Posėdžio stenograma

Trečiadienis, 2008 m. gruodžio 17 d. - Strasbūras

8. Paaiškinimai dėl balsavimo

Žodiniai paaiškinimai dėl balsavimo:

- Pranešimas: Claude Turmes (A6-0369/2008)

  Mairead McGuinness (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, atsiprašau, bet jūsų negirdėjau. Manau, kad paskutinis apdovanojimas buvo toks jaudinantis, kad tai šiek tiek mus pribloškė.

C. Turmes pranešimą vertinu teigiamai. Atsinaujinanti energija, žinoma, yra pagrindinis aspektas siekiant sumažinti mūsų priklausomybę nuo iškastinio kuro, tačiau, kaip sužinojome, kartais sprendimai gali sukelti kitų problemų; kalbant apie maisto ir degalų gamybos santykį, būtent taip ir įvyko. Privalome siekti griežtų tvarumo kriterijų; šiuo požiūriu ypač privalome įvertinti medienos, kuri yra atsinaujinantis šaltinis, gamybą.

Norėčiau, kad veiksmingą žemės naudojimo politiką vertintume kuo plačiau. Europos Sąjungai labai svarbu, kad žemės ūkis ir energetika būtų suderinti su klimato kaitos aspektais; tai ne mažiau svarbu ir pasaulio lygmeniu. Vis dėlto šį pranešimą vertinu labai teigiamai ir jam pritariu.

  Jim Allister (NI). - Gerb. pirmininke, isterija dėl energetikos ir klimato kaitos manęs nepaveikė, tačiau su atsinaujinančia energija susijusių tikslų turi būti siekiama ypač protingai. Vis dėlto ji turi būti ekonominiu požiūriu tvari. Dėl to labai abejoju dėl skubėjimo siekti su vėjo energija susijusių nepasiekiamų tikslų. Tačiau mano pagrindinė pastaba dėl šio pranešimo tokia – turime pritarti iš žemės ūkio produktų gaminamų degalų atsisakymui, ir skirti dėmesį biomasei, gaunamai iš atliekų, o ne iš maistinių augalų. Mano nuomone, žemės ūkio, komunalinių ir pramoninių atliekų pavertimas energija yra praktiškiausia iš visų su atsinaujinančia energija susijusių galimybių. Todėl visiškai pritariu trečiosios kartos energijos, gaunamos iš biomasės ir biodujų, plėtojimui.

  Zuzana Roithová (PPE-DE). – (CS) Klimato paketas – tikras kompromisas, atitinkantis ir mano požiūrį į tausų šios planetos išteklių naudojimą, ir mano paramą Europos pramonės konkurencingumui ir užimtumui. Tai dar vienas laipsniškas žingsnis į priekį – tikrai ne atgal. Jis nėra revoliucinis, tačiau, nepaisant to, jis yra pavyzdys visam pasauliui. Šiuo pranešimu šiandienė Europa, nepaisydama prasidedančios ekonomikos krizės, vėl siekia prisiimti atsakomybę už tai, kokią Žemę perduosime ateities kartoms. Sutinku, kad būtina atsisakyti netinkamo sumanymo degalus gaminti iš žemės ūkio produktų ir siekti tvarios energijos gamybos iš biodujų ir biomasės, taip pat, kad būtina skatinti naujoviškų energijos išlaikymo technologijų kūrimą, siekiant, kad jos būtų kuo efektyvesnės ir kokybiškesnės. Iš esmės biomasės šaltiniai turėtų būti nuotėkos, komunalinės ir pramoninės organinės atliekos, taip pat žemės ūkio, žuvininkystės ir miškininkystės atliekos. Turėtume pasinaudoti sunykusiu dirvožemiu, taip pat naujomis nemaistinėmis ir negyvulinės kilmės žaliavomis, pvz., dumbliais.

Pranešimai: Avril Doyle (A6-0406/2008), Satu Hassi (A6-0411/2008), Chris Davies (A6-0414/2008), Dorette Corbey (A6-0496/2007)

  Oldřich Vlasák (PPE-DE). – (CS) Norėčiau paaiškinti, kodėl pritariau klimato paketo teisėkūros pasiūlymams, t. y. A. Doyle, C. Davies, S. Hassi ir D. Corbey pranešimams. Dėl šių pasiūlymų Taryba, kuriai atstovavo jai pirmininkaujanti Prancūzija, ir Europos Parlamentas, kuriam atstovavo pranešėjai ir pagalbiniai pranešėjai iš daugumos frakcijų, diskutavo ir derėjosi labai ilgai. Pvz., pradinis pasiūlymas buvo visiškai žalingas Čekijai ir Europos chemijos pramonei. Praėjusio savaitgalio susitarimas pasiektas dėl abipusių valstybių narių ir Europos Parlamento narių nuolaidų. Įvairiems pramonės sektoriams ir laipsniškam įvairių priemonių įvedimui nustatyti aiškūs kriterijai. Dėl to buvo įmanoma pasiekti kompromisą, kuriuo išlaikomi pradiniai ambicingi aplinkos apsaugos tikslai ir nustatomos sąlygos, kurios neapribos pramonės veiklos ir kurios nėra jai priešiškos.

- Pranešimas: Avril Doyle (A6-0406/2008)

  Gyula Hegyi (PSE). – (HU) Už šį kompromisinį A. Doyle pranešimo variantą balsavau todėl, kad juo į direktyvą įtraukiami svarbūs taisomieji raštai. Aš pateikiau taisomąjį raštą, kuriuo centrinio šildymo sistemai būtų suteiktas nemokamas leidimas, kuris leistų nemokėti klimato mokesčio. Tai svarbus rezultatas, nes centrinio šildymo sistema, kuri yra ekologiškesnė nei atskiras katilas, daugiausiai naudojasi mažiau uždirbančios šeimos. Taip pat džiaugiuosi, kad šilumos ir vėsos gamybai termofikacinėse jėgainėse taip pat suteiktas nemokamas leidimas. Šis sprendimas rodo aplinkai palankų mąstymo būdą. Yra daug kitų veiklos formų, kurioms taip pat netaikomas klimato mokestis, nors jis turėtų būti taikomas. Norėčiau, kad ši direktyva būtų palankesnė aplinkai, tačiau šis kompromisas yra geriau nei nieko.

  Mairead McGuinness (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, taip pat pritariu šiam pranešimui, ir teigiamai jį vertinu; juo patobulinama išmetamųjų teršalų prekybos sistema, juo sprendžiamos su „anglies dioksido nutekėjimu“ susijusios problemos, ypač jei 2009 m. nebus pasiektas pasaulio lygmens susitarimas.

Norėčiau dar kartą pasakyti, kad šioje klimato kaitos eroje labai svarbus miškininkystės klausimas. Siekiant spręsti miškų nykimo pasaulyje problemą, būtinas labai stiprus Europos balsas. Teigiamai vertinu tai, kad šiai problemai spręsti bus skirtos lėšos, nes šiuo metu ji nesprendžiama. Visi esame dėl jos susirūpinę, tačiau nėra jokių koordinuotų jai spręsti skirtų veiksmų. Lankiausi Brazilijoje; žinau, kas vyksta joje ir kitose šalyse; jei šių problemų nespręsime, visos mūsų pastangos ES lygmeniu bus bevertės.

  Leopold Józef Rutowicz (UEN). – (PL) Gerb. pirmininke, dokumentu dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos sistemos remiamos būtinos techninės priemonės, kuriomis, galiausiai, siekiama sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

Siūloma prekybos sistema gali paskatinti spekuliaciją, kuri gali neigiamai paveikti techniniams veiksmams skirtus išteklius. Pvz., Lenkijoje pigi, energiją taupanti elektros lemputė paprastai kainuodavo apie 5 zlotus. Po energijos taupymo kampanijos ir žmonių skatinimo šias lemputes pirkti kaina dabar yra daugiau nei 10 zlotų. Todėl prekybos sistema turi būti nuodugniai rengiama ir atidžiai prižiūrima. Tokiam šios direktyvos variantui nepritariu.

  Zuzana Roithová (PPE-DE). – (CS) Pritariu įvairioms pramonės šakoms teikiamų nemokamų leidimų išmesti šiltnamio efektą sukeliančias dujas laipsniškam panaikinimui. Apgailestauju, kad Taryba prieštarauja, tam, kad juos pardavus gautos pajamos būtų skiriamos mokėjimui už namų šildymą. Teigiamai vertinu tai, kad Tarybai pirmininkaujančiai Prancūzijai pavyko pasiekti senųjų ir naujųjų valstybių narių susitarimą, taip pat tai, kad ji padarė nuolaidų dėl atskaitinių metų arba iki 2007 m. Mielai pritariau kompromisui, kuris sudaro sąlygas pasiekti Kioto protokolo tikslus ir kuriuo tuo pat metu atsižvelgiama į ekonominę padėtį. Norėčiau, kad į protokolą būtų įrašyta, kad reikalauju ištaisyti balsavimo dėl galutinio teisėkūros pasiūlymo rezultatą, nes, nors balsavau už šią rezoliuciją, įsijungė raudona lemputė.

  Bogdan Pęk (UEN). - (PL) Gerb. pirmininke, aš balsavau prieš šią direktyvą, nes manau, kad ji yra viena didžiausių apgavysčių žmonijos istorijoje. Tai absurdiškas sprendimas, pagrįstas visiškai suklastotais duomenimis, neturintis racionalaus mokslinio pagrindo, kuris vien Europos Sąjungai kainuos mažiausiai milijardą dolerių.

Šie pinigai galėtų būti ne šitaip kvailai, netgi idiotiškai leidžiami, o skirti tikrai kovai siekiant švarios ir tinkamos aplinkos, švaraus, nedulkėto oro, taip pat siekiant atsisakyti nuodingų dujų ir užtikrinti švaraus vandens, kurio Europai trūksta ir kurio ateityje truks dar labiau, tiekimą. Pirmiau minėtam projektui skyrus milijardą dolerių temperatūra sumažės tik 0,12 laipsnių, ir klimato kaitai tai neturės nei mažiausio poveikio. Tai visiškai absurdiška sistema, kurios Parlamentas turėtų gėdytis.

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). – (PL) Gerb. pirmininke, išmetamųjų teršalų prekybos sistema yra svarbiausias aspektas mažinant taršą anglies dioksidu. Naujosiose valstybėse narėse, įskaitant Lenkiją, šis klausimas vertinamas ypač prieštaringai; jose manoma, kad pagrindas, kuriuo remiantis skaičiuojami rezultatai, yra neteisingas. Iš tikrųjų svarbus ne 20 proc. rodiklis, bet atskaitiniai metai, pagal kuriuos jis interpretuojamas. Pakete nustatyta, kad atskaitiniai metai yra 2005 m., tačiau šalys, kurios šiam pasirinkimui prieštarauja, teigia, kad tinkami atskaitiniai metai turėtų būti 1990 m.

Šiose šalyse po įvykdytų ekonomikos reformų išmetamas anglies dioksido kiekis ir taip labai sumažėjo. Per šį laiką vykdytoms priemonėms įgyvendinti reikėjo daug pastangų ir didelių ekonominių sąnaudų. Taigi, manoma, kad siūlomame sprendimų pakete vis dar trūksta objektyvumo, kad jame neatsižvelgiama į iki šiol pasiektus apribojimus ir konkrečių šalių ekonomines galimybes ir kad jis naudingas kai kurioms senosioms ES valstybėms narėms.

  Daniel Caspary (PPE-DE). – (DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, Vokietijos krikščionių demokratų sąjungos (vok. CDU) narių, atstovaujančių Badeno-Viurtembergo žemei, vardu norėčiau pateikti šį paaiškinimą dėl balsavimo. Visiškai pritariame veiksmams, kuriais siekiama gerokai sumažinti poveikį klimato kaitai, kurį tikriausiai sukelia žmonės. Tačiau nepritarėme kompromisui dėl ES išmetamųjų teršalų prekybos sistemos, dėl kurio šį savaitgalį susitarė valstybių ar vyriausybių vadovai.

Labai skubi teisėkūra – būtent tai ir vyksta – yra nepriimtina ir nedemokratiška; mūsų nuomone, dėl ypač skubios teisėkūros ir dėl to, kad Tarybos dokumentai pateikti tik prieš kelias dienas, profesionaliai išnagrinėti dokumentų buvo neįmanoma, o dėl to buvo negalima ir tinkama teisėkūra.

Tai dar labiau nepriimtina atsižvelgiant į tai, kad šiais teisės aktais Europos visuomenei užkraunama ypač didelė finansinė našta. Remiantis keliais tyrimais, veiksmų klimato srityje ir atsinaujinančios energijos paketas Europos ekonomikai ir Europos visuomenei kainuos 70–100 mlrd. EUR; dėl to atsiranda „anglies dioksido nutekėjimo“ grėsmė – kad ištisos pramonės šakos persikels į kitas pasaulio dalis. Negalime pritarti tokios apimties paketui, jei jis priimamas taip skubiai. Tokie svarbūs pasiūlymai dėl teisės aktų turi būti rengiami taikant tvarkingą procedūrą, per kelis svarstymus.

- Pranešimas: Satu Hassi (A6-0411/2008)

  Péter Olajos (PPE-DE). – (HU) Aš balsavau už klimato paketą, nors sunku teigti, kad jis visiškai teigiamas. Neabejotina, kad šiais teisės aktais žvelgiama į ateitį, užpildomos spragos, kad jie pasaulyje neturi precedento. Tačiau juose nustatyti tikslai neatspindi mūsų mokslininkų nustatytų tikslų, kuriais siekiama sustabdyti klimato kaitą, kuri yra didžiausias iššūkis žmonijai. Europos uždavinys – sukurti socialinį ir ekonominį modelį, kurį pritaikius tarša anglies dioksidu būtų nedidelė. Europa turi vienas didžiausių galimybių plėtoti atitinkamas technologijas. Tačiau tam reikia pinigų ir privalomų teisės aktų. Šiuo sprendimu, taikant švarios plėtros mechanizmą (angl. CMD), didelės sumos pinigų iškeliauja už Europos Sąjungos ribų, o mūsų teisės aktuose yra per daug išimčių ir lankstumo priemonių, ir per mažai privalomų nuostatų. Apibendrinant galima pasakyti, kad, atsižvelgiant į savo atsakomybės suvokimą ir savo uždavinių svarbos supratimą, einame teisinga kryptimi, tačiau nepakankamai sparčiai, taigi mano balsavimas buvo pritarimas tam, kad einame teisinga kryptimi, ir nepritarimas mūsų pažangos siekiant tikslo greičiui.

  Gyula Hegyi (PSE). – (HU) Pagrindinė šių teisės aktų problema yra ta, kad kai kurios Vidurio ir Rytų Europos valstybės devintojo dešimtmečio pabaigoje jau gerokai sumažino išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Tačiau kai kurios Vakarų Europos šalys netgi šio šimtmečio pirmojo dešimtmečio pradžioje šį kiekį netgi padidino. Todėl prašėme, kad šalys būtų vertinamos teisingai ir kad būtų pripažintos mūsų ankstesnės pastangos. Kai ko pasiekėme, tačiau turi būti suprasta, kad be naujųjų valstybių narių pastangų Europos Sąjungos klimato pusiausvyra būtų daug blogesnė. Todėl svarbu, kad senosios valstybės narės dalyvautų leidimų prekybos sistemoje. Pirmiausia jos turėtų perkelti dalį pramonės į mažiau išsivysčiusias ES šalis arba iš jų pirkti leidimus. Dėl klimato apsaugos interesų ir siekdami, kad būtų nustatytas bendras Europos principas, kompromisui pritarėme. Tuo pat metu suprantu aplinkosaugininkų susirūpinimą, ir tikiuosi, kad vėliau šiuos teisės aktus galėsime sugriežtinti.

  Mairead McGuinness (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, kaip žinome, išmetamųjų teršalų prekybos sistema reglamantuoja tik pusę išmetamo CO2 dujų kiekio. Šiam pranešimui pritariau, nes veiksmuose turi dalyvauti ir prie jų prisidėti ir kiti sektoriai. Tačiau norėčiau atkreipti dėmesį į žemės ūkį, kuris turi problemų; manau, kad turime nepamiršti, kad žemės ūkis susijęs su maisto gamyba, ir, prašydami šio sektoriaus imtis veiksmų, turime į tai atsižvelgti.

Taip pat manau, kad ūkininkai turi būti įtraukti į informavimo procesą, nes reikalaujama, kad jie padarytų sisteminius pakeitimus, nors šiuo klausimu jie nėra tinkamai informuojami ar instruktuojami. Reikia daugiau mokslinių tyrimų – valstybėse narėse jie vykdomi – kaip, bendradarbiaujant su ūkininkais, sumažinti žemės ūkio sektoriaus išmetamą teršalų kiekį. Tačiau norėčiau įspėti – kad ir ką darytume Europos Sąjungoje, dėl to neturi sumažėti mūsų maisto gamyba, nes šią tuštumą užpildys importuoti produktai, kurių gamybos metu daromą taršą mes galime kontroliuoti labai menkai.

  Syed Kamall (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, manau, kad šiame Parlamente visi pritariate tam, kad būtina mažinti išmetamą kenksmingų dujų kiekį – nepaisant to, ar palaikote visuotinio atšilimo koncepciją, ir manote, kad Žemei iškilo grėsme, ar tik norite mažinti taršą.

Tačiau prisiminkime, kad 12 kartų per metus savo posėdžius perkeliame iš Briuselio į Strasbūrą, nekalbant apie mūsų turimus papildomus pastatus Liuksemburge. Tai ne tik Europos mokesčių mokėtojams kainuoja 200 mln. EUR per metus – dėl to į aplinką išmetama 192 000 tonų CO2; šis kiekis lygus 49 000 karšto oro balionų esančiam dujų kiekiui. Europos Parlamentui iš tikrųjų atėjo laikas nustoti skleisti karštą orą šiose diskusijose ir imtis iniciatyvos – nutraukti Briuselio, Strasbūro ir Liuksemburgo farsą. Laikas baigti veidmainiauti.

- Pranešimas: Chris Davies (A6-0414/2008)

  Mairead McGuinness (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, pritariu šiam pranešimui, nors dėl jo šiek tiek nerimaujame, nes jis iš tikrųjų nėra sprendimas. Tai laikina priemonė, nors kito pasirinkimo, nei CO2 saugojimo plėtojimas, nėra, nes CO2 į aplinką rengiamės išmesti ir ateityje.

Tai, kas vyks be to, priklauso nuo to, kiek investuosime į tolesnius šios srities mokslinius tyrimus. Žinau, kad manoma, kad, esant ekonomikos nuosmukiui, investicijos į visą energetiką ir klimato kaitą duos dividendų, rezultatų ir darbo vietų. Manau, kad turime skirti dėmesį būtent šiam aspektui. Taigi, nors šis sprendimas nėra visiškai palankus aplinkai, jis tikrai yra bendro sprendimo dalis.

  Leopold Józef Rutowicz (UEN). – (PL) Gerb. pirmininke, techniniu požiūriu anglies dioksido geologinis saugojimas ir surinkimas iš tikrųjų yra labai įdomus iššūkis.

Tačiau techniniai pasiekimai pareikalaus daug išlaidų ir energijos. Šiuo metu, kai dėl ekonomikos krizės įmonės patiria didelius sunkumus, atrodo, kad visi mūsų ištekliai turi būti skiriami energijai taupyti ir švarioms jėgainėms, kurios smarkiai sumažins išmetamą CO2 dujų kiekį, nekainuos papildomų lėšų ir išlaisvins nuo būtinybės saugoti anglies dioksidą, modernizuoti ir statyti. Europoje tokios technologijos jau išbandytos. Atsižvelgdamas į dabartinę padėtį, nepritariu lėšų skyrimui anglies dioksido geologiniam saugojimui.

- Pranešimas: Dorette Corbey (A6-0496/2007)

  Mairead McGuinness (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, kalbėsiu trumpai; pasinaudodama šia galimybe pasakysiu, kad paaiškinu savo balsavimą dėl šių pranešimų dėl to, kad Parlamente buvo daug narių, įskaitant mane, kuriems nesuteikta galimybė pasisakyti dėl klimato kaitos ir energetikos paketo. Vienintelė galimybė būti išgirstiems buvo likti čia ir pateikti paaiškinimą dėl balsavimo; dėl to prašau jūsų atlaidumo.

Siekdama neviršyti man skirto laiko, šiuo konkrečiu klausimu pasakysiu tiek: žinome, kad turime sumažinti kelių transporto sektoriaus išmetamą teršalų kiekį. Manau, kad daug jau padaryta, nes visuomenės sąmoningumas šiuo klausimu didėja. Viena iš paskatų, skirtų skatinti efektyvesnį degalų naudojimą ir mažesnį kelių transporto išmetamų teršalų kiekį – didesni mokesčiai automobiliams, kurie išmeta daugiau teršalų ir yra mažiau efektyvūs. Kai kuriose valstybėse narėse šios priemonės jau taikomos. Gali būti, kad tai kelias į sėkmę.

  Leopold Józef Rutowicz (UEN). – (PL) Gerb. pirmininke, D. Corbey pranešimas dėl išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėsenos ir mažinimo mechanizmo yra svarbus plėtojant šiltnamio efekto mažinimo politiką. Šios dujos daugiausiai žalos daro didelėse miestų teritorijose, kuriose gyvena 80 proc. gyventojų.

Vienas iš sprendimų – perėjimas prie švarių transporto priemonių, – varomų elektra, vandeniliu ar hibridinių transporto priemonių. Automobilių sektoriui, kuris šiuo metu išgyvena sunkų laikotarpį, turėtų būti skiriama parama, kad būtų pradėta masinė šių rūšių transporto priemonių gamyba. Tokiu sprendimu būtų gerokai sumažintas išmetamas anglies dioksido kiekis.

- Pranešimas: Guido Sacconi (A6-0419/2008)

  Mairead McGuinness (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, žinome, kad kelių transportas išmeta 12 proc. CO2, taigi aš, aišku, pritariu šia pranešimui, kuriame pateiktas labai aiškus šio klausimo sprendimas.

Norėčiau pakartoti savo nuomonę, ir pabrėžti, kad, nors šiam energetikos ir klimato kaitos paketui iš esmės pritarėme, jo priėmimas per vieną svarstymą turėtų būti vienintelis toks atvejis.

Yra daug aspektų, kuriems ilgesnės diskusijos komitete, frakcijose ir šiame Parlamente būtų naudingos. Aš, be abejo, norėjau, kad būtų daroma būtent taip.

Tačiau suprantu, kad laikas labai svarbus ir kad reikia nustatyti tvirtą Europos Sąjungos poziciją iki 2009 m. Sutikime, kad, nors procedūros požiūriu ji nėra geriausias pavyzdys, praktiniu požiūriu pasirinkimo beveik neturėjome. Tikėkimės, kad ji atneš rezultatų.

  Zuzana Roithová (PPE-DE). – (CS) Aš pritariau reglamento dėl transporto priemonių išmetamų CO2 dujų variantui, kuris buvo sudėtingų trišalių derybų rezultatas. Gerinant variklių gamybos technologiją ir naudojant ekologiškesnes padangas, šviesas ir modelius, bus laipsniškai sumažinta tarša – nuo 160 g CO2 kilometrui iki 130 g CO2 kilometrui. Reglamentu mažų transporto priemonių gamintojams leidžiamas nedidelis svyravimas nustatytų tikslų ribose. Tačiau Parlamentas ragina griežtai taikyti nuobaudas už bendrai nustatytų taisyklių pažeidimus. Pritariu S. Kamall. Gaila, kad valstybės narės atsisako galutinai nutraukti nereikalingą ir dėl to neekologišką Europos Parlamento migraciją iš Briuselio į Strasbūrą dvyliką kartų per metus.

  Albert Deß (PPE-DE). – (DE) Gerb. pirmininke, pritariu automobilių, kurie sunaudoja mažiau degalų, gamybai. Tai pat pritariu sąlygai dėl degalų sunaudojimo apribojimų; tačiau šie apribojimai turi būti realistiški. Balsavime dėl šio pranešimo susilaikiau, nes nemanau, kad teisinga už žemų ribinių verčių viršijimą taikyti baudas, siekiančias iki 475 EUR už CO2 toną.

Yra daug galimybių, kaip mažinti išmetamą CO2 dujų kiekį daug mažesnėmis išlaidomis. Tai vienašališkas aukštos kokybės automobilių, kurie gaminami ir mano gimtojoje Bavarijos žemėje, diskriminavimas. Išmetamas CO2 dujų kiekis gali būti sumažintas daug mažesnėmis išlaidomis – apšiltinant pastatus. Savo name įrengiau šiluminę izoliaciją; taip per metus sutaupau 7 000 litrų kuro per metus; mano automobils tiek sutaupyti negalėtų. Taigi turėtume eiti teisinga kryptimi; dėl to susilaikiau.

- Rekomendacija dėl antrojo svarstymo: Alejandro Cercas (A6-0440/2008)

  Hubert Pirker (PPE-DE). – (DE) Gerb. pirmininke, manau, kad labai gaila, kad, nepaisant plačios Parlamento narių paramos, mano pasiūlymas savo iniciatyva dėl sekmadienio išlaikymo nedarbo diena nebuvo įtrauktas į Parlamente vykusį balsavimą. Europa pagrįsta krikščioniškosiomis vertybėmis. Mums ypač rūpi šeimos apsauga, o sekmadienis yra ypatinga šių vertybių praktikavimo diena. Ši direktyva buvo tinkama vieta nustatyti, kad sekmadienis yra nedarbo diena visoje Europoje, todėl gaila, kad taip neatsitiko.

Antra – norėčiau pasakyti, kad nepritariau Tarybos pozicijoms dėl Darbo laiko direktyvos, nes buvo padidintas darbo valandų skaičius, o budėjimo laikas neskaičiuojamas kaip darbo valandos; daugeliu atsisakymo nuostatų buvo pažeistos Europoje taikomos taisyklės. Teigiamai vertinu tai, kad Parlamentas sugebėjo toliau tęsti derybas su Taryba.

  Kristian Vigenin (PSE). – (BG) Norėčiau pareikšti, kad esu patenkintas, kad Europos Parlamentas nusprendė nepritarti atsisakymo nuostatai, kuria valstybėms narėms leidžiama savo nuožiūra nukrypti nuo 48 valandų darbo savaitės taisyklės.

Atsisakymo nuostata žalinga darbuotojams, ji sudaro sąlygas neteisingai vertinti, išnaudoti ir žaloti žmonių sveikatą. Esame vienos sąjungos nariai, ir taisyklės turi būti vienodos visiems. Negalime skatinti konkurencingumo darbuotojų sveikatos ir gyvybių sąskaita. Parlamentas turėtų aiškiai pasakyti Tarybai, ko Europos piliečiai nori.

Tačiau aš pritariu Tarybos pasiūlymams dėl aktyvaus ir neaktyvaus budėjimo laiko periodo. Įvairiose šalyse konkrečios situacijos skiriasi. Tai reiškia, kad įgyvendinus Europos Parlamento šiandien patvirtintas nuostatas mano šalis patirs didelių sunkumų, kurie paveiks ir medicinos darbuotojus. Jie gali paveikti visus sektorius. Todėl tikiuosi, kad Taikinimo komitetas pasieks protingą kompromisą.

Baigdamas norėčiau paraginti Europos vyriausybes, ypač Vidurio ir Rytų Europos šalių vyriausybes, sustiprinti darbo teisės aktų įgyvendinimo kontrolę. Galiausiai ne paslaptis, kad net ir šiais laikais šimtai tūkstančių europiečių dirba apgailėtinomis sąlygomis, ir daug ilgiau, nei numatyta įstatymu nustatytose darbo laiko taisyklėse.

  Aurelio Juri (PSE). - (SL) Dėkoju už suteiktą žodį. Nedaugelis šiame Parlamente mane pažįsta, nes tapau Parlamento nariu lapkričio mėn., ir šiandien į Parlamentą kreipiuosi pirmą kartą. Paprašiau žodžio ir dėl to, kad noriu jus pasveikinti ir pasakyti, kad laukiu bendro darbo; tačiau pirmiausia noriu pasidžiaugti šios dienos pasiekimu – balsavimu dėl pranešėjo A. Cercas pranešimo.

Apgynėme darbo žmogaus orumą, apgynėme socialinėje srityje įsipareigojusią ir solidarią Europą. Kaip sako profesinės sąjungos, pritaikykime darbą žmogui, o ne žmogų darbui. Kalbant apie darbo valandas, ši diena buvo sėkminga.

Todėl dėkoju pranešėjui A. Cercas ir visiems jums už tokį jūsų balsavimą; taip pat dėkoju jums ir Slovėnijos darbuotojų vardu. Ačiū.

  Simon Busuttil (PPE-DE). – (MT) Balsavau už atsisakymo nuostatų išlaikymą, ir aišku, nesu laimingas ar patenkintas dėl šios dienos balsavimo rezultatų. Turiu pasakyti, kad negaliu priimti kaltinimo, kad pritariantys atsisakymo nuostatų išlaikymui pritaria darbuotojų diskriminavimui ar antisocialinei darbotvarkei. Ką noriu pasakyti? Kodėl manoma, kad asmuo nusistatęs prieš darbuotojus, jei jis mano, kad darbuotojai turi turėti teisę nuspręsti, kiek valandų jie nori dirbti? Kaip gali būti nusistatęs prieš darbuotojus, jei paprasčiausiai nori, kad žmonėms, kurie nori daugiau dirbti ir uždirbti, būtų leidžiama tai daryti? Yra žmonių, kurie nori daugiau uždirbti, kad galėtų sumokėti paskolą, o dėl šios dienos balsavimo to padaryti jie negalės. Balsavau už šios atsisakymo nuostatos išlaikymą, nes manau, kad teisę spręsti reikia palikti darbuotojui.

  Zita Pleštinská (PPE-DE). – (SK) Balsavau už Tarybos bendrąją poziciją dėl dviejų direktyvų – Darbo laiko direktyvos ir Laikinosios darbuotojų direktyvos – paketo, nes šis kompromisas užtikrina didesnį lankstumą darbo rinkoje.

Pagal atsisakymo nuostatą, ES valstybės narės galėtų leisti jų teritorijoje dirbantiems darbuotojams dirbti daugiau nei 48 valandas per savaitę, jei darbuotojas sutinka dirbti ilgesnį laiką, kuris, remiantis kompromisu, galėtų būti apribotas iki 60 ar 65 valandų per savaitę – atsižvelgiant į nustatytas sąlygas.

Šiandien vykęs balsavimas dėl Tarybos kompromisinės pozicijos buvo balsavimas dėl valstybių narių penkerių metų pastangų susitarti. Dirbdamas Europos Parlamente sužinojau, kaip sunku pasiekti kompromisą, todėl apgailestauju dėl to, kad Europos Parlamentas atmetė Tarybos bendrąją poziciją.

  Antonio Masip Hidalgo (PSE). – (ES) Gerb. pirmininke, dėl A. Sacharovo premijų teikimo ši diena buvo labai jaudinanti; man ji jaudinanti ir dėl to, kad oficialioje galerijoje yra Sacharos Arabų Demokratinės Respublikos, kuri kovoja už savo žmonių teisėtą apsisprendimą, prezidentas.

Be to, ši diena yra istorinė, nes Parlamentas stojo į savo laisvų žmonių, kurie išrinko visus šių Rūmų narius, pusę.

Sveikinu kolegą Alejandro Cercas dėl jo pranešimo. Visus šiuos metus jis sunkiai kovojo, kad ši pozicija, kuri politiniu ir socialiniu požiūriu svarbi profesinėms sąjungoms ir visiems Europos darbuotojams, būtų priimta. Raginu tas vyriausybes, kurios dar nepaklausė žmonių nuomonės, ir Komisiją sekti šiuo Europos Parlamento pavyzdžiu ir klausyti žmonių balso.

  Zuzana Roithová (PPE-DE). – (CS) Šiandien nepritariau pasiūlymui dėl darbo laiko pakeitimų, kurį pateikė Taryba ir mūsų komitetas. Svarbu, kad ši direktyva būtų ramiai apsvarstyta kartu su Taryba. Viena, susitarimai dėl darbo laiko turi būti lankstesni, ypač kalbant apie mažųjų ir vidutinių įmonių darbuotojus, taip pat privalome siekti, kad sekmadienis išliktų poilsio diena. Antra, atsižvelgiant į paslaugų, kurių dalis yra budėjimas, įvairovę, svarbu iš dalies pakeisti šių paslaugų veikimo tvarką. Atsisakymo nuostatos sprendimą Europos Parlamento nariai, deja, atmetė, nors jis būtų naudingas paslaugų, kurių dalis yra budėjimas, darbuotojams, pvz., durininkams, gaisrininkams ir kt. Tačiau būtina rasti konkrečius ir įvairius sprendimus dėl gydytojų, atsižvelgiant ir į paciento sveikatą. Kita galimybė – sveikatos priežiūros paslaugoms šios direktyvos netaikyti, nes sveikatos priežiūros organizavimas išmintingu sprendimu į Europos Sąjungos politikos sritis įtrauktas nebuvo.

  Mairead McGuinness (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, manau, kad šio balsavimo rezultatas geras visiems, nes jis leidžia geriau išnagrinėti šią labai sudėtingą temą, kuri vertinama skirtingai. PPE-DE frakcijos narių, atstovaujančių Fine Gael partijai, vardu pritarėme 9 pakeitimui, ir susilaikėme dėl atsisakymo nuostatos, nes atsisakymo nuostata Airija nesinaudoja ir neketina naudotis.

Dėl sekmadienio išlaikymo poilsio diena – ilgiuosi tų mielų dienų, todėl šiam sumanymui pritariau – daugiausiai siekdama paskatinti diskusijas. Žinau, kad pasiūlymui nepritarta, tačiau galbūt mums reikia nedidelės pertraukos.

Norėčiau ištaisyti savo balsavimą dėl 13 ir 14 pakeitimų – turėtų būti ne „už“, o „prieš“.

Norėčiau pasiūlyti Parlamento nariams laikytis taisyklių, kurias stengiamės nustatyti kitiems. Mes visiškai neatsižvelgiame į šeimos gyvenimą ar darbo valandas. Dirbame be pertraukos – nesu tikra, ar tai visada veiksminga, tačiau darbe esame naktį ir dieną; taigi, jei šias taisykles nustatome kitiems, galbūt reikėtų jas priimti ir patiems.

  Kathy Sinnott (IND/DEM). - Gerb. pirmininke, norėjau pritarti praktiką atliekančių Europos gydytojų raginimui dėl neaktyvaus budėjimo laiko periodo.

Tačiau turėjau susilaikyti. Gerai žinau, kaip tai, kad visas budėjimo laikas bus skaičiuojamas kaip darbo laikas, paveiks paslaugas, ypač vyresnio amžiaus žmonių, žmonių su negalia, vaikų ir kitoms pažeidžiamos grupėms priklausančių žmonių priežiūros paslaugas.

Poveikis kai kurioms paslaugoms ypač šiuo išlaidų mažinimo metu, bus toks – išlaidos padidės dvigubai, ir dėl to dvigubai sumažės paslaugų, o kai kurių paslaugų nebus įmanoma teikti. Pagalvokite, pvz., apie šeimyninių vaikų globos namų prižiūrėtojus arba ligonių priežiūros darbuotojus, dirbančius namuose, kurie poilsio dienas praleidžia ligonių namuose.

Sutelkę dėmesį į gydytojus, kurie turi pagrįstų nusiskundimų, nepagalvojome apie situacijas, kai personalo pastovumas – pvz., kalbant apie globos namų prižiūrėtojus – yra svarbiausias veiksnys darbe. Turime rasti būdą, kaip apsaugoti ir darbuotojus, ir pažeidžiamus žmones.

  Zsolt László Becsey (PPE-DE). – (HU) Esu labai susirūpinęs, kad per antrąjį svarstymą nesugebėjome pritarti Tarybos pozicijai. Susirūpinimo priežastis – tai, kad privalome skatinti konkurencingumą. Tai visai nesusiję su vergišku darbu; net jei kas nors norėtų, jie galėtų dirbti daugiausiai 60–65 val. per savaitę. Vietoj to, mes pasirinkome visiško nelankstumo kelią, suteikėme galimybę iš karto reikalauti kompensuojamojo poilsio laiko; dėl to sezoninių darbuotojų darbdaviai tampa visiškai nesaugūs. Norėčiau atkreipti kolegų Parlamento narių dėmesį į tai, kad darbdavio pasamdytas asmuo, kuriam suteikta galimybė pasirinkti darbo sąlygas, yra daug geresnėje padėtyje nei labai apsaugotas darbuotojas, kuris neturi darbo. Dėl to esu labai susirūpinęs dėl atsisakymo nuostatos. Kalbant apie budėjimo laiką – balsavau už devintą pakeitimą, nes buvo aišku, kad vyks derinimo procedūra, o ypač dėl to, kad pagal šį pakeitimą šis klausimas galės būti sprendžiamas valstybių narių lygmeniu.

  Frank Vanhecke (NI). - (NL) Gerb. pirmininke, jau ilgą laiką manau, kad Europa neturi būti nuobodžiai vienoda.

Man svarbu, kad tik valstybės narės turėtų turėti teisę spręsti ir kad darbo teisė, su visais jos aspektais turėtų išlikti išskirtinė valstybių narių kompetencijos sritis. Būtų gerai, jei Komisija ir Europos Teisingumo Teismas į ją nesikištų. Tai yra subsidiarumas, ir, be abejo, mes visi jam pritariame.

Dėl to griežtai prieštarauju atsisakymo nuostatų panaikinimui; mano nuomone, valstybės narės ar netgi jų federacijos subjektai gali patys nuspręsti, ar leisti dirbti sekmadieniais.

  Daniel Hannan (NI). - Gerb. pirmininke, šio pranešimo autorius Alejandro Cercas – toks aktyvus ir protingas socialistas, koks tik gali būti, ir jo teiginys, kad kai kurios nukrypti leidžiančios nuostatos ir atsisakymo nuostatos sukelia asimetriją, yra pagrįstas. Tobulame pasaulyje jokia šalis savo darbuotojams neįsakytų nustoti dirbti, kai baigiasi tam tikras pasirinktinai nustatytas laikas. Moraliniu požiūriu tai neteisinga. Gerb. pirmininke, jei aš noriu dirbti jums, o jūs norite mane įdarbinti, ir mus abu tenkina mūsų sutarčių sąlygos, nei mūsų vyriausybė, nei Europos Sąjunga neturi turėti teisės įsikišti, ir paskelbti, kad sutartis neteisėta. Be etinių argumentų, tokiu metu užkrauti papildomas išlaidas Europos ekonomikoms ekonominiu požiūriu yra beprotiška. Vis dėlto, esu šalių suverenumo šalininkas (pranc. souverainiste), ir jei kitos šalys savo šalių piliečiams, kurie yra ir rinkėjai, nori nustatyti apribojimus, tai jų teisė. Piktina tai, kad šios Europos lygmens taisyklės, direktyvomis, tokimis kaip ši, ar teisiniais veiksmais pagal Pagrindinių teisių chartiją, yra primetamos Jungtinei Karalystei. Jei jų norime, turėtume dėl jų surengti referendumą. Pactio Olisipiensis censenda est (dėl Lisabonos sutarties turi būti sprendžiama balsuojant)!

  Syed Kamall (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, žinote, kad socialistai sako, kad jie atstovauja darbo žmonėms, tačiau yra toks posakis apie politikus socialistus. Dauguma jų yra viduriniosios klasės intelektualai, ir jie visi pamiršo, iš kur jie atėjo.

Leiskite papasakoti vieną nutikimą. Mano tėvas buvo autobuso vairuotojas. Kai tik gaudavome nenumatytų sąskaitų ar jis norėdavo mane išsiųsti į mokyklos organizuojamą kelionę, jis dirbdavo kelias papildomas valandas – kad galėtų apmokėti šias papildomas sąskaitas ar išsiųsti mane į mokyklos kelionę.

Jei tuo metu būtų galiojusi Darbo laiko direktyva, tai nebūtų įmanoma. Niekas neturi būti verčiamas dirbti papildomas valandas prieš savo valią. Manau, kad dėl to visi sutariame, nepaisant to, kuriai Parlamento frakcijai priklausome; tačiau, vertinant nuostatų, kurioms šiandien pritarėme, poveikį, galima pasakyti, kad tai spjūvis į veidą darbą žmonėms, kurie norėtų dirbti kelias papildomas valandas, kad galėtų padėti savo šeimoms. Gėda socialistams!

  Siiri Oviir (ALDE). - (ET) Norėčiau padaryti pareiškimą dėl mano balsavimo dėl Darbo laiko direktyvos. Jis susijęs su tuo, kad balsuojant dėl 34 ir 35 pasiūlymų dėl pakeitimų sugedo mano balsavimo įranga. Aš balsavau už šiuos pasiūlymus, tačiau įranga parodė raudoną šviesą.

Manau, kad budėjimo laikas, įskaitant neaktyvų šio laiko periodą, yra darbo laikas.

Kodėl taip manau? Nuo gydytojo ar ugniagesio (kurių darbdaviai reikalauja, kad jie būtų darbo vietoje ir teiktų paslaugas) nepriklauso, ar pacientui prireiks gydytojo ir ar kils gaisras. Nuo šių žmonių tai nepriklauso. Jie yra darbo vietoje, šis laikas yra darbo laikas, ir prašau, kad protokole mano balsavimais šiais klausimais būtų ištaisytas.

- Pranešimas: Inés Ayala Sender (A6-0371/2008)

  Mairead McGuinness (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, šis pranešimas labai geras, ir kelių eismo saugumą turime vertinti atsižvelgdami į tarpvalstybinį aspektą. Tačiau per šias 90 sekundžių noriu iškelti rimtą klausimą.

Yra tinklalapių, kuriuose skelbiama apie parduodamus vairuotojo pažymėjimus. Juose sakoma, kad jų veikla yra teisėta, nors ji gali būti pagrįsta įstatymų spragomis ir tuo, kad Europos Sąjungoje galioja daugiau nei 100 vairavimo pažymėjimų, ir juos išduodančios institucijos menkai bendradarbiauja. Todėl asmuo, kuris neturi vairuotojo pažymėjimo, ar kuris neišlaikė vairavimo egzamino ar iš kurio pažymėjimas buvo atimtas, šiuo labai įtartinu būdu gali gauti pažymėjimą. Galiausiai tai sukčiavimas siekiant pasipelnyti, o blogiausia tai, kad sudaromos sąlygos vairuoti žmonėms, kurie neturėtų vairuoti. Ši klausimą kėliau Komisijai ir Tarybai. Dėl jo reikia imtis veiksmų ES lygmeniu.

Rašytiniai paaiškinimai dėl balsavimo:

- Pranešimas: Claude Turmes (A6-0369/2008)

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, aš balsavau už direktyvą dėl skatinimo naudoti energiją iš atsinaujinančių šaltinių, kurios teksto rengimą koordinavo C. Turmes.

Ši direktyva – tai kelias į trečiąją pramonės revoliuciją ir galimybė sukurti milijonus darbo vietų, paversti aplinkos apsaugą realybe, ir tuo pat metu skatinti ekonomikos augimą ir konkurencingumą. Kalbant apie biodegalus – manau, kad Komisija sugebės Europoje ir pasaulyje įgyvendinti tvarumo kriterijus ir skatins tarptautinę prekybą švariausiais ir konkurencingiausiais degalais.

  Adam Bielan (UEN), raštu. – (PL) Balsavau už C. Turmes pranešimą. Vienas Europos Sąjungos tikslų atsinaujinančios energijos srityje – Vidurio ir Rytų Europos miestų atkūrimas didinant jų vartojimo efektyvumą. Modernizuoti viešąjį transportą ir vietos šildymo sistemas pereinant prie alternatyvių energijos šaltinių svarbu ne tik dėl energetikos sektoriaus, bet ir dėl saugant aplinką.

Be to, institucijos ir įmonės šiam tikslui gali gauti daug lėšų iš ES biudžeto. Pvz., daugiau nei 720 mlrd. EUR skirta programai „Pažangi energetika“, kuria skatinamas energijos šaltinių įvairinimas ir atsinaujinančios energijos naudojimas.

  Šarūnas Birutis (ALDE), raštu. – (LT) Iškastinis kuras ilgą laiką buvo visuomenės gyvybės jėgos šaltinis. Mums žinoma modernizacija nebūtų įmanoma be gausių pigių naftos, anglies ir dujų išteklių. Tačiau greitai šis laikas baigsis. Dėl energetinio saugumo ir ekonomikos, bet pirmiausia dėl klimato kaitos, būtina iš esmės keisti mūsų energetikos ir transportavimo sistemas.

Daugelį metų klimato kaita buvo laikoma visų pirma aplinkos klausimu. Tačiau šiandien atvirai pripažįstama, kad klimato kaita daro poveikį visiems visuomenės sektoriams, ir jei šio klausimo sparčiai nespręsime, jis gali sukelti pražūtingų padarinių visuomenei.

  Carlos Coelho (PPE-DE), raštu. – (PT) Atsinaujinančios energijos šaltinių naudojimas transporto sektoriuje – viena veiksmingiausių ES priklausomybės nuo naftos mažinimo priemonių. Taip pat žinome, kad energijos vartojimo kontrolė Europoje ir atsinaujinančios energijos šaltinių naudojimas yra svarbi priemonių, reikalingų siekiant kovoti su klimato kaita, paketo dalis.

Manau, kad svarbiausias šio pranešimo aspektas yra galutinės privalomo užduoties – kad iki 2020 m. atsinaujinančios energijos dalis būtų 20 proc., išlaikymas, įskaitant minimalią užduotį – kad transporto srityje atsinaujinančių energijos šaltinių dalis sudarytų mažiausiai 10 proc.

Portugalijai jūros bangų įtraukimas į „energijos iš atsinaujinančių šaltinių“ apibrėžtį reiškia galimybę siekiant tikslų naudoti mūsų energijos potencialą. Tai, kad šiame pranešime svarstomos paskatos antros kartos biodegalams, ne tik daro dokumentą patikimu, bet ir užtikrina, kad transporto sektoriuje atsinaujinančios energijos šaltiniai bus naudojami tvariai. Manau, kad energijos modelio, kuriuo skatinamas atsinaujinančios energijos šaltinių naudojimas, požiūriu, labai svarbu, kad šiame dokumente skatinami valstybių narių strateginio bendradarbiavimo mechanizmai.

Šis pranešimas svarbus ir pats savaime, ir kaip susitarimo dėl klimato ir energetikos paketo dalis. Šis susitarimas ne tik užtikrina aplinkos politikos vientisumą, bet ir sudaro sąlygas 2020 m. įgyvendinti užduotį „20/20/20“. Šie valstybėms narėms nustatyti tikslai yra ambicingi, bet įgyvendinami.

  Avril Doyle (PPE-DE), raštu. − Europos Parlamento narys C. Turmes pateikė svarbų pasiūlymą dėl teisės akto, kurio taikymo sritis – svarbus energijos iš atsinaujinančių šaltinių naudojimo skatinimas. Plačiame klimato ir energetikos pakete numatyta, kad iki 2020 m. atsinaujinanti energija sudarys 20 proc. visos energijos (įskaitant, elektrą, šildymą ir transportą). Taigi, kartu su kitomis klimato ir energetikos pakete numatytomis priemonėmis, tai bus geras kovos su klimato kaita pagrindas, paskatinimas investuoti į atsinaujinančios energijos šaltinius ir tiekimą, iš naujo nustatyta mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros kryptis ir priemonė pasiekti energetinį saugumą ir nepriklausomybę.

Privalomos planinės užduotys bus taikomos visose valstybėse narėse, siekiant užtikrinti, kad užduotys, dėl kurių susitarta, būtų įgyvendinami ES lygmeniu. Bendradarbiavimas, solidarumas ir naujovės užtikrins šių užduočių įgyvendinimą; neturime prabangos leisti sau jų neįgyvendinti.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Šis klausimas yra klimato ir energetikos paketo dalis. Jis susijęs su energijos iš atsinaujinančių šaltinių naudojimu, ir apima šiuos sektorius: elektrą, šildymą, aušinimą ir transportą. ES tikslas – iki 2020 m. atsinaujinančios energijos šaltinių dalį padidinti iki 20 proc. Kiekvienai valstybei narei nustatyti bendri nacionaliniai planiniai tikslai, taip pat nustatyta, kad iki tos pačios datos atsinaujinančios energijos šaltinių dalis transporto sektoriuje turi būti 10 proc.

Pagal paskelbtą informaciją, Portugalijai nustatyta planinė užduotis, kad iki 2020 m. atsinaujinančios energijos dalis sudarytų 31 proc. visos suvartojamos energijos – atsižvelgiant į mūsų pradžios tašką (2005 m. ši dalis Portugalijoje jau buvo 20,5 proc.) ir į atsinaujinančios energijos šaltinių potencialą šalyje. Tačiau transporto srityje visoms valstybėms narėms nustatyta vienoda planinė užduotis – 10 proc. atsinaujinančių energijos šaltinių dalis.

Tačiau, nors per galutinį balsavimą pasiūlymui pritarėme, turime rimtų abejonių dėl galimybių šias užduotis įgyvendinti – atsižvelgiant į tai, kad klaidinga pradėti nuo principo, kad mes visiškai žinome atsinaujinančių išteklių, kuriuos galime naudoti, dydį ir kad turime jų naudojimo technologijas. Būtų buvę geriau nustatyti viešojo ir privačiojo investavimo sumas ir skatinti bendrąją išteklių žvalgymo ir žymėjimo programą, kuria atsinaujinantys energijos šaltiniai būtų klasifikuojami ir įvertinami kiekybiškai.

  Glyn Ford (PSE), raštu. − Teigiamai vertinu C. Turmes pranešimą dėl energijos, gaminamos iš atsinaujinančių šaltinių, tačiau suprantu, kad pasiekti nustatytus tikslus bus sunku. Mano regiono, pietvakarių Anglijos, įnašas siekiant šio tikslo būtų tam tikras Severno potvynių užtvankos variantas. Šiam projektui įgyvendinti reikės daug laiko, todėl svarbu, kad britų vyriausybė siektų gauti išmokas už privalomų projektų įgyvendinimo padarinius ir kad Komisija pritartų šiai leidžiančiai nukrypti nuostatai.

  Mathieu Grosch (PPE-DE), raštu. − (DE) Aš balsavau už pranešimą dėl veiksmų klimato srityje ir atsinaujinančios energijos paketą, nes jį sudaro įvairios direktyvos, kurios suderinamos su ES planine užduotimi iki 2020 m. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 20 proc., o jei bus pasiektas tarptautinis susitarimas – netgi 30 proc. Tai Parlamento atstovų ir Tarybos – 27 valstybių narių – ilgų derybų ir kompromiso rezultatas.

Viena šių direktyvų susijusi su atsinaujinančia energija. Joje nustatyta planinė užduotis padidinti atsinaujinančios energijos šaltinių dalį 20 proc. ir pagerinti energijos vartojimo efektyvumą 20 proc. Be to, 10 proc. suvartojamų degalų turi būti pagaminti iš atsinaujinančių šaltinių. Nustatyti tvarumo kriterijai – taip pagerintos naudojimo galimybės. Šias taisykles vertinu teigiamai, nes jomis ne tik sumažinama Europos energetikos sektoriaus priklausomybė, bet ir skatinamos technologijų plėtros naujovės.

Direktyva dėl \ES išmetamųjų teršalų prekybos sistemos (ITPS) atnaujinama esama ITPS, ir nustatoma, kad pramonės sektoriai išmetamųjų teršalų leidimus, kurie anksčiau buvo nemokami, privalo pirkti aukcione. Rytų Europos valstybėms narėms taikomos leidžiančios nukrypti nuostatos – pereinamieji laikotarpiai; pradžioje jos privalo pirkti leidimus tik dėl 30 proc. išmetamųjų teršalų. Be to, nustatytos efektyvaus energijos vartojimo paskatos, o valstybės narės įpareigojamos bent pusę pajamų investuoti į besivystančias šalis ir naujas technologijas, nors tikslus investicijų objektas nenustatomas. Teigiamai vertinu sėkmingą pramonės šakų, kurios susiduria su sudėtingais uždaviniais, interesų ir ambicingos aplinkos politikos suderinimą.

Kita direktyva reguliuojami papildomi veiksmai, susiję su išmetamaisiais teršalais, kuriems ITPS netaikoma. Joje kalbama apie šildymo ir oro kondicionavimo sistemas ir daugelį ekonomikos sektorių (transporto, nedidelių pramoninių įrenginių, paslaugų ir žemės ūkio), kuriems ITPS netaikoma, nors jie labai prisideda prie taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis. Be to, šioje srityje ketinama nustatyti ilgalaikius tikslus, pvz., iki 2035 m. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 35 proc., o iki 2050 m. – 60–80 proc.

Direktyva dėl anglies dioksido surinkimo ir geologinio saugojimo sudaromos sąlygos CO2 dujas atskirti nuo kitų išmetamųjų dujų ir jas saugoti po žeme; iki 2015 m. ketinama finansuoti 12 anglies dioksido surinkimo ir saugojimo jėgainių. Pripažįstu, kad anglies dioksido surinkimas ir saugojimas yra svarbi tarpinė technologija, tačiau ypač svarbi turėtų būti teikiama saugojimo saugai.

Kita direktyva nustatomos taisyklės dėl naujų automobilių išmetamų CO2 dujų ribinių verčių. Nuo 2020 m. vidutinė viršutinė taršos riba visiems naujiems automobiliams – 120 g CO2 kilometrui. Dėl ekonomikos krizės Komisijos pasiūlyme nustatytos baudos už normų nesilaikymą buvo sumažintos ir dabar yra 5–95 EUR dydžio, priklausomai nuo to, kokiu dydžiu buvo viršytos normos. Tačiau nustatyta, kad nuo 2019 m. bauda už kiekvieną gramą CO2, kuriuo viršyta norma, bus 95 EUR.

Teigiamai vertinu Europos institucijų pasiektą kompromisą, nes dažnai lengva kritikuoti, o pasiekti kompromisą sunku. Taisyklės, dėl kurių susitarta, yra sėkmingas šalių, kurios ekonomikos požiūriu gali būti labai skirtingos, bet kurios siekia bendro tikslo, derybų rezultatas. Bendrai vertinant Europos tikslus reikėtų atsižvelgti į tai, kad naujosios valstybės narės per šį trumpą laiką negali įgyvendinti visų tikslų, nesukeldamos pavojaus ištisų savo ekonomikos sričių stabilumui ir socialinės katastrofos.

Manau, kad klimato kaitos ir atsinaujinančios energijos paketas yra ne tik svarbus žingsnis, bet netgi didelis šuolis, kuriuo bus galima kovoti su spartėjančia klimato kaita ir kuris sustiprins Europos pranašumą efektyvios energijos politikos srityje. Europai pavyko nustatyti vieningą poziciją, kuri sustiprins mūsų reikalavimus ir tarptautiniu lygmeniu. Šiuo požiūriu didžiausias iššūkis yra užkirsti kelią tarptautiniam dempingui aplinkos srityje. Dėl to, siekiant kovoti su dempingu aplinkos srityje, šalims, kurios nesilaiko Kioto protokolo, ir dėl to nėra saistomos CO2 standartų, turėtų būti taikomas importo mokestis ar panašios priemonės. Į šį aspektą reikėtų atsižvelgti rengiant protokolą, pakeisiantį Kioto protokolą – per 2009 m. gruodžio mėn. vyksiančią Jungtinių Tautų klimato kaitos konferenciją, kurioje, be kitų šalių, derėsis ir JAV, Kinija ir Indija. Klimato kaitos ir atsinaujinančios energijos paketas – tvirtas pagrindas siekiant naujo tarptautinio susitarimo.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Balsavau už C. Turmes pranešimą dėl atsinaujinančios energetikos. Mano šalis Škotija yra turtinga atsinaujinančių energijos šaltinių, pvz., vėjo ir potvynių ir atoslūgių energijos. Svarbu, kad Europa būtų lyderė atsinaujinančios energijos srityje; prognozuoju, kad nepriklausoma Škotija bus labai svarbi pasaulinio atsinaujinančios energijos plėtojimo dalyvė.

  Jean Lambert (Verts/ALE), raštu. − Balsavau už šį pasiūlymą, nes manau, kad juo siunčiamas svarbus signalas apie būtinybę ES ir už jos ribų gaminti daugiau neiškastinių ir mažiau teršiančių aplinką degalų. 20 proc. planinė užduotis yra privaloma ir minimali. Į valstybių narių atsinaujinančios energijos šaltinių veiksmų planus dabar turi būti įtrauktas ir energijos vartojimo efektyvumo aspektas. Taip pat užtikrintos tinkamos paramos schemos, kurios labai svarbios investuotojo pasitikėjimo požiūriu. Tiesa, biodegalų reguliavimo rezultatai ne tokie teigiami, kokių norėtume. Mes išlaikėme 10 proc. planinę užduotį, nors veiksmingai apribojome iš žemės ūkio produktų gaminamų degalų kiekį, ir šias papildomas priemones vertinu teigiamai. Taryba daugeliu požiūrių Parlamento nuomonei nepritarė. Jie iš tikrųjų turėtų atsižvelgti į klimato kaitos realybę ir naudodamiesi šia direktyva siekti, kad ateityje vyrautų mažai anglies išmetančios technologijos.

  David Martin (PSE), raštu. − Aš balsavau už šį pranešimą, kuris sustiprina mūsų įsipareigojimus siekti su atsinaujinančios energijos šaltiniais susijusių tikslų, kuris suteikia geriausias galimybes ES skatinti vietinius energijos šaltinius, kovoti su klimato kaita, gerinti tiekimo saugumą ir skatinti konkurencingumą, augimą ir darbo vietų kūrimą. Pritariau šiam pranešimui, nes jame yra nuostata dėl persvarstymo, pagal kurią iki 2014 m. bus įvertintas degalų, pagamintų iš atsinaujinančių šaltinių, naudojimo padidinimas; šiuo persvarstymu bus užtikrinta, kad išmetamo CO2 dujų kiekio mažinimas neigiamai nepaveiks maisto kainų ar žemės naudojimo. Pranešime nustatyta, kad iki 2015 m. degalų, pagamintų naudojant atsinaujinančius šaltinius, dalis turi būti 5 proc., 20 proc. papildoma planinė užduotis nustatyta elektra varomiems automobiliams. 2020 m. degalų, pagamintų naudojant atsinaujinančius šaltinius, dalis turi būti 10 proc., 40 proc. papildoma planinė užduotis nustatyta elektra ir vandeniliu varomiems automobiliams. Į pranešimą įtraukti griežti tvarumo kriterijai, kad jis iš tikrųjų galėtų paskatinti teigiamus pokyčius ir taršos mažinimą, todėl jam pritariau.

  Eluned Morgan (PSE), raštu. − Šis pranešimas reiškia revoliuciją ES energijos gamybos srityje. Planinė užduotis iki 2020 m. atsinaujinančios energijos dalį padidinti iki 20 proc. yra labai ambicingas, bet būtinas, jei siekiame laimėti kovą su klimato kaita. Tačiau tikiuosi, kad Komisija lanksčiai interpretuos šių tikslų įgyvendinimo laiką, jei ji ketina įtraukti didelius projektus, pvz., Severno užtvanką.

Labai svarbus šio projekto ir veiksmų siekiant ES tikslo – mažai anglies dioksido išmetančios ekonomikos, aspektas yra 10 proc. planinė užduotis, taikoma kelių transporto degalams. Ši vadinamoji biodegalų planinė užduotis buvo smarkiai patobulinta, siekiant užtikrinti, kad ES būtų leidžiama naudoti tik tuos biodegalusi, kurie iš tikrųjų sumažina taršą ir nepadidina maisto kainų. Taip pat nustatyti griežti socialiniai kriterijai, kurie apsaugos besivystančio pasaulio žmones, kuriuos kitaip spartus biodegalų gamybos plėtojimas paveiktų neigiamai.

  Daciana Octavia Sârbu (PSE), raštu. – (RO) Šis pasiūlymas dėl direktyvos – viena svarbiausio klimato kaitos paketo sudėtinių dalių; juo nustatomas privaloma planinė užduotis, pagal kurią iki 2020 m. atsinaujinančios energijos dalis turi sudaryti 20 proc. visos ES suvartojamos energijos. Ši direktyva suteikia galimybę įsigyti naujų technologijų, kurti naujas darbo vietas ir sumažinti priklausomybę nuo naftos.

Europos Parlamentas buvo svarbus veikėjas nustatant biodegalų tvarumo kriterijus ir socialinius kriterijus, kurie per šią ekonomikos krizę Europos Sąjungos piliečiams labai svarbūs. Klimato kaita ir energijos saugumo trūkumas reiškia, kad turime skatinti naujus energijos gamybos būdus, tačiau negalime sukelti pavojaus maisto prieinamumui. Turime užtikrinti, kad įgyvendinant šią direktyvą nebūtų sukeltas pavojus žemės ūkio paskirties žemei ir miškams. Bet kuriuo atveju, biodegalams, gaminamiems iš žaliavų, auginamų tokioje žemėje, nebus taikomos nustatytos paskatos. Europos Sąjunga dar kartą parodys, kad ji yra lyderė vėjo, saulės ir hidroelektros energijos, taip pat energijos, gaminamos iš kitų alternatyvių šaltinių srityse.

  Lydia Schenardi (NI), raštu. – (FR) Turėjome galimybę kelis kartus pakartoti, kad vien paprastas tikslas sumažinti Europos Sąjungos priklausomybę nuo dujų ar naftos importo galėtų pateisinti atsinaujinančios energijos šaltinių skatinimą.

Šiandien pateiktas kompromisas, kuris yra dalis energetikos ir klimato kaitos paketo dalis, yra toks, kaip visi kompromisai. Nei visiškai blogas, nei visiškai patenkinamas.

Jis nėra visiškai patenkinamas kalbant apie biodegalus – ir antros kartos, ir kitus. Garantijos dėl konkurencijos su maisto gamyba netinkamos, žemės naudojimo paskirties pakeitimo klausimas neaiškus, nekalbama apie šių energijos šaltinių išmetamą tikrąjį anglies dioksido kiekį.

Jis nėra pakankamai įtikinamas kalbant apie kilmės garantiją, skirtą žaliosios elektros energijos kilmei nustatyti; mes žinome apie elektros energijos tiekimo realybę, abejotiną reklamavimą šioje srityje ir didelę papildomą kainą vartotojams.

Galiausiai šis kompromisas visiškai nepatenkinamas kalbant apie socialinius padarinius. Norėtume būti tikri, kad šiuo klausimu visame šiame teisės aktų pakete, priimtame pasaulinės krizės, kuri žada būti gili ir ilga, pradžioje, pirmenybė būtų teikiama Europos piliečių ir darbuotojų interesams, jei tai bus būtina dėl ekonominės padėties.

  Bart Staes (Verts/ALE), raštu. − (NL) Už kompromisą dėl atsinaujinančios energijos šaltinių balsavau tvirtai. Kolega žaliasis ir pranešėjas C. Turmes padarė patikimą darbą. Dėl jo ir, iš tikrųjų, viso Parlamento pastangų, bus nustatyta stipri teisės aktų struktūra, kuri užtikrins, kad iki 2020 m. atsinaujinančios energijos dalis būtų ne mažesnė nei 20 proc.

Tai ne triukšminga reklama, o tikra revoliucija energetikos srityje, pradėta, kad sukurtų daug darbo vietų. Kai kuriose ataskaitose teigiama, kad bus sukurta daugiau nei 2 mln. darbo vietų. Tai darbo vietos aukštos kvalifikacijos inžinieriams, projektuotojams ir mokslininkams, taip pat daug darbo vietų techniniams darbuotojams, žmonėms, kurie gamina krumpliaračius, įrengia saulės baterijų plokštes ir stato vėjo ūkius.

Po ilgų derybų buvo pritaikyti ir pradiniai pasiūlymai dėl iš žemės ūkio produktų gaminamų degalų ir biodegalų. Tačiau mes, žalieji, nesame visiškai patenkinti šiomis technologijomis, ir siūlysime griežtas šių degalų naudojimo sąlygas. C. Turmes pranešime aiškiai sugriežtinti tvarumo kriterijai, taip pat kalbama apie Tarptautinės darbo organizacijos socialinius kriterijus. Iš žemės ūkio produktų gaminami degalai priimtini tik tuo atveju, jei iš jų gaunama daugiau energijos nei įdėdama juos gaminant, ir jie jokiu būdu negali konkuruoti su maisto gamyba.

  Catherine Stihler (PSE), raštu. − Šis pranešimas – svarbus žingsnis priverčiant valstybes nares įgyvendinti su atsinaujinančia energija susijusias užduotis. Atsinaujinanti energija – esminis aspektas mūsų kovoje su klimato kaita.

- Pranešimas: Avril Doyle (A6-0406/2008)

  Adamos Adamou (GUE/NGL), raštu. – (EL) Europos Parlamentas ir Taryba, stengdamiesi patobulinti ir išplėsti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos sistemą ir įgyvendinti planinę užduotį iki 2020 m. ES sumažinti išmetamą teršalų kiekį 20 proc., pasiūlė iš dalies pakeisti Direktyvą 2003/87/EB.

2008 m. gruodžio 17 d. plenariniame posėdyje buvo pritarta kompromisiniams pakeitimams, kuriuos pateikė pagalbiniai pranešėjai iš ΡPΕ-DΕ, PSE, GUE/NGL, ALDE, UEN ir Verts/ALE frakcijų. Nors šiems pakeitimams, kuriais nustatomi didesni šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo uždaviniai (ši priemonė buvo pagrindinis GUE/NGL frakcijos tikslas), pritarėme, norėtume paprieštarauti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos filosofijai. Drįstame teigti, kad šia direktyva išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis bus sumažintas nedaug ir kad tai yra priemonė, palanki išsivysčiusioms šalims ir kenkianti mažiau išsivysčiusioms ir besivystančioms šalims. Galiausiai taikant tam tikras siūlomas lankstumo priemones, monopolijoms (kurios labiausiai atsakingos dėl klimato kaitos) padedama didinti pelną, užuot šią problemą sprendę iš esmės.

  Alexander Alvaro (ALDE), raštu. – (DE) Gerb. pirmininke susitarimas dėl veiksmų klimato srityje ir atsinaujinančios energijos paketo – kuklus rezultatas.

ES nusistatė planinę užduotį, kad išmetamųjų teršalų kiekis būtų 20 proc. mažesnis nei 1990 m. rodikliai. Dėl plėtros į rytus, kur, vertinant absoliučiais dydžiais, teršalų išmetama mažiau, jau įvykdėme pusę šio uždavinio, ir lieka užduotis išmetamųjų teršalų kiekį sumažinti tiek, kad jis būtų 12 proc. mažesnis nei 1990 m. rodikliai.

Į taršos mažinimą ES leidžiama įskaičiuoti 3–4 proc. taršos sumažinimo besivystančiame pasaulyje; tai reiškia, kad lieka mažiau nei 9 proc. Leidžiama nukrypti nuo planinės užduoties 5 proc., taigi lieka 4 proc.

Šiuo požiūriu galima sakyti, kad mums pasisekė, kad ES nenusprendė eksportuoti į Aziją iš karto visos savo ekonomikos. Šis kompromisas yra žymiai pigesnis, nei Komisijos pasiūlymas; todėl Vokietijų laisvųjų demokratų partija gali jam pritarti.

Tačiau ES savo pačios valstybes nares kursto vieną prieš kitą. Kai kurios valstybės narės dėl leidžiančių nukrypti nuostatų, derybų įgūdžių ir naudojamo energijos rūšių derinio yra palankesnėje padėtyje. Gali būti, kad Vokietijos energijos tiekėjai netrukus nuspręs, kad elektros energiją pigiau gaminti Lenkijoje nei namie – jei jų nenupirks Prancūzijos tiekėjai.

Tai, kad ES valstybės narės įsitraukia į tokias arklių lenktynes, nėra geras ženklas pasaulinio susitarimo požiūriu. Be to, atsiranda priemonių efektyvumo problema.

Dabar vyriausybės, Taryba ir Europos Komisija turi užtikrinti efektyvumą – ir aplinkos apsaugos srityje, ir kalbant apie naudą ekonomikai ir augimą.

  Jan Andersson, Göran Färm, Anna Hedh, Inger Segelström ir Åsa Westlund (PSE), raštu. − (SV) Mes, Švedijos socialdemokratai, nusprendėme balsuoti už šį pranešimą dėl išmetamųjų teršalų leidimų prekybos sistemos pertvarkymo, nors iš esmės manome, kad klimato paketo tikslai per maži. Siekdama spręsti klimato kaitos problemą, ES turės padaryti daugiau. Tačiau manome, kad ši pertvarkyta sistema yra labai svarbus būtinų veiksmų aspektas.

Esame nusivylę, kad Tarybos ir Europos Parlamento kompromisu nebuvo suteikta pakankamai garantijų, kad dalis iš aukcionų gautų pajamų būtų skiriama veiksmams klimato srityje besivystančiose šalyse. Taip pat manome, kad turėtų būti vykdoma daugiau išmetamųjų teršalų prekybos leidimų aukcionų ir kad švarios plėtros mechanizmo taikymas būtų ir toliau ribojamas.

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, teigiamai vertinu išmetamųjų teršalų prekybos sistemos persvarstymą ir kompromisą derinant kovą su klimato kaita ir Europos pramonės sektorių konkurencingumą bei darbo vietų apsaugą.

Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad ši bendro sprendimo procedūra, kuri, siekiant susitarimo, buvo greitai baigta per pirmąjį svarstymą, neužtikrina demokratinio skaidrumo ir kad Parlamentas iš esmės balsavo už fait accompli.

Nepaisydamas to, labai teigiamai vertinu A. Doyle pasiūlymą – dėl to, kad sektoriams, kuriuose egzistuoja didelis „anglies dioksido nutekėjimo“ pavojus, suteikta lankstumo. Turime užkirsti kelią darbo vietų praradimui, kurį sukelia pramonės sektoriai, perkeliantys gamybą į regionus, kurie mažiau rūpinasi išmetamo teršalų kiekio mažinimu, ir taip kenkia šios direktyvos tikslams.

  Sylwester Chruszcz (NI), raštu. – (PL) Šiandien balsavau prieš tai, kad Parlamentas priimtų pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvą 2003/87/EB, kuria siekiama patobulinti ir išplėsti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos sistemą Bendrijoje.

Visiškai nesutinku su siūlomais Europos lygmens sprendimais. Tarybos įsipareigojimas iki 2020 m. Bendrijoje sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį mažiausiai 20 proc. palyginti su 1990 m. lygiu, ar net 30 proc., jei panašiai įsipareigotų ir kitos išsivysčiusios šalys, yra neprotingas veiksmas, kuris neigiamai paveiks pramonę ir vartotojus Europoje, įskaitant Lenkiją.

  Marielle De Sarnez (ALDE), raštu. – (FR) Vienintelis tikras Europos Sąjungos įsipareigojimas – iki 2020 m. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 20 proc. palyginti su 1990 m. lygiu. Šiandien tai reiškia sumažinimą maždaug 12 proc. Jei atsižvelgtume į tai, kad du trečdalius šio sumažinimo galima pasiekti naudojant anglies dioksido kompensavimo mechanizmus, t. y. perkant anglies dioksido kreditus tarptautinėje rinkoje, ES įsipareigojo savo teritorijoje sumažinti išmetamų teršalų kiekį tik 4 proc. Siekiant pažangos tarptautinėse derybose, to nepakanka.

Norėčiau atkreipti dėmesį į kitą šio kompromiso trūkumą. Nenustatytas joks tvirtas įsipareigojimas remti besivystančių šalių pastangas mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. ES paprasčiausiai nustatė savanorišką įsipareigojimą panaudoti pusę pajamų, gautų iš aukcionų, kuriuose parduodami leidimai teršti aplinką. Dėl daugelio gamintojams suteikiamų lengvatų šios pajamos mažėja. Kompromise numatyta, kad dalis šių pinigų gali būti skiriama besivystančioms šalims ar Europos šalims, kurios paprašytų paramos. Tai visiškai savanoriškas įsipareigojimas. Tai labai silpnas įsipareigojimas klausimu, kuris tarptautinėse derybose yra labai svarbus.

  Konstantinos Droutsas (GUE/NGL), raštu. – (EL) ES giriasi, kad ji yra lyderė aplinkos apsaugos srityje, tačiau iš tikrųjų ji siekia būti lyderė gindama kapitalo interesus. Aukščiausiojo lygio susitikimo sprendimais ir Tarybos ir Komisijos direktyvų paketu dėl išmetamo teršalų kiekio mažinimo skatinama vadinamoji žalioji ekonomika; tai kelias iš kapitalo pertekliaus ir krizės, juo atveriamos naujos galimybės monopolijoms pelnytis ir sustiprinti imperialistinį ekspansionizmą.

Šiais sprendimais stiprinama prekyba išmetamaisiais teršalais, kuri didina monopolijų pelną, bet aplinkos neapsaugo. Jais automobilių pramonei leidžiama nesiimti priemonių bent jau iki 2019 m. Jais įmonėms, kurias neigiamai paveikė tarptautinė konkurencija, leidžiama netaikyti energijos gamybos ir daugelio kitų teisės aktų. Jais reikalavimai ilgą laiką netaikomi naujosioms valstybėms narėms ir Italijai. Jais nustatomos paskatos maistui skirtus pasėliui keisti degalų gamybai skirtais pasėliais. Didelėms įmonėms taršos leidimai suteikiami nemokamai. Nereikalaujama, kad iš pajamų būtų finansuojami veiksmai aplinkos apsaugos srityje.

Darbininkai negali tikėtis, kad ES ir nebaudžiamai aplinką teršiančios įmonės saugos aplinką. Jie gali apsiginti tik kovodami už liaudies ekonomiką ir liaudies valdžią.

  Christian Ehler (PPE-DE), raštu. − (DE) Mano balsavimas „prieš“ nėra prieštaravimas efektyviai išmetamųjų teršalų prekybos sistemai, įskaitant aukcionus, ar ES klimato apsaugos tikslams ar anglies dioksido surinkimo ir saugojimo finansavimui. Ankstesni balsavimai ir mano pranešimas dėl anglies dioksido surinkimo ir saugojimo demonstravimo įrenginių aiškiai rodo, kad šiems aspektams pritariu. Tačiau mano regionui Brandenburgui šis tekstas reiškia nesąžiningos konkurencijos su Vidurio ir Rytų Europos šalimis puoselėjmą ir didesnes energijos kainas nei reikia klimato apsaugos tikslams pasiekti. Kad savo piliečiams užtikrintume tiekimo saugumą, į savo energijos derinį turime įtraukti anglį, taip pat norime ateityje, pasitelkdami anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologijas, ekologiškai naudoti anglį. Susitarimas su Taryba priimti galutinį sprendimą tik po vieno svarstymo reiškia, kad didelės abejonės nebus išsklaidytos ir kad konkurencija dėl geriausių sprendimų negalima.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Nors argumentų, palankių šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos sistemai, yra – kadangi nuogąstaujama dėl cheminių pokyčių atmosferoje, kurie gali paveikti klimatą (prevencijos principas) ir kadangi iškastinių degalų šaltinių atsargos ribotos, o jų vartojimas neracionalus – egzistuoja dalykų, kurie verčia nerimauti.

Pirma – išmetamųjų teršalų leidimų ir prekybos jais klausimas yra svarstytinas, ir šiems aspektams turi būti prieštaraujama, nes jų tikras poveikis ekonomikai iš esmės nežinomas. Taip yra todėl, kad daug abejonių vis dar kelia įvairūs techniniai sprendimai ir kad šie techniniai sprendimai taip pat priklauso nuo finansinės padėties pokyčių įvairiuose sektoriuose (oro transporto, automobilių pramonės, šiluminės energijos gamybos, cemento pramonės, sunkiųjų cheminių medžiagų, naftos cheminių produktų sektoriuose ir sektoriuose, kurie suvartoja daug energijos ir kurių skaičius vis didėja).

Antra – prognozuojama, kad naudos gavėjai bus tik keli aukštųjų technologijų pramonės sektoriai ir keli finansiniai operatoriai. Ribotas iškastinių degalų išteklių kiekis verčia negrįžtamai sumažinti iškastinių degalų naudojimą. Kiekvienam sektoriui skiriamų leidimų kiekis turi būti pagrįstas svarbiausiais socialiniais poreikiais ir ekonomine logika, o ne įtaka ir finansine nauda. Todėl nusprendėme susilaikyti.

  Duarte Freitas (PPE-DE), raštu. – (PT) Reikia pabrėžti esminį šio pranešimo aspektą: planuojama po 2012 m. sustiprinti, išplėsti ir patobulinti išmetamųjų teršalų leidimų prekybos sistemą, kuri yra viena pagrindinių priemonių siekiant ES tikslo sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

Pritariu šiam pranešimui, daugiausiai dėl to, kad prekyba yra labai svarbi siekiant efektyvaus paskirstymo, kuris gali užtikrinti ES išmetamųjų teršalų prekybos sistemos veiksmingumą aplinkos požiūriu. Vienas ES lygmens planas visada yra daug geriau nei 27 valstybių narių planai. Be to, pasiūlyme numatyti automatiškai nustatomi ir prognozuojami patobulinimai, kurie gali atitikti būsimo tarptautinio susitarimo reikalavimus.

Šio pasiūlymo skiriamasis ženklas – nemokamų leidimų skaičiaus padidinimas; mano požiūriu, tai nėra visiškai teigiama. Tačiau nereikia pamiršti, kad išmetamų teršalų kiekis bus mažinamas kiekvienais metais.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Siūloma direktyva dėl ES išmetamųjų teršalų prekybos sistemos persvarstymo patobulinama esama sistema, ji yra svarbi pasaulio lygmeniu. Todėl pritariau A. Doyle pranešimui.

  Eija-Riitta Korhola (PPE-DE), raštu. − (FI) Naudodamasi galimybe dėkoju garbingiems Parlamento nariams dėl neseniai vykusio balsavimo, per kurį Europos Parlamentas aiškiai parodė pritarimą mano orientaciniam modeliui. Aš jį propaguoju ilgą laiką, ir pirmoji pasiūliau jį taikyti išmetamųjų teršalų prekybai. Nors Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas nedideliu balsų skirtumu balsavo prieš šį modelį, o Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto balsavimas prieš buvo šiek tiek svarbesnis, gyvenimas pilnas netikėtumų. Dabar, kai šias gaires patvirtino Taryba, jos laikomos kriterijumi.

Visa tai yra gerai. Pradiniam Komisijos pasiūlymui ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonei išmetamųjų teršalų prekybos trūko pusiausvyros, nes priėmus šiuos pasiūlymus Europos pramonė būtų sunku konkuruoti pasaulio rinkoje, o ypatingos naudos aplinkai nebūtų. Tai reikštų ne tik darbo vietų netekimą, bet ir nuostolius aplinkos srityje, nes priėmus šiuos pasiūlymus įmonės būtų verčiamos perkelti gamybą į šalis, kuriose išmetamas teršalų kiekis neribojamas.

Šiuo sprendimu buvo nustatyti sąžiningesni ir aplinkos požiūriu perspektyvesni principai. Tačiau viskas dar neaišku, ir netrukus sužinosime, kam bus naudingi padaryti patobulinimai.

Aplinkos apsaugos tikslai nesikeičia, ir jie yra nelengvai įgyvendinami. Tai nelengvas uždavinys pramonei, tačiau jis ir neturi būti lengvas.

Bet kuriuo atveju beprasmiška kalbėti apie nemokamus išmetamųjų teršalų leidimus, nes gairės yra ambicingos. Jos ir turėtų tokios būti, nes kitu atveju turėtume sistemą, kuri įtikinėtų įmones dalyvauti mažiausiai teršiančių technologijų kūrimo lenktynėse.

Aplinkos apsaugos lobistų skundai, kad paketas yra susilpnintas, nuoširdžiai kalbant, man atrodo neprotingi – jei atsižvelgtume į tai, kad tikslai įgyvendinami ir kad pramonės sektoriai mažina išmetamųjų teršalų normas. Tai neatsakingos kalbos, tačiau, aišku, ne kiekvienas suinteresuotas kalbėti atsakingai. Pakanka neigiamai vertinti pasaulį.

  Jean Lambert (Verts/ALE), raštu. − Balsavau už šį pranešimą, nepaisant daugelio jo spragų ir 10 naujųjų valstybių narių suteiktų leidžiančių nukrypti sąlygų. Kam balsuoti už turintį trūkumų pranešimą? Nes, palyginti su esama tvarka, padaryta šiokia tokia pažanga. Išmetamųjų teršalų prekybos sistemai ES lygmeniu nustatyta viršutinė riba, o valstybės narės šiame procese turės mažiau galių. Išlaikytas principas, kad visi energijos sektoriui skirti leidimai turi būti parduodami aukcione. Aviacijos sektoriui suteikta tik nedidelė dalis naujos prieigos prie švarios plėtros mechanizmo priemonių. Tačiau svarbiausias persvarstytos sistemos aspektas yra tai, kad ja nustatoma Kioto protokolą pakeisiančio susitarimo svarbios dalies struktūra. Dabar turime sistemą, prie kurios gali prisijungti kitos šalys; ši sistema gali joms padėti sumažinti išmetamą teršalų kiekį, jei jos apribos savo prekybos iki aukciono aspektus ir nustatys ambicingus tikslus. Bus atidžiai stebima, kaip naudojamos pajamos. Valstybės narės negali jų laikyti savo iždo papildymu. Jos turi padėti pereiti prie mažai anglies dioksido išmetančių technologijų, tvarios ekonomikos, kuri pasauliui būtina.

  David Martin (PSE), raštu. − Pritariu šiam pasiūlymui, kuriuo ambicingi su klimato kaita susiję tikslai suderinami su būtinybe stiprinti Europos pramonės konkurencingumą ir apsaugoti darbo vietas. Jėgainių prekyba leidimais ir išmetamųjų teršalų kreditų aukcionai vyks iki 2013 m., kol visos naujos jėgainės aukcionuose pirks visus leidimus. Įprastinės pramonės perėjimas prie tik aukcionuose parduodamų leidimų įvyks 2020 m. Balsavau už šį pranešimą, nes juo nustatoma, kad pagrindinis paskirstymo principas yra pardavimas aukcionuose, ribojamas švarios plėtros mechanizmo ir bendro įgyvendinimo projektų kreditų, kuriuos įmonė gali įsigyti, kad kompensuotų savo išmetamus teršalus, kiekis, taip pat užkertamas kelias „anglies dioksido nutekėjimui“.

  Eluned Morgan (PSE), raštu. − Pritariu šiam pranešimui, nes manau, kad ITPS aplinkos apsaugos požiūriu išlieka vientisa; ši sistema daug tobulesnė, nei esama, nes teršėjas už teisę išmesti teršalus ateityje mokės pirkdamas leidimus aukcionuose. Išlaikytas tikslas iki 2020 m. sumažinti Europos jėgainių ir sunkiosios pramonės išmetamą teršalų kiekį mažiausiai 20 proc.; šis tikslas automatiškai padidės iki 30 proc., jei JT derybose klimato klausimais, kurios vyks 2009 m. gruodžio mėn. Kopenhagoje, bus pasiektas tarptautinis susitarimas. Taip pat manau, kad suderinti darbo vietų ir aplinkos aspektai; tai labai svarbu šio ekonomikos nuosmukio metu.

  Angelika Niebler (PPE-DE), raštu. − (DE) Bavarijos krikščionių socialistų sąjungos (vok. CSU) delegacijos Europos Parlamente vardu norėčiau pateikti paaiškinimą dėl balsavimo.

ES nustatė sau ambicingas klimato apsaugos planines užduotis. Viena jų – iki 2020 m. sumažinti išmetamą CO2 dujų kiekį 20 proc. Šiomis klimato apsaugos užduotimis neturi būti abejojama.

Mūsų pastangos kovoti su klimato kaita turi būti suderintos su tikslu parengti aiškius teisės aktus, kuriais būtų užtikrintas mūsų ekonomikos planavimo saugumas. Europos pramonei neturi būti trukdoma konkuruoti tarptautinėje rinkoje. Be to, ES turi būti sukurtos vienodos konkurencijos sąlygos.

Direktyva dėl ES išmetamųjų teršalų prekybos sistemos, dėl kurios šiandien balsavome, neatitinka nei vieno šių reikalavimų. Toliau pateiktas išsamesnis paaiškinimas.

1. Kai kuriems pramonės sektoriams nuostatos dėl CO2 leidimų aukcionų netaikomos. Visiškai nežinome, kokie bus nurodytų kriterijų laikymosi rezultatai.

2. Dėl to, ar įmonei bus atlyginama už energijos sąnaudų padidėjimą, ir dėl to, kiek bus atlyginama, bus sprendžiama tik valstybių narių lygmeniu, tik tada, kai bus priimti ES teisės aktai dėl pagalbos, nagrinėjant kiekvieną atvejį atskirai.

3. Jei 2009 m. Kopenhagoje nebus pasiektas tarptautinis susitarimas, CO2 leidimų aukcionai bus papildoma našta daugeliui pramonės sektorių, kurios neturi jų konkurentai iš ES nepriklausančių šalių.

4. Daugumai Rytų Europos valstybių narių energijos sektoriams skirtų CO2 leidimų aukcionų požiūriu suteiktos leidžiančios nukrypti sąlygos. Dėl to Vokietija, palyginti su savo rytų kaimynėmis, atsiduria nepalankioje padėtyje; 48 proc. savo energijos Vokietija pagamina anglies jėgainėse.

  Dimitrios Papadimoulis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Nepritariame vyriausybių ir Komisijos triumfui dėl galutinio kompromiso dėl klimato paketo. ES bandymas vadovauti pasaulio kovos su klimato kaita veiksmams dėl pramonės lobistų ir konservatyvių vyriausybių spaudimo buvo susilpnintas.

Žymioji užduotis „20/20/20“ – būtinas pirmasis žingsnis, tačiau šiuo kompromisu nustatyti tikslai yra nepakankamai ambicingi. Europos šalims nustačius galimybę pirkti didelę dalį joms skirtų taršos vienetų iš besivystančių šalių, Vakarų pasaulio istorinė atsakomybė ciniškai perkeliama neturtingiems šios planetos gyventojams. Atrodo, kad vyriausybės iš esmės nesupranta, kokia rimta padėtis.

Europos vieningųjų kairiųjų jungtinė frakcija / Šiaurės šalių žalieji kairieji ginklų nesudeda. Pritariame aplinkos NVO susirūpinimui, ir toliau reikalausime nustatyti ambicingesnius šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažinimo tikslus, iš esmės remti energijos gamybą iš atsinaujinančių šaltinių ir nustatyti privalomą ilgalaikį planą, kaip bus mažinamas išmetamų teršalų kiekis po Kopenhagos konferencijos.

  Herbert Reul (PPE-DE), raštu. − (DE) Balsavau prieš konsuoliduotą pakeitimą, nes mano, Europos Parlamento nario, nuomone, buvo pažeistos Europos Parlamento teisės. Parlamentui nebuvo suteikta galimybė suformuoti nuomonę, nes jam buvo paliktas pasirinkimas – pritarti Tarybos kompromisui arba jį atmesti. Tai nesuderinama su bendro sprendimo procedūros, kuri skirta užtikrinti dviejų teisėkūros institucijų lygybę, taisyklėmis.

Taip pat turiu daug abejonių dėl šio kompromiso turinio. Pvz., juo bus smarkiai iškraipyta ES vidaus rinka ir nustatyta nepateisinama našta ES vartotojams. Dėl netinkamo skubėjimo patvirtinti reformą, į alternatyvias sistemas, kurias taikant būtų buvę galima pasiekti norimą sumažinimo dydį, nebuvo atsižvelgta. Tai, kad priimant šį teisės aktą nebuvo net paviršutiniškai įvertinti ekonominiai padariniai vartotojų perkamajai galiai, labai aiškiai parodo, koks prastas šis kompromisas. Daugumai Europos Parlamento narių tenka dalis atsakomybės – taip pat ir ateities kartoms – dėl šio kompromiso įsigaliojimo.

Alternatyvos buvo įmanomos. Jos būtų leidę pasiekti sumažinimo tikslus tik maža dalimi sąnaudų, apie kurias dabar kalbame. Tokia politika kenkia ne tik ES ekonomikai, bet ir jos reputacijai.

  Catherine Stihler (PSE), raštu. − Tikslą iki 2020 m. sumažinti Europos jėgainių ir sunkiosios pramonės išmetamą teršalų kiekį mažiausiai 20 proc., ir šią normą padidinti iki 30 proc., jei JT derybose klimato klausimais, kurios vyks 2009 m. gruodžio mėn. Kopenhagoje, bus pasiektas tarptautinis susitarimas, reikia vertinti teigiamai.

  Thomas Ulmer (PPE-DE), raštu. − (DE) Visiškai pritariu veiksmams, kuriais siekiama gerokai sumažinti poveikį klimato kaitai, kurį tikriausiai sukelia žmonės. Nepaisydami to, mes nepritarėme derybose pasiektam kompromisui dėl ES išmetamųjų teršalų prekybos sistemos. Labai skubi teisėkūra nepriimtina ir nedemokratiška. Dėl ypač skubios teisėkūros ir dėl to, kad Tarybos dokumentai pateikti tik prieš kelias dienas, profesionaliai išnagrinėti dokumentų buvo neįmanoma, o dėl to buvo negalima ir tinkama teisėkūra. Tai dar labiau nepriimtina atsižvelgiant į tai, kad šiais teisės aktais Europos visuomenei užkraunama didelė finansinė našta. Remiantis keliais tyrimais, veiksmų klimato srityje ir atsinaujinančios energijos paketas kainuos 70–100 mlrd. EUR; dėl to atsiranda grėsmė, kad ištisos pramonės šakos persikels į kitas pasaulio dalis. Negaliu pritarti tokios apimties paketui, jei jis priimamas taip skubiai. Tokie svarbūs pasiūlymai dėl teisės aktų turi būti rengiami taikant tvarkingą procedūrą, per kelis svarstymus.

  Anders Wijkman (PPE-DE), raštu. − (SV) Reformuota teršalų prekybą yra pažanga, palyginti su šiuo metu galiojančiomis taisyklėmis. Išmetamųjų teršalų leidimų paskirstymas pramonei laipsniškai bus perkeltas į aukcionus; jie nebus dalijami nemokamai, kaip dabar.

Todėl ES įsipareigojo pakeisti planinę užduotį iki 2020 m. sumažinti išmetamų teršalų kiekį 20 proc. užduotimi sumažinti šį kiekį 30 proc., jei kitais metais Kopenhagoje bus pasiektas sėkmingas susitarimas dėl klimato. ES valstybes nares taip pat ragina pajamas iš aukcionų skirti klimato apsaugos priemonėms Europoje ir kitur.

Deja, kompromisas nėra toks ambicingas, kokio reikėtų atsižvelgiant į padėtį. Užuot visus leidimus aukcione pardavus nuo pradžių, pardavimas aukcione bus įvedamas laipsniškai. Šiuo sušvelninimu susilpninama paskata plėtoti naujas mažai anglies dioksido išmetančias technologijas. Juo taip pat sumažinamos pajamos, kurios yra labai svarbios, jei ES ketina padėti besivystančioms šalims investuoti į žaliąsias technologijas, prisitaikyti prie klimato kaitos ir apsaugoti atogrąžų miškus.

Tačiau jei iki pusės išmetamų teršalų kiekio sumažinimo galima pasiekti mažinant taršą trečiosiose šalyse, ITPS turės ribotą poveikį net ir per laikotarpį iki 2020 m.

Nepaisant jos trūkumų, būtų neįsivaizduojama balsuoti „prieš“. Nenoriu rizikuoti visa direktyva, kurioje, palyginti su esama padėtimi, yra daug teigiamų aspektų.

- Pranešimas: Satu Hassi (A6-0411/2008)

  Jan Andersson, Göran Färm, Anna Hedh, Inger Segelström ir Åsa Westlund (PSE), raštu. − (SV) Mes, Švedijos socialdemokratai, nusprendėme balsuoti prieš šį kompromisą dėl atsakomybės paskirstymo, nes manome, kad visiškai nepriimtina tai, kad ES nereikės sumažinti nei pusės nustatyto išmetamųjų teršalų kiekio. Manome, kad šiuo sprendimu pasauliui, kuris laukia ES lyderystės prisitaikymo prie klimato kaitos srityje, siunčiamas netinkamas signalas, ir esame susirūpinę, kad ES nepavyko nustatyti aiškios paskatos plėtoti naujas žaliąsias technologijas. Manome, kad šios technologijos yra gyvybiškai svarbios užimtumui ir gerovei Europoje.

  Avril Doyle (PPE-DE), raštu. − Šiame pranešime kalbama apie tai, kad 2013–2020 m. 27 valstybėms narėms nustatomos skirtingos išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo ekonomikos sektoriuose, kuriems ES išmetamųjų teršalų prekybos sistema netaikoma, planinės užduotys. Šios valstybių narių planinės užduotys svyruoja nuo +20 proc. iki -20 proc., vertinat pagal 2005 m. šiuose sektoriuose išmestą teršalų kiekį; Airijai nustatyta planinė užduotis yra -20 proc.

Vertinant bendrai, ITPS ir naštos pasidalijimas sudaro 100 proc. kiekvienos šalies planinės užduoties sumažinti išmetamą CO2 dujų kiekį, kurią jos turi įgyvendinti iki 2020 m.

Airija teigiamai vertina tai, kad į „-20 proc.“ scenarijui taikomos aktyvesnės anglies dioksido surinkimo ir saugojimo priemonės, ypač anglies dioksido absorbentai, nes esame vienintelė šalis ES, kurioje yra daugiau galvijų nei žmonių, ir, taikant dosnų ekonomišką išmetamųjų teršalų prekybos tarp valstybių narių kompensavimą, galime, nors ir sunkiai, įgyvendinti planinę užduoti sumažinti taršą 20 proc. nemažindami savo kaimenių.

Kai kurioms šalims kils sunkumų dėl persvarstytų ITPS teisės aktų, kai kurioms – dėl naštos pasidalijimo. Airija priklauso pastarajai kategorijai.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Mes pritariame teiginiui, kad būtina mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir šiam tikslui nustatyti sistemą. Tačiau turime labai rimtų abejonių dėl siūlomos sistemos; ji yra „grindžiama valstybių narių solidarumo principu ir poreikiu pasiekti tvarų ekonomikos augimą“, tačiau pagal ją mokesčius, remdamosi skirtingomis savo išsivystymo sąlygomis, turi sumokėti tik šalys, per savo nacionalinius biudžetus, o ne per Bendrijos biudžetus.

Leidžiant valstybėms narėms „prekybos“ ar „rinkos tarpininkų“ priemonėmis perleisti viena kitai išmetamųjų teršalų leidimus, sukuriami mechanizmai, kurie didžiųjų šalių naudai padidins esamus skirtumus tarp valstybių narių.

Be to, didelė veiksmų dalis bus perkelta į trečiąsias šalis; dėl to mažiausiai išsivysčiusioms šalims padidės tarptautinis spaudimas atiduoti dalį savo suverenumo (atveriant ekonomikas Bendrijos įmonių investicijoms) mainais į (tariamą) pagalbą. Visos šios priemonės skirtos padidinti spaudimą, kad būtų pasiektas tarptautinis susitarimas, kuriame, atsižvelgiant į rimtą ekonomikos krizę, bus pabrėžiamas kapitalistų požiūris į aplinką.

  Duarte Freitas (PPE-DE), raštu. – (PT) Kalbant apie ES veiksmus kovojant su klimato kaita, kurie bus numatyti būsimame susitarime, kuris turėtų pakeisti Kioto protokolą, labai svarbu, kad ES pasauliui pasiųstų aiškų signalą ir imtųsi veiksmingai mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

Todėl ypač svarbus Komisijos pasiūlymas iki 2020 m. sumažinti sektorių, kuriems ES išmetamųjų teršalų prekybos sistema netaikoma, išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 10 proc., vertinant pagal 2005 m. lygį.

Mano nuomone, kiekvienai valstybei narei atskirai, pagal BVP vienam asmeniui, nustatytos planinės užduotys yra teisingos.

Europos Parlamento ir Tarybos pasiektas kompromisas, nors ir neidealus (pvz., dėl to, kad juo leidžiama per daug laisvai naudotis lankstumo priemonėmis), mano nuomone, iš esmės yra suderintas, todėl balsavau už šį pranešimą.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Balsavau prieš S. Hassi pranešimą. Nuostatos, leidžiančios valstybėms narėms į kitas šalis perkelti 80 proc. taršos sumažinimo, turtingoms šalims leis toliau vykdyti netvarią veiklą neturtingesnių, besivystančių šalių sąskaita. ES neturėtų skatinti tokios padėties.

  Jean Lambert (Verts/ALE), raštu. − Nenoriai balsavau prieš šį pranešimą. Pranešėjui pavyko įtraukti nemažai svarbių veiksnių. Šiuo metu teisės akto tekste įrašyta planinė užduotis sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 30 proc. Mokslininkai teigia, kad iki 2020 m. ši norma yra minimali. Išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo besivystančiose šalyse finansavimu siekiama įgyvendinti planinę užduotį sumažinti temperatūrą iki +2 laipsnių. Tikėkimės, kad šioms šalims bus skirti tikri pinigai, ne vien gražūs pažadai. Šiuo metu nustatytas jūrų transporto išmetamo teršalų kiekio mažinimo planinės užduoties nustatymo terminas, padaryti kiti nedideli, bet teigiami žingsniai. Tačiau negalėjau balsuoti už 80 proc. pagal švarios plėtros mechanizmą, kuriuos valstybės narės gali panaudoti trečiosiose šalyse, užuot skyrusios dėmesį taršos mažinimui savo teritorijoje. Dėl šiandien naudotos balsavimo procedūros Parlamentas šio konkretaus pasiūlymo negalėjo įvertinti kaip visumos. Valstybių narių vyriausybėms nustatėme nedidelius reikalavimus, ir vėl užkrovėme darbus, kuriuos turime padaryti, trečiosioms šalims. Negaliu tam pritarti.

  Stavros Lambrinidis (PSE), raštu. – (EL) PASOK partijai atstovaujantys Parlamento nariai pritaria 44 pakeitimui ir balsuos prie atskirą 7 pakeitimą, siekdami užtikrinti, kad bent 50 proc. išmetamo teršalų kiekio sumažinimo būtų įgyvendinta veiksmais ES viduje. Artėjant pasaulinėms deryboms ES turi išlikti patikima partnerė, ir neperkelti pastangų mažinti išmetamą teršalų kiekį naštą besivystančiam pasauliui.

  David Martin (PSE), raštu. − Pritariu šiam pranešimui, kuriuo valstybėms narėms nustatomos privalomos planinės užduotys sumažinti ekonomikos sektorių, kuriems netaikoma ITPS, išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį; padaryta tikra pažanga kuriant plačią sistemą. 10 proc. planinė užduotis, skirta sektoriams, kuriems netaikoma ITPS, remiantis BVP vienam asmeniui, paskirstyta valstybėms narėms. Tai leis teisingai pasidalyti našta ir užtikrins neturtingesnių šalių galimybes toliau sparčiai augti. Pritariu šiam pranešimui, kuriuo nustatyta ilgalaikė užduotis iki 2035 m. sumažinti visą išmetamą teršalų kiekį mažiausiai 50 proc., o iki 2050 m. – 60 proc., vertinant pagal 1990 m. rodiklius, nes juo įgyvendinami ir ilgalaikiai, ir trumpalaikiai tikslai, atitinkantys švaraus oro uždavinius. Į pranešimą įtraukti papildomi „išorės išmetamo teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimai“, pagal kuriuos besivystančioms šalims teikiama finansinė parama, skirta jų išmetamam teršalų kiekiui sumažinti, kad jokia šalis nebūtų palikta viena, ir besivystančios šalys gautų reikiamą finansinę paramą, kad visuotiniai kovos su klimato kaita veiksmai būtų kuo veiksmingesni.

  Daciana Octavia Sârbu (PSE), raštu. – (RO) Nuo pat pradžių pritariau pasiūlymui automatiškai pereiti nuo 20 proc. prie 30 proc. tikslo, jei bus pasirašytas tarptautinis susitarimas. Tačiau praėjusios savaitės derybos baigėsi kompromisu, pagal kurį perėjimo į šį lygmenį metodas turi būti pagrįstas nauja procedūra.

Šis sprendimas buvo prevencinė priemonė siekiant atsižvelgti į anglies kainos didėjimo ateityje galimybę. Tačiau esu patenkinta, kad 30 proc. planinė užduotis liks svarbiausias tikslas siekiant, kad vidutinė temperatūra nepakiltų daugiau 2º C, kaip nustatyta 2007 m. gegužės mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikime. Tarptautinis susitarimas reikš, kad su klimato kaita kovojama ir prie jo prisitaikyti siekiama pasaulio lygmeniu, o besivystančioms šalims teikiama finansinė pagalba bus paskata joms įsitraukti į veiksmus mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

Siekdama išlaikyti savo patikimumą besivystančioms šalims teikiamos pagalbos požiūriu, Europos Sąjunga privalo užtikrinti, kad švarios plėtros mechanizmo projektai išlaikys šių šalių tvarią plėtrą ir kad dalis pajamų, gautų aukcionuose parduodant išmetamųjų teršalų kreditus, būtų naudojama joms remti.

  Bart Staes (Verts/ALE), raštu. − (NL) Nors balsavau prieš pasiektą kompromisą, tai jokiu būdu netrukdo teigiamai vertinti S. Hassi darbą. Tačiau, kadangi šiuo susitarimu leidžiama 80 proc. visų veiksmų įgyvendinti trečiosiose šalyse, manau, kad jis nepriimtinas.

Greitai paskaičiavęs suprantu, kad Belgija galės įgyvendinti 50–60 proc. veiksmų už Europos Sąjungos ribų. Šie veiksmai susiję su svarbiais sektoriais, pvz., pastatų ir transporto. Ekonominiu požiūriu absurdiška investuoti milijonus eurų užsienyje, naudojantis švarios plėtros mechanizmu, jei jūsų paties šalis turi dar daug ką padaryti, kad tinkamai apšiltintų pastatus ar nustatytų transporto politiką, pagrįstą mažai anglies dioksido išmetančiu transportu. Be to, nėra jokios garantijos, kad užsienyje vykdomi projektai, į kuriuos investuojama, bus aukštos kokybės.

Taip pat nėra tikrumo, kad investavimas per švarios plėtros mechanizmo tam turės kokį nors poveikį. Taip pat neetiška pirkti lengviausius veiksmus trečiosiose šalyse. Tai neokolonializmo forma, kuri neabejotinai pablogina trečiųjų šalių padėtį, nes vėliau jos turės imtis papildomų ir brangesnių veiksmų.

  Anders Wijkman (PPE-DE), raštu. − (SV) Balsuodamas dėl naštos pasidalijimo direktyvos nusprendžiau susilaikyti. Pagrindinė to priežastis – tai, kad pasauliui siunčiamas netinkamas signalas, kad ES gali įgyvendinti apie 70 proc. savo įsipareigojimų iki 2020 m. sumažinti išmetamą teršalų kiekį ES nepriklausančiose šalyse.

Reikia labiau stengtis padėti besivystančioms šalims investuoti į mažai anglies dioksido išmetančias technologijas. Tačiau parama neturėtų būti tiesioginė alternatyva taršos mažinimui ES; ji turėtų būti šio mažinimo priedas. Negalime sau leisti ir neturime laiko rinktis, ar turėtume turėti galimybę užkirsti kelią pavojingiems klimato pokyčiams.

Būtino prisitaikymo ES viduje atidėjimas iki 2020 m. yra neproduktyvus. Privalome pradėti dabar, jei norime turėti kokią nors galimybę iki 2050 m. visiškai sumažinti išmetamą teršalų kiekį. Pramonei reikia stiprių paskatų vykdyti prisitaikymą energetikos, transporto, statybos, pramoninės gamybos ir kitose srityse.

Pasiūlymas dėl neprekiaujančių sektorių šiuo požiūriu yra per silpnas. Todėl balsuodamas šios paketo dalies nusprendžiau susilaikyti. Balsavimas „prieš“ būtų sukėlęs pavojų visam paketui, ir aš nenoriu taip rizikuoti. Vis dėlto, direktyvoje yra nemažai teigiamų aspektų, palyginti su esama padėtimi. Svarbiausia, kad tai pirmasis pasaulyje teisės aktas, kuriuo sektoriams, neįtrauktiems į išmetamųjų teršalų prekybos sistemą, nustatomos privalomos išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo normos.

- Pranešimas: Chris Davies (A6-0414/2008)

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Klimato kaitos ir energetikos pakete yra pasiūlymas dėl direktyvos dėl anglies dioksido surinkimo ir saugojimo. Geologinio saugojimo paskirtis – suteikti alternatyvą CO2 dujų išmetimui į atmosferą, jas nuolat laikant po žeme.

Komisija siūlo visose naujas jėgaines projektuoti taip, kad jose būtų galima įrengti anglies dioksido surinkimo įrenginius. Nepaisant to, kad dėl šios technologijos vyksta diskusijos, ji gali padėti sumažinti išmetamą teršalų kiekį, papildyti atsinaujinančius energijos šaltinius. Tačiau pranešėjas mano, kad svarbiau yra šios technologijos naudojimas sprendžiant problemas, susijusias su anglimi, dėl kurios išmetama 24 proc. viso išmetamo CO2 kiekio.

Nors mes abejojome dėl tam tikrų pakeitimų, kurie techniniu požiūriu prieštaringi, balsavome už Europos Parlamento poziciją. Tačiau manome, kad šioje pozicijoje per daug reguliavimo, ypač kalbant apie valstybių narių nepriklausomybę srityje, kuriose mokslinės ir techninės žinios vis dar gana ribotos. Apgailestaujame, kad nebuvo atkreiptas tinkamas dėmesys į tai, kiek daug darbo dar reikia padaryti mokslinių, tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo srityse. Dėl to rekomenduojami terminai yra per daug ambicingi, nebent per porą metų būtų iš esmės pagerintas viešasis finansavimas.

  Duarte Freitas (PPE-DE), raštu. – (PT) Kalbant apie klimato kaitos poveikio švelninimą, anglies surinkimo ir saugojimo technologija (angl. CCS) yra daug žadanti. Tačiau tai neturėtų būti dingstis atsipalaiduoti ir susilpninti veiksmus, kuriais siekiama padaryti Europos elektros gamybą švaresnę.

C. Davies pranešimas yra labai suderintas, o Europos Parlamento ir Tarybos pasiektas kompromisas visiškai atitinka ES poreikius.

Ypač svarbus 12 demonstravimo projektų įgyvendinimas. Jų laikotarpio vidurio rezultatai padės ES įdiegti šią technologiją ekonomiškiau ir ekologiškiau.

Galiausiai, atsižvelgdamas į vis dar esančias abejones, ypač neaiškumą dėl tinkamų saugojimo vietų buvimo visose valstybėse narėse, manau, kad galimybė persvarstyti CO2 eksporto į trečiąsias šalis klausimą (35a straipsnio 2 dalis) ir tai, kad ūkio subjektai nėra verčiami taikyti CCS technologiją (32 straipsnis) yra labai teigiami aspektai.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − balsavau už C. Davies pranešimą dėl anglies dioksido saugojimo. CCA yra nauja technologija, ir, siekiant įvertinti jos galimybes kovojant su visuotiniu atšilimu, būtini tolesni moksliniai tyrimai. Siūloma direktyva suteikia tvirta teisinį pagrindą, pagal kurį gali būti kuriamos technologijos, ir aš manau, kad Škotija turi vaidinti svarbų vaidmenį plėtojant šį sektorių.

  David Martin (PSE), raštu. − Balsavau už šį pranešimą, kuris užtikrins aukštą žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygmenį. Direktyva dėl CCS nustatomi naujos technologijos teisiniai pagrindai, įskaitant svarbias saugos sąlygas. Tai svarbu ne tik siekiant apsaugoti aplinką, bet ir suteikti investuotojams, plėtojantiems naujus projektus, teisinio aiškumo.

Tačiau svarbu, kad šis pranešimas nepaskatintų nukrypti nuo pagrindinio tikslo – tolesnio atsinaujinančių energijos šaltinių pritaikymo ir energijos vartojimo efektyvumo pagerinimo.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Naujų anglies dioksido, kuris skatina klimato kaitą, saugojimo technologijų naudojimas neturi būti vykdomas pripažintų technnologijų, kurių efektyvumas įrodytas, sąskaita. Pvz., nepaliestos pelkės absorbuoja anglies dioksidą, metaną ir azoto suboksidą, o durpių kasybą ir pelkių sausinimas paverčia jas galingomis šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetėjomis. Atogrąžų miškų deginimas siekiant gaminti biodegalus taip pat pastumia klimato pusiausvyrą į blogąją pusę.

Nuotykis su biodegalais turėtų mus mokyti, kad geri ketinimai gali labai lengvai pavirsti įvarčiu į savus vartus. Naujosios technologijos toli gražu nėra gerai įvertintos, ir jų naudojimo padariniai neprognozuojami. Dėl to šios dienos balsavime susilaikiau.

  Eluned Morgan (PSE), raštu. − Tai, kad šiame pranešime numatyta, kad anglies jėgainėms išvalyti, pritaikant anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologijas, skiriama 9 mlrd. EUR, suteikia puikias galimybes Velso anglies pramonei. Šia galimybe reikia pasinaudoti, kad Velsas taptų lyderiu šių naujų technologijų srityje, ir išplėtotų pelningos eksporto rinkos galimybes. Svarbu, kad Europa šioje srityje būtų lyderė, nes anglies problemos sprendimas yra kritinis, ypač atsižvelgiant į tai, kad per kitus 20 metų anglies gamyba pasaulyje padidės 60 proc.

  Daciana Octavia Sârbu (PSE), raštu. – (RO) Anglies dioksido surinkimo ir geologinio saugojimo technologijų skatinimas padės įvairinti efektyvią energetiką ir kovoti su klimato kaita. Siekiant iki 2050 m. sumažinti išmetamą CO2 dujų kiekį 50 proc., energijos iš atsinaujinančių šaltinių naudojimo šiai planinei užduočiai pasiekti nepakanka; reikia svarstyti ir galimybė naudoti CCS projektus.

Europos Sąjungai tai bus sunkus uždavinys, atsižvelgiant į didesnes išlaidas, kurios atsiranda dėl kapitalo investicijų į surinkimo ir saugojimo įrangą; vis dėlto šios išlaidos turėtų sumažėti, kai ši įranga taps plačiai naudojama. Dėl to šie demonstravimo projektai nėra privalomi, nes jie labai priklauso nuo anglies ir technologijų kainos. Vis dėlto, ES žengė svarbų žingsnį siekdama rasti alternatyvius sprendimus, kurie padės sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Iš tikrųjų šių ateities projektų įgyvendinimas paskatins ES nepriklausančias šalis taip pat naudoti šias technologijas.

- Pranešimas: Dorette Corbey (A6-0496/2007)

  John Attard-Montalto (PSE), raštu. − Viena ekologiškiausių transporto rūšių – vandens transportas. Šis pranešimas susijęs su vidaus vandens kelių laivais, tačiau manau, kad ši transporto rūšis negali būti atskirta nuo platesnio jūrų transporto konteksto. Abi vandens transporto rūšys – ir vidaus vandenų, ir jūrų transportas, yra energijos požiūriu efektyvios.

Produktus pervežant vandeniu išmetama šimtą kartų mažiau teršalų nei tuos pačius produktus tą patį atstumą pervežant oru.

Nustatydami taisykles, kurios paveikia šią transporto rūšį, turime būti atsargūs. Kalbant apie krovinių pervežimą jūrą ir vidaus vandenų kelių laivais ir baržomis, turime neperkrauti pramonės, nes galutinis rezultatas gali būti priešingas, nei tikėjomės. Jei vidaus vandenų ir jūrų transportas taps nekonkurencingas, užsakymai gali būti perduoti kitoms transporto rūšims. Visos kitos alternatyvos palieka didesnį anglies pėdsaką. Galiausiai užuot mažinę išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, nustatėme taisyklių rinkinį, kuris pakenks mūsų pasiūlymų bendrai taikymo sričiai.

  Edite Estrela (PSE), raštu. – (PT) Balsavau už D. Corbey pranešimą dėl kelių ir vidaus vandens kelių transporto išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo ir stebėsenos, nes manau, kad oro kokybės gerinimas ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimas – du svarbiausi kovos su klimato kaita ir pavojaus sveikatai mažinimo aspektai.

Manau, kad šios direktyvos priėmimas labai svarbus ir kad tai padės mažinti transporto sektoriaus išmetamą CO2 dujų kiekį, ypač skatinant švariųjų technologijų plėtojimą ir nustatant specialius reikalavimus per gamybos procesą išmetamam anglies dioksidui.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Šiuo pranešimu, kuris yra klimato ir energetikos paketo dalis, siekiama pagerinti oro kokybę ir prisidėti prie kovos su klimato kaita mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, susijusį su transporto sektoriuje naudojamais degalais. Iki šiol šia direktyva buvo reglamentuojama tik degalų kokybė. Tačiau siūlomu pakeitimu nustatomi privalomi reikalavimai sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, susijusį su degalais.

Iš esmės pranešėja padarė svarbų darbą, pateikdama pakeitimus, kurie, mūsų nuomone, yra teigiami ir kurie yra teisingi ir tinkamai pagrįsti; jie skirti užtikrinti didžiausią veiksmingumą ir vienodas konkurencijos sąlygas, jais nustatomi ambicingi, bet pagrįsti tikslai. Be to, svarbu, kad direktyva būtų neutrali technologijų atžvilgiu, t. y. ja neturėtų būti specialiai skatinama kokia nors degalų rūšis ar technologija.

Todėl balsavome „už“.

  Duarte Freitas (PPE-DE), raštu. – (PT) Šis pranešimas labai svarbus, nes vienu dokumentu siekiama pagerinti oro kokybę (sumažinant oro taršą, ypač taršą labai toksiškomis ir kenksmingomis medžiagomis) ir prisidėti prie kovos su klimato kaita (sumažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, susijusį su transporto sektoriuje naudojamais degalais).

Pirmą kartą sumažinimo reikalavimai taikomi konkrečiam produktui (degalams); jie pagrįsti produkto būvio ciklo (išgavimas, gamyba, transportavimas, paskirstymas ir galutinis vartojimas) analize; tai parodo, kokia svarbi ši direktyva.

Esu patenkintas Parlamento ir Tarybos pasiektu kompromisu, ir atkreipiu dėmesį į tai, kad užtikrintas biodegalų gamybos ir naudojimo tvarumas, o labai svarbu šios direktyvos įgyvendinamumo požiūriu.

Direktyva dėl degalų kokybės taps pagrindine kovos su klimato kaita priemone.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Balsavau už D. Corbey pranešimą. Europa turi būti svarbi veikėja pasaulyje mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, o degalų tiekėjams nustatytų įpareigojimų įgyvendinimas bus svarbus šio mažinimo aspektas.

  Erika Mann (PSE), raštu. − Šiame paaiškinime dėl balsavimo norėčiau pasveikinti Degalų kokybės direktyvos pranešėją D. Corbey. Į galutinį kompromisą jai pavyko įtraukti daugelį šių Rūmų reikalavimų.

Europos Sąjunga turi grįsti savo politiką ir taisykles aktus patikimais moksliniais įrodymais – tai ir ES teisės aktų, ir ES prekybos įsipareigojimų reikalavimas. Man, Prekybos komiteto nariui, prekybos partneriai dažnai pasako, kada ES veiksmai pagrįsti vienašališkais ar politiniais argumentais, o ne mokslinėmis išvadomis.

Todėl teigiamai vertinu tai, kad į persvarstytą Degalų kokybės direktyvą neįtrauktas ankstesnis pasiūlymas uždrausti degalų priedą MMT. Persvarstytoje direktyvoje numatytas tolesnis MMT naudojimas – pripažįstant svarbiausių prekybos partnerių, įskaitant JAV ir Kanadą, gautas mokslines išvadas. Svarbu tai, kad persvarstytoje direktyvoje reikalaujama, kad ES vykdytų mokslinį įvertinimą. Tvirtai tikiu, kad MMT apribojimai turi būti pagrįsti moksliniais įrodymais; to reikalauja ir ES, ir tarptautinė teisė.

Kadangi kitos šalys dažnai remiasi ES sukurtais degalų standartais, labai svarbu, kad ES užtikrintų, kad jos degalams taikomos taisyklės būtų svariai pagrįstos moksliniais įrodymais.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Vienas mūsų pastangų sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį aspektų yra iš atogrąžų miškų gaminamų biodegalų pirkimo subsidijavimas. Taigi, Kioto įsipareigojimus įgyvendiname tik paviršutiniškai, ir iš tikrųjų pabloginame padėtį. Atsižvelgiant į tai, kad, remiantis moksliniais tyrimais, iki 46 proc. anglies dioksido absorbuoja atogrąžų miškai, o 25 proc. viso išmetamo anglies dioksido kiekio priežastis yra miškų naikinimas, ES skaičiavimai visiškai klaidingi.

Visoje diskusijoje dėl išmetamo anglies dioksido kiekio nepamatėme bendro vaizdo; pvz., reikia atsižvelgti į šiltnamio efektą sukeliančias dujas, išmetamas deginant medieną. Be to, neatrodo, kad iki galo išaiškinta, kokiu mastu esamos variklių sistemos pritaikytos biodegalams naudoti. Visa sistema nepakankamai apgalvota, todėl balsavime dėl šio pranešimo susilaikiau.

- Pranešimas: Guido Sacconi (A6-0419/2008)

  Jan Andersson, Göran Färm, Anna Hedh, Inger Segelström ir Åsa Westlund (PSE), raštu. − (SV) Kritiškai vertiname pasiūlymą dėl lengvųjų automobilių išmetamų teršalų normų. Norėjome, kad pasiūlymas būtų ambicingesnis, kad būtų nustatytos didesnės baudos, trumpesnis įvedimo laikas ir aiškesnis ilgalaikis tikslas. Taip pat kritiškai vertiname tai, kad etanolio išmoka tapo tokia maža, kad ji jau nėra paskata investuoti, nepaisant to, kad etanolis prisideda prie išmetamo teršalų kiekio mažinimo.

Tačiau nusprendėme balsuoti už visą pasiūlymą, nes manome, kad jam nepritarus aplinkos apsaugos taisyklės automobilių pramonei bus nustatytos dar vėliau.

  Jean Marie Beaupuy (ALDE), raštu. – (FR) Kalbant apie G. Sacconi pranešimą dėl naujų lengvųjų automobilių išmetamų teršalų normų – balsavau prieš pateiktą pasiūlymą, kad viešai pareikščiau savo apgailestavimą, kad nesudarėme susitarimo, kuris būtų palankesnis aplinkai. Vis dėlto, norėčiau, kad daugumos Parlamento narių pritarimas leistų mums greitai pateikti pradinį atsaką; tada per ateinančius metus galėtume priimti sprendimus, kuriais būtų suderinti mūsų planetos ir mūsų ekonomikos poreikiai, ypač atsižvelgiant į automobilių pramonės padėtį.

  Marielle De Sarnez (ALDE), raštu. – (FR) Pasiūlytas kompromisas nėra patenkinamas atsakas.

Gailiuosi, kad automobilio išmetamo CO2 dujų kiekio sumažinimo planinė užduotis yra mažesnė, nei siekė Parlamentas. Be to, turi būti vykdomas šios planinės užduoties poveikio vertinimas. Šie du sprendimai nėra žingsniai teisinga kryptimi. Priešingai – mums reikia ilgalaikių ir trumpalaikių griežtų išmetamųjų teršalų standartų, taip pat reikia, kad šie standartai būtų nekeičiami.

Be to, speciali planinė užduotis sumažinti gamintojų išmetamą teršalų kiekį pakenks pažangiausiems gamintojams. Nuobaudų sistema, taikoma neįgyvendinus šių planinių užduočių, nepalanki tiems, kurie sukūrė labiau ekologiškas transporto priemones. Šio teisės akto paradoksas tas, kad juo daugiausiai teršiantiems subjektams taikomos mažiausios nuobaudos. Iš tikrųjų šiuo teisės aktu turėtų būti pripažintos ir remiamos pažangiausių gamintojų pastangos.

  Edite Estrela (PSE), raštu. – (PT) Balsavau už G. Sacconi pranešimą dėl naujų lengvųjų automobilių išmetamų teršalų normų. Atsižvelgiant į tai, kad kelių transportas išmeta 12 proc. viso Europos Sąjungoje išmetamo anglies dioksido, manau, kad šis teisės aktas, nepaisant to, kad jis nėra klimato ir energetikos paketo dalis, yra labai svarbus siekiant užtikrinti, kad ES įgyvendintų planinę užduotį iki 2020 m. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 20 proc.

Sveikinu pranešėją dėl ryžtingų veiksmų derybose su Taryba ir Europos Komisija. Jos baigėsi stipriu ir suderintu susitarimu, kuris bus naudingas automobilių pramonei ir vartotojams ir – tai ypač svarbu – apsaugos aplinką. Taigi šis modelis ir ambicingas ir lankstus – tuo, kad juo siekiama ir įgyvendinti taršos mažinimo tikslus, ir leisti automobilių sektoriaus įmonėms laipsniškai prisitaikyti.

  Anne Ferreira (PSE), raštu. – (FR) Balsavime dėl lengvųjų automobilių išmetamų CO2 dujų susilaikiau, nes manau, kad jame nepakankamai atsižvelgiama į transporto priemonių parko poveikį klimato kaitai.

Turėjo būti pritarta ambicingesnėms planinėms užduotims, pvz., Europos Parlamento Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto patvirtintoms užduotims. Šios planinės užduotys negalėjo neigiamai paveikti Europos automobilių pramonės.

Prasti šių metų automobilių pardavimo rezultatai pirmiausia susiję su Prancūzijos ir Europos piliečių perkamąja galia, bet ne su teisės aktu, kuris daugiau negalioja.

Be to, neturime pamiršti, kad kai kurios baudos bus grąžinamos automobilių įmonėms, siekiant prisidėti prie jų vykdomų mokslinių tyrimų programų finansavimo.

  Duarte Freitas (PPE-DE), raštu. – (PT) Kelių transporto sektorius – antras didžiausias išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinis ES, be to, šio sektoriaus išmetamas teršalų kiekis didėja. Didelė pažanga automobilių technologijų srityje nepakankama, kad būtų neutralizuotas didėjančio transporto intensyvumo ir vis didesnių automobilių poveikis.

Šis pasiūlymas dėl reglamento parengtas vadovaujantis ES dvasia ir planinėmis užduotimis, ypač kalbant apie išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimą mažiausiai 20 proc. iki 2020 m.

Pasiūlymo nuostata paskirstyti naštą, kiekvienam gamintojui nustatant konkrečią užduotį, mano nuomonė, yra pavyzdinė.

Taip pat manau, kad nuobaudos, taikomos gamintojams, kurie neįgyvendina savo užduočių, yra labai svarbios.

Iš esmės ir atsižvelgiant į esamą padėtį, pasiektas susitarimas ES yra teigiamas. Kalbant apie tikslus, kuriuos Europos Sąjunga nustatė sau, siekdama kovoti su klimato kaita, šis teisės aktas tikrai padės jų siekti.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Balsavau už G. Sacconi pranešimą dėl naujų automobilių išmetamų CO2 dujų. Nors šis kompromisas ne toks ambicingas, koks galėtų būti idealiu atveju, vis dėlto automobilių gamintojams juo nustatomi svarbūs tikslai, ir ji yra svarbus kovojant su visuotiniu atšilimu.

  Stavros Lambrinidis (PSE), raštu. – (EL) PASOK partijai atstovaujantys Parlamento, nariai pritaria 50 pakeitimo turiniui, siekdami užtikrinti, kad nuo 2020 m. ilgalaikis tikslas „95 g CO2/km“ būtų teisiškai privalomas. Mes balsuosime prieš atskirą 2 pakeitimą, nes tikslas sumažinti lengvųjų automobilių išmetamą teršalų kiekį turi būti pasiektas tiesiogiai, siekiant naudos visuomenės sveikatai ir aplinkai.

  Kurt Joachim Lauk (PPE-DE), raštu. − (DE) Badeno-Viurtenbergo krikščionių demokratų sąjungai (vok. CDU) Europos Parlamente atstovaujančių narių vardu norėčiau paaiškinti dėl balsavimo. Mes balsavome už pasiūlymą dėl reglamento, nors labai abejojome. Viena, pagrįsta raginti automobilių sektorių sumažinti išmetamą CO2 dujų kiekį; todėl už šį pasiūlymą ir balsavome. Antra, norime pasinaudoti šia galimybe ir aiškiai išdėstyti savo abejones; jos pateiktos tolesniuose trijuose punktuose.

1. Siūlomos mažinimo priemonės nėra vienodos visiems Europos gamintojams; jos ypač neigiamai veikia didelių transporto priemonių gamintojus, kurie yra ir naujovių diegėjai. Vokietijos gamintojams tai kenkia labiau nei kitų ES šalių gamintojams.

2. Nebuvo atliktas poveikio vertinimas. Pirmasis projektas, kuriame nustatyta 80 proc. ribinės vertės polinkio kreivė, buvo atmestas (dabartinis polinkis yra 60 proc.).

3. Baudos nustatytos pasirinktinai, ypač 4 etape. Dėl atsiras du CO2 kainų lygmenys: rinkos kaina, naudojama vertybinių popierių biržoje, ir automobilių pramonei pasirinktinai nustatyta kaina.

  David Martin (PSE), raštu. − Balsavau už šį reglamentą, kuris yra svarbi ES klimato kaitos paketo dalis ir kuriame pirmą kartą nustatomi teisiniai reikalavimai gamintojams, kad visų ES parduodamų automobilių (nepaisant to, kur jie pagaminti) išmetamas CO2 dujų kiekis būtų sumažintas. Vidutinis naujų automobilių parkas iki 2012 m. turėtų pasiekti, kad tarša CO2 dujomis būtų 120 g CO2/km. Ši planinė užduotis išskaidyta į šias smulkesnes užduotis: taršos sumažinimas iki 130 g CO2/km turi būti pasiektas tobulinant variklio technologijas, o dar 10 g turėtų būti pridėta įgyvendinant ekologiškas naujoves, pvz., naujos konstrukcijos oro kondicionavimo įrangą. Šis reglamentas yra lankstus, nes gamintojui nustatomos užduotys skaičiuojamos pagal atitinkamo parko vidurkį; tai reiškia, kad labiau teršiančius automobilius jie gali atsverti mažiau teršiančiais automobiliais.

  Eluned Morgan (PSE), raštu. − Transporto sektoriaus išmetamas anglies dioksdas sudaro 21 proc. viso išmetamo anglies dioksido. Todėl, siekiant užtikrinti, kad automobilių pramonė įgyvendintų savo neprivalomas užduotis, kurių ji neįgyvendino praeityje, jai būtina nustatyti ambicingus tikslus. Nustatydami aukštus standartus 500 mln. Europos potencialių pirkėjų, taip pat nustatome visuotinius standartus, kuriais turėtų vadovautis pasaulis. Atsižvelgiant į per didelius pasaulio automobilių pramonės pajėgumus, būtina kad Europa imtųsi lyderystės gaminant žaliuosius automobilius, kuriems pirkėjai ateityje tikriausiai teiks pirmenybę

  Angelika Niebler (PPE-DE), raštu. − (DE) Dabartinė ekonomikos krizė ypač skaudžiai smogė automobilių pramonei. Dauguma Vokietijos automobilių gamyklų nuo gruodžio mėn. pradžios išleido savo darbuotojus priverstinių Kalėdinių atostogų.

Šiandien patvirtintas reglamentas privers Vokietijos, ir ypač Bavarijos automobilių pramonę pereiti sudėtingą patvarumo išbandymą, kuris pareikalaus didelių pastangų.

Teigiamai vertiname tai, kad šiam pramonės sektoriui nustatytos plačios pereinamojo laikotarpio sąlygos, skirtos padėti pasiekti nustatytus taršos mažinimo tikslus.

Pvz., reikalavimai nustatomi laipsniškai. Pradžioje, 2012 m., reikalaujama, kad tik 65 proc. naujų automobilių, kuriuos leidžiama parduoti Europoje, atitiktų nustatytą normą – kad viršutinė riba būtų 120 g CO2 kilometrui. Iki 2015 m. šį reikalavimą turės atitikti visi nauji automobiliai. Be to, jei naudojamos ekologiškos naujovės, pvz., stogai su saulės baterijomis ir ekonomiškos oro kondicionavimo sistemos, taikoma nuolaida – iki 7 gramų (pradžioje).

Tačiau apgailestaujame, kad šiuo pranešimu siunčiamas netinkamas signalas – nustatomos baudos už normų viršijimą; pvz., normą viršijus 4 gramais taikoma 95 EUR už gramą baudą. Palyginti su CO2 kainomis, taikomomis pagal išmetamųjų teršalų prekybos sistemą, automobilių pramonei tenkanti našta yra nereikalinga ir per didelė.

  Seán Ó Neachtain (UEN), raštu. – (GA) Šiuo klausimu Transporto komitetui pateikiau nuomonę. Komitete nuomonės taip skyrėsi, kad mums nepavyko priimti jokio teksto.

Manau, kad didžioji dalis Komisijos teksto buvo teisinga ir realistiška, nors trūko vieno svarbaus aspekto – į teisės aktą neįtraukti laikotarpio vidurio ir ilgalaikiai tikslai.

Tikrai suprantu, kad yra susirūpinimas dėl darbo vietų, tačiau privalome būti ambicingi. Turime pareigą išsaugoti pasaulį ateities kartoms, ir, siekdami tai padaryti, turime būti pasirengę priimti sudėtingus sprendimus.

Šie žalieji tikslai nėra nerealistiški. Neseniai aiškiai pamatėme, kad automobilių sektoriuje reikalingos tam tikros reformos. Aplinkos reforma, įgyvendinama per ambicingus teisės aktus, yra ne vien mūsų pareiga, bet ir galimybė padidinti paramą moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai automobilių sektoriuje, kurti darbo vietas ir pradėti šio sektoriaus naują erą. Tvarioji plėtra naudinga ne tik planetai. Ji gali būti naudinga ir ekonomikai.

  Daciana Octavia Sârbu (PSE), raštu. – (RO) Europos Sąjungai siekiant kovoti su klimato kaitos poveikiu, reikia įvertinti lengvųjų automobilių išmetamus teršalus ir jų neigiamą poveikį aplinkai. Europos Parlamentai ir Taryba sutarė, kad iki 2020 m. naujų automobilių parko vidutinis išmetamas teršalų kiekis negali būti didesnis nei 95 g CO2/km. Šiuo metu automobilių pramonė pagal 1998 m. savanorišką susitarimą yra įsipareigojusi sumažinti išmetamą anglies dioksido kiekį iki 140 g/km. Atsižvelgiant į tai, kad šis tikslas neprivalomas, pastangos mažinti taršą buvo nereikšmingos; 1995–2004 m. tarša sumažinta nuo 186 g/km iki 163 g/km.

Naujuoju reglamentu nustatoma privaloma išmetamo CO2 dujų kiekio mažinimo sistema, įskaitant nuobaudas šios normos neįgyvendinuosiems subjektams, taip pat paskatas už naujoviškų technologijų kūrimą. Iki 2014 m. standartus atitiks 80 proc. automobilių parko automobilių, o po 2019 m. bauda už kiekvieną gramą virš normos bus 95 EUR. Galutiniu kompromisu užtikrinama pusiausvyra tarp vartotojų poreikių, aplinkos apsaugos ir tvarios pramonės politikos.

  Bart Staes (Verts/ALE), raštu. − (NL) Balsavau prieš kompromisą, pateiktą G. Sacconi pranešime dėl automobilių išmetamų CO2 dujų. Tai gėdingas dokumentas, pagal kurį gamintojai vėl išvengia įpareigojimo gaminti automobilius, kurie suvartoja mažiau energijos, ir mažiau teršia aplinką. Šis dokumentas buvo rengiamas daugiau nei 10 metų. Pradžioje sprendimai buvo atidėliojami sudarant savanorišką susitarimą, kurio nebuvo laikomasi. Šiose dienos susitarimas – kitas atidėliojimo pavyzdys. Baudos niekingai mažos.

Nustatyta, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. taikoma 95 g CO2/km norma. 1996 m. pramonės atstovai susitarė siekti, kad 2008 m. didžiausias išmetamų teršalų kiekis būtų 140 g CO2/km. Kokia realybė? Šiuo metu vidutinis išmetamų teršalų kiekis yra 162 g.

Tiesa ta, kad visada mąstoma tik apie trumpą laiką. Mes geriau mokėsime dideles sumas dolerių korumpuotiems ar nedemokratiškiems režimams, o ne investuosime į žaliąsias, naujoviškas technologijas. Argumentas, kad tai mus verčia daryti ekonomikos krizė, yra klaidingas. Automobilių pramonė turi ateitį tik tuo atveju, jei ji gamins efektyviai energiją vartojančius ir neteršiančius automobilius. Jei šiuo metu ji turi problemų, ji gali kaltinti tik save – dėl praeityje padarytų neteisingų ir trumpalaikių pasirinkimų.

  Silvia-Adriana Ţicău (PSE), raštu. – (RO) Balsavau už G. Sacconi pranešimą dėl naujų lengvųjų automobilių išmetamų teršalų normų.

Kelių transportas išmeta apie 70 proc. visų transporto sektoriaus išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Tai ypač pasakytina apie miestų teritorijas, didmiesčius, kuriuose dėl transporto spūsčių teršiamas oras. Todėl labai svarbu kad būtų pakoreguotos naujų lengvųjų automobilių išmetamų teršalų normos. Pasiektu kompromisu automobilių gamintojams ne tik nustatomi ambicingi tikslai, bet ir suteikiamas laikas gamybos linijas pritaikyti prie naujų reikalavimų. Žaliesiems automobiliams nustatyta premijų sistema bus paskata ir gamintojams, ir pirkėjams. Klimato kaita padės pakeisti pirkėjų įpročius ir vėl paskatinti automobilių paklausą.

Būtina išlaikyti darbo vietas ir sukurti ekonomikos plėtrai būtinas sąlygas, ypač per šią ekonomikos ir finansų krizę. Automobilių pramonės svarba pripažįstama ir nustatant konkrečias priemones, įtrauktas į Europos ekonomikos gaivinimo programą.

  Thomas Ulmer (PPE-DE), raštu. – (DE) Balsavau „už“, nors turiu didelių abejonių. Viena, pagrįsta raginti automobilių sektorių sumažinti išmetamą CO2 dujų kiekį. Antra, norime pareikšti rimtas abejones (ypač žr. 3 punktą). 1. Pasiūlyme nustatyti reikalavimai nėra vienodi visiems Europos gamintojams; jie ypač neigiamai veikia didelių transporto priemonių gamintojus, kurie yra ir naujovių diegėjai. Tai ypač pasakytina apie Vokietijos gamintojus. 2. Nebuvo atliktas poveikio vertinimas. Pirmasis projektas, kuriame nustatyta 80 proc. ribinės vertės polinkio kreivė, buvo atmestas (dabartinis polinkis yra 60 proc.). 3. Baudos nustatytos pasirinktinai, ypač 4 etape. Dėl atsiras du CO2 kainų lygmenys. rinkos kaina, naudojama vertybinių popierių biržoje, ir automobilių pramonei pasirinktinai nustatyta kaina.

  Glenis Willmott (PSE), raštu. − Balsavime pritariau iš dalies pakeistiems teisės aktams – ir šiam pasiūlymui dėl automobilių išmetamo CO2 kiekio mažinimo, ir visam klimato kaitos paketui. Tai svarbus žingsnis siekiant užtikrinti, kad Europa įgyvendintų savo planinę užduotį iki 2020 m. sumažinti išmetamą teršalų kiekį 20 proc., ir stiprus signalas pasauliui artėjant kitais metais Kopenhagoje vyksiančioms deryboms, kad Europa pasirengusi veikti.

Mes jau turime technologijas, kurios padės įgyvendinti šias užduotis; geriausias pavyzdys – mano apygardoje esančio Lohboro universiteto, kuris visame pasaulyje žinomas dėl žaliųjų technologijų kūrimo, darbas naujovių srityje; šis universitetas neseniai paskelbė apie naujos vandenilio degalinės (vienos iš dviejų JK) sukūrimą.

- Pranešimai: Claude Turmes (A6-0369/2008), Avril Doyle (A6-0406/2008), Satu Hassi (A6-0411/2008), Chris Davies (A6-0414/2008), Dorette Corbey (A6-0496/2007) ir Guido Sacconi (A6-0419/2008)

  Bairbre de Brún ir Mary Lou McDonald (GUE/NGL), raštu. − Partijai Sinn Féin kova su klimato kaita labai svarbi. Visiškai pripažįstame, kad, siekiant sukurti aplinkos požiūriu tvarią visuomenę ir ekonomiką, būtini esminiai pokyčiai. Todėl pritariame vietos, šalies, ES ir pasaulinio lygmens priemonėms, kuriomis siekiama, kad per JT derybas klimato klausimais būtų nustatytos būtinos privalomos išmetamo CO2 dujų kiekio mažinimo planines užduotys.

Kalbant apie A. Doyle pranešimą dėl išmetamųjų teršalų prekybos sistemos (ITPS) – mes balsavime už šį pranešimą, nes juo užtikrinami esamos ITPS patobulinimas, nepaisant kelių su pačia sistema susijusių rimtų problemų.

Esame nepatenkinti, kad didžiąją dalį ES taršos mažinimo planinių užduočių galima įgyvendinti ES nepriklausančiose šalyse, kaip nustatyta S. Hassi pranešime. Dėl šio pranešimo susilaikėme.

Dėl C. Davies pranešimo dėl CCS – nors pirmenybę teikiame atsinaujinančiai energijai, balsavome už šį pranešimą, nes jame numatytos svarbios saugos, finansinio saugumo ir atsakomybės priemonės. Norėjome, kad būtų nustatytas išmetamų teršalų normos. Tačiau šiame pranešime numatyta, kad ši galimybė bus svarstoma.

Mes balsavome prieš G. Sacconi pranešimą dėl automobilių, nes šiuo susitarimu labai susilpninamas Komisijos pasiūlymas.

  Edite Estrela (PSE), raštu. – (PT) Balsavau už klimato ir energetikos paketą, kurį sudaro A. Doyle, S. Hassi, C. Turmes ir C. Davies pranešimai, nes manau, kad Europos Parlamento, Tarybos ir Europos Komisijos susitarimas yra subalansuotas susitarimas, kuriuo aplinkos apsauga suderinama su teisėtais pramonės interesais.

Buvo svarbu pasiekti susitarimą per pirmąjį svarstymą, kad Europos Sąjunga turėtų laiko pateikti pagrįstą pasiūlymą 2009 m. Kopenhagos konferencijai, siekiant pasiekti tarptautinį susitarimą ir išlikti lyderiais kovojant su klimato kaita.

  Neena Gill (PSE), raštu. − Balsavau už klimato kaitos pakeitą, nes manau, kad pasaulis yra labai svarbiame taške. Susidūrėme su precedento neturinčiu iššūkiu mūsų gyvenimo būdui. Tačiau valstybės narės ką nors nuveikti gali tik bendradarbiaudamos. Būtent tokiu metu ES turi prisiimti atsakomybę ir veikti kaip pasaulio lyderė.

Ji taip ir daro. Nei viena kita šalis ar šalių grupės nenustatė tokios taikymo srities ir tokias galimybes teikiančio teisiškai privalomo proceso, koks nustatytas šiuo paketu.

Šių Rūmų nariai, atstovaujantys žaliesiems, teigė, kad šis paketas susilpnintas. Tačiau jie nerealiai vertina padėtį. Sistemos veiksmingumo aplinkos apsaugos požiūriu niekas nesilpnina. Vietoj to nustatėme veiksmingą pusiausvyrą tarp pramonės poreikio gauti pelną esant prastai ekonomikos padėčiai, Europos socialinių poreikių ir mūsų aplinkos ateities.

Todėl socialistai teisingai padarė, kad šiam paketui pritarė, ir aš džiaugiuosi, kad tai padariau.

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Energetikos ir klimato kaitos paketas, dėl kurio šiandien balsuojame, energetikos, ekonomikos ir technologijų požiūriu turėtų būti pereinamasis.

Tačiau yra, kaip yra. Įvairiomis siūlomomis priemonėmis bus radikaliai pakeistas valstybių narių naudojamas energijos derinys, nustatyta bendra, netgi vieninga, energetikos politika, nustatytos labai didelės finansinės išlaidos, susilpnintas mūsų pramonės sektorių konkurencingumas, o dėl to – ir užimtumas Europoje, padidintos energijos kainos privatiems vartotojams ir įmonėms, labai paveikti valstybių narių biudžetai ir kt.

Žinoma, siekiant išvengti gamybos perkėlimo, nustatyta daug leidžiančių nukrypti nuostatų. Tačiau to nepakanka. Atsižvelgiant į dabartinę krizę, kuri tikriausiai bus ilgalaikė, būtina bendroji apsaugos sąlyga, kuri užtikrintų, kad bent jau šiuo metu ekonomikos ir Europos darbuotojų interesai būtų svarbesni už aplinkos apsaugos tikslus. Būtina numatyti, kad bus vykdomas bendrasis šio proceso persvarstymas, jei tarptautinės derybos nebus sėkmingos, ir jei JAV ir sparčiai besivystančios ekonomikos šalys neprisiims tokių pačių įsipareigojimų, nes tokiu atveju ekonominė Europos, kuri išmeta 15 proc. visų pasaulyje išmetamų „žmogaus pagamintų“ šiltnamio efektą sukeliančių dujų, savižudybė neturės jokios reikšmės.

  Dan Jørgensen (PSE), raštu. − (DA) Danijos socialdemokratai balsavo už daugumą ES klimato kaitos paketo pasiūlymų, nes, nors ir ne visiems metodams pritariame, juo nustatoma ambicinga planinė užduotis sumažinti išmetamą CO2 dujų kiekį 20 ar 30 proc., priklausomai nuo to, kad bus sudarytas pasaulinis susitarimas.

Socialdemokratai balsavo prieš pasiūlymą dėl naštos pasidalijimo (t. y. dėl taršos mažinimo žemės ūkio, transporto ir kt. sektoriuose). To priežastis – tai, kad labai lengva įsigyti kreditus besivystančiose šalyse, kad ES galės įgyvendinti 60–70 proc. savo įsipareigojimų pirkdama taršos mažinimą neturtingiausiose pasaulio šalyse. Iš tikrųjų, tai reiškia, kad turtingiausios šalys išsipirks laisvę nuo būtino perėjimo, ir neinvestuos į technologijų plėtrą, kuri būtina siekiant įgyvendinti ilgalaikę planinę užduotį sumažinti taršą 80 proc.

Socialdemokratai balsavo prieš pasiūlymą dėl automobilių išmetamų CO2 dujų. Priešingai, nei siūlė Komisija ir balsavo Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas, pasiūlymu reikalavimas, kad šis pramonės sektorius nuo 2012 m. neišmestų daugiau teršalų nei 120 g CO2/km, buvo atidėtas trejiems metams. Automobilių pramonė prieš dešimt metų pasirašė savanorišką susitarimą dėl CO2 mažinimo, ir turėjo labai daug laiko prisitaikyti prie taisyklių, būtinų kovojant su visuotiniu atšilimu.

  Marie-Noëlle Lienemann (PSE), raštu. – (FR) Balsavau už keturias direktyvas, sudarančias energetikos ir klimato kaitos paketą, nes svarbu, kad ES šiuos tekstus patvirtintų iki 2009 m. ir tarptautinių derybų. Jų atidėjimas reikštų veiksmų atidėjimą ir atidėtų darbų daugėjimą, be garantijų, kad naujas tekstas bus geresnis. Balsavau „už“ dėl šių priežasčių.

Pirma, nes patvirtintos „3x20“ planinės užduotys (šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažinimas 20 proc., energijos vartojimo sumažinimas 20 proc. ir 20 proc. atsinaujinančios energijos dalis) ir reikalavimas sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį padidinamas iki 30 proc., jei bus pasirašytas ambicingesnis tarptautinis susitarimas.

Antra, nes jos labai svarbios, kadangi Tarybos siūlomi tekstai nėra tokie ambicingi, kaip Komisijos pasiūlymai, ir yra pavojus, kad nustatyti tikslai nebus pasiekti – dėl terminų išdėstymo, didelio skaičiaus leidžiančių nukrypti nuostatų, galimybės finansuoti dujų mažinimą ES nepriklausančiose šalyse, dėl kurių mūsų pramonės sektoriams, ekonomikoms ir plėtros priemonėms būtinas išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimas būtų atidėtas.

Trečia, dėl atsargumo, nes jei tikslai nebus įgyvendinti, Parlamentas turės nustatyti naują politiką.

Ketvirta, nes tai paskutinis žingsnis. Visada maniau, kad išmetamųjų teršalų prekybos sistemos nepakeis mūsų pramonės ar mūsų veiklos, ir nepadės sumažinti jų poveikio aplinkai. Siekdami spręsti aplinkos dempingo problemą, privalome skirti daug asignavimų moksliniams tyrimams ir naujovėms, nustatyti standartus ir muitinių tarifus, taip pat pokyčius skatinančią pramonės politiką ir Europos fondus.

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. – (PT) Nors šiuose pranešimuose nagrinėjami skirtingi klimato kaitos aspektai, galima nustatyti bendrus principus.

Atsižvelgiant į tai, kad bendras energijos vartojimas toliau didėja ir į tai, kad energijos rūšys, kurias naudojant išmetama daugiausiai CO2 dujų, yra brangiausios, lengva pamatyti, kodėl energijos rūšių, kurias naudojant išmetama mažiau CO2 dujų, skatinimas yra būtinybė ir aplinkos apsaugos, ir ekonomikos požiūriu. Dėl to labai svarbu investuoti į technologijas, mažinančias energijos vartojimą, ir technologinius sprendimus, mažinančius išmetamą teršalų kiekį, nors išmetamieji teršalai egzistuos visada. Pramonės sektoriai, gaminantys prekes, kurios išmeta daugiausiai CO2, turi prisitaikyti. Jie gali ir privalo būti skatinami gaminti daugiau technologiškai pažangių produktų, pvz., nustatant viešųjų pirkimų taisykles, o ne baudžiant. Pramonės sektoriai, kurie išmeta didelius kiekius CO2 dujų per gamybos procesą, turi gauti paramą moksliniams tyrimams ir naujovėms, kad taptų konkurencingesni; jiems neturi būti taikomos gamybai kenkiančios taisyklės, dėl kurių Europoje ji taptų neperspektyvi. Galiausiai būtina sumažinti priklausomybę – įvairinant energijos šaltinius ir tiekėjus. Šie principai turi būti naudojami skatinant naudoti energijos rūšis, kurias naudojant išmetama mažiau CO2 dujų.

- Rekomendacija dėl antrojo svarstymo: Alejandro Cercas (A6-0440/2008)

  Kader Arif (PSE), raštu. – (FR) Tarybos Parlamentui pateikta bendroji pozicija dėl darbo laiko buvo tikras žingsnis atgal nuo darbuotojų teisių ir tikras pavojus Europos socialiniam modeliui.

Surinkęs stiprią daugumą, socialistų pranešėjas A. Cercas, kurį parėmiau savo balsavimu, sugebėjo nugalėti konservatyvią ir reakcingą darbo pasaulio viziją, vertą 19-ojo amžiaus. Kartu su socialistais, aš pritariau pakeitimams, kuriais užtikrinami darbuotojų teisių požiūriu pažangūs aspektais.

Taigi mums pavyko panaikinti atsisakymo nuostatą, pagal kurią žmonėms buvo leidžiama viršyti darbo laiko apribojimą ir nustatyti 65 valandų darbo savaitę. Taip pat, kadangi budėjimo laiko negalime laikyti poilsio laiku, nustatėme, kad jis būtų skaičiuojamas, kaip darbo laikas. Taip pat buvo suteiktos garantijos dėl kompensuojamojo poilsio laiko ir šeimos gyvenimo ir darbo suderinimo.

Tai didelė Europos socialistų, kuriuos rėmė profesinės sąjungos, pergalė, visų europiečių pergalė. Europa, kuri pritaria pažangioms nuostatoms socialinėje srityje, pvz., tokios, kaip šiandien, yra Europa, ginanti savo žmones.

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, aš balsavau už rekomendaciją, kurios teksto rengimą Parlamente koordinavo A. Cercas. Gyvename ypatingu laiku, kuriuo, deja, tikrą ekonomiką veikia ir finansų krizė. Mums reikia sprendimų, kurie teigiamai paveiktų mūsų gamybos sektorių, ir, svarbiausia – Europa privalo pasirengti jau pastebimiems naujiems, sudėtingiems, su konkurencija susijusiems iššūkiams.

Pritariu sumanymui sukurti Europos teisinius pagrindus, skirtus darbo laiko organizavimo taisyklėms. Šioje srityje teisinga skatinti didesnį socialinių partnerių dalyvavimą priimant sprendimus, ypač reformas remiančių visos Europos profesinių sąjungų, kurios siekia išlaikyti įsipareigojimus ne tik dėl darbuotojų teisių apsaugos, bet ir dėl modernizavimo ir augimo.

  Adam Bielan (UEN), raštu. – (PL) Aktyvus ir neaktyvus budėjimo laiko periodas – svarbus klausimas daugeliui profesijų, ypač gydytojams. Pamainos skirstymas į aktyvų ir neaktyvų budėjimo laiko periodą prieštarauja darbo laiko koncepcijai ir svarbiausiems teisės aktams dėl darbo sąlygų. Ar kas nors gali stebėti, kada pamainos metu gydytojas ilsisi, ir kada jis atlieka savo pareigas teikdamas skubią pagalbą, gydydamas ar planuodamas kitą operaciją? Be to, norint šiuos aspektus stebėti, reikės įdarbinti inspektorius; tai reiškia arbsurdiškas išlaidas. Tokie veiksmai būtų paprasčiausiai nesuderinami su profesine etika.

  Derek Roland Clark, Michael Henry Nattrass, Jeffrey Titford irJohn Whittaker (IND/DEM), raštu. − UKIP pripažįsta, kad tam tikri Tarybos pozicijos aspektai yra vertingi britų teisės į darbą išlaikymo požiūriu, ir mes balsavome prieš kitus šio pranešimo pakeitimus, kuriais tie aspektai panaikinami.

Tačiau Tarybos pozicijoje yra daug kitų aspektų, kuriems UKIP negali pritarti ir negali už juos balsuoti. Todėl už 30 pakeitimą nebalsavome.

  Jean Louis Cottigny (PSE), raštu. – (FR) Šios dienos balsavimas Europos Parlamente yra labai svarbus. Didžiausias leistinas darbo laikas Europoje išliks 48 valandos; tai leis šalims, nustačiusioms darbuotojams palankesnę tvarką, nieko nekeisti (pvz., Prancūzijai, kurioje nustatyta 35 valandų darbo savaitė). Taryba norėjo šią ribą padidinti iki 65 valandų.

Kairiosios jėgos ir darbuotojų gynėjai, pvz., Europos profesinių sąjungų konfederacija, gali didžiuotis šia pergale.

Nereikia pamiršti ir gydytojų bei medicinos studentų, nes tai ir jų pergalė. Medicinos darbuotojų budėjimo laikas toliau bus skaičiuojamas kaip darbo laikas.

Šis balsavimas, kuriame sprendimas priimtas didele balsų dauguma, padės 27 Parlamento nariams Taikinimo komitete garsiai ir aiškiai patvirtinti savo poziciją 27 ministrams.

  Harlem Désir (PSE), raštu. – (FR) Dabartinės krizės ir darbuotojų socialinio nesaugumo metu Taryba teikia Parlamentui bendrąją poziciją, keliančią didelį pavojų Europos socialiniam modeliui, nes ja sumažinami darbo laiko standartai.

Įgyvendinus nuostatą, kuria leidžiama nukrypti nuo 48 valandų darbo savaitės reikalavimo, ir budėjimo laikas neskaičiuojamas kaip darbo laikas, atsiranda pavojus, kad bus sukurta dviejų greičių socialinė Europa, padalyta į darbuotojus, kurie savo valstybėse narėse gali naudotis socialine apsauga, ir kitus, kurie neturi galimybės nesutikti su sumažintomis socialinėmis teisėmis.

Prieštaraudamas Komisijos ir tam tikrų Europos Sąjungos Tarybos valstybių diskusijoje išsakytam teiginiui, kad laisva galimybė naudotis atsisakymo nuostata yra pažanga, nusprendžiau pritarti pranešėjo A. Cercas pakeitimams, kurie išreiškia Parlamento poziciją, pareikštą per pirmąjį svarstymą 2004 m.

Šiais pakeitimais reikalaujama, kad praėjus 36 mėnesiams po direktyvos įsigaliojimo atsisakymo nuostata būtų panaikinta, kad budėjimo laikas būtų skaičiuojamas kaip darbo laikas (tai pripažino EBTT), taip pat suteikiamos garantijos kompensuojamojo poilsio laiko ir šeimos gyvenimo ir darbo suderinimo požiūriu.

  Brigitte Douay (PSE), raštu. – (FR) Aš pritariau pranešėjo A. Cercas pozicijai, nes darbo laiko organizavimas yra labai svarbus Europos piliečių kasdienio gyvenimo klausimas.

Didelė Europos profesinių sąjungų demonstracija, kuri vakar vyko Strasbūre, parodė jų įsipareigojimą siekti geresnės darbuotojų apsaugos.

Atkreipiau dėmesį į kelis šio pranešimo aspektus, kurie turi būti ginami, įskaitant nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo savaitės darbo laiko, kuris Europos Sąjungoje šiuo metu yra 48 valandos, panaikinimą. Kaip ir kiti Europos socialistai, esu įsitikinęs, kad darbo ir šeimos gyvenimo suderinimas – esminė Europos gyventojų gerovės sąlyga.

A. Cercas pranešimas, į kurį įtrauktos pažangios socialinės srities nuostatos, yra žingsnis teisinga kryptimi – panaikinant per daug liberalias nuostatas, taikomas kai kuriose valstybėse narėse, kurios norėtų, kad jos būtų taikomos visoje Europos Sąjungoje.

  Lena Ek (ALDE), raštu. − (SV) Po daugelio metų pastangų pakeisti Darbo laiko direktyvą, Ministrų Tarybai praėjusią vasarą pavyko susitarti dėl bendrosios pozicijos. Į Tarybos susitarimą įtraukta atsisakymo nuostata, pagal kurią socialiniams partneriams leidžiama netaikyti direktyvos nuostatos dėl savaitės darbo valandų. Šiuo būdu ginamas Švedijos kolektyvinių sutarčių modelis. Tai visiškai suderinama su subsidiarumo principu, kuris reiškia, kad sprendimus turi priimti kuo arčiau piliečių esančios institucijos.

Parlamento pasiūlymu ketinama šią atsisakymo nuostatą panaikinti. Todėl balsavau prieš šį pranešimą.

  Edite Estrela (PSE), raštu. – (PT) Balsavau už tai, kad būtų atmesta Tarybos bendroji pozicija, nes manau, kad ja negerbiamos teisėtos darbuotojų teisės. Europos Parlamentas patvirtino aiškią ir prasmingą poziciją, atmesdama 65 valandų darbo savaitės galimybę.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Šios dienos Tarybos pralaimėjimas Europos Parlamente yra svarbi pergalė darbuotojų kovoje. Tarybai nepavyko prastumti savo nepriimtinų pasiūlymų iš dalies pakeisti Darbo laiko direktyvą, kurie būtų sukėlę pavojų per 100 metų darbininkų kovos sunkiai laimėtoms pergalėms. Ypač atkreipiu dėmesį į bandymus pratęsti vidutinės darbo savaitės laiką iki 60 ir 65 valandų, sukurti neaktyvaus darbo laiko laiko sąvoką, pagal kurią toks laikas nebūtų laikomas darbo laiku, ir atakuoti profesinių sąjungų judėjimą. Visa tai atmesta; tai taip pat reiškia Portugalijos socialistų vyriausybės, kuriai vadovauja José Sócrates ir kuri balsavime dėl Tarybos bendrosios pozicijos susilaikė, pralaimėjimą.

Po šios dienos Europos Parlamento balsavimo Tarybos pasiūlymas negali įsigalioti. Tačiau ji gali pradėti naujas derybas su Parlamentu; to nebūtų įvykę, jei būtų priimtas pasiūlymas atmesti Tarybos poziciją, kurį pateikė ir gynė mūsų frakcija.

Dėl to, nepaisant svarbios pasiektos pergalės, karas prieš Tarybos pasiūlymą ir tam tikras reformų siekiančias pagrįstas pozicijas, pagal kurias būsimose derybose ketinama kai kam pritarti, nebaigtas.

Tvirtai laikysimės savo pozicijos atmesti šiuos pasiūlymus, ir raginame darbuotojus ir jų profesines sąjungas būti budrius.

  Neena Gill (PSE), raštu. − Balsavau už tai, kad atsisakymo nuostata būtų išlaikyta, nes man svarbiausia apsaugoti darbo vietas Vakarų Midlende ir užtikrinti, kad mano regionas išliktų konkurencingas.

Visada labai stengiausi ginti darbuotojus, bet nemanau, kad žmonių pasirinkimo galimybių ribojimas – geriausias būdas tai daryti. Kalbėjau su daugeliu darbuotojų ir MVĮ savininkų, kurie dėl nuosmukio netenka darbo vietų ir kurių verslas žlunga; jie prašė manęs išlaikyti pasirinkimo galimybę. Remdamasi patirtimi, galiu pasakyti, kad viršvalandžių ribojimas naudingas tik tiems, kurie gali leisti sau kelti neramumus; be to, svarbu suteikti žmonėms priemones išlaikyti savo šeimas. Bendrojoje pozicijoje numatytos apsaugos nuostatos, skirtos užtikrinti, kad darbuotojai nebūtų išnaudojami,

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Komisijos pasiūlymas dėl direktyvos neabejotinai yra tipiškas to, ką Briuselio Europa vadina lankstumu ir pritaikomumu, pavyzdys, kurį drįstama vadinti socialiai orientuotu: valstybėms ar asmens suteikiama atsisakymo nuostata (kurią galima vadinti galimybe nesilaikyti standartų), 78 valandų darbo savaitė, budėjimo laiko neskaičiavimas kaip darbo laiko, laiko skaičiavimas pagal sutartį, o ne pagal asmenį ir kt. Trumpai kalbant, viskuo siekiama išnaudoti žmones per krizę, kai didėja nedarbas ir darbuotojų skurdinimas.

Todėl balsavome už Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pakeitimus, taip pat kai kuriuos mūsų politinių oponentų pakeitimus, nes jie mums atrodė teisingi, t. y. palankūs darbuotojams.

Tačiau norėčiau atkreipti dėmesį į du aspektus.

Akivaizdu, kad pranešėją labiau motyvuoja tai, koks būtų Parlamento įvaizdis piliečių akyse, jei likus šešiems mėnesiams iki rinkimų šis pasiūlymas nebūtų priimtas, o ne pačių piliečių gerovė.

Privalome išlikti budrūs. Taryboje nėra daugumos, kuri pritartų atsisakymo nuostatos išbraukimui, todėl yra pavojus, kad šiandien patvirtintas ir taip kompromisinis pranešimas nebus paskutinis.

  Małgorzata Handzlik (PPE-DE), raštu. – (PL) Diskusijos dėl Darbo laiko direktyvos pakeitimų sukėlė daugelio subjektų, ypač profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų, susidomėjimą. Šios dienos balsavimas Europos Parlamente nerodo, kad diskusijos baigtos. Taip yra dėl to, kad Parlamentas patvirtino pakeitimus, kuriais atmetami Tarybos pasiūlymai dėl darbo laiko organizavimo. Šis direktyvos projektas bus svarstomas per derinimo procedūrą. Atsižvelgiant į valstybių narių ir Parlamento nuomonių skirtumus, kyla abejonių, ar ji bus patvirtinta.

Atsisakymo nuostatos išbraukimas iš direktyvos buvo nevykęs sprendimas. Kalbant konkrečiau, šis žingsnis gali turėti neprognozuojamų padarinių nuolatiniam medicinos paslaugų teikimui, taip pat ir Lenkijoje. Šiuo klausimu norėčiau pabrėžti, kad pritariu 48 valandų darbo laiko apribojimui ir tam, kad jį būtų galima viršyti tik pritarus darbuotojui. Norėčiau pabrėžti, kad pagal šiuo metu galiojančią direktyvą leidžiama 78 valandų darbo savaitė.

Tarybos pasiūlytas kompromisas būtų užtikrinęs suderintą požiūrį – būtų atsižvelgta į skirtingus darbo rinkos modelius ir darbo teises. Tikiuosi, kad tolesnės Parlamento ir Tarybos derybos baigsis sprendimu, kuris patenkins visus suinteresuotuosius subjektus, ir juo bus atsižvelgta į medicinos darbuotojų, kurie susirūpinę dėl šios direktyvos pakeitimų, konkrečius pareiškimų aspektus.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Manau, kad labai svarbu, kad darbuotojai galėtų laisvai savanoriškai pasirinkti, kiek valandų dirbti. Jei atsisakymo nuostata bus taikoma toliau, darbuotojai turi būti apsaugoti nuo išnaudojimo. Bendrąja pozicija siekiama pusiausvyros, asmenims toliau leidžiant nesilaikyti daugiausiai 48 valandų darbo savaitės (vidutiniškai) apribojimo, kuris nustatytas šioje direktyvoje, ir įrašant naujas apsaugos nuostatas, kuriomis siekiama užkirsti kelią asmenų išnaudojimui.

Tarp jų – draudimas pasirašyti atsisakymo nuostatą tuo pat metu, kai pasirašoma darbo sutartis, apsvarstymui skirtas šešių mėnesių laikotarpis, per kurį darbuotojai gali pakeisti nuomonę, ir reikalavimas, kad darbuotojai atnaujintų sutikimą netaikyti nuostatų kiekvienais metais.

Bendrosios pozicijos tekstu siekiama išlaikyti asmenų atsisakymo nuostatų lankstumą ir sustiprinti svarbius darbuotojų apsaugos mechanizmus; viską įvertinęs, nusprendžiau balsuoti už kompromisinį pasiūlymą, t. y. už atsisakymo nuostatos išlaikymą.

Parlamento pozicijoje nėra jokių išimčių dėl daugiausiai 48 valandų darbo laiko (skaičiuojamo per 12 mėnesių), joje teigiama, kad atsisakymo nuostata nustos galioti praėjus trejiems metams po šios direktyvos priėmimo. Joje taip pat teigiama, kad budėjimo laikas turi būti skaičiuojamas kaip darbo laikas.

  Anneli Jäätteenmäki (ALDE), raštu. − (FI) Jei Parlamentas būtų pritaręs Ministrų Tarybos pasiūlymui, maždaug 10 mln. ES darbuotojų neturėtų jokios apsaugos dėl darbo laiko. Todėl per pirmąjį svarstymą balsavau už Parlamento poziciją.

Tarybos pozicija dėl darbo laiko reguliavimo aukštojo mokslo sektoriaus darbuotojams yra ne kas kita, kaip šuolis atgal. Būtų nepriimtina, jei Taryba iš vyresnio amžiaus darbuotojų visiškai atimtų apsaugą dėl darbo laiko. Suomijoje tokiu darbuotojų šiuo metu yra apie 130 000.

Europos vidaus rinkai reikia aiškių ir bendrų taisyklių dėl darbo laiko. Tarybos pozicija būtų sužlugdžiusi darbo laiko apsaugą ir sukėlusi pavojų darbo srities plėtrai Europoje.

  Tunne Kelam (PPE-DE), raštu. − Balsavau prieš šią direktyvą, iš kurios išbraukiamos atsisakymo nuostatos. Tvirtai tikiu, kad kiekvienas žmogus turi turėti teisę spręsti dėl savo darbo laiko. Taip pat manau, kad toks reguliavimas yra subsidiarumo principo, kuris taikomas darbo teisei, pažeidimas. Už darbo laiko reguliavimą turėtų būti atsakinga atitinkama valstybė.

Dabar, kai balsavimas įvyko, norėčiau paklausti, ar tai, kad Europos Parlamentas patvirtino šią direktyvą, reiškia, kad kitas žingsnis bus taisyklės, ar ir kiek Europos piliečiai gali turėti laisvo laiko.

  Roger Knapman ir Thomas Wise (NI), raštu. − Balsuodamas prieš pakeitimą paprasčiausiai siekiu apsaugoti Jungtinės Karalystės teisę netaikyti Darbo laiko direktyvos, kuri būtų panaikinta, jei šis pakeitimas būtų priimtas.

Mano balsavimo jokiu būdu nereikėtų vertinti kaip paramos visai bendrajai pozicijai dėl Darbo laiko direktyvos.

  Eija-Riitta Korhola (PPE-DE), raštu. − (FI) Gerb. pirmininke, norėčiau pateikti paaiškinimą dėl balsavimo dėl atsisakymo nuostatos Darbo laiko direktyvoje. Pirma – šiuo veiksmu siekiama apsaugoti darbuotojus. Be to, kad darbuotojų išsekimas yra žmogaus problema, dėl jo mažėja ir darbo našumas. Geresnių galimybių suderinti darbą ir šeimos gyvenimą perspektyva labai priklauso nuo Europos vertybių, o darbo laiko klausimas šiuo požiūriu yra svarbus veiksnys. Todėl egzistuoja pagrįstas argumentas, kodėl reikia apriboti darbo laiką.

Antra, turėtume sudaryti galimybę svarstyti aplinkybes vertinant kiekvieną atvejį atskirai. Lankstumo galimybė svarbi ir darbdaviui, ir darbuotojui. Lankstumas taip pat padeda suderinti darbą ir asmeninį gyvenimą.

Pritariau sumanymui dėl 48 valandų darbo savaitės, tačiau manau, kad labai svarbu nustatyti tinkamos trukmės prisitaikymo laikotarpį. Mano nuomone, prisitaikymo laikotarpis geriau užtikrins lankstumą nei atsisakymo nuostata. Leiskite pabrėžti, kad Suomija nemano, kad būtina priimti atsisakymo nuostatą, ir tai yra teigiamas dalykas.

  Carl Lang (NI), raštu. – (FR) Europos Komisijos Darbo laiko direktyvos projektas, dažniau susilaukdavęs kritikos ir atmestas 2005 m., buvo aiškiai ultra liberali ir tarptautinė priemonė, visapusiškai prisidėjusi prie antisocialinio arsenalo, galinčio vesti į piktnaudžiavimą, konkrečiai – dėl galimybės netaikyti principo, pagal kurį leidžiama viršyti maksimalų 48 valandų darbo laiką per savaitę. Darbuotoją būtų galima skirti dirbti iki 78 valandų per savaitę. Atrodo, kad A. Cercas pranešimu siekta priimtino kompromiso. Su dabartiniais pakeitimais, juo siekiama pirmiausia perduoti politinę žinią Europos darbuotojams ir profesinėms sąjungoms.

Priešingai, pranešime visiškai neužsimenama apie problemas, su kuriomis susiduria kitų profesijų atstovai darbo laiką pernelyg sumažinus, pvz. iki 35 valandų. Tai visų pirma taikoma sveikatos priežiūros darbuotojams: dirbantiems ligoninėse, neatidėliotinos pagalbos tarnyboms ir pan. Darbo laiko reguliavimo ir laisvės dirbti ilgesnį ar trumpesnį darbo laiką klausimas reikalauja atsakymo, išeinančio iš neomarksistinės ar ultraliberaliosios ideologijos ribų, pirmenybę suteikiant pragmatiškesniam ir realistiškesniam metodui.

Nors ši rekomendacija skirta užtikrinti, nors jos tikslas – užtikrinti Europos darbuotojų sveikatą ir saugą ir leisti jiems suderinti šeimos gyvenimą ir…

(Balsavimo paaiškinimas nutrauktas pagal Darbo tvarkos taisyklių 163 straipsnį)

  Astrid Lulling (PPE-DE), raštu. − (DE) Man reikėjo tam tikro laiko apsispręsti dėl pozicijos dėl šios prieštaringos Darbo laiko direktyvos. Man pateikta gausybė nuomonių dėl bendros pozicijos, kuriai pritarė ir mano šalies vyriausybė.

Mažųjų ir vidutinių įmonių atstovai prašė mūsų paremti pragmatinį darbo ministrų sprendimą, visų pirma dėl dabartinės ekonominės aplinkos. Daugelis individualių darbuotojų ir profesijų atstovų, pvz., ugniagesių organizacijos ir aktoriai prašė apsistoti ties pragmatiniu sprendimu kartu suteikiant jiems galimybę netaikyti tam tikrų nuostatų norint išlaikyti lanksčią darbo laiko tvarką, tinkamą konkrečiai profesijai.

Profesinės sąjungos, kurioms suprantamai kelia nerimą galimybė nustatyti darbo laiką XXI amžiuje, ilgesnį už didžiausią savaitės darbo laiką 48 val., kurį 1919 m. nustatė Tarptautinė darbo organizacija, paskelbė prieštaraujančios šiam pragmatiniam metodui.

Taip pat aišku, kad gydytojų ir slaugymo darbuotojų ligoninėse budėjimo laikas vertintinas skirtingai nei darbuotojų namuose budėjimo laikas (nes tai faktinis budėjimo laikas).

Kadangi atrodo, jog nėra galimybių įveikti atotrūkio, skiriančio tuos, kuriems bendra pozicija yra vienintelis išsigelbėjimas, ir tuos, kurie visiškai ją smerkia, ketinu balsuoti taip, kad prireiktų derinimo procedūros, nes tai – vienintelis būdas protingam ir žmogiškam kompromisui Taryboje pasiekti.

  Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Partijos June list atstovai mano, kad darbo laiko taisykles turėtų nustatyti visų pirma socialiniai partneriai, o antra – Švedijos parlamentas. Šiam metodui pritaria didžioji visuomenės dalis, o sėkmingo Švedijos profesinių sąjungų judėjimo atstovai paprastai teigdavo, kad socialiniai partneriai šiuos klausimus turėtų spręsti kolektyvinių sutarčių forma nedalyvaujant valstybei.

O dabar profesinių sąjungų judėjimo Švedijoje ir kitose ES šalyse atstovai pakeitė savo nuomonę ir reikalauja iš esmės pakeisti bendrąją Tarybos poziciją. Šis klausimas jau susijęs su teisių į Švedijos darbo rinką perdavimu ne Švedijos gyventojų išrinktiesiems, bet į Briuselį. Tai paaiškinama susirūpinimu, kad valstybės narės pasinaudos konkurenciniais pranašumais ir sukels riziką visuomenės sveikatai, nes darbo laikas pailgės ir bus nustatytos neatsakingos taisyklės budėjimo laiko srityje.

Kita vertus, ES šalys yra demokratinės, įstatymo viršenybę pripažįstančios valstybės, remiančios Europos konvencijoje įtvirtintą žmogaus teisių deklaraciją. Šiose šalyse laisvai veikia profesinės sąjungos. Šių kriterijų neatitinkančios šalys į nares nepriimamos. Taigi ar ši problema iš tiesų aktuali?

Laikyčiausi nuomonės, kad susiklosčius naujai padėčiai, derėtų imtis Parlamento ir Tarybos derinimo procedūros. Todėl balsavau už pakeitimą dėl budėjimo laiko ir Jungtinės Karalystės galimybės netaikyti, norint paskatinti tokį politikos procesą.

  David Martin (PSE), raštu. − Pritariu pranešimui, kuriuo siekiama apsaugoti darbuotojų teises ir nutraukti darbo laiko išnaudojimą. Darbo laiko direktyvoje darbo savaitės trukmė ribojama iki 48 valandų per 12 mėnesių laikotarpį; direktyva įsigalios 2012 m. Pritariu šio laiko priskyrimui budėjimo laikui, nes darbuotojai gali daugiau laiko skirti šeimai. Dirbant daugiau kaip 48 valandas per savaitę, kyla rimtų pavojų sveikatai, visų pirma dėl ilgo darbo laiko ir širdies kraujagyslių sutrikimo, cukrinio diabeto ir raumenų ir kaulų sistemos problemų ryšio. Pritariu teigiamai šio pranešimo įtakai sveikatai ir saugai darbo vietoje ir nelaimingų atsitikimų prevencijai. Didelė dalis nelaimingų atsitikimų susiję su miego trūkumu dėl pernelyg ilgo darbo, konkrečiai taip įvyko per Padingtono traukinių susidūrimą. Šiuo pranešimu siekiama realiai pagerinti tūkstančių Škotijos darbuotojų gyvenimo lygį, todėl jam pritariu.

  Erik Meijer (GUE/NGL), raštu. − (NL) Europoje esama jėgų, norinčių pasinaudoti dabartine nepakankama darbo jėgos apsauga naujosiose rytinėse valstybėse narėse konkurenciniam pranašumui įgyti ir padėti bendrovėms sumažinti darbo jėgos sąnaudas. Darbo laiko direktyva, kurią teikia Taryba, galiausiai prisidės prie ilgesnio darbo laiko ir mažesnio atlyginimo visiems. Rinkėjams visiškai nesuprantama, kodėl ES šalių bendradarbiavimas turėtų sukelti neigiamus, o ne teigiamus pokyčius.

Pagal šį pasiūlymą trumpalaikes išimtis, leidžiančias prailginti darbo laiką dėl intensyvesnės gamybos ar turizmo sezono intensyvumo, galima naudoti visus metus. Pvz., nebereikia mokėti už ugniagesių budėjimo tarnybą. Su tuo norėjo jau anksčiau sutikti Parlamento narių dauguma, su sąlyga, kad dabartinės galimybės netaikyti bus visiškai atsisakyta per artimiausius keletą metų. Tačiau Taryba norėtų įtvirtinti nuolatinę galimybę netaikyti ir faktiškai ją net praplėsti. Žinoma, kad šiomis aplinkybėmis Darbo laiko direktyva visiškai nepageidaujama.

Direktyva tik pamintų aukštesnio lygio nacionalinius teisės aktus daugelyje ES valstybių narių. Šiuo metu judama nepriimtino lygio naujosiose valstybėse narėse link. Laimei, didžioji šiandien pasisakiusių narių dauguma parėmė siūlymą išimties atsisakyti per 3 metus.

  Willy Meyer Pleite (GUE/NGL), raštu. – (ES) Šiandien balsavau už A. Cercas pranešime pateiktus pakeitimus, nes manau, kad tai vienintelis būdas Tarybos pasiūlymui dėl direktyvos dėl darbo laiko organizavimo sustabdyti.

Savo frakcijoje visuomet prieštaravome šiai direktyvai, todėl pateikėme pakeitimą, kuriuo jos visiškai atsisakoma, nes manome, kad priešingu atveju darbuotojų teisių klausimu grįšime į tolimą praeitį. Pasiūlymu dėl direktyvos darbo santykiams suteikiamas individualus pobūdis (galimybės netaikyti sąlyga), kad darbdaviai ir darbuotojai galėtų susitarimu padidinti darbo laiką net iki 60 valandų.

Nors A. Cercas pranešime pateiktais pakeitimais ir sušvelninamas direktyvos tekstas, pakeitimai tik pablogintų dabartinę padėtį (galimybės netaikyti sąlyga taikoma trejus metus), o atskaitos laikotarpis darbo laikui apskaičiuoti padidinamas iki šešių mėnesių. Mano frakcija mano, kad A. Cercas pranešimu neinama tinkama linkme ir nesiekiama užtikrinti 35 valandų darbo savaitę pagal įstatymą už tą patį savaitinį darbo užmokestį, norint veiksmingai perskirstyti gerovę.

Vis dėlto balsavau už pranešimą, nes tai – vienintelė strateginė galimybė užkirsti kelią Tarybos direktyvai ir priversti ją imtis derinimo procedūros.

  Seán Ó Neachtain (UEN), raštu. − Džiaugiuosi A. Cercas pranešimui reiškiama parama. Itin svarbu apsaugoti socialinį ir žmogiškąjį ES sprendimų priėmimo elementą. Iš šios dienos balsavimo aiškiai matyti, kad visi piliečiai siekia geresnės, saugesnės ir labiau užtikrintos darbo aplinkos. Pastaruoju metu Airijoje įvyko reikšmingų teisinių pokyčių, sudaryta socialinės partnerystės susitarimų, taip pat įsteigta nacionalinė darbo teisių institucija, kuri viršija daugelį įvairiose direktyvose nustatytų minimalių standartų.

Susitarimas Taryboje pasiektas po ilgo ir varginančio kelio. Pažymėtina, kad darbuotojų teises geriausiai padeda užtikrinti aiškūs teisės aktai, įgyvendinimo priemonės ir partnerystės susitarimai. Tam tikras lankstumas neišvengiamas, tačiau jis grįstinas lygia partneryste, kaip priemone susitarti dėl besikeičiančiai darbo praktikai tinkamų alternatyvų.

Subsidiarumo principas – geriausias būdas tinkamai priemonei pasiekti ir padėti vyriausybėms ir socialiniams partneriams rasti tinkamą pusiausvyrą. Tačiau neleistina lankstumo sumetimais mažinti darbuotojų sveikatos ir saugos lygį. Airijos vyriausybė ne tik įtraukė šiuos principus į Tarybos išvadas, tačiau ir suteikė rašytinę garantiją profesinėms sąjungoms ir toliau remti ir plėtoti šiuos klausimus.

  Lydie Polfer (ALDE), raštu. – (FR) Balsavau už A. Cercas pranešimą, kuriame prieštaraujama kai kuriems 2008 m. birželio mėn. Tarybos pateiktiems pasiūlymams, kuriais siekta iš esmės pataisyti nuo 1993 m galiojusią Direktyvą dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų.

Iš tiesų visiškai pritariu pranešėjui, kuris siūlo laipsniškai, per trejus metus atsisakyti galimybės taikyti išlygą maksimaliam pagal įstatymą leidžiamam darbo laikui, kuris atskirų darbuotojų atžvilgiu sudaro 48 valandas per savaitę.

Dėl budėjimo laiko man visiškai aišku, kad į šį laiką būtina, įskaitant ir neaktyvius laikotarpius, pripažinti darbo laiku.

Europos Parlamento užimtumo ir socialinių reikalų komitetas, balsavęs už A. Cercas pranešimą, pasiekė suderintos pozicijos, kuria ginami Europos darbuotojai, todėl šiai pozicijai pritariu.

Šių priemonių įgyvendinimas reikštų grįžimą atgal dabartinių darbuotojų teisių srityje ir neatitiktų Europos, kuri, kaip teigiama yra konkurencinga ir socialinė, tikslų.

  Pierre Pribetich (PSE), raštu. – (FR) Balsavau už visus savo kolegos Europos Parlamento socialistų frakcijos nario A. Cercas pakeitimus, kuriais siekiama apginti socialinius pasiekimus Europoje ir pasisakoma už šiuos tris konkrečius, mano manymu, labai reikšmingus klausimus.

Mes iš visų jėgų pasisakėme už darbo laiko ribojimą iki 48 valandų, nes tai neleidžia valstybėms narėms nustatyti darbuotojams darbo sąlygų, pažeidžiančių jų pagrindines socialines teises.

Budėjimo laiko priskyrimas darbo laikui taip pat taikomas slaugos darbuotojų, gaisrininkų ir kitų sektorių darbuotojų, dirbančių budėjimo laiką ir visų Europos Sąjungos piliečių, sveikatai ir saugai.

Paskutinis, tačiau anaiptol ne mažiau reikšmingas pasiekimas – skatinti profesinio ir asmeninio gyvenimo suderinimą. Tai leidžia mūsų piliečiams pasiekti esminės reikšmės jų gerovei turinčią pusiausvyrą.

Kartu su savo PSE frakcijos kolegomis pažadėjau ginti Europos piliečių socialines teises. Tai reikšminga Europos socialistų pergalė prieš Europos Vadovų Tarybos pasiūlymus, kurie pripažinti nepriimtinais. Anot mano kolegos A. Cercas, suteikiame jiems galimybę ištaisyti prastą sprendimą.

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. – (PT) Dėl būtinybės suderinti teisę į darbą ir poilsį bei būtinybę išlikti konkurencingais ir ekonomiškai gyvybingais privalome pasirinkti tai, kas mums svarbiau. Savo ruožtu pirmenybė teiktina užimtumui išlaikyti ir skatinti.

Darbo vietos priklauso nuo įmonių gyvybingumo. Todėl būtina elgtis protingai susidūrus su poreikiu pritaikyti užimtumo taisykles prie ekonominės tikrovės. Tačiau vien tikrovės nepakanka. Ilgą laiką siekėme ir teigėme pasiekę sėkmingą kapitalizmo modelį, leidusį mums gaminti daugiau ir geriau, taip pat sudaryti geresnes gyvenimo sąlygas. Šie tikslai išlieka. Būtent todėl pasisakydami už kompromisą ekonomikai apsaugoti jokiu būdu negalime to siekti atsisakę esminės pažangos.

Būtina pabrėžti vieną aspektą. Pažvelgus į Taryboje vykusias diskusijas, pakankamai akivaizdu, kad daugiausia išlygų dėl rasto sprendimo pareiškė kaip tik tos šalys, kuriose ekonominė padėtis prasčiausia. Taisyklės dėl darbuotojų apsaugos bus neveiksmingos, jei darbo liks vis mažiau, o mes taip paskatinsime migraciją į galimybę netaikyti pasirinkusias šalis Europos Sąjungoje ar už jos ribų.

  Martine Roure (PSE), raštu. – (FR) Pasaulinė krizė turi įtakos pagrindinėms darbuotojų teisėms, todėl Europos piliečiai vis labiau reikalauja socialinės Europos. Kita vertus, Europos Sąjungos šalių vyriausybės ir toliau atsisako pripažinti tikrovę. Todėl man džiugu dėl šiandien priimtos Darbo laiko direktyvos, kuri gali suteikti atsakymą į šiuos socialinius pokyčius. Tai – svarbus Europos Parlamento pranešimas Tarybai. Todėl šalių vyriausybės privalo prisiimti savo įsipareigojimus ir patenkinti ES piliečių lūkesčius.

Iš tiesų tekste inter alia numatyta nustatyti darbo savaitę, kurios trukmė visais atvejais visoje Europos Sąjungoje neviršytų 48 valandų. Direktyvos tekste nustatyta maksimali riba visai Europos Sąjungai, kuri neturės įtakos šalims, nustačiusioms palankesnes nuostatas. Iš kitų priemonių paminėtinas budėjimo laikas, įskaitant neaktyvius laikotarpius, priskyrimas darbo laikui. Galiausiai galime džiaugtis galimybės netaikyti sąlygos atsisakymu.

  Toomas Savi (ALDE), raštu. − Visiškai nepritariu minčiai apriboti asmenų laisvę dirbti iki 48 valandų darbo savaitės. Nei Europos Sąjunga, nei valstybės narės neturėtų nustatyti ribų tiems, kas nori dirbti papildomai ar eiti keletą antraeilių pareigų ir jos turėtų daryti prielaidą, kad darbdavys neverčia darbuotojų to daryti. Todėl balsavau prieš laipsnišką darbuotojų teisės atsisakyti maksimalios 48 valandų darbo savaitės panaikinimą.

Taip atimtume asmenims teisę įgyvendinti savo galimybes ir prieštarautume Lisabonos strategijai. Mums nepavyks padidinti Europos Sąjungos konkurencingumo įvedant teisės aktus, kuriais mažinamas mūsų darbo jėgos lankstumas. Europos Sąjunga gali tapti pažangia ir besimokančia ekonomika, pajėgia įveikti žemą našumą ir ekonominio augimo stagnaciją tik skatindama darbo rinkos liberalizaciją, o ne nustatydama ribas.

  Olle Schmidt (ALDE), raštu. − (SV) Darbo teisė ir darbo laikas – du pagrindiniai Švedijos darbo rinkos modelio ramsčiai. Šiandien, balsuojant dėl darbo laiko direktyvos atrodė visiškai natūralu laikytis Švedijos linijos ir ginti kolektyvinių sutarčių modelį, todėl pritarti Taryboje pasiektam kompromisui, tačiau tenka apgailestauti, kad nepasitaikė progos pritarti nei vienam iš atskirų pakeitimų, nes jie būtų sužlugdę visą kompromisą. Pagal Tarybos kompromisą leidžiama galimybė netaikyti. Todėl užtikrinama galimybė išlaikyti mūsų Švedijos modelį. Keista, kad socialdemokratai siekė sukelti pavojų mūsų Švedijos sistemai ir suteikti pirmenybę ES teisės aktams; taip pat kyla klausimas, ar jie iš tiesų pritaria Švedijos darbo rinkos modeliui.

  Bart Staes (Verts/ALE), raštu. − (NL) Darbo laiko reguliavimas susijęs su pačia socialinės Europos esme, nes tenka pasverti darbuotojų apsaugą ir lankstų darbo organizavimą. Ministrų Taryboje daugiausia dėmesio teikiama lankstumui. Tai nepriimtina darbuotojams valstybėse narėse, kurios pasirenka galimybę derėtis dėl ilgesnio darbo laiko net iki 65 valandų per savaitę. Šio išimtinio reguliavimo reikėtų visiškai atsisakyti per trejus metus nuo direktyvos įsigaliojimo dienos.

Kokia nauda iš bendrų susitarimų dėl sveikatos ir saugos darbe, jei to siekia valstybės narės? Pasirinkus vidutinę 48 valandų darbo savaitę, apskaičiuotą per vienus metus, suteikiamos visos galimybės prisiderinti prie pakilimo laikotarpių ir kartu laikytis būtino poilsio laiko. Padidinus vidutinį darbo laiką, darbdaviai galėtų nebemokėti už viršvalandžius.

Be to, absurdiška nepriskirti darbo laikui budėjimo tarnybos, kai leidžiama ilsėtis. Tarnybą einantis asmuo budi, todėl nusipelno darbo užmokesčio; taip pat reikia suteikti ir poilsio laiką. Pavargę darbuotojai kelia pavojų sau ir kitiems. Dėl darbo neturėtų nukentėti aukšta gyvenimo kokybė. Šiandien pateikėme Tarybai svarbų pranešimą. Per derinimo procedūrą tikimės pasiekti labiau socialinės Europos.

  Catherine Stihler (PSE), raštu. − Derėtų sveikinti šiandien Parlamente įvykusį balsavimą, kuriuo siekiama atsisakyti galimybės netaikyti Darbo rinkos direktyvos. Pernelyg daug žmonių neturi kito pasirinkimo, todėl priversti dirbti ilgiau, nes to reikalauja darbdavys. Pagrindinis darbo teisės principas reikalauja apsaugoti silpnesnę šalį – darbuotoją. Šiandien žengtas pirmas žingsnis derinimo link, norint atsisakyti galimybės netaikyti. Ministrų Taryba aplaidžiai neatsiuntė savo atstovo dalyvauti balsavime.

  Kyriacos Triantaphyllides (GUE/NGL), raštu. – (EL) Bendroji pozicija, kurios pasiekta per 2008 m. birželio 9 d. Užimtumo, socialinių reikalų, sveikatos ir vartotojų reikalų Ministrų Tarybą – nuolatinio šiuo metu ES viešpataujančių neoliberaliųjų jėgų tikslo dalis, siekiant atsisakyti pramonės santykių reguliavimo ir sumažinti profesinių sąjungų vaidmenį ir darbuotojų teises.

Automatinė išimties sąlyga skatina darbdavius panaikinti fiksuotą ir reguliuojamą darbo laiką, o dvylikos mėnesių vidurkio sąlyga reiškia dar vieną smūgį nuolatiniam darbo pobūdžiui. Budėjimo laiko srityje darbo laikas padalytas, todėl neaktyvus laikas nepriskiriamas darbo laikui.

Todėl pritariu GUE/NGL frakcijos pozicijai ir pakeitimams, pateiktiems siekiant visiškai atmesti bendrąją Tarybos poziciją ir panaikinti automatinės išimties sąlygą, taip pat pateiktiems pakeitimams, kuriais siekiama panaikinti atskaitos laikotarpio pratęsimą ir budėjimo laiko padalijimą į aktyvų ir neaktyvų laiką.

  Dominique Vlasto (PPE-DE), raštu. – (FR) A. Cercas pranešimo 23 ir 24 pakeitimai dėl darbo sekmadienį laikyti nepriimtinais dėl subsidiarumo principo laikymosi. Su šiuo puikiu sprendimu visiškai sutinku.

Mano manymu, Europos Sąjungai nederėtų priimti teisės aktų dėl darbo sekmadienį ir primesti vieningą sprendimą valstybėms narėms, kai derybos kiekvienu konkrečiu atveju leidžia rasti savanorišką ir priimtiną sprendimą. Nors itin svarbu tinkamai reguliuoti galimybes dirbti sekmadienį, mano nuomone, tai paliktina valstybėms narėms, atsižvelgiant į specifinius socialinius aspektus ir veiklos pobūdį. Mano manymu, taip pat ne mažiau svarbu atsižvelgti į vietos ekonominę padėtį turistinėse, kalnų ar kurortinėse vietose, kai veikla iš esmės sezoninio pobūdžio. Šioje srityje visiškai pagrįsta nustatyti parduotuvių darbo laiką tam tikrais sekmadieniais.

Šį laisvu pasirinkimu pagrįstą metodą pasirinko Prancūzijos vyriausybė; jis leidžia rasti atskiru atveju tinkamą, sąžiningą ir suderintą sprendimą. Europos Parlamentas, dar kartą patvirtindamas subsidiarumo principo taikymą, nusprendė netrukdyti šių politikos sričių atveju atsižvelgti į šį skirtingas ekonomines ir socialines aplinkybes.

- Pranešimas: Inés Ayala Sender (A6-0371/2008)

  Jan Andersson, Göran Färm, Anna Hedh, Inger Segelström and Åsa Westlund (PSE), raštu. − (SV) Mums, Švedijos socialdemokratams, tenka apgailestauti dėl to, kad žuvusių kelių eismo dalyvių skaičius ES nenukrito taip sparčiai, kaip reikalinga Europos eismo saugumo programos planiniams rodikliams pasiekti. Pritariame veiksmingesnei tarpvalstybinei kelių eismo pažeidimų stebėsenai ir pasiūlymui nustatyti elektroninę informacijos sistemą, reikalingą eismo saugumui padidinti. Eismo saugumas visuomet išliks mums svarbiu prioritetu. Deja, pasiūlymui trūksta teisinio pagrindo šaliai pasirinkus nagrinėti kelių eismo pažeidimus administracine tvarka baudžiamosios teisės srityje, pvz., Švedijoje ir daugelyje kitų valstybių narių.

Todėl bus sudėtinga taikyti šią direktyvą Švedijoje ir daugelyje kitų valstybių narių, jei kyla abejonių dėl visos direktyvos teisinio pagrindo. Todėl susilaikėme.

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, visiškai pritariu I. Ayala Sender pranešimui, kuriuo siekiama svarbaus tikslo – išplėsti pagrindinius teisės aktus kelių saugumo aspektais visoms 27 valstybėms.

Dėl mūsų bendrų pastangų šiuo metu Sąjungą sudaro 27 šalys, o prekių ir asmenų judėjimas nebėra svajonė, o apčiuopiama, kasdienė tikrovė. Šiomis aplinkybėmis skirtingi šios srities įstatymai yra visiškai nepriimtini.

Esu tikras, kad kelių saugumo klausimais galima nustatyti stebėjimo priemones, leidžiančias iš esmės sumažinti pavojus ir riziką, pvz., man padarė didelį įspūdį kai kuriuose Italijos greitkeliuose išbandyta sistema Tutor, dėl kurios eismo įvykių skaičius šiose atkarpose sumažėjo 50 proc. Šis pranešimas rodo, kad esame teisingame kelyje.

  Charlotte Cederschiöld, Christofer Fjellner, Gunnar Hökmark and Anna Ibrisagic (PPE-DE), raštu. − (SV) Komisija šia direktyva siekia nustatyti taisykles dėl piniginių nuobaudų už tam tikrus eismo pažeidimus, padarytus ne vairuotojo kilmės valstybėse narėse. Komisijos ir Parlamento pasiūlyme sprendžiamas klausimas viršnacionaliniu sprendimų priėmimo procesu, pagal ES pirmąjį ramstį. Kita vertus, mes ir Švedijos vyriausybė esame įsitikinę, kad ši direktyva (kadangi jos tikslas susijęs su baudžiamąja teise) svarstytina tarpvyriausybiniu pagrindu pagal ES trečiuoju ramsčiu numatytą teisinį bendradarbiavimą. Todėl susilaikėme.

  Carlos Coelho (PPE-DE), raštu. – (PT) 2001 m. Europos Sąjunga iškėlė pakankamai ambicingą tikslą – iki 2010 m. per pusę sumažinti keliuose žuvusių asmenų skaičių. Nors iš pradžių reikalai klostėsi gerai, pažanga netrukus sulėtėjo, o praėjusiais metais visai sustojo (27 valstybėse narėse visuose keliuose iš viso žuvo apie 43 000 žmonių).

Vadinasi, būtina skubiai skatinti priemones šiam planiniam rodikliui pasiekti ir nustatyti naują metodą Europos kelių saugumo politikos srityje. Šis sveikintinas pasiūlymas apsiriboja keturiais pažeidimais dėl kurių dažniausiai kyla nelaimingi atsitikimai ir mirtys keliuose (75 proc.) ir būdingų visoms valstybėms narėms: tai leidžiamo greičio viršijimas, vairavimas neblaiviam, važiavimas neprisisegus saugos diržo ir važiavimas degant raudonam šviesoforo signalui.

Iki šiol plačiai vyrauja nebaudžiamumo pojūtis, nes daugeliu atvejų sankcijos poveikio neturi.

Ši padėtis Europoje be vidinių sienų yra nepriimtina, nes neleistina skirtingai elgtis su piliečiais, priklausomai nuo jų statuso (nuolatiniai gyventojai ar kiti). Visi piliečiai prieš įstatymą turi būti lygūs.

Tuo pačiu būtina gerinti saugumą keliuose, siekiant sumažinti Europos keliuose žūvančių žmonių skaičių.

  Avril Doyle (PPE-DE), raštu. − EP narės I. A. Sender pranešime siūloma pagerinti Europos saugumą keliuose, įvykdant vienoje valstybėje narėje skirtas nuobaudas kitoje valstybėje narėje. Siūloma įsteigti ES duomenų pasikeitimo tinklą ir jame registruoti keturių konkrečių pažeidimų (leidžiamo greičio viršijimo, vairavimo neblaiviam, važiavimo neprisisegus saugos diržo ir važiavimo degant raudonam šviesoforo signalui), dėl kurių kyla pavojus visų kelių naudotojų gyvybei, taip pat perduoti valstybėms narėms pagal asmens gyvenamąją vietą, ir taikyti nuobaudas (baudas ar kt.) už šiuos pažeidimus.

Itin svarbu rasti tinkamas priemones suderinti būtinybę taikyti tinkamas nuobaudas už kelių eismo pažeidimus Europos Sąjungoje ir rasti tinkamą teisinį pagrindą tinklui sukurti ir įsikišti nacionalinei kompetencijai priskirtose srityse. Nuobaudos už šiuos pažeidimus valstybėse narėse skiriasi; kai kuriose valstybėse narėse kelių eismo pažeidimai užtraukia administracinę atsakomybę ir už juos taikomos oficialios baudos, o kitose, pvz., Airijoje jos užtraukia baudžiamąją atsakomybę.

  Hélène Goudin and Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Šiame pranešime siūloma nustatyti specialią elektroninę sistemą, skirtą keistis informacija apie vairuotojus tarp valstybių narių. Dėl to asmenis, viršijančius greitį, vairuojančius neprisisegus saugos diržų ar važiuojančius degant raudonam šviesoforo signalui, bus lengva paprastai ir veiksmingai paprašyti sumokėti baudą toje šalyje, kurioje padarytas eismo pažeidimas. Neabejotina, kad pasiūlymas grindžiamas gera idėja. Tačiau tenka apgailestauti, kad šis pasiūlymas dar smarkiai tobulintinas.

Europos Parlamento nuomone, derėtų suderinti baudos dydį, o tai sudėtinga padaryti, nes pajamos valstybėse narėse skiriasi. Taip pat siūloma suvienodinti kelių saugumo patikrinimo techninę įrangą ir būdus. Be to, taip pat kyla klausimas dėl šio pasiūlymo teisinio pagrindo, kaip be kita ko, Taryboje nurodė Švedija. Todėl partija June List balsavo prieš šį pasiūlymą.

  Mathieu Grosch (PPE-DE), raštu. − (DE) Pritariau pranešimui dėl tarpvalstybinio teisės aktų kelių eismo saugumo srityje taikymo, nes šios normos reikš galimybę veiksmingiau patraukti atsakomybėn trečiosiose šalyse kelių eismo pažeidimus padariusius vairuotojus.

Komisija pažymi, kad už kelių eismo pažeidimus, padarytus ne valstybėje narėje, kur padarytas pažeidimas, registruota transporto priemonė, dažnai netraukiama atsakomybėn. Tai siejama su tuo, kad daugelis vairuotojų linkę vairuoti mažiau atsakingai ne savo kilmės šalyje, nes jie mažiau baiminasi būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Naująja direktyva siekiama sustabdyti šią tendenciją.

Direktyvoje kalbama apie elektroninį keitimąsi duomenimis, kuris kartu su užtikrinta duomenų apsauga, padės veiksmingai bendradarbiauti šalims bei patraukti atsakomybėn kelių eismo pažeidėjus, kaip ir padarius pažeidimus vairuotojo kilmės šalyje. Visų pirma ši direktyva apsiriboja atsakomybę už keturis kelių eismo pažeidimus, iš viso sukeliančius 75 proc. mirtinų ir kitų sunkių kelių eismo įvykių. Komisijos pasiūlyme siūloma įtraukti šiuos pažeidimus: leidžiamo greičio viršijimas, vairavimas neblaiviam, važiavimas neprisisegus saugos diržo ir važiavimas degant raudonam šviesoforo signalui. Kita vertus, Komisija ketina ištirti padėtį praėjus dvejiems metams nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos, todėl galimas ir kitų pažeidimų įtraukimas.

Pritariu direktyvai ir manau, kad tai svarbus žingsnis, siekiant ne tik pagerinti padėtį kelių saugumo srityje, bet ir suteikti Europai galimybę dar labiau suartėti ir tapti didele mobilumo zona.

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) I. Ayala Sender pranešimas gali iš naujo padėti traukiant atsakomybėn automobilininkus: tarpvalstybinis patraukimas atsakomybėn už sunkius pažeidimus (keista, tačiau vairavimas apsvaigus nuo narkotikų), Briuselis nurodo valstybių narių institucijoms, kiek ir kur metinių patikrinimų reikia atlikti, atsitiktinės apskundimo priemonės, informacija ir galimybė pasinaudoti šiomis apskundimo priemonėmis neužtikrinama traukiamo atsakomybėn asmens kalba, galimybės išplėsti direktyvos sritį, pritaikant ją kitiems pažeidimams (galbūt ir nesusimokėjus už automobilio stovėjimą), ir pan.

Nepaisant jūsų tvirtinimų, jūsų iš tiesų nedomina galimybė išgelbėti gyvybes; jums iš tiesų rūpi tik surinkti baudas į valstybių narių iždą. Jei jums iš tiesų rūpėtų saugumas, o ne vien pinigai, mano manymu, derėtų pateikti su užsienio šalių vairuotojų padarytais mirtinais įvykiais susijusius duomenis, o ne vien apibūdinti jų padaromus pažeidimus, kurių skaičius, be kita ko, didėja tiesiogiai proporcingai plečiant automatinių radarų tinklą. Netgi nėra atlikta tyrimų dėl galiojančių (kai kuriais atvejais – jau keletą metų) lygiaverčių dvišalių sutarčių įtakos, pvz., tarp Prancūzijos ir Vokietijos ar Prancūzijos ir Liuksemburgo.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. – (PT) Pasiūlymu dėl direktyvos siekiama palengvinti baudų, skirtų vairuotojams už šiuos pažeidimus: leidžiamo greičio viršijimas, vairavimas neblaiviam, važiavimas neprisisegus saugos diržo ir važiavimas degant raudonam šviesoforo signalui, vykdymą (tai keturi sunkiausi pažeidimai, nusinešantys daugiausia žmonių gyvybių) ES kitoje, ne savo kilmės valstybėje narėje.

Kelių saugumo klausimų svarba neabejotina, kaip ir pastangos įvykių skaičiui sumažinti.

Neabejotinai reikalinga įgyvendinti priemones kovoti su nebaudžiamumu už ne vairuotojo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės narės teritorijoje padarytus pažeidimus.

Tačiau mes manome, kad šių tikslų pasiekti gali nepavykti pernelyg dideliu harmonizavimu ir didinant saugumo priemones visoje Europoje (magistralėse, krašto ir miestų keliuose įrengiant kontrolės ir stebėjimo įrangą, sukuriant ES elektronines duomenų pasikeitimo sistemas dėl kurių kyla su tinkama asmens duomenų apsauga susijusių abejonių), nes kelių saugumą skatintų ir įvykių skaičių sumažintų tik prevencija (atsižvelgiant į specialią ir skirtingą padėtį kiekvienoje šalyje).

Todėl mes susilaikėme.

  Jim Higgins (PPE-DE), raštu. − Airijos delegacijos PPE-DE frakcijos vardu norėčiau paaiškinti, kad I. Ayala Sender pranešimui pritarėme dėl jo tikslo ir reikšmingos įtakos gerinant kelių saugumą. Mes žinome apie galimus sunkumus Airijoje, tačiau manome, kad juos galima ir pavyks įveikti Taryboje pasiekus susitarimą dėl tikslaus šio pasiūlymo teisinio pagrindo.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Kasmet Europos keliuose žūva ar sužalojama tūkstančiai žmonių. Itin svarbu visoms Europos šalių vyriausybėms imtis priemonių kelių saugumo svarbai padidinti. Šiuo metu, kai vairuotojams pavyksta išvengti teisingumo pažeidus kelių eismo įstatymus vairuojant užsienio šalyse, niūri padėtis dar pasunkėja. Pritariu glaudesniam ES bendradarbiavimą įgyvendinant įstatymus leidžiamo greičio viršijimo ir vairavimo neblaiviam srityje, todėl balsavau už I. Ayala Sender pranešimą.

  Carl Lang and Fernand Le Rachinel (NI), raštu. – (FR) Atrodo, kad vairuotojai be perstojo apmokestinami, baudžiami ir apgaudinėjami.

Kaip žinia, iš tiesų taip baudžiami ne vairuojantys blogai, bet vairuojantys dažnai. Liūdna ir nesėkminga policijos pareiga įvykdyti „kvotas“ ir pasiekti „apyvartą“ tik pasunkina griežtas policijos taikomas priemones.

Be to, nors sąlygos vairuotojo pažymėjimui atimti valstybėse narėse labai skiriasi, o pažeidimų ir baudų kelių saugumo srityje sistemos skirtingose šalyse skiriasi, Europa siekia nustatyti elektroninę sistemą, kad valstybės narės galėtų keistis informacija, susijusia su jų teritorijoje padarytais pažeidimais, ir dar labiau nubausti vairuotojus.

Nors, be abejonės, atsitikimų keliuose skaičiaus mažinimas sveikintinas, svarbu užtikrinti, kad su naujomis įstatymų leidybos priemonėmis neiškils grėsmė laisvėms ar jų nelydės neteisėtos, netinkamos ar nesąžiningos priemonės.

  David Martin (PSE), raštu. − Pritariu teisės aktams, kuriais siekiama pagerinti sankcijų vairuotojams už pažeidimus kitoje valstybėje narėje vykdymą.

  Erik Meijer (GUE/NGL), raštu. − (NL) Paprastai automobilių vairuotojai važiuoja greičiau užsienyje, o ne savo šalyje ir dažniau pažeidžia automobilio statymo taisykles. Patirtis rodo, kad baudos už leidžiamo greičio viršijimą ir stovėjimą neleistinoje vietoje išieškomos retai, o tai gerokai erzina šalies gyventojus ir visų pirma didžiųjų miestų vairuotojus. Europos bendradarbiavimas, kuriuo siekiama pirmiausia vienodų pareigų visiems kelių naudotojams, turėjo atnešti rezultatų gerokai anksčiau.

Galiausiai visiems privaloma mokėti užsienyje taikomus kelių mokesčius ir mes jau daug metų diskutuojame dėl galimybės rinkti elektroniniu būdu rinkliavas pagal konkretaus asmens gyvenamąją vietą. Tai taikytina ir baudoms už eismo taisyklių pažeidimus. Kelių saugumas ir aplinkos apsauga nukenčia, jei automobilių vairuotojai žino galintys išsisukti nuo atsakomybės už visų taisyklių pažeidimus, padarytus užsienyje.

Todėl pritariame pasiūlymui, kuriuo siekiama supaprastinti baudų už kelių eismo taisyklių pažeidimus išieškojimą tarpvalstybiniu lygiu. Tai visiškai nereiškia, kad atsisakome savo nuomonės dėl baudžiamosios teisės priskyrimo išimtinei valstybių narių sričiai (taip ir turėtų išlikti) ir kad Europos arešto orderis, dėl kurių asmenį išduoda jo šalis kitai valstybei, kurioje jis laikomas suimtu (kartais labai ilgai) yra pagrindas teisingumui atnaujinti.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Europa, siekianti nustatyti tarpvalstybines kelių eismo taisykles, neturėtų apsiriboti vien baudžiamųjų įsakymų vykdymu. Pvz., Briuselyje, neabejotinai kosmopolitiškame mieste asmenims, važinėjantiems transporto priemonėmis su užsienio šalių valstybiniais numeriais, prireikus kreiptis pagalbos į teisėsaugos institucijas įvykus įvykiui, pvz., eismo įvykiui ar vagystei, jiems padedama gerokai mažiau, nei Belgijoje išduotų valstybinių numerių transporto priemonių savininkams, nes pirmieji nemoka įmokų, skirtų kelių sistemai prižiūrėti ir kitų susijusių išlaidų, kurias padengia Belgijoje gyvenantys transporto priemonių savininkai. ES, visuomet pasisakanti prieš diskriminaciją, privalės imtis priemonių padėčiai pataisyti.

Kitas neišspręstas klausimas – daugelyje Europos šalių nustatytos aplinkos apsaugos zonos. Kaip matyti iš apklausų, 40 proc. vairuotojų šių ženklų neatpažintų arba patektų į šias zonas be leidimo. Atrodo, kad lėšų rinkimas – svarbiausias su tarpvalstybiniu taikymu susijęs aspektas, kaip ir pelningų baudžiamųjų įsakymų už aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimus atveju. Atsisakoma kitų priemonių kelių saugumui skatinti, todėl atmečiau šį pranešimą.

  Seán Ó Neachtain (UEN), raštu. – (GA) Tvirtai pritariu šiam pranešimui, kuriuo siekiama pagerinti Airijos kelių būklę. Pranešimu numatoma galimybė taikyti baudas tarpvalstybiniu lygiu vairuotojams, sukūrus ES žinių bazės tinklą. Šis tinklas leis skirtingoms valstybėms narėms keistis informacija, susijusia su užsienio šalių vairuotojais, nubaustais už vairavimą neblaiviam, leidžiamo greičio viršijimą, važiavimą neprisisegus saugos diržo ir važiavimą degant raudonam šviesoforo signalui. Šiems nusikaltusiems asmenims bus pranešta apie jiems skirtas pinigines baudas.

Šis bendras metodas reiškia žingsnį į priekį, siekiant taikyti nuobaudas kelių eismo taisyklių pažeidėjams. Todėl Airijos kelių saugumo padėtis pagerės. Pritaikius nuobaudas priversime susimąstyti taisyklių nesilaikančius vairuotojus.

  Brian Simpson (PSE), raštu. − Visų pirma norėčiau pasveikinti pranešėją už sunkų darbą rengiant šiuos dokumentus, o antra, norėčiau pasveikinti visą Parlamentą už tvirtą poziciją, pateiktą Tarybai, atsižvelgiant į šio pranešimo laukiančius sunkumus.

Tarptautinis vykdymas visoje ES yra būtinas, norint rimtai sumažinti kelių eismo įvykių ir žuvusių žmonių skaičių. Absurdiška, kai pilietis, vairuojantis už savo valstybės narės ribų, pažeidinėja eismo įstatymus leidžiamo greičio viršijimo, vairavimo neblaiviam, važiavimo neprisisegus saugos diržo ir važiavimo degant raudonam šviesoforo signalui atvejais ir lieka tinkamai nenubaustas.

Esu tikras, kad tai paskatins geresnį vykdymo agentūrų bendradarbiavimą bei prisidės prie visiškai suderintos kelių saugumo politikos visoje ES.

  Silvia-Adriana Ţicău (PSE), raštu. – (RO) Balsavau už pranešimą dėl pasiūlymo dėl direktyvos, kuria siekiama palengvinti tarpvalstybinį vykdymą kelių saugumo srityje. 70 proc. eismo įvykių kyla dėl leidžiamo greičio viršijimo, vairavimo neblaiviam, važiavimo neprisisegus saugos diržo ir važiavimo degant raudonam šviesoforo signalui. Kai kurios valstybės narės jau yra sudariusios dvišales sutartis dėl tarptautinio patraukimo atsakomybėn už kelių saugumo taisyklių pažeidimus, tačiau vis dar nėra vieningo Europos Sąjungos pagrindo. Norėčiau pažymėti, kad pasiūlymas dėl direktyvos taikomas tik finansinėms baudoms. Esu tikra, kad Komisijos atsakymas reikšmingai prisidės gelbstint žmonių gyvybes. Tenka apgailestauti, kad apie 43 000 žmonių, kas apytiksliai sudaro vieno vidutinio dydžio Europos miesto gyventojų skaičių, žūva keliuose kasmet eismo įvykiuose, nekalbant ir apie 1,3 mln. žmonių, kurie kasmet sužeidžiami.

Taip pat apgailestauju dėl to, kad Rumunijoje praėjusiais metais eismo įvykių skaičius augo labiausiai, net 13 proc. Tikiuosi, kad Europos Parlamente balsavimo metu parodyta balsų dauguma skatins Europos Sąjungos Tarybą paspartinti eismo įvykių skaičiui sumažinti reikalingų priemonių priėmimą. Būtina veikti nedelsiant, kad būtų išsaugotos žmonių gyvybės.