Posėdžio stenograma

Antradienis, 2008 m. gruodžio 16 d. - Strasbūras

12. Bendros pastangos siekiant sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį (diskusijos)

  Pirmininkė. − Kitas klausimas - Satu Hassi pranešimas (A6-0411/2008) Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto vardu dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl valstybių narių pastangų mažinti į aplinką išmetamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius, Bendrijai siekiant įvykdyti įsipareigojimus iki 2020 m. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį (COM(2008)0017 - C6-0041/2008 - 2008/0014(COD)).

  Satu Hassi, pranešėja. − (FI) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, nuoširdžiausiai dėkoju pagalbiniams pranešėjams už jų puikų bendradarbiavimą. Taip pat noriu padėkoti Komisijai ir Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančiai Prancūzijai už visas jų pastangas.

Tačiau turiu pasakyti, kad nesu visiškai laiminga. ES šiame kovos su klimato kaita priemonių pakete turėjo parodyti savo tvirtą vadovaujamą vaidmenį pasaulio mastu. Deja, Tarybai pirmininkaujančiai Prancūzijai perdavus šį sprendimą valstybėms narėms, kad šios priimtų bendrą nuomonę, šis vadovaujamas vaidmuo buvo labai susilpnintas. Beveik visi ministrai pirmininkai vyko į aukščiausiojo lygio susitikimą ketindami susilpninti klimato kaitos paketą, kad apsaugotų savo nacionalinius interesus, ir jiems tai iš tikrųjų pavyko. Galutinis rezultatas, žinoma, yra žingsnis pirmyn, bet daug mažesnis, nei rekomenduoja mokslininkai.

Didžiausia problema, susijusi su sprendimu dėl bendrų pastangų, yra ta, kad valstybėms narėms suteikiama pernelyg daug laisvės nesirūpinti išmetamų dujų kiekio mažinimu namie ir kompensuoti tai besivystančiose šalyse įgyvendinamų projektų finansavimu. Blogiausio scenarijaus atveju išmetamųjų dujų kiekis namuose bus tik stabilizuotas, bet padėtis nepasikeis.

Nepaisant to, suderėtame tekste išlaikyta tvirta pagrindinė Komisijos pasiūlymo struktūra: linijinis plėtojimas mažinant išmetamų dujų kiekį ir ES teisės aktuose pirmą kartą nustatomos privalomos metinės viršutinės išmetamų dujų kiekio ribos.

Be to, Parlamentui pavyko pasiekti, kad būtų padaryta daug svarbių patobulinimų remiantis Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto parengtu pranešimu, kuriam, iš esmės, buvo vieningai pritarta. Vėliau paminėsiu kai kuriuos iš šių patobulinimų. Pasirašius tarptautinį susitarimą tikslas sumažinti išmetamų dujų kiekį 30 proc. dabar bus įtvirtintas teisiniame tekste. Valstybės narės turės iš karto pradėti planuoti drastiškesnes išmetamų dujų kiekio mažinimo priemones ir taip pat turės teikti šių priemonių įgyvendinimo ataskaitas. Valstybėms narėms bus suteikta skaidri paskata neviršyti teisiškai nustatytų išmetamų dujų kiekio normų, nes jei šios normos bus viršytos, kitais metais jiems skiriama kvota bus sumažinta. Kokybės kriterijai, taikomi suteikiant švarios plėtros mechanizmo (ŠPM) kreditus, bus sugriežtinti. Pasirašius tarptautinį susitarimą ES įsipareigos padėti besivystančioms šalims mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį tiek, kad klimato kaita sudarytų mažiau kaip 2 C. Bus nustatytas terminas jūrų transporto išmetamų dujų kiekio ribojimui. Jei Tarptautinėje jūrų organizacijoje (angl. IMO) tarptautinis susitarimas nebus pasirašytas iki 2011 m., ES pati priims atitinkamus teisės aktus.

Tai buvo pagrindiniai patobulinimai, kuriuos pavyko padaryti, ir jie buvo padaryti Parlamento reikalavimu. Todėl rekomenduoju jums paremti visą šį paketą galutiniame balsavime, nors, kita vertus, aš taip pat pritariu pakeitimams dėl ŠPM kreditų kvotos mažinimo tokiu būdu, kuris užtikrintų, kad daugiausia išmetamų dujų kiekio būtų sumažinta Europoje, kuriuos pateikė mano frakcija ir Europos vieningųjų kairiųjų jungtinė frakcija / Šiaurės šalių žalieji kairieji.

Šis sprendimas, nepaisant jo teigiamų ir neigiamų aspektų, reiškia, kad nebus jokių neaiškumų ir kivirčų dėl to, ar ES turėtų mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius atsižvelgdama į mokslinių tyrimų klimato kaitos srityje išvadas ir kad ji tai turėtų imtis daryti tik po tarptautinių derybų. Antra, šis sprendimas reiškia, kad tai, kokiu mastu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiai turėtų būti sumažinti Europoje, yra valstybių narių politinės atsakomybės klausimas.

Kreipiuosi į valstybes nares prašydama nesusitelkti tik ties išmetamų dujų kiekio mažinimo besivystančiose šalyse, bet taip pat nukreipti „žaliąsias“ investicijas į viešąjį transportą, geležinkelius ir efektyviai energiją naudojančius pastatus namuose. Tai taip pat leis Europoje sukurti daugiau darbo vietų aplinkos apsaugos srityje.

Turime atminti, kad žemė nedaro kompromisų. Mūsų planetos ultimatumai yra absoliutūs ir taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis mažinimo tikslų silpninimas ar jų įgyvendinimo atidėjimas iš visų pasirinkimo galimybių mums kainuos brangiausiai.

  Jean-Louis Borloo, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. – (FR) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, pirmiausia iš tikrųjų norėčiau padėkoti poniai S. Hassi už atliktą sudėtingą darbą ir, kodėl to nepaminėjus, už įsipareigojimą šiam darbui, kuris leido mums susitarti svarbiausiais klausimais.

Visi žinome, kad kai kuriais klausimais pranešėja galbūt norėjo labiau varžančios sistemos, bet manau, kad šio trišalio dialogo ir bendro sprendimų priėmimo proceso pagrindu mes pasiekėme šiuo metu geriausią įmanomą rezultatą.

Noriu pakalbėti dviem klausimais, pirmiausia klausimu dėl mūsų judėjimo trajektorijos išmetamų dujų kiekio mažinimo, lankstumo ir baudų taikymo požiūriu, kuris buvo konkrečiai aptartas savaitgalį įvykusio trišalio dialogo metu. Kai kurioms valstybėms narėms šis lankstumas buvo būtinas. Parlamentas norėjo, kad užtikrinant lankstumą kartu būtų stiprinami taisomieji mechanizmai, ir manau, kad mes tai pasiekėme.

Antra, buvo padaryti tik nežymūs pakeitimai švarios plėtros mechanizmo atžvilgiu, susiję tik su keliomis valstybėmis narėmis ir galiosiantys tik tam tikrais atvejais, ypač susijusiais su teritorijomis, kurios iš tikrųjų yra vystymosi procese, t. y. su mažiausiai išsivysčiusiomis šalimis ir mažomis besivystančiomis salų valstybėmis. Manau, kad priėmus šį sprendimą, kurį šiandien svarstome, kiekvienoje šalyje šiuo klausimu vis tiek bus diskutuojama ir manau, kad tai bus bendro pobūdžio diskusijos dėl švarios plėtros mechanizmo bei gebėjimo įsisavinti ir tinkamai nukreipti jo teikiamą paramą, nesusijusios su svarstomuoju tekstu.

Baigdamas norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad po Kopenhagos konferencijos sprendimas dėl įsipareigojimo mažinti išmetamų dujų kiekį didesniu lygiu bus priimamas taikant bendro sprendimo priėmimo procedūrą. Todėl, ponia S. Hassi, nėra pagrindo nuogąstauti dėl pavojaus, kad šis tekstas bus persvarstomas atsisakant to, kas buvo suderėta.

  Stavros Dimas, Komisijos narys. − (EL) Ponia pirmininke, norėčiau pasveikinti ponią S. Hassi atlikus išskirtinį darbą ir padėkoti jai už pastangas išlaikyti pagrindinius principus, kuriais buvo grindžiamas pirminis Komisijos pasiūlymas, ir jo architektūrą. Mano nuomone, jie yra išlaikyti kompromisiniame sprendimo dėl bendrų pastangų tekste. Turėčiau dar kartą pabrėžti, kad priėmę kovos su klimato kaita priemonių paketą įgyvendinsime aplinkos apsaugos tikslą iki 2020 m. sumažinti Europos Sąjungoje išmetamo anglies dioksido kiekį 20 proc. ir šis sprendimas, žinoma, padės mums siekti šio tikslo. Šie tikslai nėra sukompromituoti.

Kažkas pirmiau pasakė, kad šis paketas sudarytas iš dviejų dalių. Galime pasakyti, kad jį sudaro atskiros dalys, kurių viena susijusi su aplinkos apsaugos tikslais, kurie nebuvo pakeisti ir kurie bus įgyvendinti kaip numatyta, o kita apima visus kitus į paketą įtrauktus klausimus, įskaitant klausimą dėl emisijos leidimų pardavimo aukcionuose ir galimybės investuoti iš aukcionų gautas pajamas į šalis, esančias už Europos Sąjungos ribų, kurio atžvilgiu buvo padaryta tam tikrų pakeitimų, tačiau nekeičiant pagrindinės paketo ar aplinkos apsaugos tikslų architektūros.

Kalbant konkrečiai apie sprendimą, valstybėms narėms pateiktame pasiūlyme numatyti nacionaliniai tikslai, kaip ir siūlė Komisija, jame išlaikyti. Valstybių narių bus prašoma mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 2013–2020 m. pagal linijinę funkciją su privalomais metiniais tikslais. Tai padės užtikrinti, kad Europos Sąjungos tikslas iki 2020 m. sumažinti išmetamų dujų kiekį 20 proc. būtų proporcingai pasiektas kiekviename valstybių narių ūkio sektoriuje.

Viena iš pagrindinių problemų diskusijose dėl bendrų valstybių narių pastangų siekiant nustatytų tikslų buvo būtinybė pasiekti pusiausvyrą tarp valstybių narių imantis veiksmingų stebėsenos ir atitikties užtikrinimo priemonių, kad būtų užtikrintas šių tikslų įgyvendinimas. Kompromisiniame susitarime dėl bendrų pastangų ši pusiausvyra pasiekta. Jis suteikia valstybėms narėms galimybę elgtis pakankamai lanksčiai, kad jos galėtų pasiekti savo tikslus finansiniu požiūriu joms priimtinu būdu, kartu taikant griežtą stebėsenos ir atitikties užtikrinimo sistemą. Be to, Komisijos pasiūlytos nuostatos dėl valstybių narių veiklos stebėsenos ir pagalbos, teikiamos joms imantis būtinųjų taisomųjų veiksmų, yra išlaikytos ir sustiprintos.

Šis kompromisinis susitarimas dėl bendrų pastangų sprendimo yra svarbus laimėjimas, kurio nebūtų pavykę pasiekti be atkaklių Europos Parlamento ir ypač pranešėjos Satu Hassi pastangų. Todėl kreipiuosi į visus jus prašydamas balsuoti už šį susitarimą.

  Cornelis Visser, Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonės referentas. − (NL) Ponia pirmininke, esame patenkinti kovos su klimato kaita priemonių paketo rezultatu, nes jame aiškiai perteikta Nyderlandų krikščionių demokratų (CDA) bei Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcijos pozicija. Svarbu, kad Europa pati sau užsibrėžė tikslą iki 2020 m. sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 20 proc., o jeigu bus pasirašytas tarptautinis susitarimas, šis mažinimo lygis galės būti pakeltas net iki 30 proc.

Tačiau turėtumėme užtikrinti, kad šis tikslas būtų įgyvendinamas vienodai visose valstybėse narėse. Kitaip tariant, mes turėtumėme užtikrinti, kad visos valstybės narės laikytųsi šio tikslo vienodu būdu. Mažinimo reikalavimai visoms valstybėms narėms nustatyti individualiai. Tai, iš esmės, užtikrina teisingą jų paskirstymą, kurį, kaip ir pirmiau, svarbu išlaikyti. Jei to nebus, valstybėms narėms bus suteikta pernelyg daug laisvės. Jei valstybės narės nevienodai laikysis susitarimo reikalavimų, iškils konkurencijos iškraipymo pavojus.

Taigi galės nukentėti ne tik klimatas. Tai taip pat galės pakenkti skirtingų valstybių narių įmonių ir pramonės šakų konkurencijos sąlygoms. Paprašiau Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto, kad savo pranešime šiam aspektui skirtų ypatingą dėmesį. Komitetas privalo vykdyti griežtą atitikties nustatytiems reikalavimams priežiūrą ir, kai būtina, nustatyti papildomus reikalavimus. Mes Parlamente tai atidžiai stebėsime.

  Sepp Kusstatscher, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonės referentas. − (DE) Ponia pirmininke, Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas palankiai vertina nustatytus tikslus ir priemones, padedančius sulėtinti klimato kaitą ir sušvelninti jos padarinius.

Norėčiau pakalbėti tik vienu socialinės politikos aspektu: vadinamojo pirmojo pasaulio klestėjimas, perprodukcija ir pernelyg didelis vartojimas – ypač transporto sektorius suvartoja didžiulius iškastinio kuro kiekius – yra pagrindinės klimato kaitą lemiančios taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis didėjimo priežastys. Kita vertus, nuo katastrofa gresiančios klimato kaitos padarinių labiausiai kenčia socialiniu požiūriu silpniausios ir skurdžiausios šalys. Jos neturi priemonių prisitaikyti prie klimato kaitos padarinių. Energijos ir maisto kainos kerta joms skaudžiausiai, daug skaudžiau nei turtingiausioms šalims. Jau dabar juntama maisto stokos problema smarkiai paaštrės.

Todėl mums reikia visuotinio puolimo prieš badą pasaulyje. Mes reikalaujame, kad našta mažinant išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį būtų paskirstyta socialiniu požiūriu priimtinu būdu.

PIRMININKAVO: MARIO MAURO
Pirmininko pavaduotojas

  Robert Goebbels, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonės referentas. – (FR) Pone pirmininke, diskusijoms dėl energetikos ir kovos su klimato kaita priemonių paketo pasirinkta procedūra neleido Parlamentui atlikti šį darbą tikrai demokratišku būdu.

Neoficialiu trišaliu dialogu buvo pasiektas kompromisas, kurį turėsime priimti. Tebesu įsitikinęs, kad pirmajame svarstyme Parlamentas būtų sugebėjęs priversti Tarybą priimti geresnius sprendimus, ypač technologijų perdavimo mažiausiai įsivysčiusioms šalims atžvilgiu.

Šiltnamio efektą sukeliančių išmetamų dujų kiekiai turi būti mažinami pasaulio mastu, o tai reiškia Kioto protokole pripažįstamų švarios plėtros mechanizmų indėlio pripažinimą.

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimas buvo nepagrįstas daugeliu aspektų ir grindžiamas fundamentalizmu, kurį pasmerkė prezidentas N. Sarkozy. Pranešėjas turėjo atsitraukti ir pasitenkinti dvidešimčia konstatuojamųjų dalių. Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimas buvo arčiau galutinio rezultato. Šis rezultatas galėjo būti patobulintas, jei Parlamentas būtų turėjęs galimybę dirbti vadovaudamasis demokratinio skaidrumo principu.

Energetikos ir kovos su klimato kaita priemonių paketas palieka kartų prieskonį burnoje, nes dėl jo buvo susitarta užkulisiuose be jokių tikrai viešų diskusijų.

  Antonio De Blasio, Regioninės plėtros komiteto nuomonės referentas. – (HU) Parlamento regioninės plėtros komitetas taip pat dalyvavo ilgai trukusiose diskusijose dėl šio pasiūlymo. Daugumoje savo rekomendacijų mes pabrėžėme, kad šis tikslas turi didelės įtakos konkrečių regionų ekonominei ir socialinei sanglaudai, todėl sėkmingai sumažinti išmetamo anglies dioksido kiekį bus įmanoma tik jei šis tikslas bus įtrauktas į ES sanglaudos politiką. Taip pat rekomenduojama, kad taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis mažinimo tikslas būtų įtrauktas į struktūrinei plėtrai skirtų fondų sistemą. Nors Europos Sąjunga įpareigoja valstybes nares prisiimti šį įsipareigojimą, didelė našta tenka vietos ir regioninei valdžiai ir kitiems vietos ir regioniniams palaikymo forumams ir organizacijoms. Šis plataus užmojo tikslas gali būti pasiektas tik jei derindamos ir vykdydamos užduotis centrinė vyriausybė ir vietos valdžia arba regioninės organizacijos nuolat bendradarbiaus vertikaliai, o atskiros vietos arba regioninės organizacijos nuolat bendradarbiaus horizontaliai. Turime pagrindo džiaugtis dėl to, kad žengėme žingsnį ir teisinga kryptimi, bet be bendrų pastangų dar reikia didesnių pastangų kiekvienoje ES valstybėje narėje.

  Péter Olajos, PPE-DE frakcijos vardu. – (HU) Apgailestauju, kad ministro nėra rūmuose, bet mano politinė frakcija palankiai vertina ir remia naująjį energetikos ir kovos su klimato kaita priemonių paketą bei jame nustatytas taisykles, reglamentuojančias bendrų pastangų naštos paskirstymą tarp valstybių narių. Anot Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcijos atstovų, šis sprendimas yra svarbus žingsnis pirmyn, nes dabar pirmiau nereglamentuotos sritys bus reguliuojamos, taigi nuo 2013 m. iš kiekvieno šaltinio išmetamas CO2 kiekis bus matuojamas ir normuojamas. Didžiausias šio paketo pranašumas yra tas, kad prekybos emisijos leidimais sistema mano siūlymu bus taikoma ir „bendrų pastangų“ srityje, taigi skatinant išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimą šioje srityje taip pat bus galima, kaip ir išmetamųjų teršalų leidimų prekybos sistemos (LPS) atveju, naudotis rinkos mechanizmais.

Pagrindinis tikslas, kurio siekia PPE-DE frakcija, yra diegti Europos Sąjungoje daugiau ekologinių naujovių, kad ES ekonomika galėtų tapti konkurencingiausia mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų srityje. Deja, šiuo atžvilgiu buvo priimtas tik iš dalies sėkmingas sprendimas, nes Taryba ir Europos Parlamento Socialistų frakcija primygtinai reikalavo, kad švarios plėtros mechanizmas (ŠPM) būtų naudojamas labai dideliu mastu, taigi galiausiai buvo susitarta dėl 80 proc. Toks ŠPM kiekis kartu su ES PELS iš viso sudaro 63 mlrd. EUR. Ši suma, mano nuomone, yra pernelyg didelė. Taip pat tenka apgailestauti, kad teisėkūros priemonių pakete ministrų pirmininkų sprendimu buvo nustatytas reikalavimas, kad valstybių narių įmonės du su puse karto sumažintų šiltnamio efektą sukeliančių išmetamų dujų kiekį, dėl kurio šiuo ekonominiu sunkmečiu atsiranda nelygybė paskirstant tarp valstybių narių bendrų pastangų naštą, o tai ypač žalinga Europos pramonei. Be to, valstybės narės viena kitos atžvilgiu buvo šališkos, nes toms šalims, kurios įvykdė savo įsipareigojimus, nebuvo atlyginta, o valstybės narės, dėl kurių kaltės susilpnėjo Europos Sąjungos patikimumas kovos su klimato kaita srityje, nebuvo nubaustos. Kartu prekyba kvotomis gali suteikti Vidurio ir Rytų Europos šalims, kurios jau sėkmingai mažina išmetamų dujų kiekius, išteklių, leisiančių joms dar daugiau sumažinti anglies dioksido išlakų kiekius pastatų ir transporto sektoriuose ir taupyti sąnaudas. Apskritai ši direktyva užpildo spragą ir nepaisant visų jos trūkumų yra novatoriška. Patvirtinusi šią direktyvą, Europos Sąjunga pradėjo ilgą kelionę link mažai anglies dioksido išlakomis teršiančios Europos visuomenės ir klimato požiūriu tvarios visuomenės.

  Edite Estrela, PSE frakcijos vardu. – (PT) Pirmiausiai norėčiau nuoširdžiai padėkoti pranešėjai S. Hassi už sunkų darbą, kurį ji atliko, ir už atkaklumą, kurį ji parodė siekdama kompromiso. Taip pat turiu padėkoti Komisijai ir Tarybai už jų pastangas. Dar norėčiau pakomentuoti Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcijos pagalbinio pranešėjo žodžius. Suprantu, kad savo frakcijoje jis jaučiasi nejaukiai, bet Europos Parlamento Socialistų frakcija, žinoma, negali būti daroma atpirkimo ožiu.

Tai nebuvo lengvas procesas, bet stengtis buvo verta, jei yra galimybė pasiekti tarptautinį susitarimą dėl teisinio valstybių narių įsipareigojimo sumažinti CO2 išlakų kiekį 30 proc. Priėmus Parlamento pasiūlymus, pirminis tekstas buvo patobulintas. Bet to, į jį buvo įtraukti ilgalaikiai tikslai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius 50 proc. iki 2035 m. ir 60–80 proc. iki 2050 m. Jame taip pat kalbama apie energijos naudojimo efektyvumą, Švarios plėtros mechanizmo (ŠPM) lėšomis finansuojamų projektų kokybę ir ketinimą padėti trečiosioms šalims mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius ir prisitaikyti prie klimato kaitos. Taip pat buvo įtrauktas taisomųjų veiksmų mechanizmas, pagal kurį pažeidėjai bus griežčiau baudžiami taikant jiems 1,08 koeficientą. Susitarimas, žinoma, galėtų būti geresnis, bet būtų dar blogiau, jei susitarimo iš viso nebūtų pavykę pasiekti.

Energetikos ir kovos su klimato kaita priemonių paketas yra labai svarbus piliečiams, aplinkai ir ekonomikai. Todėl turime džiaugtis, kad Taryboje pavyko pasiekti susitarimą. Europos Sąjunga parodė puikų pavyzdį, kaip Poznanėje pasakė senatorius Džonas Keris. Iš esmės, šiuo susitarimu Europos Sąjunga davė labai teigiamą žinią kitoms savo tarptautinėms partnerėms. Ji parodė, kad tebėra priešaky kovoje su klimato kaita, ir tikisi, kad kitos šalys dės vienodas pastangas. Socialistų frakcija ketina balsuoti už šį paketą, taigi tikiuosi, kad rytoj Europos Parlamente jis bus priimtas.

  Johannes Lebech, ALDE frakcijos vardu. – (DA) Pone pirmininke, tie daugybė mėnesių, kuriuos praleidome derėdamiesi dėl kovos su klimato kaita priemonių paketo, buvo dramatiški ir jaudinantys. Norėčiau padėkoti S. Hassi ir pagalbiniams pranešėjams už jų konstruktyvų ir atvirą bendradarbiavimą. Gerai, kad mums pavyko pasiekti rezultatą, net jei, Parlamento nuomone, jis galėjo būti daug ambicingesnis. Nuo pat pradžios mes atkakliai siekėme ambicingo kovos su klimato kaita priemonių paketo, kad Kopenhagoje į mus žiūrėtų kaip į patikimą partnerę. Ypač kovojome prieš tai, kad valstybėms narėms būtų leista įsigyti pernelyg daug leidimų taršos CO2 mažinimui už Europos ribų. Tam buvo sukurti lankstumo mechanizmai, bet valstybės narės, žinoma, neprivalo jais naudotis. Šiuos lankstumo mechanizmus ketinama naudoti kaip ypatingąsias priemones, bet ne kaip priemonę siekti nustatytų tikslų. Mes taip pat norėjome griežtesnių nuobaudų valstybėms narėms, kurios padėtų užtikrinti, kad neatsitiktų taip, kad pasitikdamos 2019 m. kai kurios valstybės narės dar būtų labai toli nuo savo tikslų įgyvendinimo. Valstybės narės turėtų prisiimti atsakomybę ir jau dabar pradėti planuoti, kaip mažins taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis sektoriuose, kuriems netaikoma prekybos emisijos leidimais sistema. Jos turi sukurti būtinąjį pagrindą maža anglies dioksido tarša grindžiamam ekonomikos augimui didindamos energijos naudojimo efektyvumą ir naudodamos tvaresnius energijos šaltinius. Rytoj numatytas balsavimas žymi Europos kovos su klimato kaita priemonių paketo rengimo pabaigą, bet tai tik vienas žingsnis link geresnės planetos klimato politikos. Jau paskirstytas būtinasis darbas ir sukurtos priemones, padėsiančios įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, taigi dabar valstybės narės privalo imtis darbo ir įgyvendinti šiuos tikslus. Tam reikia politinės valios ir vadovavimo. Atminkime, kad kovos su klimato kaita priemonių paketas bus atspirties tašku Kopenhagoje vyksiančiose derybose, kuriose mes būtinai turime pasiekti tarptautinį susitarimą. Baigdamas norėčiau priminti jums, kad tarptautiniame susitarime taršos mažinimo požiūriu numatoma nustatyti ne taip aukštinamą 20 proc., o 30 proc. tikslą ir kad šis ambicingas tikslas taip pat minimas susitarime, kurį rytoj ketiname patvirtinti.

  Liam Aylward, UEN frakcijos vardu. – (GA) Pone pirmininke, visų valstybių narių vyriausybės nerimavo diegdamos bendrą Europos finansų sistemą. Tai buvo didžiulio užmojo pasiūlymas, taigi jos nerimavo dėl darbo procedūros ir dėl rezultatų. Dabar 320 mln. žmonių naudoja euro sistemą kiekvieną dieną. Jau praėjo beveik dešimt metų nuo jos naudojimo pradžios.

Šį kartą visos valstybės narės rengiasi įgyvendinti kitą didžiulio užmojo pasiūlymą, kuriuo siekiama apsaugoti aplinką. Visi turėsime aktyviai dalyvauti įgyvendinant šį pasiūlymą. Visi turėsime užtikrinti, kad tarp aplinkos ir ekonomikos būtų išlaikyta pusiausvyra. Įmonės taip pat turės būti apsaugotos, nes yra pavojus, kad jos bus priverstos kilnotis iš vienos šalies į kitą.

Šis iššūkis suteikia mums galimybę išplėtoti ekologinį industrializmą ir padidinti užimtumą. Nuo šiol visos valstybės narės turės skirti daugiau dėmesio moksliniams tyrimams ir plėtrai. Labai džiaugiuosi, kad buvo atsižvelgta į Airijos reikmes žemės ūkio srityje. Šis specialusis susitarimas liks galioti net jei bus pasirašytas kitas tarptautinis susitarimas. Jis leis Airijai neutralizuoti išmetamųjų dujų gamybą parengiant miškininkystės veiklos planą.

Šis nacionalinis miškininkystės veiklos planas labai svarbus ir yra pagrindinė priemonė įgyvendinant Kioto protokole nustatytus taršos mažinimo tikslus. Tačiau ūkininkai taip pat turės būti apsaugoti ir tai iš tikrųjų labai svarbu.

  Roberto Musacchio, GUE/NGL frakcijos vardu. – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, šiandien šiuose rūmuose prezidentas N. Sarkozy labai atvirai kalbėjo apie šio kompromiso dėl kovos su klimato kaita priemonių paketo pobūdį.

Bendros pastangos yra šio kompromiso dalis. Siekiant bet kokio kompromiso, svarbiausia matyti, kokios pajėgos pasitelkiamos, kuria kryptimi einama ir ar pakanka kompetencijos spręsti iškilusias problemas. Turint omenyje aplinkos ir ekonomikos krizės mastą, negalima nesusirūpinti dėl per didelio nekonkretumo. Einant dabartine kryptimi ir išgirdus, pvz., Italijos ministro pirmininko S. Berluskonio žodžius, susidaro įspūdis, tarsi viską norėta palikti dabartinėje padėtyje, praktiškai apgaunant žmones: štai kas slypi už vadinamojo vieningo valstybių požiūrio, apie kurį mums kalbėjo N. Sarkozy. Žinome, kad S. Berluskonio kalba buvo propaganda, nes iš tiesų priėmus šį paketą reikalai realiai nepajudės iš vietos, bet Parlamento nuopelnai ypač dideli, nes jis ne tik buvo „europietiškesnis“, bet ir žengė Tarybos bei valstybių narių priešakyje.

Taigi kalbama ne tik apie pusiausvyrą tarp institucijų, bet taip pat apie jų sąveikos dinamiką. Parlamentui kaip tik turi būti suteikta daugiau įgaliojimų, nes mums reikia daugiau demokratijos. Todėl balsuosime parodydami lojalumą Parlamento komitetų parengtiems tekstams. Taip pat šiems rūmams norėčiau pasakyti, kad Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas puikiai padirbėjo, kad būtų pažengta pirmyn, ir kad sprendžiant šį klausimą S. Hassi pastangos, priešingai tam, ką kalbėjo R. Goebbels, buvo ypač profesionalios ir vaisingos.

  Riitta Myller (PSE). – (FI) Pone pirmininke, aš taip pat norėčiau padėkoti pranešėjai, poniai S. Hassi, ir visiems, kurie dalyvavo derybose dėl šios sudėtingos direktyvos.

Žinoma, mums taip pat reikia nustatyti reiklius ir protingus tikslus sektoriams, neįtrauktiems į prekybos emisijos leidimais sistemą, nes jie labai prisidės kuriant efektyviai energiją vartojančią visuomenę.

Sektoriai, kuriems direktyva taikoma, tokie kaip statyba, transportas, žemės ūkis ir atliekų tvarkymas - tai sritys, kuriose mes turime galimybę suformuoti naujus įgūdžius ir naują praktinę patirtį, ir tai, tiesą sakant, jau dideliu mastu padaryta. Tinkamai reglamentuojant šie įgūdžiai ir nauja praktinė patirtis gali būti panaudoti. Šiuo atžvilgiu puiku, kad Parlamentas sugebėjo papildyti šią direktyvą labai aiškiomis nuostatomis, kuriose kalbama apie efektyvų energijos naudojimą.

  Adina-Ioana Vălean (ALDE). - Pone pirmininke, aš palankiai vertinu praeitą savaitę kovos su klimato kaita priemonių paketo klausimu pasiektą susitarimą ir dėkoju mūsų pranešėjams bei Tarybai pirmininkaujančiai Prancūzijai už jų produktyvų darbą.

Buvo labai svarbu išlaikyti mūsų ambicingus tikslus, bet esamos ekonominės suirutės sąlygomis negalėjome sau leisti apsunkinti savo pramonę nepakeliama našta ir pakenkti Europos konkurencingumui. Todėl nuoširdžiai džiaugiuosi, kad valstybėms narėms suteikta galimybė, ypač sprendime dėl bendrų pastangų, elgtis lanksčiai siekiant savo tikslų ir kad nuobaudas už įsipareigojimų nesilaikymą pakeitė taisomieji veiksmai.

Pramonės komitete visada laikiausi šios nuomonės, bet norėčiau ją pakartoti. Lankstumas būtinas, ypač reglamentuojant naujų sektorių veiklą, ir prieš priimant griežtesnes nuostatas pirma būtina įvertinti jų poveikį.

Taip pat esu labai patenkinta pateikta garantija, kad jei bus pateiktas pasiūlymas dėl taršos mažinimo didesniu mastu, sprendimas bus priimamas taikant bendro sprendimo procedūrą. Tai principo klausimas. Mūsų piliečiai mus išrinko ne tam, kad liktumėme nuošalyje priimant tokius svarbius sprendimus.

  Anni Podimata (PSE). – (EL) Pone pirmininke, Komisijos nariai ir Tarybos Pirmininke, energetikos ir kovos su klimato kaita priemonių paketas, dėl kurio šiandien diskutuojame, ne visai perteikia ambicingus tikslus, kuriuos Komisija Tarybos prašymu prieš metus pateikė. Jame taip pat trūksta rekomendacijų, kurias tam tikrais klausimais pateikė atitinkami Parlamento komitetai. Parlamento pasiūlymai – norėčiau pasinaudoti šia proga ir padėkoti pranešėjai S. Hassi ir visiems, kurie prisidėjo rengiant šiuos pasiūlymus – buvo realistiški, priderinti ir kartu ambicingi, juose taip pat buvo perteiktas Europos Sąjungos įsipareigojimas išlaikyti ir stiprinti savo vadovaujamą vaidmenį sprendžiant klimato kaitos problemą pasaulio mastu. Pasiūlymuose, dėl kurių diskutuojame šiandien, tokios pusiausvyros nėra, nes mūsų siekis, kurio įgyvendinimas yra neabejotinai būtinas visiems mums, Europos Sąjungos piliečiams, kompromisiniame susitarime buvo apribotas. Kalbant apie švarios plėtros mechanizmą, tuo, kad valstybėms narėms suteikta galimybė kompensuoti didžiąją dalį savo Kioto protokolu nustatytų tikslų vykdant taršos mažinimo projektus trečiosiose šalyse, pasirengimo Kopenhagoje vyksiančioms deryboms metu gali būti siunčiama netinkama žinia.

  Justas Vincas Paleckis (PSE). – (LT) Nors pranešėja kiek pesimistiškai pristatė savo pranešimą, manau, kad ji padirbėjo puikiai. Juk dabar kompromisas leidžia žinoti, kiek pavienės ES šalys turės prisidėti prie ES įsipareigojimo konkrečiose srityse penktadaliu sumažinti klimato kaitą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekį.

Kaip ir kitos XXI amžiaus ES valstybės, kurių BVP vienam gyventojui nėra didelis, Lietuva turės teisę šių išmetamųjų dujų kiekį padidinti 15 proc. Tačiau ir naujosioms ES valstybėms narėms, ir senbuvėms kvotų laikymasis uždės didelę naštą. Todėl nepamirškime, kad pigiausia ir švariausia energija yra sutaupyta energija. Reikia kuo tiksliau ir kokybiškiau įgyvendinti direktyvas dėl tvarių energijos šaltinių, kuro kokybės ir automobilių ekologiškumo. Taip pat labai svarbu, ypač XXI amžiaus ES valstybėms, padidinti Europos Sąjungos skiriamas lėšas daugiabučių pastatų energijos naudojimo efektyvumui didinti.

  Paul Rübig (PPE-DE). – (DE) Pone pirmininke, norėčiau tik pabrėžti, kad būtina atsižvelgti į skirtingą valstybių narių padėtį, tik remiantis bendruoju vidaus produktu. Vokietijoje, pvz., energijos gamyboje naudojami dideli anglies kiekiai, o Prancūzija labai priklausoma nuo branduolinės energijos. Mums reikia nustatyti atominių elektrinių saugos standartus, kurie galiotų visoje Europoje, ir įsteigti nepriklausomą reguliavimo organą, kuris taip pat nustatytų būtinąsias sąlygas.

Tikslas atleisti mažąsias ir vidutines įmones nuo mokesčių neapmokestinant iki 50 000 t CO2 dar neįgyvendintas. Tai pagrindinė priežastis, verčianti susirūpinti, nes biurokratinių išlaidų našta mažosioms įmonėms pernelyg sunki.

  Carl Schlyter (Verts/ALE). – (SV) Aš taip pat norėčiau padėkoti poniai S. Hassi, nes ji iš tikrųjų padarė viską, ką galėjo, bet Taryba, deja, nenori bendradarbiauti. Deja, mes turime Tarybą, kuri užmerkia akis į tai, kad mes Europoje privalome prisiimti savo atsakomybės dalį sprendžiant klimato kaitos problemas. Mes negalime permesti 80 proc. savo atsakomybės už klimatą kitoms šalims ir leisti skurdžiausioms iš jų brangiai mokėti už taršos mažinimo darbą joms kuriant savo „klimato apsaugos rinką“, o patiems imtis lengvai ir pigiai įgyvendinamų priemonių. Tai blogiausios formos kolonializmas.

Jei norime įgyvendinti savo užsibrėžtus kovos su klimato kaita tikslus, turime sumažinti savo pačių išmetamus teršalų kiekius 70–80 proc. Tačiau įgyvendindami tokią politiką galėsime sumažinti taršą tik 7 proc. ar 8 proc. Tai visiškai nepriimtina ir byloja apie visišką solidarumo nebuvimą. Neaišku, ar ateities kartos nepasmerks Ministrų Tarybos Tarptautiniame baudžiamajame teisme Hagoje už tokią neatsakingą politiką, kuri kenkia ne tik žmonijai, bet ir mūsų planetai. Ačiū.

  Kathy Sinnott (IND/DEM). - Pone pirmininke, energetikos ir kovos su klimato kaita priemonių paketas, ypač jo dalis, skirta taršai šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis mažinti, yra sveikinamas kaip pergalingas žingsnis ir aš sutinku, kad šios pastangos perteikia tvirtą ketinimą spręsti klimato kaitos problemą. Tačiau pasigirsta kritikos mano šalies ir Naujosios Zelandijos atžvilgiu dėl didelės taršos mūsų žemės ūkio sektoriuose.

Abi šalys turi nedidelį gyventojų skaičių ir didelį auginamų gyvulių skaičių, o tai iškreipia taršos rodiklius. Ar mes nesuvokiame, kad Airijos ir Naujosios Zelandijos žemės ūkis maitina daugybę pasaulio šalių? Kalbos apie tai, kad šios šalys turėtų būti priverstos sumažinti savo bandas, maisto tiekimo užtikrinimo ir kovos su klimato kaita požiūriu yra kvailos. Tai šalys, kuriose taikomi tvariausi gyvulininkystės metodai naudojant žolę. Tačiau mes turime skatinti mokslinius tyrimus ir plėtrą, kad būtų rasti būdai, – skirtingi šėrimo, penėjimo režimai, – kad ten, kur galima, būtų mažinami gyvulių išmetamų teršalų kiekiai, bet ne naikinami gyvuliai.

  Charles Tannock (PPE-DE). - Pone pirmininke, Europos piliečiai rimtai susirūpinę dėl klimato kaitos padarinių ir remia tikslus ateityje naudoti mažai į aplinką anglies dioksido išskiriančią ir ekologišką energiją. Todėl mes teisingai elgiamės duodami Tarybai aiškų signalą dėl mūsų bendrų įsipareigojimų.

Tačiau žmonės, kuriems mes atstovaujame, taip pat labai susirūpinę dėl pasaulį ištikusios finansų krizės. Užimtumo užtikrinimas neabejotinai jiems rūpi daugiau nei pasaulio klimato atšilimas ar atsinaujinantys energijos šaltiniai, bent jau krizės metu. Tačiau negalime leisti, kad dėl Europos ekonomikos būklės klimato kaitos klausimas būtų išstumtas iš darbotvarkės. Taip pat negalime imtis skubotų veiksmų, kurie gali dar labiau pakenkti mūsų pagrindinėms pramonės šakoms ir darbo rinkoms.

Apskritai manau, kad šis paketas – „3x20“ kovos su klimato kaita priemonių paketas – perteikia šią dilemą ir sumažina pavojų, kad Europos pramonės įmonės turės perkelti savo veiklą į užsienio šalis, kuriose teršalų išmetimas nėra taip griežtai ribojamas. Londono miestas, kuriam aš atstovauju, taip pat trokšta prekiauti anglies dioksido emisijos leidimais pagal ES PELS.

Bendras požiūris į klimato kaitos problemos sprendimą taip pat yra vienas iš svarbių principų, kuriais grindžiamas mano partijos, vadovaujamos Davido Camerono, kuris, tikiuosi, taps Britanijos ministru pirmininku, požiūris į Europos Sąjungą.

  Anders Wijkman (PPE-DE). − Pone pirmininke, direktyva, dėl kurios dabar diskutuojame, turi didelį trūkumą. Joje valstybėms narėms suteikta labai daug lankstumo siekti savo tikslų mažinant taršą trečiosiose šalyse, bet neaišku, kokie bus to padariniai. Sąnaudų efektyvumas yra svarbus principas ir mums pateiktas kompromisas būtų priimtinas, jei būtų siekiama sumažinti taršą 20 proc. pasaulio mastu. Tuomet būtų prasminga daryti tai, kas dabar siūloma.

Tačiau mokslininkai sako mums, kad per ilgesnį laiką taršą turėtumėme sumažinti 80−95 proc. Nesuprantu, kaip šį tikslą galime pasiekti, jei didžiąją dalį savo pastangų atidedame iki 2020 m. ir vėlesniam laikui. Mes turime visiškai pertvarkyti energijos tiekimo sistemas, naudojamas pramonės gamyboje, statybos sektoriuje ir pan. Jei leisime, kad tarša 60–80proc. būtų sumažinta sektoriuose, kuriems netaikoma ES PELS, kitose pasaulio šalyse, to neįvyks.

  Satu Hassi, pranešėja. − (FI) Pone pirmininke, ponios ir ponai, dėkoju už šias diskusijas.

Kaip sakiau, šis sprendimas yra žingsnis teisinga kryptimi, net jei jis nėra toks platus, kaip man norėtųsi. Aš remiu šį sprendimą, nors pareiškiau kritinių pastabų dėl didžiausios jo problemos, t. y. lankstumo.

Kodėl šis puikus žodis „lankstumas“ yra problema? Regis, daugelis vyriausybių deramai neįvertino JT Tarpvyriausybinės klimato kaitos grupės (TKKG) parengtų gairių. Anot šios grupės, pramoninės šalys iki 2020 m. turi sumažinti visą savo išmetamų teršalų kiekį 25–40 proc. Be to, besivystančios šalys turi sumažinti taršą 15–30 proc., palyginti su normaliais lygiais. Pateikti skaičiai nurodo, kiek tarša turi būti sumažinta šių šalių teritorijose.

Jei daugiau nei pusę savo taršos mažinimo įsipareigojimų perkelsime į besivystančias šalis, pakelsime jose privalomą taršos mažinimo normą iki lygio, kurio fiziškai neįmanoma bus pasiekti.

Kalbama apie tai, jog masiškai nesuprantama, kad automobilių skaičius keliuose negali didėti amžinai, nes būtent kelių transporto sektorius labai dideliu mastu atsakingas už taršą, dėl kurios mažinimo buvo priimtas šis sprendimas dėl bendrų pastangų.

Kaip sakiau kalbėdama pirmą kartą, tikiuosi, kad vyriausybės plačiau parems savo įsipareigojimus nei leista pagal šį sprendimą ir pačios investuos į taršos mažinimą savo šalyse. Taip mes pasieksime, kad tarša būtų mažinama nuolat, o ne taip, kad kiekvienais metais vėl reikėtų pirkti emisijos leidimus iš užsienio. Taip mes taip pat sukursime naujas darbo vietas savo šalyse.

  Pirmininkas. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks 2008 m. gruodžio 17 d., trečiadienį.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 142 straipsnis)

  András Gyürk (PPE-DE), raštu. – (HU) Priimdama energetikos ir kovos su klimato kaita priemonių paketą, Europos Sąjunga, iš esmės, įsipareigojo kovoti su klimato kaita. Sėkmingai pasiektas susitarimas, dėl kurio buvo deramasi daug mėnesių, neabejotinai gali būti laikomas istorinės svarbos susitarimu. Tačiau negalima nepaminėti ir to, kad daugeliu aspektų kompromisiniame tekste yra nenuoseklumo požymių.

Nors nuo to laiko, kai Komisija pateikė pasiūlymą, kovos su klimato kaita priemonių pakete buvo padaryta didelių pakeitimų, sprendimas, kaip pašalinti akivaizdžiausią prieštaravimą, nebuvo rastas. Taryba savo priimtoje direktyvoje neteisingai nustatė bazinius metus, taip užtušuodama visas pastangas sumažinti kenksmingą taršą, kurias valstybės narės dėjo iki šių bazinių metų. Vadinasi tai, kas iki šiol buvo pasiekta, nesiskaito ir pagal naują direktyvą visos šalys galės pradėti nuo balto lapo. Tai neskatina sprendimų priėmėjų imtis būtinųjų veiksmų, todėl jie greičiau nuolat keis taisykles.

Mūsų nuomone, nepriimtina, kad pasiūlytoje direktyvoje su tais, kurie dideliu mastu sumažino savo išmetamų teršalų kiekius, elgiamasi vienodai kaip ir su tais, kurie net leido taršai didėti. Manome, kad priimdama taisykles, kuriose neatsižvelgiama į tai, kas buvo pasiekta įgyvendinant įsipareigojimus pagal Kioto protokolą, Europos Sąjunga pati kenkia savo patikimumui.

Tai, kad Europos Sąjunga nustatė plataus užmojo tikslus aplinkos apsaugos srityje savo teisės aktuose, mūsų nuomone, yra į ateitį žvelgiančios Europos žingsnis. Būtume visiškai laimingi, jei susitarimas nebūtų pavirtęs dar vienu priminimu apie dvigubus standartus ir nenuoseklumą.

  Zbigniew Krzysztof Kuźmiuk (UEN), raštu. – (PL) Pone pirmininke, Komisijos nary, diskusijose dėl priemonių, skirtų mažinti aplinkos taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, norėčiau atkreipti dėmesį į šiuos klausimus:

1. Priimdamos, kad 2005 m. būtų laikomi atskaitos tašku nustatant taršos anglies dioksidu mažinimo skalę, naujosios valstybės narės sutiko, kad į taršos anglies dioksido išlakomis mažinimo rezultatus, kurių jos pasiekė nuo 1990 m. pertvarkydamos savo pramonės sektorius, nebus atsižvelgta. Lenkija, pvz., 1990–2005 m. sumažino taršą 30 proc. Už tai socialiniu požiūriu buvo sumokėta didžiulė kaina - nedarbas šalyje išaugo, viršydamas 20 proc. lygį.

2. Įsipareigojimas iki 2020 m. sumažinti taršą dar 20 proc. ir kartu iki 2013 m. 30 proc. emisijos leidimų įsigyti perkant aukcionuose, palaipsniui didinant šią dalį iki 100 proc. 2020 m., reiškia, kad gyventojai turės mokėti daug didesnę kainą už šilumą ir elektrą. Energijos kaina pramonei taip pat labai išaugs. Galės atsitikti taip, kad dėl tokio kainų augimo daug pramonės šakų, intensyviai naudojančių energiją, tokių kaip plieno, cemento, kalkių ir dirbtinių trąšų gamyba, liausis šiose šalyse egzistavusios, o tai turės neigiamų padarinių visuomenei.

3. Jei Jungtinės Amerikos Valstijos ir Pietryčių Azijos šalys nedalyvaus taip parengtoje aplinkos taršos anglies dioksido išlakomis mažinimo programoje vienodomis sąlygomis kaip Europos Sąjunga, didžiulės finansinės ir ekonominės ES pastangos bus bevaisės, nes ES į aplinką išskiria 14 proc. viso pasaulyje išskiriamo anglies dioksido, o atsakomybės dalis už taršą šiomis išlakomis, tenkanti Jungtinės Amerikos Valstijoms ir Pietryčių Azijai, viršija 80 proc.