Posėdžio stenograma

Antradienis, 2008 m. lapkričio 18 d. - Strasbūras

12. Klausimų valanda (klausimai Tarybai)

  Pirmininkė. − Kitas klausimas – Klausimų valanda (B6-0484/2008).

Šie klausimai skirti Tarybai.

Klausimas Nr. 1, pateikė Bernd Posselt (H-0794/08)

Tema: Krikščionys Turkijoje – Mor Gabriel vienuolynas.

Ką Taryba mano apie krikščionių mažumų padėtį Turkijoje, ir ypač apie dabartinį ginčą dėl Rytų Turkijoje stovinčio Mor Gabriel vienuolyno dalinio turto nusavinimo?

  Jean-Pierre Jouyet, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (FR) Gerb. pirmininke, norėčiau atsakyti M. Harkin jai pasakydamas, kad Taryba religijos laisvei Turkijoje skiria didžiulį dėmesį ir keletą kartų akivaizdžiai tai parodė.

Konkretų M. Harkin minimą atvejį vis dar nagrinėja Turkijos teismai, ir šiame etape ne aš turėčiau jį komentuoti. Tačiau šį atvejį stebime labai atidžiai.

Apskritai, jūsų klausimas susijęs su religijos laisve Turkijoje. Ši tema – labai svarbi, o Turkija turi neatidėliotinai siekti pažangos ir, siekdama sukurti tinkamą teisinį pagrindą, priimti konkrečias priemones. Šiuos klausimus Europos Sąjunga nuolat kelia savo dialoge su Turkija, ir per paskutinį ES ir Turkijos asociacijos tarybos susitikimą 2008 m. gegužės 27 d. jiems buvo skirtas ypatingas dėmesys. Ta proga atkreipdama dėmesį į viešai paskelbtus Turkijos vyriausybės ketinimus ir atnaujintus įsipareigojimus toliau tęsti reformų procesą bei šalinti esamus trūkumus, Europos Sąjunga pabrėžė poreikį šiuos įsipareigojimus nedelsiant perkelti į konkrečias veiksmingas priemones.

Tam tikra pažanga jau matoma: Turkija ėmėsi veiksmų, pvz., 2008 m. vasario mėn. priėmė bendrovės steigimą reglamentuojančių įstatymų pakeitimus. Dėl šių pakeitimų buvo panaikintas draudimas užsieniečiams Turkijoje steigti bendroves, ir dabar taikomas abipusiškumo principas.

Tačiau nepaisant šių pagirtinų bendrovės steigimą reglamentuojančių ypatybių, vis dar reikia spręsti daugybę sunkumų, su kuriais ir toliau susiduria religinės bendruomenės bei mažumos, ypač susijusius su jų teisiniu statusu ir, privalau tai pabrėžti, su jų nuosavybės teisėmis.

Religinės laisvės klausimas buvo atitinkamai dar kartą iškeltas per politinį dialogą per rugsėjo 15 d. Briuselyje vykusį ministrų susitikimą. Taryba gali patikinti M. Harkin, jog ji labai atidžiai stebės religijos laisvės klausimą, įskaitant naujųjų bendrovės steigimą reglamentuojančių įstatymų įgyvendinimą, ir kad ji iškels šį klausimą Turkijos valdžios institucijoms visais lygmenimis, kuriais, jos manymu, dera taip daryti.

Deja, ką tik sužinojau, kad klausimą iš tikrųjų uždavė B. Posselt. Mano dokumente parašyta kitaip, ir, gerb. pirmininke, labai dėl to atsiprašau.

  Bernd Posselt (PPE-DE). - (DE) Esu labai dėkingas einančiam Tarybos Pirmininko pareigas. Tai buvo mano klausimas. Dėkoju už labai gerą atsakymą. Prancūzija nuo seno tradiciškai palaiko ryšius su Artimųjų ir Vidurio Rytų krikščionimis. Norėčiau užduoti papildomą klausimą. Be savo religinės funkcijos, Mor Gabriel vienuolynas regione atlieka asirų krikščionių mažumos kultūros ir ekonomikos centro vaidmenį. Ką Taryba daro siekdama apsaugoti šias mažumas, kurių egzistavimui iškilo grėsmė? Kokia Tarybos pozicija dėl kitoms krikščionių bendruomenėms skirtų bažnyčių statybos? Kaip žinia, šis procesas Turkijoje ir toliau lieka komplikuotas.

  Jean-Pierre Jouyet. − (FR) Gerb. pirmininke, leiskite pradėti nuo B. Posseltui skirto nuoširdaus atsiprašymo už savo neapdairią klaidą. Tikiuosi, jis nepriėmė to asmeniškai. Atsakydamas į jo klausimą pasakysiu, kad, kaip užsiminiau per savo pirmąsias pastabas, Turkijoje, kaip ir kitose šalyse, labai atidžiai sekame religinių laisvių įgyvendinimą ir ypač mažumoms šalies valdžios institucijų suteikiamas garantijas.

Taip jau nutiko, kad Turkijoje, kaip ir kai kuriose kitose šalyse, mažumomis tapo krikščionys, ir, kaip pastebėjo B. Posselt, šiais atvejais esam itin akyli. Mor Gabriel vienuolyno atvejis dar nagrinėjamas, taigi turėtume sulaukti jam skirto nuosprendžio.

Kadangi kaip derybų dėl to, ką vadiname persvarstyta Stojimo partneryste su Turkija, dalis su šiuo klausimu susijęs mūsų dialogas su Turkijos valdžios institucijomis, akivaizdu, kad visi su pagrindinėmis laisvėmis, su religijos laisve ir su poreikiu imtis priemonių, reikalingų tolerancijos klimatui, kuriame gali būti užtikrinta visiška pagarba religijos laisvei, atstatyti, susiję aspektai buvo iškelti ir tapo mūsų dialogo su Turkijos valdžios institucijomis pagrindu. Norėčiau dar kartą tai patvirtinti, gerb. B. Posseltai.

  Reinhard Rack (PPE-DE). – (DE) Gerb. Tarybos Pirmininke, krikščionių bažnyčių problemos neapsiriboja vien Turkija. Jų aptikta ir į dalis padalytos Kipro salos šiaurės rytinėje dalyje.

Ar šiuo klausimu Tarybos lygmeniu vyksta diskusijos ir – tai ypač svarbu – ar imamasi kokių nors su Turkija susijusių veiksmų siekiant užtikrinti, kad ji teisingai naudojasi visa savo įtaka, kurią neabejotinai daro šioje srityje?

  Jim Allister (NI). - Norėčiau atkreipti ministro dėmesį į ilgalaikę kampaniją, vykdomą prieš labai mažą Turkijos protestantų bendruomenę. Dabar ji virto absurdišku teismu, kuris jau kelis mėnesius vyksta prieš du jaunuolius: Turaną Topalį ir Hakaną Taştaną. Jie buvo apkaltinti turkiškumo įžeidinėjimu ir patraukti į teismą. Jų nusikaltimas, matyt, buvo savos religijos išpažinimas. Negi neaišku, kad vadovaudamasi tokiu požiūriu į religijos laisvę Turkija dar išties turi nueiti labai ilgą kelią, kol atitiks pagrindinius žmogaus teisių ir religijos laisvės standartus?

  Jean-Pierre Jouyet. − (FR) Gerb. pirmininke, atsakydamas į R. Racko klausimą pasakysiu, jog taip, be abejo, labai gerai žinome apie didžiulę Turkijos šiaurinei Kipro salos daliai daromą įtaką ir šias problemas iškelsime. Kaip žinote, ketvirtadienį Europos Parlamente lankysis išrinktų Turkų Kipro atstovų delegacija. Tada turėsime galimybę pareikšti didžiulį savo susirūpinimą šiais klausimais.

Leiskite dar kartą patikinti J. Allisterį ir pasakyti jam, kad mes, žinoma, stebime visų pripažintų kaltais likimus. Dėkoju jam, kad pranešė apie dviejų protestantų bendruomenei priklausiančių jaunuolių, kuriems buvo iš tikro grasinama ar kurie patyrė agresiją dėl savo religinių įsitikinimų, atvejį. Todėl, gerb. J. Allisteri, į šį atvejį atkreipsime Turkijos valdžios institucijų dėmesį.

  Pirmininkė. − Klausimas Nr. 2, pateikė Manuel Medina Ortega (H-0796/08)

Tema: Naujas su migracija susijęs spaudimas Europai

Per pastarąsias savaites Europos Sąjungai priklausančios Viduržiemio jūros šalys pajautė su migracija susijusį spaudimą.

Ar Taryba svarsto naujas diplomatines priemones ar kitokius veiksmus, kuriais siekiama padėti šioms šalims sulaikyti naują minėtoje srityje pasireiškiančią nelegalios imigracijos bangą?

  Jean-Pierre Jouyet, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (FR) Gerb. pirmininke, atsakydamas į M. M. Ortegos klausimą pasakysiu, kad jei neklystu, jau pati padėjote man susidoroti su šiuo klausimu. Migracijos politika, kurią Europos Sąjunga ketina įgyvendinti, pagrįsta solidarumo principu; solidarumo tarp valstybių narių (ypač tarp tų, kurioms gresia stiprus su migracija susijęs spaudimas) ir solidarumo su kilmės šalimis, ypač siekiant reaguoti į pagrindines skurdo priežastis.

Šis principas – 2005 m. Europos Vadovų Tarybos apibrėžto visuotinio požiūrio į migraciją pagrindas. Šiuo visuotiniu metodu siekiama sustiprinti su migrantų kilmės ir tranzito šalimis vykdomą dialogą bei bendradarbiavimą. Juo siekiama užtikrinti, kad dialogas su šiomis šalimis apimtų visus migracijos aspektus, ypač legalią migraciją, nelegalios migracijos prevenciją ir kovą su ja bei migracijos ir plėtros sąsają.

Vėliau Europos Valdovų Taryba nuolat patvirtindavo būtinybę tęsti ir stiprinti šį metodą bei dėti visas pastangas, kad jo įgyvendinimas taptų vis efektyvesnis.

Šiomis bendradarbiavimo tarp kilmės, tranzito ir tikslo šalių nuotaikomis 2006 m. liepos mėn. Rabate įvyko pirmoji ES ir Afrikos ministrų konferencija migracijos ir vystymosi klausimais. Antroji ministrų konferencija migracijos ir vystymosi klausimais bus surengta 2008 m. lapkričio 25 d. Paryžiuje. Per ją bus siūloma patvirtinti veiksmų programą, kuri truks kelerius metus ir bus sudaryta iš veiksmų, kuriuos partneriai, susiduriantys su per vakarų Afriką besidriekiančių maršrutų migracijos srautais, bus paprašyti įgyvendinti. Ypatingas dėmesys bus skiriamas nelegalios imigracijos ir prekybos žmonėmis prevencijai bei kovai su jomis.

Sienų valdymas, įskaitant fizinių ir žmogiškųjų išteklių stiprinimą bei operatyvų bendradarbiavimą su agentūra FRONTEX, – taip pat viena svarbiausių dialogo ir operatyvaus bendradarbiavimo su trečiosiomis – ypač su Viduržiemio jūros pakrantės – šalimis sričių. Todėl, pvz., agentūros FRONTEX globojama bendra operacija Hera 2008 padėjo gerokai sumažinti Kanarų salų pakrantėje išsilaipinančių migrantų skaičių.

Ta pačia dvasia migracijos klausimai sudarys dalį per derybas, kurias šį mėnesį Komisija, atsižvelgdama į rugsėjo mėn. Europos Vadovų Tarybos jai suteiktus įgaliojimus siekiant sudaryti pamatinį susitarimą tarp Europos Sąjungos ir Libijos, ketina pradėti su šia šalimi, užduodamų klausimų.

Pagaliau, kaip žinote, su praėjusių metų spalio mėn. priimtu Europos imigracijos ir prieglobsčio paktu buvo dar kartą patvirtintas atsakomybės principas. Šiame pakte taip pat pabrėžiama būtinybė solidarizuotis su valstybėmis narėmis, kurioms dėl jų geografinės padėties gresia imigrantų antplūdis arba kurių ištekliai riboti, o Komisija raginama priimti sprendimus, kurie, vadovaujantis solidarumo dvasia, padės atkreipti dėmesį į šių valstybių patiriamus sunkumus.

  Manuel Medina Ortega (PSE). – (ES) Gerb. Tarybos Pirmininke, sutinku su požiūriu, kuriuo vadovaujasi Europos Vadovų Taryba. Kyla klausimas, ar galime priimti konkrečias priemones: laikas bėga o problemos vis didėja. Ypač su sunkumais susiduria Viduržiemio jūros šalys. Kai kurios jų šioms problemoms spręsti turi ekonominių išteklių, o kitos, pvz., dėl savo mažo ploto ir ribotų išteklių su milžiniškais sunkumais susidurianti Malta,– neturi.

Taip pat yra dėl tarptautinių taisyklių kylančių problemų, pvz., dėl Hagos konvencijos dėl vaikų apsaugos, kuri veiksmingai apsaugo vaikus nuo grąžinimo į jų kilmės šeimas. Nežinau, ar Europos Vadovų Taryba atsižvelgė į tai, kad vaiko apsaugą reglamentuojančios taisyklės sudarytos taip, kad atsiduriame absurdiškoje padėtyje, kai į Europą atvykę vaikai negali būti grąžinti į savo kilmės šeimas nepaisant to, kad jos buvo nustatytos.

Galiausiai turiu paminėti konkretesnius aspektus: žinau, kad kai kuriose Afrikos šalyse, pvz., Malyje, šiuo metu pradėtos kelios ypatingos iniciatyvos, kuriomis siekiama įsteigti imigracijos centrus, kad kilmės ar tranzito šalys šias problemas galėtų spręsti savarankiškai ir būtų išvengiama dramatiškų padėčių, kai daugybė žmonių žūva jūroje nesėkmingai bandydami pasiekti mūsų krantus.

  Jean-Pierre Jouyet. − (FR) Gerb. pirmininke, dėkoju M. M. Ortegai už naudingus ir tinkamus klausimus. Jis visiškai teisus. Turime užtikrinti, kad mažiau išteklių turinčios šalys bus paremtos: Maltos atvejis visiškai aiškus, aš tai žinau. Turime apsvarstyti perskirstymą ir padidinti aplink Maltą esančioms vietovėms skirtus išteklius. Taip pat turime ieškoti būdų, kaip šiuo atžvilgiu sutvirtinti agentūros FRONTEX mechanizmą, ypač Maltos atveju.

Antra, kaip M. M. Ortegai žinoma, kaip Rabato konferencijos tęsinys migracijos ir vystymosi klausimais 2008 m. lapkričio 25 d. Paryžiuje vyks antroji ES ir Afrikos ministrų konferencija. Joje numatyti trys techniniai susitikimai dėl legalios ir nelegalios migracijos bei dėl migracijos ir vystymosi. Kadangi dabar negaliu atsakyti į užduotą klausimą, duodu žodį, kad paprašysiu Tarybos Generalinio Sekretoriato pateikti kuo tikslesnę ataskaitą apie nepilnamečių apsaugos standartus.

Kalbant apie trečiąją dalį – apie Malį – M. M. Ortega visiškai teisingai pabrėžia šių susitarimų svarbą. Tai, ko mes, Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujanti šalis, norime ir ką raginame Tarybą toliau tęsti – sudaryti tokius susitarimus su imigracijos kilmės šalimis. Šiuo atžvilgiu bendras vystymasis ir dialogas su kilmės šalimis – labai svarbūs, o šis susitarimas su Maliu man taps atskaitos tašku. Būtent tai norėjau pasakyti M. M. Ortegai.

  Bernd Posselt (PPE-DE). - (DE) Mano klausimas susijęs su prezidento N. Sarkozy inicijuota Sąjunga Viduržiemio jūros regionui. Ar sprendžiant šį klausimą galima ja pasinaudoti kaip veiksminga priemone? Norėčiau užduoti du konkrečius klausimus. Pirma, iš Šiaurės Afrikos atvykstantys imigrantai: ko imamasi siekiant ten sukurti darbo vietų? Antra, iš Vakarų Afrikos tranzitu vykstantys imigrantai: negi Šiaurės Afrikoje neįmanoma įkurti priėmimo centrų?

  Jean-Pierre Jouyet. − (FR) Gerb. pirmininke, norėčiau pasakyti, kad B. Posselto klausimas užduotas pačiu laiku. Reikėtų pradėti nuo to, kad Sąjunga Viduržiemio jūros regionui – praktiškų projektų įgyvendinimui skirta sąjunga. Ji turi ir tarpkultūrinę viziją. Akivaizdu, kad ji susisijusi su ekonomikos vystymusi, o viskas, kas susiję su bendru vystymusi, įeina į ekonomikos vystymąsi. Todėl, vienaip ar kitaip, galiu B. Posseltui patvirtinti, kad šie aspektai bus svarstomi atitinkamu laiku, kai bus nagrinėjami projektai ir vyks diskusijos dėl ekonomikos vystymosi tarp dviejų Viduržiemio jūros pakrančių.

  Pirmininkė. − Klausimas Nr. 3, pateikė Luis Yañez-Barnuevo García (H-0798/08)

Tema: Dialogo su Kuba pradžia

Kubos demokratiniai sluoksniai labai palankiai įvertino 2008 m. birželio 23 d. Tarybos išvadas dėl Kubos. Jie teigiamai įvertino tai, kad besąlygiškas visų politinių kalinių išlaisvinimas – vienas pagrindinių ES prioritetų ir kad ji remia pagarbą žmogaus teisėms bei realią pažangą, daromą siekiant pliuralistinės demokratijos.

Ar Taryba, kartu su jos savo išvadose prisiimtais įsipareigojimais, gali įvardyti, kokių veiksmingų priemonių ji imasi siekdama toliau plėtoti dialogą su pilietinės visuomenės ir demokratinės opozicijos atstovais?

  Jean-Pierre Jouyet, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (FR) Gerb. pirmininke, gerb. A. Masipai, kaip pabrėžėte, birželio 23 d. Taryba, atsižvelgdama į tam tikrus teigiamus pastarojo laikotarpio pokyčius žmogaus teisių srityje, iš tiesų nusprendė atnaujinti ryšius su Kuba.

Iš pradžių Taryba nusprendė be jokių išankstinių nuostatų atnaujinti abipusiškumu pagrįstą Europos Sąjungos ir Kubos dialogą, per kurį būtų sprendžiami visi abiejų šalių interesus atitinkantys klausimai. Šiuo dialogu buvo siekiama konkrečių rezultatų, ypač žmogaus teisių klausimais. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, gerb. A. Masipai, spalio 16 d. Paryžiuje ministrų lygmeniu įvyko pirmoji politinio dialogo tarp Europos Sąjungos ir Kubos sesija.

Antra, savo birželio 23 d. išvadose Taryba dar kartą patvirtino toliau tęsianti savo dialogą su pilietinės visuomenės ir demokratinės opozicijos atstovais per aukšto lygio vizitus, kuriuose visada bus nagrinėjami žmogaus teisių klausimai. Jei prireiks, per šiuos vizitus bus organizuojami susitikimai su opozicija.

Taryba taip pat pabrėžė, kad Sąjunga turėtų toliau siūlyti visiems Kubos visuomenės sektoriams savo praktinę pagalbą, skirtą taikiems pokyčiams saloje užtikrinti. Norint pritaikyti šias išvadas, opozicijai atstovaujančios organizacijos bus nuolat kviečiamos pareikšti savo nuomonę apie to meto politinius įvykius.

Galiausiai Taryba dar kartą patvirtino, kad Sąjunga pasirengusi konstruktyviai prisidėti prie visų Kubos visuomenės sektorių vystymosi, įskaitant vystomąjį bendradarbiavimą. Kaip žinote, esant šiems įsipareigojimams Komisijos narys Louis Michel ką tik su oficialiu vizitu viešėjo Kuboje, kur bandė susitarti dėl pagrindinių šio bendradarbiavimo principų ir galimų praktinių projektų.

Be L. Michelo vizito dar pamatysite, kad įgyvendinama birželio mėn. išvadas Taryba pasiūlė daugybę priemonių, o kitų metų birželio mėn., baigiantis Čekijos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai, ji pradės politinio dialogo su Kuba ir jo rezultatų įvertinimą. Jei paaiškės, kad Kuba pateisina Sąjungos keliamus lūkesčius, ypač žmogaus teisių klausimų srityje, šių įvertinimų pagrindais dialogas vyks ir toliau.

  Antonio Masip Hidalgo (PSE). – (ES) Savo kolegos Luiso Yañezo-Barnuevo García’os, oraus ir demokratiško žmogaus, kuris palaiko Kubos opoziciją ir Kubos žmones, vardu dėkoju Jums, gerb. J. P. Jouyet.

Privalote toliau dėti pastangas siekiant išlaikyti šiuos prioritetus, o didžiausią dėmesį skirti su Kubos opozicija vykdomam dialogui. Turime įgyvendinti demokratiją Kuboje ir užtikrinti Europos įsipareigojimus šiai šaliai.

  Zita Pleštinská (PPE-DE). – (SK) Nepaisant pranešimų apie „pokyčius“ Kuboje, faktai rodo, kad Kuba dar nėra laisva ir demokratiška šalis. Priežastis, kodėl Kubi buvo skirtos politinės ir diplomatinės sankcijos, niekur nedingo, nes 55 iš 75 pirmųjų disidentų tebėra kalėjime.

Mano manymu, prieš priimant bet kokį politinį Europos Sąjungos sprendimą dėl Kubai taikomų sankcijų nutraukimo derėtų aiškiai įvertinti padėties aplinkybes, ypač žmogaus teisių ir pilietinių Kubos piliečių laisvių srityje.

Ką Taryba jau padarė ir ką ketina daryti siekdama užtikrinti visų politinių kalinių paleidimą iš Kubos kalėjimų?

  Bogusław Sonik (PPE-DE). - (FR) Gerb. pirmininke, gerb. ministre, 2005 m. gegužės mėn. mane išvarė iš Kubos. Atvykęs į oro uostą buvau išvarytas, nes esu Europos Parlamento narys. Neseniai norėdamas įsitikinti, kad galėčiau kirsti sieną, paprašiau išduoti vizą, tačiau mano prašymas buvo atmestas. Ar galėčiau pasikliauti jumis, Europos Sąjungai pirmininkaujančia valstybe, kad būčiau tikras, jog Europos Parlamento narys gali aplankyti Kubą?

  Jean-Pierre Jouyet. − (FR) Gerb. pirmininke, pirmiausia norėčiau atsakyti Z. Pleštinskái, po to – B. Sonikui. 1996 m. priimta Tarybos bendroji pozicija tebegalioja. Joje rekomenduojama skatinti pereinamąjį procesą demokratinio pliuralizmo link ir gerbti žmogaus teises, taigi, siekiant šio tikslo, stiprinti dialogą su Kubos valdžios institucijomis bei visais visuomenės sektoriais. Europos Sąjunga pripažįsta esanti pasirengusi paremti šalies atvėrimo procesą ir Kubos valdžios institucijų pažangą kelyje link demokratijos.

Jei kalbėtume apie Jūsų, gerb. B. Sonikai, padėtį, aš atkreipiau į tai dėmesį. Akivaizdu, kad dėl visų Europos Parlamento narių turime būti itin budrūs ir suteikti paramą jūsų veiksmams. Tokia Tarybos pozicija.

  Pirmininkė. − Klausimas Nr. 4, pateikė Robert Evans (H-0801/08)

Tema: Finansų krizės pamokos

Kokias pamokas Taryba išmoko iš dabartinės finansų krizės? Dėl kokių trumpalaikių ir ilgalaikių priemonių dabar diskutuojama?

Ar į šias derybas įtraukta Islandija ir kitos ES nepriklausiančios Europos šalys, kurių ekonomikos vis dėlto glaudžiai tarpusavyje susijusios?

Klausimas Nr. 5, pateikė Mairead McGuinness (H-0830/08)

Tema: Valstybių narių atsakas į tarptautinę finansų krizę

Ar Taryba mano, kad valstybių narių įsikišimas siekiant apsaugoti savo bankus ir ekonomiką nuo blogiausių tarptautinės finansų krizės padarinių – žingsnis atgal?

Klausimas Nr. 6, pateikė Gay Mitchell (H-0832/08)

Tema: ES atsakas į finansų krizę

Kadangi pasitikėjimas finansų rinkomis žemas, o bankininkystės sektoriuje įsigalėjo sumaištis, ar Taryba, įgyvendinama nuoseklų ir bendrą metodą, stengiasi susidoroti su krize ir atkurti pasitikėjimą, ar mano, jog valstybės narės geriau pasirengusios vienašališkai suvaldyti finansų suirutę?

Klausimas Nr. 7, pateikė Dimitrios Papadimoulis (H-0840/08)

Tema: Finansų krizė ir Stabilumo paktas

Pasaulinė finansų krizė atskleidė prieštaringą Europos Sąjungos vyriausybių ir Europos centrinio banko elgesį: jie sugeba rasti lėšų bankams nuo žlugimo išgelbėti ir taip pažeidinėja Stabilumo pakto nuostatas, tačiau siekiant patenkinti svarbius socialinius poreikius daugelį metų neleidžia nei menkiausio nukrypimo nuo šio pakto nuostatų.

Ką apie tai mano Taryba? Ar ji mano, kad atsižvelgiant į pastarojo meto įvykius būtina persvarstyti Stabilumo pakto nuostatas ir vienpusišką rinkos ekonomikos, kuri buvo vienintelis vyraujantis Europos vystymosi principas, sampratą?

Klausimas Nr. 8, pateikė Laima Liucija Andrikienė (H-0875/08)

Tema: Rytų Europos padėtis ir perspektyvos finansų krizės sąlygomis

Rytų Europos silpnumas, jai susidūrus su finansų krize, –ES politinius sprendimus priimantiems asmenims susirūpinimą keliantis klausimas. Rytų Europos valstybių vadovai mano, kad jų ekonomika labiau pažeidžiama nei jų Vakarų partnerių. Kokią pagrindinę Rytų Europos šalims ir būtent Baltijos valstybėms kylančią grėsmę galėtų nurodyti Taryba šios finansų krizės sąlygomis? Kokią perspektyvą Rytų Europos šalims ir būtent Baltijos valstybėms numato Taryba artimiausiu laikotarpiu (2009–2010 m.) ir kokia būtų ilgesniojo laikotarpio perspektyva?

  Jean-Pierre Jouyet, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (FR) Gerb. pirmininke, pasistengsiu atsakyti į visus klausimus dėl pastaruosius penkiolika mėnesių ar ilgiau pasaulio ekonomiką veikiančios ir toliau Europos ekonomikos finansams įtaką darančios krizės.

Jei kalbėtume apie Europos Sąjungą, norėčiau jums priminti, kad š. m. spalio 15–16 d. Europos Vadovų Taryba pareiškė savo įsipareigojimą bet kokiomis aplinkybėmis imtis visų būtinų priemonių, reikalingų finansų sistemos stabilumui išlaikyti, pagrindinėms finansų institucijoms paremti, bankrotams išvengti ir indėlininkų indėlių apsaugai užtikrinti.

Dėl finansų sistemos Europos Vadovų Taryba taip pat tvirtai paragino visus sistemos veikėjus elgtis atsakingai, ypač veikiančius bankų sektoriuje. Ji pabrėžė, kad tikrasis bendrovių direktorių pareigų atlikimas turėtų atsispindėti jų atlyginimuose, įskaitant išeitines išmokas ir kitas atleidžiamam aukštas pareigas ėjusiam samdomam darbuotojui išmokamas kompensacijas. Be to, ji sutiko užtikrinti, kad akcijų pasirinkimo susitarimai neturėtų lemti pernelyg didžiulės rizikos prisiėmimo ar pernelyg pabrėžti trumpalaikius tikslus.

Po šio susitikimo lapkričio 7 d. įvyko neformalus valstybių arba vyriausybių vadovų susitikimas, per kurį turėjo būti parengtas suderintas praėjusią savaitę Vašingtone vykusiam G20 viršūnių susitikimui skirtas Europos metodas. Per šį neformalų susitikimą buvo iškelti tikslai priimti greitus su skaidrumu, pasaulinio masto reglamentavimo standartais (ypač apskaitos standartais), finansų priežiūra ir krizės valdymu susijusius sprendimus, užkirsti kelią interesų konfliktams ir sukurti ankstyvo įspėjimo sistemą taip, kad būtų galima atkurti indėlininkų ir investuotojų pasitikėjimą.

Norėdamas detaliau atsakyti į gerbiamo Parlamento nario klausimą, užduotą Socialistų frakcijos Europos Parlamente vardu, ir pakartodamas R. Evanso klausimą dėl kaip atsako į krizę nagrinėjamų praktinių priemonių, norėčiau paminėti šiuo metu Tarybos svarstomą Kapitalo reikalavimų direktyvos reformą. Tarybos darbas dėl šio pasiūlymo jau gerokai pažengė į priekį. Komisija taip pat ką tik pasiūlė reglamentą dėl įvertinimo agentūrų patvirtinimo sistemos. Šis pasiūlymas nukreiptas ta pačia kryptimi tiek, kiek kapitalo reikalavimai priklauso nuo suteiktų įvertinimų.

Kalbant apie indėlininkų indėlių apsaugą, Komisija pasiūlė pakeisti dabar galiojančią direktyvą ir padidinti minimalios garantijos lygį iki 50 000 EUR bei toliau jį ateityje didinti iki 100 000 EUR. Europos Parlamentas ir Taryba šiuo metu svarsto šį pasiūlymą.

Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į finansų krizės komandos, kuri buvo įsteigta po spalio 15–16 d. vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo, įkūrimą. Kaip žinote, ši komanda – neformalus mechanizmas, skirtas įspėjimams, keitimuisi informacija ir įvertinimams tarp Europos Vadovų Tarybos atstovų, Europos Vadovų Tarybos Pirmininko, Komisijos, jos Pirmininko, Europos centrinio banko prezidento, Eurogrupės prezidento, valstybių narių vyriausybių ir, žinoma, Ekonomikos ir finansų komiteto – šios išankstinio perspėjimo komandos ramsčio – primininko.

Atsakydamas į M. McGuinness ir G. Mitchello užduotus klausimus norėčiau pabrėžti, kad Europos Vadovų Taryba patvirtino veiksmų planą, kuriuo siekiama valstybėms narėms pasiūlyti jų finansų sektoriui skirtą išbaigtą bendrą nacionalinio gelbėjimo ir pagalbos priemonių sistemą. Europos Vadovų Taryba paragino valstybes nares atsižvelgti į galimą jų nacionalinių sprendimų poveikį kitoms valstybėms narėms. Taip pat pripažįstame, kad Islandija patyrė didelių sunkumų. Spalio mėn. Europos Vadovų Taryba į šią šalį pasiuntė solidarumo žinią. Lapkričio 4 d. vyko Ekonomikos ir finansų tarybos susitikimai, galiausiai – susitikimai su Europos ekonominės erdvės Taryba, per kuriuos asmeniškai susitikau su Islandijos atstovais. Manau, kad mums pavyko rasti priimtinas solidarumo priemones ir sudaryti susitarimus, kurie pagal Europos ekonominės erdvės Tarybos sistemą sujungia mus su šia šalimi.

Dėl D. Papadimouliso užduoto klausimo dėl Stabilumo ir augimo pakto, norėčiau priminti apie spalio 7 d. Europos Vadovų Tarybos priimtas išvadas, kuriose ji patvirtino savo norą matyti paktą taikomą atsižvelgiant į išskirtines aplinkybes, su kuriomis esame susipažinę. Įgyvendinant spalio 7 d. sprendimą, be abejo, privalu atsižvelgti į G20 viršūnių susitikime priimtas išvadas, kuriomis raginama siekiant veiklos išlaikymo naudotis visais turimais ištekliais.

Atsakydamas į L. L. Andrikienės užduotą klausimą norėčiau priminti, kad, anot Komisijos, Vengriją, Lietuvą, Estiją, Bulgariją ir Rumuniją finansų krizė paveikė labiau nei kitas valstybes nares. Šios valstybės jau daugelį metų turėjo naudos iš palankių finansavimo iš išorės sąlygų, o tai, be jokių abejonių, sukėlė dabartinio mokėjimų balanso deficitą ir užsienio skolų susikaupimą. Akivaizdu, kad dabartinės finansavimo sąlygos mažiau palankios, o problema, su kuria susiduria šios valstybės – kaip iš naujo pasiskolinti ir grąžinti užsienio skolą.

Dėl Vengrijos Taryba, vadovaudamasi vidutinės trukmės finansinės paramos mokėjimų balansams mechanizmu, ką tik suteikė 6,5 mlrd. EUR paskolą. Be Tarybos paskolos, Tarptautinis valiutos fondas suteikė 12,5 mlrd. EUR vertės paskolą, o Pasaulio bankas – 1 mlrd. Nežinau, ar ši paskola suteikta doleriais, ar eurais.

Kadangi dabar finansavimui skirta 12 mlrd. EUR, kyla pavojus, kad siekiant įgyvendinti būsimus reikalavimus ši priemonė bus nebepakankama. Todėl Komisija ką tik pasiūlė padidinti šiai šaliai skiriamos paramos dydį iki 25 mlrd. EUR. Taryba paprašė Parlamento dėl šio pasiūlymo pareikšti savo nuomonę.

  Peter Skinner (PSE). - Palankiai vertinu Tarybos pastabas ir bendrą požiūrį į finansinių paslaugų krizę. Iš tikro tikiuosi, kad galėsime remtis paskutinio G20 viršūnių susitikimo rezultatais. Kaip minėjote, turime pasinaudoti šiais veiksmais ir pasiekti visuotinių pasaulinio reglamentavimo, ypač finansų priežiūros, rezultatų.

Turiu pasakyti, kad ir finansų priežiūrai reikalinga finansinė parama. Visi tai matėme. Be abejo, šie pinigai – mokesčių mokėtojų. Tačiau kad priežiūra būtų tinkama, reikia, kad ne tik bankai, bet ir draudimo bendrovės būtų mokios. Taigi, įdomu, ar paremsite grupių priežiūrą ir ar paremsite jas, kaip nurodyta programoje „Mokumas II“. Nors savo finansų reglamentų sąraše apie tai neužsimenate, ši parama buvo apsvarstyta dar iki krizei prasidedant ir manoma, kad per krizę galėtų mums padėti. Jei taip, galbūt Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujanti šalis galėtų paaiškinti, kodėl ji ketina gruodžio 2 d. iš šio pasiūlymo išbraukti paramą grupėms ir ar ji suvokia, koks nenaudingas gali būti šis žingsnis.

  Mairead McGuinness (PPE-DE). - Mūsų klausimai buvo suformuluoti prieš kelias savaites, o padėtis dabar dar pablogėjo ir skiriasi nuo tada buvusios. Tuo remdamasi norėčiau paklausti, kiek vieninga yra Europos Vadovų Taryba imdamasi bendrų veiksmų? Kokiais atvejais, kai valstybės narės turėtų veikti savarankiškai, ši sistema veikia efektyviai?

  Gay Mitchell (PPE-DE). - Ar ne laikas imtis ko nors panašaus į Maršalo pagalbos planą? Galbūt N. Sarkozy plano Europai?

Kaip jį finansuotumėte? Jeigu Kinija ketino skolinti pinigų Europos investicijų bankui ar Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui, o jūs rengėtės suteikti dotacijų valstybėms narėms, tai neturėtų jokios įtakos jų skolos ir BVP santykiui.

Kaip grąžintumėte skolą? Pasinaudodami muitų bei akcizų mokesčiais, kuriuos surinktumėte iš prekybos ir, galbūt, iš įplaukų iš papildomo 0,5 proc. dydžio PVM, kurį sumokėtų valstybės narės ir taip pritrauktų šią priemonę.

Ar per savo gruodžio mėn. vyksiantį susitikimą svarstysite Maršalo pagalbos rūšies planą ir liausitės pilstę iš tuščio į kiaurą? Šis nuosmukis mums ką tik prasidėjo, o jei pasitiksime jį apskaičiavę riziką, rasime būdą, kaip su juo susidoroti.

  Dimitrios Papadimoulis (GUE/NGL). - (EL) Gerb. Tarybos Pirmininke, net ankstesnis Komisijos Pirmininkas R. Prodi sakė, kad Stabilumo paktas nėra protinga išeitis, nes kol Europa grimzta į nuosmukį ir reikalauja imtis vystymąsi, užimtumą ir socialinę sanglaudą skatinančių priemonių, jame rūpinamasi tik infliacija, deficitu ir skolomis.

Mano klausimas toks: ar užuot sušvelninę jo nuostatas svarstote apie jo pakeitimą? Jei negalite ar to nedarysite, prašau perduoti Europos Vadovų Tarybos Pirmininkui, kad šis krizės dempingas turi liautis.

  Laima Liucija Andrikienė (PPE-DE). - (LT) Gerb. J. P. Jouyet, kalbėjote apie Vengriją, ir Vengrijai reiškiamas solidarumas tiesiog padrąsinantis, bet mane labai domina ir kitos šalys, kurias Jūs minėjote: Bulgarija, Rumunija ir ypač Lietuva. Ar gali Lietuva finansų krizės akivaizdoje taip pat tikėtis Europos Sąjungos solidarumo?

  Jean-Pierre Jouyet. − (FR) Gerb. pirmininke, atsakydamas gerbiamam Parlamento nariui, kuris pakartojo R. Evanso klausimą, pasakysiu, kad jis – visiškai teisus. Mokumo problemos daro įtaką ne tik bankams, bet ir draudimo bendrovėms. Turime priimti šio sektoriaus, kuris gali būti konsoliduotas arba tarptautinis, grupių problemas spręsti pritaikytus priežiūros mechanizmus.

Todėl esame pasiryžę tinkamai užbaigti su „Mokumo II“ direktyva susijusius darbus. Tikimės, kad jie bus užbaigti kuo greičiau ir palaikome Komisijos atliekamą darbą. Tikimės šiuo klausimu pasiekti kompromisą, tačiau akivaizdu, kad reikia veiksnių, kurie draudimo grupių lygmeniu sustiprintų mokumo kontrolę.

Jei kalbėtume apie M. McGuinness klausimą, manau, kad G20 viršūnių susitikimo atsakas, būdas, kaip jis buvo parengtas, ir tai, kad buvo parengtas veiksmų planas, dėl kurio sutarė visos G20 šalys rodo, jog Europos Vadovų Tarybos veiksmai buvo vieningi. Esant šiam veiksmų planui norėčiau priminti, kad yra teigiančių, jog turėtume paraginti visus įmanomus išteklius skirti veiklos palaikymui. Šiame veiksmų plane apibrėžtos itin praktiškos finansų reguliavimo priemonės, kurias ką tik išvardijau ir kurių neketinu iš naujo kartoti. Laukiame greito jų įgyvendinimo Europos Sąjungos lygmeniu. Kaip atsaką ne tik į finansų, bet ir į ekonomikos krizę paraginome Komisiją imtis būtinų teisėkūros arba praktinių iniciatyvų, o šiuos rūmus – jas palaikyti ir kuo greičiau priimti būtinus tekstus.

Dėl valstybių narių koordinavimo, norėčiau pasakyti M. McGuinness, kad, mano manymu, labai svarbu, jog ankstyvo įspėjimo komanda – koordinavimo komanda – tinkamai veiktų kartu su Ekonomikos ir finansų komitetu, su valstybių narių ir įvairių suinteresuotų institucijų – ar tai būtų Europos centrinis bankas ar Eurogrupė – atstovais.

Dėl G. Mitchello pasisakymo, manau, kad neminint Maršalo plano ir turint mintyje G20 principų taikymą, Europos Vadovų Tarybai pirmininkaujančios šalies vardu pasakysiu, jog visi norime matyti, kaip Bendrijos lygmeniu naudojamasi visais veiksmų svertais ir kad jie papildomi šalių lygmeniu taikomomis priemonėmis: ar tai būtų dabartinės Europos investicijų banko paskolos, ar prieinami Bendrijos biudžeto ištekliai, kuriais taip pat reikėtų naudotis siekiant išlaikyti veiklą, ar, žinoma, šalių biudžetų ištekliai, ypač susiję su būsimomis išlaidomis ar skirti verslo paramos projektams, ar, netgi Bendrijos lygmeniu, tam tikrų taisyklių sušvelninimas ar pritaikymas siekiant padėti su didžiausiais sunkumais susiduriantiems sektoriams. Šiuo atžvilgiu į reikalus žiūrime labai pragmatiškai, tačiau visiškai aišku, kad šioje srityje turime imtis veiksmų. Bet kuriuo atveju esate absoliučiai teisi, ir Europos Vadovų Tarybai pirmininkaujanti šalis visiškai pritaria Jūsų požiūriui.

Dėl to, ką pasakė L. L. Andrikienė, apgailestauju, tačiau Vengrija gavo finansinę paramą. Kaip sakiau ir galiu patvirtinti, kad fondas jai suteikė 12,5 mlrd. EUR, o Sąjunga – 6,5 mlrd. EUR. Akivaizdu, kad šis solidarumas naudingas šalims, kurių mokėjimų balansą paveikė rimtos krizės ir kurios susiduria su užsienio skolos refinansavimo problemomis.

Būkite tikri, kad Sąjungoje įgyvendinsime visus būtinus solidarumo mechanizmus. Vengrijos atveju susidūrėme su ypač rimta padėtimi. Taip pat turiu mintyje ir Islandiją. Patekome į keblią padėtį. Jei – tikrai to nelinkėčiau – Baltijos ar kitos tam tikros jums geriausiai pažįstamos šalys susidurtų su tokiais pat sunkumais, turėtų būtų panaudoti tokie patys solidarumo mechanizmai. Tokia Europos Vadovų Tarybai pirmininkaujančios šalies pozicija, o be solidarumo, žinoma, nebūtų vienybės.

D. Papadimoulisui norėčiau pasakyti, kad pirmiausia ne visada sutinku su Pirmininku R. Prodžiu. Panašu, tik kartais. Antra, kyla tam tikros biudžeto disciplinos būtinybė. Trečia, kaip užsiminiau kalbėdamas apie G20 viršūnių susitikimo išvadas, akivaizdu, kad šiuos principus reikia taikyti tik išskirtinėmis aplinkybėmis, o išskirtinės priemonės – tiesiog būtinos. Tai turi prasmės, ir šiuo atveju sutinku, kad neturėtume būti dogmatiški. Galiausiai, ketvirta, dėl turizmo: pakankamai gerai pažįstu Europos Vadovų Tarybos Pirmininką ir žinau, kad jis turi kitų mėgstamų vietų. Žinau ir tai, kad jis iš visų jėgų stengiasi dirbdamas Europos Sąjungos labui. Tikiuosi, atkreipsite dėmesį, kad tai mums labai svarbu.

  Josu Ortuondo Larrea (ALDE). – (ES) Gerb. J. P. Jouyet, pasinaudojus finansine pakeitimo vertybiniais popieriais technika, JAV antrinės būsto paskolos buvo paverstos paskolų skoliniais įsipareigojimais ir kitais Europos bankų ir piliečių perkamais vertybiniais popieriais.

Ar Taryba žino, kiek šių finansinių šiukšlių mums pardavė kita Atlanto pusė?

  Avril Doyle (PPE-DE). - Norėčiau sužinoti, ar Europos Vadovų Tarybai pirmininkaujanti Prancūzija prie bendro Tarybos stalo nesijaučia atskirta dėl pagarsėjusio jos nuolaidaus rinkos reguliavimo, šiuo konkrečiu atveju – dėl finansinių paslaugų reguliavimo.

  Jean-Pierre Jouyet. − (FR) Gerb. pirmininke, atsakydamas į gerbiamo Parlamento nario klausimą tikslių skaičių pasakyti negalėsiu. Man žinomi skaičiai išties dideli, o pakeitimo vertybiniais popieriais atvejų ekscesas – daugiausia iš už Atlanto, tačiau išplitęs ir Europoje – gerokai viršija daugelio valstybių narių, ar netgi ES BVP. Tai iš tiesų nemažai. Tiek galiu pasakyti. Todėl turime pakeitimą vertybiniais popieriais tam, kad galėtume susidoroti su dėl precedento neturinčių sunkumų kilusiu destabilizavimo šoku. Būtent tai šiandien galiu pasakyti.

Atsakydamas A. Doyle pasakysiu, kad tikiuosi, jog tiek šio, tiek kitų klausimų atžvilgiais nesame visiškai atskirti, o Europos Vadovų Tarybai pirmininkaujanti Prancūzija pasitiki savo jėgomis. Finansų reguliavimas, gerb. A. Doyle, nėra lengvas dalykas, tačiau manau, kad darome pažangą. Šią popietę jūsų rūmuose su Europos Komisijos Pirmininku pasikeitėme nuomonėmis, o dėl veiksmų plano, kurį nustatė Europos Vadovų Taryba, per neformalų valstybių arba vyriausybių Vadovų susitikimą suderino visa Europa ir kuris parengtas vadovaujantis šią savaitę Vašingtone vykusio G20 viršūnių susitikimo darbu, esame palyginti užtikrinti.

Daugiau nėra argumentų, bent jau susijusių su teorija. Turime spręsti šio reguliavimo trūkumą. Niekas nenori turėti daugiau taisyklių, tačiau privalome keletą jų priimti bei užtikrinti, kad indėlininkų ir investuotojų atžvilgiu veikia saugi ir skaidri sistema. Manau, dėl to mums pritartų visas pasaulis. Po to liks tik suderinimo klausimas.

  Pirmininkė. − Klausimas Nr. 10, pateikė Hélène Goudin (H-0806/08)

Tema: Politinė atsakomybė už piktnaudžiavimą, vykusį per ES karines operacijas.

Švedijoje buvo rasta įrodymų, kad į ES operacijoje „Artemidė“ Bunioje, Kongo Demokratinėje Respublikoje dalyvavusios Prancūzijos karinės pajėgos įsitraukė į kalinio kankinimus ir inscenizavo jo egzekuciją. Tvirtinama, kad šis incidentas įvyko 2003 m. liepos 13 d., o jį tyrė ir Švedijos, ir Prancūzijos ginkluotosios pajėgos. Dėl šio incidento kyla daugybė klausimų dėl būsimo bendradarbiavimo.

Ar yra garantijų, kad ES valstybių narių į ES operacijas siųstos pajėgos laikosi patvirtintų konvencijų nuostatų ir elgiasi kompetentingai pagal tarptautinės teisės normas? Kaip Taryba ketina toliau tirti dabar Prancūzijos atliekamo tyrimo dėl Bunios incidento rezultatus?

Klausimas Nr. 11, pateikė Hanne Dahl (H-0807/08)

Tema: Politinė atsakomybė už piktnaudžiavimą, vykusį per ES karines operacijas.

Švedijoje buvo rasta įrodymų, kad į ES operacijoje „Artemidė“ Bunioje, Kongo Demokratinėje Respublikoje dalyvavusios Prancūzijos karinės pajėgos įsitraukė į kalinio kankinimus ir inscenizavo jo egzekuciją. Tvirtinama, kad šis incidentas įvyko 2003 m. liepos 13 d., o jį tyrė ir Švedijos, ir Prancūzijos ginkluotosios pajėgos. Švedijos įrodymai buvo prieštaringi, o po Prancūzijos atlikto tyrimo buvo prieita prie išvados, kad jokio piktnaudžiavimo nebuvo, tačiau dėl šio incidento kyla daugybė klausimų dėl ateities.

Kas turėtų prisiimti politinę atsakomybę už viršytus valstybių narių karinių pajėgų, dalyvavusių ES operacijose užsienyje, įgaliojimus? Ar įmanoma ilgam sustabdyti valstybės narės dalyvavimą ES operacijose, jei jos karinės pajėgos pripažįstamos kaltomis įvykdžiusios karo nusikaltimą dalyvaujant ES operacijoje, kad taip būtų galima apginti ES valstybių narių karinių pajėgų gerą vardą ir reputaciją?

  Jean-Pierre Jouyet, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (FR) Gerb. pirmininke, H. Goudin ir H. Dahl uždavė rimtus klausimus. Galiu ir jas, ir esančius šiuose rūmuose patikinti, kad Europos Sąjungos operacijos vykdomos laikantis žmogaus teises ginančių konvencijų ir tarptautinės teisės normų.

Šis principas aiškiai apibrėžtas visuose Tarybos patvirtintuose planavimo dokumentuose ir įtraukas į konkrečias reguliariajai kariuomenei skirtas instrukcijas. Tai žinoma „kareivių elgesio kodekso“ vardu.

Kai tam tikri užsienio ir gynybos operacijoms dislokuoti asmenys viršija savo tarnybinių pareigų įgaliojimus, drausminės ir teisinės pasekmės tenka valstybių narių kompetencijai. Visos valstybės narės laikosi žmogaus teises saugančių konvencijų.

Šio bendro klausimu atveju leiskite man trumpam atsiriboti nuo Europos Vadovų Tarybos Pirmininko pareigų ir pasakyti štai ką: skaidumo dėlei po susitikimo su Švedijos valdžios institucijomis Prancūzijos valdžios institucijos atliko išsamų tyrimą. Jį atliko Prancūzijos valdžios institucijos, būtent Reguliariosios kariuomenės ir valstybės gynybos inspekcija.

Šis tyrimas parodė, kad 2003 m. liepos 13 d. per Kongo Demokratinėje Respublikoje vykdytą operaciją „Artemidė“ Prancūzijos pajėgų sulaikytas jaunuolis nebuvo kankinamas ir su juo nebuvo žiauriai elgiamasi. Taigi, rimti Prancūzijos ir Švedijos pajėgoms mesti kaltinimai nepagrįsti.

  Hélène Goudin (IND/DEM). - (SV) Norėčiau užduoti kitą klausimą: kaip žinia, šis jaunuolis dingo. Kaip įmanoma įrodyti, kad jam nieko blogo neatsitiko?

  Hanne Dahl (IND/DEM). - (DA) Gerb. pirmininke, norėčiau pratęsti klausimą ir paprašyti paaiškinti, ar įmanoma pašalinti valstybę narę iš dalyvavimo ES operacijose, jei abejojama, ar ji laikosi su ES operacijomis susijusių tarptautinių konvencijų. Manau, tam tikrais atvejais būtina ir be galo svarbu, kad tai būtų aišku.

  Jean-Pierre Jouyet. − (FR) Gerb. pirmininke, nesileisdamas į kraštutinumus noriu aiškiai atsakyti į H. Goudin ir H. Dahl klausimus, kartu suteiksiu šiems rūmams informacijos apie tyrimo, kurį atliko Prancūzijos Reguliariosios kariuomenės ir valstybės gynybos inspekcija, ataskaitą.

Dėl šiems rūmams skirtos informacijos – šių klausimų sprendimas neįeina į mano pareigas, bet vis tiek į juos atsakysiu – apibendrinsiu tyrimą dėl 2003 m. liepos 13 d. įvykių Chem-Chem stovykloje Bunioje, Kongo Demokratinėje Respublikoje. Šis tyrimas, atliktas bendradarbiaujant su Švedijos pajėgomis ir remiantis jų pagalba, rodo, kad 2003 m. liepos 13 d. per Kongo Demokratinėje Respublikoje vykdytą operaciją „Artemidė“ Prancūzijos pajėgų sučiuptas jaunuolis nebuvo kankinamas ir su juo nebuvo žiauriai elgiamasi. Jis stovykloje buvo keletui valandų sulaikytas, o po to paleistas. Siekiant papildyti išankstinius Švedijos ir Prancūzijos valdžios institucijų jų šalyse atliktus tyrimus, 2008 m. kovo 31 d. kariuomenės įsakė vadas pradėti tyrimą. Šios valdžios institucijos puikiai bendradarbiavo, ir, kaip parodė tyrimų rezultatai, rimti prancūzų ir švedų kareiviams bei dviem pulkininkams pareikšti kaltinimai buvo nepagrįsti.

Taigi, akivaizdu, kad žmogaus teisių apsaugos principų ir tarptautinių konvencijų turi būti laikomasi visuose užsienio politikos saugumo ir gynybos operacijų etapuose: nuo planavimo iki įgyvendinimo. Tai turėtų būti pasiekta, ypač pasitelkiant nuolatinius šios srities mokymus.

  Paul Rübig (PPE-DE). – (DE) Gerb. Tarybos Pirmininke, būtų įdomu išgirsti, kaip sprendžiant šiuos klausimus vertinate JT vaidmenį. Ar manote, kad šioje srityje JT turėtų atlikti savo darbą?

  Mairead McGuinness (PPE-DE). - Mane nuramino Jūsų pastabos – ir dėl Jūsų pareigų Prancūzijoje, ir dėl platesnio profilio pareigų Europos Vadovų Taryboje.

Tačiau negi nesutinkate, kad šis įvykis (ir bet kurie į jį panašūs įvykiai) daro didžiulę neigiamą įtaką požiūriui į ES vykdomas operacijas? Negi nemanote, kad turime labai aiškiai ir atsargiai nagrinėti tokius pranešimus, kad galėtume laiku juos išspręsti ir kad jie neapjuodintų puikaus mūsų darbo?

  Jean-Pierre Jouyet. – (FR) Gerb. pirmininke, dėl to, ką pasakė M. McGuinness, visiškai pritariu Jūsų nuomonei. Akivaizdu, kad apie bet kokias užsienyje vykdomas operacijas – tiek Europos saugumo ir gynybos politikos, tiek bendros programos – būtina paskelbti ir pateikti apie jas ataskaitas. Čia skaidrumas – gyvybiškai svarbus.

Visiškai sutinku su M. McGuinness, ir būtent todėl turime daryti viską, kad užbaigtume vadinamąją programą „Kariuomenės Erasmus“. Tikiuosi, kad kitos gruodžio mėn. susirinksiančios Europos Vadovų Tarybos darbas padės išplėsti su mokymais ir valstybių narių keitimusi gerąja patirtimi ir patirtimi Europos saugumo ir gynybos politikoje susijusius aspektus.

Atsakydamas į M. McGuinness klausimą pasakysiu, kad, mano manymu, jei norime vystyti Europos saugumo strategiją ir plėtoti darbą užsienio šalyse, šis elementas nepaprastai svarbus, gerb. M. McGuinness, esate visiškai teisi.

Dėl P. Rübigo klausimo, jis bus sprendžiamas rytoj ryte per mūsų diskusijas dėl Kongo Demokratinės Respublikos. Manau, kad JT vaidmuo iš tiesų svarbus. Kyla klausimas, kaip būtų galima sustiprinti ir papildyti jų turimus išteklius.

  Pirmininkė. − Matau, kad H. Dahl vėl prašo pasisakyti. Apgailestauju, bet galiu leisti užduoti tik vieną papildomą klausimą, tik tiek. Gaila, bet tik tiek.

(Šūksniai iš auditorijos)

Negaliu patenkinti jūsų prašymų išgirsti to, ko norite. Einantis Tarybos Pirmininko pareigas atsakė, ir apgailestauju, tačiau tai – klausimo pabaiga, nebent pateiksite jam papildomų klausimų raštu.

Klausimas Nr. 12, pateikė Marie Panayotopoulos-Cassiotou (H-0808/08)

Tema: Nacionalinių socialinio draudimo sistemų koordinavimas.

Ar Taryba pasakys, kad dėl pažangos, kurios buvo pasiekta Europos teisės aktų dėl nacionalinių socialinio draudimo sistemų koordinavimo atnaujinimo ir supaprastinimo procese, kurio pirmasis etapas buvo Reglamento (EB) Nr. 883/2004⁽¹⁾ priėmimas, ES piliečiams bus sudarytos sąlygos laisvai judėti po Europą kartu išsaugant jų teises ir socialines (sveikatos priežiūros, pensijų, nedarbo) išmokas?

Kuris etapas pasiektas priimant ir įgyvendinant Reglamentą (EEB) Nr. 574/72⁽²⁾ pakeičiantį reglamentą, į kurį taip pat bus įtrauktos nuostatos, kuriomis siekiama stiprinti bendradarbiavimą tarp nacionalinių institucijų ir gerinti keitimosi duomenimis metodus?

  Jean-Pierre Jouyet, einantis Tarybos Pirmininko pareigas.– (FR) Gerb. pirmininke, atsakydamas M. Panayotopoulos norėčiau pasakyti jai, kad Taryba visiškai pritaria jos nuomonei dėl būtinybės kuo greičiau pasiekti susitarimą dėl pasiūlyto reglamento, nustatančio su socialinio draudimo sistemomis susijusio Reglamento Nr. 883/2004 taikymo metodus.

Tai reiškia sudaryti sąlygas šio reglamento priėmimui siekiant iki 2009 m. gegužės mėn. (jei tai įmanoma) užbaigti socialinio draudimo sistemų koordinavimo reformą. Šis pasiūlytas reglamentas, kurį 2006 m. sausio mėn. pristatė Komisija, atsižvelgiant į jo nuostatų įvairovę ir itin techninį jų pobūdį, buvo skyrius po skyriaus pavestas išnagrinėti vienai po kitos Europos Vadovų Tarybai pirmininkaujančioms šalims.

Dėl nuolatinių ankstesnių Europos Vadovų Tarybai pirmininkavusių šalių pastangų buvo priimti daliniai bendri metodai. Šis procesas buvo užbaigtas praėjusį mėnesį Europos Vadovų Tarybai pirmininkaujant Prancūzijai, kai buvo priimti daliniai bendri metodai dėl dviejų likusių skyrių, susijusių su nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų ir taip pat mirties atvejų išmokomis.

Parlamentas savo nuomonę pareiškė praėjusių metų liepos mėn. per pirmąjį svarstymą. Taryba palankiai vertina tai, kad iš esmės Parlamento nuomonės sutapo. Ji tai vertina kaip tam tikro itin konstruktyvaus nuo šio teksto nagrinėjimo pradžios prasidėjusio bendradarbiavimo tarp dviejų institucijų vaisius.

Bendrosios pozicijos dėl reglamento projekto priėmimas Europos Vadovų Tarybai pirmininkaujančiai Prancūzijai reiškia vieną svarbiausių žingsnių didėjančio asmenų mobilumo Sąjungoje link. Todėl Europos Vadovų Tarybai pirmininkaujanti šalis darys viską, ką gali, kad per gruodžio 15 d. vyksiantį Europos Vadovų Tarybos susitikimą ši bendroji pozicija būtų priimta ir kad per ateinančių metų sausio mėn. mėnesinę sesiją ją galėtų priimti Parlamentas.

  Marie Panayotopoulos-Cassiotou (PPE-DE). - (EL) Gerb. pirmininke, norėčiau paklausti einančio Tarybos Pirmininko pareigas apie naująjį Komisijos pasiūlymą 2008/414 dėl pacientų teisių į sveikatos priežiūros paslaugas kitose valstybėse.

Koks Europos Vadovų Tarybai pirmininkaujančios Prancūzijos požiūris į šį naująjį pasiūlymą?

  Jean-Pierre Jouyet. − (FR) Gerb. pirmininke, Europos Vadovų Tarybai pirmininkaujančiai Prancūzijai aišku, kad turime palaikyti šį Komisijos pasiūlymą.

Jis praktiškai supaprastins apdraustiems asmenims skirtas procedūras, sutrumpins kitose valstybėse esančių įvairių socialinio draudimo sričių institucijų atsako į tam tikras padėtis, pvz., nelaimingus atsitikimus darbe, profesines ligas ir invalidumą bei jų apiforminimo laiką. Turime daryti pažangą ir priimti šį klausimą reglamentuojančias taisykles. Kaip žinote, Europos Vadovų Tarybai pirmininkaujanti Prancūzija uždavė jums pažįstamam Alainui Lamasssoure’iui klausimą apie būdus, kaip įveikti tarptautinio judumo kliūtis. Vienas iš atsakymų buvo socialinio draudimo srities suderinimas.

Turi būti atrasta tinkama pusiausvyra tarp kiekvienai mūsų valstybių narių svarbių nacionalinių socialinio draudimo tradicijų palaikymo ir tarptautinio judumo palengvinimui gyvybiškai svarbių pokyčių.

Todėl palaikome Jūsų minėtą pasiūlymą, o Xaviero Bertrando globojama Europos Vadovų Tarybai pirmininkaujanti šalis deda viskas įmanomas pastangas, kad jis būtų priimtas.

  Paul Rübig (PPE-DE). - (DE) Manau, kad viena didžiausių mūsų problemų – dvigubas apmokestinimas Europoje, kuris ypač socialinio draudimo srityje netikėtai sukelia papildomų mokesčių naštą. Būtų įdomu sužinoti, ar laukiama Europos Vadovų Tarybai pirmininkaujančios Prancūzijos iniciatyvų?

  Avril Doyle (PPE-DE). - Įdiegus elektroninius mokėjimų pavedimus ir dėl elektronikos palengvėjus apmokėjimams, Europos institucijų kolektyvinė kompetencija ir protai, be abejo, būtų pajėgūs įdiegti technologijas ir taip sudaryti sąlygas esminei visų mūsų piliečių – įskaitant neįgaliuosius, senyvo amžiaus pensininkus ir kitus – bendrosios rinkos teisei į judėjimo laisvę ar tarptautinį judumą. Ar tai reiškia, kad tam padaryti nėra kolektyvinės valios? Ar kokia nors šalis trukdo priimti bendras šios problemos sprendimo taisykles?

  Jean-Pierre Jouyet. − (FR) Gerb. pirmininke, norėčiau atsakyti P. Rübigui ir A. Doyle, nes šie klausimai jau atkreipė mano dėmesį.

Pirmiausia manau, kad A. Doyle teisi. Visomis technologijomis (o elektroninės technologijos čia ypač naudingos) turėtų būti naudojamasi siekiant palengvinti pacientų bylų apdorojimą.

Antra, gerb. A. Doyle, mes esame už bendrą sprendimą su sąlyga, kad dėl judumo nekelsime grėsmės nei vienos šalies socialinio draudimo tradicijoms.

Trečia, sutinku su P. Rübigu. Buvo matyti, kad yra su įmokų mokėjimo problemomis susijusių teisinių klausimų, kurie susiję su dvigubu apmokestinimu. P. Rübig teisus.

Kadangi esame iš kaimyninių valstybių, tik praėjusią savaitę atidžiai išnagrinėjęs šias problemas pareikšiu jums, gerb. P. Rübigai, savo nuomonę: manau, kad nacionalinės administracijos ne visada tinkamai išmokytos, įsitikinusios ar pakankamai motyvuotos spręsti šios rūšies problemas. Tai, man atrodo, – atsakysiu ir A. Doyle – yra tikroji kliūtis. Todėl reikalingas bendras Bendrijos požiūris. Komisija iš tiesų turi dėti visas pastangas. Europos Vadovų Tarybai pirmininkaujanti šalis taip pat stengiasi paspartinti šio darbo įgyvendinimą, nes kiekvienoje mūsų valstybių narių kyla administracinis, biurokratinis ir kultūrinis prieštaravimas.

Tarptautinio judumo klausimas – tikras Europos integracijos, naujos Europos kartos augimo ir paprasčiausiai galimybių mūsų piliečiams pamatyti praktinius Europos Sąjungos pranašumus suteikimo klausimas. Šiam tarptautiniam judėjimui kyla pernelyg daug administracinių kliūčių, ypač socialinėje ir mokestinėje srityse.

Tai – tikroji problema. Manau, kad jai reikia nuodugniai apsvarstytų reformų ir Bendrijos institucijų, ypač Komisijos ir nacionalinių administracijų, koordinavimo.

  Pirmininkė. − Klausimų valanda baigta.

Atsakymai į klausimus, į kuriuos nebuvo atsakyta dėl laiko stokos, bus pateikti raštu (žr.priedą).

(Posėdis buvo sustabdytas 19.05 val. ir atnaujintas 21.00 val.)

PIRMININKAVO: M. A. DOS SANTOS
Pirmininko pavaduotojas

(1) OL L 166, 2004 4 30, p. 1.

(2) OL L 74, 1972 3 27, p. 1.