Posėdžio stenograma

Ketvirtadienis, 2008 m. gruodžio 18 d. - Strasbūras

13.1. Zimbabvė

  Pirmininkė. - Kitas klausimas – diskusijos dėl šešių pasiūlymų dėl rezoliucijų dėl Zimbabvės⁽¹⁾.

  Marios Matsakis, autorius. − Gerb. pirmininke, prieš tai buvusi bloga politinė, ekonominė ir humanitarinė padėtis Zimbabvėje ir toliau sunkėja, choleros ir kitų galimų epidemijų protrūkio grėsmė dar labiau blogina ir taip sudėtingą Zimbabvės gyventojų padėtį.

Visiškai akivaizdu, kad R. Mugabei mažai rūpi šalies gyventojų gerovė. Daug labiau jam rūpi jo paties prabangus ir ekstravagantiškas gyvenimas. R. Mugabe parodė, kad jis visiškai netinka valdyti šalį šiuolaikiniame pasaulyje. Savo buvimą politikoje jis pateisina neva vykdoma kova su seniai pasibaigusios britų kolonijinės eros vaiduokliais.

Mes, europiečiai, niekaip neįtikinsime R. Mugabės atsitokėti. Vienintelis būdas priversti jį pasitraukti yra esminis Afrikos Sąjungos pozicijos pokytis.Tenka apgailestauti, kad ši organizacija iki šiol nesiėmė ryžtingesnių veiksmų. Manau, kad savo pastangas turėtume sutelkti į Afrikos Sąjungą ir į ją sudarančių šalių valdžią. Turime aiškiai pasakyti, kad visa atsakomybė už padėtį Zimbabvėje tenka joms ir kad mes tikimės, kad jos nors ir labai pavėluotai imsis tinkamų griežtų veiksmų ir privers R. Mugabės režimą pasitraukti arba primins apie skaudžias pasekmes, neatmetant galimybės pradėti teismo procesą dėl nusikaltimų žmoniškumui.

  Catherine Stihler, autorė. − Gerb. pirmininke, net baisiausi košmarai, kuriuos kolegos gali įsivaizduoti, neprilygsta žmonių padėčiai Zimbabvėje. Kažkada klestėjusią šalį jos prezidentas pakeitė neatpažįstamai. Šalis žlunga – nėra valdymo, nėra darbo vietų, nėra maisto, nėra sveikatos priežiūros, kilo hiperinfliacija, o dabar žlugus sveikatos priežiūros sistemai atsirado ir choleros protrūkio grėsmė.

Prieš savaitę Zimbabvės prezidentas pareiškė, kad choleros protrūkis sustabdytas. Jis teigė, kad Vakarų jėgos siekė pasinaudoti epidemija kaip priežastimi įsiveržti į Zimbabvę ir jį nuversti. Vis dėlto Pietų Afrika didžiąją šiaurinės sienos dalį su Zimbabve paskelbė nelaimės zona, nes ligą platina pabėgėliai, ir „Oxfam“ įspėjo, kad padėtis Zimbabvėje gali dar labiau pablogėti.

Dabartiniai duomenys rodo, kad mirė 1 111 žmonių, o liga vis plinta. Gauti pranešimai apie 20 581 choleros susirgimą. Cholera yra labai užkrečiama liga, kurią sukelia bakterija, dėl kurios atsiranda žarnyno infekcija. Šios ligos simptomai yra viduriavimas ir dehidratacija. Itin sunkiais ligos atvejais prasidėjus staigiam vandeningam viduriavimui žmogus gali mirti nuo didelės dehidratacijos ir inkstų veiklos sutrikimo. Ši liga per kelias valandas gali nužudyti sveiką suaugusį žmogų.

Kaip pavyzdį apie tai, kokį poveikį liga gali daryti visuomenei, norėčiau papasakoti Parlamentui apie C. Hunde sūnų Munashe. Munashe mirė nuo choleros nesulaukęs savo pirmojo gimtadienio. C. Hunde išvyko dirbti į Pietų Afriką, kad galėtų užtikrinti sūnui geresnę ateitį, nes Zimbabvėje negalėjo rasti darbo, o Munashe paliko globoti savo motinai. Grįžusi į namus ji rado Munashe mirštantį ant močiutės rankų. Pakalbinta BBC ji sakė: „Jaučiuosi labai blogai...sunku tai nupasakoti. Kai turi sūnų, turi su juo susijusių svajonių. Grįžusi tikėjausi rasti sūnų bėgiojantį po namus, bet to nebuvo.“

Prašau, kolegos, pritarkite šiai rezoliucijai, smerkiančiai Zimbabvę, ir padėkite tokioms nekaltoms aukoms kaip Munashe.

  Erik Meijer, autorius. − (NL) Gerb. pirmininke, per ankstesnes diskusijas dėl Zimbabvės, kurios vyko 2005 m. liepos 7 d. ir 2008 m. balandžio 24 d., aš nurodžiau priežastis, kodėl R. Mugabe poste taip ilgai laikosi.

Žmonės prisimena žiaurią šalies praeitį. Daugeliui jis buvo kaip kovos už laisvę herojus. Remiantis tokiu mąstymu, viskas, ką jis daro, turėtų a priori būti laikoma geru dalyku. Visi jam prieštaraujantys kaip ir anksčiau atstovauja kitų šalių interesams ir privilegijuotai baltųjų daugumai savo šalyje. Bijoma, kad R. Mugabei netekus valdžios šalis vėl būtų kolonizuota, o daugelis žmonių būtų diskriminuojami. Deja, realybė visai kita.

Staigus R. Mugabės radikalizmas prieš kelerius metus, kai jis niekada netikrino žemės ūkio paskirties žemės nuosavybės ir leido išlikti atotrūkiui tarp turtingųjų ir skurdžių, iš esmės buvo skirtas ieškoti naujų šalininkų tarp jaunimo ir atsiriboti nuo senųjų bendražygių.

Toks požiūris galbūt padėjo jam įgyti daugiau fanatiškų ir žiaurių sąjungininkų, bet tikrai nesulaukė daugelio šalies žmonių paramos. Daugelį metų Europa ir Amerika netinkamai vertino padėtį Zimbabvėje, todėl buvo pradėtos įtarinėti kaip turinčios slaptų motyvų. Būtent šis priešiškumo jausmas leido R. Mugabei išlikti valdžioje.

Dabar pasipriešinimas didėja, nes visi suvokia, kokia neveiksminga ir pražūtinga jo politika. Be žudynių ir bauginimo jis nebūtų laimėjęs prezidento rinkimų, o nedidelė opozicijos parlamentinė dauguma būtų pareiškusi pretenzijas į valdžią.

Dabar mes pasiekėme daugiau nei per praėjusias diskusijas. Nutrūkus geriamojo vandens tiekimui cholera pareikalavo aukų. Tai nėra priežastis džiaugtis dėl silpstančio priešininko, reikia padėti Zimbabvės žmonėms. Jie nusipelno geresnės valdžios, bet ji negali būti primesta iš išorės. Viskas, ką mes galime padaryti – siekti, kad R. Mugabe nesulauktų paramos iš išorės.

  Mikel Irujo Amezaga, autorius. – (ES) Kaip nurodyta pranešime, 2007 m. duomenimis, Zimbabvėje gyveno 12 mln. gyventojų, iš kurių beveik pusė kenčia nuo bado. Vidutinė gyvenimo trukmė yra 36 metai. Tik 40 % šalies mokytojų dirba ir tik trečdalis mokinių lanko pamokas. Tai rodo, kad R. Mugabė žudo ne tik dabartį – jis žudo ir ateitį.

Represijos ir žmogaus teisių nepaisymas taip pat yra šalies kasdienybė. Žmogaus teises Zimbabvėje ginantiems žmonėms sistemingai taikomas nesankcionuotas sulaikymas, areštas ir kankinimai. Valdžios teisės aktuose labai apribotos žodžio, susirinkimų, veiklos ir asociacijos laisvė.

Norėčiau paminėti kelis pavyzdžius, nes valdžia priėmė represinius įstatymus, kurie buvo panaudoti prieš žmogaus teisių gynimo aktyvistus. Informacijos prieinamumo ir privatumo apsaugos įstatymą valdžia naudoja žurnalistams nutildyti; Viešosios tvarkos ir saugumo įstatymas labai apribojo susirinkimų laisvę, todėl šimtai žmogaus teisių gynėjų, įskaitant nepriklausomų priemonių darbuotojus, buvo nesankcionuotai sulaikyti; Privačių savanoriškų organizacijų įstatymas, valdžios grąžintas 2002 m., matyt, naudotas įbauginti ir ieškant priekabių prie NVO.

Gerb. pirmininke, mano gimtojoje – baskų – euskera kalboje, kuri nėra oficiali kalba šiuose Rūmuose, „mugabe“ reiškia „neturintis ribų“, ir tai puikai apibūdina šį asmenį.

Šios Afrikos šalies diktatorius nėra tik dar viena pavardė ilgame šiame pasaulyje buvusių diktatorių sąraše – drįsčiau pasakyti, kad jis yra tarp dešimties sąrašo viršuje esančių diktatorių. Mano nuomone, ES turi padaryti viską, kad šis asmuo pasitrauktų ir atsidurtų Žmogaus teisių teisme.

Todėl mes linkime Zimbabvei laimingų 2009 m. be R. Mugabės.

  Andrzej Tomasz Zapałowski, autorius. – (PL) Gerb. pirmininke, prieš du mėnesius mes diskutavome apie didelį badą, kuris kamavo Ukrainą ketvirtajame dešimtmetyje. Dažnai buvo klausiama: kaip ši tragedija galėjo atsitikti? Kodėl pasaulis tylėjo? Šiandien, matant, kas vyksta Zimbabvėje, kyla tas pats klausimas: kaip šiais laikais ir šiame amžiuje vadovas sugebėjo sunaikinti savo paties šalį? Kodėl pasaulis tiek mažai padeda spręsti šią problemą?

Rezoliucijos nepakeis valdžios Zimbabvėje. Turėtume savęs paklausti, ar esame pasiryžę stovėti nuošalyje, kai Zimbabvės žmonės siunčiami į pražūtį, taip, kaip JT pajėgos stebėjo, kaip žudomi žmonės Ruandoje. Galbūt mūsų požiūris į padėtį Zimbabvėje būtų griežtesnis, jei šalis turėtų daug žaliavų. Šios dienos rezoliucija yra puikus dokumentas, bet nieko daugiau. Reikia imtis dinamiškesnių veiksmų, kad būtų galima išgelbėti žmonių gyvybes. Todėl mes būtinai turime remti Zimbabvės kaimynus, kad tinkama pagalba būtų suteikta pasienyje su Zimbabve.

  Charles Tannock, autorius. − Gerb. pirmininke, per pastaruosius kelerius metus Zimbabvė buvo taip dažnai minima diskusijose, kad turėtume pritrūkti smerkiančių žodžių, bet mes privalome kalbėti, nes iš seniai kenčiančių Zimbabvės žmonių negailestingas despotas R. Mugabė atėmė šią teisę.

Dėl jo savavališko žmogaus teisių, politinių laisvių ir teisinės valstybės ignoravimo buvo prarastos į demokratijos galimybės. Tai, kad neseniai buvo nušautas vienas iš R. Mugabės šalininkų P. Shiris, rodo kylantį pyktį Zimbabvėje. P. Shirio rankos suteptos 20 000 žmonių krauju. Būtent P. Shiris, padedamas komunistinės Šiaurės Korėjos, masiškai žudė nekaltus civilius devintojo dešimtmečio pradžioje Matabelelande. Dar blogiau yra tai, kad R. Mugabės aplaidumas sukėlė choleros epidemiją, nors su šia liga dar visai neseniai Zimbabvėje buvo beveik susidorota.

Reaguodamas į tarptautinės bendruomenės susirūpinimą, R. Mugabe pasipiktinęs teigia, kad ligos protrūkis prilygsta mano šalies Britanijos, buvusios kolonijos šeimininkės, vykdytam genocidui. Galbūt šie nepagrįsti kaltinimai dėl neokolonializmo, kuriuos lydi ir mūsų pačių jaučiama pokolonijinė kaltė, neleidžia Europai imtis ryžtingesnių veiksmų.

Deja, kai atsigręžiame į Afriką, norėdami rasti sprendimą, susiduriame su dideliu abejingumu ir neveiksmingumu. Tai, kad Kenijos ministras pirmininkas ir Botsvanos prezidentas pasmerkė R. Mugabę, yra ryškus kontrastas kitų Afrikos šalių, ypač Pietų Afrikos ir jų lyderių, abejingumui, nors dabar turime tikėtis, kad Prezidentas Dž. Zuma imsis griežtesnių veiksmų.

Jeigu Afrikos Sąjunga siekia prilygti Europos Sąjungai, ji turi spręsti R. Mugabės teroro siautėjimo problemą ir apsvarstyti galimybę imtis veiksmų ir pašalinti R. Mugabę iš posto. Konkreti priemonės, kurią turėtume skatinti, yra kaltinimų R. Mugabei pateikimas Tarptautiniame baudžiamajame teisme pagal JTO Saugumo Tarybos rezoliuciją, kuria buvo sėkmingai pasinaudota dėl Prezidento H. al-Bashiro veiksmų Darfure. Tikiuosi, kad kitąsyk kalbėdami apie Zimbabvę džiaugsimės, kad R. Mugabė pasitraukė iš užimamo posto.

  Ioannis Kasoulides, PPE-DE frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, Zimbabvė tampa žlungančia valstybe. Pusė jos gyventojų išgyvens maitinami užsienio šalių arba pradės badauti. Sveikatos priežiūros priemonės ir neužterštas vanduo yra beveik neprieinami, todėl Zimbabvėje ir aplinkinės šalyse kilo ši naikinanti choleros epidemija.

Visa tai vyksta tik todėl, kad R. Mugabe ir jo rėmėjai nori bausti savo žmones už tai, kad jie balsavo už jo pasitraukimą. Pietų Afrikos tarpininkavimas nebuvo sėkmingas ir Afrikos šalyse iki šiol nebuvo imamasi ryžtingų veiksmų. Susiklosčiusi padėtis yra humanitarinė katastrofa, todėl R. Mugabe visų pirma turėtų būti pareikšti kaltinimai dėl nusikaltimų žmoniškumui Tarptautiniame baudžiamajame teisme ir išduotas tarptautinis jo sulaikymo orderis.

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, PSE frakcijos vardu. – (PL) Gerb. pirmininke, Zimbabvė jau kurį laiką kovoja su labai didele humanitarine krize: beveik pusė jos gyventojų badauja, beveik nėra galimybių naudotis tekančiu vandeniu, o sanitarinės sąlygos yra apgailėtinos. Per paskutinį dešimtmetį vidutinė gyvenimo trukmė Zimbabvėje nuo 60 metų nukrito iki 37 metų vyrams ir – 34 metų moterims. Plintanti choleros epidemija jau pareikalavo 800 gyvybių, o ja užsikrėtusių yra daugiau kaip 16 000. Remiantis organizacija „Medikai be sienų“ cholera netrukus gali susirgti maždaug 1,5 mln. žmonių.

Šalies ekonomika yra apgailėtinos būklės. Šalies infliacijos lygis ilgą laiką buvo didžiausias pasaulyje. Daugiau kaip 80 % gyventojų turi pragyventi už mažiau nei dolerį per dieną. Zimbabvės valdžia, atrodo, neįvertina padėties rimtumo ir nesiima jokių veiksmų. Prezidentas R. Mugabe nesilaikė pažado kurti nacionalinės vienybės vyriausybę ir toliau persekioja politinius priešininkus.

Europos Sąjunga turi ryžtingai reaguoti į kritišką padėtį Zimbabvėje, o Taryba ir Komisija turėtų priimti įsipareigojimus ir toliau teikti humanitarinę pagalbą kenčiantiems gyventojams. Turime daryti spaudimą Zimbabvės valdžiai, kad ši panaikintų apribojimus pagalbos organizacijoms ir sustabdytų žmogaus teisių aktyvistų areštus. Be to, turėtume remti „vyresniųjų grupę“, kad jos nariai galėtų gauti leidimą patekti į Zimbabvę.

Demokratinių pokyčių procesas Zimbabvėje pareikalaus kitų Afrikos šalių, regioninių institucijų ir tarptautinių organizacijų atsidavimo. Sąžiningų Parlamento rinkimų užtikrinimas ir naujos vyriausybės kūrimo stebėjimas galėtų suteikti galimybę stabilizuoti padėtį. Tuo pačiu metu tarptautinė bendruomenė turėtų būti pasiruošusi suteikti finansinę pagalbą ir padėti atkurti valstybės struktūras, kurios remiasi teisinės valstybės principu.

  Zdzisław Zbigniew Podkański, UEN frakcijos vardu. – (PL) Gerb. pirmininke, rezoliucijoje dėl Zimbabvės pateikta informacija sukrečia: 5,1 mln. žmonių – pusė gyventojų – badauja, daugiau kaip 300 000 žmonių iškilusi choleros grėsmė, 1,7 mln. užsikrėtę ŽIV, o vidutinė gyvenimo trukmė yra 37 metai. Valdžia savarankiškai nepajėgs išspręsti šių problemų.

Todėl turėtume visapusiškai remti visas iniciatyvas, skirtas padėčiai Zimbabvėje gerinti. Rezoliucijos autoriai teisingai atkreipė dėmesį į tai, kad mes turime palengvinti ir išplėsti humanitarinės pagalbos mastą, ir kad Taryba, Komisija ir ES valstybės narės turėtų imtis kitų veiksmų, įskaitant diplomatinius, ir suteikti Zimbabvei finansinę ir praktinę paramą. Ji turėtų būti orientuota ne tik į dabartį, bet ir į ilgalaikę perspektyvą, ir remtis specialia programa. Aš sakau „teisingai“, nes, deja, dar viena rezoliucija nepadės pamaitinti žmonių. Tai, ko mums reikia, ir tai, ko laukia Zimbabvės gyventojai, yra praktinė pagalba.

  Michael Gahler (PPE-DE). – (DE) Gerb. pirmininke, vienintelės geros naujienos iš nusiaubtos Zimbabvės yra tai, kad stebime galbūt paskutinius R. Mugabės režimo mėnesius.

Geros žinios iš Afrikos yra tai, kad vis daugiau šalių nepritaria šalyje vykstantiems dalykams. Kaip AKR ir ES Jungtinės parlamentinės asamblėjos pirmininko pavaduotojas, galiu pasakyti, kad mūsų kolegos iš Afrikos pirmą kartą prieš tris savaites Port Morsbyje vykusioje mūsų sesijoje pritarė kritiškai vertinamai padėčiai Zimbabvėje. Pietų Afrikoje taip pat didėja spaudimas valdžiai, kad galiausiai reikia nustoti ginti R. Mugabės režimą. Padėtį blogina dar ir tai, kad ligą Pietų Afrikoje platina pabėgėliai. Tikėkimės, kad iki Pasaulio futbolo čempionato padėtis pagerės. Galbūt tai paaiškina pasikeitusią Pietų Afrikos poziciją: ji baiminasi, kad žmonės gali neatvykti. Jau vien šios priežasties savaime užtektų nutraukti paramą R. Mugabės režimui.

  Ewa Tomaszewska (UEN). – (PL) Gerb. pirmininke, padėtį Zimbabvėje mes aptarėme 2008 m. balandžio 24 d. Per šias diskusijas mes svarstėme rinkimų rezultatų problemą ir ypač Prezidento R. Mugabės siekį likti valdžioje, nepaisant šių rezultatų. Šiandien mes kalbame apie neįtikėtinas šių įvykių pasekmes. Daugiau kaip 12 500 cholera sergančių žmonių negali tikėtis valdžios pagalbos, 565 žmonės jau mirė. Epidemija per sieną taip pat plinta į Pietų Afriką.

Minėti skaičiai, kurie buvo pateikti JT ataskaitose gruodžio mėn. pradžioje, yra mažesni už tuos, kuriuos dabar pateikia humanitarinės organizacijos. Remiantis šiais organizacijomis duomenimis, jau daugiau mirė daugiau kaip 1 000 žmonių, o užsikrėtusių cholera skaičius siekia 20 000. Milijonai žmonių badauja arba negauna vandens. Afrikos Sąjunga nesiima veiksmingų priemonių padėčiai Zimbabvėje gerinti. Prezidentas R. Mugabe turi būti priverstas stoti prie Tarptautinį baudžiamąjį teisimą, taip pat būtina imtis skubių veiksmų choleros epidemijai kontroliuoti ir užtikrinti, kad maistas ir medicinos pagalba pasiektų Zimbabvės žmones.

  Kathy Sinnott (IND/DEM). – Gerb. pirmininke, daugelį metų stebėjome Zimbabvės agoniją. Politinės prievartos ir gilėjančio skurdo agoniją dabar paspartino ir neišvengiamas badas bei liga, palietusi 5 mln. žmonių. Turime būti ten dėl žmonių, pamaitinti juos, suteikti medicininę pagalbą ir remti jų didelį laisvės troškimą.

Kad galėtume jiems padėti, turime izoliuoti šalies lyderį R. Mugabę nuo jo šalininkų Afrikoje, priversdami visus Afrikos lyderius jį pasmerkti. Už Afrikos ribų turime siekti atitolinti tarptautinius rėmėjus – Kiniją ir Rusiją, reikalaudami, kad šios šalys nutrauktų paramos teikimą ir prekybą su R. Mugabe. Vis dėlto taip pat turėtume patikrinti ir savo sąžinę, nes dar visai neseniai ES kvietė R. Mugabę dalyvauti ES surengtame AS ir ES aukščiausiojo lygio susitikime Lisabonoje.

  Jacques Barrot, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. − (FR) Gerb. pirmininke, dėkoju visiems EP nariams, pateikusiems neatidėliotiną kreipimąsi į Zimbabvę, nes ši šalis atsidūrė didelėje krizėje, kuri gilėja ir apima visus sektorius.

Politinėje srityje daugėja smurto ir tai rodo nesankcionuoti areštai ir žmogaus teisių aktyvistų dingimas. Naujas politinio smurto protrūkis gali užkirsti kelią ieškoti krizės sprendimo būdų ir priversti partijas laikytis nesutaikomų pozicijų.

Humanitarinėje srityje padėtis blogėja ir tai rodo choleros epidemija, kuri plinta ir kelia grėsmę Zimbabvės kaimynėms.

Ekonominė padėtis katastrofiška. Būtiniausių vartojimo reikmenų kainos toliau didėja. Vidutinė maisto „krepšelio“ kaina praėjusią savaitę padidėjo 1 293 %.

Socialinėje srityje kasdien vis labiau didėja „sprogimo“ rizika, kuri turėtų neigiamą poveikį viso regiono stabilumui.

Taigi, ką mes galime padaryti? Zimbabvės problemos didžiulės. Jos didžia dalimi didėja dėl dabartinės valdžios netinkamo valdymo.

Komisija ir toliau imasi aktyvių veiksmų humanitarinėje srityje. Gruodžio 15–19 d. vykstančioje misijoje bus iš naujo vertinama humanitarinė padėtis. Tai leis mums greitai nustatyti, ar reikia imtis kokių nors papildomų veiksmų.

Politinėje srityje Komisija – ir visa tarptautinė bendruomenė – galės padėti Zimbabvei, tik jei ji pati galės bendradarbiauti su teisėtai išrinkta vyriausybe, kuri turėtų būti pakankamai lanksti, kad galėtų imtis reikalingų politinių ir ekonominių priemonių.

Tai priklauso nuo to, ar bus įgyvendintas rugsėjo 15 d. susitarimas ir ar bus suburta nacionalinės vienybės vyriausybė. Be to, tai priklausys ir nuo suinteresuotų regiono subjektų bei Afrikos Sąjungos aktyvesnio dalyvavimo. Kiekvieną kartą su jais bendraudami mes išsakome nuoširdų troškimą dėl aktyvaus jų dalyvavimo.

Baigdamas norėčiau jus patikinti, kad Komisija, kuri atidžiai stebi padėtį, toliau dirbs su visomis valstybėmis narėmis ir Afrikos bei tarptautiniais partneriais, kad būtų rastas teisingas sprendimas, leisiantis Zimbabvei išbristi iš dabartinės krizės, kurią jūs visi tvirtai pasmerkėte.

Dėkoju už dėmesį. Tiesa, šventiniu laikotarpiu negalime pamiršti tų, kurie kenčia Zimbabvėje. Jie yra vieni iš labiausiai kenčiančių žmonių šiandien.

  Pirmininkė. - Diskusijos baigtos.

Balsavimas įvyks diskusijų pabaigoje.

(1) Žr. protokolą.