Posėdžio stenograma

Pirmadienis, 2008 m. gruodžio 15 d. - Strasbūras

22. Klaidinantys įmonių žinynai (trumpas pristatymas)

  Pirmininkas. − Kitas klausimas – Simono Busuttilo pranešimo (A6-0446/2008) Peticijų komiteto vardu apie klaidinančius įmonių žinynus trumpas pristatymas (peticijos 0045/2006, 1476/2006, 0079/2003, 0819/2003, 1010/2005, 0052/2007, 0306/2007, 0444/2007, 0562/2007 ir kitos) (2008/2126(INI)).

  Simon Busuttil, pranešėjas. − (MT) Šis pranešimas buvo parengtas dėl to, kad Europos Parlamentas gavo daugiau kaip 400 peticijų, kurias pasirašė piliečiai, ypač mažosios įmonės, tapusios reklaminių suktybių aukomis, kai visai to nenorėdamos buvo įtrauktos į komercinį žinyną. Piliečiai (būsimos aukos) gaudavo blanką (jo pavyzdys pateikiamas), kurį buvo prašoma užpildyti. Jie buvo apgaudinėjami, kad, kai pasirašys, jų duomenys bus nemokamai įtraukti į žinyną. Tačiau vėliau gavę laišką suprasdavo, kad per nežinojimą sudarė sutartį, įpareigojančią per trejus metus sumokėti 1000 EUR. Štai kas nutiko šių žinynų, kuriuos mes laikome nesąžiningais, apgaulės aukoms. Norėčiau pridurti, kad įmonė, kuriai priklauso žinynas „European City Guide“, dažniausiai minima peticijose. Verta pastebėti, kad ši įmonė darė didelį spaudimą šio Parlamento nariams, siekdama sustabdyti šiandien pristatytų pranešimų rengimą ar kitaip kenkti darbui. Laimei, to padaryti nepavyko, nepaisant to, kad įmonė ne visada teikė teisingą informaciją. Kokios šios pranešimo išvados? Mes nustatėme, kad tai labai didelė ir plačiai paplitusi problema, aptinkama visoje Europos Sąjungoje. Dar paaiškėjo, kad ji neaplenkė nei daugybės mažų komercinių, nei profesionalių įmonių, nei individualių asmenų, kurie įmonės gali ir neturėti. Mes ištyrėme, kad ši problema palietė įmones tarptautiniu mastu ir kad nukentėjusius asmenis, kuriuos apgaulės būdu privertė pasirašyti blankus, paveikė ne tik finansiškai, bet ir stipriai psichologiškai, nes įmonė juos gali persekioti reikalaudama mokėti pinigus. Ką savo pranešime siūlome? Pirmiausia parengėme priemonių, skirtų sąmoningumui didinti ir į pinkles patenkančių žmonių skaičiui mažinti, sąrašą. Antra, turime užtikrinti, kad turimi Europos teisės aktai būtų vykdomi taip, kaip pridera. Reikia pastebėti, kad kiekvieną kartą iškėlus šį klausimą, Komisija atsakydavo, esą valstybės narės turėjo savo nuožiūra įgyvendinti Europos Sąjungos teisės aktus nacionaliniu lygmeniu. Ši laisvė mums žinoma, tačiau aš norėčiau priminti Komisijai, kad būtent jai priklauso pareiga užtikrinti efektyvų Europos Sąjungos teisės aktų įgyvendinimą valstybėse narėse. Mes taip pat siūlome, kad siekiant išspręsti šią ypatingą problemą, reikia taisyti Europos įstatymus. Pavyzdžiui, mes nustatėme, kad pavyzdžiu gali tapti Austrija, nes ši šalis taip pakeitė savo nacionalinius teisės aktus, kad galėtų juos taikyti ypač apgaulingų komercinių žinynų klausimui spręsti. Galiausiai nukentėjusiems asmenims noriu pabrėžti: jiems turi būti rekomenduojama nieko nemokėti tokių komercinių žinynų savininkams, kol nebus rasta tinkamo patarimo. Prieš baigdamas norėčiau nuoširdžiai padėkoti Peticijų komitetui už vienbalsę paramą šiam pranešimui ir savo darbuotojams. Be to, širdingai dėkoju komiteto sekretoriui Davidui Lowe’ui. Jeigu pranešimas bus patvirtintas, mes aiškiai paskelbsime du dalykus: visų pirma, parodysime nukentėjusiems žmonėms, kad suprantame jų padėtį ir juos remiame, antra, įspėsime šių apgaulingų komercinių žinynų savininkus, kad geriau „tuojau pat baigti suktybes, nes Parlamentas atidžiai jas seka“.

  Vladimír Špidla, Komisijos narys – (FR) Pone pirmininke, Komisija vertina Europos Parlamento pastangas, įdėtas rengiant šį pranešimą, ir būtinai išnagrinės jo išvadas.

Norėčiau pabrėžti, kad, kaip aiškiai nurodyta pranešime, kadangi ši problema susijusi su santykiais „verslas verslui“, daugelis Bendrijos teisės aktų, reglamentuojančių vartotojų apsaugą, įskaitant Direktyvą 2005/29 dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu ir Reglamentą (EB) 2006/2004 dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje, yra netaikytini.

Vis dėlto tam tikra apsauga yra nustatyta Direktyvoje 2006/114/EB dėl lyginamosios ir klaidinančios reklamos. Pagal šias direktyvas valdžios institucijoms, atsakingoms už teisės aktų vykdymo stebėjimą, ir (arba) atitinkamą jurisdikciją turintiems valstybių narių, kuriose įmonė vykdo veiklą, teismams priklauso ištirti kiekvieną klaidinančių komercinių pranešimų atvejį ir imtis reikiamų teisėtų veiksmų.

Taip pat norėčiau pabrėžti, kad, pavyzdžiui, keletas Ispanijos ir Belgijos valdžios institucijų bei atitinkamą jurisdikciją turinčių teismų jau ėmėsi priemonių, nukreiptų prieš šią veiklą, ir pasiekė teigiamų rezultatų.

Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva neapima komercinės veiklos „verslas verslui“ modelio, kadangi nėra nė vieno argumento už visišką nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių nesąžiningą konkurencingumą, suderinimą. Kadaise buvo pateiktas drąsus pasiūlymas dėl visiškai suderintos direktyvos dėl nesąžiningos komercinės veiklos „verslas vartotojui“ modelio, tačiau nepavyko direktyvos taikymo srities išplėsti iki nesąžiningos konkurencinės veiklos „verslas verslui“.

Konsultacija, kurios rezultatas buvo pranešimas, ir Taryboje atliktas darbas, parodė, kad beveik niekas nepalaikė direktyvos taikymo srities išplėtimo iki komercinės veiklos „verslas verslui“ modelio. Nors kai kurios valstybės narės pasisakė už direktyvos taikymo srities išplėtimą įtraukiant nesąžiningą konkurenciją, o kitos rėmė vartotojų apsaugą, tačiau buvo prieštaraujama papildomos suderintos nesąžiningos konkurencijos taisyklių sistemos įdiegimui ES lygmeniu.

Nors Komisija negali imtis veiksmų prieš tokia veikla užsiimančias įmones, ji stengiasi supažindinti įmones su šia problema, pristatydama ją įvairiose Europos profesinėse organizacijose. Šis klausimas ypač buvo keliamas Paramos verslui tinkle, tuo pat metu iniciatyva „Small Business Act“ ragina valstybes nares apsaugoti mažąsias ir vidutines įmones nuo nesąžiningos veiklos. Komisija ir toliau tirs kitus verslo sąmoningumo skatinimo būdus, jeigu manys juos esant tinkamus.

Be to, Komisija parašė atitinkamų valstybių narių (Ispanijos, Austrijos ir Vokietijos) kompetentingoms valdžios institucijoms, ragindama atkreipti dėmesį į tai, kad tokia padėtis užsitęsė, prašydama papildomos informacijos. Gauti atsakymai visiškai aiškiai parodė, kad nacionalinės valdžios institucijos puikiai žino apie problemą ir turi teisinių priemonių jai spręsti. Ten, kur reikia, tokių priemonių jau imtasi.

  Pirmininkas. − Diskusijos baigtos.

Balsuojama bus 2008 m. gruodžio 16 d., antradienį.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 142 straipsnis) <BRK>

  Richard Corbett (PSE), raštu. – Kadangi jau ne vienerius metus kovoju su tokiomis sukčiaujančiomis organizacijomis, mielai palaikau šį pranešimą.

Ši problema peržengė valstybių sienas. Kasmet tūkstančiai įmonių, labdaros įstaigų ir savanorių grupių visoje Europoje yra apgaulės būdu priverčiamos pasirašyti visiškai nekaltai atrodantį blanką, leidžiantį pasiskelbti žinyne. Iš tikrųjų šios įmonės ir organizacijos yra įtraukiamos į sudėtingą sutartį, kurios negalima nutraukti, ir iš jų pradedama reikalauti pinigų.

Gyvybiškai svarbu panaikinti visas įstatymų spragas, sudarančias sąlygas tokioms nesąžiningoms įmonėms veikti.

Aš ypač raginu Komisiją atkreipti dėmesį į esmines šio pranešimo rekomendacijas ir pateikti Parlamentui Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos pataisą, išplėsiančią jos taikymo sritį taip, kad būtų uždrausta panašių žinynų reklama, nebent galimiems klientams reklamoje būtų aiškiai nurodyta, kad jiems siūloma mokama paslauga pasirašius sutartį.

Šios rekomendacijos yra labai nesudėtingos (Austrija jau džiaugiasi į savo teisės aktus perkėlusi Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvą, kad įtrauktų vien šią nuostatą), tačiau labai pagerintų įmonių ir kitų organizacijų, tampančių sukčiavimo aukomis, apsaugą ir aiškiai įspėtų tokių žinynų savininkus, kad jų dienos jau suskaičiuotos.