Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2008/0083(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0400/2008

Pateikti tekstai :

A6-0400/2008

Debatai :

PV 18/11/2008 - 13
CRE 18/11/2008 - 13

Balsavimas :

PV 19/11/2008 - 5.2
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2008)0547

Diskusijos
Antradienis, 2008 m. lapkričio 18 d. - Strasbūras Tekstas OL

13. Tam tikrų tipų bendrovių įsipareigojimai skelbti ir versti (diskusijos)
Kalbų vaizdo įrašas
PV
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – P.-N. Kauppi pranešimas (A6-0400/2008) Teisės reikalų komiteto vardu dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvas 68/151/EEB ir 89/666/EEB dėl tam tikrų tipų bendrovių įpareigojimų skelbti ir versti (COM(2008)0194 - C6-0171/2008 - 2008/0083(COD)).

 
  
MPphoto
 

  Piia-Noora Kauppi, pranešėja. − Gerb. pirmininke, šis pranešimas – bendrovių teisės supaprastinimo paketo dalis. Labai svarbu, kad siekiant bendrovių klestėjimo ir Europos ekonomikos augimo sukūrimo pasistengtume Europos Sąjungoje supaprastinti bendrovėms skirtą aplinką. Taip siekiama mažinti su tam tikrų bendrovių įsipareigojimais skelbti ir versti susijusią administracinę naštą. Šis pasiūlymas – plataus masto administracinės naštos mažinimo dalis, juo įmonėms bus suteikiama galimybė turėti daugiau laisvų verslo išteklių ir juos nukreipti kitur, taip stiprinant Europos ekonomikos konkurencingumą.

Dabar pagal Pirmąją bendrovių teisės direktyvą bendrovės nacionaliniuose oficialiuosiuose leidiniuose turi skelbti tam tikrą informaciją, kuri turi būti įtraukta į valstybių narių komercinius registrus. Daugeliu atvejų bendrovės, skelbdamos informaciją oficialiuosiuose nacionaliniuose leidiniuose, patiria papildomų išlaidų, tačiau neužtikrina realios papildomos naudos. Todėl šio pasiūlymo tikslas – panaikinti bet kokius nacionaliniuose teisės aktuose numatytus papildomus informacijos skelbimo reikalavimus, dėl kurių bendrovės patiria papildomų išlaidų.

Bet kokiu atveju Komisija valstybėms narėms dėl šių papildomų reikalavimų skelbti informaciją leidžia elgtis lanksčiai. Valstybės narės gali kelti papildomus reikalavimus, tačiau jiems turėtų būti taikomas vienas bendras mokestis, pasiūlytas už naująją elektroninę bazę.

Visos valstybės narės turėtų įdiegti elektronines bazes, kuriose būtų kaupiama visa informacija ir kurios suteiktų galimybę susipažinti su šia bendrovių registro elektroninėje rinkmenoje sukaupta informacija. Tai būtų lengvai prieinamas ir išlaidas pateisinantis būdas teikti visą būtiną informaciją apie bendroves. Vienos valstybės narės jau įdiegė tokius elektroninius registrus ir duomenų bazes, o kitos tokios skaitmeninės duomenų bazės dar neturi.

Svarbiausias dalykas – valstybėms narėms nustatyti vieną bendrą mokestį, kuris padengtų visas su informacijos skelbimo ir administravimo reikalavimais susijusias išlaidas. Šis vienas bendras mokestis taip pat turėtų padengti bet kokias papildomas išlaidas, susijusias su nacionaliniais reikalavimais skelbti informaciją vietos arba regionų laikraščiuose.

Vis dėlto Teisės reikalų komitete pageidauta dėl šių išlaidų palikti šiek tiek lankstumo, taigi, dabar galime sakyti, kad valstybės narės gali nustatyti papildomus mokesčius, jei tam yra pagrįstų priežasčių.

Kalbant apie Vienuoliktąją bendrovių teisės direktyvą, pasiūlymas susijęs su dokumentų, kurie turi būti įtraukti į bendrovių filialų registrus, vertimo reikalavimais. Įregistruodamos filialą bendrovės privalo tam tikrą informaciją įtraukti ir į filialo registrą. Dėl šios priežasties bendrovės dažnai patiria reikšmingų papildomų išlaidų, nes turi ne tik užtikrinti, kad tam tikri dokumentai būtų išversti į valstybės narės, kurioje įsikūręs filialas, kalbą, bet ir laikytis kartais pernelyg didelių to vertimo sertifikavimo ir (arba) notarinio tvirtinimo reikalavimų. Taigi, dabar stengiamės panaikinti šio sertifikavimo ir tvirtinimo reikalavimus ir taip palengvinti įsipareigojimus versti.

Tikslas – iki minimumo sumažinti vertimo ir sertifikavimo išlaidas. Tai bus naudinga ir bendrovėms, nes tam tikru lygiu sumažės jų išlaidos, o vertimų patikimumas bus užtikrintas.

Sutinku su Komisijos pasiūlymu. Stengiausi, kad mano formuluotės kuo labiau atitiktų Komisijos pasiūlymo formuluotes. Deja, čia, Parlamente, nepavyko pasiekti bendro Komisijos pasiūlymu pagrįsto sutarimo.

Pranešime pateikėme kelis pakeitimus, kuriais paaiškinamas praktiškas su informacijos skelbimo išlaidomis susijusių nuostatų ir vertimo nuostatų įgyvendinamas. Kartu pateikėme kelis techninius pakeitimus, kad būtų užtikrintas tinkamas ryšys su Antrąja bendrovių teisės direktyva.

Teisės reikalų komitetas pristatė tris kolegų pateiktus kompromisinius pakeitimus, kad šie papildomi informacijos skelbimo reikalavimai – jei jie gerai pagrįsti – būtų leidžiami. Kadangi jų nėra straipsniuose, įtraukėme juos į konstatuojamąsias dalis. Manau, labai svarbu tai, kad į konstatuojamąsias dalis įtraukta rekomendacijų valstybėms narėms naudotis šiuo lankstumu, tačiau neraginame jų šitaip elgtis. Jei valstybė narė mano, kad jos bendrovės iš tiesų turi skelbti šią informaciją nacionaliniame oficialiajame leidinyje (o kažko panašaus valstybės narės nori), ji gali taip elgtis, tačiau dėl to į straipsnius neįtraukėme jokio raginimo.

Antras klausimas tas, kad asmeniškai bandžiau pasiūlyti pereinamąjį laikotarpį, kuris, mano manymu, būtų labai geras žingsnis į priekį. Pereinamuoju laikotarpiu šie informacijos skelbimo reikalavimai galiotų, tačiau jam pasibaigus turėtume tik elektroninę duomenų bazę. Manau, kad tokio pobūdžio pasiūlymas dėl pereinamojo laikotarpio derėtų ir su interneto skverbties klausimu, būtent, kad vienose valstybėse narėse interneto skverbtis labiau išvystyta nei kitose. Galbūt po pereinamojo laikotarpio visose valstybėse narėse galėtume užtikrinti pakankamą informacijos sklaidą. Taip galėtume atsižvelgti į visose valstybėse narėse skirtingą interneto skverbties lygį.

 
  
MPphoto
 

  Charlie McCreevy, Komisijos narys. − Gerb. pirmininke, norėčiau padėkoti pranešėjai už darbą, atliktą dėl šių dokumentų. Jie, pasirodo, sudėtingesni nei tikėtasi. Labai rimtai žiūrime į savo įsipareigojimus sumažinti bendrovėms tenkančią reglamentavimo naštą ir esame dėkingi Parlamentui už nuolatinį jo padrąsinimą šioje srityje.

Vis dėlto sunku neparodyti savo nusivylimo dėl kai kurių pasiūlytų Pirmosios bendrovių teisės direktyvos pakeitimų. Leiskite priminti, kad Europos Parlamentas savo 2007 m. gruodžio 12 d. rezoliucijoje dėl Komisijos darbo programos 2008 m. palankiai įvertino Komisijos pasiryžimą siekti tikslo – iki 2012 m. 25 proc. sumažinti įmonėms tenkančią administracinę naštą ES ir nacionaliniu lygmeniu. Parlamentas pareiškė, kad laikys jį pagrindiniu ateinančių mėnesių prioritetu, ypač kalbant apie MVĮ, ir esminiu indėliu siekiant Lisabonos tikslų. Todėl Parlamentas pabrėžė, kad atsižvelgdamas į tai jis išnagrinės teisės aktų pasiūlymus.

Be to, Parlamentas savo 2008 m. gegužės 21 d. rezoliucijoje dėl supaprastintos verslo aplinkos palaikė šį konkretų pasiūlymą dėl Pirmosios bendrovių teisės direktyvos pakeitimų ir pritarė nuomonei, kad bendrovės turėtų turėti galimybę lengviau skelbti įstatymuose numatytą informaciją. Parlamentas ypač tvirtai palaikė naujųjų technologijų naudojimą.

Tačiau dabar pateiktame Teisės reikalų komiteto pranešime visiškai nuvertinamas Komisijos pasiūlymo tikslas. Komisijos atliktame poveikio vertinime apskaičiuotos mažinimo galimybės per metus siekia beveik 600 mln. EUR. Pagal pranešimo projektą, valstybės narės galėtų ne tik toliau taikyti bendrovėms visą dabartinę administracinę naštą, bet ir užkrauti naujos. Taigi, nors Komisijos pasiūlymas grindžiamas idėja, kad nauja informacijos skelbimo – elektroninės bazės – priemonė turėtų pakeisti dabartinius sudėtingus informacijos skelbimo būdus, pranešimo projekte siūloma, užuot sumažinus administracinę naštą, ją tik padidinti.

Komisijos pasiūlymo tikslą palaikė didžioji suinteresuotųjų pusių dauguma. Per iki šiol Europos Vadovų Taryboje vykusias diskusijas jį taip pat palaikė didžioji valstybių narių dauguma. Tačiau tokios direktyvos, kokią dabar siūlo Teisės reikalų komitetas, priėmimas sukeltų grėsmę viso administracinės naštos mažinimo proceso patikimumui.

Jei Teisės reikalų komiteto pakeitimo tikslas – užtikrinti laikraščių, kurie šiuo metu priklauso nuo bendrovių skelbiamai informacijai taikomų mokesčių, finansavimą, jam teoriškai Komisija gali pritarti. Vis dėlto šiam finansavimui turi būti rasti kiti būdai. Jis neturėtų būti primestas bendrovėms įpareigojant jas laikytis informacijos skelbimo prievolės, kuri šių dienų technologinėje aplinkoje nesukuria jokios reikšmingos papildomos vertės.

 
  
MPphoto
 

  Margaritis Schinas, Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonės referentas. − (EL) Gerb. pirmininke, Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto vardu norėčiau perteikti jums mūsų nuomonę. Didžia dalimi palaikome pagrindines šio geros struktūros Komisijos pasiūlymo, kuriuo, žinoma, siekiama sumažinti administracinę naštą, mintis.

Manome, kad greta vertimo, procedūrų supaprastinamas ir kitų patvirtintų vertėjų iš kitų valstybių narių atlikto vertimo pripažinimas – absoliučiai pagrįstas ir visiškai patvirtina šį požiūrį.

Dabar priėjau prie informacijos skelbimo klausimo. Mūsų komitetas mano, – kaip ir Teisės reikalų komitetas, mano nuomone, visiškai teisingai mano, – kad be bendrovių dar yra ir piliečių, kurie taip pat turi teisę žinoti. Deja, gerb. Komisijos nary, piliečiai neturi tokių galimybių naudotis elektroninėmis priemonėmis, kuriomis jiems siūlote naudotis pradiniame savo pasiūlyme.

Gyvename pliuralistinėje Europoje, kur egzistuoja skirtingi modeliai ir skirtingos vertybės. Jūs, kaip Komisijos narys iš Airijos, žinote, kad Jūsų šalyje vykusio referendumo pasekmės, Jūsų tautiečių suvokimas apie vieną visos Europos modelį, mums brangiai kainuoja. Puikiai žinome, kad mano šalyje, mano regione prieiga prie interneto yra ribota, todėl šio modelio įvesti Europoje nenorime. Kodėl turėtume iš šių žmonių, iš šių Europos piliečių atimti teisę per kitus tradicinius kanalus sužinoti juos dominančius dalykus?

Todėl, gerb. Komisijos nary, manau (kaip mano Ekonomikos reikalų bei Teisės reikalų komitetai), kad elektroninė bazė turi būti privaloma. Ir visiškai teisingai manome. Tačiau ji neturi būti vienintelė bazė. Turime suteikti galimybę visiems Europos piliečiams gauti informaciją. Nenorime atsidurti tokioje padėtyje, kai koks nors Europos regiono asmuo, norėdamas išsiaiškinti kas vyksta jo regione, turės naudotis „BlackBerry“ telefonu, nes ten, kur aš gyvenu, daugybė žmonių „BlackBerry“ telefono neturi.

Todėl manau, kad būdamas Komisijos atstovu privalote rimtai atsižvelgti į poziciją, kurią vieningai išreiškėme Teisės reikalų komitete ir didžiąja balsų dauguma – Ekonomikos reikalų komitete. Taip pat manau, kad tokią pačią žinutę turėtume pasiųsti ir Tarybai. Norėčiau pasakyti, kad jei galvojate tai ignoruoti, leiskite patarti Jums dar kartą apie tai pamąstyti, nes tik vesdami produktyvų demokratinį dialogą galime rasti abiem pusėms priimtinus sprendimus, kurie bus naudingi ne keletui, o daugeliui žmonių.

 
  
MPphoto
 

  Georgios Papastamkos, PPE-DE frakcijos vardu. – (EL) Gerb. pirmininke, 2008 m. gegužės mėn. Europos Vadovų Taryba liepė imtis naujų geresnių rezultatų žadančių įstatymų leidybos iniciatyvų siekiant pagerinti Sąjungos bendrovių verslo aplinką kartu sumažinant administracinius įsipareigojimus ir išlaidas. Mano manymu, dabar mūsų svarstomas Komisijos pasiūlymas dėl direktyvos menkai prisideda prie užsibrėžto tikslo.

Pagrindinė bendrovių, ypač mažųjų ir vidutinių įmonių, problema ta, kad siekiant apskritai pagerinti biurokratinę, įstatyminę ir mokestinę aplinką, reikalingos objektyvios sąlygos. Šioje srityje tikimės net dar svaresnio Komisijos indėlio.

Šiuo konkrečiu atveju pagrindinis bendrovių metinių ataskaitų ir kitų finansinių ataskaitų skelbimo tikslas – komercinėje veikloje taikyti skaidrumo ir viešumo principą. Tačiau nemažame skaičiuje Sąjungos valstybių narių egzistuojantis žemas interneto skverbties lygis nesuteikia tinkamos garantijos.

Be to, tik elektroniniu formatu kaupiami privalomi įrašai taip pat reiškia tai, kad darbo vietų neteks tūkstančiai tradicinių spausdinto žodžio srityje dirbančių specialistų. Be to, spausdinimas – esminė skaidrumo principo ir demokratinio Sąjungos gyvenimo sudedamoji dalis, kurių indėlis į Europos Sąjungos daugiakalbystę bei įvairovę – neginčijamas.

Manau, kad apsauginis vožtuvas, sudarytas iš vieno bendro mokesčio priėmimo ir analogiškos galimybės skelbti informaciją spausdinta forma palaikymo, kartu su elektroninio registro įdiegimu, kaip apibrėžta bendrai prieitoje nuomonėje, dėl kurios balsavo visi, – kartoju, visi Teisės reikalų komiteto sparnai, – suderintas ir racionalus reikalingas sprendimas.

Baigiant leiskite pabrėžti, kad produktyvus pritarimas Bendrijos teisės aktų leidybai kartu išsaugant visišką savo teisėkūros valios nepriklausomybę – tai, ko reikalaujama iš Europos Parlamento bei jo pareiga. Tai, kad per plenarinį posėdį buvo priimtas P. -N. Kauppi (kurią sveikinu su puikiai atliktu darbu) pranešimas – kaip jau buvo pareikšta, Teisės reikalų komiteto valia.

Post scriptum Jums, gerb. Komisijos nary: nežinau, ar sutarimas dėl pasiūlymo, prie kurio buvo prieita Teisės reikalų komitete, Jus nuvylė, norėčiau Jums pasakyti – ir nuoširdžiai to tikiuosi, – kad kai tik įsigalios Lisabonos sutartis, Komisijos ir Europos Parlamento bendradarbiavimo kultūra pasikeis. Ji privalo pasikeisti. Būtent to dabar laukiame; būtent to demokratiškai išrinktas Europos Parlamentas laukia.

 
  
MPphoto
 

  Ieke van den Burg, PSE frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, pirmiausia kai ką pasakysiu apie procedūrą. Gerb. Komisijos nary, gaila, kad jos neaptarėme šį rytą, kai visi sėdėjome kartu, nes mane šiek tiek nustebino šiurkšti Jūsų Parlamentui skirta kalba. Dėl procedūros man ypač nepatiko, kaip Europos Vadovų Tarybai pirmininkaujanti Prancūzija nagrinėjo mūsų pasiūlymus: nesilaikyta jokių derybų reikalavimų ir nebandyta užmegzti dialogo dėl galimo kompromiso.

Tas pats pasakytina ir apie Komisiją. Svarstant šios rūšies klausimus normalu pabandyti susitikti ir rasti skirtingų šalių interesus atitinkantį sprendimą. Apgailestauju, kad taip nutiko, ir tikiuosi, kad tarp plenarinio posėdžio ir balsavimo komitete turėsime galimybę tai padaryti.

Dėl turinio, nemanau, kad mūsų nuomonės labai skiriasi. Aš irgi esu įsipareigojusi sumažinti administracinę naštą. Apskaitos sistemoje visada raginu naudotis išplėstine verslo ataskaitų kalbos (XBRL) sistema ir šios rūšies elektronine baze. Manau, visi sutinka, jog tai būtina, ypač todėl, kad kai kuriose valstybėse narėse informacinė visuomenė dar ne visiškai veikia. Būtina priimti šį laikiną pereinamojo laikotarpio sprendimą, kad valstybės narės vis dar turėtų pasirinkimo naudotis registracija popieriuje galimybę.

Ši problema – iš tiesų laikina, ir jai galima rasti pragmatišką sprendimą. Šią savaitę išgirdau, kad nuo pirmojo elektroninio laiško išsiuntimo ir pirmojo interneto ryšio praėjo tik 20 m., todėl per ateinančius 10–20 m. visų duomenų apdorojimas elektroniniu būdu taps visiškai normaliu reiškiniu. Problema, su kuria susiduriame, – iš tiesų laikina, neturėtume jos paversti didžiulių ginču. Atsižvelgdami į jūsų nuolatines kalbas, kad irgi norite to paties, turime pabandyti rasti pagrįstą ir pragmatišką sprendimą.

 
  
MPphoto
 

  Jean-Paul Gauzès (PPE-DE). - (FR) Gerb. pirmininke, gerb. Komisijos nary, gerb. Parlamento nariai, pirmiausia noriu padėkoti mūsų kolegei Piiai-Noorai Kauppi už jos puikų pranešimą ir už jos pastangas padėti rasti priimtiną įvairių klausimų, ypač dėl bazės, sprendimą.

Pasiūlyta direktyva – platesnio masto veiksmų, kurių imtasi siekiant sumažinti bendrovėms tenkančią administracinę naštą ir jų suvaržymus bei padidinti jų konkurencingumą, dalis. Mes, žinoma, aktyviai palaikome šį tikslą, kuris bus naudingas MVĮ. Pritariame visą informaciją talpinančios elektroninės bazės ir vieno bendro mokesčio, kuris padengtų visas su būtinu informacijos skelbimu susijusias išlaidas, principo sukūrimui.

Vis dėlto tikslinga pateikti geriausią įmanomą informaciją ir leisti toliau naudotis įprastais ir vis dar reikalingais (ypač spausdinto žodžio) informacijos skelbimo metodais. Remiantis po derybų pranešėjos pasiūlytu tekstu, kuris visais balsais buvo priimtas Teisės reikalų komitete, bus galima sudaryti sąlygas valstybėms narėms išlaikyti įprastus informacijos skelbimo būdus, o jų išlaidos bus įtrauktos į vieną bendrą informacijos skelbimo mokestį.

Todėl, gerb. Komisijos nary, pritarėme pasiūlymo esmei paversti bazę būtina sąlyga ir palaikyti vieno bendro mokesčio principą. Vis dėlto atsižvelgėme į kai kuriose kitose šalyse egzistuojančią įvairių šalių tikrovę be informacinių technologijų infrastruktūros ir jos informacijos ypatybes, kurios neturėtų būti ignoruojamos.

Gerb. Komisijos nary, žinote, kad turi būti atsižvelgta į piliečių nuomones ir kad Europa neturi tapti naujų apribojimų ar kliūčių šaltiniu. Būtent todėl siekiame lankstumo, kad galėtume atsižvelgti į skirtingų valstybių narių tikrovę ir kartu išlaikyti ekonominę sistemą.

Jūs, gerb. Komisijos nary, šiurkščiai pasakėte, kad Teisės reikalų komiteto pateiktame pasiūlyme nuvertinama Komisijos pozicija. Nemanau, kad Jūsų pasakymas tikslus, kaip ir netikslu sakyti, kad Teisės reikalų komiteto pasiūlymu sukeliama naujų formalumų. Priešingai, buvo sutarta, kad dabartiniai formalumai bus išlaikyti, o naujų įvedimą, žinoma, atmesime.

Tai, ko, mano manymu, gerb. Komisijos nary, reikia – kad Europa parodytų sugebanti sumažinti biurokratinę ir administracinę naštą kartu gerbiant nacionalinius ypatumus.

 
  
MPphoto
 

  Manuel Medina Ortega (PSE). (ES) Gerb. pirmininke, noriu padėkoti Komisijai, kad pristatė šį pasiūlymą. Manau, kad jis vertintinas teigiamai ir padės mums sumažinti nereikalingą administracinę naštą.

Kaip sakė prieš tai kalbėję Parlamento nariai, šio Parlamento pareiga – sugrąžinti į tikrovę labai kilniaširdiškus ir labai altruistinius Komisijos pasiūlymus. Realybė tokia, kad turime 27 šalis su skirtingomis teisinėmis sistemomis ir kalbančias labai skirtingomis kalbomis, o tai reiškia, kad kiekvienoje šalyje turime prisitaikyti prie tos šalies tikrovės, įskaitant ir kalbų klausimą.

Tačiau, kaip ką tik minėjo J.-P. Gauzès ir anksčiau kalbėję Parlamento nariai, gyvybiškai svarbu tai, kad dėl šių nacionalinių ypatybių pripažinimo nepadidėtų išlaidos, kad mokami mokesčiai būtų vienodi ir kad prireikus šalių vyriausybės prisiimtų šias papildomas išlaidas.

Vis dėlto kyla dar viena problema: vertimo problema. Europos Sąjungoje neturime bendros kalbos. Visose 27 šalyse, ir netgi kai kurių šalių viduje, kaip, pvz., Komisijos nario, kalbama skirtingomis kalbomis. Turime su tuo susitaikyti.

Be to, teisiniu požiūriu susiduriame su realybe, kurioje skiriasi teisiniai dokumentai. Pvz., Teisės reikalų komitetas kartu su vertimų sertifikavimu pasiūlė pakeitimus dėl dokumentų sertifikavimo. Šiuo metu Teisės reikalų komitete rengiamas pranešimas dėl sertifikuotų dokumentų pripažinimo įvairiose Europos Sąjungos šalyse, kuris turėtų papildyti šį pranešimą.

Pagaliau manau, kad pristatydama šį pranešimą Komisija pasirodė puikiai. Pranešėja atliko didžiulį darbą, o mes visi pabandėme išplėtoti pasiūlymą iki teisės akto teksto, kuris gali būti pripažintas visoje Sąjungoje ir taip užtikrinti teises ir kuris pagrįstas dar besikuriančios, skirtingas teisines šalių sistemas ir skirtingus galimybių naudotis elektroniniais ryšiais lygmenis turinčios Sąjungos realybe.

 
  
MPphoto
 

  Françoise Grossetête (PPE-DE). - (FR) Gerb. pirmininke, pirmiausia norėčiau pasveikinti pranešėją P.-N. Kauppi su puikiai atliktu darbu, nes jos dėka Teisės reikalų komitete buvo surastas kompromisas, kuris, priminsiu, gerb. Komisijos nary, buvo vienbalsiai priimtas. Vadinasi, tai – aiškus ženklas. Jis leis suderinti bendrovių, ypač MVĮ, administracinio paprastumo poreikį su piliečių teise į informaciją kartu paliekant valstybėms narėms (jei jos to nori) pasirinkimo galimybę išlaikyti informacijos skelbimo reikalavimus.

Esu įsitikinusi, kad Europos Parlamentas paseks Teisės reikalų komiteto pavyzdžiu. 27 valstybės narės turi savo tradicijų. Kai kurios pasisako tik už internetą. Kitos naudojasi labiau tradiciniais „popieriniais“ bendravimo metodais. Šios tradicijos turi būti gerbiamos. Nepamirškime, kad 50 proc. Europos piliečių neturi prieigos prie interneto. Jei informacija būtų prieinama tik vienoje elektroninėje bazėje, internetu negalintys naudotis ar pirmenybę naudotis popieriumi teikiantys asmenys negalėtų gauti informacijos apie jų regiono bendroves.

Manau, Europos Parlamentas puikiai suvokia, kad paprastas teismų ir teisinių pranešimų paskelbimo, pvz., regioniniuose laikraščiuose panaikinimas turėtų pražūtingų padarinių. Todėl tam tikromis sąlygomis valstybės narės turi turėti galimybę organizuoti informacijos sklaidą per papildomus kanalus.

Gerb. Komisijos nary, čia – ne ideologinės diskusijos. Negi nemanote, kad dabartinėmis aplinkybėmis, užuot trukdęs tam, kas gerai veikia valstybėse narėse, turite imtis kitų dalykų?

Noras nuolat ką nors supaprastinti kartais sukelia pavojų padaryti dalykus dar sudėtingesnius. Sumažinti išlaidas? Taip, bet kokia kaina? Palengvinti apribojimus ir taip padidinti konkurencingumą? Taip, tačiau kas nutiks konkurencingumui, kai supaprastinimo keliamas pavojus rimtai pakenks viso sektoriaus ekonomikai? Tvirtai tikimasi, kad Komisija atsižvelgs į tai, kad palaikome sprendimus, leisiančius spausdintam žodžiui nugalėti sunkumus, su kuriais jis dabar susiduria.

Gerb. Komisijos nary, neturėtumėte būti kurčias valstybių narių tradicijoms. Šitaip elgdamasis esate atsakingas už tam tikro skaičiaus žurnalistų atleidimo iš darbo pavojų ir už tai, kad didžiajai gyventojų daliai trūksta informacijos.

Norime suderintos direktyvos, į kurią būtų įtraukta elektroninė bazė ir vienas bendras mokestis. Esame įsitikinę, kad priėmėme šį sprendimą, o Jūs turite gerbti Europos Parlamento balsavimo rezultatus.

 
  
MPphoto
 

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (PSE).(PL) Gerb. pirmininke, Europos Parlamentas jau ilgai kelia nereikalingų ir neproporcingai didelių įmonėms tenkančių administracinių išlaidų klausimą. Šios išlaidos ne tik dar labiau apsunkina verslo vystymą, bet ir tampa kliūtimi įveikiant itin konkurencingus šiandienos pasaulio ekonomikos iššūkius.

Todėl labai džiugu, kad Komisija pagaliau skyrė dėmesio šiam klausimui pasiūlydama Pirmosios ir Vienuoliktosios bendrovių teisės direktyvų pakeitimui, kuris padės greičiau pagerinti Europos bendrovių verslo aplinką, taikyti paspartintą procedūrą. Kalbant apie Pirmąją direktyvą, visų papildomų ir bendrovių išlaidas didinančių informacijos skelbimo reikalavimų pašalinimas iš šalies teisės iš tiesų atrodo itin tinkamas. Pasiūlyta elektroninė bazė, kurioje kaupiama išsami informacija apie bendroves, bus ekonomiškas ir lengvai prieinamas sprendimas, kaip ir vienas bendras visas – administracines ar su informacijos skelbimo reikalavimais susijusias – išlaidas padengiantis mokestis.

Pasiūlymas dėl Vienuoliktosios bendrovių teisės direktyvos susijęs su dokumentų, kurie turi būti įtraukti į kitoje valstybėje narėje įsteigto bendrovės filialo komercinius registrus, vertimu ir sertifikavimu. Komisijos pasiūlytas abipusis vertimo pripažinimas, kaip administracinės naštos mažinimo būdas, be jokių abejonių, prisidės prie bendrovėms tenkančių išlaidų sumažinimo ir kartu užtikrins vertimo patikimumą. Galiausiai, norėčiau pasveikinti pranešėją P.-N. Kauppi su puikiu pranešimu.

 
  
MPphoto
 

  Costas Botopoulos (PSE). - (EL) Gerb. pirmininke, gerb. Komisijos nary, norėčiau pasinaudoti paskutinio pasisakančiojo privilegija ir dėl mūsų svarstomos direktyvos pareikšti vieną politinę bei dvi technines pastabas.

Mano politinė pastaba būtų ta, kad šiandien esame itin retos akimirkos Europos Parlamente liudininkai: dėl krypties, kurios laikydamasis Parlamentas nori priimti konkrečią įstatymų leidybos iniciatyvą, visuose šių rūmų sparnuose – nuo kairiųjų sparno iki dešiniųjų – pasiektas visiškas vieningumas. Daugybė Parlamento narių sakė, ir aš noriu pabrėžti, kad tai retas įvykis, į kurį neišvengiamai turi būti atsižvelgta galutiniame Komisijos sprendime.

Nenuvertiname Komisijos pasiūlymo. Stengiamės padaryti jį šiuolaikiškesnį, žmogiškesnį, logiškesnį ir praktiškesnį. Tokia mano politinė pastaba.

Turiu dvi trumpas technines pastabas: dėl informacijos skelbimo klausimo, Parlamento nariai sakė, ir aš pridursiu, kad visiškai teisinga ir tinkama toms valstybėms narėms, kuriose galimybės naudotis internetu griežtai ribojamos, dėl akivaizdžių socialinių ir finansinių priežasčių greta įprasto elektroninio skelbimo suteikti galimybę skelbti informaciją spaudoje.

Norėčiau trumpai pareikšti savo nuomonę dėl vertimo, dėl kurio nekyla jokių problemų, klausimo. Galimybė turėti vieną pripažintą vertimą suteikia mums praktišką sprendimą. Čia iškeltas vertimo klausimas – ne kalbos, ne skaidrumo ir ne stiliaus klausimas. Jis – praktinis klausimas, kuris pripažįstant vertimus gali būti labai lengvai išspręstas.

Todėl tarp politinių ir techninių klausimų atsiranda skirtumas. Mes nenuvertiname pasiūlymo, mes jį tobuliname.

 
  
MPphoto
 

  Charlie McCreevy, Komisijos narys. − Gerb. pirmininke, leiskite pradėti nuo to, kad jei Ieke van den Burg būtų šį klausimą iškėlusi šį rytą, būčiau mielai jį išsprendęs. Paklausiau jūsų, ar turite klausimų, kuriuos norėtumėte užduoti, ir, jei būtumėte jų turėję, būčiau su jumis apie juos pasikalbėjęs. Jei būtumėte uždavę bet kokį klausimą – įskaitant apie orą Airijoje – taip pat būčiau jį su jumis aptaręs. Dėl to man nekyla jokių problemų.

Man taip pat nekyla jokių problemų dėl Europos Parlamento priimamų sprendimų, nes tai – jūsų darbas ir jūsų pareiga. Tačiau reikėtų turėti mintyje šio ypatingo pasiūlymo pagrindą, ir, kadangi vertinu jūsų poziciją, paprašyčiau vertinti manąją.

Šis ypatingas pasiūlymas buvo pateiktas esant mažosioms bendrovėms skirtam administracinės naštos sumažinimui. Jis buvo verslo aplinkos supaprastinimo dalis. Yra įvertinimų, ko šis pasiūlymas padėtų pasiekti – išlaidos kasmet sumažėtų 600 mln. EUR. Taigi, šio pasiūlymo pateikimo priežastis buvo sumažinti mažoms bendrovėms tenkančią administracinę naštą. Kaip atkreipiau dėmesį savo ankstesnėmis pastabomis, priimdamas įvairias rezoliucijas Europos Parlamentas teigiamai įvertino visą išlaidų mažinimo projektą.

Taigi, toks yra kontekstas, kuriame buvo pateiktas pasiūlymas. Šį ypatingą pasiūlymą pateikėme siekdami sumažinti administracines išlaidas ir supaprastinti smulkiajam verslui skirtas sąlygas.

Vargu ar galite tikėtis, kad pritarsiu Europos Parlamento pateiktiems pakeitimams, kurie orientuoti visiškai priešinga linkme ir kuriais, užuot mažinę administracines išlaidas, jas tik didiname. Jei Europos Parlamentas mano, kad šiuo ypatingu atveju laikantis jo krypties pranašumų pusiausvyros rodyklė nusvyra toliau, tebūnie. Tai – tobulai įstatymais paremtas požiūris. Tačiau jis nesuderinamas su pradiniu jūsų išsikeltu tikslu, būtent su išlaidų mažinimu. Jei Parlamentas ir kiti mano, kad dėl visų jūsų išdėstytų priežasčių pranešimas turėtų likti būtent toks, vargu ar galite tikėtis, kad atsistosiu ir pritarsiu jums, kad jis padės sumažinti administracines išlaidas, kai iš tikrųjų bus priešingai – iš tiesų, priėmus pranešimą užuot sumažėjusios, išlaidos tik išaugs.

Dviejų Europos Parlamento komitetų pasiūlyti pakeitimai reiškia, kad vienintelis pokytis, kurį vadovaudamosi šios direktyvos priėmimu valstybės narės turėtų įgyvendinti, būtų privalomas naudojimasis elektronine baze. Santaupos, kurių galime tikėtis priėmę pradinį mūsų pasiūlymą (kurios, kaip jau minėjau, poveikio ataskaitoje buvo įvertintos 600 mln. EUR per metus), nepadėtų pasiekti dabartinės administracinės naštos sumažinimo. Taigi direktyvos, kuri neskatina sumažinimo, o sukelia tik tikrovės pagražinimo pokyčius, priėmimas neabejotinai duotų blogą ženklą dėl visos administracinės naštos, apie kurią kalbėjome, mažinimo.

Taigi, paprašyčiau Europos Parlamento narių gerbti ir mano poziciją. Jei Parlamento nuomonė liks orientuota ta pačia kryptimi – dėl jos rytoj vyks balsavimas – tai yra jūsų nuomonė; turite visišką teisę laikytis šios pozicijos. Dėl to man nekyla jokių sunkumų. Tačiau turite gerbti mano poziciją, kurios laikydamasis negaliu pritarti visiškai priešinga linkme, nei šiuo atveju veda pradinis šio klausimo tikslas, orientuotiems pakeitimams. Neturėtume dėl to ginčytis, tačiau negaliu elgtis nelogiškai ir sakyti, kad Europos Parlamentas elgiasi teisingai, nes užuot mažinęs administracines išlaidas, jas tik didina.

Galiu klausytis jūsų pateikiamų priežasčių, kodėl reikėtų palikti esamą pasiūlymą, – galbūt jose esama tam tikro pagrįstumo, – tačiau ne tai pradėjome daryti; tai – ne priežastis, kodėl pateikėme šį ypatingą pasiūlymą. Taigi, c’est la vie!

 
  
MPphoto
 

  Piia-Noora Kauppi, pranešėja. − Gerb. pirmininke, norėčiau pareikšti pastabą apie procedūrą. I. van den Burg jau sakė, kad Europos Vadovų Tarybai pirmininkaujanti Prancūzija su šiais dokumentais elgėsi ne itin tinkamai. Bandėme pateikti keletą pasiūlymų dėl trišalių susitikimų, per kuriuos būtų aptarti galimi kompromisai, surengimo. Deja, Europos Vadovų Tarybai pirmininkaujanti Prancūzija nelinkusi juose dalyvauti. Jie nenori organizuoti Europos Vadovų Tarybos darbo grupės susitikimų, per kuriuos būtų galima aptarti tolesnius veiksmus. Jie taip pat neatvyko čia šiandien aptarti šio labai svarbaus klausimo.

Teisės reikalų komiteto nuomonė suteikia valstybėms narėms labai daug lankstumo. Palyginti su mano asmenine nuomone, Teisės reikalų komiteto nuomonė suteikia daug daugiau lankstumo. Vis dėlto Teisės reikalų komiteto nuomonė šiuo klausimu pasiekė visas mums leistinas ribas. Šis pasiūlymas – vienintelis šiuo metu Parlamente svarstomas pasiūlymas. Esu tos nuomonės, kad jei Europos Vadovų Taryba negali pritarti (kaip mes to prašėme) Parlamento nuomonei, t. y. Teisės reikalų komiteto nuomonei, dėl kurios rytoj vyks balsavimas, turėsime pradėti antrąjį svarstymą.

Negalime leisti Europos Vadovų Tarybai žaisti su mumis. Jei tokio teksto, dėl kurio bus balsuojama rytoj Parlamente, pranešimas nebus priimtas, prasidės proceso vilkinimas. Galimas daiktas, kad iki rinkimų šis projektas nebus parengtas, ir gali kilti pavojus, kad Komisija atsiims pasiūlymą. Manau, būtų labai apmaudu, jei Europos Vadovų Taryba kvalifikuota balsų dauguma jo nepatvirtintų ir nepateiktų pasiūlymų, kaip rasti kompromisą.

Noriai aptartume kompromisus. Aš asmeniškai būčiau labai laiminga, jei Europos Vadovų Taryba ką nors pasiūlytų per trišalį susitikimą, kuriuo galėtume pagrįsti kompromisą, tačiau ji slepiasi, nedalyvauja susitikimuose ir neorganizuoja trišalių susitikimų. Ji stato mus į labai sudėtingą padėtį.

Todėl mane nuliūdino dėl procedūros vykusios diskusijos. Tikiuosi, Komisija neketina atšaukti pasiūlymo. Tikiuosi, dar bus galimybė rasti visas valstybes nares ir Europos Parlamentą tenkinantį kompromisą.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks rytoj.

 
Teisinė informacija - Privatumo politika