Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

O-0110/2008 (B6-0481/2008)

Debatai :

PV 19/11/2008 - 13
CRE 19/11/2008 - 13

Balsavimas :

Priimti tekstai :


Diskusijos
Trečiadienis, 2008 m. lapkričio 19 d. - Strasbūras Tekstas OL

13. Konvencijos dėl skeveldrinių šaudmenų įsigaliojimo iki 2008 m. pabaigos būtinumas (diskusijos)
Kalbų vaizdo įrašas
PV
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – diskusijos žodiniu klausimu Tarybai (B6-0481/2008) dėl Konvencijos dėl skeveldrinių šaudmenų įsigaliojimo iki 2008 m. pabaigos būtinumo, kurį žaliųjų frakcijos (Europos laisvojo aljanso) vardu pateikė A. Beer, Europos Parlamento socialistų frakcijos vardu Ana Maria Gomes Gomes, Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos vardu A. Neyts-Uyttebroeck ir E. Lynne, Sąjungos už tautų Europą frakcijos vardu Ģirtis Valdis Kristovskis, Europos vieningųjų kairiųjų jungtinės frakcijos/Šiaurės šalių žaliųjų kairiųjų vardu T. Pflüger ir G. Zimmer ir Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcijos vardu S. Zappalà (O-0110/2008/1 red.).

 
  
MPphoto
 

  Angelika Beer, pranešėja. (DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, 2008 m. gruodžio 3 d. Osle mes pagaliau sulauksime momento, kai galėsime pasirašyti konvenciją, kuria uždraudžiami skeveldriniai šaudmenys. Dubline 107 valstybės priėmė konvenciją ir pažadėjo ją pasirašyti. Likus trims savaitėms iki konferencijos, norėtume paraginti viso pasaulio šalis tesėti savo pažadus, pasirašyti konvenciją ir visų svarbiausia – skubiai ją ratifikuoti.

Karas Kaukaze ir skeveldrinių šaudmenų naudojimas tiek iš Gruzijos, tiek ir iš Rusijos pusės yra iššūkis mums. Mes neturime eikvoti laiko. Daug tikimės iš Europos Komisijos ir Tarybos. Mes tikimės, kad gruodžio 3 d. visos Europos Sąjungos valstybės narės pasirašys konvenciją – ypač tos Europos valstybės, kurios vis dar abejoja, t. y. Graikija, Latvija, Lenkija, Rumunija ir Kipro Respublika.

Mes tikimės, kad Europos Sąjunga tęs kampaniją dėl teisiškai privalomo skeveldrinių šaudmenų draudimo, kaip JT konvencijos dėl įprastinių ginklų (CCW) dalies. Mes vieningai smerkiame neįtikėtiną JAV, Rusijos ir Kinijos bandymą įteisinti skeveldrinius šaudmenis pagal CCW praėjusioje Ženevos konferencijoje.

Ateityje norėtume įvertinti būsimos Oslo konvencijos ir Otavos sutarties sąveikas ir sąsajas, kurios lėmė priešpėstinių minų uždraudimą. Mūsų rezoliucija veiks kaip raginimas Komisijai numatyti didesnį finansavimą, – daug didesnį finansavimą – kad būtų galima apsaugoti žmones užterštose zonose ir pašalinti skeveldrinius šaudmenis. Tai galioja Libanui, Balkanams ir visiems kitiems užterštiems regionams. Šiuo atveju mes neturime jokių patikimų finansavimo šaltinių. Jeigu ketiname pasižiūrėti į šį reikalą rimtai, Komisija turi rasti jo finansavimo būdus.

Norėčiau savo frakcijos vardu dar kartą pabrėžti, kad mūsų tikslas – teisiškai privalomas draudimas naudoti, kaupti ir gaminti šiuos nehumaniškus ginklus, kurie dešimtmečiais buvo civilinių gyventojų kančių šaltinis nuo karo nukentėjusiose teritorijose.

Norėčiau dar kartą išaiškinti, kad šių ginklų naudojimas, įskaitant naudojimą šalyse, kuriose Europos Sąjunga turi veikiančias policijos ir karines pajėgas, pvz., Afganistane, Bosnijoje ir Kongo Demokratinėje Respublikoje, yra lygiai toks pat pavojingas mūsų misijai kaip ir patiems žmonėms.

 
  
MPphoto
 

  Ana Maria Gomes, pranešėja. (PT) Gruodžio 3 d. 107 šalių lyderiai, kurie šių metų gegužės mėn. priėmė Konvenciją dėl skeveldrinių šaudmenų, susitiks Osle, kad ją pasirašytų. Gruodžio 3 d. pasirinkimas nėra atsitiktinis. Tą pačią 1997 m. dieną Osle buvo atvertas kelias Konvencijos dėl priešpėstinių minų pasirašymui. Šios priemonės ne tik turi bendrą pasirašymo datą. Gėda, kad nė vienos konvencijos nepalaikė šalys, atstovaujančios didelei žmonijos daliai, pvz., Jungtinės Valstijos, Kinija, Indija, Irakas, Pakistanas, Rusija ir Izraelis.

Dėl Oslo konvencijos buvo deramasi Dubline. Dvidešimt dvi iš šimto septynių pasirašančiųjų šalių yra Europos Sąjungos narės. Mes tikimės, kad Kipras, Lenkija, Rumunija, Latvija ir Graikija netrukus atsisakys savo abejonių ir suteiks galimybę Europos Sąjungai pademonstruoti vienybę pasipriešinant šiems ginklams, nes jie žudo ir luošina be pasirinkimo.

Šie ginklai ne tik nežmoniški, bet ir vis mažiau naudingi karine prasme. Pati Europos gynybos agentūra aiškina savo „Pranešime dėl ilgalaikės Europos gynybos pajėgumų ir gebėjimų poreikių vizijos“, kad:

pranešėja. „būtina nuodugniai apsvarstyti būsimą naudą, kurią būtų gaunama naudojant nevaldomą ginkluotę, taip pat skeveldrines bombas, minas ir kitus bendrojo veikimo ginklus“.

, pranešėja. (PT) Europos karinės pajėgos, ir ne tik jos, vis dažniau veikia tarp civilinių gyventojų ir tikslas yra sunaikinti kuo mažiau lengvai atpažįstamų priešų. Todėl skeveldriniai šaudmenys ne tik nesuderinami su teise, bet ir yra riboto panaudojimo. Tarptautinė teisė, moralinė būtinybė ir paprasčiausia karinė logika rodo neatidėliotiną būtinybę panaikinti šiuos ginklus. Todėl būtina užtikrinti visuotinį Oslo konvencijos ratifikavimą.

 
  
MPphoto
 

  Annemie Neyts-Uyttebroeck , pranešėja. (FR) Gerb. pirmininke, Tarybos pirmininke, savo frakcijos vardu palaikau šį žodinį klausimą, kad išreikščiau mūsų nepritarimą skeveldrinėms bomboms ir šaudmenims dėl akivaizdžių priežasčių ir pademonstruočiau mūsų paramą požiūriui į tas valstybes nares, kurios davė sutikimą.

Aš tikiuosi, kaip ir tikisi mano kolegos, kad artimiausiomis savaitėmis visos valstybės narės be išimties pasirašys šią konvenciją ir tvirtai jos laikysis, nes, kaip jūs puikiai žinote, kalbama, kad arba vadovaujant Jungtinėms Valstijoms, arba jų įkvėptos kai kurios valstybės, iš kurių kelios yra valstybės narės, ketina apeiti konvenciją, jei tik galiu taip sakyti, žaisdamos apibrėžtimi, kas sudaro skeveldrines bombas ir šaudmenis ir jų mažesnį pavojingumą neapdairiai žalojant žmones, kurie paliečia nesprogusias skeveldras.

Tikiuosi, kad taip neatsitiks. Mano frakcija tikisi, kad taip neatsitiks. Todėl naudojuosi galimybe paklausti Tarybos, kokius veiksmus ji planuoja siekdama užtikrinti, kad ši konvencija įsigaliotų.

Pagaliau, pereidamas prie kito klausimo, Komisijos nary, perskaičiau, kad artimiausioje ateityje jums gali tekti pereiti prie naujų, kaip mes sakome, iššūkių. Jeigu taip atsitiktų, jums skiriami geriausi mano ir mano frakcijos linkėjimai.

 
  
MPphoto
 

  Ģirts Valdis Kristovskis, pranešėjas. (LV) Gerb. pirmininke, Komisijos atstovai, pirmininkaujančios valstybės atstovai, visų pirma norėčiau pasakyti, kad beveik šešerius metus savo šalyje buvau gynybos ministras tuo laikotarpiu, kuriuo buvo siekiama įstoti į NATO. Todėl galiu pasakyti, kad labai gerai suprantu, ką reiškia pasirūpinti savo šalimi pasinaudojant gynybos priemonėmis ir būtina ginkluote. Tačiau savo ir taip pat savo UEN frakcijos vardu palaikiau priemones, kurių ėmėsi Europos Parlamentas, įskaitant šį klausimą, susijusį su skeveldrinių šaudmenų draudimu. Mano nuomone, čia jau buvo viskas pasakyta. Visiems aišku, kad šis ginklas nėra tikslus ir iki šiol, kaip galime matyti, juo daugiausiai smogiama civiliams ir sužeidžiami vaikai.

Todėl norėčiau pasakyti, kad Europos Parlamentas ir aš manome, kad ES valstybės narės privalo eiti kartu laikydamosi vieningos pozicijos ir dėti savo bendras pastangas siekiant susivienyti ir uždrausti šios rūšies ginklą. Kita vertus, taip pat norėčiau palaikyti šio reikalavimo panaudojimą dvišalėse derybose su tokiomis šalimis kaip Rusija, Jungtinės Amerikos Valstijos ir Kinija, kurios yra pagrindinės šios rūšies ginklų turėtojos. Manau, kad tai labai svarbu, kai prisimename, kad visiškai neseniai vykstant Gruzijos ir Rusijos karui, Rusija, deja, naudojo šio tipo skeveldrinius šaudmenis prieš Gruzijos civilinius gyventojus. Tai patvirtina, kad argumentas už šių šaudmenų išsaugojimą savo arsenaluose, būtent argumentas, kad jie yra gynybos priemonė, neatlaiko kritikos. Deja, kaip matome, ši priemonė kitose šalyse naudojama kaip puolamoji priemonė prieš civilinius gyventojus.

 
  
MPphoto
 

  Luisa Morgantini , autorė. (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, skeveldriniai šaudmenys, pagal visus tikslus ir paskirtis, yra masinio naikinimo ginklai ir nehumaniški įtaisai, jeigu būtų įmanoma, kad kare egzistuotų humaniški šaudmenys.

JAV armijos leidinyje „Lauko artilerija“ teigiama: „Skeveldrinių užtaisų bombos yra problema nekaltiems civiliniams gyventojams ir lengvosioms ginkluotosioms pajėgoms, t. y. pėstininkams, motopėstininkams, kurie ateina po miestų vietovių bombardavimo“. Tačiau nepaisant to, šie šaudmenys toliau gaminami ir naudojami, o nesprogusiais šoviniais užteršta žemė kasmet sėja mirtį, kaip mes matėme Gruzijoje.

Osle vykusioje konferencijoje, kurioje buvo siekiama kovoti su skeveldrinių šaudmenų naudojimu, gamyba ir kaupimu, jaunas dvidešimt ketverių metų libanietis Ibrahimas, kurio kūnas buvo nusėtas žaizdomis ir koja buvo amputuota, prisistatė sakydamas: „Esu laimingas galėdamas susitikti su jumis. Esu išlikęs gyvas“. Būčiau norėjęs numirti. Tačiau tik apkabinau jį. Ėjau susitikti su juo į jo kaimą, esantį Libano pietuose, ir namų, ir mokyklų kiemuose, žolėje ir po medžiais mačiau nesprogusias bombas, numestas iš Izraelio lėktuvų. Jie jų paleido daugiau nei 1 400 000 ir leido pastarosiomis dienomis, kai jau buvo paskelbtos paliaubos ir ugnies nutraukimas. Tai buvo aiškus žiaurumas. Afganistano neatidėliotino gydymo ligoninėse sutikau daug vaikų, vyrų ir moterų su suluošintais kūnais. Pasaulyje yra tūkstančiai suluošintų vaikų, nes jie žaidė su skeveldrinių bombų skeveldromis dėl to, kad juos traukė spalvoti daiktai.

Dubline šimtas devynios šalys po dešimties dienų diskusijų įsipareigojo pasirašyti mirtinų ginklų draudimą, suteikti pagalbą aukoms ir finansinę pagalbą nukentėjusioms zonoms. Tačiau susitarime taip pat numatyta, kad visi sandėliai turi būti sunaikinti per aštuonerius metus. Jos tikrai nedarys to tol, kol nebus stipraus spaudimo iš visų Jungtinių Tautų šalių signatarių ir šalių, kurios atsakingos už nusikaltimus civiliniams gyventojams, t. y. tokių šalių kaip Jungtinės Valstijos, Rusija, Kinija, Indija ir Pakistanas, kurios neatvyko į Dubliną ir atsisakė uždrausti skeveldrinius šaudmenis, pusės.

Gynybos sekretorius Robert Gates bandė aiškinti JAV pasipriešinimą tuo, kad skeveldriniai šaudmenys yra efektyvus ginklas prieš daugelį objektų. Mirtimis Irake, Afganistane ir buvusioje Jugoslavijoje tai iš tikrųjų buvo patikrinta. Ir vėl Europa rodo savo jautrumą kartu su dvidešimt dviem šalimis, kurios pasirašė Dublino konvenciją ir jai pritarė. Tačiau reikia konkrečių veiksmų.

Gruodžio 2 ir 3 d. sutartis bus oficialiai pasirašyta Osle. Tačiau ji turi būti ratifikuota. Mes turime tai padaryti greitai ir užkirsti kelią bet kokiems bandymams apeiti sutartį. Todėl manau, kad Taryba iš tikrųjų turės nustatyti veiksmingas politines ir finansines priemones siekiant užtikrinti, kad sutartis būtų įgyvendinta ir kad daugiau nebūtų tokių mirčių.

 
  
  

PIRMININKAVO: LUIGI COCILOVO
Pirmininko pavaduotojas

 
  
MPphoto
 

  Stefano Zappalà, pranešėjas. (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, tai tik pirmininkaujančiai valstybei skirta informacija, jeigu jūs, kaip dabartinis pirmininkas, galite perduoti jį savo pirmtakui. Prieš tai buvo pasakyta, kad čia, šioje posėdžių salėje, yra trys žmonės, kurie gimė tą pačią dieną kaip Neil Armstrong. Tiesą sakant, italų kilmės Europos astronautas buvo šio Parlamento narys 19941999 m., o šios kadencijos metu šiame Parlamente taip pat buvo Europos astronautas – vėl italas.

Bet kuriuo atveju, grįžtant prie skeveldrinių šaudmenų, savo frakcijos vardu prisijungiau prie iniciatyvos šiuo klausimu, nes manau, kad tai būtų klausimas, kuris priskiriamas civilizacijos ir humanizmo esmei. Mano kolega narys buvo gynybos ministras vienoje iš valstybių narių ir aš taip pat esu atvykęs iš karinio pasaulio. Esu įsitikinęs, kad šis planas uždrausti skeveldrinius šaudmenis pasaulio mastu būtų klausimas, kaip sakiau, priskiriamas civilizacijos ir humanizmo esmei.

Kodėl taip yra? Todėl, kad civilizacija ir humaniškumas yra du iš daugelio sudėtinių Europos Sąjungos principų. Jie sudaro mūsų sutarčių pagrindo dalį ir dėl to manau, kad turime ne tik priimti šį klausimą kaip pradžios tašką, bet ir priimti jį kaip rimtą reikalą siekiant apsvarstyti, koks apskritai turi būti ES požiūris į šio tipo šaudmenis.

Tačiau aišku, prie ko priveda tokie ginklai ir šaudmenys visame pasaulyje. Vykstant visų formų karui faktai yra tokie, kokie yra, bet rimčiausias momentas yra tas, kad ne visų formų karas baigiasi kartu su karo pabaiga, o vyksta toliau , nes žemė lieka užteršta. Deja, kitas momentas tas, kad karas taip pat vyksta šalyse, kuriose nėra labai aukšto civilizacijos lygio. Todėl jose išlieka noras, įskaitant vietos lygmeniu, pasinaudoti ant žemės randamais daiktais, kurie po to yra daugumos suluošinimų, kurie pasitaiko vaikystėje ir paauglystėje, priežastis. Iš viso pasaulio mums buvo pateikta ir toliau pateikiama daug kino juostų, kuriose rodomi šių ginklų naudojimo padariniai.

Todėl savo frakcijos vardu raginu Tarybą ir Europos Parlamentą atkakliai laikytis šios pozicijos. Tikiuosi, kad visas darbas pavirs į šios konvencijos, kuri yra vienas iš svarbiausių aspektų (iš esmės civilizacijos ir humanizmo), kuriems Europos Sąjunga gali daryti poveikį, ratifikavimą.

 
  
MPphoto
 

  Jean-Pierre Jouyet, Tarybos pirmininkas. (FR) Gerb. pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, A. Beer, A. M. Gomes, A. Neyts-Uyttebroeck, kuriai esu asmeniškai dėkingas už malonius linkėjimus, L. Morgantini, Ģirtai Valdi Kristovski ir S. Zappalà, jūs esate visiškai teisūs: kaip sakė S. Zappalà, tai yra civilizacijos ir humaniškumo klausimas.

Visos Europos Sąjungos valstybės narės dalijasi humanitarinėmis problemomis, kurias kelia skeveldriniai šaudmenys. Europos Sąjunga palaiko tarptautinės priemonės, draudžiančios skeveldrinius šaudmenis, kurie daro nepriimtiną žalą civiliniams gyventojams, priėmimą. Būtent dėl tos priežasties visos Europos Sąjungos valstybės narės dalyvavo Dubline vykusioje konferencijoje arba kaip suinteresuotosios šalys, – kaip didžioji valstybių narių dauguma – arba kaip stebėtojos. Žinoma, būtent Europos Sąjunga yra suinteresuotoji šalis, būtent tai bet kas turi suprasti iš šios gana painios frazės.

O dėl sprendimo pasirašyti ar ratifikuoti – tai yra suverenus sprendimas, kurį priimti tenka kiekvienai valstybei narei. Tačiau aš taip pat, kaip A. Neyts-Uyttebroeck, apgailestauju, kad jos ne visos pasirašė iki gruodžio mėn.

Didžioji Sąjungos valstybių narių dauguma pranešė apie savo ketinimą pasirašyti konvenciją artimiausiomis savaitėmis. Todėl norėčiau atkreipti dėmesį į tai ir pasakyti, kad L. Morgantini yra teisi – mums reikia imtis veiksmų anksčiau nei įsigalios konvencija. Šia dvasia Prancūzija – šalis, kurią aš pažįstu geriausiai – 2008 m. gegužės mėn. nusprendė nedelsiant atsisakyti 90 % savo skeveldrinių šaudmenų atsargų.

Tačiau, kaip žinote, nemažai valstybių narių dar turi priimti tokį sprendimą. Kalbant apie pirmininkaujančią Prancūziją, reikia pasakyti, kad po Dublino konferencijos gegužės mėn. ji paskelbė, kad pasirašys konvenciją gruodžio mėn. pradžioje. Pirmininkaujanti valstybė nori atkreipti visų valstybių narių dėmesį į vykstančias derybas dėl skeveldrinių šaudmenų pagal konvenciją dėl įprastinių ginklų (CCW). Tai yra vienintelė konvencija, kurioje sutinka dalyvauti didžiausios karinės valstybės – Jungtinės Valstijos, Rusija, Kinija ir Indija arba tokios šalys kaip Gruzija – to nebuvo Oslo konvencijos atveju. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad šios šalys neišreiškė noro pasirašyti šią konvenciją.

Visos Europos Sąjungos valstybės narės yra šios konvencijos šalys, ir jos ragina priimti protokolą dėl skeveldrinių šaudmenų. Be to, būtent dėl šioje srityje prisiimtų įsipareigojimų– ir Ģirtis Valdis Kristovskis yra visiškai teisus bandydamas tai  pabrėžti– bus įmanoma įgyvendinti pokyčius šioje srityje. Be to, ateityje tokių mirčių dėl skeveldrinių šaudmenų, kokias mes matėme Gruzijoje, būtų galima išvengti, jeigu derybos, rengiamos šios visuotinės konvencijos pagrindu, būtų sėkmingos.

Gerbiamieji Parlamento nariai, kaip galite suprasti, skeveldriniai šaudmenys yra problema, kuri verčia Europos Sąjungą veikti. Todėl ji turi toliau primygtinai reikalauti tarptautiniu lygmeniu, kad būtų priimta visuotinė priemonė. Bet kuriuo atveju būtent prisimindama šį tikslą pirmininkaujanti Prancūzija keliauja toli, kad įtikintų savo partnerius, ir toliau tai darys.

 
  
MPphoto
 

  Charles Tannock, PPE-DE frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, aš nesu pacifistas – bet kas šiame Parlamente, kuris gerai pažįsta mane, tai  pasakytų– tačiau daug kalbama apie karą ir ginklų prekybą, ir dėl to mes turime apgailestauti. Skeveldriniai šaudmenys man yra vienas iš baisiausių karo, kuris žinoma visada turėtų kilti tik kaip pati paskutinė priemonė, būdų.

Yra daug įrodymų, kurie leidžia manyti, kad šie ginklai neproporcingai veikia civilinius gyventojus, kuriuos visų pirma turi ginti tarptautinė teisė. Skeveldrinės bombos gali kristi didžiulėje teritorijoje ir labai ilgai nesprogti ir taip kelti mirtiną grėsmę civiliniams gyventojams, kurie gali būti užmušti ir suluošinti praėjus daug laiko nuo konflikto pabaigos.

Jas labai sunku aptikti ir nukenksminti, jų taip pat negalima formaliai pažymėti taip, kaip galima žymėti minų lauką. Kartais vaikai pakelia tokius daiktus, manydami, kad tai yra žaislai, ir dėl to netenka galūnių arba galbūt net gyvybės. Pats būdamas labai mažų vaikų tėvas, galėčiau pagalvoti apie keletą siaubingesnių dalykų.

Jeigu rimtai galvojame apie bendrų vertybių Europos Sąjungos kūrimą ir šių vertybių dalijimąsi su pasauliu, turime pasirinkti bendrą poziciją, kad galėtume paremti galutinį šių bauginančių ir baisių ginklų, kurie savo poveikiu yra labai neveiksmingi mūšio lauke, draudimą.

Mes taip pat turime panaudoti visas turimas priemones, kad galėtume įtikinti kitus daryti tą patį. Mes, Europos Parlamentas, galime teisėtai didžiuotis tuo, ką padarėme, kad pabandytume išvaduoti pasaulį nuo priešpėstinių minų nelaimės. Mes turime prieiti prie šio skeveldrinių bombų klausimo su vienoda nuostata ir atsidavimu siekiant sukurti geresnį ir humaniškesnį pasaulį ir nematyti, kaip kenčia nekalti civiliniai gyventojai nuo ginkluoto konflikto padarinių.

 
  
MPphoto
 

  Richard Howitt, PSE frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, šiandien mes prašome ES šalių, kurios šiuo metu neplanuoja pasirašyti konvencijos dėl skeveldrinių šaudmenų, kad tai padarytų. Kipre, Estija, Suomija, Graikija, Lenkija, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija, taip pat ES kandidatės Serbija ir Turkija, prašom prisijunkti prie kitų ES šalių, nes daugiau nei šimtas valstybių visame pasaulyje pasirašo šią konvenciją.

Kodėl teikiame šį prašymą? Dėl iš Afganistano Herato miesto kilusio Surajaus Ghulamo Habibo, kuris, būdamas šešerių metų, neteko kojų, kai rado skeveldrinę bombą ir pagalvojo, kad tai kažkoks maistas. Dabar jis supranta, kad jam beveik neįmanoma mokytis mokykloje arba žaisti su draugais, nes sėdi invalido vežimėlyje. Dėl iš Laoso Steponės srities kilusiai Chanhthavos, kuri neteko kojos ir regėjimo, kai atsitiktinai sutrenkė skeveldrinę bombą ryžių laukuose rinkdama maisto savo šeimai. Dabar ji turi siųsti savo dukterį į tuos pačius pavojingus laukus, kad ši rinktų ryžius. Dėl trylikamečio Gruzijos berniuko Bekos Giorgishvilio, kuris, būdamas draugo namuose, tapo viena iš naujausių aukų, kai padėjo pūsti savo draugo naujo dviračio padangą. Beka Giorgishvili neteko dalies kaukolės ir joje liko šrapnelis.

Veidmainystė iš ES šalių pusės pasmerkti Rusijos agresiją Gruzijoje, bet nepasmerkti tos agresijos priemonių, kuriomis daroma pernelyg didelė žala civiliniams gyventojams visur, kur tik naudojami skeveldriniai šaudmenys. Be to, šalims beprasmiška atsiprašinėti siekiant pateisinti skeveldrinių bombų atsargų kaupimą priešpėstinių minų draudimo laikymosi pagrindu, kai skeveldriniai šaudmenys yra tokie pat mirtini ir pasaulyje padarė netgi daugiau žalos.

Mano paties valstybė narė JK jau pradėjo apytikriai 30 mln. sprogmenų naikinimą, pakeitė eksporto kontrolės taisykles ir padėjo atsikratyti amunicija, įskaitant skeveldrinius šaudmenis, randamus Gruzijoje. Tai Europa, kurioje šiuos ginklus pirmiausiai panaudojo Vokietijos ir tarybinės ginkluotosios pajėgos Antrojo pasaulinio karo metais, Europoje, kurioje šiuo metu laikoma atsargoje apytikriai vienas milijardas užtaisų bombų, tai Europa, kuri turėtų pirmauti pasaulyje užtikrinant jų sunaikinimą.

 
  
MPphoto
 

  Elizabeth Lynne, ALDE frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, kaip sakė daugelis žmonių, civiliai gyventojai, daugelis jų – vaikai, yra kiekvieną dieną beatodairiškai žudomi arba žalojami skeveldrinėmis bombomis. Daugelį iš šių aukų neįgaliais padarė skeveldriniai šaudmenys, ir vaikai turi gyventi su negalia likusį gyvenimą. Sukrečia tai, kad skeveldrinių šaudmenų atsargos kaupiamos daugiau nei 15 valstybių narių. Siaubinga, kad yra įrodymų, jog mažų mažiausiai septynios ES valstybės narės iki šiol gamina šiuos ginklus. Mano nuomone, šios šalys, taip pat tos šalys, kurios juos  naudojo– įskaitant mano šalį JK – yra susitepusios savo rankas krauju.

Skeveldrinių šaudmenų gamybos, perdavimo ir atsargų kaupimo draudimas išsaugos daug gyvybių. Ši konvencija taip pat užtikrins labai reikalingų išteklių, pvz., medicininės priežiūros ir reabilitacijos, suteikimą siekiant padėti skeveldrinių bombų aukoms. Raginu visas ES valstybes nares pasirašyti ir ratifikuoti konvenciją ir nebandyti iš naujo apibrėžti, ką mes laikome skeveldriniais šaudmenimis siekiant išsisukti nuo atsakomybės, kaip bando daryti kai kurios valstybės narės.

 
  
MPphoto
 

  Seán Ó Neachtain, UEN frakcijos vardu. (GA) Gerb. pirmininke, ryžtingai palaikau pasiūlymą, kuriame reikalaujama, kad konvencija dėl skeveldrinių šaudmenų draudimo būtų pasirašyta šių metų pabaigoje.

Visos vyriausybės, kurios įgyvendina 2007 m. Oslo deklaraciją, nori iki 2008 m. pabaigos parengti teisinį dokumentą, kuriuo būtų nutrauktas skeveldrinių bombų naudojimas, įgyvendinta sistema, kuria būtų siekiama paskatinti bendradarbiavimą ir padėti tiems, kurie iki šiol bėgo nuo šio puolimo, ir sunaikintos iki šios turimos bet kokios skeveldrinių šaudmenų atsargos.

Aš labai didžiuojuosi, kad būtent Airijoje – mano šalies sostinėje Dubline – šis susitarimas pagal sutartį buvo pasiektas tarptautinės konferencijos, kuri įvyko ten šiais metais, metu. Visi, kurie dalyvavo, labai aiškiai žinojo, ko norėjo pasiekti šia konvencija – kad nuo šio momento būtų uždraustos skeveldrinės bombos. Ir, kaip šiandien šiame Parlamente jau sakė mano kolegos, norėčiau paprašyti, kad kitos šalys, kurios dar nepasirašė konvencijos, ją pasirašytų.

Mes turime padaryti galą šiems baisiems ginklams vieną kartą ir visam laikui.

 
  
MPphoto
 

  Satu Hassi, Verts/ALE frakcijos vardu. (FI) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, puiku, kad buvo pasiūlyta tokia konvencija. Labai svarbu, kad visos ES šalys prisijungtų prie konvencijos, įskaitant Suomiją, Graikiją ir Lenkiją. Kitaip mes suteiksime kitoms šalims pernelyg lengvą pasiteisinimą dėl tolesnio šių nehumaniškų ginklų naudojimo.

Aš labai apgailestauju, kad mano pačios šalis Suomija ketina neprisijungti prie konvencijos. Pasiteisinama tuo, kad skeveldriniai šaudmenys buvo įsigyti siekiant pakeisti jais kitus nehumaniškus ginklus, t. y. priešpėstines minas. Tačiau taip panašu į Belzebubo naudojimą šėtonui išvaryti. 1990 m. pabaigoje, kai tuometinė Suomijos vyriausybė nusprendė palaipsniui sumažinti priešpėstinių minų skaičių, armija nepasakė, kad ji ketina pakeisti jas tuo kitu civilinių gyventojų žudiku – skeveldriniais šaudmenimis.

Dabar ES ir visos ES šalys turi pademonstruoti nuoseklumą priešinantis skeveldriniams šaudmenims ir taip pat atsisakyti dalyvauti bet kokiose karinėse operacijose, kuriose jie naudojami. Net 98 % skeveldrinių bombų aukų yra vadinamieji civiliniai gyventojai. Mes turime gerokai daugiau nei dvidešimt metų naudojimosi šiais ginklais patirties, rodančios, kad jais beatodairiškai žudomi civiliniai gyventojai, įskaitant vaikus. Dabar laikas, kai mes tam darome galą.

 
  
MPphoto
 

  Jean-Pierre Jouyet, Tarybos pirmininkas. (FR) Gerb. pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, iškilmingai ir rimtai turiu pasakyti, kad iš tikrųjų didžiuojuosi, kad galėjau dalyvauti diskusijoje dėl skeveldrinių šaudmenų, ir pirmininkaujančios valstybės vardu prisijungiu prie visų tų, kurie paragino ratifikuoti konvenciją.

2007 m. Europos Sąjunga jau pripažino skubumą, kuriuo turi būti sprendžiamos šios su skeveldriniais šaudmenimis susijusios humanitarinės problemos. Žinau, kad Sąjungos valstybės narės aktyviai dalyvavo tiek Oslo procese, tiek ir konvencijoje dėl įprastinių ginklų. Mano nuomone, ši konvencija dėl įprastinių ginklų ir Oslo procesas viena kitą papildo, ir už tai esame skolingi Parlamentui ir tiems, kurie pasisakė, priminė mums apie vertybes, kuriomis europiečiai tiki. Mes raginame visas valstybes nares veikti dėl priežasčių, kurias jūs, geriau nei aš, jaudinančiai išdėstėte šioje diskusijoje.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. − Gavau du pasiūlymus dėl rezoliucijų(1) , pateiktus pagal Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 5 dalį.

Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks ketvirtadienį, 12.00 val.

Rašytiniai pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 142 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Proinsias De Rossa (PSE), raštu. – Aš primygtinai raginu visas ES valstybes nares nedelsiant ratifikuoti ir įgyvendinti konvenciją dėl skeveldrinių šaudmenų. Skeveldriniai šaudmenys kelia neapsakomą ir beatodairišką siaubą civiliniams gyventojams visame pasaulyje ir visiškai neseniai kėlė Gruzijos konflikte.

Konvencija dėl skeveldrinių šaudmenų draudžia skeveldrinių šaudmenų naudojimą, gamybą, atsargų kaupimą ir perleidimą. Šių metų gegužę Dubline šimtas septynios valstybės priėmė konvenciją. Tačiau konvencija neįsigalios tol, kol jos neratifikuos bent jau trisdešimt valstybių.

Sunku patikėti, kad aštuonios ES valstybės narės neskuba pasirašyti konvencijos. Taigi, ES, sėkmingiausias kada nors buvęs taikos projektas, Bendrijos įkurtas remiantis kaip tik pagarbos žmogaus teisėms ir teisinei valstybei principais, nesugeba patvirtinti tarptautinės humanitarinės teisės išplėtimo, siekiant uždrausti vieną iš klastingiausių šiuo metu naudojamų prieš civilinius gyventojus nukreiptų ginklų.

Aš raginu Kiprą, Estiją, Suomiją, Graikiją, Lenkiją, Rumuniją, Slovakiją ir Slovėniją nedelsiant ratifikuoti konvenciją dėl skeveldrinių šaudmenų ir padėti padaryti galą skeveldrinių bombų naudojimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Kelam, Tunne (PPE-DE), raštu. – Mes turėtume įvertinti tai, kad skeveldriniai šaudmenys yra vienas iš labiausiai žalojančių ginklų, kurie neskiria karinių ir civilinių taikinių.

Šiandien, XXI amžiuje, kariaujant daugiau negalima vadovautis niokojimo arba maksimalios žalos idėja. Tikslinės atakos, turinčios minimalų poveikį civiliams gyventojams, gali būti vienintelis būdas veikti karo sąlygomis. Todėl skeveldrinių šaudmenų naudojimas turi būti uždraustas.

Raginu Europos Sąjungą, ir visų pirma jos valstybes nares, paraginti kitas pasaulio valstybes pasirašyti šią konvenciją šių metų gruodžio 3 d. Be to, raginu ES ir jos valstybes nares įsipareigoti siekti įgyvendinti šią konvenciją veiksmingai ir kuo greičiau. Taip pat raginu ES ir jos valstybes nares ne tik spręsti technines konvencijos dalis, bet ir rimtai pasiaukoti padedant regionuose, kuriuose buvo panaudoti skeveldriniai šaudmenys, padėti suinteresuotoms bendruomenėms ir suteikti veiksmingą ir pritaikytą poreikiams pagalbą tiems civiliniams gyventojams, kurie nukentėjo nuo skeveldrinių šaudmenų daromos žalos.

 
  

(1)Žr. protokolą.

Teisinė informacija - Privatumo politika