Posėdžio stenograma

Ketvirtadienis, 2008 m. lapkričio 20 d. - Strasbūras

12.2. Mirties bausmė Nigerijoje

  Pirmininkas. - Kitas klausimas – diskusijos dėl šešių pasiūlymų priimti rezoliuciją dėl mirties bausmės Nigerijoje⁽¹⁾.

  Marios Matsakis, autorius. − Pone pirmininke, Nigerijos baudžiamojo teisingumo sistemai būdinga korupcija, aplaidumas ir didelis išteklių trūkumas. Padėtį dar labiau blogina ir tai, kad islamo šariato teismų jurisdikcijai priklauso trečdalio Nigerijos valstijų baudžiamosios bylos. Tokie religiniai teismai, kuriems vadovauja nesveiko proto fanatikai, net ir dabar, šiame amžiuje, siekdami įbauginti žmones priima mirties nuosprendžius, taip pat nuosprendžius, pagal kuriuos skiriamos asmens išplakimo arba galūnės nupjovimo bausmės.

Mes Europoje, žinoma, smerkiame tokius anachronistinius religinius teismus, bet kaip pats islamo pasaulis juos vertina? Kodėl politiniai islamo autoritetai ir islamo valstybės, kai kurios iš jų yra labai galingos ir įtakingos regioniniu ir pasaulio mastu, su kai kuriomis iš jų esame pasirašę prekybos partnerystės susitarimus, kodėl jos neprisiima atsakomybės ir nepaskelbia karo šariato teisei, islamo teismui ir kitoms panašioms blogybėms? Kodėl pažangesnių islamo šalių religiniai vadovai patys nepasmerkia tokios islamo religijos apraiškos? Mano nuomone, jų tylėjimas ar „drungna“ reakcija prilygsta tyliam tokios veiklos rėmimui, todėl manau, kad jie tiek pat kalti, kaip tie, kurie iš tikrųjų vykdo šariato teismus.

Norėčiau, kad ši žinia, rodanti mūsų pasibjaurėjimą šiuo islamo fundamentalizmo aspektu, pasiektų tuos islamo pasaulio asmenis, kurie turėtų imtis drastiškų priemonių, kad padėtis pasikeistų į gerąją pusę, bet, deja, jie to nedaro.

  Paulo Casaca, autorius. – (PT) Pone pirmininke, nors Nigerijos atvejis, žinoma, nepalyginamas su tuo, kas vyksta Somalyje, manau, kad esama rimto pavojus, jog padėtis gali tapti labai panaši kaip Somalyje. Kaip buvo pasakyta, šariato teisė galioja trečdalyje šalies teritorijos, kurioje akivaizdžiai pažeidžiamos žmogaus teisės.

Šiuo atžvilgiu turiu pasakyti, kad prieš kalbėdami apie religinius vadovus ar juos pasmerkdami, ypač islamo religinius vadovus, neturime užmiršti, kad mūsų pagrindinis vaidmuo — palaikyti dialogą su tais islamo pasaulio vadovais, kurie nepritaria tokiam fanatiškam požiūriui, ir juos skatinti.

Galiu patikinti jus, kad tokių vadovų yra daug, aš asmeniškai pažįstų daugybę jų. Problema ta, kad užuot kalbėjusios su šalimis ir islamo pasauliu, kuris puoselėja tokias pačias vertybes ir išpažįsta tokias pačias pažiūras kaip ir mes, Europos institucijos elgiasi priešingai. Europos institucijos, regis, labiau linkusios nuolaidžiauti didžiausiems fanatikams ir pažeidėjams, tiems, kurie „žlugdo“ visų musulmonų žmogaus teises, nes musulmonai – turime tą pripažinti – yra pagrindinės tokios padėties aukos. Jie yra mūsų svarbiausi sąjungininkai. Tai žmonės, su kuriais turime dirbti išvien. Tai žmonės, su kuriais bendradarbiaudami mes, socialistai, neabejotinai galėtume spręsti šias problemas.

  Ryszard Czarnecki, autorius. − (PL) Pone primininke, šios diskusijos, žinoma, tam tikra prasme yra diskusijos dėl mirties bausmės, kaip tokios, bet nenorėčiau, kad jos pakryptų tokia linkme, nes, tiesą sakant, turėtume kalbėti apie konkrečią padėtį.

Aišku, mums žinoma iš ataskaitų, kad pastaruoju metu sumažinus mirties bausmių skaičių nusikalstamumas šalyje nesumažėjo. Tai skatina mirties bausmės šalininkus toliau raginti jos neatsisakyti. Bet, kaip žinoma, vien praeitais metais tik 7 iš 53 Afrikos Sąjungos valstybių narių vykdė nuosprendžius, 13 Afrikos šalių ši bausmė panaikinta teisiškai, o dar 22 šalys panaikino ją praktiškai.

Manau, kad Nigerija turėtų eiti šiuo keliu, galbūt Europos Sąjungai taikant tam tikrą spaudimą. Galėtume pažymėti tai, kad mirties bausmė skiriama nepilnamečiams ir jauniems asmenims. Tokių nuteistųjų Nigerijoje yra labai daug, ne mažiau kaip keturiasdešimt. Tai, kad mirties nuosprendžio įvykdymo laukia nepilnamečiai, ypač šokiruoja.

Tai, žinoma, daug platesnis klausimas. Nigerija yra ta šalis, kurioje labai nesudėtinga pasmerkti asmenį myriop, ypač atsižvelgiant į tai, kad ketvirtadalyje šalies regionų galioja šariato teisė, islamo, musulmonų teisė, kuri iš tikrųjų leidžia priimti nuosprendžius, pagal kuriuos skiriamos galūnių pašalinimo, taip pat išplakimo bausmės. Tokia padėtis nepriimtina. Turime apie tai garsiai kalbėti.

  Michael Gahler, autorius. – (DE) Pone pirmininke, Nigerija yra viena iš didžiausių, taip pat politiniu ir ekonominiu požiūriu svarbiausių Afrikos šalių. Ji taip pat yra svarbiausia mūsų šio regiono partnerė. Deja, šalies teisinės srities padėtis, ypač baudžiamojo teisingumo sistemos atžvilgiu, toli gražu nėra tokia, kaip norėtųsi. Šiose diskusijose daugiausia kalbėjome apie mirties bausmę. Nigerijoje yra daug mirties bausme nuteistų kalinių, laukiančių, kol bus priimtas sprendimas dėl jų skundo. Ketvirtadalis kalinių apeliacinių skundų nagrinėjimų truko 5 metus, 6%, pateikę apeliacinius skundus, laukė daugiau nei 20 metų. Tokia padėtis nepriimtina, todėl raginame Europos Komisiją padėti Nigerijos valdžios institucijoms pagerinti šalies padėtį teisinėje srityje ir pateikti rekomendacijas, kurios šaliai galėtų šiuo atžvilgiu būti naudingos. Taip pat buvo sukurta Prezidento tyrimų komisija teisingumo vykdymo reformos klausimais, parengusi rekomendacijas, nurodančias kryptį, kuria Nigerija turėtų eiti pirmyn. Tačiau manau, kad šioje srityje reikia taikyti didesnį politinį spaudimą.

  Ewa Tomaszewska, UEN frakcijos vardu. – (PL) Pone pirmininke, gali būti pasmerktas myriop už tai, kad esi skurdžius — tokia Nigerijos tikrovė. Kreipiuosi į Nigerijos valdžią prašydama paskelbti moratoriumą mirties nuosprendžiams ir visus juos pakeisti įkalinimo bausme.

Šimtai nuteistųjų, kuriems skirta mirties bausmė, neturi lėšų, kad galėtų užsitikrinti teisingą bylų nagrinėjimą. Pasmerkti myriop, remiantis prisipažinimais arba įrodymais, gautais naudojant smurtą, neturėdami galimybės pasamdyti advokatų, kurie tinkamai teisiškai jiems atstovautų, neturėdami galimybės rasti bylų, dingusių prieš penkerius ar penkiolika metų, asmenys nežmoniškomis sąlygomis laukia mirties bausmės įvykdymo. Daugelis jų pro savo kamerų langus gali matyti kiemą, kuriame vykdomi mirties nuosprendžiai. Apytikriai keturiasdešimt nuteistųjų, kuriems paskirta mirties bausmė, yra nepilnamečiai. Inkriminuojamas nusikalstamas veikas jie įvykdė būdami 13–17 metų amžiaus. Apeliacinio skundo nagrinėjimas vidutiniškai trunka penkerius metus, bet kai kuriais atvejais nuteistiesiems sprendimo tenka laukti dvidešimt metų. 41% nuteistųjų, kuriems skirta mirties bausmė, apeliacinių skundų nepateikia, nes jų bylos dingo arba jie nežino, kaip užpildyti apeliacinį skundą, o advokatams pasamdyti neturi lėšų. Nigerijoje pagal įstatymą draudžiama kankinti kalinius. Prisipažinimas ar įrodymai, gauti naudojant smurtą, nepripažįstami galiojančiais. Nepaisant to, policija vis dėlto griebiasi kankinimų. Tardymai vyksta ilgai. Tokiu būdu išgauti aukų prisipažinimai dažnu atveju yra vienintelis įrodymas jiems inkriminuojamų nusikaltimų bylose. Skurdūs kaliniai, iš esmės, neturi galimybės užsitikrinti, kad jų bylos būtų nagrinėjamos teisingai.

  Erik Meijer, GUE/NGL frakcijos vardu. – (NL) Pone pirmininke, mirties bausmė savaime yra siaubingas dalykas. Užuot suteikus galimybę tiems, kurie nusikalto kitam žmogui ar visuomenei, pasitaisyti ir ateityje tapti geresniais žmonėmis, jiems atkeršijama skiriant mirties nuosprendį. Tai neatitaisomas sprendimas, kartais priimamas net pažeidžiant teisingo teisingumo vykdymo principus. Dar baisiau, kai mirties bausmė skiriama už nesunkius nusikaltimus. Tokią padėtį Nigerijoje lemia prastas baudžiamojo teisingumo sistemos organizavimas, prie kurios dar prisideda administracinis chaosas.

Be to, šiaurinėse Nigerijos federalinėse valstijose vis labiau stiprėja fundamentalizmo ideologija, įtvirtinanti nuostatą, kad Dievas įpareigoja žmogų žudyti nuodėminguosius. Priešingai nei Somalyje, Nigerijos Vyriausybė geba kovoti su tokios ideologijos padariniais, apie kuriuos kalbėjome diskutuodami pirmesniu darbotvarkės klausimu. Nors Nigeriją sudaro atskiros nepriklausomos federalinės valstijos, jų valdymą koordinuoja centrinė valdžia, kuri dažnu atveju naudojant pučą atsidurdavo karinėse rankos. Padėtis šiuo metu Nigerijoje, regis, pagerėjo, nėra jokios diktatūros ir kruvinų konfliktų. Nemaža dalis regionų šiaurėje, kaip antai Iranas, tam tikros Somalio dalys ir Pakistano dalis šiaurės vakaruose, sudaro teritoriją, kurios teisingumo sistema grindžiama viduramžiais galiojusiomis nuostatomis. Ją taip pat galima būtų pavadinti klasinio teisingumo sistema. Mirties bausmė skiriama dažniausiai skurdiems nuteistiesiems, kurie neturi galimybės gauti teisinės pagalbos. Privalome iš visų jėgų stengtis gelbėti šiuos žmones nuo chaoso, savavaliavimo ir fanatizmo.

  Laima Liucija Andrikienė (PPE-DE). - (LT) Šiandien pagrindinė žinia, kurią Europos Parlamentas siunčia Nigerijos Federalinei ir Valstijų vyriausybėms, tai nedelsiant sustabdyti mirties bausmės vykdymus, paskelbti moratoriumą mirties bausmės vykdymui, apskritai panaikinti mirties bausmę.

Juk 137 iš 192 Jungtinių Tautų valstybių narių yra panaikinusios mirties bausmę. Net ir tarp 53 Afrikos Sąjungos valstybių narių Nigerija yra viena iš nedaugelio, kur mirties bausmė dar vykdoma.

Pačioje Nigerijoje dirbo ir nacionalinė tyrimų grupė, ir Prezidento komisija, kurios pateikė savo rekomendacijas atsisakyti mirties bausmių, nes jos nemažina nusikalstamumo.

Raginu ir prašau Tarybą, Komisiją ir valstybes nares išnaudoti visas turimas galimybes ir kontaktus su Nigerijos valstybės valdžios institucijomis siekiant, kad Nigerijoje įstatymo vardu būtų liautasi žudyti žmones, visų pirma nepilnamečius.

  Zdzisław Zbigniew Podkański (UEN). - (PL) Pone pirmininke, mirties bausmė visada buvo tema, verčianti susimąstyti ir kelianti daug klausimų. Pirma, ar vienas žmogus turi teisę priimti sprendimą dėl kito žmogaus teisės gyventi? Antra, ar gali šis sprendimas būti priimtas, jei prisipažinimas buvo išgautas kankinant? Ar jauni žmonės, nepilnamečiai turėtų būti baudžiami mirtimi, ar mokomi? Kyla dar daugybė tokių klausimų, bet atsakymas visada bus vienas: niekam nesuteikta tokia teisė. Žmonės patys sau tokią teisę suteikė, taigi jie gali jos ir atsisakyti panaikindami mirties bausmę. Skiriu šiuo žodžius Nigerijos valdžiai, taip pat visiems tiems, kurie save laiko kitų žmonių gyvenimo ir mirties viešpačiais.

  Siim Kallas, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. − Pone pirmininke, nuo nepriklausomybės atgavimo Nigerijoje buvo tik trys laikotarpiai, kai šalyje galiojo civilinė teisė, o 29 metus šalis buvo valdoma pagal karinę teisę.

Prieš devynerius metus Nigerija žengė žingsnį demokratijos link ir sugrįžo prie civiline teise grindžiamo valdymo, visi po to šalyje vykę rinkimai buvo plačiai kritikuojami dėl pažeidimų, sukčiavimo ir smurto. 2007 m. balandžio mėn. įvykę rinkimai galėjo tapti pavyzdžiu kitoms šalims, bet šalis šia proga nepasinaudojo ir nepaisant abejonių dėl rinkimų rezultatų teisėtumo valdžios vairas buvo perduotas naujajai vyriausybei. Atsižvelgiant būtent į šias aplinkybes ir nepamirštant stabilumo Nigerijoje svarbos Afrikai, turi būti pasirinkta tinkama strategija dėl šalies vyriausybės įtraukimo į konstruktyvų dialogą žmogaus teisių srityje.

Komisija visiškai pritaria garbingų Parlamento narių išreikštam susirūpinimui dėl mirties bausmės ir sutinka su tuo, kad kol mirties bausmė dar nėra visiškai panaikinta, būtina paskelbti moratoriumą dėl visų mirties nuosprendžių vykdymo.

Tačiau reikėtų pripažinti, kad Nigerijai sugrįžus prie civilinės teisės šalyje padėtis žmogaus teisių srityje apskritai pagerėjo. Iš tiesų buvo imtasi žingsnių pradėti šalyje diskusijas dėl to, ar mirties bausmė naudinga kaip atgrasymo nuo sunkių nusikaltimų priemonė. Kelių nuteistųjų, kuriems buvo paskirta mirties bausmė, apeliaciniai prašymai dėl šio bausmės panaikinimo buvo patenkinti šiais metais ir Nigerija įsipareigojo pradėti su ES intensyvų aukšto lygio politinį dialogą, apimantį, inter alia, klausimus žmogaus teisių srityje.

Komisija labai prisidėjo prie to, kad būtų pradėtas šis procesas, kuris gali išsirutulioti į globalią ES politinę strategiją Nigerijos atžvilgiu ir kuris jau suteikė galimybę suformuoti ministrų lygmeniu svarbų „trejetą“ ir priimti išsamų bendrą komunikatą.

Vykstant šiam dialogui bus galima konstruktyviai aptarti žmogaus teisių klausimus ir pradėti bendradarbiavimo veiklą tokiose svarbiausiose srityse, kaip taika ir saugumas bei valdymas ir žmogaus teisės. Šiuo metu svarstomos įvairios bendradarbiavimo iniciatyvos, įskaitant paramos teikimą siekiant stiprinti tiriamąjį Nigerijos policijos pajėgumą; programas, skirtas teisingumo sistemos prieinamumui didinti skurdžiai gyvenantiems gyventojams ir paramą kalėjimams pertvarkyti; paramą veiklai kovojant su korupcija; paramą demokratiniams procesams plėtoti; paramą federalinėms institucijoms, atsakingoms už kovą su prekyba žmonėmis, narkotikų kontrabanda, žmogaus teisių pažeidimus ir prekybą padirbtais vaistais.

Kad šios akcijos duotų kuo geresnių rezultatų, su jomis turės būti supažindinta pilietinė visuomenė ir eiliniai gyventojai. Komisija parengs strategiją, grindžiamą bendra parama vietinei žiniasklaidai ir kultūros iniciatyvoms, pagal kurią bus teikiama parama bendradarbiavimo iniciatyvoms opiose srityse ir vykdoma visuomenės švietimo veikla klausimais, susijusiais su pagarba pagrindinėms žmogaus teisėms ir laisvėms ir pagrindinėmis demokratijos vertybėms, geru valdymu, rūpinimusi aplinka ir pan.

  Pirmininkas. - Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks pasibaigus diskusijoms.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 142 straipsnis)

  Sebastian Valentin Bodu (PPE-DE), raštu. – (RO) Žmogaus teisių klausimas tebereikalauja mūsų dėmesio, net ir šiuo metu, kai pasaulį ištikusi ekonominė krizė. Skurdas bei politinių ir ekonominių perspektyvų neturėjimas visada blogina žmonių gyvenimo sąlygas. Svarbių problemų sąraše su pagarba žmogaus teisėms susiję klausimai dažnai atsiduria pabaigoje ir mums, apakintiems savo pačių pažadais ekonomikos srityje, lengva nepastebėti to, kad pasaulyje esama daug vietų, kur tebėra skiriama mirties bausmė. Šiuo atveju kalbu apie Nigeriją, šalį, turinčią 140 mln. gyventojų, kurioje, „Amnesty International“ organizacijos duomenimis, nuo šių metų vasario mėn. 725 vyrai ir 11 moterų, kaltinamų tokiais nusikaltimais kaip ginkluotas apiplėšimas, žmogžudystė ar tėvynės išdavystė, laukia mirties nuosprendžio vykdymo. Be to, nerimą keliančiuose pranešimuose pabrėžiama, kad šios bylos nebuvo tinkamai išnagrinėtos teisme ir net kad įrodymai buvo gauti suimtuosius kankinant. Šie žmonės bus pakarti už nusikaltimus, kurių galbūt jie nepadarė, nes Nigerijoje skurdžiai gyvenantys žmonės visai nėra apsaugoti nuo baudžiamojo teisingumo sistemos, nors Nigerija yra Tarptautinio baudžiamojo teismo valstybė narė. Tarptautinė bendruomenė privalo dėti visas pastangas, kad Nigerijos Vyriausybė nedelsiant paskelbtų moratoriumą visiems mirties nuosprendžiams ir mirties bausmę pakeistų įkalinimu.

(1) Žr. protokolą.