Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2008/2669(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

B6-0617/2008

Debatai :

PV 03/12/2008 - 16
CRE 03/12/2008 - 16

Balsavimas :

PV 04/12/2008 - 7.8
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2008)0579

Diskusijos
Ketvirtadienis, 2008 m. gruodžio 4 d. - Briuselis Tekstas OL

8. Paaiškinimai dėl balsavimo
Kalbų vaizdo įrašas
PV
  

Žodiniai paaiškinimai dėl balsavimo

 
  
  

– Pranešimas: Gay Mitchell (A6–0396/2008)

 
  
MPphoto
 

  David Sumberg (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, iš tikrųjų esu labai patenkintas, kad galiu labai trumpai prisidėti prie šios diskusijos, kadangi joje keliami šiais laikais svarbūs klausimai (kai Trečiasis pasaulis labai kenčia dėl maisto trūkumo), kad suprastume, jog mes Europos Sąjungoje, nors ir susiduriame su ekonomine krize, vis dėlto esame nepaprastai turtingi, palyginti su Trečiuoju pasauliu. Dėl to esu labai patenkintas dėl fakto, kad Parlamente pripažįstame, kad turime moralinę ir politinę pareigą padėti tiems, kurie atsidūrė dideliame pavojuje. Mums kartais tereikia pamatyti vaizdus, rodomus per televiziją, kad suprastume, jog šį klausimą reikia kuo skubiau spręsti.

Dėl to dėkoju G. Mitchell už šį pranešimą. Tai tinkamas dokumentas, kuris vertas pritarimo, todėl esu labai patenkintas, kad galėjau padėti jį rengti.

 
  
MPphoto
 
 

  Nirj Deva (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, aš, kaip ir D. Sumberg, norėčiau paaiškinti, kodėl balsavome už šį pranešimą. Tai buvo ganėtinai sudėtingas sprendimas, kadangi už perkėlimą mokame mokesčių mokėtojų pinigais.

Vis dėlto mūsų priemonės padeda pamaitinti šimtą milijonų žmonių, kurie kitaip būtų mirę iki kitų metų pabaigos. Pasaulio maisto programa „maitina“ 20–25 mln. žmonių, kuriems kyla (jei šios programos nebūtų) grėsmė mirti dėl prastos mitybos iki 2009 m. pabaigos.

Šiuo metu net milijardas žmonių gali gauti maisto kartą per dvi dienas. Jei mes leisime šiuos pinigus išmintingai, suteiksime jiems galimybę pavalgyti bent kartą per dieną.

Dvidešimt penki milijonai žmonių – pusė mano šalies, Jungtinės Karalystės, gyventojų. Nenoriu kitais metais stovėti prieš šį Parlamentą ir teisintis, kodėl aš stovėjau rankas sudėjęs ir paprasčiausiai stebėjau pusę mano šalies gyventojų, mirštančių iš bado. Todėl iš tikrųjų esu labai patenkintas, kad balsavome už tai, kad anksčiau minėta nepaprastai svarbi priemonė būtų įgyvendinta.

 
  
  

– Pranešimas: José Manuel García–Margallo y Marfil (A6–0448/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  David Sumberg (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, J. García-Margallo pranešimas – tai pranešimas, kuriam aš galiu pritarti, kadangi mes visi bandome užkirsti kelią didelę grėsmę keliančiam mokesčių vengimui, ypač susijusiam su PVM vengimu. Šešėlinė ekonomika, egzistuojanti visose mūsų šalyse – mokesčių mokėtojams nenaudingas reiškinys, kuris turėtų kelti susirūpinimą mums visiems, kadangi dėl jo mokesčių mokėtojas atsiduria pralaimėjusių pusėje.

Vis dėlto norėčiau atkreipti dėmesį į vieną išlygą, t. y. į tai, jog būtina, kad atskiros valstybės narės turėtų teisę nustatyti savo PVM normą. Tai nėra Europos Sąjungos lygmens dalykas. Britanijos finansų ministras neseniai sumažino PVM normą, siekdamas kovoti su nuosmukiu. Nemanau, kad tai labai efektyvi priemonė. Aš taip pat nemanau, kad ji turės kokios nors reikšmės, bet teisė tai daryti atskiroje šalyje – svarbus dalykas. Tai vienintelė išlyga, susijusi su šiuo pranešimu, kurią norėjau paminėti.

 
  
  

– Bendras rezoliucijos projektas: ginklų eksportas (elgesio kodeksas) (RC B6–0619/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  David Sumberg (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, esu patenkintas tuo, kad galėsiu pareikšti nuomonę šia tema. Esu susirūpinęs dėl Europos Sąjungos veiksmų, kadangi tai su tarptautiniais susitarimais susijęs klausimas, todėl vienašališki Europos Sąjungos veiksmai iš tikrųjų neturėtų jokios reikšmės.

Be to, manau, kad pranešime pateikta nuoroda į Europos saugumo priemones nėra tinkama. Europos saugumo pagrindas – NATO. Taip visada būdavo ir taip visada bus, kadangi NATO priklauso ir mūsų partnerė, ir sąjungininkė – Jungtinės Amerikos Valstijos. Dalis šio Parlamento nusiteikusi labai antiamerikietiškai. Aš nesu. Neužmiršau, kad šis žemynas skolingas Jungtinėms Valstijoms už laisvę ir narystę NATO. Mūsų sąjunga su Jungtinėmis Valstijomis per NATO – mūsų gynybos ir saugumo pagrindas. Taip bus dar metų metus.

 
  
  

– Pranešimas: Gurmai (A6–0435/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Marusya Ivanova Lyubcheva (PSE). (BG) Norėčiau paaiškinti savo motyvus, dėl kurių balsavau už pranešimą dėl moterų padėties Balkanuose, kurį parengė mano kolegė Zita Gurmai (jai už tai noriu padėkoti). Šis pranešimas parodo tikrą moterų padėtį Balkanų regione, neskirstydamas šalių pagal skirtingą statusą. Jame buvo nuosekliai laikomasi lyčių politikos krypčių principų ir laipsniškai bandoma įveikti šios srities stereotipus. Pranešime nurodyta, kad padėtį galima būtų pakeisti keičiant teisės aktus, suteikiant moterims daugiau teisių, plečiant tinkamą valdymą ir moterų dalyvavimą politinėje ir administracinėje veikloje. Svarbus pranešimo aspektas – Balkanų regiono moterų reikšmės, susijusios su demokratiniais procesais, kurių tikslas išlaikyti regiono stabilumą ir išvengti bet kokių karinių konfliktų, įvertinimas.

 
  
  

– Pranešimas: Heinz Kindermann (A6–0434/2008)

 
  
MPphoto
 

  Albert Deß (PPE-DE). - (DE) Gerb. pirmininke, Heinz Kindermann pateikė konstruktyvų kormoranų problemos sprendimą, už kurį aš mielai balsavau. Esu patenkintas, kad šiam sprendimui buvo pritarta 558 balsais. Kormoranai tapo saugomais paukščiais labai seniai, kai Europoje buvo telikę kelios jauniklius perinčios kolonijos. Šiuo metu jie taip paplito, kad šluote šluoja žuvis iš ištisų tvenkinių ir upių. Dėl to jie turi būti įtraukti į Paukščių direktyvos II priedą. Žala, kurią jie daro, kelia grėsmę daugelio žuvivaisos ūkių ir žvejų gyvavimui. Valstybės narės turėtų apibrėžti minimalius reikalavimus rūšiai išsaugoti. Kitkas turi būti reguliuojama. Jei Komisija dels imtis veiksmų, kils pavojus kai kurioms žuvų rūšims.

Dėl to raginu Komisiją rimtai atsižvelgti į šį sprendimą ir kuo skubiau imtis priemonių.

 
  
  

 
  
MPphoto
 

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE). – (FR) Gerb. pirmininke, norėčiau atkreipti dėmesį į naują Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 202 a straipsnį dėl Parlamento naudojamų Sąjungos simbolių, kuriame apibrėžta, kad ES „himnas atliekamas per kiekvienos steigiamosios sesijos atidarymą ir kitus iškilmingus posėdžius visų pirma priimant valstybių ar vyriausybių vadovus arba sveikinant naujus Parlamento narius, priimtus į ES“. Norėčiau sužinoti, gerb. pirmininke, kodėl himnas nebuvo sugrotas, kai mes sveikinome Jo Šventenybę Dalai Lamą.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. - Aš sužinosiu ir pateiksiu jums atsakymą, J. Audy.

 
  
  

Raštiški paaiškinimai dėl balsavimo

 
  
  

– Pranešimas: David Martin (A6–0452/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Glyn Ford (PSE), raštu. Dėkoju savo kolegai už Pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo, kuriuo sudaromas Korėjos Respublikos Vyriausybės ir Europos bendrijos susitarimas dėl bendradarbiavimo kovojant su antikonkurencine veikla, parengimą. Nariai tikriausiai žino, kad mes šiuo metu deramės su Korėja dėl laisvosios prekybos susitarimo, kuriam pritaria ir vyriausybė, ir opozicija Seule, taip pat ir šie rūmai (principinis pritarimas susitarimui buvo parodytas patvirtinus ankstesnį D. Martin pranešimą). Abi pusės, atrodo, pasirengusios užbaigti susitarimo procedūrą iki kitų Europos rinkimų birželio mėn. Šiandienos susitarimas gali tik padėti šiam procesui nepaisant to, kad liko keli neišspręsti keblūs klausimai, pavyzdžiui, dėl automobilių ir kilmės taisyklių, susijusių su Kaesongo pramonės kompleksu.

 
  
MPphoto
 
 

  Genowefa Grabowska (PSE), raštu. – (PL) Pasaulio ekonomika tampa vis labiau ir labiau susijusi tarpusavyje, tarptautinė prekyba didėja labai sparčiai, todėl tiesioginės užsienio investicijos tampa vis dažnesnės. Dėl to visiškai pritariu David Martin pranešimui, kuriame rekomenduojama pritarti Korėjos Respublikos Vyriausybės ir Europos bendrijos susitarimui dėl bendradarbiavimo kovojant su antikonkurencine veikla. Susitarimas atitinka ankstesnius Europos Sąjungos veiksmus šiuo klausimu ir papildo susitarimus, pasirašytus su Jungtinėmis Valstijomis (1991 m.), su Kanada (1999 m.) ir su Japonija (2003 m.) dar dešimtojo dešimtmečio pradžioje. Susitarimas su Korėja padės efektyviai diegti konkurencijos teisės aktus, skatins konkurencijos apsaugos agentūrų bendradarbiavimą ir mažins konfliktų tikimybę.

Jame apibrėžtas įsipareigojimas teikti informaciją apie konkurencijos apsaugos agentūrų įgyvendintas priemones, kurios galėjo turėti įtakos kitos šalies materialiniams interesams. Gerai, kad į susitarimą įtrauktos nuostatos dėl savitarpio pagalbos, veiksmų koordinavimo, keitimosi informacija ir konfidencialumo garantijų. Korėja – ketvirtoji pagal dydį Europai nepriklausanti ES prekybos partnerė, o ES yra didžiausia Korėjos užsienio investuotoja. Kadangi ši partnerystė tampa vis svarbesnė, būtų teisinga Korėją priskirti prie kitų trijų partnerių, su kuriomis ES sudariusi susitarimus dėl bendradarbiavimo kovojant su antikonkurencine veikla.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. (PT) Korėja – ketvirtoji pagal dydį Europai nepriklausanti ES prekybos partnerė, o ES yra didžiausia Korėjos užsienio investuotoja.

Šiame susitarime siekiama, kad būtų garantuotas „abipusis Europos bendrijos ir Pietų Korėjos konkurencijos teisės pripažinimas“, kaip padedanti „veiksmingiausiai išvengti antikonkurencinio elgesio“ priemonė, kurią taikydamos „abi susitariančios šalys turėtų naudoti mažiau prekybos apsaugos priemonių“, kaip tai jau vyksta pagal susitarimus, priimtus su Jungtinėmis Valstijomis (1991 m.), Kanada (1999 m.) ir Japonija (2003 m.).

Vis dėlto Europos Parlamentas pabrėžia, kad „tas susitarimas turėtų būti traktuojamas atsižvelgiant į visus galiojančius Europos bendrijos ir Korėjos Respublikos susitarimus ir į susitarimus, dėl kurių šiuo metu deramasi, ypač į derybas dėl galimo laisvosios prekybos susitarimo“, arba, kaip akcentuoja pranešėjas, „ypač atsižvelgiant į problemas derantis dėl kitų dvišalių ir tarpregioninių prekybos susitarimų“.

Kitaip tariant, Europos Parlamentas gina „siekius užsitikrinti geresnį patekimą į rinką“, turinčius katastrofiškų pasekmių pramonei ir darbo vietoms, pavyzdžiui, laivų statybos ir remonto sektoriui Portugalijoje, kuris beveik visiškai sugriautas.

Štai kodėl mes balsuojame „prieš“.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. Tikiuosi, kad mano pranešimas ir Komisijos pasiūlymas suteiks reikšmingos naudos ir Korėjai, ir Europos Sąjungai. Korėja – ketvirtoji pagal dydį Europai nepriklausanti ES prekybos partnerė, todėl svarbu, kad būtų imamasi tinkamų kovos su antikonkurencine veikla priemonių.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Ketvirtą pagal dydį Azijos ekonomikos jėgą daužo tarptautinė finansinė krizė. Atmintyje vėl atgyja 1997 m. Azijos valiutų krizės prisiminimai. Nors, viena vertus, šiandienos Pietų Korėjos Vyriausybė labiau patyrusi, kadangi iškart ėmėsi skubių veiksmų, dabartinė krizė taip pat apima Europą ir JAV. Dėl to dabartinė padėtis yra rimtesnė. Vis dėlto, EBPO nuomone, Korėja netrukus atsigaus, susilpnintas Won skatins eksportą, o refliacinės priemonės skatins vartojimą šalies viduje.

Turime išlaikyti gerus ekonominius Europos Sąjungos ir Korėjos ryšius. Dėl to būtų labai gerai, jei nustatytume tam tikras svarbiausias taisykles (nepaisant sudėtingos dabartinės situacijos). Per daug dažnai ekonominiai susitarimai gina tik investuotojų interesus, todėl ES turi siekti, kad daugiau dėmesio būtų skiriama su darbo santykiais susijusiems teisės aktams, taip pat socialiniams ir aplinkos standartams. Skirtame balsuoti pranešime to nėra pakankamai aiškiai išdėstyta, todėl dėl balsavimo susilaikiau.

 
  
MPphoto
 
 

  Rovana Plumb (PSE), raštu.(RO) Aš balsavau už šį pranešimą, kadangi susitarime siekiama prisidėti prie konkurencijos teisės aktų vykdymo užtikrinimo skatinant konkurencijos institucijų bendradarbiavimą ir mažinant konfliktų tikimybę.

Korėja – ketvirtoji pagal dydį Europai nepriklausanti ES prekybos partnerė, o ES yra didžiausia Korėjos užsienio investuotoja.

Atsižvelgiant į didėjančią šios partnerystės svarbą Korėja turėtų tapti ketvirtąja partnere greta kitų trijų partnerių, su kuriais ES yra sudariusi susitarimus dėl bendradarbiavimo kovojant su antikonkurencine veikla.

Susitarime numatyta, kad viena iš konkurencijos institucijų turi pranešti apie vykdymo užtikrinimo veiksmus, galinčius turėti poveikį svarbiems kitos šalies interesams, taip pat numatyta abipusė pagalba, įskaitant galimybę vienai šaliai prašyti kitos imtis vykdyti užtikrinimo veiksmus, koordinuoti vykdymo veiksmus ir keistis informacija. Numatytos ir konfidencialumo užtikrinimo priemonės.

Kalbant plačiau, turėtume pabrėžti daugiašalės prekybos ir konkurencijos taisyklių svarbą kuriant laisvas ir atviras tarpvalstybines rinkas.

 
  
MPphoto
 
 

  Luca Romagnoli (NI), raštu. (IT) Aš balsavau už D. Martin pranešimą dėl Korėjos Respublikos ir EB susitarimo dėl bendradarbiavimo kovojant su antikonkurencine veikla. Pritariu pranešimo mintims ir idėjoms ir manau, kad šis kovos su antikonkurencine veikla susitarimas – kaip tik dabar, kai didėja prekybos (ypač su Azijos šalimis) mastas ir svarba, yra gyvybiškai svarbi priemonė. Atsižvelgiant į Europos ir Europos prekybos partnerių, įskaitant Korėją, ekonominių sistemų skirtumus, ypač susijusius su šių šalių gamybos sąnaudomis ir su vidaus vartotojų apsaugos reguliavimo priemonėmis, konkurencijos institucijų bendradarbiavimo susitarimas – žingsnis pirmyn siekiant apsaugoti mūsų bendroves ir prekes nuo pavojų, kurie joms kyla dabartinėje globalioje aplinkoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Marian Zlotea (PPE-DE), raštu. (RO) Aš balsavau už šį pranešimą, kadangi manau, kad mums gyvybiškai svarbu ne tik su Korėja, bet ir su kitomis šalimis, nepriklausančiomis ES, puoselėti prekybos santykius, atitinkančius konkurencijos principus. Turime skatinti konkurencijos institucijų bendradarbiavimą ir mažinti konfliktų tikimybę.

Kaip jau sakiau, mano nuomone, kuri taip pat buvo įtraukta ir į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomonę, už kurią buvo balsuota šią savaitę, mes turime pasiūlyti Europos gyventojams daug įvairesnį verslo galimybių diapazoną ir garantuoti, kad visose dvišalėse sutartyse su trečiosiomis šalimis būtų gerbiamos vartotojų teisės ir konkurencijos principai.

 
  
  

– Pranešimas: Struan Stevenson (A6–0433/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Šarūnas Birutis, raštu. – (LT) Daugiametis silkių išteklių į vakarus nuo Škotijos valdymo planas sveikintinas.

Manau, kad licencijuotų žvejybos laivų, turinčių leidimus žvejoti aptariamame rajone, stebėsena turėtų būti vykdoma naudojant elektroninius laivo žurnalus, kasdien vėliavos valstybės narės žvejybos stebėjimo centrui perduodant ataskaitas apie sugavimo skaičių. Laivams, turintiems licenciją žvejoti viename rajone, neturėtų būti leidžiama per tą patį žvejybos reisą žvejoti kitame rajone, nei į vakarus nuo Škotijos.

Svarbu, kad duomenys, kuriais grindžiami atlantinių silkių išteklių į vakarus nuo Škotijos moksliniai vertinimai, būtų tikslinami. Todėl, be dabartinių akustinių tyrimų, kurie atliekami siekiant nustatyti suaugusių atlantinių silkių pertekliaus indeksus, palaikau bandomąjį (MIK) tinklo tyrimą 2008 ir 2009 m., leidžiantį nustatyti šio metodo tinkamumą ir veiksmingumą, pateikiant antrąjį ir nepriklausomą atlantinių silkių, esančių rajone į vakarus nuo Škotijos, pertekliaus indeksą, ir šią iniciatyvą vertinu teigiamai. Sutinku su Komisija ir dėl to, kad valdymo planą reikėtų kas ketveri metai persvarstyti atsižvelgiant į ŽMTEK rekomendaciją. Tačiau jei po šio persvarstymo būtų siūlomi kokie nors pakeitimai, dėl jų reikėtų pasitarti su Pelaginių žuvų RPT ir Europos Parlamentu.

 
  
MPphoto
 
 

  Avril Doyle (PPE-DE), raštu. EPN Struan Stevenson pranešime nustatomas daugiamečių atlantinių silkių išteklių, esančių į vakarus nuo Škotijos, naudojimo ir žvejybos planas. Jis pagrįstas galiojančiais Šiaurės jūros silkių išteklių naudojimo susitarimais, kurie šiuo metu sudaryti su Norvegija, kad būtų galima išsaugoti tvarią žvejybos pramonės veiklą, nustatant leidžiamo sugauti kiekio viršutines ir žemesnes ribas, atsižvelgiant į bendrą žuvų išteklių dydį.

ŽMTEK ir TJTT mokslinėje rekomendacijoje nurodoma, kad atlantinių silkių ištekliai bus naudojami tausiai, o sugaunamas kiekis bus pakankamai gausus, jei jie bus naudojami taip, kad sugaunama žuvų populiacijos dalis būtų 0,25, kai išteklių dydis yra daugiau kaip 75 000 tonų, ir 0,2, kai ištekliai mažesni kaip 75 000 tonų, bet didesni kaip 50 000 tonų. Komisijos pasiūlyme numatyta nutraukti žvejybą tuo atveju, kai neršiančių žuvų ištekliai sumažėja ir jų kiekis nesiekia 50 000 tonų, kad būtų sudarytos sąlygos populiacijai atsigauti ir atsistatyti žuvų ištekliams, šitaip stengiantis išsaugoti žvejybos pramonės pragyvenimo šaltinį ir užtikrinti ateitį, kuri priklauso nuo tinkamo žuvų išteklių dydžio.

Airija tiesiogiai susijusi su šiuo pasiūlymu, kadangi jos teritoriniai vandenys Donegalo grafystės Šiaurės vakaruose patenka į anksčiau minėtą zoną. Kad būtų išsaugota žvejybos pramonė, būtina, jog šiame pranešime nurodytos priemonės būtų pradėtos diegti kuo greičiau ir būtų sumažintas žvejybos normų pažeidimų skaičius.

 
  
MPphoto
 
 

  Dumitru Oprea (PPE-DE), raštu. (RO) Šiam pranešimui reikia skirti šiek tiek daugiau dėmesio, atsižvelgiant į globalinę krizę, kuri reikalauja atsakingai ir saikingai vartoti.

Įgyvendinant 2002 m. bendrosios žuvininkystės politikos reformą Komisija ir Taryba sutarė laipsniškai įgyvendinti daugiamečius atkūrimo planus, skirtus svarbiems Bendrijos žuvininkystės ištekliams.

Šiuo atžvilgiu kartu su Norvegija buvo sudarytas daugiametis Šiaurės jūros silkių išteklių valdymo susitarimas, galiojantis nuo 1997 m., davęs patenkinamų rezultatų.

Jei pasiūlytos priemonės būtų įgyvendintos, atsirastų galimybė geriau planuoti žvejybą ir skatinti efektyvią žvejybos veiklą. Priemonės apima žuvininkystės fondą, DLSK normas ir specialius žvejybos leidimus.

Vienas ypač svarbus aspektas – laipsniškai įgyvendinti ekosisteminį žuvininkystės valdymo metodą, kuris užtikrintų, kad visų žuvų rūšių, iš kurių daugelis yra ties visiška išnykimo riba, ištekliai būtų naudojami atsakingai. Be to, ši veikla turėtų atitikti tvarias aplinkos, ekonominės ir socialinės srities sąlygas.

 
  
  

– Pranešimas: Genowefa Grabowska (A6–0456/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu.(FR) Remdamasis Genowefos Grabowskos pranešimu balsavau už pasiūlymą dėl Tarybos reglamento dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo skatinimo prievolių srityje (atnaujintą per konsultavimosi procedūrą). Pritariu pranešėjai, kuri padarė viską, ką galėjo, kad parengtų galutinį dokumentą iki metų galo, kad Europos gyventojai galėtų turėti iš jo naudos kiek galima greičiau. Aš pritariu jos nuomonei, kad Komisija turėtų tęsti darbą, susijusį su prievolių vykdymo procedūromis.

 
  
MPphoto
 
 

  Adam Bielan (UEN), raštu. – (PL) Genowefos Grabowskos pranešime siūloma visai Europos Sąjungai skirta supaprastinta vaiko paramos sistema, dėl kurios aš jam ir pritariau. Lenkijoje daug moterų vaikus augina vienos, o vaikų tėvai neretai gyvena ir dirba kitose Europos Sąjungos šalyse, dažnai vengdami mokėti už vaiko išlaikymą. Tokiomis aplinkybėmis išreikalauti mokesčio iš esmės neįmanoma.

Artimesnis ES valstybių narių bendradarbiavimas šiuo klausimu padės kreditoriams greičiau atgauti jiems priklausančius pinigus.

 
  
MPphoto
 
 

  Šarūnas Birutis, raštu. – (LT) Patvirtinus šį reglamentą piliečiams bus paprasčiau gyventi. Pirmiausia siekiama supaprastinti išlaikymo prievolių nustatymo procedūrą. Be to, reglamente numatyta, kad, valstybėje narėje priėmus sprendimą dėl išlaikymo prievolių, toks sprendimas privalės būti pripažįstamas visose kitose valstybėse narėse. Pagal reglamentą taip pat turi būti sukurta operatyvinė valstybių narių centrinių institucijų bendradarbiavimo, siekiant padėti kreditoriams susigrąžinti skolas, sistema.

 
  
MPphoto
 
 

  Gérard Deprez (ALDE), raštu. – (FR) Norėčiau su džiugesiu pranešti, kad šiandien bus balsuojama dėl G. Grabowskos pranešimo. Pirma, mes jau gana ilgai laukėme pakartotinai apsvarstytos dokumento versijos; antra, šis balsavimas suteiks galimybę priimti dokumentą tuo metu, kai Tarybai vis dar pirmininkauja Prancūzija, t. y. šalis, kuri dėjo visas pastangas, kad dokumentas būtų kuo tinkamiau ir greičiau parengtas.

Kaip jūs žinote, šiuo metu Europos Sąjungoje skyrybų atveju, kai su jomis susiję ir vaikų interesai, dažnai būna sudėtinga ir itin sunku garantuoti, kad iš tikrųjų būtų mokami vaikams išlaikyti skirti pinigai, jei vienas iš sutuoktinių išvyksta į kitą šalį.

Pasiūlytas dokumentas, kuriam aš pritariu, turėtų labai padėti Europos gyventojams, kurie susiduria su tokio pobūdžio problemomis, t. y. užtikrinti, kad būtų laikomasi vaiko išlaikymo prievolės, ir padėti kreditoriams susigrąžinti skolas. Numatytas egzekvatūros procedūros panaikinimas ieškiniams dėl išlaikymo reiškia, kad sutuoktiniui atsakovui skirtas teismo sprendimas, priimtas vienoje valstybėje narėje, turi būti pripažįstamas visose kitose valstybėse narėse. Naudodamiesi šiomis nuostatomis su tokiomis problemomis susiduriantys gyventojai įprastoje gyvenamojoje vietoje galės atlikti visus formalumus, kurių reikia, kad būtų galima pasinaudoti tiesioginiais išskaitymais iš skolininkų atlyginimo ir banko sąskaitų sistema. Bus aktyvinami bendradarbiavimo mechanizmai, atsiras galimybė gauti informacijos, pagal kurią bus galima nustatyti skolininkų buvimo vietą ir įvertinti jų turimą turtą.

 
  
MPphoto
 
 

  Avril Doyle (PPE-DE), raštu. Aš pritariu savo kolegės pranešimui dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo vaiko išlaikymo prievolių srityje (ES šalyse). Šiame reglamente siekiama suteikti galimybę kreditoriui gauti vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo, kuris be kliūčių galiotų Europos Sąjungos teisingumo vykdymo erdvėje, t. y. procedūra vyktų lengviau, greičiau ir daugeliu atvejų nemokamai. Šitaip galima pasiekti, kad pinigai būtų mokami reguliariai, o vienoje valstybėje narėje numatyta vaiko išlaikymo prievolė būtų taikoma ir kitose valstybėse narėse. Tai supaprastintų procedūras ir suteiktų reikiamos paramos Europos Sąjungos gyventojams, susijusios su didesniu valstybių narių bendradarbiavimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Dumitru Oprea (PPE-DE), raštu. (RO) Manau, kad šis pranešimas yra gyvybiškai svarbus kaip tik dabar, kai reikia suderinti Europos Sąjungos valstybių narių kelių sričių teisės aktus, įskaitant ir susijusius su vaiko išlaikymo prievole.

Pakartotinai apsvarstytame reglamente dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje aiškiai apibrėžti kriterijai ir aplinkybės, kuriems esant reikalaujama pagal įstatymą vykdyti šios rūšies prievolę.

Išlaikymo prievolė yra individuali ir nuolatinė, nekalbant jau apie tai, kad ji vienašalė.

Šis reglamentas labai padėtų Europos Sąjungos valstybių narių gyventojams, t. y. užtikrintų, kad būtų laikomasi vaiko išlaikymo prievolės. Tai reiškia, kad teismo sprendimas, priimtas vienoje valstybėje narėje, turi būti pripažįstamas visose kitose valstybėse narėse. Tai gyvybiškai svarbus aspektas, turint omenyje, kad daug gyventojų gyvena ne toje valstybėje narėje, kurioje yra gimę arba kurioje priimtas sprendimas dėl vaiko išlaikymo.

 
  
MPphoto
 
 

  Daciana Octavia Sârbu (PSE), raštu. (RO) Šis reglamentas palengvins žmonių gyvenimą. Vienas iš dalykų, kurio mes siekėme, tai supaprastinti nuostatas, ypač susijusias su asmens, turinčio išlaikyti vaiką, nustatymo procedūra.

Taigi reglamente numatoma, kad teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo prievolės, priimtas vienoje valstybėje narėje, turi būti privalomas visose kitose valstybėse narėse.

Be to, pagal reglamentą taip pat turi būti sukurta operatyvinė valstybių narių centrinių institucijų bendradarbiavimo, siekiant padėti kreditoriams susigrąžinti skolas, sistema.

Mums pateiktas galutinis rezultatas – kompromisas, kurį mes mielai remsime. Tai reiškia, kad Europos Sąjungos gyventojai kiek galima greičiau galės iš jo gauti naudos.

Dėl įgyvendinimo procedūrų: Europos Komisija turi tęsti veiklą šiuo klausimu.

Galime tik pasidžiaugti parnešimu, kaip ir ketinama tai daryti; be to, galima tikėtis, kad gyventojai kiek galima greičiau galės iš to gauti naudos.

Vis dėlto efektyvus nuostatų įgyvendinimas – pagrindinis dalykas, kuris garantuotų, kad Europos Sąjungoje bus sukurta bendra ir suderinta sprendimų, susijusių su vaiko išlaikymo prievole, pripažinimo ir įgyvendinimo sistema.

 
  
MPphoto
 
 

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. – (PL) Pranešime dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje analizuojamas ir įvertinamas iš dalies pakeistas atitinkamas Tarybos reglamentas.

Svarbiausias reglamento tikslas yra supaprastinti išlaikymo prievolių nustatymo procedūrą (efektyvaus skolų susigrąžinimo pagrindas) ir sukurti su šia sritimi susijusią efektyvią ES valstybių narių bendradarbiavimo sistemą.

Visiškai pritariu pranešimui. Tai kompromisinis dokumentas, sudarytas iš Europos Komisijos ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pateiktų pasiūlymų.

Nedelsiant priėmus reglamentą (dar iki 2008 m. pabaigos) asmenys turėtų galimybę skubiai gauti iš jo naudos. Tai prioritetinis tikslas šiuo konkrečiu atveju.

 
  
  

– Pranešimas: József Szájer (A6–0429/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Šarūnas Birutis, raštu. – (LT) Valstybių metrologijos taisyklės taikomos daugeliui matavimo priemonių ir gaminių kategorijų. Šioje direktyvoje yra nustatytos bendros nuostatos dėl EB modelio patvirtinimo, pirminės patikros tvarkos ir EB metrologinės kontrolės būdų. Įgyvendinant įvairioms matavimo priemonių ir gaminių kategorijoms taikomas direktyvas, nustatomi techniniai dizaino, veikimo ir tikslumo reikalavimai, kontrolės tvarka. Matavimo priemonių EB modelio patvirtinimas ES mastu reiškia, kad joms leidžiama atlikti pirminę patikrą, o jeigu jos atlikti neprivaloma, šias priemones leidžiama teikti į rinką ir naudoti. Į šią naują direktyvos redakciją įtraukti pakeitimai, susiję su reguliavimo procedūra ir su tikrinimu, todėl kodifikuotą Direktyvos 71/316/EEB redakciją būtina pakeisti naujai išdėstyta redakcija.

 
  
  

– Pranešimas: Gay Mitchell (A6–0396/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu.(FR) Remdamasis G. Mitchell pranešimu balsavau už pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriame nustatyta greito reagavimo į sparčiai didėjančias maisto kainas besivystančiose šalyse priemonė.

Aš palaikau šią iniciatyvą, suteikiančią Europos Sąjungai naują vystymosi politikos priemonę, skirtą svarbioms problemoms spręsti, susijusioms su didėjančiomis maisto kainomis, dėl kurių keliose šalyse kilo riaušės ir neramumai ir padidėjo nestabilumas – tai kelia grėsmę daugelio metų politikos vystymosi ir taikos palaikymo sričių rezultatams. Šimtai milijonų žmonių pateko į dar didesnį skurdą ir kyla pavojus, kad, nepaisant pastaruoju metu padarytos pažangos, Tūkstantmečio vystymosi tikslai nebus pasiekti. Iš viso reikalingi 18 mlrd. EUR; Sąjunga planuoja skirti 10 % šios sumos, t. y. 1,8 mlrd. EUR, ir, atsižvelgiant į jau turimą finansavimą, kalbama apie papildomų 1 mlrd. EUR paketą. Aš nepritariu Komisijos planams finansuoti šią priemonę iš lėšų, numatytų žemės ūkiui.

 
  
MPphoto
 
 

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. – (IT) Aš, žinoma, balsavau už pranešimą. Kaip pabrėžiama pranešime, Komisijos pasiūlymas skirti 1 mlrd. EUR maisto krizei yra drąsus sprendimas, ir manau, kad turėtume glaudžiai bendradarbiauti ir su Komisija, ir su Taryba, kad šis svarbus teisės aktas būtų priimtas. Kova su maisto krize reikalauja dėti realias pastangas įvairiais lygmenimis, ir visos Bendrijos institucijos turi bendradarbiauti, kad būtų pasiekta apčiuopiamų rezultatų.

 
  
MPphoto
 
 

  Nigel Farage, Trevor Colman ir Jeffrey Titford (IND/DEM), raštu. − Mes, žinoma, reiškiame užuojautą dėl neturtingų šalių sunkios padėties. Vis dėlto manome, kad daugelio šių problemų priežastis visų pirma yra ES politikos kryptys, pavyzdžiui, bendroji žuvininkystės politika, bendroji žemės ūkio politika ir prekybos protekcionizmas. Manome, kad geriausiai besivystančioms šalims galėtų padėti nacionalinės valstybės tarpvyriausybiniu lygmeniu, o ne hierarchinės struktūros supranacionalinės agentūros, kurių politika labiausiai nusipelno kritikos.

 
  
MPphoto
 
 

  Avril Doyle (PPE-DE), raštu. − EP narys G. Mitchell pristatė planą, kuriame aiškiai išdėstytas kolektyvinis Bendrijos atsakas į didėjančias ir nepastovias maisto kainas besivystančiose šalyse ir pateikiamos greito reagavimo gairės ir saugumo tinklo procedūros, skirtos ateinantiems laikotarpiams. Be to, šia priemone siekiama užtikrinti ilgalaikę struktūrinę paramą, kuri būtų skiriama ir diferencijuojama atsižvelgiant į poreikius ir esamas sąlygas. Priemonei numatytas 1 mlrd. EUR, kuris bus paskirstytas iki 2010 m. pagal griežtai nustatytus kriterijus. Maisto saugumas yra bet kokio vystymosi pagrindas, o kova su maisto nepritekliumi visame pasaulyje yra itin sudėtinga ir svarbi problema, kurios sprendimą turime skubiai rasti. Džiaugiuosi, galėdama palaikyti EP nario G. Mitchell pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Aiškinamojoje dalyje pranešėjas emocingai ragina Europos Sąjungą skirti kitoms pasaulio šalims sutaupytas ES biudžeto lėšas. Tai keistas ir pavojingas požiūris į viešųjų lėšų valdymą, požiūris, lydimas grasinimų ir kaltinimų.

Nebuvo jokio reikalo šitaip stengtis siekiant mus įtikinti padėti šalims, kurioms labiausiai reikia pagalbos.

Vis dėlto norėčiau pastabėti dar tris dalykus:

– Pasaulinis maisto kainų šuolis, žinoma, labai paliečia ne tik besivystančių šalių gyventojus, bet taip pat ir milijonus ES piliečių. Ką daro Komisija jų labui?

– Ar tikrai reikia patikėti šios neatidėliotinos pagalbos vadybą Komisijai, nors ji didžia dalimi atsakinga už šią padėtį? Būtent maltizmas Europos žemės ūkio politikoje prisideda prie kainų kilimo. Jos prekybos politikos kryptys skatina eksporto kultūrą skurdžiausiose šalyse. Tokiomis pačiomis aplinkybėmis ir atsižvelgiant į tai, kad pirmenybė teikiama rinkai ir laisvajai prekybai, pasiūlytos priemonės, skirtos vietos žemės ūkiui palaikyti, atrodo, pasmerktos nesėkmei.

– Galiausiai, kas daroma siekiant kovoti su absurdiška ir amoralia spekuliacija, viešpataujančia maisto prekių rinkose?

 
  
MPphoto
 
 

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. (SV) Aukštos maisto kainos labiausiai paliečia tuos, kurių padėtis pasaulyje blogiausia. Kartu su krizėmis finansų ir energijos rinkose dabar iškilo pavojus, kad iš esmės pablogės didelių gyventojų grupių materialinė padėtis.

Suprantame, kad susidariusi padėtis reikalauja imtis veiksmų. Vis dėlto nepritariame pranešėjo ambicijoms kurti dar vieną ES finansinės pagalbos skirstymo mechanizmą. Vystymosi pagalbos mastas, orientavimas ir turinys, organizacijos „June List“ manymu, geras pavyzdys to, kad ji turi būti nustatoma visų pirma nacionaliniu lygmeniu, o tik po to bendradarbiaujant su JT organais. „June List“ abejoja ES vaidmeniu, nes turi būti įmanoma rasti dabartinio maisto stygiaus sprendimus tarptautiniuose forumuose. Dėl minėtųjų priežasčių nusprendėme balsuoti prieš pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Manome, kad buvo pateikti pakeitimai, gerinantys pradinį Europos Komisijos pasiūlymą, būtent: poreikis palaikyti gamybą ir vietos produktus, ypač smulkiuosius ūkininkus, mažinant gamybą eksportui; būtybė įtraukti gamintojų organizacijas nustatant programas, kuriose pirmenybė būtų teikiama smulkiosioms žemės ūkio bendrovėms; ši pagalba neturi būti teikiama žaliavoms, skirtoms prabangos prekėms arba biokurui gaminti (apgailestaujame, kad nebuvo išbraukti genetiškai modifikuoti organizmai (GMO)).

Vis dėlto būtina pabrėžti, kad ši iniciatyva turėtų būti vertinama atsižvelgiant į ES politikos kryptis, kurias įgyvendinant ji gali būti paversta spaudimo priemone derybose arba ja gali būti naudojamasi siekiant primesti ekonominius interesus. Turimas omenyje spaudimas Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalims sudaryti susitarimą Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) arba ES ekonominės partnerystės susitarimus; ES siekimas pasinaudoti ekonomine krize, kad būtų galima primesti šiuos susitarimus.

Taip pat verta pažymėti, kad šioje iniciatyvoje neslepiamas nei vadinamosios ES pagalbos vystymuisi sumažinimas, nei padidėjusi suma, skirta atnaujintoms ginklavimosi varžyboms ir tarptautiniams santykiams, kuriuose ES atlieka pagrindinį vaidmenį, susijusį su militarizavimu.

Aišku, kad ES duoda tik viena ranka tam, kad vėliau arba net tuojau pat ateitumėte ištiesę abi rankas... kokia veidmainystė.

 
  
MPphoto
 
 

  Gyula Hegyi (PSE), raštu. – (HU) Aš sutinku su pranešėju, kad dėl finansų krizės neturime mažinti pagalbos badaujantiems žmonėms besivystančiose šalyse. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad, žinoma, ir Europos Sąjungoje esama žmonių, kurie dėl kylančių maisto kainų pateko į sunkią padėtį. Ir tai taikytina ne tik naujosioms, bet ir senosioms valstybėms narėms.

Viena iš maisto kainų kilimo priežasčių neabejotinai yra spartus biokuro gamybos didėjimas. Tokiu atveju, kai kuras parduodamas aukštesne kaina, arba sumažėja pigesnių maisto produktų gamyba, arba pakyla jų kaina. Taigi ES neturi importuoti biokuro iš šalių ar didesnių regionų, kuriuose dėl to kiltų grėsmė vietos gyventojams apsirūpinti maisto produktais prieinamomis kainomis.

Biokuras yra svarbus atnaujinančios energijos srityje, bet naudojant jį neapgalvotai gali kilti rimtų padarinių. Todėl ES biokuro naudojimas turi būti iš esmės grindžiamas gamyba ES teritorijoje. Kadangi dėl tokio kuro gamybos didėja vietos maisto produktų kainos ir kyla grėsmė atogrąžų miškams, šį kurą importuoti iš besivystančių šalių turi būti nerekomenduojama.

 
  
MPphoto
 
 

  Jeanine Hennis-Plasschaert, Jules Maaten, Toine Manders ir Jan Mulder (ALDE), raštu. (NL) Nyderlandų Liaudies laisvės ir demokratijos partijos delegacija susilaikė per galutinį balsavimą dėl G. Mitchell pranešimo dėl greito reagavimo į sparčiai didėjančias maisto kainas besivystančiose šalyse priemonių, nes labai abejoja, ar pasiūlytomis priemonėmis bus įmanoma pasiekti pageidaujamą rezultatą. Siekiant gerinti žemės ūkio gamybą besivystančiose šalyse reikalingas platesnio masto struktūrinis požiūris, o ne tik skiriama 1 mlrd. EUR suma, kuri turi būti panaudota per trejus metus. Be to, Nyderlandų Liaudies laisvės ir demokratijos partijos delegacijos manymu, vis dar per daug akcentuojamas lėšų nukreipimas per JT organizacijas ir Pasaulio banką. Valstybės narės galėtų tai daryti ir tiesiogiai. Užuot tai darius, iniciatyvos šiuo klausimu turi imtis Europos Sąjunga ir susijusios organizacijos, įskaitant Europos investicijų banką (EIB).

 
  
MPphoto
 
 

  Filip Kaczmarek (PPE-DE), raštu. – (PL) Aš balsavau už Gay Mitchell pranešimą. Europos Sąjunga turi galėti greitai reaguoti į maisto krizes. Pasaulinė krizė ką tik parodė, kokia silpna gali būti turtingų šalių ekonominė padėtis. Turėtume prisiminti, kad neturtingos ir besivystančios šalys susiduria su daug didesnėmis problemomis. Viena iš jų yra greitas alkstančių žmonių skaičiaus didėjimas.

Susidarius dramatiškai padėčiai dėl gresiančios bado katastrofos neturėtume gaišti brangaus laiko tinkamoms finansinėms procedūroms įgyvendinti. Esu tikras, kad naujoji priemonė sudarys mums sąlygas vykdyti vieną svarbiausių mūsų pareigų – veiksmingai saugoti žmonių gyvybes.

 
  
MPphoto
 
 

  Mikel Irujo Amezaga (Verts/ALE), raštu. (ES) Kaip nurodė Pasaulio banko prezidentas, maisto trūkumo problemos galėtų būti laikomos Tūkstantmečio vystymosi tikslu, kuris yra pamirštas. ES turėtų nuodugniau apsvarstyti Pasaulio maisto programos finansavimo poreikį; įvairių organizacijų bendradarbiavimą siekiant įvertinti šalių poreikius; pagalbą smulkiesiems ūkininkams (trumpuoju laikotarpiu; taip pat ištirti maisto kainų kintamumą ateityje); ilgalaikius iššūkius gamybos ir našumo srityse; mokslinių tyrimų planus, į kuriuos nebuvo atsižvelgta, ir būtinumą rasti rizikos valdymo sprendimus (pvz., finansinių priemonių skyrimas sausrai įveikti).

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. − Aš palaikau šį pranešimą, nes per dabartinę pasaulinę finansų krizę nepaprastai svarbu vykdyti įsipareigojimus besivystančioms šalims. Skiriant papildomą 1 mlrd. EUR bus užtikrinta, kad besivystančios šalys nebus paliktos likimo valiai.

 
  
MPphoto
 
 

  Luca Romagnoli (NI), raštu. (IT) Aš ketinu balsuoti už gerb. G. Mitchell pranešimą dėl greito reagavimo į sparčiai didėjančias maisto kainas besivystančiose šalyse priemonės sukūrimo. Ypač pritariu pranešėjo nuomonei, kad didėjančios maisto kainos nėra ir neturi būti tik laikraščių antraščių medžiaga. Tai, kad dėl dažnai svarstytos rinkų globalizacijos daugybė žmonių visame pasaulyje atsidūrė ties skurdo riba, kelia nerimą. Vis dėlto dar labiau neramina tai, kad sakoma daug gražių žodžių, bet imamasi tik mažai konkrečių ir veiksmingų priemonių tarptautiniu lygmeniu. Todėl palankiai vertinu tai, kad pranešėjas pabrėžia greito reagavimo būtinumą ir kalba apie sistemą, kuri apimtų skubias socialinio saugumo tinklo priemones, taip pat reikalauja finansavimo, kuris gali suteikti geresnių galimybių naudoti žemės ūkiui reikalingas žaliavas ir teikti žemės ūkio paslaugas, atsižvelgiant į poreikį veikti vietos lygmeniu ir skirtingu būdu.

 
  
MPphoto
 
 

  Glenis Willmott (PSE), raštu. − Dabar gilios finansų ir maisto krizės metas. Didėjančios maisto kainos turėjo labai neigiamų padarinių besivystančiose šalyse. Didėjo skurdas ir iškilo grėsmė dėl kai kurių Tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimo. Didelių kainų pasekmė buvo riaušės ir nestabili padėtis. Todėl aš balsavau už šį pasiūlymą 1 mlrd. EUR sutaupytų pagalbos ES ūkininkams lėšų naudoti siekiant padėti su sunkumais susidūrusiems besivystančių šalių ūkininkams, kad jie galėtų įsigyti reikalingų prekių, pavyzdžiui, sėklų ir trąšų. Džiaugiuosi, kad Europos Parlamente sugebėjome susitarti su valstybių narių vyriausybėmis dėl šios paramos įgyvendinimo detalių.

 
  
  

– Pranešimas: José Manuel García–Margallo y Marfil (A6–0448/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Jan Andersson, Göran Färm, Anna Hedh, Inger Segelström ir Åsa Westlund (PSE), raštu. (SV) Mes, Švedijos socialdemokratai, manome, kad šie pranešimai yra tolesnis žingsnis siekiant veiksmingiau kovoti su mokestiniu sukčiavimu. Turint mintyje naujas Švedijos PVM taisykles, kurios įsigaliojo nuo 2008 m. sausio 1 d., šiuose pranešimuose, deja, numatoma tam tikra papildoma administracinė našta kai kurioms įmonėms, bet manome, kad pakeitimai iš esmės yra pagrįsti ir atitinkantys tikslą, todėl nusprendėme balsuoti už juos.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Remdamasis gerbiamojo kolegos iš Ispanijos García–Margallo y Marfil pranešimu balsavau už pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios 2006 m. Tarybos direktyvą dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos, siekiant kovoti su mokestiniu sukčiavimu sudarant sandorius Bendrijos viduje.

Šiuo metu informacijos apie prekių tiekimą Bendrijos viduje mainų sistema, įdiegta laikantis pereinamojo laikotarpio PVM procedūrų, nustatytų pereinant prie vidaus rinkos, negali užtikrinti veiksmingos apsaugos, susijusios su mokestiniu sukčiavimu sudarant sandorius Bendrijos viduje. Reikėtų pabrėžti, kad ši priemonė yra viena iš priemonių, kuriomis numatoma aiškiai padidinti įmonių teisinį saugumą, sumažinti administracinę naštą ir labai pagerinti mokesčių institucijų informacijos mainus ir bendradarbiavimą. Aš pritariu pakeitimams, kuriais nustatoma, kad praėjus dvejiems metams nuo direktyvos įsigaliojimo dienos Komisija turės rengti ataskaitą, kurioje turės būti įvertintas šios direktyvos poveikis; joje daugiausia dėmesio turės būti skiriama dėl naujų oficialių įsipareigojimų apmokestinamiesiems asmenims atsirandančioms administracinėms išlaidoms ir šių oficialių įsipareigojimų veiksmingumo kovojant su mokestiniu sukčiavimu pobūdžiui.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Apskritai mes pritariame pranešėjo pasiūlymams, kuriais siekiama tobulinti Europos Komisijos dokumentą dėl kovos su mokestiniu sukčiavimu sudarant sandorius Bendrijos viduje.

Iš tikrųjų PVM sukčiavimas turi poveikį ne tik valstybių narių biudžetų pajamoms, bet ir visai ES nuosavų išteklių pusiausvyrai, nes sumažėjusią nuosavų išteklių PVM dalį reikia kompensuoti didesne nuosavų išteklių bendrųjų nacionalinių pajamų dalimi.

Be to, nesu prieš tai, kad būtų pateikta ataskaita, kurioje įvertinamas šios direktyvos poveikis, ypač dėl naujų oficialių įsipareigojimų apmokestinamiesiems asmenims atsirandančioms administracinėms išlaidoms ir šių oficialių įsipareigojimų veiksmingumui kovojant su mokestiniu sukčiavimu.

Vis dėlto turime rimtų abejonių dėl esamų sistemų taisyklių ir jų taikymo teisingumo. Todėl mes susilaikėme nuo balsavimo dėl šio pranešimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Mes balsavome prieš du pranešimus, gerb. García Margallo y Marfil, dėl kovos su mokestiniu sukčiavimu sudarant sandorius Bendrijos viduje ar, paprasčiau tariant, PVM sukčiavimu vykdant prekybą tarp valstybių narių.

Žinoma, mes smerkiame tokį sukčiavimą ir pritariame reikiamų nacionalinių agentūrų tarpvyriausybiniam bendradarbiavimui. Vis dėlto tai, ką siūlo pranešėjas, numatoma daugiau, t. y. sukurti bendrą ES mokesčių duomenų bazę, prieinamą nacionalinėms mokesčių administravimo institucijoms, siekiant kaupti duomenis apie fizinius asmenis, kurie vienokiu ar kitokiu būdu dalyvavo sukčiaujant, ir neleisti jiems įsteigti arba valdyti įmonės bet kurioje Europos šalyje. Kieno vardu? Remiantis teismo, administraciniu ar tik savavališku sprendimu? Kokiu lygmeniu priimtu? Kokių teisių, saugomų – ar ne, atsižvelgiant į aplinkybes – sutartyse, pagrindu?

Sprendimų Europos lygmeniu viršenybė, vos ne baudžiamųjų įgaliojimų prisiskyrimas, Europos Komisijos perdėta vykdomoji funkcija ir didesnė biurokratijos našta bendrovėms tuo metu, kai džiūgaujame dėl Europos smulkiojo verslo akto visa tai mes laikome nepriimtinu dalyku.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Jokia mokesčių sistema neišvengia mokestinio sukčiavimo. Klausimas yra tik tas, kokiu būdu jį galima būti geriausia mažinti. Bet kokiu atveju taikant visas priemones turi būti užtikrinta, kad mažųjų ir vidutinių įmonių pernelyg neprislėgtų biurokratinės išlaidos. Visų pirma turi būti griežtai kovojama su mokestiniu sukčiavimu.

Bet koks geresnis bendradarbiavimas yra neabejotinai naudingas, kol ES nepradeda glemžtis valstybių narių sprendimų priėmimo įgaliojimų. Dėmesio centre turi būti suderintas ES valstybių narių veikimo būdas ir šiuo atžvilgiu nėra jokių esminių egzistuojančios sistemos pakeitimų. Dėl šios priežasties balsavau prieš šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Luca Romagnoli (NI), raštu. (IT) Aš balsavau už gerb. García Margallo y Marfil pranešimą dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos, siekiant kovoti su mokestiniu sukčiavimu sudarant sandorius Bendrijos viduje. Aš pritariu, kad reikia kovoti su mokestiniu sukčiavimu sudarant sandorius Bendrijos viduje, ir manau, kad bendros Europos rinkos sąlygomis turėtų būti stiprinamas valstybių narių administracinis bendradarbiavimas šioje srityje. Jei sandoriai sudaromi peržengiant vienos šalies ribas, būtina kartu su priemonėmis, dažniausiai priklausančiomis nacionalinei kompetencijai, taikyti ir bendros atskaitomybės priemones Europos lygiu, keistis gerąja patirtimi ir vykdyti oficialius mokestinius įsipareigojimus.

 
  
  

– Pranešimas: José Manuel García–Margallo y Marfil (A6–0449/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Remdamasis mano gerbiamojo kolegos iš Ispanijos García-Margallo y Marfil pranešimu balsavau už pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1798/2003, siekiant kovoti su mokestiniu sukčiavimu sudarant sandorius Bendrijos viduje.

Komisija turi kaupti informaciją apie veiksmus, kurių valstybės narės ėmėsi kovodamos su sukčiavimu, paskelbti, kuriais veiksmais buvo pasiekta geriausių rezultatų, ir pasiūlyti priemones, kurios, jos manymu, yra tinkamiausios siekiant kovoti su sukčiavimu. Komisija parengs sąrašą rodiklių, kuriais remiantis būtų galima nustatyti sritis, kuriose mokestinių įsipareigojimų nevykdymo rizika yra didžiausia. Nacionalinių mokesčių institucijos turi vadovautis būtinumu panaikinti sukčiavimą ir padėti sąžiningiems mokesčių mokėtojams vykdyti įsipareigojimus. Remdamasi reglamento veiksmingumo įvertinimo metu surinktais duomenimis, Komisija turi nustatyti rodiklius, kuriais vadovaujantis galima nustatyti, kokiu mastu kiekviena valstybė narė bendradarbiauja su Komisija ir kitomis valstybėmis narėmis, teikdama joms turimą informaciją ir pagalbą, reikalingą siekiant panaikinti sukčiavimą. Valstybės narės ir Komisija turi periodiškai vertinti, kaip taikomas šis reglamentas.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Šiuo atveju mes taip pat iš esmės sutinkame su pranešėjo pasiūlymais, kuriais siekiama gerinti Europos Komisijos dokumentą. Vienas iš jų yra pasiūlymas, pagal kurį reikalaujama, kad Europos Komisija išsamiai informuotų Europos Parlamentą apie priemones, kurias planuojama patvirtinti pagal Europos Parlamento ir Komisijos susitarimą dėl Tarybos sprendimo 1999/468/EB įgyvendinimo tvarkos.

Taip pat sutinku, kad valstybės narės ir Komisija turėtų periodiškai vertinti, kaip taikomas šis reglamentas. Tačiau pasiūlymas dėl to, kad Komisija turėtų parengti sąrašą rodiklių, kuriais vadovaujantis galima nustatyti, kokiu mastu kiekviena valstybė narė bendradarbiauja su Komisija ir kitomis valstybėmis narėmis, man neatrodo pakankamai aiškus, net jei jis pateiktas atsižvelgiant į Audito Rūmų kritiką dėl nepakankamo administracinio bendradarbiavimo PVM srityje. Galimu keitimusi gerąja patirtimi arba poreikiu atlikti analizes negali būti grindžiamas didesnis apmokestinimas srityse, kuriose ginčijamas subsidiarumo principas.

Todėl mes susilaikėme nuo balsavimo.

 
  
  

– Pasiūlymas dėl rezoliucijos dėl siekio gerinti MVĮ aplinką Europoje. „Small Business Act“ (B6–0617/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Balsuodamas už bendrą rezoliuciją, kurią pasiūlė keturios politinės frakcijos, įskaitant Europos liaudies partijos (Krikščionys demokratai) frakciją ir Europos demokratus, dėl siekio gerinti MVĮ aplinką Europoje Smulkiojo verslo aktą – norėčiau nuoširdžiai padėkoti už didžiulį darbą, kurį nuveikė mano kolegė parlamentarė iš Prancūzijos gerb. N. Fontaine ir, Tarybai pirmininkaujant Prancūzijai, ministras Ch. Lagarde. Valstybės narės turi neatidėliodamos patvirtinti, kad jos ketina oficialiai pritarti Smulkiojo verslo aktui 2008 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikime, kuris vyks Briuselyje. Tai turi užtikrinti būtiną Smulkiojo verslo akto prieinamumą ir tuo pat metu garantuoti, kad jo nuostatos būtų teisiškai privalomos – turėtų stiprų teigiamą poveikį MVĮ aplinkai. Šios įmonės sudaro labai svarbią ekonominės struktūros dalį ir kaip vieno žmogaus įmonės neabejotinai atlieka socialinę funkciją. Vis dėlto jos yra pažeidžiamos ir nusipelno ypatingo dėmesio. Kadangi turi būti parodytas siekis kurti gerovės sistemą, gyvybiškai svarbu, kad Europos Sąjunga suteiktų paramą MVĮ.

 
  
MPphoto
 
 

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. (IT) Aš balsavau už pranešimą. Mažosios ir vidutinės įmonės yra Europos ekonomikos branduolys tiek ekonomikos augimo ir naujovių diegimo, tiek užimtumo požiūriu. Todėl paramos joms politika, užtikrinanti visos sistemos stabilumą, ypač svarbi šiuo pasaulinės krizės laikotarpiu, nes krizės sukeltos problemos gali būti išspręstos tik sprendžiant realios ekonomikos klausimus. Todėl turėtume palaikyti visas pastangas, tačiau nepamiršti, kad mūsų laukia dar ilgas kelias ir kad turime vykdyti savo įsipareigojimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Mes balsavome už rezoliuciją dėl MVĮ aplinkos gerinimo įgyvendinant Smulkiojo verslo aktą, nes suprantame, kaip sakėme daugelį metų, MVĮ atliekamą pagrindinį vaidmenį ekonomikoje kuriant gerovę ir darbo vietas.

Problema yra ta, kad šiandien visa tai tėra teoriniai svarstymai. Ta pati institucija, Komisija, raginanti valstybes nares taikyti principą „visų pirma galvokime apie mažuosius“, toliau teikia neaiškius, nesuprantamus teisės aktus ir administracinius bei su reguliavimu susijusius apribojimus. Komisija, nepaisydama įpareigojimų, prastai atlieka poveikio tyrimus, kuriuos turi pateikti kartu su teisėkūros pasiūlymais. Būtent Komisija vykdė politiką dėl palankesnių viešojo pirkimo sutarčių sudarymo sąlygų, kurios rezultatas tas, kad MVĮ vietos sistemingai išstumiamos pirmenybę teikiant didelėms Europos įmonėms dėl šventos ir neliečiamos konkurencijos. Būtent Komisija, pernelyg rūpindamasi fiskalinių priemonių suderinimu, nustatė dabartinius PVM tarifų apribojimus.

Taigi atėjo laikas pagaliau teikti pirmenybę visoms mažosioms įmonėms, jų vadovams ir darbuotojams, bet visų pirma tai reikia padaryti Europos teisės aktuose.

 
  
MPphoto
 
 

  Adam Bielan (UEN), raštu. (PL) Europos mažųjų ir vidutinių įmonių padėties gerinimas ir Europos mažųjų įmonių chartijos palaikymas yra nepaprastai svarbūs siekiant veiksmingo Europos Sąjungos ekonomikos ir verslininkystės vystymosi, todėl nusprendžiau pritarti rezoliucijai.

Pradedant verslą bet koks administracinių procedūrų, taisyklių supaprastinimas ir nereikalingų teisės aktų panaikinimas tik paspartintų mažųjų ir vidutinių įmonių, kurios suteikia darbą milijonams žmonių, steigimo procedūrą.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Mes žinome, kad kaip pretekstas, jog turi būti išvengta krizės finansų sektoriuje ir galimų jos padarinių, remiamas bankininkystės sektorius ir kitos finansinės bendrovės. Vis dėlto kapitalizmo krizė yra daug platesnio masto ir jau turi rimtų pasekmių, ypač ekonomikos srityje, kurioje vyrauja mikro-, mažosios ir vidutinės įmonės.

Todėl, nors ir neabejotina, kad rasti ilgalaikius alternatyvius sprendimus galima tik atsisakius dabartinės ekonomikos liberalizavimo politikos, mes palaikome bet kokias atskiras priemones, kurios galėtų palengvinti sunkią tūkstančių mikro-, mažųjų ir vidutinių įmonių padėtį.

Vis dėlto tvirtiname, kad siekiant kurti mikro-, taip pat mažosioms ir vidutinėms įmonėms palankią aplinką visų pirma būtina padidinti gyventojų perkamąją galią, darbuotojų atlyginimus ir gerinti pensijų fondų padėtį.

Todėl balsuodami dėl šios rezoliucijos mes tikrai norėtume pabrėžti troškimą, kad ji nebūtų dar vienas propagandos, kuri įprasta šiais laikais, miražas. Ši parama iš tikrųjų turi pasiekti mikroįmones ir MVĮ ir nebūti iššvaistyta biurokratijai.

 
  
MPphoto
 
 

  Mieczysław Edmund Janowski (UEN), raštu. (PL) Noriu pasakyti, kad palaikau Europos mažųjų įmonių chartijos, kuri skirta gerinti tokių įmonių padėtį ES, priėmimą. Žinoma, MVĮ atlieka svarbų vaidmenį Europos ekonomikoje, nes sukuria maždaug 100 mln. darbo vietų ir yra pagrindinis valstybių narių ir regionų pajamų šaltinis. Daugelis šių bendrovių aktyviai taiko veiklos naujoves.

Atsižvelgiant į tai svarbu pripažinti, kad daugelis kliūčių, su kuriomis vis dar susiduria smulkieji ir vidutiniai verslininkai, neturi jokio pagrindo. Taip pat turime nepamiršti, kad tokios įmonės labai jautriai reaguoja į stiprėjančią konkurenciją ir visas finansines bei administracines problemas. Siekiant užtikrinti tinkamą jų veikimą būtinos nesudėtingos ir aiškios teisinės nuostatos.

Taigi Europos Parlamento įsikišimas yra neišvengiamas, nes jis, turėdamas savo žinioje atitinkamas teisėkūros priemones, gali reaguoti į pastebėtus poreikius ir padėti pašalinti pasitaikančias kliūtis. Nepaprastai svarbu, ypač užsitęsus ekonomikos krizei, užtikrinti prieigą prie finansavimo šaltinių.

Teigiamai vertinu Europos investicijų banko parengtą naują paketą, kuriame numatoma MVĮ paskoloms skirti 30 mlrd. EUR. Vis dėlto turime apsvarstyti galimybes padidinti šią sumą, nes didelio mažųjų įmonių skaičiaus žlugimo pasekmės stulbinamai blogai paveiktų daugelį asmenų.

Esu tikras, kad tokiomis aplinkybėmis Taryba pritars Europos mažųjų įmonių chartijai ir reikalaus, kad valstybės narės įgyvendintų jos nuostatas.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Daugelį metų ES pasisako – bent jau popieriuje – už mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) skatinimą. Vis dėlto popieriuje galima išdėstyti bet ką, o faktai rodo ką kita. MVĮ ir toliau susiduria su biurokratinėmis kliūtimis, didelės įmonės ir toliau lengvai gauna finansinę paramą, tuo tarpu vidutinio dydžio įmonės dažniausiai patenka į prašytojų padėtį. Karštligiškas reguliavimas dažnai varžo mažąsias įmones, o įmonių grupės pajėgia samdytis ekspertus, kad pasinaudotų bet kokia spraga.

Todėl vadovaujantis JAV pavyzdžiu turi būti atliekama mažųjų ir vidutinių įmonių ES teisės aktų naudos ir sąnaudų analizė, taip pat turi būti skatinamas siekis mažinti biurokratiją turint tikslą mažinti dideles išlaidas, susijusias su įpareigojimu pranešti ir skelbti informaciją. Atrodo, kad svarstomasis pasiūlymas yra tolesnis žingsnis teisinga kryptimi, todėl aš taip pat balsavau už jį.

 
  
MPphoto
 
 

  James Nicholson (PPE-DE), raštu. − Dabar yra pats laikas palaikyti MVĮ. Dabartinė ekonominė aplinka jas stipriai veikia, nes jos susiduria ir su sunkumais dėl grynųjų pinigų srautų išlaikymo, ir dėl sumažėjusių vartojimo išlaidų poveikio.

Turime užtikrinti, kad dabartinės ekonominės krizės sąlygomis MVĮ vis dar galėtų gauti pakankamą finansavimą, ypač šiuo metu, kai bankai neskolina mažosioms įmonėms. Apskritai turėtų būti panaikinta nereikalinga administracinė ir biurokratinė našta. MVĮ yra Europos šalių, tokių, kurių ūkis nedidelis, pavyzdžiui, Šiaurės Airijos, pagrindas. Mes turėtume skatinti pažangius verslininkus, o ne daryti jiems kliūtis, pavyzdžiui, dėl pernelyg didelio biurokratijos masto.

Smulkiojo verslo aktas yra žingsnis į priekį; vis dėlto kad jis tikrai darytų teigiamą poveikį, Taryba privalo jį greitai priimti, o valstybės narės – visiškai įgyvendinti.

 
  
MPphoto
 
 

  Rareş-Lucian Niculescu (PPE-DE), raštu.(RO) Esant sudėtingam ekonominiam klimatui, daugeliu atvejų pirmiausia būtų paliestos ir sunkiausias pasekmes patirtų mažosios ir vidutinės įmonės.

Turint mintyje, kad kai kuriose valstybėse narėse, pavyzdžiui, Rumunijoje, MVĮ sukuria daugiau nei 60 % BVP, reikia imtis paramos priemonių, kurios yra labai laukiamos ir svarbiausia būtinos.

Kita sveikintina priemonė yra Europos investicijų banko parengtas naujas paketas, kuriame numatoma MVĮ paskoloms skirti 30 mlrd. EUR. Nuoširdžiai tikiuosi, kad šios paskolos bus lengvai prieinamos ir naujųjų valstybių narių, pavyzdžiui, Rumunijos arba Bulgarijos, mažosioms įmonėms.

 
  
MPphoto
 
 

  Seán Ó Neachtain (UEN), raštu. – (GA) Tikrai turime atkreipti dėmesį ir pradėti spręsti pagrindinį iššūkį, susijusį su finansų sistemos stabilizavimu ir pertvarkymu. Vis dėlto, kaip savo šalių paprastų žmonių atstovai, mes taip pat privalome skubiai susitelkti į vadinamąją „realiąją ekonomiką“.

Europos žmonės patiria sunkumų, nes dabar pats ekonomikos krizės įkarštis. Būtų nesudėtinga šiuo metu visiškai tvirtai laikytis konservatyvios politikos, skirtos tik finansų sistemai stabilizuoti. Vis dėlto, užuot tai darę, privalome stengtis iš pagrindų atkurti ekonomiką.

Airijos vakarinėje dalyje maždaug 70 % darbuotojų dirba mažosiose įmonėse. Šios mažosios įmonės yra vakarinės Airijos dalies ekonomikos variklis. Mes turime ne tik jas apsaugoti, bet ir skatinti verslininkystę, augimą ir šio sektoriaus vystymąsi. Tuo tikslu nuoširdžiai sveikinu iniciatyvas, kurias neseniai pradėjo Airijos ir Europos institucijos siekdamos palaikyti mažųjų įmonių sektorių. Prašau privatųjį ir finansų sektorius ir politikos kūrėjus tęsti veiklą ir prisidėti prie šių iniciatyvų.

 
  
MPphoto
 
 

  Athanasios Pafilis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Iniciatyva „Smulkiojo verslo aktas“ vykdoma įgyvendinant prieš paprastus žmones, darbuotojus nukreiptą Lisabonos strategiją ir ES stengiantis užbaigti bendrosios vidaus rinkos, kenkiančios darbuotojams ir jų teisėms, kūrimą.

Kaip masalą taikydama mažesnius PVM tarifus vietoje teikiamoms paslaugoms ir darbui imlioms paslaugoms, ES bando pasiekti, kad mažosios ir vidutinės įmonės pritartų stambiojo verslo siekiams, kuris remia šiuos planus siekdamas naudos sau, o ne šioms mažosioms įmonėms ar savarankiškai dirbantiems asmenims.

Komisijos pirmininkas José Manuel Barroso išaiškino, kokioms įmonėms taikomos šio akto nuostatos, t. y. apibrėžė, kad tai įmonės, kurios visiškai išnaudoja vieningos rinkos teikiamas galimybes ir išplečia savo veiklą į tarptautinę rinką, kad taptų pasauliniu lygmeniu konkurencingomis bendrovėmis. Komisijos narys Günteris Verheugenas pabrėžė reakcinę ideologinę prasmę, sakydamas, kad svarbi akto nuostata turėtų būti – socialinis verslininkų pripažinimas ir skatinimas pradėti verslą, kad būtų pakeista neigiama nuomonė dėl verslininkų vaidmens ir dėl verslo rizikos.

Vis dėlto pasiūlymo esmę sudaro nuostata dėl naujų reikalavimų sušvelninti privačioms Europos bendrovėms galiojančią tvarką, kuria remiantis „privati Europos įmonė“ galės prekiauti visose ES valstybėse narėse ir apeiti bet kokius galiojančius socialinės kontrolės reikalavimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Nicolae Vlad Popa (PPE-DE), raštu. (RO) Aš balsavau už rezoliuciją dėl siekio gerinti MVĮ aplinką Europoje, nes tai labai svarbu ES, įskaitant Rumuniją, ekonomikai.

Mažosios ir vidutinės įmonės sukuria daugiau kaip 100 mln. darbo vietų ir atlieka esminį vaidmenį užtikrinant ekonomikos augimą.

Ypač ekonominės krizės laikotarpiu turime remti šį sektorių visomis galimomis priemonėmis, nes jis gali užtikrinti ekonomikos atkūrimo galimybes.

Pritariu dėl Europos investicijų banko parengto naujo paketo, kuriame numatoma MVĮ paskoloms skirti 30 mlrd. EUR, įgyvendinimo. Taip pat prašau ateityje šį fondą stiprinti ir didinti.

Manau, kad gyvybiškai svarbu, jog valstybės narės taip pat kurtų ir įgyvendintų priemones, kurios papildytų priemones, priimtas ES lygmeniu.

 
  
MPphoto
 
 

  Luca Romagnoli (NI), raštu. (IT) Aš balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl siekio gerinti MVĮ aplinką Europoje Smulkiojo verslo aktą. Esu tvirtai įsitikinęs, kad MVĮ, sudarančios daugiau kaip 90 proc. visų Europos įmonių, nepaprastai prisideda prie Europos Sąjungos ekonomikos augimo. Todėl mums reikalingas Europos teisės aktas dėl mažųjų įmonių, t. y. Smulkiojo verslo aktas, kuris bus veiksmingas tik tada, jeigu nacionaliniu ir Europos lygmenimis bus prisiimtas konkretus įsipareigojimas jį įgyvendinti. Be to, sutinku, kad turėtume raginti Tarybą patvirtinti, kad ji ketina oficialiai pritarti šiam teisės aktui būsimame Europos Vadovų Tarybos susitikime, kad būtų užtikrintas tinkamas šios svarbios iniciatyvos regimumo lygis.

 
  
MPphoto
 
 

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. (PL)Per šiandienos balsavimą aš pritariau dėl rezoliucijos, skirtos gerinti Europos mažųjų ir vidutinių įmonių padėtį, priėmimo.

Mažųjų įmonių chartija prisidės prie Lenkijos ir visos Europos ekonomikos vystymosi.

Šiuo metu mažosios ir vidutinės įmonės sukuria daugiau kaip 100 mln. darbo vietų Europoje. Jos yra ekonomikos variklis. Mano nuomone, ypač šiandien, esant ekonominei krizei, rezoliucijoje akcentuojamas poreikis pritarti Chartijos nuostatoms.

Siekiant atkurti ES finansų padėtį nepakaks vien padėti didelėms finansų institucijoms. Pirmiausia turime imtis konkrečių veiksmų, kuriais remtume mažąsias ir vidutines įmones; tai suteiktų joms galimybę veikti toli gražu netobulose rinkose ir palengvintų sąlygas užsiimti verslu.

Aišku, Mažųjų įmonių chartija neišspręs šių problemų. Bet ji gali kurti principus, užtikrinančius vienodų sąlygų taikymą MVĮ, ir sudaryti įmonėms skirtos politikos pagrindą.

 
  
  

– Pasiūlymas dėl rezoliucijos dėl ES elgesio kodekso ginklų perdavimo srityje (RC B6–0619/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Aš balsavau už šešių politinių frakcijų pasiūlytą bendrą rezoliuciją dėl ES elgesio kodekso ginklų eksporto srityje. Aš pritariu principams, pagal kuriuos būtina užkirsti kelią neatsakingam ginklų perdavimui, griežtai taikant kodekso reikalavimus įmonėms ir nacionalinėms ginkluotosioms pajėgoms, taip pat užkirsti kelią neteisėtai gabenamiems ginklams, raginant visas valstybes nares, kurios iki šiol to nepadarė, į savo nacionalinius teisės aktus perkelti 2003 m. ES bendrąją poziciją dėl tarpininkavimo ginklų prekyboje kontrolės. Mes turime raginti atlikti tyrimus dėl ginklų embargo pažeidimų ir gerinti duomenų, kuriuos ES valstybės narės pateikia su Elgesio kodeksu susijusiose kasmetinėse ataskaitose, kokybę. Tai reiškia, kad neturime būti naivūs, nes tai opūs klausimai šiame sudėtingame ir pavojingame pasaulyje, kuriame gyvename, ir todėl aš pasisakau prieš T. Pflüger pasiūlytą žodinį pakeitimą. Mano supratimu, būtų pernelyg skubota susieti Elgesio kodeksą, būsimos direktyvos dėl prekių, susijusių su gynyba, perdavimo procedūrų Bendrijoje įgyvendinimą ir ginklų eksporto kontrolę.

 
  
MPphoto
 
 

  Glyn Ford (PSE), raštu. − Aš tvirtai palaikau šią rezoliuciją. Bendrosios pozicijos dėl Elgesio kodekso ginklų eksporto į trečiąsias šalis srityje priėmimas yra gyvybiškai svarbus siekiant tinkamai įgyvendinti būsimą direktyvą dėl prekių, susijusių su gynyba, perdavimo procedūrų Bendrijoje ir užtikrinti oficialią ginklų eksporto kontrolę.

Mums tikrai reikia tvirto teisinio šio Elgesio kodekso pagrindo, kuris leistų mums vėl svarstyti šiuo metu Kinijai taikomą ginklų embargą. Vis dar turime sunkumų dėl Pekino, bet jie neturėtų būti tiesiogiai lyginami su Birmos ir Zimbabvės problemomis.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Šiuo metu vykstant ginklavimosi varžyboms ir tarptautinių santykių militarizavimui, kuriuose pagrindinį vaidmenį atlieka JAV, NATO ir ES, bet kokia iniciatyva, prisidedanti – net jei ir nepakankamai – prie ginklų eksporto apribojimo, bus žingsnis teisinga kryptimi.

Tačiau ES apibūdina noras suteikti naują impulsą „Europos gynybai“ (eufemizmas, už kurio slypi kišimasis ir agresija), vėl patvirtinantis jos tikslą „stiprinti Europos Sąjungos ir NATO strateginę partnerystę“ ir pritaikyti ją dabartiniams poreikiams vienas kito papildymo ir stiprinimo dvasia.

Pažvelkite į Europos Vadovų Tarybos gruodžio 1112 d. susitikimo išvadų dėl Europos Saugumo ir gynybos politikos (ESGP) stiprinimo projektą, kuriame rengiama didžiųjų ES valstybių pozicija NATO vadovų susitikimui, vyksiančiam kitų metų balandžio mėn. Jame numatomas vadinamosios Europos saugumo strategijos (2003 m.) kokybinis šuolis ir nustatomi nauji tikslai kitus dešimt metų „stiprinant ir optimizuojant Europos gebėjimus“ tam, kad „ateinančiais metais ES sugebėtų už savo teritorijos ribų vienu metu sėkmingai vykdyti kelias įvairios apimties civilines misijas ir karines operacijas, atsižvelgiant į labiausiai tikėtinus scenarijus“.

 
  
MPphoto
 
 

  Athanasios Pafilis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Tuo metu, kai ES darbuotojai moka didžiules sumas, kad būtų finansuojamos gynybos programos ir atliekami kariniai moksliniai tyrimai, tuo metu, kai plečiasi ES ginklų pramonė ir „teisėta“ prekyba visų rūšių ginklais, duodanti didžiulį pelną bendrovėms, tuo metu, kai visa ES ir toliau militarizuojama, tuo metu, kai žmonės kenčia dėl naujų priemonių, kurias kartu su JAV ir NATO aktyviai taiko ir ES, mums belieka tik ironiškai vertinti diskusiją ir prašymą pritarti bendrai ES pozicijai ir priimti priemones, skirtas įgyvendinti vadinamąjį ES Elgesio kodeksą dėl ginklų eksporto.

Dėl imperialistinės agresijos ir varžybų didėjimo, kurį dar sustiprins kapitalistinė finansų krizė, didėja ginklavimosi išlaidos, kurios netgi viršijo šaltojo karo eros išlaidas. Atsižvelgiant į tai, pastangos priversti vykdyti ginklų eksporto taisykles yra bandymas pasityčioti ir klaidinti žmones.

ES darbuotojų atsakas turėtų skelbti kovą ES militarizavimui, Europos Sąjungos kariuomenei ir gynybos programoms, tai turi būti vieningas pasipriešinimas ir ES karo kurstymo politikai.

 
  
  

– Pranešimas: Bart Staes (A6–0427/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Aš balsavau už kolegos iš Belgijos B. Staes pranešimą savo iniciatyva dėl Europos Audito Rūmų specialiosios ataskaitos Nr. 8/2007 dėl administracinio bendradarbiavimo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) srityje. Nors ir turėtume džiaugtis šia Audito Rūmų specialiąja ataskaita, jos išvados daugeliu atžvilgių kelia nerimą, ypač atsižvelgiant į pastabas, kad Reglamentas (EB) Nr. 1798/2003 dėl administracinio bendradarbiavimo pridėtinės vertės mokesčio srityje nėra veiksminga administracinio bendradarbiavimo priemonė turint mintyje, kad ją įgyvendina tik kelios valstybės narės ir kad Komisijai tenkantis vaidmuo yra ribotas. Tačiau labai svarbu, kad Komisija pradėtų pažeidimo tyrimo procedūrą valstybėse narėse, kurios vėluoja pateikti duomenis. Komisijos pasiūlymai dėl PVM direktyvos ir Reglamento dėl administracinio bendradarbiavimo PVM srityje dalinio pakeitimo yra sveikintini. Pritariu tam, kad atsakingos Komisijos tarnybos, Mokesčių ir muitų sąjungos generalinis direktoratas ir Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) sudarytų specialią darbo grupę.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. − Aš palankiai vertinu šį pranešimą, kuris ruošia dirvą bendriems Europos veiksmams siekiant gauti tikslius duomenis, susijusius su PVM sukčiavimu ir jo nuolatiniu poveikiu Didžiosios Britanijos biudžetui.

 
  
  

– Pranešimas: Zita Gurmai (A6–0435/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Robert Atkins (PPE-DE), raštu. − Aš ir mano kolegos konservatoriai iš Didžiosios Britanijos pritariame tam, kad visais požiūriais būtų gerinama moterų padėtis visuomenėje. Manome, kad moterys turi turėti lygias galimybes daugelyje pranešime nurodytų sričių. Taip patesame įsitikinę, kad moterys gali atlikti visapusišką vaidmenį politiniame gyvenime. Mes suprantame, kad esama konkrečių problemų, kurios turi būti sprendžiamos atsižvelgiant į padėtį Balkanų šalyse, ir primygtinai siūlome nacionalinėms institucijoms imtis priemonių, kad būtų gerinamos moterų galimybės.

Tačiau esame susirūpinę dėl raginimo nustatyti kvotas, kurios, mūsų manymu, nebūtų naudingos nei moterims, nei vyrams. Taip pat nepritariame minčiai steigti Europos lyčių lygybės institutą.

 
  
MPphoto
 
 

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. (IT) Aš balsavau už pranešimą. Lyčių lygybės užtikrinimas yra būtina visų šalių kandidačių prisijungimo prie Europos Sąjungos sąlyga. Dėl neramios Balkanų istorijos sudėtingiau imtis veiksmų, taip pat ir kontroliuoti padėtį. Nors pastebima demokratizavimo proceso pažanga, dar reikia daug nuveikti. Rytų Balkanuose daug moterų vis dar patiria diskriminaciją ir gyvena fizinio nesaugumo ir ekonominio ir socialinio netikrumo sąlygomis. Todėl turėtų būti toliau gerinama reguliavimo sistema.

Šiuo atžvilgiu negali būti toliau vilkinamas 1979 m. JT konvencijos dėl visų formų moterų diskriminacijos panaikinimo (CEDAW) ratifikavimas. Panaikindami visas smurto ir nelygybės formas, turime siekti ne tik užtikrinti lygias moterų ir vyrų teises, bet ir sudaryti joms sąlygas nevaržomai atskleisti sudėtingą ir įvairialypį moteriškumą visose gyvenimo srityse.

 
  
MPphoto
 
 

  Adam Bielan (UEN), raštu. (PL) Aš palaikiau gerb. Z. Gurmai pranešimą, apibūdinantį moterų padėtį Balkanuose, nes jame iškeliamos labai svarbios problemos, kurios, deja, susijusios ne tik su tuo regionu ir nėra pavieniai atvejai.

Skubiausia problema yra sustabdyti nusikaltimų, kai kėsinamasi prieš moteris, bangą. Smurtas šeimoje, seksualinis išnaudojimas ir svarbiausia prekyba moterimis ir vaikais šiandien yra dažnas reiškinys.

 
  
MPphoto
 
 

  Charlotte Cederschiöld, Christofer Fjellner ir Gunnar Hökmark (PPE-DE), raštu. (SV) Mes nusprendėme balsuoti už pranešimą, nes jame nagrinėjamos kelios labai svarbios problemos, susijusios su moterų padėtimi Balkanuose. Tačiau norėtume aiškiai pasakyti, kad nepritariame reikalavimams įvesti kvotas. Klausimą dėl politinių partijų ir nacionalinių parlamentų veiklos organizavimo būdo turi spręsti ne ES, bet pačios partijos ir parlamentai.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (PSE), raštu. − (PT) Aš balsavau už gerb. Z. Gurmai pranešimą dėl moterų padėties Balkanuose, nes jame raginama atkreipti dėmesį į tai, kad, nepaisant ekonominio vystymosi, šios Europos dalies moterys ir toliau susiduria su įvairiomis diskriminacijos formomis.

Manau, kad jeigu būtų įgyvendintos šio pranešimo rekomendacijos, jos taptų modeliu, pagal kurį būtų galima pakeisti dabartinę padėtį, skatinant didesnę socialinę apsaugą ir didesnį šių šalių moterų dalyvavimą veikloje. Tai pasakytina apie kovos su smurtu šeimoje ir nevienodu darbo užmokesčiu priemones; teigiamos diskriminacijos priemones, pavyzdžiui, kvotų sistemą, ir vaikų bei vyresnio amžiaus asmenų priežiūros infrastruktūrą, siekiant padėti šalinti kliūtis moterims dalyvauti darbo rinkoje.

Taip pat norėčiau pabrėžti, kad pranešime didelė reikšmė teikiama investicijoms į švietimą, kuris padėtų iš esmės atsisakyti stereotipų ir parengti būsimas kartas kurti geresnę ir teisingesnę visuomenę.

 
  
MPphoto
 
 

  Avril Doyle (PPE-DE), raštu. − Aš šiltai sveikinu gerb. Z. Gurmai pranešimą, kuriame išsamiai apibūdinama pažanga moterų teisių srityje Vakarų Balkanuose. Kaip Parlamentarai, mes turime prisiimti visišką atsakomybę ir teikti visą įmanomą paramą siekiant lyčių lygybės. Lygių vyrų ir moterų teisių įtvirtinimas – būtina žmogaus teisių apsaugos sąlyga ir manau, taip pat siekiant tolesnės pažangos įgyvendinant acquis.

Norėčiau pareikšti susirūpinimą ir atkreipti dėmesį į tai, kad moterims kyla neproporcingai didelis pavojus tapti smurto šeimoje, prekybos žmonėmis ir priverstinės prostitucijos aukomis. Visiškai pritariu išvadoms, susijusioms su kova su prekyba žmonėmis ir romų tautybės moterų diskriminacija ir kuo palankiausiai vertinčiau energingą šių problemų sprendimą visose Vakarų Balkanų šalyse.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Nors yra bendros politinės nuomonės apie regioną aspektų, kuriems ne visiškai pritariame, mes sutinkame su pabrėžiama moterų vaidmens ir moterų lygių teisių ir lygiaverčio dalyvavimo darbo rinkoje svarba. Tai būtina siekiant užtikrinti moterų ekonominę nepriklausomybę ir kovą su skurdu, nuo kurio jos apsaugotos mažiau negu vyrai.

Kaip pripažįstama pranešime, moterys patyrė neproporcingai didelį neigiamą poveikį apribojus socialines paslaugas ir sumažinus viešąsias išlaidas, pavyzdžiui, sveikatos, vaiko ir šeimos priežiūrai; pranešime pabrėžiama, kad moterys, anksčiau gaudavusios su darbo užmokesčiu nesusijusias pašalpas ir naudodamosi tam tikromis paslaugomis, galėdavo dirbti mokamą darbą ir savo ruožtu derinti darbą ir šeimos gyvenimą.

Tačiau dabar reikia imtis specialių priemonių, siekiant užkirsti kelią moterų įdarbinimui vien blogai mokamo darbo sektoriuose, nevienodam vyrų ir moterų darbo užmokesčiui, taip pat siekiant užtikrinti kokybiškas ir lengvai pasiekiamas vaikų ir vyresnio amžiaus asmenų priežiūros paslaugas už prieinamą kainą. Per karą nukentėjusioms moterims ypač svarbi psichologinė ir medicininė reabilitacija.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. − Aš palankiai vertinu šį pranešimą, kuris atskleidžia dabartines problemas, susijusias su moterų padėtimi Balkanuose, pavyzdžiui, naujausios statistinės informacijos apie lyčių lygybę stygių. Pranešime pabrėžiama, kad šiose šalyse dažnai būna palankios sąlygos atsirasti prekybai žmonėmis, skurdui ir nevienodam darbo užmokesčiui.

 
  
MPphoto
 
 

  Miroslav Mikolášik (PPE-DE), raštu. − Klausimai, susiję su moterų padėtimi Balkanų valstybėse, turi būti sprendžiami per derybas dėl prisijungimo. Kadangi mano partija, EPP–ED, buvo įkurta vadovaujantis visų žmonių lygybės ir teisingumo idealais, manau, kad Europos Parlamentui tenka pagrindinių teisių, kurios, mūsų manymu, turėtų būti užtikrintos visiems žmonėms, ypač įvairiose valstybėse kandidatėse, gynėjo vaidmuo. Akivaizdu, kad tikra demokratija gali egzistuoti tik tada, jei visiems valstybės piliečiams suteikiamos lygios teisės ir lygios galimybės. Balkanų valstybėse vis dar nepakankamai sprendžiamos moterų padėties politinės, ekonominės ir socialinės problemos. Aš, kaip gydytojas, manau, kad tai ypač svarbu moterų sveikatos srityje, nes dėl lyčių diskriminacijos nesama reikiamos pažangos dėl tokių su medicina susijusių problemų, kaip gimdos kaklelio vėžys, krūties vėžys ir psichologinė lytinės prievartos aukų reabilitacija. Raginu Europos Parlamentą veikti atsakingai, kad Balkanų valstybių moterys būtų užtikrintos, jog jų balsas bus išgirstas.

 
  
MPphoto
 
 

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. (SV) Mes, kaip ir pranešėja, esame susirūpinę dėl moterų pažeidžiamumo Balkanų šalyse. Neabejotinai privalu imtis veiksmų, kad būtų sprendžiamos problemos daugelyje sričių. Mes pritariame kelioms formuluotėms, kuriomis siekiama užtikrinti lygybę regione ir galimybes gauti vaikų ir vyresnio amžiaus asmenų priežiūros paslaugas, taip pat pabrėžiama kovos su stereotipais ir diskriminacija svarba ir būtinybė ES narystės siekiančioms šalims laikytis Kopenhagos kriterijų.

Kartu kritiškai vertiname tai, kad Europos Parlamentas nenuilstamai siekia daryti įtaką ir įgyti politinės galios nacionalinių parlamentų sąskaita. Be to, kai kuriose šio pranešimo formuluotėse plačiu mastu rekomenduojamas kišimasis į Balkanų valstybių vidaus reikalus; „June List“ tam griežtai nepritaria.

Mes esame už daugelį ir Komiteto pranešime, ir pasiūlytoje alternatyvioje rezoliucijoje išdėstytų ketinimų. Taigi nuodugniai apsvarsčiusi „June List“ nusprendė balsuoti už pasiūlytą alternatyvią rezoliuciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Zita Pleštinská (PPE-DE), raštu. (SK) ES siekia gerinti padėtį Balkanuose, nes jai labai svarbus nuolatinės taikos šioje Europos dalyje užtikrinimo klausimas. Po Jugoslavijos žlugimo dėl brolžudiškų karų, etninių konfliktų, politinės ir ekonominės pertvarkos ir naujų valstybių kūrimosi Balkanų šalys patyrė daug sukrėtimų. Per pastaruosius du dešimtmečius padėtis šiose šalyse labai pasikeitė, turint omenyje jų aiškų tikslą tapti ES narėmis. Kroatija ir Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija tapo šalimis kandidatėmis. Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Juodkalnija, Serbija ir pagal JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1244 Jungtinių Tautų laikinai administruojamas Kosovas yra galimos šalys kandidatės. Galimybė ateityje prisijungti prie ES yra didžiulė paskata kurti politikos kryptis. Tai turi didelės reikšmės įgyvendinant atitinkamus tikslus. Dėl to moterų teisių užtikrinimas yra pagrindinis reikalavimas, kurį šios šalys taip pat turi įvykdyti.

Moterys, kurios nukentėjo per karą, yra aktyvios stabilizacijos ir konfliktų sprendimo proceso dalyvės. Moterims turi būti užtikrinta prieiga prie darbo rinkos ir prie kokybiškų darbo vietų tokiomis pat sąlygomis kaip ir vyrams. Svarbu, kad joms būtų suteikta galimybė dalyvauti politiniame procese. Tokiu pat požiūriu turėtų būti vadovaujamasi žiniasklaidoje ir internete.

Aš balsavau už Zitos Gurmai pranešimą, kuriame nagrinėjami lyčių klausimai ir moterų, gyvenančių Balkanuose, padėtis. Manau, kad Komisija, remdamasi šio pranešimo rekomendacijomis, skirs, be kita, pasirengimo narystei lėšų moterų teisėms Balkanų šalyse stiprinti, ypač padedant NVO ir moterų organizacijoms.

 
  
MPphoto
 
 

  Anna Záborská (PPE-DE), raštu. – (SK) Aš balsavau už šį pasiūlymą, nepaisant abejonių dėl kvotų nustatymo. Net jeigu kai kurie EP nariai tvirtai tiki, kad tai būtų geriausias būdas užtikrinti moterų dalyvavimą politiniame ir visuomeniniame gyvenime, mano manymu, taip nebūtų šalinama diskriminacija ir tam tikru mastu būtų nepakankamas moterų įvertinimas. Moterų dalyvavimas Balkanų regiono demokratizavimo procese yra būtinas. Siekiant pakeisti padėtį Balkanuose reikalinga visapusiška vizija, kurią įgyvendinant dalyvautų ir vyrai, ir moterys. Moterims turi būti užtikrinta tokia pati prieiga prie darbo rinkos, įskaitant vadovaujamas pareigas, ir pakankamas atlygis už darbą, kurio dydis atitiktų vyrų atlygį. Jei esama kliūčių lygiai vyrų ir moterų padėčiai užtikrinti dėl įstatymų, jos turi būti pašalintos. Taip pat turime siekti pakeisti neigiamą moterų įvaizdį, susiformavusį dėl kultūrinių skirtumų ir rasinės bei etninės diskriminacijos.

Atsižvelgiant į ilgą karinio konflikto regione laikotarpį, būtina ypatingą dėmesį skirti psichologinei ir medicininei moterų, kurios dažnai tapdavo seksualinio išnaudojimo ir smurto aukomis, reabilitacijai. Pagarba ir vyrų, ir moterų žmogaus teisėms turėtų būti svarbiausias kriterijus ateityje svarstant, ar pritarti Balkanų šalių kandidatėms dėl prisijungti prie ES.

 
  
MPphoto
 
 

  Bernard Wojciechowski (IND/DEM), raštu. (PL) Balkanų moterys pastaraisiais metais labai nukentėjo. Jos patyrė karą ir prarado artimiausius ir brangiausius žmones. Daugeliui moterų tai paliko fizinių ir emocinių pėdsakų. Karui pasibaigus atsirado naujų pavojų. Kalbu apie prekybą žmonėmis, prostituciją ir pornografiją; su visu tuo turi būti kovojama.

Dėl sudėtingos Balkanų valstybėse vyraujančios situacijos moterys, sudarančios daugiau nei pusę gyventojų, vis dar turi nešti didžiulę krizės padarinių naštą. Tose šalyse, išskyrus Slovėniją, moterims už darbą mokama daug mažiau nei vyrams. Moterys nukentėjo ir dėl lėšų sumažinimo, ypač dėl mažesnio sveikatos priežiūros ir paramos šeimai paslaugų finansavimo. Europos bendrija turėtų palaikyti šias šalis. Ji turėtų suteikti toms moterims galimybę gyventi oriai, pagal vietos tradicijas, religiją ir kultūrą.

 
  
  

– Pranešimas: Heinz Kindermann (A6–0434/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Šarūnas Birutis, raštu. (LT) Dėl 1979 m. priimtos Paukščių apsaugos direktyvos (79/409/EEB) ir su ja susijusių perėjimo vietų apsaugos priemonių neproporcingai padidėjo kormoranų populiacija, kuri šiuo metu išplito toli nuo įprastų perėjimo vietų į regionus, kuriuose anksčiau šių paukščių nebuvo aptinkama.

Šis perteklius daugelyje Europos Sąjungos regionų turėjo tiesioginį poveikį vietos žuvų populiacijoms arba žuvininkystei, todėl kormoranai tapo Europos masto problema. Kormoranai per dieną suvartoja 400–600 g žuvies ir per metus Europos vandenyse sugauna daugiau nei 300 000 tonų žuvies. Daugelyje valstybių narių tai sudaro keletą kartų didesnį kiekį maistinės paskirties žuvies, nei jos pateikia profesionalios vidaus vandenų žvejybos ir žuvininkystės sektorius. Kartu sudėjus Prancūzijos, Ispanijos, Italijos Vokietijos, Vengrijos ir Čekijos akvakultūros sektoriaus žuvies produkciją susidarys mažesnis kiekis nei 300 000 tonų.

Atsižvelgiant į didelį kormoranų, kaip migruojančių paukščių, judrumą, atrodo, kad koordinuojamas Europos masto veiksmų arba valdymo planas yra vienintelis būdas tikslui pasiekti, todėl jis jokiu būdu neturi būti vertinamas kaip prieštaraujantis 1979 m. Paukščių apsaugos direktyvai.

 
  
MPphoto
 
 

  Avril Doyle (PPE-DE), raštu. EPN H. Kinderman pateikto pranešimo svarbiausia tema – Europos kormoranų populiacijos valdymo planas. Kormoranai minta išimtinai žuvimi ir dėl didelės populiacijos (Europoje gyvena apie 1,8 mln. paukščių) jie daro tiesioginį poveikį vietos žuvų populiacijoms ir žuvininkystei. Kormoranas įtrauktas į Paukščių apsaugos direktyvos taikymo sritį, todėl pastaraisiais metais buvo daug diskusijų, kaip spręsti kilusį konfliktą dėl didelio šių paukščių poveikio žuvininkystei. Kai kurios valstybės narės priėmė atskirus planus, bet aš (kaip ir pranešėjas) manau, kad vienintelis efektyvus sprendimas – Europos kormoranų populiacijos valdymo planas (pavyzdžiui, imunokontracepcijos moksliniai tyrimai).

 
  
MPphoto
 
 

  Duarte Freitas (PPE-DE), raštu. (PT) Atrodo, kad Europos kormoranų populiacijos valdymo plano priėmimas – gyvybiškai būtinas sprendimas, galintis padėti mažinti gyvūnų poveikio žuvų ištekliams kai kuriuose ES regionuose kenksmingus padarinius. Kormoranai per dieną suvartoja 400–600 g žuvies, o per metus Europos vandenyse sugauna daugiau nei 300 000 tonų žuvies. Tai sudaro keletą kartų didesnį žuvies kiekį, nei jos užauginama kartu sudėjus Prancūzijos, Ispanijos, Italijos Vokietijos, Vengrijos ir Čekijos akvakultūros sektoriuje. Nors pirminė atsakomybė šioje srityje tenka valstybėms narėms ir joms pavaldžioms institucijoms, tačiau, kaip įrodyta, taikant vien tik vietos ir (arba) valstybių narių priemones neįmanoma tvariai mažinti kormoranų poveikio Europos žuvų ištekliams ir žuvininkystei. Bendras, teisiškai privalomas metodas, kuris priimtas ir pritaikytas visur Europoje, todėl laikomas idealiu sprendimu tam, kad garantuotų pagrindinius šios direktyvos tikslus, ypač „gerą saugojimo padėtį“ svarstomos rūšies paukščio, taip pat ir žuvies rūšies grupės, ypač užtikrinant šios paukščių rūšies ir kai kurių žuvų rūšių gerą „apsaugos būklę“. Kitas ne mažiau svarbus veiksnys – teisėtų žvejybos ir tvenkinių žuvininkystės įmonių interesų ūkiškai naudoti žuvų išteklius apsauga, kuri taip pat galėtų būti užtikrinta, taikant šį planą...

(Paaiškinimas sutrumpintas, remiantis darbo tvarkos taisyklių 163 straipsniu)

 
  
MPphoto
 
 

  Mikel Irujo Amezaga (Verts/ALE), raštu. (ES) Yra labai patikimų duomenų, rodančių, kad 1970–1995 m. laikotarpiu žiemojančių vidaus vandenyse didžiųjų kormoranų populiacija Europoje nuo mažiau kaip 10 000 padidėjo iki 400 000 paukščių. Šiuo metu kai kurie žmonės teigia, kad Europos vidaus vandenyse žiemoja daugiau kaip milijonas kormoranų, nors kiti tyrėjai laiko šį skaičių išpūstu. Atsakydamas į klausimą raštu Komisijos narys S. Dimas pareiškė, kad rengiamas ir Viduržemio jūros kuoduotųjų kormoranų populiacijos valdymo planas. Vis dėlto, mano nuomone, nepakankamai detaliai kalbama apie paukščių gąsdinimo metodus, įskaitant karbido pabūklus. Tai vienos iš priemonių, kurių norima imtis šioje srityje.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. Pritariu šiam pranešimui, kuriame rekomenduojama koordinuoti veiksmų planą visos Europos lygmeniu, kad būtų laikomasi ne tik Direktyvos dėl laukinių paukščių saugojimo, bet ir būtų saugomos žuvų rūšys ir paisoma žvejų interesų.

 
  
MPphoto
 
 

  Zita Pleštinská (PPE-DE), raštu. (SK) Kormoranų populiacija Europoje per pastaruosius 25 metus padidėjo dvidešimt kartų ir manoma, kad šiuo metu ją sudaro mažiausiai 1,8 mln. paukščių. Neigiamas kormoranų poveikis žuvų populiacijoms buvo įrodytas keliose ichtiologinėse studijose. Tai rodo ir žvejybos Europos Sąjungos teritorijoje masto statistika.

Balsavau už Heinz Kindermann pranešimą. Priėmiau sprendimą, remdamasis Slovakijos žvejybos sąjungos narių ir šalininkų peticija, kuri pateikta EP. Kadangi įrodyta, kad dėl ES teritorijoje greitai didėjančio kormoranų skaičiaus nuolat daroma žala akvakultūros įmonėms, peticijoje reikalaujama pakartotinai apsvarstyti Tarybos direktyvą 79/409/EEB.

Leidimų išimties tvarka medžioti kormoranus nuostata, apibrėžta galiojančiuose teisės aktuose, nėra tinkama priemonė, kurią naudojant galima būtų efektyviai išspręsti šį klausimą, kadangi leidimus labai sudėtinga gauti. Be to, patirtis rodo, kad kormoranų baidymo nuo upių būdai (jų nemedžiojant) yra neefektyvūs.

EP ragina Komisiją pateikti kelių stadijų Europos kormoranų populiacijos valdymo planą, kuris būtų koordinuojamas Europos lygmeniu, siekiant mažinti didėjančią kormoranų daromą žalą žuvų ištekliams, žuvininkystei ir akvakultūrai.

Manau, kad EP galės rasti sprendimą, kuris padėtų išsaugoti žuvies populiacijas, atsižvelgiant į socialinę ir ekonominę žvejybos svarbą ir bus priimtinas visos Europos žvejams, įskaitant 120 000 aktyvių žvejų Slovakijoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Luca Romagnoli (NI), raštu. (IT) Aš balsavau už pasiūlymą dėl Europos kormoranų populiacijos valdymo plano, kuriame siekiama mažinti didėjančią kormoranų daromą žalą žuvų ištekliams, žuvininkystei ir akvakultūrai. Be abejo, ypač svarbu, kad būtų mažinama populiacija paukščių, kurie per metus Europos vandenyse sugauna daugiau nei 300 000 tonų žuvies. Tai sudaro keletą kartų didesnį žuvies kiekį, nei jos užauginama kartu sudėjus Prancūzijos, Ispanijos, Italijos Vokietijos, Vengrijos ir Čekijos akvakultūros sektoriuje. Dabartinė padėtis susidarė dėl Direktyvos 79/409/EEB, dėl kurios nuostatų taikymo neproporcingai padidėjo kormoranų populiacija. Dėl to šis teisės aktas daro tiesioginį poveikį vietos žuvų populiacijoms ir žuvininkystei, todėl kormoranai tapo Europos masto problema. Štai kodėl aš pritariu pranešėjo pasiūlymui, atsižvelgiant į didelį kormoranų, kaip migruojančių paukščių, judrumą, parengti Europos lygmeniu koordinuojamą veiksmų valdymo planą, kuris jokiu būdu neturi būti vertinamas kaip prieštaraujantis 1979 m. Paukščių apsaugos direktyvai.

 
  
MPphoto
 
 

  Catherine Stihler (PSE), raštu. Pateikiau keletą svarbių pastabų dėl H. Kindermann pranešimo. Pirma, iškėliau klausimą, ar tikrai buvo reikalingas visos ES lygmens planas, jei kormoranai nėra visos Europos Sąjungos problema; antra, ar reikėjo pasiūlymo įtraukti kormoraną į Paukščių direktyvos II priedą. Nuoroda dėl kormorano įtraukimo į medžiotinų rūšių sąrašą Komitete buvo išbraukta, o galutiniame pranešime pateikti reikalavimai dėl gairių parengimo, tinkamesnio duomenų rinkimo ir stebėsenos, taip pat siūloma surengti daugiau diskusijų.

Dėl šių priežasčių pritariu H. Kindermann pranešimui.

 
Teisinė informacija - Privatumo politika