žingsnių.

Man daugiausiai vilčių teikia tai, kad ombudsmeno darbo srityje yra labai daug skirtingų lygmenų. Svarbu ne tik skundų nagrinėjimas – svarbiausiais šio darbo aspektas, bet ir tai, kaip priimamos rezoliucijos ar sprendimai. Daugėja draugiškų sprendimų, vykdoma daugiau neformalių procedūrų, dėl kurių santykiai su institucijomis tokie, kad vis daugiau bylų sprendžiama sparčiai. Tai yra tikra pažanga, ir ją reikėtų tęsti. Mūsų kryptis – piliečiams palankūs sprendimai.

Taip pat teigiamai vertinu tai, kad ombudsmeno darbotvarkėje labai daug dėmesio skiriama geresniam informacijos teikimui visais lygmenimis. Būtina priimti Europos ombudsmenų tinklo pareiškimą ir šioje srityje labiau bendradarbiauti. Laukiame, kada pradės veikti naujasis tinklalapis, kuriame bus interaktyvusis vadovas, skirtas padėti piliečiams.

Mano baigiamoji pastaba susijusi su piliečiais; joje kalbama apie siūlomą 23 dalies žodinį pakeitimą. Ši dalis išdėstyta taip: „siūlo ombudsmenui imtis priemonių siekiant sumažinti skundų (iš viso 1021 skundas), dėl kurių jis nesiėmė jokių veiksmų, skaičių“. Žodiniu pakeitimu siekiama pakeisti paskutinę sakinio dalį „dėl kurių jis nesiėmė jokių veiksmų“ žodžiais „dėl kurių jokie veiksmai negalimi“.

Ombudsmeno požiūriu, jokie veiksmai negalimi. Piliečio požiūriu, veiksmų nebuvo imtasi. Šie du požiūriai labai skirtingi.

Turiu vieną klausimą: ar 1021 piliečiams išaiškinama, kad ombudsmenas jokių veiksmų imtis negali ir, kai įmanoma, pateikiamas aiškus patarimas, ką daryti toliau, ar tai atvejis, kai paprasčiausiai nesiimama jokių veiksmų? Jei teisingas pirmasis teiginys, ir piliečiams paaiškinamos priežastys, priekaištų neturiu ir labai džiaugiuosi. Tačiau jei teisingas pastarasis teiginys, ir veiksmų nesiimama, piliečiai turėtų būti nusivylę ir pikti. Taigi šiuo klausimu norėčiau paaiškinimo.

  Margrete Auken, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DA) Gerb. pirmininke, norėčiau padėkoti pranešėjai už puikų pranešimą. Tai puikus darbas, ir mes ypač džiaugiamės pastebimu noru bendradarbiauti. Taip pat noriu padėkoti ombudsmenui už jo nuostabų metinį pranešimą. Ombudsmeno institucija Europos Sąjungai, be abejo, ypač svarbi. Jos darbas rodo, kad ES yra artimesnė europiečiams nei įprasta manyti ir klausosi kritikos. Labai gerai, kad ji eina teisingu keliu. Šiais metais ES institucijos skundo teikėjų naudai išsprendė daugiau skundų nei praėjusiais metais ir tinkamai jiems atlygino. Tai rodo, kad ES sistema pradeda suprasti būtinybę kuo geriau tarnauti žmonėms. Deja, yra institucijų, kurios rekomendacijų nesilaiko. Tokiomis aplinkybėmis ombudsmenas gali tik pranešti Parlamentui. Šia galimybe jis nepiktnaudžiauja, nes praėjusiais metais Peticijų komitetui buvo pateikta tik viena byla.

Kai byla pateikiama Parlamentui, aiškiai privalome pasakyti, kad bent jau iš principo ketiname kreiptis į Europos Teisingumo Teismą, jei atitinkama institucija nevykdys ombudsmeno sprendimo. Tokiu būdu ombudsmenui galime suteikti poveikio priemonę ir autoritetą. Žaliųjų frakcijos/ Europos laisvojo aljanso vardu pateikiau kelis pakeitimus, kuriais siekiama paaiškinti netinkamo administravimo sąvoką. Turėtų būti galima nustatyti atvejus, kada ombudsmenas gali pareikšti, kad institucija ar kita ES įstaiga nesilaikė jai taikomų taisyklių ir principų. Tačiau kai ombudsmenas tik pareiškia, kad institucijos vykdomą administravimo veiklą galima gerinti, tai nėra netinkamas administravimas. Mano pakeitimais siekiama šį skirtumą paaiškinti.

Kaip ir M. Harkinas noriu paklausti dėl skundų atmetimo. Norėtume žinoti, kodėl jie atmetami. Geriausia, kad priežastis būtų nurodyta atsakymuose į skundus, ir aš norėčiau paklausti, ar taip iš tikrųjų daroma. Jei taip nedaroma, tada tai iš tikrųjų labai nuvilia.

  Marcin Libicki, UEN frakcijos vardu. – (PL) Gerb. pirmininke, ombudsmene, Komisijos nary, norėčiau pradėti pagyrimu D. Zdravkovai už labai gerą pranešimą. Pranešime teigiama, kad ombudsmenas dirba gerai. Jame taip pat kalbama apie puikų ombudsmeno, Europos Parlamento ir Peticijų komiteto bendradarbiavimą. Ryšių su ombudsmenu požiūriu pastaroji institucija iš dalies veikia Europos Parlamento vardu.

Šis pranešimas buvo patvirtintas vieningai, susilaikiusių nebuvo. Tai rodo, kad šie rūmai pritaria D. Zdravkovos nuomonei dėl ombudsmeno darbo aukštos kokybės. Ombudsmenas dažnai dalyvauja Peticijų komiteto posėdžiuose ir visada pateikia išsamią informaciją apie savo darbą. Komiteto posėdžiuose visada dalyvauja ombudsmeno atstovas, jis šiandien yra čia, ir aš norėčiau jam padėkoti, nes tai rodo, kad mes domimės vienas kito darbu.

Dėl priimtinų skundų skaičiaus galima padaryti šias išvadas. Europos Sąjungos visuomenė stebi jūsų, ombudsmene, darbą ir geriau supranta, kokius skundus jums reikėtų teikti. Jūs tikrai nekeitėte savo politikos dėl to, kurie skundai priimtini, o kokie – ne. Jūs išliekate objektyvus ir dirbate taip, kad žmonės jūsų darbą vertina ir geriau jį supranta. Peticijų komitetas dirba kartu su Teisingumo Teismu ir jūsų, ombudsmene, padaliniu, kad Europos Sąjunga ir jos institucijos taptų artimesnės žmonėms. Tai ir yra jūsų sėkmė, ombudsmene. Norėtume jums labai padėkoti už pastangas. Taip pat dėkojame D. Zdravkovai už jos pranešimą.

  Dimitrios Papadimoulis, GUE/NGL frakcijos vardu. – (EL) Gerb. pirmininke, Europos ombudsmeno veikla mums leidžia sužinoti, kaip piliečiai vertina Europos Sąjungos institucijų darbą ir teikia praktinių pavyzdžių, kaip Europos Sąjunga gali pagerinti savo veiklą ir tarnavimą piliečiams.

Savo ruožtu norėčiau padėkoti Europos ombudsmenui N. Diamandouros už jo išskirtinį darbą ir mūsų pranešėjai D. Zdravkovai už jos labai įdomų pranešimą ir, pasinaudojant šia galimybe, aptarti tam tikrus klausimus.

Pirma – tai, kad ombudsmenas gauna vis daugiau skundų, yra labai gerai, tačiau tai prieštarauja Komisijos pasitenkinimui savimi dėl nuolatinio administravimo gerinimo ir didesnio skaidrumo. Patariu Komisijos norui būti sąžiningesne ir kuklesne.

Taip pat gerai, kad didėja priimtų skundų skaičius ir Europos ombudsmeno įsikišimų efektyvumas. Tačiau didžioji dauguma skundų vis dar susiję su klausimais, kurie tiesiogiai nepatenka į jo kompetencijos sritį. Europos Sąjungoje yra labai daug piliečių, kurie, kalbant apie Europos institucijas ir Bendrijos teisės aktų taikymą, nori didesnio skaidrumo ir gero valdymo, tačiau jie ne visada tai randa. Todėl Europos Parlamentas nuolat ragina visoms Europos Sąjungos institucijoms ir organizacijoms skirti finansinius ir žmogiškuosius išteklius, kad būtų užtikrinta, kad piliečiai gautų greitus ir išsamius atsakymus į jų skundus, klausimus ir nuorodas.

Taip pat reikia, kad bendradarbiautų Europos ombudsmenas ir panašių organizacijų, veikiančių valstybėse narėse šalies, regionų ir vietos lygmeniu, ombudsmenai. Taip pat reikalinga platesnė sąvokos „netinkamas administravimas“ interpretacija, siekiant, kad ji būtų taikoma atvejams, kai administravimo institucijos savo pareigas piliečiams vykdo netvarkingai, aplaidžiai ir neskaidriai. Dėl to bus daugiau svarbių ombudsmeno įsikišimų, kurie naudingi piliečiams. Taip pat labai svarbu, kad ombudsmenas galėtų nagrinėti bylas, susijusias su visomis Europos Sąjungos institucijomis, įskaitant trečiojo ramsčio institucijas.

Norėčiau dar kartą pakartoti raginimą visoms Europos Sąjungos institucijoms ir organizacijoms susitarti dėl vienodo Europos geros administracinės elgsenos kodekso vertinimo. Nepakanka vien girti Europos ombudsmeną...

(Pirmininkė nutraukė kalbėtoją)

  Nils Lundgren, IND/DEM frakcijos vardu. – (SV) Gerb. pirmininke, kartu su „Volvo“ ir IKEA, ombudsmeno institucija yra geriausiai žinomas Švedijos indėlis į pasaulio bendruomenę. Tai labai svarbi institucinė naujovė – kalbant apie demokratiją apskritai ir ES institucijas konkrečiai. Kodėl? Todėl, kad ombudsmeno funkcija – užtikrinti, kad žmonės reikalautų gerbti jų teises politinėse ir biurokratinėse struktūrose, kurios darosi vis sudėtingesnės, taigi – ir neskaidresnės. Demokratiniame pasaulyje sudėtingumas ir neskaidrumas niekur taip nedominuoja kaip ES sukurtoje bizantiškoje valdžios struktūroje, kuri nuolat plečiasi.

Aš retai džiaugiuosi Europos Parlamente pateiktais pranešimais. Džiaugiuosi tik pranešimais, susijusiais su kokiais nors vidaus rinkos ar aplinkos klausimais. D. Zdravkovos pranešimas yra dar viena mano taisyklės išimtis. Jame teigiama, kad ombudsmenas, stiprindamas piliečius besivystančios bizantiškos hegemonijos atžvilgiu, dirba labai veiksmingai. Kalbu apie atnaujintame tinklalapyje plačiajai visuomenei tinkamai pateiktą informaciją, informacines skrajutes, valstybių narių ir regionų ombudsmenus, konferencijas ir ypač bendravimą su sistemos eurokratais, kuriuo siekiama įtikinti, kad jie dirba europiečiams, o ne europiečiai dirba jiems.

Tačiau apgailėtina, kad Europos galingiausias elitas įgyvendina Europos projektą, kurį dauguma žmonių sieja su nesuprantama ir bizantiška biurokratija. Laukiant plačiosios visuomenės priešiškos reakcijos į šiuos pokyčius, mes, Europos Parlamento nariai, turėtume stiprinti ombudsmeno instituciją. Todėl turėtume balsuoti už D. Zdravkovos pranešimą ir ypač teigiamai vertinti reikalavimą, kad ombudsmenas tyrimų metu turėtų laisvą prieigą prie ES dokumentų.

  Hans-Peter Martin (NI). – (DE) Gerb. pirmininke, ombudsmeno darbas yra neabejotinai labai geras. Tačiau egzistuoja tamsi dėmė – Europos Parlamento administravimas. Pvz., 2007 m. vienas iš generalinių sekretorių Eduardo Bugalho pateikė rimtą pažadą darbuotojui Martinui Ehresenhauseriui dėl darbo vietos. Vėliau įsikišo naujas generalinis sekretorius, darbo vietos neliko ir reikalai buvo nuolat atidėliojami. Tai mane paveikė.

Tikriausiai esu vienintelis šio Parlamento narys, kuris visai neturi samdomų padėjėjų. Jūs nenagrinėjote šio klausimo, o užmerkėte akis. Tačiau jūs kalbate apie pasitikėjimą Europos Sąjungos institucijomis. Mane išrinko 14 proc. visų Austrijos rinkėjų, todėl negaliu dirbti taip, kaip dirba beveik visi mano kolegos Parlamento nariai. Todėl jūsų neturėtų stebinti, kad kritikos daugėja ir kad, ypač Austrijoje, dabartinės ES – ne Europos – kritika pasiekė epidemijos mastą.

  Mairead McGuinness (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, norėčiau ne kalbėti apie praeitį, o pasveikinti pranešėją už puikų pranešimą ir ombudsmeną už jo kalbą šiandien ir jo bendradarbiavimą su mumis, taip pat džiaugiuosi Komisijos pareiškimu. Ypač norėčiau paraginti Komisiją nuosekliau spręsti piliečių skundus. Esu susirūpinęs kad kai kuriais atvejais, asmeniui pateikus bylą Komisiją, jo poreikius ir teises užgožia valstybės narės dalyvavimas. Tai lyg nukentėjusįjį teismo byloje ignoruotų prokurorai. Pateiksiu jums pavyzdį.

Mano rinkimų apygardoje gyvenantis asmuo skundėsi dėl Airijos įstatymų taikymo kaimo vietovėse. Komisijos veiksmai šioje byloje, kalbant apie darbą su piliečiu, susitikimus ir įsipareigojimus, buvo pavyzdingi. Tačiau bylą nagrinėjant toliau Komisijos veiksmai tapo ne tokie pavyzdingi – manau, valstybės narės naudai ir visiškam piliečio nusivylimui. Aš pažįstų šį asmenį. Iš pradžių jis buvo labai patenkintas, o dabar – labai nusivylęs. Kitais žodžiais, pilietis, kuris pateikia informaciją, kuris paskatina veiksmus, proceso metu yra užmirštamas.

Komisijos nary, į savo klausimą „Kas svarbiausia?“ atsakėte – ES piliečiai. Nesu tuo tikras.

  Alexandra Dobolyi (PSE). - Gerb. pirmininke, aš ypač patenkintas ombudsmeno darbu, kuris paaiškintas jo metiniame pranešime ir jo kalboje. Europos ombudsmenas yra labai svarbus demokratinės struktūros ir Sąjungos funkcionavimo aspektas.

Didžioji dalis ombudsmeno tyrimų susiję su skaidrumo trūkumu ir atsisakymu teikti informaciją. Jei norime tapti patikimesni piliečių akyse, turime pagerinti šią savo veiklos sritį. Svarbu, kad mes remtume šį ombudsmeno ir Peticijų komiteto darbą. Abi šios institucijos dirba su piliečių skundais ir peticijomis, susijusiomis su ES reikalais, ir mums padeda sužinoti, kas Europos lygmeniu neveikia, ir imtis taisomųjų priemonių.

Ombudsmenui ir Peticijų komitetui pateikiamos vis sudėtingesnės bylos, todėl, siekiant, kad piliečių problemos būtų tinkamai sprendžiamos, reikalingos didesnės institucijų investicijos. Jei šios problemos bus sprendžiamos tinkamai, padidės visos Sąjungos patikimumas ir pasitikėjimas ja.

  Metin Kazak (ALDE). - (BG) Ponios ir ponai, 2007 m. Europos ombudsmeno pranešimas rodo, kokia naudinga jo kova už piliečių teises, kai jos pažeidžiamos arba kai Europos institucijos ketina tai padaryti. Teigiamai vertinu tai, kad padidėjo priimtinų skundų skaičius. Tai įrodo, kad Europos piliečiai vis daugiau žino apie tikrą ombudsmeno galią. Manau, kad šiai institucija turi turėti reikiamus finansinius ir žmogiškuosius išteklius, kad galėtų veiksmingai ir visapusiškai vykdyti savo misiją. Pagrindinių teisių chartija ir Europos geros administracinės elgsenos kodeksas yra gero administravimo principų – Europos institucijų skaidrumo, atskaitingumo, teisėtumo ir sąžiningumo – viešojo gynėjo veiklos modelis ir pagrindas.

Šiuo požiūriu turime ombudsmeną skatinti vykdyti daugiau piliečių informavimo kampanijų, kad jie geriau žinotų apie savo teises ir ombudsmeno galimybes jas ginti, taip pat skatinti ombudsmeno bendradarbiavimą su valstybių narių ombudsmenais keičiantis gerąja patirtimi. Internetinis vadovas yra naudinga iniciatyva, tačiau viešasis internetinis skundų registras padidintų skaidrumą ir piliečių pasitikėjimą.

  Czarnecki, Ryszard (UEN). – (PL) Gerb. pirmininke, kai kurie Europos Sąjungos piliečiai Europos ombudsmeną vertina kaip Dievą – prašo jį spręsti problemas ir nagrinėti klausimus, kurie aiškiai nepatenka į jo kompetencijos sritį. Tai patvirtina faktas, kad dėl procedūrinių priežasčių ombudsmenas gali nagrinėti tik vieną iš šešių gaunamų skundų. Turime pripažinti, kad visiškai nesuprantamas Europos ombudsmeno veikimas, funkcijos ir jo kompetencijos ribos. Valstybių narių piliečių kaltinti dėl šios padėties negalima. Kaltė tenka Sąjungos institucijoms, kurioms nepavyko informuoti valstybių narių visuomenę apie ombudsmeno kompetencijos sritį. Kol dėl to ko nors nebus padaryta, valstybių narių piliečiai toliau rašys ombudsmenui ir bus nustebę, kad jis negali įsikišti. Kaip pažymėta pranešime, tai, kad daugiau nei tūkstantis ombudsmenui skirtų skundų nebuvo svarstyti ir nebuvo imtasi jokių veiksmų, taip pat kelia susirūpinimą.

  Frank Vanhecke (NI). - (NL) Gerb. pirmininke, Peticijų komiteto pranešimas iš esmės yra labai konstruktyvus, jame labai teigiamai atsiliepiama apie Europos ombudsmeną, ir aš pats didžiąja dalimi galiu patvirtinti šią nuomonę. Tačiau aš naudojuosi man suteikta galimybe atkreipti ombudsmeno dėmesį į tai, kad Europos Parlamentas, o Komisija – dar dažniau – nuolat ignoruoja ir pažeidžia labai aiškias teisines taisykles ir daugeliu klausimų leidžia sau neskaidrų ir, pagalvojus, nedemokratinį sprendimų priėmimą.

Kalbant konkrečiau, mano požiūriu, Europos ombudsmenas kitais metais turėtų pranešti – ir aš raginsiu jį tai daryti – apie tai, kaip visų Europos institucijų dokumentuose ir sprendimuose sąmoningai ir nuolat ignoruojama, kad per demokratinį referendumą Airijoje buvo atmesta Lisabonos sutartis, kuri dėl to tapo niekinė. Tikiuosi, kad ombudsmenas pasirengęs vykdyti šią užduotį, ir kadangi toks...

  Manolis Mavrommatis (PPE-DE). - (EL) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ombudsmenas yra nepriklausoma institucija ir Europos Sąjungos administracijos kontrolės priemonė. Iš tikrųjų tai, kad 2007 m., palyginti su 2006 m., ombudsmenas gavo daugiau priimtinų skundų, o nepriimtinų skundų – mažiau, įrodo, kad Europos piliečiai pradėjo suprasti šios institucijos kompetencijos sritį.

Be to, teigiamai vertinu N. Diamandouros veiksmus gerinant piliečių informavimą apie jų teises pagal Bendrijos įstatymą, kuriuos jis vykdė eidamas savo pareigas. D. Zdravkova taip pat nusipelno nuoširdžių sveikinimų, kad per jos pirmąjį pranešimą mūsų komitete sprendimai buvo priimti vieningai ir kad vyko bendradarbiavimas. Europos ombudsmenų tinklas, kuriam priklauso Peticijų komitetas ir Europos Parlamentas, turi maždaug 90 skyrių 31 šalių. Dėl to netgi šiuo lygmeniu tinklo ir Europos ombudsmeno bendradarbiavimas yra vertingas siekiant, kad kompetentingam ombudsmenui ar agentūrai skundai būtų perduodami kuo greičiau.

Europos Parlamentas ir Peticijų komitetas turėtų padėti ombudsmenui pasiekti savo dvigubą tikslą – skatinti patikimą institucijų administravimą ir gerinti ryšius su piliečiais. Dėkoju jums.

  Michael Cashman (PSE). - Gerb. pirmininke, noriu pasakyti ombudsmenui, kad diskusijos buvo iš tikrųjų įdomios. Hans-Peter Martin jus užsipuolė, kiti – garbino kaip Dievą. Manau, kad tai rodo, kad ombudsmenas tikriausiai eina teisingu keliu.

Ombudsmene, Parlamentas kartais pastato jus į nelabai patogią padėtį, kai esate raginamas vertinti mūsų priimamus sprendimus ir šių rūmų veiksmus. Matau, kad sujaudinau Hansą-Peterį Martiną – nuostabu! Tačiau leiskite jums, ombudsmene, pasakyti, kad jūs visada konstruktyviai vykdote savo darbą, ir niekada neviršijote savo kompetencijos. Tikriausiai priežastis, kodėl didėja jūsų darbo krūvis, yra veiksmingas informavimas apie jūsų ir jūsų biuro darbą. Dėl to jus sveikinu.

Lieka tik pasakyti, kad šis pranešimas yra puikus. Laukiu kitų kolegų pasisakymų. Man malonu su jumis dirbti – ir kalbant apie prieigą prie dokumentų, ir dėl to, kad esu Peticijų komiteto pirmininko pavaduotojas.

(Plojimai)

  Anneli Jäätteenmäki (ALDE). - (FI) Gerb. pirmininke, dėkoju ombudsmenui ir visam jo biurui už vertingą darbą siekiant puikaus administravimo ir skaidrumo.

Mūsų piliečiams labai svarbu, kad jie galėtų pateikti skundus dėl patirtų skriaudų ir būtų tikri, kad šie klausimai bus tinkamai ir patenkinamai sprendžiami. Kaip tik tai ir vyksta. Taip pat dėkoju ombudsmenui už stiprybę, parodytą, atrodytų, beprasmėje kovoje su Europos Sąjungos administracija. Žinome, kad šioje srityje reikia daug ką padaryti. Pažanga lėta, tačiau džiaukimės kiekvienu mažu žingsniu ir purtykime galvas...

(Pirmininkė nutraukė kalbėtoją)

  Simon Busuttil (PPE-DE). - (MT) Dėkoju, gerb. pirmininke. Taip pat noriu padėkoti pranešėjai D. Zdravkovai, taip pat ombudsmenui už visą jo sunkų darbą. Manau, kad šiose diskusijose mus vienija paprasti dalykai: mūsų piliečių gynyba, tai, kad visi sutariame, kad privalome ginti mūsų piliečių teises, tai, kad veikiame kaip jų skydas ir kad susidūrę su nesąžiningomis valdžios institucijomis ir neteisingomis biurokratinėmis procedūromis neturėtų jaustis apleisti. Priešingai – jie turėtų būti tikri, kad mes juos giname. Todėl, kadangi šie bendri veiksniai mus vienija, toliau dirbkime kartu. Tokiais laikais kaip šie, kai mūsų piliečiai jaučiausi gerokai nutolę nuo Europos Sąjungos, būtina, kad ombudsmenas, Komisija ir Peticijų komitetas kartu, žingsnis po žingsnio, skatintų vartotojų pasitikėjimą Europos Sąjunga. Toliau dirbkime kartu, kad įrodytume, kad esame iš tikrųjų verti to pasitikėjimo.

  Maria Matsouka (PSE). - (EL) Gerb. pirmininke, ombudsmene, atkreipiau dėmesį į pranešėjos frazę, kurioje ji išreiškia paramą ombudsmenui kaip vertingam nuolatinio Europos administracijos tobulėjimo varikliui.

Kuo daugiau piliečių žinos apie ombudsmeno instituciją, tuo geresnė bus Europa. Tai bus Europa, kuri nebijo kalbėti apie savo trūkumus ir juos taisyti. Todėl labai svarbu, kad visoms institucijoms ir organizacijoms būtų taikomas geros administracinės elgsenos kodeksas. Todėl ypač naudinga plati netinkamo administravimo sąvokos interpretacija. Kalbant apie aktyvų pilietiškumą – kai piliečiai kreipiasi į Europos Sąjungos institucijas siekdami, kad būtų gerbiamos jų teisės, mes negalime būti nepasirengę reaguoti į jų problemas, arba dar blogiau – nepasirengę ginti Europos Sąjungos pagrindinių vertybių.

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (PSE). – (PL) Gerb. pirmininke, nepaisant to, kad 2007 m. ombudsmenas gavo daugiau priimtinų skundų nei 2006 m., jis išsprendė 17 proc. daugiau bylų. Dėl to reikia pabrėžti, kad, palyginti su 2006 m., labai sumažėjo nepriimtinų skundų skaičius. Tai rodo, kad skundų teikėjai yra geriau informuoti apie ombudsmeno kompetencijos sritį.

Iš pranešimo aišku, kad praėjusiais metais ombudsmenas aktyviai ir subalansuotai vykdė savo pareigas. Tai pasakytina apie peticijų svarstymą, apie konstruktyvių santykių su Europos Sąjungos įstaigomis ir institucijomis palaikymą, taip pat apie jo pastangas skatinti piliečius naudotis savo teisėmis. Nepaisant to, siekiant greitai ir tiksliai atsakyti į piliečių klausimus, skundus ir peticijas, reikia padaryti dar daug. Pirmiausia reikia spręsti problemas, susijusias su skundų priežastimis. Tai reiškia esminius patobulinimus didinant sprendimų priėmimo proceso skaidrumą ir gerinant Europos Sąjungos administracijos veikimą. Dėl šių aspektų piliečiai pateikia daugiausiai skundų.

  Inés Ayala Sender (PSE). – (ES) Gerb. pirmininke, noriu pasveikinti D. Zdravkovą už puikų pranešimą. Taip pat norėčiau pasveikinti mus visus, įskaitant, žinoma, ombudsmeną N. Diamandouros, už pažangą ir tobulėjimą šiame darbe.

Norėčiau pabrėžti atvejus, susijusius su Europos transportu, ypač informavimo apie keleivių teises pagerinimą ir tai, kad Europos aviacijos saugos agentūra atšaukė abejotiną sprendimą.

Manau, kad tyrimai savo iniciatyva yra labai teigiamas dalykas, nes jie susiję su Komisijos išmokomis ir žmonių su negalia nediskriminavimu.

Norėtume, kad šis patirties, pavyzdinių atvejų ir geros administracinės elgsenos rinkinys būtų įtrauktas į Parlamento remiamą kampaniją.

Dėl to privalau užsiminti apie šeštąjį Europos ombudsmenų tinklo seminarą, kuriame pirmą kartą dalyvavo regionų ombudsmenai. Taip pat privalau užsiminti apie puikų Europos ombudsmenų tinklo pranešimą, kurį ir ombudsmenas N. Diamandouros, ir mes patariame naudoti.

  Dumitru Oprea (PPE-DE). - (RO) Europos ombudsmenas yra ypatinga institucija. Per dvejas pastarąsias plėtros bangas į Europos Sąjungą priimtų šalių piliečiams tai yra naujovė. Tačiau ją reikia labai aktyviai skatinti, labai aiškiai nurodant, ką Europos ombudsmenas gali daryti, o ko ne. Mes taip pat manome, kad tyrimų savo iniciatyva turėtų būti daugiau. Jei organizacija neturi pakankamai darbuotojų, patariame propaguojant Europos ombudsmeno instituciją pasikviesti savanorių, ypač savanorių iš šalių, kurios įstojo į ES per paskutinę ar dvi paskutines plėtros bangas, įskaitant Europos Parlamento narius.

  Reinhard Rack (PPE-DE). – (DE) Gerb. pirmininke, atotrūkis tarp Europos Sąjungos ir Europos piliečių neturi būti toks didelis, koks yra dabar. Privalome užtikrinti, kad šis atotrūkis mažėtų.

Šiuo požiūriu ombudsmenas yra labai svarbus – jei jis dirba gerai konkrečiose srityse ir konkrečiais atvejais. Svarbiausia – kad galime pasitikėti ombudsmeno atsidavimu ir saiko žinojimu. Neturime turėti didelių lūkesčių, kurių niekas negali įgyvendinti.

Kita vertus, taip pat svarbu, kad su Europos įstaigose pasitaikančiais pažeidimais, kai tik galima, būtų iš tikrųjų kovojama, kad būtų siekiama priimti protingus sprendimus, kurie patenkintų piliečius ir užtikrintų jų saugumą.

Iki šiol ombudsmenas demonstravo, kad jis rimtai vertina savo užduotį ir gerai ją vykdo. Galime tik tikėtis, kad taip bus ir toliau, ir padėkoti jam ir pranešėjai už pranešimą.

  Silvia-Adriana Ţicău (PSE). - (RO) Norėčiau pasveikinti pranešėją ir pabrėžti Europos ombudsmeno svarbą. Ypač norėčiau pabrėžti, kad rekomendacijos dėl naujųjų valstybių narių kalbų vartojimo per EPSO organizuojamas įdarbinimo ir atrankos procedūras turėjo teigiamą poveikį. Taip pat norėčiau pabrėžti, kad vidaus rinkai labai svarbi ombudsmeno rekomendacija, kurioje Komisija raginama ateityje vengti nepagrįstų oficialiųjų kalbų vartojimo apribojimų teikiant paraiškas dalyvauti konkursuose.

Atsižvelgiant į asmens duomenų apsaugos svarbą, teigiamai vertinu Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno ir Europos ombudsmeno bendradarbiavimą. Šiuo klausimu norėčiau paminėti Bendrijos reglamentus dėl tarptautinių skrydžių keleivių registravimo. Šio tipo bendradarbiavimas ateityje bus dar svarbesnis. Taip pat teigiamai vertinu rezoliuciją dėl SOLVIT bylos, kai Bulgarijos gydytojui buvo išduotas atitikties sertifikatas, leidžiantis užsiimti profesine praktika Prancūzijoje ir...

(Pirmininkė nutraukė kalbėtoją)

  Alessandro Battilocchio (PSE). - (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, perduodu komplimentus pranešėjai. Būdamas Peticijų komiteto narys ir remdamasis pranešime pateikta informacija ir savo patirtimi, norėčiau ir išplėsti savo padėką ir paprašyti. Dėkoju už aiškią pažangą, padarytą palyginti su praėjusiais metais. Priimtinų skundų skaičius išaugo nuo 449 iki 518, t. y. nuo 12 iki 15 proc. visų priimtinų skundų, padidėjo baigtų tyrimų skaičius. Todėl manau, kad einame teisingu keliu.

Tačiau – dabar kalbėsiu apie savo prašymą – turime labiau stengtis pagerinti informavimą. Kartu išnagrinėkime veiksmingas strategijas – pradėdami nuo mokyklų – kad užtikrintume, kad piliečiams būtų teikiama kokybiška informacija apie Europos ombudsmeną, vaidmenį ir galias. Yra daug žadančių projektų, kurie bus pradėti vykdyti šiais metais, privalome juos įgyvendinti ir remti. Tada dabartiniai įspūdingi skaičiai neabejotinai pagerės.

  Nikiforos Diamandouros, ombudsmenas. − Gerb. pirmininke, mes jaučiame didelį spaudimą, nes po maždaug šešių ar septynių minučių jūs turėsite balsuoti, taigi atsiprašau visų kalbėjusiųjų. Norėčiau padėkoti visiems Parlamento nariams, kurie buvo maloningi ir teigiamai atsiliepė apie mano pranešimą. Jums leidus aptarsiu tik labai konkrečius klausimus.

Leiskite padėkoti A. Jäätteenmäki ir A. Schwabui už, mano nuomone, ypatingą paramą ir jų raginimą ombudsmenui gerinti skaidrumą. Šiuo klausimu esu ir toliau įsipareigojęs veikti ir pažadu, padedamas jūsų institucijos, dar labiau stengtis gerinti skaidrumą. Šioje srityje man reikia jūsų paramos, ir aš jūsų prašau ją suteikti.

Gerb. H. Martinai, būčiau laimingas, jei galėčiau su jumis susitikti asmeniškai, kad galėčiau sužinoti apie šį atvejį ir į jį reaguoti. Norėčiau padėkoti M. Cashmanui ir S. Busuttilui už jų pastabas ir paskatinimus. Taip pat norėčiau padėkoti nariams, kurie palankiai kalbėjo apie ombudsmeno veiksmus propaguojant naujųjų valstybių narių piliečių aktyvumą ir teises. Jiems iš tikrųjų reikia daugiau informacijos apie ombudsmeno ir Sąjungos veiklą.

Dabar norėčiau konkrečiai patarti M Harkin, M. Auken ir R.  Czarneckio klausimus dėl nenagrinėtų atvejų. Kad nebūtų nesusipratimų, noriu aiškiai pasakyti, kad kiekvienas atvejis, apie kurį pranešta, iš tikrųjų buvo išnagrinėtas. Nebuvo atvejo, į kurį nebuvo reaguota. Nebuvo atvejo, dėl kurio nebūtume parašę atsakymo skundo teikėjui. Mes rašėme ir informavome skundo teikėją, kodėl Europos ombudsmenas negali tirti skundo. 1021 atveju buvo pažymėta „jokių veiksmų imtis neįmanoma“. Šiais atvejais skundo teikėjui padėti – pradėti nuodugnų tyrimą, perduoti bylą ar pateikti naudingą patarimą – negalėjome. Po šių išvadų kelis pranešimus tikrinau ir aš. Trečdaliu šių atvejų skundo teikėjas jau buvo susisiekęs su institucija, kompetentinga nagrinėti skundą, pvz., valstybės narės ombudsmenu ar Europos Parlamento peticijų komitetu. 20 proc. atvejų byla jau būdavo išnagrinėta teisme, iš aš jos nagrinėti negalėjau. 17 proc. atvejų kompetentingos institucijos, kuri galėtų išnagrinėti bylą, nebuvo. 13 proc. atvejų vienintelis tinkamas patarimas būdavo – susisiekti su advokatu, tačiau skundo teikėjas jau būdavo tai padaręs.

Taigi aš stengiausi įvertinti visus atvejus. Norėčiau jus užtikrinti, kad nebuvo atvejo, kad ombudsmenas nepateiktų rašytinio atsakymo ir informacijos ir nepaaiškintų. Tikiuosi, kad šie atsakymai į jūsų klausimus pakankami.

  Andris Piebalgs, Komisijos narys. − Gerb. pirmininke, tik norėčiau dar kartą pareikšti savo pritarimą D. Zdravkovos pranešimui ir padėkoti ombudsmenui už bendradarbiavimą. Apie konkrečius jūsų minėtus atvejus mes pateiksime papildomą informaciją. Tiesa, išnagrinėjus skundą skundo teikėjai ne visada būna patenkinti siūlomu sprendimu. Tačiau Komisija stengiasi labai konstruktyviai išnagrinėti kiekvieną atvejį, ir taip darys toliau.

  Dushana Zdravkova, pranešėja. − (BG) Norėčiau pasinaudoti šia galimybe ir dar kartą padėkoti visiems kalbėtojams už gerus žodžius apie mano pranešimą, mano darbą, taip pat už N. Diamandouros darbą. Tai buvo naudinga, o svarbiausia – pozityvi diskusija. Esu tikra, kad tai paskatins N. Diamandouros siekti glaudesnio bendradarbiavimo su institucijomis, o svarbiausia – geresnio ryšio su Europos piliečiais. Salėje matau daug svečių, tikiuosi, kad ši diskusija jiems buvo naudinga, o svarbiausia – svarbi.

  Hans-Peter Martin (NI). – (DE) Gerb. pirmininke, norėčiau padėkoti ombudsmenui už galimybę kalbėti. Mielai ja pasinaudosiu.

Iš tikrųjų aš paprašiau žodžio dėl M. Cashmano išpuolių ir insinuacijų, kuriuos noriu iš karto atmesti. Jie paprasčiausiai rodo, kokie nervingi žmonės tampa, kai kalbama apie didesnį skaidrumą.

Tačiau jūs, N. Diamandouros, pritariate mano mintims apie skaidrumą. Galiu tik padrąsinti jus išlaikyti savo nuostatas dėl kelionių išlaidų ir kitų paprastų klausimų, dėl kurių dauguma Parlamento narių sukuria jums problemų. N. Diamandouros, manau, kad einate teisingu keliu.

  Pirmininkė. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks šiandien 11 val.

(Posėdis sustabdytas 11.05 val. ir atnaujintas 11.10 val.)

PIRMININKAVO: Hans-Gert PÖTTERING
Pirmininkas

5. Pirmininko pranešimai

  Pirmininkas. − Ponios ir ponai, prieš 20 metų, 1988 m., Europos Parlamentas įsteigė A. Sacharovo premiją už minties laisvę, kuri nuo tada teikiama kiekvienais metais.

Per pastaruosius dvidešimt metų pagerbėme įžymias organizacijas ir asmenis, kurie skyrė savo gyvenimus žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms ginti ir kovojo su netolerancija, fanatizmu ir priespauda savo šalyse ir visame pasaulyje. Pirmoji premija buvo skirta Nelsonui Mandelai, su kuriuo susitiksiu kitą savaitę Johanesburge, sakyti kalbą mane pakvietė Afrikos Sąjungos Parlamentas.

Šiais metais Pirmininkų sueiga nusprendė A. Sacharovo premiją skirti Hu Jia – „nutildytų Kinijos ir Tibeto balsų vardu“ – kaip teigiama Užsienio reikalų komiteto pasiūlyme .

(Plojimai)

Hu Jia gimė 1973 m. liepos 25 d. Pekine. Jis yra vienas karščiausių žmogaus teisių gynėjų Kinijos Liaudies Respublikoje. Šis pasišventęs aktyvistas nuolat kaltinamas dėl jo atsidavimo aplinkos apsaugai, dėl jo kovos su ŽIV ir AIDS, dėl jo pastangų užtikrinti pagarbą žmogaus teisėms.

2007 m. gruodžio 27 d. Hu Jia buvo paskirtas namų areštas – jis apkaltintas ardomąja veikla. 2008 m. balandžio 3 d. jam buvo skirta trejų su puse metų kalėjimo bausmė.

Vienutėje Hu Jia šiuo metu kovoja su sunkia liga. Jis serga kepenų ciroze, tačiau, mūsų žiniomis, nuolatinė medicininė pagalba jam neteikiama.

Neteisėtas Hu Jia suėmimas ir areštas sukėlė pasipiktinimą visame pasaulyje. Skirdamas A. Sacharovo premiją Hu Jia, Europos Parlamentas ryžtingai rodo, kad jis remia kasdienę visų Kinijos žmogaus teisių gynėjų kovą už laisvę.

(Plojimai)

Ponios ir ponai, turiu padaryti kitą trumpą pranešimą. Rytoj, spalio 24 d., švęsime 63-jį Jungtinių Tautų jubiliejų. Šia proga norėčiau pabrėžti Europos Sąjungos, Europos Parlamento ir įvairių Jungtinių Tautų programų ir institucijų bendradarbiavimo mastą, įsipareigojimus ir sėkmę.

Neseniai publikacijoje „Gyvenimų gerinimas“, kurios kopiją visi gavote, buvo pateikta šio ilgalaikio bendradarbiavimo santrauka. Per pastarąsias savaites visame pasaulyje prasidėjo sunkus laikotarpis, ypač susijęs su finansų krize ir jos drastišku poveikiu pasaulio ekonomikai.

Šiuo požiūriu labai svarbios Europos Sąjungos pagrindinės vertybės – daugiašalis bendradarbiavimas ir solidarumas. Tai taip pat pasakytina apie mūsų įsipareigojimus ir atsakomybę dėl besivystančių šalių. Šiuo požiūriu svarbi ir lapkričio mėn. vyksianti tarptautinė konferencija dėl plėtros finansavimo. Nepaisydami to, kad susidūrėme su didelėmis problemomis, privalome nepamiršti besivystančių šalių interesų.

6. Balsuoti skirtas laikas

  Pirmininkas. − Kitas punktas yra balsuoti skirtas laikas.

(Dėl balsavimo rezultatų ir kitų detalių žr. protokolą)

6.1. Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projektas. 2009 finansiniai metai (balsavimas)

– Prieš balsavimą

  Jutta Haug , pranešėja. – (DE) Gerb. pirmininke, paaiškinimų procedūra tokia pati kaip ir kiekvienais metais. Prieš balsavimą norėčiau pranešti Parlamentui apie kelis techninius patikslinimus. Žinau, kad kolegoms Parlamento nariams tai nėra labai įdomu, tačiau reikia įrašyti į protokolą.

Pirma – kaip nurodyta balsavimo sąraše, balsavimas dėl 783 pakeitimo dėl biudžeto eilutės 22 02 04 02 susijęs tik su mokėjimo asignavimais.

Antra – paaiškinimai dėl pasaulinio energetikos įvertinimo priklauso ne 08 03 01 eilutei, į kurią jie buvo įtraukti per klaidą, o 08 05 01 eilutei. Todėl bus balsuojama dėl 936 pakeitimo dėl 08 03 01 eilutės be pastabų dėl pasaulinio energetikos įvertinimo. Šios pastabos bus įtrauktos į 938 pakeitimą dėl 08 05 01 eilutės.

Matau, kaip tuo džiaugiatės.

Trečia – preliminaraus biudžeto projekto nuostata dėl decentralizuotoms agentūroms skirtų išteklių pagal 1 ir 2 antraštines dalis nustatymo taip pat reiškia jų personalo planų nustatymą. Ši nuostata taikoma Europos vaistų agentūrai, Europos cheminių medžiagų agentūrai, Europos aviacijos saugos agentūrai, Europos jūrų saugumo agentūrai, Europos geležinkelio agentūrai, Europos aplinkos agentūrai, Europos profesinio mokymo plėtros centrui, Europos maisto saugos agentūrai, Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūrai ir Bendrijos augalų veislių tarnybai, kurių personalo planai nepateikti pakeitimuose.

Ketvirta – atsižvelgiant į Teisės tarnybos pastabas, reikia šiek tiek pataisyti paaiškinimus dėl kai kurių biudžeto eilučių. Toliau pateiktuose pakeitimuose reikia pataisyti sakinį, kuris prasideda žodžiais „Komisija gali...“ ir baigiasi žodžiais „... ir perduoti Komisijos vidaus auditoriui“: 994 pakeitime dėl 19 04 01 biudžeto eilutės, 1011 pakeitime dėl 21 02 01 biudžeto eilutės, 1015 pakeitime dėl 21 03 01 biudžeto eilutės, 1016 pakeitime dėl 21 04 01 biudžeto eilutės, 1026 pakeitime dėl 23 02 01 biudžeto eilutės) ir 785 pakeitime dėl 23 02 02 biudžeto eilutės.

Penkta – 19 06 06 biudžeto eilutė „Konsulinis bendradarbiavimas“ neįtraukta į pakeitimus, nors ji buvo priimta kaip taisomojo rašto 1/2009 dalis. Todėl ši eilutė bus įtraukta naudojant įrašą „p. m.“.

Jei niekas iš kolegų Parlamento narių šiems patikslinimams neprieštarauja, Posėdžių tarnyba įrašys jas tokias, kaip nusprendėme.

  Pirmininkas. – Gerb. J. Haug, kadangi labai jumis pasitikime, galime dėl šių patikslinimų balsuoti.

(Parlamentas patvirtino pranešėjo pasiūlymą)

– Prieš balsavimą dėl 111 pakeitimo

  Catherine Guy-Quint (PSE). – (FR) Gerb. pirmininke, nemanau, kad mes balsavome dėl 106 pakeitimo antrosios dalies. Ar negalėtumėte patikrinti?

  Pirmininkas. - Taip, mes balsavome, gerb. C. Guy-Quint. P. Dunstan man ką tik pasakė, kad pirmoji dalis negalioja ir kad dėl antrosios dalies jau balsavome.

– Prieš balsavimą dėl 8 pakeitimų paketo

  Janusz Lewandowski, pranešėjas. − Gerb. pirmininke, šį kartą techninių patikslinimų nėra, todėl galime balsuoti.

(Plojimai)

  Pirmininkas. − Tokiu atveju galime tik pasveikinti pranešėją.

6.2. 2009 m. bendrojo biudžeto projektas. III skirsnis (A6-0082/2008, Jutta Haug) (balsavimas)

6.3. 2009 m. bendrojo biudžeto projektas (I, II, IV, V, VI, VII, VIII ir IX skirsniai)(A6-0397/2008, Janusz Lewandowski) (balsavimas)

7. Oficialus pasveikinimas

  Pirmininkas. − Ponios ir ponai, man labai malonu pasveikinti Moldovos Respublikos parlamento delegaciją, kuri atvyko į Strasbūrą dalyvauti ES ir Moldovos parlamentinio bendradarbiavimo komiteto 11-me susitikime, vykstančio vakar ir šiandien.

Ponios ir ponai, tai, kad jūs, kartu su mumis, esate Europos Parlamente, rodo, kad parlamentinis dialogas yra geriausia mūsų santykių stiprinimo ir problemų, susijusių su Europos Sąjungos rytų kaimynais, sprendimų radimo priemonė.

Linkime jums sėkmės kitų metų rinkimuose ir dabartinėje ir būsimoje veikloje. Labai nuoširdžiai jus visus sveikinu.

(Plojimai)

8. Balsuoti skirtas laikas (tęsinys)

  Pirmininkas. − Balsuoti skirtas laikas tęsiasi.

8.1. Oro uostų mokesčiai (A6-0375/2008, Ulrich Stockmann) (balsavimas)

8.2. Europos Bendrijų ir Bosnijos ir Hercegovinos stabilizacijos ir asociacijos susitarimas (A6-0378/2008, Doris Pack) (balsavimas)

8.3. Piratavimas jūroje (B6-0537/2008) (balsavimas)

– Dėl 4 pastraipos antrosios dalies

  Rosa Miguélez Ramos (PSE) . – (ES) Gerb. pirmininke, kalbėsiu apie 4 pastraipos pirmąją dalį, dėl kurios balsuojama atskiru balsavimu. Norėčiau, kad dėl iš pradžių pateiktos pastraipos pirmosios dalies būtų balsuojama dar kartą.

  Pirmininkas. − Matau, kad rūmai sutinka. Balsuosime dar kartą.

8.4. Apskaitos standartų lygiavertiškumas (B6-0544/2008) (balsavimas)

8.5. Susisiekimo oru saugumo užtikrinimo priemonių ir kūno skaitytuvų poveikis žmogaus teisėms, privatumui, asmens orumui ir duomenų apsaugai (B6-0562/2008) (balsavimas)

– Prieš balsavimą

  Manfred Weber, PPE-DE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. pirmininke, PPE-DE frakcijos vardu norėčiau pateikti pasiūlymą. Parlamentas gana aiškiai sutaria dėl dviejų aspektų. Pirma – mes norime dalyvauti šių naujų techninių variantų patvirtinimo procedūroje. Sprendimas dėl jų be Europos Parlamento negali būti priimtas. Norėčiau padėkoti Komisijos nariui A. Tajani, kuris užtikrino, kad tai įvyktų.

Antra – visiems mums aišku, kad šios naujos techninės priemonės bus vertinamos ypač jautriai. Dėl jų turime nemažai nuogąstavimų. Galimo taikymo kriterijai turi būti atidžiai kontroliuojami. Tam pritaria visi šių rūmų nariai. PPE-DE frakcijos vardu norėčiau pasiūlyti suteikti sau dar keturias savaites ir atidėti balsavimą iki lapkričio mėn., nes Komisijos narys A. Tajani pranešė, kad šiuo klausimu lapkričio mėn. vyks svarbūs svarstymai. PPE-DE frakcija mano, kad prieš priimdami sprendimą turime sužinoti visus faktus. Tikiuosi, kad dauguma šiam pasiūlymui pritars. Todėl siūlome balsavimą atidėti iki lapkričio mėn.

  Martin Schulz, PSE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau paprieštarauti šiam pasiūlymui dėl šių priežasčių. Tiesa, kad svarstymai, apie kuriuos kalbėjo A. Tajani, suteiks mums galimybę daugiau sužinoti ir nustatyti savo poziciją. Tačiau šiuo sprendimu Tarybai, kuri jau priėmė rezoliuciją per Teisingumo ir vidaus reikalų ministrų tarybos posėdį, norime pasakyti, kad, visos mūsų frakcijos požiūriu, saugumo ir saugos priemonės yra būtinos. Tačiau skaitytuvai ar rodymo įranga, kurie rodo žmones visiškai nuogus, yra visiškai nepriimtini. Tai žmogaus orumo pažeidimas, kuriuo saugumas nė kiek nepadidinamas.

(Plojimai kairėje pusėje ir viduryje)

Tai puikus čia vykstančios saugumo manijos pavyzdys. Savo sprendimu norime pasiųsti aiškų signalą, kad prieštaraujame tokio pobūdžio priemonėms, kurios taip pat labai prieštaringos medicinos požiūriu. Todėl raginame jus atmesti M. Weberio pasiūlymą.

(Plojimai)

  Pirmininkas. − Labai jums dėkoju. ALDE frakcija paprašė dėl šio pasiūlymo balsuoti vardiniu būdu.

(Parlamentas atmetė pasiūlymą atidėti balsavimą)

8.6. Europos Bendrijų ir Bosnijos ir Hercegovinos stabilizacijos ir asociacijos susitarimas (B6-0541/2008) (balsavimas)

– Dėl 22 dalies

  Doris Pack, nuomonės referentė. – (DE) Gerb. pirmininke, noriu pateikti 22 pastraipos žodinį pakeitimą, dėl kurio sutariau su kitais kolegomis Parlamento nariais. Turime pataisyti tekstą, nes jis ne visai teisingas. Po žodžių „be žinios dingusių asmenų paieškos instituto atliktu darbu“ ir kabliataškio likusi sakinio dalis pakeičiama. Lietuvių kalba ji išdėstoma taip:

pranešėja. – „primygtinai ragina atitinkamas agentūras teritorinių vienetų lygmeniu remti valstybės lygmens įstaigų darbą, perduodant joms visą svarbią surinktą informaciją;“.

  Pirmininkas. - (DE) Tai 22 pastraipa. Nematau prieštaraujančių, todėl dėl jo balsuosime.

(Žodinis pakeitimas buvo priimtas)

8.7. Holodomoro, Ukrainoje dirbtinai sukelto badmečio (1932–1933 m.), minėjimas (RC-B6-0571/2008) (balsavimas)

8.8. Metinis pranešimas apie Europos ombudsmeno 2007 m. veiklą (A6-0358/2008, Dushana Zdravkova) (balsavimas)

– Prieš balsavimą dėl 5 pakeitimo

  Dushana Zdravkova, pranešėja. − Gerb. pirmininke, kaip buvo aptarta, mano 23 dalies žodinis pakeitimas yra toks: „Siūlo ombudsmenui imtis priemonių siekiant sumažinti skundų, dėl kurių neįmanoma imtis jokių veiksmų, skaičių;“. Pakeista šios dalies pabaiga.

(Žodinis pakeitimas buvo priimtas)

– Prieš balsavimą dėl 7 pakeitimo

  Dushana Zdravkova, pranešėja. − Gerb. pirmininke, iš pirmosios pakeitimo dalies siekiama tik išbraukti žodžius „pirmojo Europos ombudsmeno“.

  Pirmininkas. - (Žodinis pakeitimas buvo priimtas)

Balsuoti skirtas laikas baigėsi.

9. Tarpparlamentinių delegacijų sudėtis: žr. protokolą

10. Paaiškinimai dėl balsavimo

PIRMININKAVO: Rodi KRATSA-TSAGAROPOULOU
Pirmininko pavaduotoja

Paaiškinimai dėl balsavimo

Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projektas. 2009 finansiniai metai

  Hannu Takkula (ALDE). - (FI) Gerb. pirmininke, pirmiausia norėčiau pasakyti, kad džiaugiuosi, kad biudžeto paketui buvo pritarta. Žinoma, kaip Kultūros ir švietimo komiteto pirmininko pavaduotojas aš domėjausi su šia sritimi susijusiais reikalais ir esu ypač patenkintas, kad buvo pritarta svarbiam projektui – Europos jaunimo olimpiniam festivaliui, kuris vyks Tamperėje.

Svarbu užtikrinti, kad biudžeto lėšos būtų naudojamos remti projektams, kurie yra artimi visuomenei. Tada žmonės gali pamatyti ir patirti, kad Sąjunga veikia jų regione. Biudžetas yra stiprus, tačiau manau, kad dėl vienos antraštinės dalies, kurioje kalbama apie Europos Sąjungą kaip pasaulinę partnerę – t. y. 134 pakeitimo – balsavau klaidingai, nes vadovavausi frakcijos sąrašu. Su šiuo pakeitimu nesutinku visais požiūriais. Tai reikėtų pabrėžti. Tačiau kitais šio biudžeto projekto aspektais esu patenkintas ir džiaugiuosi, kad jam pritarta.

  Avril Doyle (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, balsuodama dėl 2009 m. bendrojo biudžeto projekto 134 pakeitimo susilaikiau, nes šio pakeitimo pateikėjai nesąžiningai ir ciniškai piktnaudžiauja daugelio mūsų piliečių tikrais nuogąstavimais ir baimėmis, teigdami, kad šiuo metu – kaip ir anksčiau – ES plėtrai skirtos lėšos skiriamos vyriausybėms ir organizacijoms, kurios vykdo programas, susijusias su: „priverstiniais abortais, priverstiniu sterilizavimu ir kūdikių žudymu“. Visa tai griežtai smerkiame. To net nereikia sakyti. Panašiai jie pateisina ir šio emocingo pakeitimo tekstą. Šiuo tekstu naudojamasi viena akimi žiūrint į kitų metų birželio mėn. vyksiančius Europos Parlamento rinkimus. Šis pakeitimas apibūdinamas taip: „siekis, kad 2009 m. ES biudžete tokiems projektams ES lėšos nebūtų skiriamos“. Kadangi ES lėšos taip niekada nebuvo naudojamos, ir visada buvo naudojamos laikantis Kairo tarptautinės konferencijos gyventojų ir plėtros klausimais išvadų, ir šių metų biudžete nėra nė vieno tokio pasiūlymo, visi nešališki ir sąžiningai mąstantys komentuotojai turėtų pripažinti, kad šio pakeitimo pateikėjai daro politinę žalą.

− Pranešimas: Jutta Haug (A6-0398/2008)

  Marusya Ivanova Lyubcheva (PSE). – (BG) Aš pritariau 2009 m. biudžetui ir pasiūlymui jį padidinti, palyginti su tuo, ką siūlė Komisija. Nors jo nepakanka visų valstybių narių dideliems poreikiams tenkinti ar visoms prioritetinėms politinėms programoms įgyvendinti, manau, kad juo laikomasi pagrindinio ES principo – solidarumo.

Finansinė priemonė, pagal kurią lėšos skiriamos mažiau išsivysčiusioms šalims ir regionams, yra svarbus veiksnys siekiant suderintos plėtros. Šiuo požiūriu svarbus Sanglaudos fondas, nes jis skirtas toms valstybėms narėms, kurioms reikia įveikti atsilikimą ekonominės ir socialinės plėtros srityje. Jis ypač svarbus naujosioms valstybėms narėms, kurioms iš tikrųjų reikia bendrijos finansinių išteklių. Nemanau, kad šių išteklių skyrimo sąlygos turėtų būti griežtesnės nei patvirtintos Europos Sąjungos taisyklės ir procedūros.

Jie labai svarbūs padedant Bulgarijai įveikti atsilikimą plėtros srityje ir pasiekti vidutinį Europos Sąjungos gyvenimo lygį. Balsavimas prieš pasiūlymą Sanglaudos fondo išteklius pervesti į rezervą yra geras sprendimas. Pasiūlymas buvo susietas su neaiškiais kriterijais, ypač kalbant apie atlyginimą už neišmokėtas lėšas. Mano požiūriu, Europos Komisija ir Parlamentas turi pakankamas kontrolės priemones, kad užtikrintų veiksmingą lėšų leidimą.

  Frank Vanhecke (NI). - (NL) Gerb. pirmininke, balsavau prieš 2009 m. biudžeto projektą, ypač prieš Komisijos biudžetą dėl tos pačios priežasties, dėl kurios norėčiau padaryti politinį pareiškimą, kuriuo prieštarauju Komisijos veiksmams.

Iš esmės manau, kad Komisija pagal apibrėžimą yra institucija, veikianti pagal nedemokratinius principus, kadangi ją sudaro visiškai politiniu būdu skiriami aukšti pareigūnai, kurie, nepaisant to, elgiasi kaip kokie nors Europos mandarinai, sunkiai pakenčią priežiūrą ir kuriuos dėl to sunku nubausti.

2009 m. biudžetą vertindamas politiniu požiūriu pirmiausia prieštarauju Komisijos nuolatinėms pastangoms teisėtais ir neteisėtais būdais toliau siekti islamiškos ir neeuropietiškos Turkijos prakeiktos narystės Europos Sąjungoje. Šiai politikai pritarti neketinu.

Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projektas. 2009 finansiniai metai

  Colm Burke (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, mes balsavome už K. Sinnot pateiktą 134 pakeitimą, kuriuo siekiama, kad Bendrijos parama nebūtų teikiama vyriausybėms ar organizacijoms, remiančioms programas, kuriomis pažeidžiamos žmogaus teisės, pvz., susijusias su priverstiniais abortais, priverstiniu sterilizavimu ir kūdikių žudymu, ar jose dalyvauja.

Tačiau mes abejojame K. Sinnott teiginiais, kuriais ji grindžia šį pasiūlymą dėl pakeitimo. Praėjusios savaitės pranešime spaudai ji kalbėjo apie Kiniją ir Vietnamą, kuriuose, jos teigimu, ES lėšos, skiriamos per Jungtinių Tautų gyventojų fondą (angl. UNFPA), šiuo metu naudojamos priverstiniams abortams, priverstiniam sterilizavimui ir kūdikių žudymui. Šį rytą kalbėjau su UNFPA skyriaus Briuselyje direktoriumi, kuris sakė, kad UNFPA, Jungtinių Tautų gyventojų programa, neremia prievartos ar abortų. Ji veikia pagal 1994 m. tarptautinės konferencijos gyventojų ir plėtros klausimais suteiktus įgaliojimus, kuriuose aiškiai nurodyta, kad pagal reprodukcinės sveikatos priežiūros programas turėtų būti teikiama kuo daugiau paslaugų ir netaikoma jokia prievartos forma. Be to, pasaulio bendruomenė nusprendė, kad abortų negalima propaguoti kaip šeimos planavimo metodo. Kinijos piliečiams UNFPA veikla ir jos į šią šalį atneštos iniciatyvos buvo naudingos. Kinijos ir kitų valstybių regionuose, kuriuose dirba UNFPA, moterys turi daugiau su reprodukcine sveikata susijusių sprendimų pasirinkimų, joms teikiama daugiau informacijos apie reprodukcinės sveikatos priežiūrą, taip pat jos turi daugiau laisvės ją gauti.

  Mairead McGuinness (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, šis balsavimas ir biudžetas buvo sudėtingi. Gailiuosi, kad nepriimtas 133 pakeitimas, nes jį priėmus daugiau dėmesio būtų skiriama specialiose įstaigose prižiūrimų vaikų su negalia poreikiams. Mes siekėme, kad vaikai nebūtų prižiūrimi šiose įstaigose. Tačiau šis klausimas neišnyko, ir mes toliau kovosime už jų teises. Tikiuosi, kad Komisijos pirmininkas atsakys į mano laišką šiuo klausimu.

− Pranešimas: Janusz Lewandowski (A6-0397/2008)

  Astrid Lulling (PPE-DE). – (FR) Gerb. pirmininke, aš balsavau prieš rezoliuciją dėl Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projekto dėl to, kad Žaliųjų frakcija/Europos laisvasis aljansas vėl paskutinę minutę pateikė pakeitimą, kurio dauguma kolegų Parlamento narių net nematė ir kurio masto jie neįvertino. Šiuo pakeitimu siekiama taip interpretuoti žymųjį P. Coxo paketą dėl Europos Parlamento narių statuso ateityje, kad savanoriškas pensijų fondas taptų beprasmis.

Šis pakeitimas neatspindi to, kas aiškiai nustatyta P. Coxo pakete. Negali būti jokios kalbos apie beveik visų Parlamento narių naujųjų teisių atmetimą. Šis pakeitimas negali turėti nė mažiausio poveikio šios srities įgyvendinimo nuostatoms.

Siekiame, kad ši padėtis būtų ištaisyta, nes balsavimas vyko Parlamento narių neinformavus. Dabar jie visi ateina pas mane pasikalbėti, sugluminti tikrojo šio pakeitimo masto. Kaip pensijų fondo pirmininko pavaduotoja, sieksiu, kad ši padėtis būtų ištaisyta.

  Frank Vanhecke (NI). - (NL) Gerb. pirmininke, per galutinį balsavimą balsavau prieš 2009 m. įvairių Europos institucijų, įskaitant Parlamentą, bendrojo biudžeto projektą. Taip padariau pirmiausia todėl, kad nesu įsitikinęs, ar visos be išimties Europos institucijos taupiai ir atsakingai naudoja labai daug mokesčių mokėtojų pinigų. Nuoširdžiai kalbant, manau, kad yra atvirkščiai.

Mūsų rinkėjai Europos institucijas įsivaizduoja taip – tai turėtume gerai žinoti: tai šilta vietelė, kurioje valdininkai ir Europos Parlamento nariai sudaro panašią į sovietų nomenklatūrą, kuri sprendimus priima visuomenei nežinant, o tie sprendimai neabejotinai prieštarauja piliečių interesams.

Taip mus įsivaizduoja. Aišku, tai netaikytina visiems ir viskam, tačiau šis įvaizdis, kalbant apie didelį skaičių Europos institucijų, iš dalies teisingas.

Mano nuomone, kad mūsų Europos įvaizdis būtų teigiamesnis, artimiausiu metu turime susitvarkyti savo pačių namuose.

− Rekomendacija: Ulrich Stockmann (A6-0375/2008)

  Oldřich Vlasák (PPE-DE). – (CS) Leiskite paaiškinti, kodėl balsavau už U. Stockmanno pranešimą dėl kelionių oru mokesčių. Pirma – teigiamai vertinu įpareigojimą oro linijų bilietuose ir pasiūlymuose keleiviams nurodyti bendrą kainą, įskaitant oro uosto mokesčius, kadangi dėl to padidės keleivių sprendimų skaidrumas ir tai paskatins ekonominę konkurenciją. Tačiau labiausiai teigiamai vertinu tai, kad nustatoma riba, kuri suvienodina pagrindinius šalių oro uostus ir didesnius oro uostus, dėl jos mažesni oro uostai galės pasiūlyti mažesnes kainas ir taip konkuruoti rinkoje, kurioje šiuo metu labai trūksta skaidrumo. Dėl to regionų oro uostams atsiranda galimybė vystyti visuomenei teikiamas oro kelionių paslaugas ir plėsti jų spektrą.

− Pasiūlymas dėl rezoliucijos: (B6-0537/2008)

  Bruno Gollnisch (NI). – (FR) Gerb. pirmininke, norėčiau pasakyti, kad, atsižvelgiant į didėjančią piratavimo jūroje prie Afrikos Kyšulio grėsmę, pasiūlymo dėl rezoliucijos dėl piratavimo projektu prisidedama prie valstybių narių ketinimų vykdyti koordinuotą karinę jūrų kampaniją. Deja, didžioji dalis pakeitimų yra neįtikėtinos viltys arba juose kalbama apie akivaizdžius dalykus, pvz., anarchijos įsigalėjimą Somalyje ir įvykius, dėl kurių būtina padaryti visapusiškas išvadas.

Tikrai nebus galima veiksmingai kovoti su piratavimu, jei nebus sunaikintos piratų bazės. Taip pat gaila, kad šiame tekste nenurodoma pagrindinė piratavimo atgimimo priežastis – Europos civilizuojančios įtakos šioje pasaulio dalyje sumažėjimas.

Taip pat manau, kad gana keista ir nepagrįsta reikalauti, kad valstybių narių karinio jūrų laivyno pajėgos kovos su piratavimu veiksmus atskirtų nuo veiksmų, vykdomų pagal operaciją „Tvari taika“, lyg O. Bin Ladenas išskaptuotoje kanojoje iš Afganistano rengtųsi kokiu nors būdu pabėgti į Pakistaną, o iš ten – į Naująją Zelandiją. Suprantu, kad yra noras nustatyti šį skirtumą, tačiau tame regione esantys laivai savaime turės vykdyti abi misijas.

− Pasiūlymas dėl rezoliucijos: (B6-0544/2008)

  Peter Skinner (PSE). - Gerb. pirmininke, apskaitos standartai yra pagrindinis finansinių paslaugų kalbos elementas. Investuotojams veiksmai siekiant valstybių narių apskaitos standartus priartinti prie Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų (TFAS) yra didelis žingsnis į priekį. Jie reiškia, kad įmonės galės skelbti vienos formos ataskaitas, kurias turėtų pripažinti pagrindinės pasaulio ekonomikos. Kanada, Kinija, Japonija, JAV, o šiuo metu ir Indija, ketina artinti jų standartus prie TFAS.

Nors tai ir pranešėjo nuostatas dėl skaidrumo vertinu teigiamai, pripažįstu, kad dar daug reikia padaryti, kad būtų pasiektas tikras suartėjimas. Todėl mes su kolege pranešėja Margarita Starkevičiūte patvirtinome pakeitimus, kuriais siekiama stebėti šio suartėjimo proceso pažangą. Tikiuosi, kad Komisija, diskutuodama su įvairiomis valstybių narių institucijomis, gali išlaikyti šią pažangą. Kalbant apie JAV norėčiau, kad naująja administracija būtų galima pasitikėti ir būtų galima siekti reikalingos pažangos. Komisija šiuo požiūriu turėtų daryti nuolatinį spaudimą.

Kalbant apie pačius standartus labai svarbu laikytis pagrindinių principų, kuriuos nustatė Tarptautinių apskaitos standartų valdyba. Šių taisyklių vientisumą bus bandoma pažeisti dėl šalių interesų. Tam reikia griežtai priešintis, ir esant tokiam spaudimui būtina remti teisingos vertės apskaitą.

− Pasiūlymas dėl rezoliucijos: (B6-0562/2008)

  Philip Claeys (NI). - (NL) Gerb. pirmininke, balsuodama dėl rezoliucijos dėl orlaivių saugumo ir kūno skaitytuvų susilaikiau. Taip padariau ne dėl to, kad prieštarauju joje išreikštoms abejonėms dėl keleivių teisės į privatumą – visiškai priešingai. Taip pat manau, kad kūno skaitytuvai negali būti naudojami neatlikus galimo šios technologijos poveikio jos naudotojams mokslinio ir medicininio įvertinimo.

Apgailestauju tik dėl to, kad buvo atmestas pasiūlymas atidėti balsavimą ir pakviesti Komisijos narį A. Tajani pristatyti tyrimą, kuris leistų mums priimti pagrįstą sprendimą dėl kūno skaitytuvų.

Tai labai rimtas klausimas, susijęs su piliečių saugumu ir naujoviškos technologijos naudojimu. Todėl labai apgailestauju, kad Parlamente šis klausimas taip menkai vertinamas.

− Pasiūlymas dėl rezoliucijos: (RC-B6-0571/2008)

  Zita Pleštinská, PPE-DE frakcijos vardu. – (SK) Gerb. pirmininke, būdama viena iš pasiūlymo dėl Europos Parlamento rezoliucijos dėl Holodomoro, Ukrainoje 1932–1933 m. dirbtinai sukelto badmečio, minėjimo autorių ir PPE-DE frakcijos narė, norėčiau padėkoti kolegoms Parlamento nariams, kurie balsavo už pasiūlymą dėl rezoliucijos.

Vadovaujant PPE-DE frakcijai, buvo pasiektas kompromisas, pagal kurį buvo išbrauktas žodis „genocidas“ – kaip prašė Socialistų frakcija Europos Parlamente. Tačiau po vakar jūsų akivaizdoje vykusių labai emocingų diskusijų, kuriose svarbius žodžius pasakė Komisijos narys A. Tajani, niekas neabejojo, kaip pavadinti šiuos baisius veiksmus, kuriais buvo sunaikinti dešimt milijonų žmonų. Dabar istorikai, remdamiesi tuo, kad Holodomorą pergyvenę žmonės dar gyvi, turėtų nutraukti tylą ir šių įvykių slėpimą. Mūsų bibliotekose turi būti knygų, kuriose pateikiama tikra bado Ukrainoje istorija.

Balsuodami už pasiūlymą dėl rezoliucijos, kuria 1932–1933 m. badmetis Ukrainoje įvardijamas kaip baisus nusikaltimas prieš Ukrainos žmones ir žmoniją, šiandien į Europos istorijos metraščius įklijavome puslapį, kurį išplėšė Stalinas.

  Tunne Kelam (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, aš balsavau už rezoliuciją dėl Holodomoro, didžiojo Ukrainos bado. Rezoliucijoje šis badas teisingai vadinamas baisiu nusikaltimu prieš Ukrainos žmones ir, aišku, nusikaltimu žmogiškumui. Tačiau dėl tam tikrų frakcijų pozicijos į rezoliuciją neįtraukta sąvoka „genocidas“, kurią naudoti šiuo atveju būtų sąžininga ir tinkama.

Ukrainos parlamentas ir 26 valstybės šį nusikaltimą, dėl kurio mirė mažiausiai keturi milijonai žmonių, pavadino genocidu. Be to, šios rezoliucijos B konstatuojamojoje dalyje cituojama 1948 m. JT konvencija dėl genocido nusikaltimų, kuri aiškiai taikytina ir Ukrainos atvejui. Todėl labai tikiuosi, kad Europos Parlamentas netrukus priims tokia pačią poziciją kaip ir šios valstybės.

  Bruno Gollnisch (NI). – (FR) Gerb. pirmininke minime Holodomorą, metodišką Ukrainos valstybių bendruomenės naikinimą badu, ir mūsų Parlamentas, kaip prieš kelias akimirkas ir kolega Parlamento narys, pripažino, kad tai buvo genocidas.

Norėčiau tik pabrėžti faktą, kad šio genocido vykdytojai Niurnberge sėdėjo kartu su teisėjais iš civilizuotų šalių. Tai verčia diskutuoti dėl Niurnbergo teismo sudėties, proceso ir išvadų. Tačiau intelektualai, kurie Europoje apie tai diskutuoja, yra areštuojami, sulaikomi, persekiojami, žlugdomi, teisiami ir kalinami. Dar blogiau – jų advokatai, kurie teikia tokias pačias išvadas, irgi yra tokiais pat būdais persekiojami.

Pvz., H. Pötteringo šalyje jie persekiojami ir areštuojami vykdant tokias procedūras, kurios panašios į Stalino laikų teismus. Mes suteikėme Sacharovo premiją už minties laisvę Kinijos disidentui, šią premiją galėjome skirti ir kai kuriems europiečiams, pvz., drąsiai Vokietijos teisininkei Sylviai Stolz.

− Pranešimas: Doris Pack (A6-0378/2008)

  Bernd Posselt (PPE-DE). – (DE) Gerb. pirmininke, Doris Pack, kaip visada, pateikė puikų tekstą, nes ji yra ne tik Pietų Europos, bet ir švietimo ekspertė.

Teigiamai vertinu tai, kad, kalbant apie stabilizavimo susitarimą, buvo ypač pabrėžiamas švietimas. Tačiau savo požiūrį turėtume išplėsti – pirmiausia daugiau dėmesio skirdami vizų liberalizavimo proceso greitinimui ir Bosnijos ir Hercegovinos jaunimo galimybėms daugiau sužinoti apie Europą – joje studijuoti ir keliauti.

Kitas svarbus veiksnys yra Europos daugiakonfesinio universiteto Sarajeve steigimas, kurį remia visos trys šalies religinės bendruomenės ir kuris bus Europos tolerancijos ir tarpusavio supratimo centras, pagrįstas ne abejingumu, o kiekvienos religijos išpažinimu. Šis Europos universitetas, kurį labai remsime, reikš ne tik didelę pažangą Bosnijos ir Hercegovinos žmonėms, bet ir bus ženklas visam Europos žemynui.

- Pranešimas: Dushana Zdravkova (A6-0358/2008)

  Frank Vanhecke (NI). - (NL) Gerb. pirmininke, mums pateiktas Peticijų komiteto pranešimas dėl 2007 m. Europos ombudsmeno pranešimo iš esmės yra labai pozityvus, ir aš iš nedvejodamas pritariu jo nuostatoms. Todėl balsavau už šį pranešimą.

Nepaisydamas to, šiame paaiškinime dėl balsavimo norėčiau dar kartą pabrėžti, kad yra stebėtina, kad Parlamentas dėkoja Europos ombudsmenui už jo veiksmus užtikrinant tinkamą ir visišką taisyklių ir įstatymų taikymą, nors teisės aktų ir taisyklių pažeidimai šiame Parlamente vykdomi tiesiog mūsų akyse, Parlamentui nesikišant ir nesiekiant bendradarbiauti ir kasdieniais, ir labai svarbiais klausimais.

Pvz., tai, kad Komisija ir Parlamentas vis dar remiasi Lisabonos sutartimi, kuri po referendumo Airijoje žlugo ir politiniu, ir teisiniu požiūriu, yra pasityčiojimas iš visų teisės principų. Manau, kad pats laikas pradėti tvarkytis savo namuose.

Rašytiniai paaiškinimai dėl balsavimo

− Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projektas. 2009 finansiniai metai − Pranešimas: Jutta Haug (A6-0398/2008)

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. – (SV) Organizacija „Birželio sąrašas“ mano, kad ES biudžetas turi būti apribotas iki 1 proc. vidutinių valstybių narių BNP. Todėl nusprendėme balsuoti prieš Europos Parlamento pasiūlytą padidinimą, tačiau „Birželio sąrašas“ teigiamai vertina kelis Biudžeto komiteto ar pavienių narių pakeitimus, kuriuose siūloma taupyti.

Yra daug netinkamų biudžeto išlaidų kategorijų. „Birželio sąrašas“ ypač apgailestauja dėl didelių subsidijų ES žemės ūkio politikai, Sanglaudos fondui, žuvininkystei ir išlaidų kategorijoms, kuriomis remiamos įvairios informavimo kampanijos.

„Birželio sąrašas“ taip pat mano, kad ką nors reikia daryti dėl nuolatinio Europos Parlamento kursavimo tarp Strasbūro ir Briuselio ir kad turėtų būti išformuoti Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas ir Europos regionų komitetas.

  Jean-Claude Martinez (NI), raštu. – (FR) Tai, kad dvidešimt septynių regiono valstybių Sąjungos biudžetas yra tik 130 mlrd.– tai tolygu Ispanijos biudžetui – šiaip yra gana keista.

Tačiau taip yra, ir Europoje nėra greitųjų geležinkelių linijų tarp Suomijos ir Ispanijos, tarp Prancūzijos ir Lenkijos, taip pat trūksta universitetų įrangos ir darbuotojų, mokslinių tyrimų centrų ir pensinio amžiaus žmonių užimtumo centrų, žemyną griauna senėjimo cunamis, pasaulinė bankų likvidumo krizė, kelių ekonomikų šokas nekilnojamojo turto srityje ir verslininkų ir darbuotojų pasitikėjimo sumažėjimas. Šiomis sąlygomis reikalingas biudžetas, visai nepanašus į įprastą Europos biudžetą.

Todėl reikalaujame išskirtinės biudžeto programos, skirtos dideliam infrastruktūros planui, kurį reikėtų tvirtinti per visuotinį „Europos finansinį referendumą“. Kalbu apie 1700 mlrd. eurų dydžio Europos paskolą, kurią turėtų suteikti bankai.

  Jan Andersson, Göran Färm, Inger Segelström ir Åsa Westlund (PSE), raštu. − (SV) Mes, Švedijos socialdemokratai, apgailestaujame, kad ES tuo pat metu ir finansuoja tabako gamintojus, ir skiria daug pinigų ES visuomenės sveikatos kampanijoms ir prieš rūkymą nukreiptoms priemonėms.

Taip pat manome, kad skandalinga, kad ES biudžetas naudojamas bulių kovoms, kurias laikome nesuderinamomis su šiuolaikinėmis vertybėmis ir gyvūnų teisėmis, remti.

Taip pat apgailestaujame, kad ES biudžete skiriama lėšų eksporto subsidijoms ir pieno kvotoms.

Balsavome prieš visus šiuos pasiūlymus.

Taip pat norime paaiškinti, kodėl balsavome prieš pasiūlymą dėl bandomojo projekto, kuriuo remiami vaikai ir vaikų teisės. Taip darėme todėl, kad į šį pasiūlymą nebuvo įtrauktas frakcijų, dalyvaujančių bandomuosiuose projektuose, kompromisas. Kadangi nenorėjome kelti pavojaus šiam jautriam kompromisui, negalėjome pritarti pasiūlymui, kurio turiniui visiškai pritariame (133 pakeitimas).

Galiausiai norime pareikšti, kad esame labai nepatenkinti tuo, kad plenariniame posėdyje nebuvo priimti pakeitimai, kuriais siekiama stiprinti profesinių sąjungų tarpusavio bendradarbiavimą ir prekybos ir pramonės atstovų ir profesinių sąjungų konsultavimąsi.

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Balsavau prieš J. Haug pranešimą dėl 2009 m. Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projekto ir Europos Sąjungos preliminaraus bendrojo biudžeto projekto (PBP) taisomojo rašto 1/2009. Kaip ir daugelis kolegų Parlamento narių, apgailestauju, kad Taryba dar labiau sumažino ir taip skurdų biudžetą. Biudžeto projekte įsipareigojimų asignavimai sudaro iš viso 134 mlrd. eurų, t y. PBP sumažintas 469 mln., nors mokėjimai sudaro 115 mlrd., jos sumažėjo 1,8 mlrd.. Tokiu būdu mokėjimai sumažinami iki 0,89 proc. BNP – precedento neturinčio dydžio, kuris labai padidina atotrūkį tarp įsipareigojimų ir mokėjimų, o tai prieštarauja biudžeto disciplinai. Kalbant apie žemės ūkį pritariu trijų naujų fondų – pieno produktų sektoriaus restruktūrizavimo fondo, ekologinės pagalbos fondo, skirto ES išlaikyti avininkystę ir ožkininkystę ir ad hoc finansinėms priemonėms, skirtoms žvejybos uostui padėti prisitaikyti prie degalų kainų augimo padarinių – įkūrimui.

  Bastiaan Belder (IND/DEM), raštu. − (NL) Negaliu pritarti J. Haug pranešimui, nes Europos Parlamentas ragina išleisti daugiau. Tačiau pritariu naujiesiems klimato kaitos ir energetikos prioritetams. Daugeliu pakeitimų siekiama, kad biudžete šie prioritetai būtų labiau pastebimi. Tai vertinu teigiamai. Tačiau tai taip pat reiškia, kad mums reikia nurodyti sritis, kuriose mažinsime išlaidas. Parlamento pozicijoje apie tai neužsimenama.

Be to, norėčiau atvirai pareikšti, kad pritariu proporcingai paramai Artimųjų Rytų vyriausybėms. Palestinos savivaldos klausimui nuolat turime skirti dėmesį. Atsižvelgdami į tai, kad ministras pirmininkas S. Fayad nustato kryptį, kuri verta mūsų paramos, turėtume teikti pagalbą.

Galiausiai pagrįsta manyti, kad Europos Sąjunga dėl augančių maisto kainų turėtų teikti papildomą pagalbą maistu neturtingoms šalims. Pritariu pranešėjai, kad šiai pagalbai lėšos turėtų būti skiriamos ne iš Europos žemės ūkio biudžeto, bet iš išorės politikos biudžeto.

  Charlotte Cederschiöld, Christofer Fjellner, Gunnar Hökmark ir Anna Ibrisagic (PPE-DE), raštu. − (SV) Mes pritariame pagrindiniams 2009 m. ES biudžeto principams ir norime pabrėžti, kad jis turi suteikti žmonėms gerą vertę už pinigus. Biudžeto programos reikia laikytis, todėl teigiamai vertiname tai, kad biudžetas šią programą atitinka.

Norime, kad būtų labai sumažinta pagalba žemės ūkiui ir regionams ir sumažintas visas biudžetas. Norime, kad daugiau mūsų bendrų išteklių būtų skiriama moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai, augimui, infrastruktūrai ir saugumui.

  Brigitte Douay (PSE), raštu. – (FR) Spalio 23 d., ketvirtadienį, Europos Parlamentas per pirmąjį svarstymą priėmė 2009 m. Europos Sąjungos biudžetą.

Biudžetas atitinka siauros 2007–2013 m. finansinės perspektyvos, už kurią Prancūzijos socialistai 2006 m. nebalsavo, kontekstą – finansinę krizę ir rengimąsi 2009 m. Europos rinkimams.

Biudžeto politika išreikšta skaičiais. Parlamentui pavyko atkurti patenkinamą mokėjimų lygmenį, nepaisant Tarybos noro sumažinti biudžeto eilučių, kurios yra Europos Parlamento narių prioritetai, finansavimą, pvz., kovos su klimato kaita, pagalbos MVĮ, augimui, konkurencingumui ir piliečiams programų finansavimą.

Dėl to džiaugiuosi, kad atkūrėme patenkinamą asignavimų informavimo iniciatyvoms, susijusioms su piliečiais ir žiniasklaida, lygmenį. Siekiant pasirengti būsimiems rinkimams ir padaryti, kad piliečiai norėtų balsuoti, svarbu, kad jie sužinotų apie Europos problemas. Visos Komisijos ir Parlamento iniciatyvos, skirtos kasdiene kalba informuoti apie Europą ir jos pridėtinę vertę ir pasirengti ateičiai, turi būti skatinamos ir joms turi būti teikiama pakankamai išteklių.

  Proinsias De Rossa (PSE), raštu. − Aš balsavau prieš 134 pakeitimą, nes balsuoti už arba susilaikyti reikštų patvirtinti neteisingus Kathy Sinnott kaltinimus, kad ES finansuoja priverstinius abortus, priverstinį sterilizavimą ir kūdikių žudymą.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. – (PT) Galime pasakyti, kad kaip ir per ankstesnes biudžeto procedūras, kai buvo daug priežasčių iš karto atmesti biudžetą per pirmąjį svarstymą, 2009 m. finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projektui taip pat nepritarėme, ir priežasčių buvo dar daugiau.

Taryba aiškiai vertina kitą biudžetą panašiai kaip ir ankstesnius. Kitais žodžiais tariant, ji planuoja naudoti šią priemonę ES neoliberaliai politikai toliau remti. Iš tikrųjų nieko kito daugiau tikėtis neturėtume.

Ši biudžeto procedūra dar kartą aiškiai parodo, kad ES ketina reaguoti į gilėjančią kapitalizmo krizę, kurią paskatino finansinė krizė šios sistemos šerdyje – JAV. Nei Komisija, nei EP, nei Taryba nepasiūlė priemonių, veiksmingai sprendžiančių darbuotojų, plačiosios visuomenės, labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių ir didelės dalies gamybos sektoriaus poreikius ir didėjančias problemas.

Šiuo metu, kai Europos Sąjungoje gilėja struktūrinė krizė, Taryba sumažino išmokas iki precedento neturinčių mažų dydžių – beveik 9 mlrd. palyginti su daugiamete finansine programa.

Todėl balsavome prieš.

  Anna Hedh (PSE), raštu. − (SV) Balsuodama susilaikiau, nes didesnė dalis rezultato kelia nusivylimą. Manau, kad tai, kad ES tuo pat metu ir finansuoja tabako gamintojus, ir skiria daug pinigų ES visuomenės sveikatos kampanijoms ir prieš rūkymą nukreiptoms priemonėms, yra beprotiška.

Taip pat manau, kad skandalinga, kad ES biudžetas naudojamas bulių kovoms, kurias laikau nesuderinamomis su šiuolaikinėmis vertybėmis ir gyvūnų teisėmis, remti.

Taip pat apgailestaujame, kad ES biudžete vis dar skiriama lėšų eksporto subsidijoms ir kad Parlamentas nepriėmė pakeitimų, kuriais siekiama stiprinti profesinių sąjungų tarpusavio bendradarbiavimą ir pramonės ir prekybos atstovų ir profesinių sąjungų konsultavimąsi.

  Bairbre de Brún ir Mary Lou McDonald (GUE/NGL), raštu. − Mes griežtai prieštaraujame priverstiniams abortams, priverstiniams sterilizavimui ir kūdikių žudymui ir teigiame, kad tai yra žmogaus teisių pažeidimai.

Balsuodami dėl šio pakeitimo susilaikėme, nes ES lėšos niekada nebuvo naudojamos šiais tikslais. Pakeitime neišaiškinama, koks svarbus patikimų organizacijų darbas tarptautinio vystymosi srityje – padedant moterims vaisingumo valdymo srityje, informuojant apie reprodukcinę sveikatą, teikiant reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugas, padedant planuoti šeimą ir kovojant už moterų teisę į sveikatos priežiūrą.

Nors balsuojame už 612, 131, 132 ir 133 pakeitimus – dėl to, kad šis klausimas labai svarbus – manome, kad būtų tinkamiau sukurti atskirą vaikų teisėms skirtą biudžeto eilutę, į kurią būtų įtraukti šiuose pakeitimuose aptarti klausimai.

  Erik Meijer (GUE/NGL), raštu. − (NL) Dėl 05020812 biudžeto eilutės ir 169 pakeitimo netikėtai tapo svarbus mokyklų aprūpinimo vaisiais klausimas – kalbant apie pasiūlymus ateityje tam skirti daugiau pinigų. Šiuo metu galioja pirkimo susitarimas, pagal kurį, siekiant remti vaisių augintojus, lėšos skirtos keleriems metams. Dėl to nupirkti vaisiai gali būti naudingai panaudoti. Rengiami pasiūlymai, pagal kuriuos nuo 2010 m. rinkos reguliavimo metinis biudžetas gali būti padidintas 90 mln. ar daugiau. Šiuo klausimu Parlamento vaidmuo tik patariamasis. Sprendimus priima Taryba, ir subsidiarumo principas netaikomas, nes pagal Sutarties 36 ir 37 straipsnius šias galias jau ilgą laiką turi ES.

Mūsų partija, Nyderlandų socialistų partija, mano, kad ši padėtis keista. Nuostatos dėl mokyklų aprūpinimo vaisiais gali būti naudingos siekiant vaikus apsaugoti nuo nutukimo ir sveikatos problemų. Tačiau kyla klausimas – kodėl tame turėtų dalyvauti ES, o ne savivaldybės, kurios vykdo švietimą. Šiuo metu lėšos iš ES fondo skiriamos valstybėms narėms, kurios įpareigojamos pridėti atitinkamą sumą, o tada šią paramą įgyvendina savivaldybės. Dėl tokios sistemos padaugėja nereikalingo administravimo ir daug laiko atimančių biurokratinių procedūrų.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, aš balsavau už 2009 m. Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projektą, kurį parengė J. Haug. Džiaugiuosi, kad kitų finansinių metų preliminariame biudžeto projekte daugiau išteklių skiriama bendroms transporto išlaidoms ir kad sukurta nauja biudžeto eilutė, skirta veiksmams Europos transporto politikos ir keleivių teisių srityse remti. Tačiau esu nusivylęs, kad sumažinta – nors ir ne per daug – šiai eilutei skiriamų lėšų suma.

Galiausiai norėčiau atkreipti į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto, kurio narys esu, nuomonę, ir pasakyti, kad, kaip ir B. Dührkop Dührkop, teigiamai vertinu tai, kad 2009 m. išlaikytas šiais metais padidintas 18 antraštinės dalies (laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė) biudžetas. Tai rodo, kad daug dėmesio skiriama saugumo, laisvių užtikrinimo, migracijos srautų valdymo ir Sąjungos išorės sienų klausimams, kurie tampa vis svarbesni – taip pat ir Europos piliečiams.

  Olle Schmidt (ALDE), raštu. − (SV) Kaip visada, balsuojant dėl ES biudžeto dydžio, yra aspektų, kurie kelia abejonių. Daugiausia abejonių kelia žemės ūkio politika. Todėl atrodytų keista, kad balsuoju už biudžetą, kurio viena didžiausių išlaidų kategorijų yra gerokai per didelė ar visai nereikalinga. Tačiau reikėtų vertinti platesnį vaizdą. Teigiama tai, kad vis geriau suprantama, kad daugiau išteklių reikia skirti tikroms bendroms išlaidoms, šiuo atveju susijusioms su klimatu. Todėl mano balsavimą reikėtų vertinti atsižvelgiant į tai, kad metinio biudžeto projekte yra pažangių aspektų. Mano parama visam biudžetui nėra nekritiška. Pvz., į balsavimo protokolą įrašiau dvi pastabas dėl tabako subsidijų.

  Catherine Stihler (PSE), raštu. − Parlamentas pritarė 602 pakeitimui. Tai kelia nusivylimą, nes Parlamentas toliau subsidijuoja ES tabako gamintojus. Dėl tabako kasmet miršta pusė milijono ES piliečių. Gėda, kad vis dar subsidijuojamas produkto, kuris nužudo tiek daug žmonių, auginimas.

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. − (EL) Tai, kad už 2009 m. ES biudžetą balsavo Europos Parlamento centro dešinės ir centro kairės jėgos, įskaitant EP narius, atstovaujančius Graikijos Naujosios demokratijos, PASOK ir LAOS partijoms, rodo, kokia stipri į paprastus žmones ir darbuotojus nukreipta politika.

Remdamasi Lisabonos strategija, per kapitalistinės sistemos krizę Europos Sąjunga naudoja biudžetą, siekdama priversti darbuotojus mokėti už šią naujausią krizę, paspartinti kapitalistinį restruktūrizavimą, skatinti žiaurias prieš darbuotojus nukreiptas priemones, kurios pažeidžia kolektyvinius susitarimus, siekdama suvienodinti lanksčių įdarbinimo formų taikymą ir privatizuoti valstybės teikiamas socialines paslaugas ir draudimo sistemas.

Europos Komisija ir Europos Parlamentas siekia vykdyti ES imperialistinius veiksmus ir skiria daugiau pinigų ES militarizavimui – kad padėtų ES monopolijoms įsiskverbti į trečiąsias šalis.

Siekdami suklaidinti darbuotojų judėjimus, jie naudoja lazdos ir meduolio metodą ir stiprina savo represinius mechanizmus, siekdami suduoti smūgį darbo liaudžiai. Tuo pat metu jie naudoja socialinį dialogą, siekdami išgauti darbuotojų pritarimą Europos ateities projektui.

Graikijos komunistų partijos parlamentinė grupė balsavo prieš šį smarkiai klasinį biudžetą ir ES bei kapitalistų imperialistinius planus.

  Silvia-Adriana Ţicău (PSE), raštu. − (RO) Balsuodama dėl pranešimo dėl 2009 m. biudžeto III skirsnio – Komisija, balsavau už 14 ir 38 pastraipas, kuriomis remiamas „Nabucco“ projekto institucinių gebėjimų plėtojimas.

Taip pat balsavau už 542 pakeitimą, pagal kurį numatoma padidinti 06 03 04 biudžeto eilutės (finansinė parama transeuropinių energijos tinklų bendriems projektams) finansavimą 5 mln. eurų. Nors, palyginti su biudžetu, reikalingu energijos projektams įgyvendinti, ši suma labai maža, manau, kad svarbu plėtoti institucinius gebėjimus, kurie būtini siekiant įgyvendinti šį projektą. Papildoma suma skirta „Nabucco“ projekto koordinatoriaus administraciniams gebėjimams plėtoti.

Europa turi įvairinti energijos tiekimo šaltinius. Šiuo požiūriu „Nabucco“ projektas Europos Sąjungai strategiškai svarbus. Tai, kad šie pakeitimai buvo priimti didele balsų dauguma, rodo, koks Europos Parlamentui svarbus „Nabucco“ projektas. Be to, tikimės konkrečių veiksmų, kurių rezultatas būtų „Nabucco“ projekto statybos pradžia.

  Gary Titley (PSE), raštu. − Britų darbo partijai atstovaujantys Europos parlamento nariai ilgai rėmė BŽŪP reformą, ypač reformas, kuriomis siekiama sutaupyti pinigų, taigi mes neremiame priemonių, kurios didina nereikalingas išlaidas. Britų darbo partijai atstovaujantys Europos Parlamento nariai ypač neremia tabako gamybos, bulių kovų, pieno produktų, avių ir ožkų ir BŽŪP informavimo kampanijų subsidijavimo.

Britų darbo partijai atstovaujantys Europos parlamento nariai teigiamai vertina visas galimybes padėti mažoms ir vidutinėms įmonėms, nes jos yra mūsų ekonomikos stuburas ir sukuria daugumą darbo vietų ES. Finansavimas pagal vieną biudžeto išlaidų kategoriją padės atkreipti dėmesį į MVĮ poreikius.

− Pranešimas: Janusz Lewandowski (A6-0397/2008)

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Balsavau už rezoliuciją dėl ES biudžeto skirsnių, išskyrus Komisijos biudžetą, parengtą remiantis J. Lewandowskio pranešimu. Nors nė vienas šiame pranešime pateiktas biudžetas nekelia didelių problemų, esu įsitikinęs, kad Europos Parlamentas neturi išteklių, kad galėtų įgyvendinti politinius įpareigojimus, kuriuos jis įgijo dėl sutarčių plėtojimo, jo narių darbo, jo vaidmens mažinant atotrūkį tarp Europos integracijos ir žmonių, kurio buvimą dar kartą patvirtino įvairūs neseniai vykę referendumai. Kaip ir didžioji dauguma kolegų Parlamento narių, pritariu pasiūlymui stiprinti Europos audito rūmų gebėjimus įsteigiant 20 pareigybių. Su Audito rūmų pastato plėtra susijusios išlaidos mokesčių mokėtojams turi būti kuo mažesnės. Gerai, kad pasirenkamas sprendimas šias išlaidas ketverius metus finansuoti tiesiogiai iš biudžeto, o ne slėpti žymiai didesnes išlaidas, kurios būtų patirtos pasirinkus išperkamąją nuomą 25 metams.

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Pranešimo pradinis taškas – didesnio institucijų bendradarbiavimo skatinimas ES institucijose didinant tarnybų skaičių. Pranešėjas mano, kad dėl to padidės efektyvumas. Pvz., siūloma įkurti dar 53 frakcijų personalo tarnybas. Be to, kartu su į biudžeto projektą įtrauktomis naujomis tarnybomis, ketinama įkurti dar dvi aukštesnio lygmens tarnybas.

„Birželio sąrašas“ labai palankiai vertina siekį ES sistemą padaryti efektyvesnę, tačiau nemano, kad tai gali būti automatiškai pasiekta didinant tarnybų skaičių. Iš esmės prieštaraujame ir ES biudžeto, ir tarnybų skaičiaus didinimui, nes manome, kad dėl to padidės biurokratijos ir sumažės valstybių narių galimybės savarankiškai priimti sprendimus. Kalbant apie didesnį tarnybų skaičių frakcijose, manome, kad tai būtų naudingiausia didelėms frakcijoms. Dėl šių pakeitimų kitoms frakcijoms taptų sunkiau vykdyti savo politiką.

Be to, Europos Parlamentas praeityje jau ėmėsi veiksmų nustatydamas ES finansavimą vadinamosioms ES partijoms ir su jomis susijusiems fondams. Manome, kad tokiu būdu žinomos politinės partijos ir jų frakcijos Europos Parlamente ir taip per daug pasipelnė mokesčių mokėtojų sąskaita. Dėl to „Birželio sąrašas“ balsavo prieš šį pranešimą.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, aš balsavau už 2009 m. Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projektą, kurį parengė J.Lewandowski. Manau, kad Europos Parlamentas turėtų griežtai laikytis finansinio režimo, taip pasiųsdamas aiškią žinią dėl šio didelio rinkų netikrumo. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad vis dar galima kai ką patobulinti. Daug darbo reikia padaryti stiprinant institucijų bendradarbiavimą.

Taip pat jaučiu pareigą prieštarauti pakeitimams, kuriais iš esmės sumažinamas Europos finansavimas pietų Italijos regionams. Taip Europos integracijos nepasieksime, nepaisant to, kad šių regionų lėšų valdymas galėtų būti geresnis. Jei čiaupas sugedęs, reikia ne užsukti vandenį, o pataisyti vamzdį. Tas pat, tik atitinkamai padidinus, taikytina ir šiuo atveju.

  Hannes Swoboda (PSE), raštu. − (DE) Dėl J. Lewandowskio pranešimo norėčiau pasakyti, kad PSE frakcija nepasirašė šio pakeitimo dėl klaidos, tačiau visiškai jam pritarė ir pritaria dabar.

  Gary Titley (PSE), raštu. − Britų darbo partijai atstovaujantys Europos Parlamento nariai remia principą, kad Europos Parlamento darbas turėtų būti grindžiamas žiniomis, tačiau, atsižvelgdami į dabartinę finansinę padėtį ir dėl to atsiradusią būtinybę taupyti, dėl sprendimo padidinti frakcijų personalą nusprendė susilaikyti.

− Rekomendacija: Ulrich Stockmann (A6-0375/2008)

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. – (PT) Kaip pabrėžėme per visą šį procesą, siekiama sulydyti ir sąmoningai supainioti „konkurenciją“ ir „skaidrumą“.

Akivaizdu, kad būtina nustatyti tinkamus oro uostų mokesčių kriterijus ir apibrėžti pačius mokesčius.

Tačiau tai neturėtų būti daroma naudojant politiką, kuria siekiama liberalizuoti ir privatizuoti strategines viešąsias paslaugas, pvz., oro transportą. Norima sukurti „iš tikrųjų konkurencingą oro uostų rinką“, taikyti principą „moka naudotojas“ ir reikalauti, kad viešoji paslauga būtų pelninga. Iš tikrųjų, kaip pabrėžėme anksčiau, atrodo, kad siekiama iš visuomenės atimti „priežiūros funkciją“ – perduodant ją „nepriklausomoms“ priežiūros institucijoms ar įstaigoms.

Pakartojame, kad anksčiau šiame sektoriuje vykusi privatizacija teikiamoms paslaugoms pridėtinės vertės nesuteikė, dėl jos buvo panaikintos darbo vietos, apribotos darbuotojų teisės, taip pat atsirado techninių ir veikimo problemų.

Nepaisant to, kad iš šios direktyvos taikymo srities nebuvo aiškiai išbraukti atokiausi regionai (pripažįstant, kad šie regionai turi nuolatinių su gamtinėmis ir geografinėmis sąlygomis susijusių nepatogumų ir apribojimų, ir nustatant tinkamas nuostatas, leidžiančias nukrypti nuo visuotinių įsipareigojimų viešųjų paslaugų srityje) – kaip mes siūlėme, teigiamai vertiname tai, kad direktyva taikoma tik oro uostams, kurie per metus perveža daugiau nei 5 mln. keleivių.

  Timothy Kirkhope (PPE-DE), raštu. − Nors britų konservatoriai pripažįsta, kad oro uostų mokesčiai, taikomi jų naudotojams, kartais turi būti tikrinami, antrajame svarstyme balsuodami dėl oro uostų direktyvos projekto pakeitimų konservatoriai susilaikė. Taip pasielgėme todėl, kad vis dar abejojame, ar reikia reguliuoti kai kuriuos regioninius oro uostus, nes tai gali neigiamai paveikti jų galimybę veikti konkurencingai. Konservatoriai siekė, kad ES patvirtintų procentais pagrįstą ribą per pirmąjį svarstymą. Esama riba yra kompromisinė, ją nustatant neatsižvelgta į konkurencijos šiame sektoriuje augimą.

  Jörg Leichtfried (PSE), raštu. − (DE) Balsuoju už U. Stockmanno pateiktą direktyvą dėl oro uostų mokesčių.

Dėl šio pranešimo taps labiau sudėtinga piktnaudžiauti ir sumažės konkurencijos iškraipymas. Dėl to oro uostai negalės naudotis savo dominuojančia padėtimi rinkoje ir taikyti oro linijoms ypač didelius mokesčius.

Manau, kad teisinga, kad ateityje mokesčių lygmenys labiau skirsis – dėl to naujoji sistema bus naudinga klientui. Svarbu, kad oro uostų naudotojai kiekvienu atveju žinotų, kaip ir kokiu pagrindu skaičiuojami mokesčiai.

Taip pat svarbu, kad į direktyvą įtrauktos standartinės taisyklės dėl abipusio įsipareigojimo teikti informaciją, skaidrumo reikalavimų ir mokesčių skaičiavimo metodo.

  Astrid Lulling (PPE-DE), raštu. − (DE) Per antrąjį svarstymą, kaip ir per pirmąjį, nebalsavau už direktyvą dėl oro uosto mokesčių, nes dėl siūlomos tvarkos bus diskriminuojamas Liuksemburgo oro uostas, o tai nepriimtina. Taip negalima elgtis su nedidele šalimi. Direktyvos taikymas Liuksemburgo oro uostui, kuris per metus turi 1,6 mlrd. keleivių, ir netaikymas jo tiesioginiams konkurentams Frankfurto Hano oro uostui ar Briuselio Šarlerua oro uostui, kurie perveža daugiau, nei 3 mln. keleivių, yra nepriimtina diskriminacija vidaus rinkoje, kuri vyksta vien dėl to, kad tarp jų yra valstybės narės siena.

Jei direktyva siekiama neleisti oro uostams, kurie užima dominuojančią poziciją rinkoje, piktnaudžiauti, svarbiausias veiksnys turi būti ne valstybių narių sienos, bet objektyvūs kriterijai.

Mažesnis oro uostas, ypač jei jis vienintelis šalyje, negali taip piktnaudžiauti, net jei netoli yra konkuruojantys oro uostai, kuriais naudojasi pigių skrydžių oro linijos. Liuksemburgas toks mažas, kad tris kaimynines šalis greitkeliu galima pasiekti tik per 30 min.

Tai didelis proporcingumo principo pažeidimas. Dėl šios priežasties ir per antrąjį svarstymą protestuodama balsuoju prieš šį tekstą, kuris turėjo būti kompromisinis.

  Seán Ó Neachtain (UEN), raštu. − (GA) Pranešėjas ir Transporto ir turizmo komitetas rengdami šį pranešimą padarė didelį darbą. Pakeitimų negausumas rodo, kad Parlamentas šiuo klausimu užėmė stiprią ir vieningą poziciją ir kad jo nariai pripažįsta, kad svarbu siekti, kad direktyva dėl oro uostų išlaidų būtų priimta.

Džiaugiuosi, kad per pirmąjį svarstymą buvo priimta nuostata, kuria oro uosto pajėgumas pakeičiamas nuo 1 mln. iki 5 mln. keleivių per metus. Taip pat pagirtina, kad į bendrąją poziciją įtrauktos nuostatos dėl aplinkos apsaugos.

Tačiau man atrodė, kad bendrojoje pozicijoje trūksta tam tikrų elementų. Pranešėjui pavyko šią padėtį ištaisyti per antrąjį svarstymą. Todėl reiškiu visišką paramą.

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. − (PL) Direktyva dėl oro uostų mokesčių baigs ilgai trunkantį oro uostų ir oro linijų konfliktą ir diskusijas dėl paslaugų kainos ir kokybės. Naujosios nuostatos taip pat apsaugos keleivius nuo nepagrįstai didelių oro uostų mokesčių ir apribos didelių oro uostų praktiką taikyti dirbtinai padidintas kainas. Šiuo metu oro uostų naudojimo išlaidos, taikomos oro linijoms, perkeliamos vartotojams.

Direktyva siekiama didinti skaidrumą ir tobulinti oro uostų mokesčių surinkimo principus. Juo taip pat nustatomos specialios nuostatos dėl teikiamų paslaugų standartų. Be to, ja įsteigiamos nepriklausomos priežiūros institucijos. Dėl šios naujosios direktyvos oro uosto mokesčiai galiausiai bus susieti su tikromis išlaidomis ir konkrečių oro linijų vykdoma diskriminavimo politika bus baigta.

Ši direktyva bus taikoma 67 didžiausiems Europos oro uostams, kurie perveža daugiau nei 5 mln. keleivių per metus. Vienas tokių – Varšuvos Okencų oro uostas. Direktyva taip pat bus taikoma valstybių narių didžiausiems oro uostams. Nuo 2010 m. direktyva bus taikoma dar dešimčiai oro uostų.

  Lars Wohlin (PPE-DE), raštu. − (SV) Prieštaravau šiam pasiūlymui nuo pat jo pateikimo Parlamentui, nes manau, kad Čikagos konvencija, kuri šiuo metu reglamentuoja pagrindines oro uosto mokesčių nuostatas, valstybėse narėse turėtų išlikti reikšminga ir ateityje. Nėra priežasties keisti visuotinai priimtas taisykles, kurias gali reguliuoti tik valstybės narės.

Pagal naujuosius ES teisės aktus, ginčo atveju kainas galiausiai galės nustatyti Europos Teisingumo Teismas. Akivaizdu, kad tai viena priežasčių, dėl kurių pateiktas šis pasiūlymas. Tačiau aš manau, kad yra priežasčių skeptiškai vertinti tai, kad privalomus Bendrijos teisės aktus interpretuoja Europos Teisingumo Teismas. Esu susirūpinęs, kad sprendžiant konkrečius klausimus nenorima atsižvelgti į valstybių narių nuostatas. Manau, kad ateityje reikės būtinai iš naujo svarstyti Europos Teisingumo Teismo vaidmenį, ypač šiuo klausimu.

− Pranešimas: Doris Pack (A6-0378/2008)

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. – (IT) Balsavau už D. Pack pranešimą dėl Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Bosnijos ir Hercegovinos stabilizacijos ir asociacijos susitarimo sudarymo, nes esu įsitikinęs, kad šis žingsnis padės nustatyti šių dviejų šalių sutartinius santykius, kurie palengvins Bosnijos ir Hercegovinos perėjimą į visiškai funkcionuojančią valstybę.

Jis pagreitins šios šalies ekonomikos plėtrą ir leis jos teisės aktus ir taisykles laipsniškai priartinti prie Europos Sąjungos acquis communautaire. Tai sustiprins stabilizavimo ir asociacijos susitarimą (SAS), atsižvelgiant į tai, kad reikalingos didesnės pastangos etniniam pasidalijimui įveikti ir siekti tikro šalių susitaikymo. Taip pat sutinku, kad šios pastangos turi būti skirtos jaunajai kartai – abiejose šalyse turi būti vykdomos bendros švietimo programos ir siekiama neseniai vykusių tragiškų įvykių panašaus supratimo.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. – (PT) Europos Parlamentas „duoda pritarimą susitarimo sudarymui“.

Už šių keturių žodžių yra 65 susitarimo puslapiai, kuriuose, be kitų neigiamų aspektų, vadovaujamasi eufemistiškai pavadintais „laisvosios rinkos principais“.

Be kai kurių susirūpinimą keliančių politinių aspektų, svarbiausias susitarimo tikslas yra Bosnijos ir Hercegovinos integracija į Europos vidaus rinką, kuri leistų didžiausioms ES tarptautinėms įmonėms kontroliuoti jos ekonomiką.

Susitarime labai daug sąvokų „laisvoji prekyba“, „laisvas kapitalo judėjimas“, „įmonių steigimo ir paslaugų teikimo liberalizavimas“ ir „transporto liberalizavimas“ (oro, jūrų, vidaus vandens kelių ir sausumos). Juo siekiama užtikrinti, kad per šešerius metus Bosnija ir Hercegovina „tinkamai įgyvendintų ir vykdytų“ Bendrijos acquis, susijusią su laisva konkurencija vidaus rinkos ir „kitais prekybos klausimais“.

Aišku, mes pritariame tolesniam draugiškų santykių su kitomis šalimis plėtojimui, tačiau tai turime daryti reaguodami į jų tikrus poreikius. Šie santykiai turi būti naudingi abiem pusėms, jais turi būti prisidedama prie abiejų šalių plėtros, juos vykdant turi būti laikomasi nesikišimo ir pagarbos šalies suverenitetui principų.

Tačiau šis susitarimas yra priešingas šiems principams.

− Pasiūlymas dėl rezoliucijos: (B6-0537/2008)

  Sebastian Valentin Bodu (PPE-DE), raštu. − (RO) Šiuo metu, kaip ir kelis šimtmečius, svarbus piratavimo jūroje klausimas. Tačiau tai nėra romantiška, kilni profesija, kaip apibrėžta nuotykių romanuose ar „Karibų piratų“ filmuose.

Dėl piratavimo žūsta žmonės, piratavimas šios „profesijos“ atstovams duoda didžiulį pelną. Remiantis statistika, vien per praėjusius metu piratai užpuolė daugiau nei 60 laivų, 14 užgrobė ir paėmė įkaitais šimtus jūreivių. Piratų veiksmai Adeno įlankoje laivų savininkams kainavo 18–30 mln. JAV dolerių, kurie buvo sumokėti kaip išpirka už laivus ir jų įgulas.

Be to, piratavimas gali sukelti sudėtingas situacijas, pvz., kai į Somalio piratų rankas pateko Ukrainos laivas, gabenantis daugiau nei 30 raketų. Šie ginklai galėjo atsidurti Somalio islamo kovotojų rankose ar kitose Afrikos konfliktų zonose. Sunku paaiškinti, kaip 2008 m., kaip ir viduramžiais, vis dar yra piratų. Visa tarptautinė bendruomenė ir ypač Europos Sąjunga privalo šią istorinę anomaliją ištirti ir parengti priemonės, kuriomis ji būtų sunaikinta, taip duodant naudos visam regionui.

  David Martin (PSE), raštu. − Visiškai pritariu rezoliucijai dėl piratavimo jūroje. Šiuo metu prie Afrikos Kyšulio per dieną įvyksta du užpuolimai, piratai žlugdo prekybos srautus ir neleidžia į Somalį atgabenti tarptautinę pagalbą. Šioje rezoliucijoje ES, JT ir Afrikos Sąjunga raginamos vykdyti koordinuotus veiksmus, kuriais šiame regione būtų izoliuoti piratai ir kurie užtikrintų, kad pagalba pasieks šį neramų regioną. Šioms rekomendacijoms pritariu.

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. – (PT) Vienas svarbiausių ES NAVCO misijos aspektų yra tai, kad tai pirmoji ES karinė jūrų operacija. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad ES, imdamasi veiksmų prieš piratavimą, aiškiai suvokia, kad ji gina savo tiesioginius interesus. Šis suvokimas neabejotinai susijęs su globalizacija. Kai pasaulio šalių santykiai darosi glaudesni ir Europos ekonomika darosi vis labiau globali, aišku, kad mūsų interesai siekia toliau nei mūsų sienos ir kad jų gynybai reikia išteklių, kurie būtų naudojami už Europos ribų.

Tuo pat metu turime pabrėžti, kad šie interesai ir jų gynyba yra bendri Europos ir jos sąjungininkų tikslai. Todėl NATO vaidmuo kovoje su piratavimu, kaip ir kitose operacijose, labai svarbus. Į jį reikia atkreipti dėmesį ir įtraukti į šios besikeičiančios padėties analizę.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, aš balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl piratavimo jūroje. Nekliudomi jūrų keliai yra esminė tarptautinės prekybos plėtros sąlyga. Europos Sąjunga negali toleruoti piratų veiksmų prieš Bendrijos žvejybos laivus prie Somalio krantų, kurie jūroje veikiantiems vagims yra turtingi medžioklės plotai.

Teigiamai vertinu tai, kad Somalio pereinamoji vyriausybė raginama bendradarbiauti su Jungtinėmis Tautomis ir Afrikos Sąjunga ir laikyti piratavimą ir prie Somalio krantų vykdomus humanitarinę pagalbą gabenančių laivų ginkluotus apiplėšimus kriminaliniais nusikaltimais, kurių vykdytojai pagal šiuo metu galiojančią tarptautinę teisę turi būti areštuojami. Taip pat teigiamai vertinu Tarybos skatinamus bendrus veiksmus siekiant nustatyti teisę jūra ir oru persekioti piratus pakrančių valstybių teritoriniuose vandenyse, jei atitinkamos šalys sutinka, taip pat pastangas plėtoti koordinuotos pagalbos piratavimo jūroje atvejais priemones.

  Brian Simpson (PSE), raštu. − Aš balsuosiu už šią rezoliuciją ir dėkoju kolegai iš Transporto komiteto už tai, kad šį kartą jis ėmėsi šios iniciatyvos.

Piratavimas jūroje yra kriminalinis nusikaltimas, kuris ne tik kelia pavojų jūreivių gyvybėms, bet ir žlugdo teisėtą prekybą ir netgi humanitarinę pagalbą.

Šiuolaikiniai piratai nėra romantikai, jie nėra panašūs į Johnny Deppo herojus, kurie supasi ant burių. Jie yra viskam pasiryžę pavojingi nusikaltėliai, kuriuos reikia patraukti atsakomybėn.

Piratavimas, ypač prie Somalio krantų, kur jis pasiekė epidemijos mastą, yra viso pasaulio problema. Dabar laikas imtis suderintų tarptautinių veiksmų, kad ši veikla būtų sustabdyta. Ši rezoliucija pateikta laiku, ir tikiuosi, kad ji padės mūsų vyriausybėms dirbti kartu vykdant tarptautinius veiksmus.

  Georgios Toussas (GUE/NGL), raštu. – (EL) Pasiūlyme dėl rezoliucijos, kurį priėmė didelė Europos Parlamento centro dešinės ir centro kairės koalicija, piratavimu naudojamasi kaip pretekstu skatinti naujas ES imperialistines intervencijas į Somalį ir Afrikos Kyšulį. ES naudojasi šiame regione, kuriame susiduria imperialistiniai ES, JAV ir Rusijos interesai, pasitaikančiais piratavimo atvejais, kad užtikrintų ES karinių pajėgų buvimą, kurios ginklais įgyvendins ES imperialistinius planus įgyti geostrateginę kontrolę.

Europos Parlamentas teigiamai vertina ES Ministrų Tarybos sprendimą įkurti ir nusiųsti bendras ES karines jūrų pajėgas, kurios iš esmės yra Europos monopolinių verslo grupių, siekiančių įsiskverbti į rinkas ir sau naudingai jas perskirstyti, smogiamoji jėga. Ši nauja imperialistinė operacija reiškia, kad regione bus užgrobta dar daugiau gerovę kuriančių išteklių, monopolijų pelno užtikrinimo tikslais bus dar labiau išnaudojami žmonės, atsiras pavojus, kad konkuruojančių imperialistų kovos lauke prasidės oportunistiniai karai.

Žmonės, remdamiesi savo interesais, kurie prieštarauja šiems imperialistų planams ir ambicijoms, gali atšaukti naujus imperialistų planus ir įgyvendinti savo neatimamą teisę spręsti dėl savo ateities ir likimo.

  Geoffrey Van Orden (PPE-DE), raštu. − Britų konservatorių delegacija remia griežtus tarptautinius karinių jūrų pajėgų veiksmus prieš piratavimą, tačiau nemanome, kad juose ES gali ar turėtų dalyvauti. Todėl balsuodami dėl šios rezoliucijos susilaikėme. Kovai su piratavimu Afrikos Kyšulyje jau dislokuojama NATO karinio jūrų laivyno grupė. ES valstybės narės, kurios turėtų duoti karo laivų „ES karinėms jūrų pajėgoms“, jau dalyvauja NATO veiksmuose. ES neturi papildomų išteklių. Tokie sprendimai nesuteikia pridėtinės vertės, dėl jų problemos darosi sudėtingesnės, kartojami veiksmai, jie sukelia sumaištį, o situacija reikalauja darnumo, aiškios valdymo grandinės, politinės kontrolės ir griežtų dalyvavimo taisyklių. Tai NATO darbas. Taip pat prieštaraujame tam, kad naudojamos sąvokos „ES žvejybos laivai“, „ES žvejai“, „bendrijos žvejybos, prekybos ir keleiviniai laivai“. ES neturi jokių laivų ir jokie laivai neplaukioja su ES vėliava.

  Bernard Wojciechowski (IND/DEM), raštu. − (PL) 2000–2006 m. visame pasaulyje užregistruota 2400 piratų užpuolimų. Į šį skaičių neįtraukti incidentai, apie kuriuos transporto įmonės, bijodamos, kad padidės jų draudimo įmokos, nepranešė. Australijos vyriausybė suskaičiavo, kad tikrasis piratų užpuolimų skaičius yra 2000 proc. didesnis. Dėl piratavimo kasmet netenkama 13–16 mlrd. JAV dolerių, ir šis skaičius per kitus kelerius metus tikriausiai labai padidės.

Somalis tik ledkalnio viršūnė. Nuo 2000 m. pavojingiausi pasaulyje yra Pietryčių Azijos pakrančių, taip pat Malaizijos, Indonezijos, Nigerijos, Irako ir Tanzanijos pakrančių vandenys.

Jūrų piratų veiksmai kelia didelę grėsmę ne tik žmonėms, bet ir jūrų saugumui. Europos Sąjunga turėtų visomis jėgomis kovoti su šia grėsme.

– Pasiūlymas dėl rezoliucijos (B6-0544/2008) – Apskaitos standartų lygiavertiškumas

  Bernard Wojciechowski (IND/DEM), raštu. − (PL) Tarptautiniai finansinės apskaitos standartai (TFAS) yra tvirtas pagrindas, kuriuo remiantis galima vienodinti viso pasaulio apskaitos standartus. Bendras visame pasaulyje priimtų apskaitos standartų naudojimas pagerins finansinių ataskaitų skaidrumą ir palyginamumą. Naudą pajus ir įmonės ir investuotojai. JAV pripažįsta tik tas finansines ataskaitas, kurios parengtos pagal TFAS ir kurios atitinka Tarptautinių apskaitos standartų valdybos (TASV) paskelbtą versiją. Tačiau JAV nurodė, kad per pereinamąjį laikotarpį ji pasirengusi pripažinti ir pagal TFAS parengtas finansines ataskaitas, kurios atitinka Reglamento EB Nr. 1606/2002 reikalavimus, ir nereikalauja jų koreguoti.

− Pasiūlymas dėl rezoliucijos: (B6-0562/2008)

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. – (IT) Aš balsavau už pasiūlymą dėl Europos Parlamento rezoliucijos dėl susisiekimo oru saugumo užtikrinimo priemonių ir kūno skaitytuvų (kurie leidžia gauti detalius asmenų atvaizdus lyg jie būtų nuogi ir kurie panašūs į virtualią apnuoginto kūno paiešką) poveikio žmogaus teisėms, privatumui, asmens orumui ir duomenų apsaugai, nes pritariu pranešėjams, kad ši, toli gražu ne tik techninė, kontrolės priemonė darytų didelį poveikį teisei į privatumą, teisei į duomenų apsaugą ir teisei į asmens orumą. Dėl šios priežasties manau, kad kartu su šia priemone turi būti nustatytos stiprios ir tinkamos garantijos.

Atsižvelgiant į tai, kad trūksta informacijos, sprendimo priėmimo sąlygos dar neįvykdytos priimti sprendimą, norėčiau pabrėžti, kad būtina raginti Komisija, kad ji, iki nustatyto trijų mėnesių laikotarpio pabaigos, 2008 m. lapkričio mėn. pradžios, atliktų poveikio pagrindinėms teisėms vertinimą ir nedelsdama parengtų nuomonę dėl kūno skaitytuvų.

  Carlos Coelho (PPE-DE), raštu. – (PT) Pritariu Europos Parlamento rezoliucijai dėl susisiekimo oru saugumo užtikrinimo priemonių ir kūno skaitytuvų poveikio žmogaus teisėms, privatumui, asmens orumui ir duomenų apsaugai.

Esu susirūpinęs dėl siūlomo reglamento, kuriame, be kitų keleivių tikrinimo ES oro uostuose būdų, numatyta naudoti kūno skaitytuvus. Šios priemonės leidžia gauti detalius asmenų atvaizdus lyg jie būtų nuogi, jos panašios į virtualią apnuoginto kūno paiešką. Ši, toli gražu ne tik techninė, priemonė darytų didelį poveikį teisei į privatumą, teisei į duomenų apsaugą ir teisei į asmens orumą.

Manau, kad sprendimo priėmimo sąlygos dar neįvykdytos, kad Europos Parlamentui vis dar trūksta svarbios informacijos ir kad Europos Komisija turi atlikti poveikio pagrindinėms teisėms vertinimą, pasikonsultuoti su nepriklausomomis duomenų apsaugos institucijomis ir atlikti galimo šių technologijų poveikio sveikatai medicininį vertinimą.

Jei sprendimas bus priimamas to nepadarius, tai bus skubotumas, kurio Europos piliečiai nesupras, ir dar vienas saugumo priemonių stiprinimo veiksmas, padarytas visiškai nepaisant pagrindinių laisvių ir asmens orumo.

  Rareş-Lucian Niculescu (PPE-DE), raštu. − (RO) Aš susilaikiau balsuodamas dėl šio pasiūlymo dėl rezoliucijos, nes Europos Sąjunga turi daug brandžiau įvertinti saugumo ir laisvės pusiausvyrą. Visiškai aišku, kad abi šios vertybės yra svarbiausios valstybių narių piliečių vertybės, kurios turi būti vienodai saugomos. Tačiau turime žinoti, kad nusikaltėlių gaujos ar teroristai naudoja technologijas, kurios labai dažnai yra pažangesnės nei mūsų teisėsaugos institucijų turimos technologijos. ES neturi jokio pateisinimo nenaudoti pažangiausių technikos išteklių, jei juos naudojant gali būti išgelbėtos žmonių gyvybės.

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. – (PT) Per pastaruosius metus griežtesni oro transporto saugumo reikalavimai sukeldavo vis daugiau klausimų, susijusių su jų suderinamumu su asmens teisėmis. Būtinybė suderinti interesus paprastai atsiranda laisvės ir privatumo srityje. Šiuo atveju vėl atsirado nuogąstavimų. Į juos būtina tinkamai atsakyti. Tai, mūsų nuomone, gali būti padaryta. Jei atsižvelgtume į tai, kaip dabartiniais metodais braunamasi į asmens gyvenimą, ir atsakymus, kurie pateikiami taikant vaizdų įrašymo sprendimus, kurie užtikrina fizinį atstumą tarp saugumo darbuotojo ir tikrinamo keleivio, galėtume manyti, kad kai kurie šių klausimų yra arba galėtų būti išspręsti.

Tačiau yra kitas klausimas, kuris, mano nuomone, nebuvo pakankamai išnagrinėtas ir kelia didelį susirūpinimą. Dar nėra tinkamai ištirtas šios technologijos poveikis sveikatai. Dėl to, kad šiuo atveju rizikuojama piliečių sveikata, būtina šią problemą išspręsti. Tai bus sunku padaryti, jei priemonės bus patvirtintos nenustatant pradiniame teksto, dėl kurio balsuojama, variante nustatytų sąlygų. Todėl balsavau prieš pakeitimą, kuriuo siekiama šias sąlygas išbraukti.

  Carl Schlyter (Verts/ALE), raštu. − (SV) Aš balsuoju už pasiūlymą dėl rezoliucijos, kuria reikalaujama, kad prieš priimant sprendimą būtų ištirtos su kūno skaitytuvais susijusios problemos. Tačiau rezoliucija galėjo būti griežtesnė. Prieštarauju kūno skaitytuvų naudojimui, nes jie pažeidžia privatumą ir yra neproporcingi siekiamam tikslui. Jau ir esama sistema beveik prilygsta privatumo pažeidimui ir yra pakankamai saugi.

  Georgios Toussas (GUE/NGL), raštu. – (EL) Nepriimtinas ES pasiūlymas dėl kūno skaitytuvų naudojimo oro uostuose neturi nieko bendra su aviacijos saugumu. Tai yra ES reakcingos politikos sudėtinė dalis ir labai baisus darbuotojų asmens teisių ir laisvių pažeidimas, kuris turės skaudžių padarinių jų sveikatai ir saugai.

Šiame Europos Parlamento bendrame pasiūlyme dėl rezoliucijos pateiktomis demagogiškomis nuorodomis, abejonėmis ir prieštaravimais dėl garantijų trūkumo naudojant kūno skaitytuvus siekiama sudaryti sąlygas taikyti šią nepriimtiną ir labai pavojingą sistemą.

Siūloma priemonė, kuri yra vulgarus žmogaus orumo ir jo asmenybės įžeidimas, ir sukelia rimtą pavojų jo sveikatai, vėl parodo tikrą atstumiantį ES kapitalo veidą. Žmonės privalo padaryti išvadas. Elektroninis piliečių nurenginėjimas su garantijomis ar be jų yra visiškai nepriimtinas, jį būtina nedelsiant atvirai ir ryžtingai pasmerkti. Vienintelė žmonių priemonė užtikrinti savo orumą – pasipriešinimas ir nepaklusimas ES politikai ir priemonėms.

− Pasiūlymas dėl rezoliucijos: (B6-0541/2008)

  Erik Meijer (GUE/NGL), raštu. − (NL) Didžioji dauguma buvusios Jugoslavijos tautų nori prisijungti prie ES. Tokį norą pareiškė ne tik albanai ir Makedonijos makedonai, kurie neseniai išsprendė nuomonių dėl šio šalies vyriausybės skirtumus, bet ir serbai, juodkalniečiai ir Kosovo albanai, kurie neseniai atsisveikino su bendra valstybe, kaip ir Bosnijos ir Hercegovinos serbai, kroatai ir bosniai. Būtų gerai, jei ES nepervertintų šių faktų reikšmės. Tai, kad jie nori kartu dirbti ES, nieko nesako apie valstybės, kurioje jie gyvena, struktūrą. Dėl jos sprendžia patys žmonės, o ne ES. Jei jie turės pasirinkti tarp regionų savivaldos ir galių perdavimo centrinei vyriausybei (to reikalauja ES), jie rinksis pirmąjį variantą. 1992–1995 m. Bosnijos karas vyko dėl to, kad dauguma gyventojų nori ne centrinės vyriausybės, bet, geriausiu atveju, nesuvaržytos partnerystės. Vakar dienos diskusijos aiškiai parodė, kad didelė dauguma šio Parlamento norėtų, kad Bosnijoje būtų stipri centrinė vyriausybė, o ne decentralizacija. Kadangi šis tikslas nepasiekiamas, ES save pasmerkia neapibrėžtam buvimui šioje šalyje. Todėl balsuosiu prieš.

− Pasiūlymas dėl rezoliucijos: (RC-B6-0571/2008)

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. – (PT) Šis pasiūlymas dėl rezoliucijos yra dalis grubios kampanijos, kuria siekiama klastoti istoriją, komunizmą sulyginant su fašizmu. Taip gėdingai reabilituojamas fašizmas ir tie, kurie siekė pavergti žmoniją, statomi greta tų, kurie herojiškai kovojo už laisvę.

Kaip pabrėžėme anksčiau, tai labai antikomunistinė kampanija, kuria siekiama neigiant ir falsifikuojant komunistų indėlį į kovą su fašizmu ir mūsų civilizacijos vystymąsi skaldyti demokratines jėgas. Nereikia pamiršti, kad antikomunizmas buvo keliolikos fašistinių diktatūrų ideologinis cementas ir demokratinių jėgų skaldymo priemonė.

Šis pasiūlymas dėl rezoliucijos taip pat yra bandymas nuslėpti tai, kad būtent kapitalizmas pasaulyje sėja skurdo ir bado sėklas. Tik paklausykite Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos, kuri neseniai pranešė, kad bado aukomis taps dešimtys milijonų žmonių. Ši padėtis pasaulyje jau neigiamai veikia apie milijardą žmonių.

Šį pasiūlymą dėl rezoliucijos reikėtų vertinti atsižvelgiant į nacionalistinių jėgų iškilimą Ukrainoje, bandymą pateisinti Ukrainos profašistinių grupių bendradarbiavimą su naciais, spaudimą plėsti NATO ir šiuo metu vykstančią prieš Rusiją nukreiptą kampaniją.

  Richard Howitt (PSE), raštu. − Europos darbo partijai priklausantys Europos Parlamento nariai tvirtai remia nuomonę, kad 1932–1933 m. badas buvo baisi žmogaus sukelta tragedija. Manome, kad svarbu siekti, kad dirbtinai sukeltas badas būtų prisimenamas, ir kad apie jį žinotų visuomenė, taip pat, kad Ukrainos istorijoje jam būtų teikiama didelė svarba.

2008 m. gegužės 15 d. Britanijos ministras pirmininkas ir Ukrainos prezidentas padarė bendrą pareiškimą, pagal kurį Britanija įsipareigojo bendradarbiauti su tarptautinėmis institucijomis skatindama Holodomoro atminimą. Nors oficialiai nepripažįstame, kad 1932–1933 m. įvykiams galima taikyti 1948 m. JT konvencijoje dėl genocido pateiktą genocido apibrėžimą, pripažįstame, kad šį požiūrį palaiko kai kurie akademikai, ir kad esame įsipareigoję sekti diskusijas ir nuodugniai išnagrinėti visus pateiktus įrodymus.

  Carl Lang ir Fernand Le Rachinel (NI), raštu. – (FR) Mūsų parlamentas galiausiai pripažįsta naikinimo badu, Holodomoro, kurį Ukrainoje sukėlė sovietų režimas, siaubą. Tačiau gaila, kad ji nepasekė Ukrainos parlamento pavyzdžiu ir nepavadino šio masinio nusikaltimo genocidu.

Iš tikrųjų badas, dėl kurio 1932–1933 m. mirė milijonai ukrainiečių, nebuvo vien komunizmo ekonominio ir socialinio absurdo padarinys. Tai buvo išnaikinimo plano rezultatas, kuris atitinka genocido apibrėžimą: „siekis sunaikinti visus ar dalį žmonių, priklausančių kokiai nors tautinei, etninei, rasinei ar religinei grupei“ taip pat „tyčinis tokių gyvenimo sąlygų tai grupei sudarymas, dėl kurių visi jos nariai ar dalis jų žūtų“.

Tuo metu, kai vidurinės klasės komunistai ir kairieji ekstremistai naudojasi žiniasklaidos parama, ypač Prancūzijoje, šio genocido pripažinimas leis prisiminti marksizmo–leninizmo siaubą. Dėl šios ideologijos nuo 1917 m. bolševikų revoliucijos žuvo 200 mln. žmonių, dėl jos šiuo metu kenčia priespaudą maždaug pusantro milijardo žmonių Kuboje, Šiaurės Korėjoje, o pirmiausia – Kinijoje, kurioje labiausiai nekontroliuojamo kapitalizmo forma derinama su komunistiniu totalitarizmu.

  Erik Meijer (GUE/NGL), raštu. − (NL) Mano frakcija nepasirašė šio pasiūlymo dėl rezoliucijos ir dauguma balsavo prieš ją, nes jie mano, kad Sovietų Sąjungos atsiradimas tuometinės Rusijos teritorijoje buvo žingsnis į priekį ir kad tai daugeliui prastai apmokytų, prastai apmokamų ir beteisių žmonių sudarė sąlygas geriau gyventi. Pritariu šiai nuomonei, tačiau negaliu pritarti visoms tuo metu naudotoms priemonėms. Kai kurie modernizacijos šalininkai, taip pat jų lyderis Stalinas, laikė žmonių, kurie turi skirtingas nuomones, teisę į gyvybę visiškai nesvarbia. Ši nuostata atitinka ilgalaikę Rusijos priespaudos ir prievartos tradiciją. Tuo metu, siekiant palaužti bet kokį pasipriešinimą pažangai, buvo pasinaudota visomis blogomis praeities priemonėmis. Pirminiai demokratijos ir lygių teisių visiems žmonėms idealai, palyginti su tomis priemonės, nustumti į šalį. Remiantis mintimi, kad istorija visada palanki nugalėtojams, gėris, kurio buvo siekiama, tapo blogų darbų pateisinimu. Po šių įvykių praėjo 75 metai, ir labai teisinga, kad blogiems tų laikų įvykiams ir jų aukoms skiriama daug dėmesio. Todėl balsuosiu už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos.

− Pranešimas: Dushana Zdravkova (A6-0358/2008)

  Robert Atkins (PPE-DE), raštu. − Kolegos britų konservatoriai ir aš remiame Europos ombudsmeno darbą ir manome, kad dauguma šiame pranešime pateiktų pasiūlymų dėl jo veiklos gerinimo verti paramos.

Kalbant apie B konstatuojamąją dalį – noriu aiškiai pabrėžti, kad britų konservatoriams atstovaujantys Europos Parlamento nariai prieštarauja Lisabonos sutarčiai ir Pagrindinių teisių chartijos įtraukimui į šią sutartį. Manome, kad, po per balsavimą Airijoje pasakyto ryžtingo „ne“, šios Sutarties ratifikavimo procedūra turėtų baigtis.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Šiame pranešime Peticijų komitetas ragina ombudsmeną toliau įgyvendinti du uždavinius, kuriuos jis paskelbė 2006 m. metiniame pranešime – dirbti su institucijomis skatinant gerą administravimą ir gerinti informavimą, kad visi piliečiai, kuriems gali reikėti pasinaudoti šiomis paslaugomis, būtų tinkamai informuoti. Šio informavimo svarbą patvirtina pateiktų skundų skaičius.

Reikia prisiminti, kad ombudsmenas dabar turi daugiau galių – Europos Parlamentui patvirtinus pakeitimus, kurių jis prašė. 2007 ombudsmeno vykdomų tyrimų skaičius padidėjo iki 641. Iš jų 64 proc. buvo susiję su Europos Komisija, 14 proc. – su Europos personalo atrankos tarnyba (angl. EPSO), 9 proc. – su Europos Parlamentu, 1 proc. – su Europos Sąjungos Taryba. Pagrindinės netinkamo administravimo rūšys buvo: nepakankamas skaidrumas, įskaitant atsisakymą suteikti informaciją, nesąžiningumas ir piktnaudžiavimas įgaliojimais, delsimas, kurio buvo galima išvengti, diskriminavimas, aplaidumas, teisinės klaidos ir nesugebėjimas užtikrinti, kad būtų vykdomos pareigos. Kai kuriais atvejais bylos buvo išspręstos.

  Bernard Wojciechowski (IND/DEM), raštu. − (PL) 2008 m. gegužės 19 d. Europos ombudsmenas N. Diamandouros pateikė pranešimą Peticijų komitetui. Jame jis pateikė išsamią ataskaitą apie savo veiklą, taip pat skaičiais ir procentais išreikštus duomenis. Pranešime teigiama, kad ombudsmenui skirtų priimtinų skundų padaugėjo. 2007 m., palyginti su 2006 m., skundų skaičius padidėjo nuo 449 iki 518. Palyginti su 2006 m., praėjusiais metais nepriimtinų skundų sumažėjo. Skundų pateikimo priežastys buvo įvairios. Tarp jų – nepakankamas skaidrumas, nepatenkinamos procedūros, delsimas, kurio buvo galima išvengti, diskriminavimas, nesugebėjimas užtikrinti, kad būtų vykdomos pareigos ir teisinės klaidos. Dauguma skundų (65 proc.) buvo susiję su Europos Komisija. Tik 9 proc. ombudsmenui pateiktų skundų buvo susiję su Europos Parlamentu. Europos ombudsmenas taip pat minėjo Europos institucijų klaidas. N. Diamandouros kritikavo Europos Komisiją už nesugebėjimą laikytis teisinio reikalavimo 2006 m. paskelbti 2005 m. metinės ataskaitos dėl prieigos prie Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentų.

11. Balsavimo pataisymai ir ketinimai: žr. protokolą

(Posėdis sustabdytas 12.35 val. ir atnaujintas 15.00 val.)

PIRMININKAVO: Gérard ONESTA
Pirmininko pavaduotojas

12. Ankstesnio posėdžio protokolo tvirtinimas: žr. protokolą

13. Diskusijos dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų pažeidimų

13.1. Venesuela

  Pirmininkas. - Kitas punktas yra diskusijos dėl trijų pasiūlymų dėl rezoliucijų dėl Venesuelos⁽¹⁾.

  José Ribeiro e Castro, autorius. – (PT) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, Venesuela yra didi šalis, o Venesuelos žmonės turi senas demokratijos tradicijas ir nuostatas. Tačiau kelerius metus jie gyvena baisioje padėtyje, kuri blogėja ir kurioje pažeidžiamos jų pagrindinės teisės. Todėl dar kartą svarstome šį klausimą ir privalome šią padėtį pasmerkti.

Smerkiame piktnaudžiavimą asmens duomenų sąrašais, kurie, taikant totalitarines taisykles, naudojami politiniame persekiojime, pvz., „Tascón“, „Maisanta“ ir „Russián“ sąrašais. Veiksmai, kurių imtasi siekiant dešimtims piliečių neleisti balotiruotis Venesuelos regionų ir vietos rinkimuose, yra nepriimtini. Žmogaus teisių organizacijų, pvz., „Human Right Watch“, atstovų išsiuntimas vien už vietoje pateiktas pastabas yra nepriimtinas. Taip pat sukrečia, kad dėl valdžios institucijų skatinamo smurto ir netolerancijos žuvo jauni žmonės.

Todėl smerkiame pasikėsinimą į jauną studentų lyderį, kuris tapo šios valdžios institucijų skatinamo smurto aplinkos auka, ir apgailestaujame dėl jo. Reikalaujame tiesos, ir kad už šį pasikėsinimą atsakingi asmenys būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Mes, europiečiai, turime būti aktyvesni. Tik įsivaizduokite, jei tai vyktų mūsų šalyse. Ar sutiktume, kad mūsų šalyse, kaip Venesueloje, piliečiams būtų atimta teisė balotiruotis rinkimuose. Jei ne, kaip galime prieš tai užmerkti akis? Kaip galime užsimerkti ir apsimesti, kad nieko nevyksta?

Kaip galime pritarti, pavyzdžiui, Portugalijos (mano šalies, dėl kurios man, deja, gėda) vyriausybei, kuri klaupiasi prieš Venesuelos vyriausybę, kuri vykdo batlaižių politiką ir kuri pastaruoju metu tapo tironams skirtu Europos priimamuoju. Tai iš tikrųjų nepriimtina.

Labai svarbu, kad Komisija ir Taryba tvirčiau ir aiškiau smerktų šiuos žmogaus teisių pažeidimus.

  Ewa Tomaszewska, autorė. − (PL) Gerb. Pirmininke, turi būti pateiktas išsamus su Julio Soto Macaraibo mirtimi susijusių aplinkybių paaiškinimas. Norėčiau pareikšti savo užuojautą jo šeimai. Raginame šio nusikaltimo kaltininkus tinkamai teisti ir nubausti. Organizacijos „Human Rights Watch“ pastabos vertos mūsų dėmesio, ypač dėl to, kad ši organizacija yra nepriklausoma ir nėra jokios šalies finansuojama. Norime pareikšti protestą dėl šios organizacijos veiklos uždraudimo. Mes raginame visiškai gerbti žiniasklaidos žodžio laisvę ir susivienijimų laisvę. Raginame visiškai įgyvendinti moterų apsaugos nuo smurto teisės aktus. Raginame lapkričio mėn. vyksiančius rinkimus vykdyti taip, kad nekiltų jokių abejonių dėl rinkimų kampanijos ar paties rinkimų proceso. Venesuela turėtų būti demokratinė šalis, kurioje žmonių laisvės yra tokios pačios kaip kiekvienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje.

  Renate Weber, autorė. − Gerb. pirmininke, kelerius metus opozicijos padėtis Venesueloje buvo labai sudėtinga, ir abejonės Venesuelos demokratija buvo teisėtos.

Tačiau tai, kas vyksta šiuo metu, rodo, kad Venesuelos demokratija ir teisinės valstybės principai yra parodija. Nepriimtina naudoti administracines priemones uždraudžiant 15 metų eiti oficialias pareigas ar dalyvauti rinkimuose. Tokius sprendimus galima leisti priimti tik teismams, ir tik nuteisus asmenis dėl rimtų nusikaltimų.

Šios priemonės nenormalumas gali būti lengvai pastebėtas sužinojus, kad didžioji dauguma, kuriems draudžiama eiti pareigas, priklauso politinei opozicijai. Šie veiksmai tikriausiai bus naudojami ne tik per šį rudenį vyksiančius rinkimus, tačiau ir per kitus rinkimus.

Nenuostabu, kad šis politinių teisių atėmimas vyksta tuomet, kai dabartinę vyriausybę kritikuojantys žmogaus teisių gynėjai yra išvaromi iš Venesuelos ir kai nėra tinkamai tiriami labai įtartini atsitikimai, per kuriuos žūsta kritiką išsakę žmonės.

Europos Parlamentas privalo Venesuelos viešajai nuomonei pasiųsti griežtą pranešimą, kad politinių teisių atėmimas yra nedemokratinė praktika, kad jis prieštarauja pačiai teisinės valstybės esmei. Mes privalome griežtai atmesti Venesuelos ministro Europos reikalams pavaduotojo kaltinimus, kad Europos Parlamentas rugsėjo mėnesį atsisakė balsuoti dėl šios rezoliucijos dėl to, kad šis balsavimas buvo laikomas balsavimu prieš kovą su korupcija. Toks manipuliavimo Venesuelos viešąja nuomone manevras Europos ministrui yra negarbingas veiksmas. Taip pat griežtai atmetame jo kaltinimą, kad mūsų veiksmai yra išpuolis prieš suverenią valstybę.

Šia rezoliucija reiškiame savo susirūpinimą dėl demokratinio vystymosi ir pagarbos žmonių teisėms šalyje, kurios žmonėmis labai žavimės ir gerbiame.

  Bernd Posselt, PPE-DE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. pirmininke, brutalus Julio Soto nužudymas yra dramatiško demokratijos ir teisinės valstybės principų žlugimo Venesueloje, kuri tam tikrą laiką Lotynų Amerikoje vaidino pozityvų vaidmenį, negalutinė kulminacija.

Tačiau valdant dabartiniam režimui ne tik visiškai nepaisoma pagrindinių žmogaus teisių – didybės manija sergantis diktatorius bando eksportuoti šią nežmonišką teroro sistemą į visą žemyną, net į Europą, jei kalbėsime apie jo ryšius su Baltarusija. Dėl to labai svarbu greitai sustabdyti jo planus – ne vien jo šalies, bet ir kitų šalių, kurias jis bando nupirkti ar šantažuoti savo turtais, siekdamas joms primesti savo ideologiją, labui.

Jei jis pateiktų šalies suverenumo argumentą, galėčiau pasakyti, kad yra kai kas daug svarbesnio nei šalies suverenumas – tai pagrindinės ir visuotinės žmogaus teisės.

  Marios Matsakis, ALDE frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, aišku, kad naujausia, o ir ankstesnė Venesuelos istorija yra skaudi, su tuo susijusios ne tik vidinės priežastys. Iš tikrųjų, išoriniai veiksmai šiuo požiūriu yra daug svarbesni. Tačiau, kad ir kas būtų kaltas, kenčia nekalti civiliai gyventojai.

Dabartinė valdžia, vadovaujama H. Chávezo, aiškiai griežia dantį ant JAV ir jos rėmėjų ir sąjungininkų, tačiau dėl to neturi būti taip smarkiai pažeidinėjamos Venesuelos žmonių teisės, pvz., nustatomas administracinis teisės balotiruotis rinkimuose atėmimas ir persekiojami ir žudomi opozicijos aktyvistai. H. Chávez privalo suprasti, kad, jei jis nori, kad jo šalis žengtų klestėjimo link, turi užtikrinti, kad jo valdžia funkcionuotų griežtai laikydamasi demokratijos ir pagarbos žmogaus teisėms principų. Smurtas prieš savo žmones ir jų persekiojimas gali sukelti šiai šaliai tik dar didesnę nacionalinę traumą ir daugiau kančių. Privalome neleisti, kad tai įvyktų.

  Leopold Józef Rutowicz, UEN frakcijos vardu. – (PL) Gerb. pirmininke, ši rezoliucija dėl žmogaus teisių pažeidinėjimo Venesueloje yra pagrįsta faktais ir verta paramos. Deja, daugelį metų Venesuelos visuomenėje vyksta politinių jėgų poliarizacija. Kalbu, pvz., apie armijos veiksmus, netoleranciją ir visuomenės pasidalijimą turto ar rasės požiūriu. Šiuose procesuose labai aktyviai dalyvauja prezidento H. Chavezo komanda, nes pagal prezidentinę sistemą ji gali kontroliuoti administraciją ir ginkluotąsias pajėgas. Dėl šios kovos ir dėl priimamų sprendimų Venesuelos visuomenės struktūra darosi panaši į Kubos – tai socializmas su istoriniais ir nacionalistiniais bruožais. Dėl to gali būti pakeista šalies vėliava ir himnas.

Šie pokyčiai neturi didelio poveikio gyvenimo lygiui, nes Venesuela yra labai turtinga gamtos išteklių. Tai sušvelnina pokyčių poveikį ir leidžia vykdyti populistinius veiksmus. Padėtis tokia rimta, kad vien rezoliucija nesustabdys tolesnio piliečių teisių ribojimo Venesueloje proceso. Raginame visoms šio regiono šalims teikti praktinę paramą.

  Pedro Guerreiro, GUE/NGL frakcijos vardu. – (PT) Dar kartą matome nepriimtiną ir smerktiną Europos Parlamento bandymą kištis, kuris vyksta kaip tik prieš Venesuelos vietos ir regionų rinkimus. Iš esmės šios diskusijos ir pasiūlymas dėl rezoliucijos įtraukti į darbotvarkę siekiant atsakyti tiems, kurie remia ir skatina jau ilgą laiką vykstančius nerimą keliančius bandymus kištis ir destabilizuoti demokratišką ir suverenią valstybę.

Siekiama triukšmingai skatinti kišimąsi į Venesuelos vidaus reikalus, bandoma didinti išorės įtampą, o ja siekiama primesti sprendimus, kurių priėmimo suverenią teisę turi tik Venesuelos žmonės. Europos Parlamentas turėtų ne iškraipyti faktus ir bandyti Venesuelą mokyti demokratijos, o į darbotvarkę įtraukti diskusijas apie ES bandymus primesti jau atmestą Europos Sutartį, visiškai nepaisant Prancūzijos, Olandijos ir Airijos žmonių suvereniai priimtų demokratinių sprendimų, taip pat atsisakymą suteikti kitiems žmonėms pareikšti savo nuomonę per referendumus. Europos Parlamentas turėjo ne kištis į tai, dėl ko sprendimus gali priimti tik Venesuelos žmonės, bet atmesti nežmonišką Grąžinimo direktyvą, kuria nepaisomos ir pažeidžiamos imigrantų, daugelis yra iš Lotynų Amerikos, žmogaus teisės.

Šios iniciatyvos autoriams iš tikrųjų kelia nerimą tai, kad Venesuelos žmonės parodė pavyzdį, kuris kelia problemų svarbiausiems Europos Sąjungą kontroliuojantiems finansiniams ir ekonominiams interesams. Jie parodė pavyzdį, kaip įtvirtinti šalies suverenumą ir nepriklausomybę, kaip kurti patriotinį švietimo, pažangos ir plėtros projektą ir kaip plėtoti antiimperialistinį solidarumą. Jie parodė, kad žmonėms verta kovoti ir kad įmanoma padaryti šalį ir pasaulį teisingesnius, demokratiškesnius ir taikesnius. Tikrovė rodo, kad geriausias atsakymas į šį Europos Parlamento bandymą kištis yra labai didelis Bolivaro proceso prestižas ir svarba Lotynų Amerikos ir pasaulio žmonėms. Dėl to jie turėtų nustoti sakyti, kad gali pamokslauti likusiam pasauliui.

  Urszula Krupa, IND/DEM frakcijos vardu. – (PL) Šiuo metu diskutuojame dėl žmogaus teisių pažeidimų Venesueloje, kurie vyksta dėl nesugebėjimo užtikrinti Venesuelos konstitucijoje nustatytų pilietinių ir politinių teisių, neleidžiant šiomis teisėmis naudotis dabartinės valdžios oponentams. Opozicijos nariams neįmanoma balotiruotis rinkimuose, nėra jokios žodžio laisvės, išsiunčiami tarptautinių organizacijų stebėtojai. Todėl šios diskusijos yra gera galimybė pareikšti savo prieštaravimą dėl demokratijos trūkumo Venesueloje ir kitur.

Šios diskusijos taip pat yra galimybė reikalauti tiesos visuomenės ir politiniame gyvenime. Venesuelos Prezidentas pasidavė pagundai siekti absoliučios valdžios. Taip pat padarė daugelio šalių ir imperijų lyderiai, kurie siekia pavergti kitaip galvojančius arba neturtingesnius žmones. H. Chávezo naujoji kairioji doktrina vadinama krikščioniškuoju socializmu, tačiau ji turi mažai ką bendro su bažnyčios mokymais. Todėl Venesuelos vyskupų atstovai reiškė nepasitenkinimą dėl demokratijos stokos. Šiomis aplinkybėmis dažnai ateina į galvą evangelijos pamokymas apie krislą ir rastą.

  Laima Liucija Andrikienė (PPE-DE). - (LT) Praėjo dešimt metų, kai Hugo Chávez tapo Venesuelos Prezidentu. 1999 m. Venesuelos konstitucija buvo puiki galimybė įtvirtinti įstatymų viršenybę ir garantuoti žmogaus teises šioje šalyje. Šiandien, deja, turime konstatuoti, kad ši istorinė galimybė neišnaudota. Mes žinome, kad Venesueloje, Prezidento H. Chávezo vadovaujamoje Venesueloje, toleruojama ir skatinama politinių oponentų ir kritikų diskriminacija. Jo valdomoje Venesueloje nebeliko teismų nepriklausomybės, mums žinoma ir profsąjungų bei spaudos situacija šioje šalyje. Mūsų šios dienos rezoliucija – tai dar vienas priminimas H. Chávezui, kad konstitucija negali būti tik popierius, jos nuostatos turi būti įtvirtintos gyvenime.

  Zdzisław Zbigniew Podkański (UEN). – (PL) Rūmai ketina netrukus diskutuoti apie labai dramatišką ir tragišką padėtį Konge, kur aukos skaičiuojamos šimtais, ne tūkstančiais. Padėtis Venesueloje yra palyginti ne tokia rimta. Ji susijusi su rinkimų teisių pažeidimais ir išsiuntimais iš šalies. Tačiau įvyko pirmoji žmogžudystė. Nužudytas studentų lyderis.

Net ir šiuo metu labai svarbu kelti šiuos klausimus, nes turime turėti galvoje, kad kiekvienas toks procesas prasideda nuo demokratinių teisių pažeidimų. Pradžia visada yra piktnaudžiavimas jėga, kai trūksta argumentų, vėliau tai priveda prie žmogžudysčių. Todėl ši rezoliucija turi prasmę. Ji yra ženklas, priminimas, kad šis pavojingas procesas yra pastebėtas ir kad vis dar galime padėti ir užkirsti kelią genocidui.

  Georgios Toussas (GUE/NGL). - (EL) Gerb. pirmininke, akivaizdu, kad rinkimų Venesueloje išvakarėse vykdomas aiškiai nepriimtinas bandymas kištis į šios šalies vidaus reikalus, aiškiai siekiant veikti rinkimų rezultatus.

Padėtis Venesueloje yra didelė ir svarbi Europos ir viso pasaulio darbuotojų pergalė, nes, nepaisant sunkumų ir kliūčių ir Amerikos imperializmo kišimosi, šioje šalyje neseniai žengti teigiami žingsniai ir išspręstos darbuotojų problemos.

Šis bandymas yra nepriimtinas, todėl norime, pasinaudodami galimybe pasmerkti politinių jėgų, kurios šia rezoliucija kišasi į Venesuelos vidaus reikalus, veiksmus.

Pabaigoje norėčiau pasakyti, kad neįtikėtina, kad per Europos Parlamento posėdį septyni Parlamento nariai imasi politinės atsakomybės pasmerkti šalį, kovojančią už savo laisvę ir siekiančią patenkinti savo poreikius. Žmonių teisė patiems spręsti dėl savo ateities yra nesvarstytina, ir mes visi turėtume ją gerbti.

  Kathy Sinnott (IND/DEM). - Gerb. pirmininke, mąstant apie demokratiją iš karto prisimenamos žmogaus teisės. Žodžio ir balsavimo visais valdžios lygmenimis svarba yra suprantama. Ilgą laiką Venesueloje, korumpuotoje ir H. Chávezo valdomoje šalyje, žmogaus teisės negerbiamos. Per jo valdymą buvo bauginami opozicijos nariai, žiauriai žudomi opozicinės partijos nariai, o žmogaus teisių gynėjai ir NVO nariai jėga išsiunčiami. Be to, Venesueloje šiuo metu naudojami vadinamieji atrankos sąrašai, kurie skirti ne tik neleisti piliečiam eiti viešąsias pareigas, bet ir atimti iš jų teisę laisvai balsuoti už pasirinktus atstovus. Mes, demokratinė institucija, turėtume reikalauti, kad Venesuela laikytųsi tarptautinių demokratijos standartų, ir leistų savo piliečiams naudotis pagrindinėmis teisėmis ir laisvėmis – laisve laisvai ir atvirai kritikuoti valdžioje esančius asmenis ir galimybe be baimės pakeisti valdžią per rinkimus.

  Gerard Batten (IND/DEM). - Gerb. pirmininke, Prezidentas H. Chávez yra Europos kairiųjų numylėtinis. Mano rinkimų apygardoje jį labiausiai rėmė buvęs Londono meras Ken Livingstone. Tai leido jo prastą įvaizdį pagražinti netikro respektabilumo blizgesiu. Prezidentas H. Chávez, žinoma, vadovauja Venesuelos žmonių teisių ir laisvių ribojimui. Jis apribojo politines laisves, teisinės valstybės principus, teismų nepriklausomumą ir žiniasklaidos ir darbuotojų organizacijų laisvę. Politikai, tokie kaip K. Livingstone, kenkia tikrai demokratijai ir atskleidžia daug ką apie save.

  Andris Piebalgs, Komisijos narys. − Gerb. pirmininke, Komisija labai susidomėjusi seka padėtį Venesueloje. Ši šalis šiuo metu rengiasi regionų ir vietos rinkimams, kurie vyks lapkričio 23 d.

Verta pažymėti, kad per pastaruosius kelerius metus Venesueloje vyko keli demokratinių rinkimų procesai. Kai kuriuos jų stebėjo Europos rinkimų stebėjimo misijos, kurios pateikė išvadas, kad iš esmės jie atitiko tarptautinius standartus ir šios šalies teisės aktus. Kitų procesų, pvz. pastarojo referendumo, rinkimų stebėjimo misijos nestebėjo, nes nebuvo kviestos.

Komisija žino apie kai kurių iš jūsų ir daugelio Venesuelos visuomenės sektorių nuogąstavimus dėl teisių atėmimo konstitucingumo. Kai kurie žmonės šiuos veiksmus vertina kaip siekį apriboti visavertį opozicijos dalyvavimą lapkričio mėn. rinkimuose.

Komisija atkreipė dėmesį į keliais atvejais Venesuelos valdžios institucijų pateiktus paaiškinimus dėl šių administracinių sankcijų, kurias valstybės kontrolierius taiko tam tikriems valstybės pareigūnams, konstitucingumo.

Pabrėžiame, kad svarbu, remiantis konstitucija ir teisinės valstybės principais, užtikrinti visų piliečių, kurie nori dalyvauti rinkimuose, teises. Tikimės, kad būsimi rinkimai sustiprins demokratiją Venesueloje ir kad jų rezultatai atspindės visos Venesuelos visuomenės nuostatas.

Raginame visus veikėjus dalyvauti rinkimų procese laikantis tolerancijos, pilietinio sąmoningumo ir pagarbos skirtingoms nuomonėms principų.

Komisija taip pat žino apie organizacijos „Human Right Watch“ atstovų išsiuntimą. Girdėjome balsų, kurie smerkė šį sprendimą, nes jis neigiamai veikia žodžio laisvę, ir yra veiksmas, kuris rodo nepakantumą kritikai. Šiuo požiūriu pabrėžiame, kad ES žodžio ir nuomonių laisvė yra labai svarbi. Žodžio laisvė yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ji yra demokratijos ir teisinės valstybės kertinis akmuo.

Norėčiau užtikrinti Parlamentą, kad Komisija toliau atidžiai stebės įvykius Venesueloje. Komisijos įsipareigojimai remti demokratijos plėtrą ir propaguoti žmogaus teises atsispindės mūsų bendradarbiavimo politikoje ir santykiuose su Venesuela.

  Pirmininkas. - Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks šios popietės diskusijų pabaigoje.

(1) Žr. protokolą.

13.2. Kongo Demokratinė Respublika: susirėmimai rytinėse pasienio zonose

  Pirmininkas. - Kitas punktas yra diskusijos dėl šešių pasiūlymų dėl rezoliucijų dėl Kongo Demokratinės Respublikos: susirėmimų rytinėse pasienio zonose⁽¹⁾.

  Renate Weber, autorė. − Gerb. pirmininke, konfliktas Kongo Demokratinėje Respublikoje labai traumuoja Kongo visuomenę.

Be kitų žiaurumų, kare, kaip ginklas, daugelį metų naudojami prievartavimai, nuo kurių kenčia dešimtys tūkstančių moterų ir mergaičių. Tačiau mūsų empatijos nepakanka. Be abejonės, prieš moteris Konge vykdomas genocidas, ir mes negalime toliau sau leisti nematyti šios baisios padėties. Aprašyti baisumus, kuriuos patiria šios moterys, žodžių nepakanka. Neabejotina, kad maištininkų susirėmimai rytinėse provincijose sukels vis daugiau smurto, įskaitant seksualinę prievartą.

Kiek moterų ir mergaičių turi mirti, būti gaujų išprievartautos, žiauriai nužudytos, padarytos vergėmis, užkrėstos ŽIV, atstumtos bendruomenių, kol nuspręsime tarptautiniu lygmeniu, rimtai ir siekdami ilgalaikių rezultatų, imtis šio klausimo? Seksualinė prievarta prieš moteris ir mergaites neturi būti toleruojama. Kongo Demokratinės Respublikos rytinėse provincijose turi baigtis nusikaltėlių nebaudžiamumas ir atkurti teisinės valstybės principai.

Visi turime pripažinti, kad sprendžiant su šia padėtimi susijusias problemas reikia atsižvelgti į daug aspektų. Kongo Demokratinės Respublikos rytinėse provincijose turi būti pasiekta taika, įtvirtinti teisinės valstybės principai ir visuomenė išgelbėta nuo skurdo. Tai reiškia, kad teisinės valstybės principai turi būti taikomi ir Kongo gamtos ištekliams.

  Giovanna Corda, autorė. − (FR) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, pirmiausia norėčiau perduoti kolegos A. Hutchinsono atsiprašymą, kad šiandien jis negali būti su mumis.

Nuo 1998 m. per konfliktą Kongo Demokratinėje Respublikoje žuvo 5 400 000 žmonių. Kiekvieną dieną žūsta 1500 žmonių. Šie žmonės – moterys, kurios neišgyvena kankinimų, maištininkai ir Kongo reguliariosios armijos kareiviai, taip pat vaikai kareiviai, pagrobti iš savo tėvų, mažos mergaitės, kurių trumpas buvimas Žemėje buvo košmaras.

Žiaurūs žodžiai, kuriuos vartoju, yra niekas palyginti su žiaurumais, kurie labai ilgai vyksta Kongo Demokratinėje Respublikoje. Per pastarąsias savaites šis smurtas padidėjo ir išplito, nes visiškai nereaguoja tarptautinė bendruomenė. Tačiau pranešimuose, kuriuos gavome, smerkiami įvairių veikiančių maištininkų grupių kareiviai, vyriausybės karinės pajėgos, kurios gyventojus ne gina, o kelia jiems pavojų, net JT, kurios negali užtikrinti civilių gyventojų apsaugos.

Todėl rezoliucija, kurią svarstome, siekiama atkreipti tarptautinės visuomenės dėmesį į tai, kas vyksta, ir pateikti labai praktinius reikalavimus dėl greito ir ilgalaikio šio konflikto sprendimo.

Socialistų frakcija Europos Parlamente mano, kad ypač svarbūs šie reikalavimai: pirma – turi būti stiprinamos JT misijos, kuriose dalyvautų Europos darbuotojai, galintys užmegzti ryšį su gyventojais; antra – raginame Kongo aukščiausius politinius ir karinius vadovus padaryti viską, kad Kongo armijos kareiviai vieną kartą ir visam laikui baigtų savo žiaurumus.

  Raül Romeva i Rueda, autorė. – (ES) Gerb. pirmininke, norėčiau pabrėžti kelis jau paminėtus aspektus dėl padėties Kongo Demokratinėje Respublikoje.

Pirmasis yra aiškus. Konfliktas, apie kurį kalbame, turi daug priežasčių. Kalbame apie problemą, susijusią su prieiga prie išteklių. Taip pat kalbame apie nebaudžiamą šių išteklių eksploatavimą. Kai kurie žmonės bastosi po regioną ir nebaudžiami daro baisius nusikaltimus. Jų nepersekioja nei vietos valdžios institucijos, nei tarptautinės pajėgos; trečia – šis nebaudžiamumas atsiranda dėl nuolatinio tarptautinių ginklų, kurie vis atgabenami į šį regioną, buvimo.

Manau, kad šie trys aspektai yra esminiai, nes jie pabrėžia būtinybę nuodugniai iš naujo svarstyti Jungtinių Tautų buvimą šiame regione.

Antra – privalome labai nuodugniai ištirti smurto prieš moteris, ypač seksualinio smurto, problemą. Šiuo klausimu diskutavome ir anksčiau. Turėtume pasinaudoti šia galimybe ir vėl raginti Jungtines Tautas ir Europos Sąjungą reikalauti, kad prievartavimai – kankinimai ir prievarta prieš moteris, naudojami kaip seksualinis ginklas, būtų laikomi karo nusikaltimais. Jau ilgą laiką visuose tinkamuose forumuose raginame tai padaryti.

Yra ir trečias aspektas, kurį, mano nuomone, reikėtų pabrėžti. Ši visa problema atsiranda dėl vieno didžiausių turtų pasaulyje – deimantų. Siekiant spręsti šią didelę problemą, būtina nuosekliai ir tiksliai taikyti priežiūros priemones, tokias kaip, pvz., Kimberlio procesas.

Leiskite jums priminti, kad kitą savaitę Jungtinėse Tautose prasidės diskusijos dėl tarptautinės sutarties dėl ginklų eksporto priėmimo. Manau, kad tai puiki galimybė pabrėžti, kad Kongo Demokratinės Respublikos ir panašių regionų požiūriu ji tikrai būtina.

  Erik Meijer, autorius. − (NL) Gerb. pirmininke, Kongo gyventojams vis svarbiau rasti būdų, kaip išgyventi, net jei kol kas neįmanoma sukurti centrinės vyriausybės. Turėtume nedelsdami bandyti užkirsti kelią visoms aplinkybėms, dėl kurių jie patiria smurtą ir išnaudojimą, priverstinį perkėlimą ar badą.

Kodėl Konge vyksta viskas, kas blogo gali nutikti Afrikoje? Kongas yra kolonijinis kasybos projektas, įkurtas sunkiai pasiekiamame Afrikos centre. Kongo žmonės su bendrais interesais ir perspektyvomis neegzistavo – tik daug tautų atskirtuose regionuose.

Kai Kongas beveik prieš 50 metų tapo nepriklausomas, tuometinių konfliktuojančių politikų vardai tapo dažnai minimi pasaulyje. M. Tshombe ir A. Kalonji, glaudžiai susiję su kasybos interesais, siekė atplėšti pietryčių regioną, kuriame yra daug gamtos išteklių, nuo likusios šalies dalies. Vienintelis svajotojas, kuris rūpinosi, kad visa šalis turėtų tikrą ateitį, Patrice Lumumba, buvo greitai nutildytas.

Po to karinis diktatorius Mobutu ilgai valdė šalį kaip privačią įmonę, visiškai priklausomą nuo jo kaprizų. Viltis, kad Mobutu mirtis bus Kongo pažangos pradžios ženklas, žlugo.

Kitam prezidentui po Mobutu, J. Kabilai didelių šalies regionų patraukti ar kontroliuoti nepavyko. Dabartines Kongo galimybes riboja žlugę rinkimai, kurių rezultatai prieštaringi nuo pat pradžių, ir tikrai nėra visuotinai pripažįstami, masinė migracija iš kaimyninių rytinių šalių, regionų vadovai, turintys interesų kasybos srityje, ir maištininkų armijos. Neaišku, ar vis dar galimas bendras sprendimas dėl nepadalyto Kongo.

  Ewa Tomaszewska, autorė. − (PL) Gerb. pirmininke, šiuo metu Konge, kartu su kitų šalių šventikais, yra lenkų šventikų. Savo misijose jie dirba siekdami apsaugoti civilius gyventojus, daugiausiai moteris ir vaikus, nuo smurto. Taikos misijose taip pat dalyvauja Lenkijos ginkluotosios pajėgos. Todėl dramatiški įvykiai Konge mane paveikė asmeniškai.

Ypatingas susirūpinimas išreikštas dėl padėties Šiaurės Kivu ir taikos palaikymo Ituri regione. Baisios žudynės, moterų ir mergaičių prievartavimas, taip pat vaikų ėmimas į karines pajėgas šioje šalyje jau daugelį metų yra kasdieniai reiškiniai. Raginame Kongo Demokratinės Respublikos ir Ruandos vyriausybes pradėti konstruktyvų dialogą, kurios leistų Kongui įveikti šią humanitarinę krizę.

Norėčiau aptarti labai svarbų punktą. Tikroji priežastis, kodėl šis konfliktas užsitęsė, yra tai, kad Pietų Afrikos darbininkai atsisakė iškrauti Kinijos ginklus. Raginame Didžiųjų Ežerų regiono vyriausybes dalyvauti dialoge siekiant sustabdyti smurtą Konge. Raginu Europos Komisiją padidinti medicininę paramą Kongo civiliams gyventojams. Pagalba ypač reikalinga moterims ir vaikams, kurie buvo užkrėsti dėl prievartavimų.

  Bernd Posselt, nuomonės referento vardu. – (DE) Gerb. pirmininke, Kongo Demokratinė Respublika šiuo metu yra tokioje pačioje padėtyje, kaip Europa po Trisdešimties metų karo, kai žlugo teisinės valstybės principai. Tačiau Kongas kenčia daug labiau. Po šalį bastosi uniformuoti vyrai. Kai kurie jų vadina save „oficialiąja armija“, kiti – „privačiąja armija“. Iš tikrųjų jie visi yra nusikaltėlių gaujos, kurios plėšikauja šalyje ir žudo, prievartauja ir plėšia civilius gyventojus. Taika negrįš į Kongą, kol regionų ir šalies lygmeniu nebus atkurta bent jau kažkas panašaus į teisinės valstybės principus.

Dėl šios priežasties mūsų Europos Sąjungos užduotis pirmiausia yra teikti humanitarinę pagalbą, o antra – užtikrinti minimalų šalies saugumą. Mūsų galimybės tai padaryti menkos, ir intervencija į Kongą – šiuo klausimu mums nereikia būti savikritiškiems – akivaizdžiai buvo ne tokia sėkminga, kokios norėjome.

Dėl to svarbu, kad pradėtume tuoj pat planuoti, kaip, naudodami visas įmanomas taikias ir, jei reikia, karines priemones ar net taikos palaikymo pajėgas, galėtume grąžinti stabilumą į šią Afrikos centre esančią šalį. Šio klausimo dar nesvarstėme, tačiau privalome tai padaryti. Jei pažvelgtumėte į Kongą, o aš kelis kartus skridau virš Kongo, suprastumėte, kad Kongas ribojasi su visais Afrikos regionais taip, kaip jokia kita Afrikos šalis.

Afrikos žemynas negali būti stabilus, jei nestabilus Kongas, todėl šiuo klausimu turime labai rimtų įsipareigojimų.

  Tunne Kelam, PPE-DE frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, iš tikrųjų esame labai susirūpinę dėl smurto atsinaujinimo rytinėse Kongo provincijose. Todėl raginame visus veikėjus grįžti prie taikos proceso, dėl kurio jie įsipareigojo sausio mėnesį.

Norėčiau aptarti dar tris klausimus. Pirma – Kongo vyriausybė prisiėmė specialius įgaliojimus nutraukti paplitusią seksualinę prievartą prieš moteris ir mergaites, kuri vidaus kare naudojama kaip ginklas. Antra – Kongo Demokratinės Respublikos ir Ruandos vyriausybėms turi būti daromas tarptautinis spaudimas, kad jos atnaujintų konstruktyvų dialogą. Trečia – raginame visas ES vyriausybes nedelsiant teikti specialią pagalbą rytų Kongo gyventojams.

  Katrin Saks, PSE frakcijos vardu. – (ET) Ponios ir ponai, šiandien kalbame apie labai sudėtingą regioną. Man atrodo, kad mes apie jį kalbame daugiausiai dėl to, kad pabrėžtume, kokia bloga padėtis, bet ne dėl to, kad turime aiškių minčių, kaip šią padėtį ištaisyti. Tačiau norėčiau pateikti kelias pastabas, nors pakartosiu pirmesnių kalbėtojų, įskaitant T. Kelamą, mintis.

Svarbiausia – padėti Kongo Demokratinės Respublikos vyriausybei ieškoti šios krizės sprendimo. Smurtas tik skatina naują smurtą, ir aš nenorėčiau sakyti, kad vyrų gyvybės mažiau svarbios ar kad smurtas prieš vyrus leistinas, tačiau moterų ir vaikų padėtis Konge iš tikrųjų baisi, ir jiems reikia skirti ypatingą dėmesį. Raginu tarptautinę bendruomenę ir JT Saugumo Tarybą teikti geresnę paramą, Tarybą ir Komisiją teikti medicininę pagalbą pirmiausia žmonių grupei, kuriai kyla didžiausias pavojus. Taip pat neabejotinai svarbi konkreti valstybių narių pagalba.

  Marios Matsakis, ALDE frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, Kongo Demokratinės Respublikos rytinis regionas pastaraisiais metais buvo žudynių, įvairių labai žiaurių ir sadistiškų nusikaltimų prieš žmones, daugiausiai nekaltus civilius gyventojus, įskaitant moteris ir vaikus, vieta.

Paaiškėjo, kad Afrikos Sąjunga, ES ir JT gėdingai nesugeba ryžtingai veikti ir šiame regione įtvirtinti taiką. Tai vyksta daugiausia dėl to, kad neskiriami ištekliai, reikalingi siekiant veiksmingai apsaugoti vietos gyventojus, suteikti labai reikalingą specialią pagalbą ir iš tikrųjų padėti rasti išplitusių konfliktų galutinį politinį sprendimą. Tikėkimės, kad ši rezoliucija padės sustiprinti paramą taikai Konge ir – tai ne mažiau svarbu – priversti tas piktavales vyriausybes, kurios toliau tiekia ginklus Kongo konfliktuojančioms grupuotėms, šį tiekimą nutraukti.

  Zdzisław Zbigniew Podkański, UEN frakcijos vardu. – (PL) Gerb. pirmininke, 2008 m. sausio 28 d. Gomoje pasiektu taikos susitarimu nebuvo nei išspręstos problemos, nei Kongo Demokratinės Respublikos rytinėse teritorijose įtvirtinta taika. Toliau vyko moterų ir net mažų mergaičių prievartavimai, plėšimai ir prievartinis civilių gyventojų ir vaikų ėmimas į ginkluotąsias pajėgas. Visos konflikto šalys elgėsi žiauriai. Galiu paminėti maištininkų grupes, Ruandos demokratines išlaisvinimo pajėgas ir Kongo armiją. Susidūrimai atsinaujino. Tai rodo, kad daugiau nei prieš ketverius metus prasidėjęs karas tęsiasi ir stiprėja. Neseniai paskelbta nerimą kelianti informacija apie Šiaurės Kivu – į upes išmesta šimtai kūnų, apie šimtas tūkstančių žmonių perkelta.

Žmonės žūsta ne vien dėl karo, bet ir dėl nuniokojimo, didesnio bado ir paplitusios demoralizacijos. Kongo valdžios institucijos ir armija regiono problemų pačios išspręsti nesugebės. Reikalinga finansinė parama, įskaitant Europos Sąjungos paramą. Taip pat skubiai reikalinga materiali pagalba maistu ir medicinos priemonėmis. Sąjungos už tautų Europą frakcija visiškai pritaria pateiktai rezoliucijai. Kiekvieno asmens gerovė ir teisė į gyvybę ir taiką privalo nugalėti.

  Gerard Batten (IND/DEM). - Gerb. pirmininke, Konge vykstantys žiaurumai, tiems iš mūsų, kurie gyvena civilizuotose visuomenėse, neįsivaizduojami. Kaip galime suteikti Kongo ir kitiems panašioje padėtyje esantiems žmonėms praktinę pagalbą? Tiesioginė karinė intervencija ir humanitarinė pagalba turi būti vykdoma tik tarptautinėmis pastangomis, remiant Jungtinėms Tautoms. Tačiau matome, kad šių žlugusių valstybių vadovams leidžiama plėšti savo šalis ir džiaugtis savo turtais Vakarų pasaulyje. Stabilios ir taikios pasaulio šalys turėtų susivienyti, kad užtikrintų, kad didžiuliai turtai negalėtų būti nebaudžiamai pavogti ir padėti į Vakarų bankus.

Siekiant, kad tokių valstybių vadovai negalėtų gyventi iš savo neteisėtai įgytų pajamų, turi būti sudaryti atitinkami tarptautiniai susitarimai. Šie veiksmai būtų vienas nedidelis bendro sprendimo, kuriuo siekiama Konge ir jį panašiose šalyse plėtoti stabilumą, aspektas.

  Kathy Sinnott (IND/DEM). Gerb. pirmininke, atsinaujinusios kovos Kongo rytinėje dalyje yra pasityčiojimas iš žmogaus teisių ir demokratijos tildymas. Nepaisant to, kad šių metų sausio mėn. pasirašytas Gomos taikos susitarimas, pačios pagrindinės žmogaus teisės pažeidinėjamos toliau: prievartaujamos įvairaus amžiaus moterys, vykdomos žudynės ir į karines pajėgas renkami vaikai kareiviai. Tokios trapios padėties negalima nepaisyti. Turime pasinaudoti tuo, kad mūsų balsas yra vienas stipriausių tarptautinėje bendruomenėje, ir raginti regione užtikrinti taiką, bendradarbiavimą ir stabilumą.

Šiuo balsu taip pat galime pasmerkti neseniai paskelbtus Laurento Nkunda pareiškimus, kuris ragino nuversti išrinktą ir teisėtą Kongo vyriausybę. Kongo armija neturi žmogiškųjų, techninių ir finansinių išteklių, kad galėtų vykdyti savo užduotis rytų Konge. Tačiau pasaulinis pareiškimas, toks kaip šį mėnesį Amerikoje pasirašomas Atsakomybės dėl vaikų kareivių aktas, primena mums, kad tokioms šalims ir valdžios institucijoms gali būti pasiūlyta pagalba, kad jos galėtų žmogaus teisių pažeidėjus patraukti į teismą.

  Andris Piebalgs, Komisijos narys. − Gerb. pirmininke, Komisija taip pat susirūpinusi dėl pablogėjusios padėties Kongo Demokratinės Respublikos rytuose, kuri toliau slegia ir taip labai nukentėjusius gyventojus. Komisija ypač susirūpinusi dėl plačiai paplitusių žmogaus teisių pažeidimų regione, įskaitant smurtą prieš moteris ir nuolatinę vaikų kareivių mobilizaciją.

Komisija vėl reiškia įsitikinimą, kad esama krizė, kurioje dalyvauja Kinšasa ir Kongo maištininkų grupės, neturi jokio karinio sprendimo. Dėl to raginame visas šio konflikto šalis nedelsiant atnaujinti dialogą ir skatinti drąsius politinius kompromisus, atsižvelgiant į 2008 m. sausio mėn. įsipareigojimus, pagal vadinamąjį Gomos įsipareigojimų dokumentą.

Šiuo požiūriu labai svarbu atkurti priimtiną pasitikėjimo lygį tarp visų šiame konflikte tiesiogiai dalyvaujančių suinteresuotų subjektų. Pirmas žingsnis turi būti visų be išimties šalių sutikimas nedelsiant nutraukti ugnį, siekiant įgyvendinti Jungtinių Tautų pateiktą karinių veiksmų nutraukimo planą.

Be to, reikia atsižvelgti į tai, kad tarp pagrindinių konflikto priežasčių yra ir dramatiškos problemos, kurias sukelia Kongo Demokratinės Respublikos teritorijoje veikiančios užsienio ginkluotos grupės, ypač Ruandos demokratinės išlaisvinimo pajėgos. Šiuo klausimu dauguma Nairobio komunikate nustatytų Kongo Demokratinės Respublikos įsipareigojimų vis dar neįgyvendinti.

Atsižvelgiant į daugelį Kongo Demokratinės Respublikos problemų, Komisija primygtinai ragina atnaujinti JT taikos palaikymo misijos mandatą, ir, kur įmanoma, jį sustiprinti – siekiant užtikrinti veiksmingą gyventojų apsaugą ir padėti Kongo armijai įveikti užsienio ginkluotas grupes.

Kartu su ES pagalbos komandos nuolatinėmis pastangomis, svarbu užtikrinti, kad konfliktų Kongo Demokratinės Respublikos rytuose sprendime plačiau dalyvautų Afrikos diplomatija (įskaitant Afrikos Sąjungą), ypač kalbant apie sritis, kuriose ilgalaikius sprendimus labai paskatintų kaimyninių šalių, Kongo Demokratinės Respublikos ir Ruandos bendradarbiavimas.

Kalbant apie mūsų paramą konfliktų paveiktų teritorijų gyventojams, Komisija toliau teiks paramą pagal bendradarbiavimo teikiant humanitarinę pagalbą ir vystomojo bendradarbiavimo programas.

Kalbant apie sveikatos paslaugas (šis klausimas iškeltas visose rezoliucijos), svarbu pabrėžti, kad Komisija Kongo Demokratinės Respublikos sveikatos sektoriuje veikia nuo 1994 m. Šiuo metu tai vienas svarbiausių mūsų bendradarbiavimo aspektų.

Kartu su humanitarine pagalba šiuo metu teikiame strateginę ir finansinę paramą Kongo valdžios institucijoms, skirtą medicininių paslaugų kokybei ir medicinos darbuotojų kvalifikacijai pagerinti.

  Pirmininkas. - Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks šios popietės diskusijų pabaigoje.

(1) Žr. protokolą.

13.3. Mianmaras

  Pirmininkas. - Kitas punktas yra diskusijos dėl šešių pasiūlymų dėl rezoliucijų dėl Mianmaro.⁽¹⁾.

  Zdzisław Zbigniew Podkański, autorius. − (PL) Gerb. pirmininke, Mianmaro karinė chunta neįgyvendino pažadų, kuriuos jis tarptautinei bendruomenei davė po vadinamosios safyrinės revoliucijos. Jam nepavyko pagerinti savo visuomenės padėties – ji maištauja ir reikalauja savo pagrįstų teisių. Šių metų rugsėjo mėn. vykusių protestų žiaurus numalšinimas ar masiniai suėmimai nesugniuždys demokratijos ir plėtros.

Mianmaras privalo žengti demokratinių principų laikymosi link, žodžio laisvės, susivienijimų ir susirinkimų laisvės užtikrinimo, daugiapartinės sistemos ir politinių kalinių paleidimo. Jis taip pat turi sukurti nepriklausomus teismus ir nutraukti etninius valymus. Mianmarui reikia pagalbos. Todėl sprendžiant šias problemas turėtų labiau įsitraukti Jungtinės Tautos, JT Generalinis Sekretorius, Tarptautinis raudonojo kryžiaus komitetas, Europos Komisija ir šalių, kurios gali paveikti Mianmaro valdžios institucijas, vyriausybės. Sąjungos už tautų Europą frakcijos vardu, jos vardu ir kalbu, taip pat autorių vardu, norėčiau pareikšti paramą šiai rezoliucijai, kurią rekomenduoju priimti.

  Marios Matsakis, autorius. − Gerb. pirmininke, ši rezoliucija yra šeštoji Europos Parlamento rezoliucija dėl Mianmaro per pastaruosius dvejus metus, tačiau baisi Mianmaro chunta visai nekreipia dėmesio į tai, ką ES mąsto ar sako. Tuo metu paprasti Mianmaro piliečiai toliau kenčia priespaudą, persekiojimus ir skurdą, kurie yra šią šalį kontroliuojančio besmegenio karinio režimo brutalios, anachronistinės ir gėdingos politikos rezultatas. Diktatoriai, žinoma, toliau turtėja ir gyvena prabangų gyvenimą savo piliečių kančių sąskaita.

Atrodo, kad šiuos karinius nusikaltėlius rezoliucijos menkai veikia. Mano požiūriu, svarbiausia to priežastis – tai, kad Kinija, Indija ir Rusija ir kitos šalys toliau remia Mianmarą ekonomiškai ir politiškai. Man atrodo, kad šiuo metu turėtume skirti dėmesį ne Mianmarui, bet šioms šalims. Joms turi būti paaiškinta, kad jos privalo nustoti teikti paramą beširdžiams ir bepročiams Mianmaro generolams, antraip jų santykiai su ES rimtai ir negrįžtamai nukentės.

  Józef Pinior, autorius. − (PL) Gerb. pirmininke, Mianmaras tapo beveik nuolatinių šių rūmų diskusijų objektu. Prie padėties Mianmare grįžtame per kiekvieną Europos Parlamento sesiją Strasbūre.

Būsimame Azijos ir Europos susitikime (angl. ASEM) yra galimybė Europos Sąjungai, kuriai atstovauja Tarybai pirmininkaujanti Prancūzija, Birmos valdžios institucijoms iškelti esminius klausimus. Pirmasis klausimas – politinių kaltinių paleidimas. „Amnesty International“ duomenimis, šiuo metu Mianmare yra 2100 politinių kalinių. Antrasis klausimas – kalinių kankinimo nutraukimas. Mianmare egzistuoja nuolatinis pavojus patirti kankinimus. Trečia – Mianmaro armija turi elgtis profesionaliai. Per karinius veiksmus prieš etnines mažumas, šiuo atveju prieš karenų žmones, ji privalo gerbti žmogaus teises. Europos Sąjunga negali toleruoti smurto ir nusikaltimų žmogiškumui.

Europos Sąjungos politika turi duoti realių rezultatų. Privalome įvertinti, ar sankcijos didesnį poveikį turės Mianmaro vadovams, ar žmonėms. Mūsų politika turi būti išmintinga. Europos Sąjunga privalo iš naujo svarstyti sankcijų Mianmarui politiką. Viena vertus, privalome reikalauti gerbti žmogaus teises ir demokratines laisves. Kita vertus, tarptautinė bendruomenė Mianmaro atžvilgiu turi nustatyti veiksmingą politiką.

  Raül Romeva i Rueda, autorė. – (ES) Gerb. pirmininke, rytoj Pekine vyksiantis Azijos ir Europos (angl. ASEM) susitikimas yra puiki galimybė jame dalyvausiantiems Europos Sąjungos valstybių ar vyriausybių vadovams dar kartą atkreipti dėmesį į žmogaus teisių padėtį Mianmare.

Kaip reikalaujama „Amnesty International“ laiške, būtų ypač gerai, jei einantis Tarybos pirmininko pareigas ir vienas iš ASEM pirmininkų Nicolas Sarkozy išreikštų labai didelį Europos susirūpinimą dėl daugiau nei 2100 politinių kalinių ir reikalautų nedelsiant juos paleisti.

Kita susirūpinimo priežastis yra šiuo metu vykstanti didžiausia per dešimtmetį karinė operacija prieš šalies rytuose gyvenančius karenų tautybės žmonės. Šios operacijos tiesioginis taikinys yra civiliai gyventojai. Dėl jos šalies viduje persikėlė 150 000 žmonių. 2006 m. birželio mėn. „Amnesty International“ įrodė, kad tokie veiksmai yra nusikaltimas žmogiškumui.

Be to, kaip prašė Ispanijos Mianmarui skirtos kampanijos ir tarptautinės Mianmarui skirta kampanijos dalyviai ir kiti subjektai, per gruodžio mėn. vyksiantį Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus vizitą bus pirmą kartą nagrinėjamos esminės problemos. Generalinis Sekretorius šioje šalyje lankėsi jau du kartus po šiais metais siautusio ciklono Nargis.

Anksčiau tikrai niekada nebuvo tokio plataus europiečių ir azijiečių sutarimo dėl jėgų sutelkimo ir spaudimo režimui, siekiant kad jis paleistų visus politinius kalinius. Todėl toks gyvybiškai svarbus rytoj prasidėsiantis susitikimas.

Gaila, kad Jungtinės Tautos taip ilgai visa tai ignoravo, o kartais net tikėjo režimo melu. Tai rodo faktas, kad po 37 JT pasiuntinio apsilankymų nebuvo pasiekta jokios pastebimos pažangos.

Todėl privalau prisijungti prie tų, kurie ragina Europos valstybių ar vyriausybių vadovus, aišku, įskaitant ir Ispanijos ministrą pirmininką José Luisą Rodríguezą Zapatero, taip pat Jungtines Tautas parodyti, kad jie iš tikrųjų remia pokyčius Mianmare. Būtina, kad jie ragintų nedelsiant paleisti kalinius.

Todėl rytoj atsirasiančios galimybės neturi būti prarastos, o valstybių ar vyriausybių vadovai privalo reaguoti taip, kaip iš jų tikimasi.

Tikiu, kad valstybių ar vyriausybių vadovai, ypač Prezidentas N. Sarkozy, sugebės tinkamai suvokti padėties pavojingumą ir atitinkamai veikti. Jei Europos Sąjunga iš tikrųjų nori būti patikima politinė žaidėja ir vykdyti užsienio politiką, pagrįstą žmogaus teisių apsauga ir skatinimu, jei ji nenori atrodyti, kaip dažnai pasitaiko, tik didelių įmonių, pvz., „Total“ ir „Chevron“, ekonominių interesų gynėja, tada yra gera proga tai įrodyti. Būtent tokios situacijose galime šį patikimumą įgyti.

Nuo šių veiksmų priklauso daug gyvybių.

  Colm Burke, autorius. − Gerb. pirmininke, rytoj sukanka 13 metų, kai neteisėtai įkalinta labiausiai gerbiama Mianmaro politinė kalinė Aung San Suu Kyi. Šioje laiku pateiktoje Parlamento rezoliucijoje smerkiamas nuolatinis jos kalinimas ir raginama ją paleisti.

Aung San Suu Kyi paskutinis penkerių metų areštas gegužės mėn. pratęstas metams. 1975 m. Mianmaro valstybės apsaugos įstatymo 10b straipsniu nustatyta, kad asmuo, laikomas grėsme valstybės suverenumui ir saugumui ir žmonių ramybei, gali būti kalinamas ilgiausiai penkerius metus. Todėl šis prailgintas kalinimas neteisėtas. Iš pastarųjų 19 metų Suu Kyi 13 metų praleido įkalinta savo namuose Rangune.

Taip pat apgailestauju dėl to, kad nuo safyrinės revoliucijos, vykusios 2007 m. rugsėjo mėn., politinių kalinių skaičius Mianmare padidėjo nuo 1300 iki 2100. Karinei chuntai aiškiai nepavyko įvykdyti tarptautinei bendruomenei šiuo klausimu duotų pažadų.

Nors žurnalistikos veterano ir Nacionalinės demokratijos lygos sekretoriaus U Win Tin ir kitų šešių lyderių paleidimas praėjusį mėnesį buvo žingsnis teisinga kryptimi, turi būti imamasi tolesnių veiksmų, kad būtų išlaisvinti Mianmaro politiniai disidentai.

Raginu Jungtinių Tautų Generalinį Sekretorių per antrą apsilankymą Mianmare, kuris vyks gruodžio mėn., nepaisant esamų sąlygų, daryti spaudimą ir asmeniškai primygtinai reikalauti, kad visi politiniai kaliniai būtų paleisti, o Nacionalinei demokratijos lygai leista rengtis 2010 m. rinkimams.

Galiausiai raginu lyderius, kurie dalyvaus ASEM aukščiausio lygio susitikime, kuris rengiamas rytoj Kinijoje, Suu Kyi kalinimo 13 metinių proga, suprasti savo atsakomybę dėl nuolatinės priespaudos vienoje iš jų kaimyninių šalių, ir ryžtingai pasmerkti Mianmaro karinę chuntą dėl jos vykdomų politinių disidentų nuolatinių suvaržymų.

  Esko Seppänen, autorius. − (FI) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, Mianmaras visai negerbia žmogaus teisių ir pilietinių laisvių. Kaip daugelis sakė, jau ne pirmą kartą priimame poziciją dėl žodžio laisvės trūkumo, informacijos ribojimo, susirinkimų laisvės draudimo, svarbiausių teisinės valstybės principų pažeidimo ir opozicijos draudimo.

Mianmaro šalies didžiausias priešas yra šios šalies lyderiai, kurie, remiami armijos, ginklų jėga ir prievarta verčia žmones paklusti valstybės monopoliui. Chuntos kalėjimuose laikoma daugiau politinių kalinių nei bet kada. Chunta taip pat veikia prieš savo pačių žmones – neleisdama teikti tarptautinės neatidėliotinos pagalbos gaivalinės nelaimės paveiktiems regionams. Tarptautinė bendruomenė bejėgiškai stebi, kaip dėl jos lyderių, kurie vykdo tik represijas, bet nieko daugiau, žūsta Mianmaro žmonės.

Savo pareiškime kreipiamės į ASEM aukščiausio lygio susitikimą, kad kitos regiono šalys chuntai darytų spaudimą, ir ši paleistų politinius kalinius. To reikalaudami šiek tiek veidmainiaujame, nes žinome, kad Mianmaras nėra vienintelė regiono šalis, kurioje žmogaus teisės trypiamos purve. Mūsų frakcija pritaria bendrai rezoliucijai.

  Filip Kaczmarek, PPE-DE frakcijos vardu. – (PL) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, praėjus metams po brutalaus budistų vienuolių protestų sutriuškinimo, tarptautinė bendruomenė vis dar nesutaria, kaip veikti vieno labiausiai represinių režimų Žemėje atžvilgiu. JAV ir Europa taiko griežtesnes sankcijas ir garsiai skelbia pasipiktinimą žmogaus teisių pažeidimais – kaip ir mes šiuose rūmuose. Kita vertus, Mianmaro kaimynės šiame regione, t. y. ASEAN šalys, taip pat Kinija, Indija ir Rusija susilaiko nuo atviros Mianmaro režimo kritikos ta dingstimi, kad nenori kištis į šios šalies vidaus reikalus. Todėl pritariu M. Matsakio anksčiau pasakytiems žodžiams. Europos Komisija turėtų būti drąsesnė ir diskusijose su Kinijos, Rusijos ir ASEAN šalimis atviriau kelti šį klausimą.

Kiti sunkumai susiję su veiksmais Jungtinių Tautų lygmeniu. Paaiškėjo, kad jie visiškai neveiksmingi. Prieš praėjusį Generalinės asamblėjos posėdį buvo prognozuojama, kad Mianmaro klausimu bus pasiektas persilaužimas. Tačiau joks persilaužimas neįvyko. Europos Komisija ir valstybės narės turėtų imtis ryžtingų veiksmų, kad užtikrintų, kad tarptautiniu lygmeniu Mianmaro klausimu būtų padaryta daugiau.

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, PSE frakcijos vardu. – (PL) Gerb. pirmininke, nuo Europos Parlamento paskutinės rezoliucijos dėl dramatiškos padėties Mianmare praėjo keturi mėnesiai. Karinis režimas nesilaikė nė vieno iš pažadų, kurie buvo duoti tarptautinei bendruomenei po praėjusiais metais vykusio sukilimo. Jei padėtis Mianmare nepagerės, yra pavojus, kad Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius atšauks gruodžio mėn. numatytą vizitą. Politinių kalinių skaičius padidėjo iki dviejų tūkstančių. Jie vis dar laikomi nežmoniškose sąlygose, jiems nesuteikiama medicinos priežiūra. Aung San Suu Kyi laikoma areštuota jau 17 metų. Ji yra Nobelio ir Sacharovo premijų laureatė. Mianmaro režimas vis dar riboja pagrindines žmogaus teises ir laisves, įskaitant prieigą prie nepriklausomų informacijos šaltinių. Valdžios institucijos persekioja karenų etninę mažumą, kurios žmonės ieško prieglobsčio Tailande, kur jie gyvena ant skurdo ribos. Taip pat gyvena ir nuo uragano nukentėję žmonės. Režimas neleido jiems suteikti humanitarinės pagalbos, dėl to tūkstančiams jų pačių piliečių iškilo mirties nuo bado grėsmė.

Mes turėtume reikalauti iš Mianmaro valdžios institucijų panaikinti visus humanitarinės pagalbos teikimo apribojimus, taip pat šalyje atkurti pagrindines laisves. Turi būti dedamos didelės pastangos, kad JT Generalinio Sekretoriaus vizitas į Mianmarą įvyktų ir kad Nacionalinei demokratijos lygai būtų leista rengtis 2010 m. rinkimams. Kinija ir Indija Mianmaro režimui turėtų daryti politinį ir ekonominį spaudimą – atsisakydamos padėti Mianmaro armijai. Tarptautinė bendruomenė turėtų taikyti ekonomines sankcijas ir įšaldyti vyriausybės narių ir su jais susijusių asmenų sąskaitas.

  Kathy Sinnott, IND/DEM frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, Mianmaras yra korupcijoje paskendusi šalis. Ten yra 2000 politinių kalinių, valdžios institucijos kliudo prieigai prie laisvos žiniasklaidos, pramonėje paplitusi vergija, todėl šios šalies žmonėms reikia rimtos pagalbos.

Tačiau, nepaisant to, kad per pastaruosius 20 metų JT pasiuntiniai lankėsi daugiau nei 37 kartus, o šie rūmai priėmė šešias rezoliucijas, karinė chunta neįvykdė nė vienos reformos. Pritariu M. Matsakiui, kad nepakanka įspėti tik Mianmarą. Privalome įspėti Mianmaro rėmėjus ir pagrindinę rėmėją Kiniją, svarbiausią Mianmaro ekonominę ir karinę sąjungininkę. Tačiau besišypsantis N. Sarkozy šių metų vasarą vykusiose olimpinėse žaidynėse atstovavo Europos Vadovų Tarybai. Ar jis darė spaudimą Kinijos aukščiausiems pareigūnams, kurie stovėjo šalia jo, dėl Sudano, dėl Tibeto žmonių ir dėl Kinijos persekiojamų jos pačios žmonių.

Ypač noriu atkreipti dėmesį į Mianmarui skirtų pagalbos lėšų netinkamą naudojimą, nes vis bandome pasiekti paprastus Mianmaro žmones. Šios prekės vis dar dažnai tiekiamos Mianmaro vyriausybės favoritams, kurie jas už didelę kainą perparduoda.

  Paulo Casaca (PSE). – (PT) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, rytoj sukanka 13 metų, kai neteisėtai įkalinta gerbiama Mianmaro lyderė Aung San Suu Kyi. Todėl dabar pats laikas Europos Sąjungai ir einančiam Tarybos pirmininko pareigas asmeniui, kurie yra Pekine, Azijos ir Europos susitikime, labai oficialiai paskelbti, kad padėtis Mianmare nepriimtina, daryti politinį spaudimą, ypač Kinijai, kaip jau siūlė keli Parlamento nariai, sekti 2003 m. JAV parodytu pavyzdžiu ir neleisti importuoti drabužių, pagamintų didžiausios vergijos sąlygomis. Be to, turi būti nustatytos visiškai aiškios ir nuoseklios sankcijos. Jei tai būtų padaryta, manau, kad padėtis Mianmare pradėtų keistis.

  Peter Skinner (PSE). - Gerb. pirmininke, norėčiau padėkoti Komisijos nariui, kad mūsų klausosi. Kartu su kolegomis, pvz., Glenys Kinnock, jau seniai laukiu dienos, kai šiame Parlamente nereikės svarstyti rezoliucijų dėl žmogaus teisių Mianmare ir kitur, tačiau prie šių klausimų nuolat turime grįžti.

Galiu tik sutikti su kolegomis iš šių rūmų, kad, kai vertiname nuolatinius bandymus Mianmare siekti pokyčių, matome tik nesėkmes. Privalome įvardyti šalis, kurios savo prekyba padeda ir gelbėja šį korumpuotą režimą. Jau skelbėme kai kurių šių šalių pavadinimus, ir Europos lygmeniu tai turėtume daryti dar dažniau, siekiant užtikrinti, kad jų įvardijimas vestų tikrų pokyčių link. Privalome užtikrinti pokyčius Mianmare, kurie vestų susirinkimų ir susivienijimų laisvės, sąžinės kalinių paleidimo ir visiško perėjimo prie daugiapartinės demokratijos link. Išvarėme chuntas iš Europos. Reikia, kad pasaulis išvarytų chuntą iš Mianmaro.

  Zbigniew Zaleski (PPE-DE). – (PL) Gerb. pirmininke, jei valdžios institucijoms oponuos pavieniai opozicijos balsai, šie balsai bus vos girdimi. Tačiau jei savo pozicijas pareikš visi šių rūmų nariai, ir prie jų prisijungs kitų šalių atstovai, tada šalių, kurios kenčia nuo represijų, piliečiai, supras, kad verta sakyti tiesą ir kovoti su tokiais režimais. Jie supras, kad jų pastangos galiausiai duos rezultatą, o jų dvasinė būsena sustiprės. Nepaisant to, siekiant parodyti chuntai, kad neverta toliau tęsti priespaudos iki skaudžios pabaigos – dėl jos poveikio šaliai ir pačiai valdžiai, šalia žodžių reikia ir konkrečių priemonių. Reikia imtis dviejų ryžtingų veiksmų ir įgyvendinti juos iki galo. Esu įsitikinęs, kad tiesa laimės, kuo daugiau žmonių Mianmare sakys tiesą, tuo stipresni jie bus.

  Gerard Batten (IND/DEM). - Gerb. pirmininke, kiek anksčiau šiais metais matėme, kad Mianmaro vyriausybė nesugeba tvarkytis su šią šalį ištikusios gaivalinės nelaimės padariniais. Atsižvelgiant į tai, kiek pinigų kariškiai išleido savo pačių išlaikymui ir griežtą šalies gyvenimo kontrolę, buvo galima tikėtis, kad ji sugebės reaguoti į humanitarinės krizės ištiktų žmonių poreikius. Ji to nepadarė, nes neturi tikrų funkcijų, išskyrus savo egzistavimo palaikymą ir viešpatavimą.

Atsižvelgdamas į tai, ką sakiau ankstesnėse pastabose dėl Kongo, svarstau, kiek karinės chuntos narių turi sąskaitas Vakarų bankuose ir vyksta apsipirkti į Londoną, Paryžių ir Romą. Demokratinės šalys gali tiesiogiai parodyti paramą Mianmaro žmonėms – uždrausti šiems asmenims įvažiuoti, kol Mianmare įsivyraus žmogaus teisės ir demokratija.

  Justas Vincas Paleckis (PSE). - (LT) Aš įdėmiai sekiau šią diskusiją ir norėčiau atkreipti dėmesį į dvi mintis. M. Matsakis, man atrodo, labai teisingai pabrėžė, kad raktas į padėtį Birmoje guli ir Maskvoje, ir ypač Pekine, ir Delyje. Reikia didinti spaudimą ne tiktai Birmai, bet ir toms šalims. Antras, labai svarbus, pastebėjimas, kurį kolega J. Pinior pabrėžė, ir aš visiškai prisijungiu prie to reikia – žiūrėti, kiek tas spaudimas Birmai, kiek tos sankcijos Birmai liečia chuntą ir liečia paprastus žmones. Aš pakviesčiau Europos Komisiją padaryti analizę kiek tai mūsų visi tie žingsniai apsunkina chuntos veiksmus ir kiek jie paliečia žmones. Ir visokeriopai, man atrodo, reikėtų skatinti Birmos atsivėrimą pasauliui. Tik tada ta šalis galės žengti demokratijos keliu.

  Marios Matsakis (ALDE). - Gerb. pirmininke, reikia pastebėti, kad čia, Strasbūre, baigiantis šios sesijos diskusijoms dėl žmogaus teisių, gyvenimas grįžta į normalias vėžes. Diskusijose dalyvauja keli ištikimi ir pasiryžę kolegos ir Komisijos atstovai. Esame dėkingi, kad į šias diskusijas Komisija visada atsiunčia savo atstovus, taip pat Tarybai, kuri savo atstovų neatsiuntė. Visi turėtume būti dėkingi, kad ant mūsų nenukrito stogas. Tikėkimės, kad jis nenukris!

  Andris Piebalgs, Komisijos narys. − Gerb. pirmininke, norėčiau pradėti priminimu, kad Komisijos veiksmai dėl praėjusio gegužės mėnesio uragano buvo greiti ir esminiai. Mes teikėme humanitarinę pagalbą ir pagalbą maistu, bendradarbiaudami su ES valstybėmis narėmis, parengėme civilių gyventojų apsaugos priemones.

Džiaugiamės ASEAN aktyviu vaidmeniu koordinuojant tarptautines pastangas. Komisija finansavo didžiąją dalį poreikių įvertinimo, kurį kartu vykdė ASEAN, Jungtinės Tautos ir vyriausybės. Humanitarinė krizė dar nesibaigė, tačiau mes svarstysime ir atstatymo klausimus. Per šį laikotarpį pastebimas didelis žmonių, vietos NVO ir Mianmaro raudonojo kryžiaus solidarumas. Tai aiškus signalas, kad pilietinės visuomenės ignoruoti negalima.

Turime spręsti toliau pateiktas problemas.

Pirma – privalome sumažinti Mianmaro žmonių izoliaciją. Reikia stiprinti civilinę visuomenę. Komisija yra viena iš konferencijos dėl pilietinės visuomenės vaidmens Mianmare, kuri vyks Briuselyje spalio 29 d., rengėjų.

Antra – privalome atverti visus galimus bendravimo su vyriausybe kanalus. ASEM aukščiausio lygio susitikime, kuris vyks Pekine spalio 26 d., kalbės pirmininkas J. Barroso. Be to, Komisija nustatė darbinius santykius su ministerijomis sveikatos, švietimo ir pragyvenimo srityse.

Trečia – privalome išlaikyti Jungines Tautas varomąja jėga, ir stiprinti šį jų vaidmenį. JT Generalinio Sekretoriaus ir JT specialiojo patarėjo Ibrahimo Gambari tarpininkavimui alternatyvos nėra. Komisija ypač remia JT specialiojo pranešėjo dėl žmogaus teisių Mianmare Tomáso Ojea Quintana pastangas.

Norint, kad vyktų nacionalinis susitaikymas, būtina į dialogą įtraukti visas šalis. Jis negali vykti, jei politikos suinteresuotieji subjektai yra kalėjime ar namų arešte. Mes toliau reikalaujame paleisti visus dėl politinių priežasčių kalinamus asmenis. Komisija taip pat pritaria TDO pastangoms nutraukti priverstinį darbą, naudojamą įgyvendinant karines ir infrastruktūros programas.

Komisija naudoja visas priemones, kad pareikštų susirūpinimą dėl priverstinio darbo ir nepagarbos pagrindinėms teisėms. Mianmaro žmonės nusipelno mūsų dėmesio ir paramos, o Komisija toliau darys viską, ką gali.

  Pirmininkas. - Diskusijos baigtos.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 142 straipsnis)

  Sebastian Valentin Bodu (PPE-DE), raštu. – (RO) Europos Parlamentas privalo vieningai pasmerkti Mianmarą, kuriame dėl nusikaltimų žmogiškumui padėtis tapo tragiška. Pripažintos nevyriausybinės organizacijos nurodė, kad, bandydami išvengti karinės chuntos vykdomo išnaudojimo, per pastaruosius šešis mėnesius savo namus buvo priversti palikti daugiau nei 70 000 civilių gyventojų.

Mianmarą karinės diktatūros valdo jau daugiau nei 50 metų, ir mes smerkiame tai, kad jo gyventojai jau pusę amžiaus negali gyventi normalaus gyvenimo.

Atsižvelgiant į persekiojimų, kankinimų, sunkaus darbo, žemės konfiskavimo ir judėjimo teisės apribojimų Mianmare mastą, valdžios institucijos gali būti lengvai apkaltintos nusikaltimais žmogiškumui.

Būdamas Europos Sąjungos, institucijos, kuriai žmogaus teisės yra jos pagrindinis principas, narys, manau, kad Mianmaro valdžios institucijoms reikia viešai paskelbti, kad žmogaus teisės yra šalies ekonomikos klestėjimo pagrindas. Labai simboliškas šios šalies valdžios institucijų žingsnis būtų visų Mianmaro politinių kalinių, pradedant nuo Nobelio taikos premijos laureatės Aung San Suu Kyi, paleidimas. Tai parodytų, kad jos atviros tarptautiniam dialogui ir neketina visiškai izoliuotis nuo pasaulio.

  Jules Maaten (ALDE), raštu. – (NL) 2008 m. spalio 23 d., Pekine prasidedant ASEM aukščiausio lygio susitikimui, sukaks lygiai 13 metų nuo Nobelio premijos laureatės kalinimo pradžios. JT Generalinis Sekretorius Ban Ki-Moon paskelbė apie savo ketinimą gruodžio mėn. nuvykti į Mianmarą, tačiau nurodė, kad jis tai padarys tik tuo atveju, jei Mianmare bus tikrai pagerinta padėtis politinių ir žmogaus teisių srityje. Jei to nebus padaryta, jis bus priverstas atšaukti vizitą. Būsimas ASEM aukščiausio lygio susitikimas yra puiki proga padaryti didelį spaudimą Mianmarui, kad jis skubiai įvykdytų JT sąlygas, ir taip pagreitintų Ban Ki-Moono vizitą.

(1) 1 Žr. protokolą.

14. Balsuoti skirtas laikas

  Pirmininkas. - Kitas punktas yra balsuoti skirtas laikas.

(Dėl balsavimo rezultatų ir kitų detalių: žr. protokolą)

14.1. Venesuela (balsavimas)

14.2. Kongo Demokratinė Respublika: susirėmimai rytinėse pasienio zonose (balsavimas)

14.3. Mikanmaras (balsavimas)

15. Komitetų ir delegacijų sudėtis: žr. protokolą

16. Sprendimai dėl kai kurių dokumentų: žr. protokolą

17. Į registrą įrašyti rašytiniai pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 116 straipsnis): žr. protokolą

18. Posėdžio metu priimtų tekstų perdavimas: žr. protokolą

19. Kitų posėdžių kalendorinis planas: žr. protokolą

20. Sesijos atidėjimas

  Pirmininkas. - Skelbiu Europos Parlamento sesiją atidėta.

(Posėdis baigtas 16.20 val.)

Bulgarijos valdžios institucijos, ypač vyriausiasis prokuroras Boris Velchev, neseniai pripažino, kad bendradarbiavimas su Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (angl. OLAF), jai tiriant su ES lėšomis susijusius sukčiavimo ir netinkamo jų naudojimo atvejus, turi būti geresnis ir daug spartesnis.

Kaip Taryba planuoja užtikrinti, kad šis naudingas bendradarbiavimas vyktų?

Kaip Taryba vertina pasiūlymą pasiųsti pranešimą esamoms ir būsimoms valstybėms narėms, kad Europos Sąjungoje korupcijai vietos nėra ir kad ji ypač nepriimtina leidžiant ir skirstant Europos mokesčių mokėtojų pinigus?

(FR) Šis Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės parengtas atsakymas, kuris neįpareigoja nei Tarybos, nei valstybių narių, per 2008 m. spalio mėn. Europos Parlamento sesiją Strasbūre, klausimų valandos metu, žodžiu Tarybai pateiktas nebuvo.

Europos Sąjungai kova su korupcija labai svarbi. Konkretus to įrodymas – 1997 m. gegužės 26 d. Europos Tarybos konvencija dėl kovos su korupcija, susijusia su Europos Bendrijų pareigūnais ar Europos Sąjungos valstybių narių pareigūnais⁽¹⁾ ir 2003 m. liepos 22 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2003/568/TVR dėl kovos su korupcija privačiame sektoriuje⁽²⁾. Be to, yra įvairios Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos priemonės, konkrečiau – Konvencija dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos⁽³⁾ ir sprendimas, įsteigiantis OLAF. Padaryta didelė pažanga svarstant Tarybos sprendimą dėl kovos su korupcija kontaktinių punktų tinklo sukūrimo⁽⁴⁾.

Atsižvelgdama į tai Taryba mano, kad labai svarbu, kad įvairiose valstybėse narėse Europos Sąjungos lėšos būtų tvarkomos visiškai laikantis galiojančių Bendrijos taisyklių. Komisija Tarybai reguliariai teikia ataskaitas ir pasiūlymus, kuriuos Taryba nagrinėja labai nuodugniai. Taigi, Tarybai labai svarbus Europos kovos su sukčiavimu tarnybos ir valstybių narių bendradarbiavimo stiprinimas.

2005 m. Taryba patvirtino išvadas, kuriose ji ragina OLAF ir valstybes nares sustiprinti bendradarbiavimą, kad pagerėtų jų veiksmų koordinavimas ES finansinių interesų apsaugos ir kovos su sukčiavimu srityse, taip pat pabrėžia, kad siekiant šio tikslo naudinga patobulinti keitimosi informacija procedūras, ir pritaria Audito Rūmų nuomonei dėl galimybės sukurti specialią koordinavimo ir pagalbos struktūrą.

Vis dėlto reikia atsižvelgti į tai, kad OLAF darbo organizavimas, įskaitant praktinius bendradarbiavimo su valstybėmis narėmis aspektus, yra sritis, kurioje ši tarnyba turi administracinę nepriklausomybę.

Dėl konkretaus ES lėšų valdymo Bulgarijoje atvejo. Šiuo klausimu Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai neseniai parengė ataskaitą⁽⁵⁾, kurią šiuo metu nagrinėja atitinkamos Tarybos institucijos.

2008 m. rugsėjo 15 d. išvadose⁽⁶⁾ Taryba pabrėžė, kad Bulgarijai ir Rumunijai nustatytas bendradarbiavimo ir patikrinimo mechanizmas yra tinkama priemonė ir kad ji bus naudojama, kol bus žinomi šios srities rezultatai.

Taryba ir toliau atidžiai stebės šios srities raidą.

Bendrijoje keliais gabenama 72,2 proc. visų sausuma gabenamų krovinių. Europos kelių transporto sektoriuje dirba apie 600 000 įmonių ir 4,5 mln. žmonių, todėl jis svarbus Sąjungos ekonomikos plėtrai. Šiuo požiūriu ypač svarbūs kelių eismo saugumas ir vairuotojų socialinių sąlygų gerinimas. Pagal Europos teisės aktus vairuotojai turi laikytis konkrečių vairavimo laiko, darbo laiko ir poilsio reikalavimų. Tačiau saugių transporto priemonių stovėjimo aikštelių nepakanka. Informavimo apie incidentus tarnybos paskelbta statistika rodo, kad kiekvienais metais Sąjungoje dėl vagysčių iš krovininių transporto priemonių prarandama 8,2 mlrd. eurų, 70 proc. nusikaltimų įvyksta transporto priemonėms stovint.

Ar Taryba gali nurodyti, kokios Bendrijos priemonės ir iniciatyvos numatytos saugių transporto priemonių stovėjimo aikštelių įrengimo srityje, ypač Bulgarijai ir Rumunijai, ir kaip tai atsispindi ES biudžete?

(FR) Šis Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės parengtas atsakymas, kuris neįpareigoja nei Tarybos, nei valstybių narių, per 2008 m. spalio mėn. Europos Parlamento sesiją Strasbūre, klausimų valandos metu, žodžiu Tarybai pateiktas nebuvo.

Transporto priemonių stovėjimo aikštelių įrengimas pirmiausia yra valstybių narių kompetencijos reikalas, todėl šiuo klausimu nebuvo jokių Bendrijos priemonių. Tačiau, kalbant apie kelių eismo saugumą, Europos Parlamentas ir Taryba ką tik, per pirmąjį svarstymą, priėmė direktyvą dėl kelių infrastruktūros saugumo valdymo⁽¹⁾. Šią direktyvą Taryba oficialiai patvirtino spalio 10 d.

Šioje direktyvoje Europos Parlamentas ir Taryba pabrėžia, kad svarbu, kad pakelėse būtų įrengta pakankamai transporto priemonių stovėjimo aikštelių; tai „labai svarbus veiksnys ne tik vykdant nusikaltimų prevenciją, bet ir užtikrinant kelių saugumą“. Transporto priemonių stovėjimo aikštelės suteikia vairuotojams galimybę laiku daryti poilsio pertraukas ir visiškai susikaupus tęsti savo kelionę. Todėl nuostata dėl pakankamo saugių stovėjimo aikštelių skaičiaus turėtų būti neatsiejama kelių infrastruktūros saugumo valdymo dalis.

Šios direktyvos priede taip pat įrašyta nuostata dėl saugių transporto priemonių stovėjimo aikštelių įrengimo kriterijų. Siekiant pagerinti kelių eismo saugumo padėtį, valstybės narės raginamos taikyti šiuos kriterijus, ypač įrengiant reikiamą skaičių saugių transporto priemonių aikštelių.

Kaip praneša Jungtinės Tautos, Etiopijoje po visoje šalyje buvusios sausros ypač pablogėjo maisto sauga. JT humanitarinių reikalų koordinavimo biuro (angl. OCHA) pranešime teigiama, kad apie 4,6 mln. Etiopijos žmonių dėl sausros ir didelių maisto kainų būtina pagalba maistu.

Ar Taryba gali pranešti, kokio dydžio pagalbą ES ir jos valstybės narės šiuo metu teikia Etiopijai, ir ar pagalba maistu gali būti padidinta, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu šioje šalyje padėtis baisi.

(FR) Šis Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės parengtas atsakymas, kuris neįpareigoja nei Tarybos, nei valstybių narių, per 2008 m. spalio mėn. Europos Parlamento sesiją Strasbūre, klausimų valandos metu, žodžiu Tarybai pateiktas nebuvo.

Gerb. C. Burke, prisimenu, kad per praėjusią sesiją vykusį pokalbį iš tikrųjų sakėte, kad pritariate plėtros pagalbos politikai. Kalbant apie konkretų maisto saugos Etiopijoje klausimą, Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė pritaria jūsų susirūpinimui. Užsiminėte apie Humanitarinių reikalų koordinavimo biuro pranešimą, kuriame teigiama, kad Etiopijoje maisto reikia apie 4,6 mln. žmonių. Deja, nuo to laiko padėtis netgi pablogėjo. Iš tikrųjų, rugsėjo 17 d. Etiopijos vyriausybė patikslino šį skaičių ir nustatė, kad šiuo metu nuo sausros kenčia daugiau nei 12 mln. žmonių, o šio gamtos reiškinio padarinius pablogino smarkus maisto kainų padidėjimas. Šiuo metu žmonių, kuriems tiesiogiai gresia badas ir prasta mityba, yra daugiau nei 6,4 mln.

Į šią situacija Europos Sąjunga reaguoja dviem būdais.

Pirmiausia – suteikdama neatidėliotiną pagalbą maistu. Siekiant skubiai patenkinti pažeidžiamų visuomenės grupių poreikius, imamasi neatidėliotinų priemonių.

Turime kalbėti apie ilgesnį pagalbos laiką. Pagal ES plėtros politiką nustatytos programos, kuriomis siekiama užtikrinti maisto saugą ir padaryti taip, kad ilgą laiką šiai šaliai nereikėtų tokios pagalbos.

Neatidėliotina pagalba maistu teikiama neatlygintinai, pvz., pagal Pasaulio maisto programą (PMP). Norėčiau pabrėžti, kad penki iš dešimties didžiausių PMP tiekėjų per 2008 m. krizę Afrikos Kyšulyje yra iš Europos Sąjungos. Pvz., Europos Sąjunga pagal PMP 2008 m. Etiopijai pagalbos maistu skyrė už 28,7 eurų.

Kartu su ES pagalba pagal PMP daugelis valstybių narių siuntė maistą Etiopijai pagal kitas priemones, pvz., JT Centrinio reagavimo į ekstremalias situacijas fondą (angl. CERF) ar Humanitarinių reikalų koordinavimo biuro fondą Etiopijai.

Apskritai yra planas labai skubiai padidinti pagalbą šiam regionui. Spalio 16 d. Europos Komisija paskelbė, kad penkioms Afrikos Kyšulio šalims, kenčiančioms nuo sausros ir maisto kainų augimo, skiriama 15 mln. eurų papildomų skubios pagalbos lėšų.

Iš viso šis naujas lėšų skyrimas turėtų padėti daugiau nei 10 mln. žmonių, įskaitant 4,6 mln. Etiopijos gyventojų, taip pat kitiems – Somalio, Kenijos, Ugandos ir Džibučio gyventojams.

Kaip matote, ES teikiama pagalba, kartu su valstybių narių pagalba, teikiama dvišalių susitarimų pagrindu arba per tarptautines institucijas, rodo, kad ES imasi ryžtingų veiksmų, siekdama spręsti humanitarines problemas Etiopijoje.

Nuo 2003 m. Irano liaudies modžahedų organizacija (ILMO) buvo įtraukta į Tarybos sudarytą teroristinių organizacijų sąrašą. Šis sprendimas buvo grindžiamas Jungtinės Karalystės vidaus reikalų ministerijos sprendimu įtraukti ILMO į Jungtinės Karalystės sudarytą oficialiai uždraustų organizacijų sąrašą.

ILMO užginčijo Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos sprendimą. Laikantis Uždraustųjų organizacijų apeliacinės komisijos ir Apeliacinio teismo sprendimų ILMO 2008 m. birželio mėn. buvo išbraukta iš Jungtinės Karalystės uždraustų organizacijų sąrašo.

Dėl šios priežasties nuo 2008 m. birželio 24 d. Tarybos sprendimas nėra pagrįstas teisminės institucijos arba lygiareikšmės kompetentingos institucijos priimtu sprendimu. Vis dėlto 2008 m. liepos 15 d.. persvarstydama teroristinių organizacijų sąrašą Taryba nepriėmė sprendimo iš jo išbraukti ILMO. Dėl kokių priežasčių Taryba laiko įtraukusi ILMO į teroristinių organizacijų sąrašą?

(FR) Šis Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės parengtas atsakymas, kuris neįpareigoja nei Tarybos, nei valstybių narių, per 2008 m. spalio mėn. Europos Parlamento sesiją Strasbūre, klausimų valandos metu, žodžiu Tarybai pateiktas nebuvo.

Ankstesnius Tarybos sprendimus įtraukti Irano liaudies modžahedų organizaciją (ILMO) į Europos kovos su terorizmu sąrašus ir jos iš jų neišbraukti lėmė tai, kad ji buvo įtraukta į Jungtinės Karalystės sudarytą oficialiai uždraustų organizacijų sąrašą.

Kadangi JK vyriausybė birželio 24 d. priėmė sprendimą išbraukti ILMO iš savo sąrašo, iškeltas klausimas, ar šią organizaciją reikėtų išbraukti iš Europos sąrašo.

Tačiau Tarybai buvo pateikta kita informacija, todėl liepos 15 d. ji nusprendė, kad, pagal Bendrojoje pozicijoje 2001/931/BUSP nustatytus kriterijus, pagrindas įtraukti ILMO į Europos sąrašą išlieka.

Norėčiau pabrėžti, kad šiai organizacijai apie šį Tarybos sprendimą ir priežastis įtraukti ją į sąrašą pranešta. Atsižvelgiant į tai ir remiantis galiojančiais teisės aktais, ILMO buvo pranešta, kad ji gali prašyti persvarstyti sprendimą ir pateikti apeliaciją Europos Bendrijų pirmosios instancijos teismui.

ILMO taip ir nusprendė – liepos 21 d. pateikė apeliaciją pirmosios instancijos teismui. Šiuo metu byla svarstoma, todėl Taryba negali komentuoti šio proceso.

Atsižvelgiant į ES tikslus sukurti laisvo judėjimo, bendro teisingumo ir bendrų tikslų erdvę, ar Taryba pritaria tam, kad vairuotojai, pažeidę ES vietos, regionų ar nacionalines kelių eismo taisykles, pvz., nesumokėję kelių mokesčio, pažeidę mažos taršos ar žaliosios zonos reikalavimus, vairavę arba stovėję autobusams arba tramvajams skirtoje eismo juostoje, būtų baudžiami nepaisant to, kokios valstybės narės piliečiai ar rezidentai jie yra? Ką Taryba daro siekdama užtikrinti bendrą teisės aktų taikymą ?

(FR) Šis Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės parengtas atsakymas, kuris neįpareigoja nei Tarybos, nei valstybių narių, per 2008 m. spalio mėn. Europos Parlamento sesiją Strasbūre, klausimų valandos metu, žodžiu Tarybai pateiktas nebuvo.

Tarybai pirmininkaujančiai Prancūzijai vienas iš svarbiausių klausimų yra kelių eismo taisyklių pažeidimai, kuriuos Europos pilietis padaro ES teritorijoje, bet ne savo kilmės šalyje.

Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė kaip pagrindą ketina panaudoti 2008 m. balandžio mėn. Komisijos pasiūlymą. Šiuo pasiūlymu dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos siekiama užtikrinti sklandesnį tarpvalstybinį valstybių narių nustatytų sankcijų už tam tikrus kelių eismo taisyklių pažeidimus (nesinaudojimą saugos diržu, leidžiamo greičio viršijimą, vairavimą apsvaigus nuo alkoholio ir važiavimą degant raudonam šviesoforo signalui) taikymą⁽¹⁾. Kalbant konkrečiau, siekiama įsteigti ES elektroninį informacijos mainų tinklą, kuriuo naudojantis būtų galima nustatyti transporto priemonės registracijos liudijimo turėtoją, kad valstybės narės, kurioje buvo padarytas pažeidimas, institucijos galėtų transporto priemonės registracijos liudijimo turėtojui išsiųsti pranešimą, nepaisant to, kurioje ES valstybėje narėje jis gyvena. Iš tikrųjų tai, kad kai kurie pažeidėjai nėra valstybių narių, kuriose pažeidimai užregistruoti, rezidentai, sunkina ar sustabdo tyrimą, kaltinimo pateikimą ir sėkmingą sankcijų taikymą.

Pirmas apsikeitimas nuomonėmis įvyko spalio 9 d. per Transporto ministrų tarybos posėdį. Sutarta, kad reikia nedelsiant baigti diskusijas dėl pasiūlymo. Tai leistų mums pasiekti tikslus dėl eismo saugumo, pateiktus baltojoje knygoje (kad iki 2010 m. žuvusių Europos keliuose skaičius sumažėtų perpus).

Be to, Taryba pagal Europos Sąjungos sutarties VI antraštinę dalį jau priėmė keliolika teisės aktų, skirtų pagerinti valstybių narių policijos ir teisingumo departamentų bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija, įskaitant valstybės institucijų veiksmus, susijusius su kelių eismo taisyklių pažeidimais, įskaitant:

Tarybos pamatinį sprendimą 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms⁽²⁾. Šiuo sprendimu siekiama užtikrinti, kad valstybėje narėje nustatytos baudos būtų taikomos valstybėje narėje, kurioje atitinkamas asmuo įprastai gyvena ar kurioje turi turto arba pajamų;

1998 m. Vairuotojų teisių atėmimo konvenciją⁽³⁾;

2000 m. Konvenciją dėl Europos Sąjungos valstybių narių savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose⁽⁴⁾;

Tarybos pamatinį sprendimą 2006/960/TVR dėl keitimosi informacija ir žvalgybos informacija tarp Europos Sąjungos valstybių narių teisėsaugos institucijų supaprastinimo⁽⁵⁾;

2008 m. Sprendimą dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo gerinimo, visų pirma kovos su terorizmu ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu srityje⁽⁶⁾ ir sprendimą dėl šio sprendimo įgyvendinimo⁽⁷⁾.

Šiame sprendime įrašytos nuostatos dėl automatinės tarpvalstybinės transporto priemonių registracijos duomenų paieškos.

Europos Parlamentas nusiuntė stebėtojų delegaciją į Ruandą stebėti rinkimų, kurie vyko rugsėjo 15 d. Ši delegacija sudaryta pagal D’Hondto sistemą iš skirtingoms politinėms organizacijoms priklausančių ir skirtingoms šalims atstovaujančių politikų. Į šią delegaciją buvau paskirtas ir aš, nepriklausomas Europos Parlamento narys. Praėjusiais metais dalyvavau Kigalyje vykusiame ES ir AKR šalių susitikime, ta proga man buvo suteikta viza. Tačiau šį kartą Ruandos ambasada Briuselyje atsisakė išduoti man vizą ir nenurodė jokių priežasčių – nepaisydama to, kad buvo ne kartą pareikalauta tai padaryti. Dėl to delegacija turėjo išvykti be vieno nario. Šiais veiksmais Ruandos vyriausybė parodė, kad ji nori viena spręsti, kas gali būti rinkimų stebėjimo misijos narys. Taip ji pakenkė Europos Parlamento, nepriklausomos politinės institucijos, patikimumui.

Kaip Taryba vertina Ruandos valdžios institucijų požiūrį? Ar Taryba klausė, kodėl Ruanda nenorėjo išduoti vizos šios delegacijos nariui? Kokius nusiskundimus Taryba ketina pareikšti Ruandos valdžios institucijoms, kad būtų išvengta tokių savavališkų veiksmų?

(FR) Šis Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės parengtas atsakymas, kuris neįpareigoja nei Tarybos, nei valstybių narių, per 2008 m. spalio mėn. Europos Parlamento sesiją Strasbūre, klausimų valandos metu, žodžiu Tarybai pateiktas nebuvo.

Taryba apgailestauja dėl to, kad Ruandos ambasada Briuselyje atsisakė jums išduoti vizą ir šio veiksmo nepaaiškino. Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė per Europos Komisijos delegacijos vadovą pareiškė protestą Ruandos valdžios institucijoms Kigalyje dėl vizų neišdavimo kai kuriems Europos Komisijos atrinktiems rinkimų stebėtojams. Nors padėtis pagerėjo, jūsų atveju tai neturėjo teigiamo poveikio.

Per nuolatinius kontaktus su Ruandos valdžios institucijomis Taryba toliau pabrėš ES veiksmų nepriklausomumą, kurį silpnina toks atsisakymas išduoti vizas asmenims, paskirtiems dalyvauti ES misijose Ruandoje pagal ES ir Ruandos santykių programą.

Siekdama, kad panašūs sunkumai nekiltų būsimoms ES rinkimų stebėjimo misijoms, Taryba paragino Komisiją ieškoti galimų šios problemos sprendimo būdų. Vienas žingsnis galėtų būti Europos Sąjungos stebėtojų nediskriminavimo sąlygos įtraukimas į susitarimų memorandumus, sudaromus su šalimis, kurios kviečia į jas atsiųsti stebėjimo misijas.

Savo neseniai priimtoje rezoliucijoje (P6_TA(2008)0404) dėl palestiniečių, kalinčių Izraelio kalėjimuose, Parlamentas pabrėžė, kad „daugiau kaip 11 000 palestiniečių, įskaitant šimtus moterų ir vaikų, laikoma Izraelio kalėjimuose“, išreiškė „nerimą dėl palestiniečių moterų ir pažeidžiamų kalinių, su kuriais, kaip teigiama, netinkamai elgiamasi ir kurie neturi prieigos prie sveikatos apsaugos“ ir paragino Izraelį „užtikrinti, kad būtų laikomasi minimalių sulaikymo standartų, surengti visų sulaikytųjų teismo procesus, liautis naudoti administracinio sulaikymo orderius ir įgyvendinti atitinkamas su nepilnamečiais ir kalinių lankymo teisėmis susijusias priemones visokeriopai laikantis tarptautinių standartų, įskaitant Vaiko teisių konvenciją ir JT konvenciją prieš kankinimą (...)“.

Kokių veiksmų Taryba ėmėsi, kad apsaugotų palestiniečių, ypač vaikų, kalinčių Izraelio kalėjimuose, teises, ir kokių priemonių ji imsis reaguodama į Parlamento rezoliuciją?

(FR) Šis Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės parengtas atsakymas, kuris neįpareigoja nei Tarybos, nei valstybių narių, per 2008 m. spalio mėn. Europos Parlamento sesiją Strasbūre, klausimų valandos metu, žodžiu Tarybai pateiktas nebuvo.

Kadangi jau kartu svarstėme šį klausimą per praėjusios liepos mėn. vykusią sesiją, norėčiau jums dar kartą patvirtinti, kad ES šiuo klausimu veikia ypač aktyviai. ES toliau visais lygmenimis Izraeliui reiškia didelį susirūpinimą dėl žmogaus teisių padėties. Ji tai daro per kiekvieną dvišalį aukšto lygio susitikimą ir politinio dialogo susitikimus.

Per visus šiuos susitikimus aptariami šie klausimai:

− pagarba žmogaus teisėms, įskaitant religijos ir įsitikinimų laisvę;

− gyvenviečių plėtra;

− tarptautinė humanitarinė teisė; ir

− administracinis sulaikymas, įskaitant konkrečius atvejus (šį klausimą gerbiamasis Parlamento narys ypač pabrėžė).

Per trečiąjį neoficialios ES ir Izraelio darbo grupės, nagrinėjančios žmogaus teisių klausimus, susitikimą, kuris vyko 2008 m. balandžio 30 d., daugiau dėmesio buvo skirta mažumų ir žmogaus teisių gynėjų padėčiai ir vaikų teisėms. Šia proga ES dar kartą pabrėžia, kad būtina toliau tinkamai spręsti šiuos klausimus.

ES mano, kad ryšį būtina palaikyti per visus diplomatinius ir politinius kanalus. ES visada pabrėžė dialogo kelią. Pats veiksmingiausias būdas perduoti ES požiūrį visiems suinteresuotiesiems subjektams yra dialogas dėl tarptautinės ir humanitarinės teisės laikymosi, vykdomas vadovaujantis su Izraeliu sudarytų sutarčių nuostatomis.

Šių metų liepos 16 d. aštuntajame ES ir Izraelio asociacijos tarybos susitarime vyko diskusijos, kuriomis buvo siekiama pagerinti ES ir Izraelio santykius. ES ir Izraelio dialogas žmogaus teisių klausimais yra pagrindinis šio proceso elementas, nes pagal ES asociacijos susitarimą siūloma steigti žmogaus teisių pakomitetį, kuris pakeistų esamą darbo grupę. Parlamentas teigiamai įvertino šią iniciatyvą. Tai rodo, kad padėtį vertiname vienodai.

Kodėl Lisabonos sutartis apskritai reikalinga? 2009 m. ES biudžeto projektas rodo, kad Komisija toliau finansuoja priemones, numatytas neratifikuotoje Sutartyje, nepaisydama to, kad nėra teisinio pagrindo. Jei tai įmanoma, kodėl reikalinga Sutartis?

(FR) Šis Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės parengtas atsakymas, kuris neįpareigoja nei Tarybos, nei valstybių narių, per 2008 m. spalio mėn. Europos Parlamento sesiją Strasbūre, klausimų valandos metu, žodžiu Tarybai pateiktas nebuvo.

Lisabonos sutarties, kurią pasirašė valstybės narės, bet kurios ratifikavimo procesas nebaigtas, komentavimas nėra Tarybos kompetencijos reikalas.

Tačiau atkreipiame gerbiamojo Parlamento nario dėmesį į 2008 m. birželio 19–20 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas⁽¹⁾, pagal kurias Lisabonos sutarties paskirtis – padėti Sąjungai veikti veiksmingiau ir demokratiškiau.

Ar Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė sutinka su Valery Giscardo d'Estaingo pastabomis, kad šalys, kurios nenori patvirtinti Lisabonos sutarties, paprasčiausiai galėtų turėti kitą narystės Europos Sąjungoje statusą, kuris veda vadinamosios dviejų greičių Europos link?

(FR) Šis Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės parengtas atsakymas, kuris neįpareigoja nei Tarybos, nei valstybių narių, per 2008 m. spalio mėn. Europos Parlamento sesiją Strasbūre, klausimų valandos metu, žodžiu Tarybai pateiktas nebuvo.

Politikos veikėjų pareiškimų komentavimas nėra Tarybos kompetencija.

Ar Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė nemano, kad kitų valstybių narių, pvz., Prancūzijos, gyventojai būtų nepritarę Lisabonos sutarčiai referendume, jei jiems būtų suteikta galimybė jame dalyvauti?

(FR) Šis Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės parengtas atsakymas, kuris neįpareigoja nei Tarybos, nei valstybių narių, per 2008 m. spalio mėn. Europos Parlamento sesiją Strasbūre, klausimų valandos metu, žodžiu Tarybai pateiktas nebuvo.

Reikia atsižvelgti į tai, kad valstybės narės ratifikuoja sutarčių pakeitimus pagal atitinkamas savo konstitucines taisykles. Jei toks ratifikavimas vyksta rengiant referendumą, atitinkamos valstybės narės reikalas, ar ji priima išvadas, susijusias su referendumo rezultatu.

Patarimų teikimas gerbiamojo Parlamento nario pateiktu klausimu nėra Tarybos kompetencija.

Praėjusią savaitę Graikijos Asko-Profičio regione (Salonikai), eurokorpuso kovinė grupė „Hellbrock“, vadovaujama Graikijos atstovų, rengė karines pratybas „Europe-II/2008“, kuriose, kaip matyti iš Graikijos žiniasklaidoje pasirodžiusių nuotraukų, kariuomenė kovoja su demonstrantais, laikančiais plakatą, kuriame užrašyta „ES namo“!

Ką Taryba mano apie tokias ES karinių pajėgų pratybas? Ar ji nemano, kad visi žmonės, nepaisant to, ar jie gyvena ES, ar už jos ribų, turi teisę viešai reikšti savo nuomonę, kuri, savaime aišku, gali būti ir prieštaravimas ES politikai ir abejojimas savo suverenumu.

(FR) Šis Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės parengtas atsakymas, kuris neįpareigoja nei Tarybos, nei valstybių narių, per 2008 m. spalio mėn. Europos Parlamento sesiją Strasbūre, klausimų valandos metu, žodžiu Tarybai pateiktas nebuvo.

Taryba norėtų pabrėžti, kad šio pobūdžio pratybos yra valstybių narių atsakomybės sritis, o eurokorpusas nėra Europos Sąjungos sudėtinė dalis.

Kadangi Prancūzija nesilaikė ES taisyklių dėl pagautos žuvies kiekio, 2005 m. liepos 12 d. Europos Teisingumo Teismas paskelbė sprendimą, kuriame šiai šaliai nurodoma sumokėti 20 mln. eurų baudą ir nustatė pusės metų trukmės 57,8 mln. eurų nuobaudą.

Kada Prancūzija įvykdė šiame sprendime esančius nutarimus? Kiek iki tos dienos Prancūzija iš tikrųjų sumokėjo baudos ir nuobaudų?

(FR) Šis Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės parengtas atsakymas, kuris neįpareigoja nei Tarybos, nei valstybių narių, per 2008 m. spalio mėn. Europos Parlamento sesiją Strasbūre, klausimų valandos metu, žodžiu Tarybai pateiktas nebuvo.

Gerb. Isler Béguin, nemanau, kad turėčiau jums atsakyti kaip einantis Tarybos Pirmininko pareigas, nes Taryba nereiškia nuomonės, kaip valstybė narė įgyvendina Teisingumo Teismo sprendimą. Kaip Prancūzijos ministras galiu jus užtikrinti, kad Prancūzija visiškai įvykdė paskelbtą sprendimą.

Maždaug dešimt metų (nuo 1998 m. rugsėjo 12 d.) JAV savo kalėjimuose kalina penkis Kubos patriotus – Gerardo Hernándezą, René Gonzálezą, Ramóną Labañino, Fernando Gonzálezą ir Antonio Guerrero. Tai penki Kubos piliečiai, kurie tik gynė savo šalį ir žmones ir kurių atžvilgiu buvo padaryta daug neteisėtų veiksmų.

Visą šį laiką jiems nesuteikiamos jų pagrindinės žmogaus teisės, įskaitant teisę būti lankomiems šeimos narių. Keliolikai Europos Parlamento narių, įskaitant mane, taip pat nebuvo leista jų aplankyti.

Kaip Taryba ketina pranešti JAV administracijai, ką ji mano apie JAV nesugebėjimą gerbti pagrindinių žmogaus teisių ir žiaurius penkių kalinių lankymo apribojimus, taikomus jų šeimų nariams?

Ar ji pasakė administracijai, ką ji mano apie tai, kad Europos Parlamento nariams, įskaitant mane, nebuvo leista aplankyti Kubos patriotų?

Jau praėjo dešimt metų nuo to laiko, kai JAV valdžios institucijos, remdamosi sufabrikuotais, nepagrįstais kaltinimais, suėmė penkis Kubos patriotus: Gerardo Hernándezą, Antonio Guerrero, Ramóną Labañino, Fernando Gonzálezą ir René Gonzálezą. Jie vis dar kalinami JAV kalėjimuose barbariškomis sąlygomis, pažeidžiant pagrindinius teisinės valstybės principus. Jų visai neleidžiama lankyti – net giminaičiams ir Europos Parlamento narių delegacijai, kuri oficialiai paprašė leidimo juos aplankyti.

JAV pažeidžia šių penkių kalinių pagrindines žmogaus teises ir pagrindinius tarptautinės ir humanitarinės teisės principus.

Ar Taryba pasmerks tebesitęsiantį neteisėtą penkių kubiečių kalinimą?

Kaip Taryba vertina nacionalinių parlamentų, tarptautinių ir nacionalinių atstovaujamųjų institucijų raginimus nedelsiant išlaisvinti penkis kalinamus Kubos patriotus?

(FR) Šis Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės parengtas atsakymas, kuris neįpareigoja nei Tarybos, nei valstybių narių, per 2008 m. spalio mėn. Europos Parlamento sesiją Strasbūre, klausimų valandos metu, žodžiu Tarybai pateiktas nebuvo.

Europos Sąjunga dar kartą pabrėžia, kad ji prieštarauja bet kokiam savavališkam sulaikymui ir smerkia bet kokią padėtį, kurioje nėra tinkamai užtikrinamos žmogaus teisės ir pagarba asmenims.

Taryba žino, kad tam tikrais atvejais JAV valdžios institucijos neleido kalinių šeimų nariams ar kitiems asmenims, įskaitant Europos Parlamento narius, susitikti su penkiais kubiečiais, kalinamais JAV valdžios institucijų, kurios juos kaltina šnipinėjimu. Tačiau JT darbo grupės savavališko sulaikymo duomenimis, daugumai sulaikytųjų giminaičių išduotos vizos, kad jie galėtų aplankyti savo šeimas.

Ar Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė pritaria teiginiui, kad laisva prekyba yra geras dalykas, o vyriausybės, įskaitant ES, kišimasis į rinkas – blogas? Ar Taryba pritaria teiginiui, kad vienas didžiausių Lisabonos sutarties trūkumų yra tai, kad joje šiam principui nepritariama?

(FR) Šis Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės parengtas atsakymas, kuris neįpareigoja nei Tarybos, nei valstybių narių, per 2008 m. spalio mėn. Europos Parlamento sesiją Strasbūre, klausimų valandos metu, žodžiu Tarybai pateiktas nebuvo.

Taryba, kaip ir gerbiamasis Parlamento narys, tiki rinkos ekonomika. Ji yra pagrindinis Bendrijos principas. Tai mums primena Europos bendrijos steigimo sutarties 4 straipsnis, kuriame raginama gerbti atviros rinkos ekonomikos esant laisvai konkurencijai principą.

Tačiau finansinė krizė, kurią šiuo metu išgyvename, priminė mums, kad rinka gali turėti trūkumų, jeigu jai nėra taikoma disciplina ir taisyklės. Tai ne ideologinė diskusija, o pastebėjimas. Yra atvejų, kai valstybės įsikišimas būtinas – siekiant užtikrinti, kad rinka funkcionuotų veiksmingai, atsakingai ir skatintų augimą.

Lisabonos sutartis dar neįsigaliojo ir jos komentavimas nėra Tarybos kompetencija.

2008 m. rugsėjo 3 d. ETT sprendimu (sujungtos bylos C-402/05 P ir C-415/05 P) panaikino Reglamentą (EB) Nr. 881/2002, tiek, kiek jis susijęs su Y. A. Kadi ir organizacija „Al Barakaat International Foundation“⁽¹⁾.

Sprendimo tekste nurodoma, kad „taikomos procedūros turi susijusiam asmeniui taip pat suteikti tinkamą galimybę paaiškinti savo atvejį kompetentingoms institucijoms“. Kalbant apie aptariamą atvejį, šis principas nebuvo taikomas.

Ar Taryba gali užtikrinti, kad juridiniai asmenys, grupės ir organizacijos į šį reglamentą įtraukiami sąžiningai gerbiant piliečių ir organizacijų teises?

(FR) Šis Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės parengtas atsakymas, kuris neįpareigoja nei Tarybos, nei valstybių narių, per 2008 m. spalio mėn. Europos Parlamento sesiją Strasbūre, klausimų valandos metu, žodžiu Tarybai pateiktas nebuvo.

Pirmiausia prieštarauju, kad Europos sprendimams dėl sankcijų, nukreiptų prieš asmenis ir organizacijas, susijusias su Al-Qaida ar Talibanu, kuriais perkeliami Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos komiteto Nr. 1267 sprendimai dėl sankcijų, būtų taikoma sąvoka „juodasis sąrašas“. Tai apribojimų, kuriais siekiama užkirsti kelią teroristų išpuoliams, įgyvendinimo mechanizmas. Sąrašai yra gerai žinomi ir vieši, kaip ir su jais susijusios priemonės.

Dėl sujungtų bylų, susijusių su Y. A. Kadi ir organizacija „Al Barakaat International Foundation“. Taryba atkreipė dėmesį į 2008 m. rugsėjo 3 d. Teisingumo Teismo sprendimą. Siekiant gerbti gynybos teises, apie kurias kalba Teisingumo Teismas, informacija, kuri suteikia pagrindą įtraukti į Europos sankcijų, taikomų asmenims ir organizacijoms, priklausančioms ar susijusioms su Al-Qaida ar Talibanu, sąrašą, pateikta su šia byla susijusioms šalims. Taigi, atsakydami Y. A. Kadi ir organizacija „Al Barakaat International Foundation“ galės pateikti pastabas.

Taryba taip pat svarstys, kaip būtų galima pakeisti Jungtinių Tautų sankcijų, taikomų asmenims ir organizacijoms, priklausančioms ar susijusioms su Al-Qaida ar Talibanu, perkėlimo į Europos teisės aktus procedūrą. Bet kokiu atveju Taryba užtikrins, kad sprendimo įgyvendinimo priemonės būtų vykdomos laiku.

Atsakydama į mano žodinį klausimą H-0647/⁽¹⁾, Taryba išreiškė požiūrį, kad EULEX misijos dislokavimas gerokai pagerins padėtį šiaurės Kosove. Kodėl EULEX misijos dislokavimas visame Kosove vyksta taip lėtai, koks yra tvarkaraštis iki šių metų pabaigos, ir kada, Tarybos nuomone, EULEX veiks visu pajėgumu ir visiškai ar didžia dalimi perims funkcijas iš Jungtinių Tautų misijos Kosove (angl. UNMIK)?

(FR) Šis Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės parengtas atsakymas, kuris neįpareigoja nei Tarybos, nei valstybių narių, per 2008 m. spalio mėn. Europos Parlamento sesiją Strasbūre, klausimų valandos metu, žodžiu Tarybai pateiktas nebuvo.

EULEX dislokavimas buvo atidėtas dėl UNMIK performavimo, dėl kurio apsispręsta 2008 m. birželio mėn. Be to, misijos dislokavimas taip pat priklauso nuo to, kaip UNMIK įvykdys patalpų ir įrangos perdavimą. Principinis susitarimas dėl šio perdavimo buvo pasiektas tik rugpjūčio 18 d., o įgyvendinimas dėl sudėtingų Jungtinių Tautų ir Europos administracinių procedūrų buvo labai lėtas.

Rugsėjo 21 d. Taryba nusprendė atnaujinti misijos dislokavimą. Tai įvyks per savaitę, bus nusiųsta maždaug 100 žmonių. Spalio pabaigoje bus išsiųstas prašymas dislokuoti jungtinius policijos padalinius (angl. IPU), kurie į misiją turėtų būti įtraukti lapkričio pabaigoje. Į EULEX atrinkti darbuotojai, kurie šiuo metu dirba su UNMIK, bus perkelti į misiją lapkričio pabaigoje.

Iki šiol 300 pareigų vis dar laisvos. Praėjusią savaitę valstybių narių ir penkių misijoje dalyvaujančių ne ES šalių buvo dar kartą paprašyta nedelsiant prisidėti, kad būtų užpildytos šiuo metu esančios spragos. Taryba taip pat nusprendė pakviesti prie misijos prisijungti dar vieną ne ES šalį – Kanadą.

Jei dislokavimas vyks kaip planuota, jei reikalingos įrangos įsigijimo ir perdavimo procedūros vyks taip sklandžiai kaip reikalauja Taryba, gruodžio mėn. pradžioje misija pasieks pradinį operatyvinį pajėgumą ir galės vykdyti savo įgaliojime nustatytas pareigas.

Paskutinę rugsėjo savaitę Italijos tarnyba „Guardia di Finanza“ (policijos padalinys, kurios viena iš funkcijų – muitų ir akcijų mokėjimo užtikrinimas) konfiskavo 1 700 000 porų batų. Ant konfiskuotų batų buvo suklastoti prekių ženklai, o ant 84 000 batų porų buvo užrašyta „pagaminta Italijoje“. Nustatyta, kad daugumoje jų yra keliantys nerimą kiekiai šešiavalenčio chromo – kancerogeninės medžiagos.

Ką Taryba mano apie šį įvykį ir kokių priemonių ji ketina imtis, kad ateityje tokių dalykų nebūtų? Ar Taryba ketina paraginti Komisiją pradėti antidempingo procedūras prieš Kiniją? Ar Taryba nemano, kad ji turėtų sustiprinti gaminių kokybės standartus, patvirtindama 2005 m. gruodžio mėn. Komisijos pasiūlymą (COM(2005)0661) dėl reglamento dėl privalomos iš trečiųjų šalių importuojamų prekių kilmės šalies nuorodos? Ar Taryba nemano, kad ji turėtų paraginti Komisiją pateikti pasiūlymus dėl teisės aktų ir (arba) sustiprinti šiuo metu galiojančius teisės aktus dėl ne ES gaminamų tekstilės gaminių, batų, kosmetikos, juvelyrinių dirbinių ir panašių gaminių atsekamumą ir sveikatos standartus?

(FR) Šis Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės parengtas atsakymas, kuris neįpareigoja nei Tarybos, nei valstybių narių, per 2008 m. spalio mėn. Europos Parlamento sesiją Strasbūre, klausimų valandos metu, žodžiu Tarybai pateiktas nebuvo.

Klastojimas yra tikra nelaimė, ji kelia pavojų Europos įmonių konkurencingumui ir vartotojų sveikatai ir saugai. Atsižvelgdama į nerimą keliančius šio reiškinio mastus, Tarybai pirmininkaujanti Prancūzija neseniai pasiūlė rezoliuciją dėl išsamaus Europos kovos su prekių klastojimu ir piratavimu veiksmų plano, kuris buvo patvirtintas rugsėjo 25 d., per Konkurencijos tarybos posėdį. Taigi, Europos Sąjunga įsteigs Europos prekių klastojimo ir piratavimo stebėsenos centrą, pagrįstą esamomis Komisijos struktūromis. Daugiau priemonių bus vykdoma informavimo ir vartotojų sąmoningumo ugdymo srityse. Siekiant skatinti profesionalų bendradarbiavimą, bus rengiami viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės susitarimai.

Kova su klastojimu ypač svarbi mūsų įmonių konkurencingumui. Dėl šios priežasties Komisija ir valstybės narės siekia pradėti derybas su svarbiausiais partneriais, įskaitant JAV ir Japoniją, dėl daugiašalio prekybos susitarimo dėl kovos su prekių klastojimu (angl. ACTA). Šiuo susitarimo projektu, kuris sustiprins esamą tarptautinį bendradarbiavimą, siekiama per ilgą laiką įtraukti svarbiausias sparčiai besivystančios ekonomikos šalis, įskaitant Kiniją. Visuose Europos Sąjungos dvišaliuose susitarimuose su ne ES šalimis yra straipsniai dėl intelektinės nuosavybės apsaugos. Tarptautinis bendradarbiavimas bus stiprinamas ir įvairiuose forumuose, pvz., PPO ir G8. Mes jau pasiekėme gerų rezultatų bendradarbiaudami su JAV muitine – pavyko kelios svarbios konfiskacijos, ir mes privalome šį darbą tęsti.

Santykiuose su Kinija reikalai taip pat gerėja. Kinai dar kartą svarstė savo teisines ir reguliavimo nuostatas ir nustatė eksporto patikras. Nors Kinijoje dar daug ką reikia padaryti, ir šiuo klausimu turime būti ypač budrūs, vis dėlto turėtume pasveikinti šią šalį dėl veiksmų, kurių ji siekia imtis, kad nustatytų atitinkamus teisės aktus ir veiksmingai juos įgyvendintų. Šiuo požiūriu tikimės, kad 2008 m. gruodžio 1 d. bus patvirtintas bendras ES ir Kinijos muitinių veiksmų planas.

Dėl antidempingo procedūrų. Kaip žinote, norint taikyti tokias procedūras, pirmiausia reikia atitinkamos Bendrijos pramonės atstovų skundo. Tada Komisija turi pradėti tyrimą ir patikrinti, ar dempingas iš tikrųjų vyksta. Todėl skundų skaičius lemia tyrimų skaičių, ir įmonės apie tai turėtų būti geriau informuotos. Šios procedūros yra apgailėtinos – pačios įmonės per neseniai Europoje atliktą tyrimą šiais klausimais pabrėžė, kad esamos procedūros yra biurokratiškos, ilgai trunkančios ir neaiškios. Įmonėms, kurios laiko save nukentėjusiomis nuo nesąžiningos konkurencijos, neturėtume trukdyti kreiptis į Europos institucijas, kad būtų atkurta sąžininga konkurencija. Siekiant jas paskatinti tai daryti, būtina joms padėti, palengvinti jų veiksmus, supaprastinti ir pagreitinti procedūras. Taip pat reikia išlaikyti labai griežtą kovos su dempingu lygmenį, nepaisant to, kas jį vykdo.

Iki šiol Europos bendrija nėra priėmusi jokių teisės aktų dėl pramonės gaminių, importuojamų iš ne ES šalių, kilmės šalies nurodymo (ženklinimo „pagaminta ...“). Per Komisijos 2004 m. organizuotas konsultacijas kai kurios valstybės narės ir įvairūs suinteresuotieji subjektai (pramonės atstovai, profesinės sąjungos, vartotojų organizacijos ir kitos institucijos) paskelbė, kad jos vis labiau nerimauja dėl dažnėjančio klaidinančio ir (arba) apgaulingo kilmės šalies nurodymo ant importuojamų gaminių ir ragina parengti taisykles, pagal kurias ant importuojamų ir (arba) ES pagamintų gaminių būtų privaloma nurodyti jų kilmės šalį. 2005 m. Komisijos pasiūlymas leido planuoti bent dalinį gaminio kilmės šalies nustatymą, taikant muitinės taisykles. Deja, kaip žinote, šiam pasiūlymui priimti būtini politiniai ir teisiniai reikalavimai dar neįgyvendinti. Tai reiškia, kad mes tikrai privalome šiuo klausimu dirbti toliau, nes tokiam projektui reikia sutarimo. Taip pat privalau pabrėžti, kad Taryba atkreipė dėmesį į 2007 m. lapkričio mėn. Europos Parlamento patvirtintą deklaraciją dėl kilmės ženklinimo⁽¹⁾.

Dėl teisės aktų atsekamumo, sveikatos ir saugos standartų pasiūlymus teikia Komisija.

Pagal 2007 m. paskutinius šešis mėnesius Tarybai pirmininkavusios Portugalijos pranešimą „Sveikata ir migracija ES“, į ES atvykstantys migrantai ir pabėgėliai dažnai serga užkrečiamomis ir neužkrečiamomis ligomis, kuriomis jie suserga dar savo kilmės šalyje arba vėliau dėl staigaus aplinkos pasikeitimo ar sunkių gyvenimo sąlygų priimančiosiose šalyse.

Ar Taryba, atsižvelgdama į pirmiau pateiktus duomenis ir 2007 m. gruodžio mėn. Tarybos susitikimo išvadas, taip pat vietos gyventojų susirūpinimą dėl visuomenės sveikatos regionuose, kuriems tenka nelegalių imigrantų bangos, galėtų informuoti, kokius Tarybai pirmininkavusios Portugalijos pasiūlymus ji įgyvendino? Kokie pasiūlymai yra svarstomi? Kokia šiuo metu padėtis valstybėse narėse ir kokios priemonės rengiamos ar planuojamos ES siekiant stebėti ligas ir kovoti su jomis, kai migrantai įvažiuoja į priimančiąsias šalis ir vėliau? Kokie pateikti pasiūlymai ar planai dėl migrantų priėmimo centrų darbuotojų sveikatos apsaugos?

(FR) Šis Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės parengtas atsakymas, kuris neįpareigoja nei Tarybos, nei valstybių narių, per 2008 m. spalio mėn. Europos Parlamento sesiją Strasbūre, klausimų valandos metu, žodžiu Tarybai pateiktas nebuvo.

Klausimo, kurį iškėlė gerbiamasis Parlamento narys, svarbą patvirtino Taryba savo 2007 m. gruodžio 6 d. išvadose dėl sveikatos ir migracijos⁽¹⁾. Šiose išvadose Taryba paragino valstybes nares palengvinti migrantų prieigą prie sveikatos priežiūros ir užtikrinti kad jie galėtų naudoti sveikatos priežiūros paslaugomis pagal taikomas Bendrijos, tarptautines ir valstybių narių priemones.

Tose pačiose išvadose Taryba pažymėjo, kad Europos bendrijos steigimo sutarties 152 straipsnyje teigiama, kad Bendrija užtikrina žmonių sveikatos aukšto lygio apsaugą, tačiau nustatoma išlyga, kad Bendrija savo veikloje visuomenės sveikatos srityje visiškai pripažįsta valstybių narių atsakomybę už sveikatos paslaugų ir sveikatos priežiūros organizavimą bei teikimą, ir todėl gali tik papildyti valstybių narių politiką.

Taigi, nėra jokių Europos Sąjungos strategijos planų dėl migrantų sveikatos patikrinimo jiems įvažiuojant į ES, nes tai yra valstybių narių kompetencijos reikalas.

Dėl šios priežasties niekada nebuvo jokių Bendrijos teisės aktų dėl migrantų ir pabėgėlių priėmimo centrų darbuotojų sveikatos apsaugos. Vis dėlto Direktyva 89/391/EEB⁽²⁾, ir ypač jos 6 straipsniu, darbdaviams nustatomas bendras įpareigojimas įvertinti visus pavojus, kurie gali kilti darbuotojams, ir imtis priemonių, būtinų siekiant apsaugoti jų sveikatą ir užtikrinti saugą.

Be to, migrantų sveikatos ir jų prieigos prie sveikatos priežiūros paslaugų klausimams dėmesį skiria Taryba, ypač naujausioje savo veikloje. Šių metų liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse nustatyta:

– įpareigojimas įgyvendinant šią direktyvą atsižvelgti į „atitinkamo trečiosios šalies piliečio sveikatos būklę“ (5 straipsnis);

– reikalavimas, kad valstybės narės migrantams, jiems laukiant grąžinimo, teiktų neatidėliotiną medicinos pagalbą ir užtikrintų būtiną ligos gydymą (14 straipsnis), ypač juos sulaikius (16 straipsnis).

Be to, pasiūlyme dėl Tarybos direktyvos dėl vienos paraiškų dėl vieno leidimo trečiųjų šalių piliečiams apsigyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje pateikimo procedūros ir valstybėje narėje teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių darbuotojų vienodų teisių, dėl kurių šiuo metu deramasi, numatyta, kad, be kitų teisių, trečiųjų šalių piliečiai, lygiai kaip Europos Sąjungos piliečiai, turi teisę dirbti saugioje ir nekenksmingoje sveikatai darbo aplinkoje.

Europos Sąjunga ir Kinija sutarė sukurti tam tikrų kategorijų tekstilės gaminių ir drabužių eksporto iš Kinijos į ES valstybes nares bendrą priežiūros sistemą. Artėja 2008 m. gruodžio 31 d. – ar Taryba informuos, kaip ji ketina užtikrinti, kad po 2008 m. nepasikartotų 2005 m. įvykiai, kai tekstilės gaminių ir drabužių importas iš Kinijos augo eksponentiškai?

Ar Taryba ketina pasiūlyti pratęsti dvigubos priežiūros mechanizmą po 2008 m. gruodžio 31 d. Kokia esama padėtis dėl pasiūlyto teisės akto dėl ženklinimo „pagaminta ...“?

(FR) Šis Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės parengtas atsakymas, kuris neįpareigoja nei Tarybos, nei valstybių narių, per 2008 m. spalio mėn. Europos Parlamento sesiją Strasbūre, klausimų valandos metu, žodžiu Tarybai pateiktas nebuvo.

Taryba puikiai žino, kad Europos Komisijos ir Kinijos Liaudies Respublikos prekybos ministerijos susitarimo memorandumas dėl tam tikrų tekstilės gaminių ir drabužių eksporto greitai nustos galioti. Tas pat taikytina Komisijos reglamentui Nr. 1217/2007, pagal kurį 2008 m. tam tikrų Kinijos gaminių eksportui į Bendriją taikoma dvigubo tikrinimo sistema.

Bendrosios prekybos politikos srityje Komisija teikia pasiūlymus Tarybai. Šiuo metu Taryba nėra gavusi jokių Komisijos pasiūlymų šiuo klausimu. Kiek žinoma, atitinkamų Europos pramonės šakų atstovai taip pat nepateikė jokių prašymų.

Dėl importuojamų gaminių kilmės šalies nurodymo. Iki šiol Europos bendrija nėra priėmusi jokių teisės aktų dėl pramonės gaminių, importuojamų iš ne ES šalių, kilmės šalies nurodymo (ženklinimo „pagaminta ...“).

Per Komisijos 2004 m. organizuotas konsultacijas kai kurios valstybės narės ir įvairūs suinteresuoti subjektai (pramonės atstovai, profesinės sąjungos, vartotojų organizacijos ir kitos institucijos) paskelbė, kad jos vis labiau nerimauja dėl dažnėjančio klaidinančio ir (arba) apgaulingo kilmės šalies nurodymo ant importuojamų gaminių ir ragina parengti taisykles, pagal kurias ant importuojamų ir (arba) ES pagamintų gaminių būtų privaloma nurodyti jų kilmės šalį. 2005 m. Komisijos pasiūlymas leido planuoti bent dalinį gaminio kilmės šalies nustatymą, taikant muitinės taisykles.

Deja, kaip žinote, šiam pasiūlymui priimti būtini politiniai ir teisiniai reikalavimai dar neįgyvendinti. Tai reiškia, kad mes tikrai privalome šiuo klausimu dirbti toliau, nes tokiam projektui reikia sutarimo. Taip pat privalau pabrėžti, kad Taryba atkreipė dėmesį į 2007 m. lapkričio mėn. Europos Parlamento patvirtintą deklaraciją dėl kilmės ženklinimo⁽¹⁾.

Ar Taryba turi planų dėl Europai gresiančios galimai didelės ekonomikos krizės, ir, jei taip, kokia bus ta pozicija?

(FR) Šis Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės parengtas atsakymas, kuris neįpareigoja nei Tarybos, nei valstybių narių, per 2008 m. spalio mėn. Europos Parlamento sesiją Strasbūre, klausimų valandos metu, žodžiu Tarybai pateiktas nebuvo.

Savaime suprantama, kad mums svarbiausia – reaguoti į finansų krizę. Mes visi – Taryba, Europos Parlamentas, Komisija, Centrinis Bankas – prisiėmėme atsakomybę.

Europos Vadovų Taryba neseniai vieningai pritarė planui ir principams, dėl kurių buvo susitarta spalio 12 d. Paryžiuje vykusiame euro zonos šalių valstybių ar vyriausybių vadovų aukščiausio lygio susitikime. 27 valstybės narės dabar turi aiškų atsakymą ir aiškų argumentuotą pagrindą, kuriuo remdamosi gali spręsti finansų krizės problemas. Toks buvo svarbiausias uždavinys, ką galima padaryti per trumpą laiką – sudaryti sąlygas Europos Sąjungai imtis koordinuotų ir nuoseklių veiksmų.

Savaime aišku, mes nežinome krizės poveikio ekonomikai ir jos grėsmės augimo tempams. Per rugsėjo mėn. vykusį neoficialų susitikimą Nicoje, ir vėliau, spalio 7 d., Taryboje, finansų ministrai numatė koordinuoto atsako į ekonomikos sulėtėjimą pagrindus. Šiuo klausimu buvo patvirtintos išvados.

Siekdama tų pačių tikslų, 2008 m. spalio 15–16 d. Europos Vadovų Taryba pabrėžė savo pasiryžimą imtis augimo ir užimtumo skatinimo veiksmų. Komisijai buvo suteikti įgaliojimai „iki šių metų pabaigos pateikti atitinkamus pasiūlymus, ypač siekiant išlaikyti Europos pramonės konkurencingumą tarptautinėje rinkoje“.

Per kelias pastarąsias dienas Turkijos karinės pajėgos vėl siuntė karo lėktuvus bombarduoti šiaurės Irako Avasino-Basiano regiono, taigi, didindamos įtampą šių dviejų šalių pasienyje ir pažeisdamos tarptautinės teisės sienų neliečiamumo principą. Šie veiksmai turėjo baisių padarinių vietos gyventojams.

Ar Taryba smerkia naujausias Turkijos atakas, vykdytas kitos šalies teritorijoje, kurios yra tarptautinės teisės sienų neliečiamumo principo pažeidimas.

(FR) Šis Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės parengtas atsakymas, kuris neįpareigoja nei Tarybos, nei valstybių narių, per 2008 m. spalio mėn. Europos Parlamento sesiją Strasbūre, klausimų valandos metu, žodžiu Tarybai pateiktas nebuvo.

Europos Sąjunga labai atidžiai stebi padėtį. 2007 m. gruodžio 10 d. išvadose Taryba pasmerkė visus Turkijos teritorijoje įvykdytus teroristų išpuolius ir smurtą ir išreiškė solidarumą su Turkijos žmonėmis. Taryba taip pat parėmė Turkijos veiksmus ginant savo gyventojus ir kovojant su terorizmu, ir pabrėžė, kad reikia gerbti žmogaus teises, pagrindines laisves ir tarptautinę teisę ir išlaikyti taiką ir stabilumą regione.

2008 m. spalio 3 d. paskelbtame pareiškime Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė griežtai pasmerkė PKK išpuolį prieš karinių pajėgų postą pietryčių Turkijoje. Tarybai pirmininkaujanti valstybė taip pat dar kartą pabrėžė, kad Europos Sąjunga tvirtai remia Turkiją jai kovojant su terorizmu.

Savo ankstesniame pareiškime, paskelbtame 2008 m. vasario 25 d., Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė pripažino „Turkijos poreikį apsaugoti savo gyventojus nuo terorizmo“, tačiau paragino ją „susilaikyti nuo bet kokių neproporcingų karo veiksmų ir gerbti Irako teritorinį vientisumą, žmogaus teises ir teisinės valstybės principus“. Ji taip pat paragino Turkiją „vykdyti tik tuos karo veiksmus, kurie yra visiškai būtini siekiant pagrindinio tikslo – Turkijos gyventojų apsaugos nuo terorizmo“.

Be to, kalbėdama apie rytų ir pietryčių Turkiją, Taryba dar kartą pabrėžė, kad būtina nedelsiant parengti ir įgyvendinti plačią strategiją, kuri užtikrintų šio regiono ekonomikos, socialinių reikalų ir kultūros plėtrą.

Siekiant kovoti su šia problema, ypač svarbus Turkijos ir Irako dialogo ir bendradarbiavimo stiprinimas. Turkija paragino Irako vyriausybę ir Kurdistano regiono vyriausybę imtis tinkamų priemonių, kad būtų užtikrintas Turkijos sienos neliečiamumas ir užtikrinti, kad Irako teritorija nebūtų naudojama smurtiniams veiksmams prieš Irako kaimynus. 2007 m. rugsėjo 27 d. Irakas ir Turkija pasirašė bendradarbiavimo susitarimą dėl kovos su terorizmu, kuris ES nuomone yra tinkamas pagrindas nuolatiniam Turkijos ir Irako dialogui ir bendradarbiavimui.

ES dar kartą pabrėžia, kad būtina stiprinti šį bendradarbiavimą, kad Irako teritorija nebūtų teroristų veiksmų prieš Turkiją bazė.

Atsižvelgiant į pirmiau pateiktus faktus, gerbiamasis Parlamento narys gali būti tikras, kad Europos Sąjunga toliau atidžiai stebės padėtį ir ragins ieškoti sprendimų, kurie būtų pagrįsti Turkijos ir Irano bendradarbiavimu.

Be Nuolatinių atstovų komiteto, Taryboje yra daugiau nei 163 parengiamieji organai. 2007 m. iš viso vyko 4183 parengiamųjų organų posėdžiai.

Ar šie parengiamųjų organų posėdžiai yra atviri visuomenei ar Europos Parlamento nariams? Ar skelbiamos posėdžių datos ir vietos? Ar rašomi posėdžių protokolai? Ar bet kuriame posėdyje dalyvauja tik vienas kiekvienos valstybės narės atstovas? Kas dar lankosi posėdžiuose? Kiek daugiausiai ir kiek mažiausiai žmonių dalyvavo šiuose posėdžiuose 2007 m.? Ar per šiuos posėdžius užtikrinamas sinchroninis vertimas?

(FR) Šis Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės parengtas atsakymas, kuris neįpareigoja nei Tarybos, nei valstybių narių, per 2008 m. spalio mėn. Europos Parlamento sesiją Strasbūre, klausimų valandos metu, žodžiu Tarybai pateiktas nebuvo.

Atkreipiu dėmesį į tai, kad šis klausimas yra rašytinio klausimo, kurį gerbiamasis Parlamento narys pateikė 2008 m. birželio 30 d. ir į kurį rugsėjo mėn. buvo labai išsamiai atsakyta, tęsinys⁽¹⁾. Būtent šis atsakymas Hansui-Peteriui Martinui sudarė galimybę iškelti septynis papildomus klausimus, į kuriuos šiandien atsakysiu. Šie klausimai susiję su:

1) Tarybos parengiamųjų organų posėdžiu viešumu; 2) su šiais posėdžiais susijusios informacijos skelbimu; 3) prieiga prie protokolų; 4) dalyvių skaičiumi; 5) galimu kitų asmenų, ne valstybių narių atstovų, dalyvavimu posėdžiuose; 6) posėdžių lankomumo statistika; 7) vertėjų darbu šiuose posėdžiuose.

Pirmiausia norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad pagal Darbo tvarkos taisyklių 8 straipsnio 1 dalį ir pagal tų taisyklių nuostatas, tais atvejais, kai Taryba, kartu su Europos Parlamentu, pagal bendro sprendimo procedūrą veikia kaip viena iš teisėkūros institucijų, Tarybos vykdomi svarstymai yra vieši. Kitais atvejais Tarybos darbas gali būti viešas tik tada, kai taip nusprendžia Taryba. Tai dažniausiai būna tada, kai Taryboje svarstomi svarbūs teisėkūros pasiūlymai (ne tie, kurie priimami taikant bendro sprendimo procedūrą) ir vyksta visuomenės diskusijos dėl svarbių klausimų, susijusių su Europos Sąjungos ir jos piliečių interesais.

Išskyrus šiuos atvejus, Taryboje vykstantys svarstymai nėra vieši. Tas pat taikytina ir visiems Tarybos parengiamiesiems organams (Nuolatinių atstovų komitetui, komitetams ir darbo grupėms). Dėl to Tarybos posėdžiuose ir jos parengiamųjų organų posėdžiuose gali dalyvauti tik valstybių narių atstovai ir įgaliotieji pareigūnai. Pagal Tarybos darbo tvarkos taisyklių 5 straipsnį, Komisija kviečiama dalyvauti Tarybos ir jos parengiamųjų organų posėdžiuose. Kviečiamas dalyvauti ir Europos Centrinis Bankas – kai jis naudojasi savo iniciatyvos teise. Vis dėlto konkrečiu atveju Taryba gali nuspręsti kitaip, ir išimties tvarka į Tarybos ar jos parengiamųjų organų posėdžius gali būti kviečiami kitų Bendrijos institucijų ar organų atstovai. Jų dalyvavimas priklauso nuo svarstomo klausimo ir jų kompetencijos.

Dėl informacijos apie Tarybos ir jos parengiamųjų organų posėdžius. Ją gauti lengva, nes ji skelbiama Tarybos tinklalapyje antrašte „Dokumentai – Teisėkūros skaidrumas – Tvarkaraščiai ir darbotvarkės“.

O dėl protokolų – Darbo tvarkos taisyklėse yra nuostata, kad Tarybos posėdžių protokolai turi būti rašomi. Tokia nuostata parengiamiesiems organams netaikoma. Tačiau svarbiausi Tarybos parengiamųjų organų veiksmai yra matomi iš Tarybos darbo dokumentų, kurie teikiami valstybių narių atstovams ir laikomi Tarybos dokumentų viešajame registre.

Dėl dalyvių skaičiaus. Dažniausiai svarstant konkretų klausimą dalyvauja vienas ar du valstybės narės atstovai. Kai kuriuose posėdžiuose jų skaičius gali būti didesnis – jei patalpoje pakanka vietos.

Lankomumo statistiką – parengiamųjų organų posėdžiuose dažniausiai dalyvauja visų valstybių narių ir Komisijos atstovai.

Galiausiai informuoju jus, kad vertimui žodžiu taikomos 2007 m. liepos 23 d. generalinio sekretoriaus ir vyriausiojo įgaliotinio sprendimo Nr. 111/07 nuostatos.

Atsižvelgiant į ES 2009 m. biudžeto procedūrą, kokia yra Tarybos pozicija dėl atskiros biudžeto eilutės, skirtos Baltijos jūros regiono strategijai (kuri bus pradėta vykdyti 2009 m. ir tęsiama ateinančiais metais), kas buvo patvirtinta Europos Parlamento 2006 m. lapkričio 16 d. rezoliucijoje http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?type=TA&reference=P6-TA-2006-0494&language=LT" dėl Baltijos jūros regiono strategijos formuojant Šiaurės dimensiją, kurioje Europos Parlamentas paragino Baltijos jūros strategijai skirti atskirą ES biudžeto eilutę?

(FR) Šis Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės parengtas atsakymas, kuris neįpareigoja nei Tarybos, nei valstybių narių, per 2008 m. spalio mėn. Europos Parlamento sesiją Strasbūre, klausimų valandos metu, žodžiu Tarybai pateiktas nebuvo.

Taryba sutinka su gerbiamąja Parlamento nare dėl to, kad Baltijos jūros strategijos plėtra yra svarbi. Šiuo požiūriu reikėtų pabrėžti, kad 2007 m. gruodžio 14 d. Europos Vadovų Taryba paragino Komisiją vėliausiai iki 2009 m. birželio mėn. pateikti ES strategiją, skirtą Baltijos jūros regionui.

Taryba visada labai nuodugniai nagrinėja Europos Parlamento poziciją ir tikrai taip elgsis per 2009 m. biudžeto antrąjį svarstymą. Jei Europos Parlamentas per 2009 m. biudžeto pirmąjį svarstymą, kuris vyks 2008 m. spalio 23 d., patvirtins pakeitimą gerbiamosios Parlamento narės iškeltu klausimu, Taryba tikrai patvirtins poziciją dėl tokio pakeitimo per savo antrąjį biudžeto svarstymą, kuris vyks 2008 m. lapkričio 21 d.

Nepaisydamos kelių naujausių Komisijos iniciatyvų, ypač informacinio dokumento dėl konkrečių klausimų, susijusių su labiausiai prieštaringomis Reglamento (EB) Nr. 161/2004⁽¹⁾ dėl oro linijų keleivių teisų atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui nuostatomis, oro linijos vis dar apeina šį reglamentą, ir, siekdamos neprisiimti atsakomybės dėl nukentėjusiems keleiviams pateikus teisėtus reikalavimus, kartais nurodo force majeur ar „išskirtines aplinkybes“.

Kadangi dialogas su oro linijomis ir jų savireguliavimas nepavyko, ar Komisija ketina taikyti didžiausias sankcijas arba pakeisti šį reglamentą, kad remiantis juo būtų apginti Europos piliečiai, kurių teisės buvo pažeistos, ir jiems būtų atlyginta.

(FR) Komisija savo 2007 m. balandžio mėn. komunikate⁽²⁾ pabrėžė, kad suinteresuotoms šalims (valstybių narių teisėsaugos institucijoms ir oro linijoms) reikia suteikti laiko, kad bet kokie jų sudaryti susitarimai duotų rezultatą.

Teisingumo Teismas netrukus ketina paskelbti sprendimus dėl keliolikos klausimų, esančių vienoje byloje, kurie turėtų išaiškinti kelis šio reglamento aspektus, dėl kurių ginčijamasi⁽³⁾, įskaitant „ypatingų aplinkybių“ sąvoką. Būsimas sprendimas padės suinteresuotoms šalims pakoreguoti šios sąvokos apibrėžtį.

Komisija, siekdama prižiūrėti, kaip taikomas šis reglamentas, palaiko nuolatinius ryšius su valstybių narių teisėsaugos institucijomis. Ji ypač domisi tuo, kaip šios institucijos reaguoja į keleivių skundus. Komisija taip pat labai domisi, kaip laikomasi 2007 m. pabaigoje valstybių narių institucijų ir oro linijų sudarytų savanoriškų susitarimų.

Iki šių metų pabaigos Komisija analizuos visą turimą informaciją⁽⁴⁾, siekdama įvertinti, ar šie savanoriški susitarimai padėjo pašalinti reglamento taikymo trūkumus.

Komisija praneš kitoms institucijoms apie jos vertinimų rezultatus komunikate, kurį tikimasi paskelbti 2009 m. pirmajame ketvirtyje. Jei reikės, jame bus nurodytos visos papildomos priemonės, kurių reikėtų imtis.

Kokias derybas su 27 valstybių narių atitinkamomis valdžios institucijomis vedė Komisija, kad stebėtų pranešimo dėl asmenų su negalia ir riboto judumo asmenų pažangą ir vykdymą?

Ar Komisija svarsto kokį nors kitą transporto srities teisės aktą, susijusį su žmonių su negalia prieiga?

(FR) Keleivių teisės yra vienas svarbiausių už transportą atsakingo Komisijos nario įgaliojimo aspektų. Šioje srityje Europos Sąjunga gali imtis konkrečių veiksmų ir teigiamai veikti piliečių gyvenimus. Tai taikytina visoms transporto rūšims.

Oro transporte visos Reglamento dėl neįgalių asmenų ir ribotos judėsenos asmenų teisių nuostatos įsigaliojo 2008 m. liepos mėn. Buvo nustatytas dvejų metų pereinamasis laikotarpis nuo reglamento patvirtinimo, bet jis jau baigėsi.

Komisija teigiamai vertina tai, kad visi šio sektoriaus operatoriai, ypač oro linijos ir Europos oro uostai, aktyviai siekė užtikrinti, kad šis reglamentas būtų sėkmingai taikomas.

Komisija neabejoja, kad taip elgsis ir valstybių narių institucijos. Ji jau dabar labai atidžiai stebi jų darbą, dažnai su jomis bendrauja.

2008 m. gruodžio mėn. už transportą atsakingas Komisijos narys pats pradės pirmąjį darbo susitikimą su valstybių narių teisėsaugos institucijomis, kuris vyks Briuselyje. Juo siekiama nustatyti sunkumus, susijusius su šio reglamento įgyvendinimu ir geriausią būdą juos kartu spręsti.

Šis susitikimas bus proceso, kuris, tikimės, bus produktyvus, atspirties taškas. Savaime aišku, kad, jei problemos išliks, Komisija prisiims atsakomybę ir, jei reikės, pasinaudos Sutartimi jai suteiktomis priemonėmis.

Dėl geležinkelių keleivių teisių. 2009 m. gruodžio 3 d. įsigaliosiantis reglamentas, be kita ko, keleiviams su negalia ir riboto judumo keleiviams užtikrins galimybę nepatiriant diskriminacijos naudotis geležinkelių transportu.

Dėl jūrų transporto ir vežimo miesto ir tarpmiestiniais autobusais. Iki 2008 m. Komisija pasiūlys priimti teisės aktus.

Asmenų su negalia ir riboto judumo asmenų teisės, kurios apima nediskriminavimą ir pagalbą, bus svarbus kiekvieno šių pasiūlymų aspektas. Į šiuos pasiūlymus įtraukti tokie klausimai: operatorių atsakomybė, pagalba vežimo atšaukimo ar atidėjimo atveju, skundų nagrinėjimas, atlyginimo skriaudos atveju priemonės ir informacijos teikimas keleiviams.

Vis dar yra pranešimų, kad iš oro linijų keleivių iš trečiųjų šalių, kurie keliauja tranzitu per ES pagrindinius oro uostus, konfiskuojami skysčiai, įsigyti neapmuitinamų prekių parduotuvėse.

Ar Komisija gali pateikti naujus nurodymus dėl Reglamento (EB) Nr. 915/2007⁽¹⁾, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 622/2003⁽²⁾, nustatantį priemones bendriesiems pagrindiniams aviacijos saugumo standartams įgyvendinti, įgyvendinimo?

Įsigaliojus Komisijos reglamentui (EB) Nr. 915/⁽³⁾, nemažai trečiųjų šalių pareiškė norą, kad joms nebūtų taikomos Bendrijos bendrosios taisyklės dėl skysčių, aerozolių ir želių (angl. LAGs). Reglamente leidžiama netaikyti skysčių, aerozolių ir želių vežimo apribojimų toms prekėms, kurios įsigytos trečiųjų šalių oro uostų neapmuitinamų prekių parduotuvėse, jei įvykdomos tam tikros sąlygos. Trečiosioms šalims pateikus prašymą, Komisija šioms šalims pranešė, kad šios sąlygos turi būti nedelsiant įvykdytos.

Iki šiol šią procedūrą sėkmingai įgyvendino dvi valstybės – Singapūras ir Kroatija. Dėl to skysčiai, įsigyti septyniuose šių dviejų valstybių oro uostuose, nėra konfiskuojami Bendrijos oro uostų saugumo punktuose (jei skystis yra saugos maišelyje ir jei pateikiamas pakankamas įrodymas, kad prekė įsigyta oro uosto kontroliuojamoje zonoje ne anksčiau kaip prieš trisdešimt šešias valandas).

Komisija aktyviai dalyvauja dialoge su kitomis trečiosiomis šalimis, siekdama sužinoti, ar oro uostų, kuriems taikoma išimtis, skaičius gali būti padidintas nepakenkiant Bendrijos oro uostų saugumui.

Komisija yra įsipareigojusi panaikinti draudimą vežti skysčius rankiniame bagaže, kai tik oro uostuose bus galima įrengti prietaisus, kurie gali greitai išanalizuoti uždarytų butelių turinį, ir nustatyti, ar juose yra skystų sprogstamųjų medžiagų. Pasikonsultavusi su pramonės atstovais ir valstybėmis narėmis, Komisija tikisi, kad tai įvyks 2010 m. balandžio mėn.

Tačiau Komisija mano, kad, kol tokia įranga bus pradėta naudoti, turi būti išlaikytos šiuo metu galiojančios skysčių vežimo rankiniame bagaže taisyklės – siekiant užtikrinti ES piliečių apsaugą ir užkirsti kelią teroro išpuoliams, per kuriuos būtų panaudotos skystos sprogstamosios medžiagos.

Kelto linija Svonsis–Korkas yra gyvybiškai svarbi pietų Airijos ir Velso ekonomikų sąsaja. Ji davė daug naudos abiejų regionų turizmo sektoriams, dėl jos sumažėjo tarša CO2 dujomis, nes mažiau krovinių buvo pervežama keliais.

Tačiau dėl trumpalaikių paslaugos teikėjo perspektyvų 2006 m. šios paslaugos teikimas buvo sustabdytas, ir nepateikta jokių aiškių planų dėl jos teikimo atnaujinimo.

Todėl klausiu Komisijos, ar pagal valstybės pagalbos teisės aktus Airijos vyriausybė gali pirmuosius trejus metus subsidijuoti atnaujintą maršrutą? Šis siūlymas pagrįstas tuo, kad ši paslauga suteikia viešosioms paslaugoms labai didelę pridėtinę vertę, paramą turizmo sektoriui ir mažesnį poveikį aplinkai, palyginti su kelių transportu ir kelionėms orlaiviais.

Kiekviena valstybė narė gali netrukdomai sudaryti viešosios paslaugos sutartis dėl jūrų maršrutų, nepaisydama to, ar tas maršrutas yra tik šioje valstybėje narėje, ar tarp šios ir kitos valstybės narės (kaip nurodoma gerbiamojo Parlamento nario klausime), jei šios sutartys atitinka Jūrų kabotažo reglamentą (Tarybos reglamentas Nr. (EB) 3577/92) ir keturis kriterijus pagal teismo sprendimą Altmark byloje, kuriais nustatoma, kuriais atvejais atitinkamos sutartys nebus laikomos valstybės pagalba kaip apibrėžta ES sutartyje. Įmonė, kuri vykdys viešosios paslaugos įsipareigojimus, pasirenkama pagal viešųjų pirkimų procedūrą. Ji sudaro galimybę pasirinkti konkurso dalyvį, kuris gali teikti paslaugą bendruomenei už mažiausią kainą. Kitu atveju, remiantis išlaidų, kurias paprastai patiria gerai valdoma ir turinti tinkamas transporto priemones įmonė, analize, turi būti nustatyta reikalinga kompensacija. Siekiant, kad viešųjų paslaugų sutartims nebūtų taikomos valstybės pagalbos taisyklės, viešųjų paslaugų sutartys dažnai sudaromos rengiant viešuosius konkursus. Kitu atveju viešųjų paslaugų kompensacijai taikomos Sutartyje nustatytos valstybės pagalbos taisyklės, o aptariamu atveju – Bendrijos gairės dėl valstybės pagalbos jūrų transportui, konkrečiai – šių gairių 10 skyrius dėl pradinės pagalbos trumpųjų nuotolių laivybos paslaugoms.

Be to, kai Komisija, gavusi pranešimą apie numatytą pagalbą, priima sprendimą ją suteikti, valstybės narės gali suteikti pagalbą laivų savininkams, skirtą naujos jūrų linijos pradžiai. Iš tikrųjų pagal Komisijos gaires dėl valstybės pagalbos jūrų transportui⁽¹⁾, pradinė pagalba gali būti laikoma suderinama su bendrąja rinka, jei įvykdomos tam tikros sąlygos.

Europos saugaus eismo chartija buvo didelė ES sėkmė ir parodė, kad bendruomenės ir įmonės nori prisidėti, kad žūstančiųjų keliuose būtų mažiau. Atsižvelgiant į tai, kad Saugaus eismo chartijos planai 2010 m. nustoja galioti, ar Komisija bendradarbiaus su šią chartiją pasirašiusiomis šalimis ir ar jas skatins iš naujo įvertinti savo sistemas, siekiant toliau jas taikyti įgyvendinant kitą saugaus eismo strategiją?

Komisija pritaria gerbiamojo Parlamento nario nuomonei, kad Europos saugaus eismo chartija yra didelė sėkmė. Šiuo metu užregistruota 1130 pasirašiusiųjų šalių, ir jų skaičius nuolat didėja.

Per pirmąjį etapą 2004–2007 m. pagrindinis tikslas buvo sukurti „chartijos bendruomenę“, į saugaus eismo veiksmus įtraukiant pilietinę visuomenę. Per šį sėkmingą etapą visos valstybės ir visi pilietinės visuomenės sektoriai įsipareigojo šiam reikalui.

Per antrąjį etapą, kuris baigsis 2010 m., siekiama sukurti dalyvių keitimosi gerąja patirtimi tinklą ir skatinti vykdyti veiksmų sisteminį vertinimą – taip siekiama efektyvesnio įsipareigojimo.

Vertinant šios chartijos iniciatyvą, bus neabejotinai vertinamas visas 2004–2010 m. laikotarpis.

Vis dėlto Komisija neplanuoja nutraukti šios iniciatyvos 2010 m. Priešingai – ji tikisi, kad visa pilietinė visuomenė ir chartiją pasirašiusios šalys dalyvaus viešose konsultacijose, kurios bus pradėtos siekiant pasirengti Ketvirtajai saugaus eismo veiksmų programai.

Jei jie prisidės, ir kai bus įvertinti chartijos veiksmai, kita Komisija galėtų svarstyti galimybę tęsti šią iniciatyvą ir naują jos turinį.

Bendrijoje keliais gabenama 72,2 proc. visų sausuma gabenamų krovinių. Europos kelių transporto sektoriuje dirba apie 600 000 įmonių ir 4,5 mln. žmonių, todėl jis svarbus Sąjungos ekonomikos plėtrai. Šiuo požiūriu ypač svarbūs kelių eismo saugumas ir vairuotojų socialinių sąlygų gerinimas. Pagal Europos teisės aktus, vairuotojai turi laikytis konkrečių vairavimo laiko, darbo laiko ir poilsio reikalavimų. Tačiau saugių transporto priemonių stovėjimo aikštelių nepakanka. Informavimo apie incidentus tarnybos paskelbta statistika rodo, kad kiekvienais metais Sąjungoje dėl vagysčių iš krovininių transporto priemonių prarandama 8,2 mlrd. eurų, 70 proc. nusikaltimų įvyksta transporto priemonėms stovint.

Ar Komisija gali nurodyti, kokios Bendrijos priemonės ir iniciatyvos numatytos saugių transporto priemonių stovėjimo aikštelių įrengimo srityje, ypač Bulgarijai ir Rumunijai, ir kaip tai atsispindi ES biudžete?

Komisija pritaria gerbiamojo Parlamento nario nuomonei, kad stovėjimo aikštelių ir saugių stovėjimo aikštelių trūkumas yra Europos transporto ir logistikos sektoriaus problema. Vis dėlto, pagal subsidiarumo principą, transporto infrastruktūros plėtros techninį planavimą vykdo valstybės narės, daugiausia vietos ir regionų lygmeniu.

Deja, ne kiekviena valstybė narė ėmėsi visų reikalingų priemonių, todėl profesionaliems vairuotojams tam tikrose kelių tinklo dalyse gali kilti problemų norint laiku rasti tinkamų poilsio vietų.

Siekdama informuoti valstybes nares apie sudėtingą padėtį ir skatinti investicijas, kurios pagerintų padėtį, 2007 m. Komisija, padedama Parlamento, pradėjo bandomąjį projektą, kuriuo siekiama transeuropiniame tinkle įrengti penkias saugias poilsio vietas, kurios galėtų būti pavyzdžiai keičiantis gerąja patirtimi. Pirmasis pavyzdys buvo perduotas naudoti vairuotojams jau 2008 m. birželį (http://www.setpos.eu). Šio projekto tęsinyje ketinama parengti stovėjimo aikštelių ženklinimo standartus.

Be to, Komisija ėmėsi iniciatyvos ir pasiūlė naują direktyvą dėl kelių infrastruktūros saugumo valdymo. Direktyva įpareigos valstybes nares planuojant ir įgyvendinant kelių infrastruktūros projektus, kuriais siekiama plėtoti transeuropinį kelių tinklą, numatyti saugias stovėjimo aikšteles. Parlamentas ir Taryba šią direktyvą neseniai patvirtino⁽¹⁾.

Be to, valstybės narės, kurios neturi teisės gauti sanglaudos ir struktūrinių fondų lėšų, gali kreiptis dėl Bendrijos finansinės pagalbos jų transporto infrastruktūrai pagerinti. Rengdama žaliąją knygą dėl transeuropinio tinklo politikos ateities, kuri turi būti patvirtinta kitų metų pradžioje, Komisija taip pat nagrinėja, kaip toliau skatinti tinkamų stovėjimo aikštelių plėtrą.

Atsižvelgiant į tai, kad Europos miestai ir regionai vis labiau domisi kelių mokesčiais ir žaliosiomis zonomis, kokių veiksmų imasi Komisija, kad palengvintų nuobaudų už užsienio šalių vairuotojų įvykdytus šių taisyklių pažeidimus taikymą? Ar Komisija pripažįsta, kad, siekiant, kad šias taisykles pripažintų piliečiai, būtina veiksminga nuobaudų taikymo užtikrinimo sistema, sąžiningai taikoma visiems vairuotojams?

2008 m. kovo 19 d. Komisija pateikė siūlymą dėl direktyvos dėl sklandesnio tarpvalstybinio kelių eismo saugumo užtikrinimo⁽¹⁾. Šiuo teisės aktu siekiama, kad sumažėtų žuvusiųjų keliuose skaičius – užtikrinant geresnį eismo taisyklių įgyvendinimą. Atsižvelgiant į šį tikslą, pasiūlymo taikymo sritis apribota keturiais kelių eismo saugumo požiūriu pavojingiausiais pažeidimais: leidžiamo greičio viršijimu, vairavimu apsvaigus nuo alkoholio, nesinaudojimu saugos diržu ir važiavimu degant raudonam šviesoforo signalui. Į jį neįtraukti kiti pažeidimai, kurie nėra susiję su saugumu. Žaliosios zonos ir asmeninėms transporto priemonėms taikomi kelių mokesčiai (reguliavimo ar taršos mokesčiai, ypač taikomi miestų teritorijose) nėra Bendrijos kompetencijos reikalas, ir Bendrijos lygmeniu nėra jokių konkrečių bendrų taisyklių dėl mažos taršos ar aplinkos apsaugos zonų. Nepaisydama to, Komisija atidžiai stebi vis dažnesnes iniciatyvas, vykdomas valstybių narių, regionų ir vietos lygmeniu. Tikslas – užtikrinti, kad sąžiningai įgyvendinant galiojančias taisykles nebūtų diskriminuojami užsienio naudotojai, kurie retkarčiais į tokias zonas įvažiuoja. Šis klausimas bus nagrinėjamas būsimame Judumo mieste veiksmų plane, kurį Komisija ketina patvirtinti iki 2008 m. pabaigos.

Kylant gyvenimo lygiui ir transporto sektoriuje atsirandant naujovėms, ES keliuose pasirodo naujų tipų transporto priemonių. Tarp jų – keturračiai motociklai, kurių skaičius didėja ypač greitai. Kai kuriose valstybėse narėse nėra tokių transporto priemonių registraciją ir naudojimą keliuose reguliuojančių įstatymų. Dėl to keturračiais motociklais važinėja vaikai ar suaugusieji, kurie neturi tinkamos kvalifikacijos ir sugebėjimų juos vairuoti. Žinoma daug avarijų, kuriuose žuvo ir tokių transporto priemonių vairuotojai, ir tretieji asmenys.

Kokių žingsnių Komisija ketina imtis, kad užtikrintų, kad valstybės narės, reaguodamos į naujų transporto priemonių atsiradimą ir remdamosi EB sutarties 71 straipsnio 1 dalies c punktu ir Komisijos komunikate dėl Europos kelių eismo saugumo veiksmų programos (COM(2003)0311) ir baltojoje knygoje „2010 m. Europos transporto politika: laikas apsispręsti“ nurodytomis priemonėmis, savo kelių eismo teisės aktuose padarytų atitinkamus pakeitimus?

Komisija, kaip ir gerbiamasis Parlamento narys, nerimauja dėl vadinamųjų keturračių motovisureigių, kurie, netinkamai naudojami, gali būti pavojingi.

Reikėtų nagrinėti kelis šios problemos aspektus: keturračių motovisureigių tipo patvirtinimą, teisę vairuoti šias transporto priemones; galimybę važinėti viešaisiais keliais; taisyklių pažeidimų kontrolę ir nuobaudas už jas.

Dėl tipo gali būti persvarstyti šiuo metu galiojantys ES teisės aktai⁽¹⁾. Šiuo metu Komisija nagrinėja galimą tokio persvarstymo, kurį planuojama 2009 m., turinį. Vėliau ji gali pateikti išsamesnį šio tipo transporto priemonių patvirtinimo mechanizmą.

Dėl vairuotojo pažymėjimo. Šiuo metu galiojančiuose ES teisės aktuose keturračių motovisureigių vairavimas nenumatytas. Taip yra dėl valstybių narių taisyklių, taikomų keturračiams motovisureigiams, suderinimo trūkumo. Kai po minėtų teisės aktų dėl tipo patvirtinimo persvarstymo padėtis taps aiškesnė, ypač kai juose bus nustatytos keturračių, kuriais leidžiama važiuoti viešaisiais keliais, charakteristikos, gali būti svarstoma galimybė įtraukti keturračius motovisureigius į Direktyvą dėl vairuotojų teisių.

Galimybė važinėti viešaisiais keliais, taisyklių pažeidimų kontrolės ir nuobaudų už jas taikymo organizavimas – šie klausimai yra valstybių narių kompetencijos reikalas.

Kokia yra Brenerio pagrindinio tunelio finansavimo padėtis ir ką galima pasakyti apie šio svarbaus projekto statybos tvarkaraštį?

(FR) Šiuo metu vyksta paskutinis ir lemiamas Brenerio pagrindinio tunelio finansavimo plano rengimas etapas. Dvi valstybės narės – Austrija ir Italija – tvirtai politiškai įsipareigojo įgyvendinti šį projektą, kuris yra svarbaus projekto „Berlynas–Palermas“ dalis. Šis įsipareigojimas jau pradėtas vykdyti – šioms dviem valstybėms narėms pateikus paraišką Bendrijos bendrajam finansavimui pagal TEN-T biudžetą gauti. Pagal šį bendrąjį finansavimą, kurį pasikonsultavusi su Parlamentu nustatė Komisija, 2007–2013 m. laikotarpiui skiriama 786 mln. eurų. Jis susiejamas su didelėmis lėšomis, kurias turi skirti valstybės narės. 50 proc. Bendrijos bendrojo finansavimo lėšų bus skirta moksliniams tyrimams, 27 proc. – darbams.

Šis finansavimo planas ir projektas įgyvendinami kartu. Šiuo metu valstybės narės atliko parengiamuosius tyrimus, įskaitant bandomųjų tunelių tyrimus. Procedūros, kurios turėtų baigtis pagrindinio tunelio projektavimo leidimo išdavimu, vyksta nuo 2008 m. kovo mėn., o projektą ketinama pradėti įgyvendinti 2009 m. pradžioje. Iki to laiko šios dvi valstybės narės turės įtraukti Brenerio pagrindinio tunelio projektą į savo daugiametes programas ir pateikti tvirtas garantijas dėl darbo atlikimo.

Komisija, kartu su 2005 m. liepos mėn. Komisijos paskirtu Europos koordinatoriumi profesoriumi Karelu Van Miertu, visada pabrėžė poreikį turėti reikiamas šių dviejų valstybių narių garantijas. Už transportą atsakingas Komisijos narys įsitikinęs, kad šios garantijos bus įvykdytos 2009 m. pavasarį. Rengiant projektą ir prieigos prie tunelio linijas pasiekta tikra pažanga, 2008 m. spalio mėn. Komisijos narys pats tikrino vykdomą darbą ir ypač prieigos prie tunelio linijas.

Ar Komisija turi visą reikalingą informaciją, kad sėkmingai atliktų šį tyrimą dėl Škotijos keltų įmonėms „NorthLink“ ir „CallMac“ sumokėtų subsidijų?

Ar Komisija žino, kada bus prienami šio tyrimo rezultatai?

(FR) Jungtinės Karalystės valdžios institucijos ir daug suinteresuotų šalių Komisijai pateikė labai daug dokumentų ir suteikė daug pagalbos. Visa ši informacija šiuo metu analizuojama.

Formalios tyrimo procedūros vidutiniškai trunka 18 mėnesių, tačiau sudėtingais atvejais gali trukti ilgiau. Tačiau Komisija darys viską, kad kuo greičiau parengtų galutinį sprendimą. Šiame sprendime bus paaiškinti 2008 m. balandžio 16 d. pradėto tyrimo rezultatai. Tą pačią dieną, kai šis sprendimas bus patvirtintas, jis bus įtrauktas į spaudos pranešimą. Po to nekonfidencialus sprendimo variantas bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Susisiekęs su didžiausiomis Europos oro linijomis, nustačiau, kad Reglamente (EB) Nr. 261/2004⁽¹⁾ dėl Europos keleivių teisių numatytos kompensacijos niekada nebuvo išmokėtos. Taip yra todėl, kad oro linijos tris pagrindines skrydžių atšaukimo priežastis (įmonės ar oro uosto darbuotojų streiką, orlaivio techninį gedimą ar oro sąlygas) laiko ypatingomis sąlygomis, kurioms esant galima nemokėti kompensacijų (kurios skaičiuojamos pagal kelionės kilometrų skaičių). Taigi, leidžianti nukrypti nuostata, kurią Komisija taiko keleivių teisėms, oro linijoms yra leidžianti apeiti nuostata, pagal kurią jos gali keleiviams nemokėti kompensacijų.

Ar Komisija nemano, kad skrydžių atšaukimo požiūriu sąvoka „ypatingos aplinkybės“ turi būti aiškiai apibrėžta – kad būtų tiksliai nustatyta, kada keleiviams turi būti sumokėtos kompensacijos. Kaip tada ginami keleiviai, jei, netgi kalbant apie jų teises, oro linijos yra ginamos labiau?

(FR) Reglamentu dėl oro keleivių teisių pirmiausia siekiama, kad keleiviams, kurių skrydžiai atidėti, incidento vietoje ir incidento metu būtų suteikta tinkama pagalba, ir kad jie galėtų kuo greičiau atvykti į savo paskirties vietą ir tai įvyktų geriausiomis sąlygomis. Reglamento 5 straipsnio nuostatos dėl kompensavimo iš tikrųjų taikomos labai nedideliam keleivių skaičiui, palyginti su oro keleivių, kurie keliaudami patiria problemų, skaičiumi.

Europos teisėkūros institucijos nusprendė į reglamento tekstą neįtraukti sąvokos „išskirtinės aplinkybės“ kaip baigtinės sąvokos. Dėl to oro linijos ir valstybės narės pradėjo skirtingai interpretuoti reglamentą – apie tai Komisija gerai informuota.

Todėl Komisija, be kita ko, šį klausimą ilgiau nei metus nagrinėjo su oro linijomis ir kontroliuojančiomis institucijomis ir dėl „išskirtinių aplinkybių“ pateikė nemažai klausimų ir atsakymų. Šiame viešai paskelbtame dokumente⁽²⁾ Komisijos pasiūlytos gairės buvo aptartos su valstybėmis narėmis, šios joms pritarė.

Nepaisant to, esant reikalui, teisės aktų tekstų interpretacijas teikia Teisingumo Teismas, o ne Komisija. Be to, šia tema byloje dėl dviejų klausimų Teismas turėtų labai greitai paskelbti sprendimą (tikriausiai 2009 m. pradžioje). Tada Komisija analizuos, ar Teismo interpretacija pakankama išskirtinėms aplinkybėms tinkamai apibrėžti.

Prašome gerbiamojo Parlamento nario atsiųsti Komisijai visą turimą informaciją, kuri padėtų įrodyti oro linijų daromus nuolatinius pažeidimus, apie kuriuos jis kalba, ir valstybių narių nesugebėjimą tinkamai taikyti reglamento.

Atsižvelgiant į Komisijos įsipareigojimą mažinti sparčios oro transporto plėtros neigiamą poveikį aplinkai ir jos rekomendaciją, kad reikėtų geriau panaudoti esamus oro uostų pajėgumus, ar Komisija gali patikslinti savo poziciją dėl siūlomo Jungtinės Karalystės Hitrou oro uosto plėtros.

Be to, ką Komisija ketina padaryti, kad suderintų akivaizdžiai vienas kitam prieštaraujančius tikslus – padidinti ES oro uostų pajėgumus ir vykdyti griežtus aplinkos apsaugos reikalavimus, pvz., tokius, kokie nustatyti Kioto protokole ir Aplinkos oro kokybės direktyvoje (2008/50/EB)⁽¹⁾?

Sprendimas dėl Hitrou oro uosto plėtros yra valstybių narių kompetencijos reikalas. Komisija tikisi, kad rengiant sprendimą ir jį įgyvendinant bus laikomasi visų atitinkamų Bendrijos teisės aktų nuostatų. Tai reiškia, pvz., įpareigojimų, nustatytų Poveikio aplinkai vertinimo direktyvoje 85/337/EEB⁽²⁾ ir Strateginio aplinkos vertinimo direktyvoje 2001/42/EB⁽³⁾, taip pat Aplinkos oro kokybės direktyvose (Direktyva 1999/30/EB⁽⁴⁾, kurią pakeis Direktyva 2008/50/EB⁽⁵⁾) nustatytų aplinkos apsaugos standartų laikymąsi.

Dėl klimato kaitos poveikio aviacijai – Komisija patvirtino išsamų aviacijos taršos problemų sprendimo mechanizmą. Jį sudaro oro eismo valdymo patobulinimai ir aviacijos įtraukimas į išmetamųjų teršalų prekybos sistemą (ITPS)⁽⁶⁾.

Bendro Europos dangaus iniciatyva ir SESAR⁽⁷⁾ pagerins Europos oro eismo sistemos efektyvumą.

Taryba ir Parlamentas neseniai susitarė dėl teisės aktų, kuriais aviacijos sektorius įtraukiamas į ES ITPS. Ši politika turėtų leisti veiksmingiau valdyti aviacijos pramonės taršą CO2 dujomis ir užtikrinti, kad aviacijos sektorius prisidėtų prie kitų sektorių veiksmų mažinant taršą.

Sprendimai dėl konkrečių priemonių, užtikrinančių, kad šalia ES oro uostų oro kokybė atitiktų aplinkos oro kokybės standartus, yra valstybių narių kompetencijos reikalas. Komisija padeda valstybėms narėms laikytis standartų rengdama Bendrijos priemones, kuriomis siekiama spręsti taršos jos susidarymo vietoje problemą (žr. Komisijos deklaraciją, pridėtą prie Direktyvos 2008/50 publikacijos Oficialiajame leidinyje), ir užtikrindama jų įgyvendinimą. Be to, Komisija remia tolesnius mokslinius tyrimus pagal Septintąją bendrąją mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programą, kuriais siekiama sumažinti orlaivių, motorinių transporto priemonių ir transporto infrastruktūros poveikį aplinkai, taip pat oro taršos, įskaitant su transportu susijusią oro taršą, poveikio aplinkai ir žmogaus sveikatai tyrimus⁽⁸⁾.

Šiandien pasaulyje maisto srityje jaučiamas nesaugumas, išaugo maisto produktų kainos. Nuo 2004 m., kai buvo baigtas pirmasis augalų apsaugos produktų paketo poveikio vertinimas, aplinkos problemos labai pasikeitė. Atsižvelgiant į tai, kad pasaulyje maisto kainos kyla ir tai neigiamai veikia ES piliečius ir besivystančias šalis, ypač dėl maisto gamybos apribojimų, ar Komisija gali atlikti išsamų pesticidų (augalų apsaugos produktų) paketo poveikio vertinimą, daugiausiai dėmesio skirdama esamos Tarybos bendrosios pozicijos socialiniams ir ekonominiams aspektams? Taip pat ar Komisija gali pateikti savo nuomonę, ar maisto kainos būtų didesnės, ar mažesnės, jei būtų taikomi rizikos valdymu pagrįsti principai?

Komisija mano, kad jos pirminis poveikio vertinimas buvo išsamus ir vis dar yra aktualus. Jame daugiausiai dėmesio buvo skiriama pagrindiniams siūlomo reglamento ir tuo metu galiojusių teisės aktų skirtumams: laikinajai registracijai, abipusiam pripažinimui, lyginamajam vertinimui, duomenų apsaugai ir kaimynų informavimui apie augalų apsaugos produktų naudojimą.

Komisija yra patenkinta, kad bendrąja pozicija, kaip ir jos pradiniu pasiūlymu, siekiama sustiprinti žmonių sveikatos ir aplinkos aukšto lygio apsaugą ir tuo pat metu Bendrijoje užtikrinti žemės ūkio konkurencingumą. Joje numatytos priemonės, pvz., registravimo pagal zonas sistema ir privalomas abipusis pripažinimas, supaprastintos duomenų apsaugos taisyklės, aiškūs patvirtinimo ir registravimo procedūrų terminai ir supaprastinas registravimas mažam naudojimui. Šios priemonės naudingos žemės ūkiui, jos pagerins ūkininkų galimybes naudoti pesticidus.

Komisija įvertino siūlomų kriterijų poveikį ir padarė išvadą, kad dėl jų gali būti panaikinti nedidelio skaičiaus veikliųjų medžiagų patvirtinimai. Komisija atidžiai stebės padėtį.

Komisija atmeta kritiką, kad šie kriterijai yra panaikinimo kriterijai, nes iš tikrųjų atsižvelgiama į poveikį. Šios labai pavojingos medžiagos gali būti patvirtintos, jeigu jų poveikis yra nežymus (pvz., uždarose sistemose).

Dėl maisto kainų kitimo per pastaruosius metus Komisija mano, kad neįmanoma pateikti statistiškai patikimos prognozės dėl šios priemonės poveikio maisto kainoms, nes yra daug kitų veiksnių, pvz., energijos kainos ar klimato kaita.

Pirmininkas J. Barroso paragino valstybes nares skirti aukšto rango pareigūnus dalyvauti diskusijose dėl GMO strateginių aspektų. Šioje grupėje bus nagrinėjami tokie klausimai: patvirtinimo procedūrų funkcionavimas, nesinchroniško GMO registravimo poveikis ir diskusijos su plačiąja visuomene dėl GMO. Pirmasis aukšto lygio grupės susitikimas vyko liepos 17 d., kitas numatytas šį mėnesį.

Ar Komisija gali patarti aukšto lygio grupei, kada pateikti ataskaitą?

Ar Komisija gali pasakyti, kokie galėtų būti aukšto lygio grupės ir GMO darbo grupės, kurią įkūrė Aplinkos taryba, tikslų skirtumai?

2003 m. Parlamentas ir Taryba patvirtino naujus teisinius pagrindus, reglamentuojančius genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) patekimą į rinką. Teisės aktu nustatytas labai griežtas išankstinio registravimo režimas, pagal kurį tik tie GMO, kurių saugumas aplinkai ir žmonių ir gyvūnų sveikatai įrodytas, gali būti teikiami į rinką.

Europos Sąjunga taip pat patvirtino GMO produktų atsekamumo ir ženklinimo taisykles. Šiuo teisės aktu užtikrinama, kad GMO produktus, jei reikia, būtų galima išmesti iš rinkos, ir kad vartotojai galėtų rinktis ne genetiškai modifikuotą (GM) maistą, jei jie to nori. Plačiai pripažinta, kad ES GMO teisės aktai yra išsamiausi ir tikriausiai griežčiausi pasaulyje.

Pagal teisinius pagrindus svarbiausia institucija yra Europos maisto saugos tarnyba (angl. EFSA), nes ji atsakinga už GMO pavojaus įvertinimą prieš prekybą jais. Komisijos, kaip rizikos valdytojo, atsakomybė yra, atsižvelgiant į EFSA nuomonę ir, jei reikia, kitus pripažintus veiksnius, patvirtinti konkretų GMO arba jo nepatvirtinti.

Dažnai sakoma, kad diskutuojant apie GMO kalbama tik apie aplinką ir maisto saugą. Tačiau šis klausimas daug sudėtingesnis. Jis taip pat susijęs su prekybos politika, maisto sauga, Europai svarbiu pašarų saugos klausimu, moksliniais tyrimais ir Europos biologinių produktų pramonės konkurencingumu. Negalima nepastebėti, kad ES buvo pasmerkta Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) dėl nesugebėjimo taikyti savo pačios taisyklių.

Atsižvelgdama į tai, 2008 m. gegužę Komisija surengė orientacines diskusijas dėl GMO, nes siekė išnagrinėti visus šio klausimo aspektus. Per šias diskusijas Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad Komisijai ir daugumai valstybių narių GMO politika yra labai opus klausimas. Sutarta, kad esami teisiniai pagrindai tinkami, tačiau jie turi būti geriau įgyvendinami.

Komisija pakartojo, kad yra užtikrinta dėl aukštos EFSA mokslinių konsultacijų kokybės, ir pakartojo, kad ji toliau įgyvendins savo institucinius įsipareigojimus ir laikysis savo tarptautinių įsipareigojimų.

Komisija taip pat sutiko, kad būtų naudinga organizuoti neoficialias politines diskusijas su valstybėmis narėmis – tokiu atveju būtų kritiškai įvertinta patirtis ir kartu su jomis ieškoma būdų supaprastinti sprendimų priėmimo procesą, įskaitant, jei reikia, jo patobulinimus. Tikslas – geriau suprasti, kokia Europos pozicija dėl GMO ir ar galima paskatinti diskusijas ir kaip tai galima padaryti.

Grupė susitiko 2008 m. liepos 17 ir 2008 m. spalio 10 d. ir surengė neoficialias diskusijas. Diskusijoje aptarta daug politinių klausimų, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su GMO politika: maisto kainos, maisto ir pašarų sauga, PPO, prekybos aspektai (įskaitant nesinchronišką ES ir trečiųjų šalių patvirtinimą), taip pat viešoji nuomonė.

Tuo pat metu Aplinkos taryboje, remiant Tarybai pirmininkaujančiai Prancūzijai, buvo įkurta ad hoc darbo grupė GMO klausimais. Tarybai pirmininkaujanti Prancūzija siekia, kad 2008 m. gruodžio 4–5 d. Aplinkos taryba patvirtintų išvadas, pagrįstas šios grupės darbo rezultatais. Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė ir Komisija artimai bendradarbiauja siekdamos užtikrinti gerą šių dviejų iniciatyvų koordinavimą.

Tarybos darbo grupė daugiausiai dėmesio skiria klausimams, susijusiems su GMO pavojaus aplinkai vertinimu ir GMO rizikos valdymu, aukšto lygios grupės diskusijos yra platesnės.

Atsakydama į klausimą H-0485/08⁽¹⁾ dėl teroristinio televizijos kanalo „Al-Aqsa TV“ transliavimo naudojantis Europos palydovu per Prancūzijos transliuotoją „Eutelsat“, Komisija pabrėžė, kad ji „iškels „Al-Aqsa TV“ televizijos kanalo klausimą valstybių narių reguliavimo institucijų susitikime, kuris įvyks iki 2008 m. vasaros atostogų“. Ar Komisija gali informuoti apie šio susitikimo rezultatus ir veiksmus, kurių ji ketina imtis, kad sustabdytų „Al-Aqsa TV“ transliavimą naudojantis Europos palydovu ir pažeidžiant Garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugų direktyvą (Direktyva 2007/65/EB⁽²⁾)?

2008 m. liepos 4 d. vykusiame Komisijos ir valstybių narių valdžios institucijų susitikime buvo svarstomas neapykantą kurstančių trečiųjų šalių kanalų klausimas. Buvo pažymėta, kad Europos reguliavimo institucijų platforma (angl. EPRA) pagal įstatymus neturi galios savo narėms nustatyti privalomas taisykles. Taip pat buvo atkreiptas dėmesys į Viduržemio jūros regiono šalių reguliavimo institucijų tinklo (angl. MNRA) deklaracijos dėl turinio reguliavimo projektą. Ši deklaracija buvo priimta 2008 m. spalio 3 d., penktadienį, per šios organizacijos metinį susitikimą Italijoje. Jame, be kita ko, buvo nagrinėjamas pagarbos pagrindinėms vertybėms, principams ir teisėms klausimas, pvz., pagarba žmogaus orumui ir skirtingumui ir įstatymų apsauga.

Tačiau ne visos atitinkamos trečiosios šalys yra EPRA ar MNRA narės. Nuspręsta, kad siekti pažangos gali padėti valstybių narių ir trečiųjų šalių dvišalis bendradarbiavimas. Komisija taip pat ketina gerinti tokį bendradarbiavimą kartais pakviesdama visas šalis į bendrus susitikimus.

Komisija norėtų pabrėžti, kad, išskyrus bendrus kaltinimus Garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugų direktyvos⁽³⁾ 3b straipsnio pažeidimu, ji iki šiol negavo jokio oficialaus skundo dėl televizijos „Al-Aqsa TV“ transliuojamų programų. Reikia pabrėžti, kad jokia reguliavimo institucija negali imtis veiksmų, jei nepateikiami konkretūs kaltinimai nurodant pažeidimo datą, laiką ir pobūdį. Nepaisydama to Komisija perdavė šį klausimą atsakingai reguliavimo institucijai – Prancūzijos Vyriausiajai garso ir vaizdo tarybai (pranc. CSA). Atsakymą tikimasi gauti 2008 m, lapkričio mėn.

Spaudoje pasirodė keletas pranešimų, kad Komisija baigia rengti naują strategiją dėl Eritrėjos. Kai kuriuose pranešimuose teigiama, kad per kitus penkerius metus pagalba bus padidinta nuo šiuo metu skiriamų 80 mln. eurų iki 110 mln.. Atsižvelgiant į tai, kad dėl pagalbos naudojimo kyla daug klausimų, ir kad Asmaros režimas nuolat pažeidinėja žmogaus teises (septynerius metus kalinamas Švedijos žurnalistas Dawit Isaak), kaip Komisija gali paaiškinti pagalbos šiai šaliai didinimą? Ar nereikėtų pasinaudoti galimybe ir reikalauti, kad šalys gerbtų demokratines ir žmogaus teises, jei nori gauti pagalbą?

Kokių priemonių Komisija ketina imtis, kad nustatytų pagalbos Eritrėjai sąlygas?

Eritrėja yra viena skurdžiausių pasaulio šalių – BVP vienam asmeniui yra 200 JAV dolerių. Pagal Jungtinių Tautų vystymo programos žmogaus socialinės raidos indeksą 2008 m. Eritrėja užėmė 157 vietą iš 177 šalių. Dauguma Eritrėjos gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos. Be to, Eritrėja ypač kenčia dėl maisto kainų krizės. Svarbiausias EB bendradarbiavimo su Eritrėja tikslas – pagerinti šių žmonių padėtį ir gyvenimo sąlygas.

Pagal 10-ojo Europos plėtros fondo (EPF) programą, atsižvelgiant į gyventojų skaičių, pajamas vienas asmeniui, šalies vietą žmogaus socialinės raidos indekse, demografinę raidą ir pažeidžiamumą, taip pat į ekonomikos ir socialinių reikalų padėtį, 2008–2013 m. Eritrėjai skiriama 122 mln. eurų. Lėšų skyrimas nėra teisė gauti tokias lėšas. Tai tik orientacinė suma, kuri gali būti iš naujo svarstoma per laikotarpio vidurio ir pabaigos svarstymą.

Eritrėjos vyriausybė ir Europos Komisija baigia rengti bendradarbiavimo strategiją ir daugiametę nacionalinę orientacinę programą, kuri bus finansuojama iš 10-ojo EPF.

Planuojama 10-ojo EPF strategija, kurioje daugiausiai dėmesio skiriama veiksmams maisto saugos ir infrastruktūros srityse, taip pat papildomiems veiksmams atskaitomybės sektoriuje ir bendradarbiavimui su nevalstybinėmis organizacijomis, yra atsakymas į dideles vystymosi problemas Eritrėjoje.

Žmogaus teisių padėtis Eritrėjoje kelia susirūpinimą. Komisijos narys, atsakingas už vystymąsi ir humanitarinę pagalbą, kelis kartus (paskutinį kartą per savo apsilankymą Asmaroje 2008 m. birželio mėn.) turėjo galimybę prezidentui Isiaias Afwerki pareikšti susirūpinimą dėl padėties Eritrėjoje, ypač dėl Dawito Isaako atvejo. Komisija taip pat nuolat bendrauja su Eritrėjos opozicijos ir vietos bendruomenės organizacijomis.

Nuo tada atkurtas oficialus dialogas pagal Kotonu susitarimo 8 straipsnį ir pateikti pasiūlymai pagerinti ES ir Eritrėjos santykių aspektus, įskaitant Komisijos bendradarbiavimo programą, taip pat Eritrėjos valdymą, įskaitant sąžinės kalinių atvejus ir kitus žmogaus teisių klausimus.

Komisija, kartu su valstybėmis narėmis, nuolat svarsto ES politiką.

Komisija laukia Parlamento misijos Afrikos Kyšulyje, įskaitant Eritrėją, rezultatų. Tiriamosios misijos nariai, rengdamiesi apsilankymui, susitiko su Komisijos tarnybų atstovais. Likus nedaug laiko iki išvykimo, misijos nariai taip pat susitiks su Komisijos nariu, atsakingu už vystymąsi ir humanitarinę pagalbą.

Pagal nuotolinio pardavimo draudimą, pagal kurį pažeidėjams taikomas baudžiamasis persekiojimas, pardavėjui ar jo įgaliotam asmeniui draudžiama siųsti ar vežti į Suomiją alkoholį, kuris jau buvo parduotas. Suomijos taikoma interpretacija pagrįsta principu, kad alkoholį vartotojui gali parduoti tik mažmeninės prekybos alkoholiu licencijos turėtojas. Pagal įstatymą tokia licenciją gali turėti tik valstybės alkoholio monopolijos.

Ar Suomijos įstatymai ir jų administracinis taikymas pažeidžia EB sutarties 28 straipsnį, atsižvelgiant į tai, kad jais kitose valstybėse narėse veiklą vykdantiems pardavėjams atimama galimybė parduoti alkoholį Suomijos vartotojams?

Šiame klausime teigiama, kad nuotolinis alkoholio pardavimas pirkėjams Suomijoje iš kitų valstybių narių draudžiamas, nes tik mažmeninės prekybos licencijos turėtojas gali tiekti prekes pirkėjams Suomijoje. Akivaizdu, kad tokią licenciją gali gauti tik valstybės alkoholio monopolija.

Atsižvelgiant į tai, reikia pabrėži, kad pagal Europos Teisingumo Teismo sprendimą Rosengreno byloje C-170/04, „nacionaliniame įstatyme, kuriame nustatyta komercinio pobūdžio monopolija, įtvirtinta nuostata, kuria draudžiama privatiems asmenims tiesiogiai importuoti alkoholinius gėrimus, kai pervežimo asmuo asmeniškai neatlieka, yra kiekybinis importo apribojimas EB sutarties 28 straipsnio prasme“, kuris Švedijos monopolijų sistemos atveju nebuvo proporcingas.

Kitoje byloje dėl draudimo pardavinėti vaistinius preparatus, kai jie užsakomi paštu (C-322/01 DocMorris), Teisingumo Teismas nusprendė, kad nacionalinis draudimas pardavinėti vaistinius preparatus, kai jie užsakomi paštu ir leidimas juos pardavinėti tik atitinkamų valstybių vaistinėse, yra priemonė, kurios poveikis atitinka kiekybinio apribojimo, draudžiamo ES sutarties 28 straipsniu, poveikį.

Atsižvelgiant į minėtą teismo praktiką, draudimas Suomijoje nuotoliniu būdu pardavinėti alkoholį gali būti EB sutarties 28 straipsnio pažeidimas.

Tačiau priemonė, kuri laikoma prieštaraujančia EB sutarties 28 straipsniui, gali būti pateisinama visuomenės dorovės, viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ar sveikatos apsaugos sumetimais, kaip nustatyta EB sutarties 30 straipsnyje ar remiantis Teisingumo Teismo pripažintais vadinamaisiais privalomais reikalavimais. Vis dėlto, kad nacionalinė priemonė būtų pateisinama, ji turi būti būtina siekiant užsibrėžtų tikslų ir šiems tikslams proporcinga.

Remdamasi turima informacija, Komisija negali išsamiai įvertinti aptariamos priemonės.

Nuo tada, kai prie Santorino paskendo kruizinis laivas „Sea Diamond“, praėjo šešiolika mėnesių, tačiau vis dar nėra išvadų dėl šios avarijos priežasčių. Graikijos vyriausybė, Prekybos laivyno ministerija ir kompetentingos vietos valdžios institucijos nesugebėjo pareikalauti laivybos įmonės „Hellenic Louis Cruises“ atsakomybės, o ši įmonė jau gavo 55 mln. dolerių kompensaciją. Sudužęs laivas vis dar guli kalderos dugne ir toliau teršia Santorino vandenis, nepaisant vietos gyventojų ir valdžios institucijų protestų ir atsakingų Graikijos valdžios institucijų pažadų.

Kaip Komisija prisidės prie šios istorinės salos jūrinės aplinkos atkūrimo ir patenkins vietos gyventojų ir organizacijų reikalavimus dėl laivo, kuriame vis dar yra naftos, tepalų ir kitų toksiškų skysčių, pašalinimo? Ar Graikijos vyriausybė pateikė prašymą?

Per pastaruosius mėnesius Komisija atidžiai stebėjo padėtį, susijusią su laivo „Sea Diamond“ sudužimu prie Santorino krantų, siekdama užtikrinti, kad būtų tinkamai taikomi Bendrijos teisės aktai. Išnagrinėjusi šiuo atveju taikytinų teisės aktų (Direktyvos 2004/35/EB⁽¹⁾ dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti), Direktyvos 2000/60/EB⁽²⁾, nustatančios Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus ir Direktyvos 2006/12/EB⁽³⁾ dėl atliekų) atitinkamas nuostatas, Komisija padarė išvadą, kad, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, neįmanoma nustatyti, ar buvo pažeistos atitinkamos nuostatos. Reikėtų pabrėžti, kad iki šiol nėra jokių EB teisės aktų, reguliuojančių sudužusių laivų pašalinimą. Daugiau informacijos šiuo klausimu pateikta atsakyme į rašytinį D. Papadimulio klausimą E-1944/08⁽⁴⁾.

Tačiau Komisija tvirtina, kad būtina užkirsti kelią dideliam aplinkos užteršimui. Po Komisijos prašymų pateikti informaciją, Graikijos valdžios institucijos nurodė, kad jos ėmėsi visų priemonių, reikalingų, kad būtų išvengta taršos, įskaitant taršos poveikio tyrimą ir nuolatinį paveiktos zonos stebėjimą. Graikijos jūrų tyrimų centro tyrime pateikta išvada, kad laivo sudužimo poveikis nežymus. Be to, Prekybos laivyno ministerija patvirtino, kad pavyzdžių ėmimas ir tyrimas vyks toliau ir kad, jei reikia, bus imtasi priemonių. Ministerija taip pat pritaikė atitinkamas sankcijas.

Pagal Graikijos nacionalinį strateginį dokumentą, kuris skirtas 2007–2013 m. laikotarpiui ir kurį patvirtino Komisija, yra galimybė nustatyti bendrą finansavimą (pvz., pagal veiklos programą „Aplinka ir tvarioji plėtra 2007–2013 m.“ ar regioninę veiklos programą „Kreta ir Egėjo salos 2007–2013 m.“) Tačiau tai, kokie veiksmai bus vykdomi pagal šias programas, priklauso nuo valstybių narių kompetentingų institucijų. Komisija tik tikrina, ar laikomasi tinkamumo finansuoti kriterijų ir ES teisės aktų, įskaitant aplinkos teisės aktus. Be to, pagal 2000–2006 m. aplinkos veiklos programą buvo vykdomas bendras finansavimas įsigyjant 4 naftos išgavimo laivus. Šiais veiksmais siekiama apsaugoti ypatingas saugomas teritorijas.

Jei būtų užteršta jūra ar atsirastų tokios taršos grėsmė, Graikija gali prašyti pagalbos pagal Bendrijos civilinės saugos mechanizmą (nustatytą Tarybos sprendimu 2007/779/EB, „Euratomas“⁽⁵⁾). Valstybių narių valdžios institucijoms prašant, teikiant šią pagalbą gali būti mobilizuoti kovos su tarša laivai, pagal sutartį naudojami Europos jūrų saugumo agentūros. Iki šiol Graikijos valdžios institucijos nepateikė jokio konkretaus prašymo dėl pagalbos.

O dėl ES solidarumo fondo reikėtų atkreipti dėmesį, kad ši priemonė paprastai taikoma tik didelių gaivalinių nelaimių atvejais ir gali būti suteikta tik prašant atitinkamai valstybei, jei žala viršija nustatytą ribą (Graikijai ši riba – 0,6 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) – 1066 mlrd. eurų). Žala, kurią padengia draudimas ar atitinkamai įsipareigojusi trečioji šalis, negali būti kompensuota.

2008 m. rugpjūčio 13 d. Alevi Bektaşi federacija Europos Tarybos ministrų komitetui pateikė skundą dėl privalomo religijos mokymo Turkijos mokyklose. Kalbant konkrečiau – Turkija vis dar neužtikrina 2007 m. spalio 9 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo, kuriame Teismas aiškiai pareiškė, kad privalomas religijos mokymas prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 protokolo 2 straipsniui, vykdymo.

Kaip Komisija vertina Turkijos nesugebėjimą užtikrinti šios sprendimo vykdymo? Kokių priemonių Komisija imsis, kad užtikrintų, kad šis sprendimas būtų vykdomas? Iki kada šis sprendimas turi būti įgyvendintas? Kaip šis atsisakymas veikia šiuo metu vykstančias derybas?

Komisija yra informuota apie gerbiamojo Europos Parlamento nario minėtą atvejį.

2007 m. spalio mėn. Europos Žmogaus Teisių Teismas nusprendė, kad Turkijos religijos mokymo programa neatitinka objektyvumo ir pliuralizmo, būtinų demokratinėje visuomenėje, kriterijų. Jis taip pat nusprendė, kad nėra tinkamo būdo užtikrinti pagarbą tėvų įsitikinimams.

Dėl to Teismas paragino Turkiją imtis priemonių, kad jos švietimo sistema ir teisės aktai atitiktų Europos žmogaus teisių konvenciją.

Turkija turi įgyvendinti Teismo sprendimą. Komisija atidžiai stebi šį procesą ir kelia šį klausimą dialoge su Turkijos valdžios institucijomis visais atitinkamais lygiais, be to, šis klausimas buvo iškeltas svarstant 2007 m. Turkijos pažangos ataskaitą.

Turkija privalo gerbti teises ir laisves, nustatytas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ir Europos žmogaus teisių teismo praktikoje, įskaitant religijos laisvę. Tai šios šalies narystės Europos Sąjungoje sąlyga.

Dėl nekontroliuojamo neapdorotų pramonės atliekų išmetimo į Irinopolio savivaldybėje (Imatijos prefektūra) esantį drenažo kanalą Nr. 66 šio teritorijos aplinkai ir vietos gyventojų sveikatai kyla didelių problemų. Imatijos ir Pelos prefektūrose veikiančios persikų perdirbimo gamyklos turi biologinio apdorojimo sistemas, bet, siekdamos sumažinti savo veiklos išlaidas, jos jų nenaudoja ir savo atliekas išmeta į drenažo kanalą. Toks savavališkas atliekų šalinimo būdas yra seniai žinomas nusikaltimas aplinkai. Tūkstančiai žuvų nudvėsė, vanduo kanale užterštas, o dvokas nepakeliamas. Vanduo iš kanalo Nr. 66 teka į Aliakmono upę, kurios vandenį naudoja Salonikų miestas, po to teka į Aliakmono ir Akso upių deltą (tai saugoma teritorija pagal Ramsaro konvencija), dar labiau užteršdamas Termos įlanką. Be to, šis vanduo taip pat naudojamas viso regiono laukams drėkinti. Tai neigiamai veikia gyvulių auginimą ir, per maisto grandinę, žmonių ir visuomenės sveikatą.

Ar Komisija imsis priemonių, kad būtų baigta drenažo kanalo Nr. 66 tarša, kurią sukelia savavališkas pramonės atliekų šalinimas, kad šioje teritorijoje būtų atkurta gamtinė aplinka ir apsaugota visuomenės sveikata?

Kaip Komisija vertina nuolatinę drenažo kanalo Nr. 66 taršą, kurią sukelia savavališkas pramonės atliekų šalinimas, ir būtinybę šioje teritorijoje atkurti gamtinę aplinką ir apsaugoti visuomenės sveikatą?

Direktyvoje 2008/1/EB⁽¹⁾ dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK direktyva, kodifikuota Direktyvos 1996/61/EB⁽²⁾) pateiktos pramoninės veiklos kategorijos, kurios patenka į jos taikymo sritį. Į sąrašą įtrauktas apdorojimas ir perdirbimas, kai iš daržovių žaliavų gaminami maisto produktai, jei galutinis gamybos pajėgumas yra didesnis nei 300 tonų per dieną (vidurkis skaičiuojamas vertinant metų ketvirčio rezultatus).

Pagal šiame klausime pateiktą informacija nėra aišku, ar Imantijos ir Pelos prefektūrose esančioms persikų perdirbimo gamykloms taikytina TIPK direktyva.

Komisija jau ėmėsi veiksmų siekdama užtikrinti, kad šiuo metu veikiantys TIPK įrenginiai atitiktų šios direktyvos reikalavimus. 2008 m. gegužės mėn. prieš devynias valstybes nares, įskaitant Graikiją, buvo pradėta pažeidimo procedūra pagal EB sutarties 226 straipsnį. Remiantis Graikijos valdžios institucijų informacija, paaiškėjo, kad Imatijos prefektūroje mažiausiai keturi įrenginiai, kurie iš daržovių žaliavų gamina maistą, veikia neturėdami atitinkamo leidimo. Komisija šiuo metu vertina informaciją apie Graikijoje veikiančius įrenginius ir imsis visų reikalingų priemonių, įskaitant pažeidimo procedūros tęsimą, kad užtikrintų tinkamą TIPK direktyvos taikymą.

Dėl bendros upių vandens kokybės. Vandens pagrindų direktyva⁽³⁾ valstybės narės įpareigojamos dažniausiai iki 2015 m. užtikrinti gerą vandens kokybę („gerą būklę“). Reikiami planai ir programos turi būti parengti iki 2009 m. gruodžio 22 d.

Be to, Akso–Ludijo–Aliakmono upių delta įtraukta į tinklą „Natura 2000“, įkurtą pagal Natūralių buveinių direktyvą 92/43/EEB. Natūralių buveinių direktyvoje reikalaujama nevykdyti veiklos, dėl kurios gali pablogėti teritorijos išsaugojimo vertė.

Komisija reikalaus, kad Graikijos valdžios institucijos pateiktų daugiau informacijos apie taršos pobūdį, ypač apie taršos matavimo ar vandens kokybės vertinimo, kurie buvo atlikti netoli atitinkamų gamyklų, rezultatus ir apie jos poveikį pirmiau minėtai „Natura 2000“ tinklo teritorijai.

2008 m. gegužės 8 d. pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos bendros tiesioginės pagalbos schemų taisyklės pagal bendrąją žemės ūkio politiką 8 priede nustatomos ribos finansų ištekliams, kurios iki 2013 m. ir vėliau bus taikomos konkrečiose valstybėse narėse. Šiame priede nurodytas sumas palyginus su naudojamos žemės ūkio paskirties žemės hektarais paaiškėja, kad pagalba valstybėms narėms skaičiuojant sumą vienam hektarui yra labai skirtinga. Apytikriai skaičiai tokie: Belgijai skiriama 489 eurų, Danijai – 388 , Vokietijai – 344 , Prancūzijai – 263 , JK – 237 . Tačiau pagalba naujosioms valstybėms narėms žymiai mažesnė: Čekijai skiriama 213 , Vengrijai – 227 , Slovakijai – 200 , Lenkijai – tik 187 eurų.

Atsižvelgiant į tai, kad gamybos išlaidos senosiose ir naujosiose valstybėse narėmis labai sparčiai panašėja ir Komisija siūlo atsieti finansinę pagalbą nuo gamybos, nėra jokio realaus pateisinimo išlaikyti tokią diferenciaciją, kuri vertintina kaip akivaizdus naujųjų valstybių narių diskriminavimas. Tokios pagalbos diferenciacijos išlaikymas daug metų iš esmės reiškia dviejų bendrųjų žemės ūkio politikų buvimą.

Kokių veiksmų Komisija ketina imtis, kad šį neproporcingumą pašalintų?

Atsietos pagalbos dydį ES-15 ir ES-12 šalyse lemia tie patys principai – fiksuoti biudžeto išlaidų ir ploto kriterijai. ES-15 šalyse kriterijai yra ankstesnės gamybos apimtys, plotas ir pagalba pagal bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP), o ES-12 šalių pagalbos dydžiai buvo nustatyti Stojimo sutartyje, atsižvelgiant į įvairius veiksnius, pvz., paskutines gamybos apimtis ir gamybos potencialą.

Dėl to, kad išmokos buvo nustatomos remiantis praeities duomenimis, skirtinga tiesioginė pagalba skiriama ne tik ES-12 ir ES-15 šalims, bet ir visoms valstybėms narėms, taip pat regionams ir konkretiems ūkininkams (priklausomai nuo pasirinkto atsietos išmokos modelio).

Siūlome valstybėms narėms suteikti galimybę suderinti skirtumus šalies viduje. Tačiau suderinimas visose valstybėse narėse nepadėtų pasiekti politikos tikslų. Tiesioginės išmokos yra ūkininkų pajamų rėmimo priemonė, ir jų lygis turi būti vertinamas pagal ES valstybių narių bendrą ekonomikos lygį ir pokyčius jose.

Visoms 27 valstybėms narėms suvienodinus tiesiogines išmokas vidutiniškai padidėtų ūkių pajamos ES-12 šalyse ir sumažėtų ES-15 šalyse. Tai padidintų esamus žemės ūkio pajamų ir kitų ekonomikos sektorių pajamų skirtumus. Žemės ūkio pajamos ES-12 šalyse po įstojimo į ES labai išaugo ir visoje ES nustačius vienodo dydžio išmokas aplenktų kitas pajamas. ES-15 šalyse, kuriose žemės ūkio pajamos jau dabar mažesnės nei kitų sektorių pajamos, vienodo dydžio išmoka padidintų šį atsilikimą.

Be to, įvertinus įvairių ES išlaidų komponentų dalį bendrajame vidaus produkte (BVP) pasidaro aišku, kad ES-12 šalys paramos žemės ūkiui požiūriu nėra blogesnėje padėtyje palyginti su ES-15 šalimis. 2007 m. ES-12 ir ES-15 šalyse tiesioginės išmokos, taip pat rinkos rėmimo priemonės, kalbant apie jų dalį BVP, buvo apytikriai vienodos. Kaimo plėtros išlaidos ES-12 šalyse buvo septynis kartus didesnės nei ES-15 valstybėse, o struktūrinių veiksmų išlaidos – keturis kartus didesnės (kalbant apie šių priemonių dalį BVP).

Šie skaičiai rodo, kad vienodo dydžio tiesioginės išmokos būtų nesuderinamos su tiesioginių išmokų paskirtimi, kuri yra tam, kad būtų suteikta tinkamo dydžio parama ūkininkams, nes vienodo dydžio tiesioginės išmokos ES-12 ir ES-15 šalyse iškreiptų žemės ūkio ir kitų sektorių pajamų santykį.

Naujausios finansų krizės kitoje Atlanto vandenyno pusėje aplinkybės, ypač dolerio kurso smukimas euro atžvilgiu, euro zonos šalių didelę pridėtinę vertę sukuriančioms pramonės šakoms gali skambėti kaip laidotuvių varpai. Dolerio zonos vykdomas pinigų dempingas euro zonoje sunaikins šimtus tūkstančių darbo vietų, kurias užima kvalifikuoti ir labai kvalifikuoti darbuotojai. Krizės stiprumas ir mastas toks, kad euro zonos sanglauda ir tvarumas tampa abejotini. Sistemos sanglaudą palaiko tik tai, kad išstojimas iš euro zonos valstybei kainuotų labai daug.

Kokių ekonominių ir politinių priemonių Komisija planuoja imtis, kad ateityje būtų išvengta euro zonos žlugimo.

Nors euro zona iš karto patyrė kelis stiprius smūgius, euras įrodė, kad yra galingas skydas nuo jų. Skirtingai nei aštuntajame dešimtmetyje šių smūgių nesustiprino vidaus valiutų kursų ir palūkanų normų nestabilumas. Dabartinėje ypatingoje padėtyje didžiausia stiprybė buvo Europos centrinio banko vykdytas ypatingas likvidumo valdymas. Be to, spalio mėn. ECOFIN Taryboje visi ES ministrai paragino derinti veiksmus reaguojant į šiuo metu patiriamus smūgius, taip pakartodami Komisijos raginimą sustiprinti ekonomikos valdymą, kuris buvo paskelbtas jos komunikate dėl EPS@10⁽¹⁾. Komisija pasiūlė išplėsti makroekonomikos priežiūrą, kad euro zonoje būtų galima geriau nustatyti ir stebėti nukrypimus nuo normos. Tai galėtų paskatinti geriau vertinti kiekvienos euro zonos valstybės narės konkurencingumo tendencijas. Tame pačiame komunikate Komisija paragino valstybes nares sustiprinti euro zonos ekonomikos valdymą vidaus ir išorės frontuose – geriau naudotis esama ekonominės politikos koordinavimo sistema. Kalbant konkrečiau, vidaus politika, atsižvelgiant į jos svarbą, neturėtų būti vykdoma neatsižvelgiant į jos poveikį kaimyninėms euro zonos šalims.

Komisija paskelbė ketinimą dėl Graikijos stebėsenos priemonių trūkumų sumažinti jai žemės ūkio subsidijas, nurodydama, kad ji tęs šiuos veiksmus, kol Graikijos vyriausybė suteiks reikalingas garantijas, pagrįstas įrodymais, kad stebėsenos priemonės patobulintos. Be to, neseniai paaiškėjo, kad Graikijos audito rūmai nustatė, kad administruojant BŽŪP subsidijas ir nacionalinius išteklius padaryta klaidų ir trūksta skaidrumo. Dėl šios padėties ūkininkai nekalti.

Kokį etapą pasiekė Komisijos ir Graikijos vyriausybės konsultacijos, ir kokia pažanga padaryta įgyvendinant priemones, kurios reikalingos, kad Graikijos ūkininkams skirtoms subsidijoms neiškiltų pavojus.

Ar tobulinant nacionalines stebėsenos priemones pasiekta patenkinama pažanga, dėl kurios Komisija galėtų atšaukti subsidijų sumažinimą?

Kokie bus subsidijų sumažinimo dėl administracinių klaidų ir stebėjimo priemonių trūkumų, už kuriuos Graikijos ūkininkai nėra atsakingi, padariniai Graikijos ūkininkams?

Graikijos valdžios institucijos 2006 m. pavasarį nustatytame veiksmų plane įsipareigojo iki 2008 m. pabaigos nustatyti naują veiksmingą žemės sklypų identifikavimo sistemą (angl. LPIS).

Tiksli LPIS būtina siekiant užtikrinti tinkamą plotu pagrįstų mokėjimų valdymą ir kontrolę.

2008 m. liepos 16 d. laišku Graikijos valdžios institucijoms buvo pranešta, kad dėl nuolatinių kontrolės sistemos trūkumų, susijusių daugiausiai su LIPS, pradėta procedūra, kuria siekiama sustabdyti dalį Graikijai skirtų išmokų už plotu pagrįstas žemės ūkio ir kaimo plėtros pagalbos priemones. Graikijos valdžios institucijos atsakė į šį laišką 2008 m. rugpjūčio 28 d.

2008 m. audito misija parodė, kad, nepaisant tam tikros pažangos, šio labai svarbaus elemento nustatymas nevyksta pagal tvarkaraštį.

Atsižvelgdama į tai, Komisija toliau rengiasi sustabdyti mokėjimą, kaip paskelbta 2008 m. liepos mėn.

Reikia pabrėžti, kad mokėjimo sustabdymas bus taikomas kas mėnesį Graikijos mokėjimų agentūrai mokamai kompensacijai. Tai visiškai nesumažina Graikijos valdžios institucijų pareigos mokėti ūkininkams sumas, kurias jie turi teisę gauti kaip ūkininkai.

Finansų rinkose neseniai vyko precedento neturinti sumaištis. Kiekvieną dieną sužinodavome apie ypatingą įvykį, kuris dieną prieš tai būtų atrodęs stulbinantis. Buvo leista bankrutuoti JAV investicijų bankui „Lehman Brother“, o viena didžiausių draudimo bendrovių „AIG“ buvo išgelbėta. JK vyriausybė patvirtino vienos didžiausių JK hipotekinių kreditų bendrovės „HBOS“ perėmimą, siekdama išvengti klientų pretenzijų. Akcijų kainos krito ir vėl kilo, o tuo metu, kai buvo rengiamas šis klausimas, JAV administracija bandė parengti didžiulį 3 trilijonų dolerių vertės gelbėjimo paketą.

Kokių veiksmų imasi Komisija, kad apsaugotų ES piliečių interesus nuo pasaulinės finansų krizės?

Komisija yra įsipareigojusi saugoti ES piliečių interesus per finansų krizę ir po jos. Piliečiams turi būti teikiama tinkama vartotojo, investuotojo ir indėlių apsauga, jiems reikia gerai veikiančių ir likvidžių bankininkystės paslaugų rinkų, kurios galėtų paskolinti vartotojams, namų savininkams ir įmonėms ir našios ekonomikos, pagrįstos augančiomis įmonėmis.

Atsižvelgdama į tai, Komisija aktyviai veikia daugelyje sričių.

Ji padėjo nustatyti aiškia diagnozę dėl krizės priežasčių ir finansinės sistemos trūkumų ištaisymo priemones. Komisija parengė gaires, kuriose siekiama pagerinti rinkos skaidrumą, įvertinimą, riziką ribojančius reikalavimus ir spręsti problemas, susijusias su kredito reitingais ir kitais rinkos funkcionavimo aspektais.

Komisija, siekdama užtikrinti kuo darnesnius valstybių narių ir Europos institucijų veiksmus, bendradarbiauja su finansų ministerijomis ir priežiūros institucijomis, ypač per Ekonomikos ir finansų komitetą ir priežiūros institucijų komitetus (Europos draudimo ir profesinių pensijų priežiūros institucijų komitetą, Europos bankų priežiūros institucijų komitetą ir Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komitetą). Vienas svarbus rezultatas yra 2008 m. spalio 12 d. euro zonos veiksmų planas ir jo taikymo išplėtimas visai Europos Sąjungai. Pagal jį valstybės narės garantuoja bankų finansavimą ir tarpbankinės rinkos funkcionavimą per pereinamąjį laikotarpį. Šiais veiksmais siekiama atkurti pasitikėjimą finansų rinkomis.

Komisija nedelsdama inicijavo teisėkūros veiksmus, siekdama patobulinti esamus teisinius pagrindus, ir toliau dirba su Taryba ir Parlamentu, siekdama rasti kompromisą dėl toliau pateiktų svarstomų svarbių iniciatyvų.

– Mokumas II. Derybose dėl šio pasiūlymo Komisija siekia kompromisinio sprendimo. Šia direktyva bus atnaujintos ES draudimo bendrovėms taikomos mokumo taisyklės ir sustiprinta tarpvalstybinių draudimo grupių priežiūra.

– Kapitalo reikalavimų direktyva. 2008 m. spalio 1 d. buvo patvirtintas siūlymas dėl Kapitalo reikalavimų direktyvos. Šia iniciatyva reglamentuojamos labai svarbios sritys, pvz., didelės pozicijos, tarpvalstybinių grupių priežiūra, bankų kapitalų kokybė ir rizikos valdymas. Ji iš esmės sustiprins ES bankų ir finansų sistemos reguliavimą.

– Indėlių draudimo schemos. 2008 m. spalio 15 d. Komisija pateikė pasiūlymą dar kartą svarstyti ES taisykles dėl indėlių garantijų sistemų, kuriuo įgyvendinami 2008 m. spalio mėn. 7 d. Liuksemburge ES finansų ministrų patvirtinti įsipareigojimai.

– Apskaita. Remdamosi Komisijos pasiūlymu, 2008 m. spalio 15 d. valstybės narės vienbalsiai balsavo dėl apskaitos taisyklių pakeitimų, įskaitant didesnę teisingos vertės priežiūrą ir IAS-39 įvertinimą siekiant perklasifikuoti finansines priemones: prekybos knygos į bankininkystės knygą.

– Kredito reitingų agentūros. Komisija baigia rengti pasiūlymą dėl teisės akto dėl kredito reitingų agentūrų veiklos leidimų, veiklos ir priežiūros sąlygų ES, dėl kurio Komisijos narių kolegija priims sprendimą 2008 m. lapkričio mėn. pradžioje.

– Išvestiniai finansiniai produktai. Už vidaus rinką atsakingas Komisijos narys paskelbė, kad jis nori nuodugniai ištirti išvestinių finansinių produktų rinką ir siekia, kad būtų priimtas sprendimas dėl kredito išvestinių priemonių tarpuskaitos iki metų pabaigos.

– Europos priežiūros sistemos ateitis. Komisija nusprendė įkurti aukšto lygio ekspertų grupę ES tarpvalstybinės priežiūros klausimais, kurios pirmininku paskirtas Jacques de Larosière. Šios grupės įgaliojimai ir sudėtis bus paskelbti netrukus.

– Galiausiai Komisija užtikrina darbo koordinavimą tarptautiniu mastu. Komisija planuoja su mūsų tarptautiniais partneriais surengti konferenciją dėl pasaulio finansų sistemos reformos, pagrįstos skaidrumo, finansų stabilumo, atsakomybės, integralumo ir pasaulinio valdymo principais.

Atsakydama į mano žodinį klausimą H-0929/07⁽¹⁾ dėl netinkamo Navaros (Ispanija) regioninės administracijos vykdomo Europos socialinio fondo valdymo, Komisija teigė, kad ji paprašys keliolikos valdžios institucijų pateikti daugiau informacijos. Ar Komisija gavo šią informaciją?

Ar Komisija įvertino, ar buvo pažeisti Reglamento (EB) Nr. 1260/1999⁽²⁾ straipsniai 32, 34 ir 36 ar Reglamento (EB) Nr. 1685/2000⁽³⁾ priedo 1.7 dalies reikalavimai, susiję su išlaidomis, kurias galima skirti subsidijoms. Atsižvelgiant į tai, kad iš esmės nėra sąskaitų faktūrų ir papildomų dokumentų, ypač dokumentų, susijusių su išlaidomis skirtingoms operacijoms, patvirtinimo ir kontrolės mechanizmo, ar Komisija ištyrė, ar ši administracija visiškai laikėsi Reglamento (EB) Nr. 438/2001⁽⁴⁾ 7 straipsnio 2 dalies nuostatų? Galima priminti, kad Navaros audito rūmai (isp. Cámara de Comptos) atkreipė dėmesį į tai, kad regioninė administracija nesugebėjo apsirūpinti finansų ir apskaitos sistemomis, kurios galėtų užtikrinti ESF išlaidų, išmokų ir pajamų pataisas ir atskirą registravimą.

Kaip nurodyta atsakyme į gerbiamojo Parlamento nario žodinį klausimą P-0619/08 dėl Autonominės Navaros bendrijos audito rūmų ataskaitos „Navaroje gautos Europos Sąjungos lėšos socialinio fondo srityje 1997–2003 m.“, Komisija paprašė Ispanijos Europos socialinio fondo (isp. UAFSE) valdybos pateikti papildomą informaciją dėl ataskaitos turinio ir priemonių Navaros audito rūmų nustatytiems trūkumams pašalinti.

Komisija pabrėžia, kad Navaros valdžios institucijos, atsižvelgdamos į kontrolę, atliktą pagal Reglamento (EB) 438/2001 10 straipsnį (ji paminėta Autonominės Navaros bendrijos audito rūmų ataskaitoje), atšaukė lėšas ESF daliniam finansavimui. Be to, UAFSE pranešė Komisijai, kad Navaros valdžios institucijos jau ėmėsi priemonių, kad pagerintų ESF valdymą, kaip nurodyta Autonominės Navaros bendrijos audito rūmų išvadose ir rekomendacijose. UAFSE taip pat pabrėžė, kad pagal UAFSE metinį kontrolės planą vykę patikrinimai parodė, kad taisomosios priemonės vykdomos.

Tačiau norėdama gauti patvirtinimą, kad Ispanija ėmėsi tinkamų priemonių, Komisija paprašė UAFSE pateikti šio fondo atlikto patikrinimo ataskaitos kopiją, taip pat visas regioninės kontrolės institucijos ataskaitas apie ESF veiklą Navaroje.

Galiausiai Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (angl. OLAF) nusprendė pradėti stebėjimo bylą. Komisija primena, kad OLAF turi užtikrinti, kad ekonomikos operatoriai dėl tų pačių faktų nebūtų kontroliuojami Komisijos ir valstybių narių valdžios institucijų vienu metu, remiantis Bendrijos sektorių taisyklėmis ar valstybių narių teisės aktais, ir todėl gali pradėti stebėjimo bylas, kad galėtų sekti valstybių narių veiksmus.

2008 m. rugsėjo 16 d. buvo paskelbtas naujas bisfenolio A mokslinis tyrimas (JAMA tyrimas), kuris parodo, kad ši medžiaga gali sukelti diabetą ir pakenkti širdžiai. Bisfenolis A, be kita ko, yra pagrindinis monomeras gaminant polikarbonato plastiką ir epoksidines dervas. Polikarbonato plastikas naudojamas gaminant įvairius įprastus gaminius, įskaitant kūdikiams ir vandeniui skirtus butelius. Epoksidinės dervos, be kita ko, naudojamos beveik visų rūšių maisto ir gėrimų skardinių vidaus dangai. Šiuo metu rengiamasi nustatyti naujus apribojimus pagal Direktyvą 76/769/EEB⁽¹⁾, taikant bendro sprendimo procedūrą. 2009 m. birželio 1 d. ši direktyva bus panaikinta REACH reglamentu. Nuo dabar iki šios kadencijos pabaigos parengti ir baigti bendro sprendimo procesą praktiškai bus neįmanoma. Taigi, kalbant apie naujų apribojimų patvirtinimą, ES lygmeniu teisėkūros procesas sustojo. Šią spragą galėtų užpildyti valstybių narių nustatyti laikini draudimai.

Ar Komisija prašys savo mokslinių komitetų iš naujo svarstyti savo nuomonę dėl bisfenolio A remiantis nauju moksliniu tyrimu?

Ar valstybių narių nustatyti draudimai būtų suderinami su ES teisės aktais, ypač atsižvelgiant į laikiną ES negalėjimą pasiūlyti apribojimų medžiagoms, kurių naudojimas dar neapribotas?

Komisija žino apie neseniai atliktą galimo bisfenolio A poveikio žmogaus sveikatai tyrimą. Medžiagų naudojimą kūdikiams ir vandeniui skirtuose buteliuose reglamentuoja Komisijos direktyva 2002/72/EB dėl plastikinių medžiagų ir gaminių, galinčių liestis su maisto produktais⁽²⁾, kurioje, remiantis Europos maisto saugos tarnybos (angl. EFSA) 2006 m. atliktu rizikos įvertinimu, nustatyta bisfenolio A išskyrimo ribinė vertė – 0,6 mg/kg. Komisijai paprašius, EFSA savo 2008 m. liepos 23 d. pranešime patvirtino nekenksmingą bisfenolio A dienos normą, atkreipdama dėmesį į Kanados vyriausybės neseniai atlikto patikrinimo įvertinimo projektą ir JAV nacionalinės toksikologijos programos santraukos projektą. Be to, EFSA prašoma įvertinti neseniai Amerikos medikų asociacijos žurnale paskelbtų tyrimų svarbą ir išvadas⁽³⁾. Šiuo metu Komisija, remdamasi esamais moksliniais duomenimis, mano, kad šiuo metu taikomos išskyrimo ribinės vertės yra pakankamos siekiant apsaugoti vartotojus nuo galimo bisfenolio A pavojaus sveikatai. Epoksidinių dervų, naudojamų maisto ir gėrimų skardinių dangai, naudojimas reguliuojamas valstybių narių teisės aktais.

Kiti naudojimo apribojimai iš tikrų turėtų būti patvirtinti pagal Direktyvą 76/769/EEB, kuri nuo 2009 m. birželio 1 d. bus panaikinta ir pakeista REACH reglamento VIII antraštine dalimi ir XVII priedu. Šiuo metu Direktyvoje 76/769/EEB nenustatyti jokie bisfenolio A apribojimai . Pagal Reglamentą (EEB) 793/93 atliktas išsamus rizikos įvertinimas paskelbtas 2003 m. Europos cheminių medžiagų biuro tinklalapyje, atnaujintas vertinimas paskelbtas 2008 m. balandžio mėn.⁽⁴⁾. Galima daryti išvadą, kad, kalbant apie vartotojus, nėra poreikio nustatyti kitas, ne šiuo metu naudojamas, rizikos mažinimo priemones, tačiau reikia mažinti riziką darbuotojų, kurie dalyvauja bisfenolio A, epoksidinių dervų gamyboje ir visose profesinėse veiklose, kuriose yra odos lietimosi su didele bisfenolio A koncentracija galimybė. Kadangi pagal Tarybos reglamentą 793/93 (EEB), kuris buvo panaikintas 2008 m. birželio 1 d., rizikos įvertinimo ir rizikos mažinimo strategija nebuvo oficialiai patvirtinta, valstybės narės pranešėjas Europos cheminių medžiagų agentūrai turi pateikti visus atitinkamus dokumentus, įskaitant rizikos įvertinimą, ir rizikos ribojimo strategiją, kaip numatyta REACH reglamento 136 straipsnio 3 dalyje.

Komisija norėtų patikslinti, kad nėra jokio laikino ES trukdžio pasiūlyti apribojimus medžiagoms, kurių naudojimas dar neapribotas pagal Direktyvą 76/769/EEB. Nors laukiant Direktyvos 76/769/EB panaikinimo jau nebus laiko baigti bendro sprendimo procedūros dėl pasiūlymo dėl naujų apribojimų pagal šią direktyvą, Komisijos darbą dėl šio pasiūlymo (jei jis nebus patvirtintas iki 2009 m. liepos 1 d.) užtikrins REACH reglamento 137 straipsnio 1 dalies b punkto nuostatos dėl pereinamojo laikotarpio. Valstybės narės turėtų ne rengti savo teisės aktus, o pradėti rengti apribojimų dokumentų rinkinį pagal REACH reglamento XV priedą – jei bus nustatyta, kad tai būtina. Pagal REACH reglamente nustatytas procedūras, jei valstybė narė nori pradėti apribojimų nustatymo procesą, ji gali pranešti apie savo ketinimą agentūrai ir pateikti XV priede numatytus dokumentus iš karto po to, kai įsigalios VIII antraštinė dalis (2009 m. birželio 1 d.). Atsižvelgiant į REACH reglamento 69–73 straipsniuose nustatytus terminus, visos šios procedūros truks maždaug tiek pat laiko kaip ir visa bendro sprendimo procedūra.

Per praėjusias savaites Belgijos tekstilės įmonėse paskelbta, kad iš darbo atleidžiama (arba jau atleista) daugiau nei 1000 darbuotojų („Bekaert Textiles“ – 281 darbuotojų; „Domo Zwijnaarde“ – 150; „Ralos“ – 200, „UCO“ – 351; „Prado“ – 182; „Beaulieu“ – 387). Šios darbo vietos prarandamos dėl kelių priežasčių: blogos ekonomikos padėties ir šalių, kuriose mokami maži atlyginimai, konkurencijos.

Ar Komisija gali informuoti, ar šiuo atveju, siekiant atitinkamus darbuotojus perkvalifikuoti, iš naujo įdarbinti ir perorientuoti, galima pasinaudoti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondu?

Reglamento (EB) Nr. 1927/2006⁽¹⁾, įsteigiančio Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą (angl. EGF), 2 straipsnio b dalyje numatyta, kad valstybės narės gali kreiptis į EGF tuo atveju, jei vieno regiono ar dviejų greta esančių regionų (apibrėžtų pagal NUTS II) konkrečiame sektoriuje per devynis mėnesius iš darbo atleidžiama mažiausiai 1000 darbuotojų.

Kreipdamosi dėl EGF paramos, valstybės narės privalo nustatyti, kad atleidimai iš darbo atitinkamame sektoriuje susiję su esminiais struktūriniais pasaulinių procesų pokyčiais. Tai nustatyti gali padėti prekybos statistika, parodanti, kad smarkiai padidėjo importas į ES arba sparčiai sumažėjo ES rinkos dalis, arba informacija, parodanti, kad gamyba iš ES perkeliama į kitas šalis.

Įsigaliojus EGF reglamentui, Komisija gavo ir teigiamai įvertino šešias paraiškas dėl EGF paramos, susijusias su atleidimais iš darbo tekstilės sektoriuje (keturios paraiškos buvo iš Italijos, viena iš Maltos, viena iš Lietuvos).

Atitinkamų darbuotojų mokymas, perkvalifikavimas, įdarbinimas iš naujo ir perorientavimas yra aktyvios darbo rinkos priemonės, kurios patenka į veiksmų, kuriems gali būti teikiama EGF parama, sritį, kaip numatyta EGF reglamento 3 straipsnyje.

Paskutinę rugsėjo savaitę Italijos tarnyba „Guardia di Finanza“ (policijos padalinys, kurios viena iš funkcijų – muitų ir akcijų mokėjimo užtikrinimas) konfiskavo 1 700 000 porų batų. Ant konfiskuotų batų buvo suklastoti prekių ženklai, o ant 84 000 batų porų buvo užrašyta „pagaminta Italijoje“. Nustatyta, kad daugumoje jų yra keliantys nerimą kiekiai šešiavalenčio chromo – kancerogeninės medžiagos.

Kaip Komisija vertina šį incidentą? Kokių priemonių Komisija ketina imtis, kad tokių incidentų, kurie naudingi tam tikriems prekybos operatoriams ir žalingi vartotojams, nebūtų?

Kokias antidempingo procedūras per pastaruosius dvejus metus Komisija pradėjo prieš Kiniją dėl tekstilės gaminių ir batų?

Ar Komisija nemano, kad turėtų pateikti siūlymus dėl šiuo metu galiojančių teisės aktų keitimo, kad būtų sugriežtinti iš trečiųjų šalių importuojamų tekstilės gaminių, batų, kosmetikos ir panašių prekių standartai ir reikalauti, kad jų kilmę būtų galima atsekti?

Komisija glaudžiai bendradarbiauja su Tarybai pirmininkaujančia valstybe nare siekdama nustatyti muitinių veiksmų planą, kuris užtikrintų veiksmingą intelektinių nuosavybės teisių taikymą pasienyje. Savo rezoliucijoje dėl išsamaus Europos kovos su prekių klastojimu ir piratavimu veiksmų plano Taryba pabrėžė, kad šis veiksmų planas yra didesnės pasaulinės strategijos dalis⁽¹⁾.

Kadangi Kinija yra svarbus suklastotų prekių šaltinis, labai svarbu stiprinti bendradarbiavimą su šios šalies muitinėmis. Todėl Komisija taip pat dalyvauja derybose su Kinija dėl muitinių veiksmų plano, skirto kovoti su klastojimu ir piratavimu.

2006 m. spalio mėn. Komisija nustatė galutinį antidempingo muitą tam tikros avalynės su odiniu priekiu, pagamintos Kinijos Liaudies Respublikoje ir Vietname, importui, kuris buvo taikomas 2 metus iki 2008 m. spalio mėn. Šiuo metu Komisija atlieka šių antidempingo priemonių galiojimo pabaigos peržiūrą. Dėl Kinijos Liaudies Respublikoje pagamintų tekstilės gaminių per paskutinius dvejus metus jokių bylų iškelta nebuvo.

Dėl teisinių pagrindų ir medžiagų, naudojamų drabužių ir avalynės gamyboje, saugumo. Nustatytas įpareigojimas ženklinant į ES rinką pateiktus gaminius nurodyti tekstilės gaminių ir drabužių pluošto sudėtį ir avalynei gaminti naudotas medžiagas⁽²⁾. Be to, akivaizdu, kad visi ES rinkoje platinami tekstilės ar avalynės gaminiai turi atitikti cheminių medžiagų teisės aktus, ypač Apribojimų direktyvos⁽³⁾ nuostatas, susijusias su tam tikrų pavojingų medžiagų ir preparatų pateikimu į rinką ir naudojimu. Komisija nedelsdama susisiekė su Italijos valdžios institucijomis ir paprašė pateikti išsamią informaciją apie tikrą chromo kiekį konfiskuotuose batuose.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad, nors esami teisiniai pagrindai laikomi tinkamais, muitinės kontrolė prieš prekes pradedant laisvai platinti ES ir jau į rinką pateiktų produktų rinkos priežiūra yra tik valstybių narių atsakomybės reikalas. Nepaisant to, Komisija įvairiais veiksmais padeda valstybėms narėms abiejose srityse, pvz., užtikrina RAPEX sistemos (ES skubaus įspėjimo apie pavojingus vartojimo produktus sistema, nustatyta pagal Bendrąją gaminių saugos direktyvą⁽⁴⁾) veikimą, moko teisėsaugos pareigūnus ir finansiškai remia bendras rinkos priežiūros priemones.

Į Bendrijos rinką teikiamiems kosmetikos gaminiams (nepaisant jų kilmės) taikomi saugumo reikalavimai nustatyti Kosmetikos direktyvoje⁽⁵⁾. Šioje srityje Komisija taip pat remia valstybių narių rinkos priežiūros institucijų, ypač pasienio kontrolės institucijų, veiksmų koordinavimą.

Airijos vyriausybė šią savaitę priėmė ypatingos padėties teisės aktus, kuriais šešiems airių valdomiems bankams suteikė vyriausybės garantiją. Ši priemonė bankams gali suteikti pranašumą prieš užsienio piliečių valdomus konkurentus, kuriems garantijos nesuteikiamos. Šiuo metu jų klientai pereina į Airijos bankus, kurie gali suteikti indėlininkams stipresnes, vyriausybės paremtas garantijas.

Ar šis atvejis, kai Airijos vyriausybė airių valdomiems bankams sudaro geresnes sąlygas, yra konkurencijos iškraipymas?

Atsižvelgdama į esamą padėtį finansų rinkose, Komisija pritaria valstybės narės siekiui užtikrinti finansų stabilumą ir visiškai supranta poreikį imtis atitinkamų veiksmų.

Šis poreikis buvo pripažintas 2008 m. spalio 7 d. Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos (ECOFIN) posėdyje, kuriame finansų ministrai patvirtino šiuos principus:

– intervencijos priemonių reikėtų imtis laiku, o parama iš esmės turėtų būti teikiama laikinai;

– turi būti apsaugoti mokesčių mokėtojų interesai;

– dabartiniai akcininkai turėtų tinkamai atsakyti už intervencijos padarinius;

– vyriausybė turėtų galėti pakeisti atitinkamų įstaigų vadovybę;

– vadovybė neturėtų gauti pernelyg didelio pelno, o vyriausybės, be kita ko, gali daryti įtaką atlyginimams;

– turi būti apsaugoti teisėti konkurentų interesai, visų pirma taikant valstybės pagalbos taisykles;

– reikėtų vengti neigiamo šalutinio poveikio kitiems dalyviams.

Norint, kad šis tikslas būtų pasiektas nekeliant pavojaus vidaus rinkai, nacionalinės priemonės turi būti gerai parengtos, būtinos ir proporcingos iškilusiai problemai. Turi būti vengiama žalingo šalutinio poveikio konkurentams ir kitoms valstybėms narėms.

2008 m. spalio 14 d. Komisija paskelbė gaires dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo su esama pasauline finansų krize susijusiomis priemonėmis, kurios vykdomos finansų institucijų atžvilgiu. Jos leis greitai įvertinti valstybių narių vykdomo bankų kapitalo atkūrimo ar garantijų schemų ir atskirų tų schemų taikymo atvejų suderinamumą su valstybės pagalbos taisyklėmis.

Komisija dėl šio atvejo glaudžiai bendradarbiauja su Airijos valdžios institucijomis, siekdama, kad nekiltų nuogąstavimų dėl diskriminavimo, tinkamų apribojimų ir kontrolės trūkumo. Airijos priemonės šiuo metu yra suderinamos su Komisijos paskelbtomis gairėmis ir koordinuotais Europos veiksmais reaguojant į finansų krizę, dėl kurių susitarta 2008 m. spalio 7 d. ECOFIN tarybos posėdyje ir 2008 m. spalio 8 d. Eurogrupės posėdyje ir kuriuos 2008 m. spalio 13 d. patvirtino Komisija.

Šis atvejis patvirtina, kokie vertingi yra ankstesni kontaktai ir vykstantis dialogas su Komisija, kurio tikslas – nuo pradžių sukurti schemas, leisiančias išsaugoti finansų stabilumą ir išlaikyti vienodas konkurencijos sąlygas kitiems bankams ir kitoms valstybėms narėms.

Pagal 2007 m. paskutinius šešis mėnesius Tarybai pirmininkavusios Portugalijos pranešimą „Sveikata ir migracija ES“, į ES atvykstantys migrantai ir pabėgėliai dažnai serga užkrečiamomis ir neužkrečiamomis ligomis, kuriomis jie suserga dar savo kilmės šalyje arba vėliau, dėl staigaus aplinkos pasikeitimo ar sunkių gyvenimo sąlygų priimančiosiose šalyse.

Ar Komisija, atsižvelgdama į pirmiau pateiktus duomenis ir 2007 m. gruodžio mėn. Tarybos susitikimo išvadas, taip pat vietos gyventojų susirūpinimą dėl visuomenės sveikatos regionuose, kuriems tenka nelegalių imigrantų bangos, galėtų informuoti, kokius Tarybai pirmininkavusios Portugalijos pasiūlymus ji įgyvendino? Kokie pasiūlymai yra svarstomi? Kokia šiuo metu padėtis valstybėse narėse, ir kokios priemonės rengiamos ar planuojamos ES siekiant stebėti ligas ir kovoti su jomis, kai migrantai įvažiuoja į priimančiąsias šalis ir vėliau? Kokie pateikti pasiūlymai ar planai dėl migrantų priėmimo centrų darbuotojų sveikatos apsaugos?

(FR) Komisija labai išsamiai išnagrinėjo svarbias Tarybai pirmininkavusios Portugalijos išvadas dėl sveikatos ir migracijos ES ir toliau glaudžiai bendradarbiauja su valstybėmis narėmis vykdydama jų stebėseną.

Komisija, siekdama atgaivinti socialinę darbotvarkę, savo sveikatos strategijoje paskelbė ketinimą pateikti komunikatą dėl nelygybės sveikatos srityje mažinimo, kuriame daug dėmesio bus skiriama migrantams ir kitoms pažeidžiamoms grupėms taikomiems sveikatos reikalavimams.

Kalbant apie įvažiavimą – Šengeno sienų kodekse numatyta, kad trečiųjų šalių piliečiai gali įvažiuoti jei, be kita ko, jie nekelia grėsmės visuomenės sveikatai.

Visose šiuo metu galiojančiose direktyvose yra nuostatos, pagal kurias valstybės narės gali neleisti įvažiuoti į jų teritoriją trečiųjų šalių piliečiams dėl visuomenės sveikatos priežasčių. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad sąvokos „visuomenės sveikata“ apibrėžimas yra valstybių narių atsakomybės reikalas.

Valstybės narės yra įpareigotos užtikrinti, kad prieglobsčio prašantys asmenys gautų reikalingą medicininę priežiūrą. Tas pat taikytina trečiųjų šalių piliečiams, kuriems suteiktas tarptautinės apsaugos statusas. Be to, valstybės narės gali nustatyti, kad prieglobsčio prašantys asmenys dėl visuomenės sveikatos priežasčių turi pereiti medicininį patikrinimą.

Nelegaliai imigracijai – taikomas „reikalingos sveikatos priežiūros“ principas, kuris reiškia tarpinį variantą tarp neatidėliotinos sveikatos priežiūros ir prieigos prie visų sveikatos priežiūros paslaugų.

Komisija norėtų priminti gerbiamajai Parlamento narei, kad šie klausimai turi būti sprendžiami visiškai užtikrinant pagrindines teises, ypač laikantis Pagrindinių teisių chartijos 35 straipsnio, kuriame numatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę gauti medicininės priežiūros paslaugas sąlygomis, kurios nustatytos nacionaliniuose įstatymuose ir pagal įprastą tvarką.

Europos Sąjunga ir Kinija sutarė sukurti tam tikrų kategorijų tekstilės gaminių ir drabužių eksporto iš Kinijos į ES valstybes nares bendrą priežiūros sistemą. Artėja 2008 m. gruodžio 31 d. Ar Komisija informuos, kaip ji ketina užtikrinti, kad po 2008 m. nepasikartotų 2005 m. įvykiai, kai tekstilės gaminių ir drabužių importas iš Kinijos augo eksponentiškai? Ar Komisija ketina pasiūlyti pratęsti dvigubos priežiūros mechanizmą po 2008 m. gruodžio 31 d.?

Kokių tekstilės gaminių ir drabužių importas į ES 2008 m. augo labiausiai (ir bendras importas, ir importas iš Kinijos)? Ar iš Kinijos importuojami gaminiai buvo tikrinami taikant dvigubą priežiūros sistemą?

Dvigubos priežiūros sistemos paskirtis – 2008 m. užtikrinti sklandų perėjimą aštuoniose opiausiose kategorijose. Komisijos vertinimu, iki šiol tikslų buvo pasiekiama. Nors Komisija vis dar vertina padėtį, jį atkreipia dėmesį, kad esama bendra statistika nerodo jokio ypatingo rinkos suardymo. Atrodo, kad Kinijos tekstilės gaminius ES rinka absorbuoja, o bendras tekstilės gaminių importas iš visų tiekėjų lieka stabilus. Tai reiškia, kad, kaip ir praeityje, kai kategorijos liberalizuojamos, Kinijos dalis ES importe didėja.

Komisija glaudžiai bendradarbiauja su visais suinteresuotaisiais subjektais, ir niekas – išskyrus kelias valstybes nares – nereikalavo imtis veiksmų. ES pramonei buvo suteikta daugiau laiko prisitaikyti prie naujos aplinkos ir, atrodo, kad tai iš esmės pavyko. Šiuo metu ji nemano, kad šiuo metu reikia kokių nors konkrečių veiksmų. Kita vertus, Kinija taip pat aiškiai pareiškė, kad ji nemano, kad reikia taikyti dvigubos priežiūros sistemą po 2008 m. Tačiau ES ir Kinija sutiko išlaikyti sklandžią prekybos tekstilės gaminiais plėtrą, ir šiuo tikslu turėtų netrukus susitikti pagal Kinijos ir ES tekstilės dialogą.

Iš Kinijos ir kitų pagrindinių tiekėjų importuojamų aštuonių kategorijų tekstilės gaminių, kuriems taikoma dviguba priežiūra⁽¹⁾, ir dviejų kategorijų tekstilės gaminių, kuriems taikomos sutartos augimo normos ir kuriems dviguba priežiūra netaikoma⁽²⁾, 2006 ir 2007 m. importo analizė parodė, kad Kinija padidino savo importo vertės dalį visose dešimt kategorijų. 2007 m. Kinija buvo pirmaujanti tiekėja penkiose kategorijose ir vertės, ir kiekio požiūriu. 2008 m. ši tendencija išliko ir sustiprėjo – Kinija sustiprino savo, kaip svarbiausios tiekėjos, bendras pozicijas.

Šios tendencijos ir Kinijos veiksnio svarbos didėjimo ES tekstilės gaminių importo lygtyje poveikį mažina tai, kad bendras tekstilės gaminių ir drabužių importas į ES iš trečiųjų šalių padidėjo daug mažiau. Kalbant apie dešimt pirmiau minėtų kategorijų, 2008 m. importas iš Kinijos labiausiai padidėjo 5, 26 ir 39 kategorijose. Bendras importo padidėjimas užfiksuotas 5 ir 7 kategorijose.

Tekstilės sektoriui Komisija skiria labai daug dėmesio. Ji ir toliau stebės įvykius rinkoje, remdamasi esama importo statistika ir muitinių stebėsena.

Kiekvienais metais Europos Sąjunga teikia didelę finansinę pagalbą neturtingoms šalims, siekdama joms padėti vystyti savo ekonomiką ir kovoti su skurdu, tačiau dažnai jos nemoka šios pagalbos tinkamai naudoti. Dažna netinkamo šių lėšų naudojimo priežastis – prasti administraciniai gebėjimai atitinkamose šalyse. Ar teikiant šią pagalbą skiriamos lėšos šalių pagalbos gavėjų administraciniams gebėjimams gerinti?

Administracinių gebėjimų vystymas šalyse partnerėse yra labai svarbi EB bendradarbiavimo sritis. Tai taip pat svarbus tarptautinių įsipareigojimų dėl pagalbos veiksmingumo aspektas, paminėtas 2005 m. Paryžiaus deklaracijoje dėl pagalbos veiksmingumo ir ministrų deklaracijoje, priimtoje per aukšto lygio forumą pagalbos veiksmingumo klausimais (2008 m. rugsėjo mėn. Akros veiksmų darbotvarkė).

Komisijos pagalba šalių partnerių administracinių gebėjimų gerinimui ir atnaujinimui šiuo metu vadinama techniniu bendradarbiavimu ir teikiama įvairiais kanalais: per projektus, skirtus vietos administracijoms stiprinti; per techninio bendradarbiavimo aspektus projektuose ar (sektorių) programose, skirtose siekti platesnių vystymosi rezultatų, pvz.., valdymo ar infrastruktūros srityje; per sektorių ar bendrąją biudžeto paramą. Biudžeto paramos pridėtinė vertė yra ta, kad naudojantis šalies partnerės sistema tuo taip pat stiprinami jos administraciniai gebėjimai, o ne kuriami lygiagretūs viešųjų paslaugų teikimo kanalai, kaip tai daroma teikiant kitos rūšies pagalbą. Tikimasi, kad geresni administraciniai gebėjimai duos konkrečių rezultatų: bus pašalintos kliūtys, pakeista paskatų struktūra, pagerinta rezultatų stebėsena, pritaikytas išteklių paskirstymas ir kt.

Be to, į biudžeto paramos veiksmus visada įtraukiami techninio bendradarbiavimo aspektai, kuriais tiesiogiai siekiama sustiprinti viešąjį administravimą, ypač tarnybų, atsakingų už viešųjų finansų valdymą, administravimą. Daugeliu atvejų lėšų skyrimas gebėjimų stiprinimui yra sudėtinė bendrų projekto, programos ar biudžeto paramos veiksmų dalis: pvz., mokymas kelių priežiūros srityje pagal infrastruktūros programą, parama vietos valdžios institucijų gebėjimams pagal decentralizavimo programą, vyriausiojo auditoriaus tarnybos gebėjimų stiprinimas teikiant bendrąją biudžeto paramą.

Be to, per diskusijas dėl pagalbos veiksmingumo vis svarbesnis darosi klausimas dėl to, „kaip“ remti gebėjimų vystymą. Šiuo metu Komisija keičia techninio bendradarbiavimo, kuris paprastai vykdomas kartu su vystymo programomis, nustatymo ir įgyvendinimo tvarką. 2008 m. Komisijos bendradarbiavimo biuro „EuropeAid“ parengta pamatine strategija dėl techninio bendradarbiavimo ir Komisijos teikiamos išorės pagalbos⁽¹⁾ projektų įgyvendinimo grupių siekiama vykdyti kokybišką techninį bendradarbiavimą, kuris padėtų vystyti vietos valdžios institucijų ir šalių gebėjimus pagal šalies partnerės poreikius ir siekti tvarių rezultatų.

Daugėja atvejų, kai Komisijos nariai atsistatydina nesibaigus jų tarnybos terminui. Taip padarė Komisijos narys M. Kyprianou, Komisijos narys F. Frattini, o dabar Komisijos narys P. Mandelson. Tai gali trukdyti Komisijos darbo tęstinumui.

Ar Komisija gali pateikti informaciją apie Komisijos narių, kurie palieka savo pareigas anksčiau, pensijų, tarnybos nutraukimo ir kitas sąlygas? Ar jos būtų kitokios, jei jie tarnyboje išbūtų iki termino pabaigos?

Darbuotojų kaita politinėse organizacijose, pvz., Komisijoje, nėra neįprasta. Komisija visada siekia, kad dėl tokių pokyčių kolegijos darbe būtų kuo mažiau sumaišties. Komisijos narių pakeitimą reglamentuoja EB sutarties 215 straipsnis. Jį taip pat reglamentuoja Pamatinis susitarimas dėl Europos Parlamento ir Komisijos santykių.

Dėl pensijų, laikinojo atlyginimo ir kitų privilegijų. Savo pareigas anksčiau paliekančių Komisijos narių teisės nesiskiria nuo tų, kurios jiems būtų suteiktos, jei tarnyboje jie būtų išbuvę iki termino pabaigos.

Komisijos narys turi teisę gauti laikinąjį atlyginimą trejus metus, išmokas šeimai, pensiją nuo 65 metų amžiaus, pensiją netekus maitintojo, apmokamos persikraustymo išlaidos, kelionės išlaidos ir išsikraustymo baigus tarnybą išlaidos.

Komisijos nariai, kurie palieka tarnybą būdami jaunesni nei 63 metų amžiaus, gali gauti kompensacijas pagal bendrąją sveikatos draudimo sistemą – su sąlyga, jeigu jie negauna pelningo darbo ir nedalyvauja nacionalinėje sveikatos draudimo sistemoje. Todėl Komisijos nariai, atsistatydinantys iki tarnybos termino pabaigos, paprastai neturi teisės gauti kompensacijų pagal bendrąją sveikatos draudimo sistemą.

Prancūzijos valdžios institucijų reikalavimu Graikijos advokatai neseniai buvo pakviesti apklausai pas Atėnų tardytoją, nes jų vizitinės kortelės buvo rastos pas Prancūzijoje areštuotus asmenis, kurie, manoma, yra kurdų PKK partijos nariai. Atėnų advokatų taryba ir kitos labai įtakingos organizacijos pasmerkė šią nepriimtiną ir precedento neturinčią priemonę, kuria advokatus, atsakingus už apkaltintų asmenų gynybą, siekiama padaryti nusikaltimo bendrininkais, civiliais informatoriais ar netgi įtariamaisiais terorizmu.

Ar Komisija nemano, kad turi būti gerbiama advokatų laisvė vykdyti savo profesinę veiklą ir profesinės paslapties principas? Ar ji neketina išsiversti be teisės aktų dėl teroristinių organizacijų „juodųjų“ sąrašų ir su jais susijusių teisės aktų, kurie iš tikrųjų rimtai pažeidžia pagrindines demokratines teises?

Komisija yra įsipareigojusi kovoti su terorizmu.

Kova su terorizmu turi vykti gerbiant žmogaus teises, įskaitant teisę į gynybą ir advokato pagalbą. Turi būti visiškai gerbiama advokatų laisvė vykdyti savo profesinę veiklą ir profesinės paslapties principas.

Dėl vadinamųjų juodųjų sąrašų. Komisija atkreipia dėmesį, kad Bendroji pozicija 2002/402/BUSP dėl Al Qaidos ir Talibano ir Bendroji pozicija 2001/931/BUSP dėl kitų teroristų grupių ir asmenų buvo patvirtintos įgyvendinant JT Saugumo Tarybos rezoliucijas, kurios pagal JT chartijos 25 straipsnį valstybėms narėms yra privalomos.

Su jomis susiję kovos su terorizmu teisės aktai reguliuoja sąskaitų įšaldymą (Reglamentai (EB) Nr. 881/2002 ir 2580/2001). Dėl jų rugsėjo 3 d. Teisingumo Teismas paskelbė sprendimą. Teisingumo Teismas nusprendė, kad reikalingi tam tikri nustatymo proceso patobulinimai, tačiau nėra pagrindo teigti, kad įgyvendinus šiuos patobulinimus sąskaitų įšaldymas būtų neteisėtas.

Ką Komisija ketina pasiekti 2008 m. spalio 22 d. Briuselyje vyksiančioje Gruzijos donorų konferencijoje? Koks vaidmuo numatytas ES atkuriant ir reabilituojant Gruziją? Kokie yra ES prioritetai ir kaip numatyta juos įgyvendinti? Koks vaidmuo numatytas Komisijai koordinuojant ir panaudojant tarptautinę finansinę paramą, skirtą Gruzijai atkurti ir reabilituoti?

Įgaliota 2008 m. rugsėjo 1 d. neeiliniame Europos Vadovų Tarybos susitikime ir 2008 m. rugsėjo 15 d. Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos posėdyje, Komisija dirba siekdama, kad Gruzijai būtų teikiama pagalba. Siekdama šių tikslų, Komisija rengia Ekonomikos gaivinimo ir stabilizavimo paketą ir, bendradarbiaudama su Pasaulio banku, 2008 m. spalio 22 d. organizuoja tarptautinę Gruzijos donorų konferenciją. Dalyvauti donorų konferencijoje pakviestos ES valstybės narės, pagrindiniai tarptautiniai donorai, tarptautinės finansų institucijos, taip pat Jungtinių Tautų agentūros. Šios konferencijos tikslas – siekti donorų įsipareigojimų padėti Gruzijai spręsti dideles problemas, kurios ją ištiko po 2008 m. rugpjūčio mėn. konflikto.

Šioje konferencijoje Komisija pateiks iki 500 mln. vertės pagalbos paketą 2008–2010 m. Šis paketas parodo ES įsipareigojimą spręsti su konfliktu susijusių poreikių problemas.

Komisija nustatė prioritetus ir dirba siekdama parengti projektus, suderintus su Pasaulio banko ir JT jungtine poreikių įvertinimo ataskaita ir JT skubios pagalbos prašymu (kuris įtrauktas į jungtinę poreikių įvertinimo ataskaitą). Komisijos pagalbos prioritetai yra svarbiausi poreikiai, pvz., šalies viduje perkeltųjų asmenų apgyvendinimas kitoje vietoje, atstatymas ir ekonomikos atgaivinimas, makrofinansinis stabilizavimas ir pagalba infrastruktūrai. Vėliau Komisija susisiekė su Gruzijos vyriausybe ir tarptautinėmis donorų organizacijomis, siekdama diskutuoti ir savo veiksmus derinti su jų planais. Donorų konferencija taip pat suteiks galimybę įvertinti visų donorų planus ir programas, kurios bus Komisijos nuolatinio bendradarbiavimo su jais pagrindas.