Posėdžio stenograma

Pirmadienis, 2008 m. lapkričio 17 d. - Strasbūras

25. Vartotojų švietimas ir žinių gerinimas kreditų ir finansų srityse (trumpas pristatymas)

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – I. M. Iotova pranešimas (A6-0393/2008) Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto vardu dėl vartotojų apsaugos, švietimo ir žinių gerinimo kreditų ir finansų srityse (2007/2288(INI)).

  Iliana Malinova Iotova, pranešėja. – (BG) Pranešimas dėl finansinio švietimo, dėl kurio bus balsuojama rytdienos plenariniame posėdyje, yra kaip niekada svarbus. Akivaizdu, kad finansų krizės, kurią dabar išgyvename, būtų buvę galima išvengti, jeigu vartotojai būtų informuoti apie įvairių rūšių kreditų keliamą riziką. Be abejo, galima teigti, kad jeigu anksčiau būtume daugiau dėmesio skyrę žmonių finansiniam švietimui, nebūtume patekę į šiandienos padėtį arba krizė bent jau būtų neįgavusi tokių mastų. Ateities labui turime užtikrinti, kad mūsų vaikai visoje Europoje turėtų galimybę išmokti tinkamai naudotis kreditinėmis kortelėmis ir paskolomis. Turime sutelkti dėmesį į studentų hipotekines paskolas, pensijų ir investicijų fondus. Šie finansiniai produktai stipriai paliečia vartotojų gyvenimą, todėl derėtų į juos atkreipti dėmesį. Reikia nepamiršti, kad vis daugiau jaunų žmonių įklimpsta į skolas net neįtardami, kokią įtaką tai turės jų gyvenimui.

Mes daug mėnesių atidžiai dirbome rengdami šį pranešimą. Kaip tik šios krizės išvakarėse inicijavome labai įdomią viešą diskusiją su Europos bei JAV bankais ir finansų įstaigomis. Jau tada šios problemos traukė dėmesį ir skambėjo pavojaus signalas. Kita vertus, susipažinome su šalių (JK, Prancūzija, Vokietija ir kt.), kuriose finansinis švietimas yra tradicija ir kurios toliau dirba jį gerindamos, patirtimi ir gerosiomis praktikomis, taip pat išklausėme tų šalių, kurios dar tik žengia pirmuosius žingsnius šioje srityje, nuomonės. Mane nudžiugino Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto balsavimo dėl pranešimo ir, Komisijos sprendimu, dėl biudžeto, iš kurio būtų skiriama parama šiems projektams, rezultatai.

Mes taip pat gavome daug drąsinančių atsiliepimų iš pirmaujančių finansų įstaigų apie pirminį pranešimą. Manau, kad suradome visas frakcijas tenkinantį kompromisinį sprendimą, todėl tikiuosi, kad rytdienos balsavimas dėl pranešimo bus sėkmingas. Iš dabartinės finansų krizės išbrisime tik suvieniję jėgas, todėl, įgyvendindami šią bendrą iniciatyvą, turime veikti išvien. Laikas pradėti veikti ir užtikrinti, kad Europos vartotojai nusimanytų apie vartojamuosius ir kitus kreditus, taip užtikrinsime, kad panaši katastrofa nepasikartotų. Norint to pasiekti, nepaprastai svarbu, valstybės narės įgyvendintų nustatytas priemones ir glaudžiai bendradarbiautų. Galiausiai norėčiau širdingai padėkoti Europos Komisijos nariams už pagalbą rengiant pranešimą.

  Danuta Hübner, Komisijos narė. − Pone pirmininke, šis pranešimas parengtas pačiu laiku. Jame pabrėžiama daug problemų, su kuriomis dabartinės finansų krizės metu susiduria Europos vartotojai. Todėl norėčiau labai padėkoti I. M. Iotovai už puikų darbą.

Komisija savo komunikate, kuris buvo priimtas praėjusių metų gruodžio mėn., pripažįsta finansinio švietimo svarbą, kad galėtų tinkamai veikti vidaus rinka. Vartotojams, be abejo, turi būti sudarytos sąlygos priimti atsakingus sprendimus dėl asmeninių finansų, tik taip jie galės nuskinti Europos Sąjungos apčiuopiamus finansinės integracijos vaisius.

Švietimas priklauso valstybių narių kompetencijai. Komisijos vaidmuo šioje srityje iš esmės yra pagalbinis, bet, nepaisant to, svarbus.

Nacionalinis lygmuo labiausiai tinka vartotojų švietimo programoms pateikti, šiuo atžvilgiu jis yra veiksmingiausias. Valstybės narės turi atlikti pagrindinį vaidmenį, pavyzdžiui, įgyvendindamos nacionalines finansinio švietimo strategijas, kurios remiasi viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimu.

Manome, kad Komisija turi veikti ES mastu kaip finansinio švietimo propaguotoja, pabrėždama jo naudą, koordinuodama veiksmus ir rodydama geriausias praktikas.

Šiuo atžvilgiu mes įgyvendinome keletą praktinių iniciatyvų ir subūrėme finansinio švietimo ekspertų grupę, kurios pirmasis susitikimas įvyko spalio mėn. Susitikime buvo diskutuojama apie finansinio švietimo nacionalines strategijas.

Mes taip pat skatinome internetinės mokomosios priemonės „Dolcetta“ tobulinimą. Ši mokytojams skirta priemonė turėtų palengvinti finansinių temų įtraukimą į dabartinius mokymo planus. Jau greitai paskelbsime Europos finansinio švietimo duomenų bazę, elektroninę programų, kurias pateikė įvairūs asmenys, biblioteką. Galiausiai Komisija reguliariai globos atrinktus renginius, taip skirdama daugiau dėmesio finansiniam švietimui.

Mes visiškai sutinkame su šio parlamentinio pranešimo esme ir dauguma pasiūlymų. Esminės svarbos klausimas yra vaikų ir jaunuolių švietimas ir Komisija norėtų pasakyti Parlamentui, kad, jos manymu, finansinis išprusimas turi būti įgyjamas mokykloje.

Mes esame pasirengę ir norime padėti valstybėms narėms tobulinant pagrindines švietimo programas asmeninių finansų srityje. Šis rūpestis susijęs su mintimi, kad Komisijai turi būti skirta užduotis tvarkyti ES informaciją ir žiniasklaidos kampanijas, susijusias su finansiniu švietimu. Tokios sąmoningumą ugdančios kampanijos turėtų būti pritaikytos ypatingiems auditorijos poreikiams. Jos veiksmingiausios tada, kai vykdomos nacionaliniu arba net vietos lygmeniu. Dar kartą pasakysiu, kad mes esame pasirengę padėti.

Baigdama norėčiau padėkoti Parlamentui už puikų darbą šioje srityje ir pasakyti, kad laukiu Parlamento ir Komisijos dialogo pratęsimo svarbiais vartotojų finansinio švietimo klausimais.

  Pirmininkas. – Tuo šį klausimą užbaigsime.

Balsuojama bus rytoj vidurdienį, 12 val.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 142 straipsnis)

  Dragoş Florin David (PPE-DE), raštu. – (RO) Įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Panašiai ir finansinių mechanizmų neišmanymas neatleidžia nuo galimų nuostolių.

Finansų ir bankų įstaigos ir draudimo kompanijos visada privalėjo ir tebeprivalo teikti vartotojams finansinių priemonių „naudojimo instrukcijas“, kad jie galėtų priimti aiškius sprendimus. Todėl aš manau, kad Europos piliečių švietimo vyriausybinėse ir nevyriausybinėse įstaigose bankų, finansų ir draudimo klausimais informacijos reikalingumas yra geras sprendimas tiems, kurie to tikrai nori. Tačiau su šiais dalykais susiduriantiems piliečiams teikti tokią informaciją turi būti šios srities paslaugų teikėjų pareiga. Manau, kad ES Komisijos ir valstybių narių pareiga yra įspėti Europos piliečius ir juos informuoti apie žalingą tam tikrų produktų ar paslaugų pobūdį ir sureguliuoti Europos rinką taip, kad žalingi produktai ir paslaugos nepatektų į rinką.

Baigdamas norėčiau padėkoti pranešėjai I. M. Iotovai ir mūsų kolegoms iš Tarptautinės prekybos komiteto ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto už stropiai parengtą rezoliuciją.

  Zita Pleštinská (PPE-DE), raštu. – (SK) Rizikingų hipotekinių paskolų krizė patvirtino, kad ES piliečių finansinio sąmoningumo lygmuo yra žemas. Vartotojai nepakankamai išmano apie bankroto ir įklimpimo į skolas riziką. Informacija apie finansų įstaigų siūlomus finansinius produktus, kuri dažniausiai teikiama skelbimuose, yra sunkiai suprantama ir dažnai painiai išdėstyta. Prieš pasirašant sutartis vartotojams nesuteikiama pakankamai informacijos.

Vartotojų informavimo apie finansus ir paskolas darbas turi būti pradedamas mokykloje, kurioje ateities vartotojai turėtų būtų supažindinami su bankų sektoriaus siūlomais produktais. Ypač reikėtų akcentuoti jaunimui, pensininkams ir pažeidžiamoms gyventojų grupėms skirtas programas.

Esu įsitikinusi, kad Komisija finansinio švietimo programoms, įgyvendinamoms ES lygmeniu, turėtų skirti atskirą biudžeto eilutę. Tai padėtų sutelkti visus susijusius organus: valstybę, nevyriausybines organizacijas, vartotojų organizacijas ir finansų institucijas.

Norėčiau ypač pabrėžti vartotojų organizacijų reikšmę Bendrijos ir valstybės vidaus lygmeniu, kadangi jos geriausiai žino ypatingus tikslinių grupių, esančių švietimo programų teritorijose, poreikius. Dauguma valstybių narių savo biudžete nenumato asignavimo sumų adekvačiai vartotojų apsaugos politikai finansuoti ir neskiria dėmesio ar finansinės paramos vartotojų organizacijų veiklai.

Tik nedidelei daliai vartotojų prieinamos asmeninio finansų patarėjo paslaugos, todėl esu įsitikinusi, kad vartotojai turėtų gauti nemokamas konsultacijas mokymo kursuose, organizuojamuose pagal ES švietimo programas, remiantis vartotojų organizacijų veikla.

  Marian Zlotea (PPE-DE), raštu. – (RO) Norėčiau padėkoti I. M. Iotovai, kad savo pranešime nagrinėjo šį klausimą. Manau, kad finansinis švietimas yra labai svarbi tema. Šiuo metu Rumunijoje susiduriame su nemokių skolininkų, kurie paėmė ne vieną kreditą iš skirtingų bankų, problema. Jie ne tik buvo neteisingai konsultuojami dėl kredito reikšmės, bet taip pat negavo jokio tinkamo finansinio išsilavinimo, kuris leistų nuspręsti, kuri finansinė paslauga jiems tiktų labiausiai.

Reikia nemaišyti finansinio švietimo ir vartotojams teikiamos informacijos. Finansinio švietimo programos turi būti kuriamos atsižvelgiant į įvairių visuomenės grupių amžių ir poreikius.

Tikiuosi, kad priemonė „Dolceta“ bus kiek galima greičiau išversta į rumunų ir bulgarų kalbas, kad visų valstybių narių piliečiai galėtų naudotis jos teikiamais privalumais.