Posėdžio stenograma

Trečiadienis, 2008 m. lapkričio 19 d. - Strasbūras

17. Socialinio saugumo sistema ir pesnsijos (trumpas pristatymas)

  Pirmininkas. – Kitas punktas yra G.Stauner pranešimas (A6-0409/2008) Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto vardu dėl socialinio saugumo sistemų ir pensijų ateities, jų finansavimo ir individualizacijos tendencijos (2007/2290(INI)).

  Gabriele Stauner, pranešėja. – (DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, iniciatyvinio pranešimo būsimų socialinio saugumo sistemų ir pensijų saugumo tema yra nuostabus darbas, nes ši sritis yra tokia svarbi ir tokia sudėtinga. Tačiau taip pat yra didelė rizika, kad pranešimas taps ilgu pageidavimų sąrašu ir reikalavimų katalogu teisingai mąstantiems žmonėms.

Mes nepasiduosime šiam mėginimui, nes sąlygiškai trumpas ir labai techninis tekstas, kuriame labai stengiamasi išvengti įmantrių frazių, iš pirmo žvilgsnio nurodo esmę. Todėl norėčiau padėkoti visiems savo kolegoms Parlamento nariams, ypač pagalbiniams pranešėjams bei Moterų teisių ir lyčių lygybės nuomonės pranešėjai A. Lulling, už jų savidiscipliną.

Mano tikslas buvo parengti pranešimą, kuriame būtų pateikiamas vystymosi per ateinančius 30–40 metų aprašas visiems sprendimus priimantiems asmenims ir suinteresuotoms šalims, kuris taip pat suteikia peno pamąstymams ir pateikia rekomendacijas dėl veiksmų atskirose socialinės politikos srityse. Socialinio saugumo ir pensijų sistemos valstybėse narėse tradiciškai buvo labai skirtingai kuriamos, plėtojamos ir finansuojamos, o tokiu būdu nebus galima jų suderinti Europos lygmeniu.

Nepaisant to, visos sistemos patiria sunkumų dėl demografinių pokyčių ir pokyčių darbo rinkoje, susijusių su globalizacija. Tai reiškia, kad visais atvejais reikalingos reformos. Moksliniai duomenys parodė, kad nė vienai esamai sistemai nėra palanku tęsti ankstesnius metodus. Tai pirmas svarbus rezultatas.

Reformų, kurias reikia atlikti kiekvienoje valstybėje narėje, tipas, žinoma, priklauso nuo kiekvienos sistemos struktūros. Mūsų nuomone, visoms sistemoms, be kita ko, reikia daugiau ir geresnių priemonių, siekiant geresnės darbo ir gyvenimo pusiausvyros, padėsiančios apsaugoti užimtumo lygį nuo smukimo ir užtikrinsiančios, kad socialinių probemų nesunkintų didelio mąsto darbuotojų imigracija.

Antra, nepaisant vadinamųjų netipinių darbo santykių įvedimo, mes privalome išlaikyti tradicinį užimtumo neribotam laikotarpiui modelį, nes tai yra vienintelis būdas, užtikrinantis darbo sąlygų ir socialinio saugumo sistemų stabilumą.

Trečia, užtikrindami, kad socialinės išlaidos būtų finansiškai saugios naudojant bendrus indėlius ir mišrias lėšomis pagrįstas išeitis, privalome akcentuoti socialines investicijas.

Ketvirta, privalome gerinti produktyvumą ir didinti gebėjimą atsinaujinti, nes Europoje mes pasitikime savo žmogiškuoju kapitalu.

Penkta, privalome užtikrinti, kad kvalifikuota sveikatos priežiūra būtų prieinama kiekvienam, su medicininiu progresu ir mokesčiais, užtikrinančiais bazinę sveikatos priežiūrą visiems piliečiams.

Šešta, turi būti įvestos specialios priemonės, skirtos apsaugoti moteris nuo rizikos, su kuria jos susiduria, ypač skurdo senyvame amžiuje, skiriant lėšų vaikų priežiūrai ir šeimos priežiūrai per pensijų draudimą.

Solidarumas tarp kartų ir socialinių grupių ateityje turi būti visų mūsų pastangų pagrindas. Tai ypač aktualu pasaulyje, kuriame būdingi pokyčiai dėl globalizacijos, kuri palaipsniui tampa nuasmeninta ir anonimiška. Solidarumas ir subsidiarumas yra pagrindiniai Europos socialinio modelio principai. Šiame kontekste privalome užtikrinti, kad globalizacija turėtų socialinę pusę, kad aukštos kvalifikacijos ir prisitaikyti gebantys darbuotojai galėtų garbingai išlaikyti save ir savo šeimas, susirgę gauti kvalifikuotą sveikatos priežiūrą, o senatvėje turėti finansinį saugumą.

  Janez Potočnik, Komisijos narys. − Gerb. pirmininke, nepaisant to, kad šis pranešimas buvo parengtas dar iki prasidedant sąmyšiui mūsų finansinėse rinkose ir ekonominiam nuosmukiui tampant akivaizdžiu, jis yra labai laiku ir tinkamas. Noriu pasveikinti pranešėją, jos puikus darbas.

Pranešime akcentuojami ilgalaikiai socialiniai demografiniai ir ekonominiai pokyčiai, vedantys mūsų socialinės apsaugos schemų modernizavimo link. Jame pabrėžiama mūsų bendrų vertybių socialinės apsaugos srityje svarba. Pranešimas taip pat parodo, kaip jos gali padėti mūsų pensijų ir sveikatos sistemas padaryti tvariomis.

Ilgalaikio socialinės apsaugos adekvatumo ir tvarumo raktas yra tai, kad daugiau žmonių dirbtų daugiau ir ilgiau. Tai taip pat yra sėkminga strategija. Pranešimas susieja tvarią, adekvačią socialinę apsaugą su Lisabonos strategija ir mūsų įsipareigojimu užtikrinti tvarius finansus. Atnaujinta socialinė darbotvarkė, kurią pasiūlė Komisija, suteikia šiai sąsajai esmę, propaguojant platų požiūrį į ateities socialinę politiką ir prioritetus.

Džiaugiuosi, kad yra skatinama moterų integracija į darbo rinkas ir kovojama su visomis diskriminacijos formomis, siekiant užtikrinti, kad visi galėtų turėti vienodą socialinį saugumą ir, ypač, teises į pensiją.

Pranešime pabrėžiamas poreikis suderinti perėjimą prie finansuojamų pensijų daugelyje valstybių narių su stipriomis nacionalinėmis ir ES reglamentavimo sistemomis, skirtomis veiksmingai priežiūrai ir atidžiam pasekmių piliečiams stebėjimui.

Šis pranešimas padarytas labai laiku. Prieiga prie kvalifikuotų medicininių paslaugų ir prevencinė sveikatos priežiūra yra ES socialinių modelių kertiniai akmenys. Šio tikslo reikia pasiekti ir dėl paties tikslo, jis taip pat yra būtina sąlyga produktyvios darbo jėgos egzistavimui greitai senėjančios populiacijos etape.

Komisija, kaip ir jūs, yra susirūpinusi dėl nelygybės sveikatos srityje ir poreikio užtikrinti aukštos kokybės sveikatos priežiūrą visiems bei solidarumo finansavimą. Į šiuos punktus bus atsižvelgta Komisijos komunikate dėl nelygybės sveikatos srityje, kuris pasirodys kitais metais.

Pranešimas yra prašymas ne tik dirbti, kad pasiektume savo pagrindinį tikslą – solidarumo, lygybės ir tvarumo visiems, bet ir dirbti stiprinant juos per modernizavimą.

Komisija pateiks savo atsaką į finansinę krizę ir realios ekonomikos nuosmukį komunikate, kuris bus paskelbtas lapkričio 26 d.

Taip pat jungtinėje ataskaitoje dėl apsaugos ir įtraukties 2009 metams ji detalizuos konstruktyvų socialinį ir ekonominį socialinės apsaugos vaidmenį.

Noriu jus patikinti, kad Komisija ketina dar kartą peržiūrėti įvairius punktus šioje ataskaitoje, glaudžiai bendradarbiaudama su Parlamentu.

  Pirmininkas. - Ši tema bagta.

Balsavimas vyks 2008.m. lapkričio 20 d., ketvirtadienį.

Rašytiniai pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 142 straipsnis)

  Bogusław Rogalski (UEN), raštu. – (PL) Liūdna, tačiau visuomenė senėja ir gyventojų skaičiaus sumažėjimas bus neišvengiama Europos ateitis. Demografai sako, kad gimstamumas neužtikrins kartos pakeitimo, o vidutinė gyvenimo trukmė ilgės. Mažas gimstamumas yra susijęs su sunkumais suderinti profesinį darbą su motinyste – mums trūksta vaikų lopšelių ir darželių bei ekonominės pagalbos šeimoms. Iki 2030 m. pabaigos, dirbančių ir nedirbančių gyventojų santykis tikriausiai bus 2:1.

Sušvelninti dirbančių gyventojų trūkumo pasekmes per imigraciją yra vienintelė galima išeitis. Tai taip pat padidins etninę, kultūrinę ir religinę įvairovę. Todėl turime didinti neįgaliųjų ir vyresnio amžiaus žmonių užimtumo lygį (suteikiant galimybę mokytis profesijos ir mokytis iš naujo). Pasitraukimas iš darbo turi būti lankstesnis, įtraukiant savanorišką pasitraukimą iš darbo, darbo vietos keitimą ir naujų technologijų naudojimą.

Valstybės narės taip pat turi taikyti subalansuotą finansų politiką, sąžiningai padalindamos mokesčių naštą tarp darbuotojų, vartotojų ir verslo atstovų.

Demografiniai pokyčiai turės didelį poveikį viešosioms išlaidoms, pasitraukimui iš darbo ir senatvės pensijoms, kurios galėtų būti sušvelnintos, jei būtų iš dalies finansuojamos privačiai. Taip pat išaugs išlaidos sveikatos priežiūrai.

Esant tokioms aplinkybėms, valstybių narių gyventojams suteikti sveikatos priežiūrą ir atitinkamas išmokas skiriamas atitinkamu lygmeniu, yra uždavinys, reikalaujantis nedelsiant imtis veiksmų įvairiuose socialiniuose ir vyriausybiniuose lygmenyse.