Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2007/0220(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

A6-0349/2008

Debatai :

PV 18/11/2008 - 14
CRE 18/11/2008 - 14

Balsavimas :

PV 19/11/2008 - 5.3
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2008)0548

Diskusijos
Trečiadienis, 2008 m. lapkričio 19 d. - Strasbūras Tekstas OL

8. Paaiškinimai dėl balsavimo
Kalbų vaizdo įrašas
PV
  

Rašytiniai paaiškinimai dėl balsavimo

 
  
  

– Pranešimas: Piia–Noora Kauppi (A6–0400/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Laima Liucija Andrikienė (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, norėčiau padėkoti gerb. P. N. Kauppi už jos pranešimą dėl elektroninio bendrovių registro, kuriam visiškai pritariu. Tai puiki idėja ir puikus pranešimas, ir Parlamentas vieningai palaiko jo įgyvendinimą.

Tikiuosi, kad kuo greičiau bus sukurtas elektroninis bendrovių registras valstybėse narėse, taip pat ir visos Europos elektroninė platforma, į kurią būtų įtraukta visa informacija, kurią privalo skelbti bendrovės. Jei šie pasiūlymai būtų įgyvendinti, sumažėtų biurokratija, būtų užtikrinta daugiau aiškumo, sumažėtų administracinė našta ir bendrovių išlaidos, todėl išaugtų Europos bendrovių konkurencingumas.

 
  
  

– Pranešimas: Andreas Schwab (A6–0349/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Laima Liucija Andrikienė (PPE-DE). - (LT) Aš balsavau už Andreas Schwab parengtą pranešimą dėl Europos statistikos reglamento. Ir balsavau už jį todėl, kad naujojo reglamento turinys yra tikrai svarbus, patobulinantis dabar veikiantį reglamentą. Turiu galvoje Europos statistikos sistemos apibrėžimą, jos vietą Bendrijų teisėje. Reglamentas taip pat nustato nacionalinių statistikos institucijų funkcijas Europos statistikos sistemoje sprendžiant statistikos konfidencialumo ir statistikos kokybės klausimus. Ir tai neabejotinai yra žingsnis į priekį, lyginant su dabartine padėtimi ir dabar galiojančiu reglamentu.

Tiesa, Europos Komisijos pasiūlymas padalinti Europos statistikos komitetą į dvi dalis man atrodo kontraversiškas ir pranešėjo pozicija neperskirti funkcijų man atrodo priimtinesnė ir remtina. Tačiau tikiuosi, kad ateityje, kartu dirbant Parlamentui, Tarybai ir Komisijai, šiuos nesutarimus pavyks įveikti.

 
  
  

– Pranešimas: Luis Manuel Capoulas Santos (A6–0402/2008)

 
  
MPphoto
 

  Albert Deß (PPE-DE). (DE) Gerb. pirmininke, turiu pateikti paaiškinimą žodžiu dėl balsavimo dėl pranešimo moduliavimo klausimu. Paskutinėse žemės ūkio reformos metu buvo nuspręsta iki 2013 m. užtikrinti ūkininkams planavimo tikrumą. Todėl prieštaravau tokio masto moduliavimo, dėl kurio ūkininkai prarastų didesnes sumas, įgyvendinimui. Aš džiaugiuosi rezultatu ir norėčiau padėkoti visiems savo kolegoms parlamentarams, kurie balsavo už išmokų sumos, kuriai netaikomas moduliavimas, padidinimą nuo 5000 iki 10000 eurų, nes tokiu būdu iš smulkių įmonių bus atskaitoma mažiau moduliavimo lėšų.

Jeigu mes kalbame apie patikimą politikos planavimą, privalome jį užtikrinti ir ūkininkams. Todėl esu patenkintas šiandienio balsavimo dėl pranešimo dėl moduliavimo rezultatais ir tikiuosi, kad Taryba jiems pritars.

 
  
MPphoto
 

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). (PL) Gerb. pirmininke, šiandienos balsavimu buvo užbaigtas beveik dvylika mėnesių trukęs darbas rengiant mūsų nuomonę dėl bendrosios žemės ūkio politikos veikimo. Tai svarbu įgyvendinant pakeitimus, kuriuos padarėme siekdami supaprastinti šią politiką. Kartu turime išsaugoti šios politikos Bendrijos pobūdį ir užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas. Tikiuosi, kad ES žemės ūkio ministrai perskaitys šią nuomonę ir pritars mūsų pasiūlymams.

Turiu mintyje visų pirma pasiūlymus dėl kompleksinio paramos susiejimo reikalavimų supaprastinimo, įskaitant pasiūlymus dėl reikalavimų, susijusių su gyvūnų apsaugos sritimi (C sritimi), įgyvendinimo naujosiose valstybėse narėse atidėjimo iki 2013 m. Deja, nemažai sprendimų buvo parengti neatsižvelgiant į padėtį ar žemės ūkio modelį naujosiose valstybėse narėse. Dabar pradedame aptarti bendrosios žemės ūkio politikos po 2013 m. ateitį ir persvarstyti finansinę perspektyvą. Mūsų laukia didelis darbas.

 
  
MPphoto
 
 

  Seán Ó Neachtain (UEN). (GA) Gerb. pirmininke, norėčiau padėkoti už labai teigiamus šiandien įvykusio balsavimo dėl bendrosios žemės ūkio politikos rezultatus, taip pat norėčiau pritarti politikos kryptims, su kuriomis buvome supažindinti, pvz., dėl mokyklų aprūpinimo vaisiais ir daržovėmis.

Tačiau kalbant apie pačią politiką norėčiau dar kartą atkreipti dėmesį į privalomą moduliavimą, kurį siūlo Komisija, ir pareikšti, kad visiškai jam nepritariu. Politika turi būti lanksti, ir valstybėms narėms turi būti leista didinti arba mažinti privalomo moduliavimo normas savo nuožiūra.

Mano nuomone, 5000 ribinė vertė yra per žema. Siekiant apsaugoti ir palaikyti nedideles pajamas gaunančius ūkininkus, kurie jau dabar yra nukentėję, ribinė vertė turėtų būti padidinta iki 10000, nemanau, kad taikant privalomą moduliavimą iš jų turėtų būti atimamos lėšos.

 
  
  

– Pranešimai: Luis Manuel Capoulas Santos (A6–0402/2008), (A6–0401/2008)

 
  
MPphoto
 

  Giovanni Robusti (UEN). (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, norėjau kalbėti tik tam, kad viešai išdėstyčiau savo argumentus, kodėl per paskutinį balsavimą nepritariau L. Capoulas Santoso pranešimams Nr. 0401 ir Nr. 0402. Pranešime paprasčiausiai svarstomas tik bendrosios žemės ūkio politikos patikrinimas visiškai neatsižvelgiant į pasikeitusias sąlygas pasaulyje. Mes diskutuojame dėl detalių nematydami svarbiausios problemos.

BŽŪP, kurios patikrinimą atlikome, buvo sukurta siekiant sumažinti žemės ūkio gamybą ir skatinti aplinkos apsaugą (remiantis šiomis sąlygomis ji buvo parengta). Kaip visi žinome, šiandien ekonominės sąlygos yra iš esmės pasikeitusios, bet BŽŪP išliko daugiau ar mažiau tokia pati, o svarstoma tik tai, ar geresnė pirma, ar antra alternatyva, ar mažiau, ar daugiau reikalinga ta ar kita priemonė, nors dabar jos jau nebetinka siekiant pasitikti ateities iššūkius.

Man nepriimtini šie nesibaigiantys ginčai dėl smulkių, specifinių interesų ignoruojant bendrą naudą. Esu įsitikinęs, kad svarbiausia tokio nepakankamo ryžto auka yra pats žemės ūkis. Balsavau prieš šį pranešimą siekdamas paskatinti dialogą ir pakurstyti diskusijas. Aš palieku savo žiniatinklio svetainėje technines detales, kurių neįmanoma išdėstyti vienos minutės kalboje, ir konkretūs argumentai, kuriais rėmiausi, bus paskelbti joje.

 
  
MPphoto
 

  Csaba Sándor Tabajdi (PSE). (FR) Gerb. pirmininke, Europos Parlamento Socialistų frakcijos nariai iš Vengrijos balsavo už gerb. L. Capoulas Santos pranešimus, nes šie pranešimai yra žymiai palankesni naujosioms valstybėms narėms, taip pat ir Vengrijai. Privalomas moduliavimas ir laipsniškas moduliavimas yra mažiau drastiški negu Komisijos pasiūlyme. Gaila, kad nebuvo balsuota už ALDE pasiūlytą pakeitimą dėl privalomo moduliavimo. Dėl to apgailestaujame, bet, nepaisant to, šis pranešimas yra tinkamas.

Dėl antrojo pranešimo Socialistų frakcija pasiūlė 67 pakeitimą. Kalbant apie intervencinių priemonių sistemą, labai svarbu nesiimti intervencinių priemonių taikant konkurso procedūrą. Dabartinės sistemos išsaugojimas vertintinas labai teigiamai. Todėl mes balsavome už pranešimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Mairead McGuinness (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, sveikinu gerb. L. Capoulas Santos atlikus labai sudėtingą darbą. „Fine Gael“ partijos delegacija palaikė šiuos pranešimus su tam tikromis išlygomis. Pieno kvotų klausimu balsavome už didesnį lankstumą ir didesnę procentinę kvotos dalį, suteikdami ūkininkams galimybę gaminti pieną, jei jie to pageidautų. Apgailestaujame, kad šiai nuomonei nebuvo pritarta plenariniame posėdyje ir kad dabar grįžtame prie Komisijos pasiūlymo.

Antra, kalbant apie moduliavimą, esame susirūpinę dėl lėšų perkėlimo iš pirmojo į antrąjį ramstį, nes tokiu būdu atimamos pajamos iš ūkininkų siekiant jas panaudoti schemose, kurioms reikalingas valstybių narių bendras finansavimas, o jis negali būti užtikrintas ateityje. Pritariame ribinės vertės padidinimui iki 10000, už kurį balsavo Parlamentas. Norėčiau paaiškinti, kad mūsų balsavimą dėl 6 konstatuojamosios dalies – 190 ir 226 pakeitimų – reikėtų suprasti kaip „+“ (už). Tikiuosi, kad Taryba savo pasitarimuose, kurie vyks šiandien ir rytoj, padės su sunkumais susidūrusiam avių sektoriui.

 
  
  

– Pranešimas: Luis Manuel Capoulas Santos (A6–0401/2008)

 
  
MPphoto
 

  Dimitar Stoyanov (NI). (BG) Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į pasiūlytą 54 pakeitimą, kurį pateikė A. Deß ir kitų EP narių grupė. Jeigu šis pakeitimas būtų buvęs priimtas, jis įtvirtintų visiškai nepriimtinus dvigubus standartus, taikomus senosioms ir naujosioms valstybėms narėms, nes didinant kvotą naujosios valstybės narės turėtų ją didinti tik tada, jei tai būtų įmanoma atitinkamais finansiniais metais. Matau, kad gerb. A. Deß dar yra salėje – taigi gal jis galėtų man paaiškinti, ar šiais finansiniais metais būtų galimybė padidinti kvotą naujosioms valstybėms narėms. Laimė, šio pakeitimo rūmai nepriėmė; jis buvo atmestas, todėl galėjau balsuoti už visą pranešimą, ir esu labai laimingas, jog Parlamentas neleido didinant pieno kvotas suskirstyti valstybių narių į dvi kategorijas.

 
  
MPphoto
 
 

  Albert Deß (PPE-DE). (DE) Gerb. pirmininke, pranešime dėl pieno kvotų reikalaujama pieno kvotų didinimo. Kaip ir visi mano CSU kolegos, balsavau prieš visus pakeitimus, kuriais reikalaujama didinti kvotas. Pieno kvotos, kurios turi būti taikomos iki 2015 m. kovo 31 d., yra skirtos stabilizuoti Europos pieno rinkas. Šiuo metu Europos pieno rinkose yra produkcijos perteklius.

Dėl to ėmė smukti pieno kainos. Bet koks tolesnis kvotų didinimas sustiprins kainų kritimą, su kuriuo susidūrė pieno gamintojai. Daugelio ūkininkų egzistencijai iškiltų pavojus. Mums reikalingas ne kvotų didinimas, o sistema, kuri lanksčiai reaguotų į padėtį rinkoje. Vis dėlto jeigu Parlamento ir Tarybos dauguma nuspręs iki 2015 m. palaipsniui panaikinti pieno kvotas, siekiant užtikrinti tolesnį pieno gamybos išlikimą nepalankioje padėtyje esančiose ir ganyklinėse vietovėse bus reikalingas pieno fondas.

 
  
  

– Pranešimai: Luis Manuel Capoulas Santos (A6–0402/2008), (A6–0401/2008), (A6–0390/2008), (A6–0377/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Daniel Hannan (NI). – Gerb. pirmininke, jeigu būčiau ketinęs sukurti pačią brangiausią, daugiausia išlaidų reikalaujančią, korumpuočiausią, amoraliausią, biurokratiškiausią paramos ūkiams sistemą, nesu tikras, kad man būtų pavykę pasiūlyti ką nors tokio išradingo, kas prilygtų bendrajai žemės ūkio politikai, sistemai, kuri skriaudžia mus, kaip mokesčių mokėtojus, nes remiantis ja teikiama finansinė parama maisto, kuriam nėra rinkos, gamybai, ir po to vėl skriaudžia mus kaip vartotojus, remdama to maisto kainas. Ji dažnai mus kaip mokesčių mokėtojus nuskriaudžia ir trečią kartą, sunaikindama maisto produktus, kurie negalėjo būti parduoti.

Tuo tarpu jos taikymas blogina aplinkos būklę, nes gamyba grindžiama finansine parama skatina gyvatvorių kirtimą, pesticidų bei kenksmingų trąšų naudojimą ir, žinoma, sukelia dideles bado problemas Afrikoje. Turiu pasakyti, kad ši politika ypač žalinga tokiai šaliai kaip jūsų ir mano, kurios yra maisto importuotojos, turinčios palyginti našų žemės ūkio sektorių ir kurios dėl to yra baudžiamos ir teigiama, ir neigiama prasme, nes moka sistemai išlaikyti daugiau, o gauna iš jos mažiau negu kitos ES valstybės narės.

Beveik bet kas, ką bedarytume – ar teiktume tiesioginę paramą, ar pasirinktume kokią nors kitą sistemą – būtų geriau už bendrąją žemės ūkio politiką. Ir jeigu manėte, kad pamiršau tai pasakyti: jau seniai laikas pateikti Lisabonos sutartį referendumui. Pactio Olisipiensis censenda est!

 
  
  

– Pranešimas: Luis Manuel Capoulas Santos (A6–0402/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Christa Klaß (PPE-DE). (DE) Gerb. pirmininke, Aš balsavau už L. Capoulas Santoso pranešimą ir 186 pakeitimą, pagal kurį moduliavimą siūloma taikyti ne mažesnėms nei 10000 eurų išmokoms.

Tai liečia smulkų žemės ūkį Europoje. Moduliavimas turi būti nuosaikus ir kryptingas. Mažiems ūkiams Europoje reikalinga ES parama, kad jie galėtų toliau išsilaikyti, atsižvelgiant į ES darbo užmokesčio struktūrą. Mes norime, kad Europoje būtų gaminamas sveikas maistas, kuris būtų prieinamas protingomis kainomis. Taip pat norime, kad būtų prižiūrimas kraštovaizdis. Jei iš tikrųjų viso šito siekiame, turime padėti ir savo ūkininkams, kad Europoje, kurioje klimato sąlygos yra vienos palankiausių pasaulyje, ir toliau ateityje būtų galima gaminti sveiką maistą. Todėl balsavau už L. Capoulas Santoso pranešimą.

 
  
  

– Pranešimas: Luis Manuel Capoulas Santos (A6–0390/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Hynek Fajmon (PPE-DE). (CS) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, aš balsavau prieš L. Capoulas Santoso parengą pranešimą dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai. Mes sukūrėme šią programą tik prieš dvejus metus, o tikrai veikti ji pradėjo tik pernai. Pareiškėjai pradėjo rengti savo projektus ir studijuoti fondo taisykles. Dabar, praėjus vos vieneriems metams, mes šias taisykles keičiame. Aš negaliu palaikyti tokio žingsnio, nes dėl jo tik atsiras nuostolių ir bus sutrukdytas projektų, reikalingų kaimo vietovėms, finansavimas. Toks dažnas taisyklių kaitaliojimas negali duoti jokios naudos, ir todėl aš balsavau prieš pranešimą.

 
  
  

– Pranešimai: Luis Manuel Capoulas Santos (A6–0402/2008), (A6–0401/2008), (A6–0390/2008), (A6–0377/2008)

 
  
MPphoto
 

  Zdzisław Zbigniew Podkański (UEN). (PL) Gerb. pirmininke, tai labai svarbi tema. Iš bendrosios žemės ūkio politikos įvertinimo galima padaryti išvadą, kad ji bus reikalinga ateityje, jeigu bus grindžiama teisingais principais. Bendroji žemės ūkio politika turi, svarbiausia, užtikrinti maisto saugumą Europai, pakankamumą apsirūpinimą maistu ir maisto gamybą eksportui, taip pat ūkininkaujančių šeimų ekonominį saugumą, žemės ūkio gamybos perspektyvumą, vienodą finansinę paramą senųjų ir naujųjų valstybių narių ūkininkams, biologinės įvairovės išsaugojimą, genetiškai modifikuotų organizmų auginimo ir panaudojimo žemės ūkyje nutraukimą visoje Europos Sąjungoje, kaimo vietovių vystymąsi garantuojant nepalankiausioje padėtyje esančių teritorijų pažangą, kultūros paveldo apsaugą ir tradicinės kultūros išsaugojimą, taip pat lygias galimybes kaimo gyventojams naudotis švietimo, kultūros paslaugomis ir technikos plėtra. Šiuos tikslus galėsime įgyvendinti tik gerai pasimokę iš savo patirties ir siekdami drąsių sprendimų.

 
  
  

Rašytiniai paaiškinimai dėl balsavimo

 
  
  

Rekomendacija antrajam svarstymui: Karin Scheele (A6–0425/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Šarūnas Birutis (ALDE), raštu. ? (LT) Europos aplinkos ir sveikatos apsaugos veiksmų plane 2004–2010 m. pripažįstama būtinybė gerinti duomenų apie sveikatos būklę ligų ir sutrikimų, susijusių su aplinka, atveju, kokybę, palyginamumą ir prieinamumą naudojantis Bendrijos statistikos programa. Manau, kad tai labai svarbus reglamentas. Turime žinoti mūsų visuomenės sveikatą, polinkį į sergamumą vienokiomis ar kitokiomis ligomis. Šiuo reglamentu sukuriama bendra sistema rengti Bendrijos statistiką apie visuomenės sveikatą ir darbuotojų sveikatą bei saugą.

Labai svarbu, kad Europos Sąjungoje būtų surinkti duomenys apie piliečių sveikatą, fizinę ir protinę veiklą bei negalią, apie susirgimų, kurių daugėja ar mažėja, atvejus, apie sužalojimus, alkoholio ir narkotikų žalą, gyvenimo būdą, profilaktinių gydymo sveikatos priežiūros įstaigų prieinamumą.

Į statistiką turės būti įtraukiama informacija, būtina Bendrijos veiksmams visuomenės sveikatos srityje, skirta remti nacionalines strategijas, plėtojančias aukštos kokybės, visiems prieinamą ir tvarią sveikatos priežiūrą.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Šiuo reglamentu nustatoma sistemingo Bendrijos statistikos apie visuomenės sveikatą ir sveikatą bei saugą darbe rengimo bendra sistema. Šiuo metu statistinė informacija apie visuomenės sveikatą ir sveikatą bei saugą darbe renkama daugiausia savanoriškai. Priėmus šį reglamentą būtų įmanoma formalizuoti galiojantį „džentelmenišką susitarimą“ ir užtikrinti duomenų rinkimo tęstinumą, kokybę bei palyginamumą.

Per 2007 m. vykusį pirmąjį svarstymą Europos Parlamentas priėmė 12 Komisijos pasiūlymo pakeitimų. Didžioji pakeitimų dalis susijusi su horizontaliais aspektais, pvz., lyties ir amžiaus kriterijų įtraukimas į kintamųjų suskirstymą ir papildomo finansavimo pagal tam tikras Bendrijos programas panaudojimas šiose dviejose reglamento taikymo srityse. Tam tikri priimti pakeitimai susiję su priedais, kuriuose kalbama arba tik apie visuomenės sveikatą, arba darbuotojų sveikatą bei saugą, pvz., duomenų rinkimas apie pandemijų ir užkrečiamų ligų prevenciją.

Tolimesnių derybų su Tarybai pirmininkaujančia Slovėnija metu beveik visi Europos Parlamento priimti pakeitimai buvo įtraukti į bendrąją poziciją. Taryba taip pat iš dalies pakeitė tekstą, tačiau šie pakeitimai buvo priimtini.

 
  
MPphoto
 
 

  Duarte Freitas (PPE-DE), raštu. (PT) Šiuo reglamentu nustatoma sistemingo Bendrijos statistikos apie visuomenės sveikatą ir sveikatą bei saugą darbe rengimo bendra sistema.

Statistiniai duomenys turėtų būti pateikti suderintame ir bendrame duomenų rinkinyje, ir juos turėtų rengti „Eurostatas“ kartu su nacionaliniais statistikos institutais ir kitomis nacionalinėmis institucijomis, atsakingomis už oficialios statistikos teikimą.

Šiuo metu statistinė informacija apie visuomenės sveikatą ir sveikatą bei saugą darbe renkama daugiausia savanoriškai.

Aš pritariu pasiūlymui dėl reglamento, nes juo siekiama sutelkti pažangą, padarytą reguliariai renkant duomenis šiose dviejose srityse, formalizuoti galiojantį neoficialų susitarimą tarp valstybių narių, užtikrinti duomenų rinkimo tęstinumą ir sukurti reguliavimo sistemą, skirtą pagerinti duomenų kokybę ir palyginamumą taikant bendrą metodiką. Jis neabejotinai užtikrins didesnį planavimo aiškumą ir Europos reikalavimų, taikomų statistinių duomenų apie visuomenės sveikatą ir sveikatą bei saugą darbe rinkimui, tvarumą ir stabilumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Šiuo metu nėra jokių suderintų Bendrijos statistinių duomenų apie visuomenės sveikatą ir sveikatą bei saugą darbe standartų. Tokios statistikos harmonizavimas labai pagerins duomenų palyginamumą ir skatins politikos įgyvendinimą. Bendrojoje pozicijoje iš esmės pritarta pakeitimams, kuriuos pateikė šie rūmai per pirmąjį svarstymą, todėl aš galėjau palaikyti K. Scheele pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Įtampa dabartinėje darbo rinkoje, naujos darbo sutarčių formos, netikrumas dėl darbo vietos ir netinkama darbo ir šeimos gyvenimo pusiausvyra palieka pėdsakų. Statistika rodo, kad šiuo metu psichinės sveikatos problemos yra viena svarbiausių priežasčių anksčiau pasitraukti iš darbinės veiklos. Kartu su netikrumu dėl darbo vietos, žinoma, auga ir psichologinio teroro darbo vietoje (vadinamojo mobingo) atvejų skaičius. Taip pat vis dažniau pasitaiko sveikatos problemų, pvz., nugaros skausmų. Be to, pastaraisiais metais išaugo darbuotojų atleidimų laikino nedarbingumo metu arba po nelaimingo atsitikimo darbe atvejų skaičius. Mes turime daug problemų, kurias privalome spręsti, ir siekiant neatsilikti nuo naujausių įvykių mums reikia statistinių duomenų. Todėl balsavau už K. Scheele pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Dumitru Oprea (PPE-DE), raštu. – (RO) Akivaizdu, kad mums reikalinga Bendrijos statistika apie visuomenės sveikatą ir sveikatą bei saugą darbe, kad būtų užtikrinta parama strategijoms, plėtojančioms aukštos kokybės, tvarią ir visiems prieinamą sveikatos priežiūrą.

Sveikata ir sauga darbe – sritis, skatinanti darbuotojų gyvenimo, jų vientisumo bei sveikatos apsaugą ir kurianti darbo sąlygas, kurios užtikrintų jų medicininę priežiūrą psichologinę ir socialinę gerovę. Siekiant tai įgyvendinti, mums reikalinga nuosekli, ilgalaikė programa, skirta apsaugoti darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų ir su darbu susijusių ligų pavojų.

Aš palaikau šį rezoliucijos projektą, nes šiuo metu mes neturime suderinto ir bendro duomenų rinkinio, galinčio patvirtinti informacijos, gaunamos iš statistinių sistemų kiekvienoje šalyje, kokybę ir palyginamumą. Bendrijos statistika apie sveikatą turėtų atspindėti padarytą pažangą ir rezultatus, pasiektus įgyvendinant Bendrijos priemones visuomenės sveikatos srityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. (PL) Šiandien balsavau už rekomendacijos dėl Tarybos bendrosios pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl Bendrijos statistikos apie visuomenės sveikatą ir darbuotojų sveikatą bei saugą darbe priėmimą.

Mano nuomone, mūsų sveikatos strategijoje turėtų būti ypač pabrėžiama ligų prevencija ir ankstyva diagnostika. Ši strategija bus veiksminga tik užtikrinus žmonėms tinkamą sveikatos priežiūrą bei gydymo infrastruktūrą ir mažinant galimybių pasinaudoti sveikatos priežiūros paslaugomis skirtumus Europos Sąjungos valstybėse narėse.

Mes negalėsime plėtoti bendros sveikatos priežiūros strategijos, jei atitinkamos statistikos institucijos neturės reikiamų duomenų. Todėl reglamento priėmimas bus žingsnis geresnio Bendrijos veiklos renkant statistiką apie sveikatos priežiūrą koordinavimo link. Informacijos apie pandemijas ir infekcines ligas rinkimas neabejotinai prisidės prie geresnės jų kontrolės.

Taip pat reikėtų pažymėti, kad šiuo metu statistiniai duomenys apie visuomenės sveikatą ir sveikatos priežiūrą renkami tik savanoriškai. Taigi šiuo reglamentu siekiama formalizuoti esamus sprendimus ir užtikrinti duomenų rinkimo tęstinumą.

Vieningas balsavimas Aplinkos, sveikatos apsaugos ir maisto saugos komitete parodo pranešimo svarbą ir teisingumą.

 
  
  

– Pranešimas: Piia–Noora Kauppi (A6–0400/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Aš balsavau už P. N. Kauppi pranešimą. Bendrovės visoje Europoje turėtų turėti galimybę veikti palankioje aplinkoje ir nebūti apkrautos pernelyg didele našta. Vis dėlto valstybėms narėms turi būti leidžiama rengti savo pačių reikalavimus. Turėtų būti laikomasi subsidiarumo principo. Džiaugiuosi, kad P. N. Kauppi pranešime pasiekta tinkama pusiausvyra.

 
  
MPphoto
 
 

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. (PL) Aš balsavau už pranešimo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl tam tikrų tipų bendrovių įpareigojimų skelbti informaciją ir ją versti, kuriuo siekiama mažinti pernelyg didelę joms tenkančią administracinę naštą, priėmimą.

Pasiūlymo tikslas – panaikinti nacionaliniuose teisės aktuose visus papildomus informacijos skelbimo reikalavimus, dėl kurių bendrovės patiria papildomų išlaidų.

Pagal galiojančias taisykles tam tikra informacija turi būti įtraukta į valstybių narių komercinius registrus ir skelbiama nacionaliniuose oficialiuosiuose leidiniuose.

Kadangi šiuo metu komerciniai registrai informaciją jau skelbia internete, daugeliu atvejų dėl tokių duomenų skelbimo nacionaliniuose oficialiuosiuose leidiniuose bendrovės patiria papildomų išlaidų, bet realios naudos neturi.

Pasiūlytais pakeitimais valstybėms narėms suteikiama daugiau lankstumo numatyti papildomus įpareigojimus skelbti informaciją ir kartu užtikrinama, kad bendrovės nebūtų papildomai, dažnai be reikalo, apmokestinamos.

 
  
  

– Pranešimas: Andreas Schwab (A6–0349/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Šarūnas Birutis (ALDE), raštu. (LT) Statistikos užduotis – teikti objektyvius ir kiekybinius duomenis, kuriais galima remtis viešosios nuomonės formavimo ir sprendimų priėmimo procesuose. ES ir valstybėse narėse statistika yra tiesioginė pagalbinė priemonė priimant politinius ir administracinius sprendimus. Taigi derinant ES statistikos sistemas turi būti tinkamai atsižvelgiama į jų svarbą.

Turi būti užtikrintas statistinių tyrimų mokslinis nepriklausomumas Europoje. Be to, taisyklės neturi prieštarauti subsidiarumo principui.

Pritariu Komisijos pasiūlymui dėl Reglamento dėl Europos statistikos, kuris yra teisinis pagrindas rinkti statistinius duomenis Europos lygmeniu ir kuriame persvarstoma galiojanti teisinė sistema, pagal kurią reglamentuojamas statistikos rengimas Europos lygmeniu.

 
  
MPphoto
 
 

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. (FR) Tai, kad balsuojame prieš pranešimą, kuris iš pat pradžių, buvo laikytas techninio pobūdžio, nes susijęs su Bendrijos statistinių duomenų rinkimu, gali pasirodyti absurdiškas. Iš tikrųjų būtų naudinga turėti tokius duomenis, kad būtų lengviau priimti sprendimus.

Tačiau, nepaisant paskelbtų ketinimų, šis naujas reglamentas paskatintų naujos painios statistikos rinkimą, padidintų statistinę naštą, susijusią su didesne biurokratija arba finansinėmis išlaidomis, nacionalinėms institucijoms ir įmonėms, prieštaraudamas kelis kartus duotiems įsipareigojimus šią naštą supaprastinti ir sumažinti.

Be to, Briuselio Europa kasdien parodo, ką galvoja apie skaičius, kuriuos turėtų panaudoti. Pateiksiu tik du pavyzdžius. Pirma, riboti pasiūlymai remti realią pradėjusią smukti ekonomiką, parama, kuri bet kokiu atveju yra priklausoma nuo dogmatiškos, šventos ir neliečiamos konkurencijos, pasaulinės laisvosios prekybos ir „kvailo“ Stabilumo ir augimo pakto puoselėjamo pirmumo. Antra, infliacijos, kurią dėl euro monetų ir banknotų įvedimo patiria namų ūkiai, neigimas. Tam tikrų pagrindinių prekių kaina per 6 metus iš tikrųjų išaugo dvigubai ar net trigubai, o ECB remiasi tik bendrais ir klaidinančiais skaičiais ir ragina mažinti darbo užmokestį.

 
  
MPphoto
 
 

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Duomenų rinkimui tenka svarbus vaidmuo formuojant politiką ir priimant sprendimus. Komisijos šios srities pasiūlymas yra tvirtas teisinis pagrindas rinkti duomenis, todėl balsavau už A. Schwabo pranešimą.

 
  
  

– Pranešimas: Luis Manuel Capoulas Santos (A6–0402/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. (FR) Remdamasis Parlamento nario iš Portugalijos Luiso Manuelio Capoulas Santoso pranešimu, balsavau už teisėkūros rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos bendros tiesioginės paramos schemų taisyklės pagal bendrąją žemės ūkio politiką ir tam tikros paramos schemos ūkininkams, dalinio pakeitimo. Siekiant pašalinti bet kokią grėsmę tiekimui proporcingo ir tvaraus žemės valdymo sąlygomis būtina patvirtinti maisto saugos koncepciją. Pritariu ir palaikau prašymus supaprastinti procedūras. Remiu Bendrijos krizės valdymo priemones. Šis balsavimas patvirtina, kad Bendrijos politikos kryptyse įvyko teigiamų poslinkių žemės ūkio atžvilgiu. Tačiau ūkininkavimo ateities problema nebuvo išspręsta: ji bus svarstoma rinkimų diskusijose 2009 m. ir politinėse derybose, kurios prasidės iškart po rinkimų.

 
  
MPphoto
 
 

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. (IT) Aš patvirtinu, kad balsavau už L. Capoulas Santoso pranešimą, bet norėčiau nurodyti du dalykus, kurie gali būti netinkami mano šalies ūkininkams. Pirmasis liečia pieno kvotas: didinimas vienu procentu, kaip numatoma pasiektame kompromise, yra tikrai per mažas žingsnis ir jo nepakanka patenkinti ūkininkų teisėtus reikalavimus.

Kita nepatenkinamai reglamentuota sritis yra tabako finansavimas. Nors šiuo atveju pasisakau prieš savo politinės frakcijos poziciją, esu tvirtai įsitikinęs, kad pagalba turi būti išplėsta. Finansinės paramos sumažinimas tikrai neprisidės prie kovos su rūkymu, bet turės neigiamą poveikį darbo vietų apsaugai sektoriuje, kuriame dirba daugiau nei 500000 visų 27 valstybių narių darbuotojų. Tikiuosi, kad pasiūlymas bus patobulintas įgyvendinant priemones, kurių bus imtasi po šiandienio teigiamo balsavimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Bastiaan Belder (IND/DEM), raštu. (NL) BŽŪP patikrinimas yra plati ir svarbi sritis. Ar mums tai patinka, ar ne, mes nurodome kryptį, kurios turėtų būti laikomasi įgyvendinant žemės ūkio politiką po 2013 m. Leiskite man paminėti du aspektus.

Atsietoji parama suteikia galimybę vystyti labiau orientuotą į rinką ir todėl konkurencingesnį bei pažangesnį žemės ūkį, bet mes neturėtume pasukti visiškai kitu keliu ir galutinai liberalizuoti žemės ūkio rinką. Neturėtume išmesti skėčio vos pasirodžius saulei. Intervencinės priemonės, draudimas ir pan. turėtų būti organizuoti taip, kad neiškraipytų rinkos, ir kartu turėtų atlikti tikro apsauginio tinklo funkciją.

Nepritariu pasiūlymams taikant moduliavimą nukreipti dideles sumas į antrąjį ramstį. Atrodo, kad pirmojo ramsčio lėšos yra naudojamos išmintingiau nei kaimo plėtros fondai. Be to, spėju, kad kils įvairių bendro finansavimo problemų, susijusių su vienodų galimybių užtikrinimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Hanne Dahl (IND/DEM), raštu. (DA) „June Movement“ balsavo prieš 208 pranešimo pakeitimą, nes gyvūnų infekcinių ligų protrūkiai kyla dėl nepakankamo gyvūnų veterinarinio atskyrimo. Šios problemos atsiranda naudojant gyvūnus komerciniais tikslais. Todėl atsakomybę ir riziką, susijusią su derama gyvūnų priežiūra siekiant išvengti ligų, turi prisiimti ūkininkai ir jų pramonė.

Teisės akto dėl bendro ekonominio sąnaudų paskirstymo projektas – prasta idėja, nes galiausiai ji reikštų, kad gyventojai mokėtų už tai, už ką neatsako.

 
  
MPphoto
 
 

  Bairbre de Brún (GUE/NGL), raštu. (GA) BŽŪP pertvarkymo tikslas turėtų būti susijęs su politikos tobulinimu siekiant, kad kaimo gyvenimas visoje Europoje socialiniu, ekonominiu ir aplinkos lygmeniu taptų tvaresnis.

BŽŪP reformos patikrinimas – nenuosekli priemonė, apimanti keletą veiklos gerinimo galimybių, tačiau kitais būdais nesprendžianti dalykų, susijusių su mums iškilusiais iššūkiais. Kaimo gyvenimas, ir ypač ūkininkavimas, šiuo metu susidūrė įvairiomis grėsmėmis. Jauni ūkininkai turi atsisakyti žemės, nors tuo pat metu stambiesiems žemvaldžiams yra atlyginama už tai, kad jie paliktų vertingą žemės ūkio paskirties žemę nedirbamą. Biologinei įvairovei taip pat iškilusi grėsmė.

Sutinku, kad turėtų būti galima rezervinius fondus naudoti naujiems ūkininkams ir jauniems ūkininkams, taip pat labiausiai nepalankioje padėtyje esančių vietovių ūkininkams, dirbantiems tam tikruose sektoriuose, pvz., avių, kurie atlieka svarbų vaidmenį siekiant išsaugoti biologinę įvairovę. Taip pat pritariu tam, jog ūkininkų paraiškos paramai būtų pateikiamos metų pradžioje, kad ūkininkai pasijustų tvirčiau. Mūsų kaimo bendruomenėms reikalingas stabilumas, kad jos galėtų planuoti ateitį.

 
  
MPphoto
 
 

  Avril Doyle (PPE-DE), raštu. − Nors palaikiau L. M. C. Santoso pranešimą (A6 0402/2008) dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos bendros tiesioginės paramos schemų taisyklės pagal bendrąją žemės ūkio politiką ir tam tikros paramos schemos ūkininkams, nepritariu priimtam pakeitimui dėl didesnio moduliavimo. Dėl jo tokiose šalyse kaip Airija iš pirmojo į antrąjį ramstį bus perkeliamos papildomos lėšos tiesiog atimant pajamas iš ūkininkų (ypač smulkių ūkininkų). Lėšos bus skiriamos programoms, kurioms bus reikalingas bendrasis valstybių narių finansavimas, o toks finansavimo šaltinis yra neapibrėžtas ir todėl negali būti patikimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Lena Ek (ALDE), raštu. (SV) Aš nusprendžiau balsuoti prieš pranešimą, nes juo nukrypstama nuo Komisijos pasiūlymo pasirenkant aiškiai neteisingą kelią daugelyje sričių. Vienas pavyzdžių būtų pakeitimų, kuriais siekiama nukreipti pagalbą kaimo plėtrai, sušvelninimas. Parlamento dauguma sutiko mažinti tiesioginę paramą tik 6 proc. 2009 ir 2010 m. Komisija siūlė mažinti paramą 7 proc. 2009 m. ir 9 proc. 2010 m. Aš asmeniškai būčiau norėjusi, kad parama būtų mažinama dar labiau.

Be to, Parlamento dauguma pakėlė ribą, kurią viršijus tiesioginė parama perskirstoma kaimo plėtros priemonėms. Pagal pirminį pasiūlymą moduliavimas būtų taikomas didesnėms nei 5000 išmokoms per metus. Parlamento dauguma dabar balsavo, kad ta riba būtų padidinta iki 10000. Dėl to mažesnė pasyvios žemės ūkio pagalbos procentinė dalis bus paversta aktyvia pagalba kaimo plėtrai. Lėšos būtų geriau panaudotos įmonių steigimui kaimo vietovėse negu grūdinių kultūrų gamybai, kuri ir taip yra pelninga.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Nepaisant šio pranešimo patobulinimų, prie kurių mes prisidėjome, ypač pateikdami pasiūlymą, ir jis buvo priimtas, padidinti sumą, kuriai netaikomas moduliavimas, nuo 5000 iki 10 000 eurų, kad būtų skatinamas didesnis socialinis teisingumas mokant paramos išmokas, mes apgailestaujame, kad kiti pasiūlymai buvo atmesti, nors už kai kuriuos balsavo daugiau nei 200 narių, pvz., už pasiūlymą dėl paramos cukraus gamybai Azorų salose.

Taip pat apgailestaujame, kad nebuvo priimtas pasiūlymas dėl supaprastinto paramos skyrimo ūkininkams, gaunantiems sumas, kurios neviršija 1000, nors už jį balsavo 175 nariai. Tai būtų buvęs būdas įveikti Komisijos pasiūlymo socialinį nejautrumą, nes procedūrų supaprastinimą ir biurokratijos mažinimą Europos Komisija iš tikrųjų panaudojo kaip pretekstą pasiūlyti neteikti tiesioginių išmokų, jei mokėtina suma būtų mažesnė nei 250 per metus. Tai gali pakenkti maždaug 90 000 smulkių Portugalijos ūkininkų.

Todėl, nepaisant mūsų paskutinio balsavimo prieš pranešimą, mes ir toliau ginsime savo pasiūlymus, nes manome, kad jie yra geriausias būdas palaikyti Portugalijos ūkininkus ir mūsų šeimos ūkiais grindžiamą žemės ūkį.

 
  
MPphoto
 
 

  Glyn Ford (PSE), raštu. − Leiboristų partijos atstovams Europos Parlamente nemažai abejonių sukėlė šis pranešimas, kuris Europos Sąjungoje ir pasaulio lygmeniu įtvirtins ir padidins iškraipymus, susijusius su žemės ūkio gamyba. Kalbant apie šiandienį balsavimą, kurio metu buvo priimta daugybė pakeitimų, pagilinančių ir pabloginančių šią situaciją, aš, atsižvelgdamas į viską, negalėjau balsuoti nei už pakeistą pasiūlymą, nei už teisėkūros rezoliucijos projektą, nors pranešime yra ir tam tikrų elementų, kuriuos aš palaikau.

 
  
MPphoto
 
 

  Duarte Freitas (PPE-DE), raštu. (PT) Nepaisant susitarimo, kad reikia peržiūrėti paramos ūkininkams schemas, manau, kad Komisijos pasiūlymai gerokai nutolę nuo to, kas būtina, ir rimtai paveiks ūkininkų, kurie yra Europos kaimiškojo peizažo ir labai svarbaus mūsų maisto suverenumo sergėtojai, pajamas.

Daugeliu atžvilgiu L. Capoulas Santoso pranešimu Komisijos pasiūlymas yra pagerinamas, ypač suteikiant valstybėms narėms daugiau lankstumo nustatyti žemiausias išmokų ribas.

Todėl balsavau už tai, kad moduliavimas būtų taikomas didesnėms nei 10 000 eurų per metus išmokoms, nes tai būtų palanku daugeliui smulkių ir vidutinių ūkininkų, ir nebūtų taikomos didesnės modeliavimo normos kooperatyvams ir kitiems teisės subjektams, sudarytiems kelių ūkininkų, kurie atskirai gauna ne daugiau nei 100 000 , kad būtų išvengta nereikalingos skriaudos ūkininkams.

Nors pranešimas nėra tobulas – pvz., juo nesudaromos sąlygos naudoti papildomą moduliavimą perskirstant lėšas – esu patenkintas balsavimo plenariniame posėdyje galutiniu rezultatu, todėl balsavau už teisėkūros rezoliuciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Hélène Goudin and Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. (SV) Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas, kaip paprastai, pasirinko kitą kelią nei Komisija. Užuot pertvarkęs bendrąją žemės ūkio politiką, komitetas nori didinti finansinę paramą ir užtikrinti, kad dar labiau padidėtų mokesčių mokėtojų ekonominis indėlis.

„June List“ tvirtai siekia panaikinti eksporto grąžinamąsias išmokas žemės ūkio produktams ir balsavo už pasiūlymus, kuriuose rekomenduojama tai padaryti. Manome, kad ES daro didelę žalą užsienyje „kišdama“ žemės ūkio produktus sumažintomis kainomis neturtingoms šalims ir nekreipdama jokio dėmesio į socialines pasekmes.

„June List“ siekia bendrosios žemės ūkio politikos panaikinimo. Norėtume atkreipti dėmesį, kad pasisekė, jog Europos Parlamentas neturi bendro sprendimo galių ES žemės ūkio politikos klausimais. Kitaip ES patektų į protekcionizmo ir didžiulių subsidijų įvairioms žemės ūkio pramonės grupėms spąstus.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Marie Le Pen (NI), raštu. (FR) Prieš didįjį biudžeto pasikeitimą 2013 m., kuris gali būti BŽŪP pabaigos dėl laipsniškos renacionalizacijos ženklas, valstybės narės bando pasiekti susitarimą dėl naujos BŽŪP reformos, vykdomos po 2003 m. reformos priedanga.

Viešai skelbiamas Komisijos tikslas dar labiau prisitaikyti prie rinkos mažinant tiesiogines išmokas aplinkos ir kaimo plėtros politikai.

Reforma, deja, negali susidoroti su Europai žemės ūkio srityje iškilusiais iššūkiais: maisto tiekimo devyniems milijardams žmonių 2050 m., užimtumo ribotose žemės ūkio teritorijose, kainų priklausomybės nuo spekuliavimo žemės ūkio žaliavomis ir t. t.

Tokiomis nepastoviomis ir neapibrėžtomis sąlygomis turime ginti išimtį, padarytą žemės ūkiui PPO, nes žemės ūkis ir maisto perdirbimo pramonė yra ne toks pats verslas kaip kiti. Tai neperduodama gamyba, kuri yra ištisų ūkininkų kartų patirties ir gabumų rezultatas.

O jeigu BŽŪP patikrinimas buvo tik pirmas žingsnis visiško BŽŪP liberalizavimo atsisakant reguliavimo ir apsauginio tinklo link?

Privalome būti budrūs ir pasmerkti bet kokį liberalizavimą šiuo klausimu, nors tai nereiškia, kad turime stovėti vietoje..

 
  
MPphoto
 
 

  Astrid Lulling (PPE-DE), raštu. (DE) Aš nesidžiaugiu Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto kompromiso rezultatu, bet esu gana patenkinta. Mes sugebėjome išvengti didžiausios žalos mūsų ūkininkams, kuri būtų buvusi padaryta pritarus pražūtingiems ES Komisijos pasiūlymams, ir užtikrinome, kad tiesioginės išmokos 2009 – 2013 m. nebus sumažintos 13 proc.. Šios tiesioginės išmokos, kurios gyvybiškai būtinos mūsų ūkininkams, turėtų būti sumažintos daugių daugiausia tik 1 proc. 2009 m. ir 2010 m. ir 2 proc. 2011 m. ir 2012 m.

Jeigu šios lėšos patektų į pieno fondą, kaip mes siūlėme, pvz., skiriant pieno gamintojams išmokas už pievą, tiesioginių išmokų sumažinimas atsilieptų dar mažiau. Pieno kaina vėl krinta, bet ne gamybos išlaidos; pvz., trąšos pabrango 40 proc.. Deja, Komisijos narė vėl griežtai pasisakė prieš pieno fondą.

Net jeigu nesumažiname šių tiesioginių išmokų ūkininkams, kurie gauna iki 5000 ar net iki 10 000 per metus, kaip reikalaujama pakeitimuose, kurie peržengia Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto kompromise siūlomas ribas, Liuksemburgo ūkininkams tai neturės didelės reikšmės, nes mažesnes nei 10 000 išmokas gauna tik ūkiai, nedirbantys visą darbo laiką. Todėl prioritetas turi būti teikiamas tam, kad išmokos būtų mažinamos kuo mažiau, kitaip Liuksemburgo ūkininkai, dirbantys visą darbo laiką, neturės jokios ateities. Taip neturi atsitikti!

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. − Aš pritariu pieno kvotų metiniam padidinimui 2 proc. ketverius metus, nes manau, kad padidinimas 2 proc. užtikrins sklandžiausią perėjimą prie laipsniško pieno kvotų sistemos panaikinimo nuo 2015 m.

 
  
MPphoto
 
 

  Dimitrios Papadimoulis (GUE/NGL), raštu. (EL) Aš balsavau prieš L. Capoulas Santoso pranešimą dėl naujos paramos schemos ūkininkams pagal Bendrąją žemės ūkio politiką, nes manau, kad žemės ūkio tvarumas negali būti užtikrintas Europos lygmeniu. Žemės ūkio sektorius tikrai turi būti finansuojamas siekiant užtikrinti sektoriaus tvarumą ir maisto saugumą Europoje. Tačiau finansavimas turėtų būti skiriamas iš Bendrijos biudžeto ir neturėtų būti skriaudžiami smulkūs bei vidutiniai gamintojai, nustatant, pvz., žemiausias teikiamos pagalbos ribas. Priešingai, skiriant paramos išmokas didžiausią reikšmę turėtų turėti asmeninio darbo kriterijus, be to, turėtų būti nustatyta viršutinė paramos žemės plotui riba.

Tačiau krizės valdymo sistema, pasiūlyta Komisijos, yra nepakankama. Būtų tikslingiau įsteigti viešąjį garantijų fondą, kuris būtų finansuojamas iš Bendrijos lėšų ir būtų skirtas užkirsti kelią krizėms bei augalų ligoms ir užtikrinti minimalias pajamas ūkininkams. Pagaliau pranešime nepateikiamas pasiūlymas dėl mechanizmų, skirtų kovoti su klimato kaita, kuri tiesiogiai liečia Europos ūkininkus, sukūrimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Neil Parish (PPE-DE), raštu. − EP konservatoriai balsavo prieš šį pranešimą, nes tai būtų žingsnis neteisinga kryptimi. Manome, kad svarbu atsiejimo procesą, pradėtą 2003 m. reforma, plėtoti visuose sektoriuose, kad būtų sudarytos sąlygos ūkininkams gaminti tai, ko reikalauja rinka, ir užtikrinti tikrai vienodas galimybes. Šiame pranešime priešinamasi paramos atsiejimui ir net bandoma pakeisti jau priimtą sprendimą, ypač numatant taikyti bendrosios išmokos schemą tabakui. Remiantis pranešimu, su gamyba susijusios išmokos tabakui būtų skiriamos iki 2012 m., ir mes tikrai negalime tam pritarti.

Pranešime taip pat suteikiama per daug lankstumo taikant 68 straipsnį. Mes nuogąstaujame, kad tai galėtų iškraipyti rinką, sudaryti sąlygas neskaidrioms susietosioms išmokoms ir sukelti ginčų PPO. Pagaliau dėl moduliavimo netaikymo išmokoms, kurių suma neviršija 10 000, ir labai žemų privalomo ES moduliavimo normų paprasčiausiai nebus surenkama pakankamai pajamų kaimo plėtros politikai ir tai neproporcingai palies Jungtinės Karalystės ūkininkus.

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. (PT) Diskusijos dėl bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) patikrinimo suteikė puikią galimybę pradėti išsamias diskusijas dėl jos reformos, kuri turi įvykti 2013 m. siekiant, kad mums tai pavyktų, turime veikti apdairiai, didžiausią dėmesį skirdami konkurencingumui ir aplinkos apsaugos bei socialiniams aspektams, kaimo plėtrai ir maisto saugumui.

Svarbiausių politinių frakcijų pasiektas susitarimas, kuriam ryžtingai pritarė ir pranešėjas. L. Capoulas Santos, jau numato kai kuriuos sprendimus ir metodus, su kuriais, tikėkimės, sutiks Taryba. Nors šiuo metu sprendžiant žemės ūkio srities klausimus netaikoma bendro sprendimo procedūra, Parlamentas dirbo šia dvasia, ir tuo turėtų pasinaudoti ir vyriausybės.

Aš balsavau už paketą, nes buvo pasiekti labai svarbūs rezultatai. Bendrija apibrėžė draudimo įmokų sritį ir išsaugojo nuostatą dėl žemesnių išmokų, kurios nepaprastai svarbios tokiose šalyse kaip Portugalija. Tas pats pasakytina ir apie suderintą sprendimą dėl lėšų, sutaupytų taikant moduliavimą, panaudojimą kaimo plėtrai remti. Pieno kvotų atveju, deja, nepasiekėme pusiausvyros, kuri leistų išvengti galimos žalos gamintojams tokiuose regionuose kaip Portugalijos šiaurinė ir centrinė dalys ir Azorų salos.

 
  
MPphoto
 
 

  Carl Schlyter (Verts/ALE), raštu. (SV) Aš balsuoju už tai, kad šis pranešimas būtų atmestas ir grąžintas komitetui, nes jis dar labiau susilpnino Komisijos pasiūlytus pertvarkymus, kurie ir taip buvo pernelyg nežymūs ir vėluojantys.

 
  
MPphoto
 
 

  Olle Schmidt (ALDE), raštu. (SV) Didžiuliai pagalbos, kurią ES teikia vidaus žemės ūkiui, mastai yra amoralūs ir tiesiog kenksmingi. Ši pagalba daro žalą pasauliniam konkurencingumui, kuris, kaip žinome, yra klestėjimo prielaida, ji šaukiasi reformų, kurios yra reikalingos žemės ūkio sektoriuje, ir mažina pasirinkimo galimybes mums, vartotojams.

Komisijos parengtas pasiūlymas yra svarbus siekiant taikyti tolesnes liberalizavimo priemones, suderinamas su 2003 m. reformomis. Todėl negaliu balsuoti už šiuos L. M. C. Santoso pranešimus, kurie iš esmės reikštų Komisijos pasiūlymo susilpninimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Marek Siwiec (PSE), raštu. − Šiandien įvyko svarbus balsavimas. Jis buvo svarbus visiems Europos Sąjungos ūkininkams. Tačiau yra ūkininkų, kurie neturi tokių galimybių kaip kiti, nes neturėjo laiko prisitaikyti prie Europos Sąjungos žemės ūkio struktūros. Jie panaudojo visus savo turimus gebėjimus, kad sukurtų tvarias žemės ūkio įmones po to, kai po 1989 m. atsirado galimybių tai padaryti.

Šie ūkininkai nėra stambūs gamintojai, kokius matome Prancūzijoje ir Vokietijoje. Jie vis dar yra smulkūs. Bet jie nepaprastai svarbūs mano šaliai, Lenkijai. Mums jie reikalingi, jei ketiname turėti kaimo vietoves, kuriose žmonės norėtų ateityje gyventi ir dirbti. Ir todėl jiems reikia ypatingos mūsų paramos. Taigi šiandien balsavau siekdamas padėti smulkiems gamintojams, t.y. Lenkijos gamintojams, kad parodyčiau, jog jie šiandien ir ateityje gali pasikliauti mūsų ir mano parama.

 
  
MPphoto
 
 

  Silvia-Adriana Ţicău (PSE), raštu. – (RO) Aš balsavau už pranešimą dėl paramos schemų ūkininkams pagal BŽŪP. Aš pritariu bendrajai žemės ūkio politikai.

Europos Sąjunga turi remti ūkininkus, teikdama jiems tiesiogines išmokas ir skatindama kaimo infrastruktūros plėtrą. ES turi investuoti kapitalą į žemės ūkį, ypač ryškėjant globalinės maisto krizės kontūrams. Pritariu 23 daliniam pakeitimui, kuriame pripažįstama, jog avininkystės sektorių reikėtų remti Bendrijos lygmeniu, nes juntamas smarkus šio sektoriaus nuosmukis.

Taip pat manau, kad valstybės narės turi būti įgaliotos panaudoti 5 proc. taikant viršutinę išmokų mažinimo ribą gautų lėšų kaip priedą paramos ūkininkams arba gamintojų grupėms, kuris būtų draudimo įmokoms padengti. Ypatingas dėmesys turi būti skirtas mažiems ūkininkams. Dėl šios priežasties aš pritariu 211 daliniam pakeitimui, kuriuo leidžiama nukrypti nuo nuostatos dėl papildomo tiesioginių išmokų mažinimo tuomet, kai išmokas tiesiogiai gauna kooperatyvai arba ūkininkų grupės, kurios savo ruožtu paskirsto šias lėšas savo nariams. Balsavau už 114 ir 118 dalinius pakeitimus, kurie leidžia valstybėms narėms nacionaliniu lygmeniu nustatyti ne didesnę kaip 15 proc. viršutinę išmokų mažinimo ribą tam, kad būtų sudaryta galimybė teikti paramą ūkininkams ir tuo būdu pašalinti konkrečias kliūtis, su kuriomis susiduria pieno sektoriuje veiklą vykdantys ūkininkai, taip pat jautienos, veršienos, avienos ir ožkienos gamintojai.

 
  
MPphoto
 
 

  Georgios Toussas (GUE/NGL), raštu. (EL) Reikalavimai, apibrėžiantys, kaip vykdyti BŽŪP reformos patikrinimą – lemiamas žingsnis, kuriuo siekiama užtikrinti, kad žemės ūkio gamybą imtų kontroliuoti monopolinės verslo grupės, naudojančios ją savo pelnams didinti. Tuo pačiu metu jie paruošia dirvą totaliniam puolimui, prasidėsiančiam 2013 m., prieš mažas ir vidutines įmones, kurios jau dabar susilpnintos.

Stambusis kapitalas didina spaudimą, siekdamas didesnės ir greitesnės BŽŪP reformos, taip pat to, kad ji būtų suderinta su PPO taisyklėmis, kad tarptautinės bendrovės galėtų valdyti dar daugiau žemės naudmenų, konsoliduoti jų įtaką maisto gamybos ir rinkodaros sektoriuose ir užimti tvirtesnes pozicijas tarptautinėje konkurencinėje kovoje.

Jau matomos neigiamos BŽŪP pasekmės mažiems ir vidutiniams ūkininkams, kurios ypač pasireiškė po paramos atsiejimo nuo gamybos 2003 m. reformos metu: ūkių uždarymas, gyventojų kaimo vietovėse mažėjimas, bandymas išsikapanoti iš skurdo, apleistos kaimo vietovės ir nepalankus poveikis aplinkai.

Pasekmes taip pat junta ir darbininkai, kurie susiduria su nepakenčiamai aukštomis maisto produktų kainomis ir didėjančiais pavojais sveikatai, susijusiais su pavojingųjų medžiagų ir abejotinų žaliavų ir gamybos metodų naudojimu.

Mes griežtai pasisakome prieš pasiūlytus reikalavimus, kurie atskleidžia antikaimišką BŽŪP pobūdį. Mes raginame mažus ir vidutinius ūkininkus prisijungti prie darbininkų bendroje kovoje prieš antikaimišką ES ir kapitalistų politiką.

(Raštiškas pareiškimas sutrumpintas, remiantis Darbo tvarkos taisyklių 163 straipsniu)

 
  
  

– Pranešimas: Luis Manuel Capoulas Santos (A6–0401/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Sylwester Chruszcz (NI), raštu. (PL) Šiandien balsavau prieš pranešimą dėl Tarybos reglamento dėl bendrosios žemės ūkio politikos dalinių pakeitimų. Mano nuomone, reglamento nuostatos nepajėgia pateisinti daugelio gamintojų grupių lūkesčių ir sumažinti prarają tarp ūkininkų senosiose ir naujosiose Europos Sąjungos valstybėse. Labai apgailestauju, kad dauguma EPN nesupranta problemų, kylančių Europos ir Lenkijos žemės ūkiui, kuriems tikrai reikia pasikeitimų. Vis dėlto, mano nuomone, Europos Komisijos pasiūlytoms pakeitimų tendencijoms nėra įmanoma pritarti.

 
  
MPphoto
 
 

  Avril Doyle (PPE-DE), raštu. − Dėl L. Santoso pranešimo (A6–0401/2008) dėl BŽŪP reformos patikrinimo norėčiau pateikti šį paaiškinimą. Nors balsavau už pranešimą, negaliu pritarti vienam BŽŪP aspektui, t.y. subsidijoms už tabako auginimą. Šios nuostatos negaliu palaikyti ir niekada nesu palaikiusi. Tabakas – labiausiai subsidijuojama žemės ūkio kultūra ES (skaičiuojant subsidijas, kurios tenka vienam hektarui).

Nuo dešimtojo dešimtmečio pradžios ES kasmet skyrė apie 1000 milijonų  tabako augintojų subsidijoms. Nepaisant pastangų sumažinti šias subsidijas, tabako subsidijos vis dar dalijamos tabako augintojams šimtais milijonų (2002 m. jos siekė 963 milijonus). Tai daug didesnė parama, lyginant su kitais žemės ūkio sektoriais, dėl kurios atsiranda prielaidos veiklai iškraipyti ir vykdyti ypač neefektyviai. Tai buvo labai brangu. Politika nebuvo suderinta su prekybos sektoriaus požiūriu, be to, ji pakenkė ES reputacijai, nes buvo susijusi su nepriimtinu dviveidiškumu dėl ES sveikatos tikslų. Subsidijų už tabaką (bet ne tabaką auginantiems ūkininkams) turi būti visiškai atsisakyta. Jos (daug greičiau negu šiuo metu suplanuota) turėtų būti perkeltos sveikam žemės ūkiui remti.

 
  
MPphoto
 
 

  Lena Ek (ALDE), raštu. (SV) Komisijos pasiūlymas palaipsniui atsisakyti pieno kvotų buvo atmiežtas reikalavimo atlikti pakartotinį šios politikos svarstymą jau 2010 m. Dar daugiau, dauguma „prastūmė“ ypatingo pieno fondo įkūrimo idėją. Manau, kad šis pranešimas būtų buvęs geresnis, jei mes būtume sugebėję priimti daugiau dalinių pakeitimų, kuriuose labiau atsižvelgta į rinkos sąlygas, pvz., dėl pieno kvotų padidinimo. Deja, nė vienas iš šių dalinių pakeitimų nebuvo priimtas, todėl balsavau prieš pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Apgailestaujame, kad mūsų pasiūlymai buvo atmesti. Juose buvo ginama kitokia bendroji žemės ūkio politika, pagrįsta parama ūkininkams gamintojams, kad būtų galima kovoti su gamybos sektorių nestabilumu, susijusius su kainų lygio kitimu, taip pat pagrįsta rinkos reguliavimo mechanizmais, garantuojančiais tinkamas pajamas mažiems ir vidutiniams ūkininkams, kad būtų užkirstas kelias kaimo sričių smukimui ir daugelio regionų dykėjimui.

Taip pat apgailestaujame, kad buvo atmestas mūsų pasiūlymas, kuriuo siekta garantuoti, kad Europos Sąjunga finansuotų viešąjį draudimą valstybėse narėse. Siekta užtikrinti, kad ūkininkai gautų bent minimalias pajamas tam tikromis aplinkybėmis, pvz., susidariusiomis dėl visuotinių katastrofų – sausrų, audrų, kruša, miško gaisrų ar gyvūnų ligų.

Mes prieštaraujame pareiškimui dėl pieno kvotų sistemos panaikinimo, bendrosios žemės ūkio politikos pakartotinės nacionalizacijos ir tebesitęsiančios neteisingo paramos paskirstymo praktikos.

Primygtinis Europos Komisijos pasiūlymo, net ir su tam tikrais daliniais pakeitimas, piršimas nėra pakankamas pagrindas reikalauti iš Tarybos skirtingos pozicijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Christofer Fjellner (PPE-DE), raštu. (SV) Savo pasiūlyme Europos Komisija žengia kelis svarbius žingsnius teisinga kryptimi – didina žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą toliau atsiedama atitinkamą paramą, taip pat panaikindama privalomą reikalavimą atidėti žemę, eksporto subsidijas, pieno kvotas, išmokas už pasėlius ir rinkos paramą. Pasiūlymu taip pat siekta, kad tiesioginės paramos žemės ūkio gamybai lėšos būtų perkeltos kaimo plėtros sričiai, daugiausia dėmesio skiriant keturiems prioritetiniams klausimams – klimato kaitai, atnaujinantiems energijos šaltiniams, vandens išteklių valdymui ir biologinei įvairovei. Kadangi Europos Parlamentas pageidavo mažiau reformų ir lėtesnio pasikeitimų tempo, mes nusprendėme pritarti pirminiam Komisijos pasiūlymui ir balsuoti prieš Parlamento pateiktus dalinius pakeitimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Duarte Freitas (PPE-DE), raštu. (PT) Nepaisant pritarimo tam, kad daliniai bendrosios žemės ūkio politikos pakeitimai, kuriuos rekomendavo Komisija, yra būtini, manau, kad, Komisijos pasiūlymas dėl pieno kvotų labai žalingas mažiau konkurencingoms Europos sritims, kurios ypač priklausomos nuo pieno sektoriaus.

Todėl manau, kad neturėjo būti pradėtas pieno kvotų panaikinimas, remiantis Reglamentu (EB) Nr. 248/2008, ir kad šis panaikinimas neturi būti tęsiamas toliau, kaip siūlo Komisijos, kuriai pritarė ir pranešėjas.

L. Capoulas Santoso pranešimas turi vieną teigiamą elementą, t.y. raginimą 2010 m. parengti pranešimą, kuriame būtų pateikta pieno rinkos būklės analizė.

Dėl to aš nebalsavau prieš šį pranešimą, nes pritariu pakeitimams dėl cukraus gamybos Azorų salose, kurie taps prielaida šiai veiklai toliau tęsti regione, neturinčiame bet kokių didelių ekonominių alternatyvų.

 
  
MPphoto
 
 

  Elisabeth Jeggle (PPE-DE), raštu. (DE) Šiandienos balsavime dėl Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformos patikrinimo balsavau prieš pranešimą dėl pieno sektoriaus. Manau, kad be rinkos analizės neturi būti jokio tolesnio kvotų didinimo. Taip pat manau, kad Parlamento reikalavimas pakelti kvotą 1 proc. penkiomis pakopomis, kaip siūlė Komisija, bus visiškai neteisingas signalas suinteresuotoms šalims.

Vis dėlto ypač sveikinu faktą, kad Parlamentas dar kartą atvirai pasisakė už pieno fondą. Iš žemės ūkio biudžeto ir ypač iš pieno sektoriaus sutaupytas lėšas bus galima efektyviai panaudoti šio sektoriaus naštai palengvinti ir jo restruktūrizacijai. Be to, remiu raginimą Komisijai, Parlamentui ir Tarybai, kad iki 2010 m. gruodžio 31 d. būtų parengtas pranešimas dėl pieno rinkos, kuris suformuos pagrindą diskusijai apie tolesnes priemones, skirtas pieno kvotų kontrolei. Taip pat sveikinu faktą, kad su moduliavimu susijusi franšizė buvo pakelta nuo 5000  iki 10 000  per metus. Tai reiškia, kad Parlamentas pritaria, kad parama būtų toliau teikiama mažiems ūkiams, kurie sudaro daugumą, pvz., mūsų Badeno–Viurtembergo ir Bavarijos regionuose.

 
  
MPphoto
 
 

  Neil Parish (PPE-DE), raštu. − Konservatyvūs EPN pritarė daliniams pakeitimams, suteikiantiems galimybę padidinti pieno kvotas bent jau 2 proc. per metus prieš kvotos režimo panaikinimą 2015 m., kaip priemonei, kuri padėtų pagrindus liberalizuotam, į rinką orientuotam pieno sektoriui. Mes nepritarėme tiems daliniams pakeitimams, kuriais buvo siekiama suvaržyti kvotų padidinimą. Vis dėlto nė vienu iš anksčiau minėtų atvejų nebuvo priimti jokie reikšmingi daliniai pakeitimai, t.y. Komisijos pasiūlymas nebuvo efektyviai iš dalies pakeistas.

Nors 1 proc. pieno kvotos padidinimas per metus, kurį siūlo Komisija, geriau negu nieko, mes manome, kad tai per bailus žingsnis. Taip pat nepritariame pranešime išreikštam nenorui panaikinti tam tikras susietas išmokas ir rinkos paramos priemones. Dėl to balsavome prieš šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Silvia-Adriana Ţicău (PSE), raštu. – (RO) Aš balsavau už pranešimą dėl dalinių pakeitimų, susijusių su Reglamentu dėl bendrosios žemės ūkio politikos reformos. Pritariau 4 daliniam pakeitimui, kuriame numatyta leisti padidinti pieno kvotas 2 proc. 2008–2009 m. prekybiniai žemės ūkio metais ir 1 proc. 2009–2010 m. ir 2010–2011 m. prekybiniais žemės ūkio metais. Tuo būdu bus sudaryta galimybė tinkamai įvertinti rinkos, susijusios su pieno sektoriumi, padėtį. Taip pat pritariu idėjai, kad tais atvejais, kai padėtis pieno rinkoje atitinkamais prekybiniais žemės ūkio metais bus palanki, galima bus padidinti pieno kvotas 12 naujų valstybių narių. Šiuo atžvilgiu turime užtikrinti, kad sprendimas iš dalies keisti nuostatas dėl pieno kvotų būtų priimtas laiku, t.y. iki atitinkamų prekybinių žemės ūkio metų pradžios (atitinkamų metų balandžio 1 d.).

 
  
  

– Pranešimas: Luis Manuel Capoulas Santos (A6–0390/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Išmokos iš Europos žemės ūkio fondo skirtos teikti paramą ūkininkams, kad kaimo vietovėse išliktų gera žemės ūkio naudmenų ir aplinkos būklė. Nors maisto produktams, pagamintiems ES, taikomi griežti reikalavimai, jie visiškai netaikomi importuojamoms prekėms, kurios parduodamos už juokingą kainą. Be to, buvo padidintos pieno kvotos, kurios 2015 m. bus visai panaikintos. Dėl šio panaikinimo kris pieno kainos, o maži ūkiai ims merdėti. Kita vertus, prekybos centrų tinklai, pvz., „Hofer“, gauna ES subsidijas ir toliau didina spaudimą vietiniams ūkininkams, pvz., paskelbdami pieno gamybą nuostolinga.

Labiausiai nuo to kenčia maži ūkininkai kaimo regionuose, priklausomuose nuo pieno gamybos, bet neturinčiuose galimybės gaminti pieną dideliu mastu. Vartotojai priversti brangiau mokėti už pieną ir maistą, tačiau nieko iš šių papildomų pinigų mažieji gamintojai negauna. Vis dėlto kainų kritimo padarinius ūkininkai pajunta iškart. Tai turi pasikeisti, nes kitaip mes tapsime priklausomi nuo maisto importo dėl didžiulio skaičiaus ūkininkų, atsisakančių dirbti žemę. Mūsų ūkininkams reikalingos subsidijos, todėl aš balsavau už L. Capoulas Santoso pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Silvia-Adriana Ţicău (PSE), raštu. – (RO) Balsavau už Tarybos reglamentą, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai. Balsavau už 24 dalinį pakeitimą, kuriame apibrėžta nuostata dėl paramos jauniems ūkininkams, siekiančios iki 75000 . Parama įsikūrimui gali būti skiriama mokant ne didesnę kaip 50 000 vienkartinę išmoką arba mokant palūkanų subsidiją, kurios kapitalizuota vertė negali viršyti 50 000. Kartu sudėta abiejų rūšių parama negali viršyti 75 000 eurų.

Taip pat balsavau už 12 dalinį pakeitimą, kuriame sakoma, kad, „siekiant užtikrinti adekvatų kaimo plėtros programų finansavimą, turėtų būti veikiama lanksčiau ir sudarytos galimybės šiuo tikslu toje pačioje valstybėje narėje naudoti taip pat ir nepanaudotas struktūrinių fondų lėšas.“

 
  
  

– Pranešimas: Luis Manuel Capoulas Santos (A6–0377/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Be abejo, svarbu, kad būtų koordinuojamos skirtingos politikos sritys, tačiau tai turėtų būti taikoma ne tik finansavimo sričiai. ES jums kyla jausmas, kad dešinė ranka nežino, ką daro kairė. Mes skatiname prekių transportavimą visoje Europoje, o paskui diegiame aplinkosaugos priemones, skirtas kovai su neigiamais transporto padariniais. Kitas pavyzdys – parama tabako gamybai, kuri vykdoma tuo pačiu metu kaip priemonės mažinti tabako vartojimą.

Tas pats principas tinka ir kaimo regionams. Viena vertus, turime papildomų subsidijų fondų, o antra vertus, dėl Mastrichto sutarties reikalavimų ir beribio entuziazmo privatizacijos metu infrastruktūra už svarbiausių gyvenamųjų centrų nyksta, o kaimo regionai tampa vis labiau atskirti. Jei Austrijoje, kaip laukta, bus privatizuotas paštas, tai per dešimtmetį pašto skyriai už miestų bus bent jau 20 kilometrų atstumu vienas nuo kito. Kaimo regionai vis tampa pagyvenusiųjų gyvenamąja vieta. Jei bus pašalintas šis svarbus vyresnių žmonių bendravimo punktas, jie taps vis labiau izoliuoti. Tai pasakytina ne tik apie pagyvenusius žmones, bet ir apie socialiai nuskriaustus ir ribotų judėjimo galimybių žmones, kuriems infrastruktūros griovimas daro ypač skaudų poveikį. Balsavau už šį pranešimą tikėdamasis, kad ateityje jis suformuos pagrindą geriau koordinuotoms programoms ir neutralizuos šiuos neigiamus reiškinius.

 
  
MPphoto
 
 

  Dumitru Oprea (PPE-DE), raštu. – (RO) Balsavau už L. Capoulas Santoso pranešimą. Viena iš priežasčių, kodėl balsavau už yra tai, kad tam tikrais atvejais krizių metu žemės ūkis – viena iš sričių, kurioms turi būti skirtas ypatingas dėmesys.

Tokiais laikotarpiais kaip šis vartojimas apskritai mažėja. Štai kodėl investicijos į žemės ūkį turi būti skirtos eksploatacijos išlaidoms sumažinti, nepaveikiant žemės ūkio produktų kokybės. Taip pat manau, kad per būsimą laikotarpį mes turėtume iš naujo įvertinti ir nuspręsti, kokia tikroji žemės ūkio produktų vertė. Tai reikėtų būtinai atlikti, nes kitu atveju vis daugiau ūkininkų atsisakys dirbti žemę sąlygomis, kuriomis jie nebesugebės parduoti jų gaminių tinkama kaina. Dažnai pasitaiko atvejų, kai žemės ūkio produktų kaina net nepadengia investicijų. Antra vertus, neužmirškime, kad žemės ūkio sektoriuje mes turime rasti ir naudoti alternatyvaus kuro šaltinius, t.y. įgyvendinti visam pasauliui keliamą strateginį tikslą.

Šis pranešimas tinkamai gvildena pagrįstas problemas, kurias jis kelia. Žemės ūkis turi būti vienas iš ES prioritetų.

 
Teisinė informacija - Privatumo politika