Posėdžio stenograma

Trečiadienis, 2008 m. lapkričio 19 d. - Strasbūras

20. Padėtis bitininkystės sektoriuje (diskusijos)

  Pirmininkė. – Kitas klausimas – diskusijos dėl N. Parisho žodinio klausimo Komisijai (B6-0480/2008) Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto vardu dėl padėties bitininkystės sektoriuje (O-0104/2008).

  Neil Parish, pranešėjas. − Gerb. pirmininke, pirmiausia norėčiau labai padėkoti Astrid Lulling , nes šį klausimą pateikiame daugiausiai jos iniciatyva. Kaip komiteto pirmininkas, šį vakarą pristatysiu pranešimą, nes esame labai susirūpinę su bitėmis susijusia padėtimi. Tai, kas vyksta su bitėmis, labai svarbu Europai, iš tikrųjų – visam pasauliui.

Per dvejus pastaruosius metus JAV paslaptingai išmirė trečdalis naminių bičių. 2007 m. išnyko apie 800 000 bičių šeimų. Kroatijoje mažiau nei per 48 valandas dingo penki milijonai bičių. JK nyksta vienas iš penkių naminių bičių avilių, bitininkai praneša, kad nuo 2006 m. jie patyrė iki 90 proc. nuostolių.

Kas vyksta ir kiek tai rimta mums ir žmonijos ateičiai? Albert Einstein prognozavo, kad Žemėje išnykus bitėms gyventi mums liks ketveri metai, taigi turime tai labai rimtai įvertinti. Naminės bitės apdulkina augalus ir gėles, iš kurių pagaminamas trečdalis mūsų maisto. Jos yra svarbiausias veikėjas gamtoje apdulkinimo požiūriu – be jų neturėtume sojų pupelių, svogūnų, morkų, brokolių, obuolių, apelsinų, avokadų, persikų ir daug kito maisto. Nebūtų braškių. Tik įsivaizduokite, kaip be braškių pražūtų Vimbledonas! Liucernos, kuri naudojama galvijų pašarams, nevalgytume. Todėl esame visiškai priklausomi nuo naminių bičių. Be to, jos taip pat apdulkina medvilnę, be kurios neturėtume ir drabužių. Privalome iš tikrųjų labai rimtai įvertinti šį reikalą.

Pvz., kai kuriuose Kinijos regionuose naminių bičių beveik nėra, ir daugelį pasėlių jie turi apdulkinti rankomis. Pasaulyje parduodant 90 komerciniais tikslais auginamų pasėlių veislių, kurios priklauso nuo apdulkinimo, per metus gaunama 30 mlrd. Jungtinės Karalystės svarų sterlingų (GBP). JK ekonomikai per metus bitės duoda daugiau nei 100 mln. GBP, o Europos ekonomikai – apie 400 mln. eurų, taigi, aiškiai matote, kad tai didelė problema.

Todėl norėčiau paklausti Komisijos, ar ji gali skirti daugiau pinigų moksliniams tyrimams. Taip pat, jei galima, norėčiau paprašyti dalį mano laiko pridėti Astrid Lulling, nes ji buvo šio pranešimo varomoji jėga. Pasikalbėję su profesionaliais bitininkais sužinojome, kad bičių mirtys šiek tiek paslaptingos. Per pastaruosius metus jų būklė labai prasta, ir jos miršta tiesiog kaip musės. Problemos egzistuoja ir parenkant tinkamus chemikalus, skirtus bičių ligoms gydyti.

Manau, kad, kaip Komisija, turite ne tik skirti pinigų moksliniams tyrimams, bet ir įvertinti visą valstybių narių patirtį. Labai svarbu veikti dabar. Negalime laukti, kol išmirs visos bitės, nes tada problema taps neįtikėtinai rimta.

  Janez Potočnik, Komisijos narys. − Gerb. pirmininke, dėkoju N. Parishui ir, žinoma, A. Lulling už šį žodinį pranešimą ir rezoliuciją dėl padėties ES bitininkystės sektoriuje. Komisija pripažįsta bičių svarbą ES ekologijai ir ekosistemai. Komisija taip pat žino apie keliose valstybėse narėse paskelbtas ataskaitas dėl didelio skaičiaus bičių šeimų išnykimo.

Leiskite iš karto pereiti prie konkrečių jūsų klausimų – jų buvo nemažai – ir tiesiai paaiškinti, kokių veiksmų Komisija imasi šiame sektoriuje.

Šių metų vasario mėnesį Komisija paprašė Europos maisto saugos tarnybos (angl. EFSA) ištirti bičių mirtingumą Europos Sąjungoje ir jo priežastis. EFSA iš valstybių narių surinko informaciją ir dabar ketina ją analizuoti, siekdama pateikti Komisijai aiškesnį bičių šeimų nykimo epidemiologinės padėties vaizdą. Tai bus pagrindas tolesniems veiksmams šioje srityje. Komisija remia ir rems ne tik EFSA veiksmus, bet ir nemažai su naminėmis bitėmis susijusių projektų, kurie vykdomi pagal jos mokslinių tyrimų bendrąją programą. Jei jums įdomu, vėliau galiu keletą jų paminėti.

Dėl ekologinės žiedadulkių apsaugos zonos. Nepaisant to, kad tokias zonas įsteigti sudėtinga, norėčiau jums priminti, kad jau skirta finansinė parama bičių šeimų perkėlimo efektyvumui didinti. Ši priemonė, teikiama pagal Tarybos reglamentą Nr. 1234/2007, skirta padėti valdyti bičių šeimų judėjimą Bendrijoje ir nustatyti vietas, kuriose per žydėjimą galėtų rinktis daug bitininkų. Ši priemonė gali būti taikoma ir bitininkystei naudingos augmenijos turtinimui konkrečiose vietose.

Dėl jūsų trečiojo klausimo norėčiau priminti, kad augalų apsaugos produktų teikimą į rinką ir leidimų išdavimą reguliuoja Tarybos direktyva 91/414/EEB. Šioje direktyvoje numatyta, kad pesticidai gali būti naudojami tik tuo atveju, jei įrodoma, kad nėra didelio pavojaus, kad jie netinkamai paveiks žmonių ir gyvūnų sveikatą bei aplinką. Todėl šis įvertinimas taip pat apima svarbiausius ir ilgalaikius pavojus naminėms bitėms ir jų perams. Vykdomi tyrimai pagrįsti tarpvyriausybinių organizacijų, pvz., Europos ir Viduržemio jūros regiono augalų apsaugos organizacijos, kurioje bendradarbiauja 47 vyriausybės, parengtas standartais.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad Bendrijos teisės aktai yra pagrįsti rizika. Akivaizdu, kad insekticidai pagal savo pobūdį yra toksiški bitėms. Tačiau jei poveikio nėra, arba jis toks nedidelis, kad nesukelia neigiamų padarinių, juos naudoti galima.

Tokio rizikos mažinimo klasikiniai pavyzdžiai: gerai pritaikytos agronominės praktikos, tinkamas jų taikymo dažnis ir laikas (pvz., vakare, kai naminės bitės neskraido, arba ne per pasėlių ir greta augančių piktžolių žydėjimo laikotarpį), tiesioginis produkto įterpimas į dirvožemį, naudojimas šiltnamiuose, į kuriuos nepatenka bitės, sėklų apdorojimas specialiuose įrenginiuose.

Vandens pagrindų direktyva nustatyta visų vandenų apsauga; įpareigojimas iki 2015 m. pasiekti ir (arba) palaikyti gerą visų paviršinių ir požeminių vandenų kokybę; draudimas bloginti vandens būklę; įpareigojimas nustatyti stebėjimo sistemą; įpareigojimas, plačiai konsultuojantis su vietos savivaldybėmis, suinteresuotaisiais subjektais ir nevyriausybinėmis organizacijomis, iki 2009 m. parengti reikalingus planus ir programas.

Dėl paramos sunkumus patiriantiems bitynams. Norėčiau pasakyti, kad Komisija džiaugiasi, kad 2004–2007 m. avilių skaičius padidėjo (neskaičiuojant padidėjimo dėl ES plėtros).

Kalbant apie bičių nuostolius turėtumėte žinoti, kad nuo 2004 m. į valstybių narių bitininkystės programų finansuojamų priemonių sąrašą įtrauktas avilių atkūrimas. Todėl dabar įmanoma kompensuoti bičių (ir gamybos) nuostolius finansuojant veiksmus, kuriais skatinamas motinėlių veisimas, bičių šeimų ar net avilių įsigijimas.

Manau, kad klausimas, kurį keliate, yra ypač rimtas, ir mes turime jį taip pat rimtai spręsti.

  Astrid Lulling, PPE-DE frakcijos vardu. – (FR) Gerb. pirmininke, tuo metu, kai atidėlioti pavojinga, galiu pasitikėti visu Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetu ir jo pirmininku kolega N. Parishu. Dėkoju jiems už greitą, veiksmingą atsakymą į mano iniciatyvą Komisijai pateikti žodinį klausimą, vykstant atitinkamoms diskusijoms, ir rezoliuciją, kuriomis siekiama spręsti bitininkystės krizės problemas.

Kai bičių šeimos silpnėja ir dažnai išmiršta, būtina išanalizuoti visus veiksnius, lemiančius padidėjusį bičių mirtingumą, ir pasiūlyti veiksmų planą, kaip kovoti su šia pražūtinga tendencija.

Komisija mums ką tik perskaitė ilgą kalbą apie tai, kas padaryta, tačiau turiu pasakyti, kad per pastaruosius metus, nuo 1994 m., kai esu pranešėja bitininkystės klausimais, reikėjo daug įtikinėti, kad būtų pradėta veikti. Mano kolegos, aš siekėme atkreipti dėmesį į nerimą keliančią padėtį, kuri plačiai žinoma ir puikiai apibūdinta – ypač gerai tai padarė kolega N. Parish.

Neturiu laiko visko kartoti ar ką nors pridėti, tačiau, kadangi niekas nedrįsta neigti, kad bičių mirtingumas yra mirtinas pavojus mūsų vaisių ir daržovių gamybai, kuri priklauso nuo apdulkinimo, reikalaujame, kad Komisija veiktų ryžtingiau ir skirtų daugiau išteklių. Ji turi prisidėti prie bičių mirtingumo priežasčių analizės ir galų gale įtraukti bičių ligų mokslinius tyrimus ir kovą su jomis į Europos veterinarijos politiką.

Ji turėtų skatinti priemones, kurių reikia siekiant riboti ir pašalinti nepakankamo apdulkinimo pavojų ir užtikrinti pakankamą ir įvairią maisto gamybą, kuri patenkintų žmonių ir gyvulių poreikius. Reikia suprasti, kad bičių sveikatos krizė tokia pat pavojinga žmonių išlikimui kaip finansų krizė realiai ekonomikai.

Necituosiu statistikos, išskyrus vieną skaičių: augalų, kuriais maitinama žmonija, apdulkinimo vertė yra 153 mln. eurų. Sprendimai, kuriuos patariame priimti, daug mažiau apsunkins nei tie, kuriuos priėmėme siekdami spręsti finansinės krizės problemas. Jei, siekdami užtikrinti bičių išlikimą Europoje, galiausiai nustatytume išmoką apdulkinimui ir finansinę paramą sunkumus patiriantiems bitininkams, tai būtų niekai palyginti su kitomis biudžeto eilutėmis. Jei norite ir galite netaikydami jokios kontrolės skirti milijardą Afrikai, kovai su badu, neatsižvelgdami į visas pražūtingas tokių veiksmų pasekmes, turite sugebėti rasti 60 mln., kurie padėtų padaryti nors ką vertinga.

Gerb. pirmininke, kadangi einu pranešėjos pareigas, ar dar galiu kai ką pasakyti apie pakeitimus? Aš neišnaudojau N. Parishui kalbėti skirto laiko...

(Pirmininkė nutraukė kalbėtoją)

  Rosa Miguélez Ramos, PSE frakcijos vardu. – (ES) Gerb. pirmininke, noriu padėkoti A. Lulling už ryžtą įtraukiant šį klausimą, kurį kai kas gali laikyti palyginti nesvarbiu, į Parlamento darbotvarkę, nors ir į tokį vėlų laiką.

Bitininkystė yra ūkininkavimo veikla, kuri turi svarbų ekonominį poveikį ir yra naudinga kaimo plėtros ir ekologinės pusiausvyros požiūriu.

Mano šalyje bitininkyste užsiima daugiau nei 27 000 gamintojų, jie prižiūri daugiau nei 2 300 000 avilių. Dėl to mano šalis yra didžiausia medaus gamintoja Europos Sąjungoje.

Ispanijos bitininkai, kaip ir visi kiti bitininkai, susiduria su problemomis, kurios atsiranda ne tik dėl žiedadulkių ir nektaro sumažėjimo, bet ir dėl naujų ligų, kurios išnaikina daug bičių. Komisija turėtų skatinti mokslinius tyrimus, kuriais būtų siekiama sužinoti šių ligų kilmę. Šiuo požiūriu biudžeto priemonės mums atrodo svarbiausios.

Tačiau norėčiau pridurti, kad medaus importui turi būti taikomi tokie patys reikalavimai kaip ir mūsų produktams, ir vartotojams turi būti suteikiamos pačios didžiausios garantijos. Šiuo požiūriu ypač svarbus geras mūsų produktų ženklinimas, o šioje srityje svarbus Komisijos vaidmuo.

Kalbant apie patikrinimų pasienio punktuose dažnumą ir skaičių, turi būti išlaikytas kontrolės lygis – kad būtų užtikrinta, kad iš trečiųjų šalių į Europos Sąjungą nepatektų bitininkystės produktai, kuriuose yra nuosėdų.

Daugumai mūsų ūkininkų bitininkystė papildo jų beveik visada nedideles pajamas. Šį darbą dirba daug moterų. Medus svarbus mažose mugėse ir turguose. Bitininkai daug padarė įvairindami produktus, ženklindami, užtikrindami geresnę higieną, laikydamiesi sveikatos reikalavimų ir atverdami naujus paskirstymo kanalus.

Komisijos nary, paprasčiausiai negalima leisti, kad visos šios pastangos nueitų perniek.

  Francesco Ferrari, ALDE frakcijos vardu. – (IT) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, bitininkystės sektorius yra ne vien gamybos sritis, turinti šimtmečių senumo šaknis žemės ūkio istorijoje. Šiuo metu tai viena sistemų, kurios dėl kryžminio apdulkinimo labai svarbios išlaikant medžių ir žolinių augalų pasėlių produktyvumą.

Norėčiau pabrėžti, kad 80 proc. auginamų augalų veda vaisius, nes bitės nešioja žiedadulkes, taip užtikrindamos reprodukcinių rūšių genetinį įvairumą. Akivaizdu, kad šiuo metu bitininkystės sektorius ir jo vykdoma veikla negali būti pakeisti kuo nors kitu, ir yra vienintelis būdas išlaikyti biologinę įvairovę. Bičių produktai pasaulio rinkoje vis dažniau turi konkuruoti neskaidriomis sąlygomis, vykstant masiniam produktų, įskaitant ne ES produktus, kurių kokybė nėra užtikrinta, importui. Jų kokybę ne visada galima užtikrinti, iš dalies dėl to, kad Europoje uždrausti pesticidai kitur yra naudojami. Dėl to būtinas ženklinimas ir ant produkto nurodyta jo kilmė.

Taip pat manau, kad svarbu atkreipti dėmesį rimtus viruso padarinius bitininkystės veiklai, dėl kurio sunaikinta daugiau nei 50 proc. Europos bitininkystės sektoriaus. Raginu Europos Komisiją toliau stengtis, kad moksliniais tyrimais būtų rastas šios rimtos ligos gydymo būdas, o per žydėjimo laikotarpį uždrausti fitosanitarinį apdorojimą.

  Zdzisław Zbigniew Podkański, UEN frakcijos vardu. – (PL) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, gamtos turtai nyksta mūsų akyse. Išmiršta ištisos rūšys – jas naikina parazitai, ligos, chemikalai ir neatsakingas žmonių elgesys. Daugelyje regionų pažeista ekologinė pusiausvyra ir patirta didelių, neatkuriamų nuostolių.

Susirūpinę stebime masinį bičių nykimą, aviliai vienas po kito nutyla, nyksta daugelis nuo apdulkinimo priklausomų augalų rūšių. Padėtis bitininkystės sektoriuje lemia 84 proc. Europoje auginamų augalų rūšių derlių. Taigi bitės didžia dalimi lemia gausą ant mūsų stalų.

Bites naikina ligos ir kenkėjai, kurių įveikti bitininkai vieni negali. Siekiant juos kontroliuoti ir tirti, reikalingos papildomos lėšos. Bitininkai taip pat negali vieni apsaugoti savo rinkų ir užtikrinti produktų paklausos. Todėl privalome ginti savo vidaus rinkas nuo prastesnės kokybės medaus antplūdžio iš trečiųjų šalių, kuris dažnai neatitinka visuomenės sveikatos reikalavimų. Bitininkai taip pat privalo gauti pagalbą – teikiant subsidijas ar pigesnį cukrų, taip pat per reklamos kampanijas.

Taigi, pats laikas pradėti dirbti kaip bitėms. Kaip bitininkas, galiu tik svajoti, kad Europos Komisija pradėtų imti pavyzdį iš bitės, ir mums nereikėtų laukti penkiolikos metų, kol bus parengta protinga programa, kurią taip atkakliai propaguoja A. Lulling.

  Alyn Smith, Verts/ALE frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, aš taip pat norėčiau pareikšti pagarbą A. Lulling, kuri, švelniai kalbant, atkakliai siekė, kad šis klausimas būtų svarstomas Parlamente. Komisijos nary, norėčiau jums padėkoti už įspūdingą veiksmų, kurių Komisija imasi spręsdama šią rimtą problemą, sąrašą, tačiau, jei jau taip, manau, kad mes laukiame geresnio finansavimo ir koordinavimo. Gali būti, kad skirtingos institucijos daro daug gerų darbų, tačiau mes jų nesusiejame. Manau, kad būtent šioje srityje diskusijos gali būti informatyvios.

Tai rimta problema. Anksčiau kalnakasiai į kasyklas pasiimdavo kanarėlių, kad jos įspėtų apie nuodingas dujas. Apie nuodingas dujas jos įspėdavo mirdamos. Tai buvo bloga naujiena kanarėlėms, tačiau gera kalnakasiams. Nuogąstaujame, kad bitės Europoje mums daro lygiai tą pačią paslaugą. Trečdalis ES maisto – vienas iš trijų kąsnių maisto – gali būti siejamas su apdulkinimu.

Bičių skaičius sumažėjo katastrofiškai, ir mes privalome imtis priemonių Europos lygmeniu. Mokslininkai sutaria, kad skaičius sumažėjo. Jau girdėjome, kai tai rimta, tačiau neaišku, kas tai sukėlė. Pesticidai? Klimato sąlygos? Parazitai, erkės ir kitos ligos, kurių, galbūt, nekontroliuojame?

Komisijos nary, taip pat norėčiau paminėti Škotijos Stirlingo universiteto laukinių bičių apsaugos įmonę, kuri daug padarė šioje srityje. Europai netrūksta kompetencijos. Mums reikia ją sutelkti. Manau, kad mums pateiktame tekste siūloma daug konkrečių veiksmų, kurie padėtų žengti šia kryptimi – bitininkystei atidėta žemė, biologinės įvairovės zonos šalia kelių ir nederlingos žemės, pesticidų ir paviršinio vandens moksliniai tyrimai ir galimybė teikti pagalbą.

Kaip jau sakyta, jei galime skirti milijardą eurų Afrikos vystymuisi žlugdyti, manau, kad pinigų galime rasti ir savo pačių moksliniams tyrimams. Būtų gerai, jei sulauktume atitinkamų ES veiksmų. Drįstu teigti, kad tai būtų gana nuoseklus B planas. A planas, Europos bendroji žemės ūkio politika, Europos bitėms nepadėjo. Manau, kad padėtį gali pagerinti geresnis jau vykdomų veiksmų derinimas.

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). – (PL) Gerb. pirmininke, bitininkai ir bitės susiduria su labai didelėmis problemomis, ir jiems reikia pagalbos. Matome, kaip Europoje ir visame pasaulyje smarkiai mažėja bičių šeimų. Deja, šios profesijos pelningumas mažėja, o su juo – ir jaunimo susidomėjimas ja. Yra kelios problemos, kurias turime spręsti kuo greičiau.

Pirma, turime plėtoti parazitų, ligų ir virusų, naikinančių šiuos darbščius vabzdžius, mokslinius tyrimus. Antra, turime nustatyti iš trečiųjų šalių importuojamo medaus tikrinimą. Visi produktai privalo atitikti atitinkamus kokybės reikalavimus. Be to, ant etikečių turi būti pateikta informacija apie kilmės šalį. Trečia, turime pradėti informavimo kampaniją, per kurią būtų aiškinama apie naudingą bičių poveikį gamtinei aplinkai, taip pat apie bičių produktų naudą žmogaus sveikatai.

Dėl problemos masto turime svarstyti galimybę skirti finansinę paramą bitynams, kuriems gresia išnykimas. Bitininkų bendruomenė ragina leisti pigiau įsigyti cukraus, kuriuo maitinamos bitės. Atsižvelgiant į šio sektoriaus teigiamą poveikį gamtinei aplinkai, verta apsvarstyti galimybę nustatyti bitininkystės sektoriui skirtą specialią paramos sistemą.

  Janusz Wojciechowski (UEN). – (PL) Gerb. pirmininke, norėčiau pasveikinti A. Lulling ir padėkoti jai už nenuilstamą ir aistringą rūpinimąsi Europos bitininkystės sektoriaus interesais. Gerai, kad diskutuojame dėl šios problemos, nes Europos ir viso pasaulio bitininkai nerimauja dėl savo bičių.

Šio reiškinio priežastys šiuo metu tiriamos. Mokslininkai teigia, kad viena iš priežasčių gali būti biotechnologijų poveikis, konkrečiau – genetiškai modifikuoti augalai, kurie galėjo neigiamai paveikti bičių gyvenimą.

Todėl norėčiau pateikti Europos Komisijai, kuri pritaria genetiškai modifikuotų augalų auginimui Europos Sąjungoje, tokį klausimą. Kokie atitinkamų bandymų rezultatai, ir kas iš viso žinoma apie GMO poveikį bičių būklei Europoje?

  James Nicholson (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, pirmiausia norėčiau pasveikinti Astridą, ji įdėjo daug darbo. Kiek žinau, ji rūpinasi bičių klausimu jau ilgą laiką, ir esu labai laimingas, kad ši Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pateikta rezoliucija suteikė Parlamentui galimybę diskutuoti apie bitininkystės sektoriui šiuo metu iškilusią problemą.

Nors į šią problemą atkreiptas dėmesys ir ji viešai nagrinėjama, – galbūt dėl to, kad ji nauja – visi gerai žinome, kad iš tikrųjų šiuo metu iškilusios problemos yra labai rimtos ir gali turėti baisių padarinių.

Esu tikras, kad niekam nereikia priminti apie bičių svarbą – šį vakarą apie tai jau kalbėta. Bitės svarbios ne vien dėl svarbių šalutinių produktų, pvz., vaško ir medaus, gamybos, bet ir dėl apdulkinimo ir geros ekosistemos būklės palaikymo.

Esu kilęs iš Armago grafystės Šiaurės Airijoje, kuri dar vadinama vaismedžių grafyste. Čia bitės labai reikalingos, kad apdulkintų obelis, ir galiu pasakyti, kad toje vietovėje tai jau praeitis. Šiuo požiūriu Komisija turi nedelsdama paspartinti mokslinius tyrimus, kurie padėtų nustatyti, kas sukelia tokį staigų bičių populiacijos sumažėjimą, ir, jei pasiseks, pasiūlyti sprendimus. Ši padėtis tik blogės, jei nerasime būdo pagerinti bičių sveikatą, sumažinti bičių mirtingumą ir sustabdyti bičių šeimų mirimą ir išnykimą. Tai kelia nerimą visiems su šiuo reikalu susijusiems subjektams – ne tik Europoje, bet net ir JAV ir kitur.

Neseniai kalbėjau bitininkų konferencijoje, kuri vyko Šiaurės Airijoje, mano gimtajame regione. Daugelyje to ryto pareiškimų bitininkai dar kartą patvirtino, kad yra susirūpinę, kad jie netenka bičių šeimų, ypač žiemą. Reikia papildomų lėšų, kad būtų toliau vykdomi moksliniai tyrimais ir technologijų plėtra, ir būtų nustatyta bitininkus ištikusios katastrofos priežastis. Jei ką nors darome blogai, turime nedelsdami apie tai sužinoti. Tai pesticidai, ar kas nors kita? Gali būti daug teorijų ir spėliojimų, tačiau tiesa ta, kad atsakymo neturime, o jis reikalingas; taip pat reikalinga ir papildoma parama.

  Mairead McGuinness (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, žinome, kokios svarbios yra bitės. Apie tai kalbėjo visi. Tačiau šiose diskusijose nebuvo kalbama apie didelę prekybą komerciniais tikslais naudojamomis laukinėmis bitėmis. Pasaulyje tiesiogine prasme vyksta laisvas bičių judėjimas. Kiek žinau, bičių judėjimas reguliuojamas labai menkai, nors tai turėtų būti daroma. Tai daroma kalbant apie kitų kategorijų gyvūnus, gyvulius ir yra veiksminga ligų kontrolės požiūriu. Bičių judėjimas gali atnešti varroa rūšies erkę, taip nutiko Airijoje. Atsirado mažų aviliuose gyvenančių vabalų problema, ir ji žlugdo bitininkų veiklą.

Taigi turime didelę problemą, kurios sprendimo nežinome. Yra mažiausiai šešios priežastys, kodėl tai vyksta, ir moksliniai tyrimai yra būtini. Turime koordinuoti šiuos tyrimus visoje Europos Sąjungoje, kad rastume atsakymus. Taip pat turime spręsti ir pačių bitininkų problemą, nes atrodo, kad jie yra senėjanti grupė, o jų mums reikia daugiau, o ne mažiau.

  Avril Doyle (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, jei A. Lulling pasiliks ir išklausys mano sveikinimų, man bus malonu tai padaryti ir padėkoti jai už jos nuolatinį ir ilgalaikį rūpestį bitininkyste ir paramą jai Europos Parlamente.

Bičių populiacijos sumažėjimas ir gąsdinantys galimi padariniai augalų apdulkinimui ir biologinei įvairovei iš esmės verti didelio mūsų dėmesio, ir mes privalome remti mokslinius tyrimus ir kartu su viso pasaulio mokslininkais ieškoti priežasčių ir jas rasti. Parazitinės infekcijos, klimato kaita, pesticidai – šiuo metu galima tik spėlioti.

Dvidešimt penki procentai mūsų maisto tiesiogiai priklauso nuo bičių, neskaitant jų įnašo palaikant mūsų pievų būklę. Gaila, bet Airijos vyriausybė prieš kelerius metus uždarė vienintelį šalyje šios srities mokslinių tyrimų centrą, kuris veikė Klonroče, Veksfordo grafystėje. Todėl nesu tikras, ar Airija gali prisidėti sprendžiant šią problemą. Pas mus yra mokslininkų, mes turime kompetencijos, tačiau mūsų tikrai neremia vyriausybė. Laukiu Komisijos atsakymo, kaip Europa ir Europos Sąjunga gali paremti mokslinius tyrimus, ir kas šioje srityje iki šiol padaryta.

  Astrid Lulling (PPE-DE). – (FR) Gerb. pirmininke, kadangi N. Parish turėjo išeiti, jis paprašė manęs pateikti mūsų poziciją dėl pakeitimų, kuriuos ką tik gavome.

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas vieningai balsavo už rezoliuciją su visais pakeitimais, kurie buvo svarstomi visi kartu. Tačiau Žaliųjų frakcija/Europos laisvasis aljansas, kurių įnašas per diskusijas dėl rezoliucijos buvo menkas, dabar bando atkurti savo reputaciją ir paskutinę minutę pateikia keturis pasiūlymus. Jais ne tik nepateikiama nieko naujo, bet ir supainiojamas tekstas, kuris šiuo metu yra nuoseklus ir aiškus.

1 pakeitimas susijęs su klaida vertime į vokiečių kalbą. Graefe zu Baringdorf pasiūlymas yra visiškai toks pat, kaip mano, tačiau, kaip sakiau, mano konstatuojamosios dalies vertimas netikslus.

3 pakeitime teigiami akivaizdūs dalykai, 3 pakeitimas nesuprantamas, o 4 pakeitimas kartoja 8 dalį, kurioje aiškiai raginama vykdyti intensyvesnius pesticidų poveikio bičių mirtingumui mokslinius tyrimus, be to teigiama, kad leidimų naudoti šiuos produktus išdavimas turi priklausyti nuo šių mokslinių tyrimų rezultatų.

Todėl siūlau šiuos pakeitimus atmesti – jais nieko nepridedama, tik sugadinamas aiškus ir tinkamai suformuluotas tekstas. Siekiu, kad projektas būtų geras, nes ši rezoliucija labai svarbi, ir mes norime, kad ji būtų tinkamai suformuluota. Todėl norime šiuos pakeitimus atmesti.

  Zdzisław Zbigniew Podkański (UEN). – (PL) Gerb. pirmininke, diskusijos dėl bitininkystės patraukė bitininkų dėmesį. Kaip bitininkas, Pulavuose asmeniškai susitikau su bitininkais, kurie suvažiavo iš visos Lenkijos. Jie paprašė Europos Komisijai pateikti tik vieną klausimą ir gauti aiškų atsakymą – ko iš tikrųjų bitininkai gali tikėtis per kelis ateinančius metus?

  Janez Potočnik, Komisijos narys. − Gerb. pirmininke, iš tikrųjų manau, kad ši diskusija labai vaisinga. Daugelis minčių naudingos ne tik mano kolegai, bet ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD, taip pat mano tarnyboms ir kitoms institucijoms. Šiandien aptariamu klausimu dirba ne tik Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas, bet ir Sveikatos ir vartotojų apsaugos GD, Mokslinių tyrimų GD ir Aplinkos GD. Ši problema iš tikrųjų susijusi su įvairiomis sritimis. Kai kalbame apie tai, kiek šiai problemai spręsti skirta lėšų, manau, kad turime įvertinti ir kitas sritis.

Pirmiausia leiskite atsakyti į jūsų klausimus, ką darome, ką ketiname daryti ir ką iš tikrųjų reiškia moksliniai tyrimai bitininkystės sektoriuje. Šeštojoje pagrindų programoje specialus mokslinių tyrimų projektas, susijęs su maisto kokybe ir saugos prioritetais, buvo pavadintas „Bitės Europoje ir tvari medaus gamba“ (angl. BEE SHOP). Jame dalyvauja devynios Europos naminių bičių mokslininkų grupės, kurių specializacija – medaus kokybė, patologija, genetika ir elgsena. Nesusipainiokite: FP6 projektai jau vykdomi, FP7 projektai tik pradedami.

Be to, speciali paramos priemonė „Bičių moksliniai tyrimai ir virologija“ (angl. BRAVE) suteikė galimybę organizuoti dvi dideles įvairių mokslo šakų konferencijas, kuriose dalyvavo ekspertai, dirbantis bičių taikomųjų ir fundamentaliųjų tyrimų srityse – virusologijos, diagnostikos, imunologijos ir epidemiologijos ekspertai – taip pat tarptautinės prekybos, politikos formavimo ir ligos rizikos įvertinimo ekspertai. Šių metų rugsėjo 3 d. buvo paskelbtas kvietimas teikti pasiūlymus šiomis temomis: su maistu susijusių žemės ūkio ir žuvininkystės technologijų, naminių bičių kenkėjų ir ligų nustatymo ir atsiradimo, taip pat pakartotinio patogenų atsiradimo, siekiama nustatyti padidėjusio bičių mirtingumo vidinius mechanizmus ir priežastis. Taigi jis tiesiogiai susijęs su daugeliu jūsų klausimų.

Taip pat bus įvertinti aplinkos aspektai, įskaitant ilgalaikį pesticidų poveikį. Pagal Šeštąją pagrindų programą finansuojamas ir integruotas projektas ALARM, susijęs su didelio masto pavojais biologinei įvairovei. Jame yra skyrius apie apdulkintojų netekimą. Pagal ALARM bus kuriami ir bandomi metodai ir protokolai, skirti vertinti didelio masto pavojų aplinkai, siekiant kuo labiau sumažinti neigiamą tiesioginį ir netiesioginį poveikį žmogui. Moksliniuose tyrimuose dėmesys bus skiriamas įvertinimui ir biologinės įvairovės struktūros pokyčiams, funkcionavimui, ekosistemų dinamiškumui – ypač pavojams kylantiems dėl klimato kaitos, aplinkoje naudojamų chemikalų ir biologinių invazijų. Europos žemės naudojimo gerinimo dabar ir ateityje požiūriu bus įvertinta ir apdulkintojų netekimo galimybė. Tai visos šiuo metu vykdomos iniciatyvos.

Norėčiau pabrėžti vieną dalyką – apie tai kalbėjo ir jūsų kolega – Europai netrūksta kompetencijos. Manau, kad turime tai žinoti ir būti sąžiningi. Europos lygmeniu mes tvarkome 5 proc. – kartoju, 5 proc. Europos Sąjungos viešųjų lėšų, kurie skirti moksliniams tyrimams. Taigi svarbiausia, kad sujungtume jėgas ir darytume viską, kas įmanoma. Būtent toks yra sumanymas sukurti Europos mokslinių tyrimų centrą, kuriam visiškai pritariu. Juo siekiama, kad visi žinotų, ką darome ir kad būtų sutelkta visos Europos mokslinė kompetencija. Šiandien Europai to iš tikrųjų labai trūksta.

Užtikrinu, kad už mokslinius tyrimus atsakingas Komisijos narys – tai yra aš, kuris šiandien vykdau kitas funkcijas – girdi jūsų raginimus dėl tolesnių mokslinių tyrimų. Taip pat norėčiau paminėti EFSA vykdytą bičių mirtingumo ir bičių priežiūros Europoje įvertinimą, nes per mano įžangą šis aspektas galbūt buvo ne visai suprastas. Jis paskelbtas 2008 m. rugpjūčio 11 d., taigi jis naujas. Tai kaip tik ta programos analizė, kurios ieškote. Manau, kad svarbu, kad visi įvertintume tai, kas mums pateikta.

Taip pat privalau atsakyti kolegai, kuris klausė apie GMO augalus. Vienintelis GMO augalas, šiuo metu auginamas Europos Sąjungoje, yra bt kukurūzai MON 810. Bt kukurūzai ir bt toksinai apskritai buvo nuodugniai tiriami jų galimo poveikio bičių sveikatai požiūriu. Per priverstinio maitinimo bandymus, per kuriuos sveikos bitės gavo dideles bt toksino dozes, nebuvo nustatytas joks neigiamas poveikis. Didžioji daugumo tyrimų rodo, kad mityba bt kukūruzų žiedadulkėmis bitėms nedaro jokio poveikio. Galiu pridurti, kad Šiaurės Amerikoje ir Europoje neseniai vykęs masinis bičių nykimas, pavadintas „bičių šeimos suirimą lemiančiu sutrikimu” (angl. colony collapse disorder), tikriausiai nėra susijęs su GMO augalų naudojimu, nes, remiantis pranešimais, tai vyksta ir vietose, kuriose GMO augalai nėra auginami. Pvz., bičių nykimas pietų Vokietijoje aiškiai susijęs su apnuodijimu pesticidu Poncho Pro. Jis turi ir lotynišką pavadinimą, tačiau jis toks sudėtingas, kad geriau jo neskaitysiu.

Apibendrindamas pasakysiu, kad Komisijos veiksmai tikrai bus tęsiami ir stiprinami. Jie padės bitininkams spręsti esamus sunkumus ir paskatins juos tęsti savo veiklą. Taip pat tikiuosi, kad jie paskatins naujus žmones imtis šios profesijos, nes ši veikla labai svarbi ne tik ES biologinei įvairovei, bet ir ekonomikai.

Kalbant apie kolegės Komisijos narės Fischer Boel tiesioginę atsakomybę – ji toliau sieks užtikrinti, kad valstybių narių bitininkystės programos būtų kuo efektyvesnės. Tačiau tinkamas valstybių narių biudžetų naudojimas pirmiausia yra jų reikalas. Šiuo metu kiekvienais metais skiriame 26,3 mln. eurų Europos pinigų. Dar tiek pat pinigų skiria valstybės narės, tačiau jų neleidžia. Mes išleidžiame 80 proc. lėšų. Valstybės narės savo turimų lėšų neleidžia.

Galiausiai geriausias būdas užtikrinti sektoriaus ateitį yra skatinti ES medaus vartojimą. Nuo 2004 m. medus įtrauktas į produktų, kuriuos leidžiama remti vidaus rinkoje, sąrašą, ir patvirtintos kelios programos.

Mano atsakymas ilgesnis, nes norėjau jums aiškiai pasakyti, kad rimtai vertiname šiuos veiksmus ir kad turėtumėte būti tikri, kad taip elgsimės ir toliau – taip pat ir srityje, už kurią esu atsakingas. Dėkoju už dėmesį, ir už tai, kad taip ilgai čia buvote.

  Pirmininkė. - Vadovaujantis Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 5 dalimi, man buvo perduotas Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pasiūlymas dėl rezoliucijos⁽¹⁾.

Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks 2008 m. lapkričio 20 d., ketvirtadienį.

Rašytiniai pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 142 straipsnis)

  Filip Kaczmarek (PPE-DE), raštu. – (PL) Bitės svarbios daugeliui įvairių pasaulio kultūrų. Jų universalumas neatsitiktinis. Bitininkystė yra svarbi ekonomikos sudėtinė dalis nuo priešistorinių laikų, t.y., nuo tada, kai dar nebuvo rašto. Ispanijoje medus buvo kopiamas prieš 6 000 metų.

Šiandien bičių ir bitininkų pastangos dėl reiškinio, kuris neigiamai veikia gamtinę aplinką, o netiesiogiai – ir žmoniją, gali nueiti perniek. Europoje vis dar yra žmonių, kurių pragyvenimas priklauso nuo jų ir jų bičių darbo. Jie parduoda savo pačių pagamintą medų. Turėtume būti laimingi, kad tai vyksta. Taip pat bandoma grįžti prie tradicinės miško bitininkystės. Lenkijoje šiuos bandymus padeda vykdyti bitininkai iš Baškirijos, nes mūsų šalyje senųjų metodų niekas jau neprisimena. Bitininkystė yra svarbi kultūriniu, socialiniu ir ekonominiu požiūriu. Todėl Europos bitininkystę turėtume saugoti. Deja, ją reikia nuo daug ko saugoti.

Nuo ekonominių grėsmių, pvz., nesąžiningos trečiųjų šalių konkurencijos, taip pat grėsmių bičių sveikatai, pvz., ligų, parazitų, aplinkos taršos ir netinkamai naudojamų pesticidų. Europos Komisija ir valstybės narės turėtų remti bitininkystės sektorių, kuris susiduria su didelėmis problemomis. Bitininkams vieniems gali būti sunku išgelbėti biologinę įvairovę, prie kurios turtingumo bitės prisideda labiausiai.

(1) Žr. protokolą.