Posėdžio stenograma

Trečiadienis, 2008 m. gruodžio 17 d. - Strasbūras

13. Europos Sąjungos metinis pranešimas dėl žmogaus teisių – Prancūzijos iniciatyva JTO dėl homoseksualumo dekriminalizavimo (diskusijos)

  Pirmininkė. – Kitas klausimas – bendros diskusijos dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų dėl Europos Sąjungos metinio pranešimo dėl žmogaus teisių ir Prancūzijos iniciatyvos JTO dėl homoseksualumo dekriminalizavimo.

Pažymėtina nedidelė problema: kol kas prie mūsų negali prisijungti Tarybos atstovė R. Yade. Šiuo metu ji skrenda lėktuvu netoli nuo Strasbūro, tačiau negali nutūpti. Siūlau pradėti nuo Komisijos, o vėliau diskusijas pratęsti ir suteikti žodį R. Yade reikiamu laiku.

  Benita Ferrero-Waldner, Komisijos narė. – (DE) Dėkoju, gerb. pirmininke. Ponios ir ponai, štai vėl atėjo metų pabaiga ir kalbamės apie metinio pranešimo dėl žmogaus teisių paskelbimą.

Posėdis itin svarbus, nes švenčiamos šešiasdešimtosios Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos metinės. Deklaracija itin paprasta, turinti tik 30 straipsnių ir įtvirtinanti visuotinę vizija, nepaseno. Deklaracija aktuali kaip niekad, kai žmonių pagrindinės teisės pažeidžiamos kasdien. Visi šie atvejai mums primena, kad dar reikia daug padaryti, norint įgyvendinti deklaracijoje nustatytas teises.

Mane, kaip ir visą Europos Parlamentą, šį rytą labai sujaudino daugelio A. Sacharovo premijos laureatų dalyvavimas; man taip pat labai įstrigo E. Bonner žodžiai. Labai žaviuosi visais žmogaus teisių gynėjais.

Taigi, ponios ir ponai, metiniame pranešime dėl žmogaus teisių išdėstomi Europos Sąjungos veiksmai šiam tikslui pasiekti. Norėčiau pabrėžti du reikšmingus pokyčius ir iššūkius.

Pirmiausia norėčiau paminėti pokytį, kad Europos Sąjungai pavyko pasiekti nemažai pažangos 2008 m. konsoliduojant išorines politikos priemones, skirtas diskriminacijai ir prievartos prieš moteris įveikti. Neskaitant simbolinių situacijų, pvz., padėties Kongo rytuose, prievarta prieš moteris vis dar paplitusi visame pasaulyje.

Saugumo Tarybos rezoliucijos 1325 „Moterys, taika ir saugumas“ ir 1820 „Prievarta prieš moteris“ vis dar įgyvendinamos nepakankamai.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Ban Ki-moon visai neseniai teigiamai atsakė į mano ir 40 moterų lyderių pateiktą prašymą surengti ministrų konferenciją rezoliucijos 1325 įgyvendinimui 2010 m.; dėl to man iš tiesų malonu.

Šia prasme ketiname stiprinti Europos Sąjungos priemonių koordinavimą. Taryba visiškai neseniai priėmė naują bendrą metodą, skirtą rezoliucijoms 1325 ir 1820 įgyvendinti; šis metodas taikomas su Europos saugumo ir gynybos politika ir Bendrijos priemonėmis. Tai mums padės geriau integruoti lyčių perspektyvą, pradedant prevencija ir krizių valdymu ir baigiant taikos konsolidavimu ir atstatymu.

Tuo pačiu Europos Sąjunga visiškai neseniai, pirmininkaujant Prancūzijai, priėmė naujas Europos Sąjungos gaires dėl kovos su prievarta ir moterų diskriminavimu.

Antrasis man artimas pokytis susijęs su dialogu žmogaus teisių klausimu. 2008 m. pradėjome naują dialogą su Kazachstanu, Kirgiztanu, Turkmėnistanu ir Tadžikistanu, taigi sėkmingai įvykdėme tikslą įtraukti visas vidurio Azijos šalis. Analogiškai šiais metais įvyko du vilčių teikiantys derybų raundai dialogo su Afrikos Sąjunga srityje.

Galiausiai apsisprendėme dėl praktinių penkių naujų dialogų Lotynų Amerikoje klausimų. Šiandien kaip niekad esame apsisprendę įtraukti pilietinę visuomenę į dalyvauti pasirengime ir tolesniuose dialoguose. Šie dialogai anaiptol nėra paprasti, kaip rodo neseniai įvykęs dialogas su Kinija, todėl svarbu pasverti šių pastangų įtaką. Privalu nustatyti būdus geriau susieti politinį pranešimą ir apčiuopiamus veiksmus vietoje.

Dabar galiu pereiti prie dviejų mano minėtų iššūkių. Visų pirma norėčiau aptarti daugiašalį iššūkį. Jungtinių Tautų darbas yra itin svarbus visuotiniam žmogaus teisių pobūdžiui užtikrinti. Kokiu būdu galime padidinti Jungtinių Tautų efektyvumą ir savo indėlį į darbą? Neabejotinai Europos Sąjungos įsipareigojimai jau neša vaisius, pvz., vis daugiau šalių pritaria rezoliucijai dėl mirties bausmės, buvo priimtos rezoliucijos dėl Irano, Šiaurės Korėjos ir Birmos, Europos Sąjungos Niujorke pradėtos ar bendrai remiamos iniciatyvos.

Dėl bendro šios dienos Tarybos ir Komisijos pareiškimo norėčiau patvirtinti mūsų paramą Prancūzijos iniciatyvai dėl lytinės orientacijos. Komisija yra pasirengusi iškelti šiuos klausimus, įskaitant homoseksualumo dekriminalizavimą pokalbiuose su trečiosiomis šalimis abipusės pagarbos, jautrumo ir atitinkamų papročių aplinkoje.

Ženevoje pradedama visuotinis periodinis persvarstymas. Tačiau šie rezultatai neturėtų mūsų apgauti, nes Europos Sąjungai vis sunkiau statyti tiltus Jungtinių Tautų aplinkoje, kuri yra labiau poliarizuota, o šalys veikia kartu susiskirsčiusios į blokus. L. Andrikienės pranešime pateiktos rekomendacijos, kurias jūsų Parlamente bus paprašyta priimti sausio mėn., bus naudingos toliau žengiant mąstymo srityje.

Galiausiai antrasis iššūkis – veiksmingumas. Europos Sąjunga plečia savo veiklą žmogaus teisių klausimu vis daugiau šalių. Kaip galime padidinti veiksmingumą? Manau, privalome geriau susieti įvairias priemones mūsų prioritetams pasiekti; tai pasakytina apie mūsų politinį dialogą, mūsų diplomatinius veiksmus ir Europos priemonę demokratijai ir žmogaus teisėms, rinkimų stebėjimui ar net žmogaus teisių aspektų įtraukimui į mūsų išorinės politikos sritis.

Darnos ir didesnio veiksmingumo tikslas turėtų būti svarbus visoms institucijoms.

  Laima Liucija Andrikienė, PPE-DE frakcijos vardu. – (LT) Šiandien Europos Parlamente kalbėti apie žmogaus teises pasaulyje ir nepaminėti Hu Jia yra neįmanoma. Mes visi prieš kelias valandas dalyvavome jaudinančioje ceremonijoje, kurioje pats Hu Jia dalyvauti negalėjo, tačiau apie jo darbą ir pastangas ginant AIDS sergančių žmonių teises ir kovojant dėl aplinkosaugos Kinijoje šiandien žmonės išgirs visame pasaulyje. Prieš kelias savaites buvau Kinijoje ir įsitikinau, koks teisus yra Hu Jia kovodamos dėl aplinkosaugos. Dėl milžiniško užterštumo nematyti saulės danguje yra baisu. Šiandien negalime nekalbėti ir apie buvusius A. Sacharovo premijos laureatus: San Suu Kyi iš Birmos, Oswaldo Paya ir Damas de Blanco. Jų visų šiandien mums trūksta čia, Europos Parlamente, ir dar kartą turime kalbėti apie nepatenkinamą žmogaus teisių padėtį Birmoje ir Kuboje.

Prieš savaitę minėjome Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 60-metį, tačiau ir šiandien turime pripažinti, kad žmogaus teisės daugelyje šalių ne tik negerbiamos, bet ir grubiai pažeidžiamos. Svarstome 2008 m. metinį pranešimą dėl žmogaus teisių pasaulyje. Žmogaus teisių problemos jame atspindėtos tikrai išsamiai. Verta pasveikinti Europos Sąjungos Tarybą ir Komisiją, parengus puikų dokumentą. Norėčiau pabrėžti kelis dalykus. Pirma, tai, ką minėjo gerb. Komisijos narė, Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybą ir Europos Sąjungos vaidmenį joje, apskritai Jungtinių Tautų vaidmenį ginant žmogaus teises pasaulyje. Antra, Europos Sąjungos politikos gaires dėl mirties bausmės, jų įgyvendinimą. Trečia, žmogaus teisių dialogus ir konsultacijas.

Gerb. kolegos, man atrodo, ypač svarbu pasiekti, kad Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba visapusiškai ir pagal paskirtį naudotų jai Jungtinių Tautų suteiktą mandatą ginant žmogaus teises ir užtikrintų maksimalų institucijos skaidrumą ir pilietinės visuomenės dalyvavimą jos darbe. Norėčiau mums visiems palinkėti, kad visos Europos Sąjungos institucijos veiktų išvien ir sutartinai ginant žmogaus teises pasaulyje.

  Raimon Obiols i Germà, PSE frakcijos vardu. – (ES) Komisijos nare, jūs viską paaiškinote visiškai teisingai. Mes visiškai su tuo sutinkame. Taip pat sutinkame ir su jūsų išvadomis: reikia veikti nuosekliau.

Norėčiau per man skirtą trumpą laiką pasakyti vieną dalyką dėl nuoseklumo klausimo. Iš Europos visame pasaulyje žmogaus teisių srityje reikalaujama daug; kartu Europa griežtai kritikuojama žmogaus teisių klausimu visame pasaulyje. Žmonės sako, kad Europa taiko savo principus tik tuomet, kai tai paranku arba tik savo piliečių naudai. Vienintelis atsakas į šiuos reikalavimus ir kritiką – užtikrinti ES užsienio ir vidaus politikos sričių žmogaus teisių klausimu nuoseklumą.

Nebūsime patikimi pasaulio akyse, jei mūsų priimtos priemonės migracijos valdymo srityje ir politikos sritys, kuriomis atsiliepiama į tragiškus terorizmo įvykius, nebus pavyzdinės žmogaus teisių klausimais.

Būtent šis klausimas, Komisijos nare, yra pagrindinis: nuoseklumas ES užsienio ir vidaus politikoje žmogaus teisių klausimu.

Tuomet pažymėtini du prioritetai, todėl tam panaudosiu man likusį laiką. Veikiausiai mūsų bendraamžiai jau galės įsitikinti sėkminga kovos su mirties bausme baigtimi. Šis tikslas įmanomas ir privalome jo siekti. Antra, man malonu, kad Europos Sąjungos žmogaus teisių politika, pirmininkaujant Prancūzijai, pasipildė atskira moterų teisių politika.

  Marco Cappato, ALDE frakcijos vardu. – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, aš irgi norėčiau padėkoti pranešėjai L. Andrikienei už darbą Europos Sąjungos vaidmens Jungtinėse Tautose klausimu.

Dabar nėra laiko gilintis į visą Tarybos pateiktą pranešimą dėl žmogaus teisių. Manau, kad svarbiausia gerbti savo pačių taisykles, ir bendradarbiavimo sutartyse nustatytas priemones žmogaus teisių klausimu; šią temą galėsime aptarti ir išplėsti kalbant apie R. Obiols i Germà pranešimą.

Man liko nedaug laiko, todėl norėčiau oficialiai išreikšti pagarbą ir pasveikinti pirmininkaujančią Prancūziją ir R. Yade už iniciatyvą JTO dėl visuotinio homoseksualumo dekriminalizavimo. Manau, kad tai reikšminga politinė iniciatyva, kuri teigiamai vertintina dar labiau, nes jai užsitikrinta jau 60 valstybių parama.

Išklausėme B. Ferrero-Waldner ir džiaugiamės jos žodžiais ir įsipareigojimu. Europos Sąjunga turi būti ne tik vieninga šiuo klausimu, bet ir vaidinti panašų vaidmenį, kaip ir anksčiau, norint įtraukti šalis kituose žemynuose ir užtikrinti visuotinį moratoriumą dėl mirties bausmės.

Šia tema pažymėtina, kad Šventasis Sostas, Vatikano valstybė, veikianti ne kaip religinis vienetas, su kuriuo palaikome kultūrinį dialogą, bet kaip Jungtinių Tautų valstybė stebėtoja, pradėjo bekompromisį, kritišką puolimą prieš Prancūzijos iniciatyvą. Su atvirumu, kuris skatinamas tarptautiniuose santykiuose, manau, privalome priminti Vatikanui, kad homoseksualumo dekriminalizavimas yra svarbus mums, tai žmogaus teisių klausimas, todėl jų rengiamas prieštaravimas turi būti atmestas.

  Hélène Flautre, Verts/ALE frakcijos vardu. – (FR) Gerb. pirmininke, tikrai gėdinga, kad šios diskusijos vyksta Tarybai nedalyvaujant ir tenka itin apgailestauti dėl to, kad (pavėlavus ne 15 minučių, bet tris ir ketvirtį valandos) A. Sacharovo premija įteikta nedalyvaujant Tarybos ir Komisijos atstovams.

Norėčiau atkreipti dėmesį į skubų dalyką. Vakar Izraelis atsisakė įleisti Jungtinių Tautų specialųjį pranešėją į palestiniečių teritorijas. Manau, kad tai itin agresyvus veiksmas į kurį privalo nedelsiant atsakyti Taryba ir Komisija; pranešimas turi būti visiškai aiškus ir neatidėliotinas, visų pirma atsižvelgiant į vis glaudesnius ES ir Izraelio santykius.

Šis pranešimas, sakyčiau, kaip ir kasmet, yra geras dokumentas, nes jame pasisakoma apie veiklą, todėl tai – itin naudingas darbinis dokumentas, tačiau tuo pačiu jame trūksta tam tikrų kritinės analizės, poveikio vertinimo ir Tarybos strategijos sričių elementų, kuriomis siekiama visiškai įtraukti žmogaus teises, pvz., nustatant mūsų energetikos, prekybos ar saugumo politiką.

Parlamentas ėmėsi šios kontrolės. Kontrolė pakankamai subtili ir veikiausiai jums kartais tenka išgirsti nemalonių dalykų. Tačiau privalau pasakyti, kad pvz., A. Sacharovo premijos tinklo idėja buvo parengta šiame pranešime ir remiantis šiuo tyrimu. Šiandien tinklas jau suformuotas minint dvidešimtąsias metines ir jau pateikta daugelis pasiūlymų, įskaitant A. Sacharovo premijos biurą, A. Sacharovo pasus ir A. Sacharovo fondą, skirtą paremti premijas ir žmogaus teisių gynėjus visame pasaulyje. Idėjų netrūksta.

Man džiugu, kad šis pranešimas neatskirtas nuo pranešimo dėl pagrindinių teisių Sąjungoje. R. Obiols i Germà teisus. Sąjungai itin svarbu susieti vidinius pasiekimus ir išorinius tikslus. Tai – esminė Sąjungos patikimumo garantija.

Norėčiau pasakyti, kad privalome atsakyti ir į gausią kritiką, reiškiamą visuose žemynuose ir tarptautinėse organizacijose dėl Europos Sąjungos prieglobsčio ir migracijos politikos. Privalome reaguoti, Europos Sąjungos valstybėms narėms bendradarbiaujant kovos su terorizmu srityje, nes dėl to buvo išduota ir kankinta daugelis įtariamųjų terorizmu.

  Vittorio Agnoletto, GUE/NGL frakcijos vardu. – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, atidžiai klausiausi Komisijos nario pranešimo. Tiesa, padaryta keletas poslinkių, tačiau dar kartą privalau jums, Komisijos nary, priminti, kad demokratijos sąlyga, kuriai Parlamente pritarta prieš trejus metus, nebuvo įtraukta į prekybos susitarimus su visomis šalimis, priešingai Parlamento pageidavimams.

Dvigubi standartai naudojami iki šiol: griežtai elgiamasi su silpnaisiais ir skaitomės su stipriaisiais, priklausomai nuo to, kaip parankiau Europai šiuose prekybos susitarimuose, tačiau šis dvejopas standartas taip pat taikomas ir kitais atvejais. Norėčiau pasisakyti dėl jau minėtos temos: manau, kad Vatikano valstybės pasirinkta pozicija prieš pasiūlymą dekriminalizuoti homoseksualumą yra gėdinga ir nepriimtina. Nepriimtina, kai Europos Sąjungos institucijoms kreipiasi beveik kas mėnesį į valstybes, kuriose ir toliau asmenys traukiami atsakomybėn vien už homoseksualumą, ir tylėti, Vatikanui ir jo atstovui JTO užėmus tokią rimtą ir išankstiniu nusistatymu pagrįstą poziciją žmogaus teisių klausimu.

Ši pozicija prieštarauja Visuotinei žmogaus teisių deklaracijai, kurios šešiasdešimtosios metines numatytos kitais metais. Vatikano pranešime prieštaraujama esminiam dalykui – kad žmogaus teisės yra nedalomos, visuotinės ir vertos apsaugos, neatsižvelgiant į lytinę orientaciją, rasę, odos spalvą ir pan.

Pateikiau prašymą Žmogaus teisių pakomitečio pirmininkui pakviesti Vatikano valstybės atstovą ES dalyvauti viename iš pakomitečio posėdžių ir atsakyti už savo elgesį ir aptarti jį su pakomitečio nariais. Taip paprastai elgiamės su visomis valstybėmis, turinčioms diplomatinę atstovybę Europos Sąjungoje. Taip pat norėčiau aiškiai pareikšti, kad pastangos atsitraukti paprasčiausiai nurodžius, kad Prancūzija šio dokumento dar nepateikė, buvo paprasčiausiai klaida, nes tai nekeičia aplinkybių: Vatikano valstybė nesugebėjo pagrįsti savo rimtų pranešimų.

  Zbigniew Zaleski (PPE-DE). – (PL) Gerb. pirmininke, norėčiau, kad skirtume minutėle šiam klausimui: žmogaus teisės, kildinamos iš rašytinių ar nerašytinių socialinių susitarimų, o kartais susijusios su prigimtiniais įstatymais, yra socialinio sambūvio pagrindas. Netenka abejoti, kad tikrovė skiriasi.

Žmogaus teisių samprata išplėsta ir į ją įtraukta naujų aspektų, jos apibrėžimas tapo semantiškai turtingesnis; privalome šias teises ginti. Atrodo, kad visame pasaulyje apskritai daroma pažanga, tačiau tenka pripažinti, kad totalitariniai režimai vis dar egzistuoja. Privalome kovoti už kiekvieną asmenį, individą, kiekvieną drąsų aktyvistą, atstovaujantį milijonų žmonių sąžinei, nes milijonai žmonių dažnai bijo garsiai prabilti, nepaisant patiriamų kančių. Atrodo, kad galiausiai kai kurie režimai atsiliepia į mūsų sprendimus ir išreiškia protestus prieš mūsų rezoliucijas ir deklaracijas, kuriose smerkiami jų veiksmai. Neleistina nuogąstauti dėl tokio atsako. Tai vienintelis būdas suvokimui žmogaus teisių srityje didinti. Norėčiau pabrėžti, kad kuo labiau šie klausimai žinomi, tuo didesnės galimybės rasti bendrą poziciją, norint sukurti teisingą visuomenę.

Mano frakcija daugiausia dėmesio skiria žmogaus teisėms; tas pats pasakytina apie visą Europos Parlamentą. Tegul A. Sacharovo premija mus veda ir išreiškia mūsų susirūpinimą dėl pagrindinės normalaus ir laimingo kiekvieno asmens žemėje gyvenimo vertės.

  Richard Howitt (PSE). - Gerb. pirmininke, Europos Parlamentui derėtų džiugiai priimti ES metinį pranešimą dėl žmogaus teisių. Tačiau dar kartą derėtų paraginti daugiau dėmesio skirti konkretiems rezultatams vietoje ir integruoti žmogaus teisių procesą visoje Europos Sąjungos sistemoje. Džiaugiuosi žymiais šių metų pasiekimais (ES paremta rezoliucija dėl moratoriumo dėl mirties bausmės, kurią pateikė mūsų kolegos iš Tarybai pirmininkaujančios Portugalijos), tačiau visame pasaulyje daugiau 1 200 žmonių įvykdyta mirties bausmė 24 šalyse, todėl šiuos veiksmus būtina tęsti.

Dar reikia daug nuveikti integravimo srityje. Apgailestauju, kad vos praėjusią savaitę Komisija patvirtino GSP+ palankesnį prekybos statusą 16 šalių, neatsižvelgdama į dokumentais patvirtintus įrodymus, pateiktus Komisijai dėl žmogaus teisių, darbo teisės pažeidimų ir net nužudymų kai kuriose šalyse, pvz., Kolumbijoje ir Šri Lankoje.

Galiausiai žvelgiant į ateitį Europos Sąjungai derėtų iš anksto su nauja Jungtinių Amerikos Valstijų administracija aptarti jų įsipareigojimus JTO žmogaus teisių taryboje. Turėtume susitarti dėl aiškių Tarybos tikslų nuo šiol iki šių peržiūros Generalinėje Asamblėjoje 2011 m.

  Sarah Ludford (ALDE). - Gerb. pirmininke, visų pirma norėčiau pritarti savo kolegos Marco Cappato teiginiams išreiškiant paramą JTO veiksmams mėginant dekriminalizuoti homoseksualumą visame pasaulyje. Aš taip pat tam tvirtai pritariu.

Norėčiau trumpai paminėti (šiuo klausimu sutariu su Hélène Flautre) tai, kad visiškai gėdingai šį rytą nedalyvavo Tarybos ir pirmininkaujančios valstybės atstovai per A. Sacharovo premijos teikimo ceremoniją. Buvo labai gaila, kad Tarybai pirmininkaujančios valstybės atstovai nedalyvavo per jaudinantį ir drąsų Hu Jia sutuoktinės pranešimą. Manau, dalyvavimas būtų paskatinęs iš naujo įvertinti mūsų santykius su Kinija.

Kita vertus, taip pat norėjau pasakyti keletą žodžių apie kankinimus. Birželio mėn. ES per tarptautinę paramos kankinimų aukoms dieną pabrėžė, kad pasaulinis kankinimų panaikinimas buvo vienas iš jos prioritetų ir paskatino visas valstybes pasirašyti ir ratifikuoti OPCAT, Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą fakultatyvų protokolą. Tačiau kodėl pilnateisėmis šalimis tapo tik devynios valstybės, o dar 12 šiuo metu atliekama ratifikavimo procedūra? Kaip dėl kitų šešių? Ar esama bendros pozicijos? Jei ne, kodėl?

Toje pačia birželio mėn. deklaracijoje ES pasmerkė veiksmus, kuriais siekiama įteisinti kankinimus ir kitas netinkamo elgesio formas. Kodėl, praėjus beveik dvejiems metams, nėra pakankamo ir išsamaus atsako į Parlamento pranešimą dėl Europos bendradarbiavimo nepaprastojo išdavimo klausimu? Ar dabar tiesą sužinosime iš Vašingtono, kaip ją esame sužinoję iš Senato ginkluotųjų pajėgų komiteto? Jei ES valstybės neatskleis tiesos, jų nešvarios paslaptys bet kokiu atveju bus atskleistos už Atlanto vandenyno.

Galiausiai, kodėl neatsakome į JAV ir Portugalijos užsienio reikalų ministro prašymą padėti perkelti Gvantaname laikomus sulaikytus asmenis? Turėtume padėti išrinktam prezidentui B. Obama baigti šį pasibaisėtiną Amerikos ir Europos istorijos skyrių.

  Gay Mitchell (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, šiandien svarstomame pranešime aptariama daugelis tiesiogiai su padėtimi Izraelyje ir Palestinoje susijusių klausimų. Iš 12 Europos kaimynystės politikos veiksmų planų du skirti Izraeliui ir okupuotai palestiniečių teritorijai.

Konkrečiai šiuo klausimu pranešime teigiama, kad „žmogaus teisių padėtis smarkiai pablogėjo, visų pirma, teisės į gyvybę, asmens saugumą, ir teisės į asmens laisvę ir saugumą srityje (visų pirma dėl arešto, sulaikymo, kratos procedūrų ir kankinimų ir netinkamo elgesio per tardymą). Atsakomybė už žmogaus teisių pažeidimus tenka palestiniečių ir Izraelio valdžios institucijoms“.

Mane labai padrąsino pagrįsta ir apgalvota informacija, gauta iš asmenų, kuriems aiškiai labai rūpi ir jaudina nerimą kelianti padėtis regione. Paprastai šie klausimai iškeliami santykiuose su Izraeliu per nuolatinius politinio dialogo susitikimus ir konkrečiai per ES ir Izraelio neformalios darbo grupės žmogaus teisių klausimais susitikimus.

Būtent todėl tvirtai pritariu tolesniam dialogui su Izraeliu, tuo pačiu griežtai pasmerkiant abiejų pusių daromus žmogaus teisių pažeidimus. Tuo tarpu siūlau ir toliau teikti veiksmingą pagalbą kenčiantiems Gazos ir Vakarų kranto žmonėms.

Esame priėmę planą, į kurį įtrauktos ir JAV, ir ES. Išrinkus naująjį JAV prezidentą laikas perkelti šį klausimą į mūsų išorinių reikalų darbotvarkės priekį. Būtina rasti dvišalį sprendimą visiškai gerbiant žmogaus teises ir visas JTO rezoliucijas, tačiau nedelsiant.

  Ana Maria Gomes (PSE). - Gerb. pirmininke, šiam Parlamentui įteikus A. Sacharovo premiją Hu Jia visų Kinijos ir Tibeto žmonių gynėjų vardu, žmogaus teisės vėl atsiduria ES ir Kinijos santykių centre, neatsižvelgiant į Europos ar Pekino vadovų valią.

Kaip minėjo kiti kolegos, ES gali skatinti įstatymų viršenybę ir žmogaus teises visame pasaulyje tik jas užtikrinus Europoje ir Europos išorės santykių srityje. Tenka apgailestauti, kad iš 2008 m. metinio pranešimo apie žmogaus teises matyti, kad Europos šalių vyriausybės ir institucijos ir toliau slepia tiesą apie Europos susitaikymą su pasibaisėtinais G. Busho administracijos veiksmais, kai iš teisingumo būdavo atimami ir kankinami tūkstančiai vyrų ir net vaikų, laikomų sulaikytais Gvantaname ir slaptuose kalėjimuose. Gėdinga, kad skyriuje apie ES trejeto ir JAV konsultacijas žmogaus teisių klausimu tėra viena vieta, kur apsiribojama ES susirūpinimu dėl tam tikrų veiksmų ir politikos sričių JAV kovoje su terorizmu. Tai labai daug pasako apie dvigubus standartus, veidmainiavimą ir priedangą. Kol Europa neprisiims savo įsipareigojimų ir nepradės bendradarbiauti su išrinktuoju prezidentu B. Obama tiesai atskleisti, uždaryti Gvantanamą ir slaptus kalėjimus bei neatlygins nukentėjusiesiems padarytos žalos, Europa neįgis moralinio autoriteto, politinio patikimumo ir negalės veiksmingai skatinti žmogaus teisių.

  Eoin Ryan (UEN). - Gerb. pirmininke, pagrįstai švenčiame dvidešimtąsias A. Sacharovo premijos metines; šis minėjimas pabrėžia daugelio žmonių rizikavusių savo gyvybe už teisę kalbėti ir žmogaus teises, drąsą.

Tačiau tai susiję ne tik su kalbomis. Kaip pasakė vienas žymus airis, blogis triumfuoja, jei gerieji nieko neveikia. Vakar kalbėjausi su vienu iš premijų laimėtoju Salihu Osmanu, kuris pasakė, kad prieš civilius gyventojus nukreipti oro antskrydžiai Darfūre tebevyksta, o kol kas nekalti žmonės menkai apsaugoti. Taip, tam tikros pažangos pasiekta, nes veikia Tarptautinis baudžiamasis teismas, tačiau dar reikia nuveikti žymiai daugiau; tas pats pasakytina ir apie Europos Sąjungą.

Tikiuosi, kad dėl naujos paskatos, po Baracko Obamos inauguracijos Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu, padaugės tarptautinių pastangų, bendradarbiavimo ir veiksmų, realių veiksmų, pvz., paramos neskraidymo zonos įsteigimui virš Darfūro, ir kitais metais pagaliau įvykdysime savo pažadus ir moralinius įsipareigojimus. Jau teko tiesiog stebėti, kaip Zimbabvė, buvusi Afrikos maitintoja, tapo žemyno skauduliu. Kiek kartų dar turime kartoti „daugiau niekada“?

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). – (PL) Gerb. pirmininke, daug kartų kalbėjau žmogaus teisių, visų pirma – moterų ir vaikų teisių tema ir dėl galimybės didinti Europos Sąjungos gyventojų suvokimą jų teisių ar kovos su diskriminacija klausimais. Taip pat privalome pareikalauti, kad Europos Sąjungos valstybės kandidatės gerbtų pagrindines žmogaus teises ir atitiktų Kopenhagos kriterijus, nes tai turėtų teigiamos įtakos milijonų Europos žmonių ir visame pasaulyje gyvenimams. Valstybės narės turėtų rodyti pavyzdį.

Šis klausimas itin susijęs su kitu klausimu: norėčiau išreikšti savo susirūpinimą dėl to, kokiu būdu veikia Vokietijos jaunimo tarnybos, vadinamos Jugendamt. Lenkijoje visiškai neseniai paaiškėjo atvejis, kai motina su sūnumi buvo priversta slėptis nuo vaiko tėvo iš baimės, kad šis, Vokietijos pilietis, neatimtų berniuko iš jos. Europos Komisija turėtų ištirti šių tarnybų veiklą ir nustatyti, ar ji atitinka Europos Sąjungos nustatytus standartus.

  Marek Aleksander Czarnecki (ALDE). – (PL) Gerb. pirmininke, demokratija Europoje pagrįsta veiksminga pagrindinių teisių apsauga ir jų skatinimu. Tai labai svarbu konsoliduojant Europos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę. Būtinybė užtikrinti pagrindinių teisių apsaugą kyla iš bendrų valstybių narių konstitucijų tradicijų, Europos konvencijos dėl žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos ir kitų tarptautinės teisės aktų.

Manau, kad Europos politika derėtų siekti įtvirtinti pagrindines teises, saugomas Lisabonos sutarties nuostatose. Taip pat norėčiau pabrėžti, kad negalime riboti savo politinės veiklos pagrindinių teisių srityje vien daugiausia visuomenės dėmesio susilaukiančiais atvejais. Norint išlaikyti Europos Sąjungos patikimumą pasaulyje, svarbu vengti dvigubų standartų mūsų užsienio ir vidaus politikoje.

  Milan Horáček (Verts/ALE). – (DE) Gerb. pirmininke, šiame išsamiame pranešime aiškiai nurodoma, kiek žmogaus teisių pažeidimų vyksta kasdien visame pasaulyje. Tai kelia itin didelį susirūpinimą praėjus 60 metų nuo Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos paskelbimo ir ragina mus padvigubinti dedamas pastangas. Todėl taip pat siūlau pakelti dabartinį Žmogaus teisių pakomitetį iki pilnateisio komiteto statuso.

Šiandien įteikėme A. Sacharovo premiją Hu Jia, veikiančiam už žmogaus teises ir aplinkos apsaugą Kinijoje. Tačiau kadangi jis yra kalėjime, premijos ten negalėjo atsiimti. Tai daro gėdą Kinijai. Be to, rytoj Parlamente numatyta diskutuoti apie žmogaus teisių pažeidimus Rusijoje. Mūsų santykiuose su abiem šiomis šalimis būtina skirti daugiau dėmesio ne tik ekonominiams interesams, bet ir žmogaus teisėms.

Raginame suteikti laisvę Hu Jia Kinijoje ir Michailui Chodorkovskiui Rusijoje.

  Jim Allister (NI). – Gerb. pirmininke, diskutuojant apie gėjų teises privalau pasakyti, kad, mano nuomone, visiškai nekreipiama dėmesio į daugelio žmonių žodžio laisvės pažeidimus, visų pirma religinių įsitikinimų reiškimo laisvės šiuo klausimu.

Tikintieji, kurie priima Biblijos mokymą homoseksualumo klausimu, persekiojami už tai, kad reiškia savo nuomonę pagal sąžinę ir įsitikinimą. Švedijoje patrauktas atsakomybėn Bibliją citavęs pastorius. Mano šalyje bažnyčios skelbimas, kuriame cituojama Biblija, buvo uždraustas.

Tačiau per Belfaste praėjusiais metais įvykusį paradą „Gay Pride“ neštas plakatas, kuriame teigiama, kad „Jėzus yra gėjus“, ir nesiimta jokių priemonių dėl šio neapykantą skatinančio nusikaltimo. Kodėl? Nes, mano nuomone, šiai lepinamai grupei suteikta gerokai daugiau teisių nei kitoms, o tai neteisinga.

  Marios Matsakis (ALDE). - Gerb. pirmininke, norėčiau iškelti klausimą, kuriuo paprastai vengiama kalbėti ES institucijose – tai kolonizacijos klausimas. Turiu omenyje ES valstybių narių, pvz., Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos kolonijas; šioms šalims kartu tenka tuzinas kolonijų visame pasaulyje ir dvi – mano šalyje Kipre, tačiau šie žmonės neturi demokratinių teisių rinkti vyriausybę, kuri juos valdytų. Daugelį šių kolonijų valdo gubernatoriai, kuriuos skiria pvz., Anglijos karalienė. Kas kartą man paklausus B. Ferrero-Waldner ar kito Komisijos nario, paprasčiausiai užmerkiamos akys, nutylama ir atsakymo nesulaukiu.

Gerb. pirmininke, raginu jus atsakyti čia ir dabar: ar pritariate, kad ES valstybės narės turėtų kolonijų XXI a. pasaulyje?

  Benita Ferrero-Waldner, Komisijos narė. − Gerb. pirmininke, visų pirma norėčiau pasakyti, kad suprantu, jog mūsų kolegės Rama Yade kelionės pas mus metu kilo sunkumų. Vakar pačiai teko laukti skrydžio į Strasbūrą penkias valandas. Galbūt jai kilo panašių sunkumų, todėl prašau ją suprasti, galų gale tai yra nenugalima jėga (force majeure).

(Įsiterpimas iš salės: „Keliaujantis cirkas!“)

Iš tiesų laukti penkias valandas anaiptol neįprasta. Tiesiog noriu pasakyti, kad nesu visai tikra, kas jai atsitiko, tačiau man atsitiko būtent taip, ir labai džiaugiausi neturėdama paskyrimo vakar, nes tas pats galėjo atsitikti ir man. Tiesiog šiuo klausimu norėčiau išreikšti savo solidarumą.

Antra, šis žmogaus teisių dialogas ir pranešimas apie žmogaus teises – vienas pagrindinių mums susirūpinimą keliančių dalykų. Tiesiog norėčiau parodyti jums naują ES pranešimą. Man pradėjus dirbti Komisijoje, Taryba ir Komisija pateikdavo atskirus pranešimus, o dabar Komisijai ir man labai malonu parodyti, kad šį pranešimą parengė Taryba ir Komisija kartu. Įvadą parašė Bernard Kouchner, Javier Solana ir aš. Manau labai svarbu parodyti mūsų visų bendrą darbą.

Kaip minėjau savo įvadinėse pastabose, tikrai labai stengiamės siekdami pažangos žmogaus teisių skatinimo srityje. Kita vertus, žinome, kad stiklinė gali būti puspilnė arba pustuštė. Dar reikia daug nuveikti, todėl iš tiesų jaudino matant tiek daug čia susirinkusių žmogaus teisių gynėjų. Kalbėjau apie Elena Bonner, tačiau lygiai taip pat galėjau kalbėti apie bet kurį jų; be abejo, taip pat labai sujaudino vaizdo reportažas apie Hu Jia sutuoktinę: ji išties pasielgė labai drąsiai.

Norėčiau atsakyti į keletą pateiktų klausimų. Anaiptol negaliu atsakyti į juos visus Komisijos vardu, tačiau pasistengsiu atsakyti kiek įmanoma detaliau.

Visų pirma dėl mirties bausmės norėčiau pasakyti, kad šis klausimas man labai svarbus. Esu visiškai prieš mirties bausmę, o šiais metais suteikėme didžiulę paramą JTO, siekiant priimti rezoliuciją dėl moratoriumo dėl mirties bausmės daugelyje šalių. Tačiau problema išlieka: nedidelėje šalių grupėje (Irane, tenka apgailestauti, kad ir Kinijoje ir kitose) vis dar vykdoma mirties bausmė daugeliui žmonių. Privalome tęsti kovą su šiuo reiškiniu ir įtraukti jį į visus mūsų pokalbius. Tai padaryti labai svarbu: net ir vienam asmeniui įvykdyta mirties bausmė yra pernelyg daug.

Šia tema norėčiau pasakyti, kad visi kartu siekėme užkirsti kelią mirties bausmei Wo Weihanui. Deja, mirties bausmė jam įvykdyta kaip tik pradedant ES žmogaus teisių dialogą su Kinija. Tai siaubingas tarpusavio neįsiklausymo pavyzdys.

Antra, V. Agnoletto norėčiau pasakyti, kad žmogaus teisių sąlygos yra itin svarbios. Kaip tik šiuo metu valstybės narės ir Komisija vykdo išsamų ES politikos dėl standartinių išorinių susitarimų politinių sąlygų persvarstymą, norėdamos tinkamai suderinti svarbiausius, neliečiamus Europos Sąjungos principus ir tam tikrą lankstumą derantis dėl skirtingų šalių poreikių, nes turime mėginti ir pasiekti susitarimą.

Šis persvarstymas tęsiasi. Man dar būtų kiek per anksti pasisakyti dėl jo rezultato dabar, nes kol kas galutinio rezultato nėra, tačiau vienas iš atidžiai aptariamų klausimų – žmogaus teisės. Tačiau politinės sąlygos įeina į visus politinius susitarimus (įskaitant įvairių rūšių prekybos ir atskirų sričių susitarimus); taip ir turi būti.

Kitas klausimas susijęs su žmogaus teisių taryba. L. Andrikiene, sutinku, kad gali būti daugelis patobulinimų, todėl ketiname reikalauti, kad dalyvautų specialūs pranešėjai ir būti priimtos rezoliucijos šalių klausimu; manau, tai būtų naudinga. Taip pat teigiamai vertinu šalių peržiūrą kas ketverius metus ir pilietinės visuomenės įtraukimą į šį procesą. Privalau pasakyti, kad iki šiol įsitikinome pakankamai rimtu šalių pasirengimu. Tai vertinu teigiamai, o išsamios diskusijos vyksta ir turėtų tęstis. Visi žinome, kad tobulėjimui ribų nėra, tačiau galime dirbti toliau ir toliau tobulinti padėtį.

Norėčiau pasakyti keletą žodžių apie Kiniją ir žmogaus teises. Aš už santykius ir kaip už santykius su Kinija atsakinga Komisijos narė, esu iš tiesų pasirengusi kurti abipuse pagarba pagrįstus tvirtus santykius su Kinija. Kita vertus, taip pat privalau pasakyti, kad man kelia susirūpinimą, mano manymu, tam tikra prasme griežtesnė Kinijos pozicija žmogaus teisių klausimu, kaip įsitikinome žmogaus teisių dialogo pradžioje įvykdžius mirties bausmę Wo Weihanui.

Tai patvirtino ir tai, ką girdėjome visai neseniai ir dabar, pvz., demonstracijų Pekine slopinimas per šešiasdešimtąsias Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos metines (tuo klausimu pateiktas Tarybai pirmininkaujančios valstybės pareiškimas), užsienio tinklalapių (pvz., BBC tinklalapio) blokavimas ir labai neigiamas Jungtinių Tautų komiteto prieš kankinimą pranešimas, paskelbtas prieš tris savaites.

Kita vertus, taip pat norėčiau prisiminti Hu Jia sutuoktinės Zeng Jinyan šį rytą pasakytus žodžius; ji pasakė, kad Kinija sparčiai žengia atviros ir demokratinės visuomenės link. Manau, kad judėjimas vysta. Dar yra daugelis kitų dalykų, pvz., Kinija pastaruoju metu daug nuveikė darbo teisių klausimu. Svarbu, kad pažanga daroma, tačiau išlieka ir kitos problemos, visų pirma įgyvendinimo srityje. Kartais net ir raštu įtvirtinus dalykus, kaip šiandien girdėjome, reikia įgyvendinti.

Todėl pasikartosiu, kad esame pasirengę, pvz., pasidalyti savo patirtimi dėl tolesnių įstatymų leidybos reformų. Kaip nurodė pirmininkas H. G. Pöttering, Kinija yra didi šalis. Mus sieja daugelis bendrų interesų ir būtinybė bendradarbiauti, tačiau manau, kad mums, Europos Sąjungai, nederėtų imtis skubotų sprendimų. Privalome apsvarstyti neseniai Kinijos pasiųstus neigiamus signalus žmogaus teisių klausimu, kenkiančius mūsų tarpusavio pasitikėjimui. Manau, kad atėjo Kinijos eilė pasiųsti teigiamų signalų, reikalingų pasitikėjimui atstatyti.

Daugelį kartų per šiame Parlamente surengtas diskusijas, kuriose dalyvavau ir aš, raginome uždaryti Gvantanamą. Suprantama taip pat džiaugiamės išrinkto prezidento Baracko Obamos pranešimu, kad šis ketina imtis priemonių šiam sulaikymo centrui greitai uždaryti.

Esame pasirengę bendradarbiauti su JAV administracija, ieškant būdų praktinėms problemoms, iškilsiančioms uždarius Gvantanamą, spręsti, pvz., įkurdinant kalinius trečiosiose šalyse. Pvz., Europos Sąjunga neseniai išreiškė susirūpinimą dėl slapto sulaikymo ir mes tikimės, kad išrinktasis prezidentas imsis šio klausimo, o valstybės narės bus pasirengusios atsakyti. Negaliu kalbėti pačių valstybių narių vardu.

Tenka apgailestauti dėl neseniai vėl įsivyravusios prievartos Viduriniuose Rytuose, visų pirma Gazoje; deja, po paliaubų, ramybė truko tik penkis mėnesius, tačiau ir jos labai laukta. Su dideliu skausmu tenka stebėti grįžimą prie prievartos. Pasmerkėme neseniai įvykusius užpuolimus raketomis iš Gazos, tačiau tuo pačiu pasmerkėme perėjimo taškų uždarymą.

Asmeniškai prašiau Izraelio ambasadoriaus atvykti į mano biurą. Aiškiai išreiškiau abejonių dėl Gazos klausimo. Negalėtume suteikti kuro, kurį paprastai finansuojame ir negalėtume suteikti sąlygų Jungtinių Tautų Paramos ir darbo agentūrai Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose (UNRWA) atlikti savo įprastinių funkcijų. Užvakar lankiausi Niujorke ir šia tema kalbėjomės su JT generaliniu sekretoriumi Banu Ki-moonu. Tarybos pirmininkas B. Kouchner ir aš parašėme bendrą laišką Izraelio valdžios institucijoms, norėdami užtikrinti finansavimą. Padėtį stebime itin atidžiai. Tenka apgailestauti, kad padėtis sudėtinga, tačiau prie šio klausimo grįžtame per visus pokalbius ir konsultacijas.

Dabar norėčiau pasakyti keletą žodžių dėl paminėto išorės ir vidaus politikos sričių nuoseklumo. Taip, manau, tai tiesa. To turime imtis. To imtasi kartu su Jacques Barrotu. Jis mėgino siekti pažangos migracijos klausimu kartu skirdamas gerokai daugiau dėmesio žmogaus teisėms. Manau, tai prisideda prie mūsų patikimumo didinimo, tačiau nemažai priklauso ir nuo valstybių narių, vadinasi, padėtis tampa sudėtingesnė.

Sveikinu valstybės sekretorę Ramą Yade.

Galiu pasakyti tik tiek, kad žmogaus teisių dialogai yra abipusiai, vadinasi, taip pat sprendžiame žmogaus teisių problemas Europos Sąjungoje, o skirtingose valstybėse narėse veikia Teisingumo, laisvės ir saugumo generalinio direktorato ekspertai.

Be to, JT komisaras žmogaus teisių klausimu ketina įsteigti biurą Briuselyje, todėl mėginame padidinti vidaus ir išorės politikos sričių nuoseklumą.

Man metas baigti. Tenka apgailestauti, kad negaliu nieko pasakyti dėl kolonizacijos. Tai priklauso valstybių narių kompetencijai. Jums tai puikiai žinoma.

(Marios Matsakis Įsiterpimas)

Apgailestauju, tačiau šis klausimas nėra Komisijos kompetencija.

  Rama Yade, Tarybos pirmininkė. – (FR) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, man labai malonu atstovauti Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančiai Prancūzijai ir papasakoti jums apie paskutiniais mėnesiais pasiektą pažangą žmogaus teisių klausimu.

Kadangi apie tai užsiminėte, norėčiau konkrečiai skirti dėmesio svarbiam vaidmeniui, tenkančiam rekomendacijoms dėl praktinių veiksmų, kurių imasi Europos Sąjunga.

Nors visai neseniai šiais metais paminėjome dvidešimtąsias Jungtinių Tautų žmogaus teisių gynėjų deklaracijos metines, derėtų atsiminti, kad Europos Sąjunga konkrečiai susitelkė ir paspartino veiksmus žmogaus teisių gynėjams paremti pasitelkusi tiek savo veiksmus, tiek viešus pareiškimus. Europos Sąjunga taip pat atnaujino savo rekomendacijas šiuo klausimu, norėdama sustiprinti paramą vyrams ir moterims, kasdien kovojantiems už visuotinį žmogaus teisių pobūdį.

Be esamų klausimų šiais metais parengėme rekomendacijų dėl prievartos ir moterų diskriminavimo projektą.

Džiugu, kad šis projektas EP narius tenkina. Šias gaires priėmė gruodžio 8 d. Taryba. Tai buvo vienas iš Sąjungai pirmininkaujančios Prancūzijos prioritetų.

Ta pačia dvasia norėčiau pasidžiaugti, kad Taryba priėmė naujus dokumentus dėl Jungtinių Tautų saugumo tarybos rezoliucijų 1325 ir 1820, nes tai leis užsienio politikos, saugumo politikos ir gynybos politikos veiksmais tvirtai spręsti lytinės prievartos per ginkluotus konfliktus problemą ir sustiprins aktyvų moterų dalyvavimą atstatant po konflikto kylančias visuomenes.

2008 m. pranešimas, kurį parengė Sąjunga ir kuriame kalbama apie Europos Sąjungos veiksmus ir pasisekimus, taip pat susijęs su kova su mirties bausme. Taigi 2007 m. gruodžio mėn. Jungtinių Tautų generalinė asamblėja priėmė tarpregioninę, Europos Sąjungos iniciatyva pateiktą rezoliuciją, kurioje raginama įgyvendinti visuotinį moratoriumą dėl mirties bausmės. Prie šios sėkmės dar labiau prisidėjo pakankama balsų dauguma priimta nauja rezoliucija, kurioje iš esmės nagrinėjamas tas pats klausimas, per 63-ąją Generalinės asamblėjos šiuo metu vykstančią sesiją.

Europos Sąjunga taip pat dalyvauja apie 30 dialogų ir konsultacijų žmogaus teisių klausimai su trečiosiomis šalimis, įskaitant Kinija, Vidurio Azijos šalis ir Afrikos sąjungą; per paskutinius šešis mėnesius pradėta naujų dialogų.

Sąjungos pranešime taip pat išdėstomas itin aktyvus Europos Sąjungos vaidmuo kompetentinguose žmogaus teisėms skirtuose forumuose, t. y. trečiajame Jungtinių Tautų Generalinės asamblėjos komitete ar Žmogaus teisių taryboje.

Žmogaus teisių taryba įrodė savo atsaką susidūrusi su Darfūro, Birmos ar maisto krizės klausimu, nors dar reikia daug nuveikti jos patikimumui ir veiksmingumui stiprinti.

Žinau, kad jūsų užsienio reikalų komitetas gruodžio mėn. pradžioje priėmė L. Andrikienės pranešimo projektą, kuriame raginama stiprinti Žmogaus teisių tarybą ir visų pirma Europos Sąjungai joje tenkantį vaidmenį. Užtikrinu jus, kad Taryba šiam planui pritaria.

Taip pat privalome išlikti itin atidūs, kad žmogaus teisių taryba ar kiti daugiašaliai forumai netaptų konceptualiais Trojos arkliais, kurie pamintų visuotinį žmogaus teisių pobūdį. Taigi Europos Sąjunga, pradėjusi stebėti Durbano konferenciją dėl rasizmo 2001 m., turi būti itin atidi, kad šiame procese nebūtų persvarstyti jau sutarti ar priimti tekstai ar koncepcijos, pvz., tikėjimo defamacija, kuri pripažįstama nepaisant žodžio laisvės. Užtikrinu jus, kad Europos Sąjungos pozicija šiuo klausimu nesikeis.

Kitas klausimas, kurį norėčiau iškelti – kova su nebaudžiamumu. Kaip jums žinoma, šiais metais švenčiame dešimtąsias Romos tarptautinio baudžiamojo statuto priėmimo metines. Todėl Europos vertybių vardu svarbu dar kartą patvirtinti mūsų įsipareigojimą kovoti su nebaudžiamumu, nes taika be teisingumo negalima. Būtent tai Europos Sąjunga nedvejodama patvirtina pasiūliusi savo politinę ir finansinę paramą tarptautiniam baudžiamajam teisingumui, ad hoc tribunolams ar Tarptautiniam baudžiamajam teismui. Europos Sąjunga taip ėmėsi veiksmų supratimui trečiosiose šalyse didinti, kad šios prisijungtų prie Romos statuto, ir vadovavo deryboms dėl įtraukimo į sutartį su trečiosiomis šalimis tų sąlygų, kurios įpareigoja pasirašyti Romos statutą arba priimti deklaracijas, kuriomis pakartojamas Sudano vyriausybės įpareigojimas visiškai bendradarbiauti su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu.

Pabaigai norėčiau iškelti homoseksualumo dekriminalizavimo klausimą. Rytoj vyksiu į Niujorką ir pateiksiu šį projektą, kuriam pritaria daugelis Europos šalių ir kuriame raginama visuotinai dekriminalizuoti homoseksualumą.

Norėčiau jums priminti, ponios ir ponai, kad homoseksualumas pripažįstamas nusikaltimu 90 pasaulio šalių, ir šešiose baudžiamas mirties bausme. Tai reiškia, kad šie vyrai ir moterys negali laisvai reikšti savo seksualinio identiteto laisvės, nerizikuodami kalėjimu ar stojimu prieš teismą. Todėl turime didžiuotis šia iniciatyva, kurią praeityje, 2006 m. iškėlė Norvegija, todėl rytoj vykstu į Niujorką atstovauti mums ir parengti galutinį tekstą, taip pat parodyti savo paramą, kurios tikiuosi sulaukti daugiau nei prieš dvejus metus. Tuomet tikrai įsitikinsime, ar šiai iniciatyvai pritaria kaip įmanoma daugiau valstybių.

Prieš pratęsiant diskusijas norėčiau atsiprašyti gerb. pirmininkės, Komisijos narės ir jūsų, ponios ir ponai, už vėlavimą. Mano lėktuvas pakilo vėliau nei planuota, todėl pavėlavau. Tikrai apgailestauju, tačiau manau, kad pratęsę diskusijas galėsime dar geriau pasikeisti nuomonėmis.

  Pirmininkė. – Diskusijos baigtos.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 142 straipsnis)

  Tunne Kelam (PPE-DE), raštu. – Paskutiniu metu daugiausia siekta integruoti žmogaus teises. Taip pat džiaugiuosi ESGP įsitraukimu į šį procesą. Iš tiesų labai svarbu į žmogaus teises atsižvelgti sprendžiant visus ES klausimus.

Pažymėtina, kad reikalinga pabrėžti, jog žmogaus teisių integravimas santykiuose su trečiosiomis šalimis taikytinas visiems be išimties ES partneriams. Galiu paminėti vieną iš paskutinių atvejų, kai žmogaus teisių klausimas buvo įtrauktas į prekybos susitarimą su Juodkalnija. Tuo pačiu jūsų pranešime pabrėžiami sistemingi ir sunkūs žmogaus teisių pažeidimai, kurie nuolat vykdomi Kinijoje, Rusijoje, Irane ir kitose šalyse, tačiau į šias aplinkybes iš tiesų nėra atsižvelgiama vystant ekonominius santykius su šiomis valstybėmis. Nepriimtina tas pačias taisykles skirtingai taikyti skirtingais atvejais.

Todėl tvirtai raginu Tarybą ir Komisiją integruoti žmogaus teisių klausimus į visapusiškas derybas su Kinija, Rusija, Iranu ir kitomis šalimis. Tenka apgailestauti, jog darytina išvada, kad žmogaus teisių dialogas rimtai nevertinamas, pvz., Rusijoje. Raginu ES institucijas reikalauti ir nuolat pasisakyti už pagrindinių Sąjungos vertybių gynimą ir atstovavimą joms.

  Katalin Lévai (PSE), raštu. – (HU) Džiaugiuosi naujausiu Komisijos pranešimu dėl žmogaus teisių. Visų pirma dėl to, kad dalyje, kurioje kalbama apie mažumų apsaugą, taip pat skiriama dėmesio didžiausiai Europos tarptautinei mažumai – romams. Tačiau man įdomų, kad nors rasistinių išpuolių ir kitų dėl etninės kilmės daromų nusikaltimų daugėja Vakarų ir Vidurio Europoje, pranešime daugiausia dėmesio skiriama Balkanams, tai yra, Pietryčių Europai. Reikia daug nuveikti ne tik Europos Sąjungos šalyse kandidatėse, bet ir savo kieme. Be to, manau, vis dar nėra tarptautinės iniciatyvos, kuri padėtų spręsti tarptautinėms mažumoms susirūpinimą keliančius dalykus. Mano manymu, 10 mln. gyventojų teisių tyrimas nusipelnytų net atskirą skyrių šiame pranešime, kartu pabrėžiant, kad nekalbama apie vientisą etninę grupę. Taip pat tenka apgailestauti, kad neatlikta socialinės įtakos ekonomikos krizei tyrimų, nes šiuo atveju pavojus visuomet kyla pažeidžiamoms socialinėms grupėms. Tačiau, manau, derėtų skirti dėmesio su neįgalumu susijusiems klausimams. Pagirtina, kad Komisija rengia Tarybos sprendimų projektą dėl 2008 m. rugpjūčio 8 d. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos papildomo protokolo. Šiomis aplinkybėmis konvencija reiškia svarbų pokytį, nes neįgalumas nagrinėjamas ne tik kaip socialinė ir sveikatos problema, bet ir kaip teisinis ir žmogaus teisių klausimas. Šis dokumentas palengvins 650 mln. neįgalių žmonių visame pasaulyje padėtį; 50 mln. iš jų yra europiečiai. Manau, svarbu skatinti ir užtikrinti visišką ir lygią pagarbą visoms mūsų neįgaliųjų bendrapiliečių teises ir laisves.

  Sirpa Pietikäinen (PPE-DE), raštu. – (FI) Europos Sąjunga – viena iš pagrindinių tarptautinių veikėjų žmogaus teisių srityje. Sąjungos darbas svarbus, nes susijęs su žmogaus teisėmis, humanitarinės pagalbos teikimu ir demokratijos vertybių gynyba. Neseniai paskelbtame ES metiniame pranešime dėl žmogaus teisių nagrinėjama daugiafunkcinė Sąjungos veikla žmogaus teisių srityje.

2008 m. ES žmogaus teisių pranešime kalbama apie daugelį teigiamų žingsnių žmogaus teisėms visame pasaulyje įtvirtinti. Deja, šie žingsniai dar palyginti nereikšmingi, atsižvelgiant į bendrą padėtį, todėl dar reikia pakankamai daug nuveikti, kad pagrindinės žmogaus teisės taptų tikrove visame pasaulyje.

JT generalinis sekretorius Ban Ki-moon mums visiems praėjusią savaitę priminė kalboje apie šešiasdešimtąsias JT visuotinės žmogaus teisių deklaracijos metines, kad šiandien žmogaus teisių deklaracija reikalinga ne mažiau nei ją parengus 1948 m. Jis pasakė: „Šiandienos iššūkiai prilygsta iššūkiams, su kuriais susidūrė deklaracijos rengėjai“.

Nepaisant svarbaus darbo, ES iš tiesų derėtų stabtelti ir išsamiai ištirti savo veiksmus žmogaus teisių srityje. Tenka apgailestauti, kad Sąjungos žmogaus teisių politika dar stokoja pasiryžimo, nuoseklumo ir užsispyrimo, kurio tikimasi iš tvirto žmogaus teisių dalyvio.

Būtina sustabdyti laipsnišką žmogaus teisių siaurinimą tarptautiniu lygiu. ES, vertybėmis pagrįsta valstybių sąjunga, turi specialią pareigą užtikrinti visuotinį žmogaus teisių pobūdį. Pačios deklaracijos nesiėmus konkrečių veiksmų lieka tuščiais žodžiais.

PIRMININKAVO: L. MORGANTINI
Pirmininko pavaduotoja