Posėdžio stenograma

Trečiadienis, 2008 m. lapkričio 19 d. - Strasbūras

18. ŽIV/AIDS: Ankstyvasis nustatymas ir gydymas (diskusija)

  Pirmininkas. - Kitas punktas yra Tarybos ir Komisijos pareiškimai dėl ŽIV/AIDS: ankstyvasis nustatymas ir gydymas.

  Jean-Pierre Jouyet , Tarybos pirmininkas. − (FR) Gerb. pirmininke, Komisijos nary J. Potočniki, ponios ir ponai, ŽIV buvo atrasta prieš dvidešimt penkerius metus. Šiandien, kai epidemija nusinešė 25 milijonus gyvybių, svarbiausia yra tai, kad Europos Sąjunga iš naujo patvirtintų savo įsipareigojimą kovoti su bendra ŽIV/AIDS pandemija.

Visuotinė prevencija, tyrimai, ankstyvas gydymas ir parama šioje srityje yra būtini dalykai, ir Europos Parlamentas, jūsų rūmai, pabrėžė tai savo 2007 m. balandžio 24 d. rezoliucijoje. Yra skubus poreikis paspartinti vystymąsi bei pagerinti prevencijos, informacijos, švietimo ir informavimo kampanijų įgyvendinimą bei investuoti į naujų prevencijos ir tyrimų strategijų, kurios turi neatsilikti nuo pandemijos pobūdžio pokyčių, mokslinius tyrimus ir vystymąsi.

Ypač svarbu, kad tiriama ir gydoma būtų kiek įmanoma anksčiau, ir kad antivirusiniai vaistai būtų prieinami už įperkamą kainą. Kai diagnozuojama per vėlai, arba, jeigu imuninė sistema yra labai smarkiai paveikta ligos, pacientui padidėja mirties per ketverius metus nuo diagnozės nustatymo rizika.

Siekiant anksčiau nustatyti ligą, būtina naudoti naujas strategijas ir priemones, kaip kad greiti tyrimai. Būtų naudinga plačiau pasiūlyti tyrimąsi, žinoma, gaunant paciento sutikimą. Naudinga prisiminti, kad greiti tyrimai gali būti atlikti ne medicininės laboratorijos, ir kad rezultatus pacientai gali gauti per trumpą laiką.

Siekiant paskatinti ŽIV/AIDS nešiojančius žmones anksčiau išsitirti, taip pat būtina įveikti diskriminacijos kliūtis. Baimė dėl etiketės, kuri bus priklijuota gavus teigiamą tyrimų rezultatą, gali sutrukdyti pacientams anksti išsitirti. Dėl šios priežasties Europos Sąjunga privalo aiškiai ir nuosekliai pasisakyti prieš bet kokią diskriminacijos bet kurioje pasaulio vietoje gyvenančių žmonių, sergančių AIDS atžvilgiu.

Šiam tvirtam įsitikinimui pritaria Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy ir Bernard Kouchner, kurie į šį klausimą atkreipė Jungtinių Tautų dėmesį. ŽIV turėtų būti laikoma persiduodančia, bet ne užkrečiama liga, ir negali būti taikomi jokie prieigos, keliavimo ir gyvenimo apribojimai žmonėms, nešiojantiems ŽIV. Bet kokia tokio pobūdžio praktika atbaidys pacientus nuo tyrimų ir gydymosi, o tai būtų kenksminga patiems žmonėms ir visuomenei.

Pabaigoje norėčiau pateikti du pastebėjimus. Pirmasis yra mūsų bendras tikslas: žmonės, su teigiamu ŽIV atsakymu, privalo gauti aukštos kokybės gydymą, nepriklausomai nuo jų kilmės, tautybės, pažiūrų, amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, religijos ar kitų faktorių.

Antrasis pastebėjimas, kad šiame kontekste, norint įveikti pandemiją, būtinas tarptautinis koordinavimas. Norėčiau padėkoti programai EuroŽIV, kuri nuo 1984 m. skleidė informaciją apie ŽIV/AIDS, PPO, UNAIDS ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrui. Siekiant, kad prevencija, tyrimas ir ankstyvas gydymas būtų prieinami visiems, siekiant, kad žmonės, sergantys šia liga daugiau nebūtų žeminami ar diskriminuojami, siekiant, kad pietų šalys turėtų tinkamą prieigą prie vaistų, turi būti gerinamas bendradarbiavimas tarp JT agentūrų ir regioninių agentūrų.

Europos Sąjunga turi įsitraukti į šią kovą labiau nei bet kada.

  Janez Potočnik, Komisijos narys. − Gerb. pirmininke, norėčiau pasakyti gerbiamiems nariams ir J.-P. Jouyetui, kad artėjant Europos AIDS dienai 2008 m. ši plenarinė sesija suteikia galimybę peržvelgti keletą svarbių pasiekimų kovoje su  ŽIV/AIDS ir sustelkti ties laukiančiais rimtais iššūkiais.

Šių metų Nobelio premija už mediciną buvo skirta Europos mokslininkams iš Pastero instituto – profesorei Françoise Barré-Sinoussi ir profesoriui Lucui Montagnierui, kurie pirmieji 1983 m. išskyrė žmogaus imunodeficito virusą.

Šis reikšmingas atradimas nutiesė kelią daugeliui svarbių patobulinimų ir ŽIV infekcijos nustatymo bei gydymo būdų, ir suteikė galimybę geriau suprasti ŽIV infekcijų patogenezę ir jos pražūtingas pasekmes.

Tačiau po 25 metų mes vis dar nežinome, kaip išgydyti ŽIV/AIDS ir vis dar esame milijonų naujų infekcijų, įskaitant dešimtis tūkstančių naujų infekcijų Europoje, liudininkai.

Kaip taip gali būti? Yra gerai žinoma, kad ŽIV perdavimo galima išvengti.

Sėkmingos kampanijos devintajame dešimtmetyje ir dešimtojo dešimtmečio pradžioje rodo, kad informacija ir žinios yra pagrindiniai ŽIV infekcijų prevencijos strategijų elementai.

Apsispręndę politiniai vadovai ir pilietinė atsakomybė yra dvi elementarios išankstinės sąlygos sėkmingai kovai su ŽIV/AIDS – kaip ir atvira bei konstruktyvi partnerystė su suinteresuotomis šalimis.

Šiandienos plenarinė sesija taip pat yra puikus laikas dar kartą patvirtinti mūsų politinį įsipareigojimą – laikas būti ambicingiems. Turėčiau pridurti, kad labai vertinu Europos Parlamento įsipareigojimą ŽIV/AIDS klausimą įtraukti į politinės darbotvarkės priekį.

Žinoma, mes neseniai labai sėkmingai keitėmės nuomonėmis apie ŽIV/AIDS per apskritojo stalo susitikimą, kurį surengė pirmininko pavaduotojas Miguel-Angel Martínez Martínez ir Zita Gurmai, dėl ŽIV nustatymo ir po jo sekančio ankstyvojo gydymo bei paramos poreikio. Ekspertai mano, kad vidutiniškai 30 proc. ŽIV infekuotų Europos gyventojų apie savo statusą nežino. Toks neįtikimas skaičius yra dvejopai rizikingas: pirmiausia, dėl paties žmogaus, nes jis ar ji gali laiku negauti gydymo, antra – jo ar jos partneriui(-ams), kurie gali užsikrėsti.

Taigi, ką mes, politikai, galime padaryti siekdami išspręsti šią situaciją ir jos išvengti?

Mūsų pagrindinis humanistinės vertybės ir stiprus žmogiškųjų vertybių, solidarumo laikymasis ir mūsų pozicija, nukreipta prieš diskriminaciją, turėtų būti visų politikos krypčių, skirtų kovoti su ŽIV/AIDS pagrindas ir bet kokios veiklos, skirtos kovai su šia liga, pagrindas. Europos pozicija ir atsakymas yra aiškūs: mes koncentruojamės į prevenciją ir informavimą, skatiname ŽIV tyrimus ir prieigą prie gydymosi ir priežiūros visiems, kuriems jos reikia; mes kovojame už prieinamus vaistus; mes prieštaraujame ir kovojame su bet kokia diskriminacijos ar žeminimo forma; mes siekiame nustatyti geriausią praktiką ir paramą pilietinei visuomenei. Savo politinės atsakomybės srityse turime sudaryti sąlygas veiksmams, kurie tarnautų tiek visuomenei, tiek ir žmonėms, gyvenantiems su ŽIV ir AIDS.

Aišku, mes negalime būti ramūs. Turime nesustoti.

ES taip pat žiūri už savo sienų į pražūtingą ŽIV /AIDS poveikį į pietus nuo Sacharos esančiose Afrikos šalyse ir kitose besivystančiose šalyse, tai yra ypatingas iššūkis socialiniam augimui ir vystymuisi.

Rytų Europoje ir Centrinėje Azijoje ir toliau greičiausiai auga epidemijos.

Mes iš naujo patvirtiname savo įsipareigojimą remti šalis partneres, siekiant visuotinės ŽIV prevencijos, gydymo, priežiūros ir paramos galimybių.

Komisijos vardu sveikinu rezoliuciją dėl ankstyvojo ŽIV/AIDS nustatymo ir gydymo ir pritariu principui dėl kliūčių ŽIV nustatymui, gydymui ir priežiūrai, pašalinimo.

Komisija ir toliau skatina žmones pasinaudoti galimybe išsitirti dėl ŽIV ir pakartoja valstybėms narėms, jog reikia įsteigti tyrimo centrus, atitinkančius tarptautinius standartus, ir veikti laikantis bendrai nustatytais principais.

Komisija šiuo metu tobulina savo antrąją kovos su ŽIV/AIDS strategiją ES ir mūsų artimoje kaimynystėje, ji ir toliau akcentuos prevenciją ir bus sutelkta į labiausiai epidemijos paveiktus regionus ir grupes. Vis dėlto sėkmingam prevencijos metodui visų pirma reikia atvirumo ir tolerancijos politiniu ir visuomenės lygmeniu: atvirumo mūsų šiandienos realijoms, seksualiniam elgesiui; atvirumo žalos mažinimo priemonėms; atvirumo kovai su nelygybe, diskriminacija ir priespauda; ir atvirumo kitoms kultūroms ir jų papročiams.

Atremiant ŽIV/AIDS iššūkį, Komisija ir toliau atliks savo vaidmenį. Žinau, kad mes turime Parlamento palaikymą ir labai tai vertiname.

Toliau tęskime politinį procesą, kartu su Taryba, siekdami užtikrinti, kad mes visi laikysimės savo atsakomybių.

  John Bowis, PPE-DE frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, Jungtinėje karalystėje yra 80 000 žmonių, užsikrėtusių ŽIV, ir, kaip sakė Komisijos narys, 1 iš 3 to nežino. Taip pat mūsų šalyje 1 iš 360 nėščių moterų ŽIV yra teigiamas. Dešimt procentų naujų atvejų Europoje yra daugeliui vaistų atsparios kilmės ir tai veda 20 proc. link, kaip kad yra Amerikoje.

Pastebime daugėjant žmonių su daugeliui vaistų atsparia TB bei AIDS. ECDC rodo naujus ŽIV infekcijos atvejus, kurių nuo 1999 m. iki 2006 m. padvigubėjo. 11 proc. užsikrėtusiųjų yra jaunimas nuo 15 iki 24 metų. 53 atvejais liga buvo perduota per heteroseksualinius santykius, daugiausiai užsikrėsta nuo žmonių, kilusių iš epideminių šalių, tačiau trečdalį sudaro vyrai, santykiaujantys su vyrais, ir galbūt stebina tai, kad mažiau nei 10 proc. užsikrėtusiųjų vartoja leidžiamus narkotikus.

Tačiau svarbiausia yra tai, – ir aš labai džiaugiuosi ministro žodžiais, – kad mes klijuojame gėdos etiketes. Šios gėdingos etiketės yra labai žiaurus poelgis šalia skausmo dėl ligos, ir, kas blogiausia, tai skatina žmones slėptis ir neiti tirtis ar gydytis. Iš šių skaičių, iš šių faktų išplaukia išeitys. Kaip visi paminėjo, mums reikia ankstyvojo nustatymo. Reikalingi konfidencialūs tyrimai, reikalingas švietimas, reikalingas iš to kylantis suvokimas, galintis atremti gėdos ženklą. Reikia vykdyti mokslinius tyrimus ir plėtrą, ir reikia priežiūros, nes iš tiesų nedaug žmonių miršta nuo AIDS, dauguma žmonių gyvena su šia liga.

  Zita Gurmai, PSE frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, aš labai džiaugiausi girdėdama Komisiją minint apskritąjį stalą, kurio bendraorganizatore ir bendrapirmininke aš buvau. Miguel Angel Martínez ir Komisijos narys Vassiliou taip pat aktyviai ten dalyvavo.

AIDS yra viena iš rimčiausių mūsų šimtmečio ligų. Vien tik Europos Sąjungoje per pastaruosius dešimt metų naujai užsikrėtė 215 000 žmonių. Remiantis numatomais šių metų duomenimis, beveik trečdalis AIDS infekcijos atvejų, kaip minėjo mano kolega, vis dar yra nenustatyti, ir tai kelia realią grėsmę Europos piliečių sveikatai. Pats laikas imtis konkrečių veiksmų, todėl mes pateikėme praktinių patarimų, kaip efektyviai kovoti su ŽIV/AIDS susitelkiant į faktais paremtais ŽIV/AIDS ankstyvais nustatymais ir gydymu.

Šis klausimas yra susijęs ne tik su sveikata. Tai yra strateginis klausimas būsimai ES plėtrai ir gyvybiškai svarbus kaimynystės ir migracijos politikos srityje. Turėtume suderinti skirtingas ES politikos kryptis, kad akcentuotume kiekvieno Europos piliečio teisę į geresnes sveikatos ir gyvenimo sąlygas, neužmirštant moterų vaidmens. ŽIV/AIDS požiūriu, jos yra labiausiai pažeidžiama grupė.

Kruopšti ligos kontrolė ir stebėjimas yra didžiausios skubos klausimas. Ankstyva diagnozė ir kliūčių, trukdančių išsitirti, pašalinimas, yra laikomas skubia būtinybe. Turi būti imtasi veiksmų, siekiant užtikrinti galimybę nemokamai ir anonimiškai išsitirti, kad daugiau žmonių galėtų lengviau išsitirti. ŽIV/AIDS mažinimo strategijos turi būti rengiamos kiekvienoje valstybėje narėje, ir dėmesys turėtų būti sutelktas į pažeidžiamas grupes ir didelės rizikos grupes.

Strategija taip pat turi apimti informavimo ir švietimo kampanijas dėl ŽIV/AIDS prevencijos, nustatymo ir gydymo. Turime pripažinti, kad didėjančios investicijos į mokslinius tyrimus ir vystymąsi, ieškant veiksmingesnių terapinių ir prevencinių priemonių kaip kad vakcinos ir mikrobicidai, bus esminiai užtikrinant ilgalaikę sėkmę ŽIV ir AIDS klausimais.

Diskriminacija, nukreipta į žmones, sergančius ŽIV/AIDS, turi būti išgyvendinta iš visos Europos Sąjungos. Kova su ŽIV/AIDS neturi turėti jokių diskriminacinių pasekmių žmonėms su teigiamu ŽIV, įskaitant apribojimus, kurie galėtų turėti įtakos jų judėjimo laisvei. Įvairių partijų EP rezoliucija apima visas situacijas kartu. Tikslas yra bendras ir išsiplėtusi Europa gali tapti glaudesnio tarptautinio bendradarbiavimo, žiniomis paremto ankstyvojo ŽIV/AIDS nustatymo ir gydymo artimoje ateityje iniciatore.

Esu įsitikinęs, kad jei ankstyvojo nustatymo ir gydymo sistema dirbs kaip bandomoji programa, gali būti, kad ją bus galima panaudoti kaip bendrą Europos priemonę kitoms su sveikata susijusioms politikos kryptims. Aš tikrai esu dėkinga visiems savo kolegoms, palaikiusiems šią iniciatyvą ir prie jos dirbusiems.

  Georgs Andrejevs, ALDE frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, kai tik man buvo suteikta garbė parengti pranešimą apie kovą su ŽIV/AIDS ES viduje ir kaimyninėse šalyse, aš labai atsidaviau šiam klausimui, su visomis jo pasekmėmis ir atšakomis žmonėms, gyvenantiems su ŽIV.

Prieš vienerius metus konferencijos „ŽIV Europoje 2007 m. kontekste“ dalyviai pareiškė aktyvų raginimą imtis veiksmų, susijusių su priemonėmis, kaip veiksmingai kovoti su ŽIV/AIDS Europoje. Kai kurie šio raginimo elementai taip pat atsispindi šiame jungtiniame rezoliucijos projekte.

Šios rezoliucijos tikslas yra prisidėti prie kovos su ŽIV/AIDS politiniu lygmeniu. Todėl ji ragina Tarybą ir Komisiją suformuluoti išsamią strategiją dėl ŽIV, siekiant skatinti ankstyvąjį nustatymą ir gydymą bei visiems Europos gyventojams pranešti apie ankstyvojo gydymosi naudą.

Ji ragina Komisiją skirti būtinų lėšų minėtai strategijai ir prašo valstybių narių pradėti informavimo ir švietimo kampanijas dėl prevencijos, nustatymo ir gydymo.

Žinau, kad Komisija planuoja parengti naują komunikatą dėl kovos su ŽIV ES ir kaimyninėse šalyse, kad Komisijos narė Vassiliou patvirtino savo asmeninį įsipareigojimą imtis tolesnių veiksmų šioje srityje.

Ši situacija turi būti skubiai sprendžiama.

  Vittorio Agnoletto, GUE/NGL frakcijos vardu. – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, aš 21 metus dirbau gydytoju, kovojančiu su AIDS, ir kiekvienais metais girdžiu tas pačias diskusijas.

Klinikiniu požiūriu, situacija yra labai aiški: mes turime apie 30 antiretroviralinių vaistų, kurie gali pailginti ŽIV virusą turinčių asmenų gyvenimą. Mes neturime jokių vaistų, galinčių sunaikinti virusą, todėl vakaruose ir Europoje matome, kaip mažėja ŽIV virusą turinčių asmenų mirštamumas ir daugėja žmonių, gyvenančių su virusu. Tokie žmonės gali būti apibūdinti kaip „potencialūs infekcijos vektoriai“. Šiandien tai reiškia, kad mums yra didesnė galimybė patekti į kontaktą su ŽIV infekuotu žmogumi nei anksčiau, nes daugėja išgyvenančių žmonių, turinčių teigiamą ŽIV skaičius. Ir kas dėl to yra daroma? Nieko.

Dauguma Europos šalių metų metus nevykdė jokių stabilių prevencijos kampanijų. Profilaktika labai daug kainuoja ir kalbėkime tiksliai ir suprantamai: profilaktika labai brangiai kainuoja ir yra vienas iš pagrindinių būdų apsisaugoti nuo ŽIV viruso.

O dar nepaminėjome žalos mažinimo projektų, kurių tikslas daugiausia įspėti narkomanus, kad nesidalintų adatomis. Kiek valstybių vykdo tokius projektus nacionaliniu mastu? Italijoje 50 proc. patvirtintų AIDS diagnozių padaromos tuo pat metu kaip ir ŽIV viruso diagnozės, o tai reiškia, kad daug žmonių nežino, jog turi ŽIV tol, kol nesuserga.

Kur yra kampanijos, skirtos didinti galimybę išsitirti, kuri turėtų būti nemokama ir anonimiška? Mes žinome, kad jei bus diskriminacija, žmonės mėgins slėptis, jie neis tirtis, ir tai bus rizikinga jų pačių ir kitų žmonių sveikatai.

Paskutinis punktas: šiandien Komisija vėl kalbėjo apie pagalbą pasaulio pietinei daliai, tačiau aš norėčiau sužinoti, kas nutiko su Parlamento pasiūlymais, kai mes balsavome dėl naujausios TRIPS versijos, privertusios Komisiją ir Tarybą skirti daugiau lėšų kovai su AIDS pasaulio pietinėje dalyje, ir, ypač, technologijų ir farmacinės pagalbos perkėlimui.

  Avril Doyle (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, 2006 m. buvo pranešta apie daugiau nei 86 000 naujai nustatytų ŽIV atvejų, o PPO Eruropos regione nustatė daugiau nei 13 000 AIDS atvejų.

Vakarų Europoje 10 proc. naujų infekcijų pasitaikė tarp 15–24 metų amžiaus grupės žmonių, o 25 proc. iš naujai užsikrėtusiųjų buvo moterys. Kaip minėjo Komisija, pagrindinis viruso perdavimo kelias yra heteroseksualus kontaktas.

Rytų Europoje pagrindinis perdavimo kelias yra per narkotikų injekcijas. Didelį susirūpinimą kelia tai, kad 27 proc. naujų infekcijų pasitaikė 15–25 metų amžiaus grupėje, o 41 proc. naujai užsikrėtusiųjų sudarė moterys.

Šiuo metu 30 proc. ŽIV infekuotų pacientų nežino, kad jie yra infekuoti, ir yra atsakingi už daugiau nei pusę visų naujų infekcijų. Be to, vėlyvas nustatymas reiškia vėlyvą antiretrivialinės terapijos panaudojimą, o tai vis labiau mažina galimybę, kad vaistai bus veiksmingi.

Skubiai reikalingas Europos vadovavimas ŽIV nustatymui ir gydymui. Privalome turėti išsamų ir lankstų vadovavimą pranešant, nustatant, gydant ir prižiūrint.

Mano šalyje Airijoje, nors duomenys dėl ŽIV ir AIDS turėtų būti interpretuojami atsargiai dėl gausių nepranešimo arba vėlyvo pranešimo atvejų, bendras AIDS atvejų skaičius, apie kurį buvo pranešta 2007 m. pabaigoje, yra beveik 1 000. Tačiau dėl nepranešimų atvejų yra manoma, kad šis skaičius augs. Bendras ŽIV infekcijų skaičius, apie kurį buvo pranešta tuo pačiu laikotarpiu, buvo 4 780. Prevencijos strategijos ir vėl turi būti pirmuose naujienų ir elektroninių laikraščių puslapiuose. Visi nurimo. Infekcijos baimė išsisklaidė. Turime atvirai ir tolerantiškai kalbėti apie faktus. John Bowis yra teisus sakydamas, kad kai mažiau žmonės miršta nuo AIDS, vis daugiau ir daugiau žmonių gyvena su šia liga.

  Michael Cashman (PSE). – Gerb. pirmininke, noriu pasveikinti Tarybai pirmininkaujančią Prancūziją su įsipareigojimu kovoti su AIDS ir ŽIV ir taip pat pasveikinti kalbėjusiuosius šio vakaro diskusijoje.

Tai vėlyvą vakarą vykstanti diskusija klausimu, kuris iš tiesų yra aktualus kiekvienam iš mūsų, kiekvieną minutę, kiekvieną dieną. Aštuntame ir devintame dešimtmetyje gyvenęs kaip gėjus, aš galėjau lengvai užsikrėsti ŽIV virusu. Man pasisekė. Aš neužsikrėčiau. Tačiau aš mačiau, kaip kartos buvo palaužtos viruso ir palaužtos diskriminacijos ir gėdos ženklo.

Todėl žinia, kurią šį vakarą turime pasiųsti, yra ta, kad mes esame įsipareigoję gydymą padaryti prieinamą ir ankstyvai nustatyti ligą, tačiau, visų pirma (kokį nuostabų darbą atliko sveikatos ministras J. Bowis konservatyvioje vyriausybėje) mes turime pasakyti, kad tai kas atsitinka tau, gali atsitikti man, mano dukrai ar mano sūnui. Žmonės neina anksti išsitirti dėl vienos paprastos priežasties: baimė dėl diskriminacijos, kad jie turės gyventi su tuo gėdos ženklu.

Pamenu, kaip kartą devintojo dešimtmečio pradžioje lankiausi ligoninėje pamėginti pralinksminti pacientus, ko man niekada nepavyko padaryti! – ir įėjęs į ŽIV skyrių pamačiau, kad vienoje iš lovų guli mano geriausias draugas. Jis netgi negalėjo pasakyti man, kad gyvena ir miršta su liga, susijusia su AIDS. Tokia situacija vis dar tęsiasi ne tik mūsų šalyse, bet ir kituose žemynuose. Tai, kas vyksta kituose žemynuose, turi mums tiesioginės įtakos, nes, jei mes neįtrauksime labiausiai rizikos grupėje esančių žmonių, jie niekada neišgirs mūsų žinios. Sekso vergas, atgabenamas į ES, yra toks pat pažeidžiamas kaip ir ES gyventojas, apsilankęs Afrikoje ar viename iš kitų žemynų. Todėl aš džiaugiuosi šia rezoliucija. 2008 m. gruodžio 1-ąją yra tarptautinės AIDS dienos dvidešimtmetis, tačiau nedaug kas pasikeitė, išskyrus tai, kad gyvybės kaupiasi, praeina pro šalį ir yra sunaikinamos. Todėl sveikinu Parlamentą, pirmininkaujančią šalį ir Tarybą, ir visus pasisakiusius, kad esate čia, kad siunčiate signalą, kad kas atsitinka jiems, gali atsitikti ir mums.

  Toomas Savi (ALDE). – Gerb. pirmininke, aš supratau, kad ŽIV infekuoti žmonės kartais yra laikomi raupsuotaisiais nežinant, kad su ankstyvuoju nustatymu ir gydymu jie ne vienerius metus gali būti aktyviais visuomenės nariais, kol AIDS išsivysto ir liga pradeda daryti didelę įtaką jų gyvenimams.

Tokia išankstinė nuomonė yra nežinojimo ženklas. Labai svarbu skatinti paramą ir supratimą ŽIV infekuotųjų atžvilgiu. Tuomet žmonės turėtų daugiau drąsos nusistatyti virusinę infekciją ankstyvame etape, o ne rinktis piktavališkumą, kuris gali kelti grėsmę kitiems.

Svarbu, kad ŽIV infekuoti žmonės galėtų būti atviri, nebijoti būti diskriminuojami, todėl mes galime skatinti informaciją ir visuomenės toleranciją ŽIV ir AIDS atžvilgiu.

  Colm Burke (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, ŽIV prevencija ir gydymo pajėgumai skiriasi, priklausomai nuo skirtingų socioekonominių ir geopolitinių vietų. Ankstyvos ŽIV diagnozės skatinimas turėtų būti visų įvairiapusių metodų, sprendžiant ŽIV problemą, sudedamoji dalis.

Netgi tose šalyse, kuriose antretroviralinio gydymo galimybės yra labai ribotos, prie sveikatos gerinimo gali būti smarkiai prisidedama diagnozuojant ir gydant lytiniu keliu plintančias ligas, tuberkuliozę ir kitas atsitiktines infekcijas, kuriomis yra užsikrėtę ŽIV infekuoti asmenys.

Neseniai JAV paskelbti moksliniai tyrimai nustatė, kad laiko tarpas nuo pranešimų apie ŽIV diagnozę datų ir prisistatymų gydymuisi iš tiesų išaugo. Intervalas tarp diagnozės ir prisistatymo buvo didesnis tarp intraveninius narkotikus vartojančių asmenų nei tarp kitų rizikos grupių. Kartu su tuo dar yra manymo, kad AIDS dabar yra išgydoma liga, o tai lemia visuomenės sveikatos pranešimą, raginantį dažnai tikrintis ir skubiai gydytis nuo ŽIV.

  Mairead McGuinness (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, dėkoju Michaeliui Cashmanui už aistrą, kurią jis įnešė į šiuos debatus. Labai džiaugiuosi, kad pasilikau paklausyti jo žodžių, ir tikiuosi, kad ir kiti juos išgirs ir jais vadovaudamiesi imsis veiksmų.

Mano susirūpinimas, susijęs su šiuo klausimu yra tas, kad baimė, kurią jautėme devintajame dešimtmetyje, buvo užmiršta ir mes nebestebime situacijos, kai tuo tarpu visa karta jaunų žmonių, užaugusių ne devintajame dešimtmetyje, turi vėl išgirsti šią žinią.

Mes visi turime pamėginti prevencijos žinią iškelti į viešumą, bet nesugrąžinti gėdos ženklo, kuris kartais eina kartu. Turime būti pajėgūs tai padaryti, nes nors nustatymas yra gyvybiškai svarbus ir gydymas yra absoliučiai svarbus tiems, kas serga šia liga, mes taip pat norime, kad žmonės nebeužsikrėstų AIDS, kad jiems nereiktų gyventi su šia liga ir tragiškai nuo jos mirti.

  Jean-Pierre Jouyet , Tarybos pirmininkas. − (FR) Gerb. pirmininke, Komisijos nary J. Potočnikai, ponios ir ponai, tai iš tiesų puikūs debatai. Iš dalies norėčiau padėkoti M. Cashmanui už jo pasakojimą, ir žinau, kad jis dažnai bendraudavo su R. Bachelot, kuri atsiprašo, kad negalėjo būti čia šį vakarą, ir kuri sakė, kad mes turime veikti taip, tarsi visi būtume susiję, ir kad turime dirbti su tomis bendruomenėmis, kurios labiausiai susiduria su rizika. T. Savi taip pat sakė, kad žmonės turi turėti galimybę laisvai kalbėti apie savo padėtį. C. Burke pabrėžė tolerancijos vertę ir vienodos prieigos svarbą. M. McGuinness labai teisingai pasakė, kad mes privalome nepamiršti to, kas vyko devintajame dešimtmetyje.

Aš norėčiau sugrįžti prie to, ką sakė J. Bowis, ir manau, kad tai galėtų būti bendras, palaikomas metodas, kad dabar vis daugiau žmonių gyvena su AIDS, ir kad yra didesnis atsparumas antiretroviraliniams vaistams. Todėl turime pripažinti šiuos du reiškinius ir dėl to privalome, dėl jūsų pateiktų priežasčių, dar smarkiau pasipriešinti visoms diskriminacijos formoms. Antra, kaip sutarėme, privalome padaryti viską, kas įmanoma, kad užtikrintume galimybę ankstyvajam nustatymui. Z. Gurmai buvo visiškai teisi pabrėždama moterų situacijos pažeidžiamumą ir ypač poreikį skatinti prevenciją. A. Doyle pažymėjo tai, kad virusas plinta tarp jaunų žmonių, ir kad reikia stengtis, jog prevencija būtų stiprinama užtikrinant, jog judėjimo laisvė nebūtų varžoma, o Z. Gurmai tam pritarė. Visi šie aspektai yra labai svarbūs: skaidrumas M. Cashman pastabos apie anonimiškumą; nemokama medicinos pagalba; patobulintas prezervatyvų platinimas; vienoda galimybė išsitirti visoms gyventojų grupėms.

Iš V. Agnoletto, kurio patirtis šioje srityje yra gerai žinoma, pastabų sužinojau, kad retroviraliniai vaistai prailgins gyvenimą, tačiau jokie vaistai negali išgydyti šios ligos, o tai reiškia, kad mes turime bet kokia kaina tobulinti prevencines priemones. J. Bowis taip pat pridūrė, kad būtina stiprinti mokslinius tyrimus ir vystymąsi.

Manau, kad tai yra aspektai, su kuriais turime ir toliau dirbti kartu, kad turime reikiamus išteklius, ir visiškai pritariu G. Andrejevui dėl pasiūlytos rezoliucijos, kuria siekiama plėtoti visus ankstyvojo gydymo aspektus.

Tikiu, kad ši diskusija paskatins mus išlikti budrius, kovoti su visomis diskriminacijos formomis ir imtis veiksmų dėl to, kas vyko praeityje, ir nesielgti taip, tarsi situacija grįžo į įprastas vėžias.

  Janez Potočnik, Komisijos narys. − Gerb. pirmininke, šios savaitės pradžioje, o gal praeitos savaitės gale, kartas aš, tikriausiai kaip ir jūs, šiomis dienomis esu šiek tiek pasimetęs laike, dalyvavau konferencijoje. Tai buvo konferencija apie ligas, susijusias su skurdu. Žinoma, kad ŽIV ir AIDS yra tarp šių didžiųjų mūsų dienų žudikų, o antroje vietoje lieka maliarija ir tuberkuliozė.

Kiekvienais metais pasaulyje nuo šių trijų ligų miršta penki milijonai žmonių – tai tolygu kasmet išmirštantiems visos Danijos gyventojams. Problema vis dar tokia aktuali, kad tiesiog būtų nemoralu jai nesuteikti pakankamai dėmesio.

Turime padaryti viską, kas įmanoma dėl prevencijos. Turime padaryti šiek tiek daugiau, nes šiek tiek laiko pramiegojome. Turime padaryti viską, kas įmanoma, kad užtikrintume ankstyvą infekcijos nustatymą. Turime padaryti daugiau, kad rastume vaistus; turime padaryti daugiau dėl priežiūros. Kaip jūs žinote, aš esu atsakingas už tyrimų finansavimą Komisijoje ir galiu įsipareigoti, kad ateityje mes taip pat naudosime savo lėšas siekdami aktyviai ieškoti vaistų nuo ŽIV ir AIDS.

Mes turime vieną puikų projektą, kuris vykdomas jau daug metų. Jis vadinamas EDCTP. Tai klinikinių bandymų partnerystė su piečiau nuo Sacharos esančiomis šalimis. Pradžioje turėjau daug problemų, tačiau dabar projektas vyksta tikrai sklandžiai ir tik praėjusiais 2007 metais mes čia priėmėme įsipareigojimą. Valstybės narės dirba kartu su Komisija. Visos valstybės narės, kurdamos savo pajėgumus, bendradarbiauja su Afrikos valstybėmis. Vien tik per vienerius metus jos skyrė tarp 80 ir 90 milijonų eurų, ir ta suma, žinoma, padvigubėjo, nes mes skiriame kitą pusę.

Taigi, šioje srityje moksliniai tyrimai taip pat turi būti tęsiami. Visai kaip mano kolega Komisijos narė Vassiliou, kuri yra įsipareigojusi savo srityje, aš taip pat esu prisiėmęs įsipareigojimus savo srityje ir tęsiu paiešką.

Vienas dalykas, kuris nebuvo čia šiandien paminėtas, ir, manau, kad jis turėtų būti paminėtas, tai kaimynystės politikos ir struktūrinės politikos svarba, nes Europoje arba mūsų kaimynystėje tikrai yra šalių, kuriose tai yra kritinis klausimas. Tai gali ir turi būti panaudota šiems tikslams.

Paprastai tariant, mes turime moralinį įsipareigojimą imtis veiksmų. Aš tikrai džiaugiuosi, kad mūsų balsas šiandien yra toks aiškus. Tai buvo taip vieninga ir netgi aistringa.

  Pirmininkas. – Gavau šešis rezoliucijos projektus,⁽¹⁾ parengtus vadovaujantis Darbo tvarkos 103 taisyklės 2 dalimi.

Debatai baigti.

Balsavimas vyks 2008 m. lapkričio 20 d., ketvirtadienį.

(1) Žr. Posėdžio protokolai