Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Posėdžio stenograma
Trečiadienis, 2008 m. lapkričio 19 d. - Strasbūras Tekstas OL

14. Klausimų valanda (klausimai Komisijai)
Kalbų vaizdo įrašas
PV
MPphoto
 

  Pirmininkas. − Kitas klausimas yra klausimų valanda (B6-0484/2008). Komisijai pateikti šie klausimai.

I dalis

 
  
  

Klausimas Nr. 33, kurį pateikė Stavros Arnaoutakis (H-0800/08)

Tema: Piliečių informavimas apie priemones, kurių ėmėsi Europos Sąjunga, siekdama juos apsaugoti nuo tarptautinės finansinės krizės

Atsakydama į mano žodinį klausimą H-0075/(1) dėl tarptautinės kreditų krizės poveikio praėjusį kovo mėn. surengtame Europos Parlamento plenariniame posėdyje Komisija tvirtino, kad mes turėtume tikėtis ES augimo tempų sumažėjimo 0,5 % , infliacijos padidėjimo ir 185 000 mln. EUR išorinės prekybos deficito ES 27 šalyse. Komisija pabrėžė, kad geriausias būdas susidoroti su šia tarptautine krize – tęsti struktūrines reformas ir makroekonominę politiką, taip pat nurodė, kad protekcionizmas nėra tinkamas sprendimas. Šiuo metu mes matome, kaip toliau plinta finansų krizė.

Ar pasikeitė anksčiau Komisijos pateikti duomenys? Kaip ji informuos Europos piliečius apie šios krizės poveikį ir kokių praktinių priemonių imsis, kad juos apsaugotų?

 
  
MPphoto
 

  Margot Wallström, Komisijos pirmininko pavaduotojas. − Lapkričio 3 d. Komisija pateikė savo rudens prognozę, kuri rodo, kad ekonomikos perspektyva yra niūri: laukiama, kad 2009 m. Europos Sąjungoje ekonomikos augimas sustos, padidėjęs vos 0,2 %.

2010 m. turėtų būti pastebimas laipsniškas daugumos ES ekonomikų atsigavimas kartu su planuojamu visos ES 1,1 % augimu. Dėl to laukiama, kad 2009 m. ES nedarbas turi padidėti iki 7,8 %, o 2010 m. planuojamas tolesnis jo didėjimas.

Tačiau kitais metais ES laukiame spartaus infliacijos sumažėjimo iki 2,4 % ir ji toliau mažės 2010 m.

Nėra abejonių, kad susiduriame su dideliais išbandymais. Taigi, Komisija šiuo metu kuria visapusišką strategiją, kaip valdyti finansų krizę ir apriboti ekonomikos nuosmukį. Šios strategijos pagrindas išdėstytas komunikate „Įveikti finansinę krizę. Europos veiksmų gairės.“, kuriame nurodoma, kaip ES turėtų vieningai ir koordinuotai įveikti kitus krizės etapus.

Veiksmai turėtų būti nukreipti į tris tikslus: pirma, sukurti naują finansų rinkos architektūrą ES lygmeniu, antra, užsiimti poveikiu tikrajai ekonomikai, trečia, koordinuoti pasaulinę reakciją į finansų krizę.

Lapkričio 26 d. Komisija pasiūlys išsamesnę šio ES atkūrimo plano versiją pagal Lisabonos strategiją ekonomikos augimui ir užimtumui skatinti. Mes siekiame sujungti keletą tikslinių trumpalaikių iniciatyvų, kurios padės atsverti poveikį visai ekonomikai, o priimdami Lisabonos sutarties vidutinės trukmės ir ilgalaikes priemones atsižvelgti į krizę.

 
  
MPphoto
 

  Stavros Arnaoutakis (PSE). - (EL) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ačiū už atsakymą. Tačiau šiandien mums reikia pasakyti Europos piliečiams būtent tai, kad mes reaguojame į krizę ir investuojame lėšas į tikrąją ekonomiką. Europos piliečiai taip pat nori, kad ši krizė būtų galimybė Europai – pilietinei Europai.

Mano klausimas: ar artimiausiais metais lėšos bus investuojamos į valstybės investicijas ir viešuosius darbus?

 
  
MPphoto
 

  Reinhard Rack (PPE-DE). - (DE) Gerb. pirmininke, kai turima naujausia informacija, reikia greitai priimti sprendimus. Problema ta, kad paprastai Komisijai prireikia labai daug laiko, kad galėtų pajudinti reikalus. Ar yra specialios taisyklės tokioms situacijoms, su kokia susiduriame šiuo metu? Kitais atvejais iš tikrųjų praeina daug laiko, kol Komisija, kaip kolegiali institucija, pasiekia rezultatą.

 
  
MPphoto
 

  Danutė Budreikaitė (ALDE). - (LT) Gerb. pirmininke, gerbiamoji Komisijos nare, kaip rodo patirtis, valstybės narės pačios ieško išeities iš finansų krizės pasekmių, iš ekonomikos nuosmukio.

Kokia jūsų nuomonė apie antikrizines priemones? Ar mokesčių didinimas, apmokestinimo bazės plėtimas ir PVM didinimas yra gera priemonė išeiti iš krizės tokiu sunkiu laikotarpiu?

 
  
MPphoto
 

  Margot Wallström, Komisijos pirmininko pavaduotoja. − Šiuo momentu svarbiausias klausimas: kokie kiti Komisijos veiksmai bus artimiausią savaitę siekiant iš tikrųjų užsiimti poveikiu tikrajai ekonomikai?

Mes ketiname pateikti priemonių paketą – jis šiuo metu rengiamas – ir nustatysime įvairias politikos sritis, kuriose, mūsų manymu, artimiausiu metu galime sumažinti poveikį tikrajai ekonomikai, nors ir laikysimės esamų vidutinės trukmės Lisabonos sutarties reformų prioritetų. Tai bus pagrindas, kuriuo remdamiesi dirbsime. Mes tikimės, kad galėsime rasti būdus, kurie padės palaikyti bendrą paklausą. Paklausos pusėje norime sumažinti infliacijos naštą ir padėti didinti perkamąją galią.

Turime dar daug padaryti dėl darbo rinkos ir, kaip jūs sakote, paankstinti investicijas. Mes tikimės, kad tai taip pat padės imtis problemų ir veiksmų, kai reikalas lies energijos ir klimato kaitos dokumentų paketą, nes mums reikės pinigų investicijoms. Tikimės, kad tai padės įveikti šį sunkų laikotarpį. Pvz., darbo rinkose aktyvinimo politika gali būti labai naudinga.

Atsakydama į paskutinį klausimą norėčiau pasakyti, kad mes norime, jog valstybės narės koordinuotų savo veiksmus. Mes manome, kad būtų blogiausias dalykas, jeigu visi judėtų skirtingomis kryptimis darydami tai, kas, jų manymu, teisinga daryti savo valstybėse narėse. Mes norime, kad geriau jos kuo daugiau diskutuotų, koordinuotų veiksmus ir bendradarbiautų, nes poveikis bus jaučiamas visoje Europos ekonomikoje. Mes teikiame pirmenybę koordinuotiems veiksmams.

Ką galima pasakyti apie ilgą įgyvendinimo laiką arba ilgą pasirengimo laiką? Jūs nustebtumėte. Kaip vakar sakiau diskusijoje dėl finansų krizės, Komisija pirmą kartą sugebėjo per dvidešimt keturias valandas surinkti pasiūlymus. Turime reaguoti į šią labai rimtą krizę taip, kad neužtruktume per ilgai rengdami įvairius pasiūlymus.

Mes visi buvome instruktuoti arba visi norėjome matyti atitinkamose mūsų politikos srityse, kaip mes galime padėti, kaip mes galime įveikti ilgą pasirengimo laikotarpį, kaip galime padaryti tai greitai, tačiau tai koordinuotai ir pagarbiai. Mes bandome surinkti pasiūlymus kiek įmanoma greičiau ir plečiame savo galimybes kiek įmanoma daugiau. Šiuo metu tai yra atskaitos taškas Komisijai.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Klausimas Nr. 34, kurį pateikė Boguslaw Sonik (H-0850/08)

Tema: Leistino alkoholio kiekio vairuotojų kraujyje skirtumai ES valstybėse narėse

Daugelyje valstybių narių, pavyzdžiui Jungtinėje Karalystėje, Italijoje, Airijoje, Liuksemburge, nustatyta alkoholio kraujyje riba yra 0.8 mg/l. Slovakijoje ir Vengrijoje, kurios neleidžia asmenims, pavartojusiems nors ir mažiausią alkoholio kiekį, vairuoti, jei vairuotojo kraujyje būtų rastas toks alkoholio kiekis, jis būtų baudžiamas. Įstatymuose dėl automobilių vairavimo, kaip kad numatyta 1997 m. birželio 20 d. Lenkijos kelių eismo taisyklėse (Oficialus leidinys Nr. 108, 2005 m., 908 straipsnis su pakeitimais), nustatytas leistinas alkoholio kiekis kraujyje yra 0.2 mg/l. Vairavimas, kai alkoholio kiekis kraujyje viršija 0.5 mg/l, yra baudžiamoji veika, už kurią gresia įkalinimas iki dvejų metų.

Ar Komisija, atsižvelgdama į tai, kad dabar linkstama į kelių eismo taisyklių ES standartizavimą, imasi veiksmų siekdama standartizuoti leistinus alkoholio kiekius vairuotojų kraujyje ES valstybėse narėse?

 
  
MPphoto
 

  Antonio Tajani, Komisijos pirmininko pavaduotojas. (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, iš tiesų 1988 m. Komisija pasiūlė direktyvą dėl maksimalaus leistino alkoholio kiekio kraujyje vairuotojams, tačiau kadangi nėra susitarimo tarp valstybių narių ir Komisijos, Komisija 2001 m. sausio 17 d. priėmė rekomendaciją dėl maksimalaus 0.5 mg/ml kiekio taikymo visose valstybėse narėse. Šiandien Europos Sąjungoje tik trys valstybės narės – Airija, Malta ir Jungtinė Karalystė turi nustačiusios didesnius maksimalius alkoholio kiekius kraujyje.

Komisijos rekomendacijose taip pat buvo numatytas alkoholio kiekio kraujyje sumažinimas iki 0.2 mg/ml tam tikroms vairuotojų kategorijoms, įskaitant besimokančius vairuoti, apie kuriuos buvo kalbama pirmame gerbiamojo nario pateiktame klausime. Iš tiesų, besimokantieji vairuoti yra pagrindinės pavojaus keliuose aukos, todėl būtina kiek įmanoma sumažinti rizikos faktorių, pavyzdžiui, šiai vairuotojų kategorijai leidžiant, kaip minėjau, ne didesnį alkoholio kiekį kraujyje kaip 0.2 mg/ml. Tai yra susiję su matavimu, vadinamu „nuliniu kiekiu“,“ nustatytu šiai vairuotojų kategorijai 2006 m. spalį Komisijos priimtame komunikate, kuriame yra išdėstyta strategija, kaip padėti valstybėms narėms mažinant alkoholio sukeliamų nelaimių skaičių.

Ponios ir ponai, atsižvelgdama į šias aplinkybes, Komisija, deja, nemano, kad politinės sąlygos yra tokios, jog suteiktų galimybę valstybėms narėms priimti teisės aktą, skirtą tolesniam leistino alkoholio kiekio kraujyje suderinimui ES. Tai nereiškia, kad Komisija neketina imtis veiksmų dėl to, kas vis dar yra viena iš pagrindinių mirčių Europos keliuose priežasčių.

Komisija ėmėsi įvairių priemonių šiuo klausimu. Visų pirma dėl patikrinimų keliuose 2004 m. balandžio 6 d. rekomendacijoje Komisija skatino dažniau atsitiktinai tikrinti vairuotojų alkoholio kiekį kraujyje, naudojant alkoholio matuoklius, tose vietose ir tuo metu, kai yra reguliariai pastebimas dažnas vairuotojų alkoholio vartojimas.

Ponios ir ponai, taip pat turiu pabrėžti, kad vairavimas išgėrus yra vienas iš nusikaltimų, apie kuriuos kalbama pasiūlyme dėl direktyvos, palengvinančios tarptautinių teisės aktų gerinimą kelių saugumo srityje, kurią Komisiją priėmė šių metų kovo mėnesį ir kuri šiuo metu yra svarstoma Taryboje ir Parlamente.

Transporto tarybos susitikime turėjau galimybę tai akcentuoti ministrams: kai kalbama apie žmonių gyvybes, mes negalime atsidurti aklavietėje dėl teisinių smulkmenų arba diskutuoti, ar tai yra klausimas, susijęs su pirmuoju ar antruoju ramsčiu, nes, deja, teisinės diskusijos duoda labai mažai naudos sprendžiant tokias rimtas problemas kaip nelaimingi atsitikimai keliuose.

Norėčiau pasinaudoti šios parlamentinės diskusijos galimybe ir pabrėžti, kad aptariamoje direktyvoje numatyti keturi nusižengimai, kurie, be vairavimo išgėrus, – greičio viršijimas, važiavimas neužsisegus saugos diržų ir vairavimas pavartojus narkotinių medžiagų yra trijų nelaimingų atsitikimų keliuose iš keturių priežastis. Tai reiškia, kad daug ką gali ir privalo padaryti Europos Sąjunga, todėl aš dar kartą raginu Parlamentą balsavimo Transporto ir turizmo komitete metu, pasistūmėti ta kryptimi, kuria jau einama.

Be to, pone pirmininke, aš jau artėju prie pabaigos, kad artimiausiu metu galėtume pateikti konkrečius pasiūlymus dėl vairavimo esant paveiktam psichotropinių priemonių, 2006 m. spalį Komisija pradėjo tiriamąjį projektą, numatytą artimiausiems ketveriems metams, skirtą pagerinti žinias šioje srityje bei rasti sprendimus. Tai yra jums gerai žinomas projektas DRUID.

Galiausiai turėtų būti akcentuota Komisijos teikiama finansinė parama kampanijoms, skirtoms sąmoningumui skatinti. Tai visų pirma yra jaunimo kampanijos, skirtos informuoti kitus jaunus žmones apie alkoholio ir narkotikų vartojimo pavojų vairuojant automobilį. Vienas iš daugelio pavyzdžių yra vadinamoji kampanija „Bob“, kuri buvo labai sėkminga visoje Europoje. Taip pat turėtume prisiminti Komisijos įsipareigojimą į Briuselį pakviesti buvusį „Formulės 1“ čempioną Kimį Raikkoneną būti Europos Sąjungos kampanijos dėl saugumo keliuose liudininku bei saugumui didžiųjų miestų keliuose skirta diena spalio 10 d. Paryžiuje, kuri taip pat yra ženklas, kad Europos Komisija labai susirūpinusi saugumu keliuose. Diskusijos dėl pasitikėjimo metu per mano paskyrimą Europos Komisijos nariu transporto klausimais, šį klausimą iškėliau kaip prioritetinį.

Ponios ir ponai, deja, daugiau nieko negalima padaryti, tačiau tikiuosi, kad išsamiai atsakiau į jūsų klausimą žodžiu.

 
  
MPphoto
 

  Bogusław Sonik (PPE-DE). (PL) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, leiskite padėkoti už atsakymą ir paskatinti jus imtis drąsesnių veiksmų. Turime priimti ir atnaujinti direktyvą įtraukdami visišką draudimą vairuoti išgėrus. Privalome nenusileisti alkoholio gamintojų lobistams ir įtakai ir turime jų nebijoti. Mes turime teisę į saugius kelius ir turėtume pradėti nuo jaunimo. Vykdydami šiuos projektus turime būti tvirti.

 
  
MPphoto
 

  Jörg Leichtfried (PSE). (DE) Gerb. pirmininke, norėčiau pasinaudoti trumpa galimybe ir pateikti du klausimus. Jūs sakėte, kad politinis pagrindas tokio pobūdžio direktyvai dar nėra visiškai paruoštas. Aš norėčiau sužinoti, kur yra didžiausias pasipriešinimas? Ar jis kyla iš atskirų valstybių, ar iš didelių lobistinių grupių? Kas trukdo Komisijai ką nors padaryti šiuo atveju?

Mano antrasis klausimas yra susijęs su tuo, kad vis gausesni tyrimai parodė, jog rūkymas automobiliuose yra labai pavojingas. Viena vertus, tai labai nesveika, kita vertus, tai blaško ir vargina. Mano klausimas yra: ar Komisija planuoja kažką daryti šiuo klausimu Europos lygmeniu.

 
  
MPphoto
 

  Colm Burke (PPE-DE). – Mano klausimas yra susijęs su Airija, kur daug jaunų žmonių pateko į tragiškas avarijas.

Norėčiau žinoti, ar Europoje buvo atlikti kokie nors tyrimai šia tema, ir ar mes galėtume atgaivinti programą, kaip šviesti jaunus vairuotojus. Reikia dar daug dirbti, ir aš norėčiau kiek įmanoma greičiau atgaivinti šią programą.

 
  
MPphoto
 

  Antonio Tajani, Komisijos pirmininko pavaduotojas. (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, dėkoju jums už pateiktus klausimus, nes jie padeda išsiaiškinti tolesnę Europos Sąjungos poziciją.

J. Leichtfriedai, jūs visiškai teisingai kalbėjote apie politines problemas, su kuriomis mes susidūrėme. Politinės problemos yra susijusios su valstybėmis narėmis, tačiau mes matėme, kad, deja, nepaisant milžiniškų pastangų, Komisijos pasiūlymas nebuvo priimtas. Nepaisant to, kad trūksta susitarimo su valstybėmis narėmis dėl direktyvos, mes atsilaikėme ir laikomės toliau. Dabar kartoju tai, ką pasakiau klausymų metu, kai įgijau Komisijos ir Parlamento pasitikėjimą: saugumas keliuose ir toliau bus vienas iš mano prioritetų.

Aš ketinu ir toliau remti visus projektus DRUID ir programas – tai yra mano atsakymas gerbiamajam nariui – susijusius su jaunimo informavimu ir švietimu. Tai turėtų būti prioritetas. Nelaimingus atsitikimus sukelia ne priemonės, tačiau, žinoma, svarbu turėti saugias priemones. Svarbu turėti saugius kelius ir šis Parlamentas, kartu su Komisija, nusprendė priimti tam tikrą sprendimą, susijusį su infrastruktūra, tačiau pagrindinė problema yra švietimas tų, kurie sėdi prie automobilio ar motociklo vairo.

Mes privalome pradėti šviesti jaunimą, todėl aš visiškai pritariu jūsų pozicijai ir padarysiu viską, ką galiu, kad užtikrinčiau, jog programos visada būtų finansuojamos Europos sąjungos ir Komisijos lėšomis, siekiant šviesti jaunimą mokyklose. Ponios ir ponai, aš neatsitiktinai pasirinkau buvusį pasaulio čempioną, jauną žmogų, Komisijos pagalbininku.

Mes turėtume siekti bendrauti su jaunimu per jaunus žmones, kurie savo tiesas skelbia ne kaip šeimos galva, tačiau geba paaiškinti, kokia iš tiesų yra rizika, nes jauni žmonės, išėję iš diskotekų, jaučiasi nepažeidžiami. Deja, taip nėra, ir mes turime dirbti su mokyklomis, turime dirbti su šeimomis, kad užtikrintume, jog visi jauni žmonės žinotų apie riziką, su kuria susiduria kiekvieną kartą sėsdami prie vairo, visų pirma, kai vartoja alkoholį ir narkotikus.

Dėl rūkymo, aš paprašysiu Komisijos departamentų atlikti tyrimą, kad būtų išsiaiškinta, ar yra papildoma rizika rūkoriams ar ne. Negaliu jums duoti atsakymo, kadangi, mokslinio požiūrio aš nežinau, tačiau, kaip jau sakiau, įpareigosiu departamentus tai patikrinti.

Manau, kad patvirtindamas savo įsipareigojimą atsakiau B. Sonik, ir man atrodo, kad galiu prisiimti šį įsipareigojimą Komisijos vardu – pirmininko pavaduotojas M. Wallström taip pat yra atsakingas už bendravimą – kad mes padarysim viską, ką galime, kad suteiktume gyventojams, ir visų pirma jauniems piliečiams, informaciją apie pavojų, su kuriuo jie susiduria kaskart, kai važiuoja automobiliu.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Klausimas Nr. 35, kurį pateikė Katerina Batzeli (H-0861/08)

Tema: Tarpinstitucinis susitarimas dėl „Europos komunikacinės partnerystės“

2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento, Komisijos ir Tarybos atstovai pasirašė pirmąją politinę deklaraciją dėl tarpinstitucinio susitarimo dėl ES prioritetų. Tai yra ypatingos politinės svarbos susitarimas, nes juo siekiama pateikti veiksmingą didžiausios demokratinės problemos, kad Europos piliečiai nėra adekvačiai informuoti, sprendimą ir kartu jis yra priimtas kritiniu laiku, nes dabar yra rengiamasi rinkimams į Parlamentą.

Kokie bus prioritetai ir pagrindiniai Bendrijos komunikaciniai pranešimai ateinantiems metams, ypač ruošiantis rinkimams?

Kaip bus skatinamas bendradarbiavimas tarp trijų Bendrijos institucijų, kartu pasirenkant prioritetus ir šios komunikavimo politikos tikslus bei jų bendradarbiavimas su atitinkamomis nacionalinėmis valdžios institucijomis? Koks bus ryšys tarp Bendrijos ir nacionalinių komunikavimo politikos sričių, susijusių su ES?

Kokie ištekliai bus skirti siekiant įgyvendinti naują Bendrijos komunikacinę politiką ir kokį vaidmenį atlieka naujosios komunikacinės technologijos? Koks bus daugiakalbystės vaidmuo šiame kontekste?

Kokios Bendrijos lėšos bus naudojamos siekiant finansuoti atskirus veiksmus pagal naujai nustatytą komunikacijos politiką?

 
  
MPphoto
 

  Margot Wallström, Komisijos pirmininko pavaduotoja. − Parlamentas, Komisija ir Taryba sustiprino ES komunikacijų bendradarbiavimą ir šių metų spalio 22 d. pasirašė politinę deklaraciją dėl Europos komunikacinės partnerystės. Labai jums dėkoju už palaikymą šiuo klausimu. Pirmą kartą sutarėme dėl bendro požiūrio į komunikacijas.

Komunikavimas yra veiksmingesnis jei prioritetiniais klausimais vykdomasis yra suderintas. Be to, jis reikalauja visų veikėjų, įskaitant valstybes nares, politinio sutarimo. Visos institucijos yra atsakingos už komunikavimą su piliečiais apie Europos Sąjungą. Tačiau – ir leiskite man tai pabrėžti – politinis pareiškimas taip pat gerbia individualią kiekvienos ES institucijos ir valstybės narės atsakomybę dėl jos pačios komunikavimo strategijos ir prioritetų.

Bendri komunikavimo prioritetai yra politinio pareiškimo centre ir dėl to tarsis tarpinstitucinė informacijos grupė (IGI), kuriai pirmininkauja kiekvienos institucijos atstovai. Mes jau nustatėme ir sutarėme 2009 m. iškelti keturis bendrus prioritetus: Europos rinkimai, energetika ir klimato kaita, 20-sis demokratinių pokyčių Centrinėje ir Rytų Europoje jubiliejus ir, žinoma, darbo vietų išsaugojimas, augimas bei solidarumas Europoje.

Įgyvendinimą užtikrins kartu Parlamentas, Komisija ir Taryba bei valstybės narės. Mes sieksime išplėtoti ryšius su nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis bei pilietinės visuomenės atstovais. Mūsų atstovai ir Parlamento informaciniai biurai valstybėse narėse dirbs su nacionalinėmis valdžios institucijomis, sieks bendros veiklos, pritaikytos prie nacionalinių sąlygų. Prireikus mes sudarysime atitinkamas administracines priemones tarp tarnybų ES ir nacionaliniais lygmenimis ir veiksmai bus atitinkamai finansuojami.

Nereikia ir sakyti, kad mūsų institucijos ir valstybės narės gerbs daugiakalbystę ir kultūrinę įvairovę. Šiame kontekste, leiskite paminėti, kad Komisija labai aktyviai stengiasi atremti daugiakalbystės iššūkį. Be kitų priemonių, mūsų atstovams valstybėse narėse buvo paskirti vertėjai, siekiant patenkinti vietinius poreikius ir padėti Europai bendrauti jos piliečių kalbomis.

Bendrų komunikavimo prioritetų nustatymas suteiks puikią galimybę Europos, nacionaliniams ir regioniniams politikams iki rinkimų diskutuoti su piliečiais ES klausimais. Tikiuosi, kad tai turės teigiamos įtakos rinkėjų dalyvavimui rinkimuose.

 
  
MPphoto
 

  Katerina Batzeli (PSE). (EL) M. Wallström, labai jums ačiū už atsakymą. Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad tarpinstituciniu susitarimu siekiama, visų pirma, įvesti bendrą Europos komunikacijos politiką, kuri turi būti taikoma nuolat, lėtai, bet užtikrintai, visų Bendrijos institucijų, kad piliečiai gautų vienodą informaciją.

Antra, norėčiau gauti paaiškinimą dėl naujų pasiūlytų veiksmų finansavimo klausimo. Ar šie veiksmai bus integruoti į esamas programas? Ar bus sukurta nauja eilutė, kad būtų informacijai skirtas biudžetas? Kaip bus finansuojamos sektorių programos? Ar komunikavimo politika bus nepriklausoma, ar bendrai finansuojama politika?

 
  
MPphoto
 

  Reinhard Rack (PPE-DE). (DE) Gerb. pirmininko pavaduotoja, dokumentas gali būti visapusiškas, tačiau palaipsniui tampa aišku, kad jis nebėra labai informatyvus. Mūsų informavimo politikoje pirmenybė turi būti suteikta elektroninei žiniasklaidai – televizijai ir internetui. Mano klausimas: ar mes galime nustatyti tokio pobūdžio dabartinės politikos tendenciją. Antra, man buvo malonu, kad į tai bus įtrauktos vietos ir, ypač, regioninės televizijos kompanijos. Tai yra prasmingiau nei dangstyti didelių visuomeninės televizijos kompanijų trūkumus.

 
  
MPphoto
 

  Marian Harkin (ALDE). - Man malonu girdėti komisijos nario žodžius, tačiau man kelia susirūpinimą paskutinis kalbėtojas. Neramu, kaip ši žinia bus perduota ir aš sutinku dėl elektroninės žiniasklaidos.

Iškyla reali grėsmė, kad brošiūros ir knygos taip ir liks gulėti neperskaitytos. Ne kartą mačiau, kaip tai nutinka. Noriu paklausti: kaip jūs ketinate perduoti žinią tiems, kuriems ji yra įdomi? Ar bandysite pasiekti susidomėjusias grupes, ar tiesiog teiksite bendrą informaciją?

 
  
MPphoto
 

  Margot Wallström , Komisijos pirmininko pavaduotoja. − Dėkoju už šiuos svarbius klausimus.

Leiskite man pasakyti, kad, mano nuomone, yra būtina. Norint, kad bet kokia informacinė kampanija būtų sėkminga, reikia penkių sudedamųjų dalių.

Pirma, intensyviai naudoti internetą ir naująsias technologijas. Mes galime tik svajoti apie Obamos kampaniją. Manau, kad jie turėjo 1.2 milijardo JAV dolerių savo informacinei kampanijai, tačiau tai, kaip jie naudojosi internetu, buvo lemiama. Mes turime irgi taip daryti.

Antra, mes turime naudoti vaizdo ir garso priemones. Norėdami gauti bet kokią informaciją apie tai, kas vyksta ES lygmeniu, 60 proc. piliečių naudojasi daugiausia televizija ir radiju.

Trečia, mes turime įtraukti nuomonės reiškėjus – pilietinę visuomenę ir įvairius vietos valdžios institucijų tinklus. Todėl turime ieškoti kitų veidų ir kitų oratorių dirbti kartu Europos institucijomis.

Ketvirta, mes turime bendradarbiauti su ambasadoriais, t.y. žmonėmis, kurie nori ginti demokratiją, ir kurie gali pasiekti daugiau nei mes, politikai.

Penkta, mes turime pasiekti jaunimą ir moteris, kurie mažiau ir ne taip entuziastingai balsuoja dėl Europos Sąjungos, kaip kad parodė referendumas Airijoje ir anksčiau vykę referendumai Prancūzijoje bei Nyderlanduose.

Šie dalykai yra būtini.

Kaip tuomet dėl pinigų? Kokį biudžetą mes turime? Mes radome 8.5 milijono eurų savo biudžete kitiems metams, kad padengtume centralizuotai ir necentralizuotai vykdomus veiksmus, susijusius su kitų metų rinkimais. Mūsų atstovams buvo nurodyta didžiąją dalį savo kuklių komunikavimo priemonių skirti EP rinkimams ir, iš tiesų, iš turimų decentralizuotų pinigų jie šiam tikslui skyrė 60 proc. Šiuo metu mes taip pat susitinkame su jūsų tarnybomis Parlamente, siekdami palyginti pastebėjimus dėl skirtingų priemonių skirtingose valstybėse narėse.

Šiais metais mes turime priemonių, skirtų rinkimams, kurioms skirta apie 6.2 milijono eurų. Turime projektų, skirtų jaunimui, turime specialius „Eurobarometrus“ ir t.t. Taip pat yra pinigų komunikacijai apie struktūrinius fondus, apie žemės ūkį ir apie tyrimus, tačiau mes neturime jokių papildomų pinigų. Aš paprašiau visų savo kolegų įtraukti rinkimus į savo komunikavimo planus. Jie man praneš, kaip tai yra vykdoma.

Kitų metų biudžetas dar nebaigtas, todėl vis dar yra galimybė skirti papildomų pinigų, tačiau kol kas tik tiek šiandieną galime numatyti biudžete. Taigi, nėra skirta papildomų pinigų, tačiau mes turėsime panaudoti jau esančius kanalus. Mes taip pat kiek galėdami padėsime ir talkininkausime Europos Parlamentui visais savo ištekliais ir per savo įprastinę veiklą, t.y., kurdami vaizdo ir garso medžiagą, vaizdo klipus apie „EUtube“. Užtikrinsime, kad visi tie dalykai, kuriuos mes darome kasdien, būtų skirti sutelkti rinkėjus ir įkvėpti gerą ir gyvą diskusiją EP rinkimuose.

 
  
 

II dalis

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Klausimas Nr. 36, kurį pateikė Marie Panayotopoulos-Cassiotou (H-0809/08)

Tema: Europos gyventojų informavimas apie dalyvavimą Europos rinkimuose

Pastarojo meto tarptautinis finansinis nestabilumas, sukėlęs didelę įtampą tarptautinėje ir Europos bankų sistemose, lėmė eilinių piliečių, kurie negauna jokių pasiūlymų ES lygmeniu, kaip išeiti iš situacijos, ir jokio Europos solidarumo ženklo šiuo kritiniu laikotarpiu, susirūpinimą.

Kokius žingsnius ir kokias priemones siūlo Komisija, kad informuotų Europos piliečius apie Europos politiką ir išeitis ES ar valstybės narės lygmeniu krizės laikotarpiu ir išskirtinius politinius bei ekonominius poslinkius? Kokių planų ji turi dėl Europos piliečių informavimo ruošiantis rinkimams ir dėl jų įtikinimo dalyvauti Europos rinkimuose nepalankiai besiklostant situacijai, kuri turi įtakos svarbiems ES klausimams, susijusiems su tarptautiniais ekonominiais ir prekybos santykiais?

 
  
MPphoto
 

  Margot Wallström, Komisijos pirmininko pavaduotoja. − Labai gerai žinau, kad finansinė krizė ir jos poveikis realiai ekonomikai kelia didžiulį rūpestį daugeliui europiečių ir tai turės ypatingą poveikį rinkimams. Todėl nenuostabu, kad dauguma žmonių norėtų, kad rinkimų kampanija būtų sutelkta į ekonominius klausimus, turinčius įtakos jų kasdieniam gyvenimui, kaip kad nedarbas, ekonomikos augimas, infliacija ir perkamoji galia. Naujausios nuomonės apklausos taip pat rodo, kad žmonės dabar į ES žiūri kaip į prieglobstį nuo esamos krizės ir nori, kad ES imtųsi reguliavimo bendru mastu.

Komisija stumiasi į priekį tobulindama šią sritį. Spalio 29 d. patvirtinome sistemą, kurios pagrindas spręsti krizės keliamas problemas rinkose, užkertant kelią būsimoms krizėms, taikant ekonominio valdymo reformas ir minimaliai sumažinant poveikį užimtumui bei augimui. Yra rengiami pasiūlymai, kaip tai atlikti, ir jie yra strateginiai prioritetai mūsų teisėkūrai ir 2009 m. darbo programai, kurią vakar pristatėme Parlamentui ir apie kurią buvo diskutuojama.

Svarbu tai, kad Komisija, Parlamentas ir Taryba pripažino, jog reikia imtis veiksmų, ir kad mes ruošiamės siūlyti darbo vietų išsaugojimą, augimą ir solidarumą kaip vieną iš tarpinstitucinių komunikavimo prioritetų kitiems metams. Tai reiškia, jog bus viena iš temų, su kuriomis kartu dirbs ES institucijos ir valstybės narės, siekdamos skleisti informaciją apie ES veiklą šioje srityje. Bus parengti planai, kaip būtų geriau tai atlikti.

Aš jau minėjau EP rinkimus, kurie yra dar vienas institucijų prioritetas. Šioje srityje pasirengimas labiau pasistūmėjo, nes jau kurį laiką žinojome, kad tai bus prioritetas.

Mūsų institucijos glaudžiai bendradarbiauja visų su rinkimais susijusių veiklų klausimais ir Komisija aktyviai prisidės prie Parlamento priimtos pagrindų komunikacijos. Komisijos tikslas yra supažindinti žmones su rinkimais ir pradėti bendrą diskusiją apie esminius ES politikos klausimus. To iš dalies bus pasiekta naudojant mūsų pagrindines priemones, įskaitant vaizdo ir garso žiniasklaidą bei internetą, papildomą įvairiomis decentralizuotomis priemonėmis, kurias organizuoja kiekvienos šalies atstovai, glaudžiai bendradarbiaudami su Parlamento informacinėmis tarnybomis.

Šie renginiai turėtų padėti žmonėms suvokti, kad rinkėjas gali pasirinkti tarp skirtingų politikos Europos vizijų, ir kad šie pasirinkimai duos didelių pokyčių mūsų gyventojams.

 
  
MPphoto
 

  Marie Panayotopoulos-Cassiotou (PPE-DE). (EL) Gerb. pirmininke, labai dėkoju pirmininko pavaduotojai už atsakymą. Tikiu, kad Komisijos pasiūlytos priemonės bus įgyvendintos, nes daug laiko praeina nuo pasiūlymo pateikimo ir jo įgyvendinimo. Tai yra biurokratinis procesas ir aš nežinau, ar piliečiai turės pakankamai laiko iki rinkimų, kad pamatytų rezultatus.

Finansavimas ir informacinė strategija taip pat gali duoti prieštaringus rezultatus, todėl reikia ypač rūpintis, kad būtų užtikrinta, jog mes neužkabinsime piliečių, kurie nenori, jog pinigai būtų nereikalingai švaistomi renginiams, skelbimams ir jūsų minėtai decentralizuotai veiklai.

Be to, diskusijos ne visada įtikina. Galbūt todėl turėtume pripažinti turimas priemones ir būti sąžiningesni su piliečiais.

 
  
MPphoto
 

  Josu Ortuondo Larrea (ALDE). (ES) M. Wallström, kaip jūs manote, ar tai, kad piliečiai jaučiai artimi ar nutolę nuo kandidatų, turi įtakos dalyvavimo Europos rinkimuose aktyvumui? Ar jūs pritariate tam, kad valstybė, turinti 45 milijonus gyventojų, turi tik vieną rinkimų apygardą Europos Parlamento rinkimams? Ką gali padaryti Komisija, kad užtikrintų, jog daugiau gyventojų turinčios valstybės turėtų rinkimų apygardas arčiau žmonių?

 
  
MPphoto
 

  Gay Mitchell (PPE-DE). – Aš tik noriu pasakyti Komisijos pirmininko pavaduotojai, kad mes turėtume pasižiūrėti į situaciją Danijoje, kur kalbama apie prašymo pateikimą dėl euro įvedimo. Islandijoje, kur šalis buvo suskaldyta, ir Švedijoje, kuri aiškiai vėl ketina prisijungti prie euro.

Pavyzdžiui, kas sako Airijos žmonėms, kad dėl euro ir Europos centrinio banko jie pajėgė šią audrą atlaikyti geriau nei kitos šalys? Ar ne laikas iš tiesų pradėti tiesiai kalbėti apie Europos Sąjungą? Šią savaitę Europos Parlamento nariai iš Airijos neigiamai atsiliepė apie Europos Sąjungą. Kas kalbės teigiamai ir pabrėš gerus dalykus, kad žmonės žinotų buvimo Europos Sąjungoje ir euro privalumus?

 
  
MPphoto
 

  Margot Wallström, Komisijos pirmininko pavaduotoja. − Bandžiau ką nors padaryti praėjusią savaitę lankydamasis Airijoje. Mėginau paaiškinti, jog manau, kad Europos bendradarbiavimas yra naudingas. Manau, kad diskusijos apie eurą ir kodėl Airijai buvo naudinga priklausyti euro zonai šiuo metu vyksta, tačiau iškyla klausimas, kas pasisakys už Europos Sąjungą. Kas kalbės už Europos Sąjungą? Kieno tai atsakomybė? Mes negalime tikėtis, kad vien Briuselis visa tai padarys. Tai turi būti dalinamasi ir atliekama partnerystės pagrindu.

Iš tiesų, manau, kad politiniai prieštaravimai ir debatai yra gerai, nes yra skirtingų versijų, skirtingų programų ir pan. Manau, kad tai padeda kelti susidomėjimą ir rinkėjų aktyvumą. Žinoma, mes norime skatinti gyvus debatus ir diskusijas apie Europos darbotvarkę ir Europos klausimus. Mes turėsime būti advokatai. Todėl aš didžiuojuosi ir džiaugiuosi, kad mes pirmą kartą turime tokią partnerystės ir komunikavimo sistemą, dėl kurios sutarėme. To niekad anksčiau neturėjome.

Taigi, turime nuspręsti pasidalinti atsakomybe būti advokatais ir išklausyti žmonių rūpesčių visoje Europoje, nes iš tiesų svarbu ir bendravimas, ne tik informacija. Labiau klausytis, geriau paaiškinti ir veikti vietos lygmeniu tai aš kartoju kalbėdama apie komunikavimą. Skirtingose valstybėse narėse kampanija vyks skirtingai, nes ji turės būti pritaikyta prie nacionalinių sąlygų. Dabar mes ir stengiamės tai padaryti. Viską, ką darome, turime daryti teisingai. Šiandien buvome susitikę ir dar susitiksime. Stengsimės kiek galėdami geriau vykdyti detalų Parlamento EP rinkimų planavimo tvarkaraštį.

Manau, kad šiais metais mes jau galėsime skirti ir išleisti pinigus, tačiau, žinoma, jei turėsime daugiau išteklių, tai padės mums organizuoti daugiau priemonių kitais metais. Kartoju, manau, kad mes turime plačiau naudoti vaizdo ir garso žiniasklaidą bei internetą, kad būtume efektyvesni ir pasiektume jaunimą.

 
  
MPphoto
 

  Josu Ortuondo Larrea (ALDE). (ES) Prašau man atleisti, tačiau aš negirdėjau Komisijos pirmininko pavaduotojos atsakymo į mano kalusimus.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. − Mes pažymime Komisijos atsakymą, tačiau neturime galių ar kompetencijos įvertinti, ar atsakymas jums tinka.

 
  
  

Klausimas Nr. 37, kurį pateikė Georgios Papastamkos (H-0811/08)

Tema: Komisijos komunikacinė strategija Airijos referendumui

Kokia buvo Komisijos komunikacinė strategija ruošiantis referendumui Airijoje?

 
  
MPphoto
 

  Margot Wallström, Komisijos pirmininko pavaduotoja. − Norėčiau pabrėžti, kad dėl Lisabonos sutarties Europos Komisija dirbo per savo atstovus ir glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, siekdama suteikti faktinę ir objektyvią informaciją ES piliečiams. Mes rėmėme šį darbą komunikacijos priemonėmis, įskaitant įvairią medžiagą, kaip kad faktų lentelės, pristatymai ir pagrindinės idėjos. Taip pat mokėme ir pateikėme instrukcijas Komisijos nariams, atstovaujančiam personalui, Europos tiesioginės informacijos centrams ir kitiems informacijos skleidėjams.

Pripažindami interneto svarbą, mes sukūrėme svetainę su suprantama informacija apie Lisabonos sutartį, kuri buvo paskelbta 23 oficialiomis kalbomis. Tuo pasiremdami Komisijos atstovai valstybėse narėse išplėtojo medžiagą, pritaikytą vietos poreikiams ir labiau tinkamą piliečiams informuoti. Vėliau atstovai, įskaitant atstovą Airijoje, sudarė komunikacijos planus glaudžiai bendradarbiaudami su nacionaline vyriausybe ir EP informacijos biurais valstybėse narėse.

Mūsų suplanuota veikla apima žurnalistų ir informacijos platintojų mokymą, brošiūrų ir skrajučių platinimą, diskusijų su pilietine visuomene ir vietos valdžios institucijomis organizavimą bei viešus renginius mokyklose ir universitetuose. Taip piliečiai gavo tikslesnę informaciją savo kalba ir atitinkančią jų realius rūpesčius.

 
  
MPphoto
 

  Georgios Papastamkos (PPE-DE). (EL) Gerb. pirmininke, dėkoju pirmininko pavaduotojai. Mano papildomas klausimas kartu yra ir pasiūlymas: Komisijos pirmininko pavaduotoja, jūs, ir ne tik jūs, bet ir kolegos Komisijos nariai, turėtumėte apsilankyti Airijoje šiam airiškam klausimui politiškai tinkamu laiku, ir visa Komisijos narių delegacija turėtų pradėti diskusiją su Airijos piliečiais ir atsakyti į visus jų klausimus.

Surengti debatus su visomis suinteresuotomis agentūromis, rodomus per televiziją, kad Airijos žmonės, Airijos rinkėjai, galėtų juos stebėti ir vietoje gauti atsakymus į savo nuogąstavimus.

 
  
MPphoto
 

  Armando França (PSE). (PT) Gerb. pirmininke, Komisijos nare, du mėnesius politikos ir žiniasklaidos darbotvarkėse dominavo finansinė ir ekonominė krizė. Referendumas Airijoje ar sunkumai Čekijos Respublikoje dėl Lisabonos sutarties žiniasklaidoje beveik liko be atsako. Ar jums neatrodo, kad Komisijos informacijos ir komunikacijos strategija dabar turėtų būti sustiprinta, atsižvelgiant į poreikį, kad Lisabonos strategija kuo greičiau įsigaliotų, kartu būtų duotas politinis atsakas siekiant įveikti esamą krizę?

 
  
MPphoto
 

  Mairead McGuinness (PPE-DE). – Kalbėsiu trumpai. Norėčiau pagirti Komisijos narę, visų pirma už jos pastangas šioje srityje. Kaip buvusi žurnalistė, norėčiau patarti, kad nors ir Komisijos posėdis gali būti įdomus pačiai Komisijai, mes negali priversti žmonių jo žiūrėti.

Problema ta, kad informacija be emocijos nebus priimta ir aš bijau, kad Europa yra gana nuobodi – išskyrus jus – todėl jūs turite į tai atsižvelgti.

Taip pat, kaip buvusi žurnalistė, norėčiau pasakyti – baisu, kad sakau tai viešai – aš turėjau daug galimybių pabūti čia ir Komisijoje ir šios pilkos sienos ir nuobodūs pristatymai nepasiekė mano europietiškų genų. Jūs turite spręsti šį klausimą. Jei Airijos vyriausybė, kaip jūs sakėte, būtų geriau klausiusis, geriau aiškinusi ir veikusi vietos lygiu, atsakymas būtų buvęs kitoks.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. − Į klausimus Nr. 3841 bus atsakyta raštu.

 
  
MPphoto
 

  Georgios Papastamkos (PPE-DE). - (EL) Pirmininko pavaduotoja, gal galėtumėte atsakyti į mano papildomus klausimus?

 
  
MPphoto
 

  Margot Wallström, Komisijos pirmininko pavaduotoja. − Manau, kad pirmininkas pamiršo suteikti man galimybę atsakyti į jūsų klausimus. Žinoma, mes mokomės iš pamokų, t.y. iš to, kas atsitiko referendume, ir aš manau, kad jūs esate teisus pabrėždamas, kad tikriausiai turėjo būti daugiau agitatorių, atstovaujančių „taip“ pusę. Mes paklausėme tuometinio patarimo ir gerbėme norą nesikišti į Airijoje vykstančias diskusijas, galbūt dabar airiai norės daug plačiau išsiuntinėti kvietimus. Aš paskatinau visus savo kolegas nuvykti ir pradėti diskusijas su airiais. Jei šios diskusijos bus rodomos per televiziją, nesu įsitikinusi, ar jos visada bus labai įtikinamos, tačiau mes vertiname žiniasklaidos dėmesį.

Šiuo metu mes dirbame su Airijos vyriausybe, siekdami užbaigti susitarimo memorandumą, kuriame atsižvelgiame į tuos dalykus, kuriuos reikia padaryti artimiausiu laiku ir per ilgesnį laikotarpį, užtikrindami, kad turime geresnį piliečių švietimą, kad dirbame su žurnalistais, kad, galbūt, radome emocinį priėjimą prie kai kurių iš šių klausimų ir tuo pat metu gerbiame Airijoje galiojančius įstatymus ir taisykles.

Mes mokomės, ir aš manau, kad pasinaudosime jūsų patarimu nuvykti tenai ir atsakyti į visus klausimus nuo žemės ūkio iki žuvininkystės politikos, prekybos ir t.t. Tai yra būdas atremti šį iššūkį. Tikiuosi, kad mes paskatinsime diskusiją. Dėkoju už suteiktą laiką.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Klausimas Nr. 49, kurį pateikė Manuel Medina Ortega (H-0797/08)

Tema: Migracija Afrikos viduje

Susikaupusios problemos daugelyje Afrikos šalių ir emigracijos į Europą perspektyvos paskatino dešimčių tūkstančių afrikiečių emigraciją iš į pietus nuo Sacharos esančių šalių į šiauriau esančias šalis, tokias kaip kad Libija, Marokas, Mauritanija ir Senegalas.

Ar Komisija žino apie šią situaciją? Jei taip, ar ji svarsto kokias nors priemones, kaip pagerinti vargingas šių Afrikos viduje migruojančių žmonių gyvenimo sąlygas ir sumažinti spaudimą šiaurės Afrikos šalims, kylantį dėl milžiniško demografinio spaudimo?

 
  
MPphoto
 

  Margot Wallström, Komisijos pirmininko pavaduotoja. − Dabar mes esame visiškai skirtingoje srityje. Komisija puikiai žino apie skurdą, kuris, kartu su kitais faktoriais, tokiais kaip nestabilumas, klimato kaita ir žmogaus teisių pažeidimas, priverčia migrantus susiruošti į sunkią ir kartais tragišką kelionę. Komisija aktyviai veikia visuose frontuose, visų pirma, per politinį dialogą su šiomis šalimis bei per Europos plėtros fondą ir jos tikslas yra kovoti su skurdu.

Reaguodama į tragiškus įvykius Seutoje ir Meliloje bei vadovaudamasi 2005 m. pabaigoje Europos Tarybos priimtu visuotiniu požiūriu, Europos Sąjunga norėjo struktūrinio dialogo su Afrika dėl sąsajos tarp migracijos ir vystymosi pagal Rabato procesą dėl Vakarų Afrikos migracinio kelio, apie kurį bus trumpai kalbama Paryžiuje lapkričio 25 d. vyksiančioje konferencijoje ir Tripolio procese dėl visos Afrikos.

2007 m. gruodį Lisabonoje vykusiame ES ir Afrikos viršūnių susitikime buvo pradėta partnerystė dėl mobilumo ir nedarbo. Jos idėja ta, kad partnerystė turėtų padėti rasti išeitį iš migracijos, susiejant ją su užimtumo klausimais.

Migracijos informacijos ir valdymo centras, kurį spalio 6 d. Bamake oficialiai atidarė Komisijos narys, atsakingas už Plėtrą ir humanitarinę pagalbą, ir Malio prezidentas Touré, yra praktinės veiklos, kurią Komisija stengiasi skatinti, pavyzdys. Be to, ji yra pasirengusi šį pavyzdį diegti visoje vakarų Afrikoje.

Kalbant apie migrantų gyvenimo sąlygas, vienas iš migracijos ir prieglobsčio programos tikslų yra apsaugoti migrantų teises, be kita ko, stiprinant administracijų ir suinteresuotų šalių pajėgumus tranzitinėse arba paskirties šalyse, kaip kad Šiaurės Afrikos šalys, kurios padėtų migrantams, ypač tam tikrose sąlygose.

Pavyzdžiui, Europos bendrija neseniai suteikė finansavimą pagal programą šiems projektams: Libijos pabėgėlių reikalų vyriausiojo komisaro tarnybai, kuri atlieka pagrindinį vaidmenį ginant pabėgėlių ir prieglobsčio ieškančių asmenų teises; tarptautinių migrantų Šiaurės Afrikoje gyvenimo sąlygų apsaugos gerinimui; pilietinės visuomenės organizacijų, ginančių Šiaurės Afrikos migrantų teises, pajėgumų stiprinimui; ir programai, suteikiančiai Libijos Maroko migrantams galimybę padoriomis sąlygomis grįžti namo.

Komisija naudoja programą daugeliui projektų žemiau Sacharos esančioje Afrikos dalyje finansuoti, sąsajai tarp migracijos ir plėtros bei pabėgėlių ir prieglobsčio ieškančių asmenų gynimo skatinimui.

 
  
MPphoto
 

  Manuel Medina Ortega (PSE). (ES) Labai jums dėkoju, gerb. pirmininko pavaduotoja, jūs man suteikėte labai daug informacijos šiuo klausimu. Ačiū už išsamią informaciją. Jaučiu, kad naujas Komisijos etapas yra svarbus. Bamako projektas atkreipia Europos Sąjungos dėmesį į imigraciją. Žinau, kad tai tik prasidėjo, todėl mano klausimas galbūt yra išankstinis, tačiau aš noriu paklausti Komisijos štai ko: jei šis Bamako (Malio) projektas duoda gerus rezultatus imigracijos požiūriu, ar Komisija mano, kad tokia patirtis gali būti praplėsta į kitas šalis, esančias aplink Viduržemio jūros pietinę pakrantę?

 
  
MPphoto
 

  Colm Burke (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, dėl tvarkos. Aš tik norėjau paminėti kai ką, kas susiję su paskutine sesija. Atsiprašau, kad atsistojau dabar, tačiau per praėjusią sesiją mažiau nei 15 minučių buvo suteikta trims klausimams – 38, 39 ir 40 – kurie yra labai susiję.

Manau, nėra gerai, kad mes jų nesprendžiame, nes, mano nuomone, jie galėtų būti išspręsti, o praeitoje sesijoje buvo skirta tik 15 minučių. Aš supratau, kad tam buvo skirta 20 minučių.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. − Manau, kad jūs teisus. Aš pasižymėsiu, tačiau šiuo metu neturiu kito pasirinkimo.

 
  
MPphoto
 

  Margot Wallström, Komisijos pirmininko pavaduotoja. − Šiame darbe aš taip pat visą laiką mokausi. Mokausi, kad panašūs projektai – tokie kaip Bamako projektas – yra planuojami kitoms Vakarų Afrikos šalims, kaip, pavyzdžiui, Senegalas. Taigi, atrodo, kad šis klausimas jau yra darbotvarkėje ir Komisija yra įsipareigojusi plėtoti panašius projektus kitose šalyse.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Klausimas Nr. 50, kurį pateikė Luis Yañez-Barnuevo García (H-0799/08)

Tema: Dialogo pradžia Kuboje

2008 m. birželio 23 d. Tarybos išvadas dėl Kubos labai teigiamai priėmė Kubos demokratinė aplinka, kuri vertina tai, jog besąlygiškas politinių kalinių paleidimas yra pagrindinis ES prioritetas, ir kad ji remia pagarbą žmogaus teisėms ir tinkamam progresui pliuralistinės demokratijos link .

Gal Komisija galėtų, kartu su šiose išvadose prisiimtais įsipareigojimais nurodyti, ar jos nariai jau susisiekė su pilietinės visuomenės ir demokratinės opozicijos atstovais? Kokių veiksmingų priemonių Komisija imasi dėl tolesnio dialogo su šiais atstovais plėtojimo, ir kaip ji užtikrina, kad priemonės, kurios turėtų būti naudingos pilietinei visuomenei (tokios, kaip mikroprojektai, skirti skatinti socialinę integraciją ir sanglaudą) galiausiai nebūtų prižiūrimos oficialių institucijų?

 
  
MPphoto
 

  Margot Wallström , Komisijos pirmininko pavaduotoja. Komisija nuolat palaiko tiesioginį ryšį su pilietine visuomene visose pasaulio šalyse, įskaitant Kubą. Komisijos vaidmenį Kuboje vertina ir palaiko pilietinė visuomenė ir opozicijos grupės. Komisijos delegacija Kuboje reguliariai priima pilietinės visuomenės ir opozicijos grupių atstovus, o Komisijos departamentai Briuselyje vykdo atvirų durų politiką kiekvieno asmens ar organizacijos, norinčios konstruktyvios diskusijos dėl Kubos ar bet kokios kitos šalies, atžvilgiu.

Susitikimas, po kurio buvo iš naujo užmegztas politinis dialogas tarp Europos Sąjungos ir Kubos, sekęs po birželio 23 d. Tarybos priimtų išvadų, kurios užbaigė 2003 m. priimtas diplomatines priemones, buvo ES trejeto susitikimas dėl Kubos, vykęs 2008 m. spalio 16 d. Paryžiuje. Susitikimo metu vyravusi pozityvi dvasia suteikė galimybę nuoširdžioms ir atviroms diskusijoms dėl bendro intereso klausimų, kaip kad tarptautinė finansinė krizė, žmogaus teisės, bendradarbiavimas su Kuba ir Jungtinių Tautų reforma.

Komisija yra tvirtai įsitikinusi – ir Komisijos narys, atsakingas už Plėtrą ir humanitarinę pagalbą, tai ne kartą pakartojo – kad nuoširdus ir atviras dialogas tarp ES ir Kubos suteikia geriausią pagrindą diskusijai apie abiem pusėms aktualius klausimus, įskaitant žmogaus teisių klausimą.

 
  
MPphoto
 

  Antonio Masip Hidalgo (PSE). (ES) L. Yañez-Barnuevo vardu dėkoju jums už atsakymą. Tačiau turiu pasakyti L. Micheliui, kad jo veiksmai, žodžiai ir darbai yra gyvybiškai svarbūs tiesioginiuose kontaktuose su Kubos demokratine opozicija Tarybos prioritetinių išvadų įgyvendinimo, baisios F. Kastro diktatūros ir laisvės skatinimo atžvilgiu.

 
  
MPphoto
 

  Margot Wallström, Komisijos pirmininko pavaduotoja. − Aš, žinoma, perduosiu savo kolegai visus Parlamento žodžius ir reakcijas. Jis neseniai lankėsi Kuboje, tačiau, žinoma, iki šiol mes neturėjome galimybės išplėtoti šio konteksto. Jei neklystu, tai tikrai yra jo veiklos sfera , ir jis parodys atvirumą ir norą klausytis. Tai, žinoma, yra dalis to, ką mes turime nuo šiol atlikti. Tai, be jokios abejonės, yra svarbu ir Komisijai.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas . − Narių, kurie pateikė kitus klausimus, čia nėra, todėl į 51 – 58 klausimus bus atsakyta raštu.

 
  
  

Klausimas Nr. 43, kurį pateikė Emmanouil Angelakas (H-0810/08)

Tema: Europa – patrauklesnė vieta mokslininkams

Statistika rodo, kad Europos Sąjungoje universitetus baigia daugiau mokslininkų nei JAV ar Japonijoje. Vis dėlto tyrimai rodo, kad Europa yra nepajėgi išlaikyti šio aukšto procento mokslus baigusių mokslininkų ir vyksta protų nutekėjimas į šalis, esančias už ES ribų. Ši situacija kelia susirūpinimą, ypač tada, kai Europa siekia tapti dinamiškiausia, žiniomis paremta ekonomika pasaulyje.

Kokios yra pagrindinės šio reiškinio priežastys ir koks jo poveikis ES? Ar Komisija turi duomenų apie kiekvienos šalies diplomuotų mokslininkų užimtumą?

 
  
MPphoto
 

  Janez Potočnik, Komisijos narys. − Mokslininkai yra žinių kūrimo, perkėlimo ir panaudojimo pagrindas. Jie yra Europos raktas kaip penktąją laisvę – žinių judėjimo laisvę – paversti tikrove ir taip kurti žiniomis pagrįstą ekonomiką.

Žmogiškųjų išteklių tiekimas moksliniams tyrimams, žinoma, labiausiai atspindi universitetų absolventų skaičius. Buvo pasiekta 2003 m. Švietimo tarybos nustatyta kartelė 15 proc. padidinti valstybių narių absolventų skaičių ir iki 2010 m. sumažinti lyčių nelygybę. 2006 m. ES-27 buvo apie 200 000 daugiau matematikos, mokslo ir technologijų absolventų nei 2000 m.

Aišku, kad ne visi absolventai lieka dirbti mokslo srityje. Europos Sąjungai papildomas faktorius yra tai, kad dėl mažesnių privačių moksliniams tyrimams skiriamų investicijų Europoje, lyginant su kitais žemynais, mokslininkų rinka yra sąlygiškai mažesnė nei kitų mūsų varžovų rinkos.

Vyksta stipri konkurencija dėl talentingiausių mokslininkų prisitraukimo ir išlaikymo. Visų pirma tai yra konkurencija tarp mokslo ir kitų ekonomikos sektorių. Tačiau taip pat vyksta konkurencija tarp šalių ir pasaulio regionų – ypač JAV, tačiau taip pat, vis labiau, Kinijos ir Indijos.

Europos Sąjungai gresia dabartinės mokslininkų kartos išėjimas į pensiją, ir nėra kas juos pakeistų. Situacija dar pablogės, jei jaunimas nebus patrauktas į mokslą. Kyla klausimas, ar Europa pajėgs ilgai išlikti ir toliau vystytis kaip gera terpė mokslui ir tyrimams.

Realybė yra tokia, kad mokslininkai Europoje vis dar susiduria su kliūtimis ir galimybių stoka. Kai kalbuosi su Europos mokslininkais, girdžiu apie nepatrauklias darbo sąlygas ir karjeros perspektyvas, apie dažnai nesaugų statusą ir trumpalaikes sutartis. Be to, daugelio mokslininkų parengimas nesuteikia jiems reikiamų įgūdžių modernioje žinių ekonomikoje. Yra didelių stabdžių mokslininkams, norintiems keisti darbus iš akademinės srities į pramonę ir atvirkščiai. Europos mokslininkų darbo rinkos struktūrinis susiskaldymas trukdo tarpnacionaliniam mokslininkų mobilumui Europos Sąjungos viduje, visų pirma dėl atviro, pasitikėjimu grįsto įdarbinimo stokos ir dėl kultūrinių faktorių bei dėl problemų, su kuriomis susiduria labai mobilūs darbuotojai tokiose srityse kaip socialinė apsauga, mokesčiai ir teisės į papildomą pensijos dalį perkėlimas.

Todėl Europai pats laikas dėti pastangas, kad užtikrintų, jog artimiausiai metais būtų tiek mokslininkų, kiek jų reikia. Būtent todėl praėjusę gegužę Komisija pasiūlė Europos partnerystę mokslininkams: partnerystę su valstybėmis narėmis ir su triksline sistema, skirta greitam progresui Europoje pagrindinėse srityse, geriau pasirūpinant karjera ir suteikiant daugiau mobilumo.

Taryba teigiamai atsakė į šią iniciatyvą, ir mes jau pradėjome įgyvendinimą, sutelktą ties nacionaliniais veiksmų planais ir abipusiu keitimusi patirtimi. Taip pat yra numatytas duomenimis grįstas progreso stebėjimas, duomenų apie mobilumo ir karjeros būdus rinkimas. Taigi, kol mes šiuo metu turime labai nedaug duomenų, tikslas yra patiems gauti kuo geresnę statistiką, kurios ir ieško gerbiamas narys. Mes turime daug kitokių duomenų, tačiau ne visai šiuos specifinius duomenis.

Parlamentas šiuo metu svarsto Komisijos komunikatą dėl Europos partnerystės dėl mokslininkų. Komisija laukia Parlamento nuomonės, kuri, reikia tikėtis, sustiprins bendrą siekį dėl Europos mokslinių tyrimų ateities.

 
  
MPphoto
 

  Emmanouil Angelakas (PPE-DE). (EL) Gerb. pirmininke, labai dėkoju Komisijos nariui už atsakymą. Turiu papildomą klausimą apie Septintąją mokslinių tyrimų pagrindų programą, kurios paketas yra 54 milijonai eurų. Komisijos nary, ar 18 mėnesių būdamas šioje programoje jūs turite kokių nors duomenų apie tai, kaip ji vyksta, kurios šalys turi patenkinamą įsisavinimo lygmenį, kokios yra pagrindinės problemos ir ar Komisija ketina pateikti šios finansinės sistemos progreso ataskaitą?

 
  
MPphoto
 

  Paul Rübig (PPE-DE). (DE) Gerb. pirmininke, natūralu, kad mokslininkų pritraukimas taip pat priklauso nuo jų gaunamo atlyginimo. Ar mes dirbame kartu su komisijos nariu K. Kovácsu, siekdami plėtoti pasiūlymą, leisiantį mokslininkams nemokėti mokesčių nuo pajamų, ir užtikrinsiantį, kad mokslinių tyrimų organizacijoms skiriamos lėšos taip pat būtų neapmokestinamos arba būtų laikomos veiklos sąnaudomis? Tokio pobūdžio sistema jau veikia JAV. Ar nebūtų galima atlikti lyginamojo tyrimo, kad galėtume taip pat pateikti iniciatyvas šioje srityje?

 
  
MPphoto
 

  Gay Mitchell (PPE-DE). – Norėčiau paklausti Komisijos nario, kada jis peržiūri šiuos klausimus ir klausosi Parlamento. Ar jis dar kartą peržiūrės etiškų mokslinių tyrimų ir etiškų mokslininkų klausimą. Visiškai aišku, kad jau nebereikia žudyti embrionų, kad yra daug kitų tyrimų būdų. Ar jis dabar pradės skirti išteklius šiems kitiems būdams, kad mes galėtume Europos Sąjungoje sugrįžti prie visiškai etiškų mokslinių tyrimų bazės?

 
  
MPphoto
 

  Janez Potočnik, Komisijos narys. − Norėčiau pradėti pasakydamas, kad, žinoma, mes sekame visus duomenis ir viską, kas susiję su pagrindų programa. Duomenis mes turime ir galime jus su jais supažindinti.

Mes taip pat turime reguliarias stebėjimo ataskaitas, kurios yra numatytos iki metų pabaigos ir, be to, turėsime progreso ataskaitą. Manau, kad ji bus paruošta 2009 m. gegužės pabaigoje. Tačiau progreso ataskaita yra daug daugiau: ji yra susijusi su idėjų apie tai, kaip mes turėtume elgtis ateityje, teikimu. Logiška pagrindų programos įgyvendinimo dalis yra sekti ką jūs darote ir kur jūs investuojate ar leidžiate lėšas.

Kalbant apie neapmokestinamas pajamas: aš visad pasisakiau už tokių priemonių naudojimą, kurios skatintų mokslą ir mokslinius tyrimus, įskaitant neapmokestinamas pajamas. Viena iš problemų, kurią turime išspręsti, yra krizė ir sudėtinga situacija, kaip skatinti mokslinius tyrimus ir vystymąsi, kad mes neatsidurtume tokioje pat situacijoje kaip ir įmonės. Jie tikrai svarstys investicijų į mokslinius tyrimus ir vystymąsi sumažinimą.

Tai yra viena iš galimybių, tačiau taip pat neužmirškime, kad turime lankstų augimo ir stabilumą paktą, kurio reikia laikytis, ir turime atsižvelgti į tai, kad visose valstybėse narėse situacija tikrai nėra vienoda. Valstybės narės naudoja skirtingus būdus, kuriuos nustatė gerais laikais, kai ekonominė situacija buvo geresnė.

Klausėte apie etiką, kuri taip pat buvo minėta ir kitame klausime. Manau, kad mes tikrai daug investavome, kad pasiektume susitarimą, kuriuo galėtume pagrįsti savo etinį požiūrį į mokslą ir mokslinius tyrimus ir kai naudojame pagrindų programas. Susitarimą pasiekti sunku. Europos Sąjungos valstybės narės laikosi skirtingų nuomonių ir mes galime didžiuotis, kad turime nustatę kažką tokio kaip aiškios etinės procedūros, kurios, iš tiesų, patvirtina, jog yra paremtos tikra etika.

 
  
MPphoto
 

  Bernd Posselt (PPE-DE). (DE) Gerb. pirmininke, aš norėčiau atsiprašyti. Paprastai esu labai punktualus, tačiau visad yra dvi punktualumo pusės, ir šis klausimų laikas buvo atidėtas. Todėl buvau grupės frakcijos susitikime ir kaip tik pamačiau ekrane, kad Komisijos narys J. Potočnik pradėjo kalbėti, išskubėjau čia. Prašau jūsų, būkite toks malonus, ir paskelbkite mano klausimą Nr. 42, nes aš atvykau į plenarinę sesiją kaip tik tą akimirką, kai buvo pakviestas Komisijos narys J. Potočnik. Gal jūs manęs nepastebėjote, bet aš tiesiog įbėgau.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. − B. Posseltai, mes matėme, kad jūs atėjote, nors ir šiek tiek pavėlavęs. Žinoma, kad šis vėlavimas yra pateisinamas ir nėra jūsų kaltė. Biuras ketino laikytis tvarkos ir pereiti prie kito klausimo. Tačiau mes padarysime viską, ką galime, kad galėtume paskelbti jūsų klausimą.

 
  
  

Klausimas Nr. 44, kurį pateikė Seán Ó Neachtain (H-0820/08)

Tema: Žaliųjų technologijų finansavimas

Šiandieniniame ekonominio nuosmukio ir didesnio energetinio nesaugumo klimate piliečiai laukia ES žodžio. Atėjo laikas ES ir jos valstybėms narėms paspartinti tempą ir palaikyti padidintą finansavimą naujovėms ir technologijoms. Mes turime paskelbti žinią, kad ES gali būti pasaulinė lyderė žaliųjų technologijų srityje, jei veiksime dabar, bet ne vėliau. Klimato kaitos iššūkis yra galimybė investuotojams, mokslui ir plėtrai, verslui ir užimtumui.

Gal Komisija galėtų išdėstyti esamus ir būsimus planus dėl investicinių lėšų žaliosioms technologijoms pagal 7-ją mokslinių tyrimų ir technologijų pagrindų programą?

 
  
MPphoto
 

  Janez Potočnik, Komisijos narys. − Komisija pritaria gerbiamo nario klausime žodžiu atliktai analizei.

Mes pirmaujame žaliųjų technologijų srityje ir privalome išlaikyti bei sustiprinti šią poziciją. Tai taip pat sugrąžins ES poziciją tarptautiniuose forumuose, skirtuose kovai su klimato kaita. Su Septintąją pagrindų programa moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai Europos Sąjunga turi geras priemones (ir Parlamentas prie to prisidėjo), kad sutelktų ES mokslinių tyrimų ir plėtros lėšas naujų žaliųjų technologijų vystymuisi remti.

Komisija deda daug pastangų, kad kuo geriau įgyvendintų FP7. Dvi iš iki šiol priimtų bendrų technologijų iniciatyvų yra skirtos vien tik žaliosioms technologijoms: „Švarus dangus“, su Europos indėliu, lygiu 800 milijonų eurų; ir „Kuro elementai ir vandenilis“, kuriam iš Europos bendrijos yra skirta 450 milijonai eurų.

Dėl Europos strateginio energetikos technologijų (angl. SET) plano mus labai remia Parlamentas ir Taryba. Komisija pradėjo procesą, kuris padidins mokslinių tyrimų ir plėtros išlaidų, skirtų energetikos moksliniams tyrimams, efektyvumą. SET planas yra skirtas žaliosioms technologijoms. Jis ragina įgyvendinti šešias naujas prioritetines Europos pramonės iniciatyvas (pramone grindžiamas programas: vėjo, saulės, energijos tinklų, bioenergijos ir skilimo) ir įkurti Europos energijos mokslinių tyrimų sąjungą (moksliniais tyrimais grįstos programos).

FP7 energetikos programa yra pagrindinė turima priemonė, leidžianti greitai paremti tokių veiksmų įgyvendinimą. Tačiau, žinoma, reikia daugiau nei vien tik Europos pastangų. Todėl Bendrijos programa turėtų būti naudojama skatinant valstybes nares ir, žinoma, privatų sektorių, imtis veiksmų. Tam reikalingas kitoks priėjimas. Be bendro projektų finansavimo, labai reikalingas valdymas ir bendrų pastangų paskirstymas naudojant bendras programas.

Analizuodama visą darbo programų paketą nuo pirmųjų trijų FP7 įgyvendinimo metų, Komisija mano, kad 37 proc. sričių, kurioms yra skiriamas mokslinių tyrimų ir plėtros finansavimas, sudaro žaliosios technologijos. Po visų 2007 m. pateiktų raginimų, keturiasdešimt procentų biudžeto pagal specialias bendradarbiavimo programas taip pat yra skirta mokslinių tyrimų ir plėtros technologijoms remti.

Kad galėtume kontroliuoti FP7 indėlį į tvarų vystymąsi apskritai ir ypač į žaliąsias technologijas, Komisija kuria kontrolės sistemą, kuri turėtų pradėti veikti pirmąjį kitų metų pusmetį.

Savo komunikate „Iš finansinės krizės į atsistatymą“, šių metų spalio 29 d. priimtame Europos veiksmų plane, Komisija taip pat pabrėžia mokslinių tyrimų, plėtros investicijų ir švietimo vaidmenį ir Europos konkurencingumo didinimą tęsiant mūsų žaliosios ekonomikos skatinimą.

Reikia pažymėti, kad be FP7 lėšų ir veiklos yra daugybė politikos iniciatyvų ir rėmimo programų, susijusių su aplinkos apsaugos technologijomis ES, kaip kad Aplinkosaugos technologijų veiksmų planas, Konkurencingumo ir naujovių planas ir, naujausia, Pirmaujančių rinkų iniciatyva ir Veiksmų planas dėl tvarios gamybos ir vartojimo.

Komisija tikisi, kad su šia atsakymo dalimi gerbiamasis narys bus įtikintas, kad mes ketiname panaudoti FP7 lėšas, kad mūsų moksliniai tyrimai ir ekonomika taptų tikrai žalesnė.

 
  
MPphoto
 

  Seán Ó Neachtain (UEN). (GA) Gerb. pirmininke, norėčiau padėkoti Komisijos nariui už išsamų atsakymą.

Kalbant apie mokslinius tyrimus jūrų srityje bei jūrų technologijas ir mokslą, ar yra galima kokia nors pagalba pagal Europos Sąjungos septintąją pagrindų programą, siekiant plėsti mokslinius tyrimus jūrų srityje ir jūrų technologijas?

 
  
MPphoto
 

  Janez Potočnik, Komisijos narys. − Atsakymas, be abejo, yra „taip“. Dar vakar Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitete diskutavome apie šią specifinę veiklą, kuri yra skirta jūrų reikalams. Norime, kad šioje srityje būtų labiau pasistūmėta, nes situacija yra labai sudėtinga. Visa vandenynų sritis yra labai sudėtinga, tačiau mūsų gyvenimas, gyvenimo būdas, taip pat daro įtaką šioms ekosistemoms. Ši sritis nusipelno ypatingo dėmesio, kuris turėtų būti skiriamas naujai organizuojant mokslinių tyrimų sistemą šioje srityje: kartu sujungiant jūrų ir jūrų mokslinių tyrimų sritis bei derinant valstybių narių pastangas kitaip, negu kad yra šiandien. Tai naujas mąstymo būdas, kuris galėtų būti pavadintas „bandomuoju“ bendro programų kūrimo, apie kurį jau kalbėjau, kontekste. Žinoma, ateityje mes taip pat skirsime tam dėmesio.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. − Ponios ir ponai, turime pamėginti susidoroti su panaikinto klausimams skirto laiko pasekmėmis, bandydami gerbti visus ir visiems suteikti galimybę pateikti savo klausimus. Kad tai padarytume, pamėginsime aptarti visus likusius klausimus, tačiau kai tik Komisija pateiks atsakymą, aš galėsiu suteikti galimybę tik klausimus numačiusiems nariams. Nepriimsime jokių kitų prašymų pasisakyti, nes taip gali būti sunku pasiekti rezultatą.

 
  
MPphoto
 

  Avril Doyle (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, žinau, kad aš tik prisijungiau prie jūsų, tačiau stebėjau monitorių labai svarbiame frakcijos susitikime ir man tiesiog įdomu, kodėl mes neiname papunkčiui. Aš atėjau tiksliai tada, kai buvo numatytas laikas mano klausimui, o dabar jūs nebesilaikote tvarkos. Gerb. pirmininke, norėčiau jus paraginti laikytis tvarkos.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. − A. Doyle, aš nekeičiu tvarkos. Deja, atsitiko nenumatytas atvejis, už kurį yra atsakingas B. Posselt. Kadangi buvo klausimų laikas, ir jis Komisijos nariams buvo pakeistas, B.  Posselt pavėlavo 30 sekundžių. Todėl aš grįžtu prie B. Posselto klausimo ir iš karto po to mes išgirsime A. Doyle pateiktą klausimą.

 
  
  

Klausimas Nr. 42, kurį pateikė Bernd Posselt (H-0795/08)

Tema: Klonavimas

Komisija šiuo metu įsitraukusi į bendrą diskusiją apie klonavimą. Koks yra šios diskusijos tikslas, ir kokie yra pagrindiniai principai, kuriais ji grindžiama?

 
  
MPphoto
 

  Janez Potočnik, Komisijos narys. − Tai, žinoma, sudėtinga sritis. Diskusija dėl klonavimo Komisijoje yra apie technologijų, vadinamų somatinių ląstelių branduolių perkėlimu (SCNT) naudojimą, visų pirma atsižvelgiant į ūkio gyvulių veislininkystę ir tai, ką daryti su tokiais klonuotais gyvūnais ir jų palikuonimis.

Naudojant šią klonavimo techniką gyvulių reprodukcijai ir veislininkystei žemės ūkio maisto produktų sektoriuje visų pirma kyla klausimai, susiję su gyvulių sveikata ir gerove. Kalbant apie maisto produktų, pagamintų iš klonuotų gyvūnų ir jų palikuonių saugumą, visų pirma kyla klausimas susijęs su galima rizika žmonių sveikatai ir su vartotojų teise būti informuotais.

Diskusija neapima SCNT naudojimo moksliniams tyrimams. Komisija stebėjo SCNT vystymąsi nuo 1996 m., kai atsirado pirmasis klonuotas gyvūnas – avis Doli. 1997 m. Komisija paprašė patarėjų grupės etinių biotechnologijos padarinių klausimais pateikti nuomonę dėl klonavimo etiškumo.

2004 m. Komisija pagal Šeštąją pagrindų programą finansavo projektą „Klonavimas viešai“. Tai suteikė galimybę pradėti diskusiją ES mastu. Ji buvo pirmoji galimybė vesti preliminarias diskusijas su akademikais ir pilietine visuomene apie etinį, teisinį ir kitus visuomeninius ūkio gyvulių klonavimo aspektus. Tyrimas parodė, kad visuomenė nėra informuota apie klonavimą ir pasekmes. 2007 m. JRC žurnale Nature Biotechnology paskelbė tyrimą apie komercinio klonavimo technologijų panaudojimo ateities perspektyvas. Tyrime buvo pažymėta, kokia yra moderniausių komercinių gyvūnų klonavimo pasaulyje padėtis ir pateikė produktų bei numatomą jų patekimo į rinką laiką. Išvada buvo tokia, kad nesitikima, jog klonuoti produktai pateks į ES rinką iki 2010 m., ir kad reprodukcinė medžiaga – sperma – iš klonuotų gyvūnų galėtų būti pirmasis produktas, kuriuo bus prekiaujama.

Per pastaruosius metus Komisija gavo informaciją, kad somatinių ląstelių branduolių perkėlimas ūkio gyvulių reprodukcijai beveik pasiekė komercinį etapą visų pirma trečiosiose šalyse, ir ypač JAV. Remiantis JAV Maisto ir vaistų administracijos mokslininkų sudarytu galutiniu rizikos vertinimu, kuris buvo paskelbtas 2008 m. sausį, padarytos išvados, kad maisto, gauto iš klonuotų gyvūnų ir jų palikuonių vartojimas yra saugus tol, kol maisto produktai gaminami iš sveikų gyvūnų, o tai yra bendras maisto saugos principas. Į maisto grandinę patenka tik sveiki gyvūnai.

Siekdama pasiruošti politinei diskusijai, 2007 m. Komisija paprašė Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) įvertinti esamą ir galimą riziką, susijusią su šios technologijos naudojimu maisto gamyboje bei paprašė Europos etikos grupės (EGE) pateikti nuomonę apie gyvūnų klonavimo maistui etinius aspektus. Grupė savo nuomonę pateikė 2008 m. sausį, o Tarnyba – 2008 m. liepą. Pagal EFSA, „remiantis šiuo metu turimomis žiniomis… nėra jokių požymių, kad maisto saugumo požiūriu būtų skirtumų tarp maisto produktų [gautų] iš sveikų [gyvūnų] klonų ir jų palikuonių, lyginant su sveikais įprastiniu būdu veisimais gyvūnais“. Dėl bendros klonų sveikatos būsenos EFSA nuomonė yra tokia, kad nėra jokių neigiamo poveikio seksualiniu būdu pasidauginusiems klonuotų galvijų ar kiaulių klonų palikuonims požymių. Vis dėlto klonai ir jų palikuonys dar nebuvo ištirti per visą jų natūralaus gyvenimo laikotarpį.

Šiuo metu EGE nemato įtikinamų argumentų, pateisinančių maisto produktų gamybą iš klonų ir jų palikuonių.

Komisija taip pat paprašė atlikti „Eurobarometro“ tyrimą dėl europiečių požiūrio į gyvūnų klonavimą. Rezultatai buvo gauti 2008 m. spalį. Tyrimas parodė, kad 58 proc. respondentų pasisakė prieš klonavimą maisto produktų gamybos tikslais.

Šiuo metu Komisija atidžiai nagrinėja šiuos skirtingus elementus, siekdama paruošti neoficialią politinę diskusiją dėl somatinių ląstelių branduolių perkėlimo ūkio gyvūnų reprodukcijai ir maisto produktų gamybai. Nors būtina toliau plėtoti reguliavimo sistemą, svarbu prisiminti, kad naujos nuostatos, be jokios abejonės, turi neprieštarauti EB sutarčiai ir Pasaulio prekybos organizacijos taisyklėms.

 
  
MPphoto
 

  Bernd Posselt (PPE-DE). (DE) Gerb. pirmininke, norėčiau padėkoti pirmininkui už jo palankumą ir Komisijos nariui už jo teigiamą atsakymą. Turiu vienintelį klausimą. Ar Komisija gali galutinai pareikšti, kad žmonių klonavimas, kad ir kokia būtų jo forma, nėra ir nebus šios strategijos dalis?

 
  
MPphoto
 

  Janez Potočnik, Komisijos narys. − Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus tai neleidžiama. Mūsų taikomi įstatymai tikrai neleis mokslinių tyrimų, kurių tikslas būtų žmonių klonavimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Klausimas Nr. 45, kurį pateikė Avril Doyle (H-0827/08)

Tema: Europos mokslinių tyrimų taryba

2007 m. vasario 2728 d. Berlyne vykusioje inauguracijos konferencijoje ES pirmininkaujant Vokietijai buvo atidaryta Europos mokslinių tyrimų taryba (ERC). Vienas iš jos tikslų yra „skatinti moksliniais tyrimais paremtą arba „iš apačios į viršų“ nežinomų sričių tyrimą“.

Gal Komisija galėtų paaiškinti, ką reiškia moksliniais tyrimais paremtas arba „iš apačios į viršų“ nežinomų sričių tyrimas? Ir kokio progreso buvo iki šiol pasiekta šioje srityje?

 
  
MPphoto
 

  Janez Potočnik, Komisijos narys. − Kalbėsiu trumpai. Moksliniais tyrimais paremtas metodas, kurio laikosi Europos mokslinių tyrimų taryba, reiškia, kad jis remia nežinomus projektus, kai tyrėjai patys pasirenka tyrimo temą bet kokioje mokslo srityje. Taigi, jie turi pasirinkimo laisvę.

Europos mokslinių tyrimų taryba, remdama „nežinomus mokslinius tyrimus“, ypač pabrėžia tarpdalykinius projektus ir pirmaujančius mokslinius tyrimus.

Iki šiol (dabar aš kalbu apie progresą) Europos mokslinių tyrimų taryba pateikė du raginimus teikti pasiūlymus, ir Europos mokslinių tyrimų bendruomenė į juos atsakė su dideliu entuziazmu. Jauni mokslininkai pateikė 9 167 pasiūlymų atsakydami į praėjusiais metais paskelbtus Pradedančiųjų nepriklausomų tyrėjų apdovanojimus ir buvo gauta daugiau nei 2 000 pasiūlymų dėl Pažengusių tyrėjų apdovanojimų šiais metais. Toks didelis dalyvių skaičius rodo Europos mokslinių tyrimų tarybos patrauklumą ir patvirtina, kad nežinomų sričių „iš apačios į viršų“ finansavimas atitinka skubų poreikį Europoje.

Komisija yra įsitikinusi, kad tokios investicijos į nežinomus mokslinius tyrimus ilgainiui iš esmės prisidės prie mūsų žiniomis grįstos visuomenės gerinimo bei prie mūsų naujovių diegimo pajėgumo mokslinių tyrimų srityje.

 
  
MPphoto
 

  Avril Doyle (PPE-DE). – Atsižvelgiant į Tarybai pirmininkaujančios Prancūzijos tikslą iki 2009 m. pabaigos įvesti valdymą Europos mokslinių tyrimų srityje (ERA), gal Komisija galėtų nurodyti, kokių priemonių ji ketina imtis bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir Parlamentu, kad įgyvendintų mokslo politikos vertinimo metodologiją, siekiant užtikrinti, kad mokslui ir moksliniams tyrimams bei plėtrai ES būtų taikoma įrodymais grįsta politika?

Paskelbus Europos mokslinių tyrimų srities 2020 m. viziją, kuriai pritarė Tarybai pirmininkaujanti Prancūzija, Taryba ir Komisija, kokio progreso buvo pasiekta visoje Europos mokslinių tyrimų erdvės valdymo srityje?

 
  
MPphoto
 

  Janez Potočnik, Komisijos narys. − Tiesą sakant, tai labai toli siekiantis klausimas. Mes tikime, kad svarbu, jog mes sutartume su valstybėmis narėmis dėl 2020 vizijos, nes jei pavyks susitarti, tai tikrai sutrumpins tolesnes diskusijas apie tai, ką mes norime daryti Europoje. Neturėtume vėl kartoti, kur mes einame: tokia yra bendra idėja. Žinoma, diskusijos prasidėjo jau seniau: idėja buvo paskelbta 2000 m. Žaliojoje knygoje. Manau, kad tai puiku, ypač naujai pasikeitusioje realybėje, kurioje mes gyvename.

ERA struktūra ir valdymas yra ypač svarbus, todėl turime būti kantrūs. Aišku, kad norint, kad mums pasisektų, valstybės narės turi užimti aktyvią poziciją. Kai kalbame apie Europos mokslinių tyrimų sritį ir pabrėžiame, kad mes daugiau kalbame ne apie didėjančias lėšas Europos lygmeniu, bet veikiau apie tai, kaip galėtume geriau bendradarbiauti, o tai yra natūrali kai kurių mūsų didžiųjų konkurentų, kaip kad JAV, su kuriais mes norime save lyginti, institucinės sistemos pagrindo dalis. Taigi, mes norime sukurti savanorišką valstybių narių įsipareigojimą, kuriuo mes daugiau ir geriau bendradarbiautume nei tai darome šiandien.

Kalbant apie mokslo politikos metodus, tai yra visa diskusijos, į kurią mes koncentruojamės, dalis. Manau, kad šį klausimą tikrai reikia spręsti, tačiau aš negaliu išsiplėsti. Žinau, kad ERA metodas yra viena iš vystymosi sričių, kurios šiuo metu Europai reikia labiausiai.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Klausimas Nr. 46, kurį pateikė Gay Mitchell (H-0833/08)

Tema: Etinis mokslinių tyrimų finansavimo pagal FP7 svarstymas

Pasiūlymų teikimo ir susijusių vertinimų, atrankos ir apdovanojimų procedūrų taisyklėse (COM(2008)4617) pagal Septintąją mokslinių tyrimų ir technologijų vystymosi pagrindų programą (FP7-1982/2006/EC(2)) buvo aiškiai nurodyta, kad finansavimas nebus skiriamas mokslinei veiklai, į kurią įeina embrionų žudymas. Ar Komisija yra patenkinta, kad etinis pasiūlytų projektų svarstymas buvo sėkmingas įgyvendinant šią politiką?

 
  
MPphoto
 

  Janez Potočnik, Komisijos narys. − Etinis mokslinių tyrimų svarstymas pagal Septintąją pagrindų programą yra sistema, išlaikanti pagrindinių teisių apsaugą ir pagarbą etiniams principams.

Mokslinių tyrimų, kuriems yra naudojamos žmogaus embrioninės kamieninės ląstelės, atveju, procedūrą sudaro penki etapai, įskaitant mokslinį įvertinimą, etinį vertinimą ir peržiūrėjimą, nacionalinių ir(ar) vietos etikos komitetų patvirtinimą dėl pasiūlytų mokslinių tyrimų ir pasiūlymų teikimo Reguliavimo komitetui, taigi, tai priklauso nuo to, dėl kurio projekto mes vieningai nusprendžiame.

2007 m. liepą, Europos etikos grupė taip pat pateikė nuomonę Komisijai dėl Septintosios pagrindų programos mokslinių tyrimų projektų, kuriems naudojamos žmogaus embrioninės kamieninės ląstelės, etinio peržiūrėjimo.

Atlikdama minėtus veiksmus, Komisija mano, kad nustatytas etinės peržiūros mechanizmas buvo sėkmingas įgyvendinant atitinkamas EB nuostatas. Visų pirma, kadangi bet kokia mokslinių tyrimų veikla, susijusi su žmogaus embrionų žudymu nėra finansuojama Bendrijos, pagal Septintąją pagrindų programa nebuvo finansuotas nei vienas pasiūlymas dėl mokslinių tyrimų šioje srityje.

Etinis patikrinimas buvo skirtas patikrinti, kad mokslinių tyrimų veiklai, susijusiai su žmogaus embrionų žudymu, nebūtų skirtas joks finansavimas. Tai yra sudėtinė visos Pagrindų programos įgyvendinimo dalis.

 
  
MPphoto
 

  Gay Mitchell (PPE-DE). – Gal Komisijos narys galėtų pasakyti Parlamentui, kaip pagrindų programa gali būti panaudota vykdant tyrimus su žmogaus embrionais, kurie jau buvo nužudyti dar prieš pradedant tyrimą, ar tai yra semantika ir mes tik žaidžiame žodžiais?

Aš jau prašiau ir dar prašau pateikti informacijos. Ar Komisijos narys imsis veiksmų, kad užtikrintų, jog būtų padaryta viskas, kas įmanoma, siekiant panaudoti šią mokslinių tyrimų formą, kuri kelia kitokius etinius klausimus, ir kuri gali duoti tokius pat ar net geresnius rezultatus?

 
  
MPphoto
 

  Marco Cappato (ALDE) . – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, man susirūpinimą kelia priešingi dalykai nei G. Mitchellui. Yra leidžiama atlikti tyrimus su ląstelėmis, kurios jau buvo ištrauktos. Mano nuomone, problema yra ta, kad bet kuriuo atveju yra tiek daug kliūčių, kad šio tipo moksliniai tyrimai yra baudžiami dėl priežasčių, kurios, iš pažiūros yra etinės, tačiau iš tiesų tokios nėra.

 
  
MPphoto
 

  Gay Mitchell (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, jūs minėjote, kad neleisite teikti klausimų Komisijos nariui žmonėms, kurie nėra klausimo teikėjai. Tuomet žmonės gali paklausyti įrašą. Kodėl jie patys nepateikia savo klausimų šiomis temomis? Turėtumėte laikytis tvarkos ir nuoseklumo, gerb. pirmininke.

Sakėte, kad niekam, išskyrus žmogų, kuris pateikia klausimą, neleisite užduoti klausimų, o paskui leidžiate šiam ponui užbėgti mano klausimui už akių. Jei būčiau žinojęs, kad bus pateiktas tokio pobūdžio klausimas, būčiau ilgiau kalbėjęs apie tai, ką noriu pasakyti.

Neetiniai moksliniai tyrimai yra visiškai nereikalingi...

(Pirmininkas nutraukia kalbėtoją.)

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas − G. Mitchellai, kai aš EP nariui suteikiu galimybę 30 sekundžių pasisakyti antrą kartą, nežinojau, ar jis užduos klausimą, ar pakomentuos jau pateiktus klausimus. Jūs turėjote galimybę pasisakyti per atsakymą. Manau, kad mes visi galime padėkoti J. Potočnikui už kantrybę. Leiskime jam atsakyti į paskutinį klausimą.

 
  
MPphoto
 

  Janez Potočnik, Komisijos narys. − Matėte, kokia sudėtinga diskusija, kai kalbama apie etinius klausimus. Būtent tokia yra Europa ir taip ji atrodo.

Tiksliau, moksliniai tyrimai su žmogaus embrioninėmis kamieninėmis ląstelėmis yra leidžiami esant sąlygoms, dėl kurių sutarta ir nubalsuota Europos Parlamente ir Taryboje. Diskusija buvo išsami ir procedūra, sakyčiau, yra paremta tikrai etišku požiūriu.

Įžangoje paaiškinau, kokių veiksmų mes ėmėmės ir kaip yra priimtas sprendimas. Visų pirma, mes turime turėti mokslinį įvertinimą. Tada turime etinį įvertinimą Europos Sąjungos lygmeniu, tada etinį įvertinimą atskirų valstybių narių lygmeniu. Jei kuri nors valstybė narė prieštarauja, kad kas nors būtų finansuojama toje šalyje, mes nefinansuojame. Tada projektas patenka į komitetą, kur valstybės narės priima sprendimą dėl individualaus projekto.

Kai atliekame mokslinį vertinimą, pirmasis klausimas yra toks: ar įmanoma to pasiekti kokiu nors kitu būdu? Ir tik jei atsakymas yra „ne“, mes tęsime kita kryptimi.

Paprastai didžioji dauguma mokslininkų mano, kad reikėtų naudoti kombinaciją. Tačiau jei pažvelgtumėte į mūsų programų struktūrą, tikrai suprastumėte, kad didžioji dalis mūsų finansuojamų programų yra susijusios su suaugusiųjų kamieninių ląstelių tyrimais. Tai gana aišku. Taigi, mes mėginame laikytis taisyklių, dėl kurių buvo balsuota ir sutarta, ir kurios, mūsų manymu, veikia praktikoje.

 
  
MPphoto
 

  Colm Burke (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, šį vakarą aš čia atėjau 18.15 val. Dėl šių klausimų. Mano klausimas sesijoje buvo Nr. 3. Jam buvo skirta penkiolika minučių. Šiai sesijai buvo skirtos trisdešimt penkios minutės. Manau, kad tai yra neteisinga sistema, kai laiku atėjusio žmogaus klausimas nėra nagrinėjamas ir aš esu tuo labai nusivylęs. Noriu, kad mano nepasitenkinimas būtų užfiksuotas.

Labai nemalonu, kai ateini čia laiku, o tavo klausimas yra praleidžiamas dėl kitų žmonių patogumo. Man tai labai nemalonu.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − C. Burke, suprantu jūsų nepasitenkinimą, tačiau buvo laikomasi numatyto laiko kiekvienam klausimų etapui. Deja, tada atsitinka taip, kad kai kurie klausimai, kurie buvo įtraukti į klausimams skirtą laiką, nėra nagrinėjami, ir, deja, tai priklauso ne nuo pirmininko, o nuo atsitiktinumo, kur aš nieko negaliu padaryti. Vienintelė galimybė, kurią turėjau, be jokios abejonės, buvo, kaip galite lengvai patikrinti, Komisijai maloniai sutikus, keliomis minutėmis pratęsti paskutinio klausimų laikotarpio laiką. Tačiau nebuvo nuskaičiuotas laikas nuo kitų klausimų.

 
  
  

Atsakymai į klausimus, į kuriuos nebuvo atsakyta dėl laiko stokos, bus pateikti raštu (žr.priedą).

 
  
  

(Posėdis nutrauktas 19.50 val. ir pratęstas 21 val.)

 
  
  

PIRMININKAVO: M. ROURE
Pirmininko pavaduotoja

 
  

(1) 3 11 žodinis atsakymas.
(2)OL L 412, 2006 12 30, p. 1.

Teisinė informacija - Privatumo politika