Posėdžio stenograma

Ketvirtadienis, 2008 m. lapkričio 20 d. - Strasbūras

5. Rekomendacijos 2001/331/EB, nustatančios minimalius aplinkosauginių tikrinimų valstybėse narėse kriterijus, persvarstymas(diskusijos)

  Pirmininkė. − Kitas klausimas − žodinis klausimas (O-0085/2008 – B6-0479/2008), kurį pateikė M. Ouzký Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto vardu Komisijai dėl Rekomendacijos 2001/331/EB, nustatančios minimalius aplinkosauginių tikrinimų valstybėse narėse kriterijus, persvarstymo.

  Miroslav Ouzký, autorius. − Ponia pirmininke, sunku dabar po tokių ypač gyvų diskusijų stoti prieš auditoriją ir pradėti kalbą visai kita tema!

Norėčiau pabrėžti, kad tinkamas ir nuoseklus aplinkos apsaugos sritį reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimas būtinas siekiant užtikrinti jų patikimumą, sukurti vienodas sąlygas visoms valstybėms narėms ir įgyvendinti aplinkosaugos tikslus. Todėl mano komitetas, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas, aplinkosauginių tikrinimų klausimą laiko labai svarbiu.

Lapkričio 14 d. Komisija paskelbė komunikatą dėl aplinkosauginių tikrinimų valstybėse narėse. Šiame komunikate buvo persvarstyta Komisijos rekomendacija 2001/331/EB, nustatanti minimalius aplinkosauginių tikrinimų valstybėse narėse kriterijus.

Komunikate yra teiginių, keliančių nerimą. Jame teigiama, kad valstybių narių teikiama informacija dėl rekomendacijos įgyvendinimo nėra išsami arba ją sudėtinga palyginti. Jame teigiama, kad esama didžiulių skirtumų tuo požiūriu, kaip aplinkosauginiai tikrinimai atliekami ES. Jame teigiama, kad rekomendacijos taikymo sritis yra pernelyg siaura ir kad į ją nėra įtraukta daug svarbių sričių, pavyzdžiui, „Natura 2000“ programos ar neteisėto atliekų gabenimo kontrolės. Jame teigiama, kad nėra tikrinimo planų, o jei jie ir parengti, dažnu atveju nėra viešai skelbiama.

Mano komitetas su nerimu atkreipė dėmesį į Komisijos išvadas, kuriose teigiama, kad visapusiško aplinkos apsaugos sritį reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo Bendrijoje užtikrinti negalima. Tai ne tik prisidėtų prie nuolat aplinkai daromos žalos, bet taip pat prie konkurencijos tarp valstybių narių iškraipymo.

Todėl mano komitetas Komisijai suformulavo keturis klausimus, kuriuos dabar pasistengsiu apibendrintai pateikti. Pirma, kodėl Komisija nori tik pakeisti rekomendaciją, o ne pasiūlyti direktyvą dėl aplinkosauginių tikrinimų? Antra, kodėl užuot įtraukusi aplinkosauginių tikrinimų reikalavimus į kiekvieną šiuo metu galiojančią direktyvą Komisija renkasi procesą, kuris pareikalaus didelių laiko sąnaudų? Trečia, kodėl Komisija nėra pasirengusi priimti direktyvos, kurioje būtų apibrėžtos šiuo metu valstybių narių skirtingai aiškinamos „tikrinimo“ ir „audito“ sąvokos? Ketvirta, kodėl Komisija nėra pasirengusi paversti IMPEL tinklo veiksmingomis ES aplinkosauginių tikrinimų pajėgomis?

Iš anksto dėkoju Komisijai už atsakymus. Baigdamas norėčiau pabrėžti, kad aplinkos įstatymų įgyvendinimas ir vykdymas, mano nuomone, turėtų sulaukti tokio pat politinio dėmesio kaip ir teisės aktų priėmimas Komisijoje, Taryboje ir Parlamente.

  Siim Kallas, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. − Ponia pirmininke, džiaugiuosi, kad, be mandato kovos su sukčiavimu srityje, taip pat galiu jums pateikti savo „žaliuosius“ kredencialus, taigi pakeisti temą taip pat smagu. Norėčiau padėkoti Europos Parlamentui už šią diskusiją labai svarbiu aplinkosauginių tikrinimų klausimu.

Supratę būtinybę imtis veiksmų ES mastu, Parlamentas ir Taryba 2001 m. priėmė rekomendaciją dėl aplinkosauginių tikrinimų. Šioje rekomendacijoje buvo siekta nustatyti aplinkosauginių tikrinimų kriterijus, kad būtų užtikrintas geresnis ir nuoseklesnis aplinkos įstatymų įgyvendinimas visoje Europos bendrijoje.

Tuo metu buvo ilgai diskutuojama dėl to, ar šie kriterijai turėtų būti privalomi, ar taikomi neprivaloma tvarka. Kaip kompromisas, buvo priimta neprivaloma rekomendacija. Valstybės narės įsipareigojo ją visapusiškai įgyvendinti, o Komisija buvo paprašyta vėliau persvarstyti šį sprendimą atsižvelgiant į valstybių narių patirtį įgyvendinant šią rekomendaciją.

Komisija pradėjo persvarstymo procesą 2007 m. lapkričio mėn. paskelbdama komunikatą. Šiame komunikate Komisija padarė išvadą, kad rekomendacija, deja, nebuvo visapusiškai įgyvendinta visose valstybėse narėse, nors padėtis aplinkosauginių tikrinimų požiūriu kai kuriose valstybėse narėse ir pagerėjo.

Taigi Komisija pateikė preliminarią nuomonę dėl to, kaip būtų galima pagerinti padėtį. Mūsų nuomone, būtina įgyvendinti šias priemones: pirma, rekomendacija turėtų būti pakeista nustatant griežtesnius ir aiškesnius kriterijus ir tobulinant atskaitomybės mechanizmą; antra, jei būtina, rekomendacija turėtų būti papildyta atskirose direktyvose nustatytais teisiškai privalomais tikrinimo reikalavimais; trečia, įgyvendinant IMPEL tinklo projektą būtina toliau remti tikrinimo institucijų keitimąsi informacija ir gerąja patirtimi.

Komisija dabar laukia pastabų iš kitų institucijų ir suinteresuotųjų šalių dėl šių pirminių pasiūlymų, o po to pateiks savo galutinius pasiūlymus.

Dabar norėčiau pereiti prie iškeltų klausimų ir pasakyti savo nuomonę.

Pirma, norėčiau paaiškinti, kad Komisija 2007 m. lapkričio mėn. komunikate neatmeta galimybės ateityje pateikti pasiūlymą dėl direktyvos dėl aplinkosauginių tikrinimų. Komisija mano, kaip teigiama komunikate, kad ES mastu reikia nustatyti teisiškai privalomas taisykles, kad būtų užtikrintas aplinkosauginių tikrinimų veiksmingumas. Šiuo atžvilgiu Komisijos ir Parlamento nuomonė sutampa.

Tačiau kyla klausimas, ar šios taisyklės turėtų būti taikomos horizontaliu lygmeniu apimant visus aplinkosauginius tikrinimus, ar jos turėtų galioti sektorių lygmeniu taikant jas konkrečios įrangos ar veiklos aplinkosauginiams tikrinimams.

Abu požiūriai turi savo privalumų ir trūkumų. Horizontalųjį principą įgyvendinti būtų paprasčiau ir greičiau. Kita vertus, pasirinkę sektorinį principą galėsime geriau atsižvelgti į specifinius skirtingų įrenginių ar skirtingos veiklos aplinkosauginio tikrinimo aspektus. Pavyzdžiui, atliekų gabenimo veiklai tikrinti taikomi visiškai kitokie reikalavimai nei tikrinant pramonėje naudojamus įrenginius. Labiau orientuojantis į tikslines sritis, galima nustatyti veiksmingesnius reikalavimus.

Sektorinis principas tam tikru mastu taikomas jau kelerius metus. Pavyzdžiui, į Seveso II direktyvą įtrauktos nuostatos dėl įrenginių tikrinimo siekiant išvengti avarijų. Praktika parodė, kad šios nuostatos labai veiksmingos. Tikrinimų reikalavimas taip pat dabar įtrauktas į mūsų pasiūlymą dėl IPPC direktyvos pakeitimo.

Kita sritis, kurioje manome esant reikalinga imtis veiksmų, susijusi su ES reglamento dėl atliekų gabenimo įgyvendinimu. Vis labiau plintanti neteisėta atliekų gabenimo veikla kelia pavojų žmonių sveikatai ir aplinkai.

Tai, kad verčiamasi neteisėta atliekų gabenimo veikla, akivaizdžiai liudija bendri ES neteisėtos atliekų gabenimo veiklos tikrinimai, atlikti koordinuojant IMPEL tinklui. Pastaruoju metu gauti duomenys ir atlikti tyrimai tam tikrų rūšių atliekų, ypač nebenaudojamų elektros prietaisų ir elektroninių gaminių, taip pat automobilių, kurių naudojimo laikas baigėsi, eksporto srityje rodo, kad šios atliekos išvežamos iš ES labai dideliais kiekais.

Dažnu atveju šios atliekos gabenamos pažeidžiant ES reglamente dėl atliekų gabenimo nustatytus eksporto draudimus. Rimti incidentai, kai atliekos buvo eksportuojamos į besivystančias šalis ir išverčiamos į sąvartynus, pavyzdžiui, 2006 m. atsitikimas, kai siekiant atsikratyti atliekos buvo išvežtos į Dramblio Kaulo Kranto Respubliką, taip pat „Greenpeace“ organizacijos ataskaitoje paskelbtas neteisėto atliekų gabenimo į Vakarų Afriką atvejis byloja apie šios problemos svarbą.

Komisija šiuo metu nagrinėja, ar reikėtų imtis papildomų iniciatyvų, įskaitant teisėkūros reikalavimų sugriežtinimą, kad atliekų gabenimo tikrinimai ir kontrolė galėtų būti toliau atliekami ir griežtinami.

Kaip teigiama komunikate, mes irgi taip manome, kad būtina suvienodinti su tikrinimu susijusių sąvokų apibrėžimus. Šiuo atžvilgiu tinkama priemonė, mūsų nuomone, galėtų būti horizontaliai taikoma direktyva.

Dėl IMPEL tinklo pavertimo ES aplinkosauginio tikrinimo pajėgomis norėčiau pasakyti, kad IMPEL sukurtas kaip neformalus valstybių narių tikrinimo institucijų tinklas. Jo sukūrimo tikslas — skatinti keitimąsi informacija ir gerąja patirtimi tarp žmonių, kurie iš esmės taiko aplinkos sritį reglamentuojančius teisės aktus valstybėse narėse. Manau, šį IMPEL vaidmenį turėtume išlaikyti telkdami inspektorių profesinę patirtį ir kurdami sąlygas neformaliam keitimuisi idėjomis ES lygmeniu.

Komisija ir toliau rems IMPEL tinklo projektą ir stiprins mūsų sėkmingą bendradarbiavimą. Šiais metais neformaliam IMPEL tinklui buvo suteiktas tarptautinės asociacijos statusas. Tai ne tik užtikrins didesnį IMPEL tinklo veiklos matomumą, bet taip pat atvers naujas jo veiklos galimybes. Žengti toliau ir įsteigti ES aplinkosauginių tikrinimų pajėgas, turinčias teisę įsiterpti ir kelti bylas valstybėms narėms Europos Teisingumo Teisme, yra keliantis susidomėjimą ir plataus užmojo sumanymas. Tačiau šiuo atveju kiltų daug svarbių teisinių ir institucinių klausimų.

Taip pat turėtume imtis dabar mūsų žinioje turimų priemonių užtikrinti geresnį aplinkos sritį reglamentuojančių ES teisės aktų vykdymą ir apsvarstyti, ar šias priemones reikėtų papildomai plėsti, ar imtis priemonių siekiant užtikrinti geresnį jų taikymą. Po to, kai Komisija pradėjo pažeidimų procesus prieš valstybes nares dėl sistemingo negebėjimo vykdyti įsipareigojimus, pavyzdžiui, kai kuriose valstybėse narėse buvo rasta tūkstančiai užkastų neteisėtų atliekų sąvartynų, valstybės narės ėmėsi veiksmingesnės teisės aktų vykdymo strategijos.

Bendri atliekų gabenimo tikrinimai Bendrijos mastu, atlikti įgyvendinant IMPEL tinklo projektą ir remiant Komisijai — tai dar vienas pavyzdys, kai mūsų iniciatyva davė gerų rezultatų užtikrinant teisės aktų vykdymą. Mes galėtume apsvarstyti, kaip būtų galima šį bendradarbiavimą stiprinti ir paskatinti visas valstybes nares į jį įsitraukti.

  Caroline Jackson, PPE-DE frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, mane nuvylė Komisijos nario atsakymas. Suprantu, kad jis pavaduoja Stavrosą Dimasą ir turėjo paskelbti garsiai tai, kas jam buvo perduota, bet manau, kad mums tokio atsakymo nepakanka.

Už teisinį aplinkos srities reglamentavimą pasisako dauguma, galbūt visi šiuose Rūmuose esantys nariai, įskaitant net Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partiją, kurių atstovų, akivaizdu, šiandien čia nėra —matyt, šiuo metu jie lygina Jungtinės Karalystės valstybės vėliavas.

Kelia susirūpinimą tai, kad mes nežinome, kas vyksta valstybėse narėse, o Europos Komisijos pateikti pasiūlymai padės pagerinti padėtį tik labai nedideliu mastu. Mes, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas, tebesame tos nuomonės, kad vertėtų turėti direktyvą, o ne rekomendaciją. Asmeniškai aš nematau priežasčių, kodėl negalėtume priimti bendros direktyvos dėl aplinkosauginių tikrinimų ir tam tikrais atvejais nustatyti konkrečių taisyklių papildant jomis tam tikras konkrečias direktyvas.

Leiskite dabar pereiti prie klausimo dėl ES aplinkosauginių tikrinimų pajėgų įsteigimo. Galbūt šiek tiek keista, kad šią idėją iškėlė Britanijos konservatorius — jų šūkis vote Blue, go Green, žadantis ekonominį augimą ir švarią aplinką – bet mums to nereikia, nes Komisija visiškai priklausoma nuo valstybių narių ta prasme, kad ji gauna iš valstybių narių tokią informaciją, kokią jos nori pateikti.

Keista, kad praėjus devyneriems metams nuo direktyvos dėl atliekų sąvartynų įsigaliojimo Ispanijai dabar keliama byla Europos Teisingumo Teisme dėl 60 000 neteisėtų sąvartynų, kuriuose neteisėtai išversta per pusę milijono tonų atliekų. Manau, visi žinome, kas vyksta pietinėje Neapolio dalyje. Daugelyje valstybių narių nevykdoma ir ES direktyva dėl laukinių paukščių apsaugos, priimta 1979 m.

Komisija pripažįsta, kad dažnu atveju ji kelia bylas Europos Teisingumo Teisme dėl pažeidimų aplinkos apsaugos srityje asmenine piliečių iniciatyva. Nemanau, kad tai labai gerai. Turėtume pasakyti Europos žmonėms, kad nesugebame užtikrinti aplinkos apsaugos teisės aktų, kuriuos priimame, vykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu ruošiamasi priimti teisės aktus dėl kovos su klimato kaita, padėtis labai rimta. Turime sugrįžti prie klausimo dėl ES aplinkosauginių tikrinimų pajėgų įsteigimo, kurį aš visapusiškai palaikau.

  Genowefa Grabowska, PSE frakcijos vardu. – (PL) Ponia pirmininke, savo frakcijos vardu ir kaip Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto narė norėčiau pareikšti visapusišką pritarimą EP nariams, iškėlusiems klausimus, kuriais dabar diskutuojame. Man šie klausimai taip pat kelia susirūpinimą.

2007 m. lapkričio mėn. Komisijos komunikatas iš tiesų kelia prieštaringų minčių ir abejonių visiems tiems, kam rūpi aplinkos apsaugos klausimai ir kurie nori, kad aplinkos apsaugos teisės aktai, priimami Europos Parlamente, būtų vykdomi ir vykdomi taip, kaip buvo numatyta.

Tam mums reikia veiksmingai veikiančios teisės aktų įgyvendinimo ir vykdymo kontrolės sistemos, kurios dar neturime sukūrę. Turime nacionalines sistemas, kurios veikia skirtingai, o ES lygmeniu yra tik rekomendacija. Kaip visi žinome, rekomendacijos nėra privalomos. Tai nustatyta Romos sutarties 249 straipsnyje, kuriame tiksliai apibrėžiami skirtumai tarp direktyvos ir rekomendacijos. Todėl prašyčiau Komisijos labai rimtai imtis spręsti šį reikalą ir pateikti direktyvą dėl aplinkos apsaugos teisės aktų nuostatų vykdymo Europos Sąjungoje, apimančią visą sistemą, įskaitant aplinkosaugos reikalavimų atitikties kontrolę, tikrinimą ir atitinkamas ataskaitas, kurių išvados turėtų privalomą galią.

Negalime leisti, kad padėtis liktų tokia, kokia dabar yra, ir negalime tikėtis, kad pakeitę vieną iš rekomendacijų, priimtų 2001 m., t. y. papildę ją naujomis valstybių narių prievolėmis, kažką pakeisime. Pone Komisijos nary, tai nieko nepakeis. Esmė ta, kad jei norime turėti veiksmingus aplinkos apsaugos teisės aktus, privalome turėti veiksmingą jų vykdymo kontrolės ir priežiūros sistemą.

Jūs klausėte, kokiu principu turėtume vadovautis – horizontaliuoju ar sektoriniu. Aš savo ruožtu noriu paklausti, ką jūs labiau norėtumėte apsaugoti — visą aplinką ar tik pavienius sektorius. Manau, atsakymas jums aiškus.

  Johannes Blokland, IND/DEM frakcijos vardu. – (NL) Ponia pirmininke, per pastaruosius kelerius metus Europos Parlamente patvirtinome daugybę teisės aktų aplinkos apsaugos srityje. Aplinkos apsaugos klausimams skiriame didžiulį dėmesį ir ne be pagrindo. Tačiau svarbu, kad teisės aktai būtų ne tik priimami, bet taip pat ir įgyvendinami, ir būtent čia kyla problemų. Kaip teigia Komisija, aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimas kartais nėra toks sklandus kaip norėtųsi. Dabartinė aplinkosauginių tikrinimų politika nustatyta rekomendacijoje, kuri valstybėse narėse aiškinama gana skirtingai. Taip pat buvo pasakyta, kad aplinkosauginiai tikrinimai nėra visapusiškai atliekami visose valstybėse narėse, vadinasi, šios priemonės ne visada iš tikrųjų padeda apsaugoti aplinką, nepaisant to, kad teisės aktai priimti. Jei norime švaresnės aplinkos, privalome pirmiausia sukurti veiksmingai veikiančią kontrolės sistemą, kad būtų užtikrintas priimtų teisės aktų įgyvendinimas.

Pone Komisijos nary, tvirtinate pateikę mums savo „žaliuosius“ kredencialus. Tačiau šioje srityje dar daug ką reikia nuveikti. Aš pats buvau pranešėjas reglamento dėl atliekų gabenimo klausimu 2007 m. ir anksčiau, todėl žinau, kad šioje srityje dar daug ką galima tobulinti. Ar siekdamas užtikrinti geresnį aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimą esate pasirengęs padaryti dabar galiojančią rekomendaciją privalomą?

  Bogusław Sonik (PPE-DE). - (PL) Ponia pirmininke, pritariu Komisijos nuomonei, kad neįmanoma užtikrinti nuoseklaus ES teisės aktų įgyvendinimo ir vykdymo, nes valstybės narės aplinkos apsaugos srityje taiko labai skirtingus kontrolės metodus.

Kaip EP narys, turėjau galimybę susipažinti su IMPEL tinklo projektų, įskaitant projektą, susijusį su kertant sieną gabenamų atliekų krovinių judėjimu per jūrų uostus, rezultatais. Įsitikinau, kad IMPEL tinklo tikrinimo tarnybų bendradarbiavimas apima ne tik keitimąsi patirtimi, bet taip pat, o tai galbūt dar svarbiau, bendrą kontrolės veiklą ir keitimąsi informacija apie nusikaltimus ir nusižengimus aplinkosaugos srityje.

Kai kurios nesąžiningos įmonės sąmoningai perkelia savo neteisėtą veiklą į kitas šalis, žinodamos, kad kontrolė jose nėra tokia griežta ir kad jos galės nebaudžiamai verstis neteisėta veikla. Jei visų valstybių narių kontrolės sistemos būtų suvienodintos, tokių dalykų nebūtų. Tai dar vienas argumentas, kodėl Europos Sąjungai reikėtų turėti efektyvią ir visose valstybėse narėse vienodai taikomą įrenginių aplinkosaugos reikalavimų atitikties kontrolės sistemą.

Tikrinimai — tai svarbi priemonė, padedanti užtikrinti ES teisės aktų įgyvendinimą ir vykdymą, nepaisant to, valstybių narių politiniai prioritetai šiuo požiūriu skiriasi. Todėl visapusiškai palaikau Komisijos pasiūlymą keisti dabar galiojančias rekomendacijas užtikrinant didesnį jų veiksmingumą. Pritariu pasiūlymui įtraukti teisiškai privalomus reikalavimus dėl konkrečių įrenginių ir konkrečios veiklos tikrinimo į sektorių veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Atlikę tai galėsime suteikti tikrinimams didesnį politinį prioritetą ir užtikrinti geresnį aplinkos apsaugos teisės aktų vykdymą visoje Bendrijoje.

  Daciana Octavia Sârbu (PSE). – (RO) Tikrinimai — tai svarbus elementas, užtikrinantis aplinkos apsaugos sritį reglamentuojančių Bendrijos teisės aktų įgyvendinimą ir vykdymą. Šiuo požiūriu Komisijos rekomendacijos, nustatančios minimalius aplinkosauginių tikrinimų valstybėse narėse tikrinimus, priėmimas 2001 m. buvo pažangus žingsnis.

Tačiau įvertinus šios rekomendacijos taikymo rezultatus išryškėjo daugiau problemų, keliančių susirūpinimą. Komisijos komunikate kalbama apie dar egzistuojančius didžiulius skirtumus, kaip aplinkosauginiai tikrinimai atliekami vietiniu, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis. Taip pat buvo pastebėta, kad valstybės narės labai skirtingai aiškina rekomendaciją ir jos taikymo, ir jos įgyvendinimo kontrolės požiūriu. Tačiau, regis, Komisija savo komunikate nepasiūlė priemonių, kurios leistų tinkamai ištaisyti šiuos trūkumus. Net jei tokios priemonės komunikate ir būtų pasiūlytos, jam stigtų vieno labai svarbaus elemento ir dėl to mūsų laimėjimai įgyvendinant rekomendaciją yra kuklūs. Kalbu apie teisinį šio dokumento pobūdį.

Taigi manau, kad tik pakeitę rekomendaciją dabartinės padėties nepakeisime, nes ji liks tokia pat neapibrėžta. Tik direktyva gali iš esmės pagerinti padėtį aplinkosauginių tikrinimų srityje.

  Siim Kallas, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. − Ponia pirmininke, noriu padėkoti gerbiamiesiems Parlamento nariams už pastabas ir mintis aplinkos apsaugos klausimais, kurie labai opūs, nes mes visi norime turėti švaresnę aplinką. Norėčiau pakomentuoti išsakytas pastabas dviem klausimais.

Komisija pritaria, kad teisiškai privalomi reikalavimai atlikti aplinkosauginius tikrinimus iš tiesų reikalingi ir vertingi. Komisija dirba šia kryptimi. Kyla klausimas, ar šiuos teisiškai privalomus reikalavimus reikia nustatyti pertvarkant IMPEL tinklą į Europos aplinkosauginių tikrinimų pajėgas. Komisija vis dėlto mano, kad geriau nepertvarkyti IMPEL tinklo ir palikti jį tokį, koks dabar yra.

  Pirmininkė. − Gavau pasiūlymą dėl rezoliucijos⁽¹⁾, pateiktą pagal Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 5 dalį.

Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks rytoj 12.00 val.

(Posėdis sustabdytas 11.55 val. prieš balsavimą ir atnaujintas 12.05 val.)

PIRMININKAVO: DIANA WALLIS
Pirmininko pavaduotoja

(1) Žr. protokolą.