Pirmininkas. − Kitas klausimas – Jamilos Madeira pranešimo (A6-0442/2008) Regioninės plėtros komiteto vardu apie turizmo poveikio pakrančių regionuose regioninės plėtros aspektus trumpas pristatymas (2008/2132(INI)).
Jamila Madeira , pranešėja. – (PT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, labai džiaugiuosi, kad šiandien galiu stovėti čia ir aiškinti jums apie darbą, atliktą sava iniciatyva rengiant šį pranešimą. Mano ir kitų, prisidėjusių rengiant pranešimą, nuomone, darbą atlikome. Turiu padėkoti visiems, ypač pagalbiniams pranešimo rengėjams iš įvairių frakcijų, kurie dėjo visas pastangas, kad pranešimo nuostatos būtų suderintos su ateities iššūkiais, taip pat Regioninės plėtros komiteto darbuotojams, kurie visada pasirengę padėti, ne mažiau dėkinga esu Migueliui Tellui Cremadesui ir Elisai Daffara, Europos Parlamento socialistų frakcijos nariams, Lilai ir Petrusui, taip pat Europos Komisijai. Pastaroji, kuriai kaip visada atstovauja įvairūs generaliniai direktoratai, nuolat atidžiai stebėjo mūsų darbą ir daug padarė, kad užtikrintų sėkmingą jo rezultatą. Taip pat dėl harmoningesnės ir geriau struktūrizuotos pakrančių regionų ir turizmo Europos Sąjungoje plėtros turiu nuoširdžiai padėkoti visam savo biurui, ypač Joanai Benzinho.
Visų 27 Europos Sąjungos valstybių narių pakrantės užima daugiau nei 89 000 kilometrų. Dėl to turime didelę įvairovę itin savitų bruožų, kurie, atsižvelgiant į vietovę, pasižymi kosmopolitiškumu (pvz., tokiuose miestuose, kaip Lisabona, Kopenhaga ar Stokholmas) arba buvimo periferijoje sunkumais, su kuriais susiduria atokiausi regionai (pvz., Algarvė, Ligūrija, Kanarų salos ar Madeira), kurie stengiasi išlaikyti ryšį su didmiesčiais arba kenčia nuo spartėjančio dykumėjimo. Vienaip ar kitaip, visi jie patenka į pakrantės sąvoką ir priklauso pakrantės regionui, todėl turi tam tikrų privalumų ir trūkumų.
Pagal turimus duomenis, 2010 m. apie 75 proc. žmonių gyvens pakrančių regionuose. Atsižvelgdami į jų tarpusavio ryšius ir sąsajas, mes šiuos regionus apibrėžiame taip: tai yra pirmieji 50 km, matuojant tiesiai nuo pakrantės į krašto gilumą. Tai regionai, o ne pajūrio ruožai. Jiems žūtbūtinai trūksta kompleksinio požiūrio, kuriuo rėmėsi mūsų protėviai. Čia visi žmonės ieško galimybių, ekonominės sinergijos ir labai dažnai tikisi, kad tai turi būti susiję vien su turizmu. Todėl mūsų mintis užvaldė aiškus pragmatinio ir kompleksinio požiūrio į turizmo poveikį pakrančių regionuose reikalingumas.
Šiuo metu išgyvenant finansų krizę, kurios poveikį tikrajai ekonomikai kuo toliau, tuo sunkiau nugalėti, atrodo, kad turizmas yra būtent tas sektorius, kurį krizė labai paveiks ir tiesiogiai, ir netiesiogiai. Visiškai arba stipriai nuo turizmo plėtros priklausantys regionai mato grėsmę savo verslui ir į ateitį žvelgia nepatikliai, ypač dėl to, kad turizmas šiuo metu nepriklauso Europos Sąjungos kompetencijoms. Vis dėlto galima ir reikia įgyvendinti integruotas priemones – šią mintį įkvepia Lisabonos sutarties dvasia. Tačiau, jeigu lauksime rankas sudėję, kol sutartis įsigalios, greitai bus šaukštai po pietų.
Šiandienos turizmas ir trapi regionų, kurie nuo jo priklauso, padėtis reikalauja imtis skubių ir veiksmingų priemonių. Akivaizdu, kad šie regionai struktūriškai priklauso nuo turizmo, kuris padeda kurti darbo vietas, nors ir sezonines, tačiau skatinančias užimtumą, taip pat miestų teritorijų spaudimo ir nedarbo atžvilgiu reikėtų nepamiršti intensyviai darbą siūlančių darbdavių. Šiandien jums pateiktas pranešimas jau buvo labai palankiai vertinamas ir skubus, kai Regioninės plėtros komitetas nusprendė jį rengti. Dabar tai tapo Europos Komisijos ir Europos Tarybos prioritetu. Kartu su jau kitų institucijų turimomis iniciatyvomis, kurios pranešime remiamos, turime teikti pirmenybę nesuskaičiuojamai daugybei šiame pranešime nurodytų iniciatyvų, vadovaudamiesi Komisijos skubių veiksmų planu. Atsižvelgdamas į tai turiu pabrėžti Prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo persvarstymą, nes pagal tai turi būti aiškiai sprendžiami su šiuo sektoriumi ir jo patiriamu poveikiu susiję klausimai.
Pakrančių regionuose gyvybiškai svarbu užtikrinti naujų ekonomikos segmentų plėtrą, taigi reikia užtikrinti jų socialinį ir aplinkos tvarumą ir skatinti tikrąją integraciją ir įvairių sektorių politiką, pavyzdžiui, jūros sektoriaus, turimas transporto, energetikos, sanglaudos priemones, naują kokybės produkto politiką, įtrauktą į bendrosios žemės ūkio politikos persvarstymą, kaip skelbiama politikos būklės patikrinimo ataskaitoje, naujus turizmo produktus pakrančių regionuose, nepamirštant jų esminės svarbos Europos ekonomikai. Turi būti iš tikrųjų kaip galima greičiau skatinamas tinkamas holistinis požiūris į šią politiką Europos Sąjungoje.
Pone pirmininke, baigdama noriu pasakyti, kad tik aiški šių priemonių integracija ir greiti bei efektyvūs veiksmai, įtraukiantys visus suinteresuotuosius asmenis, gali užtikrinti Europos Sąjungos pakrančių turizmo sektoriaus tvarumą, turintį tikrą ateitį.
Vladimír Špidla, Komisijos narys – (CS) Pone pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau padėkoti pranešėjai J. Madeira už kokybiškai atliktą reikšmingą darbą: pakrančių regionai labai svarbūs ES, nes šiose teritorijose sutelkta didelė ekonominės veiklos dalis.
Be to, pranešime pateikiamas visa apimantis požiūris į turizmą pakrančių regionuose, nes kalbama apie tokius klausimus, kaip jūrų ir pakrančių aplinka, jūrų transportas, užimtumas pakrančių regionuose, parama mažajam ir vidutiniam verslui, parama žvejybai. Pranešime patvirtinamas stiprios ir integruotos jūrų politikos, turinčios ryšį su regionine politika, teritorine sanglauda ir jūrų politika, poreikis Europos Sąjungoje, dėl kurios Europos Komisija dirba nuo 2005 m.
Siekdama, kad politika įgautų konkretų pavidalą, 2007 m. spalio mėn. Komisija patvirtino integruotos jūrų politikos veiksmų planą, kuris palengva vykdomas. Kai kurie Komisijos šiuo metu įgyvendinami veiksmai yra tiesiogiai susiję su pranešime nurodytomis problemomis ir poreikiais, tai:
1) 2009 m. rudenį, atsižvelgiant į pakrančių regionų visiškai skaidraus finansavimo poreikį, turi būti sukurta įvairių Bendrijos fondų lėšomis remiamų projektų duomenų bazė. Norėčiau pastebėti, kad duomenų bazės kokybė ir išbaigtumas priklausys nuo regionų pasirengimo teikti informaciją;
2) Tarpregioninio bendradarbiavimo stiprinimas pakrančių regionų turizmo srityje. Atsižvelgiant į trisdešimt prioritetinių temų, kurių dvi susijusios su jūriniais klausimais (įskaitant turizmą), pagal programą INTERREG IVC galima kurti regionų tinklą. Jūsų žiniai, buvau antrą kartą pakviestas iki 2009 m. sausio mėn. pateikti pasiūlymus IVC programai. Kviečiu pakrančių regionus siūlyti tinklų kūrimo projektus, kuriais siekiama užtikrinti patvirtintų procedūrų teikimą ir įgyvendinimą pakrančių regionuose.
Man malonu pasakyti, kad pranešime taip pat aiškiai pripažįstamas teigiamas ES sanglaudos politikos poveikis pakrančių regionų plėtrai. 2007–2013 m. programos laikotarpis duoda daug galimybių šiems regionams ir suteikia Europos techninės ir finansinės paramos plėtros planams sistemą. Dėl dabartinio sanglaudos politikos apibrėžimo pakrančių regionai gali investuoti į pakrančių ir salų plėtrą, kadangi politikoje pirmenybė teikiama investicijoms į uostus, mokslinius jūrų tyrimus, energiją, gaunamą iš pakrantėse esančių šaltinių, jūrinį paveldą ir, savaime suprantama, pakrančių turizmą. Suprastėjus žvejybai, žemės ūkiui, sunkiajai pramonei ir transportui, nuostolius gali kompensuoti būtent turizmas.
Tačiau norėčiau pastebėti, kad pakrančių regionai turi patys pasirinkti geriausius projektus, padėsiančius gerinti jų ekonomikos konkurencingumą ir vietos lygmeniu remsiančius tvarų turizmą. Norėčiau pastebėti, kad Komisija ėmėsi labai konkrečių veiksmų mažinant turizmo veiklos sezoniškumą: pavyzdžiui, bandomasis projektas „Europos tikslai ir pranašumas“ (angl. EDEN). Vienas iš šios iniciatyvos tikslų yra užtikrinti reguliaresnius turistų srautus ir juos paskirstyti po netradicines vietoves, taip siekiant remti visas Europos šalis ir regionus.
Baigdamas norėčiau padėkoti pranešėjai už gerai atliktą darbą ir pastebėti, kad turizmas teigiamai veikia regionus, jeigu yra tinkamai prižiūrimas tvarumo aspektu.
Šiomis aplinkybėmis man malonu jums pranešti, kad Komisija, remdamasi J. Madeira pranešime išreikštu susidomėjimu, galės surengti diskusiją pakrančių regionų turizmo klausimais per konferenciją Europos jūrų dienai paminėti, įvyksiančią 2009 m. gegužės 19–20 d. Leiskite pasinaudojant šia galimybe pakviesti europarlamentarus dalyvauti decentralizuojant veiklą, susijusią su 2009 m. jūrų diena, kurią visiškai remia Komisija.
Pirmininkas. − Diskusijos baigtos.
Balsuojama bus 2008 m. gruodžio 16 d., antradienį.
John Attard-Montalto (PSE), raštu. – Didelė dalis Europos gyventojų gyvena pakrančių regionuose. Dauguma nežino, kad Europos žemyninės dalies pakrantė driekiasi beveik 90 tūkst. km. Tvaraus turizmo plėtra turi būti skatinama kaip priešprieša sezoniniam turizmui. To galima pasiekti tik diversifikuojant produktą ir diegiant naujas turizmo formas (pvz., verslas, konferencijos, kultūra).
Vis dėlto tradicinio pakrančių turizmo skatinimas lieka prioritetas. Mano šalyje stengiamasi plėsti smėlio paplūdimių dydį ir gerinti jų kokybę. Deja, šiandien tai daroma tik mėgėjiškai. Verčiant smėlį dabartiniuose paplūdimiuose arba kuriant naujus smėlio paplūdimius, bet kartu neatliekant būtinų infrastruktūros darbų, tik švaistomos lėšos. Smėlio paplūdimių plėtimas arba naujų kūrimas daug metų vyksta daugelyje kitų šalių ir teritorijų. Skirtumas tas, kad jose pirmiausia siekiama atlikti reikiamus infrastruktūros darbus, kad būtų natūraliai sukaupta smėlio ir užkirstas kelias erozijai. Šiuo atžvilgiu dabartiniam pasiūlymui dėl didžiausio Maltos smėlio paplūdimio l-Ghadira trūksta vieno papildomo svarbaus aspekto – pagarbos aplinkai ir tinkamo požiūrio į ją.
Rumiana Jeleva (PPE-DE), raštu. – Gerai žinoma, kad daugelio ES pakrančių regionų ekonomika nepaprastai priklauso nuo turizmo. Siekdami užtikrinti, kad ateities kartos taip pat galėtų mėgautis mūsų gražiais paplūdimiais ir pakrančių kraštovaizdžiu, turime aktyviai veikti. Pakrančių regionų tvarumas ir ateitis nėra akivaizdūs dalykai, o aplinkos būklės blogėjimas ir netinkamas planavimas daro didelę žalą pakrančių regionams. Mes turime vengti besaikės gyvenamųjų namų ir viešbučių statybos ir užtikrinti, kad bet kokios statybos vyktų koja kojon su infrastruktūros gerinimu, ypač diegiant nuotekų ir atliekų tvarkymo sistemas. Paprastai tariant, turime dėti visas įmanomas pastangas pakrančių regionams išsaugoti ir apginti. Viena galimybė yra programų, orientuotų į ekoturizmą, skatinimas ir geresnių sistemų ar geriausios patirties diegimas pakrančių regionuose. Akivaizdu, kad turime vykdyti aplinkos taršos prevenciją. Man ypač neramu dėl naftos gavybos įrenginių ir panašių statinių, keliančių didelį pavojų mūsų pakrančių regionams. Taigi visas valstybes nares raginu užtikrinti, kad tokie įrenginiai atitiktų turimų naujausių technologijų reikalavimus ir nekeltų net menkiausio pavojaus trapiai mūsų pakrančių regionų ekosistemai.
Maria Petre (PPE-DE), raštu. – (RO) Turizmo įtaka pakrančių regionams yra labai svarbi teritorinės, ekonominės ir socialinės sanglaudos atžvilgiu. Į tai reikia atkreipti dėmesį įpusėjus 2007–2013 m. laikotarpiui, persvarstant biudžetą.
Rumunijai, kaip ir Bulgarijai, Ukrainai ir Turkijai, priklauso nemažas pakrantės regionas prie Juodosios jūros.
Atsižvelgiant į tai ir į faktą, kad reikia nepamiršti į jūrą įtekančių upių žiočių, mums reikalingas integruotas nacionalinis turizmo planas, sukurtas būtent šiam regionui, pagal kurį vietos lygmeniu būtų siekiama turizmo tvarumo ir geresnės gyvenimo kokybės.
Rumunijos nacionalinės valdžios institucijos kartu su regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis teiks pirmenybę struktūrinių fondų lėšoms naudoti tvaraus turizmo plėtrai Juodosios jūros pakrantės regione. Todėl gyvybiškai svarbus yra bendradarbiavimas ir sinergija regiono lygmeniu, įtraukiant Europos politikos priemonių taikymą.
Integruotas požiūris reikalingas kaip Bendrijos sanglaudos, transporto, energetikos, socialinės gerovės, sveikatos, žemės ūkio, jūrų ir žvejybos politikos dalis, tačiau pirmiausia jis reikalingas aplinkai, siekiant sukurti sinergiją ir išvengti prieštaringų priemonių.
Silvia-Adriana Ţicău (PSE), raštu. – (RO) Turizmas suteikia didelį potencialą tiek socialinei ir ekonominei plėtrai, tiek socialinei ir teritorinei sanglaudai. Turime nepamiršti pakrančių regionų ypatingų geografinių savybių. Jų plėtra priklauso nuo pajamų, gautų iš veiklos prie jūros, upių žiočių ar deltų ir turizmo, žvejybos bei transporto, dydžio.
Apskritai pakrančių regionai gali būti prieinami tik tada, jeigu veikia efektyvi šiuolaikinė transporto infrastruktūra. Manau, kad valstybėms narėms svarbu sukurti specifines strategijas ir imtis konkrečių veiksmų pakrančių regionuose plėtojant turizmą, kartu atsižvelgiant į ypatingą aplinkos pobūdį ir siekiant ją apsaugoti.
Valstybėms narėms reikia plėsti turizmo paslaugas, atsižvelgiant į kiekvieno regiono ypatybes (kultūrą, sportą, pajūrio kurortus, istoriją), kad būtų sumažintas neigiamas sezoninio turizmo poveikis.
Norėčiau patarti valstybėms narėms plėtojant turizmą naudotis struktūrinių fondų parama net tik regioninei plėtrai, bet ir ekonominiam konkurencingumui ir atsinaujinimui.