– Pranešimas: Philip Bushill-Matthews (A6-0454/2008)
Hubert Pirker (PPE-DE). – (DE) Gerb. pirmininke, Europos darbo taryba veikia keturiolika metų ir dabar yra tinkamas laikas ją pakoreguoti. Balsavau už pranešimą, nes jame Europos darbo tarybai bent jau leidžiama prisitaikyti prie naujų aplinkybių. Turime gausybę vadinamųjų europinių bendrovių, kitaip tariant, veikiančių tarp valstybių. Todėl būtina nustatyti Europos darbo tarybos funkcijas, atitinkančias naujus reikalavimus. Privalome pritarti šiam pranešimui bent todėl, kad jis užtikrina, jog visose bendrovėse, kur darbas vyksta keliose valstybėse ir būtina atsižvelgti į keliose valstybėse dirbančių darbuotojų problemas, tokiems darbuotojams tikrai būtų atstovaujama Europos darbo tarybose.
Daniel Hannan (NI). - Gerb. pirmininke, tokiomis progomis kaip ši kartais yra verta grįžti prie pirminių principų ir paklausti, kam mums iš viso šioje srityje reikalingas Europos reglamentavimas. Jei aš noriu ką nors įsigyti ir noriu tai įsigyti iš jūsų, o klientas ir pardavėjas yra patenkinti matavimo vienetais, ar turėtų šalių vyriausybė, jau nekalbant apie Europos Sąjungą, kištis ir pareikšti, kad toks sandoris yra neteisėtas? Galbūt tai skamba kaip painus ar teorinis klausimas, bet mano gimtojoje šalyje buvo imtasi teisinių veiksmų, kurie pareikalavo daugybės laiko ir sukėlė didžiules problemas žmonėms, nes su savo klientais jie elgėsi taip, kaip šiems buvo patogu. Tai dar vienas pavyzdys, rodantis, kaip valdžia iš šalių perėjo tiems, dėl kurių negalime balsuoti Europos Sąjungos institucijose.
Tiesiog norėčiau pakartoti savo kvietimą dėl Lisabonos sutarties referendumo: Pactio Olisipiensis censenda est!
Martine Roure (PSE). – (FR) Gerb. pirmininke, tai tikrai istorinė diena mūsų Parlamente. Sunkiai dirbome, kad tokia diena ateitų. Norėčiau pasakyti, kad šie dokumentai buvo rengiami penkiolika metų.
Jums ši istorija gerai žinoma, nes pirmininkavote darbo grupei, kuri visai teisėtai manė, kad padėjėjų statutas yra svarbus klausimas. Mums tai yra atlikto puikaus darbo kulminacija. Kaip minėjote, visi prieš H. Pötteringą buvę pirmininkai prie to gausiai prisidėjo. Ką tik padėkojau N. Fontaine, kurią sutikau koridoriuje.
Tačiau taip pat norėčiau padėkoti darbo grupei, kurioje jūs dalyvavote. Šią grupę sudarė I. Friedrich, A. Lulling, J. Nicholson, M. De Vits ir D.Wallis. Tikiuosi, nė vieno nepamiršau. Turiu pasakyti, kad ši darbo grupė buvo labai solidari, todėl mums ir pavyko. Taip pat norėčiau padėkoti Teisės reikalų komitetui, kuris sugebėjo paimti reikalą į savo rankas, įveikti jam mestą iššūkį ir dirbti sparčiai. Labai dėkoju.
Christopher Heaton-Harris (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, norėčiau pasveikinti pranešėją parengus šį pranešimą. Balsavau už jo rekomendacijas, nes žinau tiesiogine prasme šimtus rinkėjų iš Rytų Midlandso, nuo Notingamo iki Daventrio, nuo Glosopo iki Linkolno, tapusių vieno iš šių žinynų – „Europos miestų vadovas“, kurio jis bando atsikratyti, aukomis. Ši bendrovė apgaudinėja žmones siųsdama jiems sąskaitas ir grasindama teisiniais veiksmais, jei jie nesumokės už reklamą, kuri niekada nebuvo paskelbta, kaip produktą, kurį jie apsimeta parduodantys.
Per dešimt savo darbo šiuose rūmuose metų daugiausia skundų esu gavęs dėl „Europos miestų vadovo“. Iš tikrųjų, pirmieji skundai mane pasiekė iš karto po to, kai buvau išrinktas, o naujausi – šiandien ryte. Todėl labai džiaugiuosi, kad nors kartą galiu kam nors pritarti šiuose rūmuose dėl pokyčių.
Syed Kamall (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, kaip ir pirmesnis kalbėtojas norėčiau pagerbti pranešėją už jo pranešimą šiuo klausimu, nes ji tikrai yra gana svarbus. Ne vienas iš mūsų iš savo rinkėjų gauname laiškų, kur klausiama apie šią konkrečią apgavystę. Kai kurie labai susirūpinę asmenys, tarp jų ir daugybė smulkiųjų verslininkų visoje ES, yra parašę į mano rinkiminę apygardą Londone, sakydami, kad yra labai sunerimę dėl to, ar jie turi mokėti šią pinigų sumą, ir kad nenorėtų turėti reikalų su teismais.
Tai vienas iš dalykų, kur ES elgiasi tinkami. Žinau, kad kritiškai vertinu tolesnę politinę ir ekonominę integraciją, bet taip pat man yra malonu, kad Europos Sąjunga veikia tinkamai. Kartais dėmesį turėtume skirti tam, ką darome gerai, ir pasistengti užmiršti tai, ką darome ne taip gerai, kaip pvz.: mąstymas, kad viena taisyklė tinka visiems vienodai.
Tai yra viena iš pirmųjų apgavysčių Europos mastu, bet tikrai ne pati pirmoji. Jei norite rasti kitų tokio pobūdžio apgavysčių, galite pažiūrėti į Europos Konstituciją ir Lisabonos sutartį. Mums yra sakoma, kad Lisabonos sutartis visiškai skiriasi nuo Europos Konstitucijos, tačiau tikrovėje tai yra vienas ir tas pats. Taip pat suktybė yra nesuteikimas Didžiosios Britanijos piliečiams teisės balsuoti bei demokratijos neigimas.
Marcin Libicki (UEN). – (PL) Gerb. pirmininke, kaip Peticijų komiteto pirmininkas galiu pasakyti, kad komitetui buvo labai malonu, kaip mūsų pasiūlymas dėl pranešimo projekto dėl nesąžiningos tokių reklamos firmų kaip „Miestų vadovas“ veiklos buvo priimtas atsižvelgiant į mūsų gaunamą informaciją dėl tokios veiklos. Pranešimas buvo parengtas S. Busuttilo, todėl norėčiau pasveikinti jį su sėkme. Visas Peticijų komitetas ir jo sekretoriatas dirbo prie šio pranešimo. Norėčiau padėkoti visiems jį rengusiems, pirmiausia ir labiausiai S. Busuttilui, ir taip pat visiems nariams, pritarusiems šiai rezoliucijai. Iš tikrųjų šiai rezoliucijai buvo pritarta šiuose rūmuose beveik vieningai.
Ewa Tomaszewska (UEN). – (PL) Gerb. pirmininke, tai nėra vienintelė sritis, kurioje nėra suteikiami prašomi mokėjimai už paslaugas. Todėl pritariu šiam pranešimui ir balsavau už. Taip pat norėčiau pareikšti, kad negalėjau balsuoti už pirmuosius kelis pranešimus šiandien. Dėl blokados priešais Parlamentą aš ir daugelis kitų narių negalėjome patekti į vidų. Norėčiau pareikšti protestą prieš tokius dalykus.
Mairead McGuinness (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, labai džiaugiuosi, kad pranešimas dėl „Miestų vadovo“ ir verslo žinynų sulaukė didžiulio palaikymo, ir sveikinu pranešėją parengus šį darbą. Šis klausimas pateko į mūsų rankas ir Parlamentas į tai sureagavo. Tai yra susiję su asmenimis, klubais, mokyklomis ir verslininkais, iš kurių pinigus plėšia bendrovės, klestinčios dėl koordinacijos stygiaus.
Tikiuosi, kad šiandieniniu balsavimu pasiųsime žinią žmonėms, kad jie turėtų būti labai atsargūs dėl to, ką pasirašo, kad Parlamentas domisi jų reikalais ir kad reikalausime, jog būtų imtasi veiksmų valstybių narių ir Europos Sąjungos lygmeniu, kurie sustabdytų pinigų traukimą iš verslininkų melagingais pretekstais.
Ši diena yra labai gera pranešėjui Simonui Busuttilui ir Peticijų komitetui, kuris rėmė šį klausimą visose stadijos. Laukiu, kai galėsiu pranešti savo rinkėjams apie tikrąją pažangą, kurių šimtai kreipėsi į mane dėl šio klausimo.
Tadeusz Zwiefka (PPE-DE). – (PL) Gerb. pirmininke, norėčiau pareikšti bendro pobūdžio pastabą. Aš taip pat negalėjau šiandien dalyvauti pirmuosiuose keliuose balsavimuose, nes patekimas į Parlamentą buvo užblokuotas. Mano nuomone, yra absoliučiai nepriimtina, kad Prancūzijos policininkas užkerta kelią automobiliui, paženklintam Parlamento nario automobilio ženklu, pasiekti rūmus. Taip gali būti tik Strasbūre. Jeigu tai pasikartos, būsiu linkusi pritarti pasisakantiems prieš tai, kad Parlamento būstinė būtų Strasbūre. Šiaip ar taip mano minėti dalykai neatsitinka Briuselyje.
Christopher Heaton-Harris (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, prašiau suteikti man žodį pasisakyti dėl euro apsaugos. Ar tokia galimybė bus man suteikta?
Pirmininkas. – Atsižvelgiant į tai, kad šiuo klausimu nebuvo diskusijų, Darbo tvarkos taisyklėse yra išdėstyta, kad žodiniai paaiškinimai neturėtų būti teikiami. Todėl turite dvi galimybes – pateikti savo pareiškimą raštu arba jei mums liks šiek tiek laiko, galėsite pasisakyti ir tai bus užrašyta.
Todėl galite pasisakyti žodžiu.
Christopher Heaton-Harris (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, labai malonu iš jūsų pusės. Tikrai dėl to nepasigailėsite!
Didžiosios Britanijos konservatorių partijos atstovai susilaikė balsuojant dėl garsiojo euro. Taip elgiamės, nes manome, kad būtų garbinga, jei valstybės, nenorinčios įsivesti šios valiutos, paliktų teisę spręsti dėl valiutos toms šalims, kurios nori šios valiutos. Tačiau per pastaruosius keletą mėnesių tapo vis labiau akivaizdu, kad kai kurie iš vyresniųjų šių rūmų narių nusprendė nesielgti garbingai. Pastarieji kai kurių mūsų frakcijos lyderių veiksmai lankantis pas Čekijos prezidentą nebuvo pakankamai garbingi, rodant atitinkamą pagarbą demokratinės Europos šalies prezidentui.
Artėjant Europos Parlamento rinkimams, daugelis čia esančių narių pradės aimanuoti, kad jie nėra rimtai vertinami ar nesulaukia pelnytos pagarbos iš savo rinkėjų. Galbūt jie galėtų pamąstyti apie tai, kad pagarbą galima pelnyti tik ją rodant kitiems, ypač pasirinkusiems principinę nuomonę, su kuria jie nesutinka. Panašu, kad senieji revoliucionieriai nemiršta – tiesiog jie pamiršta, dėl ko kovojo!
Ingeborg Gräßle (PPE-DE). – (DE) Gerb. pirmininke, balsavau prieš G. Gargani pranešimą, nes manau, kad tai, ką turime priešais, ir tai, kas nustatyta Tarybos reglamente, kur mes turime teisę tik būti išklausyti, yra toli siekiantis kėsinimasis į EP narių laisves. Norėčiau pastebėti, jokiu būdu nemenkindama Teisės reikalų komiteto darbo, kad kalbant apie šio Tarybos reglamento poveikį mūsų padėjėjams yra daugybė neišspręstų klausimų ir problemų.
Kaip Biudžeto kontrolės komiteto narė visada maniau, kad reikia imtis skubių veiksmų dėl padėjėjų statuto klausimo. Visada buvau viena iš tų, kurie moka savo darbuotojams socialinio draudimo įnašus ir įdarbina juos tinkamomis sąlygomis. Dėl tų narių, kurie taip nesielgė, mums yra primetamas šis Tarybos reglamentas. Būtų buvę geriau, jei Parlamento administracija būtų reagavusi anksčiau ir padėjusi įgyvendinti šiuo metu taikomą modelį. Jis nėra visiškai blogas ir norėtume jį toliau taikyti vietiniams padėjėjams. Toks sprendimas būtų geresnis mūsų visų laisvei.
Richard Corbett (PSE). - Gerb. pirmininke, norėčiau prisijungti prie visų pasveikinusių S. Busuttilą su jo pranešimais ir pasmerkti įvairių žinynų blogą praktiką.
Vienas iš aspektų, kuris dažniausiai yra nežinomas, yra tai, kaip agresyviai šiais žinynais reikalaujama mokėjimo. „Europos miestų vadovo“ bei kitų žinynų aukos sukūrė svetainę „Sustabdykite „Europos miestų vadovą“, kad galėtų platinti informaciją apie tokių apgavysčių pavojų ir padėti smulkiesiems verslininkams, sporto klubams, labdaros įtaigoms ir t. t., tapusiomis jų aukomis, su tuo kovoti ir nebūti apgaudinėjamiems. Iki šiol šių žinynų savininkai bandė juos įbauginti ir siekė, kad interneto paslaugų teikėjas, teikiantis jiems šias galimybes, uždraustų šią svetainę. Dėl to dabar šią svetainę laikau savo svetainėje, nes, matyt, jie nedrįsta pulti Europos Parlamento nario.
Tačiau norėčiau paraginti šios apgaulės aukas ar potencialias aukas pasinaudoti šia organizacija koordinuojant savo veiklą ir veikti kartu su mumis, užkamšant spragas teisės aktuose, kad pagaliau visos šios apgavystės liautųsi.
Raštiški paaiškinimai dėl balsavimo
– Rekomendacija: Jacek Saryusz-Wolski (A6-0458/2008)
Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. − (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, balsuoju už šį susitarimą, kuris yra Europos ir Magrebo santykių dalis.
Tačiau pasinaudodamas galimybe norėčiau pabrėžti, kad Marokas pakartotinai pažeidė žmogaus teises ir nesilaikė tarptautinių įsipareigojimų Sahrawi klausimu. Tiesiog reikalaujama laikytis įvairių JT rezoliucijų šiuo klausimu nuostatų. Bendra Sahrawi tautos teisė išreikšti savo apsisprendimo teisę privalo būti patvirtinta. Tai yra paskutinis kolonializmo Afrikoje pavyzdys, todėl tarptautinė bendrija negali toliau tylėti. Todėl čia Europa turėtų prisiimti atsakomybę.
David Casa (PPE-DE), raštu. − (MT) Visiškai pritariu svarbai, kurią turime teikti Europos Sąjungos santykiams su savo kaimynais, ypač Viduržemio jūros regione. Maroko Karalystė visada pabrėžė poreikį skatinti glaudesnius ryšius su Europos Sąjunga, todėl privalome užtikrinti, kad šis bendradarbiavimas augtų ir stiprėtų.
Dragoş Florin David (PPE-DE), raštu. (RO) Balsavau už Tarybos sprendimo dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo tarp Europos Bendrijų ir jų šalių narių bei Maroko Karalystės asociaciją, protokolo, siekiant atsižvelgti į Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos įstojimą į Europos Sąjungą, sudarymo projektą, siekiant plėtoti institucinius ir komercinius santykius su Maroku.
Lena Ek (ALDE), raštu. – (SV) Jei ne Maroko veiksmai Vakarų Sacharoje, būčiau balsavusi už šią rezoliuciją. Nesu prieš asociaciją ir mainus tarp ES ir Maroko. Tačiau tam, kad pritarčiau, Marokas pirmiausia privalo gerbti žmogaus teises ir liautis engti Vakarų Sacharos žmones.
Glyn Ford (PSE), raštu. − Susilaikiau balsuodamas dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo tarp EB ir Maroko. Priežastis, kodėl taip pasielgiau, niekaip nesusijusi su J. Saryuszo-Wolskio pranešimo techniniais aspektais, o labiau su politiniais. Maroko okupacija Vakarų Sacharos Sacharos Arabų Demokratinės Respublikos, jo karas su pasipriešinimo judėjimo kovotojais, bandančiais išlaisvinti savo šalį, ir žmogaus teisių pažeidimai prieš civilius yra priežastis bent jau nedideliam protestui. Norėčiau, kad tokie protestai būtų didesni.
Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, pritariu J. Saryuszo-Wolskio rekomendacijai dėl Tarybos sprendimo dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, įsteigiančio šalių narių bei Maroko Karalystės asociaciją, protokolo sudarymo projekto. Norėčiau pasakyti, kad Parlamentas privalėtų pateikti savo pritarimą dėl tokio susitarimo pasirašymo, Bulgarijai ir Rumunijai įstojus į Europos Sąjungą, kuriuo pareikalautų pakeisti susitarimą. Taip Marokas galėtų greičiau judėti į priekį atsisakant muitų taikymo tam tikriems produktams, importuojamiems į šalį.
– Rekomendacija: Jacek Saryusz-Wolski (A6-0496/2008)
Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. − (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, balsuoju už J. Saryuszo-Wolskio pranešimą, kuriuo gerinamas bendradarbiavimas su Albanija.
Geografiškai Albanijos teritorija priklauso Europai, todėl tai mūsų pareiga padėti šaliai, susidūrusiai su tokiais didžiuliais sunkumais, pagaliau priartėti prie Bendrijos institucijų. Tokio požiūrio laikomasi pranešime. Pastaraisiais mėnesiais buvau susitikęs su universiteto studentais Tiranoje. Jaučiu, kaip tarp naujųjų kartų Albanijoje auga didžiulis troškimas prisijungti prie Europos, suprantant poreikį nutraukti istoriškai susiklosčiusią šalies izoliaciją, nuo kurios ji visada kentėjo, ir gauti galimybę veikti kartu su 27 Europos šalimis. Dirbame, kad pasiektume šį tikslą.
David Casa (PPE-DE), raštu. − (MT) Manau, kad labai svarbu tokioms šalims kaip Albanija suteikti reikalingą paskatinimą siekiant padėti joms rengiantis stoti į Europos Sąjungą. Asociacijos susitarimo sudarymas yra labai svarbus žingsnis ta linkme.
– Rekomendacija: Jacek Saryusz-Wolski (A6-0490/2008)
David Casa (PPE-DE), raštu. − (MT) Įvertinus tai, kad Kroatija yra stojimo į Europos Sąjungą šalis kandidatė, manau, kad asociacijos susitarimas yra svarbus žingsnis pirmyn stiprinant saitus tarp šios šalies ir Europos šeimos.
Dragoş Florin David (PPE-DE), raštu. – (RO) Balsavau už pasiūlymą dėl Tarybos ir Komisijos sprendimo dėl Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Kroatijos Respublikos stabilizacijos ir asociacijos susitarimo protokolo, kuriuo atsižvelgiama į Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos įstojimą į Europos Sąjungą, sudarymo, siekiant plėtoti institucinius ir komercinius santykius su Kroatija.
Šarūnas Birutis (ALDE), raštu. – (LT) Indijos oro eismo rinka šiuo metu yra viena iš sparčiausiai augančių pasaulyje. Rinkos atvėrimas ir mėginimai į Indijos aviacijos rinką pritraukti privatų ir užsienio kapitalą laikomi vienomis iš priemonių, būtinų siekiant plėtoti ir modernizuoti Indijos aviacijos sektorių bei patenkinti augančią paklausą ir vartotojų lūkesčius. Nors ilgą laiką Indijos aviacijos sektoriui ir buvo būdingas ribojantis požiūris – buvo ribojamas patekimas į rinką ir taikoma tvirta valstybės kontrolė – Indija pastaraisiais metais ėmėsi ryžtingų žingsnių siekdama atviresnės ir konkurencingesnės aviacijos rinkos.
Esant nepaprastam augimo tempui, palaipsniui atverdama rinką Indija siūlo Europos oro linijoms, orlaivių gamintojams ir paslaugų teikėjams naujas verslo ir augimo galimybes.
Nors siekiai ir turėtų būti dideli, visiškai atviros aviacijos su Indija sritis plėtosis palaipsniui, ir ją geriausia plėtoti etapais tam, kad perėjimas būtų sklandus, o rinkos integracija būtų paremta laipsnišku naujųjų taisyklių įgyvendinimu vienodomis sąlygomis. Todėl pritariu Bendrijos ir Indijos horizontaliojo susitarimo pasirašymui.
David Casa (PPE-DE), raštu. − (MT) Šiame pranešime nagrinėjami tam tikri aspektai, kurie anksčiau buvo neaiškūs ir galėjo būti suprasti klaidingai. Naujosios nuostatos užtikrina didesnį procedūros skaidrumą ir tai, kad nebūtų griaunama skrydžių apimtis ir pusiausvyra. Kadangi anksčiau buvo konkurencijos teisės pažeidimų, šiame dvišaliame susitarime yra tam tikros konkrečios nuostatos, reguliuosiančios šią sistemą.
Dragoş Florin David (PPE-DE), raštu. – (RO) Balsavau už šį pranešimą, nes:
- Susitarimo 2 straipsniu įprastiniai paskyrimo straipsniai keičiami straipsniu dėl Bendrijos teikiamo paskyrimo, taip suteikiant galimybę įsisteigimo teise naudotis visiems Bendrijos vežėjams;
- 4 straipsniu aiškiai antikonkurencinės dvišalių susitarimų nuostatos (pvz., privalomieji komerciniai oro vežėjų susitarimai) suderinamos su ES konkurencijos teise.
Derantis dėl horizontaliojo susitarimo su Indijos Respublikos vyriausybe pabrėžta, kad susitarimas neturi poveikio nei skrydžių teisių apimčiai, nei jų pusiausvyrai. Šiuo tikslu buvo parengtas Europos bendrijos ir jos valstybių narių laiškas Indijai.
Bogusław Liberadzki (PSE), raštu. − (PL) G. Albertini teisingai mano, kad būtų tinkama pakeisti dabartinį susitarimą tarp Bendrijos ir Indijos Respublikos. Pritariu jo nuomonei, kad daugiau apimantis susitarimas turėtų reguliuoti tokius klausimus kaip teisėkūros bendradarbiavimas sausumos ir skrydžių saugumo, maršrutų valdymo, skydžių stebėsenos, aplinkos, technologijų ir mokslinių tyrimų srityje. Toks susitarimas taip pat apimtų klausimus, susijusius su ekonominės veiklos vykdymu ir pramoniniu bendradarbiavimu.
Taip pat manau, kad būtų tinkama nurodyti susitarimą tarp Indijos ir Jungtinių Valstijų. Jis galėtų būti mums naudingu pavyzdžiu. Pritariu pasiūlymui, kad Transporto ir turizmo komitetas pirmasis turėtų pateikti teigiamą nuomonę dėl horizontaliojo Bendrijos ir Indijos Respublikos susitarimo sudarymo.
Luca Romagnoli (NI), raštu. − (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, balsavau už G. Albertini pranešimą dėl Europos bendrijos ir Indijos susitarimo dėl oro paslaugų susisiekimo paslaugų tam tikrų aspektų sudarymo. Pritariu pranešėjo nuomonei, kad ES kaip pavyzdžiu turėtų pasinaudoti Jungtinių Valstijų ir Indijos dvišalio susitarimo, pasirašyto 2005 m., teigiama patirtimi, kai buvo panaikinti apribojimai mastui, tarifams ir kiekybinei kontrolei patenkant į rinką. Panašaus pobūdžio susitarimas būtų naudingas ne tik bendrovėms, Europoje veikiančioms oro paslaugų sektoriuje, bet ir visiems tokių paslaugų naudotojams. Verta pabrėžti tai, kad šiuo metu susitarimas būtų pradinis taškas, todėl norėdami visiškai liberalizuoti oro vežėjų sektorių su Indija, turėtume palaukti, kol bus įgyvendintos šiuo metu nustatytos priemonės. Tai reikalinga tam, kad nekiltų rizika ekonominiam bendradarbiavimui vykstant greičiau nei socialiniam vystymuisi, kaip dažnai atsitinka.
David Casa (PPE-DE), raštu. − (MT) Pritariu pranešėjui dėl saugumo ir kovos su padirbinėtojais svarbos. Šioje kovoje privalome dalyvauti kiekvieną dieną, nes cirkuliuojant padirbtiems pinigams silpnėja ekonomika visoje Europos Sąjungoje, ne tik eurą turinčiose šalyse. Deja, nusikaltėliai, dalyvaujantys kasdien šioje neteisėtoje veikloje, nuolat atnaujina savo technologijas ir kuria naujus įrenginius. Todėl svarbiausia suteikti visą savo pagalbą ir pasinaudoti turimomis lėšomis, kad suteiktume jungtinėms europinėms įstaigoms ir kiekvienai šaliai atskirai būtinas priemones šioje kovoje.
Dragoş Florin David (PPE-DE), raštu. – (RO) Balsavau už Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1338/2001, nustatantį priemones, būtinas euro apsaugai nuo padirbinėjimo, projektą, nes tai yra praktiškas ir veiksmingas pasiūlymas kovojant su euro padirbinėjimu.
Glyn Ford (PSE), raštu. − Pritariu abiem pranešimams – pirmajam dėl „priemonių, būtinų euro apsaugai nuo padirbinėjimo“ ir „priemonių, būtinų euro apsaugai nuo padirbinėjimo, didinimo“. Kaip jau esu sakęs daug kartų, sprendimas išleisti 500 ir 200 EUR banknotus, kurie yra penkis kartus didesni už didžiausio nominalo dolerio ar jenos banknotus, daro eurą potencialia pinigų plovimo ir padirbinėjimo valiuta. Tai bent jau imamės veiksmų spręsti tolesnį klausimą, nepaisant to, kad būtini veiksmai pirmesniam klausimui spręsti.
Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Pranešimu ketinama keisti ankstesnįjį reglamentą, Reglamentą (EB) Nr. 1338/2001, nustatantį priemones, būtinas euro apsaugai nuo padirbinėjimo, ir padidinti galias, siekiant palengvinti ir leisti pervesti tarp valstybių narių padirbtus pinigus, kad būtų galima pritaikyti atitinkamus patikrinimo mechanizmus. Šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose tokie pervedimai yra draudžiami.
„June List“ pritaria, kad yra labai svarbu apsaugoti eurą nuo padirbinėjimo. Tačiau manome, kad šį klausimą turėtų spręsti šalys, kurių valiuta yra euro. Švedija ir kitos valstybės narės, nepriklausančios eurozonai, neturėtų dalyvauti šioms šalims sprendžiant šį klausimą. Todėl nusprendėme susilaikyti per balsavimą dėl šio pranešimo.
Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Didžiulė teritorija, kurioje euro yra naudojamas, yra vertingas taikinys klastotojams. Jų klastojami banknotai ir monetos yra tokios aukštos kokybės, netgi imituojančios apsaugos detales, kad žmogus gatvėje galėtų laisvai suklysti dėl suklastoto 50 EUR banknoto. Pardavimo automatai taip pat nėra apsaugoti nuo klastočių. Suirutė, su kuria neseniai susidūrė tam tikros valiutos, tikėtina, padidins euro svarbą ir nusikalstomos grupuotės pasistengs susikrauti iš to sau kapitalą.
Jei norime, kad euro būtų kuo saugesnis, privalome padidinti savo pastangas daugelyje sričių. Viena vertus, turime dirbti su pačia valiuta, o kita vertus, turime suteikti daugiau informacijos apie apsaugos požymius, nes euro apsaugos didinimas nebus naudingas, jei žmonės apie tai nežinos. Galiausiai taip pat turėsime labiau stengtis kovojant su klastotojų grupuotėmis. Todėl dabartinė vykdoma politika turi pasikeisti visiems laikams. Šis pranešimas yra tik pirmasis žingsnis link saugesnio euro, tačiau aš vis tiek už jį balsavau.
Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Mūsų kolegos iš Belgijos G. Deprezo pranešimo pagrindu, balsavau už Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1338/2001, nustatantį priemones, būtinas euro apsaugai nuo padirbinėjimo, projektą. Atsižvelgdami į poreikį priimti privalomą teisės aktą kredito įstaigoms tikrinti euro banknotų ir monetų tikrumą, kaip buvo pabrėžta šalių ekspertų ir Bendrijos institucijų, turime imtis skubių veiksmų. Pritariu šiam reglamento projektui, kuriuo reikalaujama kredito įstaigoms ir kitoms susijusioms įstaigoms tikrinti euro banknotų ir monetų tikrumą prieš vėl paleidžiant jas į apyvartą, pagal Europos centrinio banko numatytą procedūrą euro banknotams ir pagal Komisijos procedūrą – euromonetoms. Verta pabrėžti, kad šie pakeitimai automatiškai bus taikomi ir valstybėms narėms, nepriklausančioms eurozonai. Tai yra puikus dalykas.
Dragoş Florin David (PPE-DE), raštu. – (RO) Balsavau už Tarybos reglamento (EB) Nr. 1339/2001, išplečiančio Reglamento (EB) Nr. 1338/2001, nustatančio priemones, būtinas euro apsaugai nuo padirbinėjimo, veikimą toms valstybėms narėms, kurios nėra priėmusios euro kaip savo bendros valiutos, projektą, nes šis išplėtimas yra naudingas kovojant su euro padirbinėjimu visoje ES.
Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. − (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau pasveikinti Dianą Wallis su puikiu darbu. Esame ypač jautrioje ekonominėje padėtyje, kur, deja, krizė, prasidėjusi Jungtinėse Valstijose, pirmiausia palietė tik finansus, bet dabar taip pat veikia viso pasaulio ekonomiką. Padėties rimtumą patvirtina tai, kad pirmą kartą kapitalizmas prašo pagalbos iš valstybės, kuri dar prieš kelias savaites buvo laikoma istoriniu priešu.
Valstybės užduotis yra paprasčiausia nustatyti taisykles. Todėl turime pritarti dabartiniam pranešimui, kuriame numatomas naujas, griežtesnis bendrovių apsaugos priemonių reglamentavimas apsaugant narių ir kitų interesus.
Dragoş Florin David (PPE-DE), raštu. – (RO) Balsavau už pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl apsaugos priemonių koordinavimo, kurio, siekiant apsaugoti bendrovių narių ir kitų interesus, reikalauja bendrovių, patenkančių į Sutarties 48 straipsnio antrojo skirsnio taikymo sritį, valstybės narės steigiant viešas ribotos atsakomybės bendroves ir išlaikant bei keičiant jų kapitalą, siekiant, kad tokios priemonės būtų lygiavertės.
Tuo pat metu, išnagrinėjusi pasiūlymą, konsultacinė darbo grupė padarė išvadą bendru sutarimu, kad pasiūlymas apsiriboja tiesioginiu šiuo metu galiojančių teisės aktų kodifikavimu nekeičiant jų esmės.
Dragoş Florin David (PPE-DE), raštu. – (RO) Balsavau už pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos dėl asmeniniam turtui, kurį asmenys iš valstybės narės įsiveža visam laikui, taikomų mokesčių lengvatų, nes nagrinėjant pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos, kodifikuojančios 1983 m. kovo 28 d. Tarybos direktyvą 83/183/EEB dėl mokesčių lengvatų, taikomų asmeniniam turtui, kurį asmenys įsiveža visam laikui, bendru sutarimu darbo grupė nustatė, kad pasiūlyme iš tikrųjų apsiribojama tiesioginiu kodifikavimu ir nesiūloma jokių esminių pakeitimų.
Šarūnas Birutis (ALDE), raštu. – (LT) Esama rizikos, kad į euro monetas panašūs medaliai ir žetonai gali būti naudojami sukčiavimo tikslais: pirma, piliečiai gali manyti, kad metaliniai objektai yra teisėtos atsiskaitymo priemonės. Antra, medaliai ir žetonai, jeigu jų dydis ir metalo savybės būtų panašios į euro monetų, galėtų būti naudojami sukčiavimo tikslais automatuose, kuriuose atsiskaitoma monetomis. Todėl yra būtina, kad būtų aiškiau apibrėžiami kriterijai, dėl medalių ir žetonų panašumo į euro monetas.
David Casa (PPE-DE), raštu. − (MT) Visiškai sutinku su pranešėju, kad privalome pabandyti apriboti pinigų plovėjų veiksmus parengdami reglamentą, kuriame būtų aiškiai apibrėžtos monetos kaip mokėjimo priemonė ir kitos monetos, siekiant kiek galima sustabdyti piktnaudžiavimą.
Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Aišku, ES yra svarbu užtikrinti, kad nebūtų gaminami žetonai ir medaliai, panašūs į euro monetas. Pvz., prieš keletą metų Austrijoje Turkijos liros monetos pasirodė su euro požymiais. Deja, nepanašu, kad ES rimtai vertintų simbolius. Pvz., kuriant šalies euro monetų abi puses, ji nejautė atsakomybės dėl Slovėnijos planų naudoti Austrijos simbolius, nors tai buvo tikra provokacija.
Taip pat Europos Sąjunga nepareiškė kritikos Gruzijos Prezidentui Mikhailui Saakashviliui, pasirodžiusiam šalia ES vėliavos keliuose interviu televizijoje, lyg jo šalis būtų Europos Sąjungos narė. Tačiau tokio susidomėjimo stygiaus esama ne visose srityse. Svarbu, kad piliečiai nesuklystų dėl žetonų, panašių į euro monetas, todėl balsavau už E. Ryano pranešimą.
David Casa (PPE-DE), raštu. − (MT) Vertinant sunkius laikus, kuriuos išgyvena pasaulio ekonomika, ypač Europos Sąjungos ekonomika, būtina užtikrinti, kad būtų imtasi visų reikalingų žingsnių užtikrinant stabilumą, kuris padėtų mums judėti pirmyn ir atsigauti po šių neigiamų metų.
Nigel Farage ir Jeffrey Titford (IND/DEM), raštu. − Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partija (UKIP) balsavo už šį pranešimą, nes 4,9 mlrd. EUR neišnaudotų asignavimų bus grąžinta šalių vyriausybėms.
Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Gerai, kad lėšos yra grąžinamos valstybėms narėms, kai jų panaudojimas struktūriniuose fonduose nėra aukštas.
Antroji taisomojo biudžeto dalis yra susijusi su neatidėliotina pagalba ir greito reagavimo mechanizmo sukūrimu kovojant su didėjančiomis maisto prekėmis besivystančiose šalyse. Turime abejonių dėl pasiūlytų 262 mln. EUR asignavimų. Klausimas yra daug sudėtingesnis. Turime daug pavyzdžių, kai ES taikė dempingą maisto kainoms ir nugalėjo vietinius maisto gamintojus besivystančiose šalyse. Taip elgdamasi ES užkirto kelią vietinio maisto tiekimui besivystančiose šalyse. Dabar kaip trumpalaikį sprendimą ji nori teikti neatidėliotiną pagalbą. Reikalinga keisti bendrą žemės ūkio politiką ir ES taikomas žemės ūkio produktams subsidijas eksportui. Todėl negalime pritarti šiai taisomojo biudžeto daliai.
Kadangi neišnaudotų struktūrinių fondų asignavimų išmokėjimas sudaro didžiąją taisomojo biudžeto Nr. 9/2008 dalį, nusprendėme balsuoti už visą pasiūlymą. Tai nereiškia, kad pritariame pasiūlymui dėl taisomojo biudžeto neatidėliotinai pagalbai.
Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. – (PT) 4,5 mlrd. EUR sumažėjimas Struktūriniame fonde ir sanglaudos fonduose ES biudžete 2008 m. pagrindžia mūsų balsavimą prieš šį pranešimą.
2007–2013 m. daugiametė finansinė programa stebima nuo pat pradžios, ypač dėl sanglaudos politikai skirtų lėšų.
Tokie „pasiteisinimai“ kaip vėlavimas priimti ir įgyvendinti programas nepaaiškina, kodėl per pastaruosius pora metų šios lėšos nebuvo įtrauktos į ES biudžetą arba buvo sumažintos. Dar daugiau, į 2009 m. ES biudžetą įtraukti struktūrinės ir sanglaudos politikos asignavimai, kurie yra mažesni nei priimti 2007 m., ir tai vyksta krizės metais.
Jei kyla sunkumų įgyvendinant kiekvienos valstybės narės taikomas programas, jie turėtų būti įveikti (didinant Bendrijos bendro finansavimo normas).
Yra nepriimtina, kad šie „sunkumai“ yra naudojami mažinti sumoms, kurios turėtų būti naudojamos remti produktyviems sektoriams ir skatinti įdarbinimui su teisėmis „sanglaudos“ šalyse, tarp jų ir Portugalijoje.
Be to, kaupiami asignavimai ir dėl to kyla rizika, kad jie gali būti nepanaudoti dėl n+2 ir n+3 taisyklių taikymo ir dėl kylančių sunkumų dėl dalinio finansavimo, gaunamo iš tokių šalių biudžeto.
Šarūnas Birutis (ALDE), raštu. – (LT) Įskaitant visų 27 valstybių narių pakrančių zonas, Europos Sąjungos pakrantės zona tęsiasi daugiau kaip 89 000 km. Vis dėlto ši Europos pakrantės zona pasižymi didele įvairove, nes joje įsikūrę didmiesčiai ir Europos šalių sostinės.
Kai kurie regionai negalėtų egzistuoti be juos supančių pakrančių, pavyzdžiui, atokiuose pakraščiuose esantys regionai, gyvenantys vien iš turizmo ir iš su jūra susijusios veiklos, tačiau yra ir tokių regionų, kurių pakrantės zonų geografinis reljefas lemia jų ekonominio vystymosi nepriklausomumą nuo turizmo arba kuriuose turizmas yra mažai reikšmingas, atsižvelgiant į jų bendrąjį vidaus produktą. Remiantis kai kuriomis prognozėmis, 2010 m. apie 75 proc. žmonijos gyvens pakrančių zonose. Ši didelė gyventojų koncentracija pakrantėje jau savaime gana gerai rodo, kad būtina pragmatiškai analizuoti turizmo poveikį pakrančių zonoms, konkrečiau kalbant, jo poveikį nacionalinei, regionų ir vietos ekonomikai.
Todėl yra būtinas teisės aktas dėl darnaus pakrančių turizmo reglamentavimo.
Carlos Coelho (PPE-DE), raštu. – (PT) Turizmas yra gyvybiškai svarbus socialiniam ir ekonominiam ES pakrantės regionų vystymusi.
Todėl pritariu politikos priemonių, padėsiančių sukurti integruotesnes ir tvaraus vystymosi strategijas, mažinant šiuose regionuose sezoninio turizmo veiksnį, nes tik taip galėsime gerinti ekonominį konkurencingumą ir pateisinti socialinius poreikius (kurti daugiau stabilių darbo vietų ir garantuoti geresnę gyvenimo kokybę). Taip pat ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas gamtinių ir kultūrinių išteklių išsaugojimui ir atsakingesnio turizmo modelių skatinimui.
Nors turizmas dabar nėra viena iš ES kompetencijos sričių, vis dar yra svarbu vengti fragmentiškų, dalinių ir kartais padrikų veiksmų Europos Sąjungos lygmeniu. Dėl to privalome užtikrinti išsamų ir integruotą požiūrį pagal įvairias susijusias politikos sritis (įskaitant sanglaudos, aplinkosaugos, laivybos ir socialinę politiką).
Neabejoju, kad struktūriniai fondai gali teigiamai veikti pakrančių regionų vystymąsi. Tačiau gaila, kad dėl informacijos stygiaus mes nežinome tikrojo šių investicijų poveikio.
Taip pat gaila, kad pakrančių regionai nėra praktiškai paminėti konkrečiai įvairiose 2007−2013 m. veiklos programose. Pritariu pranešėjo ketinimams tai persvarstyti siekiant padėti pakeisti esamą padėtį.
Lena Ek (ALDE), raštu. − (SV) J. Madeiros pranešimas dėl turizmo Europos pakrančių regionuose yra sudėtingas ir komplikuotas, jame stinga apibrėžtų bei aiškių tikslų, tačiau pats pranešimas yra aiškus, turintis globėjišką požiūrį. Man nepavyko suprasti, kaip turizmo pramonė Europos Sąjungoje pagerėtų Europos Parlamentui skatinant valstybes nares kurti dviračių takus (7 pastraipa) ar mažinti oro mokesčius (32 pastraipa). Pakrančių turizmo sąlygos ganėtinai skiriasi, pvz., Graikijoje ir Švedijoje. Todėl balsavau prieš pranešimą.
Duarte Freitas (PPE-DE), raštu. – (PT) Pakrančių regionų tvaraus vystymosi klausimai yra ypač svarbūs tokioms ES šalims kaip Portugalija, kur yra regionų, labai priklausančių nuo tam tikros su jūra susijusios veiklos.
Į šios veiklos sąrašą patenka ir turizmas pakrantės regionuose – pagrindinis ramstis įgyvendinant dabartinius Europos Sąjungos strategijos tikslus dėl Europos priartinimo prie jūros. Šiuo atžvilgiu, ES privalo turizmą pakrančių regionuose įtraukti į savo politinių prioritetų sąrašą. Nepaistant jų neginčijamos gerovės, pakrančių regionai Europoje, ypač ydingo Portugalijoje, susiduria su rimtais apribojimais dėl sprendimus priimančių asmenų požiūrio, planavimo ir veiksmų.
ES turėtų sukurti politiką, kuri konkrečiai spręstų turizmo klausimus ir sujungtų juos su Europos jūrų politika, Jūrų strategijos direktyva, transeuropinio transporto tinklu bei aplinkosaugos politika pagal tinklą „Natura 2000“ bei kitomis politikos sritimis.
Šis pranešimas apima šiuos ir kitus pasiūlymus, kurie mano manymu yra svarbiausi vystant turizmą pakrančių regionuose ES. Todėl balsavau už šį pranešimą.
Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) „June List“ pasisako prieš bet kokius ES institucijų bandymus įtraukti turizmo pramonę į savo teisėkūros kompetenciją. Turizmo sektorius ir investicijos, skatinančios pramonės vystymąsi, yra klausimai, kuriuos turėtų išimtinai spręsti pačios valstybės narės.
„June List“ partija mano, kad, pvz., dėl finansinių investicijų į infrastruktūrą ir nuolatinius transporto ryšius, pavyzdžiui, turėtų spręsti susijusios valstybės narės, kad tai nebūtų našta mokesčių mokėtojams kitose ES dalyse.
„June List“ taip pat abejoja dėl pranešėjo raginimo Europos Parlamentui skatinti tęstinę ekonominę veiklą ne turizmo sezonu. Toks pasiūlymas vargu ar galėtų būti apibūdintas kitaip nei ketinimu užtikrinti darbo vietų skaičiaus apsaugą pasienyje.
Priešingai nei pranešėjas, taip pat pasisakome prieš Regionų komiteto norą sukurti europinį pakrančių fondą.
Todėl „June List“ nariai Europos Parlamente balsavo prieš visą pranešimą.
Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. – (PT) Nors aiškiai nesutinkame su kai kuriais pranešimo aspektais, pritariame didžiajai jo daliai, ypač tam, kad buvo įtraukta daugelis mūsų pateiktų ir apgintų pakeitimų, tokių kaip „pabrėžia poreikį apsaugoti darbuotojų“ teises sektoriuje, skatinant kokybiškas darbo vietas ir įgūdžių įgijimą, o tai, be kita ko, reiškia vykdyti tinkamą profesinį mokymą, dažniau sudaryti ilgalaikes sutartis, mokėti teisingą bei garbingą atlygį ir gerinti darbo sąlygas“.
Tačiau apgailestaujame, kad buvo atmesti tokie pakeitimai kaip:
- „mano, kad turizmo pramonė turėtų būti veiksnys, skatinantis teritorinę sanglaudą, ekonomikos vystymąsi ir darbo vietų kūrimą regioniniu lygmeniu, ir pabrėžia poreikį taikyti horizontalų požiūrį sektoriui Bendrijos politikos sričių ir lėšų atžvilgiu, būtent sukuriant konkrečią Bendrijos programą, papildančią valstybių narių veiksmus, sektoriui skatinti ir palaikyti sinergiją tarp įvairių įtrauktų socialinių ir ekonominių veikėjų“.
- „Primena, kad tam tikri į turizmą orientuoti pakrančių regionai buvo nubausti taikant vadinamąjį „statistinį poveikį“ dabartinėje 2007−2013 m. finansinėje programoje, todėl reikalauja taikyti kompensacines priemones Europos Sąjungos lygmeniu tokiems regionams kaip Algarvė.
Sérgio Marques (PPE-DE), raštu. – (PT) Šiame pranešime dėl turizmo poveikio pakrančių regionuose regioninės plėtros aspektų pabrėžiama, kad turizmas yra būtinas socialiniam ir ekonominiam tokių Europos Sąjungos regionų vystymuisi.
Šis klausimas yra ypač svarbus, nes ES valstybėms narėms priklauso daugiau nei 89 000 km pakrantės ruožo, taip pat salos, salų valstybės narės ir atokiausi regionai yra stipriai priklausomi nuo turizmo sektoriaus.
Todėl pakrančių valstybės narės privalo sukurti konkrečias strategijas ir integruotus planus šalies ir regioniniu lygmeniu siekiant neutralizuoti sezoninį turizmo pobūdį pakrančių regionuose ir užtikrinti stabilesnes darbo vietas ir geresnę vietos bendruomenių gyvenimo kokybę.
Balsavau už šį pranešimą, kuriame pabrėžiamas poreikis taikyti bendrą požiūrį pakrančių turizmui ES sanglaudos, jūrų reikalų, žuvininkystės, aplinkos, transporto, energetikos, socialinės ir sveikatos politikos atžvilgiu, kuriant sinergijas ir išvengiant prieštaringų veiksmų.
Luís Queiró (PPE-DE), raštu. – (PT) Jei pamąstytume apie bendros strategijos, kuria išnaudojamas jūros potencialas, svarbą Europai, ir jei pamąstytume apie ekonominį stabilumą, kurį turizmas gali ir atneš Europos ekonomikai, ir jei prie šių minčių pridėtume poreikį reaguoti ne tik į susirūpinimą dėl įvairaus verslo perkėlimo į kitas vietoves, bet ir dabartinės ekonomikos krizės sukeltas problemas, lengvai suprastume specifinės strategijos turizmui pakrančių regionuose svarbą, pagal bendras strategijas turizmui ir jūroms.
Atsižvelgiant į šias mintis, kurios išdėstytos dviejuose pranešimuose, kuriuos rengiant pats dalyvavau (kaip pranešimo dėl tvaraus turizmo ateities pranešėjas ir kaip pranešimo dėl Europos jūrų strategijos pagalbinis pranešėjas), pritariu šiam pranešimui. Tačiau privalome pripažinti, kad nepakanka turėti strategiją turizmui pakrančių regionuose, kuri yra didžiausias bendras minėtų dviejų bendrų strategijų vardiklis. Kalbant bendrai, turime skatinti ekonominę aplinką, palankią verslumui, gebančią pasinaudoti šiuo didžiuliu potencialu ar potencialais, tai darant dabar ir užtikrinant, kad ji toliau bus vykdoma tvariai ir atsakingai.
Luca Romagnoli (NI), raštu. − (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, balsavau už J. Madeiros pranešimą dėl turizmo poveikio pakrančių regionuose regioninės plėtros aspektų. Nors turizmas nėra viena iš Europos Sąjungos kompetencijos sričių ir šiam sektoriui nėra konkrečiai numatytų finansinių priemonių, manau, būtina įvertinti tokio svarbaus sektoriaus kaip pakrančių turizmas poveikį regioniniam vystymuisi ir visų valstybių narių ekonominei, socialine ir teritorinei sanglaudai. Pritariu J. Madeirai, kad privalome veikti nuosekliai ir darniai aplinkosaugos, energetikos, jūros ir transporto srityse vykdomos politikos strategijų atžvilgiu. Tokiu būdu įvairios priemonės, propaguojančios turizmą, būtų nuoseklios ir naudingos pakrančių regionų gyventojams bei bendrai visai Europos ekonomikai.
Margie Sudre (PPE-DE), raštu. – (FR) Pakrančių regionuose, ypač atokiausiuose regionuose, turizmas, kuris dažnai yra svarbiausia ekonominė veikla, gali turėti neigiamą poveikį dėl sezoninio, nekvalifikuoto darbo, pakrančių regiono ir centrinės dalies integracijos trūkumo, ekonominės įvairovės stygiaus ir gamtinio bei kultūrinio paveldo alinimo. Štai galimi sprendimai.
Reikia kovoti su sezoniškumo problema, siūlant kitas turizmo formas (verslo, kultūrines, medicinines, sportines, kaimo), tuo pat metu saugant mūsų pakrančių paveldą.
Bandyti rasti bendrą požiūrį dėl pakrančių turizmo ir Bendrijos sanglaudos, jūrų, žuvininkystės, aplinkos, transporto ir energetikos politikos, siekiant sukurti sinergijas ir pagerinti projektų nuoseklumą.
Gerinti infrastruktūros kokybę, siekiant pagerinti prieinamumą ne sezono metu ir kovoti su klimato kaitos padariniais plėtojant tvarų vietos viešąjį transportą.
Gerinti paslaugų kokybę gerinant profesinį rengimą ir skatinant turizmo galimybes, prisitaikančias prie pokyčių rinkoje, siekiant išsiskirti tarp savo konkurentų.
Propaguoti naujas turistines vietoves, įskaitant atokiausius regionus, ir skirti pakrančių turizmui pagrindinį dėmesį Europos jūros dieną gegužės 20 d. ir „Patraukliausių turizmo vietovių“ projekte.
Šarūnas Birutis (ALDE), raštu. – (LT) Globalizacijos ir labai greitos informacinių ir ryšių technologijų (IRT) plėtros amžiuje vis labiau į visas gyvenimo sritis skverbiasi ir naujos technologijos, ir žiniasklaidos priemonės. Visuomenė kaip niekada anksčiau turi žengti koją į koją su šiuo greitu technologiniu kitimu ir mokytis elgtis su informacijos srautu. Kartu žiniasklaidos priemonės atlieka vartininko funkciją pasirenkant svarbias temas ir taip daro poveikį politikos ir kasdienio gyvenimo darbotvarkei. Tačiau šis pasirinkimas vyksta tik remiantis individualiu požiūriu ir todėl yra tik apytikriai objektyvus. Žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas turi padėti žmonėms įveikti šiuos iššūkius ir padėti jiems tapti sąmoningais žiniasklaidos vartotojais.
Charlotte Cederschiöld, Christofer Fjellner, Gunnar Hökmark ir Anna Ibrisagic (PPE-DE), raštu. − (SV) Balsavome prieš C. Prets (Socialistų frakcija Europos Parlamente, AT) pranešimą dėl žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo skaitmeniniame pasaulyje (A6-0461/2008). Pranešimo pasiūlymai pažeidžia subsidiarumo principą. Mums nereikalingas bendras žiniasklaidos priemonių švietimas Europoje visiems vaikams valstybėse narėse. Pačios valstybės narės privalo sudaryti mokymo planus atsižvelgdamos į aplinkybes šalyje.
Taip pat mes nemanome, kad tėvų ir apskritai vyresnio amžiaus žmonių žiniasklaidos priemonių raštingumas yra skurdus.
Marie-Hélène Descamps (PPE-DE), raštu. – (FR) Tiek tradicinė, tiek naujoji žiniasklaida užima svarbią vietą mūsų kasdieniame gyvenime. Atsižvelgiant į tai, svarbu, kad Europos piliečiai galėtų suprasti, analizuoti ir įvertinti informacijos bei vaizdų, kurie juos pasiekia, srautą ir kad jie sugebėtų juos panaudoti geriausiu įmanomu būdu. Šie įgūdžiai yra daug labiau gyvybiškai svarbūs dabar, kai internetas taip plačiai naudojamas ir žiniasklaidos vartotojai jau nėra vien stebėtojai, o tampa vis aktyvesniais proceso dalyviais.
Mums pateiktas pranešimas, kuriam aš asmeniškai pritariu, atitinka šį kontekstą. Tai politinės valios išraiška, siekiant užtikrinti visiems laisves ir teises skaitmeninėje aplinkoje.
Įskaitant visus piliečius, ypač pačius jauniausius, šiame pranešime kviečiame sukurti aukšto lygio žiniasklaidos švietimą. Jame siekiama numatyti konkretų mokymą kiekvienam žiniasklaidos tipui bei pakartotinai patvirtinti, kad kiekvienas turėtų prieigos teisę prie informacijos ir žiniasklaidos technologijų. Jis skatina aukštos kokybės švietimą puoselėjanti atsakingą ir pagarbų požiūrį į intelektinės nuosavybės teises. Šis žiniasklaidos švietimas, taip pat padėsiantis pasiekti Lisabonos tikslus, yra gyvybiškai svarbus dalykas ugdant apsišvietusius ir aktyvius piliečius.
Lena Ek (ALDE), raštu. − (SV) Pranešėja siekia įvesti Europos žiniasklaidos švietimą įvairiais lygmenimis, pritaikytą šeimoms, mokykloms, vyresnio amžiaus žmonėms ir žmonėms su negalia. Tai, aišku, yra gera mintis, tačiau ne ES lygmens. Kadangi pasisakau už siauresnę, labiau susitelkusią ES, manau, kad šiuos klausimus kiekviena valstybės narė turėtų organizuoti pati. Todėl balsavau prieš pranešimą.
Edite Estrela (PSE), raštu. – (PT) Balsavau už Christos Prets pranešimą dėl žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo skaitmeniniame pasaulyje, nes manau, kad turime skubiai įveikti šią problemą. Šios skaitmeninės informacijos amžiuje, išskyrimas informacijos srityje gali tapti nauja diskriminacijos ir nelygybės forma. Pritariu pranešime nustatytiems tikslams, ypač dėl galimybių naudotis plačiajuosčiu internetu didinimo, pastangų skirtumams įvairiose valstybėse narėse šioje srityje mažinimo ir poreikio investuoti į švietimą ir mokymą šiame sektoriuje.
Taip pat manau, kad turime rūpestingai sekti ir stebėti tendencijas dėl bendrovių koncentracijų šiame sektoriuje, kad išvengtume oligopolijų, galinčių pastatyti į pavojų informacijos skaidrumą ir pliuralizmą.
Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Manome, kad žiniasklaidos raštingumas turėtų būti pačių valstybių narių klausimas. Europos Parlamentui pateiktame prieš mus esančiame pareiškimo projekte yra tikrai gerų patarimų (kaip ir nelabai gerų), tačiau tai yra pačių valstybių narių klausimas.
Pranešimo pasiūlymai taip pat susiję su švietimo sistemų valstybėse narėse mokymo programomis. „June List“ partija jau anksčiau yra minėjusi šiame Parlamente ir vėl tai daro, kad valstybės narės yra pačios atsakingos už mokymo organizavimą ir švietimo sistemų turinį.
Kalbose daug pasakyta apie subsidiarumą, tačiau tikrovė yra šiek tiek kitokia. ES turėtų dalyvauti tarpvalstybiniuose klausimuose, tačiau laikytis atokiai dėl klausimų, kuriuos valstybės narės gali išspręsti pačios arba kurie jau yra reguliuojami kitose tarptautinėse sutartyse.
Dėl šios priežasties balsavome prieš pasiūlymą dėl rezoliucijos.
Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Žiniasklaidos raštingumo svarba didėja skaitmeniniame amžiuje. Kai mūsų kultūros vis labiau yra veikiamos globalizacijos, C. Prets pranešime yra teisėtai pripažįstami vietos subjektai, atliekantys svarbų vaidmenį žiniasklaidos raštingumo srityje. Vietos priemonės turi turėti pagrindinį indėlį, todėl pritariu šiam pranešimui.
Dumitru Oprea (PPE-DE), raštu. – (RO) Buvau tikras, kad balsavimas bus palankus Christos Prets pranešimui.
Manau, kad mums reikalingas žiniasklaidos raštingumas, kad asmenys, gaunantys informaciją, turėtų geresnį supratimą apie esamus žiniasklaidos produktus ir žinotų, kaip išvengti galimo neigiamo jų poveikio. Tačiau tam jiems yra reikalinga informacija ir žinios, siūlomos žiniasklaidos raštingumo.
Visi bendrijos nariai privalo sugebėti ieškoti informacijos ir ja naudotis, kad galėtų laisvai ir atvirai bendrauti, nebijodami susidurti su tikrove, kuriai jie nėra pasirengę.
Priemonės turėtų būti įgyvendintos netgi pradinės mokyklos lygmeniu užtikrinant, kad atitinkamas žiniasklaidos raštingumas būtų numatytas, kad vaikai gautų įgūdžius, reikalingus norint aktyviai dalyvauti visuomenėje.
Žiniasklaidos raštingumas apima galimybę bendruomenės nariams kritiškai analizuoti žiniasklaidos produktus, kad jie būtų daugiau apsaugoti nuo kontroliuojančių informaciją subjektų.
Luca Romagnoli (NI), raštu. − (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, balsavau už C. Prets pranešimą dėl žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo skaitmeniniame pasaulyje. Atsižvelgiant į tai, kad naujos informacijos ir ryšių technologijos yra paplitusios kaip niekad plačiai ir apima ir pagrindinius mūsų kasdieninio gyvenimo aspektus, šių priemonių teikiamos didžiulės galimybės tampa būtinos žmonėms ne tik turėti galimybę pasinaudoti šiomis priemonėmis, kad jie gautų potencialią naudą, bet taip pat turėti galimybę apsisaugoti nuo manipuliavimo informacija rizikos bei aplaidumo ar neužbaigtumo, kurie dažnai būna informacijoje, randamoje IT tinkluose, lyginant su informacija pateikiamomis įprastinėmis ryšio priemonėmis. Todėl pritariu C. Prets atliktam darbui ir tikiuosi, kad numatytos priemonės bus nuoseklios.
Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. − (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, pritariu B. Lehideuxo pranešimui, už kurį šiandien bus balsuojama po ilgų diskusijų, kuriose Parlamentas atliko pagrindinį vaidmenį siekdamas pagerinti galutinį dokumentą.
Esame ypač sudėtingoje ekonominėje padėtyje, panašu, kad mus apėmusi ekonomikos ir finansų krizė tęsis visus 2009 m. Šiandien Europa siunčia svarbų ženklą, įsteigdama Europos mokymo fondą. Mūsų tikslas yra užtikrinti, kad ši institucija būtų veiksminga priemonė ne tik rengiant jaunimą pirmojo darbo paieškoms, bet ir tiems žmonėms, kurių, deja, yra daug, kurie išmesti iš gamybos ir darbo pasaulio. Europos Parlamento pareiga yra toliau stebėti jo veiksmingumą ir kaip įgyvendinami tikslai.
Dragoş Florin David (PPE-DE), raštu. – (RO) Balsavau už dėl Tarybos bendrosios pozicijos, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl Europos mokymo fondo įsteigimo, nes bendroji pozicija apima daugybę Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pateiktų pakeitimų. Pagrindinai Komisijos pasiūlymo pakeitimai yra susiję su reglamento mastu, agentūros funkcijomis, bendrosiomis nuostatomis, valdyba ir Europos mokymo fondo direktoriaus paskyrimu. Taip pat yra išspręsti klausimai, susiję su tuo, kaip turėtų būti stiprinami EP ir agentūros santykiai, bei EP atstovavimo valdyboje galimybių klausimai.
7 straipsnyje numatyta, kad į valdybą įeina „trys balso teisės neturintys ekspertai, skiriami Europos Parlamento“. Parlamentas gali paskirti arba asmenis, nepriklausančius jam, arba savo narius. Parlamentas yra atsakingas už savo atstovavimo valdyboje lygmenį. Be to, kandidatas į direktoriaus pareigas, išrinktas valdybos, turės padaryti pareiškimą kompetentingame Europos Parlamento komitete ar komitetuose ir atsakyti į pateiktus jų klausimus prieš paskiriant eiti šias pareigas (10 straipsnis).
Carl Lang (NI), raštu. – (FR) Kraštutinių pažiūrų europiečiai mano, kad darbo ieškančiųjų bei kitų asmenų migracija yra stebuklingas problemų dėl darbo jėgos trūkumo ir mažėjančio gimstamumo visose valstybėse narėse sprendimas. Šis neprotingas požiūris yra bejėgiškumo pripažinimas. Tokia Europa, kokia ji yra dabar, negali pasiūlyti nieko, kas galėtų padėti įveikti jos problemas.
Kita vertus, naujoje Europoje būtina skatinti vykdyti ekonominę ir socialinę politiką dėl šalių ir Bendrijos apsaugos bei preferencijų, šeimai palankią politiką, skatinančią susilaukti vaikų, ir užsienio politiką, apimančią vystymosi politikos teikimą trečiosioms šalims, kad šios šalys, kuriose emigracija vyksta didžiuliais mastais, galėtų stabilizuoti savo gyventojų skaičių gerokai pagerinusios gyvenimo standartus.
Europos mokymo fondas yra Europos Sąjungos agentūra, siekianti vystyti švietimo ir mokymo sistemas ES šalyse partnerėse. Tai būtų labai pagirtinas tikslas, jei tikrovėje jis nebūtų skirtas šių Europos Sąjungai nepriklausančių šalių pasirengimui patekti į ES darbo rinką. Mes nenorim papildomos imigracijos iš trečiųjų šalių ar iš ne europietiškų šalių kandidačių kaip Turkija, kuri yra Azijos ir islamo šalis, ir mes nenorime, kad ji įstotų į Europos Sąjungą.
Carlos Coelho (PPE-DE), raštu. – (PT) Pritariu šiam pasiūlymui, kuriuo siekiama pagerinti Europos teisminio tinklo civilinėse ir komercinėse bylose veiklą. Džiaugiuosi, kad sutarimas buvo pasiektas per pirmąjį svarstymą.
Visada pasisakiau už tai, kad būtų užmegzti glaudesni ryšiai tarp teisėjų ir Europos teisminio bendradarbiavimo tinklo, kad šie profesionalai galėtų sekti teisminės Europos kūrimą, taip padėdami sustiprinti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę bei sukurti Europos teisminę kultūrą.
Šis tinklas yra sudarytas iš kontaktinių taškų (teisėjų), bendradarbiaujančių tarpusavyje sprendžiant galimus teisminio bendradarbiavimo tarp valstybių narių sunkumus. Jis apima visas sritis, kitaip sakant, tiek civilinius, tiek komercinius klausimus. Manau, kad tinkle turėtų būti leidžiama dalyvauti profesionalų asociacijoms, taip pat siekiant gerinti plačiajai visuomenei teikiamą informaciją.
Šie patobulinai bus akivaizdžiai naudingi abipusiam sprendimų, sudarančių teisminio bendradarbiavimo pagrindą, pripažinimui.
Dragoş Florin David (PPE-DE), raštu. – (RO) Balsavau už pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos sprendimas 2001/470/EB, sukuriantis Europos teisminį tinklą civilinėse ir komercinėse bylose, nes Europos teisminis tinklas civilinėse ir komercinėse bylose tarp valstybių narių buvo sukurtas 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos sprendimu 2001/470/EB, nusprendus, kad laisvės, saugumo ir teismingumo erdvė, sudaranti Bendrijos dalį, turi pagerinti, supaprastinti ir paspartinti teisminį bendradarbiavimą tarp valstybių narių ir sudaryti galimybę asmenims, dalyvaujantiems tarpvalstybiniuose teismo procesuose, veiksmingiau pasinaudoti teisingumo sistema.
Carl Lang ir Fernand Le Rachinel (NI), raštu. – (FR) Jei yra viena sritis, kurioje bendradarbiavimas tarp Europos Sąjungos valstybių narių yra svarbu ir turi būti palaikomas visomis jėgomis, tai yra teisingumo ir policijos sritis.
Bendros Prancūzijos ir Belgijos tyrimų grupės gauti rezultatai, kai po mėnesius trukusių stebėjimų buvo suimta šešiolika džihado fanatikų ir buvo išardytas islamo teroristų tinklas, įsikūręs Briuselyje, rodo policijos pajėgų Europoje bendradarbiavimą.
Kaip žinome, organizuotas nusikalstamumas, korupcija, prekyba narkotikais, terorizmas nepaiso šalių sienų.
Europos Sąjungos valstybės narės jau daug metų vykdo tarpvalstybinį bendradarbiavimą. Tuo pasinaudodama Europos Sąjunga nori prie to prisidėti ir pagal savo kompetenciją bando sukurti tokius santykius panaudojant Europos teisminį tinklą, išdėstytą valstybių narių ryšių centruose.
Pasisakome už bendradarbiavimą ir pritariame šiai iniciatyvai, nustatant, kad iš valstybių narių nebus atimta joms teisėtai priklausanti suvereni kompetencija naujosios biurokratinės europinės institucijos labui.
Rareş-Lucian Niculescu (PPE-DE), raštu. – (RO) Norėčiau pasakyti, kad labai apgailestauju dėl to, kad dėl O. Juknevičienės pranešimo nebuvo diskutuojama Parlamente prieš jį priimant. Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcija pritaria šiam pranešimui. Tačiau norėtume atkreipti dėmesį į tam tikras problemas šioje srityje, dėl kurių turėtų būti priimti nauji sprendimai. Tai yra Europos piliečių žinios dėl savo teisių tarpvalstybiniuose teismo procesuose bei teisininkų ir teisėjų turimos miglotos žinios apie tai.
Tikiuosi, kad šie Parlamentui susirūpinimą keliantys klausimai bus aiškiau pateikti Komisijos ir Tarybos darbotvarkėje ateityje.
Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. − (PL) Balsavau už pranešimą dėl Europos teisminio tinklo civilinėse ir komercinėse bylose. Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui pateiktas dokumentas yra reakcija į poreikį supaprastinti ir paspartinti valstybių narių teisminį bendradarbiavimą. Iš esmės jis yra skirtas padėti piliečiams siekti teisingumo.
Pranešėjos programoje dėmesys yra skiriamas teisininkų narių bendradarbiavimo skatinimui siekiant sukurti geriausią praktiką šioje srityje. Be to, iš Komisijos pranešimo dėl Europos teisminio tinklo civilinėse ir komercinėse bylose veiklos matyti, kad dėl valstybių ryšių centrų nebuvimo, šio tinklo galimybės ilgai nebuvo realizuotos.
Pasiūlytų pradinių centrų sukūrimas bei laipsniškas Europos e. teisingumo sistemos įdiegimas pagerintų Europos piliečių galimybes gauti bendrą teisinę informaciją ir teisingumo sistemos veiklą.
– Pranešimas: Philip Bushill-Matthews (A6-0454/2008)
Avril Doyle (PPE-DE), raštu. − Naujos redakcijos direktyvoje dėl Europos darbų tarybos numatoma daugiau informacijos ir geresnė konsultavimosi su darbuotojais ES tvarka, todėl norėčiau jai pritarti. Pasiūlymu siekiama pakeisti 1994 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyvą 94/95/EB darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais tikslais. Tolesnės diskusijos su socialiniais partneriais kartu su persvarstytomis naujos redakcijos versijomis numato patobulintą išaugusio dialogo tarp darbdavių ir darbuotojų struktūrą, leidžiant išsamiai įvertinti pasiūlytus pakeitimus ir priemones darbuotojų atstovams propaguoti savo interesams.
Pritariu siūlomam direktyvos persvarstymui praėjus trejiems metams nuo jos įgyvendinimo, siekiant užtikrinti, kad ši direktyva ir toliau atitiktų joje numatytus tikslus.
Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Dar kartą plenariniame posėdyje buvo akivaizdus daugumos Parlamente politinės valios plėtoti esamą direktyvą ir didinti Europos darbo tarybos teises ir vaidmenį trūkumas. Buvo atmesti visi mūsų frakcijos pasiūlyti pakeitimai, įskaitant ir tuos, kuriuose siūloma išsamiai ir nuosekliai persvarstyti esamą direktyvą, vėliausiai praėjus penkeriems metams nuo šių nedidelių padarytų pakeitimų įsigaliojimo dienos. Buvo tik pritarta, kad pranešimas dėl šios direktyvos įgyvendinimo turėtų būti pateiktas Komisijos. Vėliau bus matyti. Jau žinome, kad darbuotojų teisių sustiprinimas priklausys nuo klasių kovos vystymosi.
Priešingai nei kitais kartais, kai Europos Parlamentas neprivalomose diskusijose pritarė principui, kad darbuotojų atstovams turėtų būti suteikta veto teisė, kaip tai buvo mano pranešime dėl moterų vaidmens pramonėje, šį kartą buvo atsisakyta tokį principą įtraukti į direktyvą dėl Europos darbo tarybos. Labai gaila. Dėl to nusprendėme susilaikyti.
Neena Gill (PSE), raštu. − Balsavau už šį pranešimą, nes šiais sunkiais laikais yra labai svarbu, kad mes, kaip socialistai, siektume apsaugoti darbuotojus.
Konsultavimasis ir informavimas yra dvi pagrindinės darbuotojų teisės ir Europos darbo taryba yra puiki Europos Sąjungos iniciatyva. Tačiau mano regione kaip ir visoje Europoje darbo vietos yra prarandamos dėl to, kad šalių tarybos nebendradarbiauja glaudžiai tarpusavyje.
Todėl pritariu pasiūlymams užtikrinti darbo tarybų veiksmingumą ir išplėsti jų taikymą. Šis klausimas veikia daugybę mano rinkėjų. Tikiuosi, kad mūsų balsai leis didesniam skaičiui bendrovių ir darbuotojų Vakarų Midlandse pasinaudoti šiomis teisėmis.
Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Balsavau už P. Bushill-Matthews pranešimą. Parlamentas balsavo už veiksmingas ir įtikinančias sankcijas darbdaviams už taisyklių nesilaikymą, kurios atitinkamai pagerins darbuotojų visoje ES padėtį.
David Martin (PSE), raštu. − Atsižvelgiant į vyraujančią pasaulinę ekonomikos krizę, ši direktyva suteiks darbuotojams didesnę žodžio teisę ateityje savo darbo vietose, numatant būtiną Europos darbo tarybos persvarstymą. Pritariu Europos socialinių partnerių, įtrauktų į direktyvą, patarimui bei direktyvos atnaujinimui atsižvelgiant į naujausius teismų sprendimus, kurie pateikė didesnį teisinį aiškumą abiem pramonės pusėms.
Catherine Stihler (PSE), raštu. − Pritariu bet kokiam dokumentui, gerinančiam Europos darbo komisijos darbą.
Georgios Toussas (GUE/NGL), raštu. – (EL) Darbuotojų dalyvavimas darbo tarybose yra naudojamas darbdavių kontroliuoti darbuotojų veiklai jų darbo vietose.
Europos darbo tarybos ir įmonių socialinė atsakomybė yra priemonės socialinei partnerystei tvirtinti bei darbuotojų srautui nukreipti.
Todėl balsavome prieš Komisijos pasiūlymą dėl naujos Europos darbo tarybos direktyvos.
Adam Bielan (UEN), raštu. − (PL) Gerb. pirmininke, balsavau už H. Rühle pranešimą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl su gynyba susijusių produktų siuntimo Bendrijoje sąlygų supaprastinimo, nes jame yra daug priemonių, skirtų gerokai palengvinti su gynyba susijusių produktų veiklai.
Be to, visos Bendrijos mastu nustatant teisines nuostatas gynybos srityje būtų panaikinta bet kurios valstybės narės rizika būti klaidingai apkaltintai dėl neteisėto ginklų pervežimo. Kaip nariams yra žinoma, kai kurios valstybės narės neseniai buvo klaidingai apkaltintos neteisėtu ginklų pardavimu Gruzijai. Bendri teisės aktai skirti visoms 27 Europos Sąjungos valstybėms narėms galėtų užkirsti kelią, kad tokia padėtis ateityje nepasikartotų.
Avril Doyle (PPE-DE), raštu. − Pritariau EP narės H. Rühle pasiūlymui kaip Komisijos 2007 m. gruodžio mėn. priimto Gynybos dokumentų rinkinio daliai. Pasiūlymu siekiama sukurti skaidrią rinką ES su gynyba susijusiems produktams, pakeičiant esamas 27 skirtingas leidimų išdavimo tvarkas ir suderinant leidimų išdavimo reikalavimus dėl šių produktų pervežimo tarp valstybių narių. Šiuo metu esamos kontrolės tvarkos pakeitimas suteiks ne tik daugiau skaidrumos, bet ir sustiprins šiuo metu taikomą tvarką ir galiojančią tvarką bei sutaupys milijardus lėšų, skirtų laikymosi išlaidoms. Tokia administracinė reforma padidins aiškumą ir supaprastins susijusią tvarką, sustiprins vidaus rinką ir išlaikys tolesnio eksporto už ES ribų kontrolę. Bendrųjų ir visuotinių licencijų, kurias turės apibrėžti kiekviena valstybė narė, įvedimas numato tinkamą šalių ir bendrijos interesų pusiausvyrą.
Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) „Vidinio Bendrijos su gynybą susijusių produktų siuntimo supaprastinimas“ nėra neutralus procesas. Sustiprinant vidaus rinkos tvarką srityje, kuri iki šiol buvo pačių valstybių narių išimtinė kompetencija, yra dar vienas žingsnis link federalizmo, didinantis pagrindinių jėgų viešpatavimą ir kenkiantis šalių suverenitetui. Per sunkią tarptautinę ekonomikos krizę plėtojant į ES karinį ir pramoninį kompleksą, atsiranda naujos perspektyvos didelėms ekonominėms grupėms iš to pasipelnyti bei didinamos ES karinės intervencijos pajėgumai bendros užsienio ir saugumo politikos srityje. Tikslas yra užtikrinti rinkų kontrolę, riboti energijos bei kitus gamtinius išteklius, reikalingus kapitalistiniam gamybos būdui didesnės tarptautinės konkurencijos atžvilgiu.
Turėtume imtis visai kitokių priemonių. Būtent, turėtume mažinti branduolinių ir įprastinių ginklų visame pasaulyje atsargas, padėti taikiai spręsti konfliktus ir užtikrinti tarptautinės teisės laikymąsi bei gerbti šalių suverenumą.
Žmonija privalo siekti nusiginkluoti, o ne atnaujinti ginklavimosi varžybas, kaip siūloma šiame pasiūlyme dėl direktyvos. Todėl balsavome prieš jį.
Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) „June List“ partija pasisako už laisvos vidaus rinkos įgyvendinimą. Tačiau nemanome, kad ES turėtų teisės aktais kontroliuoti su gynyba susijusių produktų prekybą savo viduje. Su gynyba susiję produktai neturėtų būti laikomi tokiais pačiais kaip kitos prekės ir paslaugos. Kaip ir eksporto politikoje, teisės aktai šioje srityje turėtų būti pačių valstybių narių vidaus klausimas. Esant tarptautinio bendradarbiavimo poreikiui, tai reikėtų daryti tarpvyriausybiniu lygmeniu.
Kadangi „June List“ partija griežtai pasisako prieš bet tokias pastangas sukurti karines galias ES bendradarbiavimo srityje, esame kritiškai nusiteikę prieš Komisijos pasiūlymą. Pranešėjos pakeitimai šio klausimo nepagerina. „June List“ partijos sprendimas balsuoti prieš pranešimą yra susijęs ne tik su neigiamu atsakymu dėl komiteto rezoliucijos, bet ir yra prieš bet kokio pobūdžio ES bendradarbiavimo militarizaciją.
Jens Holm ir Eva-Britt Svensson (GUE/NGL), raštu. − (SV) Manome, kad Europos Komisijos strategija dėl konkurencingesnės gynybos pramonės ES yra visiškai klaidinga. Tai dar vienas žingsnis link karinio bendradarbiavimo ES, siekiant sukurti bendrą gynybą. Iš esmės pasisakome prieš tokio pobūdžio plėtrą. Norime išsaugoti nepriklausomą užsienio politiką, nesusijusią su karinėmis sąjungomis.
Komisijos pasiūlyme yra visiškai neminima tarptautinės teisės, demokratijos ir žmogaus teisių apsauga. Manome, kad taika, demokratija ir žmogaus teisės yra svarbesnės nei naujos rinkos karinei ginkluotei sukūrimas. Ši sritis taip pat veikia ir saugumo politiką. Pagal ES sutartį, Švedija turi sprendimo priėmimo galią. Šiuo klausimu manome, kad Europos Komisijos pasiūlymas dėl teisės akto prieštarauja ES sutarčiai. Dėl šių priežasčių balsavome prieš pasiūlymą.
Athanasios Pafilis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Pasiūlymas dėl direktyvos palengvinti su gynyba susijusių produktų siuntimą ES supaprastinant atitinkamą licencijavimo tvarką valstybėse narėse yra dalis bendro tikslo sukarinti ES, kad ji tarnautų prieš eilinius gyventojus nukreiptiems agresyviems planams.
Šis pasiūlymas ir su juo susijęs pranešimas skirti toliau mažinti valstybių narių galioms pačioms spręsti dėl savo gynybos politikos bei stiprinti didelių gynybos pramonininkų galioms, kad mažinant administracines kliūtis dėl jų produktų judėjimo ir pardavimo, jie taptų dar labiau dominuojantys bendroje eurorinkoje bei konkurencingesnės pasaulinėje rinkoje ir šitaip išstumtų mažąsias ir vidutines bendroves, kaip nurodoma pačiame pranešime.
Šiame pasiūlyme dar kartą parodoma tikroji karą kurstanti ES prigimtis bei poreikis pažeisti savo politiką bei prieš paprastus gyventojų nukreiptą struktūrą, kad jie neturėtų galių, kad mūsų šalis galėtų pati nuspręsti dėl savo ginkluotės ir šaltinių atsižvelgdama į tikrus gynybos poreikius, o ne į ES ir NATO agresyvius planus bei didelių ginklų pramonininkų Europoje ir Amerikoje interesus.
Carl Schlyter (Verts/ALE), raštu. − (SV) Man nereikalinga ginklų vidaus rinka. Visos šalys privalo galėti sustabdyti ginklų importą ir eksportą, jei jos to nori. Neturi būti įmanoma eksportuoti ginklus be jokių kliūčių net ir ES. Deja, netekome balsų dėl pakeitimo šiuo klausimu. Todėl susilaikiau galutiniame balsavime, nes pranešime taip pat buvo ir teigiamų pusių, t. y. sustiprinta kontrolė užkertant kelią eksportui į trečiąsias šalis ir padidintas atvirumas ir didesnės galimybės nevyriausybinėms organizacijoms bei kitiems gauti informaciją.
Avril Doyle (PPE-DE), raštu. − Pritariu EP nario M. Groote pranešimui dėl motorinių transporto priemonių ir variklių reguliavimo siekiant sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, nes tai yra žingsnis pirmyn gerinant oro kokybę Europoje ir kovojant su klimato kaita. Visos Bendrijos mastu numatytos techninės taisyklės sunkvežimiams ir autobusams suteiks veiksmingas priemones kovojant su užterštumu. Siūlymas sumažinti 80 proc. NOx išlakų kiekį ir 66 proc. kietųjų dalelių masę yra didelė pažanga nustatant panašų lygį kaip ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Šiame pranešime taip pat nustatoma aiškesnė teisės aktų sistema, nes direktyvos bus pakeistos tiesiogiai taikomais reglamentais. Kaip pranešėjas dėl ES – ETS, gerai žinau, ko turime imtis kovoje su klimato kaita. Pranešime siūlomas bendras išmetamųjų teršalų kiekio derinimas ir mažinimas yra klausimai, kuriems visiškai pritariu.
Edite Estrela (PSE), raštu. – (PT) Balsavau už Matthias Groote pranešimą dėl motorinių transporto priemonių ir variklių tipo patvirtinimo, nes manau, kad bendros taisyklės, ribojančios motorinių transporto priemonių išmetamųjų teršalų kiekį, gerokai padės apsaugant aplinką ir taip pat užtikrins tinkamą bendros rinkos funkcionavimą.
Pritariu pranešėjo pasiūlymams dėl didesnių ribinių verčių tam tikriems išmetamųjų teršalų kiekiams nustatymo (viršijant Europos Komisijos pasiūlytą dydį), kad būtų užtikrintas aukštesnis žmogaus sveikatos ir aplinkos apsaugos lygis, ypač dėl klimato kaitos švelninimo.
Duarte Freitas (PPE-DE), raštu. – (PT) Pritariu dėl sunkiųjų transporto priemonių gamybos taisyklių dėl išmetamųjų teršalų kiekio, nes manau, kad tai yra geriausias būdas užkirsti kelią valstybėms narėms taikyti skirtingus standartus ir apsaugoti aplinką.
Motorinių transporto priemonių tipo patvirtinimo bendra Bendrijos sistema yra skirta užtikrinti vidaus rinkos veiklai, neturinčiai vidinių sienų, kur vyksta laisvas prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimas. Turime atnaujinti standartus ir padaryti juos reiklesnius, kad visos valstybės narės užtikrintų mažiau teršiančių sunkiųjų transporto priemonių gamybą ir galėtų gauti bendrą informaciją apie tokių transporto priemonių remontą ir priežiūrą.
Kalbant apie kovą su klimato kaita, ES parodė didelį norą pirmauti šioje srityje. Šis pranešimas yra dar vienas ginklas kovoje su aplinkai daroma žala. Žalingų išmetamų anglies monoksido, azoto oksidų ir kietųjų dalelių ribinės vertės tolesnis mažinimas yra pagrindinis šio reglamento aspektas ir tikrai pagerins oro kokybę Europoje.
Małgorzata Handzlik (PPE-DE), raštu. − (PL) Šiandien priimtame pranešime nustatomos bendros techninės nuostatos dėl sunkiųjų transporto priemonių užtikrinant veiksmingą vidaus rinkos veiklą.
Buvo pasiūlytos nuostatos, užtikrinančios aukštesnio lygio aplinkos apsaugą nustatant ribines vertes žalingiems išmetamiems anglies monoksidui, azoto oksidams ir kietosioms dalelėms.
Pasiūlyme taip pat numatoma galimybė gauti informaciją apie remontą tiek Euro 5, tiek Euro 6 eilutėse.
Tai labai svarbu užtikrinant, kad nepriklausomi rinkos operatoriai turėtų standartizuotas galimybes gauti informaciją apie remontą. Informacija pateikiama nepriklausomoms remonto dirbtuvėms privalo būti tokia pati kaip ir informacija, teikiama įgaliotiems platintojams ir remonto dirbtuvėms. Tokios nuostatos padės nepriklausomiems rinkos operatoriams lengviau atlikti remontą. Taps lengviau gauti technines paslaugas. Rinkos kainos taps konkurencingesnės.
Neabejotinai galimybė gauti techninę informaciją reikš, kad nepaisant paslaugų teikimo vietos, visos transporto priemonės keliuose bus saugesnės ir darys mažesnę žalą aplinkai.
Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Balsavau už M. Groote pranešimą ir pritariu veiksmams visos Europos Sąjungos mastu ribojant sunkiųjų transporto priemonių išmetamųjų teršalų kiekį.
David Martin (PSE), raštu. − Pritariu pranešimui, kuriuo nustatomos bendros techninės taisyklės sunkvežimiams, sunkvežimiams su priekaba ir autobusams, kurių jie turėtų laikytis, kad gautų reikalingą variklių tipo patvirtinimą. Pranešime yra mažinamas kietųjų dalelių kiekis 66 proc. ir azoto oksidams – 80 proc. Pritariu šiam pranešimui, nes jame yra subalansuojamas išmetamųjų CO2 ir kitų susijusių teršalų kiekis. Pasiūlyme yra įtrauktos priemonės, susijusios su galimybe gauti informaciją apie naujų automobilių remontą, siekiant užtikrinti veiksmingą konkurenciją remonto rinkoje, kad nenukentėtų smulkieji verslininkai.
Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) „June List“ partijos įgaliojimai Europos Parlamente yra pagrįsti pažadu rinkėjams užtikrinti didesnį viešą nagrinėjimą ir protingesnį ES lėšų valdymą. Šiandien Taryba siūlo, kad bet kokie ES projektai, neviršijantys 1 mln. EUR ir bendrai finansuojami iš Europos regioninės plėtros fondo, Sanglaudos fondo ar Europos socialinio fondo, ateityje turėtų būti atleisti nuo kontrolės ir priežiūros. Tai tiesiog nepriimtina.
Suprantame, kad administracinė našta turi proporcingai atitikti sumą. Nepaisant to, nepritariame tam, kad Taryba siūlo palikti atvirą galimybę tokiu būdu piktnaudžiauti ES lėšomis. Dėl šių priežasčių „June List“ balsavo prieš pranešimą.
Sérgio Marques (PPE-DE), raštu. – (PT) Valstybės narės nurodė, kad yra sudėtinga veiksmingai taikyti 55 straipsnį. Pagrindiniai sunkumai yra neproporcinga administracinė našta susijusių lėšų sumų atžvilgiu ir rizika įgyvendinant programą.
Todėl balsavau už šį pasiūlymą, kuriame siekiama pakeisti ir supaprastinti šį turinį. Šis pasiūlymas susideda tik iš dviejų dalių – operacijų, bendrai finansuojamų iš Europos socialinio fondo, išskyrimas iš 55 straipsnio taikymo srities ir 1 mln. EUR ribos nustatymas projektams, bendrai finansuojamiems iš Europos regioninės plėtros fondo ar Sanglaudos fondo, atitinkamai taip pat nebus taikomas 55 straipsnis, tiek skaičiuojamų aukščiausių tinkamų išlaidų, tiek priežiūros tikslais. Kitos 55 straipsnio nuostatos išlieka nepakeistos.
Robert Atkins (PPE-DE), raštu. − Aš ir mano kolegos iš Didžiosios Britanijos konservatorių partijos pritariame patobulinimams dėl Parlamento narių padėjėjų, dirbančių Europos Parlamento patalpose Briuselyje, Strasbūre ir Liuksemburge, ir tai yra Padėjėjų statuto klausimas.
Tačiau mums kelia susirūpinimą, kad Statutas išlieka neaiškus svarbiais klausimais, ir norėtume, kad dauguma jo nuostatų būtų aiškesnės. Pvz., dėl ne ES piliečių įdarbinimo, reikalavimo dėl antros kalbos ir siūlomų atlyginimų laipsnių.
Dėl to susilaikėme per galutinį balsavimą.
Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. − (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, po daugelio metų darbo Parlamente šiandien ketiname priimti visuotiniam džiaugsmui priemonę, kuri gerokai pagerins darbą Bendrijos institucijose.
Labai norėčiau pabrėžti teigiamas naująsias taisykles Parlamento narių padėjėjams, užtikrinsiančias skaidrumą ir pusiausvyrą, tuo pat metu paliekant EP nariams savarankiško sprendimo galimybę. Tai yra svarbus žingsnis pirmyn, tuo pat metu siunčiantis visiems teigiamą žinią.
Dragoş Florin David (PPE-DE), raštu. – (RO) Balsavau už pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygas, nes vietinių padėjėjų sutartis prižiūrės agentai, kurie turės užtikrinti veiksmingą lėšų, skirtų kiekvieno nario padėjėjams, paskirstymą, taip nutraukiant šiuo metu esančius neaiškumus ir dviprasmybes, sulaukiančius kritikos.
Akredituotiems Parlamento narių padėjėjams priešingai bus taikomos konkrečios taisyklės pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus ir tiksliau Kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygos (CEOS). Pasiūlymas dėl reglamento, Komisijos pateikto po vykusių derybų, remiantis EP biuro darbo grupės, kuriai pirmininkavo Martine Roure, išvadomis yra išimtinis ir taip pat sudėtingas bei daugeliu atžvilgių komplikuotas. Pranešime į tai buvo atsižvelgta bei buvo ilgai ir išsamiai svarstoma Teisės reikalų komitete.
Edite Estrela (PSE), raštu. – (PT) Balsavau už Giuseppe Gargani pranešimą dėl Kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygų, nes manau, kad pasiūlyme yra pristatoma nauja tarnautojų kategorija Europos Parlamente, į kurią patenka Parlamento narių padėjėjai, dirbantys vienoje iš trijų Europos Parlamento vietų (Briuselyje, Strasbūre ir Liuksemburge). Tai padės išaiškinti ir pagerinti dabartinę šių padėjėjų padėtį, atsižvelgiant į specifinę jų pareigų prigimtį.
Yra pasiūlyta nauja darbo sutarčių su Parlamento narių padėjėjų sudarymo sistema, numatanti, kad ateityje šie padėjėjai būtų įdarbinti tiesiogiai sudarant sutartis su Europos Parlamentu. Tai yra būtina užtikrinant lygybės, nediskriminuojančių ir skaidrumo principų laikymąsi sutartyse bei teisinį aiškumą dėl šių darbuotojų.
Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Balsavome prieš pranešimą, iš dalies keičiantį EP narių padėjėjų įdarbinimo sąlygas. Nesame prieš tai, kad būtų užtikrinti tinkami atlyginimai ir sąlygos padėjėjams Europos Parlamente. Tačiau ne ką daugiau trokštame perkelti EP narių padėjėjus į „ES mažų mokesčių sritį“, kaip tai buvo norint perkelti EP narius į mokėjimo sistemą ES, taikant jiems palankius ES mokesčius.
Tiek EP nariai, tiek jų padėjėjai turi būti susiję su savo šalių realijomis. Atlyginimas ir papildomos išmokos turi būti atliekami pagal jų valstybių narių sąlygas, o padėjėjų atveju – atsižvelgiant į šalies, kurioje jie gyvena ir dirba, sąlygas. Nei EP nariai, nei jų padėjėjai neturėtų būti įtraukti į „ES burbulą“, kuriame aukšti atlyginimai ir viliojančios išmokos, neatitinkančios tikrovės, kurioje gyvena piliečiai, kuriems jie turėtų atstovauti.
Todėl balsavome prieš šį pasiūlymą dėl ES statuto padėjėjams. Mums tai yra principo klausimas, visiškai nesusijęs su finansinėmis tokių padėjėjų sąlygomis.
Małgorzata Handzlik (PPE-DE), raštu. − (PL) Šiandien priimtas pranešimas pagerins akredituotų Parlamento narių padėjėjų, dirbančių vienoje iš trijų Parlamento būstinių, darbo sąlygas. Šių pokyčių ilgai laukė tiek patys padėjėjai, tiek šio Parlamento nariai. Šiame pranešime yra atskiriami vietiniai padėjėjai ir akredituoti padėjėjai, atsižvelgiant į specifinę pastarosios grupės prigimtį.
Remiantis aiškiai parengtu padėjėjų statutu, akredituoti Parlamento narių padėjėjai turės daugiau privilegijų, kurios iki šiol išimtinai buvo taikomos tik kitų Europos Sąjungos institucijų tarnautojams. Svarbiausia, jie galės pasinaudoti privilegijomis, kurios pašalins nereikalingus neaiškumus, pvz., susijusius su mokesčių mokėjimo vieta, sveikatos apsauga ir socialiniu draudimu. Be to, šis statutas padarys galą neaiškumams, susijusiems su padėjėjų atlyginimu. Padėjėjams bus nustatyti aiškūs konkretūs laipsniai ir koeficientai skaičiuoti atlyginimui.
Statutas taip pat bus naudingas šio Parlamento nariams. Abipusis pasitikėjimas yra narių ir jų įdarbinimų padėjėjų darbo bei santykių su jais pagrindas. Statutas neapriboja narių laisvės pasirinkti savo norimus padėjėjus. Todėl nekyla grėsmė Europos Parlamento narių laisvei vykdant savo pareigas.
Jens Holm ir Eva-Britt Svensson (GUE/NGL), raštu. − Naujos suderintos Parlamento narių padėjėjų taisyklės („kiti Europos Bendrijų tarnautojai“) nėra patenkinamos iš darbuotojo iš Šiaurės šalių perspektyvos. Manome, kad naujoji tvarka sumažins socialinius standartus dėl šeimos iš socialinių išmokų sergančių vaikų priežiūrai ir t. t. Taip pat yra didelis susirūpinimas dėl to, kaip ši naujoji tvarka paveiks pensijos teises, nedarbingumo pašalpą ir darbdavių apsaugą nuo atleidimo.
Tačiau reikėtų atsiminti pasiūlymo esmę. Rimtos problemos yra susijusios su padėjėjais, dirbančiais Europos Parlamente pagal nereguliuojamas darbo sutartis. Kartais jie dirba pasibaisėtinomis sąlygomis. Naujoji tvarka padarys galą tokiai praktikai. Balsavome už pasiūlymą palaikydami padėjėjus, išnaudojamus godžių EP narių ir darbdavių.
Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. − (PL) Šiandien balsavau už G. Garbani pranešimą dėl Kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygų.
Šiame pasiūlyme vietiniai padėjėjai yra atskiriami nuo akredituotų Parlamento nario padėjėjų.
Turėtų būti aiškiai pasakyta, kad akredituoti Parlamento nario padėjėjai atlieka atitinkamas pareigas šio Parlamento nariams, kurių santykiai yra pagrįsti abipusiu pasitikėjimu.
Tai atskiria akredituotus padėjėjus nuo kitų ES tarnautojų, kurių darbo sąlygos yra paremtos skaidrumo, objektyvaus įvertinimo, lojalumo institucijomis kriterijais.
Ypatinga padėjėjų padėtis neprivalo būti laikoma privilegijuota ar sutiekiančia galimybę tiesiogiai užimti pareigūnų ar kitų Europos Bendrijų tarnautojų pareigas.
Parlamentui priėmus šį pranešimą reiškia, kad per kitą Parlamento kadenciją, prasidėsiančią 2009 m., socialinės ir mokestinės Bendrijų tarnautojų sąlygos bus taikomos visiems akredituotiems Parlamento narių padėjėjams.
Glyn Ford (PSE), raštu. − Kaip Peticijų komiteto narys pritariu savo kolegos Simono Busuttilo pranešimui dėl klaidinančių žinynų leidėjų. Šie leidėjai yra bjaurūs parazitai, kenkiantys mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) Europos Sąjungoje. Jos siunčia labai neaiškius laiškus MVĮ kviesdamos užpildyti ar atnaujinti informaciją dėl įmonės pavadinimo ir adreso, sudarydamos joms klaidingą įspūdį, kad ši informacija bus įtraukta į įmonių žinyną be jokio mokesčio. Dažniausiai tai atlieka jaunesni personalo nariai.
Vėliau dokumentą pasirašę asmenys ir įmonės sužino, kad netyčia buvo pasirašyta sutartis, dažniausiai trejų metų laikotarpiui, metinei 1 000 ar daugiau EUR sumai.
400 peticijų, gautų iš MVĮ, yra smulkiai išdėstytas priekabiavimas, stresas, gėda, susierzinimas ir finansiniai nuostoliai, patirti dėl šių sukčių veiksmų. Šiame pranešime yra teisėtai pritariama Austrijos vyriausybės veiksmams paskelbti tokią praktiką nusikalstama. Šiame pranešime reikalaujama, kad Komisija ir likusios 26 valstybės narės pasektų Austrijos pavyzdžiu ir išrautų su šaknimis šių sukčių vykdomą veiklą.
Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Nusprendėme balsuoti už šį Europos Parlamento pranešimą. Tačiau turime abejonių dėl pasiūlymų 13 pastraipoje dėl Direktyvos 2005/29/EB veikimo srities išplėtimo.
Gerai, kad šiame pranešime Austrija ir Belgija yra pateikiamos kaip teigiami pavyzdžiai atsikratant klaidinančių įmonių žinynų. Manome, kad užtektų, jog šios šalys būtų pateikiamos kaip geri pavyzdžiai. Teisės aktų leidėjai valstybėse narėse yra pakankamai kompetentingi, kad atsižvelgtų į kitų šalių gerus pavyzdžius ir patys priimtų sprendimus dėl naujųjų teisės aktų, sprendžiančių problemas šioje srityje savo valstybėje narėje. Institucinė konkurencija tarp valstybių narių yra esminė sprendžiant problemas taip, kaip tai yra daroma šiame pranešime.
Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Verslininkai visoje Europoje tapo tokių sukčių kaip „Europos miesto vadovas“ aukomis. Reikalingos teisinės priemonės užkirsti kelią tokiems sukčiams ir E. Busuttilo pranešimas yra atitinkamai sveikintinas.
David Martin (PSE), raštu. − Balsavau už šį pranešimą reaguodamas į daugybės rinkėjų man pareikštą susirūpinimą dėl klaidinančių įmonių. Daugelis įmonių, dauguma smulkiųjų verslininkų Škotijoje, yra nukentėję finansiškai, prie jų buvo priekabiaujama ir gąsdinama teisiniais veiksmais. Šis pranešimas pakels sąmoningumą šiuo klausimu, kad mažiau verslininkų taptų sukčių aukomis, paskatins ES šalis sugriežtinti savo įstatymus ir užtikrinti, kad galiojantys ES teisės aktai dėl klaidinančios reklamos ir nesąžiningos komercinės veiklos būtų atitinkamai įgyvendinami. Pritariu šiam pranešimui, skatinančiam Komisiją padidinti ES teisės aktų įgyvendinimo stebėjimą ir pagerinti galiojančius teisės aktus, nustačius, kad jie nėra pakankami norint visam laikui sustabdyti šiuos sukčius.
Nicolae Vlad Popa (PPE-DE), raštu. – (RO) Pritariau, kad būtų priimtas E. Busuttilo pranešimas, nes jame Komisija raginama pagerinti galiojančius ES teisės aktus užtikrinant apsaugą įmonėms ir asmenims nuo klaidinančios reklamos.
Šio pranešimo įgyvendinimas leis įgaliotoms įstaigoms valstybėse narėse bendrai veikti užkertant kelią tolesniam klaidinančiam įmonių žinynų praktikos plitimui bei numatyti veiksmingas priemones, kurios pašalintų žinynų įmones iš verslo bei leistų nubausti tas, kurios siekia išvengti atsakomybės. Taip pat nukentėjusioms įmonėms, daugiausia MVĮ, bus veiksmingai atlyginama nutraukiant pasirašytas sutartis dėl klaidingos reklamos ir kompensuojant jų patirtus nuostolius.
Gavau daugybę laiškų iš bendrovių Rumunijoje, nukentėjusių nuo tokio pobūdžio sukčių. Pritardami E. Busuttilo pranešimui padidinsime visuomenės sąmoningumą šiuo klausimus ir tikiuosi, kad sumažės įmonių, nukentėjusių nuo tokios praktikos skaičius.
Catherine Stihler (PSE), raštu. − Džiaugiuosi, kad šiandien Europos Parlamentas veikė kovodamas su apgavikais, t. y. „Europos miestų vadovu“. Daugelis mano rinkėjų Škotijoje nukentėjo nuo šio sukčiaus ir gavo sąskaitas už paslaugas, kurių jie neprašė. Ši klaidinanti pardavimų praktika yra bloga ir turėtų būti nutraukta. Peticijų komitetas vertas pagyrimo, kad įtraukė šį klausimą į šiandienos darbotvarkę.
Glenis Willmott (PSE), raštu. − Balsavau už šį pranešimą, užkertantį kelią žinynų leidėjų kaip „Europos miestų vadovas“ klaidinančiai reklamai. Per pastaruosius keletą metų su manimi susisiekė įvairių sričių smulkieji verslininkai iš viso Rytų Midlandso, pradedant Notingamu ir baigiant Nortamptonu. Šie verslininkai akivaizdžiai pateko į sukčių rankas, todėl labai pritariu tam, kad būtų sukurtas tokių įmonių Europoje juodasis sąrašas ir imtasi veiksmų klaidingai reklamai sustabdyti.