Posėdžio stenograma

Pirmadienis, 2008 m. lapkričio 17 d. - Strasbūras

23. Bendra akcizų tvarka (diskusijos)

  Pirmininkas. − Kitas klausimas – Astridos Lulling pranešimas Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto vardu dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos dėl bendros akcizų tvarkos (COM(2008)0078 – C6-0099/2008 – 2008/0051(CNS)) (A6-0417/2008).

  Astrid Lulling, pranešėja. − (FR) Pone pirmininke, komisare, ponios ir ponai, šiuo pasiūlymu dėl direktyvos, kuri pakeistų 1992 m. direktyvą, visų pirma siekiama nuo 2009 m. balandžio 1 d. akcizais apmokestinamų prekių judėjimo elektroninės priežiūros sistemos (garsiosios akcizais apmokestinamų prekių judėjimo ir kontrolės sistemos) įdiegimą suderinti su teisės aktais.

Taigi tai yra techninė priemonė, tačiau kartu – žingsnis į priekį mažinant biurokratines sąnaudas, sukčiavimą ir spartinant procedūras.

Be keleto pataisų, kurias pateikiau ir kurios buvo priimtos, siekiant užtikrinti nuoseklesnį naujos sistemos veikimą, mes susitarėme dėl šio Europos Komisijos pasiūlymo.

Šiuo atžvilgiu Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas, nukopijavęs daugybę pataisų, dėl kurių deramasi Taryboje, apsunkino Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą. Iš tiesų šis žingsnis mūsų atžvilgiu nieko iš esmės nepakeitė.

Politinė diskusija glūdi kitur. Ji susijusi su akcizais apmokestinamų prekių, ypač alkoholio ir tabako, kuriuos perka privatūs vartotojai, judėjimo ir apmokestinimo sąlygomis. Europos Komisijai pakako sveiko proto patvirtinti tekstą, kuris remiasi naujausia teismų praktika, t. y. tokia teismų praktika, kuri europiečiams leidžia pervežti valstybėje narėje, kurioje jie negyvena, įsigytas akcizais apmokestinamas prekes be kiekybinių apribojimų, jeigu tokios prekės yra įsigytos asmeniniam vartojimui.

Mano, kaip pranešėjos, pozicija ir pasiūlymas yra nedviprasmiški: aš visiškai pritariu šiam Komisijos tekstui, kuris yra aiškus, tikslus ir grindžiamas vidaus rinkos principais. Tačiau kai kurie mano kolegos, ypač socialistai ir liberalai, jautėsi privalantys pasiūlyti pataisas, kurios, vėl nustačius preliminarias ribas, atkurtų iki 1992 m. egzistavusias mokesčių sienas.

Savaime suprantama, preliminarios ribos teoriškai reiškia kiekybinius apribojimus praktiškai. Dėl to, kad dalyvavo ne visi nariai ir pasinaudoję kai kurių kolegų žinių stoka, jie įgijo daugumą komitete. Mano frakcija vienbalsiai nusprendė pasiūlyti pataisas, kuriomis siekiama atkurti pirminius Europos Komisijos pasiūlymus. Tai būtų sąžiningiausia. Mes nenorime vėl sugrįžti prie tokių sienų ir praktikos, kuri egzistavo prieš sukuriant bendrąją rinką.

Priešingai, mes norime mūsų laikmetį atitinkančių sprendimų, taip pat ir susijusių su elektronine prekyba. Mūsų pranešimas Tarybai aiškus: nereikia teigti mūsų bendrapiliečiams, kad mes grįžtame prie acquis communautaire.

Visiškai nesuprantamas kai kurių socialistų ir liberalų, kurie nori sunaikinti paskutines ES pasieniuose likusias neapmokestintų prekių parduotuves, požiūris. Deja, Komisija siekia to paties, nors panaikinę šias parduotuves bendrosios rinkos nesugriausime. Tačiau jas uždarius darbo netektų tūkstančiai žmonių, ypač Graikijos pasienyje. Mes pasirinkome tikrai patį tinkamiausią metą tokiems pasiūlymams!

Tačiau bus dar blogiau. Ekonomikos ir pinigų politikos komitete netikėtai atsiradusi dauguma atmetė net mano pasiūlymą palikti galimybę pirkti neapmokestintas prekes tiems keliautojams, kurių galutinis kelionės tikslas yra trečioji šalis, atsižvelgiant į padėtį, susijusią su jungiamaisiais skrydžiais.

Kodėl, jeigu keliauju iš Liuksemburgo į Singapūrą per Frankfurtą ar Paryžių, aš negaliu apsipirkti išvykimo šalies oro uosto neapmokestintų prekių parduotuvėje? Turiu pasakyti, pone pirmininke, kad tai gana liūdina. Noriu pasakyti, kad turiu šešias minutes savo kalbai, tačiau visų jų neišnaudosiu. Pasitikiu daugumos mūsų kolegų sveiku protu (apgailestauju, kad jų čia nėra) ir gebėjimu priimti tokį sprendimą, kuris atitiktų vartotojų interesus ir dėl kurio nebūtų sukurta naujų mokesčių ir biurokratinių kliūčių.

Tiems, kurie rytoj balsuos prieš mūsų pagrįstus pasiūlymus, bus sunku savo tėvynainiams paaiškinti šį žingsnį atgal. Jie gali būti tikri, kad aš ir mano kolegos pasmerksime jų nuomonę.

PIRMININKAVO: A. VIDAL-QUADRAS
Pirmininko pavaduotojas

  László Kovács, Komisijos narys − Pone pirmininke, leiskite pirmiausia padėkoti pranešėjai A. Lulling ir ECON komitetui už pranešimą ir greitą pasiūlymo, kuriame pateikiamas nuo 2010 m. balandžio mėn. planuojamo apmokestinimo akcizais kompiuterizavimo teisinis pagrindas, išnagrinėjimą.

Ir valstybės narės, ir Komisija daug investavo į akcizais apmokestinamų prekių pervežimo ir kontrolės sistemą (EMCS). Dabartinę prekių judėjimo stebėjimo sistemą, kuri remiasi popieriuje spausdintais dokumentais, pakeistų nauja kompiuterizuota sistema.

Didesnis transeuropinių tinklų naudojimas susisiekimui tarp prekybininkų ir akcizų įstaigų bei tarp pačių akcizų įstaigų sutrumpintų mokestinių įsipareigojimų, reikalingų akcizais apmokestinamoms prekėms pervežti, vykdymo laiką.

Akcizų įstaigos gautų esminę priemonę, reikalingą norint veiksmingai kovoti su sukčiavimu, taigi būtų ginami sąžiningi prekybininkai. Kartu ši sistema pagerintų mokesčių mokėtojams skirtų paslaugų kokybę, jie turėtų naudos dėl didesnio teisinio aiškumo ir keitimosi informacija su mokesčių įstaigomis realiu laiku.

Be šių naujų nuostatų, siūlomoje direktyvoje būtų visiškai perkurta ir atnaujinta senoji 1992 m. Apmokestinimo akcizais direktyva. Joje bus supaprastintos ir modernizuotos apmokestinimo akcizais procedūros, taip siekiant sumažinti prekybininkams (ypač turintiems verslą kitose valstybėse narėse) tenkančius įpareigojimus dėl akcizų, tačiau nestatant į pavojų apmokestinimo akcizais kontrolės.

Aišku, Komisijai pasiūlius naują ir modernią teisinę sistemą, tenka persvarstyti ir daugiau į šiuos teisės aktus įtrauktų klausimų.

Tai klausimai, susiję su pasienyje esančiomis neapmokestintų prekių parduotuvėmis, tranzitinių oro uostų padėtimi ir orientacinių ribų išlaikymu, kad komercinis akcizais apmokestinamų prekių pervežimas būtų atskirtas nuo akcizais apmokestinamų prekių, skirtų asmeniniam vartojimui, pervežimo.

Dauguma Parlamento pasiūlytų pataisų jau atitinka bendrąją politiką, dėl kurios buvo susitarta 2008 m. lapkričio 4 d. ECOFIN susitikime, arba prie jos linkstama. Tokios pataisos Komisijai yra priimtinos.

Taigi esu tikras, kad pasiūlymas greitai galės būti priimtas ir kad bus užtikrinta, jog EMCS būtų įdiegta laiku.

  Manuel António dos Santos, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonės rengėjas. – (PT) Aš ketinu per pirmąją iš man skirtų dviejų minučių greitai nusakyti bendruosius savo nuomonės principus, dėl kurių vieningai susitarė Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas.

Šie principai yra tokie: gamybos ir prekių bei paslaugų platinimo našumo didinimas, ypač mažinant biurokratines sąnaudas; dabartinių taisyklių gerinimas ir pritaikymas, atsižvelgiant į šiandienos aplinkybes, ypač siekiant palengvinti nacionalinių administracijų atliekamas rizika grindžiamas priežiūros procedūras; prekybos Bendrijos viduje procedūrų supaprastinimas ir skaidrumo didinimas gerinant teisinį aiškumą ir sąžiningas taisykles; galiausiai mokesčių surinkimo ir kompensavimo sistema neturėtų didinti diskriminuojamojo pobūdžio kriterijų ir padėti išvengti dvigubo apmokestinimo.

Tai yra Pramonės komiteto nuomonės, kurią aš pristačiau Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui, pagrindiniai principai. Norėčiau pakartoti, kad dėl šios nuomonės buvo visiškai sutarta Pramonės komitete.

Todėl aš, kaip Europos Parlamento socialistų frakcijos narys, per antrąją minutę norėčiau pasakyti, kad nesuprantu A. Lulling pastabos, esą Socialistų frakcija bei Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcija (beje, tik jos) pasiūlė kiekybinius apribojimus. Bent jau Pramonės komitete su šia nuomone, kaip jau sakiau, sutiko visi, ne vien tik Socialistų ir ALDE frakcijos.

Man tikrai keista, kad kiekybiniai apribojimai nebuvo įtraukti, nes visi puikiai žinome, kad šio tipo mokestis turi dvilypę paskirtį. Savaime suprantama, kad pirmoji jo paskirtis yra surinkti į biudžetą pajamų, tačiau juo taip pat siekiama saugoti visuomenės sveikatą. Žinoma, kiekviena šalis šiems dviem tikslams teikia skirtingos svarbos.

Todėl manau, kad mūsų rastas sprendimas (nustatyti kiekybinius apribojimus) yra sąžiningas ir subalansuotas, iš kurio negalės turėti naudos kokia nors atskira šalis. Be to, taip nekenkiama jokiai šalies, kurios nuomonė natūraliai nesutampa su A. Lulling atstovaujamos šalies, kurią gerbiu, nuomone. Vis dėlto šios šalies pageidavimai negali būti iškeliami aukščiau bendrų kitų ES valstybių narių norų.

Likus 10 sekundžių norėčiau pridurti, kad Socialistų frakcija aiškiai pasisako už vidaus rinką bei jos plėtimą ir nemano, kad Pramonės komitete ar Ekonomikos komitete priimti pasiūlymai gali jai kelti pavojų.

  Bill Newton Dunn, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomonės pranešėjas. − Pone pirmininke, Parlamentas gina asmenis ir mažas organizacijas ar įmones, o ne vyriausybes, kurios nori panaikinti neparankius dalykus. Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas yra įsitikinęs, kad neapmokestintų prekių parduotuves reikėtų palikti. Šios parduotuvės turėtų būti geriau kontroliuojamos, kaip ir tarpvalstybinis nusikalstamumas Europoje apskritai, tačiau tai nereiškia, kad jas reikia panaikinti.

Antra, Vidaus rinkos komitetas mano, kad oru ir jūra keliaujantiems keleiviams, atsižvelgiant į jų galutinį kelionės tikslą, o ne tranzitu aplankomas šalis, turėtų būti leista pirkti neapmokestintas prekes, nes tai didintų mažų regioninių oro uostų pelną. Tai gali būti neparanku vyriausybėms, tačiau mes labai palaikome šios teisės išsaugojimą.

Trečia, manau, kad dabar siūlomos lengvatos turėtų būti panaikintos (apgailestauju, kad Komisija šio klausimo neįtraukė į 2006 m. konsultaciją dėl šio teisės akto). Kodėl to nebuvo padaryta? Kodėl prieš tai siūlant nebuvo atlikta poveikio įvertinimo?

  Zsolt László Becsey, PPE-DE frakcijos vardu. – (HU) Dėkoju, pone pirmininke. Norėčiau pasveikinti ir Komisiją, ir pranešėjus su atliktu darbu. Manau, kad ši elektroninė sistema atsiras kaip tik laiku ir bus veiksminga.

Norėčiau pasakyti du dalykus. Pirma, leiskime vidaus rinkai veikti. Jeigu mokesčių registro sistema ir keitimasis informacija veiks gerai, manau, dėl privačių asmenų asmeninėms reikmėms pervežamų prekių nebus padaryta daug žalos. Jeigu kas nors kur nors (įsigijęs prekių asmeninėms reikmėms) sumoka akcizo mokestį, didmeninės kainos ir iš dalies skirtingi PVM tarifai visada konkuruoja tarpusavyje.

Nebūtina nustatyti apribojimų viskam ir visiškai nereikia siųsti neigiamų signalų dėl brangių šalių iždų apsaugos. Būtų labai keista, jeigu Šengeno erdvėje mums reikėtų susidurti su pasienio policija ar muitinės patikrinimu, kadangi visi puikiai žinome, kad yra ir kitų būdų didelių krovininių automobilių kroviniui patikrinti. Taigi nėra jokios prasmės sudarinėti pirminius sąrašus.

Taip pat norėčiau pasakyti, kad aš remiu piliečių, išvykstančių iš vidaus rinkos teritorijos, kad įsigytų neapmokestintų prekių, teises. Kalbant apie keliones sausuma, nemanau, kad dėl to padidės kontrabanda arba kaimyninės valstybės narės patirs didelių nuostolių, kadangi trečiosiose šalyse, su kuriomis ribojamasi, kainos yra kur kas mažesnės, nei ES valstybėse narėse. Taigi nemanau, kad prekės bus išvežamos dideliais kiekiais.

Manau, kad tas pats galioja ir oro uostams, nes vienas asmuo negali registruotu ar rankiniu bagažu pasiimti labai didelio kiekio neapmokestintų prekių, kad reikėtų uždrausti šias prekes, įsigytas asmeninėms reikmėms, išvežti į trečiąsias šalis, esančias už Muitų sąjungos ribų. Labai dėkoju, pone pirmininke, už suteiktą žodį.

  Elisa Ferreira, PSE frakcijos vardu. – (PT) Pone pirmininke, komisare, ponios ir ponai, norėčiau pradėti sveikindama pagrindinę pranešėją A. Lulling ir pagalbinius pranešimo rengėjus Benoît’ą Hamoną ir Olle Schmidtą. Dėl pateinamų priežasčių mano kolega Benoît Hamon negalėjo šiandien dalyvauti, todėl pamėginsiu perteikti jo poziciją šiuo labai svarbiu klausimu, kuri parodo visos mūsų frakcijos poziciją. Tiesą sakant, apmokestinimas akcizais yra opus klausimas.

Kalbant apie akcizo mokesčius turime nepamiršti, kad juo apmokestinamos griežtai apibrėžtos prekės ir paslaugos: tabakas, alkoholis ir energetikos produktai.

Komisijos pasiūlyme pateikiamas iš dalies pakeistas 1992 m. tekstas. Nuo to laiko šių prekių vidaus rinka nepaprastai pasikeitė. Taip pat reikėtų pastebėti, kad nauja elektroninė pervežimo valdymo ir kontrolės sistema yra pokytis, kuriam pritariame, nes, kaip ką tik minėjo komisaras, dėl jos visos procedūros taps paprastesnės tiek prekybininkams, tiek mokesčių įstaigoms.

Techninių aspektų atžvilgiu (įskaitant dokumentų siuntimo laiko apribojimus, prekybininko finansinės garantijos nustatymo taisykles ir pan.) Komisijos pasiūlymą ir pranešėjos pranešimą dera pasveikinti ir jiems pritarti, nes siūloma pažanga yra tikra ir naudinga.

Vis dėlto, kaip ką tik minėjo mano kolega Manuel António dos Santos, kalbant apie akcizo mokesčius, politinis turinys negali susitelkti tik prie techninių aspektų. Prekės, patenkančios į šio pasiūlymo sritį, yra „jautrios“, jų pardavimas neturėtų itin priklausyti nuo konkurencijos veiksnių. Taigi šiuo atžvilgiu norėčiau atkreipti dėmesį į du pavyzdžius. Vienas jų yra šių prekių vežimo asmeninėms reikmėms orientaciniai apribojimai, kitas – tai prekybai internetu taikomos taisyklės.

Šiais klausimais mes visiškai nesutinkame su pranešėja.

Alkoholio, tabako ir degalų atžvilgiu valstybių narių taikomi mokesčiai nepaprastai skiriasi, todėl skiriasi ir jų mažmeninė kaina. Pavyzdžiui, tabako gaminių pakelio kaina Europos Sąjungoje gali įvairuoti nuo 1 iki 7 eurų, nes taikomi skirtingi mokesčių tarifai.

Mokesčiai visada mokami tai šaliai, kurioje vartojamos apmokestintos prekės, išskyrus tas prekes, kurios pervežamos Europos Sąjungos viduje. Vadovaujantis dabartinėmis taisyklėmis, reikia paisyti tam tikrų kiekybinių apribojimų, priešingu atveju pervežamos prekės gali būti priskirtos pervežamoms komerciniais tikslais.

Komisijos pasiūlymo tikslas yra panaikinti šiuos kiekybinius apribojimus – šiuo aspektu jai pritaria ir pranešėja A. Lulling. Tam nepritarė Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas. Priešingai, palaikydamas pagalbinių pranešimo rengėjų Benoît’o Hamono ir Olle Schmidto bei mano iniciatyvą, komitetas pritarė, kad būtų šių apribojimai mažinami.

Liberalizavimas leis kai kuriems vartotojams šių prekių įsigyti pigiau. Vis dėlto tai būtų visiškai neprotinga, jeigu būtų pakenkta valstybių narių viešiesiems finansams arba visuomenės sveikatos, kurią saugoti yra valstybių narių teisė, tikslams. Tai daryti būtų neprotinga ir tuo atveju, jei taip būtų remiama vadinamoji „pilkoji rinka“, kurios derėtų vengti.

Taigi komitetas galiausiai susitarė išlaikyti apribojimus pagristu lygmeniu, t. y. 400 cigarečių arba 45 litrai vyno vienam asmeniui. Manoma, kad toks gabenamas kiekis turi būti skirtas asmeniniam vartojimui. Taigi jei keliautojų įsigytas prekių kiekis neviršys šio apribojimo, jie nebus kliudomi.

Dėl tos pačios priežasties mes prieštaraujame Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcijos pristatytai 68 pataisai, kurioje siūloma nuotolinius pardavimus, ypač internetu parduotas prekes, apmokestinti pardavėjo, o ne vartotojo šalyje. Tai yra (nepagrįsta) bendrojo apmokestinimo principo inversija. Ši pataisa taip pat sudarytų sąlygas didelio masto „pilkajai rinkai“, todėl ją būtina atmesti.

Galiausiai turiu paminėti neapmokestintų prekių parduotuvių klausimą. Tarptautiniu mastu pripažįstamas principas, kad neapmokestintų prekių parduotuvės gali egzistuoti tik oro ir jūros uostuose, nes tik taip galima užtikrinti optimalią kontrolę ir apsisaugoti nuo sukčiavimo ar piktnaudžiavimo. Reikia suteikti pakankamai laiko žmonėms prisitaikyti prie naujovės, todėl mes Europos parlamento socialistų frakcijos vardu siūlome pereinamąjį laikotarpį nustatyti toms valstybėms narėms, kurios vis dar turi neapmokestintų prekių išparduotuves, kad jos galėtų pamažu prisitaikyti prie pasikeitusios padėties. Siūlome, kad pereinamasis laikotarpis, per kurį valstybė palengva prisitaikytų prie bendros taisyklės, galėtų trukti iki 2017 m. sausio 1 d.

Manau, toks požiūris yra tinkamas. Dėl šio požiūrio buvo pasiektas susitarimas. Susitarimas nebuvo absoliutus, bet Ekonomikos ir pinigų politikos komitete jis buvo priimtas balsų dauguma. Tikiuosi, kad jis bus priimtas ir per rytdienos balsavimą plenariniame posėdyje.

  Olle Schmidt, ALDE frakcijos vardu. – (SV) Pone pirmininke, komisare ir A. Lulling, mes ir vėl diskutuojame šiuo klausimu. Savaime suprantama, A. Lulling ir mano nuomonės dėl akcizo mokesčio Europoje formos išsiskiria nebe pirmąsyk. Tačiau tai turbūt pirmas kartas, kai, atrodo, mano nuomonei pritaria dauguma. Pavojinga iš anksto spėlioti, netrukus pamatysime kaip bus.

Dėl naujos techninės sistemos (EMCS) mes visiškai sutinkame. Mūsų nuomonės labai išsiskiria dėl opaus importo kvotų klausimo.

Jeigu bus priimtas komiteto požiūris, Parlamentas patvirtins įsipareigojimą dėl laisvo judėjimo Europoje ir įsipareigojimą skatinti opios visuomenei sveikatos politikos kūrimą. Kiekvieną kartą pradėjus nagrinėti su mokesčiais susijusius klausimus, būtina surasti pusiausvyrą tarp to, kas turi būti palikta atskiros valstybės narės kompetencijai, ir to, kas laikoma bendra atsakomybe. Jeigu balsuotume dėl komiteto pasiūlymo, tai reikštų, kad, Europos Parlamento nuomone, alkoholis ir tabakas nėra tokios pačios prekės kaip kitos (tą neseniai išgirdome šiuose Rūmuose), todėl jos turi būti vertinamos kitaip. Žinoma, tai nėra joks iššūkis, nes daug žmonių tai kartoja jau nuo seno.

Nusprendę perpus sumažinti orientacinį importo lygmenį kartu išlaikant ribojimo principą, suteiksime valstybėms narėms daug laisvės vadovautis savo politika, o bendri teisės aktai tuo pat metu įmonėms ir privatiems asmenims sudarys sąlygas vykdyti prekybą tarptautiniu mastu. Paprasčiau tariant, Švedijai bus suteikta laisvė suteikti prioritetą visuomenės sveikatos klausimams, tuo tarpu A. Lulling Liuksemburgas galės toliau vykdyti savo patraukliai atrodančią mažų mokesčių politiką. Vidaus rinkos negalima kurti ant alkoholio turizmo pamatų.

Kartais girdžiu žmones kalbant, kad alkoholizmas ir iš to išplaukiančios pasekmės nėra Švedijos problema. Neseniai girdėjome reikalavimą imtis valingų priemonių kovoje su alkoholizmu Jungtinėje Karalystėje, galbūt nariai iš Britanijos irgi turėtų apie tai susimąstyti. Aš manau, kad seniai laikas Europos Parlamentui atidžiau pažvelgti į šiuos klausimus ir suteikti valstybėms narėms galimybę imtis veiksmų visuomenės sveikatos srityje.

  Zbigniew Krzysztof Kuźmiuk, UEN frakcijos vardu. – (PL) Pone pirmininke, komisare, kalbėdamas Sąjungos už tautų Europą frakcijos vardu, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tris dalykus. Visų pirma mokesčių pataisos Europos Sąjungos lygmeniu turėtų skatinti ir didinti gamybą bei prekių ir paslaugų platinimą, ypač sumažėjus biurokratinėms sąnaudoms, taip pat palengvinus nacionalinių administracijų atliekamas rizika grindžiamas priežiūros procedūras.

Antra, šioje direktyvoje pasiūlyti problemų sprendimai atitinka šiuos reikalavimus. Administracinių procedūrų supaprastinimas ir elektroninės keitimosi informacija sistemos įdiegimas leis valstybių narių mokesčių įstaigoms geriau vykdyti kontrolę. Trečia, mes turime remti pranešėjos išdėstytus problemos sprendimus, kurie apima akcizais apmokestinamų prekių nuotolinį pardavimą, atsižvelgiant į direktyvos taikymo aplinkybes ir akcizų sustabdymo režimą, kai subjektams, atitinkantiems gero elgesio reikalavimus ir reguliariai naudojantiems garantavimo sistemą, leidžiama taikyti mažesnes garantijas.

  Trevor Colman, IND/DEM frakcijos vardu. – Pone pirmininke, Komisijos pasiūlymo dėl procedūros 2008/0051(CNS) 10 straipsnyje teigiama, kad „valstybės narės gali […] už vartojimui išleistus produktus grąžinti […] akcizą“. Tuo remdamasis A. Lulling sako, kad akcizo grąžinimo sąlygų atžvilgiu pasiūlyme pateiktas bendrasis principas, leidžiantis valstybėms narėms pačioms nustatyti šias sąlygas.

Tačiau 10 straipsnyje toliau sakoma taip: „toks grąžinimas […] nesukuria daugiau išimčių, nei numatyta 11 straipsnyje“. 11 straipsnyje nurodytos išimtys taikomos diplomatiniais sumetimais, subsidijuojant tarptautines organizacijas, teikiant pagalbą ginkluotosioms pajėgoms ir NATO bei pagal specialius susitarimus ES nepriklausančioms šalims. Manau, sutiksite, kad visa tai yra greičiau specialios išimtys, kurios, priešingai, nei tvirtina A. Lulling, nepalaiko bendrojo principo, kad valstybės narės pačios nustato akcizo grąžinimo sąlygas.

Kadangi šiame pasiūlyme valstybėms narėms nesuteikiama jokių išimčių, tuo remdamasis rekomenduoju Parlamento nariams 54 pataisą, kurioje ištaisyta akį rėžianti šio pasiūlymo klaida.

  Margaritis Schinas (PPE-DE). - (EL) Pone pirmininke, mums pateiktas dar vienas ekscentriškas Komisijos pasiūlymas – tai visiška buldozerio politika: siūloma panaikinti visas Bendrijos ir trečiųjų šalių pasieniuose esančias neapmokestintų prekių parduotuves.

Kylas klausimas kodėl? Kodėl, komisare, jums šovė į galvą tokia mintis, o jei jau šovė, kodėl nepateikėte jos konsultacijoje, kurią surengėte 2006 m.? Kodėl neįtraukėte jos į poveikio vertinimą, kurį privalėjote atlikti pagal naująjį geresnio reguliavimo principą?

Todėl turite mums paaiškinti, kodėl turėtume šimtams darbininkų, kai taip sunku, pasakyti, kad jie neteks darbo? Turite mums paaiškinti, kokį poveikį tai turės vidaus rinkai, kuri tokia didelė, kad jums prisireikė vienu rankos mostu nušluoti visas pasieniuose su trečiosiomis šalimis esančias parduotuves, kurios mano šalyje, Graikijoje, dirba labai pelningai, nesukčiauja ir nedaro poveikio vidaus rinkai. Parlamentas ir frakcijos, kurios palaiko šią nuomonę, turėtų prisiimti politinę atsakomybę ir paaiškinti darbininkams, kodėl mes turime panaikinti pelningai dirbančias parduotuves?

Man rodos, į šiuos klausimus nebuvo įtikinamai atsakyta (tai pakankamai aiškiai pasakė A. Lulling ir savo pranešime išdėstė IMCO komitetas), todėl, mūsų nuomone, tai tėra Komisijos užgaida. Mes nesulaukėme įtikinamo atsakymo.

Todėl noriu paskutinę minutę paraginti rytoj balsuoti už 63, 64 ir 65 pataisas, kad neleistume šitai buldozerio politikai dar kartą sulyginti su žeme sėkmingai dirbančių Europos Sąjungos įmonių.

  Katerina Batzeli (PSE). - (EL) Pone pirmininke, komisare, noriu pateikti ypatingą pasiūlymą dėl sistemos, pagal kurią pasienyje esančioms neapmokestintų prekių parduotuvėms būtų padaryta išimtis.

Komisare, jūs pateikėte išimtį dėl pasienyje esančių parduotuvių, kai diskriminuojamos tokios įmonės ir daromas didelis poveikis šiuo ir kitais atvejais naudingoms parduotuvėms, kurios labai prisideda prie nacionalinių bendruomenių ir vietinio užimtumo, veiklos.

Valstybėse narėse, turinčiose ilgą sausumos pasienio ruožą su trečiosiomis šalimis (pvz., Graikijoje), tokios parduotuvės ilgai dirbo sklandžiai ir pelningai, kol įsigijimo asmeninėms reikmėms kriterijaus sistemingo pažeidimo arba sistemingo piktnaudžiavimo ir mokesčių vengimo klausimą kontroliavo nacionalinės valdžios institucijos. Manau, kad leidimas neapmokestintų prekių parduotuvėms toliau tęsti prekybą pasienyje būtų sprendimas, atitinkantis pačios Komisijos pasiūlymus, tuo tarpu už jų veiklos būdo kontrolę ir mokesčių vengimo atvejų nustatymą kaip ir už kitų parduotuvių, būtų atsakingi jūros ir oro uostai.

Todėl manau, kad rytoj balsuojant reikėtų palaikyti 57, 63, 64 ir 65 pataisas, blogiausiu atveju – 69 pataisą, pagal kurią šių parduotuvių veikimo laikas pratęsiamas iki 2012 m.

  Colm Burke (PPE-DE). - Pone pirmininke, aš palaikau pranešimo dėl bendros akcizų tvarkos mintis. Norėčiau akcentuoti akcizų srityje padarytą pažangą. Jeigu būtų buvęs įgyvendintas pirminis pasiūlymas, keleiviams būtų buvę uždrausta pirkti neapmokestintas prekes tik ES išvykimo ar galutinio atvykimo oro uostuose. Praktikoje tai reikštų, kad, jei žmogus skrenda iš Korko Airijoje į Dubajų per Paryžių, jis neapmokestintų prekių galėtų įsigyti tik Paryžiuje. Tai būtų sumažinę Airijos regioninių oro uostų pelną, nes daugumos jų didžioji dalis pelno šiuo metu priklauso nuo komercinės veiklos. Be abejo, būtų buvę pradėta mažinti darbo vietų skaičių. Tačiau dabar į tai atkreiptas dėmesys ir aš norėčiau padėkoti pranešėjai už darbą sprendžiant mums nerimą keliančius klausimus.

Tai sveikintinas poslinkis tuo metu, kai Airijos Vyriausybė nustatė naują oro uostų mokestį, kuris diskriminuos mažus regioninius oro uostus, pirmenybę teikiant ir taip perpildytam Dublino oro uostui. Atsižvelgdamas į tai raginu Komisiją ištirti šios priemonės teisėtumą, atsižvelgiant į ES konkurencijos taisykles. Palaikau A. Lulling ir Komisijos pranešimą.

  Peter Skinner (PSE). - Pone pirmininke, galbūt, jei būčiau A. Lulling vietoje ir gyvenčiau Liuksemburge, lygiai taip pat jausčiausi tvirtai ir be orientacinių apribojimų.

Deja, gyvenu saloje, kurioje klesti kontrabanda ir didelis kiekis alkoholio ir tabako, kurį žmonės tariamai įsigiję asmeninėms reikmėms, iš tiesų vėliau perparduoda kitiems. Bijau, kad bet kokie mūsų veiksmai, panaikinantys orientacinius apribojimus, bus signalas alkoholį ir cigaretes perpardavinėjantiems kontrabandininkams.

Orientaciniai apribojimai gali nebūti saugumo orientyras vartotojams, tačiau jie apsaugo vaikus, kurie dažnai užbaigia prekybos grandinę pirkdami iš kontrabandininkų į mano pietryčių regioną atvežamą alkoholį ir cigaretes ir pardavinėdami gatvėse ir skersgatviuose smulkiais pinigais po vieną ar dvi cigaretes, tačiau to pakanka, kad vaikai priprastų prie rūkymo.

Šią prekybą būtina kontroliuoti, o tai padaryti galima tik nustačius orientacinius apribojimus, kad būtų galima pagauti kontrabandininkus, mėginančius alkoholį ir tabaką pravežti pro policiją ir muitininkus.

Todėl aš manau, kad orientaciniai apribojimai turi likti. Tai nėra, kaip aš sakau, bendrųjų rinkų integracijos pabaiga, tačiau tai tikrai leistų geriau suprasti socialinę sanglaudą ir socialinį elgesį, be to, šito prašė Jungtinės Karalystės muitinės ir už akcizus atsakingi pareigūnai ir policininkai. Jie to pageidavo todėl, kad tai geras būdas nustatyti, kurias prekes žmonės vežasi asmeniniam vartojimui.

Tabako galiojimo trukmė yra tik šeši mėnesiai, todėl sustabdžius krovininį automobilį, iki lubų prigrūstą cigarečių, tereikia paklausti: ar tai tikrai asmeniniam vartojimui, ar bus perparduodama, dažniausiai vaikams?

  Gabriela Creţu (PSE). – (RO) Kolegos parlamentarai, akcizo mokestis ir elektroninė apmokestinimo sistema iš pirmo žvilgsnio atrodo techninės srities dalykai, tačiau jie taip pat naudojami tam tikriems galingiems politiniams tikslams. Vis dėlto, kad galėtume jais naudotis, be abstrakčių teorijų, taip pat turime paisyti ypatingos valstybių narių padėties. Kartu turime nuosekliai laikytis bendrųjų mūsų taikomos politikos principų. Pavyzdžiui, vienodo požiūrio principo.

Jeigu pasiūlymas būtų priimtas, šis pranešimas atitiktų abi sąlygas. Tai taikoma visų pirma 69 pataisai, kurioje atsižvelgiama į siekį pasieniuose esančioms neapmokestintų prekių parduotuvėms, skirtingai nei įsikūrusioms jūros ir oro uostuose, leisti veikti iki 2017 m. Ši pataisa panaikintų oru ir vandeniu keliaujančių asmenų diskriminaciją keliaujančiųjų sausuma atžvilgiu, nes tokia diskriminacija yra visiškai nepateisinama ne tik ekonominiu ir teoriniu, bet ir praktiniu požiūriu. Be to, kaip jau buvo nurodyta, šioje pataisoje teikiamas tam tikras pranašumas gyvenantiems pasienio teritorijoje. Tokie žmonės dažniausiai yra ekonomine prasme nuskriausti dėl to, kad gyvena periferijoje, tačiau jeigu būtų panaikintos jų darbo vietos, tai dar labiau neigiamai juos paveiktų.

Kolegos parlamentarai, rytoj balsuodami turėtumėte pritarti šiai pataisai dėl kelių svarbių priežasčių. Lyginant su didelėmis išlaidomis, mes esame pasirengę, niekam neprieštaraujant, suteikti paramą, kad išsaugotume įmones, ši išimtis lems tik nedideles finansines pasekmes.

  Zuzana Roithová (PPE-DE). – (CS) Pone pirmininke, laisvas asmenų ir prekių judėjimas yra vienas iš didžiausių Europos Sąjungos laimėjimų, tačiau šis principas neveikia tinkamai, kai tos prekės skirtingose valstybėse narėse yra apmokestinamos nevienodo dydžio vartojimo mokesčiais. Skirtingos Komisijos, komiteto, Europos Teismo ir pranešėjų nuomonės apie kiekybės politiką parodė, kad gero sprendimo nerasime tol, kol egzistuos šie mokesčių skirtumai. Man kelia nerimą tai, kad Komisija neatliko poveikio tyrimo, kad įvertintų tapačios rinkos ekonominę svarbą ir mūsų piliečius varžančią socialinę reikšmę, kurią turbūt visi pripažįstame. Norėčiau, kad ši diskusija pavojaus sveikatai ir kitais sumetimais padėtų suderinti vartotojų mokesčių politiką, susijusią su alkoholiu ir tabaku. Akivaizdu, kad šalys, kuriose šie mokesčiai dideli, negali pasigirti pastebimais laimėjimais kovoje su alkoholizmu.

  Silvia-Adriana Ţicău (PSE). – (RO) Pone pirmininke, komisare, 4 skyriuje išdėstytos pagrindinės nuostatos ir procedūros, taikomos kaip akcizais apmokestinamų prekių pervežimo ir kontrolės sistemos dalis. Naujas aspektas yra elektroninės sistemos ir administracinės dokumentacijos įdiegimas.

Siekiant užtikrinti tinkamą kompiuterinės sistemos veikimą, valstybės narės, diegdamos šią sistemą , turėtų nustatyti vienodą duomenų sistemą ir struktūrą, kad ekonominės veiklos vykdytojams suteiktų patikimą sąsają.

Akcizais apmokestinamų prekių pervežimo ir kontrolės sistemos diegimo pereinamasis laikotarpis, sustabdant akcizo mokesčius, turi būti nustatytas paisant kompiuterinės sistemos įdiegimo visose valstybėse narėse galimybės. Atsižvelgdamos į tai valstybės narės ir Komisija imsis reikiamų priemonių pagrindinei viešajai infrastruktūrai įdiegti nacionaliniu lygmeniu ir jų sąveikai užtikrinti.

Komisare, atsižvelgdama į minėtą maisto krizę ir socialinę bei ekonominę Europos žemės ūkio svarbą, manau, kad turime rūpestingai ieškoti galimybės panaikinti akcizą degalams, naudojamiems žemės ūkio reikmėms, ir elektros energijai, kuri naudojama vandeniui drėkinimo tikslais siurbti.

  László Kovács, Komisijos narys − Pone pirmininke, matau, kad diskutuojanti siekiantys asmenys visuotinai palaiko pagrindinį Komisijos pasiūlymo tikslą: iki 2010 m. balandžio mėn. sukurti teisinį pagrindą apmokestinimo akcizais procedūrai kompiuterizuoti.

Norėčiau pasakyti ir patvirtinti, kad pasiūlymo principais siekiama supaprastinti ir modernizuoti apmokestinimo akcizais procedūrą, gerinti akcizais apmokestinamų prekių judėjimo kontrolę ir kartu mažinti biurokratines sąnaudas, kurias prekybininkai patiria vykdydami įpareigojimą dėl apmokestinimo akcizais, taip pat sumažinti privačių keliautojų apmokestinimą. Tai buvo pagrindiniai pasiūlymo principai.

Norėčiau išsakyti keletą pastabų dėl pataisų, susijusių su kiek opesniais klausimais.

Komisija gali sutikti su orientacinių dydžių, kaip priemonės, išlaikymu, tačiau mes nenorime įdiegti ar pasiūlyti tokių dydžių. Vis dėlto dabartinės kiekybinės vertės turi būti išlaikytos. Negalime sutikti su šių verčių mažinimu, nes tai, lyginant su 1993 m. direktyva, būtų žingsnis atgal.

Kalbant apie kitą opų klausimą, neapmokestintų prekių parduotuvių panaikinimą, noriu priminti, kad ši mintis kilo dar 1960 m., kai Pasaulio muitinių organizacija (PMO) rekomendavo panaikinti pasienyje įsikūrusias neapmokestintų prekių parduotuves, taip pat noriu priminti, kad 2002 m., baigus derybas su 10 kandidačių, Slovėnija, Vengrija ir kai kurios kitos šalys buvo verčiamos panaikinti jų pasienyje esančias neapmokestintų prekių parduotuves. Taigi aš manau, kad pateiktas pasiūlymas, kuriame numatomas labai ilgas pereinamasis laikotarpis Graikijai ir Rumunijai, yra pakankamai sąžiningas, lyginant su anuometinių kandidačių atžvilgiu taikoma priemone.

Kalbant apie akcizo grąžinimą smulkiesiems degalų platintojams, Komisija palaiko principą, skelbiantį, kad galutinio vartotojo nemokumas negali būti priežastis atleisti nuo akcizo mokėjimo. Dabartiniu ekonominiu sunkmečiu, dar kartais esant likusioms aukštoms degalų kainoms, siekiant užtikrinti degalų perdavimą galutiniam vartotojui, valstybės narės galėtų kitu būdu ginti mažų platintojų interesus su sąlyga, kad tokios priemonės nepažeis konkurencingumo.

Dėl poveikio įvertinimo, kurį palietė daugelis kalbėjusiųjų, noriu priminti, kad jis buvo atliktas dar 2004 m., todėl mums paprasčiausiai neatrodė būtina jį pakartoti po dvejų metų.

Baigdamas norėčiau padėkoti Parlamentui už paramą ir konstruktyvų požiūrį. Naujos akcizo mokesčiais apmokestinamų prekių pervežimo ir kontrolės sistemos teisinio pagrindo sukūrimas leis valstybėms narėms greičiau pasirengti jos įdiegimui, numatomam 2010 m. balandžio mėn. Komisija imsis visų reikiamų veiksmų užtikrinti, kad iki tos dienos veiktų visos centrinės sistemos, ir teiks paramą, kad būtų sklandžiai pereita prie naujosios elektroninės darbo aplinkos.

  Astrid Lulling, pranešėja. − (FR) Komisare, labai norime, kad akcizais apmokestinamų prekių pervežimo ir kontrolės sistema 2009 m. balandžio mėn. pakeistų dabartinę popierinę sistemą, ir tikimės, kad dėl nesėkmingos diskusijos apie orientacines ribas nevėluos direktyvos priėmimas.

Norėčiau Manueliui António dos Santosui pasakyti, kad šios orientacinės ribos neturi nieko bendro su sveikata ar Liuksemburgu. Elisai Ferreira norėčiau priminti, kad 2005 m. mes šiuose Rūmuose patvirtinome Europos Parlamento socialistų frakcijos nario D. K. Rosati pranešimą, taip remdami jame numatytą orientacinių ribų panaikinimą. Be to, B. Hamon, kuriam dabar susirūpinimą kelia kiti dalykai, anuomet savo pataisoje siūlė kur kas aukštesnes ribas, nei numatytos liūdnai pagarsėjusiame socialų ir liberalų kompromise, sukurptame man už nugaros. O. Schmidtui norėčiau pasakyti, kad tikrai nereikėtų visko sumaišyti ir ta pačia dvasia kalbėti ir apie mokesčius, ir apie sveikatą. Be to, alkoholizmo rykštė šalis paliečia proporcingai jų alkoholiui taikomam akcizo mokesčiui: kuo didesnis akcizo mokesčio tarifas, tuo daugiau toje šalyje alkoholizmu sergančių žmonių. Pastarosios, aišku, gali laisvai rinktis akcizo mokesčio tarifą, nes mes taikome tik minimalius, ne maksimalius tarifus, tačiau, prašau, nepasakokite mums apie sveikatos politiką, kai turite tokius akcizo tarifus.

P. Skineriui norėčiau pasakyti, kad kontrabandininkams visiškai nerūpi dydžiai ir orientacinės ribos. Be to, Komisijos pasiūlyme pateikti kriterijai, pagal kuriuos apibrėžiamos prekės, įsigytos tariamai asmeniniam vartojimui, yra kur kas geresnis saugiklis (taip pat ir nuo kontrabandos), nei orientacinės ribos. Tikiuosi, kad sugebėsime prieiti tinkamą sprendimą, t. y. tokį, kokį jums siūlau.

  Pirmininkas. − Diskusijos baigtos.

Balsuojama bus rytoj vidurdienį, 12 val.