Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2008/2026(BUD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0486/2008

Pateikti tekstai :

A6-0486/2008

Debatai :

PV 17/12/2008 - 3
CRE 17/12/2008 - 3

Balsavimas :

PV 18/12/2008 - 6.6
PV 18/12/2008 - 6.7
CRE 18/12/2008 - 6.6
CRE 18/12/2008 - 6.7
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2008)0622

Diskusijos
Trečiadienis, 2008 m. gruodžio 17 d. - Strasbūras Tekstas OL

3. Bendrasis 2009 finansinių metų biudžeto projektas su Tarybos pakeitimais (visi skirsniai) (diskusijos)
Kalbų vaizdo įrašas
PV
MPphoto
 

  Pirmininkė. – Kitas klausimas – J. Haug ir J. Lewandowski pranešimas (A6-0486/2008) Biudžetų komiteto vardu dėl bendrojo Europos Sąjungos biudžeto projekto 2009 finansiniams metams su Tarybos pakeitimais (visi skirsniai) (16257/2008 – C6 0457/2008 – 2008/2026(BUD)).

 
  
MPphoto
 

  Jutta Haug, pranešėja. – (DE) Gerb. pirmininke, gerb. Komisijos nare, atrodo, kad dar nėra Tarybos pirmininko. Bet kuriuo atveju rytdienos darbotvarkėje yra antrasis Europos biudžeto svarstymas. Gali būti, kad balsavimas netruks ilgai. Tai, kad lieka mažai dalykų, dėl kurių reikia balsuoti, ir dėl dar mažiau dalykų ginčijamasi, yra dėl konstruktyvaus bendradarbiavimo tarp visų susijusių narių – tiek specialiuose komitetuose, tiek Biudžetų komitete – už tai norėčiau nuoširdžiai padėkoti. Man dar džiugiau dėl to, jog žinau, kad to negalima laikyti savaime suprantamu dalyku. Tai pasakytina ir apie parengiamąjį darbą, kurį atliko visa Biudžetų komiteto komanda, visos frakcijos personalo darbą ir asmeninių padėjėjų paramą taigi ačiū jums!

Taip pat norėčiau padėkoti Komisijai už norą bendradarbiauti. Jos bendravimas su mumis gal ne visiems susijusiems asmenims patiko, bet jis visuomet buvo naudingas ir, svarbiausia, ji kalbėjo su manimi įvairiais lygiais, ko negalima pasakyti apie Tarybai pirmininkaujančiąją šalį. Iki šiol Tarybai pirmininkaujanti Prancūzija nė karto nesugebėjo pasikalbėti su manimi, bendrąja pranešėja. Nė vieno karto! Aš net dar negavau atsako į savo laišką, kurį parašiau prieš lapkričio 13 d. trišales derybas – tai labai keista ir trikdo.

Tačiau visiškai nekeista ir netrikdė tai, kaip Tarybos komanda elgėsi per derinimo posėdį. Jos elgesys ir požiūris buvo tokie, kokių tikėjomis. Pirma, jokiomis aplinkybėmis neturi būti jokio, kad mažiausio persvarstymo. Antra, mokėjimai turi būti sumažinti bet kuriuo atveju, net jei skirtumas tarp mokėjimų ir įsipareigojimų taptų labai mažas. Trečia, nepanaudoti asignavimai iš dabartinių finansinių metų verčiau būtų nedelsiant perduoti. Bet kuriuo atveju, apytiksliai 4.9 mlrd. EUR bus nukreipti atgal į valstybių narių biudžetus. Mes Parlamente džiaugiamės galėję įkalbėti Komisiją pažadėti 700 mln. EUR perkelti kaimo plėtrai. Taip pat manome, kad privalomos bendros deklaracijos dėl tvarkos supaprastinimo ir struktūrinių fondų programų įgyvendinimo paspartinimo, taip pat pažadas, kad, reikalui esant, neatidėliojant bus pasiūlyta daugiau lėšų mokėjimams, bus naudingi susidorojant su ateinančių finansinių metų uždaviniais.

Šie uždaviniai nebus visai įprasti. Finansų rinkos krizė ir jos atgarsiai realioje ekonomikoje bus jaučiami visose mūsų valstybėse narėse. Todėl Parlamentas yra tikrai pasiruošęs skirti lėšų darbo vietoms kurti ar išsaugoti, lėšų ekonomikos pagreičiui suteikti – šalia priemonių, kurias Europos Sąjunga jau turi. Esame pasirengę daryti viską, kas būtina didžiausiu įmanomu greičiu – žinoma, nesirinkdami, bet, jei aišku, kokiems projektams lėšos bus teikiamos ir ar jie tinkami, nė viena iš mūsų valstybių narių nebus palikta bėdoje.

Parlamentas taip pat pasirengęs peržiūrėti vidutinės trukmės finansinę programą. Tačiau pirmiausia Tarybai reikia bendros pozicijos.

Rytoj antrajame svarstyme galimas balsavimas, bet jaučiu, kad balsuojame tik dėl biudžeto struktūros. Jo papildymų po truputį bus iš mūsų reikalaujama per metus.

 
  
MPphoto
 

  Janusz Lewandowski, pranešėjas. − (PL) Gerb. pirmininke, antrasis Europos institucijų biudžeto svarstymas bus iš esmės pirmojo svarstymo pakartojimas ir man belieka paaiškinti, kodėl.

Gerbiame mūsų džentelmenišką susitarimą su Taryba ir vertiname Tarybos susilaikymą dėl biudžeto išlaidų 2009 m., nors ir pripažįstant papildomą išteklių poreikį dėl Refleksijos grupės. Kalbant apie kitas institucijas, verta paminėti, kad padidėjęs Audito rūmų finansavimo poreikis yra dėl dalies kainos mokėjimo grynaisiais už jų naująją būstinę (galiausiai šis naujosios būstinės finansavimo metodas bus rentabilus Europos mokesčių mokėtojams), o Europos Teisingumo Teismui reikės finansavimo naujajai skubos tvarkai, kad galima būtų įdarbinti papildomų darbuotojų.

Europos Parlamente šiais metais išbandėme bandomąjį projektą. Bandomojo projekto rezultatai teikia vilčių dėl puikaus Parlamento administracinių tarnybų bendradarbiavimo, už kurį asmeniškai reikia dėkoti ir Generaliniam sekretoriui H. Rømeriui. Bandymas buvo reikšmingas, nes tai bus ypatingi metai Europos Parlamentui dėl artėjančių rinkimų, poreikio finansuoti rinkimų kampaniją ir visiškai naujų reglamentų dėl Parlamento narių statuso, kartu su didesniu skaidrumu dėl pensijų fondo ir naujų padėjėjų įdarbinimo ir finansavimo taisyklių. Tai, kad sprendžiamas Parlamento narių ir jų padėjėjų klausimas, gera naujiena rinkimų metais.

Žinoma, tai bus susiję su papildomomis išlaidomis Europos Parlamento biudžetui. Nepaisant to, mes stengėmės ir pasiekėme tikslą, kurio siekėme nemažai metų, būtent tikslą, nepaisant ypatingų Europos Parlamento poreikių, užtikrinti, kad jo biudžetas neviršytų 20 proc. Europos Sąjungos administracinių išlaidų. Apskritai, atrodo, kad balsavimas ketvirtadienį bus trumpas, dėl gero koordinatorių bendradarbiavimo ir puikaus Europos Parlamento sekretoriato bendradarbiavimo – ir čia norėčiau ypač paminėti Marianną Pari ir Richardą Westerį. Tai žmonės, kuriuos reikia paminėti tokia proga.

 
  
MPphoto
 

  Dalia Grybauskaitė, Komisijos narė. − Gerb. pirmininke, norėčiau pabrėžti, kad 2009 m. biudžeto derybos buvo labai specifinės, labai svarbios ir labai sudėtingos, kaip niekada anksčiau. Šiame biudžete didžiausias dėmesys skiriamas augimui ir darbo vietoms. Šiais metais rengiant biudžetą didelis dėmesys buvo skiriamas ir pagalbos maistu priemonės finansavimui besivystančioms šalims. Kartu mums pavyko pasiekti suderintą susitarimą užtikrinti šį 1 mlrd. EUR.

Neužtenka turėti biudžetą. Turime jį tinkamai ir laiku vykdyti. Atsižvelgdami į tai, kad sanglauda – pagrindinis ekonomikos augimo skatinimo veiksnys, Parlamentas pabrėžė veiksmingo biudžeto įgyvendinimo svarbą ir tobulinimo bei supaprastinimo poreikį. Sutarėme dėl to per derybas. Komisija pritaria šiam tikslui ir lapkričio 26 d. pateikė pasiūlymus dėl struktūrinių fondų įgyvendinimo paspartinimo ir valdymo supaprastinimo.

Praeitą savaitę Europos Vadovų Taryba visiškai pritarė šiam požiūriui ir dabar, tikiuosi, galima visiškai sklandžiai susitarti dėl reikalingų pokyčių atitinkamuose teisės aktuose.

Laukdami artimiausios ateities, visi turime pripažinti, kad netrukus susidursime su kitais sunkumais tam, kad išspręstume finansų ir ekonomikos krizę Europoje. Komisijos pristatytas Europos ekonomikos atkūrimo planas apima elementus, turėsiančius įtakos Bendrijos biudžetui kitais metais. Praeitą savaitę Europos Vadovų Taryba parėmė šį atkūrimo planą. Todėl Komisija pateikė pasiūlymą apsvarstyti iš naujo daugiametę finansinę programą pagal tarpinstitucinį susitarimą.

Tam turi pritarti tiek Parlamentas, tiek Taryba per ateinančius mėnesius ir aš, kaip visada, tikiuosi bendradarbiavimo, ypač Parlamento.

Baigdama norėčiau priminti, kad derybos dėl 2009 m. biudžeto pareikalavo kompromiso iš visų pusių. Tai taip pat parodė, kad geriausi rezultatai gali būti pasiekti sąžiningo bendradarbiavimo tarp institucijų dvasia. Tai būtų buvę neįmanoma be konstruktyvaus ir atsakingo Parlamento vaidmens per visas derybas. Taip pat noriu pabrėžti lemiamą Tarybai pirmininkaujančiosios šalies vaidmenį sprendžiant valstybių narių poziciją.

Galiausiai norėčiau padėkoti Parlamento derybininkų komandai, ypač pirmininkui, J. Borgui, 2009 m. pranešėjams, J. Haug, su jos novatorišką požiūrį šiemet, ir J. Lewandowski, taip pat visiems COBU politiniams koordinatoriams, labai padėjusiems Komisijai ir Parlamentui.

Linkiu mums visiems teigiamo balsavimo rytoj ir geresnių Naujųjų metų nei tikimasi.

 
  
MPphoto
 

  László Surján, PPE-DE frakcijos vardu. – (HU) Girdėjome apie sunkumus, su kuriais teko susidurti. Manau, kad, Juttai Haug vadovaujant, mes gana sėkmingai išsprendėme šiuos sunkumus. Ji nusipelno mūsų padėkos už savo darbą ir tai, kad kiekviena politinė frakcija jaučia, jog turi nuosavybės teisę į šį biudžetą.

Biudžeto sudarymas – tai politika, išreikšta skaičiais. Klausiu savęs, kokią žinutę Europos liaudies partija mato biudžete? Mūsų nuomone, turime suteikti Europos piliečiams didesnį saugumą, ir Europos Sąjunga yra pasirengusi ir gali tai padaryti. Apie viena trečioji biudžeto skirta klausimams, didinantiems saugumo jausmą. Europos liaudies partijos ir Europos demokratų padaryti pakeitimai padidino biudžetą apie 1 mlrd. EUR, taip padidindami jo profilį; kalbu apie lėšas mažosioms įmonėms remti, darbo vietoms išsaugoti ir naujoms sukurti, kur įmanoma, atsiliekantiems regionams vystyti, energetiniam saugumui ir tokiems projektų, kaip Nabucco, planuoti. Tačiau taip pat labai svarbu užtikrinti maistą, ypač šiomis dienomis, jau nekalbant apie Šengeno zonos sienų gynimą ir kelio nelegaliai imigracijai užkirtimą.

Suprantama, kad nepaisant to, koks geras šis biudžetas jis nėra tobulas. Dalis jo trūkumų priežasties glūdi valstybėse narėse. Nepriimtina tai, kad valstybės narės nenaudoja išteklių, kuriuos ES padaro joms prieinamus, nes milijardai eurų lieka nepanaudoti ES biudžete. Kai kurios valstybės narės įveda dirbtines kliūtis, paversdami galimybę susipažinti su konkursų skelbimais dar sudėtingesnę, nei mes patys darome. Europos Komisijos pastangos supaprastinti šiuos procesus pagirtinos, bet neturime leisti valstybėms narėms kurti poveikį ar priimti pakeitimus, trukdančius šioms pastangoms.

Tačiau tai ne tik išimtinai valstybių narių kaltė. ES nesugeba greitai reaguoti į besikeičiančio pasaulio iššūkius. Žinoma, išsprendėme pagalbos maistu problemą, bet po kokių karštų diskusijų! O dabar, kai turėtume judėti į priekį, susiduriame su sunkumais spręsdami ir ekonomikos krizę. Manau, ateinančiu laikotarpiu, per ateinančius metus, turėsime žymiai supaprastinti egzistuojančias sistemas, kad jos būtų lankstesnės. Dėkoju už dėmesį ir tikiuosi, kad turėsime gerą biudžetą.

 
  
MPphoto
 

  Catherine Guy-Quint, PSE frakcijos vardu.(FR) Gerb. pirmininke, Komisijos nare, prašau leiskite man atkreipti dėmesį, kad nedalyvauja Taryba ir Tarybai pirmininkaujanti Prancūzija. Norėčiau pasakyti, Jutta, kad manėte, jog Tarybai pirmininkaujanti Prancūzija su jumis nesusitiko iš paniekos. Manau, kad tiesiog šis nedalyvavimas rodo panieką, kurią pirmininkaujančioji šalis, ar bent jos ministrai, jaučia Europos Sąjungos biudžetui.

Negrįšiu prie mūsų pranešėjų pasiūlymų – norėčiau sustoti tik prie kelių minčių. Pakartosiu, dar kartą šiais metais, kad biudžetas nepakankamas, o daugiametė finansinė programa netinkama. Trūksta lėšų ekonomikos atkūrimo politikai, moksliniams tyrimams, mokymosi visą gyvenimą programai, tinklams ir pagalbai mažosioms ir vidutinėms įmonėms bei labai mažoms įmonėms. Sunku įgyvendinti teritorinio solidarumo politiką, ypač Sanglaudos fondą, todėl milijardai eurų palikti nepanaudotų mokėjimų asignavimuose. Per daug pinigų skirta pagalbai rinkos žemės ūkiui, kur lieka nepanaudotos atsargos, nes teisiškai draudžiami nauji įsipareigojimai. Yra problemų dėl pinigų, atidėtų kaimo plėtrai ir aplinkai, panaudojimo. Pinigai švaistomi saugumo ir teisingumo politikoms, labai nutolusioms nuo Tarybos visuomeninių įsipareigojimų, o pilietybės ir informacijos politikos kryptys yra praktiškai bankrutavusios ir nesuteikia galimybės realiai bendrauti su Europos piliečiais.

Tačiau pažadai, padaryti pagal išorės veiksmus, nėra realūs. Poreikiai nuolat kaupiasi, konfliktai ir skurdas įsitvirtina visame pasaulyje – Somalis, Darfūras, Azija, taifūnai, ciklonai, badas, karas Palestinoje, Kosove, dabar Gruzijoje – o skiriami ištekliai nesikeičia. Kasmet neįmanoma misija tampa dar labiau neįmanoma.

Tik milijardo eurų fondas, kuris yra esminis siekiant pamėginti atgaivinti natūrinį ūkininkavimą skurdžiausiose šalyse, suteikė truputį vilties. Pasitikėdami finansine perspektyva, tikėjomės, kad galėsime toliau įgyvendinti tradicines politikos kryptis ir rasti esamose atsargose pakankamai pinigų reaguoti į šią kitokią kritišką padėtį, prie kurios turi būti pridėta kova su klimato kaita. T. y. žiūrėti pro pirštus į tą faktą, kad biudžeto susitarimas sudaromas su Taryba ir kad Taryba, tikriau sakant, 27 valstybių narių vyriausybės, be savo įprastinių problemų, susiduria su finansų krize, kuri ne tik kelia grėsmę Europos ekonomikai, bet ir išgyvenama kaip 27 valstybių narių biudžetų krizės.

Todėl esame priversti priimti biudžetą, kuris nesuderinamas su narių lūkesčiais – biudžetą, kuriame atotrūkis tarp įsipareigojimų ir mokėjimų kelia didėjantį susirūpinimą dėl biudžeto procedūros tiesumo. Troškimas kuo mažiau prisidėti prie Sąjungos pajamų verčia valstybes nares užimti paprastas ir neproduktyvias pozicijas. Pirma, jos minimaliai moka, taigi mažiau nei 0,9 proc. BVP mokėjimų asignavimai, su įsipareigojimų pažadais, kurie niekada netikrinami, ir jos nepalengvina Europos politikos krypčių įgyvendinimo savo šalyse, kad būtų išvengta bendro finansavimo ir taip leistų nepanaudotiems asignavimams grįžti į kiekvienos šalies biudžetą.

Reikia pripažinti, įprastinė Sąjungos politika ir toliau įgyvendinama taip gerai, kaip galima tikėtis. Komisija vykdo naujoviškus veiksmus, kuriuos dažnai skatina mūsų bandomieji projektai, ir parengiamuosius veiksmus. Tačiau Europos biudžetui būdingas visko žadėjimas ir nepakankamų lėšų investavimas į įgyvendinimo tvarką, kai to nori kiekviena iš valstybių narių norui.

Šiais metais mums ir vėl tenka susidurti su dviem naujomis skubiomis problemomis. Pirmoji – kova su klimato kaita, ir Tarybos išvados šiuo klausimu yra kuklios; šiais metais turi būti padarytos investicijos ir padidintos 2010 m. Antroji problema – 200 mlrd. EUR ekonominis paskatinimas, kuris buvo paskelbtas. Tik 5 mlrd. EUR iš šios sumos reikia naujoms investicijoms. Todėl finansinė perspektyva turi būti apsvarstyta iš naujo.

Vakar Tarybos pirmininkas pasakė mums, kad šis persvarstymas buvo patvirtintas, bet Taryba sako mums, kad jis sustabdyta. Tai kokia situacija? Mes Socialistų frakcijoje Europos Parlamente esame pasirengę persvarstyti.

Apibendrinant visiškai negalime toliau eiti šia kryptimi, nes Europa griūna prieš mūsų akis. Atėjo laikas apsvarstyti iš naujo finansinę perspektyvą, kad būtų atstatyta pusiausvyra Europos pajamoms ir išlaidoms, supasaulietinti nekintamą politiką ir finansuoti dinamišką politiką, siekiant veiksmingai patenkinti realius žmonių poreikius visame pasaulyje.

Galiausiai noriu palinkėti Komisijai sėkmės. Nuo jūsų priklauso tikslus biudžeto įgyvendinimas neiššvaistant nė vieno euro. Jūs galite parodyti valstybėms skeptikėms ir įtikinti jas dėl pridėtinės vertės, kurią suteikia Sąjunga, tiek politine, tiek biudžeto prasme.

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 

  Anne E. Jensen, ALDE frakcijos vardu.(DA) Gerb. pirmininke, norėčiau iš pradžių padėkoti dviem pranešėjams, J. Haug ir J. Lewandowski, už jų itin kompetentingą ir profesionalų darbą biudžeto klausimu. Taip pat norėčiau padėkoti mūsų pirmininkui R. Böge ir Komisijos narei D. Grybauskaitei už tai, kad jie taip gerai ieškojo sprendimų. Žinoma, biudžetas yra labai nelankstus. Biudžeto struktūra nelanksti – mes ne tik perkeliame nepanaudotus pinigus iš žemės ūkio biudžeto sistemos į kitas biudžeto dalis, o Komisijai neseniai tapo beveik įpročiu mesti iššūkį šiam lankstumui – mesti iššūkį šiam griežtumui. Turėtume būti dėkingi Komisijai už tai. Manau, gerai bandyti naujus būdus ir norėčiau pasakyti, kad mes Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijoje visiškai palaikome šį biudžetą ir sprendimą, kuris buvo rastas dėl maisto galimybės, vieną milijardą, kuris buvo rastas, siekiant, kad besivystančiose šalyse būtų daugiau maisto. Mus džiugina tai, kad buvo įmanoma rasti sprendimą, kuriam nereikia didelių mažinimų kitose programose, kad radome lėšų lankstumo priemonėje ir Neatidėliotinos pagalbos rezerve.

Taip pat džiaugiuosi, kad Komisijos narė patikino, jog Komisija neketina nagrinėti struktūrinių fondų programų ir kad jos gali būti supaprastintos. Turime istorinį uždavinį per kelis ateinančius metus – užtikrinti, kad naujosiose valstybėse narėse vyktų būtinas vystymasis. Manau, tai tikrai pats svarbiausias ES biudžeto aspektas.

Žinoma, taip pat skundėmės iniciatyvų stygiumi biudžete, susijusiame su energija, tada paskutinę akimirką atsirado memorandumas dėl finansų krizės, kuriame konstatuojama, kad ir ES biudžetas turi būti naudojamas siekiant augimo. Pasiūlėme penkis milijardus eurų įvairioms iniciatyvoms energetikos sektoriuje, ir savo frakcijos vardu norėčiau pasakyti, kad esame pasirengę rasti tam sprendimą – esame pasirengę rasti finansavimą, taip pat greitai dirbti, bet jei turime pažvelgti į tai, kaip sudarytos individualios programos – daugiau pinigų TEN-e, daugiau pinigų mokslinių tyrimų programoms ir daugiau pinigų KNP, kitaip tariant, programoms, kurias gerai žinome – taip pat turime neskubėti ir užtikrinti, kad darome tai teisingai ir protingai. Tačiau tikiuosi konstruktyvaus bendradarbiavimo šiais klausimais ir norėčiau padėkoti Komisijai už iniciatyvą. Turbūt šiek tiek apmaudu, kad ji atsirado taip vėlai, bet mes konstruktyviai dirbsime šiais klausimais.

 
  
MPphoto
 

  Helga Trüpel, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. pirmininke, Komisijos nare, ponios ir ponai, 2009 m. biudžetas yra tik kompromisas. Tai ir ne netikėtumas, kaip ką tik girdėjome. Finansinė perspektyva neleidžia didelių šuolių; Europos biudžeto struktūra tam per daug griežta ir nelanksti esant tokiai situacijai.

Nepaisant to, 2009 m. biudžetu išsiunčiami keli svarbūs signalai. Pvz., mums pavyko parūpinti 1 mlrd. EUR daugiau pagalbai maistu; t. y. patiems skurdžiausiems, ir, jei pasiseks, tvariai žemės ūkio politikai skurdžiausiose šalyse. Taip pat leisime šiek tiek daugiau lėšų mažosioms ir vidutinėms įmonėms – labai svarbioms ekonomikai vystytis – ir šiek tiek daugiau klimato kaitos sprendimui.

Tačiau būtini nauji prioritetai. Mums reikia persvarstyti Europos biudžetą, ir aš norėčiau skirti šią kalbą valstybėms narėms, įskaitant mano tėvynės, Vokietijos, vyriausybei. Turime reaguoti į krizę trumpuoju laikotarpiu, bet, aišku, ir vidutinės trukmės bei ilgalaikiu laikotarpiu. Akivaizdu, kad ES biudžetas negali pakeisti valstybių narių biudžetų ar nacionalinės politikos formavimo, bet visi, neprisitaikantys prie krizės, garantuotai žlunga.

Neseniai mačiau per televiziją spaudos konferencijos transliaciją, kurioje bendrovės „General Motors“ vadovas kreipėsi į Jungtinių Valstijų Kongresą dėl tolesnių paskolų. Jis argumentavo taip: „Turime kurti ekologiškus automobilius, turime investuoti į ekologiškas technologijas“, ir jis buvo teisus. Deja, šis vadovas pavėluotai tai suvokė, ir Amerikos sunkvežimių atsargos kaupiasi. Iš tikrųjų, tiesa, kad mūsų ekonomiką reikia restruktūrizuoti. Europa privalo gaminti naujus, ekologiškus, modernius produktus, jei norime pamatyti ekonominę sėkmę per kelis ateinančius metus, tiek vidaus, tiek pasaulio rinkose.

Turime žymiai sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį. Turime sumažinti savo priklausomybę nuo naftos. Turime daugiau investuoti į atsinaujinančią energiją ir daug daugiau į mokslinius tyrimus. Tai sukurs galimybes naujiems produktams ir naujoms darbo vietoms. Tikrai turime keisti savo žemės ūkio politiką; ji turi būti susieta su ekologinės elektros energijos gamyba. Tai taip pat suteiks Europos ūkininkams naują galimybę.

Taip pat turime daugiau pinigų leisti gerai suprantamai vystymosi pagalbai – ne kaip labdarą, o todėl, kad būtų nutatyta sąžininga prekyba visame pasaulyje ir tikrai kurti strateginį požiūrį, siekdami susiaurinti gerovės atotrūkį pasaulio mastu – protingą, strateginę politiką. Taip pat privalome galų gale suvokti, kad turime susieti augimą su aplinkos apsauga ir kova su klimato kaita. Mums reikalingas naujas mąstymo apie augimą modelis, ir tai taikytina ne tik Europai, bet ir augančioms ekonomikoms, pvz., Indijai ir Kinijai, bei, žinoma, ir Jungtinėms Valstijoms.

Mes labai tikimės, kad naujoji B. Obamos administracija pakeis Amerikos mąstymą ir persvarstys klausimą dėl Kioto protokolo perėmėjo. Tačiau visa tai taip pat turi atsispindėti Europos biudžete, todėl reikia naujų prioritetų. Privalome atsakyti į klausimą, iš kur ateina pinigai. Mano frakcija – Žaliųjų frakcija/Europos laisvasis aljansas – mano, kad reikia daugiau aplinkos mokesčių. CO2 suvartojimas turi būti apmokestinamas, ir galų gale turi būti nustatyti žibalo mokesčiai. Tai turi parūpinti didelę Europos biudžeto dalį.

Tačiau viskas, ką girdime iš Komisijos šiuo metu – tai yra, kas porą mėnesių – pažymi, kad vidaus logika rodo, jog mums reikia Europos biudžeto persvarstymo, siekiant parodyti visuomenei, kad iš tiesų supratome, jog norime pakeisti dalykus, kad mums reikia naujų prioritetų, kad norime leisti daugiau pinigų moksliniams tyrimams ir plėtrai ir kad mums reikia naujų varymo technologijų.

Žinoma, taip pat turime vykdyti daugiau mokslinių tyrimų šiuo atžvilgiu; kito kelio nėra. Kaip jau aptarėme, javai turi būti ant stalo, o ne rezervuare – tai Europos Sąjunga taip pat turi įsisąmoninti. Per ekonomikos krizę turime daugiau pinigų skirti švietimui: programai Erasmus Mundus, skirtai studentų mobilumui ir universitetų mainams, ir mokymosi visą gyvenimą programai. Tai vienintelis būdas suteikti jauniems žmonėms Europoje naujas galimybes dėl ateities darbo rinkų, taip pat asmeniniame gyvenime.

Privalome daugiau investuoti į kultūrų įvairovę – tai Europos Sąjungos turtas, ir piliečiai padėkos mums, kai pamatys, jog Europos lėšos tikrai pasiekia jų vietovę. Jei norime elgtis atsakingai, privalome skirti daugiau dėmesio prevencijai, o ne reaguoti tik tada, kai jau per vėlu. Tai taip pat yra mūsų politinė atsakomybė. Svarbu veikti tinkamu laiku; todėl mums reikia išteklių stabilumo priemonei.

Turint omenyje artėjančius rinkimus birželio mėn., privalome parodyti Europos visuomenei, kad supratome, kad turime drąsos ir esame pasirengę keisti Europos politiką pakankamai nuosaikiai Europos biudžeto atžvilgiu. Tikiuosi ir tikiu, kad piliečiai įvertins tai per rinkimus.

 
  
MPphoto
 

  Wiesław Stefan Kuc, UEN frakcijos vardu. – (PL) Gerb. pirmininke, džiaugiuosi dėl to, kad lieka tik keli biudžeto pakeitimai. Sunku vertinti, kas teisus, ir tiesos nesužinosime iki 2009 m. pabaigos. Laimei, kad patvirtinę biudžetą galėsime įgyvendinti pokyčius pačioje metų pradžioje, kaip darome kiekvienais metais.

Vakar Tarybai pirmininkaujančios Prancūzijos pirmininkas, prezidentas N. Sarkozy, pasakė, kad dėl pagrindinių klausimų mažiau diskutuojama, nei dėl antraeilių. Tai gali reikšti tą patį dalyką, kaip Komisijos narės D. Grybauskaitės pareiškimas, kad ateityje turėtume sudarinėti visiškai kitokį biudžetą, keisti ne tik biudžeto eilutes, bet užtikrinti, kad jos būtų geriau integruotos.

Dabartinis, fragmentiškas biudžetas, kuriame yra daug eilučių, nėra labai aiškus. Reikia daug laiko jį sudaryti ir jis kelia daug diskusijų. Iš tiesų, jis aktualus tik kelias dienas, jei ne kelias valandas. Taip buvo su 2008 m. biudžetu, kuris buvo taisomas jau pirmajame Biudžetų komiteto susitikime. Vertėtų įvesti platesnes eilutes ir apibrėžti, kam galėtų būti naudojami ištekliai. Tai biudžeto įgyvendinimą padarytų žymiai lankstesnį ir suteiktų Europos Komisijai, taip pat ir Europos Parlamentui, geresnes galimybes, nes jie galėtų kontroliuoti, kaip lėšos buvo leidžiamos per visą tą laiką, kai jis galiojo, ir nedelsdami reaguoti į bet kokius galinčius kilti poreikius.

Naujausias Tarybos padarytas finansavimo padidinimas 2008 m., arba biudžeto lėšų padidinimas ateinantiems keleriems metams 200–250 mlrd. EUR, įrodo, kad nėra prasmės šioms metų ilgio diskusijoms dėl biudžeto detalių kitiems metams.

 
  
MPphoto
 

  Esko Seppänen, GUE/NGL frakcijos vardu. – (FI) Gerb. pirmininke, Komisijos nare, bendroji suma mokėjimų asignavimams kitų metų biudžeto projekte yra mažesnė nei kada nors. Bus pakankamai pinigų mokėjimams, jei bus laikomasi tos pačios mokėjimo politikos kaip pastaraisiais metais. Komisija nevisiškai įgyvendins biudžetą.

Vakar Parlamentas nusprendė grąžinti valstybės narėms beveik penkis iš šešių milijardų eurų, kurie nebuvo panaudoti mokėjimams šiais metais, nors buvo numatyta, kad jie bus išleisti. Milijardas pridėtas prie kitų metų biudžeto pagalbai maistu. Nuo tada, kai Komisija pateikė šį pasiūlymą, maisto kainos sumažėjo perpus, ir ES netrukus turės įsikišti į savo pačios gamybą. Pasaulyje yra milijonai badaujančių žmonių ir pagalba, aišku, prireikus bus suteikta, bet argumentai, glūdintys už Komisijos pasiūlymo, per šešis mėnesius atgyveno.

Praeitą savaitę Komisija įsitraukė į viešuosius ryšius ir propagandą dėl biudžeto rengimo, siekdama reklamuoti savo programą dėl valstybių narių ekonomikos atsigavimo. Tai biudžeto akrobatika ir apgaulė. ES penkių milijardų indėlis reiškia, kad pinigai buvo perkelti iš vieno straipsnio į kitą, valstybėms narėms neįsipareigojus dėl naujų pinigų ES naudojimui. Tai nėra tikros atkūrimo priemonės, siekiant sutvarkyti globalizacijos sukeltą žalą. Mums reikia energingų veiksmų, kaip vaisto, gydančio mus nuo „įtartinų pinigų“ ligos, ir ES tiesiog nevykdo pažadų. Europos Komisija ir Europos Sąjungos Taryba nėra pasirengusios nuspręsti dėl tokio veiksmo.

 
  
MPphoto
 

  Nils Lundgren, IND/DEM frakcijos vardu. (SV) Gerb. pirmininke, kaip paprastai, čia turime dokumentą, kuris yra Parlamento darbo pavyzdys. Tuo pat metu atsiduriame absurdiškoje padėtyje darydami tai, ko neturėtume daryti. Dabar diskutuojame, kaip išleisti daugiau pinigų. Šis Parlamentas neatstovauja mokesčių mokėtojams, nesiekia apriboti išlaidų, jis jaudinasi, kad išleidžiama nepakankamai pinigų. Ne tik, kad daugiau nei dvi trečiosios pinigų išleista dalykams, kuriuose kaip Parlamentas neturėtume dalyvauti, bet ir naudojami jie visiškai neteisingais tikslais. Pinigai vis dar leidžiami žemės ūkio politikai, kaimo plėtrai ir regioninei politikai, kitaip tariant, visiems tiems dalykams, kurie yra pačių valstybių narių atsakomybė, ir už kuriuos jos pačios turi mokėti.

Taip pat daug kas buvo pasakyta, ir visiškai teisingai, apie 2009 m., kaip krizės metus Europoje, JAV ir, iš tiesų, visame pasaulyje, tuomet klausiame savęs: ką turėtume daryti? Ir mano atsakymas į tai – čia nieko negalime dėl to padaryti. ES šalys naudoja turbūt nuo 40 iki 45 proc. savo pinigų viešosioms išlaidoms. Vienas procentas ateina čia ir yra naudojamas neteisingiems tikslams. Menkiname save su šiuo požiūriu. Labai jums ačiū.

 
  
MPphoto
 

  Sergej Kozlík (NI). – (SK) Norėčiau padėkoti už rezoliucijos dėl ES bendrojo biudžeto 2009 m. tekstą, kurį pateikė Biudžetų komitetas ir jo pranešėja Jutta Haug. Jos formuluotė nuodugniai ir visapusiškai išreiškia kitų metų ES biudžeto pavojus.

Mano nuomone, pagrindinis klausimas, kuris vis dar atviras, yra biudžeto parūpinimas ES plano spręsti finansų krizės padarinius poveikiui. Krizės mastas ir kryptis išlieka atviri. Svarbiausių iniciatyvų tikslas bus darnus vystymasis, užimtumo augimas ir parama mažosioms ir vidutinio dydžio įmonėms, taip pat parama sanglaudai tarp regionų, kuri yra pagrindinis ekonomikos augimo skatinimo Europoje veiksnys.

2009 m. galime tikėtis pamatyti spartesnį išteklių nutekėjimą iš struktūrinių ir sanglaudos fondų, ypač naujosiose valstybėse. Todėl tikslinga pabrėžti biudžeto valdymo institucijų pareigą laiku teikti papildomus mokėjimus. Potencialus šių mokėjimų šaltinis galėtų būti 7,7 mlrd. EUR rezervas nuo daugiametės finansinės programos mokėjimų maksimumo. Šiomis aplinkybėmis labai svarbu priimti priemones struktūrinių ir sanglaudos fondų mechanizmams supaprastinti, siekiant imtis gebėjimo naudotis jais ES šalyse gerinimo.

 
  
MPphoto
 

  Salvador Garriga Polledo (PPE-DE).(ES) Gerb. pirmininke, Komisijos nare, ponios ir ponai, norėčiau ypatingai padėkoti pirmininkaujančios Prancūzijos atstovui, gerb. Soreliui, kuris parodė puikų bendradarbiavimo su Biudžetų komitetu pavyzdį, dalyvaudamas visose mūsų rengtose diskusijose.

Parlamento darbas rengiant ES biudžeto projektą ir vėl sėkmingai baigtas šiais metais. Mums reikėjo daugelio metų derybų tarp Komisijos, Tarybos ir Europos Parlamento patirties. Žinome kiekvienos institucijos ribas ir sugebėjome pasiekti susitarimą dėl pagrindinių dalykų, taigi rytojaus balsavimas galima vadinti institucine Europos Sąjungos sėkme.

Tačiau visi šie abipusio pažinimo metai taip pat pasako mums, kad susitarimui dėl pagrindinių dalykų šiais metais trūksta tokių pagrindinių dalykų, kurių turėtume galimybę reikalauti normaliomis aplinkybėmis.

Problema ta, kad šis biudžeto projektas buvo planuotas prieš daug mėnesių kovo ar balandžio mėn. neatsižvelgiant į didžiulį ekonomikos ir finansų krizės mastą. Todėl normalu, nes kai kurios valstybės narės taip pat taip darė, stengėsi iš anksto daug neplanuoti.

Mūsų biudžeto sudarymo procedūra iš esmės labai nelanksti ir nenumato tolesnių pataisymų. Parlamentas pateikė keletą pasiūlymų per pirmąjį svarstymą, kuriais norėjo padėti ekonomikai atgimti ir suteikti piliečiams garantiją, daugiausia dėl Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcijos, taip pat Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos pateiktų pakeitimų. Kai kuriuos Taryba priėmė, kai kurių – ne.

Tik proceso pabaigoje, kuomet jau įvyko susitaikymas, Taryba ir Komisija pagaliau pasiūlė, kaip naudoti ES biudžetą ekonomikos augimui paskatinti. Kai improvizacija derinama su skuba, labiausiai tikėtinas rezultatas – nusivylimas.

Be to, į ekonomikos krizę bus atsakyta daugiau valstybių narių, nei Bendrijos lygiu, o ES biudžetas, deja, nebus galinga ekonominės politikos priemonė, kokia turėjo būti.

Negaliu suprasti, kodėl ekonominio pakilimo metais dar 2005–2006 m., finansinės perspektyvos, kurios buvo patvirtintos, buvo taip sumažintos ir apribotos, kad metinė biudžeto politika negalėjo būti naudojama kaip priešciklinis ginklas.

Mums kliudo metinės viršutinės ribos, o daugiametė finansinė programa nenaudinga krizės metais.

Mano baigiamoji mintis. Dvi Bendrijos programos, kurias labiausiai paveikė 2006 m. finansinės perspektyvos susitarimas – europinis tinklas ir kaimo plėtra – dabar pasirinktos pakelti Europos ekonomikos augimui.

Mano klausimas: kas atsakingas už tai, kad jos buvo taip smarkiai sumažintos 2006 m. ?

 
  
MPphoto
 

  Göran Färm (PSE). - (SV) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, kaip Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešėjas dėl biudžeto, turiu pasakyti, kad komitete sutarėme labai anksti, dar prieš prasidedant krizei, kad privalome suteikti didesnį prioritetą ypač klimato ir energetikos priemonėms ir mažosioms bei vidutinėms įmonėms. Dabar priėjome prie tos pačios išvados Biudžetų komitete, ir norėčiau padėkoti pranešėjams už jų ypatingai konstruktyvų bendradarbiavimą dėl biudžeto šiais metais. Taip pat pabrėžtume būtinybę susikoncentruoti ties investavimu į bendrą augimą ir infrastruktūras.

Neseniai klausiausi N. Lundgren iš Nepriklausomybės ir demokratijos frakcijos. Žinoma, jis visiškai neteisingai tai suprato. Niekas nemano, kad galėtume turėti tokį didelį ES biudžetą, kad ES pati galėtų neutralizuoti pastangas pagerinti ekonominę padėtį. Dalykai, kuriuos turėtume daryti, yra bendri dalykai, kurių atskiros valstybės narės negali sutvarkyti, įtraukti ES į bendrą rinką, realią bendrą rinką. Dabar, kai pašalinome prekybos barjerus, taip pat privalome įgyti bendrą infrastruktūrą, ypač bendrą energetikos infrastruktūrą ir bendrus mokslinius tyrimus, kad galėtume imtis iniciatyvos visame pasaulyje. Tai, žinoma, ir yra esmė; nekalbame apie atėmimą kažko iš valstybių narių.

Šiose diskusijose dėl biudžeto pirmą kartą kalbėjau 1999 m. Apie ką tuomet kalbėjome? Apie tuos pačius dalykus, apie kuriuos kalbame šiandien – darbo vietos, augimas, supaprastinimas ir didesnis veiksmingumas, didesnis lankstumas biudžete, siekiant pagerinti ES gebėjimą greitai reaguoti į naujas problemas. Tačiau, deja, mes vis dar svarstomi daug senų klausimų. Todėl Komisijos iniciatyva kartu su atkūrimo planu yra sveikintina, net jei ji buvo sudaryta labai skubotai.

Bet kokiu atveju, manau, svarbiausias dalykas, kurį galime dabar padaryti, yra sąlygoti realesnį ir stabilesnį pokytį ES biudžeto politikoje. Atviro Komisijos bendradarbiavimo rezultatai dėl ilgalaikio biudžeto, rodo, kad tai stabilus ir ilgalaikis investavimas į augimo, aplinkos ir klimato politiką. Tai taip pat reiškia, kad galime ištrūkti iš dabartinės padėties nuolat stengiantis ad hoc peržiūrėti biudžeto planą. Dabar mums reikia naujos struktūros ilgalaikiam biudžetui. Tai svarbiausias dalykas, kurį dabar gali padaryti Komisija. Ačiū.

 
  
MPphoto
 

  Nathalie Griesbeck (ALDE). (FR) Gerb. pirmininke, Komisijos nare, ponios ir ponai, šiais metais biudžeto sudarymo procedūra dar kartą privertė mūsų Parlamentą derėtis dėl bendros 2009 m. biudžeto sumos, taip pat dėl prioritetų, kuriuos nusistatėme, tam, kad pasiektume tikslą tiek augimo ir užimtumo prasme pagal apgalvotą ekonomiką, tiek globalinės krizės aplinkybėmis išorės politikos ir politikos, apie kurią kalbama po 3 antrašte: „Pilietybė, laisvė, teisingumas“, prasme.

Kaip visada sakėme ir kartojome, daugiametė finansinė programa yra nepakankama ir jai labai reikia šios fundamentalios reformos, nes ateityje dar mažiau nei šiandien ji nesudarys sąlygų patenkinti daugybės esminių išsiplėtusios Europos su 27 valstybėmis narėmis poreikių.

Šiomis aplinkybėmis biudžetas, kurį mums pasiūlė pranešėjai, yra iš esmės toks geras, koks tik gali būti, ir aš džiaugiuosi, kad Komisijos narė paskelbė šįryt, jog sutarta atlikti gyvybiškai svarbų daugiametės programos persvarstymą. Džiaugiuosi dėl nuolatinio jos dalyvavimo čia su mumis ir apgailestauju, kad nėra Biudžeto ministro, tai buvo trumpai paskelbta elektroniniame ekrane sesijos pradžioje. Matyt, ministras nemano, kad jam derėtų prisijungti prie mūsų.

Kalbant apie biudžetą, ypač džiaugiuosi pastangomis, padarytomis dėl kovos su visuotiniu atšilimu, MVĮ paramos, energetinės priklausomybės sprendimo eilučių, taip pat priemonėmis, kurios buvo priimtos dėl žmoniškesnės, humanistiškesnės Europos, geriau pasirengusios atremti esminius migracijos politikos sunkumus.

Norėčiau išreikšti savo susirūpinimą dėl asignavimų, skirtų kaimo plėtrai, ir noriu dar kartą pasmerkti šios politikos pabrėžimą kaimo teritorijų naudai.

Daug padėkos žodžių J. Haug, jos komandai, J. Lewandowski ir Biudžetų komiteto pirmininkui.

 
  
MPphoto
 

  Zbigniew Krzysztof Kuźmiuk (UEN). – (PL) Gerb. pirmininke, norėčiau atkreipti dėmesį į tris klausimus šioje diskusijoje.

Per gilėjančią finansų, taigi ir ekonomikos krizę Europos Sąjungoje, šis biudžetas yra nepaprastai mažas. Įsipareigojimai, sudarantys tik kiek daugiau nei 1 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų, mokėjimai, siekiantys 0,9 proc. ir ypač 3,2 mlrd. EUR atsargos, byloja, kad didžiausios valstybės narės nenori finansuoti svarbiausių Europos Sąjungos tikslų.

Antra, Europos Sąjunga labai lengvai prisiima papildomus įsipareigojimus, kurie nebuvo numatyti finansinėje perspektyvoje. Neseniai papildomai 1 mlrd. EUR buvo paskirtas užkirsti kelią badui trečiajame pasaulyje ir 0,5 mlrd. EUR buvo pažadėti pagelbėti atstatymo pastangoms Gruzijoje. Šios visiškai pagrįstos išlaidos turės būti finansuojamos kitos svarbios veiklos, kurią finansuoti Sąjunga įsipareigojo daug anksčiau, sąskaita.

Galiausiai, pastangų įveikti ekonomikos krizę prasme, atskiros valstybės narės, ypač mažiau pasiturinčios, pvz., Lenkija, tikėjosi išankstinio projektų finansavimo inicijavimo naudojant struktūrinius fondus. Tikiuosi, šis nepaprastai kuklus biudžetas vis dėlto leis mums finansuoti didelius investicinius projektus šiuo būdu.

 
  
MPphoto
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL).(PT) Kaip pabrėžėme spalio mėn., ES biudžetą 2009 m. turėjo ženklinti politinės priemonės ir susijusios biudžeto eilutės, siekiant veiksmingai reaguoti į blogėjančią ekonomikos krizę.

Tačiau užuot nusitaikius ir didinus lėšas ekonomikai ir socialinei sanglaudai skatinti ir darbininkų perkamajai galiai didinti, ES biudžete, siūlomame 2009 m., sumažinami mokėjimai iki beprecedenčio lygio (4 mlrd. EUR mažiau nei suma, patvirtinta 2008 m. biudžetui). Jiems trūksta net sumos, suplanuotos Daugiametėje finansinėje programoje 2007–2013 m., kuri jau buvo visiškai nepakankama. Kalbant santykinai, tai mažiausias ES biudžetas nuo tada, kai Portugalija įstojo į Europos ekonominę bendriją.

Manoma, kad siūlomas ES biudžetas 2009 m. remia Europos ekonomikos atgaivinimo planą ir tai, kas laikoma Europos solidarumu. Iš tikrųjų, devizas yra kiekvienas už save, kitaip tariant, politika, kuri toliau didins skirtumus tarp ekonomiškai labiau išsivysčiusių ir sanglaudos šalių.

Mums skubiai reikia biudžeto priemonių, teikiančių veiksmingą paramą nedidelėms ir šeimyninėms žemės ūkio, žuvininkystės, tekstilės ir aprangos pramonės šakoms, laivų statybos pramonei ir labai mažoms, mažosioms bei vidutinio dydžio įmonėms. Šios priemonės turi ginti gamybos sektorius kiekvienoje valstybėje narėje, ypač sanglaudos šalis, užimtumą su teisėmis ir padorius darbo užmokesčius darbuotojams.

 
  
MPphoto
 

  Jeffrey Titford (IND/DEM). - Gerb. pirmininke, „arogancija“ yra žodis, kuris ateina man į galvą, skaitant šį ištęstą pranešimą todėl, kad tekstas jos prisotintas. Pvz., 25 skirsnyje sielojamasi dėl fakto, kad turimos lėšos „esant tokiai padėčiai, neleidžia Sąjungai prisiimti savo, kaip pasaulinės veikėjos, vaidmens“. Tame pačiame skirsnyje kalbama apie ES, kaip turinčią „pajėgumo prisiimti savo, kaip pasaulinės partnerės, vaidmenį“. Kas norėjo, kad ES turėtų tokį vaidmenį? Kodėl ji turi tokį išpūstą savo reikšmingumo pojūtį? Tikrai niekas mano šalyje nebalsavo dėl ES kaip pasaulinės veikėjos vystymosi. Mums buvo pasakyta, kad tai – bendra rinka, kuri teiks pigų vyną ir gražias atostogas.

Taip pat pastebiu, kad „pasaulinė veikėja“ nori naudoti savo skiriamąjį ženklą visoje komunikacijoje su masėmis ir nori didelės informacinės kampanijos 2009 m. rinkimams. Vietoj „informacinės“ supraskite „smegenų plovimo“ todėl, kad ES be abejonės parduos save kaip didžiausią naudą žmonijai nuo penicilino laikų, o ne kaip groteskinę demokratijos ir minties laisvės priešę, ką ji iš tikrųjų simbolizuoja.

Aukščiau minėta arogancija pasklinda į viską, prie ko ji prisiliečia. Nėra geresnio pavyzdžio, kaip nesenas negarbingas ir nepagarbus narių elgesys su prezidentu V. Klausu, valstybės vadovu, susitikime Prahoje. Aš pasakau jums, kad ES neturi jokio demokratinio įgaliojimo imperijos kūrimui, apibrėžtam šiame biudžete.

 
  
MPphoto
 

  Jean-Claude Martinez (NI).(FR) Gerb. pirmininke, per Kalėdas maži berniukai gauna raudonas mašinas žaisti gaisrininkus, o mažos mergaitės gauna Barbes žaisti visa kita.

Panašiai ir Komisija su Ministrų Taryba turi mažą biudžetą, su kuriuo žaidžia viešuosius finansus. Tada mes žaidžiame, kad rengiame arbatos vakarėlį su biudžetu, duodame šiek tiek Galileo, šiek tiek Kosovui ar šiek tiek Palestinai. Yra šiek tiek net vaisiams mokyklose.

Finansinis ir ekonominis cunamis siaubia automobilių pramonę, turtą, paslaugas, o mes užsiimame 116 mlrd. EUR biudžetu, kuris yra Ispanijos biudžeto dydžio 42 mln., tiksliau sakant, 45 mln. piliečių, o mes turime reikalų su 400 mln. piliečių. Net neminėsiu JAV biudžeto, kurį sudaro 2 000 mlrd. EUR.

Žemynas netrukus pereis į recesiją, o mes dalijame kelis trupinius. Taip pat toliau monotoniškai kalbame apie 1 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų taisyklę ir deficitus, kurie negali viršyti 3 proc.

Iš to galima pasimokyti dviejų dalykų. Pirma, kai negalite įvertinti naftos barelio kainos, krentančios nuo 100 iki 40, tuo tarpu, kai „Goldman Sachs“ pranašavo 200, ir kai negalite parengti prognozių keliems mėnesiams, kaip galite turėti daugiametę finansinę programą septyneriems metams? Tai mokslinis absurdas.

Antroji pamoka yra tokia: visa biudžeto istorija rodo, kad teisiniai maksimumai, Gramm-Rudman-Hollings įstatymas Jungtinėse Valstijose, 1 proc. nacionalinių pajamų taisyklė – visa tai kvailystė. Viešuosius finansus valdo empirizmas, o ne dogmatizmas. Mums reikėjo turėti biudžeto energijos planą tam, kad pakeistume ekonominį klimatą. Tai buvo pavadinta didele Europos paskola. Mums reikėjo turėti galimybę pakeisti dalykus, bet tam reikėjo ambicijos.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkė. – Norėčiau priminti visiems nariams pasistengti kalbėti lėčiau, nes vertėjai nespėja versti.

 
  
MPphoto
 

  Reimer Böge (PPE-DE). (DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau iš pradžių padėkoti pranešėjams J. Lewandowski ir J. Haug, taip pat sekretoriato ir frakcijos koordinatoriams ir darbuotojams. Ypač pastarieji kartais buvo tiesiog perkrauti darbu, kas jiems įprasta kiekvienais metais. Taip pat noriu padėkoti Tarybai pirmininkaujančiai Prancūzijai už geras, sąžiningas derybas. Suvokiu, kad pirmininkaujančioji šalis būtų buvusi pasirengusi eiti šiek tiek toliau, jei dauguma Taryboje būtų tai leidusi. Taip pat norėčiau pabrėžti, kad Komisija derybose dalyvavo ypač konstruktyviai. Komisijos nare – jei galiu tai pasakyti atvirai čia – kadangi mums pavyko pasiekti gerus darbo santykius, neprieštaraučiau jūsų pakartotiniam kandidatavimui kitais metais.

Ponios ir ponai, 2009 m. biudžetas yra suskirstytas į 3 etapus. Dėl pirmojo etapo balsuosime rytoj. Mes finansuojame pagrindinius ES poreikius 133,7 mlrd. EUR įsipareigojimais ir 116 mlrd. EUR mokėjimais, ir sugebėjome pagal grafiką įvykdyti maisto priemonę pasinaudoję atsarginiu procesu: pakeitę Tarpinstitucinį susitarimą, panaudoję lankstumo priemonę ir perskirstę 4 eilutę. Gerai, kad visa tai vyksta pagal grafiką, bet taip pat turi būti aišku, kad egzistuojančių plėtros priemonių peržiūrėjimas tiek biudžeto vystomojo bendradarbiavimo skirsnyje, tiek Europos plėtros fonde taip pat yra paketo dalis, jei norime pasiekti geresnį sprendimą ir geresnes perspektyvas ateityje, įskaitant dėl maisto tiekimo saugumo besivystančiose šalyse. Tai taip pat paaiškina pamatinio ypač 4 eilutės – ES kaip pasaulinė partnerė – persvarstymo gyvybišką svarbą ir būtinybę.

2 dalį reikės aptarti, kai įsigalios priimtos deklaracijos piniginė nauda; tai yra, egzistuojančių taisyklių pagreitinimas ir supaprastinimas struktūrinių fondų ir kaimo plėtros įgyvendinimo atžvilgiu. Jei visi padarysime savo namų darbus dėl to pirmajame ketvirtyje, tai turėtų sąlygoti ir sąlygos papildomus biudžetus su didesniais mokėjimais į struktūrinius ir žemės ūkio fondus, kurie taip pat parems ekonomikos plėtrą. Jei tada nesugebėsime viršyti 120 mlrd. EUR mokėjimams per metus, turi būti administraciniai ir politiniai padariniai. Visa kita būtų nepagrįsta.

Trečias dalykas susijęs su ekonomikos atsigavimo paketu. Žinoma, skaičiai iš Europos biudžeto, kuriuos aptariame, linkę plaukti pasroviui, todėl norėčiau pasakyti du dalykus šiuo atžvilgiu. Pirmas dalykas – teisinga ir gyvybiškai būtina, kad Europos investicijų bankas dalyvautų, bet neturi būti jokio naujo šešėlinio biudžeto šalia Europos biudžeto ateityje – tai nepriimtina. Antras dalykas – esame pasirengę užtikrinti siūlomą persvarstymą, remdamiesi teisingais projektais ir būtinomis procedūromis, taip pat ir dėl bendrai su energetikos tinklų sujungimo prioritetais solidarumo, įtvirtinto Lisabonos sutartyje energetikos politikoje, ir skirdami plačiajuostį jungiamumą socialiai remtinose kaimo vietovėse – kaip priedą prie visų kitų būtinų priemonių, jau esančių darbotvarkėje.

 
  
MPphoto
 

  Costas Botopoulos (PSE).(FR) Gerb. pirmininke, Komisijos nare, ponios ir ponai, pirmiausia norėčiau pasakyti, kad Prancūzijos vyriausybės atstovo nedalyvavimas šiandien rodo kitą Tarybai pirmininkaujančios šalies, kuri kitais atžvilgiais šiltai sveikinama už jos politinę sėkmę, pusę. Pirmininkaujančioji šalis nežaidžia pagal taisykles su likusiais mumis ir labai kontrastuoja su mūsų komiteto ir pranešėjos, J. Haug, kuri, priešingai, labai noriai dalyvavo žaidžiant biudžeto žaidimą, reakcija.

(EL) Ponios ir ponai, ar galėčiau pasakyti, kad biudžetas, kurį šiandien aptarinėjame ir dėl kurio bus rytoj balsuojama, apima vieną sėkmingą dalyką, kurį belieka tik įgyvendinti, ir tris dideles problemas. Sėkmingas dalykas, žinoma, yra tas, kad, nors ir paskutinę minutę, bet sugebėjome įtraukti pagalbą maistu į biudžetą, kurios labai reikėjo ir kuri rodo, kad Europa supranta laikmečio problemas.

Tačiau yra ir trys didelės problemos.

Pirma, per ekonomikos krizę, kuri, norėčiau priminti Parlamentui, prasidėjo ne 2008 m. rugsėjo mėn., kaip daug kalbėjusiųjų pasakė, dar prieš metus matėme pranašiškus jos ženklus, šis biudžetas visiškai nereaguoja į visas šias sudėtingas aplinkybes; jis atitrūkęs nuo realybės. Turime labai menkus įsipareigojimus ir įsipareigojimus, dėl kurių įgyvendinimo labai trūksta tikrumo. Antroji problema (kurią keli kalbėjusieji paminėjo) – tai problema, kuri kilo dėl struktūrinių fondų. Neįtikėtina, kad tiek daug pinigų sugrįžo iš struktūrinių fondų iš praeitų metų biudžeto ir kad nieko nedaroma, siekiant užtikrinti, kad sugebėsime sureguliuoti tai bent kitais metais. Visą šią sistemą reikia peržiūrėti. Trečioji problema – tai abejonės, kurios kyla ekonominės pagalbos akivaizdoje – įžymieji 200 mlrd. EUR, iš kurių 30 yra iš Bendrijos biudžeto. Ir vėl, nelaimei, nėra jokių ženklų, kad šie pinigai bus surasti, o jie turi būti surasti todėl, kad mums jų reikia.

 
  
MPphoto
 

  Jan Mulder (ALDE). - (NL) Gerb. pirmininke, aš taip pat iš pradžių norėčiau padėkoti visiems dalyvavusiems už jų atliktą vaidmenį sudarant šių metų biudžetą. Mums vėl pavyko parengti biudžetą 2009 m. Įprastas ritualas – įgyjantis dienos susitikimo formą – dar kartą buvo patvirtintas Taryboje.

Vienas iš dalykų, kuris man dingteli, kai mintimis grįžtu į praeitį, yra reikšmė, kurią kai kurios frakcijos teikia tam tikram mokėjimo kreditų procentui. Nematau, kodėl svarbu, ar jis 0,88, 0,92 ar 0,9. Svarbu tai, kad jis tinkamas. Kiek žinome, bendrasis vidaus produktas gali sumažėti kitais metais, tokiu atveju jis būtų aukštesnis nei 0,9, dėl ko dabar buvo sutarta. Ar tikrai įvairios Parlamento frakcijos dėl to jaustųsi patenkintos? Tai man nesuprantama. Vadinasi, mokėjimų procentai turi būti adekvatūs, ne mažesni ir ne didesni. Pačiu blogiausiu atveju, vėliau per metus galėtų būti parengtas papildomas biudžetas.

Yra vienas bandomasis projektas, į kurį norėčiau atkreipti jūsų dėmesį. Kaip jo dalis, atliekamas mokslinis papildomų išmokų pagrindimo po 2013 m. tyrimas. Norėčiau paraginti Komisiją atkreipti į jį dėmesį, nes jei pradėsime diskusijas apie tai kitais metais, tuomet, mano nuomone, svarbu, kad žinotume, kodėl teikiame šias papildomas išmokas. Ar tai reiškia faktinius mokėjimus už suteiktas paslaugas, ar ne?

 
  
  

PIRMININKAVO: M. SIWIEC
Pirmininko pavaduotojas

 
  
MPphoto
 

  Seán Ó Neachtain (UEN). – (GA) Gerb. pirmininke, pritariu rekomendacijoms, pateiktoms Europos Sąjungos biudžeto projekte kitiems metams. Ypač palaikau rekomendaciją dėl Taikos proceso Šiaurės Airijoje. Suteikta finansinė parama PEACE III programai ir Tarptautiniam Airijos fondui.

Taip pat esu labai laimingas, kad biudžetas teikia finansinę paramą taikos procesui Balkanų regione ir Palestinoje. Europos Sąjunga taip pat padės atstatyti Gruziją, parodydama, kad tai didžiausias taikos procesas pasaulyje. Ji taip pat teikia finansinę paramą neturtingoms šalims ir mes bandome išsaugoti paprotį. Europos Sąjunga privalo būti centre tam, kad įgyvendintų Tūkstantmečio plėtros tikslus iki 2015 m.

 
  
MPphoto
 

  Søren Bo Søndergaard (GUE/NGL). - (DA) Gerb. pirmininke, vienas iš elementariausių Parlamento uždavinių – stebėti finansus. Tam natūraliai reikia, kad Parlamentas turėtų galimybę tikrinti skirtingus biudžeto punktus. Todėl visiškai nepriimtina, kad Taryba liktų uždara Parlamento atžvilgiu. Šiandien girdėjome, kaip Tarybai pirmininkaujančiai Prancūzijai nepavyko sureaguoti į jokius Parlamento pranešėjų, atsakingų už 2009 m. biudžetą, siūlymus, ir kaip Biudžeto kontrolės komiteto pranešėjas dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo suteikimo Tarybai už 2007 m., galiu pridurti, kad Taryba buvo lygiai taip pat nelinkusi reaguoti į mano siūlymus. Vadinasi, Taryba yra uždara ne tik ateičiai, bet ir praeičiai. Problema yra ne tik su Tarybai pirmininkaujančia Prancūzija; problema yra su Taryba apskritai. Jų argumentas yra remtis vadinamuoju džentelmenišku susitarimu tarp Tarybos ir Parlamento iš 1970 m. Atsiprašau? 1970 m.? Tai buvo tuomet, kai ES buvo vadinama EB. Tuo metu EB sudarė saujelė šalių, o Parlamentas buvo ne renkamas, o skiriamas. Todėl šis džentelmeniškas susitarimas yra praeitis ir neturi jokios vertės šiandien. Kaip Parlamentas privalome reikalauti atvirumo, visapusiškos prieigos prie informacijos ir bendradarbiavimo iš Tarybos.

 
  
MPphoto
 

  Patrick Louis (IND/DEM).(FR) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, 14-tus metus iš eilės Europos audito rūmai atsisakė patvirtinti Europos Sąjungos biudžetą.

Tuo tarpu, kai Komisijos apskaitos procedūras Parlamentas gyrė – kas vis dėlto yra mažiausias iš visų dalykų – jūs pastebėsite, kad tik 8 proc. Europos Sąjungos atsiskaitymų yra tinkamai patvirtinti. Visi suprantame, kad tokiu atveju jokia privati įmonė negalėtų gyvuoti po tokios kritikos. Tai reiškia, kad 92 proc. Europos biudžeto, kitaip tariant, daugiau nei 100 mlrd. EUR, toliau veikia pernelyg aukštas neatitikimų ir pažeidimų lygis.

Aš tik citavau iš pranešimo. Šiuos neatitikimus lydi daug neatsakingų veiksmų. Kai susimąstote, kad, pvz., ryšių agentūra turi 15,4 mln. EUR biudžetą, kad išsiųstų rinkimų urną į kosmosą su šūkiu „Galite balsuoti bet kur“, žmonės gali pagrįstai manyti, kad juokiatės iš jų.

Dabar, kai namų ūkiai ir valstybės narės turi susiveržti diržus, kai Prancūzija yra 7 mlrd. EUR įmokų perviršio mokėtoja, turime liautis laikyti Prancūzijos ir Europos mokesčių mokėtojus Europos Sąjungos seneliais šalčiais, nes birželio mėn. jie taps vaiduokliais.

 
  
MPphoto
 

  Andreas Mölzer (NI).(DE) Gerb. pirmininke, nuolat kartodama savireguliacinės rinkos dogmą, ES ne tik nenustatė aiškių ribų, neįtvirtino taisyklių ir neįvykdė priežiūros, bet jai ir visą laiką nesisekė išsilaisvinti nuo Jungtinių Valstijų finansų rinkų. Taip pasielgdama, ji nepaisė savo pareigos apsaugoti europiečius nuo negatyvių globalizacijos padarinių.

Daug metų mums buvo sakoma, kad nėra pinigų socialinei ir sveikatos apsaugos sritims, tačiau milijonų milijonai eurų buvo išeikvoti prestižiniams projektams, pvz., ES pagrindinių teisių agentūrai, kurios biudžetas padidėjo beveik keturgubai nepaisant didžiulės Audito rūmų kritikos. Dabar, tokiu metu, kai piliečiai jaučiasi dar kartą ES nuvilti masinio nedarbo grėsmės akivaizdoje, Briuselis eina ir apsiginkluoja nauju 200 mlrd. EUR ekonomikos atsigavimo paketu, kuris, mano nuomone, yra imitacija.

Galiausiai išdėstytų išteklių suma bus greičiausiai ne tokia reikšminga kaip prastumtų priemonių tinkamumas.

 
  
MPphoto
 

  Ville Itälä (PPE-DE). - (FI) Gerb. pirmininke, noriu padėkoti pranešėjams, J. Haug ir J. Lewandowski, taip pat koordinatoriams, už puikų ir labai atsakingą darbą. Taip pat norėčiau padėkoti R. Böge, kaip pirmininkui, labai prisidėjusiam užtikrinant, kad pasiektume tokį teigiamą rezultatą.

Gyvename reikšmingu laikotarpiu. Atėjo ekonomikos krizė ir turime galvoti apie tai, kaip Europos Parlamentas gali išsiųsti teisingą signalą visuomenei. Noriu padėkoti pranešėjui J. Lewandowski už tai, kad nesunaudojo viso 20 proc. augimo. Tai rodo, kad pripažįstame savo atsakomybę prieš mokesčių mokėtoją. Turint omenyje tai, kad kiti metai yra rinkimų metai ir kad bus naujas narių statutas, tai buvo labai sunkus uždavinys ir galutinis rezultatas yra puikus.

Norėčiau iškelti tik vieną dalyką dėl J. Haug pranešimo, susijusį su naująja biudžeto eilute – Baltijos jūros strategijos eilute. Dėl to buvo diskutuojama, ir aš džiaugiuosi, kad dėl šito buvo nuspręsta todėl, kad tai galimybė: tai didelis žingsnis gerinant Baltijos jūros būklę.

Komisijai rengiant Baltijos jūros strategiją kitiems metams, svarbu, kad šiam dalykui būtų skirta eilutė biudžete. Strategijos nieko nereiškia, jei jos egzistuoja tik popieriuje, taigi mums taip pat reikia sukurti turinį šiais strategijai, ir po to, kai Komisija bus užbaigusi savo darbą, mums, aišku, bus lengviau sukurti turinį atitinkamai biudžeto eilutei.

Kadangi taip pat žinome, kad Švedija, šalis kuri pirmininkaus, Baltijos jūros strategiją daro savo prioritetu, būtent dabar laikas įtraukti tai į biudžetą. Todėl noriu visiems padėkoti už dėmesį, kurį jie teikė šiam klausimui ir vienam iš prioritetų kitiems metams.

 
  
MPphoto
 

  Vicente Miguel Garcés Ramón (PSE).(ES) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, pasiekėme sudėtingo ir kompleksinio biudžeto sudarymo proceso pabaigą. Rytoj balsuosime ir tikiu, kad rezultatas bus palankus.

Pasaulis išgyvena rimtą krizę, su epicentru finansų sistemoje, kuri jau užteršė realią ekonomiką. Todėl reikia politikos pokyčių, siekiant perorientuoti mūsų ekonomikos modelį, sustabdyti gamybos struktūros irimą ir užkirsti kelią bet kokiems nepalankiems socialiniams ir klimato poveikiams, kurie dabar pasitaiko.

Privalome priimti savo atsakomybės dalį ir užtikrinti, kad 2009 m. biudžetas būtų gera priemonė, galinti padėti mums išsivaduoti iš krizės ir toliau kurti jos piliečių Europą, socialinę Europą ir teisių Europą, atitinkančią mūsų istoriją. Norime visa apimančios Europos ir kaip pavyzdį pateikiu bandomojo projekto, skirto palengvinti romų tautos integraciją, įtraukimo į biudžetą. Norime solidarumo Europos, tiek viduje, tiek iš išorės, pradedant nuo pietinių ir rytinių kaimynių.

Norėčiau paminėti Barselonos proceso, dabar Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos, iš kurios tiek tikėjomės, biudžeto svarbą. Norime Europos, kuri gali toliau maitinti savo žmones ir kovoti su bado bei socialinės atskirties rykšte visame pasaulyje. Viso to tikslas – skatinti tvarų, taikų pasaulio tautų vystymąsi.

Ponios ir ponai, jei jį rytoj priimsite, prasidės veiksmingas Sąjungos biudžeto 2009 m. gyvenimas. Po to, jis turi būti tinkamai išrutuliotas, įgyvendintas, ir, jei būtina, persvarstytas. Mes atidžiai stebėsime.

Naudodamasis šia proga linkiu jums visa ko geriausio ateinančiais metais.

 
  
MPphoto
 

  Daniel Dăianu (ALDE). - Gerb. pirmininke, ES biudžetą aptarinėjame augant nerimui dėl ekonomikos krizės, apimančios valstybes nares. Ši krizė skatina Komisiją, Tarybą ir Europos Parlamentą galvoti apie tai, kaip naudojant ES biudžeto išteklius galima kovoti su ekonomikos nuosmukiu.

Žymiai greitesnis struktūrinių fondų išmokėjimas naujosiose valstybėse narėse yra esminis naujosiomis sąlygomis, o Komisijos intencija šiuo atžvilgiu yra labiau nei sveikintina. Tačiau šis ketinimas turi virsti konkrečiais darbais, o ES biudžetas turi būti pasirengęs tam atvejui, jei reikės papildomų mokėjimų asignavimų, kaip pranešime teisingai pabrėžiama. Beje, tai priklauso būtent nuo procedūrų supaprastinimo.

Naujosioms euro zonai nepriklausančioms valstybėms narėms veikimo laisvė naudoti biudžetą iš jų pačių išteklių yra labai suvaržyta dėl finansų krizės, o kredito krizė greičiausiai vyraus tarptautinėse rinkose 2009 m. Todėl labai reikia ES fondų ir kitų ES pagalbos formų pagal tai, ką pavadinčiau „kredito vertės padidinimu“, siekiant kovoti su aštriu ekonomikos susilpnėjimu, kurio reikia tikėtis.

Šalys donorės gali tenkintis mažesniais mokėjimais iš ES struktūrinių fondų, turint omenyje, šių lėšų perorientavimą kitoms reikmėms, bet neapgaudinėkime savęs. Jei naujosios valstybės narės nukentėtų nuo šios krizės labiau nei būdingų trūkumų garantija, padariniai būtų blogi visai ES.

 
  
MPphoto
 

  Zdzisław Zbigniew Podkański (UEN).(PL) Gerb. pirmininke, šiandienos diskusija dėl biudžeto yra svarbesnė, nei buvo praeityje. Daug kas priklauso nuo Sąjungos biudžeto, jo dydžio ir kaip jis paskirstytas, ypač šiais rimtos ekonomikos krizės laikais ir turint omenyje grėsmingai artėjančią maisto krizę.

Be ekonomikos, maisto ir energetinio saugumo taip pat turime susitelkti ties atsilikusių regionų, pvz., rytinės Europos Sąjungos dalies, vystymu. Taip pat turime patobulinti būdą, kuriuo valdome savo išteklius, įskaitant restruktūrizacijos fondų valdymą. Biudžete aiškiai trūksta finansavimo kultūrai, švietimui, mokslui ir kovai su skurdu. Taip yra dėl biudžete numatytų ribotų išteklių ir tai įrodo, kad 1 proc. BVP nepakanka, siekiant tinkamai spręsti esamus uždavinius.

Siūlomas biudžetas yra išplėstas, smulkus ir dėl to nelabai aiškus. Pats laikas pagalvoti apie šią problemą ir ateityje ją spręsti.

 
  
MPphoto
 

  Kyriacos Triantaphyllides (GUE/NGL). - (EL) Gerb. pirmininke, 2009 m. biudžeto projektas – įrodymas, kad konservatorių politikos prioritetai, kuriuos nustatė Europos Sąjunga, neatitinka Europos tautų poreikių. Esant aštriai ekonomikos krizei, augant nedarbui, mokėjimai nesudaro net 50 proc. įsipareigojimų Europos Sąjungos fondams. Ne tik plėtros sektorius nenaudojamas kaip priemonė problemoms spręsti, bet tam tikrais atvejais fondai veikia ikikrizinėmis sąlygomis. Saugumo sektoriuje, FRONTEX, kurio veiksmai, pagal nepriklausomus tyrimus, pažeidžia tradicines asmens teises ir laisves, priešingai, nebuvo jokio biudžeto mažinimo. Mokslinių tyrimų sektoriuje subsidijuojami kosmoso moksliniai tyrimai, kurių tikslas – pasaulio stebėjimas, o didžiosios daugumos veiksmų, susijusių su socialine integracija, socialine atskirtimi ir jaunais žmonėmis, subsidijos yra sumažintos. Žemės ūkyje 2009 m. biudžetas laikosi suderintos finansinės struktūros, kurios pagrindinis bruožas – išlaidų mažinimas. Žemės ūkio plėtrai mokėjimai 2009 m. bus tokie patys arba mažesni, negu 2007 m. įsipareigojimai, tuo metu, kai mažėja mažų ir vidutinių ūkių skaičius. Šis faktas prieštarauja pačiam biudžeto pavadinimui, nes turėtų būti tausojami gamtos ištekliai.

 
  
MPphoto
 

  Hans-Peter Martin (NI).(DE) Gerb. pirmininke, šis biudžetas turi liūdinti suinteresuotus europiečius ir tikiuosi, papiktins juos, kai ateis Europos rinkimai kitą birželio mėn., nes tai dar viena paprastos Sąjungos nesėkmės išraiška, kuri, deja, yra paralyžiaus būsenoje, kad perteiktų žinią: taip, mes supratome!

Supratimas būtų reiškęs pagaliau kiekvieno didelio bloko paėmimą, rimtos analizės jam paskyrimą – tam yra konsultantai ir ekonominių tyrimų institutai – ir jo persvarstymą pagal nustatytus tikslus. Tai būtų privedę prie išvados, kad viena trečioji, galbūt, net pusė, 114 ar 116 mlrd. EUR galėtų dabar būti naudingai investuoti į šią didelę krizę visiškai be jokių problemų. Vietoj to ištekliai ir toliau eikvojami ir leidžiami neteisingoms sritims ir, svarbiausia, neįtikėtinai biurokratijai ir politiniam luomui penėti. Tai Europos tragedija.

 
  
MPphoto
 

  Simon Busuttil (PPE-DE). - (MT) Iš pradžių norėčiau pasveikinti pranešėjus už puikų darbą. Norėčiau paminėti teisingumo ir vidaus reikalų biudžeto sritį, ypač imigracijos sritį, ir čia norėčiau didžiausią dėmesį skirti ypač dviem dalykams. Pirmiausia trečius metus iš eilės padidinome biudžetą agentūrai FRONTEX, tai, manau, yra teigiamas ženklas. Padidinome jį ne todėl, kad esame patenkinti darbu, kurį atlieka FRONTEX, o todėl, kad iš tiesų esame juo nepatenkinti. Norime, kad ši agentūra darytų daugiau ir būtų veiksmingesnė. Todėl skyrėme pakankamai pinigų, kad, pvz., užtikrintume, jog FRONTEX jūrų misijos būtų vykdomos pastoviai. Antra, skyrėme papildomai 5 mln. EUR Europos pabėgėlių fondui, kad būtų sudaryta Europa pagrįsta programa dėl vidinio perskirstymo tarp Europos Sąjungos šalių, kad asmenys, atvykstantys į šalis, kurios jau užsikrovusios didelę ir neproporcingą naštą, galėtų būti perkelti į kitą šalį Europos Sąjungoje. Čia kalbu apie perkėlimo arba perskirstymo programą. Šis fondas ir šie pinigai leis mums pirmą kartą paleisti šią programą, ir tikiuosi, kad dabar ši programa pradės veikti todėl, kad būtina padėti toms šalims su neproporcinga našta. Todėl manau, kad dabar, kai investavome į šias dvi sritis kitų metų biudžete, pagaliau galėsime padaryti pažangą.

 
  
MPphoto
 

  Brigitte Douay (PSE).(FR) Gerb. pirmininke, Komisijos nare, pirmiausia norėčiau padėkoti mūsų pranešėjams, kurie sugebėjo sudėtingomis aplinkybėmis sudaryti šį 2009 m. biudžetą, paskutinį prieš rinkimus birželio mėn.

Sanglaudos politika, su 36 proc. šio biudžeto, skirto jai, yra viena iš pagrindinių Bendrijos politikos krypčių – tikra priemonė solidarumui ir ekonominiam bei socialiniam teisingumui, kurį privalome stiprinti, padaryti veiksmingesnį ir geriau skatinti. Iš tikrųjų, tai reali solidarumo išraiška Europos teritorijoje, kuri labiausiai matoma, kaip galima arčiau regionų ir piliečių, regionuose, kuriuose jie gyvena ir kur Europos Sąjunga gali kalbėti tiesiogiai su kiekvienu iš jų. C. Guy-Quint ką tik pabrėžė problemas, susijusias su metinių biudžetų naudojimu, ypač struktūrinių fondų metinių biudžetų naudojimu.

Dėl sanglaudos, visi tie, kurie su tuo susiję, žino, kaip sunku panaudoti Europos fondus. Dokumentų surinkimas – sudėtingas ir ilgas procesas, galintis sąlygoti klaidas, kenkiančias paramos gavėjams, Europos Sąjungos įvaizdžiui ir net politikos ateičiai. Procedūrų supaprastinimas, geresnės informacijos teikimas, mokymų apie šią naują sanglaudos politiką susijusiems valstybių narių ir vietos operatoriams tobulinimas ir dalijimasis patirtimi bei geriausia praktika tikrai galėtų paskatinti geresnį šių asignavimų naudojimą. Juk esant krizei ir didėjant euroskepticizmui patikimas sanglaudos politikos veikimas ir tinkamas Europos fondų naudojimas gali suteikti mums galimybę atstatyti pasitikėjimą ir skatinti dalyvavimo jausmą tarp Europos piliečių, jei jie jausis proceso dalimi, tačiau su sąlyga, kad galime pagerinti matomumą ir geriau paaiškinti šios politikos naudą, kur ji įgyvendinama. Tai visų Sąjungos institucijų pareiga, geriausioje įmanomoje partnerystėje.

 
  
MPphoto
 

  István Szent-Iványi (ALDE).(HU) Gerb. pirmininke, metai iš metų rimta, pasikartojanti mūsų biudžeto problema buvo didelis atotrūkis tarp skirtų lėšų ir realiai padarytų mokėjimų. Šiais metais šis skirtumas išaugo iki nepriimtino lygio, taip keldamas pavojų viso biudžeto sudarymo proceso patikimumui ir reikšmei. 2009 m., per ekonomikos ir finansų krizę, tiesiog negalime leisti, kad tai nutiktų. Bendra Komisijos ir valstybių narių pareiga – pagreitinti ir supaprastinti mokėjimus ir taip atstatyti Europos Sąjungos biudžeto patikimumą.

Antra, dėkoju savo kolegoms nariams už tai, kad palaikė daugybę svarbių rekomendacijų, kurias pateikiau biudžeto paketui. Šiame pakete buvo penki pagrindiniai prioritetai: reali aplinkos apsauga (įskaitant 10 proc. augimą programai LIFE), novatoriška verslo plėtra, kova su korupcija, progresyvi socialinė politika ir žymus didžiausios pasaulio studentų mainų programos Erasmus Mundus išplėtimas. Labai jums ačiū už paramą, nes manau, kad tai svarbūs klausimai.

Galiausiai privalau atkreipti dėmesį į tai, kad mūsų užsienio politikos tikslų finansavimas yra nepakankamas. Kitų metų biudžete tai dar akivaizdžiau. Tik naudodami kūrybiškos apskaitą galėjome užtikrinti lėšų šaltinį svarbiausiems tikslams. Yra tik vienas raminantis aspektas šioje nesėkmingoje padėtyje – tinkamas, visapusiškas vidurio laikotarpio persvarstymas. Jei to nepadarysime, bus sunku rimtai prisiimti Europos Sąjungos ambiciją būti pasauline veikėja.

 
  
MPphoto
 

  Paul Rübig (PPE-DE).(DE) Gerb. pirmininke, Komisijos nare, ponios ir ponai, Europos biudžetas prasideda nuliu; kitais metais 0,89 proc. bendrųjų valstybių narių pajamų turi būti išleista mokėjimams –116 mlrd. EUR. Valstybių narių biudžetai paprastai turi dvi vietas iki dešimtainės trupmenos taško. Manau, pastaraisiais metais parodėme, kad galima labai daug pasiekti labai ekonomiškai naudojant mokesčių mokėtojų pinigus.

Tačiau dabar išgyvename biudžeto krizę, ir aš nemanau, kad Komisijos siūlomų 5 mlrd. EUR pakaks reikiamam pagreičiui suteikti. Todėl kartu su Taryba šįkart turėtume siekti susilaikyti nuo pinigų perdavimo atgal ir pirmyn ir perkėlimo lėšų atgal valstybėms narėms. Šie Rūmai turėtų vieningai priimti paketą, apimantį transeuropinius tinklus, mokslinius tyrimus ir vystymąsi, Europos technologijos institutą, Eureka, ir programą Erasmus bei švietimą. Turėtume kartu susėdę greitai bei veiksmingai sudaryti paketą, kuris realiai pasieks mūsų mažąsias ir vidutinio dydžio įmones.

Iš tikrųjų, ir dėl to Parlamentas primygtinai reikalauja, kad įvestume atskirą biudžeto eilutę „Smulkiajam verslo aktui“, ypač biudžeto eilutę klimato kaitai. Ypač energijos vartojimo efektyvumo srityje nedelsiant gali būti pradėta intensyvi programa, kad mums būtų suteikta galimybė pradėti kampaniją prieš grėsmingai artėjantį, didžiulį nedarbą, su kuriuo susidursime kitais metais, ir taip išsaugoti užimtumą.

Juk dvi trečiosios mūsų darbuotojų dirba mažosiose ir vidutinio dydžio įmonėse – generuojančiose 50 proc. mūsų bendrojo nacionalinio produkto – ir milijonai naujų darbo vietų galėtų būti sukurta šiose įmonėse dėl šio energijos vartojimo efektyvumo veiksmo.

 
  
MPphoto
 

  Vladimír Maňka (PSE). – (SK) Norėčiau padėkoti Juttai Haug, J. Lewandowski ir koordinatoriui už puikų darbą. Jie, aišku, taip pat žino, kad bus pokyčių 2009 biudžetiniais metais ir turėsime lanksčiai reaguoti į finansų krizę.

Sanglaudos politikos srityje bus ypač svarbu mums būti lankstiems užtikrinant būtinus išteklius. Privalome būti pasirengę greitam papildomų mokėjimų parūpinimui iš biudžeto išteklių, ypač įgyvendinat pagreitintą struktūrinę politiką.

Nacionalinėms naujųjų valstybių narių ekonomikoms su palygynti žemais ekonomikos vystymosi lygiais, sanglaudos politika sukuria galimybę greičiau vytis išsivysčiusias šalis. Ypač šiandien, oer finansų krizę, mums svarbu veiksmingai naudoti šią priemonę. Kai kuriose valstybėse narėse analitikai paskaičiavo neigiamą mokėjimų delsimo poveikį užimtumui, darbo našumui ir ekonomikos augimui šiuose regionuose. Jei būtume sugebėję suteikti finansinių išteklių tokiu tempu, kurio tikimasi daugiametėje finansinėje programoje, naujosiose valstybėse narėse darbo našumo lygis būtų 2 proc. o užimtumo lygius – 1 proc. aukštesnis. Iš šios perspektyvos turėtume svarstyti remti sanglaudą, kaip pagrindinį veiksnį skatinant lemiamus makroekonominius rodiklius ES.

Skirtingi biurokratijos lygiai įvairiose valstybėse narėse turi neigiamą poveikį finansinių išteklių suteikimui. Todėl labai svarbu mums ES visiems vienodai sumažinti biurokratiją teikiant pinigus iš Europos fondų.

Ponios ir ponai, jūs be abejonės norite, kad galėtume kovoti su šiandienos globaline problema remdamiesi solidarumo principais visos Bendrijos teritorijoje. Todėl privalome garantuoti būtinų išteklių prieinamumą ateityje, remiantis sanglaudos politika.

 
  
MPphoto
 

  Jean Marie Beaupuy (ALDE).(FR) Gerb. pirmininke, Komisijos nare, daug mano kolegų narių atkreipė dėmesį, net ką tik, į nepakankamą biudžeto įsisavinimą, ypač, kai tai susiję su struktūriniais fondais. Todėl labai svarbu, kad taisytume šią padėtį imdamiesi atitinkamų, praktinių priemonių. Džiaugiuosi matydamas, kad į šį biudžetą įtraukta 2 mln. EUR suma Erasmus bandomajam projektui vietos ir regionų išrinktiems pareigūnams – projektas, kurį asmeniškai siūliau prieš kelis mėnesius.

Iš tikrųjų, tai buvo įtraukta į biudžetą po specialių pasiūlymų mano pranešime dėl valdymo, kuris buvo patvirtintas praeitą spalio mėn. labai didele dauguma šiame Parlamente.

Siekiant veiksmingai įgyvendinti mūsų regioninės plėtros politiką, nepakanka priimti reglamentus ir biudžetus. Gyvybiškai svarbu, kad išrinkti pareigūnai, valdantys vietos ir regionų projektus, naudodamiesi savo žiniomis galėtų padėti realiai pasiekti Lisabonos ir Gioteborgo tikslus. Su šia Erasmus schema vietos ir regionų išrinktiems pareigūnams galime tiek sustiprinti ryšius tarp žmonių, tiek, svarbiausia, suteikti priemones greičiau ir veiksmingiau naudoti struktūrinius fondus.

Daug išrinktų pareigūnų asociacijų jau informavo mane, kad jie labai džiaugiasi šia Erasmus schema išrinktiems vietos pareigūnams. Dar daugiau, su Generalinio direktorato regioninei politikai parama galėsime paleisti šią naują priemonę ir taip pritaikysime šūkį: „Mąstyk globaliai, veik lokaliai“.

 
  
MPphoto
 

  Valdis Dombrovskis (PPE-DE). - (LV) Gerb. pirmininke, Komisijos nare, ponios ir ponai, dėl Europos Sąjungos biudžeto projekto 2009 m. norėčiau pabrėžti, kad svarbiausias dalykas šiame biudžete yra ne tai, kas padaryta, bet tai, kas dar nepadaryta. ES biudžeto projekte 2009 m. jau priimta nuostatą dėl 3 proc. mažesnės, negu šiemet, mokėjimų asignavimų sumos, be to, Europos Komisija pateikė pasiūlymą dar labiau sumažinti mokėjimų asignavimų sumą 3,5 mlrd. EUR šiais metais ir 1,1 mlrd. EUR kitais metais. Abejoju, kad ES biudžeto mokėjimų sumos sumažinimas yra geriausias atsakas į finansų ir ekonomikos krizę. Europos ekonomikos atgaivinimo plane nustatytos struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo priemonės, kaimo plėtros fondo procedūrų supaprastinimas ir lėšų įgijimo paspartinimas, ES fondų avansų mokėjimas ir bendro ES finansavimo dalies padidėjimas dar neatspindėti mokėjimų asignavimų sumoje, nustatytoje Europos Sąjungos 2009 m. biudžete. Tačiau tiesa ta, kad tai, ar įmanoma laikyti kitų metų biudžetą sėkmingu Europos Sąjungos atsaku į finansų ir ekonomikos krizę, priklausys būtent nuo šitų priemonių ir nuo klausimo, kaip smarkiai jos padidins mokėjimų sumas. Tikiuosi, kad ES institucijos parodys savo sugebėjimą greitai reaguoti į problemas ir atsisakyti įprastos biurokratijos. Apskritai kalbant, turėtume pritarti Europos Komisijos pasiūlymui papildomai skirti 5 mlrd. EUR Europos Sąjungos konkurencingumui didinti. Tačiau sunku perprasti finansavimo šaltinį – išteklius iš bendrosios žemės ūkio politikos. Jei Europos Sąjungos bendrojoje žemės ūkio politikoje yra laisvi 5 mlrd. EUR, tuomet kodėl Europos Komisija nieko nedaro, kad užtikrintų sąžiningą konkurenciją vidaus žemės ūkio rinkoje ir bent iš dalies išlygintų netinkamus skirtumus tarp tiesioginių mokėjimų, atliktų įvairių ES valstybių narių ūkininkams, lygių? Ačiū už dėmesį.

 
  
MPphoto
 

  Marusya Ivanova Lyubcheva (PSE).(BG) Gerb. pirmininke, Komisijos nare, pirmiausia turiu pasveikinti pranešėjus ir koordinatorius bei pabrėžti išskirtines pastangas, kurias jie padarė labai aukštame lygyje suvaldydami biudžeto priėmimo procedūrą.

Buvo rimtai stengiamasi pasiekti didžiausią įsipareigojimų ir susitarimų lygį, laikantis aukščiausių daugiametės finansinėje programos leistinų ribų. Žinoma, problemų netrūksta. Šį biudžetą galėtume laikyti pradiniu Europos Sąjungos atsaku į tarptautinę finansų ir ekonomikos krizę. Būtent tai padaro jį tokiu sudėtingą.

Visiškai natūralu, kad biudžetą vertiname pagrindinių prioritetų, kuriuos turime dėl Europos Sąjungos politikos įgyvendinimo, prasme. Deja, 1B prioriteto, kuris susijęs su tvariu vystymusi, sanglauda dėl augimo ir užimtumo, atveju nebus pakankamai prieinamų išteklių, siekiant imtis pagrindinių, aukšto prioriteto valstybių narių projektų. Būtent Sanglaudos fondo vaidmuo – sudaryti sąlygas ekonomiškai silpnesnėms valstybėms narėms gauti paramą, siekiant padėti joms išspręsti infrastruktūros problemas, padidinti konkurencingumą ir pasiekti aukštesnį regionų plėtros lygį.

Tai fondas, kuris padeda kelti pragyvenimo lygį, ypač naujosiose valstybėse narėse. Jei šioms šalims nebus suteiktos lėšos, jos darys žymiai lėtesnę pažangą, ypač per krizę. Todėl rimtai kritikuoju biudžeto nesugebėjimą padėti šiuo atžvilgiu. Svarbu ir kaip biudžetas įgyvendinamas. Reikia paspartinti pradines diskusijas dėl procedūrų supaprastinimo, norint pasiekti didesnį įvykdomumą ir sumažinti neteisėtų veiksmų bei piktnaudžiavimo riziką. Mums taip pat reikia sumažinti atotrūkį ir padidinti mokėjimų lygius.

Pasiūlymas persvarstyti daugiametę finansinę programą nėra blogas dalykas ir suteikia papildomų išteklių augimui, numatytam 2009–2010 m. Numatytas rezultatas, susijęs su mažai anglies dioksido išskiriančios energijos gamybos tikslų siekimu, yra geras, bet vargu ar esminis. Turime būti daug lankstesni.

Norėčiau baigti pasakydama, kad turėtume patvirtinti biudžetą, bet su prevencinėmis priemonėmis finansų ir ekonomikos krizei spręsti. Nors jį sunku pasiekti, susitarimas yra svarbus ir reikalingas. Turime jį palaikyti.

 
  
MPphoto
 

  Kyösti Virrankoski (ALDE). - (FI) Gerb. pirmininke, pirma, noriu padėkoti pranešėjams J. Haug ir J. Lewandowski už puikų darbą. Taip pat norėčiau padėkoti Komisijos narei D. Grybauskaitei ir jos artimiausiam padėjėjui L. Romero už puikų bendradarbiavimą visus metus, taip pat Tarybai pirmininkaujančiai šaliai už konstruktyvų dalyvavimą rengiant biudžetą.

Noriu pakalbėti tik vienu klausimu – apie struktūrinius fondus. Šiais metais viena ar kita forma grąžinome pinigus valstybėms narėms kaip nepanaudotus asignavimus. Taisomajame biudžete Nr. 2 pertvarkėme 2,8 mlrd. EUR, o taisomajame biudžete Nr. 9 grąžinome 4,5 mlrd. EUR į nepanaudotus mokėjimus.

Atsižvelgiant į tai, stulbina tai, kad Komisija siūlo 5 mlrd. EUR atgaivinimo paketą, kai tuo pačiu metu ji net nesunaudojo lėšų, numatytų struktūrinei politikai. Priežastis – itin sudėtinga kontrolės ir valdymo sistema. Daugelyje šalių ji vis dar nepatvirtinta.

Europos Parlamentas pasiūlė bendrą susitaikymo rezoliuciją, kuri pripažintų supaprastinimo poreikį ir struktūrinių trūkumų egzistavimą. Komisija ir Taryba nenorėjo sutikti su šia rezoliucija. Tačiau Europos Vadovų Taryba ką tik pasiūlė priimti visiškai tokią pačią poziciją, ir būtina pabrėžti labai realų supaprastinimo ir didesnio veiksmingumo poreikį.

 
  
MPphoto
 

  Margaritis Schinas (PPE-DE). - (EL) Gerb. pirmininke, šis biudžetas yra paskutinis dabartinio Parlamento kadencijoje ir pirmasis biudžetas, dėl kurio būsime balsavę nuo tada, kai į mūsų duris pasibeldė finansų krizė. Todėl jis turi ypatingą reikšmę – tai biudžetas, kurį Europos piliečiai atidžiai išnagrinės.

Man asmeniškai šis biudžetas turi karčiai saldų skonį todėl, kad jame yra sėkmingų dalykų, bet jame yra ir šešėlių. Manau, sėkminga yra tai, kad sugebėjome, nors ir nežymiai, padidinti mokėjimus lyginant su Tarybos pozicija, kad suradome daugiau išteklių konkurencingumui, aplinkai ir saugumui ir kad pirmą kartą turime protingą poziciją dėl kovos su nelegalia imigracija prie pietinių Europos Sąjungos sienų, kur tokios šalys kaip mano, kasmet sulaukia šimtų tūkstančių desperatiškų žmonių, kurie atvykę beldžiasi į Europos duris per jos pietines sienas. Todėl galime būti patenkinti.

Tačiau esu labai nusivylęs, kad pirmasis krizės biudžetas nesugebėjo išsiųsti žinios, kad Europa pasiruošusi ir pajėgi veikti. Iš dviejų šimtų milijardų mes vis dar bandome sugalvoti, kaip išleisti penkis milijardus, kurių kai kurios valstybės narės nori atgal užuot skyrusios konkurencingumui. Tai prarasta proga. Dėl šių metų, manau, galėjome daugiau padaryti. Vis dar tikiuosi, kad Taryboje, įprastiniai įtartini asmenys, kurie mėgsta grąžinti perteklių valstybių narių ministerijoms, dar kartą pasistengs, kad bent kitais metais turėtume ambicingesnį požiūrį.

 
  
MPphoto
 

  Emanuel Jardim Fernandes (PSE).(PT) Gerb. pirmininke, sveikinu pranešėją, J. Haug, už puikų darbą, taip pat keletą kolegų už jų indėlį. Norėčiau pakalbėti apie žuvininkystės sektorių ir jo teigiamus bei neigiamus aspektus.

Bendri skirti asignavimai yra labai panašūs kaip praeitais finansiniais metais. Tai neigiamas aspektas, atsižvelgiant į tai, kad ankstesni biudžetai jau pateikė minimumą, reikalingą įgyvendinti bendrai žuvininkystės politikai ir jūrų politikai su reikalingais ištekliais. Mokėjimų asignavimų sumažinimas ir nepakankamas atsakas į atokiausių regionų poreikius ir specialius aspektus taip pat yra neigiami.

Išorės ekonominis spaudimas dėl dabartinės finansų krizės ir dideli degalų kainų svyravimai blogina esamą spaudimą, kylantį iš laivyno nepajėgumo ir išteklių bazės erozijos.

Nors Komisija siūlo restruktūrizuoti žuvininkystės sektorių pagal dabartinę makroekonominę padėtį, reikalingos konkrečios priemonės, siekiant padėti užtikrinti Europos žvejybinio laivyno išlikimą ir pragyvenimą tų, kurie tiek daug atiduoda, kad turėtume priėjimą prie vieno iš pagrindinių maisto produktų.

Kaip parengiamajam veiksmui pritariu iniciatyvos, kurią pateikiau svarstymui: įsteigti žuvų kainų stebėjimo punktą 4 mln. EUR sumai, patvirtinimui. Taip pat pritariu didesnei paramai žuvininkystės išteklių valdymui, neprivalomiems įnašams į tarptautinius projektus, dialogo stiprinimui gyvybiškai svarbiame žuvininkystės sektoriuje, kaip pažymėjome per Žuvininkystės komiteto viešnagę Madeiroje, atokiausiame Portugalijos regione, bandomajam projektui dėl tinklų bei geriausios patirties mainų ir Šeštajai pagrindų programai sudaryti. Asignavimų skyrimas bendradarbiavimui bioekonominės plėtros srityje, Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūrai ir parengiamajam veiksmui dėl Europos jūrų politikos išsaugojimas taip pat yra teigiamas dalykas.

Galiausiai turiu pritarti Komisijos sukurtai biudžeto eilutei, kol kas be jokių asignavimų, ad hoc finansinei priemonei, siekiant adaptuoti žvejybos laivyną prie degalų kainų ekonominių padarinių. Tai viena priežastis…

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

 
  
MPphoto
 

  Péter Olajos (PPE-DE).(HU) Kaip jau sakiau per pirmąjį svarstymą spalio mėn., kaip Aplinkos, visuomeninės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonės referentas, pritariu ES biudžetui 2009 m. dėl kelių priežasčių. Viena, vien tai, kad aplinkos apsaugai, gamtai išsaugoti, tarp jų, svarbiausia, LIFE+ tikslams skirta 14 mlrd. EUR – tai jau yra reikšmingas ir teigiamas faktas. Antra, verta pažymėti, kad ši suma yra 10 proc. didesnė nei praeitų metų suma, o tai – geras rodiklis, kad šiais laikais niekas neabejoja šios srities reikšmingumu, ypač dėl klimato kaitos. Be to, pastaroji tema – vienas iš biudžeto prioritetų ir kitiems metams. Žinoma, visa tai glaudžiai susiję su balsavimu šiandien popiet, kai spręsime dėl klimato paketo.

Nors šiems direktyvų projektams gali trūkti mūsų pirminių lūkesčių keletu aspektų, jie ambicingi lyginant su pasiūlymu, Komisijos paskelbtu pernai sausio mėn. Juose nustatytiems tikslams pasiekti reikės pinigų ir politinės valios. Suma gali būti maža, bet svarbu pabrėžti, kad bandomieji projektai, kurie prasidės kitais metais, verti 7,5 mln. EUR. Esminio darbo, į kurį įeina pasiūlymų rengimas ir skelbimas, galima tikėtis kitų metų pradžioje, bet Komisija ne kartą pažymėjo, kokiu svarbiu laiko šių projektų įgyvendinimą ir garantavo savo visapusį bendradarbiavimą. Nuo spalio mėn. plenarinės sesijos, Europos maisto saugos tarnyba (EMST) yra vienintelė institucija, nepadariusi jokios esminės pažangos. Todėl esame priversti toliau rekomenduoti išlaikyti 10 proc. rezervą, bet aš tikiuosi, kad ši problema taip pat bus greitai išspręsta. Tai mano pastabos ir rekomendacijos, kurios iš esmės atitinka pateiktąsias per pirmąjį svarstymą. Raginu savo kolegas narius balsuoti už ir per antrąjį svarstymą. Noriu pasinaudodamas šia proga pasveikinti Juttą Haug dėl pranešimo. Labai ačiū.

 
  
MPphoto
 

  Maria Martens (PPE-DE). - (NL) Gerb. pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti pranešėjai J. Haug. Mūsų darbo santykiai buvo tikrai labai malonūs ir Plėtros komitetas yra patenkintas. Mums buvo svarbūs trys dalykai. Pirmiausia turi būti sprendžiama maisto krizė, ir mes džiaugiamės, kad komiteto pasiūlymas buvo pataisytas ir surastas kompromisas, sulaukęs Parlamento ir Tarybos paramos, dėl kurio maisto krizei buvo rastas 1 mlrd. EUR.

Galiausiai svarbu tai, kad būtų rastas tvarus sprendimas, kuris yra maisto sauga pačioms besivystančioms šalims, tokia yra mūsų bandomojo projekto esmė. Pagrindinė problema yra ta, kad smulkieji ūkininkai neturi priėjimo prie mikro kreditų. Jiems sudėtinga įgyti gerų sėklų bei mėšlo ir būti pajėgiems investuoti į drėkinimą, jei jie negali sumokėti pinigų į priekį. Todėl džiaugiamės, kad mūsų pasiūlymas dėl bandomojo projekto dėl mikro kreditų smulkiesiems ūkininkams buvo palaikytas ir tikime, kad komitetas nori įgyvendinti šį bandomąjį projektą.

Antra, dėl vertinimo, galime taikstytis su daug kritikos apie vystomąjį bendradarbiavimą šiomis dienomis. Tam, kad sulauktume paramos, mums ne tik reikia paaiškinti, ko norėjome, bet ypač – ką pasiekėme. Gaila, kad komiteto pranešimuose vis dar labai koncentruojamasi į ketinimus. Todėl prašėme didesnio pajėgumo komitete tam, kad būtų patobulintas rezultatų vertinimas. Džiaugiamės Parlamento parama šiems pasiūlymams.

Trečia, gerb. pirmininke, mes toliau pasisakome už biudžeto padidinimą 4 skyriui – užsienio išlaidos. Jei norime įgyvendinti savo ambicijas ir įsipareigojimus, kurie yra pagrįsti, kai kalbame apie Kosovą, Artimuosius Rytus ir pan., kur pagrindinis klausimas yra ne tik vystomasis bendradarbiavimas, bet ir konfliktų sprendimas, tuomet akivaizdu, kad reikia daugiau lėšų ir lankstumo.

 
  
MPphoto
 

  Mairead McGuinness (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, turiu dvi trumpas pastabas. Norėčiau padėkoti pranešėjai už darbą.

Dėl vystymosi pagalbos, manau, svarbu pažymėti, kad nors 1 mlrd. EUR surasti buvo sudėtingas, tai, kad Europa kažką daro, reaguodama į problemą, yra teigiamas dalykas. Tačiau verta prisiminti, kad žaliavų kainos iš tiesų nukrito, kaip ir energijos kainos, taigi šis 1 mlrd. EUR turėtų padaryti žymiai daugiau, nei mes tikėjomės, jei jis bus tinkamai išleistas. Manau, mums reikia kruopščiai prižiūrėti, siekiant užtikrinti, kad šie pinigai patektų ten, kur turi patekti ir kur jų labiausiai reikia, būtent žemei, maisto gamybai ten, kur jis gali būti gaminamas.

Mano antroji pastaba tai pat susijusi su žemės ūkio sektoriumi, bet labiau su ateitimi nei su šiuo konkrečiu biudžetu. Man šiek tiek susirūpinimą kelia Komisijos narės pateikti komentarai dėl vadinamojo pridėtinės vertės trūkumo išlaidoms žemės ūkiui. Žinau, kad ateityje turėsime laiko tai aptarti, bet tai turi būti kruopščios ir energingos diskusijos. Manau, Europos ūkininkams labiausiai tinka bendra politika, o ne tokia, kai valstybės narės gali būti išrankios, nes taip piliečiai praloš dėl maisto kokybės ir saugos.

 
  
MPphoto
 

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE).(PL) Gerb. pirmininke, biudžeto patvirtinimas visada susijęs su konfliktu tarp mūsų lūkesčių ir realybės. Biudžeto struktūra nėra labai lanksti ir sunku perskirstyti išteklius. Nors tai atspindi finansavimo konkrečiai veiklai stabilumą, tai taip pat reiškia, kad sunku reaguoti į nuolat besikeičiančią realybę.

Turint omenyje dabartinę padėtį, dabartinis biudžetas neatspindi daugelio Parlamento narių norų, pvz., poreikio neutralizuoti augančią ekonomikos krizę ar finansuoti naujas technologijas, kurios bus naudojamos, siekiant pagerinti aplinką ir kovoti su klimato kaita. Biudžetas netenkina jaunų žmonių, moksleivių ar studentų lūkesčių dėl finansinės paramos jaunimo mainams, galimybei mokytis ir studijuoti užsienyje.

Galiausiai norėčiau pasakyti, kad vienas po kito einantys biudžetai ir finansinės perspektyvos buvo labiau skirti tęsti ankstesnius biudžeto planus ir tikslus, o ne atsakyti į dabartines ar būsimas problemas. Todėl mums reikia reguliariai persvarstyti finansines perspektyvas peržiūrų, nes septyneri metai – per ilgas laikas biudžetui planuoti.

 
  
MPphoto
 

  Reinhard Rack (PPE-DE). (DE) Gerb. pirmininke, norėčiau pratęsti neseniai savo kolegos austro P. Rübigo iškeltą klausimą. Europai išleidžiame mažiau nei 1 proc. Europos bendrojo vidaus produkto ir tuo pačiu metu reikalaujame, kad ES susitvarkytų su vis daugiau uždavinių dėl vis didesnio valstybių narių skaičiaus. Prasta matematika! Atsižvelgiant į tai, tikrai neįtikėtina, kad daugelį metų siekėme ekonomijos režimo, kuris buvo susijęs ne tik su ekonomišku lėšų panaudojimu, bet ir iš esmės finansų ministrų pinigų atsiėmimu ir nukreipimu į jų valstybių narių biudžetus metų pabaigoje.

Yra pakankamai naujų uždavinių, kuriems turėtume leisti pinigus. Yra ir uždavinių, kuriems iš tiesų daug metų neskyrėme reikiamų biudžeto lėšų. Turi būti žymiai padidintos išlaidos ES informacijos politikai, jei tikrai norime priartinti Europos piliečius prie Europos. Yra labai daug uždavinių studentų ir stažuotojų mainų srityje, kurioje Europa galėtų dalyvauti.

 
  
MPphoto
 

  Jutta Haug, pranešėja. – (DE) Gerb. pirmininke, noriu padėkoti visiems nariams, dalyvavusiems diskusijoje šiame Parlamente, sakiusiems kalbas, net jei, keletu atvejų, 2009 m. biudžetas buvo tik proga kalbai, o ne jos tema. Pirmiausia noriu padėkoti nariams, kurie buvo su mumis nuo pradžios iki galo ir įsijungė į diskusiją.

Europos ekonomikos atgaivinimo planas, kurį mums pateikė Komisija, buvo iškeltas daugelyje kalbų, ir kankina daugelio žmonių protus. Negaliu daryti nieko kito kaip pakartoti tai, ką esu daug kartų anksčiau sakiusi: Europos varomoji jėga valstybių narių ekonomikoms – ES sanglaudos politika. Tikrai tinkamai ir sąžiningai ją įgyvendinant bus sudarytos sąlygos judėti į priekį ir be abejonės reikš, kad ekonomika nesukels mums tokių didelių problemų kitais metais. Žinoma, neišsiversime su mūsų 116 mlrd. EUR mokėjimais, bet Parlamento visuma parems garantuodama atitinkamus mokėjimus papildomuose ir pakeičiančiuose biudžetuose.

Žinoma, tai ką pasakė Komisijos narė yra tiesa: biudžetas visada kompromisas. 2009 m. biudžetas tuo atžvilgiu niekuo nesiskiria nuo ankstesnių biudžetų. Turėjome suteikti Tarybai šiuos mažus mokėjimus, Komisija turėjo suteikti mums 700 mln. EUR perskirstymą regionų plėtrai, o mums reikėjo sumažinti savo prioritetus. Nepaisant to, mums pavyko išsaugoti gana daug šių prioritetų: daugiau mokėjimų kovai su klimato kaita, daugiau mokėjimų socialiniam aspektui daugiau ir geresnėms darbo vietoms kurti ir daugiau MVĮ paramai. Mes tai atlikome ir už tai esu dėkinga visiems savo kolegoms nariams. Labai ačiū jums!

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 

  Janusz Lewandowski, pranešėjas.(PL) Gerb. pirmininke, biudžeto skyriuje, už kurį aš atsakingas, vienintelis dalykas, kuris lieka neaiškus, yra Lisabonos sutarties ateitis, kuri keičia Parlamento kompetencijas ir gali turėti įtakos biudžetui. Turint omenyje tą faktą, kad kitos problemos buvo išspręstos, norėčiau palaikyti ankstesnius kalbėtojus, prašiusius persvarstyti Finansinę perspektyvą. Šito mums jau reikėjo antraisiais dabartinės perspektyvos metais, jei norime sugebėti finansuoti tarptautinius Europos Sąjungos tikslus ir įsipareigojimus.

Taip pat gaila, kad derinimo procedūra su Taryba buvo milijonus eurų kainavusių derybų priežastis, tuo metu, kai milijardai buvo pažadėti miglotame krizės pakete. Atsižvelgiant į tai, biudžetas, kurį greičiausiai rytoj patvirtinsime, bus daug lankstesnis nei kada nors anksčiau.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. − Diskusijos baigtos.

Kalbėtojai buvo tokie drausmingi, kad baigėme kaip tik laiku, o tai gera žinia dėl biudžeto drausmės ateityje.

Balsavimas įvyks rytoj 2008 m. gruodžio 18 d., ketvirtadienį.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 142 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Gábor Harangozó (PSE), raštu. – Kartu su mūsų pranešėja turime būti susirūpinę dėl neigiamo poveikio Europos piliečiams, kuris kils kaip pasaulinės recesijos rezultatas. Mūsų nerimas turi būti ypač sukoncentruotas į labiausiai pažeidžiamus iš mūsų piliečių – tuos, kurie be jokios abejonės labiausiai nukentės nuo finansinių neramumų. Sąjunga turi labai pasistengti, siekdama palengvinti priėjimą prie esamų išteklių – remdamasi suderinta 2007–2013 m. daugiamete finansine programa – paramos gavėjams, todėl turime ypač pagerinti ir supaprastinti priemones, kad paspartintume struktūrinių ir sanglaudos fondų įgyvendinimą. Beje, žemi mokėjimų lygiai įgyvendinant Sanglaudos politiką neatspindi tikrųjų poreikių, kai susiduriama su dabartinės ekonominės krizės problemomis. Sanglaudos politika – didžiausia solidarumo priemonė Sąjungoje ir jos vaidmuo sprendžiant neigiamą šio masto pasaulinės krizės poveikį yra esminis.

 
  
 

(Posėdis buvo sustabdytas 10.50 val. ir atnaujintas 11.30 val.)

 
  
  

PIRMININKAVO: H. G. PÖTTERING
Pirmininkas

 
Teisinė informacija - Privatumo politika