Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2008/2151(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

A6-0427/2008

Debatai :

PV 03/12/2008 - 20
CRE 03/12/2008 - 20

Balsavimas :

PV 04/12/2008 - 7.10
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2008)0581

Posėdžio stenograma
Trečiadienis, 2008 m. gruodžio 3 d. - Briuselis Tekstas OL

20. Kova su mokestiniu sukčiavimu sudarant sandorius Bendrijos viduje (bendra PVM sistema) – Kova su mokestiniu sukčiavimu sudarant sandorius Bendrijos viduje – Europos Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 8/2007 dėl administracinio bendradarbiavimo PVM srityje (diskusijos)
Kalbų vaizdo įrašas
Protokolas
MPphoto
 
 

  Pirmininkė. − Kitas klausimas – bendros diskusijos dėl:

– José Manuel García-Margallo y Marfilo pranešimo (A6-0448/2008) Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto vardu dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, iš dalies pakeičiančios direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos nuostatas dėl mokesčių vengimo, susijusio su importu ir kitais tarpvalstybiniais sandoriais (COM(2008)0147 – C6-0154/2008 – 2008/0058(CNS)),

– José Manuel García-Margallo y Marfilo pranešimo (A6-0449/2008) Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto vardu dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl reglamento (EB) Nr. 1798/2003 dėl kovos su mokestiniu sukčiavimu sudarant sandorius Bendrijos viduje pakeitimo (COM(2008)0147 – C6-0155/2008 – 2008/0059(CNS)), ir

– Berto Staeso pranešimas (A6-0427/2008) Biudžetinės kontrolės komiteto vardu dėl Europos Audito Rūmų specialiosios ataskaitos Nr. 8/2007 dėl administracinio bendradarbiavimo pridėtinės vertės mokesčio srityje (2008/2151(INI)).

 
  
MPphoto
 

  José Manuel García-Margallo y Marfil, pranešėjas.(ES) Gerb. pirmininke, pirmiausia apgailestauju, kad su mumis nėra už šį klausimą atsakingo Komisijos nario, nors iš tikrųjų ir nesistebiu, nes dėl šio klausimo kilo daug triukšmo, o pagrindo tam nelabai yra: ilgi retoriniai teiginiai apie kovą su sukčiavimu PVM srityje, tačiau nedaug priemonių tai kovai laimėti.

Komisijos nario mums pristatytuose komunikatuose, paskutinį kartą šių metų gruodžio 1 d., jaudinamasi dėl žalos, kurią sukelia mokestinis sukčiavimas. Jis daro poveikį pakankamumui, teisingam apmokestinimui ir iškraipo rinką didelių piniginių sumų išraiška. Sukčiavimas PVM srityje siekia nuo 60 mlrd. EUR iki 100 mlrd. EUR per metus.

Kaip galima sustabdyti sukčiavimą? Tuose komunikatuose pateiktas aiškinimas iš esmės yra teisingas, retorinis ir išpūstas. Juose teigiama, kad nacionalinės valdžios įstaigos atsakingos už kovą su sukčiavimu, tačiau tais atvejais, kai tiekėjas ir vartotojas yra ne toje pačioje šalyje, turėtų bendradarbiauti valstybės narės. Juose taip pat pabrėžiama, kad Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 8 teigiama, kad toks bendradarbiavimas neabejotinai yra nepakankamas, todėl būtina imtis veiksmų. Problema kyla tada, kai Komisijos narys pradeda mums pasakoti, kokių veiksmų reikia imtis. Jis gana pagrįstai sako, kad yra dvi strategijos: viena, kurią jis vadina ambicinga, apima didžiulę pridėtinės vertės mokesčio reformą, numatančią arba atvirkštinių mokesčių sistemą, arba atskaitomos mokesčių sumos sistemą bei atsiskaitymo įstaigą, tuo tarpu kitą strategiją Komisijos narys vadina „tradicinėmis priemonėmis“.

Iš jo pasisakymo čia birželio 24 d. supratome, kad jis jokiu būdu negalvoja imtis ambicingos reformos ir ketina laikytis „tradicinių priemonių“ varianto. Tačiau vėliau apibūdindamas tradicines priemones, jis pasiūlė keturias jų, kurios iš esmės nėra blogos. Jis kalbėjo apie galutinio privalomų deklaracijų pateikimo termino sutrumpinimą, mokestinių įstaigų bendradarbiavimo stiprinimą, bendros atsakomybės nustatymą tuo atveju, kai prekių pirkėjas nenurodo, kas jas pardavė, bei PVM mokėtojų informavimo didinimą. Užbaigdamas jis pasakė, kad net šios keturios priemonės nebuvo tarp konkrečių priemonių, kurias jis galvojo siūlyti priimti. Dabar jis pateikia du pasiūlymus dėl direktyvos ir reglamento pakeitimų. Jis sako, kad pirmuoju siekiama sutrumpinti laikotarpį, per kurį PVM mokėtojai turi pateikti ataskaitą, nuo trijų mėnesių iki vieno, o antruoju siekiama nuo trijų mėnesių iki vieno mėnesio sutrumpinti laikotarpį informacijai perduoti valstybei narei, kurioje turi būti mokamas mokestis. Tai viskas, kas numatyta pasiūlyme.

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas bandė truputį paįvairinti šią tikrai banalią istoriją, ir mes pateikėme šiuos pakeitimus. Mes pritarėme pakeitimui, kuriuo palaikomos mažosios ir vidutinės įmonės, siekiant suderinti kovą su mokestiniu sukčiavimu su administracinės naštos palengvinimu mažosioms įmonėms, kurioms tai pažadėjo Parlamentas ir visa ES. Todėl sakome, kad Komisija turi skubiai, per dvejus metus pateikti mums ataskaitą apie tai, kaip buvo vykdomos šios priemonės, kaip jos paveikė administracines įmonių išlaidas ir kokios naudingos jos buvo kovojant su mokestiniu sukčiavimu.

Taip pat pabrėžiame, kad Komisija turėtų labiau įsitraukti į teisės aktų rengimo procesą. Ji turėtų atlikti svarbesnį vaidmenį. Taip pat prašome jos centralizuoti duomenis, kuriuos perduoda suinteresuotosios narės, ir parengti gerosios praktikos vadovą, kad mokesčių įstaigos galėtų geriau atlikti savo funkcijas, nustatyti rodiklius, kuriais remiantis būtų matoma, kurioms sritims kyla pavojus ir kurioms ne, ir mums nurodoma, kas laikosi taisyklių ir kas ne. Pagaliau, kad būtų lengviau nustatyti sukčius, sukursime asmenų, negalinčių išvengti mokesčių mokėjimo, įkuriant įmones, registrą.

Gaila, kad Komisijos narys negali pateikti savo nuomonės dėl mūsų pateiktų pasiūlymų.

 
  
MPphoto
 

  Bart Staes, pranešėjas. (NL) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, mokestinis sukčiavimas ir sukčiavimas PVM srityje yra baudžiamasis nusikaltimas. Jie gali būti tarnautojų nusikaltimai, bet vis dėlto jie yra nusikaltimai, kartais susiję su organizuotais nusikaltimais.

Kokio dydžio yra šios sumos, nes tai visada įdomu? Komisijos narys L. Kovács nustatė, kad 2007 m bendras mokestinis sukčiavimas sudarė nuo dviejų iki pustrečio karto didesnę sumą nei Europos biudžetas, arba nuo 200 iki 250 mlrd. EUR. Įvertinta, kad sukčiavimo PVM srityje dalis sudaro 40 mlrd. EUR. Visa tai galbūt yra nepakankamai įvertinta, Audito Rūmai įvertino, kad 2005 m. Vokietijoje nesurinktos PVM įplaukos sudarė 17 mlrd. EUR, o Jungtinėje Karalystėje 18,2 mlrd. EUR, iš viso jos sudarė tik daugiau kaip 35 mlrd. EUR negautų PVM įplaukų.

Todėl sveikintina, kad Komisija finansavo tyrimą, kad jis jau pradėtas ir toliau vykdomas ir kad jo rezultatai bus viešai paskelbti, kad galėtume matyti tikrąjį šios problemos mastą.

Yra dvi esminės problemos, susijusios su politika. Pirmiausia turi būti pagerintas valstybių narių mokestinių įstaigų bendradarbiavimas, antra, tikrai turėtume siekti nustatyti trumpesnius terminus administraciniams valstybių narių organams informacijai rinkti ir ja keistis, kad procesas judėtų greičiau.

Mano pranešime daugiausia analizuojama Audito Rūmų apklausa dėl sukčiavimo PVM srityje. Audito Rūmai atliko patikrinimą septyniose valstybėse narėse: Prancūzijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Lenkijoje, Slovėnijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Šios šalys puikiai bendradarbiavo. Tačiau Vokietija visiškai atsisakė bendradarbiauti. Rugsėjo mėn. Komisija padėjo pažeidimo procedūrą prieš Vokietiją, ir turiu pasakyti, Komisijos nary, kad tam pritariu.

Audito Rūmai nustatė, kad kai kuriose valstybėse narėse visiškai nėra būtiniausių sąlygų efektyviai bendradarbiauti, siekiant kontroliuoti šio tipo sukčiavimą. Mano bendras pranešėjas pabrėžė, kad reikalingos informacijos prašymas užtrunka ilgiau nei tris mėnesius. Tai iš tikrųjų neatleistina, nes, tiesą sakant, su šiais nusikaltimais turėtų būti kovojama tuo metu, kai jie vykdomi. Tačiau šalies viduje esančios organizacijos taip pat pateko į kritikos ugnį. Ypač iš Nyderlandų ir Vokietijos norisi reikalauti daugiau. Dar daugiau, visiškai nėra pakankamai stiprių kontrolės mechanizmų.

Man lieka neaišku, kodėl valstybės narės atsisako imtis griežtos pozicijos, net jei jos žino, kad praranda milijardus įplaukų. Negaliu to suprasti. Laisvas nusikaltėlių judėjimas – gyvenimo realybė. Kovai su mokestiniu sukčiavimu susivienijusi Europa lieka didžiulė nuostabi svajonė.

Tačiau ir tai yra gera žinia. Mano valstybė narė Belgija sukūrė Europos „karuselės“ tinklą (Eurocanet tinklas), kuriuo užtikrinamas spontaniškas keitimasis informacija. Tačiau ir jis sugadintas, nes tik 24 valstybės narės sutiko bendradarbiauti, o trys didžiosios valstybės narės, būtent Vokietija, Italija ir Jungtinė Karalystė atsisakė bendradarbiauti.

Spalio 7 d. Ecofin Taryba sukūrė naują mechanizmą, būtent Eurofisc mechanizmą, skirtą bendradarbiavimui tarp valstybių narių, kontroliuojant sukčiavimą PVM srityje, pagerinti. Mano nuomone, šis pasiūlymas turi prasmę, bet turės pridėtinę vertę tik tuo atveju, jeigu jame dalyvaus visos valstybės narės, ir tai bus daugiau nei tiesiog tarpvyriausybinis bendradarbiavimas. Tikrai manau, kad Komisija turėtų būti įtraukta į šią naują iniciatyvą. Bet kuriuo atveju ji galėtų joje dalyvauti ir netgi atlikti koordinatoriaus vaidmenį.

Galiausiai taip pat manau, kad daug glaudžiau turėtume dirbti ir teismų srityje. Visos dabartinės teisminės kliūtys, numatytos valstybių narių teisėje, susijusios su tarpvalstybiniu baudžiamuoju persekiojimu, turėtų būti nedelsiant panaikintos. Į savo pranešimą įtraukiau sąrašą priemonių, kurių reikėtų imtis. Norėčiau sulaukti atsakymo ar reakcijos iš Komisijos ir apgailestauju, kad čia nėra Tarybos, kad ir kaip būtų, būtent Taryba turės imtis veiksmų šioje srityje.

 
  
MPphoto
 

  Louis Michel, Komisijos narys. − (FR) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau padėkoti Europos Parlamentui ir ypač dviem pranešėjams, gerb. J. M. García-Margallo y Marfil ir B. Staesui, už jų pateiktus konstruktyvius pranešimus opia kovos su sukčiavimu PVM srityje Europos Sąjungoje tema, ypač Komisijos pirmojo konkretaus pasiūlymo šioje srityje atžvilgiu.

Šiandien matome mūsų strategijos dėl kovos su sukčiavimu PVM srityje įgyvendinimo posūkio tašką. Trijuose pranešimuose, kuriuos rytoj turėtų priimti Parlamentas, pateikiama daugybė rekomendacijų, kaip sustiprinti kovą su sukčiavimu, juose atsispindi jūsų nuomonė dėl daugelio priemonių.

Gruodžio 1 d. Komisija priėmė komunikatą, kuriame nurodomos priemonės, kurias ji pristatys ateinančiais mėnesiais, taip pat pirminę direktyvą, įtvirtinančią kai kurias iš šių priemonių. Numatytais pasiūlymais reaguojama į B. Staeso pranešime išreikštą susirūpinimą ir rekomendacijas.

Priemonės, kurias ketina priimti Komisija, gali būti suskirstytos į tris kategorijas:

Pirmoji apima priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią sukčiavimui PVM srityje. Viena iš jų apima minimalių standartų įregistravimo ir išregistravimo iš valstybių narių duomenų bazių atžvilgiu nustatymą, siekiant padidinti jose esančios informacijos patikimumą ir palyginamumą.

Taip pat planuojama patobulinti procedūrą, kuria vadovaujantis, gaunamas elektroninis patvirtinimas dėl PVM mokėtojo numerio, atitinkamo pavadinimo ir adreso, siekiant užtikrinti didesnį teisinį tikrumą tiekėjams.

Galiausiai Komisija siūlo supaprastinti taisykles dėl sąskaitų faktūrų išrašymo ir racionalizuoti taisykles, susijusias su apmokestinimu, siekiant užtikrinti tinkamesnį jų taikymą, o tai palengvins jų kontrolę.

Antra kategorija susijusi su priemonėmis, kuriomis siekiama padidinti mokestinių įstaigų efektyvumą, atskleidžiant sukčiavimo PVM srityje atvejus. Į šią kategoriją patenka priemonė, susijusi su terminų sutrumpinimu, apie kurią kalbama dviejuose J. M. García-Margallo y Marfilo pranešimuose. Kaip Komisija pasiūlė praėjusį pirmadienį, norint sustiprinti kovą su sukčiavimu, taip pat būtina užtikrinti, kad atleidimo nuo PVM, importuojant prekes, atvejai būtų geriau stebimi, ir išplėsti informacijos, kurią valstybės narės turės suteikti kitų valstybių narių mokestinėms įstaigoms, šioms automatiškai prisijungiant prie jų duomenų bazių, sritį.

Pagaliau, kaip jūs nurodėte, į šią kategoriją taip pat patenka Europos tinklo, vadinamojo Eurofisc, sukūrimas. Pastaruoju siekiama pagerinti valstybių narių bendradarbiavimą, kovojant su sukčiavimu PVM srityje, remiantis Eurocanet tinklo, kurį sukūrė Belgijos mokestinės įstaigos ir kuriam pritaria Komisija bei Europos kovos su sukčiavimu tarnyba, pavyzdžiu.

Į trečią kategoriją patenka priemonės, kuriomis siekiama padidinti mokestinių įstaigų pajėgumus apmokestinimo ir mokesčių surinkimo srityje. Būtent tarp jų yra priemonė, kuria išskiriami atvejai, kai tiekėjai ir pirkėjai, sudarantys tarpvalstybinius sandorius, yra bendrai atsakingi už mokesčių mokėjimą. Taip neabejotinai siekiama sustiprinti teisinį pagrindą, kuriuo reglamentuojamas mokesčių surinkimas tarpvalstybinių sandorių atvejais.

Pagaliau numatoma priemonė, kuria siekiama nustatyti bendrą valstybių narių atsakomybę, siekiant užtikrinti visas valstybinių mokesčių įplaukas.

Be to, Komisija pažymi, kad Parlamentas išreiškė besitęsiantį interesą užtikrinti Europos bendrijos finansinių interesų apsaugą, turint omenyje, kad sukčiavimas PVM daro poveikį paties Europos biudžeto lėšoms.

Džiaugiuosi, kad pritariama pasiūlymui dėl reglamento dėl bendros administracinės pagalbos, kovojant su sukčiavimu, ypač PVM srityje.

Komisija taip pat pritaria Parlamento prašymui, skirtam Tarybai, toliau tęsti derybas dėl šio pasiūlymo, kuriuo bus nustatytas detalus pagrindas, įgalinantis Komisiją ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybą valstybėms narėms suteikti operatyvinę pagalbą ir informaciją kaip dalį kovos su sukčiavimu PVM srityje.

Pranešimo projekte pateikta teigiama Parlamento nuomonė dėl terminų sutrumpinimo ir sparčios Tarybos darbo šioje srityje pažangos – geras ženklas dėl kitų toli siekiančių pasiūlymų, kuriuos Komisija priims artimiausioje ateityje.

 
  
MPphoto
 

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Teisės reikalų komiteto nuomonės referentė. (PL) Gerb. pirmininke, iki šiol sukčiavimo kontrolė, ypač valstybių narių provincijose, yra problema, kuri negali būti išspręsta vien tik valstybių narių lygiu. Kova su vengimu mokėti mokesčius turi apimti glaudesnį bendradarbiavimą tarp administracinių valstybių narių įstaigų, taip pat bendradarbiavimą su Komisija.

Pasiūlymai dėl direktyvos ir dėl reglamento, sudarantys projekto pagrindą, tik iš dalies atspindi 2007 m. birželio mėn. ECOFIN priimtas svarbiausias rekomendacijas. Siūlomų pakeitimų svarbiausias tikslas apima informacijos rinkimo ir keitimosi ja procedūrų paspartinimą Bendrijos viduje, sunorminant procedūras ir iki vieno mėnesio sutrumpinant laikotarpį deklaracijoms dėl sandorių Bendrijos viduje pateikti bei terminą valstybėms narėms keistis informacija apie šiuos sandorius.

Su PVM susijusių reikalavimų suvienodinimas užtikrins efektyvų pateiktos informacijos patikrinimą. Reikalavimas valstybėms narėms priimti elektroniniu būdu pateiktas PVM įplaukas taip pat žymiai supaprastins procesą.

Siūlomos teisinės priemonės – tik pirmieji žingsniai įgyvendinant ECOFIN pasiūlymus. Vis dar neturime detalaus poveikio įvertinimo dėl naujų formalių reikalavimų paslaugų teikėjams, todėl patartina parengti specialų pranešimą šiuo klausimu, ypač apie mokesčių mokėtojų ir administracinių institucijų administracines išlaidas ir kovos su vengimu mokėti mokesčius efektyvumą.

Turėdama omenyje Audito Rūmų pateiktą pagrįstą kritiką, susijusią su efektyvaus administracinio bendradarbiavimo trūkumu šioje srityje, Europos Komisija turėtų apsvarstyti galimybę atlikti svarbesnį vaidmenį, ypač rengiant analizes ir teikiant gerus pavyzdžius.

 
  
MPphoto
 

  Gabriele Stauner, PPE-DE frakcijos vardu. (DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, kaip jau minėjo B. Staes, per metus prarandama apie 2,25 proc. ES bendro vidaus produkto, sudarančio apie 200 mlrd. EUR, dėl vengimo mokėti pridėtinės vertės mokestį, mokesčių apėjimo ir sukčiavimo. Šiais faktais tinkamai pagrįstas B. Staeso pranešimas.

Tarp kitko, iš atsakymų į penkis rašytinius klausimus šia tema, kuriuos pateikiau Tarybai – beje, gaila, kad Taryba taip negausiai atstovaujama – ir Komisijai, paaiškėjo, kad 2005 m. nesurinkta pridėtinės vertės mokesčio suma Vokietijoje sudarė 17 mlrd. EUR, o Jungtinėje Karalystėje – 18 mlrd. EUR. Remiantis šiais skaičiais, visiems tampa aišku, kad nacionalinė ekonomika patiria didelę žalą ir tai reikia kaip įmanoma greičiau sustabdyti.

Tačiau kaip visą tai padaryti? Remiantis Audito Rūmais, kurie daug nuveikė šia tema parengdami specialią ataskaitą, atsakymas susiję su bendradarbiavimu tarp atsakingų valstybių narių administracinių institucijų, tačiau būtent to visiškai nepavyko padaryti pastaraisiais metais.

Europiečiai dar kartą atsidūrė padėtyje, kai yra siekiama pilno geriausių norų tikslo, tačiau diena yra giriama, nesulaukus vakaro. Šiuo atveju per anksti giriamos valstybės narės, kurios administracinėmis priemonėmis nepajėgia imtis griežtesnių žygių dėl vengimo mokėti pridėtinės vertės mokestį tarptautinių lygiu.

Todėl, pvz., atsiranda nepaaiškinamų skirtumų tarp prašymų gauti turimą informaciją kiekio ir atsakytų prašymų kiekio. Veidrodinį atspindį turintys skirtingi su prekyba Bendrijos viduje susiję statistikos duomenys, kuriuos pateikė Komisija, atsakydama į gegužės 6 d. raštu pateiktą klausimą, numatant, kad 2007 m. suma siekė nemažą 77 mlrd. EUR sumą, skirtumai taip pat gali būti sukčiavimo pridėtinės vertės mokesčio srityje parodymai. Pasinaudosiu šia galimybe paklausti Komisijos, kada bus pateikti tyrimo rezultatai.

 
  
MPphoto
 

  Vladimír Maňka, PSE frakcijos vardu. (SK) Kolegos, įsivaizduokite, kad Europos Sąjungoje nevengiama mokėti mokesčių. Jeigu taip surinktos lėšos būtų teisingai paskirstytos, kiekvienas Europos Sąjungos pilietis, tarp jų ir vaikai bei pensininkai, savo piniginėje kasmet turėtų 500 EUR didesnę sumą.

Jokia šalis viena pati negali efektyviai kovoti su vengimu mokėti mokesčius. Būtinas tarptautinis bendradarbiavimas, ypač PVM srityje, kurios atžvilgiu Bendrijos viduje sudaromų sandorių priežiūra dėl dabartinės sistemos yra labai sudėtinga. Viena išeitis, turinti ilgalaikį teigiamą poveikį, būtų PVM sistemos sukūrimas, kuria remiantis sandoriai tarp valstybių narių būtų apmokestinami tikrai ne nuliniu tarifu. Sukčiai ir kriminalinės grupuotės piktnaudžiauja prekių eksportui taikomu nuliniu tarifu, pvz., sudarydamos fiktyvius sandorius ir apgaulingai išeikvodamos milijardus eurų iš valstybės biudžeto.

Dabartiniai ilgi terminai pateikti mokesčių deklaracijas taip pat sukuria galimybę atlikti tokius mokestinius sukčiavimus. Pranešime dėl direktyvos projekto, apie kurį dabar kalbame, kalbama apie greitesnį keitimąsi informacija, kuri yra reikalinga, kovojant su mokestiniu sukčiavimu. Tai – viena iš priežasčių, dėl ko sutrumpiname terminą pateikti mokesčių deklaraciją apie sandorius Bendrijos viduje.

1993 m. sukurta PVM sistema – tik tarpinė sistema. Manau, kad kitos kadencijos pradžioje Komisija pateiks ambicingesnes priemones dėl galutinės ir visapusės PVM reformos. Dabartinės sistemos laikinumas – viena iš priežasčių, dėl kurios savo pakeitimu, kurį patvirtino komitetas, prašiau, kad Komisija priimtų priemonių poveikį įvertintų trejais metais anksčiau nei buvo siūloma pradiniame pasiūlyme dėl pakeitimo. Taip būtų išvengta padėties, kai sistema būtų įvertinama tada, kai jau nebegaliotų.

Baigdamas norėčiau padėkoti ir pasveikinti pranešėją, parengus racionalų pranešimą. Projektu būtų greitai reaguojama į mokestinį sukčiavimą. Be to, labai gerai, kad patys verslininkai pabrėžė, kad administracinė žala bus minimali.

 
  
MPphoto
 

  Miguel Portas, GUE/NGL frakcijos vardu. – (PT) Gerb. pirmininke, kai Audito Rūmai pareiškė, kad sukčiavimo PVM srityje apimtis gali būti didesnė nei visas Bendrijos biudžetas, o B. Staes pabrėžė, kad šis skaičius turėtų būti dvigubai didesnis, diskusijos dėl šių trijų pranešimų yra visiškai pagrįstos. Ypač akivaizdu, kad valstybės narės turi pritarti fizinių asmenų, kurie naudojasi prieglobsčio įmonėmis, siekdami išvengti mokesčių, registro sukūrimui. Taip pat pritariu B. Staeso pasiūlymams.

Apie tai kalbant, ne vengimas mokėti PVM yra pagrindinė problema Europoje, turint omenyje vengimą mokėti mokesčius, nes yra tam tikras teisėtas apėjimas, kurį valdžia leidžia ofšoriniams finansiniams centrams. Būtent šiuose centruose plaunamos nusikalstamos pajamos, o teisėtos lėšos kriminalizuojamos. Kai iš mūsų mokesčių surinkti pinigai galiausiai yra naudojami bankams ir bankininkams gelbėti, mokesčių prieglobsčio išnykimas bus Europos drąsos išbandymas artimoje ateityje. Būtent taip būsime teisiami ir mums dar toli iki to, ko reikia, kovojant su vengimu mokėti mokesčius.

 
  
MPphoto
 

  Sergej Kozlík (NI).(SK) Gerb. pirmininke, gerb. Parlamento nariai ir svečiai, neginčijama, kad mokesčių vengimas žymiai griauna konkurenciją ir vidaus rinkos veikimą, sumažina valstybės pajamas. Aiškinamajame rašte nevisiškai įtikinamai skamba tai, kad siūlomomis priemonėmis, kuriomis tiesiog siekiama pagreitinti duomenų, susijusių su sandoriais Bendrijos viduje, rinkimą ir keitimąsi jais, nebus užkrauta pernelyg didelė našta verslo sektoriui.

Taip pat Komisijos aiškinamajame rašte kyla abejonių dėl verslo sektoriaus, susijusių su mokestinių įstaigų pajėgumu panaudoti suteiktą informaciją. Rašte nieko nekalbama apie šių abejonių išsklaidymą. Nepaisant to, priemonės, kuriomis siekiama kovoti su mokesčių vengimu, kažkur turi būti padėtos įgyvendinti. Turbūt tik praktika parodys, ar siūloma priemonė bus veiksminga, ar tiesiog taps dar viena administracine našta verslo sektoriui.

 
  
MPphoto
 

  Bogusław Liberadzki (PSE). - (PL) Gerb. pirmininke, pirmiausia norėčiau aptarti pranešimą ir pačią problemą sukčiavimo atžvilgiu, antra, į biudžetą nesurinktos sumos atžvilgiu ir trečia, verslo konkurencingumo sutrikdymo atžvilgiu, nes mokestiniu sukčiavimu pažeidžiami sąžiningos konkurencijos principai.

Tikrai vertinu pranešimą ir norėčiau ypač padėkoti pranešėjui B. Staesui, parengusiam puikų pranešimą. Tai vienas iš nedaugelio pranešimų, kuriame kalbama ne tik apie sumas, bet ir įvardijamos valstybės narės, kuriose kyla šių pažeidimų. Taip pat norėčiau padėkoti Audito Rūmams, kurie pabrėžė dvi pagrindines priežasčių grupes. Pirmiausia tai priežastys, susijusios su valstybėmis narėmis, kurias galėtume aiškinti kaip Tarybos pasyvumą arba valstybių narių inertiškumą, kurios itin padėtų išspręsti problemą, imdamosis, regis, tokių paprastų žingsnių kaip skubus keitimasis informacija, patikimas keitimasis informacija ir noro nustatyti ir pašalinti dabartinės padėties priežastis parodymas.

Yra ir antra problema, kuriai Komisijos narys neteikė pakankamai reikšmės: ką iš tikrųjų gali padaryti Komisija kartu su tokiomis savo pavaldžiomis agentūromis kaip Mokesčių ir muitų sąjungos generaliniu direktoratu ir Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) vietoj savo dažnų biurokratinių paaiškinimų, nes kad ir kiek pastangų dedama, iki šiol jokių rezultatų nematyti?

 
  
MPphoto
 

  Louis Michel, Komisijos narys. − (FR) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau jums padėkoti už diskusijose pateiktas pastabas ir požiūrius.

Komisija atsižvelgs į Europos Parlamento pateiktus pasiūlymus savo dabartiniuose ir būsimuose pasiūlymuose dėl teisės aktų.

Džiaugiuosi galėdamas pažymėti, kad Europos Parlamento nuomonės dėl siūlomų imtis priemonių kovai su sukčiavimu PVM srityje Europos Sąjungoje sustiprinti yra panašios į Komisijos nuomones. Ypač džiaugiuosi, kad plačiai pritariama pirmojo konkretaus Komisijos pasiūlymo pagrindiniam tikslui, būtent iki 2010 m. sausio mėn. paspartinti informacijos, susijusios su sandoriais Bendrijos viduje, rinkimą ir keitimąsi ja.

Kalbėjome apie poveikio įvertinimą. Komisija nustatė poveikį verslo išlaidoms. Pasirodo, šios išlaidos ribotos. Kad tiksliau nustatytų tikrąjį poveikį, Komisija pasirengusi parengti vertinimo ataskaitą. Preliminarūs dabartinio vertinimo rezultatai, apie kuriuos jūs kalbate, gerb. G. Stauer, paaiškės ateinančiomis savaitėmis ir bus patvirtinti, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis.

Man buvo pasakyta, kad Komisija gali pritarti tik pranešimo pakeitimams Nr. 4 ir Nr. 7…

Taigi ar jūs negalite pritarti pranešimo pakeitimams Nr. 4 ir Nr. 7?

Iš tikrųjų mes galime pritarti J. M. García-Margallo y Marfilo pranešimo pakeitimams Nr. 4 ir Nr. 7.

Apgailestauju, kad viskas pakrypo šiuo keliu, kaip jūs ir pastebėjote bei žinote, bet nesu atsakingasis Komisijos narys ir todėl mažiau žinau apie šiuo reikalus, kurie man atrodo itin sudėtingi, nei apie kitus.

 
  
MPphoto
 

  José Manuel García-Margallo y Marfil, pranešėjas.(ES) Patikėkite manimi, Komisijos nary L. Michelai, vertinu tai, kad jūs esate čia su mumis ir sprendžiate klausimus, kurie, tiesą sakant, yra sudėtingi visiems.

Komisija paprašė mūsų veikti greitai, todėl mes skubiai į tai reagavome. Teisės reikalų komitetas tinkamai ir laiku pateikė savo nuomonę, o Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas vienbalsiai, tai retai pasitaiko, patvirtino pranešimą, dėl kurio šiandien diskutuojame.

Komisijos nary, iš rašto, kurį jums parengė Fiskalinių reikalų komitetas, jūs mums garsiai perskaitėte pasiūlymus, kuriuos gruodžio 1 d. priėmė Taryba. Tačiau tie pasiūlymai nėra būtent tie, apie kuriuos mes čia kalbame. Tai, dėl ko diskutuojame, yra kas kita. Nesistebiu, kad jie mums pasakė tai, ką jie planuoja daryti, nes, kaip sakiau anksčiau, tai, ką jie iš tikrųjų nuveikė, yra menkas dalykas.

Kaip pabrėžė mano kolegos nariai, tokio tempo, kokiu Parlamentas ėmėsi veiksmų šios tikrai svarbios srities atžvilgiu, negalima lyginti su entuziazmu Komisijoje ar Taryboje.

Labai svarbaus komiteto pirmininkas kartą pasakė, kad iš Komisijos jis tikėjosi de l'audace, encore de l'audace et toujours de l'audace – drąsos, daugiau drąsos ir visada drąsos. Komisijai priklauso įstatymų leidybos iniciatyvos monopolis, o šis Parlamentas to ir norėjo, tačiau šio monopolio turėjimas reiškia, kad šios iniciatyvos turi egzistuoti ir būti drąsiai, be jokios baimės pateikiamos, nesibaiminant, kad Taryba gali joms nepritarti.

Turi būti imamasi iniciatyvų, jos turi būti nagrinėjamos toliau ir už jas kovojama, o Taryba turės atsakyti Komisijai ir šiam Parlamentui, jeigu pasiūlymai nebus tinkami. Tačiau tokios praktikos nėra. Tai, apie ką kalbėjau ankstesnėje savo kalboje, buvo mažėjančių ambicijų tradicijų nuo neabejotinų pasiūlymų iki tradicinių priemonių, iki priemonių paketo, iš kurio tik dvi moderniausios buvo pasirinktos.

Esu dėkingas L. Michelui ir prašau jo perduoti atsakingajam Komisijos nariui mano padėką už tai, kad priėmė porą pakeitimų, tačiau jaučiuosi tikrai nusivylęs dėl to, apie ką mes čia kalbėjome.

 
  
MPphoto
 

  Bart Staes, pranešėjas. (NL) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, galiu tik patvirtinti tai, ką turėjo pasakyti J. M. García-Margallo y Marfil. Mano nuomone, mums pateikti abu pranešimai, tiesą sakant, trys pranešimai ir tai, kaip jie buvo patvirtinti Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto ir Biudžeto kontrolės komiteto, parodo aukštą apsisprendimo lygį – apsisprendimo rimtai spręsti šį klausimą.

Kalbame apie didžiulę pinigų sumą. Tik įsivaizduokite, jeigu galėtume atgauti bent ketvirtadalį šių pinigų. Turėtume 60 mlrd. EUR sumą valstybėse narėse ir Europos Sąjungoje. Mums reikia šių pinigų. G. Verheugen, kuris šiandien yra čia, žino, kad jis turi atlikti svarbų darbą. Todėl žinome, su kuo kovojame. Mes taip pat kovojame ir su nesąžiningumu ir neteisybe. Galų gale tie, kurie nemoka mokesčių, kurie bando jų išvengti, elgiasi nesocialiai. Todėl tai reikalauja apsisprendimo šiame Parlamente.

Norėčiau pasakyti Komisijos nariui L. Michelui, kad suprantu jo atsakymą. Jis turi savo pareigas. Jis čia pakeičia kitą asmenį, ir galiu suprasti, kas jis tiesiog perskaitė atsakymą. Tai nėra problema. Aš pasiimsiu jo tekstą ir jį panagrinėsiu.

Tačiau norėčiau paprašyti Komisijos ne tik padiskutuoti su valstybėmis narėmis dėl tyrimo apie sukčiavimo mastą, kuris turėtų būti parengtas iki metų pabaigos, bet ir pateikti jį Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui bei Biudžetinės kontrolės komitetui, kad ir mes galėtume įtraukti nemažai kitų aspektų.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkė. − Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks 2008 m. gruodžio 4 d., ketvirtadienį, 12 val.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 142 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Sebastian Valentin Bodu (PPE-DE), raštu.(RO) Aptariamas pranešimas labai svarbus dėl to, kas jame numatomi mechanizmai, kuriais siekiama panaikinti ar sumažinti galimybę sukčiauti biudžeto atžvilgiu, Bendrijos viduje sudarinėjant apgaulingus sandorius, kurie yra apmokestinami PVM.

Šiuo metu metiniai nuostoliai dėl fiktyvių sandorių sudarymo, tarp jų susiję su neegzistuojančiais prekiautojais, sudaro 100 mln. EUR (16 proc. realių ES pajamų).

Terminų informacijai surinkti ir ja keistis tarp valstybių narių mokestinių įstaigų sutrumpinimas gali pagerinti tokių sandorių priežiūrą.

Remiantis patvirtintu aptariamo pranešimo pakeitimu, kurį pateikė Komisija, valstybių narių mokestinės įstaigos bus prijungtos prie bendros duomenų bazės, kurioje bus įregistruoti fizinių asmenų, besislepiančių už neegzistuojančių prekiautojų, atsakingų už apgaulingus šio tipo sandorius, duomenys.

Tai atbaidys šiuos prekiautojus nuo kitų įmonių kūrimo visoje Europos Sąjungoje, o ne tik vienoje valstybėje narėje, kaip yra dabar. Tą bus galima pasiekti, nes jie bus nustatyti tuo metu, kai duomenų bazėje bus atliekamas patikrinimas, o informacija bus nusiųsta į prekybos registrą, kuriam pateikiama paraiška, norint įregistruoti naują įmonę.

 
  
MPphoto
 
 

  Zbigniew Krzysztof Kuźmiuk (UEN), raštu. – (PL) Kadangi dalyvauju diskusijose dėl kovos su mokestiniu sukčiavimu, norėčiau atkreipti dėmesį į šiuos dalykus. Negautų pajamų nuostolis dėl sukčiavimo PVM srityje įvairiose valstybėse narėse yra itin didelis ir kasmet didėja. Pvz., Vokietijoje 2005 m. šis nuostolis siekė apie 17 mlrd. EUR, o Jungtinėje Karalystėje – daugiau kaip 18 mlrd. EUR per 2005–2006 mokestinius metus.

Nepaisant to, kad Europos Sąjunga ėmėsi daugybės iniciatyvų, kovodama su sukčiavimu PVM srityje, pvz., sukurdama EUROCANET (tinklas informacija apie įmones, įtariamas sukčiaujant PVM srityje, keistis, kuriame, deja, Vokietija, Jungtinė Karalystė ar Italija nedalyvauja), ir tokių institucijų kaip Europol, Eurojust ir OLAF darbo, šie nuostoliai kasmet žymiai didėja.

Esant šioms aplinkybėms, turėtume liautis kūrę naujas tarpvyriausybines agentūras, o vietoj to turėtume stiprinti Europos Komisijos kaip centrinio administracinio bendradarbiavimo tarp valstybių narių, susijusių su kova su sukčiavimu PVM srityje, koordinatoriaus vaidmenį. Todėl mažiausiai ginčijamas klausimas, ar turėtume sukurti naują mechanizmą, Eurofisc, kaip naują decentralizuotą tinklą, kuriame valstybės narės dalyvautų savo noru.

 
  
MPphoto
 
 

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. – (PL) Pranešimas dėl kovos su mokesčių vengimu, susijusiu su sandoriais Bendrijos viduje, yra labai svarbus teisės aktas.

Mokestiniu sukčiavimu pažeidžiamas sąžiningo ir skaidraus mokesčių mokėjimo principas. Juo kenkiama pagrindui, kuriuo remdamasi veikia Sąjunga. Mažesnė pinigų suma Sąjungos biudžete reiškia, kad nepajėgiame visiškai įgyvendinti savo politikos.

Kova su mokestiniu sukčiavimu didžiąja dalimi yra valstybių narių kompetencija. Tačiau pastarosios neturėtų imtis atskirų veiksmų. Būtina koordinuoti veiklą Bendrijos lygiu ir stiprinti bendradarbiavimą tarp nacionalinių valstybių narių administracijų ir Europos Komisijos.

PVM reforma – ilgalaikis ir laiko reikalaujantis procesas. Todėl aptartame pranešime teigiama, kad reikėtų naudoti tradicines priemones. Jos apima teisės aktų, susijusių su mokesčių mokėtojų atsakomybe dėl nepateiktų ar netinkamai pateiktų svarbių dokumentų, pakeitimus. Kiti pokyčiai apimtų laikotarpio gauti informaciją ir skubiai ištaisyti netinkamus duomenis sutrumpinimą, taip pat apsikeitimo informacija, susijusia su sandoriais Bendrijos viduje, pagreitinimą.

 
Teisinė informacija - Privatumo politika