Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2006/0084(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0394/2008

Pateikti tekstai :

A6-0394/2008

Debatai :

PV 20/11/2008 - 4
CRE 20/11/2008 - 4

Balsavimas :

PV 20/11/2008 - 6.1
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2008)0553

Diskusijos
Ketvirtadienis, 2008 m. lapkričio 20 d. - Strasbūras Tekstas OL

4. Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekami tyrimai (diskusijos)
Kalbų vaizdo įrašas
PV
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – Ingeborgos Gräßle pranešimas (A6-0394/2008) Biudžeto kontrolės komiteto vardu dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr.1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų (COM(2006)0244 – C6-0228/2006 – 2006/0084(COD)).

 
  
MPphoto
 

  Ingeborg Gräßle, pranešėja. – (DE) Ponai pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, tas sulaukia, kas moka laukti. Kaip pranešėja, šiandien teikiu jums 92 reglamento dėl OLAF atliekamų tyrimų pakeitimus ir prašau jūsų juos patvirtinti. Tai pirmoji Europos kovos su sukčiavimu tarnybos reforma nuo pat jos įsteigimo ir ji turės įtakos tam, kas sudaro šios tarnybos veiklos pagrindą, kitaip tariant, reglamentui, kuriuo vadovaudamasi OLAF vykdo pagrindinę veiklą.

Europos Parlamentas pats sau nustatė dvejų metų laikotarpį šiam reglamentui persvarstyti, nes klausimai, susiję su OLAF veikla, visada mums yra „pavojinga teritorija“. Didžiuojuosi tuo, kad mes Europos Parlamente ir Biudžeto kontrolės komitete iš tikrųjų sugebėjome susitarti ir šį susitarimą išlaikyti. Mes nesusipykome dėl smulkmenų ir apskritai neprivėlėme painiavos, kaip dažnai atsitinka Tarybai. Mes sutariame dėl reformos tikslo — sukurti geriau dirbančią tarnybą, gebančią veiksmingiau vykdyti jai skirtas svarbias užduotis.

Esame pasiruošę padėti šiai tarnybai. Norime, kad ji liktų, taip pat kad ji galėtų vykdyti jai skirtas užduotis. Norėčiau padėkoti visiems OLAF darbuotojams už darbą ir patikinti juos, kad jis mums reikalingas. Taip pat norėčiau padėkoti visiems savo kolegoms, šešėliniams pranešėjams, konsultantams, komiteto sekretoriatui ir, žinoma, savo pačios darbuotojams, kurie labai atsidavę dirbo. Dėkoju visiems jums už plataus masto paramą šiam darbui, nes ši parama taps Parlamento laimėjimu, be to, ji būtina pačiam Parlamentui ir sėkmingam jo darbui.

Bendromis jėgomis išplėtojome jau pasenusį teksto projektą, kurį parengė Komisija, ir papildėme jį keliais visai naujais elementais, pavyzdžiui, pareigybės įsteigimu patarėjo skundų peržiūros klausimais. Tai leis užkirsti kelią OLAF veiklos trukdžiams ir neleis jos sustabdyti dėl vidaus nesutarimų. Mūsų prioritetas — gerinti būdus, kuriais valstybės narės kovoja su sukčiavimu.

Ponai Tarybos nariai, šiandien antrąjį kartą jūsų pasigedome, bet norime priversti ir priversime jus atkreipti dėmesį. Norime, kad kova su sukčiavimu taptų mūsų bendru reikalu. Nenorime kalbėti monologu. Norime dialogo. Norime kartą per metus susitikti ir bendrai aptarti svarbius kovos su sukčiavimu klausimus ir problemas, su kuriomis susiduria valstybės narės.

Norime užtikrinti geresnę su tyrimu susijusių asmenų teisinę apsaugą ir garantuoti ją per visą OLAF tyrimą. Todėl visą atsakomybę paskyrėme OLAF, jos teisėjams ir prokurorams. Norime užtikrinti, kad OLAF tyrimų rezultatai būtų perduodami teismui. Norime, kad į nacionalinę teisę būtų atsižvelgiama nuo pat tyrimo pradžios ir kad įrodymai būtų gaunami vadovaujantis nacionalinės teisės nuostatomis.

Tenka labai apgailestauti, kad kai kurios valstybės narės, pavyzdžiui, Liuksemburgas, niekada neperdavė OLAF tyrimo rezultatų teismui. Taigi Liuksemburgo piliečiai, nesąžiningai naudojantys ES lėšas, turi puikią galimybę išsisukti nuo bausmės. Tai daro pragaištingą įtaką pagarbos įstatymui požiūriu ir būtent todėl mes taip pabrėžiame, kad su visais, kurių atžvilgiu atliekamas OLAF tyrimas, būtų elgiamasi vienodai. SU ES pareigūnais neturi būti elgiamasi kitaip nei su eiliniais piliečiais, o su eiliniais piliečiais neturi būti elgiamasi skirtingai nei su ES pareigūnais.

Komisijai primygtinai patariama net nebandyti to daryti. Pone Komisijos nary, šiuo klausimu esu labai karingai nusiteikusi. Žinau, kad jūs vėliau atmesite šį punktą kaip nepriimtiną ir primygtinai reikalausite jo neįtraukti. Kaip apmaudu! Parlamentas tikrai nestatys jūsų į tokią padėtį, kad jūs būtumėte priverstas pasiduoti pagundai nuslėpti su ES pareigūnais susijusių tyrimų rezultatus.

Dabar turime įtikinti Tarybą. Taryba nepasirengusi derėtis su mumis dėl šio reglamento, užuot tai dariusi ji siekia sujungti tris dokumentus, sudarančius teisinį OLAF veiklos pagrindą. Tai reiškia, kad mes švaistome daug laiko dėl abejotino rezultato ir praleidžiame progą padaryti tai, ką realu pasiekti dabar, kad būtų pagerintos OLAF darbo sąlygos ir kad ji būtų apsaugota nuo kritikos dėl asmenų, kurių atžvilgiu atliekami tyrimai.

Norėtume, kad Taryba leistų mums imtis to, ką kartu galime padaryti dabar. Nedera pradėti nuo trečiojo žingsnio nežengus pirmojo. Kaip pranešėja, esu pasirengusi tartis su Tarybos pirmininkavimą perimsiančia Čekija dėl to, kad antrasis svarstymas būtų surengtas kuo greičiau. Jei yra noro, atsiras ir galimybių tą daryti, taigi esu tikra, kad įmanoma rasti bendrą sprendimą.

 
  
MPphoto
 

  Siim Kallas, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. − Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti poniai I. Gräßle už veržlumą sprendžiant šį klausimą, taip pat Biudžeto kontrolės komitetui už aktyvų šių diskusijų palaikymą. Komisija vertina pranešėjos atliktą didelį darbą ir jos indėlį į tai, kad šis pasiūlymas, laukiantis savo eilės nuo 2006 m., išvystų šviesą. Pirmasis pasiūlymas buvo pateiktas jau 2004 m.

Nuo 2004 ir 2006 m. daug kas pasikeitė. Didžioji OLAF darbo dalis dabar susijusi ne su institucijomis, bet su išorės šalimis, jos atliekami tyrimai apima visą Europą ir iš tikrųjų visas pasaulio šalis, kuriose naudojamos ES lėšos. Ji dirba labai sėkmingai ir šis faktas plačiai pripažįstamas.

Tačiau lieka neišspręstas klausimas, jei leisite pavartoti analitinį terminą, dėl šizofreniškos padėties: viena vertus, OLAF yra „įprastas“ Komisijos generalinis direktoratas, už kurio veiklą visa atsakomybė tenka Komisijai, kita vertus, tai organizacija, atliekanti visiškai nepriklausomus tyrimus, bet už jos veiklą Komisija taip pat atsako. Kur tokiu atveju yra ribos, apibrėžiančios jos nepriklausomumą ir atskaitingumą?

Mūsų nuomone, norint užtikrinti patikimos kovos su sukčiavimu tarnybos nepriklausomumą nuo išorės įtakos, būtina sukurti aiškią ir stiprią jos valdymo struktūrą. Aiškios taisyklės, kuriomis vadovaujantis turi būti atliekami tyrimai, ir griežti atskaitomybės susitarimai —tai veiklos nepriklausomumo rodiklis.

Iš esmės yra tik dvi pasirinkimo galimybės: turėti OLAF kaip Komisijos tarnybą, bet veikiančią pagal aiškiai nustatytas atskiros atsakomybės ribas, arba turėti nuo visų ES institucijų visiškai nepriklausomą OLAF užtikrinant atskirą priežiūrą ir atskaitomybę.

Pagrindiniai tikslai, kurių Komisija siekė rengdama pasiūlymą, pateiktą 2006 m., buvo stiprinti esamą OLAF teisinį pagrindą: sukurti aiškesnę OLAF valdymo struktūrą, sugriežtinti atskaitomybę ir priežiūrą, užtikrinti didesnę su tyrimu susijusių asmenų apsaugą bei sustiprinti pagrindą, kuriuo remdamasi OLAF atlieka tyrimus ir imasi paskesnių priemonių.

Tuo pagrindu Komisija gali suteikti visapusišką paramą dėl pakeitimų, pateiktų pranešimo projekte, dėl kurių šiandien balsuosite ir kurie atitinka bendrus šios tarnybos reformos tikslus, taip pat galiu padėkoti už pakeitimus, kuriuose šiuos tikslus papildomai išplėtojote.

Kita vertus, rengiant šį pranešimą Komisija leido labai aiškiai suprasti, kad kai kurie pakeitimai dėl esamo teisinio OLAF, kaip Komisijos generalinio sekretoriato, statuso, negali būti įgyvendinti.

Taigi OLAF negali, pavyzdžiui, tiesiogiai sudaryti bendradarbiavimo sutarčių ir nepriklausomai dalyvauti nagrinėjant bylas Europos Teisingumo Teisme. Europos Parlamentas ir Taryba taip pat negali skirti kandidatų eiti OLAF generalinio sekretoriato narių pareigas.

Komisija taip pat davė aiškiai suprasti, kad ji negali priimti kelių pasiūlymų, kuriuos įgyvendinus tokios formuluotės, kokios jie pateikti, būtų nukrypta nuo numatytų valdymo struktūros tobulinimo tikslų ar būtų panaikintos dabar galiojančiame reglamente numatytos garantijos.

Tai apima, pavyzdžiui, valdymo sistemos kompetencijos sritis, susijusių asmenų procedūrines teises ar veiksmingesnes paskesnes priemones dėl smulkių bylų.

Tačiau Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad kartu diskutuodami dėl šios reformos pasiūlymo ir Europos Parlamentas, ir Taryba ne kartą labai primygtinai pabrėžė teikiantys pirmenybę tolesniam visų kovos su sukčiavimu veiklą reglamentuojančių teisės aktų supaprastinimui ir konsolidavimui. Rengdamasi perimti pirmininkavimą Tarybai, Čekija paprašė Komisijos pateikti šiuo klausimu konceptualų dokumentą, kad pradėjusi pirmininkauti galėtų apsvarstyti jį suplanuotose darbinėse diskusijose.

Todėl Komisija stengsis pateikti šį daug klausimų apimantį dokumentą 2009 m. pradžioje. Jis bus parengtas remiantis ankstesne Europos kovos su sukčiavimu tarnybos patirtimi ir atsižvelgiant į vykstančias diskusijas dėl šios tarnybos reformos, į jį taip pat bus įtraukti kiti naudingi elementai, išryškėsiantys per šias diskusijas. Europos Parlamentas bus visapusiškai įtrauktas į šį procesą.

Baigdamas norėčiau dar kartą pabrėžti, kad Komisija dėkinga Europos Parlamentui už paramą. Komisija nevengia atvirai pasakyti, ko, mūsų nuomone, neįmanoma padaryti, bet ji buvo, yra ir visada bus pasirengusi visiškai atvirai diskutuoti ir bendradarbiauti visais klausimais, kuriuos būtina spręsti siekiant sukurti stiprų ir patikimą pagrindą, leisiantį OLAF sėkmingai kovoti su sukčiavimu.

 
  
MPphoto
 

  Paul Rübig, PPE-DE frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, pirmiausia norėčiau nuoširdžiai padėkoti ponui H. Böschui. Jis buvo vienas iš tų, kurių dėka OLAF įsteigta. Jis toliaregiškai numatė, kad tokia tarnyba užtikrins Europos institucijų reputaciją. Būtent to mums reikia tarptautinėje arenoje. Mums reikia aiškiai ir skaidriai veikiančios institucijos, kuri būtų prieinama Europos piliečiams ir galėtų paaiškinti padėtį, susijusią su dezinformacija, dažniausiai sklindančia iš išorės ir priešinga Europos interesams kryptimi, kuri galėtų įsiterpti esant piktnaudžiavimui ir užtikrinti, kad tokie pažeidimai būtų ištaisyti.

Taip pat svarbu, kad priežiūros komitetas užtikrintų OLAF nepriklausomumą, ypač kad ateityje tarnybos generalinio direktoriaus įgaliojimai būtų garantuoti Europos Teisingumo Teismo. Tai leis OLAF atlikti tyrimus nepriklausomai ir objektyviai. Be to, svarbu, kad OLAF būtų užtikrintos šaukiamų atvykti ar kaltinamų asmenų teisės. Tai taip pat taikoma šiems Rūmams, nes šių asmenų teisės turi būti užtikrintos ir Europos Parlamente. Taip pat, žinoma, svarbu bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis ir su kitomis valstybių narių institucijomis, ypač su auditorių rūmais, veikiančiais nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis, kad Europos lėšos būtų kuo protingiau naudojamos ir leidžiamos tik numatytais tikslais.

Taip pat norėčiau pasveikinti ponią I. Gräßle parodžius kompetenciją ir valią užtikrinant sėkmingą šio sudėtingo dokumento tvirtinimo baigtį. Linkiu jai visokeriopos sėkmės ir tikiuosi, kad netrukus jis bus priimtas.

 
  
MPphoto
 

  Herbert Bösch, PSE frakcijos vardu.(DE) Pone pirmininke, pone P. Rübig, ačiū už pagyrimą. Mes iš tiesų turime pagrindo didžiuotis. Tai būtent šis komitetas – ir dar vienas asmuo, apie kurį jums priminsiu vėliau – šio Parlamento Biudžeto kontrolės komitetas, vadovaujamas pirmininko, mūsų visų gerbiamo kolegos Diemuto Theato, pasinaudojo 1999 m. pavasarį atsiradusia galimybe įsteigti Kovos su sukčiavimu tarnybą. Taip pat turėtume prisiminti, kokiais pagrindiniais principais vadovaujantis ši tarnyba buvo įsteigta. Tai, žinoma, nepriklausomi tyrimai, taip pat tai, kad OLAF visada būtų laikoma tik laikinu sprendimu. Laukiame, kol bus sukurta Europos prokuroro pareigybė, tada OLAF nebebus tokia, kokia yra dabar. Todėl mes visada pabrėžiame didelius įgaliojimus turinčio priežiūros komiteto ir aukšto nepriklausomybės lygio svarbą. Buvome surengę seminarą šia tema, kurio dalyviai patvirtino, kad OLAF veiklos nepriklausomumui iš esmės pavojus negresia.

Tai taip pat komplimentas Komisijai. Pritariu daugeliui dalykų, apie kuriuos kalbėjo S. Kallas. Dėl šios mišrios, t. y. iš dalies nepriklausomos ir iš dalies priklausomos, funkcijos įgyvendinti kažką panašaus nėra lengva, todėl man labai įdomu žinoti, kas bus įtraukta į konsultacinį dokumentą. Žinoma, nepriimtina, kad kai kurie OLAF veiklos nepriklausomumo garantai, kitaip tariant, Taryba, nedalyvauja šiose diskusijose. Taigi sistema neturi veikti. Jei negalite įsteigti nepriklausomo organo, tuomet galite tik garantuoti nepriklausomumą užtikrindami, kad kuo daugiau žmonių temptų tinklą ir iš skirtingų pusių jį šiek tiek užtrauktų. Kitaip OLAF staiga pamatys, kad laikosi tik ant vieno siūlo, ir praras savo nepriklausomumą. Šios trys institucijos, privalančios tempti tinklą ir išlaikyti kritinį atstumą nuo OLAF, nes ne viskas, ką daro OLAF, yra puiku, yra Taryba, Komisija ir Parlamentas. Jei šių principų nepaisysime, sėkmingai OLAF veiklai kils pavojus. Norėčiau padėkoti pranešėjai už darbą ir tikiuosi, kad laiku padarysime pažangą, kaip sakė pirmiau kalbėjęs kolega.

 
  
MPphoto
 

  Jorgo Chatzimarkakis, ALDE frakcijos vardu. – (DE) Ponai pirmininke, Komisijos nary S. Kallas, pirmiausia norėčiau nuoširdžiai pasveikinti pranešėją. Ji įdėjo daug pastangų į šį darbą, tai šiais laikais retai pasitaiko.

OLAF yra ypatingas organas: nepriklausoma kovos su sukčiavimu agentūra, kurios ES pavydi kitos tarptautinės organizacijos. Kaip paaiškino ponai H. Bösch ir P. Rübig, būtent Parlamentas primygtinai reikalavo, kad nauja Kovos su sukčiavimu tarnyba, pakeičianti nesėkmingai veikusį jos pirmtaką, būtų nepriklausoma. Turėtume prisiminti, kad tuo metu OLAF buvo priskirta Komisijai ir su ja susieta tik dėl praktinių sumetimų.

Deja, daugelio žmonių atmintyje prisiminamai apie 1999 m. skandalus jau išblėso kartu su pagarba nepriklausomumui, kuris būtinas tarnybai, vykdančiai kovos su sukčiavimu funkcijas. Šiandien galiojančios garantijos nebeužtikrina pakankamos OLAF apsaugos nuo įtakos, ypač nuo vis dažnėjančio jos tyrimų blokavimo. Pirmiausia turime aiškiai suprasti vieną dalyką: OLAF įsteigta tam, kad kovotų su sukčiavimu. Tai organas, kuris privalo užtikrinti tinkamą mokesčių mokėtojų lėšų naudojimą. Todėl yra penki dalykai, garantuojantys OLAF veiklos nepriklausomumą, kuriuos šiuo pranešimu remiame.

Pirmoji garantija — tai OLAF generalinio direktoriaus teisė įsiterpti į Europos Teisingumo Teismo svarstomų bylų procesą. Ši teisė užtikrina galimybę OLAF nuosekliai ginti savo tyrimų rezultatus. Antroji svarbi garantija — Priežiūros komiteto, Komisijos ar kito organo teisė iškelti bylą Europos Teisingumo Teisme, jei kiltų grėsmė OLAF nepriklausomumui. Šis aštrus kardas būtinas, nes anksčiau Priežiūros komiteto bandymai įspėti dėl tokios grėsmės paprasčiausiai buvo ignoruojami.

Trečia, OLAF nepriklausomumą taip pat užtikrina jos pareiga pateikti bylos, kurioje gali būti nusikaltimo elementų, faktus teismui.

Ketvirtas dalykas, garantuojantis OLAF veiklos nepriklausomumą, tai atsakingų asmenų kompetencija ir jų nuostatų tvirtumas. Penkta, džiaugiuosi, kad dabartinis OLAF generalinis direktorius bus vėl paskirtas eiti šias pareigas. Patirtis ir darbo kokybė šiuo atžvilgiu taip pat svarbūs.

Turėtume stengtis susilaikyti nuo OLAF juodinimo. Kitų kovos su sukčiavimu institucijų patirtis rodo, kad toks elgesys niekam nepadeda. Tačiau visiškai sutinku su H. Böschu, kad Taryba turi dalyvauti procese. Nebuvo gauta jokio paaiškinimo prancūzų ar čekų kalba. Jų čia net nėra. Sistema paprasčiausiai negali taip veikti.

 
  
MPphoto
 

  Ryszard Czarnecki, UEN frakcijos vardu. (PL) Ponai pirmininke, Komisijos nary, mūsų diskusijos vyksta dešimtųjų OLAF gyvavimo metinių išvakarėse. Europos kovos su sukčiavimu tarnyba pakilo iš korupcija ir nepotizmu kaltintos susikompromitavusios Žako Santero Komisijos paliktų griuvėsių. Gyvenimas parodė, kad OLAF būtina veiksmingam ES administravimui. Kartu tai, kad ji gyvuoja ir veikia, yra signalas, primenantis valstybėms narėms, kad Europos Sąjungos institucijų veikla nuolat prižiūrima, kontroliuojama ir stebima po padidinamuoju stiklu. OLAF darbas pats savaime kelia Europos institucijų prestižą.

Šiuo labai pažangiu projektu siekiama sustiprinti OLAF reikšmę, pirma, tobulinant darbo sąlygas, antra, gerinant operatyvinės veiklos kokybę, trečia, kaip pabrėžė pirmiau kalbėjusieji, stiprinant nepriklausomumą — ta proga norėčiau padėkoti pranešėjai. Darbas vyko beveik ketverius metus. Jis buvo pradėtas Komisijos, kuri dar nepamiršo liūdnos patirties, kai prieš devynerius metus ji buvo priversta atsistatydinti, iniciatyva. Dėl dokumento, kuriame apibrėžiami nauji OLAF metmenys, buvo konsultuojamasi su Europos Sąjungos Taryba, Audito Rūmais ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu, be to, ir tai svarbu, buvo surengtas viešasis svarstymas, kitaip tariant, buvo konsultuojamasi su visuomene. Per viešąjį svarstymą pagal pateiktus pasiūlymus ir specialiąją Audito Rūmų ataskaitą buvo parengti svarbūs pirminių pasiūlymų, pateiktų prieš ketverius metus, pakeitimai. Pavyzdžiui, paaiškėjo, kad būtina smulkiau išdėstyti klausimus, susijusius su OLAF, valstybių narių ir Europos Sąjungos institucijų, organų ir organizacijų bendradarbiavimu.

Svarbiausias tikslas, kurio siekiama šiuo pasiūlymu — realiai sustiprinti OLAF nepriklausomumą. Jos personalas turi atlikti darbo užduotis visiškos nepriklausomybės sąlygomis. OLAF atliekant tyrimus dėl ES lėšų skirstymo, nesvarbu, ar šios lėšos skirtos valstybėms narėms, ar išorės pagalbai, turi būti užtikrintas suinteresuotųjų trečiųjų šalių ir tarptautinių organizacijų dalyvavimas. Kad OLAF galėtų geriau organizuoti operatyvinę veiklą, jai turi būti užtikrinta galimybė tiesiogiai ir automatiškai prisijungti prie Europos Sąjungos lėšų valdymo duomenų bazės, taip pat prie visų kitų duomenų bazių ir svarbios informacijos, kuriomis naudojasi atitinkamos ES institucijos, organizacijos, tarnybos ir agentūros. Tai pakeistų pirmiau vyravusią praktiką, kai šios institucijos galėjo griežtai atsitverti nuo bet kokios kontrolės.

Valstybės narės neturi laikyti OLAF priešu ar nereikalinga institucija. Kiekvienoje ES valstybėje narėje turėtų būti paskirtas organas, atsakingas už nuolatinį bendradarbiavimą su OLAF. Kaip gerai žinoma, ne visose 27 valstybėse narėse yra įsteigtos specialios nacionaliniu lygmeniu veikiančios tarnybos, koordinuojančios kovą su piktnaudžiavimu ES lėšomis. Mums reikia glaudaus bendradarbiavimo tarp OLAF ir Europolo, taip pat tarp OLAF ir Eurojusto.

Pati OLAF taip pat turi vadovautis skaidrumo principu vykdydama tyrimų procedūras, teikdama procesines garantijas, tikrindama savo atliekamų tyrimų teisėtumą ir imdamasi apeliacinių procedūrų įtariamiesiems ar asmenims, kuriems įtarimai netrukus bus pateikti. Tais atvejais, kai šios procedūros susijusios su valstybėmis narėmis, auditą galėtų atlikti atitinkamos valstybės narės atstovai. Į šį procesą galėtų būti įtraukti teismo institucijų atstovai, t. y. tie, kurių darbas iš tikrųjų tiesiogiai susijęs su OLAF organizacija. Būtent tai sudaro pakeitimų esmę.

Tačiau prieštarauju tam, kad Europos institucijų pareigūnams, kaltinamiems neteisėtu su specialiosiomis tarnybomis ir galimais korupcijos atvejais susijusios informacijos atskleidimu, būtų taikomos pernelyg griežtos sankcijos. Buvusio Komisijos pareigūno, o dabar mūsų kolegos EP nario P. van Buiteneno atvejis rodo, kad praeityje persekiojami buvo ne tie, kurie piktnaudžiavo, bet tie, kurie stengėsi atkreipti dėmesį į piktnaudžiavimo atvejus ir juos iškelti į viešumą. Ši patirtis taip pat turėtų būti įspėjimas, kai kalbama apie nuostatas, susijusias su nuobaudų ir sankcijų taikymu asmenims, kurie neteisėtai atskleidė informaciją siekdami demaskuoti piktnaudžiavimo atvejus.

Baigdamas norėčiau pasakyti, kad valstybių narių piliečiai dažnai persistengia siedami korupciją ir piktnaudžiavimą su Europos institucijomis. Kad šiai tendencijai būtų pasipriešinta, ES organų veikla turi būti vykdoma skaidriau ir, žinoma, būtina, kad piliečiai būtų geriau informuojami apie Europos Sąjungos atliekamus tyrimus ir taikomus metodus kovojant su korupcija. Labai klaidinga slėpti šią informaciją bijant, kad jos atskleidimas pakenks ES prestižui. Priešingai, mes turime viešinti ją, kad Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai ir mokesčių mokėtojai žinotų, kad mes nesistengiame gėdingai nuslėpti faktų apie vagysčių atvejus.

 
  
  

PIRMININKAVO: LUISA MORGANTINI
Pirmininko pavaduotoja

 
  
MPphoto
 

  Bart Staes, Verts/ALE frakcijos vardu. (NL) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, šis reglamentas keičiamas bendro sprendimo procedūra. Vadinasi, Parlamentas ir Taryba turi bendradarbiauti, bet pastarosios, regis, šiandien iš tikrųjų čia nėra. Būkime sąžiningi. Tarybai pirmininkaujančios Prancūzijos šis reikalas nė trupučio nedomina. Tai paaiškina tai, kodėl ji šiandien nedalyvauja. Tikiu, kad I .Gräßle gali pavykti pasiekti susitarimą su pirmininkavimą Tarybai perimsiančia Čekija per pirmąjį svarstymą, bet nemanau, kad tai įvyks. Čekija taip pat neparodys didelio ryžto sprendžiant šį klausimą.

Be penkių OLAF nepriklausomumo garantijų, kurias išvardijo J. Chatzimarkakis ir kurioms aš visiškai pritariu, yra dar dešimt dalykų, kuriems mes Biudžeto kontrolės komitete bendradarbiaudami su I. Gräßle teikiame daug svarbos ir kuriuos, tiesą sakant, laikome absoliučiai būtinais.

Pirma, pasisakome už geresnį OLAF ir Eurojusto bendradarbiavimą keičiantis informacija apie tarpvalstybinius nusikaltimus, susijusius su daugiau nei dviem valstybėmis narėmis. Bendradarbiavimo susitarimas tarp OLAF, Eurojusto ir Europolo yra labai svarbus.

Antra, norėtume, kad būtų tiksliau apibrėžtos OLAF, Kovos su sukčiavimu tarnybos, generalinio direktoriaus funkcijos ir pareigos. Šitaip mes galėsime pareikalauti iš jo atsakyti už savo veiksmus.

Trečia, norėtume, kad būtų tiksliau apibrėžtos OLAF personalo užduotys. Manome, kad turėtų būti nustatytas reikalavimas kiekvienu atveju atlikti tyrimą per dvylika mėnesių ir pratęsti jį, jei tai būtina, ne daugiau kaip šešiais mėnesiais. Jei tyrimas vyksta ilgiau kaip aštuoniolika mėnesių, priežiūros komitetui turi būti pateikiama reikiama ataskaita.

Ketvirta, turi būti aiškiai apibrėžtos gynybos teisės. Penkta, turi būti užtikrinta ypatinga žurnalistų informacijos šaltinių apsauga. Šešta, mums reikia aiškesnio susitarimo tarp OLAF, Europos Parlamento ir Biudžeto kontrolės komiteto dėl pasidalijimo vaidmenimis ir tarpusavio santykių.

Septinta, mums reikia aiškesnių taisyklių dėl informacijos viešinimo. Aštunta, turi būti sustiprintas priežiūros komiteto vaidmuo nustatant reikalavimus jo personalui ir sudėčiai. Komiteto nariais galėtų būti ekspertai, turintys patirties teisminių tyrimų srityje, skiriami penkerių metų laikotarpiui.

Devinta, mums reikia geresnės OLAF generalinio direktoriaus skyrimo procedūros. Dešimta, turi būti užtikrinta geresnė informatorių ir asmenų, kurių atžvilgiu atliekamas tyrimas, apsauga.

 
  
MPphoto
 

  Erik Meijer, GUE/NGL frakcijos vardu. (NL) Ponia pirmininke, ES lėšų srautams būdinga sukčiavimo rizika. Kadangi didžiulė išmokų į užsienį dalis susijusi su bendrąja žemės ūkio politika ir regionine plėtra, Europos Sąjunga tampa tik tarpininke. Todėl atsakomybe už šių lėšų naudojimą dalijamasi su tais, kurie laiko jiems patikėtas lėšas nuosavomis. Fondų lėšų rinkimas centralizuotu būdu ir paskesnis jų skirstymas suinteresuotosioms šalims ar savivaldybėse ir provincijose vykdomiems projektams apsunkina šių lėšų naudojimo kontrolės užduotį.

Šią savaitę pakvietėme Tarybą susitarti dėl lėšų skyrimo mokykloms, kad jos galėtų sveikiau maitinti mokinius įtraukdamos į racioną daugiau vaisių. Toks susitarimas naudingas vaikų sveikatai, bet tikslingiau jį organizuoti vietiniu, bet ne aukščiausiuoju Europos lygmeniu. Galėsime labai sumažinti sukčiavimo riziką, jei pagrindinius lėšų srautus nukreipsime skurdžiausių regionų biudžetams remti ir išmokoms, skirtoms jų atotrūkiui mažinti, taikydami vienintelį kriterijų, kad šių regionų gyventojams būtų sudarytos visos sąlygos likti gyventi ir dirbti savo regione. Jei šiuose regionuose sumažinsime atotrūkį pajamų atžvilgiu, sukursime darbo vietų ir sudarysime geras sąlygas dirbti ir gyventi, labai sumažinsime darbo jėgos migraciją. Tai taip pat padės įveikti kitas su tuo susijusias problemas.

Tačiau to etapo dar nepasiekėme. Kol išlieka sukčiavimo rizika, būtina tęsti plataus masto patikrinimus ir vykdyti sukčiavimo kontrolę. Aukšto lygio finansavimo ir personalo neužteks: OLAF, kovos su sukčiavimu tarnyba, galės tinkamai veikti tik tuo atveju, jei ji galės būti nepriklausoma ir kritiška Komisijos ir Tarybos atžvilgiu. Skiriant dabartinį jos direktorių, septynis tinkamiausius kandidatus pasiūliusios nepriklausomos atrankos komisijos rekomendacijos buvo atmestos. Komisija nuo pat pradžių rodė palankumą dabartinio tarnybos direktoriaus kandidatūrai. Taip pat sklinda gandų, kad jis daro pernelyg didelę įtaką tarnybos personalo atrankos procesui siekdamas, kad jo darbuotojai būtų priklausomi nuo jo. Visa tai neprisideda prie to, kad mūsų piliečiai labiau patikėtų sukčiavimo kontrolės svarba. Nemažai rinkėjų tokią chaotišką Europą laiko sukčių rojumi.

Be to, pasirodo, kad informatoriai negali saugiai pranešti OLAF apie savo įtarimus dėl sukčiavimo. Jei apie jų veiksmus bus sužinota, jie gali būti atleisti iš pareigų už slaptumo reikalavimo pažeidimą. Be to, labai dažnai mes laukiame, kol skandalą į viešumą iškels spauda ir dėl pažeidimo jau galios ieškinio senaties įstatymas. Taip pat stinga nuostatų, užtikrinančių, kad bus išklausyta abiejų ginčo šalių argumentai. Per dažni atvejai, kai tyrimai vilkinami ar sustabdomi nepasiekus jokio patenkinamo rezultato.

I. Gräßle pranešimas — tai pirmieji žingsneliai teisinga kryptimi. Eidami šiuo keliu galėtume užtikrinti didesnę OLAF autonomiją, sumažinti Komisijos kontrolę dėl tarnybos darbo metodų ir suteikti daugiau apsaugos su tyrimu susijusiems asmenims. Mano frakcija remia šiuos pirmuosius žingsnius, bet mes nepuoselėjame iliuzijų, kad jų pakaks siekiant išspręsti problemą. Būtina toliau stiprinti priežiūros komiteto vaidmenį. Taigi bendro sprendimo procedūra dėl Reglamento Nr.1073/1999 neturi būti vilkinama ar stabdoma.

 
  
MPphoto
 

  Nils Lundgren, IND/DEM frakcijos vardu. (SV) Ponia pirmininke, sunku net suskaičiuoti, kiek per visą ES istoriją buvo skandalų dėl korupcijos, sukčiavimo ir kitų pažeidimų. Visuomenės pasitikėjimo ES lygis labai žemas. Švedijoje mes kiekvienais metais atliekame piliečių pasitikėjimo įvairiomis institucijomis apklausas. Jų rezultatai rodo, kad visuomenė labiausiai pasitiki, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros įstaigomis, policija ir karališkąja šeima, o politikais, profesinėmis sąjungomis ir vakariniais laikraščiais pasitikima mažiausiai. Bet paskutinėje vietoje pasitikėjimo požiūriu yra Europos Komisija ir Europos Parlamentas. Piliečių nuomonė šių institucijų atžvilgiu nekinta.

Taigi ES reikia efektyviai dirbančios kovos su sukčiavimu institucijos. Bet dėl OLAF darbo turime nemažai neigiamos patirties, įskaitant nepakankamą jos veiklos nepriklausomumą, skaidrumo trūkumą, taip pat slapto lobizmo atvejus skiriant tarnybos generalinį direktorių ir priežiūros komiteto narius.

Mūsų pranešėja I. Gräßle įdėjo daug darbo, kad būtų užtikrintas nepriklausomumas, skaidrumas ir griežtas taisyklių laikymasis. Raginu Rūmus visapusiškai remti I. Gräßle pasiūlymą. Tai pirmasis svarbus žingsnis ilgame kelyje, kuriuo ES turėtų eiti, kad laimėtų, jei tai įmanoma, savo piliečių pasitikėjimą.

Pabaigai norėčiau labai paraginti jus remti pakeitimą, kurį pati pateikiau. Jame reikalaujama, kad visi ES organai gerbtų žurnalistų informacijos šaltinių slaptumą.

Po H. Tillacko skandalo, dėl kurio OLAF vadovybės veiksmai davė pagrindo aštriai kritikai, ši reforma visiškai nebūtina. Galiausiai tai buvo Europos žmogaus teisių teismas, įsikūręs čia, Strasbūre, kuris praeitais metais išteisino H. Tillacką. Nei OLAF, nei Europos Parlamentas, nei Europos Teisingumo Teismas neprisiėmė savo atsakomybės dalies.

 
  
MPphoto
 

  Philip Claeys (NI). - (NL) Ponia pirmininke, Europos Sąjungai labai svarbu turėti efektyviai dirbančią ir stiprią kovos su sukčiavimu tarnybą, ypač tokiomis sąlygomis, kai taip didinami biudžetai ir skiriama vis daugiau lėšų išorės pagalbai, o veiksmingai kontroliuoti, ar šios lėšos leidžiamos protingai, ne visada įmanoma. Mano nuomone, visuomenės, kitaip tariant, mokesčių mokėtojų abejonės dėl tinkamo lėšų naudojimo dažnu atveju yra pagrįstos.

Šiame pranešime pateikta daug svarių pasiūlymų ir dėl vieno iš jų pranešimą remsiu, nors ir pasigedau jame daugiau dėmesio OLAF nepriklausomumui. OLAF yra Europos Komisijos generalinis direktoratas, todėl politinė atsakomybė už jo veiklą tenka Komisijos pirmininko pavaduotojui. Operatyvinės veiklos ir tyrimų požiūriu, ši tarnyba yra nepriklausoma, bet toks mišrus jos statusas, švelniai tariant, gali kelti problemų. Esu įsitikinęs, kad nepriklausomas statusas tik sustiprintų šios tarnybos įtaką.

 
  
MPphoto
 

  Antonio De Blasio (PPE-DE). - Ponia pirmininke, norėčiau pasveikinti dr. I. Gräßle. Mūsų pranešėja pasistengė atsižvelgti į visų frakcijų pastabas, kad būtų galima nustatyti esamas problemas, rasti praktinius šių problemų sprendimo būdus ir prieiti kompromisą.

Šiuo metu padėtis nėra labai gera. Žinome, kad Auditorių Rūmai keturioliktą kartą iš eilės dėl dažnų pažeidimų ir sukčiavimo atvejų naudojant ES lėšas atsisako pasirašyti ES sąskaitas. Atėjo laikas remti griežtesnius metodus sprendžiant netinkamo ES lėšų naudojimo problemą. Kadangi Europos prokuroro pareigybės įsteigimas atidedamas, dabar pats laikas stiprinti kovą su sukčiavimu stiprinant Europos kovos su sukčiavimu tarnybos nepriklausomumą ir įgaliojimus atliekant tyrimus.

I. Gräßle pranešime kalbama apie tai, kad svarbu užtikrinti glaudesnį bendradarbiavimą su valstybėmis narėmis. Nors reglamente teigiama, kad visi nacionaliniai ir tarptautiniai partneriai privalo bendradarbiauti, nėra išsamaus teisinio pagrindo tokiam bendradarbiavimui. Kliūčių valstybėms bendradarbiaujant kovos su sukčiavimu srityje tik daugėja. Todėl mums labai reikia naujo reglamento, apimančio geresnį bendradarbiavimo tarp OLAF ir kompetentingų valstybių narių institucijų valdymą. Vienintelė institucija, galinti apsaugoti finansinius ES interesus, yra Europos Parlamentas. Jei mes nestosime į kovą su korupcija ir sukčiavimu, niekas kitas mūsų nepakeis.

Baigdamas norėčiau pastebėti vieną įdomų dalyką. Nors pagal 2008 m. paskelbtą korupcijos suvokimo indeksą Europos šalys atsidūrė vadinamųjų švariausių šalių sąraše, pastaruoju metu atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad šios turtingos šalys plėtodamos verslą užsienyje teikia pirmenybę neteisėtiems būdams, pavyzdžiui, kyšininkavimui. Pritariu visiems, kas laiko šiuos dvigubus standartus nepriimtinais.

 
  
MPphoto
 

  Inés Ayala Sender (PSE).(ES) Ponia pirmininke, pirmiausia norėčiau pasveikinti ponią I. Gräßle ir ypač padėkoti jai už atsižvelgimą į visus pasiūlymus. Galiu pasakyti – ir su tuo sveikinu – kad jūs sėkmingai vedėte paskui save energingą darbo komandą siekti kuo geresnių rezultatų. Sveikinu, ponia I. Gräßle!

Manau, kad svarbiausias pranešimo elementas, kuriam I. Gräßle skyrė daug dėmesio ir kurį įtraukti bent mano frakcija taip pat siekė — tai garantija, kad piliečių, kuriems atliekamas tyrimas, teisės būtų apsaugotos.

Nekaltumo prezumpcijos, privatumo ir konfidencialumo principai, procesinės garantijos ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija nuo dabar taps svarbiausiomis nuostatomis, kuriomis bus grindžiamas šios OLAF tyrimus reglamentuojančios procesinės taisyklės. Norime, kad jos būtų kuo greičiau paskelbtos ir pateiktos – tiesą sakant, tą padaryti privaloma – patarėjui peržiūros klausimais, kad į piliečių skundus dėl procesinių taisyklių pažeidimų būtų atsakoma per 30 dienų, nes būtent tam ši pareigybė įsteigta.

Priežiūros komiteto vaidmuo taip pat sustiprintas. Tai, kad komitetas vykdys nuolatinę priežiūrą, kaip OLAF vykdo jai skirtą tyrimų funkciją, užtikrins tarnybos nepriklausomumo apsaugą. Be to, tą turėčiau pabrėžti ir manau, kad I. Gräßle padarys tą patį, kad dabar priežiūros komitetas, kaip ir OLAF generalinis direktorius, gali teikti ieškinius institucijoms Teisingumo Teisme. Šią galimybę pranešėja ypač siekė užtikrinti. Taip OLAF generalinio direktoriaus vaidmuo taip pat bus labiau apsaugotas ir garantuotas.

Europos Parlamento vaidmuo vykdant institucijų taikinimo procedūrą taip pat užtikrintas. Manau, kad tai svarbus ir naujoviškas elementas. Nors mums būtų priimtiniau, jei laikotarpis, kuriuo leidžiama pratęsti tyrimus, nebūtų toks ilgas, nes dveji metai, mūsų nuomone, yra pernelyg ilgas laikas, nors mes suprantame, kad tyrimai kartais gali būti sudėtingi ir juos užbaigti per trumpesnį laiką sunku. Tačiau mes tikimės, kad Komisija – šiuo atžvilgiu turėčiau padėkoti ponui S. Kallas už atvirumą ir mums suteiktą paramą – po ketverių metų, kai mums bus pateikta ataskaita dėl reglamento įgyvendinimo, galės pasakyti mums, ką reikėtų tobulinti, kad tyrimai būtų atliekami per kuo trumpesnį laiką.

Mes dar puoselėjame viltį, kad bus įsteigta Europos prokuroro pareigybė — noras, kurį pareiškė ir pranešėja. Ačiū, ponia I. Gräßle!

 
  
MPphoto
 

  Paul van Buitenen (Verts/ALE). - (NL) Ponia pirmininke, pone Komisijos nary, man labai liūdna. I. Gräßle pasiūlyme OLAF nesąmoningai suteikiama papildomų įgaliojimų neužtikrinant tinkamos pačios OLAF veiklos kontrolės. 1999 m. Ekspertų komitetas numatė, kad OLAF, kaip Komisijos vidaus padalinys, atsisakys dirbti su įgaliojimų neturinčiu priežiūros komitetu. Rezultatus aiškiai mato kiekvienas. Nevaržoma atskaitomybės ir kontrolės OLAF vadovybė, ypač jos generalinis direktorius, ne kartą pridarė klaidų. Parodomoji personalo atranka, gynybos teisių pažeidimai, įrodymų slėpimas ir medžiagos baudžiamosioms byloms kelti teikimas pasibaigus nustatytiems baudžiamojo persekiojimo terminams. Pièce de résistance yra pačios OLAF išsvajotas kaltinimas kyšininkavimu žurnalistui, kuris per daug žinojo. Tiesą sakant, OLAF net sugebėjo pasirūpinti, kad žurnalisto namuose būtų atlikta krata, per kurią buvo konfiskuoti jo asmeniniai daiktai. Vėliau OLAF ilgai melavo slėpdama kai kuriuos faktus nuo Komisijos, Parlamento, taip pat nuo teismų, Ombudsmeno bei Belgijos ir Vokietijos prokurorų. Tiesą sakant, OLAF net savo tyrėjams suteikė neteisingą informaciją. Kiek ilgai toks OLAF elgesys bus toleruojamas?

Komisijai viskas žinoma. Ji sutinka, kad tai turi liautis, bet teigia neturinti įgaliojimų imtis veiksmų. Būtent todėl Komisija atsisakė šio pasiūlymo. Kaip jūs nurodėte, pateikėte šį pasiūlymą turėdami geriausių ketinimų. Tačiau geriau išnagrinėjus OLAF piktnaudžiavimo atvejus, prieita prie išvados, kad būtina turėti kitą organą, atsakingą už OLAF veiklos priežiūrą, ir viena iš pasirinkimo galimybių, kurią nurodėte jūs pats, jau nebetenka galios. Taigi geriausia išeitis, kol dar neįsteigta Europos prokuroro pareigybė, būtų turėti nepriklausomą OLAF, veikiančią nepriklausomai nuo Komisijos, kurios veiklą turėtų prižiūrėti kompetentingas organas, skiriamas valstybių narių prokurorų, o ne politikų.

 
  
MPphoto
 

  Hans-Peter Martin (NI).(DE) Ponia pirmininke, tai, kad Europos Sąjungos įvaizdis, deja, toks prastas, dideliu mastu susiję su OLAF. Pritariu prieš mane kalbėjusiam kolegai, kad OLAF yra „nei velnias, nei gegutė“ ir dažnai elgiasi savavališkai. Patys OLAF darbuotojai man skundėsi, kad reikalai liūdni, nes taikoma dviejų rūšių matų sistema ir kad nėra nustatyta jokių aiškių standartų. Vienas iš jų net palygino OLAF taikomą praktiką su slaptosios policijos, nedemokratinės institucijos, darbo metodais. Proga, per kurią visi šie nusiskundimai buvo išsakyti, žinoma, eilinį kartą buvo paskelbta vadinamoji Galvino ataskaita, vidaus ataskaita, kurioje atskleidžiama Europos Parlamento narių praktika, kurios atžvilgiu, jei OLAF taikytų vienodus standartus, turėtų būtų pradėti plataus masto tyrimai, įskaitant tyrimą dėl OLAF tėvu save tituluojančio Herberto Böscho.

Kas atsitiko EP nariams iš Vokietijos? Kas atsitiko kitiems EP nariams? Užuot parodžiusi teisingą požiūrį ir padariusi tai, kas buvo padaryta mano atveju, kitaip sakant, užuot pasakiusi, kad esant aiškiems įtarimams dėl sukčiavimo, pavyzdžiui, vengimo mokėti mokesčius ar neteisėto partijos finansavimo, savo iniciatyva imsis veiksmų, OLAF tik sėdi ir nieko nedaro. Tokia OLAF pozicija, žinoma, labai susijusi su jos generalinio direktoriaus asmeniniu požiūriu. Tai iššūkis jums, pone Komisijos nary. To, kas čia vyksta, demokratija pavadinti negalima. Mano atveju jie labai energingai ieškojo išgalvotų techninių klaidų. Galiausiai paaiškėjo, kad kaltinimai buvo neteisingi, ir OLAF pateko į keblią padėtį.

Tačiau tais atvejais, kai buvo pagrindo įtarti sukčiavimą, nieko nebuvo daroma, bet paprasčiausiai žvilgsnis būdavo nusukamas į kitą pusę. Todėl manau, kad daug ES pareigūnų dirba panašiai kaip OLAF ir kad tokios rūšies ES valdininkija neturi daugiau būti remiama, o daugelis ES pareigūnų turėtų būti paduoti į teismą. Manau, kad pagaliau mums reikia tikros demokratijos ES lygmeniu, kur įgaliojimai būtų atskirti, o ne tokios OLAF, kokią turime dabar!

 
  
MPphoto
 

  Herbert Bösch (PSE).(DE) Ponia pirmininke, norėčiau sužinoti, ką ponas H. P. Martin, kurį matome įeinant, turėjo galvoje sakydamas, kad OLAF turėjo atlikti mano veiklos tyrimą. Tokio tyrimo atlikti nebūtų leista. Tai reikštų, kad esu įtariamas sukčiavimu, nes žinau, kad OLAF gali atlikti tyrimą tik tuo atveju, jei esama įtarimų dėl sukčiavimo.

Kreipsiuosi į EP biurą prašydamas šį klausimą išspręsti. Šiuos kaltinimus atmetu. Toks elgesys tiesiog neleistinas! Tikiuosi, kad H. P. Martino atžvilgiu bus imtasi reikiamų priemonių. Neturėdamas jokių įrodymų jis drįsta teigti, kad mano ir kitų EP narių iš Vokietijos atžvilgiu OLAF turėjo atlikti tyrimą. Tokių dalykų neturėtų būti. Tikiuosi, kad šiuo atveju bus imtasi priemonių.

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 

  Markus Pieper (PPE-DE).(DE) Ponia pirmininke, valstybės narės, Europolas ir Eurojustas dabar turės būti nuolat informuojami apie OLAF atliktų tyrimų rezultatus.

Europos kovos su sukčiavimu tarnybos pateikta informacija bus tiesiogiai perduodama policijai ir teisingumo institucijoms, kurios privalės į ją reaguoti. Kaip regioninės plėtros komiteto narys, aš nuoširdžiai palaikau šią reformą. OLAF turi pasinaudoti jai suteiktais naujais įgaliojimais, nes struktūriniai fondai yra viena iš pagrindinių mūsų problemų. Labai padaugėjo pažeidimų, o dėl to patiriami nuostoliai padidėjo nuo 43 mln. EUR 1998 m. iki 828 mln. EUR 2007 m. Tokia padėtis nepriimtina. Todėl gerai, kad ėmėmės tobulinti kontrolę ir baudžiamojo persekiojimo procesą. Tačiau taip pat turime griežčiau reikalauti, kad valstybės narės skelbtų subsidijų gavėjų vardus.

Taip pat turėtume paaiškinti vieną iš piktnaudžiavimo priežasčių. Mano nuomone, skirstydami lėšas per mažai pabrėžiame regionų atsakomybę. Todėl turime didinti regionų ir projektų rėmėjų privalomą indėlį į bendrai finansuojamą veiklą ir pasiūlyti daugiau programų, finansuojamų paskolų lėšomis. Jei paramos gavėjai galės glaudžiau susieti finansinį aspektą su galima ilgalaike jų vykdomų projektų nauda, bus mažiau piktnaudžiavimo ir mažiau darbo OLAF.

 
  
MPphoto
 

  Christopher Heaton-Harris (PPE-DE). - Ponia primininke, prieš pereidamas prie klausimo, kuriuo ketinu pasisakyti, norėčiau tik pareikšti pastabą savo kolegai H. P. Martinui. Nors kai kurios jo pastabos buvo pagrįstos, jam nederėjo taip beatodairiškai svaidantis kritikos strėlėmis užgauti tokį sąžiningą, padorų ir gerą žmogų kaip H. Bösch, kuris, kiek man teko įsitikinti bendraujant su juo, kaip Biudžeto kontrolės komiteto pirmininku, – net jei mūsų nuomonės daugeliu klausimų gali skirtis, – yra būtent toks, kaip jį apibūdinau.

O dėl OLAF problemos vyksta didžiulis interesų konfliktas. Problema glūdi nebūtinai pačioje OLAF, bet keistuose santykiuose, nes ši tarnyba, net jei ji yra retkarčiais prašoma atlikti šios institucijos veiklos tyrimą, vis dėlto yra Komisijos padalinys. Būtent todėl man kelia susirūpinimą tai, kad OLAF, gimusi paskelbus 1999 m. Ekspertų komiteto ataskaitą, kurioje komitetas ragino užtikrinti jos nepriklausomumą nuo Komisijos, dabar vis mažiau ir mažiau skiria laiko tirti Komisijos vidaus reikalus. Žinoma, kai kurie iš kitų jos atliekamų tyrimų yra įdomūs ir sukrečiantys, bet nesu įsitikinęs, kad I. Gräßle pranešime OLAF nepriklausomumo problemos sprendžiamos šiuo būdu.

Galiausiai bijau, kad yra dar vienas interesų konflikto lygmuo. Ar OLAF nariams turėtų būti leista turėti giminių, dirbančių ES institucijų padaliniuose, kuriuose jiems gali tekti atlikti tyrimą? Iš tikrųjų, ar mes – šis Parlamentas, kuris uždraudė abiem sutuoktiniams būti EP nariais – siekdami ateityje užkirsti kelią tokiems interesų konfliktams neturėtume išplėsti šio reikalavimo ir nustatyti, kad bet kurioje ES institucijoje turėtų dirbti tik vienas šeimos narys?

 
  
MPphoto
 

  Paul Rübig (PPE-DE).(DE) Ponia pirmininke, manau, kad OLAF labai svarbu skirti dezinformaciją, kuri kai kuriais atvejais valdoma už Europos ribų, ir 50–60 puslapių storio biurokratines sutartis ar 600 puslapių vadovų tomus, dėl kurių, žinoma, pasitaiko daugiausia klaidų.

Šiuo atveju turėtume paaiškinti, kad aiškiai ir paprastai išdėstytų teisės aktų daug lengviau laikytis nei sudėtingų ir labai išsamių. Būtent todėl raginu Tarybą kuo greičiau pagerinti pagrindines sąlygas. Mums reikia OLAF, kad Europoje būtų užtikrintas skaidrumas ir teisingumas.

 
  
MPphoto
 

  Siim Kallas, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. − Ponia pirmininke, esu dėkingas už visas pastabas, kurios labai aiškiai perteikia prieštaringą šios temos pobūdį.

Kaip minėjo I. Gräßle, šis pasiūlymas buvo parengtas 2004 m., kai padėtis buvo visiškai kitokia.

Man patinka formuluotė „interesų konfliktas“. Turime aiškų institucinį interesų konfliktą tarp nepriklausomumo ir atskaitomybės. Turime tęsti darbą ir toliau šiuo klausimu diskutuoti. Kad ir kas atsitiktų, tai neatsitiks be mūsų žinios, nes Parlamentas, Taryba ir Komisija turės bendradarbiauti ieškodami būdų, kaip išspręsti šią interesų konflikto problemą. Kaip minėjau, galimybių nedaug, bet jų yra. Dauguma iš jūsų aiškiai pasisako už didesnį nepriklausomumą, vadinasi, ir už griežtesnę atskaitomybę. Apibrėžkime , ką šiuo atžvilgiu įmanoma padaryti. Esama tam tikrų aiškių apribojimų pačios Komisijos viduje. Labai aišku, kad jos generalinis direktorius negali savarankiškai kreiptis į teismus, nes to neleidžia galiojančios teisės nuostatos.

Labai svarbus aspektas, kurį daugelis iš jūsų paminėjo — tai teisė tiesiogiai kreiptis į valstybes nares. Šiuo atveju vėl būtent Komisija turi teisę imtis veiksmų valstybėse narėse, bet yra nustatytos aiškios ribos, kurių Komisija šiuo atžvilgiu negali peržengti, o tai priimtina valstybėms narėms. Komisija šiuo atveju yra atskaitinga visuomenei už OLAF veiklą, taigi mes norėtume turėti labiau nepriklausomą OLAF, kuriai būtų suteikta teisė tiesiogiai kreiptis į teismus ir kuri tiesiogiai atsiskaitytų už savo veiklą atskiram organui. Mes norėtume viso to, taip pat labai aiškios priežiūros — ir tyrimų, ir tyrimų turinio atžvilgiu.

Šiuo metu neturime Europos prokuroro pareigybės, bet norėtume, kad ji būtų įsteigta. Kol to nėra, turime ieškoti kitų OLAF problemos sprendimo būdų. Nesiliaukime dirbę šiuo klausimu. Kaip minėjau, šių diskusijų pagrindu parengsime konceptualų dokumentą. Nekantriai laukiu vaisingų diskusijų su gerbiamaisiais EP nariais ir pranešėjais aptariant šį dokumentą.

 
  
MPphoto
 

  Ingeborg Gräßle, pranešėja. – (DE) Ponia pirmininke, pone Komisijos nary, ponios ir ponai, dėkoju už diskusiją. Manau, Komisijos narys dabar pamatė, kaip svarbu Parlamentui, kad OLAF būtų nepriklausoma. Taip pat norėčiau, kad šiandien išsakytos mintys ir pastabos būtų įtrauktos į mūsų numatomas diskusijas. Norėčiau paprašyti, kad pradėtume šias diskusijas laipsniškai, galėdami pasikeisti mintimis dėl pakeitimų, ir neprieitume tokio taško, kai tektų sakyti „tai neįmanoma“. Toks būtų Parlamento noras. Esame bendro sprendimo priėmimo procedūros dalyviai ir reikalausime, kad ES Komisija šioje procedūroje taip pat dalyvautų. Mes remiame jus. Mes norime, kad jūs išlaikytumėte savo įtaką OLAF, bet ši įtaka turi būti daroma reikiamoje vietoje, ir suteiktumėte OLAF daugiau paramos nei anksčiau.

Esame tik iš dalies patenkinti, bet tai taip pat yra ES Komisijos darbo rezultatas. Esama nemažai svarbių klausimų, kuriuos dar būtina labai rimtai aptarti. Esu tam pasirengusi ir nekantriai laukiu, kada galėsime pradėti diskusijas. Tačiau norėčiau, kad diskusijų pradžioje būtų tam tikros rūšies „mankštelė“, nes jei viskas, ką jūs pateikėte šiandien, jau bus „įbetonuota ir iškalta akmeny“, tai nėra prasmės net kartu sėstis prie vieno diskusijų stalo. Turime kartu labai rimtai apsvarstyti, ką įmanoma padaryti, o ko padaryti neišeis.

Nepritariu dviem dalykams. Vienas susijęs su iškreiptu OLAF įvaizdžiu, kurį kai kurie kolegos Parlamente tapo vadovaudamiesi siaurais asmeniniais interesais. Šis iškreiptas įvaizdis neturi nieko bendra su tikrove. Norėčiau patikinti OLAF, kad šis įvaizdis neatitinka šių Rūmų daugumos nuomonės. Mes manome, kad OLAF atlieka labai svarbų darbą, ir tai taip pat taikoma H. P. Martino atveju. Tai nebuvo tas atvejis, kai įtarimai „laužiami iš piršto“ — tiesos visoje istorijoje būta. Tačiau tiesa ta, kad gavusi OLAF atlikto tyrimo rezultatus Austrijos generalinė prokuratūra nenorėjo imtis tolesnių veiksmų. Taip dažnai būna.

Jūs, pone H. P. Martinai, taip pat turite sakyti tiesą šiuose Rūmuose. Šis reikalavimas jums taip pat galioja. Norėčiau pasakyti ponui P. van Buitenen, kad labai apgailestauju dėl jūsų atsisakymo priimti kvietimą bendradarbiauti. Kalbėjomės du kartus, bet nemanau, kad galite vertinti OLAF remdamiesi tik pavieniais atvejais. Visose organizacijose pasitaiko klaidų, bet spręsti apie visą organizaciją remiantis tik šiais pavieniais atvejais neteisinga. Aš stengiuosi to nedaryti. Noriu paaiškinti vieną dalyką. Kaip asmenį jus labai gerbiu ir esu perskaičiusi visas jūsų knygas. Tačiau manau, kad galimi skirtingi darbo metodai ir kad politikoje visada rizikinga spęsti pagal pavienius atvejus, nes jais remiantis daromos išvados gali būti neteisingos.

Manau, kad prieš mus gulintis pranešimas tinkamas.

 
  
MPphoto
 

  Hans-Peter Martin (NI).(DE) Ponia pirmininke, pagal Darbo tvarkos taisyklių 145 ir 149 straipsnius dėl asmeninių pareiškimų man leidžiama kalbėti tris minutes. Tai, kas čia vyksta, tiesiog kelia pasipiktinimą. OLAF bandė kažką išlaužti iš piršto ir pateikė man kaltinimus remdamasi savo pačios atliktu tyrimu. Toks jos elgesys labai prisidėjo prie mūsų sėkmės 2006 m. rinkimuose. Po metų generalinis prokuroras nustatė, kad galėjo būti padarytos kelios nereikšmingos techninės klaidos, bet jokiomis aplinkybėmis tokios klaidos negali būti pagrindas atlikti bet kokį tyrimą. Nebuvo imtasi jokių procesinių veiksmų ir visas šis reikalas buvo paliktas. Tai viskas. Daugiau nieko nebuvo.

Tai, ką čia pasakė ponia I. Gräßle, yra šmeižtas. Tai ne pirmas bandymas sužlugdyti mano reputaciją. Būtent taip OLAF naudojasi padėtimi. Jei OLAF daro išvadą, bet valstybės narės nesiima jokių veiksmų, asmuo vis tiek laikomas kaltu. Tai visiškas skandalas! Kur tie dvigubi standartai šiame skandale, ponia I. Gräßle? Dvigubi standartai yra tai, kad tomis aplinkybėmis, kai iš tikrųjų kyla įtarimų dėl šio Parlamento narių ir kitų narių, jokio tyrimo nesiimama ir nieko iš viso nedaroma. Tai pakerta demokratiją Europoje. Taip yra todėl, kad slaptasis ginklas, kurį valdo politikai, naudojamas prieš neparankius oponentus siekiant iš to išpešti naudos ir tuo naudojantis daryti iš tikrųjų melagingus pareiškimus, nepaisant to, kad vyriausybės institucijos – esu labai geros nuomonės apie santykinai nepriklausomą Austrijos teismų sistemą – teigia, kad kaltinimai yra neteisingi. Tai akibrokštas kiekvienam rinkėjui ir pasitikėjimui Europa. Jei esate išrinkti ir už jus balsavo 14 % visų rinkėjų, o paskui jūs taip žeminami ir apie jus nuolat skleidžiami melagingi faktai, žlugdoma tai, kas pirmiau buvo laikoma teisinga ir visa apimančia sistema. Jūs diskredituojate Europą ir žlugdote demokratiją, ponia I. Gräßle!

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkė. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks šiandien 12.00 val.

 
Teisinė informacija - Privatumo politika