Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2008/2133(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

A6-0447/2008

Debatai :

PV 17/12/2008 - 19
CRE 17/12/2008 - 19

Balsavimas :

PV 18/12/2008 - 6.19
CRE 18/12/2008 - 6.19
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2008)0634

Diskusijos
Trečiadienis, 2008 m. gruodžio 17 d. - Strasbūras Tekstas OL

19. Klastojimo poveikis tarptautinei prekybai - Su vartotojų apsauga susiję klastojimo aspektai (diskusijos)
Kalbų vaizdo įrašas
PV
MPphoto
 

  Pirmininkė. - Kitas klausimas – bendros diskusijos dėl:

- Gianluca Susta pranešimas (A6-0447/2008) Tarptautinės prekybos komiteto vardu dėl klastojimo poveikio tarptautinei prekybai [2008/2133(INI)] ir

- Arlene McCarthy klausimo žodžiu Komisijai (B6-0486/2008) PSE frakcijos vardu dėl su vartotojų apsauga susijusių klastojimo aspektų (O-0097/2008).

 
  
MPphoto
 

  Gianluca Susta , pranešėjas. (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, pirmiausia norėčiau padėkoti visiems kartu su manimi dirbusiems rengiant šį pranešimą, įskaitant pagalbinius pranešėjus, nepaisant pozicijos, kurią rytoj per balsavimą dėl pranešimo užims kiekviena politinė frakcija.

Kova su klastojimu, pirmiausia tai – būdas, kuriuo remiamas Europos sistemos konkurencingumas, ir tai visiškai patenka į Lisabonos strategijoje nubrėžtas pagrindines ribas. Manau, kad šį klausimą taip pat reikėtų svarstyti ir teisiniu bei baudžiamuoju požiūriu, atsižvelgiant į pasaulio globalizaciją. 2005 m. EBPO pranešime teigiama, kad pasaulyje pardavinėjama apie 150 mlrd. EUR vertės suklastotų produktų, neskaičiuojant vien tik namų klastočių ir piratavimo internete. Vienas komentatorius teigia, kad iš tiesų su klastotėmis susijusi apyvarta siekia maždaug 500 mlrd. EUR.

Pažeidžiant prekės ženklo teises, patentų teises ir intelektinės nuosavybės teises, klastojimas trukdo mūsų pramonės stipriosioms pusėms, mūsų naujovių pajėgumams ir mūsų kūrybingumo pajėgumams. Esant tokiai padėčiai reikia taikyti labai suderintas ir tikslines priemones, atidžiai prižiūrėti santykius su įvairiomis pasaulio dalimis ir, manau, taikyti kitokį metodą santykiuose tarp Bendrijos institucijų ir valstybių narių.

Tarptautinės prekybos komitete rengiant pranešimą buvo pasirinkta, atsižvelgiant į institucinę atsakomybę, gilintis į išorinius klastojimo aspektus, tačiau yra labai aiškus ryšys tarp išorinių ir vidaus klastojimo aspektų Europoje, kuri ir toliau yra didžiausia pasaulio rinka ir antra pagal dydį pasaulio importuotoja.

Taigi apibendrinant privalome dar kartą patvirtinti tam tikras būtinas kovos su klastojimu būtinas sąlygas: būtina sustiprinti mūsų apsaugos nuo suklastotų produktų patekimo sistemą, o tai reiškia ir už produktų kontrolę pasienyje atsakingų policijos pajėgų suderinimą, ir sustiprinti muitines. Tačiau taip pat privalome didelį dėmesį skirti ir civilinių ir baudžiamųjų nuostatų suderinimui mūsų vidaus teisinėse sistemose, bei dirbant kartu Pasaulio prekybos organizacija, sustiprinti priemones, kurias jau turi įdiegusi pati PPO.

Akivaizdu, kad dažniau kreipiantis į Pasaulio prekybos organizaciją dėl tam tikrų problemų, susijusių dėl kylančių ginčų, išsprendimo, stiprinama kova su klastojimu, be to mes manome, kad turėtų būti taikomos tam tikros baudos ne Europos Sąjungos valstybėms, kurios tam tikru būdu deklaruoja, kad yra pasirengę būti tokių produktų patekimo į Europą bei tokių produktų pasaulinės apyvartos kanalais.

Mums reikia stipresnės intelektinės nuosavybės apsaugos, didesnių pajėgumų apsaugoti save didžiuosiuose pasaulio geopolitiniuose regionuose ir apsaugoti save nuo didelių valstybių, kurios atsiranda pasaulio rinkoje. Todėl su dideliu susidomėjimu žiūrime į ACTA. Tai būtų esminis tarptautinis daugiašalis susitarimas, kuris nepanaikintų dvišalių susitarimų tarp Jungtinių Valstijų, Japonijos ir Europos, paliekant vietos ir Brazilijai, Indijai, Kinijai ir kitiems didžiausiems pasaulio prekybos regionams. Tokia sutartimi dėmesys būtų sutelktas į du dalykus. Viena, dėmesys būtų sutelktas į skaidrumą ir pilietinių bei politinių teisių laikymąsi ir privatumą. Antra, visapusiškai laikantis pagrindinių teisių, dėmesys būtų sutelktas į prekybos interesų stiprinimą, kurie mums yra labai artimai susiję su vystymusi, taigi ir su mūsų valstybių laisve ES ir pačios ES, kuri yra didžiausia politinė veikėja pasaulio rinkose, laisve.

Taigi, manau, kad turėtume veikti vartotojų švietimo, baudžiamosios teisės derinimo, griežtesnės kontrolės ir priemonių, skirtų padaryti spaudimą, naudojimo srityse. Tam tikrų besivystančių valstybių atžvilgiu turime bendrųjų tarifų lengvatų sistemą, ir turėtume užtikrinti, kad ši sistema bus stiprinama, tačiau tuo pat metu naudojama kovoti su tam tikrų valstybių noru būti minėtų suklastotų gaminių patekimo kanalais.

Pranešimu siekiama sukurti pagrindus, skirtus sujungti pagrindinius laisvės interesus, pagrindinius laisvos prekybos, piliečių laisvių, politinių ir vystymosi laisvių interesus, siekiant suduoti smūgį reiškiniui, kuris šiuo metu labai trukdo Europos Sąjungos konkurencingumo sistemai. Be abejo, galėjome tikėtis šiek tiek daugiau, nes kai kurie klausimai, pvz., stebėjimo tarnybos sukūrimas ar nuostatos dėl atsekamumo, liko pranešimo aiškinamojoje dalyje. Šie klausimai nesulaukė daugumos pritarimo.

Tačiau tikimės, kad pateikėme didelį indėlį Komisijai ir Tarybai, ypač Komisijai, kad jai padėtume ateityje atlikti išsamų taisyklių persvarstymą, kad Europa būtų apsaugota nuo šio žalingo reiškinio.

 
  
MPphoto
 

  Eija-Riitta Korhola, autorė. − Gerb. pirmininke, norėčiau padėkoti pranešėjui už kruopštų darbą. Klastojimas ir autorių teisių piratavimas daro žalą Europos ir pasaulio ekonomikai ir iš esmės jokia pramonės šaka neišvengia šios neteisėtos veiklos. Dėl tokios veiklos daroma žala teisėtam verslui ir IMCO komiteto nuomone, tokia veikla yra vartotojams daromų nuostolių šaltinis.

Problema rimta ir tampa vis rimtesne, o suklastotos ir piratinės prekės ir toliau lengvai prieinamos vidaus rinkoje. Norėdami kovoti su klastojimu ir piratavimu, pirmiausia turime sustiprinti priežiūros užtikrinimą, padėti muitinėms nustatyti tokius atvejus ir parengti susitarimus, skirtus pažaboti klastojimui ir piratavimui ten, kur pažeidimas pradedamas. Taip reikia imtis veiksmų, kuriais internetas būtų apsaugotas nuo tapimo dar didesne suklastotų ir piratinių produktų platinimo vieta. Tam reikia stiprinti teisės gynimo būdus, kad efektyviau būtų taikomos kompensacijos.

Antra, mums reikia visuomenės informavimo kampanijų. Vartotojai pernelyg dažnai nežino apie šios problemos mastą ir atgarsius. Dėl pavojingų produktų, ypač suklastotų vaistų, kyla pavojus vartotojų gyvybei. Valstybės rengiamose kampanijos reikėtų vis didesnį dėmesį skirti informavimui apie klastojimo ir piratavimo daromus socialinius nuostolius, pvz., sveikatai ir saugumui.

Trečia, mums reikia padidinti duomenų rinkimą, įvertinimą ir mokslinius tyrimus. Išsamūs ir palyginami duomenys yra labai svarbūs teisėsaugai ir informavimo kampanijoms. Šiais metais Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas pritarė naujam prekių paketui, kuriuo sukuriami nauji pagrindai rinkai stebėti ir visos ES teisės laikymuisi užtikrinti, kad būtų užtikrinta vidaus rinkoje prieinamų produktų sauga. Per šį teisėkūros laikotarpį jau patvirtinome atnaujintą muitinės kodeksą ir priemones, skirtas padėti sukurti veiksmingas popieriaus nenaudojančias muitines. Taip siekėme padidinti muitinės institucijų, kurios yra paskutinis apsaugos postas, veiklos veiksmingumą prie ES išorės sienų, kad būtų užkirstas kelias suklastotų prekių patekimui į vidaus rinką.

Kova su klastojimu ir piratavimu – klausimas, kuris ir toliau turėtų būti politinės darbotvarkės viršuje. Parlamente raginame Komisiją bendradarbiauti su vyriausybėmis, muitinės institucijomis, pramone ir vartotojais visose ES valstybėse narėse. Privalome kartu imtis veiksmų, jei norime kovoti veiksmingai. Šiomis šio vakaro diskusijomis raginame Komisiją pateikti nuoseklų ir suderintą metodą, skirtą kovoti su klastojimu ir piratavimu. Tik taip galime užtikrinti vartotojų pasitikėjimą vidaus rinkoje pardavinėjamais produktais.

 
  
MPphoto
 

  Jacques Barrot, Komisijos pirmininko pavaduotojas. − (FR) Gerb. pirmininke, norėčiau padėkoti G. Sustai už jo pranešimą dėl klastojimo poveikio tarptautinei prekybai ir, be abejo, norėčiau padėkoti Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetui. Šie klastojimo ir piratavimo klausimai, kaip ką tik tikrai labai puikiai parodė E.R. Korhola, iš tiesų nusipelno mūsų dėmesio ir pasiryžimo.

Komisija yra visiškai pasiryžusi skatinti aukštą intelektinės nuosavybės apsaugos lygį ir laikytis intelektinės nuosavybės teisių ne ES esančiose valstybėse. Atsižvelgdami į Europos vaidmenį pasaulyje ir Komisijos strategiją, skirtą užtikrinti, kad būtų tinkamai laikomasi intelektinės nuosavybės teisių, mes bendradarbiaujame su partneriais, kurie pritaria mūsų susirūpinimui. Tai pasakytina apie Jungtines Valstijas, Japoniją, G8 ir EBPO valstybes. Norime užtikrinti, kad patys moderniausi, daugiausiai naujovių taikantys Europos pramonės sektoriai, skiriantys didžiausią dėmesį kokybei, kuri pripažįstama kaip viena didžiausių mūsų vertybių konkuruojant pasaulyje, nebūtų ne ES valstybių žalojami ar net griaunami.

Europos Parlamento dalyvavimas šiame klausime yra sveikintinas. Ačiū. Komisija stebėjo G. Sustos pranešimo rengimą ir esu pranešėjui dėkingas už tai, kad jis patvirtino labai ambicingą ir konstruktyvią poziciją. Pažymime pasiūlymus, susijusius su Kinija, PPO ginčų priemonės naudojimu, mūsų bendrųjų lengvatinių tarifų sistema ir poreikiu labiau padėti mūsų mažosioms ir vidutinio dydžio įmonėms.

Tačiau kai kuriose srityse galutinė teksto versija yra žingsnis atgal, palyginti su pradiniu požiūriu. Be to, pranešime tvirtinamas santūresnis ir labiau gynybiškas tonas kalbant apie kovos su klastojimu prekyboje susitarimą (ACTA). ACTA susitarimo tikslas – kovoti su didelio masto neteisėtomis veiklomis ir apsaugoti Europos Sąjungos novatorius. Juo neribojamos piliečių laisvės ir nedaromas spaudimas vartotojams.

Kaip jau daugeliu atvejų Komisija kartojo Europos Parlamentui, ACTA nesiekia daugiau už dabartinę Europos Sąjungos sistemą, susijusią su intelektinės nuosavybės teisių priežiūros užtikrinimu. Dabartine sistema laikomasi pagrindinių teisių ir piliečių laisvių, įskaitant asmens duomenų apsaugą. Dėl baudžiamųjų sankcijų taikymo valstybių narių vardu derėsis Europos Sąjungai pirmininkaujanti valstybė.

Dėl Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto iškeltų klausimų, norėčiau pabrėžti, jog po praėjusį gegužės mėn. su Europos Parlamento nariais surengtos aukšto lygio konferencijos, Komisija apsvarstė pačius tinkamiausius valstybių narių teismų ir policijos institucijų, verslo ir vartotojų rėmimo būdus, kovojant su šiais nusikaltimais. Iš tiesų, šios sudėtingos problemos yra susijusios su įvairiomis sritimis ir patenka į įvairių Komisijos Generalinių direktoratų atsakomybės sritį. Reikia labiau bendradarbiauti.

Šių metų pradžioje – tai yra svarbu – buvo įsteigtas padalinys, kurio specializacija – pramoninių ir intelektinių nuosavybės teisių laikymosi užtikrinimas. Be to, mums reikia turėti solidžią žinių bazę, kad galėtume parengti nuolatinę kovos su klastojimu ir piratavimu strategiją. Tačiau čia mums iškyla problema – statistikos rengimas. Norėdami susidaryti tikslų problemos apimties ir dydžio vaizdą, privalome turėti statistiką. EPBO savo pranešime „klastojimo ir piratavimo poveikis ekonomikai“ taip pat pabrėžė šį aspektą.

Todėl mums reikia užtikrinti, kad būtų renkama tiksli ir išsami informacija. Verslas turi gyvybiškai svarbių duomenų, tačiau kai kurie duomenys laikomi jautriais. Reikėtų pasakyti, kad vieninteliai duomenys, kuriuos privalo pateikti valstybės narės yra duomenys, susiję su konfiskavimu muitinėse.

Be to, yra sudėtinga gauti informaciją apie nuo suklastotų gaminių nukentėjusių asmenų skaičių. Nors kai kurių duomenų galima gauti iš sistemų, pvz., Bendrijos skubaus pasikeitimo informacija apie pavojus, kylančius naudojant vartotojų gaminius, sistemos (RAPEX), tačiau tokių duomenų nepakanka. Sistema RAPEX buvo sukurta siekiant užkirsti kelią nelaimėms, kurias sukelia pavojingi produktai. Tikra tiesa, kad suklastoti produktai galėtų priklausyti tokiai kategorijai. Pagrindinis sistemos RAPEX privalumas – tai, kad ji sudaro sąlygas vienoje valstybėje narėje nustatytą informaciją apie pavojingus vartotojų gaminius greitai perduoti kitoms valstybėms narėms ir Komisijai, ir apsaugoti vartotojus nuo tokių gaminių įsigijimo.

Nors RAPEX apima visus pavojingus vartotojų gaminius, tai nebūtinai yra pati tinkamiausia priemonė informacijos rinkimui apie nuostolius, kuriuos sukelia suklastoti produktai.

Europos duomenų bazėje apie nelaimes, į kurią duomenys patenka sistemingai stebint fizinius sužeidimus, renkami duomenys apie nelaimes ir fizinius sužeidimus, apie kuriuos pranešama greitosios pagalbos tarnyboms. Tačiau pateikiama informacija apie fizinių sužeidimų priežastį dažnai yra pernelyg bendro pobūdžio ir nepakanka detalių, kad būtų galima nustatyti, ar sužeidimus sukėlė suklastoti gaminiai. Be to, valstybės narės naudoja skirtingus nelaimių priežasčių įrašų metodus, todėl statistinių duomenų palyginimas ir parengimas tampa sudėtingu uždaviniu ir rezultatai nėra tikslūs.

Todėl aišku, kad privalome dirbti, kad sukurtume skubaus pasikeitimo informacija tinklus, naudojant valstybių narių ryšių punktus. Toks metodas sudarytų sąlygas sukurti derinimą ir dalijimąsi informacija tarp administracinių įstaigų, teisminių ir policijos institucijų ir ekonomikos veiklos sektorių, veikiančių visoje Europos Sąjungoje. Šiuo požiūriu stebėjimo tarnyba būtų labai naudinga. Komisija šiuo metu nagrinėja pačias tinkamiausias praktines galimybes įkurti stebėjimo tarnybą.

Laikydamosi subsidiarumo principo, valstybės narės yra įpareigotos užtikrinti, jog visi pardavinėjami produktai būtų saugūs ir kad veiksmingai būtų vykdomas rinkos stebėjimas, tačiau anksčiau ne visose valstybėse toks stebėjimas buvo vykdomas vienodai kruopščiai. Todėl Komisija parengė reglamentą dėl akreditacijos ir rinkos stebėjimo, kurį 2008 m. birželio mėn. patvirtino Taryba.

Reglamente sukuriami bendri pagrindai, susiję su rinkos stebėjimu. Jie siejami su direktyva dėl bendro gaminių saugumo sukurta sistema, bei ją papildo. Reglamente nustatyti bendri reikalavimai, susiję su rinkos stebėjimu ir šių reikalavimų privalo laikytis visos valstybės narės. Reglamentu įdiegiama bendradarbiavimo tarp valdžios institucijų priemonė valstybių narių ir tarptautiniu lygiu. Priemonė turėtų sudaryti sąlygas veiksmingai skleisti naudingą informaciją, pvz., norint įspėti apie pavojingų produktų atvykimą į vieną iš patekimo punktų.

Praėjusį liepos mėn. Komisija patvirtino komunikatą dėl pramoninių nuosavybės teisių strategijos Europai. Todėl norėtume įdiegti integruotą strategiją, įskaitant ne teisėkūros priemones, skirtas stiprinti šių nuostatų taikymą. Ši strategija sudarys sąlygas vystyti naują planą, susijusį su muitinėmis, kad būtų pagerinta kova su klastojimu ir piratavimu ir sukurti nauji metodai, kurie sudarys sąlygas pagerinti informacijos rinkimą, skatinti visuomenės informavimo kampanijas ir didinti visų lygių bendradarbiavimo tinklų veiksmingumą.

Taryba pareiškė, kad ji visapusiškai pritaria tokiam metodui. 2008 m. rugsėjo 25 d. ji patvirtino išsamų Europos kovos su klastojimu ir piratavimu planą. Ši rezoliucija, kurioje pateikiamas išsamus Europos kovos su klastojimu ir piratavimu planas, yra svarbus politinis signalas. Tai – įrodymas, jog valstybės narės didelę svarbą skiria intelektinės nuosavybės teisėms.

Esant tokioms aplinkybėms, Komisija susitiko su valstybių narių muitinių institucijų direktoriais aukšto lygio seminare, kuris buvo surengtas 2008 m. lapkričio 25–26 d. Paryžiuje. Seminare buvo parengti plataus mato matmenys naujam muitinių planui, skirtam kovai su klastojimu 2009–2012 m. laikotarpiu.

Šį muitinių kovos su klastojimu planą Komisija parengs per ateinantį Čekijos pirmininkavimo laikotarpį. Komisija skiria labai didelę svarbą intelektinės nuosavybės teisių apsaugai ir tinkamam jų laikymuisi ne ES valstybių rinkose. Komisija surengė dialogus dėl su intelektinės nuosavybės teisėmis susijusių klausimų su savo pagrindiniais prekybos partneriais, pvz., Kinija. Komisija pasiūlė įdiegti išsamias su intelektinės nuosavybės teisėmis susijusias nuostatas ir jas tikslingiau nukreipti į minėtų teisių taikymo dvišaliuose ir regioniniuose prekybos susitarimuose kontrolę.

Didesnio vartotojų informavimo ir jų įspėjimo apie didėjančius pavojus klausimu Komisija mano, kad be abejonės tai – labai svarbi problema. Yra labai svarbu, kad galėtume rinkti ir analizuoti patikimus duomenis, siekiant paremti mūsų darbą ir susikurti sąlygas, reikalingas veiksmingų politikos krypčių ir strategijų vystymui. Kai turėsime aukštos kokybės informaciją, galėsime informuoti vartotojus ir juos šviesti, nedidinant nepasitikėjimo ir nekeliant didesnių rūpesčių dėl jautrių gaminių, pvz., medicininių produktų ar maisto produktų. Valstybėms narėms tenka svarbus vaidmuo šioje srityje, kad būtų užtikrinta, jog bus keičiamasi tokios rūšies informacija.

Gerb. pirmininke, jau baigiu. Atleiskite, kad šiek tiek užtrukau. Norime paremti valstybes nares, kad jos galėtų veiksmingiau prisidėti prie naujovių skatinimo ir vartotojų sveikatos ir saugos apsaugos ir mums reikia taikyti pasaulinį požiūrį. Būtent todėl Komisija ir telkia savo pastangas į priemonės įdiegimą, kuri sudarytų sąlygas vystyti žinias ir bendradarbiavimą tarp valstybių narių, vartotojų ir verslo.

Matote, gerb. G. Susta, Jūsų pranešimas pasirodė pačiu laiku. Jis padeda mums suvokti šio klastočių klausimo esmę, kuris man asmeniškai visuomet labai rūpėjo. Negalime ginti naujoviškos Europos, jei veiksmingai nekovosime su klastojimu. Todėl dėkoju Europos Parlamentui už jo parodytą jautrumą šiai svarbiai problemai. Dėkoju už jūsų dėmesį. Dabar, gerb. pirmininke, ketinu atidžiai išklausyti Europos Parlamento narių pastabas.

 
  
MPphoto
 

  Eva Lichtenberger, Teisės reikalų komiteto nuomonės referentė. – (DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, G. Susta jau aiškiai apibūdino šios temos svarbą, todėl nėra jokio reikalo man tai sakyti dar kartą.

Teisės reikalų komitetas šią temą svarstė ypač atsižvelgdamas į su ACTA susijusias tarptautines derybas ir iškėlė tokius punktus: skaidrumo trūkumą, pvz., tarptautinėse derybose, tarpusavio sąsajų su tarptautiniais susitarimais ir organizacijomis, pvz., TRIPS ar WIPO klausimą, teisinės bazės, skirtos apibrėžti baudžiamųjų nuostatų pobūdį ir dydį, nebuvimą – šis punktas yra taip pat labai svarbus valstybėms narėms.

Norėčiau trumpai tai apibendrinti, padarydama vieną išvadą, jog kad ir ką valstybės narės ar mes galvotume apie baudžiamųjų nuostatų suderinimą ir kad ir kokiu būdu tai vyktų, turėtume turėti galimybę priimti sprendimą dėl šio klausimo patys. Neturime leisti, kad nepakankamai skaidrios tarptautinės derybos ribotų, a priori, Europos Sąjungos ir jos institucijų veiksmų laisvę ir kad Europos Parlamentas nebeturėtų tokiam sprendimui priimti reikalingos laisvės. Taigi neturėtume priimti išankstinio sprendimo. Europos Parlamentas gina savo teises. Galiausiai tai daro poveikį ir gali net kelti pavojų privatus gyvenimo, duomenų apsaugos ir piliečių teisių sritims.

Galėjome turėti galimybę balsuoti dėl dviejų sprendimų rytoj, jei Europos liaudies partijos (krikščionys demokratai) ir Europos demokratų frakcija nebūtų tam sutrukdžiusi, žodiniu pakeitimu bandydama pakeisti vieną sprendimą. Tikiuosi, kad tokį požiūrį vis dar galima pakeisti. Ačiū.

 
  
MPphoto
 

  Corien Wortmann-Kool, PPE-DE frakcijos vardu. (NL) Gerb. J. Barrotai, tai – tiesa. Jūs ilgai kalbėjote šiuo vėliu metu. Jei taip darydamas norėjote pabrėžti, jog Komisija ketina kovai su klastojimu suteikti pirmenybę, tai jums atleidžiama. Be to, būtume laimingi, jei pasiektumėte savo didingą troškimą, nes šis klausimas vis dar yra didelė problema ir, tiesą sakant, ji vis labiau didėja. Nebekalbame apie mielas Gucci rankines, bet kalbame apie Europos piliečio, Europos vartotojo sveikatą ir saugą.

Norėčiau nuoširdžiai padėkoti pranešėjui už puikų pranešimą, kurį mes Tarptautinės prekybos komitete patvirtinome beveik vienbalsiai, išskyrus du balsus. Praėjusią savaitę įsipainiojome į sudėtingas derybas dėl naujų rezoliucijų, tačiau džiaugiuosi, kad visi grįžome atgal tuo pačiu keliu. Todėl tikiuosi, kad rytoj galėsime didžiąja dauguma patvirtinti šią Tarptautinės prekybos komiteto rezoliuciją. Vertiname tai, kad Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcija atsiėmė alternatyvią rezoliuciją.

Mums reikia geriau bendradarbiauti, jei norime laimėti kovą su klastojimu. Muitinių tarnyboms šioje srityje tenka svarbus vaidmuo, kaip tai parodė penkių Europos valstybių bendros pastangos, kai artimai bendradarbiaudami muitinių tarnybos ir pramonės atstovai sunaikino didelį kiekį suklastotų gaminių. Puiku!

Mums taip pat reikia geresnio derinimo, tačiau savo rezoliucijoje nesiūlėme naujos Europos agentūros, nors tokią mintį turėjome. Šiuo klausimu norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į D. Martino pasiūlymą įsteigti Europos švieslentę. Tai – puiki mintis.

Taip pat norėjau paminėti baudas, ypač jums, gerb. teisingumo Komisijos nary. Tikiuosi, kad mūsų pasiūlymus įvertinsite rimtai ir juos iš tiesų panaudosite.

 
  
MPphoto
 

  David Martin, PSE frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti G. Sustai už jo gerą bendradarbiavimą rengiant šį pranešimą. Ne dėl visko sutarėme, tačiau jis visuomet labai bendradarbiavo ir buvo labai lankstus.

Pirma, G. Susta mums pateikė kai kurių bendrų skaičių apie klastojimo mastą. Vien tik šią savaitę mano rinkimų apygardoje du atskiri įvykiai atkreipė dėmesį į klastojimo mastą regionų lygmeniu. Pirma, JK pasienio agentūra atliko kratą mano rinkimų apygardoje Grangemouthe, Škotijoje, esančiame laive ir konfiskavo 3,6 mln. svarų sterlingų vertės gaminių su suklastotais dizainerių prekių ženklais. Laivas į Škotiją atvyko iš Kinijos per Olandiją.

Be to, šią savaitę Škotijoje buvo atskleista, kad per šiuos metus Škotijos policija konfiskavo pusę milijono CD ir DVD diskų, kurių rinkos vertė siekia beveik 5 mln. svarų sterlingų. Savo pranešime spaudai policija teigė, kad beveik visų šių piratinių DVD diskų ir muzikos albumų platinimą kontroliavo organizuoti nusikaltėliai. Taigi akivaizdu, kad tai – masinė problema visoje Europos bendrijoje.

Kaip jau minėjo kiti, dažnai į klastojimą žiūrima kaip į nusikaltimą, kuriame nėra aukų, tačiau, be jokios abejonės, kaip ir rodo mūsų diskusijos, taip toli gražu nėra.

Pirmoji grupė, be abejo, yra verslo bendruomenė: prekyba daro poveikį teisėtiems mažmenininkams ir kitiems verslo atstovams, kurie moka mokesčius, įdarbina žmones ir gauna pajamas; klastojimas taip pat daro žalą autoriams, menininkams ir moksliniams tyrėjams ir jų už savo talentą ir investicijas gaunamoms pajamos. Kaip ir minėjo C. Wortmann-Kool, yra tokių vartotojų, kurie dėl suklastotų produktų žuvo, buvo sužaloti ar kuriems buvo padaryta nepatogumų. Yra ir trečioji žmonių grupė – nusikalstamumo ir antisocialinio veiksmų, kurie dažnai finansuojami suklastotų prekių gaunamomis pajamomis, aukos.

PSE frakcija iš esmės sutinka su tuo, ką sakė Komisijos narys, nes sprendžiant šią problemą reikia imtis veiksmų trijose srityse. Pirma, mums reikia griežtesnių veiksmų, nukreiptų prieš trečiąsias valstybes, kurios skatina klastojimą, ar į jį nekreipia dėmesio, ir kurios nesugeba apsaugoti kitų intelektinės nuosavybės teisių. Nemanome, kad ACTA – tinkamas sprendimas šiai problemai ir esame tikrai įsitikinę, kad jei įsigalios ACTA, reikia, kad šis susitarimas būtų skaidresnis, demokratiškesnis ir iš esmės daugiašalis. Kaip sako C. Wortmann-Kool, mūsų manymu daliniu šios problemos sprendimu gali tapti tarptautinė švieslentė, kurioje būtų nurodytos ir gėdinamos tos valstybės, kurios nesilaiko kitų teisių, susijusių su suklastotomis prekėmis.

Kita sritis, kurioje mums reikia imtis veiksmų, yra vykstantis teisėsaugos agentūrų, pvz., policijos, prekybos standartų pareigūnų ir muitinių institucijų, darbas. Laukiame Čekijos pasiūlymo kitais metais dėl geresnio Europos bendradarbiavimo šioje srityje.

Trečioji ir paskutinė sritis – poreikis šviesti visuomenę dėl klastojimo daromos žalos ir paaiškinti jaunimui, kad asmenys, kurie dirba kurdami filmus, televizijos laidas ir muziką, turi teisę užsidirbti pragyvenimui iš tokios veiklos.

Tačiau nemanome, kad turėtume bausti asmenis, kurie parsisiunčia piratinę dainą ar kitokią piratinę muziką ar nusiperka suklastotą CD ar suklastotus futbolo marškinėlius. Nenorime bausti tų žmonių; norime juos šviesti ir patraukti juos į savo pusę, kad susidorotume su tikraisiais šio proceso nusikaltėliais.

 
  
MPphoto
 

  Carl Schlyter, Verts/ALE frakcijos vardu. (SV) Gerb. pirmininke, dėkoju Jums, gerb. G. Susta. Be abejo, mums turėtų būti nesunku čia pasiekti tvirtą susitarimą. Tačiau Parlamento taisyklės mus verčia teikti atskiras rezoliucijas be jokios galimybės balsuoti dėl atskirų susitarimų. Dėl to sudėtinga pasiekti kompromisą, kuriame būtų galimybė tiksliai atspindėti Parlamento daugumos norus. Dėl to labai gaila, nes tai reiškia, kad jei, pvz., Žaliųjų rezoliucijai rytoj nebus pritarta, mes balsuosime už pasiūlymą, kuriame numatyta interneto ir interneto turinio kontrolė ir tai reikš, kad už tai bus atsakingi teikėjai. Tai būtų labai blogai, nes visai ne to nori Parlamentas.

Yra du būdai, kuriais piratavimas ir klastojimas kelia pavojų vartotojams ir visiems žmonėms bendrai. Jų atžvilgiu kyla rizika naudoti aplinkai pavojingas prekes ar falsifikuotus vaistus, kurie pavojingi sveikatai, taigi žmonės patiria tiesioginį poveikį. Tačiau, žmonės taip pat gali susidurti su perteklinių priemonių, skirtų apsaugoti prekės ženklus ir ypač autoriaus teises, pavojumi. Tai yra tinkamos pusiausvyros suradimo klausimas. Manau, kad Parlamento aiški žinia Komisijai ir Tarybai tęsiant derybas yra tokia: kad ir kaip bus rytoj balsuojama, aiškiai teigiame, kad asmeninis naudojimas, kuriuo nesiekiama pelno, neturi būti vertinamas kaip nusikaltimas. ACTA susitarime neturi būti nustatyta prieiga prie asmeninių kompiuterių, muzikos grotuvų ir panašios įrangos. Tokia – aiški Parlamento žinia.

Dėl baudžiamosios teisės turime balsuoti už Žaliųjų alternatyvų pasiūlymą, jei nenorime sudaryti įspūdžio, kad staiga Europos lygiu įdiegiame baudžiamąją teisę. Akivaizdu, kad tokios rūšies veiksmams neturime jokių įgaliojimų. Čia kyla klausimas, ar tai veiktų ir kaip galima sukurti pusiausvyrą baudžiamojoje skalėje vienoje valstybėje, kai baudžiamoji skalė kitoje valstybėje yra visiškai neteisinga. Neatrodo, kad tokie veiksmai tarptautiniu mastu veiktų. Todėl Žaliųjų pasiūlymas yra geresnis.

Pirminiame pasiūlyme teigiama, kad keliautojams nebus daromos jokios išimtys. Tačiau neprotinga keliautoją, su savimi įvežantį prekių, kurių vertė yra ne didesnė nei 400 EUR, prilyginti verslininkui, kuris gali įvežti 50 konteinerių. Svarbiausia, neprotinga balsuoti, kad būtų panaikintos taisyklės dėl interneto kokybės turinio, kokybės statistikos, kuri reguliuoja turinį ir antrinę atsakomybę bei tarpininkų atsakomybę.

Kad daugiau narių galėtų balsuoti dėl Žaliųjų rezoliucijos, pateiksime pakeitimą žodžiu dėl 15 straipsnio išbraukimo, kuri iš tiesų yra prieštaringas ir tuomet, tikiuosi, daugelis iš jūsų galės pritarti mūsų pasiūlymui. Ačiū.

 
  
MPphoto
 

  Pedro Guerreiro, GUE/NGL frakcijos vardu. – (PT) Gerb. pirmininke, 2007 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl tekstilės sektoriaus teigiama, kad pusė Europos muitinių procedūrų, nukreiptų prieš suklastotus gaminius, yra susiję su tekstilės gaminiais ir drabužiais. Toje pačioje rezoliucijoje pabrėžiama, kad reikia taikyti privalomas taisykles dėl iš trečiųjų šalių importuojamų tekstilės gaminių kilmės ženklinimo ir Taryba raginama patvirtinti rengiamą pasiūlymą dėl reglamento dėl nuorodos „made in...“, kad būtų geriau apsaugoti vartotojai ir paremta Europos pramonė.

Tiesą pasakius, šis Europos Komisijos pasiūlymas, nors ir netinkamas, rengiamas nuo 2005 m. Dėl to klausiame: kada Europos Sąjunga nustatys taisykles dėl kilmės žymėjimo importuojamuose ar įvairiose valstybėse narėse gaminamuose produktuose?

 
  
MPphoto
 

  Bastiaan Belder, IND/DEM frakcijos vardu. (NL) Gerb. pirmininke, norėčiau padėkoti pranešėjui už vertingą pranešimą. Klastojimas – ne tik ekonomikos rykštė, tačiau jis kartu kelia pavojų vartotojų saugumui ir visuomenės sveikatai. Pirmenybę reikėtų suteikti ne tik suklastotų gaminių gamybai, bet prekybai bei transportavimui.

Praėjusį mėnesį atlikau labai naudingą darbo vizitą į Kosovą, kur padėtis kelia labai didelį susirūpinimą. Dėl chaotiško, iš dalies persidengiančio tarptautinio dalyvavimo ir silpnos Prištinos vyriausybės Kosove susiklostė labai palanki bazė veikti kontrabandininkams. Tiesiog bloga matyti, kaip nusikaltėliai iš Albanijos ir Serbijos dirba kartu ir apima daug etninių grupių.

Norėčiau paraginti Sąjungą Kosove panaudoti misiją Eulex kovai su tokia kontrabandos praktika. Europos Sąjungai turi ką nors daryti, kai šalia jos sienų veriasi juodoji skylė. Kovoti su suklastotomis prekėmis reikėtų ne tik prie derybų stalo, bet ir žemėje. Tikiuosi, kad Komisija šiai temai skirs tinkamą dėmesį; tiesą pasakius, Prištinoje apie šią temą kalbėjau su Komisijos atstovais. Tai – gyvybiškai svarbus mūsų kovos, skirtos intelektinei nuosavybei apsaugoti, punktas, ypač Vakarų Balkanuose.

 
  
MPphoto
 

  Christofer Fjellner (PPE-DE). - (SV) Gerb. pirmininke, tai, be abejonės, yra labai plati tema. Kaip minėjau anksčiau, ji apima viską nuo medicininių produktų, automobilių dalių ir dizainerių produktų iki nelegalių parsisiuntimų. Šioje srityje visiškai akivaizdu, kad klastojimas – didelė problema ir kad suklastoti produktai kelia pavojų prekėms, kurios vertos didelių pinigų sumų, ir netgi saugumui. Tačiau nelabai aišku, kokio dydžio tos sumos iš tiesų yra ir kiek tokių gaminių yra Europos rinkoje. Todėl manau, kad Komisijos ketinamas atlikti tyrimą – ypač geras dalykas.

Noriu didžiausią dėmesį sutelkti į ACTA, t. y. kovos su klastojimu prekyboje susitarimą, dėl kurio derasi JAV, Japonija, ES ir kitos valstybės. Be abejo, šiuo požiūriu šis klausimas yra pernelyg slaptas. Mes reaguojame tik į aplinkui sklandančius gandus. Kyla pagrįstas susirūpinimas, kad pasienio kontrolės personalas apieškos viską nuo kompiuterių iki MP3 grotuvų. Girdėjome gandų, kad bus uždrausti keliuose regionuose veikiantys DVD grotuvai. Mano manymu, toks neaiškumas ir tokie gandai kenkia kovai su piratavimu ir klastojimu. Todėl esu tikras, mes visi čia esantys norime didesnio atvirumo. Mums reikia aiškesnio vaizdo, kokiais įgaliojimais viskas pagrįsta, ką pasiekti nori Komisija ir kas bus laikoma nepriimtinais dalykais.

Savo pranešimo pakeitime, kuris, laimei, buvo išklausytas, dėmesį sutelkiau į tai, ko mes nenorime matyti ACTA susitarime. Pakeitime ypač pabrėžiau, kad neturime patvirtinti priemonių, kurios ribotų privatumą, ir neturėtume viršyti dabar toje srityje veikiančių teisės aktų ribų ir kad priemonės neturi kliudyti naujovėms ir konkurencijai.

Nepaisant to, liūdna, kad tokioje svarbioje srityje, turime sukurti tai, ko neturėtume daryti, kai yra tiek daug svarbių dalykų, kuriuos turime padaryti. Tačiau taip yra būtent dėl slaptumo ir neaiškumo, kurį tas slaptumas sukelia. Negalime galiausiai atsidurti tokioje padėtyje, kad kova su šiuo reiškiniu ir mūsų naudojamos priemonės keltų didesnes problemas nei pats piratavimas. Būtent tai man kelia rūpestį Labai ačiū.

 
  
MPphoto
 

  Christel Schaldemose (PSE). - (DA) Gerb. pirmininke, ir aš norėčiau padėkoti Komisijai už konstruktyvų problemos pristatymą. Esu Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto narė ir dalyvavau rengiant klausimą, kurį pateikėme Komisijai dėl to, ką reikėtų daryti dėl klastojimo vartotojų apsaugos požiūriu. Norėčiau pirmiausia pasakyti, kad manau, jog mums yra labai svarbu daugiau sužinoti apie padarinius vartotojams. Nėra jokių abejonių, kad tai ypač svarbu įmonėms. Tačiau pamatėme, kad yra problemų ir jos gali padaryti poveikį vartotojų sveikatai ir saugumui. Todėl iš tiesų manau, kad nors ir sudėtinga gauti tikslią ir gerą statistiką, mums reikia stengtis, kad sužinotume, kokie iš tiesų pavojingi gali būti suklastoti medicininiai produktai ar kokie nors kiti gaminiai. Lankiausi Danijos institucijoje, dirbančioje šiuo klausimu ir mačiau kramtomosios gumos, vandens, prausimosi priemonių ir įvairių kasdienių produktų rūšių konfiskavimą. Nereikia nė sakyti, kad vartotojams gali būti padarytas ir fizinis poveikis, jei naudosime suklastotą kramtomąją gumą, kuri greičiausiai neatitinka jokių taisyklių, kuriose nustatyta kokia gali būti kramtomosios gumos, ar kokio nors kito gaminio, sudėtis. Tiesiog manau, kad mums reikia informacijos, nes jei negausime informacijos apie sužalojimus ar poveikį sveikatai, manau, kad bus labai sudėtinga prisišaukti vartotojus kovoti su gaminių klastojimu. Vartotojai turėtų žinoti, kad tai daro poveikį, siekiant, kad jie nepirktų pigių ir suklastotų gaminių. Todėl gyvybiškai svarbu, kad gautume žinių ir duomenų šioje srityje. Todėl labai laukiu, kol Komisija pateiks specialų pasiūlymą dėl šio klausimo sprendimo būdų.

 
  
MPphoto
 

  Georgios Papastamkos (PPE-DE). - (EL) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, klastojimo ir padirbinėjimo reiškinys – teisinė problema, turinti akivaizdų finansinį atgarsį. Minėtas teisinis aspektas susijęs su intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais: finansinis aspektas susijęs su negautais muitais ir PVM, kurie yra svarbūs Europos biudžeto komponentai ir Europos Sąjungos nuosavieji ištekliai.

Akivaizdus problemos ekonominis aspektas. Suklastoti gaminiai kenkia Europos bendrovių konkurencingumui ir, žiūrint plačiau, užimtumui. Didžiausią susirūpinimą keliantis problemos aspektas yra susijęs su pavojumi vartotojų sveikatai ir netgi gyvybei. Be abejo, gerb. Komisijos nary, pradėti dirbti su mūsų prekybos partneriais – viena iš priemonių. Norėčiau pasakyti, kad Europos klastojimo stebėjimo tarnybos įsteigimas ir prekybos ženklo „made in...“ patvirtinimas taip pat būtų žingsnis teisinga linkme.

Nepaisant to, gerb. Komisijos nary, nors Jūs ir neturite atitinkamo portfelio, norėčiau Jums pasakyti ir priminti gerb. nariams, kad buvo panaikinti kiekybiniai apribojimai drabužių tekstilės gaminiams. Kai buvau Graikijos parlamento narys, mano rinkimų apygardoje buvo uždaromos gamyklos ir tūkstančiai darbuotojų liko be darbo. Iš pradžių nebuvo jokio muitinių bendradarbiavimo su importuojančiomis valstybėmis; tą pripažino pati Komisija. Muitinių bendradarbiavimas pradėtas po to ir Europos Sąjunga moka už muitinių bendradarbiavimo kūrimą. Tai buvo jūsų neapsižiūrėjimas. Tai buvo Komisijos neapsižiūrėjimas. Mes persvarstėme cukraus režimą ir pasak oficialios statistikos, praturtėjo tarptautinės cukrų eksportuojančios bendrovės, o ne gamintojai iš besivystančių valstybių.

Gerb. Komisijos nary, nesu už pasauliui uždarytą Europą. Esame už pasauliui atvirą Europą, tačiau su taisyklėmis, skaidrumu ir vienodomis veiklos sąlygomis. Gaminiai į Europos Sąjungą importuojami taikant socialinį dempingą, ekologinį dempingą ir Europos Komisija nereaguoja. Europos Komisija turi nepriklausomą vaidmenį bendroje užsienio prekybos politikoje. Jūs deratės su trečiosiomis šalimis partnerėmis, jūs nustatote bendradarbiavimo sąlygas. Laimei, Lisabonos sutartyje keičiamos mūsų tarpinstitucinių santykių sąlygos ir Europos Parlamentas bus bendras įstatymų leidėjas su jumis, taigi pasikeis ir Europos Komisijos bendradarbiavimo su Europos Parlamentu kultūra. Laukiame kol ateis toks laikas.

 
  
MPphoto
 

  Francisco Assis (PSE).(PT) Gerb. pirmininke, Komisijos pirmininko pavaduotojau, ponios ir ponai, klastojimo reiškinys labai rimtai kenkia teisėtiems socialiniams ekonominiams interesams Europos Sąjungoje, kenkia įmonių konkurencingumui, daro žalą užimtumui, kelia pavojų vartotojų sveikatai ir saugumui ir smarkiai kenkia valstybėms narėms bei pačiai Europos Sąjungai. Dėl to su šiuo reiškiniu reikia energingai kovoti.

Dėl rinkos atvirumo ir skaidrumo, dėl buvimo antra pagal dydį pasaulio prekių ir paslaugų importuotoja ir dėl savo ekonominės specializacijos didelės pridėtinės vertės produktuose Europos Sąjunga yra ypač pažeidžiama klastojimo požiūriu. Šio reiškinio neigiamas poveikis sklinda ekonomikos erdvėje ir jį ypatingai jaučia mažosios ir vidutinės įmonės, kurios, be abejo, yra prasčiau pasirengusios kovoti su tokiu rimtu pavojumi.

Norint kovoti su šiuo ypač pavojingu nusikaltimu, reikia stiprinti bendradarbiavimą ir pačios Europos Sąjungos viduje ir išorės santykiuose su kitomis valstybėmis ar regioniniais blokais, taip pat susiduriančiais su šia problema.

Sąjungos viduje reikia tvirtinti dvejopas priemones: laipsnišką valstybių narių įstatymų, ypač baudžiamosios teisės, derinimą ir muitinių bendradarbiavimo stiprinimą. Atsižvelgiant į jau minėtą ypatingą mažųjų ir vidutinių įmonių padėtį, gyvybiškai būtina sukurti techninės pagalbos tarnybą toms įmonėms, nes jos yra prasčiau pasirengusios kovoti su šia problema. Tik taip tos įmonės galės apginti savo teises.

Platesniu tarptautiniu lygiu reikia tęsti dabartines iniciatyvas ir dvišaliuose susitarimuose ir plačiau reguliuojant daugiašalę tarptautinę prekybą. Tai padės sustiprinti vaidmenį, kurį pasaulio prekybos organizacija turi ir privalo turėti šioje srityje, naudojant šios organizacijos Ginčų sprendimų instituciją.

Klastojimas kelia grėsmę patiems mūsų ekonomikos ir socialinio organizavimo modelio pagrindams. Tai kelia pavojų investavimui į mokslinius tyrimus ir naujoves, nuvertina intelektą ir kvalifikacijas, skatina organizuotą nusikalstamumą ir akivaizdžiai silpnina teisinę valstybę. Būtent todėl kova su klastojimu turi būti privaloma visoms ES valstybėms narėms.

 
  
MPphoto
 

  Jacques Toubon (PPE-DE). – (FR) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, klastojimas daro ekonominę, socialinę ir sveikatos žalą tokiu mastu, kuris, mano nuomone, yra dažnai nepakankamai įvertinamas. Kai kurie žmonės teigia, kad trečdalis Antverpeno ar Roterdamo uostų konteineriuose esančių prekių yra suklastoti gaminiai. Taip, aš sakiau „trečdalis“, ir tokius skaičius pateikia oficialūs departamentai.

Norėčiau labai aiškiai pasakyti, kad neketinu tuščiažodžiauti ir pasakyti, kad esu labai nusivylęs Europos Parlamento pasiūlymais ir šio vakaro diskusijomis. Šį kartą esu labiau nusivylęs Parlamentu, nei Komisija ar Taryba, nes pastarosios institucijos šioje srityje savo darbą atliko.

Rugsėjo 25 d. veiksmų planas, lapkričio 25 d. surengtas seminaras ir pasiūlymai, kuriuos J. Barrot ką tik pateikė Komisijos vardu yra tikri veiksmai, o ne gražūs žodžiai. Gerb. Komisijos nary, tiesiog norėčiau pasakyti, kad iš tiesų norėčiau, jog stebėjimo tarnyba, pvz., pradėtų veikti per pirmąjį 2009 m. pusmetį ir kad Tarybos patvirtintą reglamentą dėl rinkos stebėjimo patvirtintų ir Parlamentas.

Dėl G. Sustos – nekalbu apie jo alternatyvų pasiūlymą dėl rezoliucijos, dėl kurio mes nediskutuosime. Kalbu apie jo pranešimą. Jis iš tiesų per silpnas, per atsargus ir jame nekalbama apie kilmės nurodymą, nekalbama apie stebėjimo tarnybą ir jame nutylima apie intelektinio ir pramonės turto apsaugą. Kalbate apie ACTA ir sakote, kad mums reikia jį patvirtinti, tačiau sakote, kad neturėtume naudoti priemonių, kurios būtų veiksmingos užtikrinant susitarimo įgyvendinimą. Be to, privalau pasakyti, kad buvau apstulbintas mano dviejų kolegų iš Švedijos pateiktų pastabų, kurie sudarė įspūdį, kad pavojus kyla ne dėl klastojimo, bet dėl kovos su klastojimu.

Ponios ir ponai, suklysime, jei nesiimsime daug ryžtingesnių veiksmų. Apie šią temą kalbame kaip apie nežymią ekonominę veiklą ir viskas, nors ši veikla gali tapti mūsų pramonės pabaigos priežastimi, gali tapti išplitusio darbuotojų iš kylančios ekonomikos valstybių išnaudojimo priežastimi, ir galiausiai nepamirškime, gali prisidėti prie smarkiai išaugusio vartotojų nesaugumo. Privalome imtis veiksmų!

 
  
MPphoto
 

  Małgorzata Handzlik (PPE-DE).(PL) Gerb. pirmininke, neturiu priminti čia susirinkusiems ir šioje diskusijoje dalyvaujantiems žmonėms apie suklastotų gaminių keliamą pavojų. Yra daug atvejų, kai suklastoti gaminiai kelia pavojų vartotojų sveikatai ir netgi gyvybei ir nėra jokio reikalo toliau plėtoti šį aspektą. Tiesiog pakanka nurodyti, kad suklastoti gaminiai yra ne tik prabangos gaminių ir CD diskų, bet ir medicininių produktų, vaikų ir suaugusiųjų vartojimo prekių bei automobilių detalių klastotės. Jos dažnai kelia riziką saugai ir dėl jų atsirandantys nuostoliai daro poveikį ne tik MVĮ.

Klastojimo veiklose dalyvaujantys žmonės yra nusikalstamų grupuočių nariai. Jų veikla yra ypač pelningo verslo dalis ir su tokiu verslu privalome kovoti. Todėl mums reikia bendrų veiksmų ir ne tik muitinių ir akcizo tarnybų srityje, bet reikia ir artimo administracinio bendradarbiavimo tarp valstybių narių, kuris, mano manymu, šiuo metu dar nepakankamas.

Tik Europos Komisijos veiksmai, skirti užkirsti kelią suklastotų cigarečių kontrabandai rodo gerą tokio bendradarbiavimo pavyzdį. Norėčiau, kad mūsų patirtis šioje srityje būtų taikoma kovojant su kitais suklastotais gaminiais. Klastojimo problema patenka į daugelio Komisijos generalinių direktoratų įgaliojimų sritį. Gera mintis būtų įsteigti viena generalinį direktoratą, kuris būtų atsakingas už šiuos reikalus ir apibrėžti jo kompetenciją.

Šiuo metu Parlamentas turi rašytinę deklaraciją dėl vadinamųjų „vienodai atrodančių gaminių“, prie kurios aš irgi prisidėjau. Didelis skaičius originalių gaminių yra kopijuojami vienodai atrodančiais produktais. Dažnai neaišku, pagal kokius teisės aktus galima kaltinti gaminančiuosius vienodai atrodančius gaminius – ar tokia veikla patenka į nesąžiningos konkurencijos ar intelektinės nuosavybės teisės aktų sritį. Be to, vienodai atrodančius gaminius perkantys vartotojai dažnai yra apgaunami, sudarant įspūdį, jog jie perka tam tikro prekės ženklo gaminius. Labai sudėtinga nustatyti šios problemos mastą Europos rinkoje.

Todėl noriu paklausti Komisijos, ar ji ketina reaguoti į mūsų prašymą ir atlikti tyrimą dėl vienodai atrodančių gaminių antplūdžio ir būklės vidaus rinkoje.

 
  
MPphoto
 

  Emmanouil Angelakas (PPE-DE). - (EL) Gerb. pirmininke, ypač didelis suklastotų gaminių skaičius yra per internetą ar teisėtą gamybos grandinę pardavinėjami suklastoti medicininiai produktai. Pacientų, kurie nežinodami juos perka, sveikatai daroma akivaizdi žala. Minėti gaminiai gaminami gamyklose ar dirbtuvėse, kuriose nesilaikoma geros gamybos taisyklių ir labai dažnai, tokiuose gaminiuose nėra nė trupučio farmaciškai aktyvaus ingrediento. Paskutiniame pranešime, pirmininkas L. Kovács teigė, kad per muitinių tarnybų atliktus patikrinimus Europos Sąjungos valstybėse per paskutinius du mėnesius buvo aptikta daugiau nei 34 mln. suklastotų antibiotikų, vaistų nuo vėžio ir kitokių vaistų. Galbūt gerb. Komisijos nary, atėjo laikas Europos Sąjungai atidaryti vaistų eksporto stebėjimo biurus, pvz., Kinijoje ir Indijoje, kaip tai praėjusį mėnesį padarė Maisto ir vaistų administracija (angl. FDA). Turėtumėte žinoti, kad jei nebus privalomo bendradarbiavimo su vaistų agentūromis tose valstybėse, bus neįmanoma patikrinti 3 000 farmacinių gamyklų Indijoje ir 12 000 gamyklų Kinijoje.

 
  
MPphoto
 

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE).(PL) Gerb. pirmininke, nėra abejonių, jog šiais laikais suklastotų gaminių ir piratavimo problema tapo pagrindine problema tarptautinės prekybos srityje.

Į antrą pagal dydį pasaulio importuotoją, Europos Sąjungą, ypač plūsta suklastoti firminiai gaminiai, žaislai ar medicininiai produktai, daugiausia iš Azijos valstybių. Reikėtų pabrėžti, jog šio reiškinio apimtis ir jo padariniai yra daug didesni, nei įsivaizduojame. Gaminiai, kurie pasiekia Europos rinką ir kuriais pažeidžiamos intelektinės nuosavybės teisės, dažniausiai yra prastesnės kokybės ir dėl to žymiai pigesni už originalius gaminius. Todėl dėl finansinių priežasčių, žmonės yra linkę pirkti suklastotus gaminius.

Suklastotų gaminių gamyba ir piratavimas yra vagystės forma, todėl pritariu visoms iniciatyvoms, skirtoms kovoti su šiuo reiškiniu. Esu ypač susirūpinęs dėl šio reiškinio plitimo pastaruoju metu. Būtent todėl privalome imtis ryžtingų veiksmų ne tik Europos lygiu, bet ir remiantis PPO. Negalime leisti tiems žmonėms mus apiplėšinėti nebaudžiamiems.

 
  
MPphoto
 

  Jacques Barrot, Komisijos pirmininko pavaduotojas. − (FR) Gerb. pirmininke, pirmiausia, be abejo, labai atidžiai išklausiau visų kalbėjusiųjų. Apie pranešimus neabejotinai informuosiu savo kolegą Ch. McCreevy, atsakingą už vidaus rinką.

Manau, kad Parlamentas tinkamai suvokia šio reiškinio rimtumą ir daromą poveikį. J. Toubon mums priminė, kad šis reiškinys kelia ekonominį, socialinį pavojų bei pavojų sveikatai. Akivaizdu, kad būdama atvira prekybai, Europos Sąjunga negali leisti vykti prekybai, jei ji bus vykdoma nesilaikant pagrindinių taisyklių ir darys žalą vartotojams. Todėl būtinai privalome imtis veiksmų ir norėčiau jums priminti kai kuriuos punktus.

Pirmiausia, ir čia aš ypač kreipiuosi į J. Touboną, Europos Komisija 2009 m. pavasarį įsteigs Europos klastojimo ir piratavimo stebėjimo tarnybą. Ši stebėjimo tarnyba turėtų teikti statistinius duomenis apie klastojimą ir piratavimą vidaus rinkoje.

Stebėjimo tarnyba turėtų nustatyti pažeidžiamas geografines sritis ir nelegalią prekybą interneto tinklalapiuose, kuriuose pardavinėjami suklastoti gaminiai. Tarnyba taip pat turės sukurti administracinį bendradarbiavimą tarp valstybių narių, keitimąsi informacija, ir, kaip sakė D. Martin, didinti vartotojų informuotumą. Tai iš tiesų yra pagrindinis stebėjimo tarnybos tikslas.

Be to, 2006 m. Komisija iš tiesų pasiūlė baudžiamosios teisės nuostatas ir mums pritarė Parlamentas, tačiau Taryba iki šiol nesiėmė jokių veiksmų dėl šių nuostatų patvirtinimo.

Šiuo požiūriu bendradarbiavimas turėtų apimti ne tik muitinių tarnybas, bet ir policiją, teismų institucijas ir visus tuos, kurie gali imtis veiksmų dėl klastojimo ir piratavimo stebėjimo ir kontrolės.

Norėčiau pasakyti visiems, tiems, kurie pabrėžė, jog reikia, kad būtų nurodoma gaminių kilmė, jog mes pasiūlėme „made in...“ ženklą, o Taryba jo dar nepatvirtino. Europos Sąjunga iš tiesų neturėtų bijoti tokio ženklinimo, kuris sudarytų sąlygas vartotojams priimti sprendimus ir netapti veiklos, kuria sulaužomos visos taisyklės, aukomis.

Norėčiau pasakyti, kad negalima kaltinti, jog susitarime ACTA nueita toliau už dabartinę intelektinės nuosavybės teisių laikymosi užtikrinimo sistemą ir ypač negalima kaltinti, kad susitarimu pažeidžiamos pagrindinės laisvės ar asmens duomenų apsauga. Susitarimas ACTA atitinka dabartinės Europos Sąjungos sistemos pagrindus.

Bet kuriuo atveju dėkoju Parlamentui už pritarimą Komisijai, siekiant surasti sėkmingus kovos su klastojimu būdus. Mes pažymime šį pranešimą ir taip pat pažymime Europos Parlamento norą sėkmingai kovoti su šia sistema.

Esu tikras, kad atsakiau ne į visus klausimus. Dar yra gaminių, kurie gali būti apibūdinti kaip vienodai atrodantys, klausimas ir čia mes taip pat privalome turėti taisykles, kurios sudarytų sąlygas užkirsti kelią pažeidimui, kurį reikia pasmerkti, nes jis daromas vartotojo sąskaita. Būtent tai norėjau pasakyti baigdamas, tačiau būkite tikri, kad visos šį vakarą pasakytos pastabos bus pateiktos Komisijos nariams, nes, vėl kartoju, tai – sudėtinė sritis, kurios atžvilgiu Komisija turi taikyti keletą veiksmų linijų ir kurios atžvilgiu reikia tvirto Tarybos ir Parlamento įsipareigojimo.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkė. - Bendros diskusijos baigtos.

Balsavimas įvyks rytoj, 2008 m. gruodžio 18 d.

 
Teisinė informacija - Privatumo politika