Posėdžio stenograma

Pirmadienis, 2008 m. gruodžio 15 d. - Strasbūras

19. Europos regioninės plėtros, Europos socialinis fondas ir Sanglaudos fondas (projektai, iš kurių gaunamos pajamos) (diskusijos)

  Pirmininkas. − Kitas klausimas – Stavroso Arnaoutakiso pranešimas (A6-0477/2008) Regioninės plėtros komiteto vardu apie pasiūlymą priimti Tarybos reglamentą (EB), iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) 1083/2006, nustatantį bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo, susijusias su projektais, iš kurių gaunama pajamų (13874/2008 – C6-0387/2008 – 2008/0186(AVC)).

  Stavros Arnaoutakis, pranešėjas. − (EL) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, į bendrąjį Reglamentą (EB) Nr. 1083/2006 įtrauktose naujose finansų valdymo taisyklėse pateikiamos nuostatos dėl fondų finansinių indėlių ir ypač dėl projektų, iš kurių gaunamos pajamos (55 straipsnis) ir kurie, kilus aiškiai per didelio finansavimo pavojui, reikalauja imtis ypatingų priemonių, kad, apskaičiuojant didžiausią Bendrijos finansavimo dalį, būtų atsižvelgta į pajamas. Todėl reikia apibrėžti iš tokių projektų gaunamų pajamų skaičiavimo metodą. Ankstesniu laikotarpiu, 2000–2006 m., šis principas praktikoje buvo taikomas pagal vadinamąjį vienodo tarifo metodą. Naujo planavimo laikotarpiu pagal Tarybos patvirtintą Komisijos pasiūlymą, apskaičiuojant projektams, iš kurių gaunama pajamų, skiriamą Bendrijos finansavimą, laikomasi tikslesnio ir griežtesnio požiūrio. Šis naujasis požiūris grindžiamas didžiausius reikalavimus atitinkančių išlaidų apskaičiavimu, o ne bendro finansavimo vienodo dydžio mažinimu. Pagal 55 straipsnį 2007–2013 m. projektas, iš kurio gaunama pajamų, reiškia bet kokį veiksmą, susijusį su investicijomis į infrastruktūrą, už kurios naudojimą naudotojai tiesiogiai moka mokesčius, arba veiksmą, susijusį su žemės ar pastatų pardavimu arba nuoma, arba kitu mokamų paslaugų teikimu. Taigi svarbus skirtumas tas, kad pagal [...] skirsnio apibrėžtį nauju laikotarpiu 55 straipsnio nuostatos yra taikomos dideliam skaičiui projektų, priskiriamų tiems projektams, iš kurių gaunama pajamų, o ne vien tik investicijų į infrastruktūrą projektams, iš kurių gaunamos didelės grynosios pajamos, kaip tai buvo daroma 2000–2006 m.

Pagal neoficialios valstybių narių konsultacijos su Europos Komisija išvadą 55 straipsnio nuostatos yra visiškai netinkamos projektams, kurie finansuojami bendrai su Europos socialiniu fondu, kuris dažniau finansuoja nematerialius veiksmus, nei infrastruktūros projektus. Tas pats taikytina `ir mažesniems projektams, kurių įgyvendinimas finansuojamas kartu su Europos regioninės plėtros fondu ir Sanglaudos fondu. Šiems projektams taikomos stebėjimo taisyklės, kurių būtina laikytis (pvz., tai, kad pajamų iš projekto galima gauti praėjus trejiems metams po veiksmų programos pabaigos), yra administracinės kliūtys, neproporcingos tikėtinoms pajamoms, todėl kelia rimtą pavojų įgyvendinant programą. Todėl pasitarusi su valstybėmis narėmis Komisija pamanė, kad reikėtų siekti Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 pataisos, kuri apsiribotų tik 55 straipsnio 5 dalies pataisa ir būtų susijusi su šiais dviem klausimais: išimties iš 55 straipsnio nuostatų taikymu veiksmams, finansuojamiems kartu su Europos socialiniu fondu, ir mažiausios ribos, t. y. 1 mln. EUR, nustatymu (jos nesiekiantiems projektams, kuriems skiriama lėšų iš Europos regioninės plėtros arba Sanglaudos fondo, nereikės laikytis 55 straipsnio nuostatų, susijusių su didžiausius reikalavimus atitinkančių išlaidų apskaičiavimu ir su stebėjimu). Kitos 55 straipsnio nuostatos nepakeistos.

Be to, kadangi visu planavimo laikotarpiu svarbu užtikrinti bendrų projekto įgyvendinimo taisyklių taikymą, į reglamentą buvo įtraukta išlyga dėl atgalinio galiojimo, todėl persvarstyta nuostata taikoma nuo 2006 m. rugpjūčio 1 d. Pagal proporcingumo principą apribojus administracines kliūtis, šia technine pataisa bus supaprastintas projektų, iš kurių gaunamos pajamos, valdymas.

  Vladimír Špidla, Komisijos narys – (CS) Pone pirmininke, ponios ir ponai, lapkričio 15 d. Komisija patvirtino persvarstyto Sanglaudos fondo reglamento 55 straipsnio projektą, kuris susijęs su projektų, iš kurių gaunama pajamų, sąlygomis sanglaudos politikos programos atžvilgiu. Pataisa padaryta siekiant supaprastinti administracines procedūras. Pirmas aktualus veiksmas, atliktas vadovaujantis 55 straipsniu, parodė, kad veiksmingam įgyvendinimui kyla didelių sunkumų. Šie sunkumai, apie kuriuos buvo pranešta valstybėms narėms, patvirtino procedūrų, pagal kurias nustatoma didžiausia reikalavimus atitinkanti vadinamosios finansavimo spragos suma, proporcingo taikymo ir projektų stebėjimo trūkumą.

Šio reglamento pataisos tikslas yra visus veiksmus, kurie finansuojami kartu su Europos socialiniu fondu, ir mažus projektus, kurių bendros išlaidos nesiekia 1 mln. EUR ir kurie finansuojami kartu su Europos regioninės plėtros arba Sanglaudos fondu, atleisti nuo 55 straipsnio nuostatų. Sprendimas nustatyti 1 mln. EUR viršutinę ribą buvo priimtas atlikus preliminarų tyrimą. Juo siekta išlaikyti bendrą 55 straipsnio pobūdį.

Mes tikimės, kad supaprastinimas, kuris yra de minimis išlygos forma, padės pagreitinti lėšų administravimą skiriant jas valstybėms narėms ir jų regionams, ypač pačių naujausių veiksmų mokslinių tyrimų ir paramos atsinaujinantiems energijos šaltiniams atžvilgiu.

Nepaisant visko, buvo svarbu išvengti teisinio neaiškumo, dėl kurio be reikalo vėluotų lėšų išmokėjimo procesas. Dėl neaiškumo projektų vadovai būtų galėję nutraukti veiksmų programų vykdymą, o to reikia vengti visais įmanomais būdais.

Šiuo atžvilgiu Komisija nusprendė pasiūlyti tik vieną techninio pobūdžio pakeitimą. Šis sprendimas buvo sėkmingas, kadangi dėl Tarybos ir Regioninės plėtros bei Užimtumo komitetų pastangų persvarstymo procesas užtruko tik tris mėnesius. Norėčiau Komisijos vardu nuoširdžiai padėkoti pranešėjui S. Arnaoutakisui. Dėkoju jums už konstruktyvų bendradarbiavimą ir tikiuosi Europos Parlamento pritarimo, kad iki metų pabaigos persvarstymas būtų baigtas. Tai leistų valdymo institucijoms tęsti pradėtą darbą, į kurį buvo orientuotas reglamento supaprastinimo tikslas.

55 straipsnio persvarstymas taip pat leido bendradarbiaujant su Regioninės politikos generaliniu direktoratu ir Užimtumo generaliniu direktoratu įsitikinti atliekamo darbo, gerinančio politinę sanglaudą, kokybe. Bendradarbiavimas niekada nebuvo nutrūkęs. Tai įrodo faktas, kad, rengdami pasiūlymą dėl trijų naujų esminių struktūrinių fondų reglamento pataisų, Europos ekonomikos atkūrimo plano atžvilgiu mes suvienijome jėgas su Komisijos nare Danuta Hübner. Dėl šių pataisų taip pat bus diskutuojama.

  Jan Olbrycht, PPE-DE frakcijos vardu. – (PL) Pone pirmininke, mums pateiktas iš esmės labai glaustas reglamentas. Tačiau jo reikšmė itin didelė. Šio reglamento reikšmė susijusi su pataisos aplinkybėmis.

Visų pirma, šia pataisa Europos institucijos įrodė galinčios lanksčiai reaguoti į sunkumus, kylančius įgyvendinant konkrečią politiką. Pasirengimas nuoširdžiai supaprastinti ir palengvinti lėšų gavėjams taikomas procedūras rodo, kad Europos Komisija kartu su Europos Parlamentu ir Taryba yra tikrai pasirengusi nuostatas suderinti su dominuojančiomis sąlygomis.

Antra, šis Reglamentas yra neeilinis jau vien dėl to, kad buvo pataisytas planavimo laikotarpiu. Tai labai svarbu, nes tai ne galutinis pakeitimas ir diskusijos dėl reglamento pataisos pobūdžio bus itin reikšmingos rengiant priemonių, susijusių su krize, paketą.

Trečia, Europos Komisija keletą kartų buvo kritikuojama dėl lėšų asignavimo stebėjimo būdo. Didžioji dalis Audito Rūmų kritikos buvo susijusi su sudėtingomis procedūromis.

Šiandienos Reglamente nurodyta, kad, norint pagerinti efektyvumą ir įrodyti, kad Europa sugeba greitai ir veiksmingai skirstyti lėšas, reikia imtis drąsių ir ryžtingų veiksmų.

  Jean Marie Beaupuy, ALDE frakcijos vardu. – (FR) Pone pirmininke, Komisijos nary, kaip mano kolega J. Olbrycht ką tik minėjo, mes tikimės, kad šis supaprastinimas – ne paskutinis. Be abejo, artėjančios Kalėdos skatina mus daryti pažangą ir nudžiuginti europiečius šia dovana.

Vis dėlto, kaip J. Olbrycht ką tik pasakė, mes visų pirma tikimės, kad tokio pobūdžio dovana bus ne paskutinė. Per kitą kovą turėsime paskelbti verdiktą ekonomikos atkūrimo planui, todėl esant dabartinei finansų krizei reikia daugiau našių iniciatyvų, padėsiančių Europai atsigauti.

Projektai, dėl kurių balsuosime kovo mėn., mus įtikino, kad Komisija mums pasiūlys naujų supaprastinimo priemonių, ypač susijusių su „nedideliais rinkos dalyviais“, t. y. mažosiomis ir vidutinėmis įmonėmis. Tai gyvybiškai svarbu, nes, jeigu politika, dėl kurios diskutuojame ir kurią rengėme ne vieną mėnesį ar ne vienerius metus, bus tikrai veiksminga, jai nesutrukdys jokie nerimą keliantys administraciniai aspektai.

Komisijos nary, jūs ką tik pabrėžėte, kad šis puikus darbas buvo atliktas kartu su Parlamento Regioninės plėtros komitetu. Jūs žinote, kad mes, Parlamento nariai, mielai dirbame su Komisija. Todėl darsyk norėčiau pabrėžti, kad ateinančiais metais tikimės labai ryžtingos pažangos paprastinimo srityje.

Vis dėlto mes norime, kad Europos lygmeniu per jus, Komisijos narius, valstybės narės prisiimtų joms priklausančią dalį atsakomybės už greta mūsų atliekamą darbą Visi puikiai žinome, kad Europos regioninės plėtros ir Europos socialinio fondų, taip pat bendrosios žemės ūkio politikos (angl. CAP) fondo ir kitų lygmeniu būtent valstybės narės dar labiau apsunkina ir taip painų Europos administravimą.

Tikimės, kad mūsų veiksmai ir šio vakaro diskusijos padės ne tik įgyvendinti Europos Sąjungos iniciatyvą ES lygmeniu, bet taip pat leis mus išgirsti valstybių narių lygmeniu, o valstybės narės taip pat imsis veiksmų, paprastinančių procedūras.

  Mieczysław Edmund Janowski, UEN frakcijos vardu. – (PL) Pone pirmininke, Europos Parlamento rezoliucija, dėl kurios šiandien diskutuojame, iš esmės yra formalaus ir techninio pobūdžio. Nepaisant to, ji susijusi su svarbiu Europos Sąjungos paramos klausimu. Pateiktas reglamentas susijęs su Tarybos reglamento, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo, 55 straipsniu. Dabartinė 5 skirsnio formuluotė, kurioje kalbama apie 200 tūkst. EUR sumą, kaip apie didžiausią išlaidų sumą, kuriai taikoma priežiūros tvarka, pakeista tekstu, pagal kurį nuostatos, susijusios su projektais, iš kurių gaunamos pajamos, bus taikomos tik iš Europos regioninės plėtros arba Sanglaudos fondo finansuojamiems veiksmams, kurių išlaidos neviršija 1 mln. EUR.

Turėdamas tai omenyje, norėčiau užduoti tokį klausimą: ar nurodyta suma adekvati? Ar ji ne per didelė, o gal per maža? Esu įsitikinęs, kad tai gali būti būdas išvengti nereikalingų biurokratinių kliūčių, su kuriomis susiduriama norint įgyvendinti tam tikrus nedidelius veiksmus. Tai turėtų skatinti veiksmingesnį projektų valdymą, į kurį dažnai įtraukiamos vietos valdžios institucijos ir kuris susijęs su aplinkos apsaugą, pavyzdžiui, naujovių ir energetikos srityje. Pavyzdžiui, Lenkijoje yra daugiau kaip šimtas skirtingo pobūdžio institucijų, tvarkančių Europos Sąjungos lėšų naudojimą. Veiksmingas šios paramos naudojimas priklauso nuo tokių institucijų veiksmų efektyvumo.

Taip pat tikiu, kad šios iniciatyvos įgyvendinimas padės ateityje toliau paprastinti procedūras – tą pažymėjo ir Komisijos narys. Sąjungos už tautų Europą frakcijos vardu norėčiau padėkoti už kūrybišką požiūrį į nuostatas, leidžiančias kiek galima racionaliau naudoti Europos Sąjungos lėšas.

  Lambert van Nistelrooij (PPE-DE). – (NL) Pone pirmininke, Komisijos nary, S. Arnaoutakiso pasiūlymas aiškiai rodo, kad paprastinimas yra įmanomas – Parlamentas tai patikrino daugeliu atvejų. Be to, projektų įgyvendinimas valstybėse narėse dažnai užtrunka labai ilgai, todėl Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcija šį pasiūlymą laiko puikiu veiksmingo supaprastinimo pavyzdžiu.

Šįkart pokyčių troško valstybės narės ir Komisija, tačiau galima padaryti dar daugiau. Aš sužinojau, kad Regionų komitete buvo paskirta regionų ir miestų darbo grupė, kurios tikslas – nustatyti ir šalinti tokias kliūtis, ir kuri ketina teikti pasiūlymus šiam tikslui pasiekti. Manau, kad iš tiesų turėtume pasinaudoti tikrąja patirtimi ir 2009 m. tęsti pokyčių įgyvendinimą.

Be to, Komisija pateikė visą priemonių paketą, į kurį įtrauktas ir ekonomikos atkūrimo planas – tai, be kita ko, padės greičiau pasinaudoti lėšomis. Šią savaitę Parlamente mes diskutuosime dėl Juttos Haug pranešimo dėl biudžeto, kuriame reiškiamas noras šia kryptimi toliau dirbti ir pradėti greičiau tirti kitus su priežiūra ir valdymu susijusius aspektus.

Galiausiai norėčiau paliesti klausimą, kurį jau iškėlė J. M. Beaupuy. Valstybės narės gali labai daug padaryti, pavyzdžiui, pateikti finansų valdymo pareiškimą arba prisiimti politinę atsakomybę už lėšų naudojimą. Todėl mes rezoliucijoje galėtume dar labiau supaprastinti procedūras. Paprastiems žmonėms labai reikia pokyčių. Žinoma, atsižvelgdami į kitąmet vyksiančius rinkimus, turėtume sakyti, kad Europa daro gerus darbus, tačiau šie darbai turėtų būti atliekami tinkamai. Valstybių narių pareiškimas būtų žingsnis šia kryptimi.

  Gábor Harangozó (PSE). – (HU) Reglamentų, darančių poveikį ES lėšų naudojimui, tikslas yra užtikrinti, kad šios lėšos būtų skiriamos pačiai tinkamiausiai sričiai ir naudojamos pačiu geriausiu būdu. Kitaip tariant, lėšas reikia ne švaistyti, bet naudoti geroms investicijoms, iš kurių būtų galima gauti pajamų. Vis dėlto šiuo tikslu mes dažnai reglamentais sukuriame tokią biurokratinę sistemą, kad ji tampa kliūtimi veiksmingam lėšų naudojimui ir be reikalo trukdo ir įmonėms, ir administruojančioms įstaigoms.

Reglamentų, leidžiančių gauti pajamų, supaprastinimas duoda dvejopą naudą. Daugiau mažųjų ir vidutinių įmonių gali pasinaudoti ES fondų parama skatinant ekonomiką, o administruojančios įstaigos gali greičiau ir paprasčiau nustatyti, ar lėšos naudojamos tinkamai. Privalome pasitikėti savo įmonininkais, dėl kurių ekonomika ir veikia. Iš krizės išsikapstysime tik tada, kai susivienysime ir padėsime vieni kitiems. Aš palaikau pasiūlymą ir kartu prašau Komisijos dirbti ta pačia kryptimi, iš paramos programos šalinant nereikalingas administracines kliūtis. Nuoširdžiai tikiuosi, kad šią įžanginę programą lydės panašios pagrįstos iniciatyvos.

  Zbigniew Krzysztof Kuźmiuk (UEN). – (PL) Pone pirmininke, norėčiau atkreipti dėmesį į keturis klausimus, paliestus diskutuojant dėl Tarybos reglamentų, susijusių su struktūriniais fondais, pataisų.

Pirmiausia teisinės nuostatos, kurių reikia laikytis, norint gauti Europos regioninės plėtros, Sanglaudos ir Europos socialinio fondų paramą, dažnai yra tokios sudėtingos, kad potencialius lėšų gavėjus atbaido nuo kreipimosi į fondą. Minėtos teisinės nuostatos taip pat gali kliudyti projekto įgyvendinimui ir sąskaitybai.

Antra, dėl tos priežasties Europos Komisija visiškai pagrįstai pateikė pasiūlymą iš dalies pakeisti Reglamento 55 straipsnį. Vienas iš pataisos padarinių būtų projektų, iš kurių gaunama pajamų ir kurie finansuojami iš Sanglaudos fondo, pašalinimas iš 55 straipsnio taikymo srities. Toks pokytis palengvintų, pavyzdžiui, tokių veiksmų, kaip projektų, orientuotų į visuomenės įtraukimą ar į priežiūros paslaugų teikimą, įgyvendinimą.

Trečia, būtų apribotas Reglamento 5 straipsnio taikymas mažiems projektams, finansuojamiems kartu su Europos regioninės plėtros ir Sanglaudos fondais, didžiausius reikalavimus atitinkančių išlaidų sumos apskaičiavimo ir šių projektų priežiūros atžvilgiu. Be to, visos šios priemonės būtų taikomos atgaline tvarka, t. y. nuo 2006 m. rugpjūčio 1 d.

Ketvirta, visi šie pasiūlymai yra geri pavyzdžiai, kaip gali būti veiksmingai supaprastintos struktūrinių fondų nuostatos, struktūrinius fondus padarant efektyvesnius. Mano nuomone, taip ne tik ginami lėšų gavėjų interesai – tai naudinga visiems Europos Sąjungos piliečiams.

  Jan Březina (PPE-DE). – (CS) Mūsų svarstomame projekte sprendžiamas projektų, iš kurių gaunama pajamų, klausimas. Šis klausimas tiesiogiai susijęs su daugybe asmenų, kurie gauna lėšų iš Europos regioninės plėtros ir Europos socialinio fondų. Dabartiniai teisiniai susitarimai tapo didelių administracinių kliūčių ir teisinio neaiškumo priežastimi, nes ištisus trejus metus po veiksmų programos užbaigimo leidžiama atskaityti gautas pajamas. Jeigu pajamos viršija nustatytą minimalią ribą, kyla pavojus, kad pareiškėjas galų gale valstybė) turės šias lėšas grąžinti.

Esu įsitikinęs, kad toks nelankstus požiūris netinkamas, ypač mažų projektų ir projektų, finansuojamų iš Europos socialinio fondo lėšų, atžvilgiu. Ypač antrosios kategorijos projektams neskiriama jokių komercinio pobūdžio pajamų. Pajamas sudaro tik administraciniai ir kiti mokesčiai, kuriuos surenka vietos valdžios institucijos ir pelno nesiekiančios organizacijos. Jeigu šios pajamos paskui yra naudojamos įgyvendinant su viešuoju interesu susijusius tikslus, būtų neprotinga jas grąžinti ES.

Mano nuomone, mūsų užduotis yra supaprastinti struktūrinių fondų lėšų skyrimo mechanizmą, savaime suprantama, kartu paliekant priežiūros mechanizmą, kuris būtinas skaidriam ES lėšų naudojimui užtikrinti. Todėl aš pritariu sprendimui iš Europos socialinio fondo lėšų finansuojamiems projektams netaikyti pajamų stebėjimo mechanizmo ir sprendimui bendrų išlaidų ribą nuo 200 tūkst. EUR pakelti iki 1 mln. EUR, kai projektus finansuoja Europos regioninės plėtros ir Sanglaudos fondai. Šis žingsnis neabejotinai supaprastins administravimą ir pagerins tokių projektų įgyvendinimo veiksmingumą.

  Silvia-Adriana Ţicău (PSE). – (RO) Europos regioninės plėtros fondas, Europos socialinis fondas ir Sanglaudos fondas yra priemonės, skirtos padėti valstybėms narėms remti ekonomikos plėtrą įvairiuose Europos regionuose. Tačiau akivaizdu, kad šių finansinių priemonių naudojimas susijęs su biurokratinėmis kliūtimis.

Užuot stipriai sumažinus bendro finansavimo dydį, 2007–2013 m. vadovaujamasi didžiausius reikalavimus atitinkančių išlaidų sumos apskaičiavimu. Pasiūlymo dėl reglamento pataisos tikslas yra susitarimą, kuris grindžiamas proporcingumu (stebėjimo veiksmams, kurių išlaidos nesiekia 200 tūkst. EUR, leidžiama netaikyti 55 straipsnio nuostatų), pakeisti iš Europos socialinio fondo arba iš Europos regioninės plėtros ir Sanglaudos fondų finansuojamais veiksmais, kurių bendrų išlaidų suma nesiekia 1 mln. EUR. Šios pataisos taikymas atgaline data supaprastina bendrai iš struktūrinių fondų finansuojamų veiksmų valdymą ir didžiausius reikalavimus atitinkančių išlaidų sumos apskaičiavimo, ir priežiūros atžvilgiu.

Neproporcingų administracinių kliūčių sumažinimas ypač bus naudingas mažosioms ir vidutinėms įmonėms, valdančioms projektus aplinkos, visuomenės įtraukimo, mokslinių tyrimų, naujovių ar energetikos srityse. Dėkoju.

  Andrzej Jan Szejna (PSE). – (PL) Pone pirmininke, mažų projektų, bendrai finansuojamų Europos regioninės plėtros ir Sanglaudos fondų lėšomis, taip pat veiksmų, bendrai finansuojamų iš Europos socialinio fondo, atžvilgiu dabartinis priežiūros mechanizmas, be abejo, yra perdėta administracinė kliūtis, neproporcinga atitinkamoms sumoms, ir yra didelis šių programų įgyvendinimo rizikos veiksnys. Pagal priežiūros mechanizmą pajamos gali būti skaičiuojamos net trejus metus pasibaigus programai.

Todėl Komisija visiškai teisingai pripažino, kad būtina ir svarbu iš dalies pakeisti Reglamento 1083/2006 55 straipsnio 5 dalį. Šiais pokyčiais naudos piliečiams sumetimais siekiama veiksmingai supaprastinti dabartines struktūrinių fondų nuostatas. Pokyčiai palies tokias sritis, kaip aplinkos apsauga, visuomenės įtraukimas, moksliniai tyrimai, konkurencingumas ir energetika.

Norėčiau pasakyti, kad esant dabartinei finansų ir ekonomikos krizei Lenkijoje dedamos didelės pastangos siekiant užtikrinti, kad būtų galima greitai naudoti struktūrinių fondų lėšas. Siekiama, kad lėšos būtų asignuojamos kaip galima greičiau. Ypač naujoms valstybėms narėms tai yra vienas iš galimų kovos su ekonomikos krize būdų. Turi būti galima greitai ir veiksmingai pasinaudoti struktūrinių fondų parama.

  Zuzana Roithová (PPE-DE). – (CS) Ir aš, ir daugybė mažųjų įmonių galėtų tik padėkoti už tai, kad Komisija labai greitai, energingai ir atvirai sureagavo į valstybių narių ir europarlamentarų pasiūlymą į Reglamentą Nr. 1083 įtraukti papildomą išlygą. Teisės aktų supaprastinimas ir pataisų taikymas atgaline tvarka yra pati geriausia naujiena daugeliui mažųjų įmonių, kurių projektai neviršija 1 mln. EUR. Be to, šios pataisos gali būti reikšmingos Europos konkurencingumui ir ypač užimtumui. Manau, kad lankstus Europos Komisijos požiūris pranašauja daugiau gerų naujienų, susijusių su nedidelių projektų sudėtingų priežiūros procesų biurokratinio masto mažinimu ateityje.

  Vladimír Špidla, Komisijos narys – (CS) Norėčiau padėkoti už diskusiją. Manau, kad išgirdome daug pasiūlymą remiančių argumentų. Neturiu ką pridurti. Tiesa, buvo iškeltas klausimas dėl vieno milijono ribos nustatymo metodo. Leiskite man trumpai paaiškinti. Visų pirma mes rėmėmės ankstesnių laikotarpių patirtimi, antra, buvo stengiamasi supaprastinti sistemą nepažeidžiant bendros jos pusiausvyros. Todėl buvo iškelta konkrečios ribos nustatymo idėja ir Komisija iškart atliko tyrimą šiuo klausimu. Remdamasi šiomis mintimis ir 2008 m. liepos 3 d. struktūrinių veiksmų darbo grupės pateiktomis rekomendacijomis, Komisija savo pasiūlyme nustatė sumą, kuri, kaip supratau iš diskusijos, visiems atrodo priimtina.

  Stavros Arnaoutakis, pranešėjas. − (EL) Pone pirmininke, ponios ir ponai, per šią didelę finansų krizę nepaprastai svarbu supaprastinti procedūras ir užtikrinti mechanizmų lankstumą. Šiuo atveju svarbus vaidmuo tenka sanglaudos politikai. 55 straipsnio pataisa yra geras Europos Sąjungos institucijų puikaus tarpusavio bendradarbiavimo pavyzdys. Todėl norėčiau ypač padėkoti Komisijos narei D. Hübner ir Europos Parlamento Pirmininkui už pasiūlymo priėmimą, kad dėl jo galėtume balsuoti iki šių metų pabaigos. Kaip vienas narys minėjo, šis sprendimas yra tikra Kalėdinė dovana.

Procedūrų supaprastinimas bus naudingas Europos piliečiams, be to šįvakar mes garsiai paskelbėme, kad Europos piliečių labui esame pasirengę taisyti kai kuriuos reglamentus. Tiesioginės pataisos metodą reikėtų taikyti ir ateityje, nes paaiškėjo, kad biurokratinės procedūros trukdo įgyvendinti projektus. Esu įsitikinęs, kad naujosios nuostatos padės gerinti sanglaudos politikos prioritetų taikymą.

  Pirmininkas. − Diskusijos baigtos.

Balsuojama bus 2008 m. gruodžio 16 d., antradienį. <BRK>