Posėdžio stenograma

Trečiadienis, 2008 m. gruodžio 17 d. - Strasbūras

17. Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinė sistema - Europos profesinio mokymo kreditų sistema (angl. ECVET) (diskusijos)

  Pirmininkas. − Kitas klausimas – bendros diskusijos dėl:

-Jano Anderssono pranešimo (A6-0438/2008) Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto vardu dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijos dėl Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinės sistemos sukūrimo (COM(2008)0179 - C6-0163/2008 - 2008/0069(COD)), ir

-Thomaso Manno pranešimo (A6-0424/2008) Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto vardu pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijos dėl Europos profesinio mokymo kreditų sistemos (ECVET) sukūrimo (COM(2008)0180 - C6-0162/2008 - 2008/0070(COD)).

  Jan Andersson, pranešėjas. – (SV) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, pirmiausia norėčiau trumpai pasisakyti apie profesinio mokymo svarbą. Labai svarbu, kad profesinis mokymas būtų vystomas visose ES valstybėse narėse. Tai yra svarbu pačiai ES, konkurencingumui ir tam, kaip sugebėsime išsilaikyti pasaulyje, be to, ES aukštos kokybės profesinis mokymas labai svarbus žmonėms. Tokios bendrosios aplinkybės.

Žinome, kad atskirose valstybėse narėse profesinis mokymas organizuojamas labai įvairiais būdais. Šiuo pasiūlymu dėl orientacinės sistemos nesiekiama pakenkti valstybėse narėse taikomiems profesinio mokymo organizavimo būdams, tačiau norima prisitaikyti prie turimų tradicijų, kurios yra susiklosčiusios organizuojant mokymą vietos, regiono ar valstybės narės lygmeniu. Be abejo, jau anksčiau veikė bendra profesinio mokymo ir kokybės užtikrinimo sistema, tačiau dabar valstybės narės nori išplėsti šią sistemą, atsižvelgdamos į didesnį globalizacijos lygį ir geresnės kokybės mokymo poreikį.

Norėčiau padėkoti Komisijai ir Tarybai už jų puikų bendradarbiavimą rengiant kokybės pagrindus, dėl to galėjome rasti bendrus sprendimus.

Taigi apie ką eina kalba? Be abejo, valstybės narės labai nerimavo, kad mes jų nemokytumėme, bet kad pateiktume tai, kas jų pačių akimis galėtų duoti pridėtinės vertės joms pačioms. Mums reikia dalytis patirtimi. Pats asmeniškai lankiau bandomuosius projektus, susijusius su kokybės užtikrinimu jaunimą mokant apie mechanines transporto priemones mano valstybėje, kur vyksta ypač vaisingas bendradarbiavimas.

Turime bendrą darbo rinką, turime bendrus tikslus, todėl labai svarbu turėti tokį pat dalijimąsi patirtimi ir bendrą sistemą, kurioje toks dalijimasis patirtimi galėtų vykti. Taip pat kartu valstybėms narėms turime atsargiai pasakyti, kad į čia įtrauktus rodiklius reikėtų žiūrėti ne į kaip kontrolės priemonę, bet kaip į joms naudingą šaltinį. Turėtų būti įmanoma valstybėms narėms šiuos rodiklius naudoti vystant savo sistemas ir vykdant jų kokybės užtikrinimą. Tikiuosi ir manau, kad šio susitarimo rezultatas bus profesinio mokymo vidaus rinkoje vystymas. Esu visiškai tikras, kad taip bus ir esu taip pat tikras, kad dalijimasis patirtimi ir priemonės, kurios dabar bus prieinamos valstybėms narėms, duos naudos joms pačioms, ES ir žmonėms. Ačiū.

  Thomas Mann, pranešėjas. – (DE) Gerb. pirmininke, Komisijos nary J. Figeli, ponios ir ponai, kai kalba eina apie mokymą Europoje, visi kalba apie Boloniją – ir teisingai daro. Nuo 1999 m., kai ES valstybės narės nusprendė iki 2010 m. sukurti bendrą Europos aukštesniojo mokslo erdvę, buvo panaikinta daug kliūčių judumui. Pripažįstant bakalauro ir magistro laipsnių ir mokymo pasiekimus per Europos kreditų perkėlimo sistemą (angl. ECTS), akivaizdu, kad privalome imtis bendrų veiksmų.

Pagrindinė mintis – profesinį mokymą vykdyti pagal lygiai tokį pat principą. Vienas kertinių akmenų buvo 2002 m. Barselonos viršūnių susitikimas, kuriame buvo paraginta tarptautiniu lygiu pripažinti mokymosi rezultatų pasiekimus. Tais pačiais metais buvo pradėtas Kopenhagos procesas dėl didesnio Europos bendradarbiavimo profesinio mokymo srityje. 2006 m. nustatėme naujas sąlygas, t. y. Europos kvalifikacijų pagrindus (EKP). Tuomet buvau Europos Parlamento pranešimo savo iniciatyva pranešėjas.

EKP turi tris funkcijas: pirmiausia sujungti valstybių narių ir sektorių kvalifikacijų sistemas; antra, užtikrinti profesinio mokymo ir bendrojo švietimo palyginamumą; ir, trečia, užtikrinti skaidrumą ir galimybes judėti iš vieno lygmens į kitą.

Siekiant sudaryti sąlygas perkelti ir pripažinti šiuos mokymosi rezultatus, dabar buvo sukurta Europos profesinio mokymo kreditų sistema (angl. ECVET). Tik pasiekus ir užtikrinus sugebėjimų ir įgūdžių skaidrumą, bus galima panaikinti visas kliūtis jai perkelti ir pripažinti ir valstybėje narėje, ir tarptautiniu lygiu. Taip ECVET prisideda prie bendro ir profesinio mokymo Europos bendradarbiavimo plėtros.

ECVET labiau atvers judumo galimybes ir sudarys sąlygas lengviau įgyvendinti karjeros planus, bei turėtų padidinti socialinę darbuotojų ir besimokančiųjų integraciją. Norint rimtai įsipareigoti laikytis profesinio mokymo kokybės kriterijų, reikia atsižvelgti į specifines valstybių narių aplinkybes. Ne visi yra susipažinę, kaip veikia artimas bendradarbiavimas tarp mokyklų ir pramonės – vadinamoji dviguba sistema, t. y. ne visi žino, kiek daug reikia investuoti įgūdžių, laiko ir pinigų, norint gauti Vokietijos amatų rūmų suteikiamą kvalifikaciją ar pripažinimą aukštos kvalifikacijos verslo administratoriumi. Valstybių narių veiklos turėtų būti papildytos ir jų bendradarbiavimas padidintas. Kreditų atžvilgiu turi būti užtikrinama, kad kai kuriais atvejais žinių ir kompetencijų įvertinimo moduliai galėtų būti pridėti, o kitais atvejais galėtų būti tęsiamas galutinis egzaminavimas. Tokia laisvė labai svarbi.

Ponios ir ponai, tai, kad Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas beveik vienbalsiai balsavo už mano pranešimą, mane paskatino derėtis su Komisija ir Taryba. Posėdžiavome Bordo, kur vyko Tarybai pirmininkaujančios Prancūzijos surengta švietimo konferencija. Norėčiau padėkoti visiems pagalbiniams pranešėjams už pritarimą šiam kompromisui.

Tikiuosi, kad mūsų kartu nuveiktas darbas bus laikomas kompetentingu indėliu į profesinio mokymo veiksmingumo, skaidrumo ir judumo didinimą, o ECVET taps svarbiu Europos mokymosi srities vystymo elementu.

  Ján Figeľ, Komisijos narys. − Gerb. pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti ir pasakyti panašiai, kaip sakė Jan Andersson savo įvadinėse pastabose dėl rekomendacijos dėl Europos kokybės užtikrinimo orientacinės sistemos (EKUOS), kai kalbėjo apie labai puikų darbą ir bendradarbiavimą tarp institucijų. Komitetai ir Komisija tikisi dėl dviejų svarbių priemonių priartėti prie susitarimo per pirmąjį svarstymą.

Pirmiausia norėčiau labai teigiamai įvertinti Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto darbą. Taip pat norėčiau paminėti Ramonos Mănescu ir Kultūros ir švietimo komiteto indėlį ir, dėl antrojo klausimo – nes mes sujungėme abu klausimus – tų pačių komitetų, t. y. Švietimo ir kultūros komiteto bei Užimtumo komiteto indėlį. Taip pat norėčiau paminėti Dumitru Oprea indėlį dėl daugelio įdomių punktų, kuriuos jau pabrėžė ir Jan Andersson, ir Thomas Mann.

Žmonės ir valstybės narės jau daug kalbėjo apie Bolonijos procesą, tačiau dabar vis daugiau ir daugiau kalbama apie įgūdžių, profesinio mokymo ir Kopenhagos proceso svarbą. Šiemet pirmą kartą surengėme konkursą „EuroSkills“, kuris padės padidinti labai svarbios profesinio mokymo srities populiarumą, patrauklumą ir keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais. Norėčiau pateikti kai kurias pastabas dėl dviejų priemonių, dėl kurių šioje plenarinėje sesijoje jūsų pranešimų forma rytoj bus balsuojama, svarbos.

Dėl rekomendacijos dėl EKUOS: profesinį mokymą nustelbė reformos procesas Europoje, bet jei iš tiesų norime padidinti mūsų Sąjungos konkurencingumą ir socialinę sanglaudą, kaip tai nustatyta Lisabonos strategijoje, privalome kalbėti ir apie bendrojo švietimo ir apie profesinio mokymo svarbą ir kokybę. Veikiau techninis pirmosios rekomendacijos pobūdis neturėtų atitraukti dėmesio nuo šios priemonės svarbos. Kokybės užtikrinimas stiprina visas profesinio mokymo politikos iniciatyvas. Tai padeda sukurti abipusį pasitikėjimą ir atnaujinti profesinio mokymo sistemas, gerinant mokymo efektyvumą.

Kokybės užtikrinimo sistema sukurta siekiant nuolat gerinti profesinį mokymą. Ji grindžiama kokybės ciklu, kuriame sukuriami ryšiai tarp keturių etapų: planavimo, įgyvendinimo, įvertinimo ir peržiūrėjimo. Sistemoje nustatyti būdai, kuriais galime stebėti profesinio mokymo veikimą, bei pamatuoti profesinio mokymo patobulinimą ir sisteminiu, ir tiekėjų lygiais. Kokybės užtikrinimo metodai įtraukti į 2007 m. rekomendacijos dėl Europos kvalifikacijų sistemos sukūrimo priedą, taigi tai jau yra sukurtos EKUOS dalis.

Kokybė, mokymosi pasiekimų metodas ir kvalifikacijų pagrindai neatsiejami. Kokybės užtikrinimas – būtina sąlyga pasitikėjimui tarp sistemų ir valstybių, kad mokymosi pasiekimus būtų galima perkelti kaip rezultatus. Manau, kad šiame procese pasiekti kompromisai labai svarbūs. Komisija pritaria pasiūlytam tekstui. Jūs padėjote patobulinti tekstą: pvz., nustatyta nauja galutinė data nacionaliniam metodui sukurti, padaryta aiški nuoroda į vietos ir regiono valdžios dalyvavimą. Jūsų indėlis taip pat padėjo paaiškinti pirminio teksto prasmę aiškinant vadinamojo sistemos priemonių rinkinio pobūdį.

Dėl kitos priemonės norėčiau tik pasakyti, kad ji taip pat būtina, jei iš tiesų norime skatinti mokymąsi visą gyvenimą ir palengvinti tikrąjį judumą. Kaip dažnai sakau, esame piliečiai, o ne turistai vienoje Europos Sąjungoje. Mums reikia tokio judumo ir besimokantiesiems, ir darbuotojams, kad žmonės galėtų pasinaudoti įvairių šalies ar netgi regiono lygiu siūlomų Europos švietimo ir mokymo sistemų turtingumu. Tai bus įmanoma tik tuomet, jei asmenų mokymosi pasiekimai bus tinkamai įvertinti, pereinant iš vienos mokymosi aplinkos į kitą.

Dabar Europos profesinio mokymo perkėlimo sistema ECVET atvers daugiau kelių. ECVET tikslas yra dvipusis: pirma, remti ir skatinti tarptautinį judumą ir, antra, suteikti prieigą prie mokymosi visą gyvenimą, kad būtų patenkinti tikrieji asmenų, darbo rinkos ir mūsų visuomenės poreikiai.

Nebenoriu nieko daugiau sakyti, tiesiog užtikrinsiu jus, kad ši priemonė yra ir bus suderinama su kita priemone, Europos bendrojo aukštesniojo švietimo kreditų sistema (ECTS), ir įvairiomis Europoje jau veikiančiomis kvalifikacijų sistemomis. Ji bus įgyvendinama pagal kiekvienos dalyvaujančios valstybės taisykles ir teisines priemones.

T. Mann pabrėžė savanorišką valstybių narių dalyvavimą. Tai rodo mūsų sistemų skirtingumą bei sugebėjimą rasti bendras priemones, mūsų bendrą darbą ir norą sukurti tinkamas sąlygas įvairioms sistemoms suderinti ir joms perkelti. Šio proceso metu galėjome matyti, kaip metodas „iš apačios į viršų“ padėjo išnagrinėti ir parengti priemones abiem atvejais.

Todėl norėčiau pasakyti, kad pasiektas kompromisas priimtinas ir labai svarbus ne tik užbaigimui, bet ir visiems jautriems ar susirūpinimą kėlusiems klausimams išspręsti. Manau, kad kompromisas netgi pagerina tekstą. Ypač teigiamai vertinu indėlį dėl didesnio valstybių narių ir regionų valdžios institucijų vaidmens ir dėl bandymų laikotarpio ar rezultatų įgyvendinimo proceso metu pabrėžimo. Taigi Komisija pritaria pasiūlymams ir pasiektam kompromisui.

  Marie Panayotopoulos-Cassiotou, PPE-DE frakcijos vardu. – (EL) Gerb. pirmininke, ypač didžiuojuosi, kad galiu pirma po pranešėjų pabrėžti didžiulę profesinio mokymų sistemų stiprinimo svarbą Europos žmonėms, atsižvelgiant į specifines kiekvienos valstybės narės švietimo sistemų savybes ir derinant, kad visoms sistemos būtų sukurti bendri pagrindai ir jos, kaip teisingai pabrėžė Komisija ir puikiai dirbdami komitete pranešėjai suteikė progą mums suprasti, galėtų būti naudojamos kaip priemonės.

Sugebėjome Europos jaunimui duoti gerą startą, kad jie galėtų dviem būdais eiti į priekį: siekti aukštesniojo mokslo, t. y. teorinių studijų ir studijuoti praktinius dalykus, susijusius su praktika ir kūryba. Visų lygių profesinis mokymas – Europos ateitis, tai – kiekvienos atskiros valstybės narės ateitis, tai – kūrybos ir produktyvumo prieškambaris, vedantis į pažangą ir naujoves. Tikiu, kad šias dvi direktyvas, kurios bus netrukus patvirtintos ir pritaikytos praktiškai, kiekvienoje valstybėje narėje valdžios institucijos ir mokymo institucijos naudos taip, kad rezultatus matysime jau kitais – kūrybingumo ir naujovių metai.

  Corina Creţu, PSE frakcijos vardu. – (RO) Pirmiausia norėčiau pasidžiaugti, kad šiose diskusijose dalyvauja Komisijos narys J. Figel ir jo dėmesiu šiems pranešimams. Be abejo, taip pat norėčiau pasveikinti mūsų kolegas narius J. Anderssoną ir T. Manną.

Būdama PSE frakcijos šio pranešimo pagalbine pranešėja ir Užimtumo bei socialinių reikalų komiteto nare, norėčiau pasakyti, kad esu labai patenkinta, jog buvo patvirtintas Europos profesinio mokymo kreditų sistemos įgyvendinimas. Tai – svarbus žingsnis švietimo teisės aktų suderinimo ES valstybėse ir kliūčių, buvusių profesinio mokymo kelyje, kai buvo pereinama iš vienos profesinio mokymo sistemos į kitą, pašalinimo link.

Aukštos kvalifikacijos darbuotojai bus Europos Sąjungos ekonomikos varomoji jėga pagal Lisabonos strategiją ir paskutinius profesiniam mokymui skirtus posėdžius. Naujojoje ekonomikoje tai reiškia darbuotojus, kalbančius keliomis kalbomis ir turinčius patirties dirbti daugiakultūrinėse aplinkose. Atsižvelgiant į valstybėse narėse esančius kvalifikacijų ir diplomų apibrėžimo skirtumus, labai svarbu dabartinėje aplinkoje sukurti tinkamas būtinas sąlygas tarptautiniam judumui švietimo sektoriuje. Tai palengvins aukštos kvalifikacijos darbuotojų mokymą, kurie galės atitikti naujus Europos ekonomikos poreikius.

Kita šių teisinių pagrindų padarinys – padidės mūsų valstybių, naujųjų valstybių narių, kurių profesinio mokymo sistemos tik iš dalies integruotos Europos lygiu, studentų ir mokinių judumas. Europos kreditų sistema bus naudinga studentams ir mokiniams, neturėjusiems tokių pat galimybių praeityje dirbti ir mokytis daugiakultūrinėje aplinkoje, kokias turėjo mokiniai ir studentai iš Europos Sąjungos senųjų valstybių.

Teikdama pakeitimus raginau, kiek įmanoma greičiau įgyvendinti šią sistemą, kuria siekiama palengvinti nesvarbu iš kurios ES valstybės narės atvykusių ar kurioje gyvenančių žmonių, kurie norėtų įgyti profesinę kvalifikaciją, rezultatų gavimą, perkėlimą ir pripažinimą. Turime sukurti tvarius Europos lygmens tinklus tarp valstybių narių ir regionų profesinio mokymo teikėjų, paremtus veikiančiomis struktūromis. Siekiant, kad tokie tinklai ir partnerystės būtų kiek įmanoma veiksmingesni, privalome užtikrinti aukštą kokybės lygį, kuris taip pat turi būti vienodas. Šiuo požiūriu džiaugiuosi dėl J. Anderssono pranešimo dėl Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinės sistemos sukūrimo.

Taip pat norėčiau pabrėžti, kad būtina, jog šioje priemonėje numatytas priemones valstybės narės taikytų kiek įmanoma greičiau, kad švietimo srityje galėtume pasiekti pačių bendriausių kokybės standartų. Privalome aiškiai apibrėžti sąlygas, kurių reikia kai turint dalinę kvalifikaciją norima gauti visą kvalifikaciją. Pats laikas smarkiai paskatinti ES darbo jėgos judumą.

  Hannu Takkula, ALDE frakcijos vardu. – (FI) Gerb. pirmininke, taip pat norėčiau pasakyti keletą žodžių apie šį puikų pranešimą. Norėčiau padėkoti pranešėjui J. Anderssonui ir kitiems čia šiandien kalbėjusiems ir ypač Komisijos nariui J. Figeliui.

Mums yra labai svarbu aptarti profesinį mokymą, nes bendrai nusprendėme, jog Europoje turėtų būti vidaus rinka. Jei norime veikiančios vidaus rinkos, tai reiškia, kad mums taip pat reikia gyvybingos, puikiai apmokytos darbo jėgos, t. y. reikia užtikrinti, kad kurdami Europą atkreipsime dėmesį ne tik į ekonominius, bet ir į su darbu ir įgūdžiais susijusius aspektus.

Pranešime kalbama ne tik apie švietimą ir mokymą, bet ir apie kultūrą ir užimtumą, be to priėmėme sprendimą dėl profesinių įgūdžių klausimo, kaip Bolonijos ir Kopenhagos procesų dalies, nes šiuo požiūriu į tai verta atsižvelgti.

Norėčiau pastebėti vieną dalyką. Nors žinau, kad švietimas ir mokymas iš esmės – valstybių narių kompetencija, vis tiek galime jas skatinti Europos lygiu dirbti siekiant tikrojo profesinio mokymo kokybės užtikrinimo, švietimo ir mokymosi pasiekimo standartų. Tai labai svarbu judumo požiūriu.

Esant ekonomikos sulėtėjimo grėsmei, turime atminti, kad investicijos į mokymo ir švietimo rezultatus lemia patikimą, kokybišką ir turinčią gerus įgūdžius darbo jėgą. Tai labai svarbu, jei norime pasiekti naujovių ir turėti naujų įgūdžių bei kompetencijų, ir jei norime sustiprinti savo ekonomikos pagrindus, taigi ir padidinti BNP.

Tie, kurie priima sprendimus, dažnai pamiršta, kad švietimas ir mokymas – labai svarbūs veiksniai kuriant geresnę ateitį ir stiprinant mūsų ekonomikos pagrindus. Būtent tokią žinią turime perduoti valstybėms narėms ir jų sprendimų priėmėjams ir mes, atstovaujantys Europos Sąjungai, turėtume juos skatinti šioje srityje. Mums reikia gyvybingos, kokybiškos darbo rinkos ir kvalifikuotos darbo jėgos.

  Sepp Kusstatscher, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, šios dvi Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijos turėtų labai paskatinti nuolat tobulinti profesinį mokymą visoje Europoje, taikant bendrą planavimą, energingą įgyvendinimą, įvertinimą ir peržiūrą. Tam reikia didesnio skaidrumo tarp įvairių profesinio mokymo sistemų, kad būtų sudarytos sąlygos palyginti ir abipusiai pripažinti profesinio mokymo kvalifikacijas ir užtikrinti geresnį perėjimą iš vienos sistemos į kitą.

Kalbame apie nuolatinio kokybės tobulinimo kultūrą. Geresnis švietimas – tai daugiau nei paprasčiausias kvalifikacijų klausimas, daugiau nei atviresnės durys į darbo rinką ir daugiau nei tik indėlis į įmonių ir darbuotojų konkurencingumo didinimą. Šiuo požiūriu man susirūpinimą kelia labai dažnai girdima nuoroda į „žmogiškąjį kapitalą“, tarytum žmonės būtų tik gamybos veiksnys.

Profesinio mokymo būklė labai smarkiai skiriasi 27 valstybėse narėse. Tikra tiesa, kad mums nereikia biurokratinio nuostatų suderinimo, nereikia, kad Briuselis maitintų šaukštu, kaip ką tik sakė H. Takkula. Tačiau vis tik būtų gerai, kad padarytume spaudimą, bent jau švelnų spaudimą, siekdami užtikrinti, jog visose ES valstybėse narėse įsigaliotų tik geriausi modeliai ir standartai ir kad tai įvyktų jau dabar, o ne tolimoje ateityje.

Galime ir privalome mokytis vieni iš kitų. Bet kuriuo atveju profesinis mokymas turėtų turėti tokias pat sąlygas kaip ir bendras švietimas visoje Europoje.

Norėčiau padėkoti J. Anderssonui ir T. Mannui už jų pranešimus.

  Jiří Maštálka, GUE/NGL frakcijos vardu. – (CS) Ir aš pirmiausia norėčiau padėkoti pranešėjams T. Mannui ir J. Anderssonui už darbą ir ypač už kantrybę, kurią jie parodė derėdamiesi dėl kompromisų. Mano nuomone, J. Anderssono pasiūlyme labai teisingai teigiama, kad reikia laikytis subsidiarumo sąlygų ir, kita vertus, tinkamai suformuluotos priemonės ir galutinės datos, iki kurių valstybėse narėse turi pradėti veikti įvertinimo rodiklių sistema. Mano nuomone, pranešime taip pat remiamas didesnis visų profesinio mokymo teikime dalyvaujančių šalių aktyvumas, įskaitant tai, kad remiamas savo įvertinimas, kaip papildoma kokybės didinimo priemonė.

Džiaugiuosi dėl to, kad į kompromisą taip pat sugebėta įtraukti, mano manymu, labai svarbius pasiūlymus, kurie buvo patvirtinti Užimtumo komitete ir kuriais iš esmės valstybės narės skatinamos imtis efektyvesnių veiksmų šioje srityje, pabrėžiant studentų vaidmenį, kai vertinamas pasitenkinimas švietimo pasiekimais ir remiant švietimą teikiančius žmones. Manau, kad svarbu pritarti T. Manno pranešimo projekto 1 punktui, kur pabrėžiama esminė žmonių asmeninio ir profesinio vystymosi svarba. Baigdamas norėčiau pabrėžti, kad siūlomame kompromise naudojamas terminas „mokymasis visą gyvenimą“, labai gerai, kad išplečiamas piliečių, dalyvaujančių švietimo procese, ratas ir todėl tam pritariu.

  Joel Hasse Ferreira (PSE). – (PT) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, profesinio mokymo kokybės užtikrinimas yra labai svarbus ne tik galimybėms kiekvienam Europos darbuotojui dalyvauti mokymosi visą gyvenimą procesuose sudaryti, bet ir judumui visoje Sąjungoje palengvinti. Labai svarbus šio proceso elementas – paties profesinio mokymo įvertinimas. Šiuo požiūriu yra labai svarbu padidinti keitimąsi geriausiais praktikos pavyzdžiais Europos, šalies, regiono ir vietos lygmeniu.

Gerb. pirmininke, sukurtoje orientacinėje sistemoje, atsižvelgiant į subsidiarumą, nustatyti bendri principai, kokybės kriterijai ir rodikliai, naudingi teikiamoms paslaugoms įvertinti ir gerinti. Tokie rodikliai gali veikti ne kaip kontrolės priemonė, bet pirmiausia kaip įrankių rinkinys, padedantis siekti Lisabonos strategijos tikslų, susijusių su švietimu ir mokymu.

Gerb. Komisijos nary J. Figeli, pasveikinęs Janą Anderssoną su puikiu pranešimu, norėčiau paminėti keletą Thomaso Manno, kurį irgi sveikinu, pranešimo aspektų. Privalau pabrėžti šio sertifikavimo proceso susiejimo su kreditų suteikimu aukštesniajame moksle svarbą. Taip mes užtikrinsime, kad sertifikavimo procesai būtų papildantys ir kad bus pagerintos Europos darbuotojų ir jaunimo profesinio judumo sąlygos. Taip pat labai svarbu palengvinti, ir ne tik palengvinti, bet ir paskatinti vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimą, jungiant regionų ir valstybių narių kvalifikacijų sistemas su Europos profesinio mokymo kreditų sistema.

Gerb. pirmininke, tik taip galime padidinti judumą ir kvalifikacijų perkėlimą tarp įvairių ekonomikos sektorių ir tarp įvairių darbo rinkų ir taip svariai prisidėti prie socialinės sanglaudos ir lygesnių galimybių visoje Europos Sąjungoje.

Galiausiai, ponios ir ponai, grįždamas prie J. Anderssono pranešimo, norėčiau pabrėžti mokymosi visą gyvenimą strategijos rėmimo ir kokybės gerinimo visuose lygiuose kultūros skatinimo svarbą, didinant sąsajas tarp formalaus švietimo ir mokymo ir įgytos patirties patvirtinimo vystymo. Taip pagerinsime jaunimo švietimo lygį ir darbuotojų mokymą, kuris ekonominio ir socialinio vystymo požiūriu yra labai svarbus norint pasiekti Europos socialinį modelį.

  Marian Harkin (ALDE). - Gerb. pirmininke, pirmiausia norėčiau pasveikinti J. Anderssoną ir T. Manną su puikiu darbu ir, tiesą pasakius, gerais rezultatais. Dauguma iš mūsų čia šį vakarą pritars, kad Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinė sistema – labai naudinga priemonė, padėsianti valstybėms narėms skatinti ir prižiūrėti nuolatinį jų profesinio mokymo sistemų tobulinimą.

Ši sistema bus grindžiama bendru Europos orientavimu ir pakeis ribotai taikytą ir, tiesą pasakius, nedidelės sėkmės sulaukusią ankstesniąją sistemą, vadinamąją bendrą kokybės užtikrinimo sistemą.

Kurdami šį pasiūlymą pasimokėme iš dirbant su ankstesne sistema gautos patirties ir manau, kad stipriai pagerinome tai, kas jau buvo sukurta.

Siūloma sistema įvairiais būdais prisidės prie investicijų į žmogiškąjį kapitalą kokybės ir efektyvumo – paminėsiu tik tris būdus: suteikiant geresnį švietimą ir įgūdžius; gerinant standartus; ir skatinant judumą. Sistema veiks savanorišku pagrindu ir, manau, kad Komisijos narys J. Figel teisus sakydamas, kad tai rodo ne tik mūsų lankstumą, bet ir brandą. Tai mums duoda bendrą sistemą su bendrais kokybės kriterijais ir tokius rezultatus galima pasiekti tik Bendrijos veiksmais. Taip darydami išvengėme minų lauko, kurį galėjo suformuoti įvairūs dvišaliai susitarimai, o sumažindami administracinius standartus sukuriame gerą priemonę, skirtą pažymėti kokybės standartus.

Tai yra tinkamas, praktiškas teisės aktas, kuris duos gerų rezultatų. Kai Parlamentas sugeba parengti tokį teisės aktą, jis gerai atlieka savo darbą.

  Marusya Ivanova Lyubcheva (PSE). – (BG) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, nekyla jokių klausimų, kad rekomendacijų dėl profesinio mokymo kokybės pagerinimo parengimo procesas buvo sėkmingas.

Kadangi šios srities politika yra valstybių narių kompetencija, profesinio mokymo kokybė valstybėse narėse labai skiriasi ir neatitinka darbo rinkos judumo ar spartaus ekonominio ir technologinio vystymosi lygio. Dėl to sudėtinga pasiekti Lisabonos tikslus. Ir tai visiškai neprisideda prie to, kad būtų sudarytos vienodos sąlygos vystyti žiniomis grįstą ekonomiką.

Pagal naują orientacinės sistemos metodą valstybėms narėms gali būti suteikta pagalba siekiant bendrų kriterijų ir valstybių teikiamo švietimo palyginamumo ir suderinamumo. Rekomendacijose numatyti derinimo lygiai, įskaitant derinimą tarp partnerių ir profesinių organizacijų, padidina įgyvendinamumo apimtį. Derinimas be abejonės padės pagerinti švietimo rinką, kuriai reikia sekti darbo rinkos pavyzdžiu.

Tai be jokios abejonės padės ypač toms valstybėms, kuriose šis procesas susiduria su problemomis, dėl tose valstybėse vykstančių ekonomikos reformų. Jei galima sukurti standartinį atskaitos tašką, tai užtikrins skaidrumą, nuoseklumą ir judumą tarp daugelio vystymosi krypčių ES ribose.

Tai turėtų būti pasiekiama nepažeidžiant autonomijos, kurią valstybės narės turi naudodamos savo profesinio mokymo sistemas. Tačiau tai taip pat sukurs bendrą aplinką ir sudarys reikalingas sąlygas specialistų mokymo bendrai kokybiškai bazei ir veiksmingumui.

Taip pat turėtume rimtai apsvarstyti poreikį suderinti verslo poreikius su ekonomika ir technologijos plėtra, kad kvalifikuotų darbuotojų mokymo sistemos taptų dar efektyvesnės. Tai padės išspręsti daug klausimų, dėl kurių išaugo įvairaus dydžio migracijos srautai.

Be to, gali būti galima naudoti tikslinį metodą, siekiant išspręsti įvairių profesinių krypčių problemas. Šiame procese pagrindinėmis valstybių narių gairėmis turi būti skaidrumas, bendradarbiavimas ir aukšti standartai organizuojant procesus, skirtus pagerinti profesinio mokymo kokybę, dalyvaujant Europos kokybės tinkle.

  Tomáš Zatloukal (PPE-DE). – (CS) Norėčiau trumpai paminėti, kad profesinis mokymas Europos Sąjungoje veikia valstybių narių ir regionų lygmeniu autonomiškai, pagal skirtingus standartus, todėl sukuriamas platus skirtingų žinių sričių ir skirtingų kvalifikacijų spektras. Todėl Europai reikia bendrų kriterijų, skirtų užtikrinti skaidrumą ir perkėlimą tarp daugelio švietimo krypčių Europoje. Taigi švietimo ir profesinio mokymo sistemos turi būti pakankamai lanksčios, kad būtų galima lanksčiai reaguoti į darbo rinkos poreikius. Tenkinant šiuos poreikius, siūlomo švietimo efektyvumas ir veiksmingumas turi būti nuolatos vertinami, stebimi ir vystomi atsižvelgiant į faktus. Teigiamas ženklas yra tai, kad aukštos kokybės profesinio mokymo užtikrinimo principuose iš tiesų yra rekomendacijų, skirtų įdiegti Europos kokybės sistemą. Asmeniškai aš Europos orientacinę sistemą matau kaip priemonę, skirtą skatinti įvairių valstybių narių profesinio mokymo ir mokymo sistemų kokybės gerinimą.

  Zbigniew Zaleski (PPE-DE). – (PL) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, pasiūlyme kalbama apie profesinį mokymą įvairiais lygiais, priklausomai nuo intelektualumo, motyvacijos, interesų ir rinkos poreikių. Dėl bendrų darbo standartų reikia suderinti mokymo modelius nuo Ispanijos iki Rumunijos.

Norėčiau pabrėžti, kad skatindami universitetinį švietimą, neturėtume pakenkti profesiniam mokymui žemesniame lygyje – žemesniame ar aukštesniame antrajame lygyje. Nereikia mokslinio laipsnio norint būti padavėju, tam kartais pakanka trumpų kursų. Dabartiniu metu tokios rūšies mokymai kartais nukenčia. Kaip mokytojas norėčiau pasakyti, kad pritarčiau kiek įmanoma lankstesnėms švietimo programoms, sukurtoms pagal studentų poreikius, pabrėžiant užsienio kalbų įgūdžius, kad visi galėtų dirbti užsienio valstybėje.

Galiausiai, gerb. Komisijos nary, norėčiau pasakyti, kad investicijos į švietimą – vienos geriausių investicijų Europoje. Netaupykime švietimo sąskaita. Negailėkime šių lėšų ateities kartoms.

  Dragoş Florin David (PPE-DE). – (RO) Profesinis mokymas – svarbi priemonė, suteikianti Europos piliečiams galimybes, žinias ir įgūdžius, kurių reikia norint integruotis į darbo rinką ir žiniomis grįstą visuomenę. Bendrai ši rekomendacija yra puiki. Tačiau manau, jog reikia, kad ji apimtų dar dvi sritis, kurias aš pabrėžiau: patariamosios sistemos Europos piliečiams sukūrimą, kurios pagalba jie galėtų pasirinkti tinkamų studijų tipą ir specializaciją, atitinkančią jų asmeninius įgūdžius, ir, jei galima, švietimo kokybės pagrindų sukūrimą.

Noriu pabrėžti faktą, kad mums reikia patvirtinti papildomą metodą švietimui, palengvinant geresnį švietimo proceso pritaikymą tikriesiems darbo rinkos poreikiams. Mokymosi viso gyvenimą ir judumo strategijos yra gyvybiškai svarbios norint padidinti įsidarbinimo darbo rinkoje suradimo galimybes. Taip pat norėčiau padėkoti abiem pranešėjams ir palinkėti jums linksmų Šv. Kalėdų.

  Nicodim Bulzesc (PPE-DE). – (RO) Asmenys, kurie savo kilmės valstybėje nori panaudoti kitoje valstybėje įgytas savo profesinio mokymo kvalifikacijas ar modulius, Europos Sąjungoje vis dar susiduria su kliūtimis. Tai stabdo daugelį žmonių ir dėl to lėtėja tarptautinis judumas. Būtent todėl Europos profesinio mokymo kreditų sistemos (ECVET) sukūrimas galėtų paskatinti studentų ir darbuotojų judumą. Taip pat manau, kad Thomaso Manno pranešime labai gerai nustatyti patobulinimai, kurie bus padaryti dėl šios sistemos bei problemos, kurios gali atsirasti, kai sistema bus įgyvendinta.

Laimei, galime pasinaudoti dirbant su kreditų perkėlimo sistema įgyta patirtimi. Kadangi esu mokytojas, turėjęs dirbti su kreditų sistema, pritariu pranešėjo rekomendacijoms. Mums reikia turėti Europos lygmens standartinę kiekybinę bazę, skirtą kreditams suteikti ir reikia nustatyti aiškius kriterijus, kurie užtikrintų sistemos abipusį atitikimą, skaidrumą, palyginamumą ir pasitikėjimą tarp valstybių narių. Taip pat sutinku, kad reikia suteikti bandomąjį laikotarpį prieš patvirtinant sistemą, nes Europos valstybės turi skirtingas švietimo sistemas ir manau, kad 27 profesinio mokymo sistemų suderinimui reikia skirti daugiau laiko.

  Mairead McGuinness (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, esu čia norėdama paremti savo kaimyną Thomasą Manną ir noriu pasveikinti ir jį, ir kitą pranešėją su jų darbu. Tačiau yra tam tikra problema, kuri kilo mano valstybėje ir galbūt, jūsiškėje, gerb. pirmininke. Mano nuomone, dėl statybų bumo susidarė didelė problema, ypač jaunų vyrų atžvilgiu, kurie nėra skatinami mokytis, nes juos traukia statybų sektoriuje mokami dideli atlyginimai.

Deja, tai praėjo ir daug tos kategorijos žmonių liko be mokymų, taigi ir be prieigos prie kitokio darbo, kuris gali atsirasti. Manau, kad atskiros valstybės narės ir, be jokios abejonės, Airija, turi atkreipti specialų dėmesį šias žmonių grupes, kad kai ateis geresni laikai (tikimės, kad tai įvyks netrukus), tokie žmonės būtų apmokyti kitokiam darbui. Akivaizdu, kad kokybės užtikrinimo ir kontrolės mintis gyvybiškai svarbi. Man nerimą kelia tai, kad švietimas dabar yra verslas, kuriam netaikoma kokybės kontrolė, o puoselėdami darbuotojų tarptautinio judumo mintį privalome turėti ES lygmens suderintą metodą, skirtą profesiniam mokymui.

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). – (PL) Gerb. pirmininke, siūloma kreditų perkėlimo ir skaičiavimo sistema švietimo ir profesinio mokymo srityje turėtų prisidėti prie darbuotojų judumo Europos Sąjungoje. Jei Europos Sąjunga nori konkuruoti su trečiosiomis šalimis, jei norima, kad jos ekonomika augtų, jei siekiama didesnio užimtumo ir mažesnių skirtumų tarp regionų, privalome skatinti mokymąsi visą gyvenimą. Mums reikia pagyvenusiųjų žmonių. Europos Sąjungai reikia jų patirties, kvalifikacijų ir žinių.

Jei norime žiniomis grįstos ekonomikos ir visuomenės, turėtume investuoti į švietimą. Turėtume užkirsti kelią žmonių pasitraukimui iš švietimo sistemos neįgijus jokių kvalifikacijų. Taip pat yra labai svarbu suteikti prieigą prie švietimo ir kvalifikacijų finansinių sunkumų turintiems žmonėms, įskaitant gyvenančius mažuose miestuose ir kaimuose, kurie vis dar neturi lengvo priėjimo prie švietimo paslaugų.

  Paul Rübig (PPE-DE). – (DE) Gerb. pirmininke, Komisijos nary J. Figeli, norėčiau jus labai nuoširdžiai pasveikinti! Manau, kad tai – vienas didžiausių iššūkių prieš Kalėdas. Žiūrint į ateinančius metus, į finansų krizę, yra daug dalykų, kuriuos turime spręsti ir čia švietimui ir mokymui iš tiesų tenka svarbus vaidmuo.

Turime tris rodiklius, kurie mums padės įveikti krizę: mokslinius tyrimus ir vystymąsi, infrastruktūrą ir švietimą ir mokymą. Manau, kad dabar privalome nustatyti naujus standartus, kad galėtume parodyti gyventojams, jog mokymasis visą gyvenimą vaidina itin svarbų vaidmenį, ypač smulkiajame ir vidutinio dydžio versle, kad norime išlaikyti žmones jų darbuose ir kad norime žmones geriau apmokyti, kad sudarytume jiems galimybes ateities darbo rinkoje.

Europos Sąjunga vaidina labai svarbų ir pagrindinį vaidmenį šioje srityje ir būčiau labai patenkintas, jei rytoj patvirtintume Smulkiojo verslo aktą. Tuomet šioje srityje turėtume papildomą finansavimą.

  Ján Figeľ, Komisijos narys. − Gerb. pirmininke, kalbėsiu trumpai, nes diskusijų pradžioje mano kalba buvo ilga. Pradėsiu nuo to, kuo baigė paskutinis pranešėjas, ypač atsižvelgiant į krizę.

Turime geriau ir daugiau investuoti į švietimą ir mokymą. Ne mažiau, bet geriau ir daugiau, tai reiškia efektyvumą, suderinamumą, atitikimą ir pan., ir dar daugiau. Tai Komisijos pozicija ir, mano manymu, tai taikoma ir čia.

Šios dienos kalbos apie kvalifikuotos darbo jėgos judumą, mokymąsi visą gyvenimą, žinių įskaičiavimą ir perkėlimą bei kokybės kultūrą yra labai svarbios mūsų nacionalinio švietimo ir mokymo sistemoms, todėl šios kalbos turi virsti tikrove.

Tiesiog noriu patvirtinti, kad priemonėmis, kurias tvirtiname – tikiuosi, jūs rytoj balsuosite dėl kompromiso teksto ar pateiktų pakeitimų, kuriems pritariu ir dėl kurių džiaugiuosi – Europoje sukursime palankesnes sąlygas kvalifikacijoms. Tai reiškia palankesnes sąlygas žmonėms ar piliečiams ir būtent tuo turime dalytis, galbūt labiau, nei tai darėme praeityje. Naudodami tokias priemones galime sudaryti palankesnes sąlygas motyvacijai, naujovių skatinimui ir visiems šiems svarbiems tikslams.

Komisija, pirmininkaujant Čekijai, stengsis padėti surengti konferencijas: pagrindinę konferenciją, skirtą abiejų priemonių pradėjimui ir tikslingesnes konferencijas dėl tolesnio įgyvendinimo. Galbūt abu pranešėjai galės mums padėti arba dalyvauti šiuose renginiuose. Be abejo, įgyvendinimas – svarbiausias mūsų laukiantis uždavinys.

Taip pat noriu pakartoti, ką daugelis jau šį vakarą sakė: linksmų Šv. Kalėdų ir laimingų Naujųjų 2009 metų – Europos kūrybingumo ir naujovių metų.

  Pirmininkas. − Ačiū, to paties linkime ir Jums ir visiems Komisijos nariams bei jos personalui.

  Jan Andersson, pranešėjas. – (SV) Gerb. pirmininke, H. Takkula jau išvyko, tačiau jis uždavė klausimą, ar yra kokių nors prieštaravimų tarp to, kad turėsime ES lygio tikslus, nors švietimo sistema iš esmės bus nacionalinė sistema. Manau, kad šia orientacine sistema kuriami ES lygio tikslai, ir tuo pat metu mes išlaikome pasitikėjimą valstybėmis narėmis. Mes joms suteikiame galimybes ir duodame naudojimui vadinamąjį įrankių rinkinį. Nemanau, kad čia slypi koks nors prieštaravimas.

Norėčiau pabrėžti tai, ką sakė J. Figel, t. y. kad yra dar svarbiau, jog per dabar mūsų patiriamą ekonomikos ir užimtumo krizę investuotume į švietimą. Būtent tai paskatins ES konkurencingumą bei asmenims suteiks priemones, reikalingas jų gyvenimo pažangai ir norint pasinaudoti tolesniu mokymu jų gyvenime.

Norėčiau užbaigti dar kartą padėkodamas Komisijai ir visiems pagalbiniams pranešėjams. Viso šio proceso metu ypač gerai dirbome kartu ir norėčiau jums visiems palinkėti linksmų Šv. Kalėdų ir laimingų Naujųjų metų.

  Thomas Mann, pranešėjas. – (DE) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, J. Figeli, labai dėkoju už jūsų paties ir jūsų komandos puikų bendradarbiavimą. Iš tiesų nudribome šį darbą kartu. Manau, kad taip pasiekėme puikų rezultatą.

S. Kusstatscher yra visiškai teisus – Europos Sąjunga šioje profesinio mokymo srityje turi labai dideles ambicijas. Galiausiai mes norime nei daugiau, nei mažiau, o profesinio mokymo išlaisvinimo iš aukštesniojo švietimo. M. Panayotopoulos-Cassiotou yra visiškai teisi – privalome pasiekti apčiuopiamų rezultatų. Norime tikroviškų dalykų, o ne įprastų ketinimų deklaracijų, ne įprastų gražių kalbų. Norime, kad iš esmės atsitiktinis bendradarbiavimas užleistų kelią daug intensyvesnio derinimo laikotarpiui.

Šiuo metu švietimo rezultatai labai smarkiai skiriasi valstybėse narėse. Dėl to mums reikia sutarimo tarp verslo ir valstybių narių valdžios institucijų dėl švietimo įstaigų. H. Takkula yra visiškai teisus – nenorime europietiškos auklės ir tokių planų visiškai nėra. Iš tiesų mums reikia „minkštosios teisės“ arba suinteresuoti ar įtraukti kitus žmones.

Norime pasiekti, kad kartu susiburtų ekspertai – klausymuose, darbo grupėse, bei studijų vystymo tikslu. Be to, mums reikia švietimo įstaigų. J. Maštálka visiškai teisus. Šiam tikslui galime panaudoti veikiančius tinklus ir esančius socialinius partnerius. Tik tokiu atveju darbuotojai ir darbdaviai bei privatūs ir viešojo sektoriaus švietimo teikėjai gaus akivaizdžią naudą: tai bus klasikinė padėtis, kai nėra pralaimėjusiųjų. Ir J. H. Ferreira, ir P. Rübig kalbėjo apie mokymosi visą gyvenimą svarbą, ir teisingai, nes būtent šiuo mastu mes iš tiesų galime pagerinti padėtį.

Kaip ir Jūs M. Harkin, aš irgi įžvelgiu šios sistemos savanoriško pobūdžio svarbą, nes sistema apima visus veikėjus. Dėl nuolat didinamo pasitikėjimo, jau nuo 2012 m. matysime pirmąsias valstybes nares dirbančias kartu. Bandomasis laikotarpis yra būtinas; tai yra nediskutuotina. Įtrauksime pagrindinių kvalifikacijos reikalavimų (angl. EQR) įvertinimą lygiais nuo 1 iki 8 ir mano puiki kaimynė yra, be abejo, teisi sakydama, kad tai turi įvykti. Jaunimas turi teisę matyti, kuo jie gali pasinaudoti, ko jiems reikia ir kad jie gali toliau tęsti asmeninį vystymąsi, visuomet pagal nacionalinių teisių aktų nuostatas. Tuomet kitos valstybės gali laisvai prisijungti vėliau ir prisijungti prie šios ECVET sistemos, kai tik galės. Manau, kad galimybės, jog taip įvyks, yra labai didelės. Jei ir toliau aptarinėsime reikalus taikydami tokį bendradarbiavimą, mums pavyks žengti dar kelis žingsnius į priekį. Manau, kad mus čia pavyko kai ką išjudinti.

  Pirmininkas. − Diskusijos baigtos.

Balsavimas įvyks rytoj, 2008 m. gruodžio 18 d., ketvirtadienį.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 142 straipsnis)

  Dumitru Oprea (PPE-DE), raštu. – (RO) Būdamas nuomonės dėl Europos profesinio mokymo kreditų sistemos referentu, norėčiau dar kartą pabrėžti šios sistemos, kuria siekiama pagerinti profesinio mokymo kokybę ir patrauklumą, sukūrimo ir įgyvendinimo svarbą.

Poreikis įgyvendinti ECVET yra grindžiamas troškimu sumažinti mokymosi pasiekimų skirtumus, kurie atsiranda dėl veikiančių skirtingų profesinio mokymo sistemų. Mums reikia padidinti profesinių kvalifikacijų ir mokymosi visą gyvenimą skaidrumą.

ECVET įgyvendinimas turi būti grindžiamas bendru įsipareigojimu laikytis principų, kuriais užtikrinamas geros kokybės profesinis mokymas. Tiesą pasakius, vienas gyvybiškai svarbus elementas šiame procese turi būti partnerysčių tarp švietimo institucijų, bendrovių ir valstybių narių valdžios institucijų kūrimo skatinimas, kad būtų vystoma abipusio pasitikėjimo aplinka.

Galiausiai – ir tai yra ne mažiau svarbu – norėčiau paminėti, kad ECVET sistema pabrėžiami mokymosi pasiekimai, o ne laikas, praleistas įgyjant žinias, įgūdžius ir patirtį.