Rodyklė 
Diskusijos
PDF 1337k
Ketvirtadienis, 2008 m. gruodžio 18 d. - Strasbūras Tekstas OL
1. Posėdžio pradžia
 2. Vidutinio dydžio įmonėms taikomi atskleidimo reikalavimai ir įpareigojimas rengti konsoliduotą atskaitomybę – Vidutinio dydžio įmonių apskaitos reikalavimai (diskusijos)
 3. Europos autentiškas dokumentas – E. teisingumas – Suaugusių asmenų teisinė apsauga: tarpvalstybinės pasekmės (diskusijos)
 4. Oficialus pasveikinimas
 5. Frakcijų sudėtis: žr. protokolą
 6. Balsuoti skirtas laikas
  6.1. 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo keitimas (A6-0509/2008, Jo Leinen) (balsavimas)
  6.2. 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo keitimas (A6-0504/2008, Reimer Böge) (balsavimas)
  6.3. Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimas (A6-0474/2008, Reimer Böge) (balsavimas)
  6.4. Lankstumo priemonės mobilizavimas: greito reagavimo į sparčiai didėjančias maisto kainas besivystančiose šalyse priemonė (A6-0493/2008, Reimer Böge) (balsavimas)
  6.5. Taisomojo biudžeto Nr. 10/2008 projektas (A6-0481/2008, Kyösti Virrankoski) (balsavimas)
  6.6. 2009 m. biudžeto vykdymas, iš dalies pakeistas Tarybos (balsavimas)
  6.7. Bendrasis 2009 finansinių metų biudžeto projektas su Tarybos pakeitimais (visi skirsniai) (A6-0486/2008, Jutta Haug/Janusz Lewandowski) (balsavimas)
  6.8. Konvencija dėl mobiliosios įrangos ir jos protokolas dėl orlaivių įrangos (A6-0506/2008, Georgios Papastamkos) (balsavimas)
  6.9. Europos profesinio judumo veiksmų planas (2007-2010) (A6-0463/2008, Monica Maria Iacob-Ridzi) (balsavimas)
  6.10. Švietimas ir mokymasis visą gyvenimą žinioms, kūrybiškumui ir naujovėms skatinti – Darbo programos „Švietimas ir mokymas 2010“ įgyvendinimas (A6-0455/2008, Ljudmila Novak) (balsavimas)
  6.11. Žaislų sauga (A6-0441/2008, Marianne Thyssen) (balsavimas)
  6.12. Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinė sistema (A6-0438/2008, Jan Andersson) (balsavimas)
  6.13. Europos profesinio mokymo kreditų sistema (angl. ECVET) (A6-0424/2008, Thomas Mann) (balsavimas)
  6.14. Mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymų sistemos ir susitarimai dėl finansinio įkaito (A6-0480/2008, Piia-Noora Kauppi) (balsavimas)
  6.15. Indėlių garantijų sistemų nuostatos dėl kompensacijų lygio ir išmokėjimo termino (A6-0494/2008, Christian Ehler) (balsavimas)
  6.16. Vidutinio dydžio įmonėms taikomi atskleidimo reikalavimai ir įpareigojimas rengti konsoliduotą atskaitomybę (A6-0462/2008, Ieke van den Burg) (balsavimas)
  6.17. Tarybos priimtos nuostatos dėl OLAF reglamento persvarstymo (balsavimas)
  6.18. Agentūros FRONTEX ir Europos sienų stebėjimo sistemos EUROSUR vertinimas ir būsima plėtra (A6-0437/2008, Javier Moreno Sánchez) (balsavimas)
  6.19. Klastojimo poveikis tarptautinei prekybai (A6-0447/2008, Gianluca Susta) (balsavimas)
  6.20. Vidutinio dydžio įmonių apskaitos reikalavimai (balsavimas)
  6.21. Europos autentiškas dokumentas (A6-0451/2008, Manuel Medina Ortega) (balsavimas)
  6.22. E. teisingumas (A6-0467/2008, Diana Wallis) (balsavimas)
  6.23. Suaugusių asmenų teisinė apsauga: tarpvalstybinės pasekmės (A6-0460/2008, Antonio López-Istúriz White) (balsavimas)
  6.24. Taikos ir valstybės atkūrimo pasibaigus konfliktams perspektyvos (A6-0445/2008, Nirj Deva) (balsavimas)
 7. Parlamento sudėtis: žr. protokolą
 8. Komitetų ir delegacijų sudėtis: žr. protokolą
 9. Paaiškinimai dėl balsavimo
 10. Balsavimo ketinimai ir pataisymai (žr. protokolą)
 11. Pateikti dokumentai (žr. protokolą)
 12. Ankstesnio posėdžio protokolų tvirtinimas (žr. protokolą)
 13. Diskusijos dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės pažeidimo atvejų (diskusijos)
  13.1. Zimbabvė
  13.2. Nikaragva
  13.3. Rusija: Agresija prieš žmogaus teisių gynėjus ir A. Politkovskajos nužudymo procesas
 14. Balsuoti skirtas laikas
  14.1. Zimbabvė (balsavimas)
  14.2. Nikaragva (balsavimas)
  14.3. Rusija: agresija prieš žmogaus teisių gynėjus ir A. Politkovskajos nužudymo procesas (balsavimas)
 15. Tarybos bendrųjų pozicijų perdavimas (žr. protokolą)
 16. Sprendimai dėl kai kurių dokumentų (žr. protokolą)
 17. Į registrą įrašyti raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 116 straipsnis) (žr. protokolą)
 18. Per šį posėdį priimtų tekstų perdavimas (žr. protokolą)
 19. Kitų posėdžių kalendorinis planas (žr. protokolą)
 20. Sesijos atidėjimas
 PRIEDAS (Atsakymai raštu)


  

PIRMININKAVO: Adam Jerzy BIELAN
Pirmininko pavaduotojas

 
1. Posėdžio pradžia
Kalbų vaizdo įrašas
  

(Posėdis pradėtas 9.05 val.)

 

2. Vidutinio dydžio įmonėms taikomi atskleidimo reikalavimai ir įpareigojimas rengti konsoliduotą atskaitomybę – Vidutinio dydžio įmonių apskaitos reikalavimai (diskusijos)
Kalbų vaizdo įrašas
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. – Kitas darbotvarkės klausimas yra bendra diskusija dėl

Ieke van der Burg pranešimo Teisės reikalų komiteto vardu dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvas 78/660/EEB ir 83/349/EEB dėl vidutinėms įmonėms taikomų tam tikrų atskleidimo reikalavimų ir įpareigojimo rengti konsoliduotąją atskaitomybę
(COM(2008)0195 – C6-0173/2008 – 2008/0084(COD)) (A6-0462/2008) ir

Komisijos pareiškimo dėl atskaitomybės reikalavimų, keliamų vidutinio dydžio įmonėms.

 
  
MPphoto
 

  Ieke van den Burg, pranešėja. (NL) Gerb. pirmininke, atsiprašau už vėlavimą. Mažosioms ir vidutinėms įmonėms šie laikai sunkūs. Krizė ne tik paveikė bankus ir į biržos prekybos sąrašus įtrauktas įmones, bet turi įtakos ir visai ekonomikai, daug darbo vietų prarandama MVĮ. Mes savo ruožtu Europoje turėtume skatinti šio sektoriaus plėtrą.

Praėjusią vasarą buvo pristatytas priemonių rinkinys „Small Business Act“ (liet. „Smulkiojo verslo aktas“); aš dirbu su daugeliu pasiūlymų iš šio rinkinio, tarp jų dėl ribotos atsakomybės bendrovių statuto, platesnės mikrokreditų taikymo srities ir mažesnio PVM paslaugų teikėjams, teikiantiems paslaugas privatiems asmenims vietos rinkoje.

Labai svarbus ir susirūpinimą keliantis klausimas yra mažųjų įmonių administravimo našta, kurią iš esmės kuria nacionalinės ir decentralizuotos vyriausybės. Vis dėlto ten, kur šiuo atžvilgiu svarbiausias vaidmuo tenka Europos teisės aktams, mes aktyviai pradėjome dirbti ir lengvinti šią naštą. Iš esmės tą patį galima pasakyti ir apie šį dokumentų rinkinį. Informavimo paslaugos ir abi šio turinio direktyvos yra 25–30 metų senumo, jos daugelį kartų buvo keičiamos, o šiuo metu persvarstomos ir supaprastinamos taikant vadinamąją spartesnę procedūrą.

Vis dėlto šios priemonės yra tik nedidelis žingsnis siekiant palengvinti naštą. Būtina padaryti daug daugiau. Šiuo atžvilgiu, žinoma, parodėme nekantrumą Parlamento Teisės reikalų komitete. Atsižvelgdami į tai kartu su šiuo teisėkūros dokumentų rinkiniu pateikėme rezoliuciją, raginančią komitetą skatinti atidžiau persvarstyti teisės aktus mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Komitete šis klausimas jau buvo svarstytas. Norima geriau suderinti Europos taisykles, susijusias su mažosiomis ir vidutinėmis įmonėmis.

Anksčiau, kai svarstėme šį klausimą ir Alexander Radwan pranešimą Ekonomikos ir Teisės reikalų komitete, mes konkrečiai sakėme, kad pirmenybę turėtume teikti ne Tarptautinei atskaitomybės standartų tarybai, kuri dalyvavo rengiant Tarptautinius finansų atskaitomybės standartus (TFAS) mažosioms ir vidutinėms įmonėms, o tolesniam derinimui Europoje esamų teisės aktų pagrindu.

Vykstant šiai diskusijai, būtent Klaus-Heiner Lehne, pagalbinis pranešėjas rengiant šį pranešimą pasiūlė šiame Europos teisės akte šiame etape suteikti valstybėms narėms galimybę numatyti išimtį mikroįmonėms, t. y. itin mažoms įmonėms. Mano nuomone, tai kraštutinė priemonė, kuri, nors ir pasiūlyta Edmundo Stoiberio grupės, ilgalaikiu laikotarpiu neleis iš esmės supaprastinti šios sistemos, nes kadangi ji neprivaloma, tarp valstybių narių atsiras didelių neatitikimų.

Todėl galutinis tikslas ir galimybė turėtų būti tolesnis tokio masto derinimas, koks įmonėms, kurios nėra mikroįmonės, būtų naudingas kaip ir panaši labai paprasta sistema. Turėdama omenyje šią labai paprastą sistemą, aš pati norėčiau jums priminti apie galimybes, kurias atveria „XBRL“ (angl. eXtensible Business Reporting Language) – sistema, leidžianti įvairioms institucijoms labai lengvai įvesti duomenis ir įvairioms institucijoms šiais duomenimis naudotis. Todėl teikti panašius duomenis įmonėms būtų daug lengviau ir paprasčiau, ir šie duomenys galėtų būti naudojami daugeliu pačių įvairiausių būdų.

Trumpai tariant, mums reikėtų rengti diskusijas dėl pasipriešinimo, kurio laukiama iš su apskaita susijusių sričių, nustatant minėtas išimtis mikroįmonėms. Komitetas turėtų pateikti pasiūlymus. Toliau mes turėtume apsvarstyti geriausią būdą, kuris tiktų ne tik vidutinio dydžio įmonėms, bet ir mažiausioms įmonėms, garantuojant skaidrumą ir tinkamą apskaitos sistemą, ir padėtų atlikti tam tikrus darbus, neapkraunant didžiule administravimo našta.

 
  
MPphoto
 

  Jacques Barrot, Komisijos pirmininko pavaduotojas. (FR) Gerb. pirmininke, Ieke van den Burg, ponios ir ponai, Europos Parlamentas šiandien turėtų pateikti savo sprendimą dėl pasiūlymo dėl supaprastinimo. Šis pasiūlymas yra pirmasis iš trijų teisinių pasiūlymų atskaitomybės srityje. Juo siekiama supaprastinti Bendrijos ekonominę aplinką, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms.

Šis pirmasis pasiūlymas yra gera pradžia. Tai gera galimybė teisės aktų leidėjams, suinteresuotosioms šalims ir Komisijai keistis nuomonėmis ir aptarti aspektus, kurie turi būti įtraukti į kitus du būsimus pasiūlymus.

Kaip prieš keletą savaičių buvo paskelbta Europos ekonomikos atgaivinimo plane, kitu pasiūlymu bus siekiama mažinti administravimo išlaidas, sunkia našta gulančias ant mažiausių įmonių, kurių Europos Sąjungoje yra daugiausia.

Per pirmąjį 2009 m. ketvirtį Komisija pateiks pasiūlymą, leisiantį valstybėms narėms nustatyti išimtį mikroįmonėms dėl įpareigojimų rengti metines finansines ataskaitas. Norėčiau pabrėžti, kad šiuo Komisijos pasiūlymu pavyktų sumažinti administravimo išlaidas tiek, kiek valstybės narės norėtų pasinaudoti šia galimybe, nes tai nėra privaloma.

Išorės konsultantai įvertino, kad ši priemonė leistų sutaupyti kasmet iki 5,8 mlrd. EUR. Vis dėlto tiek sutaupyti pavyktų, tik jei visos valstybės narės įgyvendintų šią leidžiančią nukrypti nuostatą ir nepradėtų taikyti naujų ir bereikalingai ribojančių taisyklių.

Antroji iniciatyva, apie kurią aš informavau rugsėjo mėn. pabaigoje, buvo ketvirtosios ir septintosios apskaitos direktyvų persvarstymas ir atnaujinimas. Pirmasis techninis pasirengimas persvarstyti jau vyksta. Viešos konsultacijos dėl būsimos krypties planuojamos pirmąjį 2009 m. ketvirtį.

Daugelis iš jūsų džiaugsis tuo, kad kiek įmanoma atsižvelgta į aukšto lygio grupės, pirmininkaujamos Edmundo Stoiberio, rekomendacijas.

Grįžtant prie šio pasiūlymo, kurį svarstant taikoma spartesnė procedūra, mums labai malonu, kad bendradarbiavimas tarp institucijų svarstant šią iniciatyvą leido taip sparčiai dirbti.

Aš kviečiu jus šiandien balsuoti už tai, kad būtų užbaigta ši procedūra. Dėkoju už dėmesį.

 
  
MPphoto
 

  Kristian Vigenin, Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonės rengėjas.(BG) Komisijos nary, mūsų vertinimu, pasiūlymai, susiję su šia teisine iniciatyva, nėra pakankamai drąsūs. Todėl Ekonomikos komitetas ragina Komisiją ir jus asmeniškai šiuo klausimu imtis aktyvesnės politikos.

Tačiau matau, kad tai, ką jūs sakėte, yra tikrai svarbus žingsnis ir mes iš tikrųjų tikimės aktyvesnių Komisijos priemonių, visiškai pritariant Europos Parlamentui, nes šis klausimas mažosioms ir vidutinėms įmonėms yra itin svarbus, ypač dabartinės finansų krizės sąlygomis.

Kaip Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonės referentas, norėčiau pasakyti, kad mes visiškai pritariame Komisijos iniciatyvai mažinti vidutinio dydžio įmonių administravimo išlaidas. Mes palankiai vertiname šį norą ir pritariame spartesnei procedūrai. Šiam pasiūlymui šiandien bus pritarta. Mes manome, kad nuo šiol priemonės, kurias jūs pasirengę priimti, taip pat sulauks visiško mūsų pritarimo.

 
  
MPphoto
 

  Jean-Paul Gauzès, PPE-DE frakcijos vardu. – (FR) Gerb. pirmininke, Komisijos pirmininko pavaduotojau, Komisijos nary, ponios ir ponai, akivaizdu, kad mūsų frakcija balsuos už šį pranešimą, kurį pateikė Ieke van den Burg, ir aš sveikinu ją atlikus darbą, kuris, kaip mes žinome, visuomet būna labai geras.

Vis dėlto aš norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad mažosios ir vidutinės įmonės nebūtinai pritaria, kad būtų atsisakyta atskaitomybės standartų. Mes gauname daugybę laiškų šiuo klausimu, kuriuose esame įspėjami būti atsargūs dėl supaprastinimo naudos, tačiau tai neturėtų duoti priešingų rezultatų. Leiskite man paaiškinti, ką aš turiu omenyje: apskaita turi būti supaprastinta, ir to siekiama rezoliucijoje, kurioje numatoma, kad Komisija turi pasiūlyti mums kiek įmanoma greičiau ir konkrečiai iki 2009 m. pabaigos apskaitos sistemą, tinkamą mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Vis dėlto tai nereiškia visiško atsisakymo.

Kodėl? Pirmiausia todėl, kad apskaita yra galimybė direktoriams bent kartą per metus įvertinti savo verslo padėtį. Apskaita yra taip pat labai svarbi sudėtinė verslo dalis. Ir taip pat tai, ko reikalauja bankai, teikdami paskolas. Bet yra ir mokesčių prievolės. Todėl, neklaidinkime verslininkų, sakydami, kad jie sutaupys daug laiko ir pinigų, jei nereikės tvarkyti finansų atskaitomybės. Tai sukeltų katastrofą.

Mums reikia įgyvendinti apskaitos sistemą, kuri būtų tinkama smulkiajam verslui ir nekeltų jam pernelyg didelių arba nebūtinų reikalavimų. Vis dėlto aš manau, kad geriausias supaprastinimo būdas, Komisijos nary, būtų pradėti taikyti taisyklę, kad informacija kiekvienoje valstybėje narėje turi būti pateikta vieną kartą ir kad įmonių neturėtų būti prašoma nuolat perrašyti tas pačias ataskaitas, ir tas pačias formas, teikiant valdžios institucijoms informaciją, kurią jos jau turi.

Taip mes padėtume įmonių direktoriams; pasirūpindami tuo, kad jie turėtų apskaitos taisykles, leidžiančias geriau suprasti įmonės padėtį, ir kad jiems nereikėtų vykdyti nereikalingų administravimo užduočių.

 
  
MPphoto
 

  Sharon Bowles, ALDE frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, palankiai vertinu finansinės atskaitomybės naštos mažinimą MVĮ. Mažosios įmonės nuo didžiųjų skiriasi ne tik dydžiu, todėl kai kurių rūšių atskaitomybė, reikalinga didžiosioms įmonėms, šioms yra visiškai nesvarbi. Kitose dalyse reikalaujama pernelyg daug išteklių, neatitinkančių daugelio pačių įvairiausių mažųjų įmonių, kurių Europoje yra daugiausia, realios padėties, taigi ir visuomenės interesų. Nereikalinga atskaitomybė daro daug daugiau žalos, negu duoda naudos, todėl džiaugiuosi, jei dalies jos bus atsisakyta. Tęskime toliau gerą darbą.

Vis dėlto mano frakcija ir kai kurios kitos nepritaria galutinio pranešimo teksto daliai, kurioje yra koreliacijos lentelės. Komisija norėjo, kad teisės aktų perkėlimo koreliacijos lentelės būtų privalomos net šioje mažoje direktyvoje, būtent tokia mūsų pozicija. Taryba tam nepritars, nes ji teigia, kad tai nereikalinga našta. Mano atsakymas – ji tokia neturėtų būti. Mes privalome rasti būdą, kaip ES teisės aktų perkėlimą padaryti prieinamą. Esama didžiulio demokratijos deficito. Atsakingos yra valstybės narės, o kaltinama Europa.

Šiuo atveju esama tam tikrų panašumų su kritika, kuri buvo reiškiama dėl Lisabonos sutarties, nes, kaip atskiras dokumentas, ji sunkiai suprantama. Vis dėlto galime sulaukti dar aktyvesnės visuomenės reakcijos dėl to, kaip valstybių narių vyriausybės kasdien elgiasi kenkdamos savo piliečiams ir įmonėms, perkeliant ES teisės aktus į valstybių narių teisę. Kalbėkime tiesiai. Tai nėra ES negalavimas. Tai yra valstybių narių vyriausybių kaltė, todėl būtina baigti.

 
  
MPphoto
 

  Patrick Louis, IND/DEM frakcijos vardu. – (FR) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, Komisija ketina sumažinti administravimo išlaidas įmonėms, ir tai iš esmės gerai. Vis dėlto ketinimas apkarpyti išlaidas ir sutaupyti laiko iš esmės nepakeistų padėties: pernelyg didelio standartizavimo masto, nesuskaičiuojamų sprendimų pačiais įvairiausiais lygmenimis ir sistemingų apribojimų, kuriuos ir toliau tuo pat metu kuria Komisija ir kurie taikomi Europos įmonėms, neatsižvelgiant į jų dydį.

Šiandien tik trys valstybės nepripažįsta reikalavimo skelbti informaciją apie įmones – nuo jų sukūrimo iki uždarymo – ir pati Komisija sutinka, kad dalies informacijos netenkama. Tai paveiks tuos, kuriems ši informacija labiausiai reikalinga, tai yra asmenis ir MVĮ, aplinkines mikroįmones ir žmones, tiesiogiai susijusius su šiomis įmonėmis.

Šiuo pasiūlymu keičiama perduodama informacija: informacija, kurią kiekvienas gali gana lengvai gauti, keičiama ginčytina informacija, kurią ilgalaikėje perspektyvoje galėtų gauti tik profesionalai, tiksliai žinantys savo paieškos tikslą. Mes iš tikrųjų negalime pritarti šiam pasiūlymui, nes, kaip atsakingi įstatymų leidėjai, manome, kad sistemingai gauti ekonominę informaciją turėtų visi suinteresuoti piliečiai, vartotojai ir investuotojai, nesiimant jokių specifinių veiksmų.

Tuo pat metu šis pasiūlymas galės pakenkti ir neabejotinai pakenks regioninei spaudai, kuri jau dabar verčiasi sunkiai, nes jos paskirtis yra skelbti teismų ir teisinius skelbimus, kurie sudaro 25–50 proc. visų reklamos pajamų. Šie laikraščiai turi svarbų ekonominį ir socialinį vaidmenį. Jie turi būti apsaugoti, nes tai reiškia jų socialinio vaidmens visuomenėje apsaugą. Galbūt mes turėtume taupyti ir daugiau dėmesio skirti kitiems dalykams. Mūsų nuomone, šiandien spręsti šį konkretų klausimą dar nepasirengta.

 
  
MPphoto
 

  Tadeusz Zwiefka (PPE-DE). - (PL) Gerb. pirmininke, pagrindinis mūsų verslo politikos tikslas – kurti aplinką, kuri būtų tinkama plėtojant naują verslą. Ekonominės aplinkos tobulinimas apima administracinių ir teisinių procedūrų supaprastinimą ir būtinus veiksmus, susijusius su finansavimu, mokesčiais ir socialine ir gamtos aplinka, nes jie visi turi įtakos verslui.

Vienodi įstatymai būtų labai naudingi tarptautinei verslo bendruomenei. Pirmiausia viršvalstybiniai reikalavimai dėl finansinės atskaitomybės leistų lengviau įvertinti ir palyginti įmonių finansinę padėtį įvairiose valstybėse ir tai supaprastintų sprendimų priėmimo procesą investicijų požiūriu. Antra, dėl finansinės atskaitomybės, pagrįstos visuotinai pripažįstamais ir patvirtintais apskaitos principais, įmonės turėtų didesnes kapitalo prieigos galimybes.

Mažosios ir vidutinės įmonės dažnai turi laikytis tų pačių teisės aktų kaip ir didžiosios, tuo tarpu į jų specifinius atskaitomybės poreikius retai atsižvelgiama. Svarbu užtikrinti, kad diskusijose daugiau dėmesio būtų skiriama ne tik paprasčiausiam supaprastinimui, bet taip pat atskaitomybės standartų poveikiui mažosioms ir vidutinėms įmonėms, lyginant su į biržos prekybos sąrašus įtrauktomis didžiosiomis įmonėmis. Diskusijoje dėl supaprastinimo daug dėmesio skirta sąnaudoms. Tuo tarpu diskusijose dėl apskaitos reikalavimų poveikio svarstomi finansinės atskaitomybės pranašumai ir atskirų vartotojų poreikiai.

Reguliavimo supaprastinimas mažosioms ir vidutinėms įmonėms turėtų nemažai privalumų. Pirma, visuotinių standartų įgyvendinimas neabejotinai yra mažiau naudingas mažosioms ir vidutinėms įmonėms, lyginant, pavyzdžiui, su didžiosiomis įmonėmis. Tai susiję su sąnaudų ir naudos pusiausvyra dėl standartų įgyvendinimo. Siekiant atitinkamos sąnaudų ir naudos pusiausvyros, būtina mažinti sąnaudas. Antra, finansinė atskaitomybė nėra tokia svarbi mažųjų ir vidutinių įmonių savininkams informacijos reikalavimų požiūriu, nes jie turi tiesioginę informacijos prieigą. Trečia, MVĮ finansinių ataskaitų naudotojų žinios apie finansinę atskaitomybę yra labiau ribotos, todėl jos turėtų būti geriau pritaikytos, atsižvelgiant į vartotojų gebėjimus.

 
  
MPphoto
 

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (PSE).(PL) Gerb. pirmininke, Europos Parlamentas daugelį metų skelbė pavojų dėl nebūtinų ir neproporcingai didelių administravimo išlaidų, kurias patiria Europos įmonės. Todėl mes pritariame, kad Komisija pagaliau pradėjo spręsti šį klausimą ir pasiūlė skubos tvarka priimti pakeitimus dėl Ketvirtosios ir septintosios bendrovių teisės direktyvų dėl atskleidimo reikalavimų vidutinėms įmonėms ir įpareigojimų teikti konsoliduotąsias finansų ataskaitas.

Aš pritariu Komisijos požiūriui, kuriuo siekiama supaprastinti Europos įmonių veiklos sąlygas. Vis dėlto mano parama būtų įmanoma tik su sąlyga, jei šie pokyčiai nevaržys skaidrumo ir neribos sąskaitų vartotojams informacijos prieigos. Pasiūlymas atsisakyti reikalavimo atskleisti informaciją apie oficialias išlaidas taip pat atrodo pagrįstas. Daugiau išimčių, kurios būtų naudingos mažosioms įmonėms ir itin naudingos daugumai valstybių narių, apimančių vidutines įmones, prisidėtų prie finansinės atskaitomybės naštos mažinimo vidutinėms įmonėms.

Atsižvelgiant į siūlomus Septintosios bendrovių teisės direktyvos pakeitimus, įpareigojimas rengti konsoliduotąsias ataskaitas nėra pagrįstas, nes konsoliduotosios ataskaitos šiuo atveju būtų beveik tas pats kaip ir neprivalomos atskiros finansų ataskaitos.

Europos Komisija turėtų aktyviau imtis veiksmų persvarstant Ketvirtąją ir Septintąją bendrovių teisės direktyvas, kad iki 2009 m. pabaigos būtų galima parengti Europos atskaitomybės sistemą. Vienodi standartai leistų mažinti administravimo išlaidas MVĮ ir didinti visų dalyvių veiklos skaidrumą.

 
  
MPphoto
 

  Jacques Toubon (PPE-DE). – (FR) Gerb. pirmininke, pradėdamas norėčiau padėkoti pranešėjai Ieke van den Burg, koordinatoriui Klaus-Heiner Lehne ir pagalbiniam pranešėjui Jean-Paul Gauzès už pastangas siekiant pozicijos, kurią aš laikau labai veiksminga ir pagrįsta.

Iš tikrųjų mes gerai žinome, kad privalome pritaikyti mūsų taisykles konkrečiomis mažųjų ir vidutinių įmonių sąlygomis, todėl itin remiame mažųjų ir vidutinių įmonių planą, kurį pasiūlė Komisija ir patvirtino Taryba. Vis dėlto turiu pridurti, kad neturėtume to daryti kaip anksčiau – mažųjų ir vidutinių įmonių laikyti žemesne įmonių rūšimi ir kurti joms tam tikros rūšies getą, kuriame būtų daugybė supaprastintų dalykų ir tiek nedaug taisyklių, kad jos negalėtų užtikrinti garantijų, leidžiančių – ypač dabartinės krizės sąlygomis – gauti kreditų, reikalingų plėsti veiklą ir augti.

Štai kodėl aš, kaip ir Jean-Paul Gauzès, pritariu rezoliucijai, pasiūlytai Ieke van den Burg ir priimtai mūsų komiteto, rezoliucijai, kuria prašoma Komisijos pateikti pasiūlymą, leisiantį valstybėms narėms numatyti išimtį įmonėms, kurias galima apibūdinti kaip labai mažas – jų balansas mažesnis negu 500 000 EUR, apyvarta mažesnė negu 1 mln. EUR, jose dirba mažiau negu 10 darbuotojų – ir jos turi tik vietos arba regioninius padalinius vienoje valstybėje narėje, taikant šią direktyvą.

Tai leistų valstybėms narėms priimti savo teisės aktus, kaip tai padarė Vokietija, tačiau tuo pat metu taikyti mažosioms ir vidutinėms įmonėms tokias pačias taisykles kaip ir kitoms – tai labai svarbu. Mažosios ir vidutinės įmonės veikla nėra plėtojama atskirai; Europa privalo imtis veiksmų siekdama užtikrinti, kad veiklos sąlygos joms nebūtų blogesnės negu kitur.

 
  
MPphoto
 

  Ewa Tomaszewska (UEN).(PL) Gerb. pirmininke, mažosiose ir vidutinėse įmonėse dirba maždaug 60 proc. visų Europos Sąjungos darbuotojų. Štai kodėl jų ekonominė padėtis tokia svarbi. Per ekonominę krizę itin svarbu neapsunkinti teisiniais įpareigojimais, kad jos galėtų lengviau veikti. Reikia išnaudoti galimybę šioms įmonėms ir jų darbuotojams.

Supaprastinti teisės aktai finansų atskaitomybės srityje, kaip numatyta šioje iš dalies keičiančioje direktyvoje, yra žingsnis tinkama kryptimi. Vis dėlto aš sutinku su savo kolega, kuris pabrėžė poreikį užtikrinti, kad informacija būtų teikiama vietos žurnalistams.

 
  
MPphoto
 

  Rachida Dati, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (FR) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, pirmiausia noriu atsiprašyti už vėlavimą. Mes užtrukome, išvykdami iš Paryžiaus. Aš taip pat norėjau padėkoti jums už šias diskusijas, vykstančias šiandien, nors man neteko girdėti visų.

Taryba atsižvelgia ir toliau atsižvelgs į visas pastabas ir rekomendacijas, kurias jūs pateikėte, ir į susidomėjimą, kurį jūs rodote šiuo klausimu, ypač dėl įsipareigojimų, kuriuos prisiimate, siekdami palengvinti įmonių naštą.

Tai nepaprastai opus klausimas, sprendžiamas šiandien, tačiau mes absoliučiai privalome – ypač atsižvelgdami į krizės sąlygas – siekti teisės aktų supaprastinimo be liberalizavimo, kurti didesnio tikrumo aplinką Europoje, kad galėtume užtikrinti mažųjų ir vidutinių įmonių vystymąsi.

 
  
MPphoto
 

  Jacques Barrot, Komisijos pirmininko pavaduotojas. – (FR) Gerb. pirmininke, norėčiau pasveikinti Rachidą Dati ir kartu su ja prisidėti prie tų, kurie dėkojo Parlamentui, Ieke van den Burg, Klaus-Heiner Lehne ar Jean-Paul Gauzès už šį darbą, leisiantį šiandien mums sėkmingai užbaigti pirmąjį etapą.

Aš atidžiai klausiausi, kas buvo sakoma apie mažąsias įmones. Tikslas ir faktinis įsipareigojimas yra taisykles pritaikyti smulkiajam verslui, kol įvyks planuotas persvarstymas, tačiau aš norėčiau pakartoti, kad valstybės narės galės pasirinkti, ar taikyti šias taisykles, ar kurti kitas, pritaikytas vietos sąlygoms.

Asmeniškai aš pritariau argumentui, kad mažosios įmonės taip pat neturėtų būti verčiamos kaip anksčiau užimti padėtį, kuri galiausiai paliktų jas ekonominės veiklos nuošalėje, ir viso to pretekstas būtų teisės aktų supaprastinimas. Tai aš ir norėjau pasakyti; tikiu, kad ši diskusija bus naudinga mano kolegai Charlie McCreevy, atsakingam už vidaus rinką, o mums leis dirbti siekiant mažinti administravimo išlaidas, kurios apsunkina įmonių, ypač pačių mažiausiųjų, veiklą.

Esu dėkingas Parlamentui už nuolatinę paramą, mes viliamės, kad šis konstruktyvus bendradarbiavimas tęsis ir visus kitus metus.

 
  
MPphoto
 

  Ieke van den Burg, pranešėja. (NL) Parlamento nuomonė šiuo klausimu buvo išsakyta pakankamai garsiai ir aiškiai. Sprendimas pasiūlyti valstybėms narėms galimybę nustatyti Europos teisės aktų išimtį mikroįmonėms yra trumpalaikis ir laikinas, o ne nuolatinis. Aš viliuosi, kad tai taip pat suvoks ir Komisija.

Šioms įmonėms, kaip ir mažosioms ir vidutinėms įmonėms apskritai, mes norėtume taikyti vienodus Europos teisės aktus, leidžiančius joms veikti vidaus rinkoje, tačiau taip pat tai turėtų būti paprasti teisės aktai, kaip nurodė Jean-Paul Gauzès, iš esmės taikant bendrą standartą ir vieną taisyklių rinkinį, kaip daroma eXtensible Business Reporting Language (XBRL), reiškiantį, kad nuo jų bus nuimta didžiulė administravimo našta, kaip yra dabar. Pagaliau, net jei suteiksime valstybėms narėms galimybę taikyti išimtį, tai nereiškia, kad jos galės taikyti savo taisykles, kurios, be kita ko, kiekvienoje valstybėje narėje yra vis kitokios. Vidutinės trukmės laikotarpiu tai nieko nepakeistų.

Vidutinės trukmės laikotarpiu mes norėtume pateikti pasiūlymą, kuris leistų taikyti paprastus, suderintus teisės aktus visoje vidaus rinkoje ir tai nebūtų didžiulė našta mažosioms ir vidutinėms įmonėms, ypač mikroįmonėms: paprasčiausia sistema – teikti informaciją apie metines sąskaitas. Tai yra Parlamento noras, ir tikiuosi, kad ši žinia buvo išgirsta.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. - Aš gavau vieną rezoliucijos projektą(1), pateiktą vadovaujantis reglamento 103 straipsnio 2 dalimi.

Diskusija baigta.

Balsavimas įvyks 2008 m. gruodžio 18 d., ketvirtadienį.

 
  

(1)Žr. reglamentą


3. Europos autentiškas dokumentas – E. teisingumas – Suaugusių asmenų teisinė apsauga: tarpvalstybinės pasekmės (diskusijos)
Kalbų vaizdo įrašas
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. – Kitas darbotvarkės klausimas yra bendra diskusija dėl

Manuel Medina Ortegos pranešimo Teisės komiteto vardu su rekomendacijomis Komisijai dėl Europos autentiško dokumento (2008/2124(INI)) (A6-0451/2008),

Dianos Wallis pranešimo Teisės komiteto vardu dėl rekomendacijų Komisijai dėl e. teisingumo (2008/2125(INI)) (A6-0467/2008) ir

Antonio López-Istúriz White pranešimo Teisės komiteto vardu su rekomendacijomis Komisijai dėl suaugusių asmenų teisinės apsaugos ir tuo susijusiomis tarpvalstybinėmis pasekmėmis (2008/2123(INI)) (A6-0460/2008).

 
  
MPphoto
 

  Manuel Medina Ortega, pranešėjas.(ES) Gerb. pirmininke, tai yra Parlamento Teisės reikalų komiteto iniciatyva, kurioje siekiama Europos autentiško dokumento pripažinimo.

Šioje Parlamento iniciatyvoje prašoma Komisijos priimti tinkamas priemones. Ji grindžiama Hagos programa, tai reiškia, kad ne tik teismo sprendimų, bet ir autentiškų dokumentų pripažinimu.

Šia iniciatyva siekiama palengvinti vartotojų Europos Sąjungoje padėtį.

Formalumai, būtini norint pripažinti šiuos dokumentus, yra brangūs ir atimantys daug laiko.

Todėl man atrodo, kad turėtume supaprastinti šių autentiškų dokumentų eigą arba pripažinimą taip, kad kiekvienu atveju susiduriant su tarptautiniais formalumais, pavyzdžiui, vedybos, sutartis ar pan., nereikėtų atlikti sunkių ir nepatogių procedūrų.

Sunkumų, kuriuos gali kelti šis pranešimas, kyla dėl Europos autentiškų dokumentų pobūdžio, t. y. vienose Europos Sąjungos valstybėse jis pripažįstamas, o kitose – ne.

Esama valstybių, kuriose Europos autentiško dokumento, kurį patvirtina viešasis pareigūnas, sistemos nėra, o naudojami privatūs dokumentai, patvirtinti notaro, nors dokumento pobūdis niekuo nesiskiria.

Precedentas šiam pasiūlymui yra Europos Teisingumo Teismo sprendimas dėl „Unibank“, kuriame numatyti reikalavimai dėl autentiškų dokumentų pripažinimo. Pirmasis reikalavimas – dokumentas turi būti išduotas viešųjų pareigūnų. Kitaip tariant, asmuo, patvirtinantis dokumentą, turi būti vienoks ar kitoks viešasis pareigūnas, ir kadangi tokių pareigų kai kuriose valstybėse narėse nėra, jose nesama ir šios galimybės.

Antra, dokumente turėtų būti užtikrinta, kad šalių valia pakankama pasiekti tam tikrų teisinių tikslų. Notarinį dokumentą bent pagal kontinento teisę sudaro tam tikros dedamosios, kuriomis šalys išreiškia savo valią, tačiau patį dokumentą tvirtina notaro įgaliojimus turintis pareigūnas.

Trečia, dokumentas negali turėti platesnio poveikio, negu pripažįstamo jo kilmės šalyje. Kitaip tariant, jeigu dokumentas kilmės šalyje laikomas įrodomuoju, kitur jis negali būti laikomas vykdomuoju.

Sakyčiau, šie trys veiksniai svarbiausi: pirma, asmuo, patvirtinantis dokumentą, privalo turėti valstybės pareigūno statusą; antra, dokumentas pagal pobūdį yra steigiamasis, o ne tik paprasčiausiai patvirtinantis parašą; trečia, jis neturi turėti platesnio poveikio, kokį turi savo kilmės šalyje.

Viena sritis, kuriai tikrai turėtų būti numatyta išimtis – tai visi klausimai, susiję su nuosavybės teise. Nekilnojamojo turto teisė yra glaudžiai susijusi su šalimi ir vieta, kurioje šis turtas yra. Todėl perdavimo galimybė šioje srityje yra apribota viešųjų registrų ir to, kad kiekviena valstybė turi griežtus įstatymus, keliančius specialius reikalavimus šioje srityje.

Aš tikiuosi, kad Komisija svarstys šį pasiūlymą ir pateiks iniciatyvą. Atitinkamai teisinis pagrindas yra EB Sutarties 65 straipsnio a punktas ir 67 straipsnio 5 dalies antroji pastraipa.

Aš manau, kad teisinis pagrindas pakankamas, ir tokia iniciatyva leis supaprastinti piliečių teisinius santykius svarbiausia palengvins jų gyvenimą.

Klausimai, kuriuos kelia Komisija, susiję su teisės sistemų skirtumais, tačiau manau, kad šiam dalykui svarstyti turėtume skirti laiko vėliau, t. y. po to, kai Komisija pateiks savo pasiūlymą.

 
  
MPphoto
 

  Diana Wallis, pranešėja. − Gerb. pirmininke, e. teisingumui, kaip žinoma, daug dėmesio skyrė pirmininkavusios Slovėnija ir Prancūzija, mums žinoma, kad pirmininkausianti Čekija taip pat ketina tęsti darbą dėl e. teisingumo.

E. teisingumas šiame Parlamente ir, be abejo, Teisės reikalų komitete taip pat yra tema, artima mūsų širdžiai – dėl teisingumo prieigos ir to, kaip teisingumo prieiga gali būti užtikrinama tarptautinėmis sąlygomis. Teisingumo prieigos klausimas gana sudėtingas net nacionalinėmis sąlygomis: mes kalbame apie galimybes gauti teisinę pagalbą, apie jos prieinamumą, apie galimybę suprasti arba vertinti teisinę sistemą. Tačiau tarptautinėmis sąlygomis įvairiose Europos valstybėse narėse esant skirtingai teisinei kultūrai ir kalbai, tai tampa dar sudėtingiau ir sunkiau prieinama piliečiams.

Tačiau mes turime įveikti šiuos sunkumus ir siekti suderinti juos su šiuolaikinių technologijų teikiamomis galimybėmis. Europa, kaip ir internetas, neturi sienų; jeigu kalbos yra sudėtingos, šiuolaikinės technologinės priemonės dabar mums siūlo vertimo akimirksniu galimybę. Mes turėtume kurti technologines galimybes, kuriomis būtų siekiama sudaryti geresnę tarptautinę teisingumo prieigą.

Aišku, kad daugelis mūsų valstybių narių pasinaudojo šiomis galimybėmis ir kuria savo sistemas. Tai gerai! Taip pat bendrai dirbama ties daugeliu projektų – kai kuriais iš jų siekiama kurti susietus verslo registrus ir žemės registrus – ir tai taip pat yra gerai.

Tačiau mums, kaip Parlamento nariams, iš tikrųjų norėtųsi matyti tai, kas naudinga tiesiogiai mūsų piliečiams ir atitiktų jų poreikius teisingumo srityje, kuriuos būtų galima pritaikyti kasdieniame gyvenime. Mes norime, kad Europos piliečiai pajustų skirtumą, įgyvendinus e. teisingumo projektą europiniu lygmeniu.

Atrodo, kad darbas ties teisingumo portalu gali padėti to pasiekti: galima gauti informacijos apie tai, kas, ką ir kur nuveikė, kurie teisininkai ir vertėjai tą padarė, kur ieškoti teisinės pagalbos ir pačios įvairiausios informacijos. Projektas drąsus, koks ir turi būti.

Tačiau mes nenorime sustoti tik ties informacija. Mes norime matyti realias galimybes užtikrinant tarptautinio teisingumo prieigą, siekiant, kad internetu piliečiams būtų prieinamos europinės priemonės dėl mokėjimo orderio, dėl nedidelių sumų ieškinių ir kt. Akivaizdu, kad kai kurios valstybės narės vykdo bendrus projektus ir puiku, kad mes turime tokio užsidegimo ir drąsos pavyzdžių. Vis dėlto būtina, kad Komisija atsižvelgtų į Europos aplinkybes – laikyti tą Europos tikslu – taip, kad mes galėtume koordinuotai judėti į priekį. Štai kodėl kartu su Parlamento pranešimu pateikiamas veiksmų planas, kuriame svarstoma daug įvairių klausimų. Tai leistų įgyvendinti mūsų svajonę apie Europos teisingumą be sienų. Būtina ją įgyvendinti visiems kartu.

 
  
MPphoto
 

  Antonio López-Istúriz White, pranešėjas.(ES) Gerb. pirmininke, ministre, Komisijos pirmininko pavaduotojau, pranešime, kurį aš jums šiandien pristatau, siekiama spręsti suaugusiųjų apsaugos Europos Sąjungoje klausimus. Buvo sunku išnagrinėti šį klausimą per tokį trumpą laiką, ypač kai keliami tokio plataus pobūdžio tarpusavyje susiję tikslai.

Be to, svarstant pranešimą Teisės reikalų komitete susidūrė keletas skirtingų požiūrių dėl krypties, kurią jis turėtų įgyti.

Mes šiandien svarstome šį tekstą bendroje diskusijoje dėl kitų dviejų Teisės reikalų komiteto pranešimų: vieną dėl Europos autentiško dokumento, kurį parengė Manuel Medina Ortega, kitą dėl e. teisingumo, kurį parengė Diana Wallis.

Geresnis šių atskirų priemonių koordinavimas mūsų komitete, be abejo, leido didinti pasiūlymų efektyvumą ir neabejotinai leistų teikti Europos piliečiams geresnes paslaugas.

Pirmiausia norėčiau pasveikinti pirmininkaujančią Prancūziją dėl puikaus darbo, kurį ji atliko per pastaruosius šešis mėnesius, vadovaudama Europos Sąjungai. Todėl ypač norėčiau padėkoti Prancūzijos teisingumo ministrei Rachidai Dati už susidomėjimą, kurį ji reiškė, svarstant šį klausimą gerokai platesniu mastu, negu tik siekiant naujų, praktinių ir veiksmingų sprendimų visose valstybėse narėse.

O dėl Prancūzijos, tai norėčiau specialiai paminėti teisėją ir teisingumo ministro patarėją Amélie Durand ir savo kolegas prancūzus, kurie labai aktyviai veikė, tarp jų Jean-Paul Gauzès ir Jacques Toubon.

Teisės reikalų komitetas pritarė pirmininkaujančios valstybės narės susirūpinimui dėl klausimo, kurį svarstyti šiandien susirinkome: pažeidžiamų suaugusių asmenų apsaugos. Todėl jis savo iniciatyva nusprendė parengti teisėkūros pranešimą siekiant pažangos ir priimant naujus sprendimus, iš kurių suaugę asmenys galėtų turėti didžiausios naudos.

Mūsų komitetas taip pat visai neseniai aktyviai dalyvavo tvirtinant civilinės teisės priemonių paketą, apimantį tarpininkavimą, dokumentų įteikimą ir teisę, taikomą civilinės teisės pažeidimų atveju.

Tai įrodo forumo dėl teisminio bendradarbiavimo civilinės teisės klausimais klausymai, kurie vyko gruodžio 2 d. Teisės reikalų komitete, bendradarbiaujant su Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetu, kurių vienas iš darbotvarkės punktų buvo suaugusių asmenų apsauga mūsų visuomenėje.

Ponios ir ponai, tai tema, aktuali visoms valstybėms narėms, nes Europos Sąjungos gyventojai labai sparčiai sensta. 2050 m. 37 proc. gyventojų bus vyresni negu 60 metų amžiaus ir 10 proc. – negu 80 metų.

Svarbu atminti, kad ši padėtis turės ne tik ekonominių, bet ir su biudžetu ir poveikiu sveikatai susijusių pasekmių, kurios turi įtakos mums visiems. Mes turime pradėti kiek galima greičiau ieškoti sprendimų visais šiais klausimais.

Šiuo pranešimu siekiama kurti teisingumo, laisvės ir saugumo erdvę dviem svarbiausiais būdais: vykdant įstatymus ir bendradarbiaujant įvairių valstybių narių kompetentingoms valdžios institucijoms.

Kaip jau minėjau anksčiau, šis pranešimas įveikė ilgą kelią, kol jam buvo vienbalsiai pritarta Teisės reikalų komitete gruodžio 17 d.

Pasiektas kompromisinis pakeitimas, leidęs suderinti skirtingus mūsų komiteto narių požiūrius. Šis pakeitimas, kuris dabar yra galutinio pranešimo 2 straipsnis, yra šio pranešimo pagrindas, nes jis numato galimybę valstybėms narėms įtraukti į savo įstatymus 2000 m. sausio 13 d. Hagos konvenciją.

Be to, pranešime numatoma, kad ateityje, įgijus šioje srityje pakankamai patirties, Komisijos turėtų būti prašoma pateikti teisėkūros pasiūlymą stiprinti bendradarbiavimą tarp valstybių narių ir tobulinti sprendimų dėl suaugusių asmenų apsaugos ir negalios įgaliojimų pripažinimą ir vykdymą.

Norėčiau pareikšti Parlamentui, kad iki šiol tik keturios valstybės pasirašė Hagos konvenciją ir tik aštuonios ją ratifikavo. Mes raginame valstybes nares ratifikuoti šią konvenciją, kad galėtume nuosekliau ir veiksmingiau spręsti šį klausimą, kuris turi įtakos mums visiems.

Būtina prisiminti, kad pagal Europos bendrijos steigimo sutartį Europos Komisija turi savarankišką sprendimo teisę rengiant teisės aktus. Vis dėlto, kaip mes žinome, sutartyje yra nedidelė nuostata – 192 straipsnis – suteikiantis Parlamentui teisę prašyti Komisiją teikti pasiūlymą dėl Bendrijos teisės aktų.

Ponios ir ponai, mes norėtume pasinaudoti šiuo straipsniu. Baigdamas pasakysiu, kad, kaip teigiama pranešime, Komisija ateityje turėtų stebėti padėtį, susijusią su Hagos konvencija, norėdama pasiūlyti papildomas Bendrijos nuostatas, numatančias galimas papildomas priemones ateičiai.

 
  
MPphoto
 

  Rachida Dati, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (FR) Gerb. pirmininke, Jacques Barrot, ponios ir ponai, esu laiminga, turėdama galimybę dar kartą kalbėti Parlamente ir norėčiau jums pirmininkaujančios valstybės narės vardu padėkoti už pažangą, kurios pasiekta teisingumo srityje.

Po ankstesnių diskusijų, kurios buvo susijusios su įmonių veikla, dabar aptariami pranešimai siejami su Europos piliečių kasdieniu gyvenimu. Tai klausimai, svarstyti daugeliu atvejų pirmininkaujant Prancūzijai, rengiant kolokviumus, organizuotus autentiškų dokumentų judėjimo ir teisinės suaugusių asmenų apsaugos klausimais.

Kaip jūs žinote, pirmininkaujanti Prancūzija daug dirbo, siekdama pažangos Europos teisingumo srityje praktiniais projektais, stengdamasi suartinti Europos institucijas su jos piliečiais, ir – kaip ką tik pasakė Diana Wallis – pirmininkavusi Slovėnija taip pat daug nuveikė šiuo klausimu, o mes tęsėme jos darbą.

Tai liudija trys pranešimai, įtraukti į šio ryto mūsų darbotvarkę: Manuel Medina Ortega pranešimas dėl Europos autentiško dokumento, Dianos Wallis pranešimas dėl e. teisingumo ir Antonio López-Istúriz White pranešimas dėl suaugusių asmenų teisinės apsaugos. Iš tikrųjų jie rodo pirmininkaujančios valstybės narės norą skatinti iniciatyvas ne tik siekiant priimti naujas priemones, bet taip pat lyginti patirtį, keistis tarpusavyje įvairiais turimais metodais ir žvelgiant į priekį numatyti naujus būdus, turėsiančius reikšmės ateityje.

Dėl pranešimo dėl autentiško dokumento pirmininkaujanti valstybė narė pirmiausia norėtų skatinti iniciatyvą, kurios ėmėsi Manuel Medina Ortega, ir pagirti pranešimą už kokybę. Susidomėjimas Parlamente autentiškų dokumentų pripažinimu ir judėjimu Europoje rodo, kad tai svarbus teismų bendradarbiavimo civilinių bylų klausimas. Šis darbas, siekiant padėti piliečiams ir pagerinti įmonių sąlygas, yra vienas iš tikslų, galinčių padėti vadovautis teise norint palengvinti socialinius santykius, į teismą kreipiantis tik būtinu atveju.

Europos Sąjungai taip pat svarbu įsipareigoti laikytis šių principų. Autentiškas dokumentas yra svarbi sudėtinė šeimų ir įmonių gyvavimo dalis, ar tai būtų vedybų sutartis, susitarimas, palikimas, pardavimo dokumentas ar sutartis tarp įmonių. Jis leidžia žmonėms kaip nesutartinių santykių dalį pripažintai valdžios institucijai patikėti užduotį patvirtinti prisiimamus įsipareigojimus, ir iš anksto spręsti visas pasekmes, susijusias su šio dokumento vykdymu. Vis dėlto jūsų darbas taip pat rodo, kad turime svarstyti, kokios sąlygos turi būti nustatytos, kad autentiškas dokumentas galėtų laisvai judėti Europoje, nesvarbu kokioje srityje.

Nėra abejonių, kad būsimojoje Europos Komisijos teisėkūros programoje į tai būtina atsižvelgti. Diskusija dėl autentiškų dokumentų nesustabdys mūsų tolesnių svarstymų apie tolesnį kitų dokumentų priėmimą. Mes turime siekti pažangos laipsniškai, tačiau taip pat privalome kurti labai aiškią sistemą. Palengvinus sąlygas ir procedūras dėl abipusio dokumentų pripažinimo, būtų užtikrintos didesnės garantijos.

Jei sistemai būtų teikiami dokumentai, užtikrinantys skirtingo pobūdžio garantijas, tai reikštų atsitraukimą ir akivaizdžiai sukeltų sunkumų. Parlamento požiūris, kaip aišku iš šio pranešimo, yra visų pirma rekomendacijų, sukurtų ir pasiūlytų pirmininkaujančios valstybės narės, laikymasis. Jūsų pranešimas, Manuel Medina Ortega, būtų kaip pagrindas dirbti ateityje, jei pirmininkaujanti valstybė narė tinkamai atsižvelgtų į šios dienos diskusiją.

Europos teisinės erdvės tobulinimas ir stiprinimas taip pat reiškia darbo tobulinimą ir modernizavimą teisingumo srityje, kuris savo ruožtu priklauso nuo naujų komunikacijos metodų taikymo; tai yra e. teisingumo projekto esmė. Projektu Europoje siekiama tarptautiniu mastu plėsti informacinių ir ryšių technologijų naudojimą. Tai mus įgalintų stiprinti teisingumo sistemų ryšius ir palengvintų informacijos mainus. Be to, svarbus vaidmuo tenka pagrindų sprendimui dėl nuosprendžių registrų tinklo. Veiksmų planas dėl Europos e. teisingumo, kuris buvo pateiktas paskutiniojoje Teisingumo ir vidaus reikalų taryboje lapkričio 28 d. rodo darbą, kurį atliko visos pirmininkaujančios valstybės narės, pradedant pirmininkaujančia Vokietija.

Per pastaruosius šešis mėnesius mums pavyko parengti kiek įmanoma labiau suderintą veiksmų plano projektą dėl Europos e. teisingumo, atsižvelgiant į valstybes nares, dalyvaujančias šiame projekte, šio Parlamento poziciją ir į vaidmenį, kuris tenka Komisijai. Mūsų tikslams pritaria Parlamentas ir pirmininkaujanti valstybė narė norėtų dar kartą padėkoti pranešėjai Dianai Wallis už įsipareigojimą spręsti šį klausimą ir už kokybišką pranešimą. Intensyvios diskusijos Europos Parlamente praturtino pirmininkaujančios valstybės narės projektą ir galiausiai reiškė, kad parengėme projektą, kuriam pritaria visi.

Laisvo asmenų judėjimo ir teismų sprendimų priėmimo supaprastinimo galima siekti tik atsižvelgiant į pažeidžiamiausių mūsų visuomenės narių padėtį. Tai viena iš priežasčių, kodėl pirmininkaujanti Prancūzija norėtų pagerinti suaugusių asmenų, kuriems reikalinga teisinė apsauga, padėtį.

Iš tikrųjų apsaugoti suaugę asmenys turi turėti tokią pačią judėjimo laisvę, kaip ir kiti piliečiai, neatsižvelgiant į tai, kokia apsauga jiems užtikrinama. Pirmininkaujanti valstybė narė džiaugiasi tuo, kad šis klausimas svarstomas Parlamente, ir dėkoja pranešėjui Antonio López-Istúriz White už pasiūlymus dėl teisinės suaugusių asmenų apsaugos. Tai akivaizdžiai rodo, kad mūsų interesai yra bendri.

2000 m. sausio 13 d. Hagos konvencija tarp Prancūzijos, Vokietijos ir Jungtinės Karalystės turėtų įsigalioti sausio 1 d. Kitos ES valstybės narės pasirašė ją per paskutinius šešis mėnesius – tai Suomija, Graikija, Airija, Liuksemburgas ir Lenkija. Svarbu, kad visos valstybės narės galėtų dalyvauti įgyvendinant šią priemonę. Aš žinau, kad pirmininkausianti Čekija ir Švedija priims įsipareigojimus šioje srityje – jos tai nurodė per šį Prancūzijos pirmininkavimą – ir apskritai teismo sprendimų priėmimas suaugusių asmenų apsaugos požiūriu turėtų būti laikomas vienu iš mūsų tikslų.

Būtent esant šiai sąlygai mes galime kurti Europos, galinčios atsižvelgti į piliečių, tarp jų ir mažiausiai apsaugotų, poreikius. Jūsų pranešimas yra svarbus įnašas. Pirmininkaujanti Prancūzija taip pat tikisi, kad šis klausimas bus įtrauktas į būsimą Komisijos teisės programą, vadovaujamą Jacques Barrot. Šis klausimas labai svarbus socialiniu požiūriu. Aš žinau, kad tai klausimas, kuriam teikiamas prioritetas ir kuris itin svarbus Komisijai ir ypač jums, Jacques Barrot. Tai taip pat ir įrodymas, kad, kurdama patikimesnę teisinę sistemą, Europa saugo pažeidžiamiausius piliečius.

Pirmininkaujanti valstybė narė norėtų padėkoti už jūsų įnašą ir aš, žinoma, tinkamai atsižvelgsiu į pastabas, kurios buvo išsakytos šioje diskusijoje.

 
  
MPphoto
 

  Jacques Barrot, Komisijos pirmininko pavaduotojas. − (FR) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, man labai malonu savo ruožtu pasveikinti šių trijų pranešimų autorius, o Rachidai Dati norėčiau pasakyti, kad šie pranešimai rodo, kaip puikiai įvertinamos pastangos, kurių ėmėsi pirmininkaujanti Prancūzija, ir į kurias mes, be abejo, atsižvelgėme. Aš tikiu, kad iš tikrųjų nustatėme Europos teisinės ir teismų sistemos pagrindus, dėl kurios aš esu asmeniškai įsipareigojęs ir kurią mes rengiamės drauge kurti, įgyvendindami Stokholmo programą.

Todėl galima sakyti, kad ši diskusija šį rytą vyksta tinkamu metu. Rachida Dati pateikė labai išsamią trijų pranešimų apžvalgą, tačiau vis dėlto aš norėčiau trumpai apibendrinti tai, ką ji sakė tam, kad patvirtinčiau Komisijos ketinimus.

Pirmiausia priimkite mano padėką, Manuel Medina Ortega. Manuel Medina Ortega pristatė puikų pranešimą dėl Europos autentiško dokumento. Jame kalbama apie vartotojų ir piliečių kasdienį gyvenimą, ir rekomendacijos, kurias jūs teikiate Komisijai, turės tiesioginės įtakos kiekvienam asmeniškai piliečiui ir taip pat verslui.

Iš tikrųjų kai kurie piliečiai ir įmonės dažnai priima sprendimus, susijusius su šeimos klausimais arba prekybos operacijomis, tiesiog sudarydami savanorišką susitarimą, patvirtintą viešos institucijos, bet visiškai aišku, kad šioje laisvo judėjimo erdvėje autentiški dokumentai taip pat turi judėti.

Vis dėlto ši judėjimo laisvė iš dalies realizuota tik šiandien ir, kaip jums žinoma, kartu su esamomis priemonėmis mes sudarėme galimybes priimti naujas priemones. Šiuo metu vyksta svarstymas: kai kurias iš jų ką tik patvirtinome – ir dėkoju, jums, Rachida Dati, už išlaikymo prievoles – taip pat, Manuel Medina Ortega, aš rengiu priemonę 2009 m. kovo mėn. dėl paveldėjimo. Vis dėlto esu įsitikinęs, kad darbas turėtų būti tęsiamas, štai kodėl Komisija turėtų parengti Žaliąją knygą dėl autentiško dokumento ir kiek įmanoma kitų viešųjų dokumentų – mes turime turėti galimybę plačioms konsultacijoms šia tema.

Aišku, kad šiomis sąlygomis jūsų pranešimas ir Europos Parlamento parengta studija bus labai naudingi. Be to, kaip jūs pabrėžėte, taip pat esama poreikio – aš sutinku su jumis – kad reikia parengti teisinį pagrindą, kuris įgalintų imtis iniciatyvos, pripažįstant, kad mūsų teisės sistemų įvairovė vis dėlto reikalauja didelio darbo, kad šie veiksmai taptų galimi. Dar kartą dėkoju jums už puikų darbą.

Dabar aš kreipsiuosi į Diana Wallis, kuri pabrėžė reikalingumą modernizuoti darbą teisingumo srityje, taip pat svarbu, kad veiksmų planas, kuris buvo ką tik patvirtintas pirmininkaujant Prancūzijai, kelia didelį susidomėjimą pirmininkaujančiai Čekijai. Todėl, pritardami jūsų pranešimui, Diana Wallis, mes turėsime galimybę įvertinti, kaip galima naudoti e. teisingumą.

Konkrečiai jūs minėjote atvejus, kad ši prieiga buvo itin naudinga, pavyzdžiui, sprendžiant bylas dėl nedidelių sumų. Nėra abejonių, kad jūsų rekomendacijos padės mums stiprinti priemones, kurių jau ėmėsi Komisija ir praturtins diskusijas ir sprendimus, kuriuos patvirtino Europos Vadovų Taryba.

Mes dirbame drauge, siekdami užtikrinti, kad europinis e. teisingumas leistų prieiti prie informacijos, susijusios su Europos teisės aktų, nacionalinių teisės sistemų ir Europos procesais. Aš taip pat norėčiau nurodyti, kad planuotas portalas bus parengtas iki 2009 m. gruodžio mėn. pabaigos. Mes akivaizdžiai pasirengę dirbti šioje srityje, glaudžiai bendradarbiaudami su Parlamentu. Todėl šis Europos e. teisingumo portalas neabejotinai pradės veikti iki 2009 m. gruodžio mėn. pabaigos. Jis skirtas Europos piliečiams, bet taip pat bus naudingas ir mums, sprendžiant klausimus, kurie turi tiesioginės įtakos teismų institucijoms.

Dar kartą man labai džiugu matyti Europos institucijų – Tarybos, Parlamento ir Komisijos – sinergiją šiuo klausimu; aš manau, Diana Wallis, kad, atsižvelgiant į tai, ką jūs sakėte, kad mes turime būti atsargūs, tačiau neapriboti drąsių tikslų ir pritaikyti juos e. teisingumui, pirmininkaujanti Prancūzija ir Rachida Dati parodė šią drąsą. Galite būti ramūs, kad aš, kaip Komisijos narys, šiuo požiūriu laikysiuosi visų įsipareigojimų.

Pagaliau pranešimas, kurį parengė Antonio López-Istúriz White; aš jam taip pat labai dėkoju už pritarimą puikiai Rachidos Dati iniciatyvai svarstyti Lilyje šį mūsų visuomenei tokį svarbų klausimą. Iš tikrųjų mūsų visuomenėje netrukus bus vis daugiau žmonių, vyresnių negu 65 metai – ši kategorija jau dabar sudaro 16 proc. visų Europos gyventojų – ir todėl mes esame įsitikinę pažeidžiamų suaugusių asmenų apsaugos reikšme. Štai kodėl mes pritarėme Prancūzijos iniciatyvai, ragindami valstybes nares ratifikuoti 2000 m. sausio 13 d. Hagos konvenciją. Dėl atkaklaus Rachidos Dati pasiryžimo ši konvencija įsigalios 2009 m. sausio 1 d.

Rachida Dati nurodė valstybes, kurios šiuo metu prisijungė prie konvencijos. Jų narystė, mano nuomone, turėtų sukelti sniego kamuolio efektą ir įgalintų mus įtikinti visas valstybes nares ratifikuoti šią konvenciją.

Beje, priemonių Bendrijos lygiu nėra. Mes dar nekalbėjome apie turimos priemonės tobulinimą. Mes esame pasirengę labai atidžiai įvertinti konvencijos taikymą ir įtraukti šį pasiūlymą į Stokholmo programos sistemą. Mes ruošiamės išnagrinėti visas priemones, padėsiančias valstybėms narėms labiau bendradarbiauti viena su kita ir tuomet galėsime svarstyti Bendrijos iniciatyvą šioje srityje.

Tai viskas, ką galiu pasakyti šiuo klausimu, kurį aš asmeniškai laikau labai svarbiu. Bet kuriuo atveju dėkoju jums, nes šio ryto diskusija, dalyvaujant Rachidai Dati, parodė, ką mes turime padaryti, kad parengtume drąsią Stokholmo programą, pateisinančią Europos gyventojų lūkesčius dėl Europos teisingumo erdvės. Dar kartą dėkoju Parlamentui.

 
  
  

PIRMININKAVO: Miguel Angel MARTÍNEZ MARTÍNEZ
Pirmininko pavaduotojas

 
  
MPphoto
 

  Panayiotis Demetriou, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonės rengėjas. (EL) Gerb. pirmininke, pirmiausia leiskite man pasveikinti pirmininkaujančią Prancūziją su tuo, ko ji pasiekė, ypač teisingumo srityje. Aš taip pat norėčiau pasveikinti Komisijos narį. Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas pritaria pranešėjo Antonio López-Istúriz White pozicijai, išdėstytai jo pranešime. Pagyvenę asmenys, kurie turi ribotas galimybes, kaip ir kiti žmonės, susiduriantys su vienokiais ar kitokiais sunkumais, negali likti teisiškai neapsaugoti; jie negali būti palikti likimo valiai, ypač oportunistinių globėjų rankose, kurie neretai žemina arba jais naudojasi. Kiekviena visuomenė, kiekviena teisinė valstybė privalo priimti teisinius ir administracinius sprendimus ir dokumentus, siekiant apsaugoti pagyvenusių žmonių orumą ir turtą, o Europos Sąjunga už tai atsakinga tarptautiniu lygiu. Aš prašau Komisijos padėti ir taikyti valstybėms narėms spaudimą, kad jos pasirašytų ir ratifikuotų Hagos konvenciją, apibrėžiančią šią apsaugos sistemą. Aš kreipiuosi į visus kolegas narius iš valstybių, kurios to nepadarė, dirbti drauge, kad tai virstų tikrove.

 
  
MPphoto
 

  Luca Romagnoli, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonės rengėjas.(IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau pasveikinti pirmininkaujančią Prancūziją, Komisijos narį Jacques Barrot ir visus pranešėjus, nes technologijos nenumaldomai tobulėja, ir teisingumo sistema to taip pat negali išvengti.

Aš tikiu, kad informacijos ir ryšių technologijų naudojimas teismų administravimo srityje suteikia daug galimybių, tobulinant teismų funkcijas, padedant racionalizuoti ir modernizuoti procedūras ir mažinti sąnaudas. E. teisingumas taip pat duotų neabejotinos naudos ir patenkintų kai kuriuos kitus poreikius, kurių svarbiausi yra prieiga prie teisingumo, veiksmingumas, laiko ir sąnaudų mažinimas. Todėl itin svarbu, kad e. teisingumu būtų siekiama plačiau naudoti informacijos technologijas teismuose, ypač atsižvelgiant į tai, kad beveik dešimt milijonų piliečių dalyvauja tarptautinėse civilinėse bylose, ir šis skaičius ateityje turėtų didėti.

Be piliečių reikalų, mes turime taip pat atsižvelgti į žmones, dirbančius teisės srityje, ir todėl nepamiršti procedūrų teismų ir baudžiamosios teisės bendradarbiavimo srityje. Man, kaip pranešėjui, teko patirti rengiant pranešimą dėl Elektroninės nuosprendžių registrų informacinės sistemos (ECRIS), kad, be šios nuomonės, potenciali elektroninio teisingumo taikymo sritis yra labai plati, ir ji turėtų būtų plėtojama drauge su Europos teisminės erdvės ir technologijų plėtra. Todėl aš džiaugiuosi Komisijos nario Jacques Barrot ankstyvu pareiškimu, kad iki 2009 m. pabaigos portalas pradės veikti.

Norėčiau užbaigti su viltimi, kad Europoje galiausiai veiks teisinga teisingumo sistema ir kad suinteresuotųjų šalių atsakomybė taip pat pagaliau bus bendra. Pernelyg dažnai, pavyzdžiui, mano šalyje būna taip, kad tiriančioji pusė moka nepaprastai didelę kainą ir po ilgų kankinamų procedūrų teisinė byla baigiasi išteisinimu. Italijoje teisėjams nenumatyta civilinės atsakomybės už teisingumo srityje padarytas klaidas – tai didžiulė socialinė neteisybė, kuri turi būti ištaisyta. Aš tikiuosi, kad Europos teisminė erdvė padės anksčiau ar vėliau ištaisyti šią didžiulę socialinę blogybę.

Dar kartą reiškiu padėką pirmininkaujančiai Prancūzijai už pastangas šioje srityje ir taip pat dėkoju Dianai Wallis.

 
  
MPphoto
 

  Jean-Paul Gauzès, PPE-DE frakcijos vardu. – (FR) Gerb. pirmininke, Rachida Dati, Jacques Barrot, pirmiausia norėčiau pagirti pirmininkaujančios Prancūzijos ir asmeniškai jūsų, Rachida Dati, pastangas tobulinant teisinės laisvės ir veiksmingumo erdvę mūsų piliečių labui.

Mūsų pranešėjai atliko puikų darbą. Štai kodėl Europos liaudies partija (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcija pritars šiems trims pranešimams: Dianos Wallis pranešimui, Antonio López-Istúriz White pranešimui ir Manuel Medina Ortega pranešimui. Savo ruožtu norėčiau paaiškinti keletą aspektų dėl mūsų frakcijos pozicijos dėl Manuel Medina Ortega, su kuriuo man teko glaudžiai bendradarbiauti, pranešimo.

Kaip jūs, Rachida Dati, Jacques Barrot, minėjote, šiame pranešime mums pasiūlyta dėti pastangas dėl abipusio autentiškų dokumentų pripažinimo. Po šio pranešimo vyko diskusija dėl galimų jo terminijos trūkumų.

Savo ruožtu mes manome, kad šis pranešimas susijęs su autentišku dokumentu, kurio požymiai nustatomi pagal teismų praktiką, ir kad šiuo etapu mes turėtume apsiriboti autentiškais dokumentais ir nekurti teisinės painiavos, vartodami netinkamus terminus autentiškam dokumentui apibūdinti.

Jūs minėjote, kokie yra autentiško dokumento požymiai, Rachida Dati, Jacques Barrot, ir aš nenoriu to paties kartoti. Aš tik norėčiau pasakyti, kad jei būtų pradėtos diskusijos kitais klausimais dėl dokumentų, kurie iš esmės yra privatus susitarimas, tai nėra šio pranešimo savo iniciatyva paskirtis, kuriame iš tikrųjų klausiama, kaip abipusiai šiandien pripažįstama tai, ką teismų praktika laiko autentiškais dokumentais. Norėčiau dar kartą padėkoti Manuel Medina Ortega už puikų darbą, kurį jis atliko šiuo klausimu.

 
  
MPphoto
 

  Manuel Medina Ortega, PSE frakcijos vardu.(ES) Gerb. pirmininke, dabar mano vaidmuo bus kitoks. Dabar aš kalbėsiu ne kaip pranešėjas, darydamas konkretų pranešimą, bet Socialistų frakcijos Europos Parlamente vardu dėl visų trijų pranešimų.

Aš pasakyčiau, kad šie visi trys pranešimai turi vieną bendrą požymį: jais visais siekiama gerinti piliečių padėtį. Iš tikrųjų teisingumo erdvė leidžia gerinti piliečių padėtį tik laikantis tam tikrų pusiausvyros principų, atsižvelgiant į tam tikrus aspektus. Elektroninio teisingumo srityje, pavyzdžiui, negalime sau leisti būti pernelyg entuziastingi naujų technologijų atžvilgiu, jei jos keltų pavojų mūsų piliečių garantijoms. Kitaip tariant, noras priskirti visiems e. pašto adresą, pavyzdžiui, gali baigtis tuo, kad asmenys, neturintys interneto prieigos, neturės galimybės pasinaudoti e. teisingumu.

Specifinėje mano pranešimo dėl autentiško dokumento srities aš manau, kad ir einanti Tarybos Pirmininkės pareigas Rachida Dati, ir Jacques Barrot pabrėžė tai, kad šiuo atveju taip pat labai svarbios teisinės garantijos. Tai klausimas dėl galimybės perduoti teisinius dokumentus iš vienos šalies į kitą, tačiau nepripažįstant dokumentų, jei turime abejonių dėl jų veiksmingumo. Kitaip tariant, net jei privatus dokumentas yra notariškai patvirtintas valstybėje, kurioje autentiški dokumentai teisiškai nepripažįstami, jie negali būti laikomi teisėtais, pavyzdžiui, notariniai dokumentai, nes jų teisiškai privaloma vykdomoji reikšmė yra visiškai kitokia.

Todėl pusiausvyra tarp poreikio rinkoms veiksmingai veikti ir poreikio veiksmingai judėti Europos Sąjungoje neturėtų versti mūsų atsisakyti pagrindinių teisinių garantijų. Be teisinių garantijų, be garantijų žmonėms įstatymų negali būti. Dėl to, kai ateina laikas balsuoti dėl šių pranešimų, socialistų frakcija ir toliau siekia juos tobulinti, norėdama visų pirma apsaugoti paprasto, eilinio piliečio, o ne tik pačių galingiausiųjų interesus.

 
  
MPphoto
 

  Diana Wallis, ALDE frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, manau, kad mano frakcijai nebus sunku pritarti mano ir ypač Antonio López-Istúriz White pateiktam pranešimui.

Pranešimą, kurį aš norėčiau išskirti, – nes jis kelia sunkumų šio Parlamento nariams, – parengė Manuel Medina Ortega. Mes visi pritariame tai pačiai minčiai: mes turime sprendimų priėmimo laisvę. Autentiškų dokumentų ir – aš pridursiu – „arba juos atitinkančių dokumentų“ judėjimo laisvė yra reikalinga. Daug kalbėta apie tai, kaip galima padėti piliečiams. Man tai reiškia visiems Europos piliečiams ir būtų negerai, jei į šią teisingumo erdvę nebūtų įtrauktos įvairios valstybės ir jų teisinės tradicijos. Taip gali nutikti, jei mes nežvelgsime plačiau ir pristigsime kantrybės ir tolerancijos dėl teisinių sistemų, kurios gali atrodyti kitokios, tačiau labiau įsigilinus matyti, kad daugelis dalykų vertinami panašiai.

Mes galime pripažinti vieni kitų dokumentus. Nėra jokių priežasčių, kodėl mes, jei esame tolerantiški ir atidūs, negalėtume pripažinti vieni kitų dokumentų, sudaryti sutarties arba notarinės sutarties, nors ir ne lygiai tokiu pat būdu.

Mano prašymas: prašau atsižvelkite į pakeitimus, kurie pateikti šiandien. Jie gali būti ir nepriimti, tačiau jais siekiama veikti teisingumo visiems piliečiams ir visoms teisinėms kultūroms dvasia. Ja neturėtų būti siekiama ką nors išskirti.

 
  
MPphoto
 

  Ryszard Czarnecki, UEN frakcijos vardu.– (PL) Gerb. pirmininke, mes svarstome tris labai svarbius pranešimus. Ypač norėčiau padėkoti Dianai Wallis už jos itin išsamų, pagrįstą, kompetentingą ir išskirtinį pranešimą, kuriame aptarti visi šios problemos aspektai. Parlamentas pritaria Dianai Wallis, kai ji pabrėžia problemos, turinčios įtakos mažiausiai 2 proc. Europos Sąjungos valstybių narių piliečių, reikšmę. Maždaug 10 milijonų iš 500 milijonų Europos Sąjungos piliečių dalyvauja sprendžiant tarptautines bylas. Šiems žmonėms pačių naujausių IT sistemų įgyvendinimas teisingumo srityje gali turėti lemiamą poveikį, nes teisminis procesas dėl to taptų veiksmingesnis, paprastesnis ir trumpesnis.

Mūsų pasiūlymai, jei jiems pritartų Europos Komisija, supaprastintų teisingumo prieigą, be to, sumažintų teisinio proceso sąnaudas – tai, kas svarbu mūsų piliečiams. Parama dėl dviejų e. teisingumo interneto portalų sukūrimo atrodo pagrįsta. Pirmasis portalas būtų naudingas piliečiams ir užtikrintų, kad verslo žmonės gaus teisinį patarimą įvairiomis kalbomis. Antrasis portalas, skirtas teisininkams, būtų priemonė padėti teisėjams, prokurorams, advokatams ir pareigūnams, dirbantiems teisingumo administravimo srityje.

Naujosios technologijos padėtų kovoti su tarptautiniu nusikalstamumu ir nusikalstamumo prevencijos srityje, jau nekalbant apie plačiai paplitusias vaizdo konferencijas, kaip akivaizdžią priemonę gauti ir rinkti įrodymus teisės bylose.

 
  
MPphoto
 

  Rareş-Lucian Niculescu (PPE-DE) . – (RO) Itin svarbu, kad naujos technologijos būtų greičiau pradėtos naudoti ir kuo plačiau taikomos teismų procese. Mes negalime leisti, kad teisingumo sistema tiek daug atsiliktų nuo kitų sričių šiuo požiūriu. Taip pat akivaizdu, kad bet kokia strategija šiuo klausimu turėtų būti labai rimtai vertinama. Vis dėlto, kai vertiname dabartinę padėtį, privalome tvirtai abiem kojom stovėti ant žemės.

XXI a. Europos Sąjungoje vykstant teismams, nesama kompiuterio arba interneto prieigos, t. y. to, kas taip pabrėžiama pranešime. Nesvarbu, koks paieškos būdas taikomas, vis dar labai sunku gauti teisinės informacijos ir teisės srities specialistams, nekalbant apie paprastus piliečius, kurie norėtų apsaugoti savo teises. Aš esu įsitikinęs, kad kuriant Europos sistemas civilinės teisės ir baudžiamosios teisės srityje ateityje bus skiriama daugiau lėšų šiems trūkumams šalinti. Valstybės narės akivaizdžiai turėtų dėti daugiau pastangų siekiant veiksmingai naudoti šiuo metu turimas lėšas.

Pranešime taip pat pabrėžiami labai panašūs sunkumai dėl Europos teisminio tinklo civiliais ir prekybos klausimais, dėl kurių buvo balsuota vos prieš porą dienų. Deja, dėl šio pranešimo diskusijų nebuvo. Neabejotinai svarbu tobulinti šio tinklo veikimą, kuriant papildomą vertę Europos piliečiams. Vis dėlto sunkumų, kuriuos aš minėjau esant šioje srityje, nemažėja ir tai yra informacijos trūkumas, vertimų į visas oficialias kalbas nebuvimas ir sunkumai vertinant teismų sistemą tarptautiniu mastu.

Dėkoju už dėmesį. Aš dar kartą tikiuosi, kad klausimai, keliantys susirūpinimą Parlamentui, bus didžia dalimi įtraukti ir į būsimą Komisijos ir Tarybos darbotvarkę, ypač kai paprasti piliečiai tikisi iš Europos Sąjungos konkrečių priemonių, supaprastinančių jų kasdienį gyvenimą.

 
  
MPphoto
 

  Neena Gill (PSE). - Gerb. pirmininke, džiaugiuosi visais trimis pranešimais, tačiau pirmiausia pakalbėkime apie globą. Pažeidžiamiausių piliečių apsauga yra klausimas, kuris man labai svarbus. Mes žinome, kad Europos gyventojai sensta: gyvenimo trukmė šiuo metu siekia 80 ir iki 2050 m. 37 proc. gyventojų bus vyresni negu 60 metų amžiaus. Tarp gyventojų taip pat vyrauja daug didesnis judėjimas. Praėjusiais metais mano šalyje 400 000 žmonių, išėję į pensiją, emigravo į užsienį, todėl svarbu užtikrinti, kad jie gautų tą pačią apsaugą, kokią jie turi namie.

Šie demografiniai pokyčiai kelia daugelį iššūkių Europos visuomenei, pavyzdžiui, kaip mes apie tai jau girdėjome, sveikatos apsaugos ir socialinės rūpybos srityje. Manau, itin svarbu, kad vyresnioji karta galėtų gyventi nepriklausomai ir oriai.

Praėjusiais metais aš buvau pranešėja rengiant pranešimą, kuriame buvo siekiama užtikrinti, kad vyresni piliečiai būtų sveikesni ir galėtų ilgiau nepriklausomai gyventi. Pranešimas, kurį mes svarstome šiandien, ypač atitinka, mano nuomone, pasiūlymus, kuriais siekiama užtikrinti, kad piliečiai galėtų prižiūrėti savo nuosavybę ir gyventi, kad ir kur būtų, nesant išnaudojimo ir brutalaus elgesio. Tačiau man susirūpinimą taip pat kelia ir Hagos konvencija. Palankiai vertinu ministrės veiksmus dėl to, tačiau mes neturėtume paprasčiausiai užtikrinti, kad šie teisės aktai turi būti ratifikuoti: mes turime užtikrinti, kad jie būtų veiksmingai vykdomi.

Norėčiau pasakyti porą dalykų dėl autentiško dokumento. Pritariu iniciatyvoms mažinti administravimo išlaidas piliečiams, tačiau man taip pat kelia susirūpinimą, kad šiame pranešime neatsižvelgiama į skirtingas teisines tradicijas, esančias Bendrijoje, tarp jų ir skirtingas teisines priemones, pavyzdžiui, teisinius dokumentus (angl. deed) arba į skirtingas notaro profesijas, egzistuojančias Anglijoje. Manau, kad pranešimas, koks jis dabar yra, gali pakenkti tam tikrų valstybių narių, ypač Anglijos nacionaliniams įstatymams administruojant turtą. Esu įsitikinęs, kad šių skirtumų ignoravimas prieštarautų abipusio pripažinimo principui ir siekiui užtikrinti vienodą teisingumą visiems piliečiams. Dėl šių priežasčių mano delegacija pritaria pakeitimams, kuriuos pateikė Diana Wallis.

Aš visiškai pritariu Dianos Wallis pranešimui dėl e. teisingumo. Manau, kad kai kurie klausimai, keliami kituose pranešimuose, su tuo susiję, ir reiškia tai, kad ir kurioje Europos Sąjungos vietoje gyventų, žmonių galimybės teisingumo srityje turi būti vienodos.

 
  
MPphoto
 

  Cristian Silviu Buşoi (ALDE) . – (RO) Norėčiau pasveikinti pranešėjus Dianą Wallis, Manuel Medina Ortega ir Antonio López-Istúriz White už puikius pranešimus. Kai žmonių, dalyvaujančių nagrinėjant tarptautines bylas, skaičius siekia 10 milijonų, e. teisingumas būtinas. Iš tikrųjų informacinių technologijų naudojimas teisingumo srityje leistų veiksmingai prisidėti prie Europos teisinės sistemos tobulinimo ir didesnio prieinamumo. Štai kodėl Dianos Wallis pranešimas ir pastangos nusipelno didelio dėmesio.

Aš taip pat manau, kad ši rezoliucija dėl autentiškų dokumentų itin svarbi. Kaip teisininkas iš Rumunijos, aš negaliu nepabrėžti to, kad autentiško dokumento ir prieinamos, skaidrios teismų sistemos teikiama nauda yra didžiulė. Rumunijoje, kaip ir kitose Europos valstybėse, su civilinės teisės jurisdikcija susijusi prevencinė teisena įgyvendinama autentiško notarinio dokumento priemonėmis. Aš suprantu, kad Manuel Medina Ortega turi omenyje autentiškus dokumentus ir aiškiai skiria autentiškus viešuosius dokumentus, kurie patvirtinti išimtinai profesionalaus specialisto, paskirto valdžios institucijų, nuo tų, kurie patvirtinti asmens parašu.

Vis dėlto neatsižvelgiant į diskusijų rezultatus ir tai, ar tam tikri dokumentai bus įtraukti arba pasirodys kitos iniciatyvos darbotvarkėje, manau, šis pranešimas turi užtikrinti, kad jo tikslas – garantuoti piliečių saugumą ir teisinę apsaugą, taip pat tarptautinio pobūdžio šeimos ir turtinius santykius, siūlant abipusį autentiškų dokumentų pripažinimą.

 
  
MPphoto
 

  Bogusław Rogalski (UEN). (PL) Gerb. pirmininke, Europos Sąjunga privalo spręsti sparčiai senėjančių gyventojų valstybėse narėse problemą, susijusią su reikšmingu gyvenimo trukmės ilgėjimu. Dėl to 2050 m. maždaug 40 proc. Europos gyventojų bus daugiau kaip 60 metų amžiaus ir 10 proc. šių žmonių bus vyresni, negu 80 metų.

Tokie demografiniai pokyčiai turės didelį poveikį mūsų ekonomikai, mūsų visuomenei, mūsų sveikatai ir mūsų biudžetui. Todėl turime nustatyti tinkamus ir konkrečius apsaugos mechanizmus, užtikrinančius vienodas teises ir įpareigojimus įvairiose srityse. Apsaugoti asmenys vis daugiau laiko praleidžia už savo gyvenamosios šalies ribų arba gauna gydymą užsienyje, t. y. kitur, negu yra jų turtas. Štai kodėl teisinės apsaugos sistema privalo užtikrinti teismų sprendimų, administracinių sprendimų ir tų sprendimų, kuriuos priima patys asmenys, tęstinumą. Tai ypač susiję su įgaliojimais, turinčiais įtakos teisinei apsaugai ateityje, kuri privalės būti vykdoma Europos valstybėse narėse.

Todėl mes privalome kurti mechanizmą, kaip veiksmingai perduoti dokumentus, ypač skubiais atvejais, pavyzdžiui, kai apsaugotam asmeniui reikalingas gydymas ligoninėje, laikinai esant už kilmės šalies ribų. Šitaip europiečiai galėtų be trukdymų būti arba gyventi valstybėje narėje, kuri nėra jų kilmės šalis, turėdami gero ir greito gydymo galimybes.

 
  
MPphoto
 

  Dushana Zdravkova (PPE-DE) . – (BG) Ministre, Komisijos nary, ponios ir ponai, norėčiau užtikrinti jus, kad šiandienos diskusija dėl šių trijų pranešimų kelia didelį susidomėjimą Europos Sąjungos piliečiams ir mano kolegoms teisininkams. Štai kodėl aš norėčiau padėkoti pranešėjams, rengusiems visus tris pranešimus.

Mano karjera iki šiol išimtinai susijusi su teismų sistema: nuo vieno iš didžiausių teismų, kuris vienas pirmųjų Bulgarijoje taikė interneto technologijas nagrinėjant bylas, pirmininko pavaduotojos iki Europos Tarybos Informacijos ir teisės ekspertų komiteto pirmininkės 2000 m. Dėl šios priežasties man labai gerai pažįstami klausimai, susiję su e. teisingumu. Kai mes pradėjome naudoti informacines technologijas 1995 m., negalėjau įsivaizduoti, kad ši tema sukels tokį sujudimą Europos Parlamente. Štai kodėl aš labai džiaugiuosi, turėdama galimybę šiandien apie tai kalbėti.

Norėčiau pasveikinti Dianą Wallis, ypač dėl jos parengto pranešimo dėl e. teisingumo, nes manau, kad naujų informacinių ir ryšių technologijų naudojimas teisingumo srityje skatins tolesnę tarptautinio teismų bendradarbiavimo plėtrą ir leis tuo pat metu supaprastinti teismų sistemos prieigą Europos Sąjungos piliečiams.

Vis dėlto norėčiau pabrėžti, kad norint nustatyti veiksmingą europinio pobūdžio sistemą šioje srityje itin svarbu parengti bendrą sistemą instituciniu lygmeniu ir nustatyti bendrus standartus, kurie leistų veiksmingiau palaikyti ryšius tarp nacionalinių sistemų ir atsižvelgti į poreikį rengti daugiau išsilavinusių specialistų.

Naudoti naujų technologijų potencialą kovoje su tarptautiniu nusikalstamumu ir teisingumo sistemą civiliais ir prekybos klausimais padaryti prieinamesnę piliečiams galėsime tik tuomet, kai bus įgyvendintos šios būtinos sąlygos.

Atsižvelgiant į tai, norėčiau paraginti remti visus atitinkamus projektus, ar tai būtų internetinis nuosprendžių registrų tinklas, nemokumo registrai ar Europos teisminis tinklas civiliais ir prekybos klausimais. Tai vienintelis būdas, kaip mes galime pasiekti vieno iš svarbiausių Europos Sąjungos tikslų: didesnės sąveikos su piliečiais.

 
  
MPphoto
 

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (PSE). – (PL) Gerb. pirmininke, 2005 m. gegužės 10 d. Komisijos Komunikate Parlamentui ir Tarybai dėl Hagos programos kaip vienas iš jos specifinių prioritetų nurodyta, kad iki 2011 m. ji norėtų garantuoti veiksmingą Europos teisingumo erdvę civilinės teisės srityje su nuoroda į teismo nutarčių pripažinimą ir vykdymą ir abipusio pripažinimo principą, nes šios priemonės leido nustatyti tikras priemones, užtikrinančias tarptautinę teisinę apsaugą Europos Sąjungos piliečiams.

Europos Sąjunga plečiasi, o jos piliečiai turi vis daugiau galimybių būti judresni. Šiuo metu asmenų judėjimas Bendrijos teritorijoje sudaro sunkumų autentiškų aktų perdavimo srityje. Patys įvairiausi sprendimai, kuriuos valstybės narės taiko dėl abipusio autentiškų dokumentų pripažinimo reiškia, kad šiandien šių dokumentų judėjimas yra sudėtingas klausimas ir esama daugelio apribojimų dėl dokumentų, kuriuos galima perduoti, skaičiaus ir tipų.

Komisija privalo imtis konkrečių priemonių siekiant pradėti taikyti bendrą, specialiai pritaikytą sistemą ne tik vykdant autentiškus dokumentus, bet ir abipusiai juos pripažįstant visose valstybėse narėse ir taip gerokai palengvinti kasdienį gyvenimą piliečiams ir įmonių veiklą.

Taip pat atsižvelgiant į viešųjų registro sistemų struktūros ir organizavimo skirtumus nekilnojamojo turto nuosavybės srityje, į šią Bendrijos priemonę neįtraukti viešųjų žemės ir nuosavybės registrų įrašai. Išskyrus šią išimtį, dokumento autentiškumas, įrodomoji vertė ir vykdymas kitoje valstybėje narėje gali būti nepripažįstami tik esant rimtų ir pagrįstų abejonių dėl jo autentiškumo, arba jei šis pripažinimas prieštarauja šios valstybės narės visuomeninei politikai.

Galiausiai norėčiau padėkoti pranešėjui Manuel Medina Ortega už labai gerai parengtą dokumentą.

 
  
MPphoto
 

  Toomas Savi (ALDE). - Gerb. pirmininke, aš visiškai pritariu tam, kad Komisija rengia veiksmų planą dėl e. teisingumo. Labai nustebau sužinojęs, kad tokios iniciatyvos dar nebuvo. Norėčiau padėkoti savo kolegai Dianai Wallis šį skubų klausimą sprendžiant labai tinkamu būdu. Sparti technologijų plėtra suteikė mums naujų veiksmingų priemonių, kuriomis, be abejo, turėtume pasinaudoti.

Deja, tai kelia mums ir tam tikrų iššūkių, pavyzdžiui, elektroniniai nusikaltimai, domėjimasis neturint leidimo, sukčiavimas, kibernetinės atakos ir daug kitų. Atėjo laikas Europos Sąjungai pradėti taikyti teisės aktus dėl elektroninių nusikaltimų sudėties, tyrimo ir bausmių. Elektroniniai nusikaltimai peržengia tarptautines sienas, todėl su jais turėtų būti kovojama viršvalstybiniu lygiu. Aš tikiuosi, kad Komisija netrukus šiuo klausimu imsis teisinės iniciatyvos.

 
  
MPphoto
 

  Costas Botopoulos (PSE). - Gerb. pirmininke, e. teisingumas – elektroninis teisingumas – ar galime sakyti, kad toks dalykas įmanomas veikloje, kurią lemia žmogaus silpnosios ir stipriosios savybės, kurios viso labo yra tik žmogiškosios savybės? Ne! Ar teisingumas gali būti be sienų? Kaip jūs ir sakėte, ne! Nes tai žmogaus veikla, kuri kiekvienoje pasaulio dalyje taip pat labai skiriasi.

Ar šie du „ne“ reiškia, kad mes turime atsukti nugarą technologinėms naujovėms? Žinoma, dar kartą „ne“! Mes turime atsižvelgti į žmonijos laimėjimus. Informaciniam portalui tariame „taip“! Teismų sistemų tarpusavio bendradarbiavimui taip pat – „taip“! Įnašui kuriant Europos demos – „taip“! Tačiau visuotiniam beveidžiam teisingumui – nors aš netvirtinu, kad būtent tai teigiama jūsų pranešime – „ne“!

Mano tėvas, kuris buvo teisėjas, neskubėtų pritarti man, jei aš Europos Parlamente skubėčiau ginti elektroninį teisingumą. Jei aš pats iš Europos Parlamento kalbėčiau savo tėvui, kurio jau nebėra, aš jam pasakyčiau, kad žinau, jog teisingumas visuomet bus žmogus, jis yra gynėjas ir teisėjas – ne prieš dievą, bet prieš savo sąžinę.

 
  
MPphoto
 

  Nicolae Vlad Popa (PPE-DE).(RO) Norėčiau pasveikinti su iniciatyva dėl autentiškų dokumentų judėjimo Europoje, nes tai leistų toliau plėtoti asmenų ir komercinių subjektų judėjimo laisvę Europos Sąjungoje. Nors fizinės sienos pašalintos, teisinės sienos išlieka. Tai įrodo sudėtingos procedūros, kurios įvairiose valstybėse narėse skiriasi, atsižvelgiant į sutartis, pasirašytas dalyvaujant valstybės institucijų atstovui.

Mūsų pareiga yra kiekvienam piliečiui siūlyti galimybę naudotis Europos autentiško dokumento nuostatomis netaikant papildomų procedūrų Europos Sąjungos valstybėje narėje, kai autentiškas dokumentas parengtas kitoje valstybėje narėje.

Palankiai vertinu Dianos Wallis iniciatyvą ir pranešimą dėl e. nusikaltimų, nes manau, kad priėmus šį pranešimą bus užtikrinta, kad Europos piliečiai turės galimybę naudotis Europos teisės ir teismų sistema per informacijos ir ryšių technologijas. Greiti įrodymai mažiausiomis sąnaudomis ir teisminių procesų supaprastinimas naudojant paprastas, praktines priemones palengvintų teisingumo sistemos prieigą piliečiams esant tarptautiniam bylinėjimuisi. Norint pasiekti šių…

 
  
MPphoto
 

  Armando França (PSE).(PT) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, Rachida Dati, e. teisingumas yra svarbus žingsnis užtikrinant galimybes naudotis įstatymais, informacija, susijusia su teisingumu ir teismais. Aš džiaugiuosi šia iniciatyva ir sveikinu pranešėją ir pirmininkaujančią Prancūziją. E. teisingumo projektas buvo svarstomas pirmininkaujant Portugalijai, todėl Portugalija vadovaus kuriant ir įgyvendinant bandomąjį projektą, kuris leis visiems piliečiams naudotis paslaugomis paprastesniu, pigesniu ir patogesniu būdu ir savo kalba kitose valstybėse narėse.

Šis daugiakalbis portalas turėtų būti skirtas piliečiams ir įmonėms, kuriems reikalinga teisinė parama ir pirminė teisinė pagalba tarptautiniais teisiniais klausimais. E. teisingumo portalas turėtų būti koordinuojamas ir tvarkomas padalinio, kuris taip pat būtų atsakingas už įvairių valstybių narių įnašo koordinavimą, užtikrinant jų tarpusavio sąveiką. E. teisingumo projektas galės padėti žmonėms ir leis stiprinti demokratiją. Pritariu siekiui, kad portalas pradėtų veikti 2009 m. gruodžio mėn.

 
  
MPphoto
 

  Marcin Libicki (UEN).(PL) Gerb. pirmininke, pirmiausia norėčiau pasveikinti Dianą Wallis su puikiu pranešimu ir atkreipti jūsų dėmesį į du klausimus. Kaip Peticijų komiteto pirmininkas, pastebiu, kaip dažnai Europos Sąjungos piliečiai nebūna informuoti apie savo teises, ir atvirkščiai, kaip jie kartais mano, kad gali nuveikti tam tikroje srityje, kurioje neturi jokių teisių. Todėl šis interneto portalas, vadinamas e. teisingumo portalu, neabejotinai padės Europos Sąjungos piliečiams kreiptis į Europos Parlamento Peticijų komitetą.

Taip pat norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į kitą klausimą, kurį Diana Wallis minėjo savo kalboje – apie pagarbą vietos įstatymams. Šį klausimą prieš 250 metų iškėlė žinomas prancūzų filosofas Charles de Montesqieu, kuris sakė, kad rengiant teisės aktus didesniu teritoriniu lygmeniu visuomet būtina prisiminti, kad maži regionai, mažesnės teritorijos, šiuo atveju Europos Sąjungos valstybės narės turi savo tradicijas, kurias būtina gerbti.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Ponios ir ponai, neseniai vykusioje diskusijoje Parlamento biure buvo nutarta, kad nariai, kurie jau kalbėjo diskusijoje, neturėtų kalbėti dar kartą. Vis dėlto atsižvelgdami į tai, kad dabar Ispanijoje vyrauja Kalėdų dvasia, norime padaryti išimtį ir leisti kalbėti Luca Romagnoli.

 
  
MPphoto
 

  Luca Romagnoli (NI).(IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, aš negaliu kalbėti visų vardu, tačiau manau, kad nepriklausomi nariai sutiks su tuo, kad Bendroji teisingumo erdvė yra neginčytinas privalumas Sąjungos piliečiams ir todėl mes pritariame iniciatyvai šiuo klausimu.

Ponios ir ponai, beveik visi čia buvome prieš keletą minučių, todėl aš nenoriu be reikalo kartoti to, ką jau girdėjote, tik norėčiau palinkėti visiems Europos Sąjungos piliečiams, kurie mano, kad jų gyvenimo kokybei kyla pavojus, gerovės kitais metais ir, žinoma, teisingumo.

 
  
MPphoto
 

  Reinhard Rack (PPE-DE).(DE) Gerb. pirmininke, puiku, kad pasiekta pažangos integravimo teisingumo, kuris ligi šiol tradiciškai buvo nacionalinių valstybių veiklos sritis, sektoriuje. Tai atitinka Europos Sąjungos gyventojų gyvenimo sąlygų pokyčius. Vis dėlto – išvada buvo kartojama keletą kartų – ši integracija neturėtų pernelyg skverbtis į struktūras, atsiradusias tradiciškai, svarbiausia, kad jos veikia. Ne viską galima matuoti vienodu matu.

Autentiškų priemonių ir viešųjų registrų organizavimas įvairiose valstybėse narėse gali būti visiškai skirtingas. Austrijoje, tačiau ne tik ten, tradiciškai notaro paslaugas nuo seno užtikrina labai saugios ir patikimos viešojo registratoriaus teikiamos paslaugos. Tai neturėtų būti be ypatingos priežasties išardyta; taip yra paprasčiausiai todėl, kad kitur tokių pareigų nėra. Todėl aš tariu „taip“ integravimui ir abipusiam pripažinimui, tačiau būtina viską suderinti.

 
  
MPphoto
 

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE).(PL) Gerb. pirmininke, kiekviena valstybė narė turi skirtingą sistemą ir taiko skirtingus administracinių dokumentų pripažinimo principus. Todėl mes privalome siekti kiek galima labiau supaprastinti tarptautinį autentiškų dokumentų judėjimą. Vis dėlto mes turime prisiminti, kad saugumas ir teisės aktų tikrumo ir saugumo užtikrinimas yra svarbiau, negu dokumentų judėjimo supaprastinimas.

Mes taip pat privalome suderinti administracinių dokumentų pripažinimo principus, norėdami palengvinti kasdienį piliečių gyvenimą ir supaprastinti įmonių veiklą. Iš mūsų to tikimasi. Visiškai aišku, kad šios taisyklės padėtų sutaupyti laiko ir pinigų. Mes privalome dirbti, kad nustatytume suderintą pagrindą autentiškų dokumentų abipusiam pripažinimui atskirose valstybėse narėse, tačiau mes neturėtume išplėsti šios sistemos taikymo srities dokumentams, kurie neatitinka pagrindinių kriterijų.

 
  
MPphoto
 

  Rachida Dati, einanti Tarybos Pirmininko pareigas. (FR) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, pirmininkaujanti valstybė narė skyrė daug dėmesio darbui visais šiais trimis klausimais.

Jūsų pranešimai rodo didžiulį susidomėjimą šiais klausimais, todėl žinau, kad ateityje turėsime kitų galimybių juos dar kartą aptarti. Norėčiau dar kartą padėkoti Manuel Medinai Ortegai už pastabas ir įnašą. Mums reikalinga pažanga dėl autentiškų dokumentų judėjimo ir pripažinimo.

Jūs teisingai minėjote, kad „Unibank“ sprendimu nustatoma veiksmų sistema ir autentiško dokumento apibrėžimas. Kaip prieš minutę pabrėžė Jean-Paul Gauzès, tai puikus pranešimas, padėsiantis stiprinti teisminį bendradarbiavimą. Aš taip pat norėčiau kai ką pasakyti apie šį klausimą Dianai Wallis: tai turėtų įtakos visiems Europos piliečiams, tačiau mes taip pat turime užtikrinti, kad sudarysime visas sąlygas, kad būtų nustatytas tikras abipusis pripažinimas. Tai būtina siekiant užtikrinti teisinį apibrėžtumą.

Taip pat norėčiau pabrėžti Dianos Wallis įnašą elektroninio teisingumo srityje. Jūs esate teisi; šitaip galima pagerinti teisingumo prieigą. Nepamirškime, manoma, kad maždaug 10 milijonų gyventojų dalyvauja tarptautiniuose ginčuose, iš čia – veiksmingų ryšių būtinumas. Norėčiau pakartoti Jacques Barrot žodžius: „Esame įsipareigoję šiam tikslui“. Dushanos Zdravkovos kalboje raginama vadovautis šiais principais, nes teisinės sistemos tinklo kūrimas mums atveria daug galimybių.

Antonio López-Istúriz White, sutinku su tuo, ką jūs sakėte, kad mums būtina siekti daugiau nuveikti, kad apsaugotume pažeidžiamus asmenis, ypač pagyvenusius žmones, todėl aš palankiai vertinu šio pranešimo, kuris visiškai atitinka rekomendacijas ir mūsų siekius, priėmimą. Taip pat esu dėkingas Neenai Gill už pastabas, nes dėl to jos pranešimas itin turėjo praktinės naudos.

Komisijos nary, jūs taip pat rodėte susidomėjimą šiais klausimais ir tikiuosi, kad mūsų diskusijos šiandien praturtins jūsų rengiamas konsultacijas.

Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, pirmininkaujančios valstybės narės vardu norėčiau padėkoti visiems šiandien kalbėjusiems. Pastabos buvo pateiktos labai profesionaliai, atsižvelgiant į praktinį aspektą. Dar daugiau – jos įgalina mus įgyti didesnio pasitikėjimo ateitimi ir rodo ES susidomėjimą Europos piliečių apsaugos klausimu.

Pirmininkaujančios Prancūzijos darbą teisingumo erdvės srityje aš įvertinčiau taip: temos buvo praktiškos, sprendimai – taip pat praktiški, o mūsų planai – dar praktiškesni. Tai dar viena galimybė palaikyti dialogą su Parlamentu; ji ne tik sutampa su jūsų darbu plenariniame posėdyje ir komitete, bet ir su teminėmis konferencijomis, kurios šiais klausimais buvo organizuotos Prancūzijoje.

Esu dėkinga Tarybai ir Parlamentui už puikų bendradarbiavimą. Jis įgalino mus siekti labai sparčios pažangos. Aš prisimenu pirmininkavimo pradžią, kai svarstėme tikslus ir prioritetus. Galiu jums pasakyti, kad kai kurie tikslai buvo pasiekti, prioritetai nustatyti, taigi tikiu, kad pasibaigus Prancūzijos pirmininkavimui kitos valstybės narės besąlygiškai laikysis šių principų.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Rachida Dati, kaip pirmininkas, taip pat noriu padėkoti jums ir Tarybai pirmininkaujančiai valstybei narei už atliktą darbą ir asmeniškai už jūsų pastangas per pastaruosius šešis mėnesius.

 
  
MPphoto
 

  Jacques Barrot, Komisijos pirmininko pavaduotojas. − (FR) Gerb. pirmininke, Rachida Dati, ponios ir ponai, aš tik norėčiau nurodyti, pirma, dėl Manuel Medina Ortega pranešimo, kad mes rengsime posėdžius dėl autentiškų dokumentų pripažinimo pagal „Briuselis I“ reglamento sistemą. Mes ruošiamės priimti pranešimą dėl „Briuselio I“ taikymo 2009 m. pradžioje ir to, kaip jį vertinti.

Antra, kaip ką tik minėjau, surengsime dar vieną posėdį dėl priemonės dėl paveldėjimo ir vedybinių santykių. Todėl autentiškų dokumentų klausimas bus keliamas Žaliojoje knygoje, kuri apims visus viešuosius dokumentus. Planuojama, kad ši Žalioji knyga pasirodys 2009 m. pabaigoje.

Ir taip aišku, kad laisvas aktų ir dokumentų judėjimas turi būti tobulinamas, tačiau kaip teisingai sakė Rachida Dati, mes vis dar turime garantuoti teisinį apibrėžtumą, kurį užtikrina tik abipusis pasitikėjimas. Tai viskas, ką galiu pasakyti dėl šių posėdžių dėl autentiško dokumento, kuriems mes ruošiamės skirti daug dėmesio per artimiausius 2009 m. mėnesius.

O dėl e. teisingumo galiu iš tikrųjų patvirtinti, kad Komisija šiuo metu įgyvendina sutartis, leisiančias kurti pirminį Europos e. teisingumo portalo variantą pagal nustatytą tvarkaraštį ir, kaip buvo pabrėžta, nuosprendžių registrų tinklas man atrodo plataus užmojo ženklas, įgyvendinant e. teisingumo iniciatyvą.

Pagaliau, kaip sakiau, mes ketiname labai atidžiai stebėti Hagos konvencijos dėl pažeidžiamų žmonių apsaugos įgyvendinimą. Per 2009 m. mes norime įsitikinti, ką būtina tobulinti, ir ar mums reikalinga Bendrijos iniciatyva šiuo klausimu, kad būtų lengviau oficialiai įgyvendinti Hagos konvencijos nuostatas. Turiu omenyje klausimų nagrinėjimą ir informaciją, teikiamą pažeidžiamiems žmonėms dėl jų teisių. Toks yra Komisijos atsakas.

Asmeniškai norėčiau, jei galima, gerb. pirmininke, pasveikinti Rachidą Dati, nes pirmininkaujanti Prancūzija itin aktyviai dirba teisingumo srityje organizuodama seminarus, į kuriuos mes, Parlamentas ir Komisija, buvome pakviesti. Šie seminarai labai praturtino diskusiją, sakyčiau, net padėjo naujos Stokholmo programos pagrindus.

Aš esu itin dėkingas už jūsų asmeninį įsipareigojimą, už pirmininkaujančios Prancūzijos mokėjimą įsiklausyti ir taip pat už jūsų darbą dėl išlaikymo prievolių ir komunikato dėl nuosprendžių registrų ir Eurojusto stiprinimo. Jūsų darbo rezultatai visuomet buvo puikūs. Šaunuoliai!

 
  
MPphoto
 

  Manuel Medina Ortega, pranešėjas.(ES) Nors Parlamentas ir neturi daug laiko dėl paties Parlamento darbo pobūdžio, vis dėlto per beveik valandą, skirtą teisingumo klausimams, mes turėjome galimybę aptarti kai kuriuos svarbius klausimus. Dėl autentiško dokumento, manau, būtina paaiškinti vieną dalyką. Autentiškas dokumentas yra viena, o privatus dokumentas – kita, net jei jis patvirtintas notaro.

Notaro patvirtintas privatus dokumentas pripažįstamas, kaip išreiškiantis šalių valią. Esama teisės sistemų, kuriose notaras apsiriboja tuo, kad šalių valia išreiškiama. Tai visuotinai pripažįstama pagal valios autonomiškumo ir jos buvimo principą.

Tai, ką aptariame, yra visai kas kita. Mes kalbame apie viešąjį dokumentą, t. y. dokumentą, kurį priimant dalyvauja pareigūnas, – paprastai daugelyje šalių tai atlieka notaras pagal kontinento teisę, – kuriam suteikti viešieji įgaliojimai. Tai priartina dokumentą iki sprendimo lygio.

Šiuo metu nediskriminuojama pagal valstybę. Jei mes turėtume priimti taisykles dėl Europos autentiško dokumento, bet kuri Europos valstybė galėtų turėti šį dokumentą ir įgyti pripažinimą, tačiau tam būtina minėtoje teisinėje sistemoje jį pripažinti lygiai taip pat kaip ir kitose.

Kitaip tariant, trečiasis autentiško akto pripažinimo aspektas tas, kad autentiškas dokumentas už šalies ribų neveiktų kitaip, negu minėtoje šalyje. Taigi tuomet angliškas notarinis dokumentas pripažįstamas tiek pat, kiek jis pripažįstamas pagal Anglijos teisę. Jo pripažinimas negali būti platesnis. Pavyzdžiui, Anglijos teisinis dokumentas Prancūzijoje negali būti prilygintas prancūziškam dokumentui, nes jo ypatybės kitokios. Tai visiškai kitokio pobūdžio dokumentas.

Todėl nesama jokio diskriminavimo. Tai bandymas nustatyti bendrą sistemą visai Europos Sąjungai, ir manau, kad kai kurios valstybės, kuriose vieno ar kito dokumento nėra, patvirtins panašų dokumentą. Šiuo požiūriu bendro Europos dokumento pripažinimas būtų svarbi priemonė.

 
  
MPphoto
 

  Diana Wallis, pranešėja. − Gerb. pirmininke, manau, kad negaliu elgtis kitaip. Manuel Medina Ortega teigia, kad autentiškas dokumentas – todėl aš ir sakau, kad būtina vertinti atidžiau ir giliau – turi būti viešas dokumentas. Pagal Anglijos bendrosios teisės tradiciją solisitorius rengia ir antspaudu tvirtina raštiškas sutartis. Kadangi jis yra teismo tarnautojas, gali rengti viešą dokumentą. Atkreipkite į tai dėmesį ir įvertinkite. Esama bendrų dalykų, kuriuos reikėtų atidžiau nagrinėti esant kitokiai jurisdikcijai ir kitai teisinei aplinkai.

Baigdama noriu grįžti prie pirmininkaujančios Prancūzijos ir pasakyti: gerbiamoji ministre, labai dėkoju už jūsų bendradarbiavimą ir darbą, kurį jūsų pareigūnai ir darbuotojai atliko jums pirmininkaujant. Puiku. Mums pavyko tiek daug pasiekti ir mes dėkingi jums už ryžtą ir drąsą siekiant padėti piliečiams teisingumo srityje. Dėkoju. Mums jūsų trūks.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Aš turėčiau suteikti žodį Antonio López-Istúriz White, tačiau mano tėvynainis norėtų atiduoti jam skirtą minutę Jacques Toubon.

 
  
MPphoto
 

  Jacques Toubon (PPE-DE). – (FR) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, teisingumo ministre, būtent šitaip norėčiau į jus kreiptis baigiantis diskusijoms. Iš tikrųjų pirmininkaujant Portugalijai, paskui – Slovėnijai, o šiandien – Prancūzijai, t. y. Rachidai Dati, teisingumo ministrei, manau, – ir sakau tai, remdamasis savo, kaip teisingumo ministro, patirtimi, – kad mes įveikėme labai svarbų etapą ir negrįšime atgal.

Šiandien buvo mėginta tarpusavyje suartinti teisinę ir teismų sistemą, – kurios pagal pobūdį nereiškia pasitikėjimo viena kita, – jas pripažinti ir suderinti. Kai kuriais klausimais netgi norima priimti teisės aktus, iš dalies arba visiškai įgyvendinamus Bendrijos mastu, pavyzdžiui, teisės aktus dėl išlaikymo prievolių. Iš to matyti, kad net padarius daugiau, negu būtina, pavyzdžiui, saugumo, baudžiamosios teisės ir kovos su terorizmu srityje, dabar mes atsisukome į tuos, kuriems reikia, kad būtų įgyvendintos taisyklės ir ginčų sprendimas visoje Europoje, t. y. į tuos, kurie gyvena ne tik savo šalyje, bet ir kitur, dirba ir palaiko ryšius su kitais žmonėmis, gyvenančiais Europoje.

Šį klausimą būtina pabrėžti, gerb. pirmininke. Tai, be abejo, yra pirmininkaujančios Prancūzijos skiriamasis bruožas. Taip teigė visi mano kolegos nariai, tačiau tai neabejotinai yra istorinis etapas dėl bendradarbiavimo, taip pat teisės aktų teisingumo srityje, jį būtina įveikti. Europa nebebus tokia, kokia buvo, jei žmonės tikrai tikės, kad Europos teismų sistema yra ne tik gražūs žodžiai.

 
  
MPphoto
 

  Antonio López-Istúriz White, pranešėjas.(ES) Gerb. pirmininke, tai, mano nuomone, labai geras sprendimas ir aš esu dėkingas, kad teigiamai įvertinote mane ir mano kolegą.

Savo ruožtu aš taip pat esu dėkingas už pasakytas kalbas ir padėkas dėl pranešimo ir bendradarbiavimą, kurio sulaukėme iš Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto.

Norėčiau konkrečiai paminėti Bogusławo Rogalskio kalbą. Kaip narys, atstovaujantis Balearų saloms ir Ispanijai, privalau pasakyti, kad galite būti tikri, nes priežastis, dėl kurios ėmiausi šio pranešimo, buvo noras padėti vyresnio amžiaus žmonėms, nuolat gyvenantiems mūsų salose, Ispanijoje, ir atvykusiems turistams. Aš manau, kad labai svarbu, kad jie turėtų šią apsaugą.

Todėl visi pastebėjo, kad paminėjau savo valstybę, sakydamas, kad ji turėtų netrukus ratifikuoti ir pasirašyti Hagos konvenciją.

Mano nuomonė skiriasi nuo ministrės tik dėl vieno klausimo. Kaip jūs matėte, aš nepaminėjau jokios kitos pirmininkaujančios valstybės narės. Aš pritariu visiems, kurie teigia norintys, kad Prancūzijos pirmininkavimas truktų ilgiau. Daugeliui mūsų jis pasirodė per trumpas.

Tai vienintelis nuomonės skirtumas.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. − Diskusija baigta.

Balsavimas įvyks rytoj 11.30 val.

(Posėdis buvo sustabdytas 11.00 val. ir atnaujintas 11.35 val.)

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 142 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Louis Grech (PSE), raštu. – Šia iniciatyva siekiama sukurti aiškią ir suprantamą teisinę sistemą, taip pat apibendrinti autentiškų dokumentų pripažinimą ir palengvinti jų įgyvendinimą.

Iki šiol autentiški aktai valstybėse narėse buvo pripažįstami nenuosekliai, todėl didėjo teisinis neapibrėžtumas ir nenuspėjamumas piliečių ir verslo atžvilgiu.

Sukūrus bendrą sistemą dėl abipusio pripažinimo ir autentiškų aktų vykdymo Europos Sąjunga turėtų naudos taupant laiką, mažinant išlaidas ir – svarbiausia – būtų priimtos supaprastintos procedūros. Taip pat būtų skatinamas autentiškų dokumentų judėjimas, užtikrinant didesnį jų saugumą.

Autentiško dokumento vykdymas ir didesnė įrodomoji galia prisidėtų prie Sąjungos ekonominės plėtros ir integracijos, taip pat leistų supaprastinti prekių ir paslaugų judėjimą. Tai itin svarbu vykstant ekonominei krizei, todėl norėčiau, kad šis teisės aktas būtų įgyvendintas kiek galima greičiau.

Aš taip pat pritariu tam, kad šio pranešimo taikymo sritis apsiribotų autentiškais dokumentais ir būtų atsižvelgiama į privačių susitarimų specifiką ir kitas tarpines dokumentų kategorijas.

 
  
  

PIRMININKAVO: Hans-Gert PÖTTERING
Pirmininkas

 

4. Oficialus pasveikinimas
Kalbų vaizdo įrašas
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Džiaugiuosi galėdamas informuoti jus, kad mūsų posėdyje septintojo EP ir Vietnamo tarpparlamentinio posėdžio proga dalyvauja delegacija iš Nacionalinės Vietnamo Asamblėjos. Nuoširdžiai sveikiname!

(Plojimai)

Šis posėdis vyksta labai svarbioje mūsų santykių sandūroje. Vietnamas šiuo metu derasi dėl Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo su ES ir yra labai svarbus ASEAN – Pietryčių Azijos šalių asociacijos dalyvis, su kuria ES derasi dėl laisvosios prekybos susitarimo. Kaip jums žinoma, Hartmut Nassauer yra mūsų delegacijos pirmininkas.

Norėčiau nuoširdžiai pasveikinti Vietnamo delegaciją, vadovaujamą Vietnamo Nacionalinės Asamblėjos Užsienio reikalų komiteto pirmininko Nguyen Van Son ir palinkėti jums vaisingų diskusijų. Mes, žinoma, vakar matėmės.

Dar kartą nuoširdžiai visus sveikinu!

 

5. Frakcijų sudėtis: žr. protokolą
Kalbų vaizdo įrašas
  

 
  
MPphoto
 

  Nicolae Vlad Popa (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, aš norėčiau padėkoti visiems kolegoms, rėmusiems raštišką deklaraciją dėl fibromialgijos. Tai pati gražiausia, kokia gali būti, Kalėdų dovana milijonams fibromialgija sergančių ligonių. Dėkoju jums visiems.

(Plojimai)

 

6. Balsuoti skirtas laikas
Kalbų vaizdo įrašas
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Kitas klausimas – balsuoti skirtas laikas.

(Išsamiau apie balsavimo rezultatus: žr. protokolą)

 

6.1. 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo keitimas (A6-0509/2008, Jo Leinen) (balsavimas)

6.2. 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo keitimas (A6-0504/2008, Reimer Böge) (balsavimas)

6.3. Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimas (A6-0474/2008, Reimer Böge) (balsavimas)

6.4. Lankstumo priemonės mobilizavimas: greito reagavimo į sparčiai didėjančias maisto kainas besivystančiose šalyse priemonė (A6-0493/2008, Reimer Böge) (balsavimas)

6.5. Taisomojo biudžeto Nr. 10/2008 projektas (A6-0481/2008, Kyösti Virrankoski) (balsavimas)

6.6. 2009 m. biudžeto vykdymas, iš dalies pakeistas Tarybos (balsavimas)
  

– Po balsavimo:

 
  
MPphoto
 

  Éric Woerth, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (FR) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, jūsų balsavimas per antrąjį biudžeto projekto svarstymą yra galutinis procedūros, kurią apibūdina labai geras dviejų biudžetą tvirtinančių institucijų ir Komisijos bendradarbiavimo etapas. Norėčiau pareikšti padėką visiems dalyviams, ypač Biudžeto komiteto pirmininkui Reimeriui Böge, pranešėjams Juttai Haug ir Januszui Lewandowskiui ir Komisijos narei Daliai Grybauskaitei.

Mes dirbome kartu lapkričio 21 d. konsultaciniame posėdyje, kuriant suderintą 2009 m. biudžetą, siekiant, kad būtų tinkamai užtikrintas ES politikos sričių finansavimas, tuo pat metu atsižvelgiant į Europos mokesčių mokėtojų interesus. Kartu nusprendėme, kaip finansuosime maisto priemonę, vykdydami įsipareigojimus remti besivystančias šalis ir numatėme praktines priemones, kurios leistų ištrūkti iš aklavietės dėl sanglaudos politikos ir pradėti vykdyti 2007–2013 m. programas.

Šios iniciatyvos reikšmę Europos Vadovų Taryboje pabrėžė valstybių ir vyriausybių vadovai, ir tai yra svarbiausia Europos reakcijos į ekonomikos krizę kryptis, kurią privalome toliau tęsti. Jūsų balsavimas leis užtikrinti, kad konsultacijos rezultatai būtų visiškai įgyvendinti ir, vadovaudamasis sutartyje numatyta procedūra, galiu patvirtinti, kad Taryba pritaria maksimaliam didinimui, kaip nuspręsta per antrąjį svarstymą.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. − Dėkoju už jūsų pareiškimą, Éric Woerth.

Kadangi Komisija atsisako komentuoti, aš noriu pabrėžti, kad biudžeto procedūra vykdoma, vadovaujantis Sutartimi ir 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstituciniu susitarimu, ir vadovaudamiesi šio susitarimo 13 straipsniu Taryba ir Parlamentas nustatė, kad sutinka dideliu mastu didinti neprivalomas išlaidas, kaip tai nuspręsta per antrąjį svarstymą Parlamente.

Todėl biudžeto procedūra gali būti laikoma baigta ir biudžetas skelbiamas priimtu. Dabar turėsime pasirašyti įvairius pareiškimus, tačiau po minutės turėsime balsuoti dėl tolesnės rezoliucijos.

(Pirmininkas pakvietė Éric Woerth, Komisijos narę Dalią Grybauskaitę, Reimerį Böge (Biudžeto komiteto pirmininką) ir pranešėjus Juttą Haug ir Januszą Lewandowskį prisijungti)

(Dėl biudžeto buvo pasirašyta)

Ką tik sužinojau, kad šiandien yra Reimer Böge gimimo diena, todėl šia proga norėčiau jį nuoširdžiai pasveikinti.

 

6.7. Bendrasis 2009 finansinių metų biudžeto projektas su Tarybos pakeitimais (visi skirsniai) (A6-0486/2008, Jutta Haug/Janusz Lewandowski) (balsavimas)
  

– Po balsavimo dėl 1 pakeitimo:

 
  
MPphoto
 
 

  Jutta Haug, pranešėja. – (DE) Gerb. pirmininke, mes, žinoma, bandėme atsižvelgti į naują padėtį teikdami žodinį pakeitimą. Mes norime priminti Tarybai mūsų, Parlamento, norą pradėti derybas dėl 5 mlrd. EUR, kuriuos Komisija pasiūlė persvarstyti. Todėl mūsų pakeitimas yra toks – aš jį perskaitysiu angliškai, nes viskas vyko anglų kalba, visiems mūsų kolegos nariams:

„Reiškiame norą pradėti derybas su Taryba dėl Komisijos pasiūlymo dėl 2007–2013 m. DFP 5 mlrd. EUR persvarstymo pagal siūlomą Europos ekonomikos kūrimo planą, atsižvelgiant į 2008 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadas“.

 
  
 

(Žodinis pakeitimas priimtas)

– Po balsavimo dėl 15 pakeitimo:

 
  
MPphoto
 

  Jutta Haug, pranešėja. – (DE) Gerb. pirmininke, tai susiję europinėmis mokyklomis Briuselyje. Mes tai ne kartą išsamiai svarstėme per įvairias derybas. Anksčiau tekste nurodyti skaičiai turėtų būti persvarstyti, nes mes iš tikrųjų norime, kad Komisija imtųsi realių veiksmų. Todėl naujajame tekste nustatoma galutinė šių veiksmų data. Dar kartą perskaitysiu angliškai:

„Su susirūpinimu atkreipia dėmesį į dabartinių ir būsimų moksleivių Europos mokyklose, Briuselyje, padėtį, susidariusią dėl vėluojančio ir vis dar sprendžiamo ketvirtosios mokyklos Lakene atidarymo, ir taip pat dėl dabartinės įregistravimo procedūros, dėl kurios vaikų kelionės laikas yra ilgas ir nepateisinamas; siekia, kad Komisija, bendradarbiaudama su Europos mokyklų Briuselyje generaliniu sekretoriumi, iki 2009 m. kovo mėn. pabaigos pristatytų persvarstytą įregistravimo procedūrą, kurioje būtų numatyti objektyvūs ir suprantami kriterijai (įskaitant pagrindinę gyvenamąją vietą ir jau įregistruotus brolius ar seseris), įsigaliosiantys per kitą įregistravimo laikotarpį“.

 
  
  

(Žodinis pakeitimas priimtas)

– Po galutinio balsavimo:

 
  
MPphoto
 

  Robert Goebbels (PSE). - Puiku!

 

6.8. Konvencija dėl mobiliosios įrangos ir jos protokolas dėl orlaivių įrangos (A6-0506/2008, Georgios Papastamkos) (balsavimas)
  

– Prieš balsavimą:

 
  
MPphoto
 

  Georgios Papastamkos, pranešėjas. (EL) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, tarptautinė prekyba orlaivių įranga iki šiol buvo neapibrėžta teisiniu požiūriu. Naujoji tarptautinė teisinė sistema sukurta siekiant palengvinti orlaivių įrangos – būtent orlaivių, variklių ir jų dalių finansavimą, nustatant dideles nacionalines garantijas kreditoriams (parduodantiems kreditu ir institucijoms, teikiančioms kreditą šiems pirkiniams). Iš esmės naujoji teisinė sistema sumažintų bendras orlaivių įrangos finansavimo sąnaudas ir aviacijos sektoriuje kasmet padėtų sutaupyti milijardus eurų. Pagaliau teigiamos šiuo metu pačios pažangiausios istorijoje finansų teisės aviacijoje reguliavimo sistemos pasekmės turėtų įtakos ne tik kreditoriams ir gamintojams, bet taip pat ir oro linijoms, jų darbuotojams ir keleiviams.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. − Dėl šio pranešimo diskusijos nebuvo, todėl pranešėjas turi teisę kalbėti dvi minutes. Dėkoju, Georgios Papastamkos.

 

6.9. Europos profesinio judumo veiksmų planas (2007-2010) (A6-0463/2008, Monica Maria Iacob-Ridzi) (balsavimas)

6.10. Švietimas ir mokymasis visą gyvenimą žinioms, kūrybiškumui ir naujovėms skatinti – Darbo programos „Švietimas ir mokymas 2010“ įgyvendinimas (A6-0455/2008, Ljudmila Novak) (balsavimas)
  

– Prieš balsavimą:

 
  
MPphoto
 

  Ljudmila Novak, pranešėja. (SL) Iš bendro Tarybos ir Komisijos pareiškimo 2008 m. aišku, kad esama tam tikros pažangos mokymosi visą gyvenimą srityje, tačiau mes negalime būti patenkinti rezultatais, pasiektais iki šiol.

Vienas didžiausių iššūkių yra moksleiviai, anksti paliekantys švietimo sistemą, menkas vyresnių ir mažai kvalifikuotų darbuotojų dalyvavimas visą gyvenimą trunkančiame mokyme ir prasti migrantų darbuotojų įgūdžiai. Tačiau žinių ekonomikai prireiks vis geriau kvalifikuotos darbo jėgos.

Savo pranešime pabrėžiau, kad turime tobulinti švietimo kokybę visais lygmenimis, kad ji galėtų skatinti vaikus ir jaunimą savarankiškai, kūrybiškai ir naujoviškai mąstyti ir mokytis. Mokymo programa turi būti nuolat modernizuojama ir spartinamas informacinių technologijų naudojimas tarp vyresnio amžiaus žmonių.

Visą gyvenimą trunkančio mokymo programos turi būti siejamos su ekonomika ir remti verslumą, suteikiant galimybes piliečiams įgyti žinių, galinčių padėti kurti, valdyti ir plėsti verslą. Svarbu atsižvelgti į vietos ir regioninius poreikius, potencialą ir ypatybes.

Aš kreipiuosi į valstybių narių vyriausybes ir Europos Sąjungos institucijas, prašydama nemažinti lėšų švietimui, kuris taip pat paveiktas finansų krizės, nes kokybiškas švietimas, kuris galėtų būti prieinamas visoms gyventojų grupėms, yra geriausia priemonė prieš skurdą ir ieškant išeičių iš krizės.

Dėkoju visiems kolegoms nariams ir Biurui už bendradarbiavimą.

(Plojimai)

 

6.11. Žaislų sauga (A6-0441/2008, Marianne Thyssen) (balsavimas)
  

– Po balsavimo dėl 142 pakeitimo:

 
  
MPphoto
 

  Herbert Reul (PPE-DE).(DE) Gerb. pirmininke, dėl posėdžio tvarkos mes, žinoma, ketiname priimti sprendimą, direktyvą trišalio susitarimo pagrindu. Vakar buvo panašiai, svarstant klausimą dėl prekybos taršos leidimais. Šiandien mes teikiame balsuoti visus kitus pakeitimus atskirai po to, kai priėmėme bendrą sprendimą; ir tai man atrodo teisinga ir tinkama. Mes vakar to nedarėme ir man neaišku kodėl. Padėtis buvo tokia pati, tačiau atskirai nebuvo balsuota; man tai atrodo nepriimtina. Vakar aš su savo 40 kolegų narių pateikiau pakeitimus ir norėčiau matyti, kaip dėl jų buvo balsuota.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. − Aš tik atlieku savo darbą, vykdau savo funkciją. Galiu bandyti daryti įtaką, tačiau neturiu jokios realios galios.

 
  
MPphoto
 

  Hannes Swoboda (PSE).(DE) Gerb. pirmininke, turėtų prasmės pirmininkų konferencijos rengimas svarstant bendros procedūros klausimą. Aš tikrai būčiau pritaręs, jei ji būtų buvusi pritaikyta vakar, tačiau visuomet tokiais atvejais mes turėtume taikyti tą pačią balsavimo sistemą.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. − Mes perduosime tai pirmininkų konferencijai ir priimsime vienokį ar kitokį sprendimą.

 
  
MPphoto
 

  Evelyne Gebhardt (PSE).(DE) Gerb. pirmininke, vienas iš Parlamento ir Tarybos susitarimo sudėtinių aspektų buvo Komisijos pareiškimas, kurį mums pažadėjo Komisijos narys Günteris Verheugenas. Bet jis pirmadienį neskaitė šio pareiškimo. Aš maniau, kad Komisijos narys Günteris Verheugenas – kuris, žinoma, šiandien nedalyvauja, tačiau jam atstovauja Komisijos narys Jacques Barrot – pateiks šį pareiškimą, susijusį su trimis Parlamentui svarbiais klausimais, prieš balsuojant Parlamente, tačiau šio pareiškimo dar neišgirdome. Norėčiau nedelsiant sužinoti šios procedūros eigą.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. − Pirmininkas apie tai nebuvo informuotas, tačiau dabar žinosiu. Evelyne Gebhardt, kada, jūsų manymu, Komisija turėtų padaryti pareiškimą, jeigu ji norėtų, – dabar ar vėliau?

 
  
MPphoto
 

  Evelyne Gebhardt (PSE).(DE) Gerb. pirmininke, paprastai šis pareiškimas perskaitomas prieš balsavimą, nes tai yra teksto dalis, tačiau tekstas turi būti pirmiausia oficialiai pristatytas Parlamentui raštu. Pirmiausia reikalingas oficialus tekstas – to neturėtų reikėti atskirai priminti.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. − Evelyne Gebhardt, jūs teigiate, kad pranešimų paprastai išklausoma iš pradžių, tačiau šis laikas jau praėjo.

Pirmininko pavaduotojau Jacques Barrot, prašome perskaityti pareiškimą dabar.

 
  
MPphoto
 

  Jacques Barrot, Komisijos pirmininko pavaduotojas. − (FR) Gerb. pirmininke, atsakydamas Evelyne Gebhardt, aš pateiksiu jums tris pareiškimus, ir visi jie susiję su svarstomu klausimu.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. − Pirmininko pavaduotojau, kokio ilgumo pareiškimas? Jei jis nėra pernelyg ilgas, gal galiu paprašyti jūsų perskaityti, kaip norėjo Evelyne Gebhardt.

 
  
MPphoto
 

  Jacques Barrot, Komisijos pirmininko pavaduotojas. − Gerb. pirmininke, iš viso yra trys deklaracijos: Europos Komisijos deklaracija dėl saugumo aspektų stebėsenos; Europos Komisijos deklaracija dėl keliamo reikalavimo žaislams, kuriuose išgaunamas garsas; Europos Komisijos deklaracija dėl knygų klasifikavimo.

(FR) Galiu jums jas perskaityti.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. − Tai buvo techninis paaiškinimas.

 
  
MPphoto
 

  Hannes Swoboda (PSE).(DE) Gerb. pirmininke, ar taip susiklosčius aplinkybėms galėčiau jūsų prašyti, kad pereitume prie balsavimo, tačiau šis balsavimas nebūtų galutinis? Tai leistų mums įvertinti tekstą ir galutinį balsavimą surengti sausio mėn., jei jis mums tinka.

(Nariai beldžia į stalus, pritardami)

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. − Iš reakcijos suprantu, kad jūs pritariate Hannes Swobodos pasiūlymui. Tuo atveju mes dabar balsuosime, tačiau galutinis balsavimas bus kitą kartą.

– Po balsavimo dėl iš dalies pakeisto pasiūlymo:

Mes atidedame galutinį balsavimą tol, kol išgirsime Komisijos poziciją.

 
  
MPphoto
 

  Jacques Toubon (PPE-DE). – (FR) Gerb. pirmininke, aš stebėjau visas diskusijas nuo pradžios iki pabaigos, ypač vykusias pirmadienio vakarą. Mes turime turėti atsakingą požiūrį į piliečių saugumą. Jie norėtų, kad šis teisės aktas, leisiantis padidinti vaikų ir jų šeimų saugumą, būtų kuo greičiau priimtas. Mes negalime ilgiau laukti.

Pirmadienio vakarą Günteris Verheugenas labai išsamiai apibūdino trijų deklaracijų, kurias pateikė Jacques Barrot, turinį. Tai buvo oficialus šių deklaracijų pristatymas. Kaip pirmadienio vakarą teigė Komisijos narys Günteris Verheugenas, mes galime ir privalome balsuoti; tai mūsų atsakomybė Europos vartotojų atžvilgiu.

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. − Ponios ir ponai, prieš minutę jūs buvote priešingos nuomonės. Dabar dėl to greit turėtume balsuoti.

 
  
MPphoto
 

  Bernd Posselt (PPE-DE).(DE) Gerb. pirmininke, su didžiausia pagarba norėčiau paklausti, kodėl Komisijos narys negali perskaityti to, ką atsinešė. Ar tai susiję su kažkokiais neįveikiamais sunkumais?

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. − Komisijos narys negali arba nenori atsakyti, Bernd Posselt. Aš pats nenorėčiau komentuoti, nes tai nėra mano darbas.

 

6.12. Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinė sistema (A6-0438/2008, Jan Andersson) (balsavimas)

6.13. Europos profesinio mokymo kreditų sistema (angl. ECVET) (A6-0424/2008, Thomas Mann) (balsavimas)

6.14. Mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymų sistemos ir susitarimai dėl finansinio įkaito (A6-0480/2008, Piia-Noora Kauppi) (balsavimas)

6.15. Indėlių garantijų sistemų nuostatos dėl kompensacijų lygio ir išmokėjimo termino (A6-0494/2008, Christian Ehler) (balsavimas)

6.16. Vidutinio dydžio įmonėms taikomi atskleidimo reikalavimai ir įpareigojimas rengti konsoliduotą atskaitomybę (A6-0462/2008, Ieke van den Burg) (balsavimas)

6.17. Tarybos priimtos nuostatos dėl OLAF reglamento persvarstymo (balsavimas)

6.18. Agentūros FRONTEX ir Europos sienų stebėjimo sistemos EUROSUR vertinimas ir būsima plėtra (A6-0437/2008, Javier Moreno Sánchez) (balsavimas)
  

– Prieš balsavimą dėl 4 pakeitimo:

 
  
MPphoto
 

  Javier Moreno Sánchez, pranešėja.(ES) Gerb. pirmininke, aš norėčiau nurodyti 4 pakeitimą 12 a daliai, kurią pateikė Europos vieningųjų kairiųjų/Šiaurės šalių žaliųjų kairiųjų jungtinė frakcija.

GUE/NGL frakcijai pritarus, siūlau žodinį pakeitimą, kuriuo būtų galima pataisyti tam tikrus netikslumus, atsiradusius skirtinguose kalbų variantuose. Labai lėtai skaitysiu ispaniškai.

Tai susiję su tuo, kad žodžius „atkreipia dėmesį į tai, kad minimalus reikalavimas dėl ES bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis privalo būti grindžiamas tarptautiniais įsipareigojimais“ būtina pakeisti „atkreipia dėmesį, kad ES bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis, privalo būti grindžiamas tarptautiniais įsipareigojimais“.

Pritarus šiam pakeitimui žodžiu mano frakcija – manau, ir kai kurios kitos frakcijos – galėtų pritarti pakeitimui, kurį pateikė frakcija GUE/NGL.

 
  
 

(Žodiniam pakeitimui pritarta)

– Prieš balsuojant dėl 7 pakeitimo:

 
  
MPphoto
 

  Weber, Renate (ALDE). - Gerb. pirmininke, perskaitysiu angliškai su pakeitimais: „kadangi bendromis operacijomis, kurias koordinuoja FRONTEX, kuriomis siekiama apsaugoti išorės sienas, galėtų būti pakenkta valstybių narių įsipareigojimų ES vykdymui dėl prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių apsaugos“.

 
  
 

(Žodiniam pakeitimui pritarta)

 

6.19. Klastojimo poveikis tarptautinei prekybai (A6-0447/2008, Gianluca Susta) (balsavimas)
  

– Prieš balsuojant dėl 1 pakeitimo:

 
  
MPphoto
 

  Carl Schlyter (Verts/ALE). - Gerb. pirmininke, daugelis kolegų nori balsuoti už Žaliųjų rezoliucijoje pasakytą mintį nepritarti interneto ir telekomo tiekėjų atsakomybei už interneto turinį ir panašiai, tačiau daugelis kolegų, kurie norėtų balsuoti už Žaliųjų rezoliuciją, nepritaria 15 pastraipai, susijusiai su kitais klausimais. Kalėdinio kompromiso įkvėpti mes norėtume išbraukti iš mūsų rezoliucijos žodinį pakeitimą, kad kuo daugiau žmonių galėtų už jį balsuoti.

 
  
 

(Žodiniam pakeitimui pritarta)

 

6.20. Vidutinio dydžio įmonių apskaitos reikalavimai (balsavimas)

6.21. Europos autentiškas dokumentas (A6-0451/2008, Manuel Medina Ortega) (balsavimas)
  

– Po balsavimo:

 
  
MPphoto
 

  Hartmut Nassauer (PPE-DE).(DE) Gerb. pirmininke, norėčiau grįžti prie galutinio balsavimo dėl Gianluca Susta pranešimo temos. Per galutinį balsavimą mes atsitiktinai balsavome „prieš“, nors norėjome balsuoti „už“. Tai atsirado dėl nedidelio nesusipratimo dėl žodinio pakeitimo. Norėčiau paprašyti jūsų priimti mūsų paaiškinimą dėl balsavimo, kadangi mes norėjome pritarti pranešimui per galutinį balsavimą.

 

6.22. E. teisingumas (A6-0467/2008, Diana Wallis) (balsavimas)
  

– Po balsavimo:

 
  
MPphoto
 

  Daniel Caspary (PPE-DE).(DE) Gerb. pirmininke, norėčiau nurodyti atitinkamą Darbo tvarkos taisyklių straipsnį. Prieš keletą mėnesių mes balsavome dėl Edit Bauer pranešimo, po to aš paprašiau paaiškinimo, kaip mes turėtume balsuoti dėl šių pranešimų pakeitimų.

Nėra abejonės, kad per galutinį balsavimą mums reikalinga kvalifikuota dauguma, jei mes norime raginti Komisiją imtis teisinių veiksmų, tačiau aš nesuprantu, kodėl pakeitimams iš anksto turėtų būti reikalinga kvalifikuota dauguma. Deja, aš dar turiu gauti atsakymą.

Mes darbotvarkėje turime kitą panašų pranešimą. Būčiau dėkingas, jei tarnybos tai paaiškintų.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. − Daniel Caspary, mane ką tik informavo, kad atsakymas dėl Edit Bauer pranešimą jums jau išsiųstas. Tikiuosi, kad jis jus pasieks prieš Kalėdas.

 

6.23. Suaugusių asmenų teisinė apsauga: tarpvalstybinės pasekmės (A6-0460/2008, Antonio López-Istúriz White) (balsavimas)

6.24. Taikos ir valstybės atkūrimo pasibaigus konfliktams perspektyvos (A6-0445/2008, Nirj Deva) (balsavimas)
  

PIRMININKAVO: Martine ROURE
Pirmininko pavaduotoja

 

7. Parlamento sudėtis: žr. protokolą
Kalbų vaizdo įrašas

8. Komitetų ir delegacijų sudėtis: žr. protokolą
Kalbų vaizdo įrašas

9. Paaiškinimai dėl balsavimo
Kalbų vaizdo įrašas
  

Žodiniai paaiškinimai dėl balsavimo

 
  
  

- Pranešimas: Jutta Haug, Janusz Lewandowski (A6-0486/2008)

 
  
MPphoto
 

  Zuzana Roithová (PPE-DE). – (CS) Vienas iš teigiamų neseniai patvirtinto 2009 m. biudžeto dalykų yra nustatyti aiškūs prioritetai, kaip antai: parama mažosioms ir vidutinėms įmonėms, klimato apsauga ir parama neturtingiausioms šalims, patiriančioms maisto krizę. Deja, mes neturime daug galimybių biudžetą naudoti finansų krizei spręsti ne tik todėl, kad jis yra mažas, lyginant su valstybių narių, ir sudaro tik 1 proc. jų dydžio, bet ir dėl 2007–2013 m. biudžeto sistemos taisyklių lankstumo stokos. Aš dėkinga EP nariams, kurie pradėjo diskusijas su Komisija dėl to, kad būtų padaryti pakeitimai bent visuotinių klausimų srityje. Taryba, deja, nenorėjo pritarti didesnio lankstumo reikalavimui. Ratifikavę Lisabonos sutartį mes turėtume daugiau galių Europos Parlamente.

 
  
MPphoto
 
 

  Frank Vanhecke (NI). - (NL) Gerb. pirmininke, kadangi iš esmės esu labai kritiškas dėl Europos Sąjungos veiklos ir institucijų, nereikia sakyti, kad balsavau prieš šį pranešimą dėl 2009 m. biudžeto. Pirmiausia aš nesu visiškai įsitikinęs, kad Europos institucijos išmintingai leidžia mokesčių mokėtojų pinigus.

Antra, manau, kad kišamės į pernelyg daug politikos sričių, o subsidijos, kurias mokame valstybėms narėms, ten tam tikru mastu laikomos Europos lėšomis, neturinčiomis su jomis nieko bendra, ir dėl šios priežasties netinkamai ir neveiksmingai tvarkomos pačių valstybių narių.

Be to, pastebėjau, kad sunku arba iš viso neįmanoma gauti atsakymų į mano parlamentinius klausimus dėl daugelio ES organizacijų ir agentūrų darbo išlaidų. Visa tai man kelia įtarimų ir dar labiau stiprina norą balsuoti prieš biudžetą.

 
  
  

- Pranešimas: Marianne Thyssen (A6-0441/2008)

 
  
MPphoto
 

  Ignasi Guardans Cambó (ALDE).(ES) Gerb. pirmininke, norėčiau trumpai nurodyti, kodėl susilaikiau, balsuodamas dėl Marianne Thyssen pranešimo dėl žaislų saugos.

Žinoma, aš sutinku su pranešėja ir dauguma Parlamente dėl poreikio užtikrinti vaikų saugumą ir vartotojų saugumą apskritai. Tačiau man atrodo, kad būtina atsižvelgti į įvairių valstybių narių kultūrines tradicijas, kurios turi būti gerbiamos, tačiau svarbiausia saugumo diskusijomis nereikėtų nukrypti į teisinius kraštutinumus, kurie tampa juokingi, kaip šiuo atveju.

Kai kurie saugumo reikalavimai, keliami šioje direktyvoje paprasčiausiai juokingi. Ypač buvo matyti diskusijoje. Vieną dieną, mano nuomone, mes pritarsime direktyvai, verčiančiai vaikus dėvėti šalmą žaidžiant arba mūvėti pirštines, kai šalta. Mano nuomone, tai neturi prasmės, tačiau mes einame šia kryptimi.

Todėl, nors suprantu, kad direktyvoje esama teigiamų dalykų, manau, nueinama pernelyg toli, štai kodėl aš susilaikiau nuo balsavimo.

 
  
MPphoto
 

  Zuzana Roithová (PPE-DE). – (CS) Man labai džiugu, kad per pirmąjį skaitymą mums pavyko priimti direktyvą dėl žaislų saugos ir kad mes atmetėme absurdišką Žaliųjų ir kai kurių socialistų pasiūlymą dėl privalomų visiems žaislams bandymų, kuriuos turėtų atlikti nepriklausomos institucijos. Jos pateikė šį blokuojantį pakeitimą, nepaisydamos to, kad JAV ir Kinijos patirtis parodė, kad Europos rinką pasiekiantys žaislai turi trūkumų nepaisant bandymų. Mes siekiame, kad gamintojai ir importuotojai būtų tikrai atsakingi už žaislų saugumą. Gamintojai privalo patvirtinti, kad jų produktai atitinka standartus. Kur šių standartų dar nėra, pagal direktyvos 18 straipsnį privalomi bandymai. Išorės bandymų savikaina Čekijoje vidutiniškai yra 3 000 EUR. Tai turėtų būti nepakeliama ES verslui, tuo tarpu žaislų bandymai Kinijoje saugos neužtikrina. Atsakomybė už tai tenka importuotojams ir gamintojams, o ne nereguliuojamiems bandymų centrams pasaulyje. Sveikinu visus tėvus su šia dovana.

 
  
MPphoto
 

  Hiltrud Breyer (Verts/ALE). (DE) Gerb. pirmininke, aš nepritariau kompromisiniam pakeitimui dėl žaislų. Esama per daug spragų, ypač susijusių su cheminėmis medžiagomis. Toksinėms medžiagoms vaikų rankose – ne vieta, net jei jų kiekis ir labai mažas. Šiandienos sprendimas kelia nusivylimą, ir ne to mes siekiame. Jame ne tik per daug spragų, bet nėra nurodyta draudžiamų sunkiųjų metalų ir alergiją sukeliančių kvapiųjų medžiagų, nenurodyta aiškių tikslų, susijusių su triukšmu. Apgailėtina, kad kalbėdami apie savo vaikų saugumą tampame bailiais.

Siekis kuo skubiau užbaigti pirmąjį svarstymą ir pasiekti susitarimą, kad susidarytų įspūdis, jog visi kitą savaitę po Kalėdų eglutėmis gulėsiantys žaislai bus saugūs, absurdiškas. Buvo pasiekta pažangos, bet ji visiškai suprantama, nes kalbame apie dvidešimties metų senumo direktyvos persvarstymą. Kritiškai vertindamas norėčiau pasakyti, kad esama per daug triukšmo ir per mažai atsižvelgiama į esminius dalykus. Negalime primesti atsakomybės pramonei, nes atsakomybė už aiškius teisės aktus priklauso mums!

 
  
MPphoto
 

  Zita Pleštinská (PPE-DE). – (SK) Aš balsavau už M. Thyssen pranešimą.

RAPEX nėra tik penkios raidės – RAPEX yra Europos skubaus keitimosi informacija sistema, įspėjanti vartotojus apie pavojingas medžiagas.

2006 m. skubaus keitimosi informacija tarp valstybių narių sistema gavo 221 įspėjimus dėl žaislų iš visų 924 įspėjimų. Įspėjimai dėl žaislų dažniausiai būdavo susiję su grėsme, kad vaikai gali susižeisti, arba įvairių alerginių reakcijų ir sveikatos problemų, su kuriomis pirmiausia gali susidurti kenčiantys nuo alergijos vaikai, pavojumi.

Džiaugiuosi, kad Parlamentas šiandien balsavo už direktyvą, nes šis faktas rodo, kad ji tikrai reikalinga. Šios dienos balsavimas dėl direktyvos buvo svarbus Europos Parlamento žingsnis žaislų saugos ir vaikų sveikatos ir saugumo užtikrinimo srityje, nes buvo atnaujinta dvidešimties metų senumo direktyva.

Džiaugiuosi, kad šį procesą Europos Parlamente stebi grupė lankytojų iš Slovakijos, kuriuos norėčiau nuoširdžiai pasveikinti ir palinkėti jiems gerai praleisti laiką čia, Europos demokratijos buveinėje.

 
  
MPphoto
 
 

  Kathy Sinnott (IND/DEM). – Gerb. pirmininke, džiaugiuosi, kad šiandien buvo balsuojama dėl Žaislų saugos direktyvos, ir darau tai dėl paprastos priežasties – Kalėdos yra tinkamiausias laikas perduoti pasauliui žinią apie žaislų saugą. Atidėjus balsavimą ši žinia nebūtų tokia svarbi. Per Kalėdas žmonės galvoja apie žaislus.

Šiemet kaip ir praėjusiais metais milijonai Kinijoje pagamintų žaislų buvo išimti iš rinkos. Švinas, arsenas, gyvsidabris ir polichlorinti bifenilai yra labai didelės problemos ir nesvarbu, kam žaislas skirtas – ar tai būtų knyga, ar daiktas, ant kurio sėdint galima judėti, ar bet kuris kitas žaislas – kaip mama, žinau, kad bet kuriuo metu jis gali atsidurti burnoje. Atsargumo priemonių žaislams niekada nebus per daug, ir džiugu, kad šią žiną perdavėme dabar.

 
  
  

- Pranešimas: Thomas Mann (A6-0424/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Milan Gaľa (PPE-DE). – (SK) Norėčiau padėkoti kolegai T. Mannui už pranešimą. Visi žinome, kaip svarbu parengti taisykles ir panaikinti studentų ir darbuotojų judumo, susijusio su ES darbo rinkos pasiūla ir paklausa, kliūtis.

Europos profesinio mokymo kreditų sistema palengvins profesinių kvalifikacijų perkėlimą, pripažinimą ir sutelkimą. Jie bus taikomi, atsižvelgiant į kvalifikacijas, įgytas mokantis įvairiais būdais ir visais Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų įgijimo lygmenimis.

Mūsų pritarimas yra žingsnis pirmyn siekiant didesnės paramos mokymuisi visą gyvenimą ir didesnio darbuotojų ir mokymus lankančio dalyvių užimtumo, atvirumo, judumo ir socialinės integracijos. Taigi, bus paprasčiau plėtoti lanksčias individualias sistemas ir pripažinti profesines kvalifikacijas, įgytas per formalų ir neformalų mokymąsi.

 
  
  

- Pranešimas: Marianne Thyssen (A6-0441/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Miroslav Mikolášik (PPE-DE). – (SK) Pirmiausia norėčiau padėkoti M. Thyssen, kurios dėka pavyko pasiekti pagirtiną kompromisą, kad mūsų vaikai būtų apsaugoti nuo žaislų, kuriuose yra nepageidautinų medžiagų, ir nebūtų daroma žalos pramonės įmonėms.

Turbūt žinote, kad aš visiškai pritariau alergiją sukeliančių medžiagų naudojimo žaisluose apribojimams – esu keturių vaikų tėvas ir ne visada pagalvodavau apie į jų rankas imamų žaislų saugą. Europoje tėvai dažnai galvoja, kad jeigu žaislas parduodamas parduotuvėje, jis nėra kenksmingas vaikams. Todėl džiaugiuosi, kad dirbome kartu siekdami sugriežtinti priemones, skirtas užtikrinti, kad į parduotuves patektų tik vaikams tinkami žaislai, nes vaikai yra pažeidžiamiausia vartotojų grupė.

Iki 80 % ES rinkoje esančių žaislų yra importuoti, todėl svarbu pasakyti, kad 2007 m. milijonai Kinijoje pagamintų žaislų buvo išimti iš rinkos, nes jie neatitiko Europos standartų. Dėl esamos prekių apyvartos privalome iš naujo apsvarstyti prekių teikimo į rinką taisykles, ypač tas taisykles, kurios skirtos kontroliuoti standartų atitiktį.

 
  
  

- Pranešimas: Christian Ehler (A6-0494/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Zuzana Roithová (PPE-DE). – (CS) (kalbos pradžios nebuvo įmanoma išgirsti) indėlių garantijų, kurį lanksčiai pasiūlė Europos parlamentas ir kuriam aš pritariau, yra aiškus. Mes norime suderinti minimalų smulkiųjų indėlininkų apsaugos lygį drausdami indėlius, kurių suma siekia iki 50 000 EUR, nustatydami trumpą indėlių išmokėjimo terminą, kad indėlininkai laiku gautų aiškią ir tikslią informaciją apie savo indėlius net per šią krizę. Šios priemonės būtinos, nes indėlininkai chaotiškai perkėlinėja savo indėlius iš sėkmingai dirbančių bankų į kitus, kuriems pavyko išsigelbėti gavus valstybės garantijas. Šis pasiūlymas yra vienintelis būdas atgaivinti smulkiųjų indėlininkų pasitikėjimą ir stabilizuoti bankų paslaugų rinką. Norėčiau, kad garantijos būtų taikomos ir mažosioms bei vidutinėms įmonėms, nes jų vaidmuo visos Europos visuomenėje yra nepakeičiamas, deja, per krizę joms visada kyla didžiausia grėsmė.

 
  
  

– Pasiūlymas dėl rezoliucijos dėl Tarybos požiūrio į OLAF reglamento persvarstymą (B6-0627/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Frank Vanhecke (NI). - (NL) Gerb. pirmininke, aš balsavau už rezoliuciją dėl OLAF, nes visiškai sutinku su Parlamento prašymu didinti OLAF nepriklausomybę. Būtina kuo skubiau imtis kokių nors priemonių šiuo klausimu. Dabar, atsižvelgiant į visas aplinkybes, OLAF tėra vienas iš Komisijos generalinių direktoratų, ir politinė atsakomybė už OLAF priklauso Komisijos Pirmininko pavaduotojui. Taip neturėtų būti. Nors veiksmų požiūriu OLAF galėtų būti laikoma nepriklausoma institucija, jos statusas yra mišrus ir tai būtina pakeisti. Gerai.

Apskritai aš laikausi nuomonės, kad Europos institucijos nerūpestingai elgiasi su didelėmis mokesčių mokėtojų pinigų sumomis. OLAF bent jau turėtų imtis priemonių, ir užtikrinti atsakomybę, kad būtų panaikinti aiškiai matomi nusikalstami dalykai. Bijau, kad patys turėsime pakeisti kilnų požiūrį dėl teisėto lėšų naudojimo.

 
  
  

- Pranešimas: Javier Moreno Sánchez (A6-0437/2008)

 
  
MPphoto
 

  Frank Vanhecke (NI). - (NL) Gerb. pirmininke, aš balsavau už šį neįtikėtinai puikų pranešimą dėl FRONTEX, nes pritariu jame išsakytam požiūriui stiprinti šią instituciją. Mano nuomone, kova su neteisėta imigracija turėtų būtina vienas iš didžiausių ES prioritetų, todėl FRONTEX sudaryti susitarimai su trečiųjų šalių valdžios institucijomis yra labai svarbūs. Sveikintina, kad šiame pranešime daiktus vadiname savais vardais ir kad jame sukritikuotas nepriimtinas šalies kandidatės Turkijos požiūris.

Mano nuomone, svarbu aiškiai pasakyti, kad trečiosios šalies Turkijos, kuri yra ir šalis kandidatė, valdžios institucijų atsisakymas bendradarbiauti su FRONTEX turėtų turėti tiesioginių pasekmių Sąjungos ir tos šalies politiniams ir ekonominiams santykiams, t. y. turėtų būti sustabdytos derybos dėl narystės su Europai nepriklausančia šalimi Turkija.

 
  
MPphoto
 
 

  Philip Claeys (NI). - (NL) Gerb. pirmininke, balsavau už J. Moreno Sánchezo pranešimą šiek tiek abejodamas. Atvirai kalbant, su šiuo pranešimu nesiejau didelių lūkesčių, nors Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitete paprastai vadovaujamasi politiniu korektiškumu. Vis dėlto turiu pasakyti, kad pranešimas yra subalansuotas, jame paliestos kelios opios problemos, įskaitant tai, kad trečiosios šalys, pavyzdžiui, Libija ir Turkija, vengia bendradarbiauti arba, sakyčiau, siekia kenkti.

Turkijos atveju gėda, kad šalis kandidatė taip akivaizdžiai nesilaiko įsipareigojimų. FRONTEX – šiuo atveju pranešimas galėtų būti geresnis – turėtų tapti veiksminga priemone kovojant su neteisėta imigracija ir tarptautiniu nusikalstamumu, įskaitant narkotikų ir ginklų prekybą.

 
  
  

- Pranešimas: Gianluca Susta (A6-0447/2008)

 
  
MPphoto
 

  Philip Claeys (NI). - (NL) Gerb. pirmininke, aš balsavau už G. Sustos pranešimą, nes klastotės yra rimta problema ir mums pateiktas tekstas pasižymi išmintimi.

Aš visiškai sutinku su pranešimo 30 dalimi, kuri mums primena, cituoju: „Turkija tik tada galės būti laikoma patikima kandidate įstoti į ES, jei gebės perimti Bendrijos teisyną ir savo teritorijoje užtikrinti visišką pagarbą intelektinės nuosavybės teisėms“. Iš to galime daryti išvadą, kad Turkija nėra pilnavertė narystės ES kandidatė, ir aš tai įsidėmėsiu.

 
  
MPphoto
 
 

  Syed Kamall (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, manau, mes visi šiuose Rūmuose sutariame, kad intelektinė nuosavybė svarbi ne tik žinių ekonomikai, ji svarbi ir dėl to, kad, pavyzdžiui, klastojami vaistai, maisto produktai ir atsarginės automobilių dalys gali padaryti didelės žalos Europos vartotojams.

Aš turėjau didelių abejonių dėl pirminės rezoliucijos, kurioje per daug dėmesio skiriama vartotojams. Galime patekti į apgailėtiną padėtį, jei pasienyje būtų apieškomi keliautojai, iš jų paimami kompiuteriai, MP3 ir iPod grotuvai ieškant potencialios suklastotos medžiagos. Ačiū Dievui, Žalieji pateikė protingesnę alternatyvą ir Kalėdų nuotaikų paveikti buvo noriai pasiruošę išbraukti nereikalingą pakeitimą dėl įmonių kritikos. Apskritai mes labai džiaugėmės galėdami balsuoti už rezoliuciją.

Įgyvendinau savo troškimą pasisakyti tuščiuose Rūmuose ir baigdamas norėčiau palinkėti visiems vis dar esantiems čia linksmų Šv. Kalėdų ir laimingų Naujųjų metų!

 
  
  

- Pranešimas: Antonio López-Istúriz White (A6-0460/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Kathy Sinnott (IND/DEM). – Gerb. Pirmininke, norėčiau palinkėti ir jums linksmų Šv. Kalėdų. Jūs nesate visiškai tuščiuose Rūmuose.

Balsavau už A. Lópezo pranešimą dėl suaugusių asmenų apsaugos ir tarpvalstybinių pasekmių, nes iš patirties žinau, kad ji būtina, todėl tikiuosi, kad tai taps dar vienu žingsniu, priartinsiančiu mus prie tikro judumo Europoje. Kalbame apie suaugusius asmenis, kurie vienaip ar kitaip susiję su teisminiais atvejais. Daugeliu atvejų tai labai pažeidžiami žmonės, o kai kuriais atvejais – globotiniai arba negalią turintys žmonės. Bet jeigu nesustosime ir eisime toliau, būtų logiška siekti, kad socialinės rūpybos paslaugų gavėjai kartu su rėmėjais galėtų keliauti po Europą kaip darbuotojai ir kiti žmonės.

 
  
  

- Pranešimas: Nirj Deva (A6-0445/2008)

 
  
MPphoto
 

  Kathy Sinnott (IND/DEM). – Gerb. pirmininke, aš balsavau prieš N. Deva‘os pranešimo dėl vystymosi perspektyvų siekiant taikos ir valstybės kūrimo pasibaigus konfliktams vieną dalį, kurioje sakoma, kad mums turėtų būti suteikta galimybė imtis prevencinių bei reagavimo priemonių, kaip paskutinę išeitį įskaitant karinės jėgos naudojimą.

Tai G. Busho doktrina; galbūt kiti esantys šiuose Rūmuose ir neįžvelgė G. Busho doktrinos, kuri mus atvedė į Iraką, bet taip yra. S. Palin buvo kritikuojama, nes nežinojo, kas yra G. Busho doktrina, bet man įdomu, ar EP nariai suprato, kad ką tik įvyko balsavimas dėl G. Busho doktrinos.

 
  
MPphoto
 

  Luisa Morgantini, GUE/NGL frakcijos vardu. (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, paprastai aš nesinaudoju šia demokratine aiškinimų dėl balsavimo priemone, bet šiandien frakcijos vardu ja pirmą kartą pasinaudosiu.

Apgailestaudama turiu pasakyti, kad šiandien mes balsavome prieš pranešimą, kurį aš pati padėjau rengti kaip Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonės referentė ir Vystymosi komiteto narė. Tai geras pranešimas ir norėčiau nuoširdžiai padėkoti N. Devai ir Vystymosi komitetui už darbą.

Mes pritariame didžiajai teksto daliai: konfliktų analizės įtraukimui į bendradarbiavimą, pilietinei ir vietos visuomenei skirtai paramai, kovai su lengvųjų ginklų platinimu, būtinybei rengti karių ir policijos elgesio kodeksą, nuorodoms į reprodukcinę sveikatą, skaidrumui naudojant gamtos išteklius ir pabėgėliams skirtai paramai. Be to, pranešime pabrėžiamas lyčių aspekto įtraukimas į politikos sritį. Bet kodėl balsavome prieš pranešimą? Priežastis paprasta – kai kuriose pranešimo dalyse į pagalbą vystymuisi siekiama įtraukti karinį aspektą.

Šiame Parlamente, Vystymosi komitete ir G. Mitchello pranešime, rengiant reglamentą ir vystomojo bendradarbiavimo priemonę, buvo aiškiai nurodyta, kad vystymuisi skirtos lėšos negali būti skirtos karinėms išlaidoms finansuoti. Todėl šalių strateginiuose dokumentuose Parlamentas taip pat siekė užtikrinti, kad vystymosi lėšos nebūtų skirtos saugumo operacijoms.

Kodėl įvairiose rezoliucijose yra tokių prieštaravimų? Plėtros fondui skirtos lėšos turėtų būti naudojamos vystymuisi: švietimo, sveikatos, žemės ūkio, vietos bendruomenių ir moterų organizacijų. Bendradarbiavimui skirtų lėšų nepakanka, kad išnyktų skurdas, neteisingumas ir būtų taika, todėl karinio aspekto negalima įtraukti.

 
  
  

Raštiški paaiškinimai dėl balsavimo

 
  
  

- Pranešimas: Reimer Böge (A6-0504/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. – (PT) ES nusprendė kurti naują greito reagavimo į sparčiai didėjančias maisto kainas besivystančiose šalyse priemonę („maisto priemonę“) ir per trejus metus numatė jai skirti 1 mlrd. EUR.

Iš pradžių „maisto priemonę“ pasiūlyta finansuoti iš Daugiametės finansinės programos 2 išlaidų kategorijos („Žemės ūkis“) maržos, vėliau – persvarstyti 4 išlaidų kategoriją („Išorės veiksmai“) numatant ribą. Vis dėlto, buvo nuspręsta, kad „maisto priemonė“ bus finansuojama iš lankstumo priemonės, Neatidėliotinos pagalbos rezervo ir perkėlus lėšas į 4 išlaidų kategoriją iš Stabilumo priemonės.

Siekiant finansuoti šią iniciatyvą, reikia pakeisti Tarpinstitucinį susitarimą ir padidinti 2008 m. Neatidėliotinos pagalbos rezervui skirtas lėšas iki 479 218 000 EUR (dabartinėmis kainomis).

Mes teigiamai vertiname išdėstytus šios iniciatyvos tikslus, bet norėtume pakartoti, kad ji neturėtų tapti balansavimo priemone arba sąlyga, leisiančia ES primesti susitarimą Pasaulio prekybos organizacijoje arba Ekonominės partnerystės susitarimus su Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno šalimis. Ja taip pat neturėtų būti naudojamasi siekiant nuslėpti sumažėjusią ES paramą vystymuisi arba didžiules pinigų sumas, skirtas skatinti ginklavimosi varžybas ir militarizuoti tarptautinius santykius, kaip siekia ES.

 
  
  

- Pranešimas: Reimer Böge (A6-0474/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. – (PT) Šis naujasis taisomojo biudžeto projektas susijęs su ES Solidarumo fondo (apie 7,6 mln. EUR, skirtų padengti 176 mln. EUR dydžio žalą) mobilizavimu, skiriant paramą Kiprui dėl didelės sausros.

Vis dėlto Komisija pažymi, kad „atsižvelgiant į tai, kad biudžeto eilutėje 13 04 02 „Sanglaudos fondas“ nustatyti perviršiniai asignavimai, nereikės naujų mokėjimų asignavimų išmokoms Kiprui iš ES solidarumo fondo finansuoti“. Kitaip tariant, kovai su šia stichine nelaime bus skirtos sanglaudos politikos lėšos.

„Perviršinių asignavimų“ Sanglaudos fonde atsirado (be kitų priežasčių) dėl vėluojančio programų įgyvendinimo sanglaudos šalyse. Todėl turėjome ne vadovautis „solidarumo“ sąvoka, nes dėl to gali nukentėti mažiau ekonomiškai išsivysčiusios šalys, bet priimti sprendimus, kurie būtų padėję užkirsti kelią nuolat pasikartojančiam nepakankamam struktūrinės ir sanglaudos politikos įgyvendinimui.

Kaip ir praeityje, turėtume atkreipti dėmesį į būtinybę spartinti Solidarumo fondo lėšų mobilizavimo procedūras, užtikrinti, kad regioninės nelaimių pobūdis atitiktų finansavimo gavimo reikalavimus ir iš esmės nustatyti specifinį Viduržemio jūros regiono stichinių nelaimių, pavyzdžiui, sausrų ir gaisrų, pobūdį.

 
  
  

- Pranešimas: Reimer Böge (A6-0493/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Luísas Queiró (PPE-DE), raštu. – (PT) Maisto kainų didėjimas besivystančiose šalyse yra labai svarbi problema, reikalaujanti skubių ES veiksmų, skirtų neutralizuoti neigiamą to poveikį labiausiai skurstančioms visuomenėms. Todėl šiame pranešime Parlamentas siūlo skirti 420 mln. EUR finansavimą greito reagavimo priemonei, skirtai kovai su kainų didėjimo padariniais. Planuojama mobilizuoti lankstumo priemonę, kuri numatyta 2006 m. Tarpinstituciniame susitarime. Šiame susitarime numatyta galimybė mobilizuoti lankstumo priemonę ir finansuoti konkrečias išlaidas, kurios negali būti finansuojamos laikantis vienos ar kelių Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijų viršutinių ribų.

Susidariusi padėtis visiškai atitinka institucinius reikalavimus ir, be abejo, atitinka ES solidarumo politiką. Todėl, atsižvelgdami į padėties svarbą, sprendimų priėmėjai nekėlė jokių klausimų.

Laikas nelaukia ir mūsų skubūs veiksmai bei atsakas gali būti veiksnys, atskirsiantis nelaimingą atsitikimą ir žmogiškąją tragediją, galinčią turėti nesuskaičiuojamų pasekmių šių visuomenių raidai ateityje.

 
  
  

- Pranešimas: Kyösti Virrankoski (A6-0481/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Derek Roland Clark (IND/DEM), raštu. − UKIP balsavo už šį pranešimą, nes 4,9 mlrd. EUR nepanaudotų asignavimų bus grąžinta nacionalinėms vyriausybėms.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. – (PT) Per esamą finansavimo laikotarpį (2007–2008 m.) Solidarumo fondas buvo mobilizuotas devynis kartus (Vokietijai – 166,9 mln. EUR; Jungtinei Karalystei – 162,3 mln. EUR; Graikijai – 99 mln. EUR; Prancūzijai – 17,1 mln. EUR; Vengrijai – 15 mln. EUR; Slovėnijai – 8,2 mln. EUR ir Kiprui – 7,6 mln. EUR) iš viso panaudojus 477,3 mln. EUR iš nustatytos didžiausios 1 mlrd. EUR per metus ribos.

Nekeliant klausimo dėl akivaizdaus tokio pobūdžio paramos poreikio ir nesigilinant į spartesnio jos gavimo (laukti jos tenka per ilgai) procedūras, kyla klausimas dėl mobilizuojamų lėšų kilmės, ypač remiantis dabartiniu taisomojo biudžeto projektu.

Kitaip tariant, abejonių dėl būtinybės kuo skubiau suteikti paramą po stichinių nelaimių nekyla, bet galima abejoti dėl lėšų kilmės, ypač atsižvelgiant į tai, kad jos „atimamos“ iš sanglaudos politikos asignavimų, o ne iš asignavimų, skirtų didėjančiam ES militarizavimui. Mes manome, kad sanglaudos politika turėtų būti išsaugota.

Galiausiai – kaip darėme ir kitais atvejais – norėtume pabrėžti būtinybę keisti Solidarumo fondą spartinant jo lėšų mobilizavimo procedūras, užtikrinant, kad regioninės nelaimės pobūdis atitiktų finansavimo gavimo reikalavimus, iš esmės įtvirtinant specifinį Viduržemio jūros regiono stichinių nelaimių, pavyzdžiui, sausrų ir gaisrų, pobūdį.

 
  
  

- Bendrasis 2009 finansinių metų Europos Sąjungos biudžeto projektas su Tarybos pakeitimais

 
  
MPphoto
 
 

  Hélène Goudin and Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. (SV) June List mano, kad galima per pusę sumažinti valstybių narių įmokas ES. Didžioji dalis ES lėšų naudojama nereikalingai arba socialinę ir ekonominę žalą darančiai veiklai, įskaitant žemės ūkio politiką, Sanglaudos fondą, žuvininkystės politiką ir įvairių informavimo kampanijų subsidijavimą. Be to, patiriama išlaidų dėl Europos Parlamento darbo ir Strasbūre, ir Briuselyje ir dėl tokių institucijų, kaip Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas ir Regionų komitetas, kurias būtina nedelsiant panaikinti.

Ypač nepriimtina žemės ūkio politika. Vartotojų pinigai dažnai atitenka labai turtingiems gavėjams. Neturtingų pasaulio šalių ūkininkai nukenčia dėl ES ūkininkų, gaunančių subsidijas, konkurencijos.

Įvairios ES institucijos nuolat ragina valstybes nares mažinti viešąsias išlaidas. Taip pat šiuose Rūmuose nuolat reikalaujama didinti išlaidas ES lygmeniu. Tai absurdiška. Valstybės narės viešąsias išlaidas išleidžia mokykloms, sveikatos priežiūrai, infrastruktūrai ir pažeidžiamoms visuomenės grupėms remti, o daugelis ES išlaidų skiriama fanatiškai žemės ūkio politikai, netinkamai naudojamiems struktūriniams fondams ir ES institucijoms, kurios turėjo būti uždarytos prieš daugelį metų, finansuoti.

Mūsų „ne“ biudžeto projektui turėtų būti vertinamas kaip reikalavimas labai sumažinti ES biudžeto išlaidas ir per pusę sumažinti valstybių narių įmokas ES.

 
  
  

- Pranešimas: Jutta Haug, Janusz Lewandowski (A6-0486/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Kader Arif (PSE), raštu. – (FR) Į 2009 m. Bendrijos biudžetą mes, Europos Parlamento socialistų frakcija, pasiūlėme įtraukti parengiamuosius socialinio turizmo Europoje veiksmus, kurie buvo patvirtinti.

Šio projekto imtasi nustačius, kad daugelis piliečių negali keliauti dėl ekonominių priežasčių ir kad šią nelygybę būtina taisyti užtikrinant visų piliečių galimybes atatostogauti. Be to, šie veiksmai naudingi teritorijų planavimo ir vietos plėtros aspektu.

Siekiant derinti socialinę įvairovę ir vietos plėtrą ir suteikti galimybes visuomenėms nariams, kuriems sudėtinga išeiti atostogų, socialinis turizmas leis turizmo sektoriui daugiau uždirbti. Tai sudaro galimybę plėtoti nesezoninį turizmą, ypač tuose regionuose, kuriuose turizmas sezoninis, ir skatina kurti daugiau nuolatinių darbo vietų šiame ekonomikos sektoriuje. Taigi, socialinis ir visuomenės turizmas rodo, kad esama tarpinio sektoriaus tarp laisvalaikio rinkos ir nepelningos ekonomikos ir kad ekonominė svarba yra suderinama su galimybių suteikimu kuo didesniam žmonių skaičiui. Šis sektorius taip pat padeda stiprinti Europos pilietybę dėl Europos piliečių mainų.

Tai rodo, kad šis sektorius labai svarbus ekonominio pelno ir viešųjų išteklių požiūriu.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. – (PT) Nors ekonominės prognozės rodo įvairiose valstybėse narėse esant recesiją (kai kurios iš jų jau atsidūrė techninėje recesijoje), ir Taryba, ir Parlamentas ketina patvirtinti 2009 m. biudžetą, kurio mokėjimai yra mažesni už 2008 m. biudžeto mokėjimus.

Vis dėlto, palyginus dabartinį 2009 m. biudžeto projektą su 2007–2013 m., daugiametėje finansinėje programoje nurodyta viršutine riba šiems metams – kurią tuo metu laikėme nepakankama ekonominei ir socialinei 27 ES valstybių narių sanglaudai užtikrinti – padėtis dar blogesnė, nes biudžetas mažesnis beveik 8 mlrd. EUR!

2009 m. ES biudžetas, skaičiuojant jį kaip Bendrijos BNP (bendrųjų nacionalinių pajamų) procentą (0,89 %), yra mažiausias nuo Portugalijos įstojimo į Europos ekonominę bendriją.

Nors Parlamentas reiškė susirūpinimą, ypač dėl to, kad „ekonominis nuosmukis gali paveikti Europos piliečius“, ir dėl to, kad mokėjimų lygis ir sanglaudos politikos asignavimų įgyvendinimo lygis yra nepaprastai žemas, biudžetui jis pritaria. To priežastis yra siekis, nekeliant klausimų dėl esminių dalykų, pagerinti įvaizdį įvairių šalių darbuotojų ir žmonių akyse, tikintis, kad per Europos Parlamento rinkimus kitų metų birželio mėn. viskas vyks pagal planą.

Todėl mes balsavome „prieš“.

 
  
MPphoto
 
 

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE), raštu. – (PL) 2009 m. biudžetas nevisiškai atitinka mūsų lūkesčius ir jame tik iš dalies atkreiptas dėmesys į naujus iššūkius ir esamas problemas. Jame atsižvelgta į anksčiau priimtus tikslus ir siekius, taigi šiuo požiūriu jis atitinka reikalingus kriterijus. Aš balsavau už jo priėmimą. Vis dėlto norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į kelis dalykus:

1. Sveikintina, kad didiname žemės ūkio finansavimą besivystančiose šalyse, kuriose trūksta maisto. Vis dėlto turėtume prisiminti, kad Europos Sąjungoje beveik 80 mln. žmonių gresia skurdas ir 43 mln. piliečių kyla blogos mitybos pavojus.

2. Nepaisant BŽŪP, ūkininkų šeimų pajamos yra daug mažesnės už pajamas tų šeimų, kurios išsilaiko kitais būdais.

3. Europoje sistemingai žlunga ir bankrutuoja ūkiai. Žemės ūkio produktų atsargos mažėja, todėl kyla grėsmė maisto saugumui. Deja, vis atsiranda norinčių mažinti BŽŪP išlaidas.

4. Sanglaudos ir struktūrinėje politikoje kalbama apie teritorinę, ekonominę ir socialinę sanglaudą, taip pat apie išsivystymo lygio suvienodinimą ir lygias vystymosi galimybes, ypač skurdesniuose regionuose. Realybėje regionuose, kuriuose ūkininkavimo sąlygos sudėtingos ir trūksta infrastruktūros, gyventojų mažėja.

 
  
MPphoto
 
 

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu - (PL) Aš pritariau J. Haug ir J. Lewandowskio parengtam pranešimui dėl 2009 m. ES bendro biudžeto. Svarbu, kad EP nariams pavyktų pasiekti kompromisą su Taryba dėl prioritetinių Parlamento tikslų, pavyzdžiui, kovos su ekonominio nuosmukiu, ekonomikos augimo, sanglaudos ir užimtumo skatinimo, finansavimo.

Parlamentas didins finansinius išteklius, numatytus socialinei ir užimtumo politikai, t. y. veiklai, skirtai konkurencijai ir sanglaudai skatinti. Į šias išlaidas bus įtrauktas Socialinis fondas, kuriam papildomai bus skirta 135 mln. EUR, taip pat Regioninės plėtros fondas ir Sanglaudos fondai. Dabar dėl ES finansavimo į sudėtingą padėtį pateko ypač svarbios iniciatyvos, skirtos vystymuisi ir užimtumui skatinti, todėl jos turi būti įtrauktos į 2009 m. biudžetą. Pagirtina, kad biudžete taip pat numatyta skirti papildomų lėšų MVĮ remti.

Besivystančioms šalims bus suteikta pagalba siekiant mažinti staiga padidėjusių maisto kainų poveikį, dar 1 mlrd. EUR bus skirtas siekiant išvengti bado besivystančiose šalyse. Taip pat džiugu, kad Parlamentas ketina riboti administracines išlaidas ir skirti joms ne daugiau kaip 20 % visų išlaidų.

 
  
  

- Pranešimas: Monica Maria Iacob-Ridzi (A6-0463/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, aš balsavau už M. M. Iacob-Ridzi pranešimą dėl 2007–2010 m. Europos profesinio judumo veiksmų plano.

Siekiant kurti europietišką darbo rinką būtina pritaikyti nacionalinius teisės aktus ir sutvarkyti biurokratines procedūras, kurios trukdo darbuotojų judumui. Sąjungai tenka pagrindinis vaidmuo derinant nacionalines socialinės apsaugos sistemas ir užtikrinant teisių į papildomą pensiją išsaugojimą. Be to, svarbu dėti pastangas siekiant gerinti piliečių informavimą ne tik tobulinant EURES tinklapį, bet ir įgyvendinant Europos informavimo kampanijas.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Pranešime išdėstytos įvairios rekomendacijos, kurioms mes pritariame, bet jos pateiktos labai liberaliomis aplinkybėmis. Tai pasakytina apie darbuotojų judumo sąvokos įtraukimą į Bendrijos politikos sritis, ypač tas, kurios susijusios su vidaus rinkos kūrimo užbaigimu, neatsižvelgiant į tai, kad šiose politikos srityse nėra užtikrinta tinkama darbuotojų apsauga.

Vis dėlto, be šių priimtinų rekomendacijų, pranešime pabrėžiamas ekonominis ir socialinis Lisabonos strategijos aspektas, pamirštant, kad į šią strategiją įtrauktos neoliberalios ES politikos kryptys, kurių laikantis buvo pateikti pasiūlymai dėl liūdnai pagarsėjusios Bolkenšteino direktyvos, vadinamųjų „lankstumo ir užimtumo garantijų“, ir Tarybos pasiūlymas dėl Darbo laiko direktyvos.

Taigi, pranešimas tėra dar vienas propagandinis dokumentas, kuriame siekiama nuslėpti antisocialinę Europos Sąjungos politiką ir nekreipti dėmesio į neoliberalizmo pasekmes, nors šios paslaptys jau seniai atskleistos. Pažvelkite į 15 ir 16 dalies prieštaravimus ir suprasite, kodėl mes susilaikėme dėl balsavimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Atrodo, kad pranešėjai didžiausia problema yra ne teisinių ir administracinių profesinio Europos darbuotojų judumo ES teritorijoje kliūčių pašalinimas, bet faktas, kad toks judumas nėra plačiai paplitęs ir svarbiausia privalomas. Mums siūloma dideliu mastu maišyti gyventojus, taip spartinant Europos tautų išnykimą. Svarstoma atlyginimų konkurencija, socialinis dempingas ir atlyginimų derinimas mažinimo linkme. Sukūrus Europos socialinės apsaugos kortelę, kurios ribos neaiškios, būtų pakenkta nacionalinėms socialinės apsaugos sistemoms, nes jos būtų suardytos.

Paklauskite, ką apie judumą mano Prancūzijos darbuotojai, kuriems prieš kelerius metus buvo pasakyta, kad darbo vietos bus išsaugotos, jeigu jie nuspręs viską mesti ir išvykti dirbti į Rumuniją už kelis šimtus eurų per mėnesį!

Europos Sąjunga yra atsakinga už tai, kad būtų išspręstos pasienyje dirbančių darbuotojų arba darbuotojų, kurie siekė karjeros keliose valstybėse narėse, apmokestinimo ir socialinių teisių įgijimo problemos. Bet tai neturėtų kelti socialinio nestabilumo.

 
  
MPphoto
 
 

  Zita Pleštinská (PPE-DE), raštu. – (SK) Darbo judumas yra vienas iš pagrindinių dalykų įgyvendinant Lisabonos strategijos tikslus, bet jam nuolat trukdo administracinės, teisinės, mokestinės ir socialinės kliūtys. Administracinės kliūtys atsiranda dėl skirtingų valstybių taisės aktų, susijusių su darbo rinka, už kuriuos atsakomybė tenka valstybėms narėms.

Pradėdama norėčiau pasakyti, kad esu nusivylusi, kad kai kurios ES-15 šalys vis dar taiko darbo rinkos apribojimus darbuotojams iš naujųjų ES valstybių narių, nors šių šalių piliečių ir vyriausybių nuogąstavimų nepatvirtina ekonominiai tyrimai arba statistiniai duomenys.

Žmonės kreipiasi į mane dėl įvairių problemų, su kuriomis jie susiduria bandydami įgyvendinti judumo teisę už kilmės šalies ribų. Atsisakoma pripažinti jų patirtį, susijusią su judumu siekiant profesinio tobulėjimo, taip pat susiduriama su problemomis dėl socialinės apsaugos ir pensijų, ypač mažosiose ir vidutinėse įmonėse. Kalbos barjeras taip pat yra viena didžiausių darbuotojų ir jų šeimų judumo kliūčių, todėl valstybės narės turi aktyviai remti užsienio kalbų mokymą, ypatingą dėmesį skiriant suaugusiems asmenims.

Aš esu tvirtai įsitikinęs, kad įgyvendinant veiksmingas žiniasklaidos kampanijas žmonės gali gauti reikalingos informacijos apie EURES tinklą, kuris yra bendras darbuotojų judumo informacijos centras Europoje, TRESS tinklą ir SOLVIT priemonę, padedančią spręsti vidaus rinkos ir darbuotojų judumo problemas.

 
  
MPphoto
 
 

  Nicolae Vlad Popa (PPE-DE), raštu. (RO) Aš balsavau už šį pranešimą, nes darbo judumas yra pagrindinė Sutartyje įtvirtinta ES piliečių teisė. Jis yra vienas pagrindinių Europos socialinio modelio ramsčių, leidžiantis siekti Lisabonos strategijos tikslų.

Džiugu, kad pranešime ne tik atkreipiamas dėmesys į kliūtis, ribojančias naujųjų valstybių narių darbuotojų laisvo dalyvavimo darbo rinkoje teisę, bet ir įtraukti kiti svarbūs aspektai, papildantys Europos Komisijos pateiktą Europos profesinio judumo veiksmų planą, pavyzdžiui, parama programoms, kurios švietimo sistemą susieja su darbo rinka, abipusis kvalifikacijų pripažinimas ir EURES tinklo plėtra.

 
  
MPphoto
 
 

  Luca Romagnoli (NI), raštu. (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai,

aš balsavau už M. M. Iacob-Ridzi pranešimą dėl 2007–2010 m. Europos profesinio judumo veiksmų plano. Laikausi nuomonės, kad profesinis judumas tarp ES valstybių narių teigiamai prisidėjo prie Europos integracijos, pavyzdžiui, lengviau nei praeityje galima kuriam laikui apsigyventi ir dirbti kitoje šalyje, be to, kasdien atsiveria vis daugiau galimybių gauti darbo pasiūlymus ne tik iš kilmės šalies, bet ir iš kitų šalių. Todėl dabar turime gerinti teisinę, administracinę, fiskalinę ir socialinę aplinką, mažindami biurokratizmą šiame sektoriuje. Vis dėlto turime prisiminti, kad prieš imdamasi veiksmų Europos Sąjunga turi įvertinti valstybių narių socialinius ir ekonominius skirtumus.

 
  
MPphoto
 
 

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. - (PL) Per gruodžio mėn. Europos Parlamento sesiją buvo surengtas balsavimas dėl Europos įgūdžių ir judumo veiksmų plano, kurį pateikė Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas.

Darbuotojų judumas priklauso nuo esminio laisvo asmenų dalyvavimo vidaus rinkoje principo, įtvirtinto Europos bendrijos steigimo sutartyje. Kaip ir saugumas, judumas yra viena iš keturių pagrindinių ES piliečių laisvių.

Bendrijos teisės aktai turi užtikrinti, kad migruojantys darbuotojai neprarastų jiems priklausančios socialinės apsaugos. Šioje srityje pasiekta didelės pažangos, bet vis dar privalome siekti, kad būtų pašalintos visos administracinės ir teisinės judumo kliūtys, atsirandančios dėl atskirose valstybėse narėse galiojančių teisės aktų.

Tiesą sakant, darbo judumas gali padėti stiprinti ekonominius ir socialinius Lisabonos strategijos tikslus. Judumas gali tapti pagrindine Europos socialinės darbotvarkės varomąja jėga ir padėti kovoti su įvairiomis problemomis, kurias sukelia, pavyzdžiui, demografiniai pokyčiai, globalizacija arba technologijų pažanga.

Aš pritariu Europos profesinio judumo veiksmų planui, įskaitant idėją kurti informacijos ir patarimų tinklapį, kuriame būtų teikiami patarimai, susiję su visais judumo aspektais, pavyzdžiui, laisvomis darbo vietomis, sveikatos priežiūra ir socialiniu draudimu, ir abipusį kvalifikacijų ir mokymo pripažinimą.

 
  
  

- Pranešimas: Ljudmila Novak (A6-0455/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  John Attard-Montalto (PSE), raštu. − Nors esame parengę daug mokymosi visą gyvenimą strategijų, jų įgyvendinimas galėtų būti geresnis. Įsipareigojimai ir išlaidos įvairiose šalyse skiriasi. Deja, švietimo srityje viešųjų išlaidų kryptingumas svyruoja. Pakankama biudžeto dalis turi būti skirta suaugusiųjų mokymui. Tai būtina, nes atrodo, kad suaugusių asmenų dalyvavimas mokymosi visą gyvenimą procese nėra užtikrintas. Daugiau dėmesio reikia skirti suaugusių asmenų įgūdžiams gerinti ir darbo rinkos lankstumui ir saugumui užtikrinti.

Darbdaviai turėtų būti skatinami organizuoti savo darbuotojų švietimą ir mokymą. Rekomenduotinos iniciatyvos, leisiančios žemą kvalifikaciją turintiems darbuotojams dalyvauti mokymo programose. Daug dėmesio reikia skirti bedarbiams, neturintiems darbo ilgą laiką, ypač kilusiems iš socialiniu požiūriu nepalankias sąlygas turinčių šeimų, specialiųjų poreikių turintiems žmonėms, jaunimui iš perauklėjimo įstaigų, buvusiems kaliniams ir narkomanams po reabilitacijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Charlotte Cederschiöld, Christofer Fjellner, Gunnar Hökmark and Anna Ibrisagic (PPE-DE), raštu. (SV) Paaiškinimas dėl balsavimo dėl pranešimo dėl darbo programos „Švietimas ir mokymas 2010“ įgyvendinimo.

Šiandien mes balsavome už L. Novak (Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcija (SL)) pranešimą (A6-0455/2008) dėl darbo programos „Švietimas ir mokymas 2010“ įgyvendinimo. Pranešime pateikta daug konstruktyvių rekomendacijų, ypač dėl priemonių, skirtų studentų ir darbuotojų judumo tarp valstybių narių sąlygoms lengvinti.

Kita vertus, mes nemanome, kad rekomendacijos, kuriomis siekiama daryti įtaką mokymo programoms valstybėse narėse atitinka subsidiarumo principą. Valstybės narės pačios gali geriausiai nuspręsti, kiek valandų per mokymosi savaitę turi būti skiriama sportui ir ar įtraukti reikalavimą dėl išprusimo žiniasklaidos srityje į nacionalines mokymo programas.

 
  
MPphoto
 
 

  Avril Doyle (PPE-DE), raštu. Komisijos 2007 m. komunikatas „Mokymasis visą gyvenimą žinioms, kūrybiškumui ir inovacijoms skatinti“ priklauso serijai kas dvejus metus rengiamų pažangos ataskaitų dėl programos „Švietimas ir mokymas 2010“ įgyvendinimo. Ataskaitoje pateikiama pasiektos pažangos ir švietimo bei mokymo koordinavimo apžvalga, atsižvelgiant į Lisabonos strategijos tikslus siekti, kad Europa taptų konkurencingiausia pasaulio ekonomika ir iki 2010 m. joje būtų užtikrintas visiškas užimtumas.

Šiame pranešime pateikta naudinga įvairių švietimo iniciatyvų apžvalga, įskaitant sėkmingai ir nesėkmingai įgyvendintas iniciatyvas, taip pat nurodytos priemonės ir būdai, kaip atlikti tolesnę apžvalgą. Jame pateikti aiškūs tikslai ir patikimi statistiniai rodikliai bei gairės.

Aš visiškai pritariu pastangoms, kuriomis siekiama įgyvendinti bendrą Lisabonos strategijos tikslą ir pritariu šiam pranešimui, nes jis to vertas.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Šiame pranešime pateiktos kelios svarbios ir priimtinos rekomendacijos, kuriose raginama skirti didesnę ekonominę ir socialinę paramą, imtis papildomų priemonių ir integruoti migrantus bei mažumas, pabrėžiant sporto svarbą švietimui ir mokymui ir būtinybę labiau remti ikimokyklinį ugdymą ir mokytojus bei mokinius, ypač pradinių ir vidurinių mokyklų. Vis dėlto jame pritariama Europos Komisijos pasiūlymams, įskaitant Lisabonos strategiją, ir reikalaujama laikytis Bolonijos proceso nepaisant jo praktinių pasekmių.

Pranešime ne tik pritariama Komisijos komunikate „Mokymasis visą gyvenimą žinioms, kūrybiškumui ir inovacijoms skatinti“ pateiktai pasiektos pažangos apžvalgai ir nurodytoms sritims, kuriose ši pažanga nepakankama, bet ir siūlomos priemonės padėčiai keisti remiantis tikslais, kurie nėra visiškai tinkami, nes švietimo srityje ragina taikyti neoliberalizmo principus. Tai politinis pareiškimas, kuris gali tapti ateities gairėmis. Todėl mes jam visiškai nepritariame.

Mes negalime sutikti, kad, pavyzdžiui, aukštasis mokslas būtų modernizuojamas papildant Bolonijos reformas ir didinant privataus sektoriaus finansavimą, ypač tais atvejais, kai valstybinis aukštasis mokslas žlugdomas, kaip daroma Portugalijoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Hélène Goudin and Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. (SV) Europos Parlamento Kultūros ir švietimo komitetas dar kartą braunasi į švietimo sektorių. June List Europos Parlamentui vėl turi kartoti, kad švietimo politika priklauso valstybių narių kompetencijai.

Europos Parlamento Kultūros ir švietimo komitetas kaip visada savo pranešimuose ima fantazuoti. Šiame pranešime dar kartą keliamas sporto mokyklose klausimas. Pranešimo projekto 4 dalyje nurodoma, kad mokymo programose turėtų būti numatytos bent trys savaitinės fizinio lavinimo pamokos.

Tai dar vienas pavyzdys, rodantis, kad ES politikai ir pareigūnai, siekdami centralizuoti politinę valdžią, pasiryžę smulkmeniškai kištis į bet kokią sritį. Subsidiarumas šlovinamas didingose kalbose, bet įgyvendinant realią politiką jo nėra laikomasi.

Mes manome, kad su šia sritimi Europos Parlamentas visiškai nesusijęs, todėl balsavome prieš pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Zita Pleštinská (PPE-DE), raštu. (SK) Švietimas ir profesinis mokymas yra varomoji Lisabonos strategijos jėga. Išsamios mokymosi visą gyvenimą strategijos ir priemonės, ypač Europos kvalifikacijų sandara, Europass, bendrieji gebėjimų metmenys ir judumo bei aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo rekomendacijos turėtų būti nuosekliau taikomos visose valstybėse narėse. Valstybės narės turėtų imtis labai aktyvaus vaidmens įgyvendinamos švietimo politiką. Europos kvalifikacijų sistema nebus suderinta iki 2010 m., bet greitas Europos kvalifikacijų sandaros įgyvendinimas visose valstybėse narėse sumažintų problemas, su kuriomis dabar susiduria ES piliečiai.

Mokinių ir mokytojų judumas yra esminis profesinio judumo aspektas. Daugiau dėmesio turėtų būti skiriama įvairioms iniciatyvoms, pavyzdžiui, Bolonijos procesui, programoms Comenius, Erasmus ir Leonardo da Vinci, suteikiančioms galimybę mokytis svetur ir turinčios reikšmės profesinio judumo svarbai ateityje.

Sėkminga švietimo sistema visų pirma grindžiama programų ir mokymo kokybe. Į programas turime kuo greičiau įtraukti mokymą apie Europos pilietybę, programas, skirtas užsienio kalbų mokymuisi, vartotojų apsaugai, aplinkos apsaugai ir kovai su klimato kaita. Svarbu, kad valstybės narės skirtų pakankamai išteklių mokytojų socialinei apsaugai ir užsienio kalbų mokytojų rengimui ir mokymui.

Aš tvirtai tikiu, kad aukštos kvalifikacijos švietimo specialistų pradės trūkti, jeigu pedagogo profesijos nepadarysime patrauklesnės.

 
  
MPphoto
 
 

  Luca Romagnoli (NI), raštu. (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, aš balsavau už L. Novak pranešimą dėl mokymosi visą gyvenimą žinioms, kūrybiškumui ir naujovėms skatinti – darbo programos „Švietimas ir mokymas 2010“ įgyvendinimo.

Aš pritariu jos argumentui, kad veiklai švietimo ir mokymo srityje Europos Sąjunga turėtų skirti sistemingą paramą įgyvendindama konkrečią politiką visų pirma svarbiausiuose sektoriuose, kuriuose, remiantis 2007 m. Komisijos pateikta ataskaita, būtina pažanga. Šie sektoriai yra mokymasis visą gyvenimą, viešosios išlaidos ir privačios investicijos į švietimą, taip pat mokyklų nebaigiančių asmenų skaičius, kuris per didelis net vidurinėse mokyklose, ir švietimo svarba lyginant su darbo rinka. Be to, norėčiau pabrėžti, kad švietimas ir mokymas, moksliniai tyrimai, inovacijos ir žinių perteikimas būtini dabartinei ir ateities Europai, todėl reikia dėti bendras pastangas nacionaliniu ir Bendrijos lygmeniu.

 
  
MPphoto
 
 

  Tomáš Zatloukal (PPE-DE), raštu. – (CS) Gerb. pirmininke, aš balsavau už L. Novak pranešimą dėl programos „Švietimas ir mokymas 2010“. Sutinku, kad būtina skatinti įvairių švietimo sistemų veiksmingumą. Vienas veiksmingas būdas sudaryti galimybes visiems vaikams, įskaitant vaikus, kilusius iš socialiai nepalankiomis sąlygomis gyvenančių šeimų, mokytis visą gyvenimą yra gerinti ikimokyklinio ugdymo kokybę. Vėlesnis pradinis ir vidurinis mokymas turėtų skatinti mokinius kūrybiškai mąstyti ir ugdyti asmeninius gabumus, padėsiančius užsitikrinti užimtumą.

Specializuoto mokymo srityje turime gerinti siūlomų dalykų kokybę ir patrauklumą ir svarbiausia – gebėti susieti mokymą su ekonomika, kad mokymo procesas atitiktų darbo rinkos poreikius ne tik ES, bet ir konkrečiame regione. Universitetinio mokymo srityje pritariu būtinybei modernizuoti tam tikras studijų kryptis, kad jos atitiktų esamus ir būsimus socialinius ir ekonominius reikalavimus. Suaugusiųjų mokymo programose daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama padėti žmonėms, kurių padėtis darbo rinkoje yra nepalankiausia, ir remti darbdavius, siūlančius mokymąsi visą gyvenimą savo darbuotojams.

 
  
  

EN- Pranešimas: Marianne Thyssen (A6-0441/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Ole Christensen, Dan Jørgensen, Poul Nyrup Rasmussen, Christel Schaldemose ir Britta Thomsen (PSE), raštu. (DA) Iš principo Europos Parlamento Socialistų frakcijos Danijos delegacija pritaria, kad tam tikrų tipų žaislams būtų privalomas trečiųjų šalių sertifikatas, užtikrinantis, kad gaminiai atitinka ES taisykles. Tačiau šis pakeitimas nėra tinkamai suformuluotas, kad būtų galima pasiekti šį tikslą, be to, šio pakeitimo priėmimas sugriautų visą kompromisą. Mes norime tobulinti saugos reikalavimus, keliamus žaislams, ir manome, kad tą geriausiai galima užtikrinti priimant Europos Parlamento ir Tarybos pasiektą kompromisą.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE-DE), raštu. – (PT) Žaislų saugos direktyva yra nepaprastai svarbus žingsnis užtikrinant vaikų saugumą. Būtinai reikėjo plėsti tokią svarbią problemą reglamentuojančių teisės aktų aprėptį ir daryti juos aiškesnius. Tokie aspektai, kaip gamintojų ir importuotojų atsakomybės didinimas ir protingas draudžiamų medžiagų skaičiaus didinimas, įrodo, kaip energingai imtasi šios problemos.

Turiu pasveikinti pranešėją, kuri vaikų saugumą užtikrinančiose taisyklėse atsižvelgė į smulkiojo ir vidutinio verslo išlikimą bei stabilumą šiame sektoriuje.

Tačiau mes turėtume pamąstyti apie dėl šio teisės akto padidėsiančią valstybių narių atsakomybę. Siekdamos įgyvendinti šios direktyvos tikslus, ypač dėl vaikų saugumo, valstybės narės turi laikytis įsipareigojimų, kurie rinkos stebėjimo srityje dabar didinami.

Atsižvelgdamas į Portugalijos padėtį ir pasikartojančias atsakingos (valstybės kontroliuojamos) institucijos nesėkmes stebėjimo srityje, raginu valstybes nares tinkamai laikytis įsipareigojimų. Šios direktyvos padarytą pažangą saugos srityje turi atitikti efektyvus ir atsakingas stebėjimas, vykdomas valstybių narių.

 
  
MPphoto
 
 

  Gérard Deprez (ALDE), raštu. – (FR) Žaislai turi būti saugesni nei kiti gaminiai, nes vaikai yra labai pažeidžiami klientai. Tačiau pavojingų žaislų Sąjungoje jau yra. Todėl mes galime džiaugtis Parlamento ir Tarybos pasiektu kompromisu dėl teksto, nustatančio žaislų pramonei ne vieną saugos kriterijų, kurių turi būti laikomasi prieš pateikiant žaislus į Europos rinką.

Kaip ir daugelyje kompromisų, šiame tekste esama ir privalumų, ir trūkumų.

Dėl privalumų ypač norėčiau paminėti reikalavimą gamintojams pateikti garantijas, kad jų žaislai nėra kenksmingi vaikų sveikatai ar saugumui, atsižvelgiant į per didelius ribinius toksiškų metalų dydžius, sustiprintą mažų nuimamų dalių keliamo uždusimo ar pasismaugimo pavojaus prevenciją ir įspėjimų ant pakuočių ar pačių žaislų paaiškinimą.

Dėl šių patobulinimo aspektų aš balsuoju už galutinį tekstą.

O dėl trūkumų, be daugelio kancerogeninių, mutageninių ir toksiškų medžiagų draudimų išimčių, aš paminėčiau trečiųjų šalių vykdomo sertifikavimo idėjos atsisakymą. Aš balsavau už šią nuostatą, tačiau ji nebuvo priimta, ir aš dėl to apgailestauju.

 
  
MPphoto
 
 

  Avril Doyle (PPE-DE), raštu. − EP narės M. Thyssen pasiūlyme dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl žaislų saugos siūloma didinti taikomas saugos priemones ir apriboti pavojingų sunkiųjų metalų naudojimą ruošiant ir gaminant vaikiškus žaislus. Pasiūlymu siekiama pakeisti dabartinę direktyvą (88/378/EEB), atliekant esminius pakeitimus ir užtikrinant jos atitiktį specifikacijoms, apibrėžtoms Sprendime dėl bendrosios gaminių pardavimo sistemos.

Pasiūlymu siekiama išplėsti direktyvą įtraukiant „dvigubos paskirties gaminius“, kurie taip pat yra žaislai, didinant gaminių, kuriems taikoma Direktyva, skaičių. Siekiant panaikinti ar mažinti pavojus vaikams, ypač reikia atkreipti dėmesį į problemas, susijusias su užspringimo pavojumi ir gamybos procese naudojamų cheminių medžiagų reglamentavimu. Aš visiškai palaikau šį laiku pateiktą pasiūlymą.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (PSE), raštu. – (PT) Aš balsavau už M. Thyssen pranešimą dėl žaislų saugos, nes manau, kad priėmus kompromisinį tekstą bus galima stiprinti keliamus saugos reikalavimus žaislams, siekiant didinti gamintojų ir importuotojų atsakomybę dėl gaminių pardavimo bei didinant valstybių narių įsipareigojimus dėl rinkos stebėjimo.

Tačiau apgailestauju, kad buvo atmesta 142 pakeitimas, kuriame reikalauta, kad prieš patenkant į rinką žaislus įvertintų nepriklausoma laboratorija, siekiant užtikrinti jų atitiktį.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Šio direktyvos pasiūlymo paskirtis yra pateikti geresnius žaislų saugos reikalavimus, visų pirma – dėl cheminių medžiagų naudojimo ir elektrinių savybių. Naujajame teisės akte suderintos fizinės ir mechaninės savybės siekiant išvengti uždusimo pavojaus. Jame taip pat nurodytos priemonės, leidžiančios gerinti valstybių narių vykdomą rinkos stebėjimą ir nustatyti nauji įsipareigojimai gamintojams.

Taigi, tikslas – tobulinti esamą direktyvą, atsižvelgiant į naujus pavojus, kylančius saugai, galinčius atsirasti dėl naujų rūšių žaislų, pagamintų iš naujų medžiagų, gaminimo ir pardavimo.

Tačiau diskutuojant ir balsuojant dėl šios direktyvos pasiūlymų kilo daug klausimų. Per balsavimą nebuvo Europos Komisijos garantijų, ir tai sukėlė nedidelį incidentą.

Be to, yra ekspertų, kurie susirūpinę, kad paliekami reikalavimai, pagal kuriuos visiškai nepanaikinamas kancerogeninių, mutageninių ar kenksmingų reprodukcijai medžiagų (vadinamų „CMR medžiagomis“) naudojimas, nors taikomi nauji ribojimai.

Taip pat nuomonės išsiskiria dėl ribinių metalų, ypač arseno, kadmio, chromo, švino, gyvsidabrio ir alavo, kurie yra itin toksiški, ir todėl neturėtų būti naudojami žaislų dalyse, kurias gali pasiekti vaikai, dydžių.

Todėl mūsų frakcija balsavo „prieš“.

 
  
MPphoto
 
 

  Robert Goebbels (PSE), raštu. – (FR) Aš susilaikiau balsuoti dėl Žaislų saugos direktyvos, protestuodamas prieš nedemokratinę procedūrą, teikiant Europos Parlamentui pranešimus, suderintus per neoficialias trišales derybas, taip neleidžiant jam atlikti savo darbo įprastu būdu.

Be to, siūloma direktyva rodo atsargumo principo absurdiškumą. Įstatymų leidėjas kuria vieną taisyklę po kitos ir vieną draudimą po kito, norėdamas apvalyti savo sąžinę, o vaikai žaisdami paverčia šias taisykles pajuokos objektu.

 
  
MPphoto
 
 

  Małgorzata Handzlik (PPE-DE), raštu. – (PL) Parlamentas priėmė Žaislų saugos direktyvą. Tai puiki direktyva, didinanti į vaikų rankas patenkančių žaislų saugumą. Tai nepaprastai svarbus žingsnis dabar, kai vis dažniau išgirstame apie su žaislais susijusias nelaimes, pavyzdžiui, apie vaikus, prarijusius nekokybiškai surinktų žaislų dalis. Verta pažymėti, kad didelė dalis (apie 80 %) žaislų Europos rinkoje importuojami iš Kinijos.

Direktyvoje suderinti pirkėjų interesų grupių ir žaislų pramonės atstovų interesai. Aš galiu tik džiaugtis, kad buvo pasiektas sutarimas dėl šio teisės akto, kuris man, kaip motinai, nepaprastai svarbus. Ši Direktyva bus naudinga abiem pusėms. Vartotojai žinos, kad į Europos rinką patenkantys žaislai, kurie atsidurs jų vaikų rankose, atitinka aukštus saugos standartus, juose nėra jokių toksiškų medžiagų ir pateikti aiškiai matomi įspėjimai, kuriuos pirkėjai gali perskaityti.

Žaislų pramonėje dažnai būdavo pabrėžiama, kad dėl vaikų saugumo kompromisai negalimi, todėl pritariama siūlomiems pakeitimams. Tačiau šie pakeitimai neturi kelti grėsmės žaislų gamintojų padėčiai Europos rinkoje. Pagal suderintą kompromisą šioms verslo įmonėms papildomi dveji metai bus suteikti siekiant prisitaikyti prie naujų teisės aktų, reglamentuojančių chemines medžiagas.

 
  
MPphoto
 
 

  Eija-Riitta Korhola (PPE-DE), raštu. − (FI) Gerb. pirmininke, aš balsavau už direktyvą dėl žaislų saugos, nes ji labai patobulinta. Viena vertus, joje geriau užtikrinta žaislų sauga ir taip pat vaikų sveikata, numatant naujus draudimus alergeninėms medžiagoms bei CMR, sunkiesiems metalams ir sudėtinėms dalims, kurios kelia pavojų užspringti.

Kita vertus, tai taip pat sėkmingas ir subalansuotas kompromisas, kuriame atsižvelgiama į tai, kad didžioji dalis 2 000 ES žaislų gamintojų yra atsargūs ir supranta savo, kaip gamintojų, atsakomybę. Jie neturėtų kentėti dėl kai kurių importuotojų neatsakingumo.

Atsižvelgiant į metų laiką, Žaislų saugos direktyva rodo, kad Sąjunga nori ir gali veiksmingiau apsaugoti pirkėjus ir jų labai pažeidžiamas atžalas. Tačiau mes turėtume prisiminti, kad jokie teisės aktai negali atleisti tėvų nuo atsakomybės. Vien Žaislų saugos direktyva negali užtikrinti, kad tai, kas yra dovanų pakuotėje, tinka vaikui.

 
  
MPphoto
 
 

  Mairead McGuinness (PPE-DE), raštu. − Aš balsavau už M. Thyssen pranešimą ir džiaugiausi galėdamas tai padaryti, nors procedūriniai dalykai vos nesutrukdė galutinio balsavimo.

Žaislai turi būti saugūs, o ES turi pirmauti ir pirmauja saugos problemų atžvilgiu.

Visiškai uždrausti kancerogenines, mutagenines ar toksiškas reprodukcijai medžiagas būtina. Net jei numatytos individualios išimtys, jos turėtų būti taikomos griežtai remiantis Europos mokslo komiteto patarimais.

Teisinga ir tai, kad buvo uždrausti alergiją sukeliantys aromatai ir 55 tokios medžiagos bus iš žaislų pašalintos.

Taip pat labai griežtos taisyklės taikomos sunkiesiems metalams, nurodant maksimalų leistiną lygį.

Kalėdinius žaislus perkantys tėvai tikisi saugumo. Ši atnaujinta Žaislų saugos direktyva smarkiai pagerins padėtį, jei ji įsigalios Kalėdų laikotarpiu.

 
  
MPphoto
 
 

  Rareş-Lucian Niculescu (PPE-DE), raštu. (RO) Nėra geresnio įrodymo, kaip pateikti konkrečius duomenis. Rumunijos spaudoje šiandien paskelbti Rumunijos vartotojų apsaugos biuro atlikto tyrimo rezultatai. Inspektoriai per neseniai atliktą patikrinimą nustatė, kad 90 % patikrintų žaislų neatitiko teisės aktų.

Kai kurie žaislai buvo be jokių naudotojo instrukcijų, nebuvo nurodyta rekomenduojamo vaikų amžiaus. Inspektoriai taip pat rado žaislinių pistoletų ir kardų, kurie, jų nuomone, pavojingi. Kituose žaisluose buvo lengvai nuimamų smulkių dalių.

Remiantis šio tyrimo rezultatais, Kinija yra pagrindinis pavojingų žaislų šaltinis, tačiau, nepaisant to, ji yra ir pagrindinis žaislų tiekėjas Europos Sąjungai. Norint užtikrinti vaikų gerovę reikia imtis radikalių priemonių šiuo klausimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Bart Staes (Verts/ALE), raštu. (NL) Nors šis naujasis žaislų saugos teisės aktas yra žingsnis reikiama kryptimi, jame nepasinaudota keliomis galimybėmis. Todėl aš nepritariau pranešimui.

Pavyzdžiui, nors apribotas kai kurių alergiškų aromatų ir tam tikrų kancerogeninių, mutageninių ar toksiškų reprodukcijai cheminių medžiagų naudojimas, jos nebus visiškai uždraustos, bet turi būti šalinamos pamažu. Taip pat nėra privalomų standartų triukšmą keliantiems žaislams.

Teigiamas dalykas tas, kad įstatymų požiūriu žaislų importuotojai bus prilyginti gamintojams. Ne toks geras dalykas yra nepakankama direktyvos žaislų saugos standartų stebėjimo nuostata, nes atsakomybė už saugą tenka patiems gamintojams.

Direktyvoje nustatyta, kad valstybės narės privalo atlikti atsitiktinius tikrinimus, tačiau, bijau, kad ši nuostata yra per daug neįpareigojanti.

Saugos stebėjimas yra atsitiktinis ir iki šiol iš tiesų nėra Europos kokybės ženklo, leidžiančio tėvams gauti informatyvų sprendimą ir taip vengti žaislų, kurie gali pakenkti jų vaikų sveikatai. Privalomas nepriklausomų šalių atliekamas sertifikavimas galėtų išspręsti šią problemą. Ir JAV, ir Kinija labai rimtai vertina gaminių saugą ir neseniai balsavo už teisės aktus, numatančius privalomus tikrinimus. Kodėl Europa šioje srityje atsilieka?

 
  
MPphoto
 
 

  Catherine Stihler (PSE), raštu. − Seniai reikėjo atnaujinti esamas žaislų saugos taisykles. Aš džiaugiuosi šios dienos balsavimu. Vaikų sauga mums turi būti ypač svarbi ir tikiuosi, kad žaislų pramonė atkreips į tai dėmesį.

 
  
MPphoto
 
 

  Bernadette Vergnaud (PSE), raštu. – (FR) Mano nuomone, kompromisas dėl M. Thyssen pranešimo nepakankamai griežtas saugos dėl taisyklių ir cheminių medžiagų žaisluose. Be to, nebuvo priimta pakeitimo, raginančio nepriklausomas organizacijas stebėti žaislų atitiktį, net jei akivaizdu, kad prioritetas turėtų būti teikiamas vaikų saugai, o ne vienos ar dviejų didelių pramonės grupių interesams. Aš visada pasisakiau už griežtesnį prekių stebėjimą, ypač skirtų vaikams. Todėl galutinai nuviliantis šio teksto turinys – jis neprilygsta mūsų pradiniams norams, net jei jame ir yra keli žingsniai pirmyn – privertė mane susilaikyti per balsavimą.

 
  
  

EN- Pranešimas: Thomas Mann (A6-0424/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Avril Doyle (PPE-DE), raštu. − Europos profesinio mokymo kreditų sistema, kuria siekiama palaikyti ir skatinti tarptautinį besimokančių asmenų judumą ir galimybę mokytis visą gyvenimą. Naudojant ECVET pagerės mokymosi pasiekimų perkėlimas, pripažinimas ir sutelkimas. Europos kvalifikacijų sąranga (EQF) jau nustatė priemones, leidžiančias „suprasti“ skirtingus Europoje egzistuojančius kvalifikacijų vertinimo būdus. ECVET pateikia papildomas supratimo ir perkėlimo priemones naudojant bendrą metodinę sistemą, palengvinančią mokymosi rezultatų perkėlimą iš vienos sistemos į kitą. Negalima nuvertinti investicijų į mūsų žinių ekonomikos ateitį Europoje reikšmės, ir šis tarptautinis metodas mokymosi rezultatams pripažinti suteikia mums priemones tai padaryti. Aš visiškai palaikau pasiūlymą įdiegti šią puikią sistemą.

 
  
MPphoto
 
 

  Nicolae Vlad Popa (PPE-DE), raštu. (RO) Profesinis mokymas yra sritis, pastaraisiais metais įgijusi ypatingos svarbos.

Europos profesinio mokymo kreditų sistema padės vystyti ir plėsti Europos bendradarbiavimą švietimo sektoriuje.

Ji taip pat pagerins kvalifikacijų judumą ir perkeliamumą nacionaliniu lygmeniu skirtinguose ekonomikos sektoriuose ar darbo rinkoje.

Profesinis mokymas yra esminė Europos pastangų dalis kovoje su senstančios visuomenės keliamais socialiniais iššūkiais, siekiu rasti savo vietą globalioje ekonomikoje ir įveikti ekonominę krizę.

Dėl šios priežasties manau, kad valstybėms narėms svarbu pripažinti neformalų ir savaiminį mokymąsi, ypač atsižvelgiant į tai, kad asmenų, baigusių profesinį mokymą, skaičius ryškiai sumažės 2009–2015 m. Tačiau tuo pat metu smarkiai padidės darbuotojų, turinčių profesinę kvalifikaciją ir galinčių užimti laisvas darbo vietas darbo rinkoje, poreikis. Todėl manau, kad Europos agentūroms šioje srityje itin svarbu aktyviai palaikyti partnerystę tarp valstybių narių ir Europos įmonių, remiantis bendro sąnaudų padengimo schema.

 
  
MPphoto
 
 

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. - (PL) Profesinio mokymo tobulinimas yra pagrindinė priemonė įgyvendinti Lisabonos tikslus – ekonomikos augimą, konkurencingumą, užimtumą ir sanglaudą.

Pasiūlyta Europos profesinio mokymo kreditų sistema (ECVET) yra viena iš kelių Europos iniciatyvų mokymo srityje. Mokymo rezultatai labai skiriasi dėl įvairių nacionalinių švietimo ir profesinio rengimo sistemų. Pagal ECVET įtvirtinama metodinė sistema, apimanti įgytas žinias, įgūdžius ir kompetenciją, sprendžiamas kreditų perkėlimo ir kaupimo klausimas, atsižvelgiant į kvalifikacijas. Ši sistema palengvina tarpvalstybinį darbuotojų judumą ir užtikrina didesnį skaidrumą, susijusį su užsienyje įgytomis kvalifikacijomis.

ECVET galėtų būti vertinga priemonė, profesinį mokymą siekiant pritaikyti prie darbo rinkos poreikių su sąlyga, kad bus atsižvelgta į specifines nacionalines ir regionines aplinkybes. Ji taip pat turi patenkinti vartotojų – darbuotojų ir verslo įmonių, įskaitant MVĮ ir mažesniąsias Europos darbovietes – poreikius. Sistema palengvina tarpvalstybinį judumą ir galimybę mokytis visą gyvenimą profesinio mokymo srityje. Ji turėtų suteikti galimybę mokymų procese dalyvaujantiems darbuotojams savarankiškai pasirinkti karjeros kelią.

Manau, kad ECVET įdiegimas labai prisidės prie Europos darbo rinkos kūrimo, taip pat padės mažinti administracinę naštą.

 
  
  

- Pranešimas: Christian Ehler (A6-0494/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Peter Skinner (PSE), raštu. − Sutinku su pranešėjo išdėstytu požiūriu, rodančiu daugelio Europos piliečių susirūpinimą,

Tai, kad imtasi suderintų veiksmų šiuo klausimu, rodo, kad Europa gali keisti žmonių gyvenimą į gerąją pusę net per tokias krizes kaip dabartinė finansų krizė.

Pranešėjas atsižvelgė į praktines priemones ir tai padėjo parengti veiksmingą pasiūlymą.

 
  
  

- Pranešimas: Ieke van den Burg (A6-0462/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. − Aš balsavau už šį pranešimą, kuriame supaprastintas mažųjų ir vidutinių įmonių apskaitos procesas mažinant administravimo naštą.

 
  
MPphoto
 
 

  Nicolae Vlad Popa (PPE-DE), raštu. (RO) Veiksmai, kurių ėmėsi Komisija siekdama supaprastinti ir suderinti ES įmonių teisę ir iki 2012 m. sumažinti administravimo naštą 25 %, būtini, kad Europos įmonės taptų efektyvesnės, o Bendrijos verslo aplinka būtų patrauklesnė, be to, būtų sutaupyta 150 mlrd. EUR.

Į iniciatyvą dėl Ketvirtosios ir Septintosios bendrovių teisės direktyvų nuostatų persvarstymo, t. y. dėl įpareigojimų atskleisti apskaitos informaciją ir parengti konsoliduotąsias ataskaitas netaikymo ne tik mažosioms, bet ir vidutinėms arba pagrindinėms įmonėms, jeigu pavaldžiosios įmonės nėra reikšmingos, yra įneštas indėlis, jai pritaria pranešėjas, be to, ateityje bus užtikrintas teisinės bazės, taikytinos sektoriui, kuriam tenka svarbiausias vaidmuo kuriant darbo vietas ES, stabilumas ir saugumas.

Džiugu, kad pranešėja atkreipė dėmesį į tai, kad būtinas skaidrumas ir visi suinteresuoti subjektai turėtų pateikti tikslią informaciją visų pirma plačiai įgyvendindami finansinės atskaitomybės sistemas, grindžiamas informacinėmis ir komunikacijų technologijomis.

 
  
MPphoto
 
 

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. - (PL) I. van den Burg pranešimas dėl vidutinėms įmonėms taikomų tam tikrų atskleidimo reikalavimų ir įpareigojimo rengti konsoliduotąją atskaitomybę pakeitimų yra geras teisinis dokumentas.

Teisės reikalų komiteto parengtame pranešime siekiama trumpuoju laikotarpiu supaprastinti mažųjų Europos įmonių veiklos sąlygas. Visų pirma jame siekiama panaikinti reikalavimą atskleisti informaciją, susijusią su formavimo savikaina (išlaidas, susijusias su verslo kūrimu), taip pat įpareigojimą rengti konsoliduotąsias finansines ataskaitas tais atvejais, kai pagrindinė įmonė turi tik nereikšmingas antrines įmones.

Manau, kad derinant teisės aktus, susijusius su įmonių teise, kurie leidžia taikyti išimtis ne tik mažosioms, bet ir vidutinėms įmonėms, nekelia grėsmės skaidrumui. Mano nuomone, yra priešingai, nes šis žingsnis galėtų sumažinti jų administracinę ir finansinę naštą.

 
  
  

- Pranešimas: Javier Moreno Sánchez (A6-0437/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Jan Andersson, Göran Färm, Inger Segelström and Åsa Westlund (PSE), raštu. (SV) Mes, keturi Švedijos socialdemokratai, Europos Parlamente galiausiai nusprendėme balsuoti už J. Moreno Sanchezo pranešimą. Mes pritariame keliems susirūpinimą keliantiems dalykams dėl FRONTEX vystymosi. Mes nemanome, kad FRONTEX turėtų būti militarizuota, todėl balsavome už 2 pakeitimą. FRONTEX taip pat neturėtų reikšti, kad ES statosi aukštesnes sienas nuo išorės pasaulio. Priešingai, mums svarbu, kad ES vykdytų kilnią pabėgėlių ir migracijos politiką. Vis dėlto džiugu, kad kilus šiam klausimui buvo surengtos diskusijos Europos Parlamente dėl FRONTEX. Gerai, kad Europos Parlamentas paprašė FRONTEX į savo tikslus įtraukti kovą su žmonių prekyba ir kad bus patikrinta, ar ES teisė atitinka šioje srityje taikomus tarptautinius teisės aktus, kad ES galėtų imtis veiksmingų veiksmų padėti žmonėms, kuriems to reikia.

 
  
MPphoto
 
 

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) FRONTEX agentūra, atsakinga už bendrą Europos Sąjungos išorės sienų valdymą ir ypač už kovą su neteisėta imigracija, buvo sukurta todėl, kad buvo panaikinta vidaus sienų kontrolė ir Briuselis bei valstybių narių vyriausybės norėjo įgyvendinti aktyvią imigracijos politiką. Įvertinus skirtumus kitoje srityje tarp Europolo ir Interpolo veiksmingumo ir naudingumo, neaišku, ar tokia Bendrijos agentūra kaip ši kurs realią pridėtinę vertę lyginant su klasikiniu tarpvyriausybiniu bendradarbiavimu.

Be to, atrodo, kad Agentūros užduotys didės, bus sudėtingesnės ir, tiesą sakant, taps neįveikiamos, kol nebus išspręstos problemos priežastys: viena vertus, Europa tebebus socialinis ir finansinis Eldoradas neteisėtiems imigrantams, kad ir kokios pavojingos būtų jų kelionės ar problemos, atsidūrus vietoje; kita vertus, tokiai netikusiai kaip dabar bendradarbiavimo politikai grėsmę kelia išsilavinimą turinčių įvairių profesijų žmonių imigracija, kurią skatina pati ES. Todėl būtina sustabdyti imigracijos „siurblio“ efektą ir įgyvendinamą politiką.

Baigdamas norėčiau pabrėžti, kad esama vietos organizacijų, kovojančių su neteisėta imigracija, pavyzdžiui, E. Bomba‘os ALCEC Kamerūne, nusipelnančių paramos ir palaikymo.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. – (PT) Europos Parlamentas negalėjo sugalvoti blogesnio būdo Tarptautinei migrantų dienai paminėti, nei priimti pranešimą, kuriame pritariama FRONTEX stiprinimui ir džiaugiamasi, „kad Europos Vadovų Taryba priėmė Europos imigracijos ir prieglobsčio paktą“.

Kaip ir FRONTEX, nehumaniška Grąžinimo direktyva yra vienas pagrindinių nusikalstamos, į saugumą orientuotos ir elitinės ES imigracijos politikos ramsčių.

Po priėmimo Parlamente gruodžio 9 d. Transporto, telekomunikacijų ir energetikos taryboje direktyva buvo priimta slapta, be didelio entuziazmo ir tik todėl, kad Portugalijos Vyriausybė balsavo „už“.

Portugalijos socialistų partijai atstovaujantys EP nariai gali stengtis nuslėpti savo partijos ir Vyriausybės elgesį. Tiesa, pastaroji balsavo už šią gėdingą direktyvą ES Transporto, telekomunikacijų ir energetikos taryboje.

Dabar būtina kovoti, kad ši direktyva nebūtų perkelta į Portugalijos teisę. Tai reiškia, kad privalome pasmerkti ją kaip nehumanišką ir pažeidžiančią žmogaus teises bei į kovą sutelkti visus žmones, ginančius migrantų žmogiškąjį orumą.

Portugalijos komunistų partija bus šios kovos priešakyje ir sieks, kad būtų atmestas gėdingas šios direktyvos turinys ir būtų ratifikuota JTO Tarptautinė visų darbuotojų migrantų ir jų šeimos narių teisių apsaugos konvencija.

 
  
MPphoto
 
 

  Carl Lang and Fernand Le Rachinel (NI), raštu. – (FR) B konstatuojamoje dalyje parašyta, kad „nelegali imigracija yra bendra Europos Sąjungos problema“. Tai visiška tiesa, nes kiekvieną mėnesį neteisėti imigrantai, ieškodami Europos Eldorado, tūkstančiais išlipa prie Italijos, Graikijos ir Ispanijos krantų.

Siekdama spręsti šią problemą, kuri, nepamirškime, iš esmės yra Šengeno susitarimų, panaikinusių valstybių narių vidaus sienų kontrolę, pasekmė, Sąjunga įsteigė Europos išorės sienų kontrolės agentūrą FRONTEX.

Atrodo, dar vakar FRONTEX buvo nereikšminga agentūra, neturinti išteklių, personalo ar galios, o šiandien jos kompetencija leidžia teikti paramą bendroms grąžinimo operacijoms ir tam tikru mastu prisidėti prie kasdienės kovos su neteisėta imigracija.

Vis dėlto turėtume nepamiršti, kad nebus naudos, jei panaikinsime kelias vietas, leidžiančias neteisėtiems imigrantams patekti į ES, jei visos ES valstybės narės vieningai nedemonstruos Šengeno susitarimų ir neatkurs realios savo sienų kontrolės sausumoje ir jūroje.

 
  
  

- Pranešimas: Gianluca Susta (A6-0447/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Adam Bielan (UEN), raštu. (PL) Mūsų rinkas užplūdo vis didėjantis suklastotų produktų kiekis. Jie kelia daug rūpesčių Europos įmonėms, kurios dirba teisėtai, laikosi saugumo reikalavimų ir negali konkuruoti su pigesniais suklastotais produktais. Bet dar blogiau, kad suklastoti maisto produktai, automobilių dalys, kosmetika, žaislai ir ypač vaistai kelia realią grėsmę vartotojų sveikatai ir gyvybei.

Dabartiniuose teisės aktuose yra trūkumų, leidžiančių suklastotiems produktams lengvai patekti į mūsų rinkas. Pavyzdžiui, Lenkijos teisės aktuose nėra apibrėžta, kas yra suklastotas medicinos produktas. Vartoti suklastotus vaistus nėra tas pats, kas kvėpintis padirbtais kvepalais. Jeigu žmonėms ši problema nėra žinoma ir jie vartoja padirbtus vaistus, pasekmės gali būti tragiškos.

 
  
MPphoto
 
 

  Glyn Ford (PSE), raštu. Aš pritariau G. Susta‘os pranešimui. Klastojimas gali būti darbo vietų naikintojas, blogos sveikatos priežastis ir tarptautinių nusikalstamų grupuočių bei teroristų finansavimo šaltinis. Todėl būtina, kad Parlamentas, Taryba ir Komisija imtųsi visų reikalingų veiksmų.

Deja, daugianacionalinės korporacijos, ieškodamos būdų, kaip gauti didžiausią pelną, kuria aplinką, palankią padirbtiems produktams gaminti, ir skatina visuomenę pritarti šiam procesui. Pateiksiu vieną pavyzdį. Dėl DVD diskų suskirstymo pagal zonas skirtingų regionų kainos labai skiriasi ir vartotojai jais gali naudotis tik neteisėtai pritaikydami savo DVD grotuvus arba neteisėtai įsigydami piratinius DVD diskus, nes bendra pasaulinė šio produkto rinka nebuvo sukurta dėl technologinių priekabių ieškojimo. Įsivaizduokite kitas įmones, panašiais būdais siekiančias pelno.

 
  
MPphoto
 
 

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Klastojimas nėra vien tik nepagarbos intelektinės nuosavybės teisėms problema. Pranešėjas pabrėžė, kad taip atimama bet kokia iniciatyva siekti naujovių, sunaikinama tūkstančiai kvalifikuotų ir nekvalifikuotų darbo vietų Europoje ir sudaromos sąlygos šešėlinei ekonomikai, kontroliuojamai organizuotų nusikalstamų grupuočių. Ši neteisėta veikla taip pat kelia grėsmę vartotojų sveikatai ir saugumui bei daro didelę žalą aplinkai.

Dar labiau paplitusi yra importuojamų prekių, kurių klastojimas didina suklaidintų vartotojų riziką, kokybės ir keliamo pavojaus problema. Šių prekių kilmės šalys yra žinomos, o Kinija yra pirmoji iš jų. Sąjunga kartais net sutinka atverti savo rinkas prekėms, neatitinkančioms standartų, kurie taikomi vietos gamintojams, pavyzdžiui, chloruotai vištienai, kurią realizuoti yra pigiau nei tą, kuri turi būti tikrinama veterinarų.

Iš daugelio pranešėjo pasiūlytų priemonių (dvišaliai ir daugiašaliai susitarimai, bendradarbiavimas su kilmės šalimis, susijusių Europos tarnybų bendradarbiavimas ir kt.) trūksta dviejų: prekybos sankcijų valstybėms, taikančioms šią praktiką, ir bendros nacionalinės ir europinės preferencijų sistemos sukūrimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Hélène Goudin and Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. (SV) June List remia laisvąją vidaus rinką ir džiaugiasi konstruktyviais pasiūlymais, skirtais kovoti su rinkos iškraipymu, įskaitant prekių ženklų klastojimą.

Vis dėlto komiteto pranešime ir alternatyviame pasiūlyme dėl rezoliucijos siūloma priimti teisės aktus ES lygmeniu, kurie apima ne tik prekių ženklų klastojimo sukeltas problemas.

June List ypač nepritaria pasiūlymams koordinuoti teisminių institucijų ir policijos veiklą ir suderinti valstybių narių baudžiamuosius teisės aktus.

Dėl šių priežasčių mes manome, kad būtina balsuoti prieš visą pranešimo tekstą.

 
  
MPphoto
 
 

  Vasco Graça Moura (PPE-DE), raštu. – (PT) Didėjanti intelektinės nuosavybės teisių svarba matoma iš neginčytinos paradigmos: iš šiuolaikinės ekonomikos vertybių, tai saugo žinojimą, kuriuo remiamasi. Bet kurio sektoriaus pramonėje labai daug kas priklauso nuo išskirtinių teisių naudotis specifinėmis žiniomis. Klastojimas dažnai smerkiamas, nes jo padaryta žala turi aiškų poveikį teisėtos pramonės užimtumo sričiai, moksliniams tyrimams ir plėtrai. Šis poveikis kelia ypač didelį susirūpinimą mano šalyje.

Bet klastojimo sukeltos problemos neapsiriboja ekonomine žala. Klastojimo sukelta žala pasiekė naują lygį – anksčiau buvo klastojami drabužiai, dabar – vaistai ir maisto produktai, kurie gali būti žalingi. Kartais vartotojas gali nesuvokti šios rizikos.

Todėl mes turime kovoti su klastojimu. Reikia griežtesnių bausmių, kompetentingų institucijų veiklos koordinavimo ir bendradarbiavimo, taip pat teisės principų, taikomų bendradarbiaujančiose jurisdikcijose, suderinimo.

Turime parengti ne tik veiksmingas priemones, skirtas spręsti galimus nesutarimus ir ginčus, bet ir panašų dalyką į „Kovos su klastojimu prekyboje susitarimą“. Dabar kaip tik svarstomas daugiašalis tarptautinis susitarimas, kuriame siūlomos teisinės naujovės, reikalingos įgyvendinti veiksmingas stebėsenos ir nuobaudų priemones.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. – (PT) Europos Parlamento priimtoje rezoliucijoje išreikštas susirūpinimas ir pateikti pasiūlymai, kuriems pritariame, nors ir nesutinkame su keliais aspektais.

Be abejo, kova su klastojimu turėtų būti prioritetas. Vis dėlto, nors rezoliucijoje pabrėžiama, kad intelektinės nuosavybės teisės apima, „įskaitant geografines nuorodas ir kilmės nuorodas“, Europos Sąjungos prekybos partneriai, reikia pasakyti, ne visada veiksmingai jas gina, o pati ES taip pat nerodo tinkamo pavyzdžio. Taryba dabar blokuoja pasiūlymą dėl made in reglamento ir nesiima jokių priemonių, kad būtų taikomos privalomos taisyklės importuojant prekes iš trečiųjų šalių jose nurodant prekės kilmės ženklą.

Mes toliau sieksime, kad būtų patvirtintos Bendrijos priemonės, skatinančios visas šalis priimti ir įgyvendinti priemones, skirtas kovai su prekių ženklų klastojimu ir kontrabanda, taip pat atlikti specialius muitinės patikrinimus, kad būtų nustatyti produktai, kurių kilmės deklaracijos yra suklastotos arba kurie pažeidžia taisykles dėl prekių ženklų apsaugos.

Visos šalys turi įgyvendinti priemones, skirtas kovai su agresyviu eksportu, sistemingai tikrinti bei stebėti importuojamas prekes ir prireikus taikyti apsaugos straipsnį.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. − Aš balsavau už pranešimą, turintį didelės reikšmės kovoje su klastojimu, sudarančiu 7–10 % pasaulio prekybos ir kainuojančiu 500 mlrd. EUR. Šio pranešimo tikslas – pateikti konkretų ir nuoseklų pasiūlymą, kaip ES kovoti su klastojimu. Šiam požiūriui aš pritariu. Pranešime išlaikyta pagarba pagrindinėms teisėms, pavyzdžiui, privatumo ir duomenų apsaugai, ir padėtas tvirtas bendros kovos su klastojimu pagrindas, išsaugant tūkstančius kvalifikuotų darbo vietų.

 
  
  

- Pranešimas: Manuel Medina Ortega (A6-0451/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Avril Doyle (PPE-DE), raštu. EP narys M. Medina Ortega siūlo priemones, skirtas tvarkyti teisines priemones, vadinamas autentiškais dokumentais. Autentiški dokumentai iš esmės naudojami valstybėse narėse, kuriose įtvirtinta civilinės teisės tradicija, pagal kurią teisės aktai yra pirminis teisės šaltinis, priešingai nei pagal bendrosios teisės tradiciją (pavyzdžiui, Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje), pagal kurią remiamasi paprotine teise ir privilegijomis. Pagal civilinės teisės tradiciją autentiškas dokumentas yra toks dokumentas, kuris parengtas kompetentingo valdžios pareigūno arba institucijos ir atsižvelgiama į jo turinį. Turinys gali apimti ir finansinius sandorius, viešuosius dokumentus ir panašius oficialius dokumentus.

Pasiūlyme dėl Parlamento rezoliucijos siekiama aktyvesnio teisinio įsikišimo valstybėse narėse, kuriose tokie dokumentai naudojami, remiantis abipusiu pripažinimu ir taikymu specifinėse srityse. Šis pasiūlymas prisideda prie ankstesnių teisės aktų ir gali turėti potencialios naudos šia teisės tradicija besivadovaujančiose šalyse.

 
  
MPphoto
 
 

  Carl Lang and Fernand Le Rachinel (NI), raštu. – (FR) Šis pranešimas dėl tarpvalstybinio naudojimo ir autentiškų dokumentų pripažinimo kelia painiavos grėsmę.

Visų pirma reikėtų nurodyti, kad autentiškų dokumentų sąvokos nėra bendrosios teisės sistemose – Anglijoje ir Velse notarų funkcijas atlieka žemesnio rango advokatai. Taip pat esama notarų, negalinčių rengti autentiškų dokumentų ir turinčių teisę tik patvirtinti parašą.

Siekdama suderinti teisines profesijas Komisija mažai dėmesio skiria esminiams valstybių narių teisės sistemų skirtumams.

Deja, toki politinė valia neprisideda prie bendro teisinio tikrumo.

Europa turi saugoti savo tautų identitetą ir kiekvienai valstybei būdingas vertybes ir tradicijas. Tautoms žalą darantis jos vystymasis būtų didžiausia klaida.

 
  
  

- Pranešimas: Diana Wallis (A6-0467/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  David Casa (PPE-DE), raštu. (MT) Šis pranešimas yra labai svarbus ir gali būti laikomas pagrindu, kuriuo remiantis bus priimta daug sprendimų ateityje. IT naudojimas teisminėje srityje labai palengvina administracijos ir teismų darbą. Europoje, siekiančioje didesnės ekonominės ir socialinė integracijos bei vienybės, reikalingos šiuolaikinės priemonės. E. teisingumo sąvoka leidžia mums neatsilikti nuo šių laikų.

Vis dėlto turime nepamiršti, kad anksčiau naudotos tradicinės sistemos taip pat turėjo privalumų, todėl manau, kad radę tinkamą pusiausvyrą mes galėsime labiau suderinti darbą, galintį būti naudingą visiems. Tai ypač pasakytina apie teismus, nes e. teisingumo sistemos naudojimas leistų susitelkti į savo darbą nesant papildomos administracinės naštos.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE-DE), raštu. – (PT) Europos teisingumo erdvė buvo vystoma (įtvirtinant abipusį teismų sprendimų pripažinimą ir kuriant kompetentingų institucijų teisinio bendradarbiavimo kultūrą) kartu su laisvu piliečių judėjimu Europoje.

Apskaičiuota, kad apie 10 mln. žmonių susiję su tarpvalstybiniu bylų nagrinėjimu Europoje, kuris sukelia visas neišvengiamas problemas, susijusias su kalba, atstumu, nežinomomis teisės sistemomis ir kt.

Informacinių komunikacinių technologijų naudojimas administruojant teisingumą galėtų patiekti naujus sprendimus, pagerinti teisingumo veiklą (didesnis prieinamumas ir veiksmingumas), padėti racionalizuoti procedūras ir mažinti išlaidas.

E. teisingumo strategijos pagrindinis tikslas – siekti, kad teisingumas būtų veiksmingesnis visoje Europoje, nes tai būtų naudinga jos piliečiams. Vis dėlto potenciali e. teisingumo taikymo sritis galėtų būti daug platesnė, todėl jo veiklos ribos turi būti aiškiai apibrėžtos, kad nebūtų keliama klausimo dėl ES veiksmų efektyvumo ir patikimumo.

Bet kokie pokyčiai turi būti įgyvendinami laipsniškai ir atsižvelgiant į Europos teisingumo erdvės pažangą bei technologijų plėtrą.

Pritariu prašymui, kad Komisija parengtų Europos e. teisingumo veiksmų planą ir sukurtų Europos e. teisingumo tinklapį.

 
  
MPphoto
 
 

  Avril Doyle (PPE-DE), raštu. Per 2007 m. vykusią Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos sutikimą buvo priimtos išvados dėl e. teisingumo naudojimo kalbant apie tarpvalstybinį informacijos ir kompiuterinių technologijų naudojimą teisingumo sektoriuje ir sutarta, kad turi būti ir toliau tęsiami veiksmai kuriant centralizuotą sistemą visoje Europos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje. Internetas naudojamas vis plačiau ir visapusiškas informacinės visuomenės poveikis tampa aiškesnis, todėl technologijų naudojimas teisingumo sektoriuje turi akivaizdžią naudą visiems. Vis dėlto svarbu pripažinti, kad valstybių narių technologinio vystymosi lygis skiriasi, todėl pasirinkimo galimybė turi likti tol, kol išsivystymas taps tolygus ir bus pasiekta pažangos techninių gebėjimų srityje.

EP narės D. Wallis pranešime kalbama apie centralizuotos e. teisingumo sistemos sukūrimą ir nurodoma, kokių veiksmų reikia imtis kuriant Europos e. teisingumo tinklapį, kuriame būtų pergrupuoti visi civiliniai, baudžiamieji ir komerciniai klausimai ir, pavyzdžiui, būtų saugomi nuosprendžiai, žemės registro dokumentai ir bankroto registrai, kuriais galėtų naudotis valstybės narės.

 
  
  

- Pranešimas: Nirj Deva (A6-0445/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. (IT) Dėkoju, gerb. pirmininke, aš balsavau už N. Deva'os pranešimą dėl vystymosi perspektyvų kuriant taiką ir valstybę pasibaigus konfliktams, kuriame siekiama atkreipti dėmesį į tarptautinės bendruomenės atsakomybę už konfliktuose dalyvaujančias valstybes arba vietos grupes. Džiaugiuosi, kad Europos Parlamento Socialistų frakcijos pateikti pakeitimai leido labai pagerinti pasiūlymą atkreipiant dėmesį į būtinybę geriau koordinuoti taikos kūrimo, humanitarinės pagalbos ir vystymosi veiksmus šalyse, kuriose pasibaigė konfliktai. Norėčiau atkreipti dėmesį į vaikų, esančių konfliktų zonose, padėtį, ypač tų, kurie neteko vieno ar abiejų tėvų. Be to, vykstant konfliktams karinės pajėgos dažnai užpuola ligonines ir mokyklas. Turime užtikrinti, kad vaikai galėtų įveikti po konflikto atsiradusias traumas, ypač bendradarbiaujant su UNICEF, kuri jau dirba daugelyje pavojingų vietovių visame pasaulyje, siekiant pakankamo švietimo ir geresnės šių vaikų ateities.

 
  
MPphoto
 
 

  Hélène Goudin and Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. (SV) June List mano, kad taikos ir valstybių kūrimas besivystančiose šalyse nėra Europos Sąjungos reikalas. Atsakomybė už tai tenka JTO.

Mes labai kritiškai vertiname visus pranešimo aspektus, susijusius su rekomendacijomis toliau stiprinti ES karinius gebėjimus, todėl balsavome prieš pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. – (PT) Pranešime neįmanoma komentuoti visko, todėl pasistengsime sutelkti dėmesį į jo pagrindinį tikslą: paslėpti ES galių naudojimą kišantis į trečiųjų šalių reikalus po „atsakomybės apsaugoti“ sąvoka.

Pranešime pabrėžiamas šalių suverenitetas, bet nurodoma, kad „kai vyriausybės negali arba nenori suteikti tokios apsaugos, atsakomybė imtis tinkamų veiksmų tampa platesnės tarptautinės visuomenės kolektyvine atsakomybe“. Taip pat pažymima, kad „tokie veiksmai turi būti prevenciniai ir atsakomieji, o prievartos ir karinės jėgos turėtų būti griebiamasi tik kaip absoliučiai paskutinės išeities“. Žodžiai išties neišduoda ketinimų.

Vis dėlto dėl jų nekyla jokių abejonių, nes pranešime nurodoma, kad „pirmenybė teikiama tarptautinei koncepcijai prisiimant pareigą apsaugoti, o ne nesikišimo principui“ ir kad „esama dviejų taikos ir valstybės kūrimo proceso etapų: pirmąjame stabilizacijos etape dėmesys sutelkiamas į saugumą, teisę ir tvarką, taip pat į pagrindinių paslaugų teikimą; antrame, t. y. valstybės kūrimo, etape, dėmesys skiriamas valdymui ir institucijoms“.

Taigi šis paranešimas suteikia pagrindą kišimuisi ir kolonializmui.

 
  
MPphoto
 
 

  Eija-Riitta Korhola (PPE-DE), raštu. − (FI) Aš balsavau už N. Deva'os pranešimą dėl vystymosi perspektyvų kuriant taiką ir valstybę pasibaigus konfliktams, nes jame išsamiai nurodyti visi dalykai, būtini sėkmingam atkūrimui. Šis klausimas ypač svarbus, nes pusė po konfliktų susikūrusių šalių per penkerius metus vėl įsivelia į konfliktus. Be pačios šalies, patekusios į rizikingą padėtį, tarptautinė bendruomenė yra svarbi valstybių kūrimosi šalininkė. Manau, kad labiau nei kada nors anksčiau svarbu konsultuoti ir remti vietos moterų organizacijas ir tarptautinius taikos tinklus bei reikalauti, kad seksualinės prievartos aukos turėtų teisę ir galimybes reikalauti teisingumo. Taip pat svarbu prisiminti, kad taika nėra tik karo nebuvimas. Kad atkūrimo politika būtų sėkminga, būtina šalinti nestabilumo priežastis taikant socialines, ekonomines, politines ir kultūrines priemones, kurios gali skatinti ekonomikos vystymąsi ir institucinių bei administracinių gebėjimų kūrimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Luca Romagnoli (NI), raštu. (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, aš balsavau už V. Deva‘os pranešimą dėl vystymosi perspektyvų kuriant taiką ir valstybę pasibaigus konfliktams. Jis puikiai apibrėžė tai, kas vadintina idealiu perėjimu iš pokonfliktinės padėties į normalų socialinį ir ekonominį gyvenimą.

Manau, kad į tai turi būti atsižvelgta sprendžiant daugelį žiaurių vidaus konfliktų, ypač susijusių su Europos tarptautinės bendruomenės reikšme. Sutinku su N. Deva, kad kelią konfliktui išspręsti lengva apibrėžti, bet daug sunkiau įgyvendinti praktiškai. Vis dėlto tai nekeičia fakto, kad bent jau Europos Sąjungos veiksmai turėtų būti skirti remti į sunkią padėtį patekusias šalis ir juose neturėtų būti užimama jokių veidmainiškų ar patogių pozicijų.

 

10. Balsavimo ketinimai ir pataisymai (žr. protokolą)

11. Pateikti dokumentai (žr. protokolą)
 

(Posėdis nutrauktas 13.05 val. ir tęsiamas 15.05 val.)

 
  
  

PIRMININKAVO: R. KRATSA-TSAGAROPOULOU
Pirmininko pavaduotoja

 

12. Ankstesnio posėdžio protokolų tvirtinimas (žr. protokolą)
Kalbų vaizdo įrašas

13. Diskusijos dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės pažeidimo atvejų (diskusijos)

13.1. Zimbabvė
Kalbų vaizdo įrašas
MPphoto
 
 

  Pirmininkė. - Kitas klausimas – diskusijos dėl šešių pasiūlymų dėl rezoliucijų dėl Zimbabvės(1).

 
  
MPphoto
 

  Marios Matsakis, autorius. − Gerb. pirmininke, prieš tai buvusi bloga politinė, ekonominė ir humanitarinė padėtis Zimbabvėje ir toliau sunkėja, choleros ir kitų galimų epidemijų protrūkio grėsmė dar labiau blogina ir taip sudėtingą Zimbabvės gyventojų padėtį.

Visiškai akivaizdu, kad R. Mugabei mažai rūpi šalies gyventojų gerovė. Daug labiau jam rūpi jo paties prabangus ir ekstravagantiškas gyvenimas. R. Mugabe parodė, kad jis visiškai netinka valdyti šalį šiuolaikiniame pasaulyje. Savo buvimą politikoje jis pateisina neva vykdoma kova su seniai pasibaigusios britų kolonijinės eros vaiduokliais.

Mes, europiečiai, niekaip neįtikinsime R. Mugabės atsitokėti. Vienintelis būdas priversti jį pasitraukti yra esminis Afrikos Sąjungos pozicijos pokytis.Tenka apgailestauti, kad ši organizacija iki šiol nesiėmė ryžtingesnių veiksmų. Manau, kad savo pastangas turėtume sutelkti į Afrikos Sąjungą ir į ją sudarančių šalių valdžią. Turime aiškiai pasakyti, kad visa atsakomybė už padėtį Zimbabvėje tenka joms ir kad mes tikimės, kad jos nors ir labai pavėluotai imsis tinkamų griežtų veiksmų ir privers R. Mugabės režimą pasitraukti arba primins apie skaudžias pasekmes, neatmetant galimybės pradėti teismo procesą dėl nusikaltimų žmoniškumui.

 
  
MPphoto
 

  Catherine Stihler, autorė. − Gerb. pirmininke, net baisiausi košmarai, kuriuos kolegos gali įsivaizduoti, neprilygsta žmonių padėčiai Zimbabvėje. Kažkada klestėjusią šalį jos prezidentas pakeitė neatpažįstamai. Šalis žlunga – nėra valdymo, nėra darbo vietų, nėra maisto, nėra sveikatos priežiūros, kilo hiperinfliacija, o dabar žlugus sveikatos priežiūros sistemai atsirado ir choleros protrūkio grėsmė.

Prieš savaitę Zimbabvės prezidentas pareiškė, kad choleros protrūkis sustabdytas. Jis teigė, kad Vakarų jėgos siekė pasinaudoti epidemija kaip priežastimi įsiveržti į Zimbabvę ir jį nuversti. Vis dėlto Pietų Afrika didžiąją šiaurinės sienos dalį su Zimbabve paskelbė nelaimės zona, nes ligą platina pabėgėliai, ir „Oxfam“ įspėjo, kad padėtis Zimbabvėje gali dar labiau pablogėti.

Dabartiniai duomenys rodo, kad mirė 1 111 žmonių, o liga vis plinta. Gauti pranešimai apie 20 581 choleros susirgimą. Cholera yra labai užkrečiama liga, kurią sukelia bakterija, dėl kurios atsiranda žarnyno infekcija. Šios ligos simptomai yra viduriavimas ir dehidratacija. Itin sunkiais ligos atvejais prasidėjus staigiam vandeningam viduriavimui žmogus gali mirti nuo didelės dehidratacijos ir inkstų veiklos sutrikimo. Ši liga per kelias valandas gali nužudyti sveiką suaugusį žmogų.

Kaip pavyzdį apie tai, kokį poveikį liga gali daryti visuomenei, norėčiau papasakoti Parlamentui apie C. Hunde sūnų Munashe. Munashe mirė nuo choleros nesulaukęs savo pirmojo gimtadienio. C. Hunde išvyko dirbti į Pietų Afriką, kad galėtų užtikrinti sūnui geresnę ateitį, nes Zimbabvėje negalėjo rasti darbo, o Munashe paliko globoti savo motinai. Grįžusi į namus ji rado Munashe mirštantį ant močiutės rankų. Pakalbinta BBC ji sakė: „Jaučiuosi labai blogai...sunku tai nupasakoti. Kai turi sūnų, turi su juo susijusių svajonių. Grįžusi tikėjausi rasti sūnų bėgiojantį po namus, bet to nebuvo.“

Prašau, kolegos, pritarkite šiai rezoliucijai, smerkiančiai Zimbabvę, ir padėkite tokioms nekaltoms aukoms kaip Munashe.

 
  
MPphoto
 

  Erik Meijer, autorius. (NL) Gerb. pirmininke, per ankstesnes diskusijas dėl Zimbabvės, kurios vyko 2005 m. liepos 7 d. ir 2008 m. balandžio 24 d., aš nurodžiau priežastis, kodėl R. Mugabe poste taip ilgai laikosi.

Žmonės prisimena žiaurią šalies praeitį. Daugeliui jis buvo kaip kovos už laisvę herojus. Remiantis tokiu mąstymu, viskas, ką jis daro, turėtų a priori būti laikoma geru dalyku. Visi jam prieštaraujantys kaip ir anksčiau atstovauja kitų šalių interesams ir privilegijuotai baltųjų daugumai savo šalyje. Bijoma, kad R. Mugabei netekus valdžios šalis vėl būtų kolonizuota, o daugelis žmonių būtų diskriminuojami. Deja, realybė visai kita.

Staigus R. Mugabės radikalizmas prieš kelerius metus, kai jis niekada netikrino žemės ūkio paskirties žemės nuosavybės ir leido išlikti atotrūkiui tarp turtingųjų ir skurdžių, iš esmės buvo skirtas ieškoti naujų šalininkų tarp jaunimo ir atsiriboti nuo senųjų bendražygių.

Toks požiūris galbūt padėjo jam įgyti daugiau fanatiškų ir žiaurių sąjungininkų, bet tikrai nesulaukė daugelio šalies žmonių paramos. Daugelį metų Europa ir Amerika netinkamai vertino padėtį Zimbabvėje, todėl buvo pradėtos įtarinėti kaip turinčios slaptų motyvų. Būtent šis priešiškumo jausmas leido R. Mugabei išlikti valdžioje.

Dabar pasipriešinimas didėja, nes visi suvokia, kokia neveiksminga ir pražūtinga jo politika. Be žudynių ir bauginimo jis nebūtų laimėjęs prezidento rinkimų, o nedidelė opozicijos parlamentinė dauguma būtų pareiškusi pretenzijas į valdžią.

Dabar mes pasiekėme daugiau nei per praėjusias diskusijas. Nutrūkus geriamojo vandens tiekimui cholera pareikalavo aukų. Tai nėra priežastis džiaugtis dėl silpstančio priešininko, reikia padėti Zimbabvės žmonėms. Jie nusipelno geresnės valdžios, bet ji negali būti primesta iš išorės. Viskas, ką mes galime padaryti – siekti, kad R. Mugabe nesulauktų paramos iš išorės.

 
  
MPphoto
 

  Mikel Irujo Amezaga, autorius. (ES) Kaip nurodyta pranešime, 2007 m. duomenimis, Zimbabvėje gyveno 12 mln. gyventojų, iš kurių beveik pusė kenčia nuo bado. Vidutinė gyvenimo trukmė yra 36 metai. Tik 40 % šalies mokytojų dirba ir tik trečdalis mokinių lanko pamokas. Tai rodo, kad R. Mugabė žudo ne tik dabartį – jis žudo ir ateitį.

Represijos ir žmogaus teisių nepaisymas taip pat yra šalies kasdienybė. Žmogaus teises Zimbabvėje ginantiems žmonėms sistemingai taikomas nesankcionuotas sulaikymas, areštas ir kankinimai. Valdžios teisės aktuose labai apribotos žodžio, susirinkimų, veiklos ir asociacijos laisvė.

Norėčiau paminėti kelis pavyzdžius, nes valdžia priėmė represinius įstatymus, kurie buvo panaudoti prieš žmogaus teisių gynimo aktyvistus. Informacijos prieinamumo ir privatumo apsaugos įstatymą valdžia naudoja žurnalistams nutildyti; Viešosios tvarkos ir saugumo įstatymas labai apribojo susirinkimų laisvę, todėl šimtai žmogaus teisių gynėjų, įskaitant nepriklausomų priemonių darbuotojus, buvo nesankcionuotai sulaikyti; Privačių savanoriškų organizacijų įstatymas, valdžios grąžintas 2002 m., matyt, naudotas įbauginti ir ieškant priekabių prie NVO.

Gerb. pirmininke, mano gimtojoje – baskų – euskera kalboje, kuri nėra oficiali kalba šiuose Rūmuose, „mugabe“ reiškia „neturintis ribų“, ir tai puikai apibūdina šį asmenį.

Šios Afrikos šalies diktatorius nėra tik dar viena pavardė ilgame šiame pasaulyje buvusių diktatorių sąraše – drįsčiau pasakyti, kad jis yra tarp dešimties sąrašo viršuje esančių diktatorių. Mano nuomone, ES turi padaryti viską, kad šis asmuo pasitrauktų ir atsidurtų Žmogaus teisių teisme.

Todėl mes linkime Zimbabvei laimingų 2009 m. be R. Mugabės.

 
  
MPphoto
 

  Andrzej Tomasz Zapałowski, autorius. – (PL) Gerb. pirmininke, prieš du mėnesius mes diskutavome apie didelį badą, kuris kamavo Ukrainą ketvirtajame dešimtmetyje. Dažnai buvo klausiama: kaip ši tragedija galėjo atsitikti? Kodėl pasaulis tylėjo? Šiandien, matant, kas vyksta Zimbabvėje, kyla tas pats klausimas: kaip šiais laikais ir šiame amžiuje vadovas sugebėjo sunaikinti savo paties šalį? Kodėl pasaulis tiek mažai padeda spręsti šią problemą?

Rezoliucijos nepakeis valdžios Zimbabvėje. Turėtume savęs paklausti, ar esame pasiryžę stovėti nuošalyje, kai Zimbabvės žmonės siunčiami į pražūtį, taip, kaip JT pajėgos stebėjo, kaip žudomi žmonės Ruandoje. Galbūt mūsų požiūris į padėtį Zimbabvėje būtų griežtesnis, jei šalis turėtų daug žaliavų. Šios dienos rezoliucija yra puikus dokumentas, bet nieko daugiau. Reikia imtis dinamiškesnių veiksmų, kad būtų galima išgelbėti žmonių gyvybes. Todėl mes būtinai turime remti Zimbabvės kaimynus, kad tinkama pagalba būtų suteikta pasienyje su Zimbabve.

 
  
MPphoto
 

  Charles Tannock, autorius. − Gerb. pirmininke, per pastaruosius kelerius metus Zimbabvė buvo taip dažnai minima diskusijose, kad turėtume pritrūkti smerkiančių žodžių, bet mes privalome kalbėti, nes iš seniai kenčiančių Zimbabvės žmonių negailestingas despotas R. Mugabė atėmė šią teisę.

Dėl jo savavališko žmogaus teisių, politinių laisvių ir teisinės valstybės ignoravimo buvo prarastos į demokratijos galimybės. Tai, kad neseniai buvo nušautas vienas iš R. Mugabės šalininkų P. Shiris, rodo kylantį pyktį Zimbabvėje. P. Shirio rankos suteptos 20 000 žmonių krauju. Būtent P. Shiris, padedamas komunistinės Šiaurės Korėjos, masiškai žudė nekaltus civilius devintojo dešimtmečio pradžioje Matabelelande. Dar blogiau yra tai, kad R. Mugabės aplaidumas sukėlė choleros epidemiją, nors su šia liga dar visai neseniai Zimbabvėje buvo beveik susidorota.

Reaguodamas į tarptautinės bendruomenės susirūpinimą, R. Mugabe pasipiktinęs teigia, kad ligos protrūkis prilygsta mano šalies Britanijos, buvusios kolonijos šeimininkės, vykdytam genocidui. Galbūt šie nepagrįsti kaltinimai dėl neokolonializmo, kuriuos lydi ir mūsų pačių jaučiama pokolonijinė kaltė, neleidžia Europai imtis ryžtingesnių veiksmų.

Deja, kai atsigręžiame į Afriką, norėdami rasti sprendimą, susiduriame su dideliu abejingumu ir neveiksmingumu. Tai, kad Kenijos ministras pirmininkas ir Botsvanos prezidentas pasmerkė R. Mugabę, yra ryškus kontrastas kitų Afrikos šalių, ypač Pietų Afrikos ir jų lyderių, abejingumui, nors dabar turime tikėtis, kad Prezidentas Dž. Zuma imsis griežtesnių veiksmų.

Jeigu Afrikos Sąjunga siekia prilygti Europos Sąjungai, ji turi spręsti R. Mugabės teroro siautėjimo problemą ir apsvarstyti galimybę imtis veiksmų ir pašalinti R. Mugabę iš posto. Konkreti priemonės, kurią turėtume skatinti, yra kaltinimų R. Mugabei pateikimas Tarptautiniame baudžiamajame teisme pagal JTO Saugumo Tarybos rezoliuciją, kuria buvo sėkmingai pasinaudota dėl Prezidento H. al-Bashiro veiksmų Darfure. Tikiuosi, kad kitąsyk kalbėdami apie Zimbabvę džiaugsimės, kad R. Mugabė pasitraukė iš užimamo posto.

 
  
MPphoto
 

  Ioannis Kasoulides, PPE-DE frakcijos vardu. Gerb. pirmininke, Zimbabvė tampa žlungančia valstybe. Pusė jos gyventojų išgyvens maitinami užsienio šalių arba pradės badauti. Sveikatos priežiūros priemonės ir neužterštas vanduo yra beveik neprieinami, todėl Zimbabvėje ir aplinkinės šalyse kilo ši naikinanti choleros epidemija.

Visa tai vyksta tik todėl, kad R. Mugabe ir jo rėmėjai nori bausti savo žmones už tai, kad jie balsavo už jo pasitraukimą. Pietų Afrikos tarpininkavimas nebuvo sėkmingas ir Afrikos šalyse iki šiol nebuvo imamasi ryžtingų veiksmų. Susiklosčiusi padėtis yra humanitarinė katastrofa, todėl R. Mugabe visų pirma turėtų būti pareikšti kaltinimai dėl nusikaltimų žmoniškumui Tarptautiniame baudžiamajame teisme ir išduotas tarptautinis jo sulaikymo orderis.

 
  
MPphoto
 

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, PSE frakcijos vardu. – (PL) Gerb. pirmininke, Zimbabvė jau kurį laiką kovoja su labai didele humanitarine krize: beveik pusė jos gyventojų badauja, beveik nėra galimybių naudotis tekančiu vandeniu, o sanitarinės sąlygos yra apgailėtinos. Per paskutinį dešimtmetį vidutinė gyvenimo trukmė Zimbabvėje nuo 60 metų nukrito iki 37 metų vyrams ir – 34 metų moterims. Plintanti choleros epidemija jau pareikalavo 800 gyvybių, o ja užsikrėtusių yra daugiau kaip 16 000. Remiantis organizacija „Medikai be sienų“ cholera netrukus gali susirgti maždaug 1,5 mln. žmonių.

Šalies ekonomika yra apgailėtinos būklės. Šalies infliacijos lygis ilgą laiką buvo didžiausias pasaulyje. Daugiau kaip 80 % gyventojų turi pragyventi už mažiau nei dolerį per dieną. Zimbabvės valdžia, atrodo, neįvertina padėties rimtumo ir nesiima jokių veiksmų. Prezidentas R. Mugabe nesilaikė pažado kurti nacionalinės vienybės vyriausybę ir toliau persekioja politinius priešininkus.

Europos Sąjunga turi ryžtingai reaguoti į kritišką padėtį Zimbabvėje, o Taryba ir Komisija turėtų priimti įsipareigojimus ir toliau teikti humanitarinę pagalbą kenčiantiems gyventojams. Turime daryti spaudimą Zimbabvės valdžiai, kad ši panaikintų apribojimus pagalbos organizacijoms ir sustabdytų žmogaus teisių aktyvistų areštus. Be to, turėtume remti „vyresniųjų grupę“, kad jos nariai galėtų gauti leidimą patekti į Zimbabvę.

Demokratinių pokyčių procesas Zimbabvėje pareikalaus kitų Afrikos šalių, regioninių institucijų ir tarptautinių organizacijų atsidavimo. Sąžiningų Parlamento rinkimų užtikrinimas ir naujos vyriausybės kūrimo stebėjimas galėtų suteikti galimybę stabilizuoti padėtį. Tuo pačiu metu tarptautinė bendruomenė turėtų būti pasiruošusi suteikti finansinę pagalbą ir padėti atkurti valstybės struktūras, kurios remiasi teisinės valstybės principu.

 
  
MPphoto
 

  Zdzisław Zbigniew Podkański, UEN frakcijos vardu. – (PL) Gerb. pirmininke, rezoliucijoje dėl Zimbabvės pateikta informacija sukrečia: 5,1 mln. žmonių – pusė gyventojų – badauja, daugiau kaip 300 000 žmonių iškilusi choleros grėsmė, 1,7 mln. užsikrėtę ŽIV, o vidutinė gyvenimo trukmė yra 37 metai. Valdžia savarankiškai nepajėgs išspręsti šių problemų.

Todėl turėtume visapusiškai remti visas iniciatyvas, skirtas padėčiai Zimbabvėje gerinti. Rezoliucijos autoriai teisingai atkreipė dėmesį į tai, kad mes turime palengvinti ir išplėsti humanitarinės pagalbos mastą, ir kad Taryba, Komisija ir ES valstybės narės turėtų imtis kitų veiksmų, įskaitant diplomatinius, ir suteikti Zimbabvei finansinę ir praktinę paramą. Ji turėtų būti orientuota ne tik į dabartį, bet ir į ilgalaikę perspektyvą, ir remtis specialia programa. Aš sakau „teisingai“, nes, deja, dar viena rezoliucija nepadės pamaitinti žmonių. Tai, ko mums reikia, ir tai, ko laukia Zimbabvės gyventojai, yra praktinė pagalba.

 
  
MPphoto
 

  Michael Gahler (PPE-DE). (DE) Gerb. pirmininke, vienintelės geros naujienos iš nusiaubtos Zimbabvės yra tai, kad stebime galbūt paskutinius R. Mugabės režimo mėnesius.

Geros žinios iš Afrikos yra tai, kad vis daugiau šalių nepritaria šalyje vykstantiems dalykams. Kaip AKR ir ES Jungtinės parlamentinės asamblėjos pirmininko pavaduotojas, galiu pasakyti, kad mūsų kolegos iš Afrikos pirmą kartą prieš tris savaites Port Morsbyje vykusioje mūsų sesijoje pritarė kritiškai vertinamai padėčiai Zimbabvėje. Pietų Afrikoje taip pat didėja spaudimas valdžiai, kad galiausiai reikia nustoti ginti R. Mugabės režimą. Padėtį blogina dar ir tai, kad ligą Pietų Afrikoje platina pabėgėliai. Tikėkimės, kad iki Pasaulio futbolo čempionato padėtis pagerės. Galbūt tai paaiškina pasikeitusią Pietų Afrikos poziciją: ji baiminasi, kad žmonės gali neatvykti. Jau vien šios priežasties savaime užtektų nutraukti paramą R. Mugabės režimui.

 
  
MPphoto
 

  Ewa Tomaszewska (UEN). – (PL) Gerb. pirmininke, padėtį Zimbabvėje mes aptarėme 2008 m. balandžio 24 d. Per šias diskusijas mes svarstėme rinkimų rezultatų problemą ir ypač Prezidento R. Mugabės siekį likti valdžioje, nepaisant šių rezultatų. Šiandien mes kalbame apie neįtikėtinas šių įvykių pasekmes. Daugiau kaip 12 500 cholera sergančių žmonių negali tikėtis valdžios pagalbos, 565 žmonės jau mirė. Epidemija per sieną taip pat plinta į Pietų Afriką.

Minėti skaičiai, kurie buvo pateikti JT ataskaitose gruodžio mėn. pradžioje, yra mažesni už tuos, kuriuos dabar pateikia humanitarinės organizacijos. Remiantis šiais organizacijomis duomenimis, jau daugiau mirė daugiau kaip 1 000 žmonių, o užsikrėtusių cholera skaičius siekia 20 000. Milijonai žmonių badauja arba negauna vandens. Afrikos Sąjunga nesiima veiksmingų priemonių padėčiai Zimbabvėje gerinti. Prezidentas R. Mugabe turi būti priverstas stoti prie Tarptautinį baudžiamąjį teisimą, taip pat būtina imtis skubių veiksmų choleros epidemijai kontroliuoti ir užtikrinti, kad maistas ir medicinos pagalba pasiektų Zimbabvės žmones.

 
  
MPphoto
 

  Kathy Sinnott (IND/DEM). – Gerb. pirmininke, daugelį metų stebėjome Zimbabvės agoniją. Politinės prievartos ir gilėjančio skurdo agoniją dabar paspartino ir neišvengiamas badas bei liga, palietusi 5 mln. žmonių. Turime būti ten dėl žmonių, pamaitinti juos, suteikti medicininę pagalbą ir remti jų didelį laisvės troškimą.

Kad galėtume jiems padėti, turime izoliuoti šalies lyderį R. Mugabę nuo jo šalininkų Afrikoje, priversdami visus Afrikos lyderius jį pasmerkti. Už Afrikos ribų turime siekti atitolinti tarptautinius rėmėjus – Kiniją ir Rusiją, reikalaudami, kad šios šalys nutrauktų paramos teikimą ir prekybą su R. Mugabe. Vis dėlto taip pat turėtume patikrinti ir savo sąžinę, nes dar visai neseniai ES kvietė R. Mugabę dalyvauti ES surengtame AS ir ES aukščiausiojo lygio susitikime Lisabonoje.

 
  
MPphoto
 

  Jacques Barrot, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. − (FR) Gerb. pirmininke, dėkoju visiems EP nariams, pateikusiems neatidėliotiną kreipimąsi į Zimbabvę, nes ši šalis atsidūrė didelėje krizėje, kuri gilėja ir apima visus sektorius.

Politinėje srityje daugėja smurto ir tai rodo nesankcionuoti areštai ir žmogaus teisių aktyvistų dingimas. Naujas politinio smurto protrūkis gali užkirsti kelią ieškoti krizės sprendimo būdų ir priversti partijas laikytis nesutaikomų pozicijų.

Humanitarinėje srityje padėtis blogėja ir tai rodo choleros epidemija, kuri plinta ir kelia grėsmę Zimbabvės kaimynėms.

Ekonominė padėtis katastrofiška. Būtiniausių vartojimo reikmenų kainos toliau didėja. Vidutinė maisto „krepšelio“ kaina praėjusią savaitę padidėjo 1 293 %.

Socialinėje srityje kasdien vis labiau didėja „sprogimo“ rizika, kuri turėtų neigiamą poveikį viso regiono stabilumui.

Taigi, ką mes galime padaryti? Zimbabvės problemos didžiulės. Jos didžia dalimi didėja dėl dabartinės valdžios netinkamo valdymo.

Komisija ir toliau imasi aktyvių veiksmų humanitarinėje srityje. Gruodžio 15–19 d. vykstančioje misijoje bus iš naujo vertinama humanitarinė padėtis. Tai leis mums greitai nustatyti, ar reikia imtis kokių nors papildomų veiksmų.

Politinėje srityje Komisija – ir visa tarptautinė bendruomenė – galės padėti Zimbabvei, tik jei ji pati galės bendradarbiauti su teisėtai išrinkta vyriausybe, kuri turėtų būti pakankamai lanksti, kad galėtų imtis reikalingų politinių ir ekonominių priemonių.

Tai priklauso nuo to, ar bus įgyvendintas rugsėjo 15 d. susitarimas ir ar bus suburta nacionalinės vienybės vyriausybė. Be to, tai priklausys ir nuo suinteresuotų regiono subjektų bei Afrikos Sąjungos aktyvesnio dalyvavimo. Kiekvieną kartą su jais bendraudami mes išsakome nuoširdų troškimą dėl aktyvaus jų dalyvavimo.

Baigdamas norėčiau jus patikinti, kad Komisija, kuri atidžiai stebi padėtį, toliau dirbs su visomis valstybėmis narėmis ir Afrikos bei tarptautiniais partneriais, kad būtų rastas teisingas sprendimas, leisiantis Zimbabvei išbristi iš dabartinės krizės, kurią jūs visi tvirtai pasmerkėte.

Dėkoju už dėmesį. Tiesa, šventiniu laikotarpiu negalime pamiršti tų, kurie kenčia Zimbabvėje. Jie yra vieni iš labiausiai kenčiančių žmonių šiandien.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkė. - Diskusijos baigtos.

Balsavimas įvyks diskusijų pabaigoje.

 
  

(1)Žr. protokolą.


13.2. Nikaragva
Kalbų vaizdo įrašas
MPphoto
 
 

  Pirmininkė. – Kitas klausimas – diskusijos dėl šešių pasiūlymų dėl rezoliucijos dėl Nikaragvos(1).

 
  
MPphoto
 

  Marios Matsakis, autorius. − Gerb. pirmininke, žodžio laisvei, teismų nepriklausomybei ir pagrindiniams demokratijos principams šioje šalyje iškilęs pavojus. Mūsų, kaip ES parlamentarų, uždavinys ir pareiga – palaikyti Nikaragvos žmonių teises ir aiškiai parodyti Nikaragvos Vyriausybei, kad mes netoleruosime jokių šių teisių pažeidimų ir sieksime, kad ES ir JTO kiek įmanoma keltų reikalavimus, kad būtų užtikrinta ir išsaugota pagarba Nikaragvos piliečių žmogaus teisėms.

Tikiuosi, kad žinią, įkūnytą šiame pasiūlyme dėl rezoliucijos, suinteresuotieji asmenys išgirs visu garsu ir aiškiai ir imsis skubių veiksmų padėčiai taisyti.

 
  
MPphoto
 

  Manuel Medina Ortega, autorius. (ES) Turime pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl Nikaragvos, kuriame privalome atsižvelgti į įvairius veiksnius. Visų pirma, esama įtarimų dėl rinkimų rezultatų klastojimo bent dviejose savivaldybėse – Nikaragvos ir Leóno, kurie temdo lapkričio 9 d. rinkimų rezultatus. Kita vertus, Nikaragvos valdžia stengėsi spręsti problemas, kurios trypia žmogaus teises Lotynų Amerikoje, t. y. skurdą, neraštingumą, kūdikių mirtingumą, geriamojo vandens trūkumą ir nuosavybės teisių į vietines žemes suteikimą.

Mes turime išanalizuoti šį atvejį ir aiškiai atskirti du aspektus. Viena vertus, turime skatinti ir palaikyti žmogaus teises, kurios tradiciškai suprantamos kaip politinės teisės, kita vertus, turime skatinti Nikaragvos Vyriausybę toliau padėti skurdžiausiems šalies sektoriams. Žinoma, mes taip pat turime užtikrinti, kad opozicija galėtų atlikti savo vaidmenį, priešintis sukčiavimui ir remti NVO darbą. Bet kuriuo atveju rezultatas turi būti subalansuotas.

Europos Parlamento socialistų frakcija pateikė kelis pasiūlymus dėl žodinių pakeitimų siekdama, kad galutinis tekstas būtų labiau subalansuotas turint omenyje įtarimus dėl pagrindinių žmogaus teisių pažeidimų, t. y. kriminalinių tyrimų pradžios, taip pat nurodėme savivaldybių, kuriose užfiksuoti pažeidimai, skaičių.

Mes norime pasmerkti galimus pagrindinių politinių teisių pažeidimus, bet nenorime mestis į kraštutinumus ir įstumti Nikaragvos Vyriausybę į sudėtingą padėtį, kad ji toliau galėtų vykdyti savo uždavinį padėti skurdžiausiai visuomenės daliai.

 
  
MPphoto
 

  Pedro Guerreiro, autorius. – (PT) Gerb. pirmininke, kaip ir anksčiau, kai šalys imdavosi žingsnių ginti savo nacionalinį suverenitetą ir nepriklausomybę, t. y. teisę priimti sprendimus dėl dabarties ir ateities, ir parengdavo išlaisvinimo, socialinės pažangos ir solidarumo su pasaulio tautomis planą, Europos Parlamentas vėl imasi nepriimtino ir žemo lygio bandymo kištis – šį kartą į Nikaragvos reikalus.

Šios diskusijos ir šis pasiūlymas dėl rezoliucijos skirtas tik palaikyti tuos, kurie pritaria ir skatina bandyti kištis ir destabilizuoti demokratinę ir suverenią valstybę, pavyzdžiui, Nikaragvą. Europos Parlamentas turėtų ne iškreipti padėtį ir faktus ir ne mokyti Nikaragvą demokratijos, o pasmerkti ES nedemokratinius siekius įsiūlyti Europos sutartį, kuri jau buvo atmesta, visiškai negerbiant demokratinių sprendimų, kuriuos priima prancūzai, olandai ir airiai.

Europos Parlamentas turėtų ne kištis į tuos dalykus, kuriuos gali nuspręsti tik Nikaragvos žmonės, bet atmesti nežmonišką Grąžinimo direktyvą, pažeidžiančią imigrantų, kurių daugelis yra iš Lotynų Amerikos, žmogaus teises ir pasmerkti ES prisidėjimą prie nusikalstamų CŽV skrydžių.

Europos Parlamentas turėtų ne mėgdžioti JAV remiamą kišimosi politiką, bet pasmerkti ES vykdomą nepriimtiną Nikaragvos šantažą ir reikalauti, kad būtų laikomasi tai šaliai duotų įsipareigojimų.

Šios iniciatyvos rėmėjus iš tiesų neramina tai, kad Nikaragva pasiryžusi gerinti savo žmonių gyvenimo sąlygas mitybos, sveikatos priežiūros ir švietimo srityse padėdama į sunkią padėtį patekusiems žmonėms. Geriausias būdas Europos Parlamentui pasmerkti šį bandymą kištis yra nuoširdžiai pripažinti Nikaragvą ir solidarizuotis su ja, kaip tai padarė Lotynų Amerikos tautos. Taigi, norėčiau pakartoti: nustokite apsimetinėti, kad galite mokyti pasaulį.

 
  
MPphoto
 

  Leopold Józef Rutowicz, autorius. – (PL) Gerb. pirmininke, Nikaragva yra labai maža, neturtinga ir įsiskolinusi valstybė, kurioje pajamos vienam gyventojui labai mažos.

Šiai šaliai dažnai nesisekdavo. Ji buvo valdoma grupuočių, kurios vadovavosi skirtingomis politinėmis pažiūromis, ją buvo okupavusios Amerikos karinės pajėgos, be to, jai teko balansuoti tarp Kubos, SSRS ir JAV. Šią šalį taip pat niokojo sausros ir uraganai, o vienas iš jų 1999 m. pasiglemžė 6 000 gyvybių ir buvo turbūt vienas liūdniausiai pagarsėjusių ir stipriausių uraganų pasaulyje. Politiniai pokyčiai ir kova dėl valdžios pakenkė Nikaragvos vystymuisi, kaip nutiko ir daugelyje Lotynų Amerikos bei Afrikos šalių. Joje pažeidinėjamos žmogaus teisės ir rengiami tarptautinėms konvencijoms prieštaraujantys teisės aktai.

Europos Sąjunga, teikdama pagalbą šios šalies žmonėms, mano, kad būtina įgyvendinti demokratinio valdymo principus ir pakoreguoti teisės aktus, kad jie atitiktų tarptautines konvencijas. Jeigu Nikaragvą valdytų demokratinė valdžia, ji galėtų tapti Pietų Amerikos šalių sąjungos nare, o ateityje galėtų būti Europos Sąjungos sąjungininkė pasaulinėje politikoje. Demokratizacijos procese Nikaragvos politinė klasė turi imtis žingsnių, paminėtų rezoliucijoje, kuriai aš pritariu.

 
  
MPphoto
 

  Raül Romeva i Rueda, autorius. (ES) Žmogaus teisių gynimas ir apsauga, mano nuomone, negali būti taikoma remiantis politinėmis simpatijomis ar antipatijomis. Šiuose Rūmuose mes per dažnai griežtai baudžiame tuos, kurie turi kitus politinius idealus, ir energingai giname tuos, kuriuos laikome sąjungininkais.

Noriu pabrėžti, kad žmogaus teisių klausimas turi būti sprendžiamas laikantis universalaus požiūrio.

Šiandieninė rizika taip pat matyti rezoliucijoje dėl Nikaragvos, kurią pateikė tam tikros politinės frakcijos.

Turime atsižvelgti į aplinkybes. Jos rodo, kad šalis atsidūrusi skurde, ir šią problemą būtina kuo skubiau spręsti imantis drastiškų struktūrinių priemonių. Man atrodo, kad Nikaragvos Vyriausybė daro daugelį dalykų, kuriuos reikėtų daryti siekiant išspręsti šią problemą.

Vis dėlto taip pat svarbu prisiminti, kad kova su skurdu nesuderinama su žmonių, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių nepritaria oficialiai politikai, persekiojimu ir puldinėjimu.

Tikroje demokratijoje leidžiama nepritarti, diskutuoti ir įgyvendinti žodžio laisvę.

Kai kuriuos neseniai Nikaragvoje buvusius įvykius verta paminėti. Kai kuriuos iš jų galima vertinti teigiamai, pavyzdžiui, liepos mėn. buvo panaikintas Baudžiamojo kodekso 204 str., kuriame homoseksualumas buvo laikomas nusikaltimu. Šis žingsnis mane, kaip Europos Parlamento gėjų ir lesbiečių teisių intergrupės pirmininko pavaduotoją, džiugina.

Kai kurie įvykiai yra nepriimtini ir keliantys didelį susirūpinimą, pavyzdžiui, esama daug pavyzdžių, liudijančių apie blogėjančią moterų padėtį. Tai visų pirma pasakytina apie moterų, siekiančių ginti seksualines ir reprodukcines teises, inter alia, palaikant jauną persekiojamą išprievartavimo auką, kuriai buvo nutrauktas nėštumas, kad būtų išsaugota gyvybė.

Šių dalykų mes negalime užmiršti ir turime į juos atsižvelgti per dabar vykstančias derybas dėl asociacijos susitarimo. Vis dėlto aš taip pat raginu Komisiją konsultuotis su Parlamentu prieš priimant bet kokius sprendimus šiuo klausimu.

 
  
MPphoto
 

  Fernando Fernández Martín, autorius. (ES) Šiandien svarstome Nikaragvoje susiklosčiusią padėtį po išpuolių prieš kelis žmogaus teisių gynėjus, pagrindines laisves ir demokratiją.

Man nereikia priminti N. Zoilamérica’os, E. Cardenalo, C. Mejía Godoy, E. Jarquíno arba S. Ramírezo ir daugelio kitų Nikaragvos gyventojų, manančių, kad jų viltys dėl geresnės Nikaragvos nebuvo pateisintos.

2006 m. D. Ortega prašė Nikaragvos žmonių suteikti, kaip jis sakė, naują galimybę ir jie demokratiškai jam ją suteikė. Dabar mes žinome, kam ji buvo reikalinga. Nuo tada valstybės institucijose įsigalėjo savivalė, nepotizmas ir korupcija, pasibaigusi rinkimų rezultatų klastojimu per lapkričio 9 d. rinkimus. Prieš tai buvo priimti keli svarbūs sprendimai, pavyzdžiui, panaikintas kai kurių opozicijos partijų teisinis statusas, grasinta pilietinės visuomenės atstovams, žurnalistams ir žiniasklaidai.

Prezidentas D. Ortega Europos Sąjungos šalių vyriausybes prilygino musėms, nutūpusioms purve, o Nikaragvai skirtą užsienio pagalbą laikė trupiniais. Greitai jis suprato, kad Venesuelos naftos neužteks, kad būtų galima verstis be pagalbos vystymuisi.

Prasidėjus lemiamam derybų dėl Europos Sąjungos ir Centrinės Amerikos asociacijos susitarimo etapui Nikaragva turės suprasti, kad esame jos sąjungininkai ir draugai ir kad pagarba žmogaus teisėms, žodžio laisvė ir demokratija mums yra būtina sąlyga, kurios niekada neatsisakysime, nes manome, kad šie dalykai visų pirma reikalingi Nikaragvos žmonėms.

 
  
MPphoto
 

  Josu Ortuondo Larrea (ALDE). (ES) savivaldybių rinkimai Nikaragvoje įvyko š. m. lapkričio 9 d. Kaip ir anksčiau, buvo iškeltas klausimas dėl rinkimų proceso demokratinio teisėtumo. Buvo pateikti kaltinimai dėl klastojimo, surengtos demonstracijos, per kurias įvyko įvairių politinių partijų rėmėjų susidūrimai. Sužalota daug žmonių, o politinė krizė, kurioje šalis atsidūrė, gilėja.

Dvi politinės partijos negalėjo pateikti kandidatų vietos rinkimuose. Tai nepriimtina, nes šitaip ribojama pagrindinė visų piliečių teisė dalyvauti politiniame gyvenime.

Be to, mes gavome tiesioginių pranešimų iš žmogaus teisių organizacijų atstovų, kad pilietinė visuomenė linkusi abejoti teisine sistema, kad įgyvendinamos administracinės represinės priemonės, dėl kurių 17 socialinių judėjimų organizacijų atsidūrė teismuose, kad persekiojami nepriklausomi žurnalistai ir net Europos Komisijos delegacija.

Dėl visų šių priežasčių negalime tylėti ir turime raginti politines partijas smerkti smurto veiksmus, kurių imasi jų šalininkai, o pačiai vyriausybei – atverti demokratinio dalyvavimo erdvę, gerbti žodžio laisvę, nedrausti žygiuočių, leisti NVO gauti tarptautinio bendradarbiavimo pagalbą, kuri neapsiribotų vyriausybei palankių Venesuelos asociacijų parama.

Be to, Vyriausybė turėtų atsisakyti požiūrio nėštumo nutraukimą laikyti kriminaliniu nusikaltimu tais atvejais, kai tai kelia pavojų motinos gyvybei.

Galiausiai, atsižvelgdami į derybas dėl ES ir Centrinės Amerikos asociacijos susitarimo, raginame Komisiją priminti Nikaragvai, kad ji privalo gerbti teisinės valstybės, demokratijos ir žmogaus teisių principus. Visgi dėl to neturėtų būti nutraukta Europos pagalba vystymuisi ir Nikaragvos žmonių gerovei, nes mes norime užtikrinti jiems kiek įmanoma geresnę ateitį.

 
  
MPphoto
 

  Jacques Barrot, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. − (FR) Gerb. pirmininke, politinė padėtis Nikaragvoje ruošiantis lapkričio 9 d. vietos rinkimams pablogėjo. Tarptautinės bendruomenės, ypač ES ir Komisijos, veiksmai ir prašymai išlaikyti rimtį buvo ignoruojami.

Suskaičiuoti ir paskelbti balsavimo rezultatai sukėlė didžiausios opozicijos partijos nepasitenkinimą. Konstitucinė liberalų partija atmetė rezultatus ir paskelbė rinkimus masine klastote. Piliečių veikla, bažnyčia, darbdavių organizacijos ir tarptautinė bendrija paragino perskaičiuoti balsus arba surengti naujus rinkimus. Be to, politinės institucijos ir visų pirma parlamentas atsidūrė aklavietėje dėl dviejų didžiųjų partijų nesutarimo.

Mūsų misijos Nikaragvoje vadovų ir Komisijos išsiųstų rinkimų ekspertų ataskaitose kalbama apie rinkimų taisyklių ir tarptautinių konvencijų pažeidimus. Gruodžio 10 d. Komisija, susitarusi su valstybėmis narėmis ir pasikonsultavusi su kitais partneriais, išsiuntė laišką Nikaragvos valdžios institucijoms, kuriame pasiūlė savo paramą ieškant bendro šalies politinių jėgų sprendimo, kad krizė baigtųsi ir piliečiai atgautų pasitikėjimą demokratinėmis institucijomis. Laiške taip pat buvo nurodyta, kad nuo 2009 m. sausio 1 d. bus nutrauktas biudžetinių pagalbos programų išmokų mokėjimas ir pradėtas konsultacijų laikotarpis su Nikaragvos valdžios institucijomis dėl esamos padėties ir būdų, kaip Europai bendradarbiauti su šia šalimi, ieškojimo.

Norėčiau aiškiai pasakyti, kad Komisija neatsisakė 2008 m. pagalbos Nikaragvai – jai buvo skirta 20 mln. EUR, įskaitant skubią humanitarinę pagalbą – ir kad visos šiais metais numatytos išmokos bus išmokėtos tiek, kiek bus įvykdytos sąlygos, nurodytos atskiruose projektuose.

2009 m. numatyti 57 mln. EUR nebuvo išbraukti, bet jų mokėjimas sustabdytas. Bendradarbiavimas bus nukreiptas į programas ir veiklą, skirtą užtikrinti, kad pagalba pasiektų gavėjus – Nikaragvos žmones – tiesiogiai, nesikišant vyriausybei.

Taip pat norėčiau pridurti, kad užsienio reikalų ministras S. Santosas nepritarė gruodžio 12 d. Komisijos narės B. Ferrero-Waldner laiške nurodytai priemonei. Jis dar kartą patvirtino, kad rinkimų rezultatai lieka galioti, ir pareiškė norą pradėti dialogą dėl bendradarbiavimo, ir tai Komisija ketina padaryti kuo greičiau.

Galiausiai, atsakydamas į vieną iš pasakytų kalbų, norėčiau pasakyti, kad Komisija tikisi, kad dabartinė krizė bus išspręsta kuo greičiau, ir kad bet kuriuo atveju reikšmė, kurią šalys teikia demokratijos principų ir vertybių pagarbai bei geram valdymui, yra kelis kartus įtvirtinta ES ir Centrinės Amerikos asociacijos susitarime. Derybos dėl šio asociacijos susitarimo suteiks galimybę išplėsti diskusijas dėl šių principų, įskaitant jų praktinį taikymą.

Tiek informacijos galiu jums pateikti. Žinau, kad B. Ferrero-Waldner ir Komisijos tarnybos atidžiai stebi padėtį.

Norėčiau padėkoti jums ir visiems kalbėjusiems už tai, kad buvo iškeltas padėties Nikaragvoje klausimas.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkė. - Diskusijos baigtos.

Balsavimas įvyks diskusijų pabaigoje.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 142 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Kathy Sinnott (IND/DEM), raštu. Nikaragva turi daug neatidėliotinų problemų, susijusių su politikų ir policijos korupcija, nepriklausomų teismų nebuvimu, galimais nesąžiningais rinkimais, didėjančiu skurdu, neraštingumu, prasta sveikatos priežiūra. Vis dėlto faktas, kad Nikaragva, priešingai nei Europa, neleidžia sunaikinti negimusių kūdikių, nėra trūkumas.

Europa pakankamai turtinga, kad galėtų pasirūpinti savo motinomis ir kūdikiais, bet joje leidžiama sunaikinti ir neleisti gimti daugiau kaip milijonui kūdikių. Nikaragva neturtinga, bet vaikai joje laukiami. Nikaragva, nepaisant visų jos problemų, turi demografinę ateitį, o Europoje, kritikuojančioje Nikaragvą, – atšiauri demografinė žiema.

Turime padėti Nikaragvai įtvirtinti stiprią demokratiją, tvirtą ir sąžiningą ekonomiką, veiksmingas švietimo ir sveikatos priežiūros sistemas. Taip pat turime padėti jai pasirūpinti šeimomis, moterimis ir vaikais, o ne juos naikinti įteisinus abortus.

 
  

(1)Žr. protokolą.


13.3. Rusija: Agresija prieš žmogaus teisių gynėjus ir A. Politkovskajos nužudymo procesas
Kalbų vaizdo įrašas
MPphoto
 
 

  Pirmininkė. – Kitas klausimas – diskusijos dėl šešių pasiūlymų dėl rezoliucijos dėl Rusijos(1).

 
  
MPphoto
 

  Marios Matsakis, autorius. − Gerb. pirmininke, Rusija yra viena svarbiausių ES prekybos partnerių. Be kitų dalykų ji tiekia ES valstybėms narėms didžiąją dalį reikalingos energijos. Be to, šių dienų Rusija nėra ta pati šalis kaip praeityje. Tai mus džiugina, nes nuoširdžiai norime, kad Rusija būtų šiuolaikiška ir demokratinė tauta, su kuria galėtume bendradarbiauti ir šitaip prisidėti prie taikos ir gerovės pasaulyje. Deja, mūsų norus – o dabar ir pasitikėjimą – griauna žmogaus teisių pažeidinėjimas ir nepagarba teisinei valstybei, kuri, nors ir labai sumažėjusi, vis dar pastebima Rusijoje. Puikus pavyzdys yra visiškai nepriimtinas Rusijos valdžios institucijų elgesys tiriant žiaurų A. Politkovskajos nužudymą 2006 m.

Šiame pasiūlyme dėl rezoliucijos mes raginame Rusiją imtis visų priemonių užtikrinti, kad nekiltų grėsmės Rusijos pasirinktam demokratinių reformų keliui ir bendradarbiavimui su ES dėl vis dar pasitaikančių žmogaus teisių pažeidinėjimų toje šalyje.

 
  
MPphoto
 

  Józef Pinior , autorius. – (PL) Gerb. pirmininke, vakar, per A. Sacharovo premijos įteikimo ceremoniją, kurioje kartu su dukra dalyvavo T. Jankelevič, šiuose Rūmuose kalbėjo E. Bonner. Jos žodžių aidas dar girdimas ir šiandien. Jos pasakyti žodžiai tikrai reikšmingi – tai žinia šiandienos Europai ir pasauliui iš žmogaus, kuris ištvėrė totalitarinį režimą Rusijoje ir yra tikrasis šiandienos Rusijos balsas.

Europos Parlamentui susirūpinimą kelia dabartinė šios didelės šalies padėtis. Advokatai ir žmogaus teisių aktyvistai yra persekiojami, bauginami, jie gyvena bijodami dėl savo gyvybių, nes grasinama susidorojimu. Tai neatskiriama dabartinės Rusijos politinės sistemos dalis.

2008 m. gruodžio 4 d. milicija ieškojo archyvų, esančių organizacijos „Memorial“ būstinėje. Ši išskirtinė žmogaus teisių organizacija aktyviai dirba registruodama totalitarizmo nusikaltimus. Turiu pasakyti, kad neįsivaizduoju, dėl kokių priežasčių Rusijos valdžios institucijos konfiskavo „Memorial“ priklausančią įrangą, jos kompiuterius ar dokumentus apie gulago laikotarpį. Nerandu jokio paaiškinimo, kodėl šie dokumentai galėtų kelti grėsmę viešajai tvarkai šiuolaikinėje Rusijoje.

Mums taip pat susirūpinimą kelia A. Politkovskajos žudikų teismo procesas. Mes tikimės, kad nagrinėjant bylą bus nustatyta, kas vykdė žmogžudystę, kas buvo atsakingas ir kieno įsakymu ji buvo įvykdyta, taip pat tikimės, kad teismas atskleis visas šios sukrečiančios žmogžudystės aplinkybes. Todėl bylos nagrinėjimas turi būti atviras žurnalistams, žiniasklaidai ir tiems, kurie nori stebėti teismo procesą.

Aš taip pat manau, kad nuostata dėl žmogaus teisių turėtų būti įtraukta į pagrindinius Europos Sąjungos ir Rusijos susitarimus. Tikroji Rusija yra ta, apie kurią vakar Europos Parlamente kalbėjo E. Bonner.

 
  
MPphoto
 

  Erik Meijer, autorius. (NL) Gerb. pirmininke, po 1991 m. Rusijoje kurį laiką atvirai buvo reiškiamos skirtingos politinės nuomonės, daugiapartinėje sistemoje vyko politinės diskusijos išsakant įvairias nuomones dėl ateities. Deja, šis trumpas demokratiškiausias laikotarpis taip pat pasižymėjo administraciniu nekompetentingumu, laukiniu privatizavimu ir korupcija. Chaotiškas prezidento B. Jelcino valdymo laikotarpis dešimtajame dešimtmetyje atgaivino stiprios centralizuotos valdžios nostalgiją be didelės erdvės opozicijai ar kritiškai tiriamajai žurnalistikai.

Nors dabar, skirtingai nei komunizmo laikotarpiu, įvairios partijos dalyvauja rinkimuose, valdžia ir vėl priklauso vienai partijai, o kitoms partijoms sistemingai siekiama kenkti, valdančiosios partijos lyderis ir vėl šlovinamas. Didžioji visuomenės nuomonės dalis palaiko šį lyderį ir nereiškia kritikos, neieško alternatyvų ar opozicijos. Ši padėtis nesikeis, nes Rusija staiga praturtėjo ir jai pradėjo sektis dėl dujų ir naftos eksporto. Todėl tikros demokratijos įtvirtinimo galimybės labai sumažėjo.

Tie, kurie nepritaria dabartinei vyraujančiai nuomonei, atkreipia dėmesį į didžiulį atotrūkį tarp turtingųjų ir vargšų, aukštą slaptumo lygį, netoleranciją, ribotas autonominių regionų teises, elgesį su etninėmis mažumomis, įtemptą padėtį Šiaurės Kaukaze, nesirūpinimą ekonomiškai silpnais regionais, šauktinių išnaudojimą, homoseksualų diskriminaciją, kai kurių žudikų nebaudžiamumą, vienašališką partinį milicijos ir teisėjų pasirinkimą, nevyriausybinių organizacijų ir žiniasklaidos laisvės apribojimus.

Turime palaikyti kritikus. Galime jiems padėti rodydami teigiamą pavyzdį ir palaikydami žmogaus teisių aktyvistų veiklą kovoje su žmonių dingimais, bauginimais, slaptumu ir žudymu. Iš esmės šalys, kuriose gerai veikia parlamentinė demokratija, nesąmoningai prisideda prie priešingų dalykų.

Mes nepritariame kritikams kurti raketinį skydą ar padėti Gruzijai okupuoti Abchaziją ir Pietų Osetiją. Šie veiksmai laikomi priešiškumo ženklu ir skatina žmones telktis su V. Putino šalininkais. Mes taip pat nepadedame jiems, kai dėl mums reikalingų dujų ir naftos atleidžiame už žmogaus teisių pažeidinėjimus Rusijoje. Rezoliucijoje teisingai pažymėta, kad bendraujant su Rusija prioritetas turi būti skiriamas žmogaus teisėms, teisinei valstybei ir demokratijai.

 
  
MPphoto
 

  Tunne Kelam, autorius. − Gerb. pirmininke, šios diskusijos yra labai pavėluotos. Mes tebekartojame žodžius „tarpusavio priklausomybė“. Ši tarpusavio priklausomybė susijusi ne tik su energetika ir prekyba. Ji taip pat susijusi su vertybėmis, teisingumu, žmogaus orumu ir tiesa. Šių vertybių Rusija įsipareigojo laikytis tapusi Europos Tarybos nare.

Šios diskusijos turėtų mums priminti bendrą atsakomybę už blogėjančią demokratijos ir žmogaus teisių padėtį Rusijoje.

2008 m. gruodžio 3 d. Rusijos žmogaus teisių organizacijos Europos Sąjungai išsiuntė bendrą kreipimąsi. Jame sakoma, kad Europa netinkamai reaguoja į tai, kas vyksta Rusijoje ir kaip klostosi Rusijos santykiai su kaimyninėmis šalimis, pavyzdžiui, su Ukraina ir Gruzija. ES neprivertė Maskvos laikytis tų pačių standartų, kuriuos ji taiko kitiems partneriams. Todėl, kaip sakoma pabaigoje, tai leido Rusijos valdžios institucijoms šiurkščiai pažeidinėti žmogaus teises ir tarptautinę teisę.

Vakar E. Bonner atskleidė esminę A. Sacharovo mintį: darykite tai, ką turite daryti, darykite tai, ką jums sako daryti sąžinė. Jei to nedarysime ir vadovausimės pragmatiniu siekiu užsitikrinti energijos tiekimą, rizikuojame būti bendrai atsakingi už teisingumo ir žmogaus teisių trypimą mūsų kaimynystėje.

Ar galime ką nors pakeisti? Visi, kurie susidūrė su sovietų totalitarinio režimo žiaurumu ir savivaliavimu, galėtų jus patikinti, kad viską galime pakeisti, jeigu tvirtai laikysimės savo vertybių. Rusijos žmonės nusipelnė vadovautis tomis pačiomis vertybėmis ir teisingumu kaip ir mes.

 
  
MPphoto
 

  Ewa Tomaszewska, autorė. – (PL) Gerb. pirmininke, žmogžudystės Rusijoje tebėra priemonė nutildyti žmogaus teisių aktyvistus ir visus kitaip mąstančius.

Spalio 28 d. Maskvoje buvo nužudytas Jėzuitų ordino lyderis Rusijos regione O. Messmeris ir dvasininkas V. Betancourtas iš Ekvadoro. Rugpjūčio 31 g. nužudytas M. Jevlojevas. Pasikėsinta į A. Kotjevo, Z. Cečoevo, D. Krajučino, S. Dmitrijevskio ir K. Moskalenko gyvybes. Gruodžio 4 d. Rusijos prokurorai surengė kratas organizacijos „Memorial“ būstinėje, per kurias konfiskuota duomenų bazė, kurioje buvo duomenys apie tūkstančius J. Stalino aukų.

A. Politkovskajos ir A. Litvinenko nužudymo bylų tyrimas rodo, kad Rusijos valdžios institucijos siekia išvengti sąžiningos tyrimo baigties ir nori, kad pasaulis nesužinotų apie tai, kas užsakė šias žmogžudystes. Rusijoje nusistovėjo praktika suimti taikius protestuotojus ir terorizuoti šauktinius.

Aš griežtai nepritariu žmogaus teisių pažeidinėjimams Rusijoje ir raginu Rusijos valdžios institucijas liautis persekioti žmogaus teisių aktyvistus.

 
  
MPphoto
 

  Michael Gahler, PPE-DE frakcijos vardu. (DE) Gerb. pirmininke, daug kartų mes parodėme norą bendradarbiauti su Rusija. Mes norime, kad su šia šalimi vyktų ekonominiai mainai ir politinis dialogas. Europa ir Rusija yra viena kitai reikalingos. Todėl dar labiau neramina teisinės valstybės ir demokratijos padėtis šalyje, kurios žmonės dešimtmečius kentėjo sovietinę diktatūrą.

Visi demokratijos rodikliai, V. Putinui atėjus į valdžią, pradėjo blogėti. Tai susiję su spaudos ir žiniasklaidos laisve, žodžio, susirinkimų ir asociacijų laisve – ir ne tik politinių partijų – teismų nepriklausomybe ir pagarba mažumoms.

Europos žmogaus teisių teismas Strasbūre daug kartų pasmerkė Rusiją ir tai rodo liūdną pilietinių teisių padėtį šalyje. Gruodžio 4 d. krata organizacijos „Memorial“ tyrimų ir informacijos centre Sankt Peterburge rodo, kad dabartiniai vadovai atvirai siekia nusimesti šalies stalininio palikimo naštą ir užglaistyti J. Stalino terorą. Tai nėra tinkamas pagrindas demokratinei visuomenei, nuo kurios priklauso sėkminga ekonominė ir socialinė plėtra, kurti arba siekti Europos kaimynių pasitikėjimo Rusija, kaip patikima ir taikia partnere.

Bendraudami su valdžia, pilietine visuomene ir verslo bendruomene visi turime būti suinteresuoti siekti, kad Rusija taptų teisine ir demokratiška valstybe.

 
  
MPphoto
 

  Janusz Onyszkiewicz, ALDE frakcijos vardu. – (PL) Gerb. pirmininke, Rusija yra per daug svarbi mums šalis, kad nesirūpintume tuo, kas joje vyksta. Komunizmo laikotarpiu didžiausia problema buvo ne kalbos laisvė. Problema buvo asmens laisvė pasakius kalbą. Šiandien padėtis, atrodo, dar blogesnė. Dabar kyla pavojus ne tik laisvei, bet ir žmonių gyvybėms.

Rezoliucijoje paminėta daug sukrečiančių žmogaus teisių aktyvistų arba dėl kitų priežasčių nacionalinei ar vietos valdžiai nepriimtinų asmenų žmogžudysčių. Už šiuos nusikaltimus atsakingiems asmenims leidžiama dingti iš šalies, kaip tai padarė A. Politkovskajos žudikai, arba pasinaudoti deputato neliečiamybe, kaip tai padarė A. Litvinenko žudikai. Ši nerimą kelianti padėtis rodo, kad mums bus sunku laikyti Rusiją šalimi, nuoširdžiai norinčia vadovautis teisinės valstybės principais.

 
  
MPphoto
 

  Mikel Irujo Amezaga, Verts/ALE frakcijos vardu. (ES) Atsiprašau dėl ankstesnio nesusipratimo dėl mano kalbėjimo tvarkos.

Žmogaus teisės ir laisvė yra svarbiausi Europos Sąjungos ramsčiai, kuriais turėtų būti grindžiamas ir mūsų dialogas su Rusija.

Deja, pažeidimų sąrašas ilgėja, o žmogaus teisių aktyvistų padėtis blogėja.

Per paskutinius mėnesius, be daugelio kitų incidentų, kelis kartus buvo pažeistos žmogaus teisės. Buvo užpulti S. Dmitrijevskio, Nižnij Novgorodo tolerancijos skatinimo fondo konsultanto, namai. Ginkluoti būriai pagrobė ir sumušė Z. Cečoevą – žmogaus teisių gynėją Ingušijoje. I. Timiševo, žmogaus teisių advokato, buvo sulaikyti ir apklausti giminės, su jais buvo blogai elgiamasi.

Taip pat norėčiau priminti, kad praėjusią savaitę, gruodžio 12 d., Ispanijos Vyriausybė nusprendė išduoti M. Gasajevą Rusijai. M. Gasajevas, Rusijos pilietis iš Čečėnijos, remiantis Amnesty International, 2004 m. buvo sulaikytas slaptosios Rusijos milicijos ir tris dienas kankintas.

M. Gasajevas pabėgo į Ispaniją, kurioje 2005 m. paprašė politinio prieglobsčio. Jo prašymas buvo atmestas remiantis slapta ataskaita, parengta Ispanijos valdžios institucijų, su kuria negalėjo susipažinti nei jis pats, nei jo advokatas.

Ispanija yra pasirašiusi Konvenciją prieš kankinimą ir jo išdavimas grindžiamas Rusijos valdžios institucijų diplomatinėmis garantijomis.

Daugelyje žmogaus teisių organizacijų parengtų pranešimų buvo nuolat reiškiamas susirūpinimas dėl kankinimo priemonių naudojimo Rusijoje, ypač Šiaurės Kaukazo respublikose, pavyzdžiui, Čečėnijoje ir Ingušijoje.

Išdavus M. Basajevą kiltų reali grėsmė, kad Rusijoje jis būtų suimtas, kankinamas arba būtų kitaip blogai elgiamasi.

Ir baigsiu – dabar naudojuosi papildoma kalbėjimo laiko minute, kaip buvo sutarta – pakartodamas tai, ką pasakė mano frakcijos kolega M. Horáčekas. Praėjusį liepos mėn. jis priminė, kad Yukos bylos kaliniai – M. Chodorkovskis ir P. Lebedevas – laikomi Sibiro kalėjime Čitoje. Ir tai ne viskas.

Todėl norėčiau paprašyti, kad būtų daroma viskas, kas įmanoma, siekiant juos išlaisvinti, o Rusija turi būti raginama realiai užtikrinti žodžio ir spaudos laisvę bei netrukdyti dirbti NVO. Visi šie veiksniai yra ypač svarbūs mūsų bendrai ateičiai Europoje.

 
  
MPphoto
 

  Andrzej Tomasz Zapałowski, UEN frakcijos vardu. – (PL) Gerb. pirmininke, šiandien Rusijos Vyriausybė vėl sulaukė kritikos, nes toleruoja, o kartais ir provokuoja veiksmus, nesuderinamus su pilietybės principais, kurių laikosi visos civilizuotos šalys. Rusijos gyventojus šokiravo žmogaus teisių aktyvistų grobimas, gąsdinimas ar net žudymas. Vis dėlto dabartinė Vyriausybė sulaukia didelės paramos, nors su bet kokia opozicija ji akivaizdžiai susidoroja.

Daugeliui Rusijos gyventojų patinka tvirtas ar net negailestingas vadovavimas. Rusai nori atkurti Rusijos imperiją nepaisydami to, kaip šis tikslas bus pasiektas. Europa apsimeta to nepastebinti, nes jai svarbiausia ekonominiai interesai. Didelė Rusijos gyventojų dalis nori, kad buvusios sovietinės respublikos, net tos, kurios dabar priklauso Europos Sąjungai, vėl priklausytų Rusijai. Tai dar didesnė problema, nei žmogaus teisių pažeidinėjimas Rusijoje. Deja, nors ši problema kelia didesnį pavojų, ją nutylime.

 
  
MPphoto
 

  Kathy Sinnott, IND/DEM frakcijos vardu. – Gerb. Pirmininke, Rusija didžiausia ir artimiausia Europos kaimynė, o dėl prekybinių santykių ji yra ir viena svarbiausių. Tai, kas vyksta Rusijoje, Europai svarbu dėl šių priežasčių. Be to, įvykiai Rusijoje turi didelę įtaką Europai. Dėl šių priežasčių, kurios apima ir žmogaus teisių pažeidinėjimą, ši rezoliucija labai svarbi.

Norėčiau pabrėžti, kad Europos Parlamente, Strasbūre, aš susitikau su G. Kasparovu, kai jis buvo kandidatas į Rusijos prezidentus. Būdamas kandidatas, jis vyko čia kaip garbės svečias. Jau tada G. Kasparovas aiškiai mums pasakė, kad Kremliaus požiūris į jo politinę veiklą buvo kaip į griaunamąja veikla užsiimantį nusikaltėlį – apie daugelį šių dalykų kalbame šiandien – linkusį blogai elgtis, kuris gali būti bet kada sulaikytas arba gali būti sulaikyti jo šalininkai.

Kartais tokia veikla persikelia už Rusijos sienų net ir į ES. Per paskutinę Peticijų komiteto kelionę į Bulgariją Bulgarijos ortodoksų bažnyčios atstovai, kenčiantys nuo žiauraus persekiojimo šioje šalyje, kalbėjo apie Rusijos įtaką tokiai jų padėčiai.

Turime pamiršti nuogąstavimus dėl energetikos saugumo, švelninančio požiūrį į Rusiją ir jos akivaizdoje verčiančio nuolaidžiauti, ir kalbėti su Rusija tvirtai ir aiškiai ir priminti jai, kad ji yra Europos Tarybos narė ir Europos žmogaus teisių konvencijos ir Strasbūro susitarimo šalis, todėl mes turime reikalauti, kad būtų gerbiama demokratija ir žmogaus teisės pačioje Rusijoje ir už jos ribų.

 
  
MPphoto
 

  Bernd Posselt (PPE-DE). (DE) Gerb. pirmininke, teisinės valstybės problemos yra ne atsitiktiniai nukrypimai nuo normos, bet sistemingai plintantis vėžys. Esame antrajame V. Putino eros etape, kurios papuošalas yra N. Medvedevas, o dabar rengiamasi trečiajam etapui.

Pirmasis V. Putino eros etapas prasidėjo antruoju Čečėnijos karu, mažos šalies užpuolimu, prilygstančiu genocidui, kurį skatino didelis kolonijinis suinteresuotumas jos žaliavomis. Nuo tada problema didėjo, teisinė valstybė ir spaudos laisvė buvo apribota, žmogaus teisių gynėjai, pavyzdžiui, K. Moskalenko, buvo persekiojami net – iki Strasbūro teismo, nebuvo jokios pažangos ir, kaip minėjau anksčiau, tai nėra atsitiktiniai nukrypimai nuo normos, bet sistemingas mažos demokratijos ir teisinės valstybės nepripažinimas.

Todėl Europos Sąjunga turi energingiau imtis veiksmų. Derybose dėl susitarimo esame skolingi – A. Politkovskajai, A. Litvinenko ir kitiems – išdrįsusiems tirti šiuos nukrypimus nuo normų ir vadinti daiktus tikraisiais vardais.

Bet kuris žmogus, bandantis atvirai nagrinėjanti šiuos dalykus, rizikuoja gyvybe, kiekvieną kartą primetant paslaptingą ir neaiškų kontekstą. Todėl mes, gyvenantys laisvai ir palyginti saugiai, turime pareigą užtikrinti, kad galų gale aplinkybės bent šiek tiek būtų atskleistos, ir kad mes šiuose Rūmuose padarytume bent tai, ką galime, t. y. aiškiai ir atvirai galėtume kalbėti su Rusijos vadovais. Galiausiai tai vienintelė kalba, kurią jie supranta, kaip aiškiai pasakė E. Bonner savo jaudinančioje vakarykštėje kalboje.

Sekime tokių drąsių žmonių, kaip E. Bonner ir A. Sacharovas, pavyzdžiu ir pagaliau nustokime veidmainiauti ir apgaudinėti save. Sakykime tai, kas yra iš tikrųjų. Tai būtų geriausia paslauga, kurią galėtume padaryti Rusijos žmonėms.

 
  
MPphoto
 

  John Bowis (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, A. Politkovskaja buvo nužudyta prieš dvejus metus. Ji nušauta savo namuose prie lifto. Ginklas gulėjo numestas šalia. Buvo dienos vidurys. Tuo metu buvo keliamas klausimas: „Kas nuspaudė gaiduką?“ Ir nuo tada vis dar keliamas klausimas: „Kas už virvelių tampė rankas, nuspaudusias gaiduką?“ Tai panašu į mafijos žmogžudystę, bet ji niekada nerašė apie mafiją. Ji rašė tik apie Rusijos Vyriausybę ir jos veiksmus Čečėnijoje. Tai buvo įspėjimas – įspėjimas kitiems laisviems žurnalistams laikytis atokiau nuo autoritarinių dalykų.

Šis įspėjimas pasieks savo tikslą, jeigu pasaulio nuomonė ir aiškus ES institucijų nusistatymas neprivers tinkamai išnagrinėti bylos ir viešai įvardyti tų, kurie davė įsakymus. Mes negalime sugrąžinti Anos, bet galime siekti teisingumo. Galime padaryti ją ne priespaudos, bet laisvės simboliu. Turime vieningai siekti šio tikslo.

 
  
MPphoto
 

  Paulo Casaca (PSE). (PT) Gerb. pirmininke, netrukus baigsime ypač svarbias diskusijas, kurios, kaip jau buvo minėta, turėjo būti surengtos daug anksčiau. Rusija labai svarbi mums visais atžvilgiais, bet ypač kaip šalis, kurioje turi būti gerbiamos žmogaus teisės. Pagarba žmogaus teisėms reiškia, kad būtinai reikia atsisakyti ksenofobijos ir homofobijos, todėl norėčiau paraginti visus EP narius užtikrinti, kad apie šias dvi skaudžias rykštes Rusijoje, kaip teisingai įvardyta rezoliucijoje, būtų kalbama atvirai ir kad nebūtų pašalinti šie žodžiai.

 
  
MPphoto
 

  Zbigniew Zaleski (PPE-DE). – (FR) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, rezoliucijoje tiesiogiai kalbama apie smerktinus atvejus.

Rezoliucija turėtų būti ne skubi rezoliucija, bet nuolatinis priminimas Rusijos valdžios institucijoms, nes mes smerkiame jų persekiojimo metodus. Ši rezoliucija yra kreipimasis į Rusijos žmones, aktyvistus ir Rusijos herojus, kurie kovos už laisvę tol, kol niekas nebijos būti nužudytas už teisę į žodžio laisvę.

Manau, kad mūsų kreipimasis turėtų atsispindėti Rusijos Vyriausybės ir Europos Komisijos santykiuose ir susitikimuose.

 
  
MPphoto
 

  Marcin Libicki (UEN). – (PL) Gerb. pirmininke, šiandien mes svarstome žmogaus teisių pažeidimus, pavyzdžiui, A. Politkovskajos žmogžudystę ir kitus Rusijoje kilusius incidentus, kurie liudija valstybės vykdomą terorizmo politiką prieš savo piliečius.

Turime nepamiršti fakto, kad Rusija ne tik pažeidinėja žmogaus teises, bet tampa labiau imperialistinė ir po nedidelės pertraukos nuo dešimtojo dešimtmečio pradžios vėl grasina savo kaimynams. Tokia padėtis susiklostė dėl to, kad komunizmas niekada oficialiai nebuvo pasmerktas. Šiandien mes kalbame apie Vokietiją kaip apie demokratinę valstybę, gerbiančią savo žmones, nes ji nugalėjo A. Hitlerį ir nacistinę praeitį.

Šiandien mes turime stengtis užtikrinti, kad ir šiuose Rūmuose, ir bet kur kitur, kur galime daryti įtaką, būtų sprendžiamas komunizmo praeities klausimas, nes tai yra vienintelis būdas sustabdyti Rusijos teroro politiką šalyje ir imperialistines ambicijas užsienyje.

 
  
MPphoto
 

  Jacques Barrot, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. − (FR) Gerb. pirmininke, lapkričio 5 d., sakydamas pirmąją metinę kalbą Federacijos Taryboje, prezidentas N. Medvedevas atvirai paminėjo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją.

Šis simbolinis jos paminėjimas jubiliejiniais Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos metais rodo, kad prezidentas domisi klausimais, susijusiais su teismine reforma ir jos poveikiu žmogaus teisėms. Jo žodžiai drąsina, bet Europos Sąjunga turės atidžiai stebėti įvykių eigą šioje srityje. Paskutinių kelių savaičių įvykiai dar kartą mums priminė, su kokiomis didelėmis problemomis susiduria žmogaus teisių gynėjai Rusijoje. Gerb. Pirmininke, mes atidžiai klausėmės visų kalbėjusiųjų. Visi jie pabrėžė didžiulę grėsmę žmogaus teisėms Rusijoje.

Praėjus dvejiems metams nuo A. Polikovskajos mirties, pradėta nagrinėti jos nužudymo byla. Iš pradžių ji buvo atvira visuomenei, vėliau tęsiama in camera, tada vėl atverta visuomenei. Bylos nagrinėjimą atidžiai stebės visi žodžio laisvės gynėjai.

M. Jevlojevo nužudymas rugpjūčio mėn. pabaigoje, sulaikant milicijai, – mums primena, kad Rusijoje žurnalistika tampa vis pavojingesne profesija.

Gruodžio mėn. pradžioje organizacijos „Memorial“, kuri yra viena seniausių ir didžiausią prestižą turinti NVO bei nagrinėjanti skaudžią XX a. Rusijos praeitį, patalpose buvo atlikta milicijos krata. Per kratą buvo konfiskuoti istoriniai gulagų archyvai.

Kad būtų tęsiamas balandžio mėn. konferencijoje – kurią pats pradėjau – dėl Europos totalitarinių režimų įvykdytų nusikaltimų pradėtas darbas, istorikams privalo būti sudarytos sąlygos naudotis archyvais. Gruodžio 4 d. krata yra nerimą kelianti žinia tiems, kurie tiki, kad būtina surengti atviras diskusijas apie gilias praeities žaizdas. Šios diskusijos reikalingos siekiant susitaikymo ateityje.

Žinoma, ES ir Rusijos valdžios institucijų konsultacijos dėl žmogaus teisių suteikia galimybę dar kartą priminti Rusijai būtinybę laikytis žmogaus teisių srityje prisiimtų įsipareigojimų. Komisija tęsia darbą, skirtą remti pilietinės visuomenės iniciatyvas, ypač susijusias su Europos demokratijos ir žmogaus teisių iniciatyva.

Parama teisminei reformai taip pat yra mūsų bendradarbiavimo programų su Rusija prioritetas. Per paskutinį susitikimą su Rusija bendravau su keliais naujais pareigūnais, atsakingais už teisingumo sritį, ir ketinu su jais toliau tęsti sunkų dialogą. Be to, Europos Sąjunga ir Rusija dabar veda derybas dėl naujos sutartinės bazės, pakeisiančios esamą partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą.

Pagarba žmogaus teisėms, be abejo, turi būti esminis šio naujo susitarimo elementas. Šalys turi laikytis JTO, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje ir Europos Taryboje prisiimtų įsipareigojimų; Komisija ir toliau aktyviai dirbs šioje srityje. B. Ferrero-Waldner prašė padėkoti jums už pradėtas diskusijas ir patikino, kad yra asmeniškai dėl to įsipareigojusi. Norėčiau pridėti ir savo asmeninį įsipareigojimą, nes turiu galimybę vesti dialogą su Maskvos valdžios institucijomis saugumo ir teisingumo srityje.

Tai viskas, ką norėjau pasakyti šiuo klausimu, gerb. pirmininke. Tikiuosi, kad 2010 m. suteiks Rusijos pareigūnams galimybę labiau gerbti savo įsipareigojimus, nes šiais metais tai nebuvo daroma.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkė. - Diskusijos baigtos.

Balsavimas įvyks rytoj.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 142 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Urszula Gacek (PPE-DE), raštu. – Tebesitęsiančioje Yukos istorijoje toliau pažeidinėjamos žmogaus teisės. Prabėgus penkeriems metams nuo Michailo Chodorkovskio sulaikymo jis ir kiti Yukos darbuotojai tebėra įkalinti neaiškiomis aplinkybėmis. Didžiausią nerimą kelia buvusio Yukos advokato Vasilijaus Alekseniano byla, kuriam nuo 2006 m. taikomas kardomasis kalinimas. Dabar prie mirties esantis ir nuo AIDS, limfos vėžio ir tuberkuliozės kenčiantis V. Aleksenianas pareiškė, kad jis nepasidavė šantažui duoti melagingus parodymus prieš M. Chodorkovskį mainais į medicininį gydymą. Nors prieš tai jo sveikatos būklė buvo kontroliuojama, po šio atvejo atsirado mirtinų komplikacijų. 2008 m. gruodžio mėn. baigsis jam pateiktų kaltinimų senaties terminas, bet teismas V. Aleksenianą išleis į laisvę, tik jeigu jis sumokės didžiulį 1,4 mln. EUR užstatą. Tuo tarpu M. Chodorkovskis nebuvo paleistas lygtinai, nors pagal Rusijos teisę ir praktiką buvo galima paleisti. Tyrėjai M. Chodorkovskiui pateikė naujus neįtikėtinus kaltinimus ir jam beveik dvejus metus buvo taikomas kardomasis kalinimas.

Šių ir kelių kitų bylų nagrinėjimas atskleidžia didelius Rusijos teisingumo sistemos trūkumus. Šių žmonių išlaisvinimas būtų sėkmingos Rusijos kovos su teisiniu nihilizmu pavyzdys. ES ir Rusijos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas turėtų priklausyti nuo teisinės valstybės problemų sprendimo, įskaitant politinių kalinių problemą.

 
  
MPphoto
 
 

  Eija-Riitta Korhola (PPE-DE), raštu. – (FI) Rusija yra Europos Tarybos ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) narė ir kaip jų narė turėtų būti įsipareigojusi gerbti žmogaus teises. Deja, iš esmės žmogaus teisių padėtis šalyje bloga. Remiantis Maskvos žmogaus teisių biuru, ksenofobijos ir homofobijos apraiškų daugėja, 2008 m. 100 žmonių mirė dėl rasės, tautybės, religijos arba seksualinės orientacijos. Spalio mėn. savo bute Maskvoje buvo nužudytas Rusijos jėzuitų ordino lyderis O. Messmeris ir Ekvadoro dvasininkas V. Betancourtas. Problema ta, kad Rusijos valdžios institucijos tokių nusikaltimų, kaip šis, beveik nesmerkia.

Beje, ginant žmogaus teises Rusijoje galima patekti į ypač pavojingą padėtį. Žmogaus teisių aktyvistų padėtis ir problemos, su kuriomis susiduria žmogaus teises ginančios NVO, kelia didelį nerimą. Europos žmogaus teisių teismas Strasbūre sprendė daug bylų, kurias iškėlė Rusijos piliečiai. Teismo sprendimai atskleidžia, kad daugelyje bylų susiduriama su dideliais žmogaus teisių pažeidimais ir Rusijos valdžios institucijų priespauda.

Derybose dėl naujo pagrindų susitarimo, kuris taps visapusišku ES ir Rusijos santykių pagrindu, turime rimtai atsižvelgti į šias problemas. Derybose, kurios buvo pradėtos per ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimą lapkričio mėn., žmogaus teisių, teisinės valstybės ir demokratijos padėtis turi būti laikoma pagrindiniu dalyku. Mes taip pat turime reikalauti, kad Rusijos valdžios institucijos nedelsdamos vykdytų visus Europos žmogaus teisių teismo sprendimus.

Žmogaus teisių srityje dirbantys teisininkai, tiriantys įtarimus dėl šių pažeidimų ir bylas bei susiduriantys su didžiule asmenine rizika, nusipelno didžiausios pagarbos už atliekamą darbą. Jiems turėtų būti garantuota valstybės apsauga ir tarptautinės bendruomenės parama.

 
  

(1)Žr. protokolą.


14. Balsuoti skirtas laikas
Kalbų vaizdo įrašas
MPphoto
 
 

  Pirmininkė. – Kitas klausimas – balsavimas.

(Balsavimo rezultatai ir kita su balsavimu susijusi informacija žr. protokolą)

 

14.1. Zimbabvė (balsavimas)

14.2. Nikaragva (balsavimas)
  

- Prieš balsavimą

 
  
MPphoto
 

  Manuel Medina Ortega, autorius. (ES) Europos Parlamento Socialistų frakcijos vardu buvo pateikti keli prašymai atskirai balsuoti dėl 1 ir 4 dalies, taip pat keli pasiūlymai dėl žodinių pakeitimų, susijusių su 2 dalimi, A konstatuojamąja dalimi ir F konstatuojamąja dalimi. Esu įsitikinęs, kad Pirmininkė tai žino, o jei ne, galėčiau jai viską paaiškinti.

 
  
 

- Prieš balsavimą dėl 2 dalies

 
  
MPphoto
 

  Manuel Medina Ortega, autorius. (ES) Į 2 dalį mes norėtume įtraukti žodinį pakeitimą, nurodantį savivaldybes, kuriose vyksta neramumai, t. y. Leóno and Managua savivaldybes: jis skambėtų „savivaldybėse (Leóno and Managua)“

 
  
  

(Parlamentas sutiko priimti žodinį pakeitimą)

– Prieš balsavimą dėl A konstatuojamosios dalies

 
  
MPphoto
 

  Manuel Medina Ortega, autorius. (ES) A konstatuojamojoje dalyje Europos Parlamento Socialistų frakcija pasiūlė žodinį pakeitimą, kuriame žodis „kaltinimų“ būtų pakeistas vienaskaita – „kaltinimu“.

 
  
  

(Parlamentas sutiko priimti žodinį pakeitimą)

– Prieš balsavimą dėl F konstatuojamosios dalies

 
  
MPphoto
 

  Manuel Medina Ortega, autorius. (ES) F konstatuojamoje dalyje vietoje „baudžiamasis persekiojimas“ siūlome įrašyti „teisminis persekiojimas“, t. y. žodį „baudžiamasis“ pakeisti žodžiu „teisminis“.

 
  
 

(Parlamentas sutiko priimti žodinį pakeitimą)

 

14.3. Rusija: agresija prieš žmogaus teisių gynėjus ir A. Politkovskajos nužudymo procesas (balsavimas)
  

- Prieš balsavimą dėl 6 dalies

 
  
MPphoto
 

  Michael Gahler (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, mes norėtume pirmojoje eilutėje žodžius „ksenofobijos ir homofobijos“ pakeisti žodžiu „smurto“, nes manome, kad šio žodžio reikšmė yra platesnė už žodžių „ksenofobijos“ ir „homofobijos“ reikšmes ir taip pat apima nacionalines arba religines mažumas.

Pirmojoje dalyje norėtume įrašyti „smurto atvejus“, nes vėliau kalbama apie kitus atvejus – tautybę, religiją ir seksualinę orientaciją. Jie lieka tekste, todėl manau, kad pirmojoje eilutėje neužtenka paminėti tik ksenofobijos ir homofobijos. Ar kolegos sutiktų, kad pirmojoje eilutėje būtų įrašytas žodis „smurto“?

 
  
 

(Parlamentas sutiko priimti žodinį pakeitimą)

 

15. Tarybos bendrųjų pozicijų perdavimas (žr. protokolą)

16. Sprendimai dėl kai kurių dokumentų (žr. protokolą)

17. Į registrą įrašyti raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 116 straipsnis) (žr. protokolą)

18. Per šį posėdį priimtų tekstų perdavimas (žr. protokolą)
Kalbų vaizdo įrašas

19. Kitų posėdžių kalendorinis planas (žr. protokolą)
Kalbų vaizdo įrašas

20. Sesijos atidėjimas
Kalbų vaizdo įrašas
MPphoto
 

  Pirmininkė. – Šio posėdžio protokolas bus pateiktas Parlamentui tvirtinti kitos mėnesinės sesijos pradžioje. Jeigu pastabų nėra, aš nedelsdama išsiųsiu patvirtintas rezoliucijas jų gavėjams.

Europos Parlamento sesiją skelbiu atidėta.

(Posėdis baigėsi 16.45 val.)

 

PRIEDAS (Atsakymai raštu)
KLAUSIMAI TARYBAI (Už šiuos atsakymus išimtinai atsako Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujanti valstybė)
Klausimas Nr. 1, pateikė Bernd Posselt (H-0879/08)
 Tema: Dėl padėties Makedonijoje
 

Kokių veiksmų imasi Taryba, siekdama pagirti ir paremti šalį kandidatę Makedoniją, kurios ne tik albanų etninės bendruomenės, bet ir visų etninių mažumų vadovaujantieji atstovai įtraukiami į vyriausybės koaliciją, suteikiant jiems įgaliojimus daryti poveikį, ir ar vyriausybėje juda į priekį reformų procesas?

 
  
 

(FR) Šio atsakymo, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos narėms, Strasbūre vykstant Europos Parlamento 2008 m. gruodžio mėn. sesijai paklausimų metu Tarybai žodžiu pateikta nebuvo.

Savo 2008 m. birželio 19–20 d. išvadose „Europos Komisija pabrėžia, kad šių metų pabaigoje galimi tolesni Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos žingsniai jai artėjant prie ES, jei tik bus įvykdytos 2005 m. gruodžio mėn. Europos Tarybos išvadose nustatytos sąlygos, politiniai Kopenhagos kriterijai ir pagrindiniai 2008 m. vasario mėn. Stojimo partnerystės prioritetai. Šiomis aplinkybėmis Europos Taryba atkreipia dėmesį į 2008 m. birželio 16 d. Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos išvadas. Toliau lieka nepaprastai svarbus kaimyninių santykių, įskaitant derybų keliu pasiektą ir abiems pusėms priimtiną sprendimą dėl pavadinimo, išsaugojimas.“

Europos Sąjungos ir Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos santykių pagrindas iš esmės apibūdinamas šalies kandidatės statusu (suteiktu 2005 m. gruodžio mėn. Taryboje), Stabilizavimo ir asociacijos susitarimu (galiojančiu nuo 2004 m. balandžio mėn.) ir Europos Sąjungos specialiojo įgaliotinio dalyvavimu (nuo 2001 m.). Nuo 2005 m. ambasadorius Erwan Fouéré ėmėsi dviejų Europos Sąjungos specialiojo įgaliotinio ir Europos Komisijos atstovybės vadovo Skopjėje pareigų, kurios padeda palaikyti glaudesnius aukšto lygio ryšius su vyriausybe, politinėmis partijomis, pilietine visuomene ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis. Be to, 2008 m. pavasarį Komisija pateikė vyriausybei veiksmų planą, kuriame nustatomi aiškūs ir realistiniai vizų sistemos liberalizavimo kriterijai. Taryba ir Komisija atidžiai stebės šį procesą remdamasi pasiektos pažangos vertinimu.

Be to, Taryba palankiai vertina veiksmingą 2001 m. rugpjūčio 1 d. sudarytame Ohrido pagrindų susitarime išdėstytų reformų perkėlimą į teisėkūros sistemą.

 

Klausimas Nr. 2, pateikė Hélène Goudin (H-0881/08)
 Tema: Dėl susitarimų dėl žvejybos ir skurdo panaikinimo tikslo
 

Lisabonos sutartyje pagal 1 skyriaus dėl bendrųjų nuostatų, susijusių su Sąjungos išorės veiksmais, 10a straipsnio 2d dalyje teigiama, kad Sąjunga nustato ir vykdo bendrą politiką tam, kad „skatintų besivystančių šalių ekonominį, socialinį ir aplinkos apsaugos tvarų vystymąsi, pirmiausia siekdama panaikinti skurdą.“

Kokiu pagrindu Taryba mano, kad dabartiniai ES susitarimai dėl žvejybos su skurdžiomis besivystančiomis šalimis atitinka skurdo panaikinimo tikslą?

 
  
 

(FR) Šio atsakymo, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos narėms, Strasbūre vykstant Europos Parlamento 2008 m. gruodžio mėn. sesijai paklausimų metu Tarybai žodžiu pateikta nebuvo.

Kaip jūs žinote, vadovaudamasi 2004 m. liepos mėn. Tarybos išvadomis Bendrija palaipsniui įgyvendina naujo tipo dvišalį susitarimą dėl žvejybos – partnerystės susitarimą dėl žvejybos.

Tarybos nuomone, tokie susitarimai prisidės prie skurdo panaikinimo tvarios plėtros kontekste.

Žiūrint iš šios perspektyvos, verta pabrėžti du šių partnerystės susitarimų elementus: viena vertus, siekiant išvengti išteklių pereikvojimo, žvejybos galimybių paskirstymas Bendrijos laivams grindžiamas moksliniais patarimais ir, antra vertus, finansinio indėlio, žinomo kaip sektoriaus paramos, dalis skiriama pakrantės valstybės partnerės žvejybos pramonei vystyti.

Skurdą nėra lengva įveikti. Todėl jam panaikinti turės būti naudojami įvairūs metodai. Pagal partnerystės susitarimus dėl žvejybos siūloma sektoriaus parama yra tik vienas būdas, kuriuo Bendrija prisideda prie svarbaus skurdo panaikinimo tikslo.

 

Klausimas Nr. 3, pateikė Nils Lundgren (H-0883/08)
 Tema: Dėl bendrų konstitucinių tradicijų
 

Mokslo darbuotojai sutinka, kad Europos ekonominės, socialinės ir kultūrinės sėkmės ištakos yra mažų nepriklausomų valstybių, kurios turėjo stimulą vystyti institucines priemones vietos, regioniniu ir nacionaliniu lygmeniu.

Naujosios Sutarties bendrųjų nuostatų skyriaus 6 straipsnio 3 dalyje tvirtinama, kad „pagrindinės teisės, kurias garantuoja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija ir kurios kyla iš valstybėms narėms bendrų konstitucinių tradicijų, sudaro Sąjungos teisės bendruosius principus.“

Ar dėl to Taryba mano, kad dvidešimt septynios valstybės narės turi vadinamąsias bendras konstitucines tradicijas?

 
  
 

(FR) Šio atsakymo, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos narėms, Strasbūre vykstant Europos Parlamento 2008 m. gruodžio mėn. sesijai paklausimų metu Tarybai žodžiu pateikta nebuvo.

Gerbiamojo nario dėmesys atkreipiamas į tai, kad nuostata, kuria jis remiasi savo klausime, jau yra Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnio 2 dalyje. Ja nustatoma, kad Europos Sąjunga kaip Bendrijos teisės bendruosius principus gerbs pagrindines teises, kurias užtikrina Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija ir kurios kyla iš valstybėms narėms bendrų konstitucinių tradicijų.

„Valstybėms narėms bendros konstitucinės tradicijos“ yra sąvoka, kurią pripažino ir ilgą laiką vartojo Europos Bendrijų Teisingumo Teismas. Teismas remiasi sąvoka visų pirma kaip įkvėpimo šaltiniu pagrindinių teisių laikymosi Bendrijos teisės sistemoje kontekste.(1) Be to, valstybės narės pripažino šią sąvoką, kai nusprendė ją įtraukti į Europos Sąjungos sutartį.

 
 

(1)Be kita ko, žr. sprendimus: 1970 m. gruodžio 17 d., 11/70, Internationale Handelsgesellschaft mbH prieš Einfuhr- und Vorratsstelle für Getreide und Futtermittel; 1974 m. gegužės 14 d., 4/73, Nold; 1979 m. gruodžio 14 d., 44/79, Hauer; 1997 m. gruodžio 18 d., C-309/96, Annibaldi; 2006 m. burželio 27 d., C-540/03, Parlamentas prieš Tarybą; 2008 m. rugsėjo 3 d., Kadi prieš Tarybą ir Komisiją, C-402/05 P ir C-415/05 P.

 

Klausimas Nr. 4, pateikė Manuel Medina Ortega (H-0885/08)
 Tema: Dėl atokiausių regionų ir platesnės kaimynystės politikos
 

Ar įvertindama neigiamą dabartinės finansų krizės poveikį besivystančioms šalims Taryba nemano, kad atėjo laikas aktyvinti ankstesnius Komisijos pasiūlymus dėl „platesnės kaimynystės“ politikos, kuria siekiama skatinti plėtrą kaimyninėse Afrikos ir Karibų regiono šalyse, įgyvendinimo Europos Sąjungos atokiausiuose regionuose?

 
  
 

(FR) Šio atsakymo, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris, kaip toksai, neprivalomas nei Tarybai, nei jos narėms, Strasbūre vykstant Europos Parlamento 2008 m. gruodžio mėn. sesijai paklausimų metu Tarybai žodžiu pateikta nebuvo.

Jau keletą metų, siekiant prisitaikyti prie mūsų globalizuoto pasaulio, ES vystomasis bendradarbiavimas buvo vis labiau nukreipiamas į regionų integraciją. Iš tikrųjų, tame pačiame regione esančios šalys nepriklausomai nuo to, ar priklauso AKR valstybių grupei, užjūrio šalims ir teritorijoms (UŠT), ar atokiausiems regionams, dažnai turi tokias pačias vertybes ar trūkumus.

2004 m. gegužės mėn. Komisija pateikė pranešimą, kuriame išdėstytas globalus požiūris į tam tikrus atokiausių regionų (AR) padėties ypatumus ir siekiama nustatyti priemones, kurių reikia jų vystymuisi pagal konkrečius jų poreikius(1). Taryba išnagrinėjo Komisijos pranešimą.

Po to, 2007 m. rugsėjo mėn., Komisija Tarybai ir Europos Parlamentui pateikė būtent šios strategijos apžvalgą ir prognozes(2). Aštuoniolikos mėnesių Tarybos programoje(3)Tarybai pirmininkaujančios Prancūzija, Čekija ir Švedija suplanavo tęsti darbą dėl visiško 2004 m. atokiausiems regionams skirtos strategijos įgyvendinimo Bendrijos komunikato dėl šios strategijos persvarstymo prognozių pagrindu. Gegužės mėn. Briuselyje buvo surengta tarpinstitucinė ir partnerystės konferencija dėl šios strategijos ateities.

Svarstymų rezultatai ką tik buvo paskelbti naujame 2008 m. spalio 17 d. Komisijos komunikate(4): „Atokiausi regionai – Europos turtas“. Jame rekomenduojama vystyti unikalias AR savybes ir naudoti jas siekiant padėti priimti tokius iššūkius, su kuriais susiduria Europa ir pasaulis: klimato kaita, migrantų srautai ir subalansuotas jūrų išteklių ir žemės ūkio produktų valdymas. Vienas skyrius skirtas regionų integracijos stiprinimui ir jame teigiama, kad bendrai ERPF finansuojamos 2007–2013 m. teritorinio bendradarbiavimo programos sudaro galimybes rengti platesnės kaimynystės veiksmų planus.

Taip pat nederėtų pamiršti, kad ES ir AKR šalių derybose pasiektuose Ekonominės partnerystės susitarimuose (EPS) yra konkrečios nuostatos, kurių tikslas užtikrinti, kad šios šalys būtų labiau integruojamos.

 
 

(1) Dok. 10166/04 + ADD 1 ir 2.
(2) Dok. 14838/07 + ADD 1.
(3) Dok. 11249/08.
(4) Dok. 14620/08.

 

Klausimas Nr. 5, pateikė Marie Panayotopoulos (H-0888/08)
 Tema: Dėl jaunimo dalyvavimo sudarant ir įgyvendinant švietimo programas
 

Ką galima padaryti siekiant palaikyti visapusišką jaunimo dalyvavimą sudarant ir įgyvendinant migrantams skirtas švietimo programas ir kaip jį galima suderinti su jų kilmės šalies kalbų ir kultūros mokymusi?

 
  
 

(FR) Šio atsakymo, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos narėms, Strasbūre vykstant Europos Parlamento 2008 m. gruodžio mėn. sesijai paklausimų metu Tarybai žodžiu pateikta nebuvo.

Taryba stengėsi pasiekti, kad jaunimas dalyvautų rengiant ir įgyvendinant nacionalinę ir Europos politiką, kuri juos liečia tiesiogiai.

2002 m. birželio 27 d. rezoliucijoje(1) dėl „Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje sistemos“, Taryba pažymėjo, kad nepaprastai svarbu, jog jaunus žmones liečiančioje politikoje ir iniciatyvose, tiek nacionaliniu, tiek ir Europos lygmeniu, būtų atsižvelgiama į jų poreikius, padėtį, gyvenimo sąlygas ir lūkesčius. Tuo tikslu svarbiausia jaunimo politikos nuostata tapo reikalavimas, kad tiek nacionaliniu, tiek ir ES lygmeniu būtų reguliariai konsultuojamasi su jaunimu, kai rengiama ir įgyvendinama politika, kuri juos liečia. Todėl į Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje sistemą buvo įtrauktos praktinės priemonės, kuriomis siekiama palengvinti aktyvų jaunimo dalyvavimą pilietiniame gyvenime, taip pat reguliarus dialogas su jaunimu.

Minėtoje rezoliucijoje Taryba priėmė keturis teminius bendradarbiavimo ES lygmeniu prioritetus, įskaitant aktyvų jaunimo dalyvavimą visuomeniniame gyvenime. Todėl valstybės narės priėmė bendrus tikslus jaunimo dalyvavimo ir informavimo srityje ir sutiko reguliariai informuoti Komisiją apie šių tikslų įgyvendinimą.

Be to, 2005 m. lapkričio 15 d. rezoliucijoje(2) dėl Europos jaunimo pakto įgyvendinimo ir aktyvaus pilietiškumo skatinimo Taryba paprašė valstybes nares ir Komisiją pradėti struktūrinį dialogą su jaunimu ir jaunimo organizacijomis Europos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmeniu dėl politinių priemonių, kurios jiems daro poveikį. Dėl to visais lygmenimis buvo sukurti struktūrinio dialogo ir diskusijų forumai pagal ES politikos programos nustatytą tvarkaraštį.

Pagaliau 2006 m. gruodžio 12 d. rezoliucijoje(3) dėl bendrųjų jaunimo dalyvavimo ir informavimo tikslų įgyvendinimo, skatinant juos būti aktyviais piliečiais, Taryba patvirtino bendrų tikslų, kuriais siekiama skatinti jaunimą dalyvauti visuomeniniame gyvenime, tinkamumą ir pagrįstumą, pabrėždama, kad šie tikslai lieka svarbiausi jaunimo, ypač turinčio mažai galimybių, aktyvaus pilietiškumo ugdymui.

Siūloma, kad valstybės narės aiškiau apibrėžtų kliūtis konkrečių grupių ir nepalankioje padėtyje esančio jaunimo dalyvavimui, paskatintų įgyvendinti priemones ir mechanizmus šioms kliūtims įveikti ir ypač atsižvelgtų į gyventojų įvairovę ir prioritetus.

2008 m. gegužės 22 d. Tarybos rezoliucijoje dėl mažiau galimybių turinčio jaunimo dalyvavimo visų pirma Komisija ir valstybės narės raginamos bendradarbiaujant su jaunimo organizacijomis užtikrinti, kad struktūrinis dialogas su mažiau galimybių turinčiu jaunimu būtų atviras visiems, visais lygmenimis ir, jei reikia, pritaikyti jam susitikimų formą.

Be to, 2008 m. liepos 3 d. žalioji knyga „Migracija ir judumas. ES švietimo sistemų uždaviniai ir galimybės“ ir rugsėjo 18 d. komunikatas „Daugiakalbystė – Europos turtas ir bendras rūpestis“ yra dokumentai, kuriuose Europos Komisija turėjo galimybę pabrėžti migrantų kalbų klausimo svarbą.

2008 m. lapkričio 21 d. Tarybos rezoliucijoje dėl Europos daugiakalbystės skatinimo strategijos valstybės narės ir Komisija visų pirma raginamos, kad pagal atitinkamas savo kompetencijas ir visiškai laikydamosi subsidiarumo principo remtų ir naudotų piliečių imigrantų kalbos įgūdžius kaip priemones tiek kultūrų dialogui, tiek ekonominiam konkurencingumui stiprinti.

Europos kultūrų dialogo metų proga liepos 5–6 d. Marselyje Europos Vadovų Taryba siekė skirti didžiausią dėmesį ryšiams, kurie formuojasi tarp jaunimo, švietimo ir migrantų kalbų. Kai kuriuose seminaruose buvo susitarta dėl valdžios institucijų ir jaunimo organizacijų partnerystės svarbos rengiant teisėkūros dokumentus, kurie veikia jaunimą, ypač švietimo ir kalbų mokymosi srityje.

Konferencijoje „Naujos Europos kultūrų dialogo perspektyvos“, kuri buvo surengta 2008 m. lapkričio 17–19 d. Paryžiuje, buvo pabrėžta švietimo kultūrų dialogo ir jo vaidmens skatinant socialinę sanglaudą ir migrantų integraciją svarba.

2009 m. buvo atliktas Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje bendrųjų principų vertinimas, kuris neabejotinai suteiks puikią galimybę išnagrinėti, kaip jaunimas galėtų suvaidinti dar svarbesnį vaidmenį visuomeniniame gyvenime.

Specifinis kalbų ir migrantų kilmės šalių kultūrų mokymosi klausimas turi tiesioginį poveikį jaunimo gyvenimui, todėl visiškai akivaizdu, kad valstybės narės buvo paskatintos įsiklausyti į jaunimo nuomonę šiuo klausimu. Tačiau tai priklauso valstybių narių kompetencijai ir turi būti nagrinėjama nacionaliniu lygmeniu.

 
 

(1) OL C 168, 2002 7 13, p. 2.
(2) OL C 292, 2005 11 24, p. 5.
(3) OL C 297, 20056 12 7, p. 6.

 

Klausimas Nr. 7, pateikė Seán Ó Neachtain (H-0895/08)
 Tema: Dėl TPT išsaugojimo dabartinėje finansinėje sumaištyje
 

Ką daro Taryba, kad apsaugotų besivystančias šalis nuo pasaulinės finansų krizės ir užtikrintų, kad slegiantys vidaus ekonominiai rūpesčiai jų neatitrauktų nuo Tūkstantmečio plėtros tikslų įgyvendinimo?

 
  
 

(FR) Šio atsakymo, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos narėms, Strasbūre vykstant Europos Parlamento 2008 m. gruodžio mėn. sesijai paklausimų metu Tarybai žodžiu pateikta nebuvo.

Neformaliame 2008 m. lapkričio 7 d. susitikime Europos Sąjungos valstybių narių vyriausybių vadovai pabrėžė, kad būtina tarptautinės finansų sistemos reforma turėtų būti įtraukta į iššūkių, kuriuos Europos Sąjunga ir toliau pasiryžusi priimti (visų pirma maisto saugos, klimato kaitos ir kovos su skurdu), grupę. Jie taip pat pabrėžė, kad Europos Sąjunga norėtų užtikrinti, jog besivystančios šalys būtų visapusiškai įtrauktos į šį procesą.

Taigi, lapkričio 29 – gruodžio 2 d. surengtoje Tarptautinėje Dohos konferencijoje dėl vystymosi finansavimo, kurioje buvo atstovaujama daugiau nei devyniasdešimčiai valstybių, Europos Sąjunga palaikė aukšto lygio konferencijos dėl finansų ir pasaulinės krizės ir jos poveikio vystymuisi principą. Šioje konferencijoje, kurios detales Jungtinių Tautų Generalinės asamblėjos pirmininkas paskelbs 2009 m. kovo mėn., imsis tarptautinės finansų struktūros klausimų. Planuojama, kad tai įvyks kitą rudenį.

Dohoje Europos Sąjunga, remdamasi 2008 m. lapkričio 11 d. Tarybos priimtomis gairėmis, dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą 2015 m. 0,7 % bendrųjų nacionalinių pajamų skirti vystymosi pagalbai ir būtinumą atsižvelgti į naujus finansinius, ekonominius ir aplinkosauginius iššūkius.

Tikėtina, kad dabartinė finansų krizė turės didelį poveikį besivystančių šalių gyventojams ir ekonomikoms, todėl ES atkreipė visų partnerių dėmesį į vargingiausių ir labiausiai pažeidžiamų žmonių padėtį ir poreikius, būdama tvirtai įsitikinusi, kad Tūkstantmečio plėtros tikslus (TPT) vis dar galima pasiekti visuose regionuose, įskaitant Afriką, jei tik visi plėtros partneriai imsis skubių ir tinkamai nukreiptų priemonių pažangai spartinti. Visų aštuonių TPT pasiekimas yra bendra pareiga – visi partneriai turėtų gerbti savo prisiimtus įsipareigojimus.

Lapkričio 11 d. Tarybos patvirtintos deklaracijos, pagal kurią ji „įsipareigoja dirbti su savo partneriais siekiant išsiaiškinti naujus būdus, kuriais būtų galima prisidėti prie tvarios ekonominės, socialinės ir aplinkosaugos plėtros finansavimo, naujoviškų mechanizmų papildomiems ištekliams mobilizuoti įgyvendinimo propagavimo ir politikos padarymo nuoseklesne“, pagrindu Europos Sąjunga paprašė tarptautinę bendruomenę imtis tolesnių veiksmų, kad būtų pasiūlytas naujoviškas finansavimas tvariai plėtros pagalbai užtikrinti.

 

Klausimas Nr. 8, pateikė Eoin Ryan (H-0897/08)
 Tema: Dėl neteisėtų narkotikų pasiūlos
 

Kokie yra artimiausi Tarybos ketinimai įgyvendinti iniciatyvas, kuriomis būtų galima sumažinti neteisėtų narkotikų pasiūlą ir paklausą ES teritorijoje?

 
  
 

(FR) Šio atsakymo, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos narėms, Strasbūre vykstant Europos Parlamento 2008 m. gruodžio mėn. sesijai paklausimų metu Tarybai žodžiu pateikta nebuvo.

ES kovos su narkotikais strategijos (2005–2012 m.)(1) kontekste ir įvertindama tai, kad turi būti užbaigtas pirmasis iš dviejų planų, parengtų pagal šią strategiją (2005–2008 m.(2)), Taryba šiuo metu nagrinėja antrąjį naują ES kovos su narkotikais veiksmų planą, kurį pasiūlė Komisija(3) ir kuris apima 2009–2012 m. Sąjungos prioritetus kovoje su narkotikais. Šis veiksmų planas yra dinamiška priemonė, nukreipta į praktinių rezultatų siekimą specifinėse prioritetinėse srityse.

Šiuo antruoju kovos su narkotikais veiksmų planu(4) suteikiamas pagrindas užbaigtam, subalansuotam ir integruotam požiūriui į kovą su narkotikais, atkreipiant dėmesį į visas grandinės grandis – nuo narkotikų gamybos iki socialinės narkomanų reabilitacijos. Šio plano tikslas – naudojantis keliomis specifinėmis priemonėmis sumažinti tiek narkotikų pasiūlą, tiek paklausą ir išplėsti tarptautinį bendradarbiavimą. Palyginti su 2005–2008 m. planu jis yra glaustesnis ir nemažai jame numatytų veiksmų yra tikslingesni.

Iš to matyti, kad, kalbant apie pasiūlą, plane siekiama padidinti veiksmingumą ES lygmeniu siekiant užkirsti kelią narkotikų gamybai ir prekybai naudojant intelektualų požiūrį, pagal kurį išnaudojama Europolo ir kitų esamų Europos lygmens struktūrų kompetencija. Jis apima svarbias naujas kryptis, pvz., alternatyvią šalių gamintojų plėtrą, teisinį ir policijos bendradarbiavimą ir net nusikaltėlių turto konfiskavimą ir išdalijimą.

Viena iš naujų ypatybių ir plano kertinis akmuo yra vadinamojo Europos kovos su narkotikais aljanso, kuris siektų mobilizuoti pilietinę visuomenę ir viešąjį sektorių teikiant pirmenybę informavimo apie narkotikų vartojimo pavojus kampanijai, sukūrimas.

Taryba taip pat norėtų nurodyti, kad siekdama sustabdyti narkotikų srautą į ES iš trečiųjų šalių ir susitarti dėl suderinto požiūrio šiuo klausimu ji rengia reguliarius ir ad hoc dialogus su šalimis gamintojomis ir šalimis, per kurias eina narkotikų tiekimo keliai, įskaitant tiekimo kelius, esančius Lotynų Amerikoje, Andų šalyse, Afganistane, Rusijoje ir Vakarų Balkanuose.

Be to, spalio 24 d. posėdyje Taryba konkrečiai atkreipė dėmesį į Vakarų Afriką kaip naują kokaino, atkeliaujančio iš Lotynų Amerikos, tranzito punktą (5).

Įgyvendinti veiksmų planą yra valstybių narių, Komisijos, Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro, Europolo, Eurojusto ir Tarybos reikalas.

 
 

(1) Dok. 15047/08, nepaskelbtas OL.
(2) OL C 168, 2005 7 28.
(3) COM(2008), 567.
(4) 2009–2012 m. veiksmų planas turėtų būti priimtas 2008 m. gruodžio 8–9 d. CAG-RELEX.
(5) Žr. išvadas, dok. 14667/08, p. 16.

 

Klausimas Nr. 9, pateikė Brian Crowley (H-0899/08)
 Tema: Dėl konflikto Sudane
 

Ar Taryba aktyviai padeda siūlomam Egipto planui dėl dialogo siekiant rasti konflikto Sudane sprendimą?

 
  
 

(FR) Šio atsakymo, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos narėms, Strasbūre vykstant Europos Parlamento 2008 m. gruodžio mėn. sesijai paklausimų metu Tarybai žodžiu pateikta nebuvo.

Taryba nėra informuota, kad Egiptas pasiūlė konkretų planą, kuriuo siekiama pabandyti išspręsti konfliktą Sudane. Globojant vyriausiajam AS/JT tarpininkui, buvusiam Burkina Faso užsienio reikalų ministrui Djibrilui Bassoléi, politinis procesas buvo pradėtas iš naujo neturinčia precedento sparta. Šias pastangas palaiko Kataro, kurio dalyvavimas kartu su Djibrilu Bassolé yra nepaprastai svarbus, pagalbos veikla. Ryšiai Dohoje plečiasi. Kataro požiūris, suderinus jį su AS ir JT požiūriu, skiriasi nuo Arabų lygos raginimų, kad JT Saugumo Taryba sustabdytų TBT vykdomą Sudano prezidento bylos tyrimą.

Taryba remia Djibrilo Bassoléo ir Kataro pagalbos pastangas. Tai vyksta glaudžiai konsultuojantis su abiem šalimis per pirmininkaujančią valstybę ir Europos Sąjungos specialųjį įgaliotinį Sudane. Regioniniai dalyviai, ypač Egiptas, turi visateisiai dalyvauti šiame procese.

Taryba ragina Sudano valdžios institucijas ir maištininkų judėjimus tvirtai įsipareigoti ieškoti politinio Darfūro krizės sprendimo, iš dalies nutraukiant smurtą, nes tai yra vienintelis būdas sukurti deryboms palankią aplinką.

 

Klausimas Nr. 10, pateikė Marian Harkin (H-0901/08)
 Tema: Dėl maisto produktų ženklinimo
 

Ar Taryba laikosi nuomonės, kad kilmės šalis (kurioje paskerstas gyvūnas) yra minimalus identifikacijos ženklas, reikalingas paukštienos produktams tam, kad būtų galima išvengti konkurencijos iškraipymo ir užtikrinti informaciją vartotojui?

 
  
 

(FR) Šio atsakymo, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos narėms, Strasbūre vykstant Europos Parlamento 2008 m. gruodžio mėn. sesijai paklausimų metu Tarybai žodžiu pateikta nebuvo.

Kai paukštiena importuojama iš trečiosios šalies, dokumente, įgyvendinančiame reglamentą, kuriame nustatomas Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimas (Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas), keliama sąlyga, kad paukštienos sektorius privalo nurodyti kilmės šalį ant pakuotės arba etiketėje. Šiame reglamente taip pat reikalaujama, kad etiketėse be kilmės šalies būtų pateikiama kita informacija (kaina, skerdyklos akreditacijos numeris ir kt.).

Kai paukštiena pardavinėjama Europos Sąjungoje, taikomos Direktyvos 2000/13/EB nuostatos. Šios nuostatos apima įpareigojimą etiketėje nurodyti maisto produktų kilmės vietą, jei tikėtina, kad jos nenurodžius pirkėjas būtų klaidinamas dėl tikrosios maisto produkto kilmės.

Tačiau Taryba yra pasirengusi apsvarstyti didesnio paukštienos produktų ženklinimo informacijos aiškumo galimybę ir visų pirma išnagrinėti vienodo kilmės šalies ženklo galimybę (identiška importo į Bendriją ir prekybos Bendrijoje sistema), jei tik Komisija jai pateiks pasiūlymus.

 

Klausimas Nr. 11, pateikė Claude Moraes (H-0903/08)
 Tema: Dėl Turkijos stojimo į ES
 

Turkijos narystės ES derybų programoje, dėl kurios susitarta 2005 m., teigiama, kad „bendras derybų tikslas – stojimas“.

Ar Taryba galėtų patvirtinti savo įsipareigojimą siekti visateisės Turkijos narystės ES, jei tik Turkija įvykdys jai derybų programoje nustatytus įpareigojimus?

Praėjusį mėnesį Komisija pranešė, kad kai kuriose pagrindinėse reformų Turkijoje srityse į priekį buvo judama lėtai. Vis dėlto, ar Taryba turi ketinimų atidaryti kokius nors likusius acquis skyrius savo derybose dėl narystės su Turkija arba panaikinti anksčiau atidarytų skyrių įšaldymą?

 
  
 

(FR) Šio atsakymo, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos narėms, Strasbūre vykstant Europos Parlamento 2008 m. gruodžio mėn. sesijai paklausimų metu Tarybai žodžiu pateikta nebuvo.

2008 m. gruodžio 8 d. priimtose išvadose Taryba nurodė, kad atnaujintas bendras sutarimas dėl plėtros, kurį 2006 m. gruodžio 15–16 d. patvirtino Europos Taryba, lieka ES plėtros strategijos pagrindu. Šis naujas bendras sutarimas paremtas įsipareigojimų konsolidacija, nešališkomis ir griežtomis sąlygomis, geresne komunikacija ir gebėjimu integruoti naujas nares.

Savo išvadose Taryba taip pat nurodė, kad derybų tempas ir toliau visų pirma priklauso nuo Turkijos pasiektos pažangos vykdant būtinas sąlygas, įskaitant straipsnių atidarymo ir atidėjimo kriterijus ir reikalavimus, nustatytus derybų programoje, kuri konkrečiai apima partnerystės dėl narystės įgyvendinimą ir iš asociacijos susitarimo išplaukiančių įsipareigojimų laikymąsi. Galiausiai Taryba nurodė, kad skyriai, dėl kurių techninis pasirengimas baigtas, bus laikinai atidaryti arba atidėti pagal procedūras, nustatytas pagal derybų programą ir 2006 m. gruodžio 11 d. pateiktas Tarybai. Šiomis sąlygomis Taryba susidomėjusi laukia tarpvyriausybinės konferencijos su Turkija, kuri suplanuota gruodžio mėn. Jos metu turėtų būti užfiksuota tolesnė pažanga derybose. Reikėtų nepamiršti, kad nuo to laiko, kai prasidėjo derybos su Turkija, buvo atidaryti aštuoni skyriai ir užbaigta dvidešimt dviejų skyrių pažangos analizė.

O dėl skyrių, kurių negalima atidaryti pagal 2006 m. gruodžio 11 d. Tarybos išvadas, Taryba apgailestauja, kad Turkijai iki šiol nepavyko įvykdyti savo įsipareigojimo visiškai ir be diskriminacijos įgyvendinti papildomą asociacijos susitarimo protokolą ir kad ji taip pat nepadarė jokios pažangos siekdama normalizuoti santykius su Kipro Respublika. Dabar būtinai laukiama pažangos.

Taigi, noriu dar kartą patvirtinti pirmininkaujančios valstybės norą dėti visas pastangas atidarant naujus derybų su Turkija skyrius tarpvyriausybinės konferencijos, kuri vyks gruodžio mėn., metu.

 

Klausimas Nr. 12, pateikė Gay Mitchell (H-0906/08)
 Tema: Dėl Islandijos
 

Islandijos verslo reikalų ministras tvirtina, kad jo šalis turėtų pasvarstyti kreipimąsi dėl Europos Sąjungos narystės ir prisijungimo prie bendros ES valiutos, nes tai padėtų būsimų finansų krizių atvejais.

Ar Taryba galėtų paaiškinti, kaip Islandijos prašymas būtų vertinamas ES, ir kokias sąlygas Taryba keltų jos narystei? Ar galėtų Taryba šiek tiek atskleisti, ar ES norėtų, ar nenorėtų priimti Islandiją po to, kai daug metų šalis liko abejinga Sąjungos narystei?

 
  
 

(FR) Šio atsakymo, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos narėms, Strasbūre vykstant Europos Parlamento 2008 m. gruodžio mėn. sesijai paklausimų metu Tarybai žodžiu pateikta nebuvo.

Taryba nenagrinėjo gerbiamojo Parlamento nario iškelto klausimo, nes Islandija nesikreipė dėl stojimo į Europos Sąjungą. Tačiau ES ir Islandija jau bendradarbiauja keliose srityse, ypač pagal Europos laisvosios prekybos susitarimą.

O dėl ES narystės procedūros ES sutarties 49 straipsnyje nurodyta, kad „kiekviena Europos valstybė, gerbianti 6 straipsnio 1 dalyje nurodytus principus, gali pareikšti norą tapti Sąjungos nare. Ji pateikia prašymą Tarybai, kuri, pasikonsultavusi su Komisija ir gavusi Europos Parlamento narių balsų daugumos pritarimą, sprendžia šį klausimą.

Priėmimo sąlygos ir sutarčių, kuriomis grindžiama Sąjunga, pritaikomosios pataisos, reikalingos tokiam priėmimui, nustatomos valstybių narių ir paraišką pateikusios valstybės susitarimu. Šis susitarimas pateikiamas visoms susitariančioms valstybėms ratifikuoti pagal jų atitinkamas konstitucines nuostatas.“

1993 m. Europos Taryba nustatė vadinamuosius Kopenhagos kriterijus, kuriais nustatyta, kad „narystei keliamas reikalavimas, kad šalis kandidatė būtų pasiekusi institucijų, garantuojančių demokratiją, teisinę valstybę, žmogaus teises ir mažumų pagarbą bei apsaugą, stabilumą, valstybėje kandidatėje funkcionuotų rinkos ekonomika, ir ji būtų pajėgi atlaikyti konkurencijos spaudimą bei rinkos jėgas Sąjungoje. Narystė leidžia manyti, kad šalis kandidatė galėtų prisiimti narystės įsipareigojimus, įskaitant politinės, ekonominės ir pinigų sąjungos tikslų siekimą.“ Europos Vadovų Taryba taip pat nustatė, kad „Sąjungos gebėjimas priimti naujas nares, išlaikant Europos integracijos pagreitį, yra svarbi aplinkybė, atitinkanti tiek Sąjungos, tiek šalių kandidačių bendrą interesą“. 2006 m. gruodžio mėn. ji nurodė, kad „konsolidavimu, sąlygotumu ir komunikavimu grindžiama plėtros strategija kartu su priemonėmis ir būdais užtikrinti ES gebėjimą integruoti naujas nares yra atnaujinto sutarimo dėl plėtros pagrindas“.

Kai Europos valstybė prašo narystės, tam tikrais atvejais Taryba prašo Europos Komisiją įvertinti kandidatės gebėjimą vykdyti narystės sąlygas ir visų pirma gerbti pagrindines ES vertybes. Būtent šiuo pagrindu Taryba nusprendžia, pirma, suinteresuotai valstybei suteikti šalies kandidatės statusą, o po to, antra, pradėti oficialias derybas, jei tik yra įvykdytos būtinos sąlygos.

 

Klausimas Nr. 13, pateikė Jim Higgins (H-0908/08)
 Tema: Dėl Kongo Demokratinės Respublikos
 

2008 m. birželio mėn. atsakyme į klausimą Komisijai (E-1793/08) dėl padėties KDR Komisijos narys Louis Michel minėjo, kad taikos procesas vyksta puikiai. Tačiau vėliausiose naujienose tarptautinės bendruomenės dėmesys buvo atkreiptas į tai, kad ne viskas gerai KDR ir kad joje taikos procesas sužlugo. Ar Tarybai rūpi, kad ES reaguoja vėliau negu turėtų į problemas, kurios susikaupė per keletą mėnesių, nei tai, kaip paprasčiausiai atsisakyti dalyvauti be priežasties?

 
  
 

(FR) Šio atsakymo, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos narėms, Strasbūre vykstant Europos Parlamento 2008 m. gruodžio mėn. sesijai paklausimų metu Tarybai žodžiu pateikta nebuvo.

Spalio 31 ir lapkričio 1 d. Bernard Kouchner, veikdamas pagal savo kompetenciją kaip Europos Vadovų Tarybos atstovas, nuvyko į Kongo Demokratinę Respubliką (KDR), o tiksliau – į Gomos miestą. Lapkričio 10 d. Taryba apsvarstė padėtį KDR ir po to priėmė naujas išvadas, kuriose išreiškė susirūpinimą dėl didėjančio konflikto Šiaurės Kivu ir jo pasekmių gyventojams, gyvenantiems Kongo Demokratinės Respublikos rytuose, ir visam regionui. Reaguodama į kritinę padėtį Europos Sąjunga ėmėsi veiksmų, kad būtų suteikta humanitarinė pagalba kenčiantiems nuo konflikto gyventojams, taip pat skirta papildomai 45 mln. EUR (valstybių narių ir Komisijos). Be to, Europos Sąjunga intensyvia diplomatine veikla aktyviai padėjo ieškoti politinio sprendimo, kuris yra vienintelis būdas užtikrinti ilgalaikį sugrįžimą prie stabilumo regione. ES yra pasiryžusi ir toliau dėti pastangas pagal šį principą, ypač pagal Tarptautinės pagalbos priemones. Ambasadorius Roeland van de Geer, ES specialusis įgaliotinis Didžiųjų Ežerų regione, ten yra beveik visą laiką ir labai įsitraukė į Tarptautinės pagalbos veiklą. Jis palaiko labai glaudžius ryšius su JT generalinio sekretoriaus specialiuoju pasiuntiniu, buvusiu Nigerijos prezidentu Olusegunu Obasanjo. Vyriausiasis BUSP įgaliotinis ir ES Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė reguliariai susisiekia su Jungtinių Tautų generaliniu sekretoriumi, kad užtikrintų tinkamą Europos paramą JT veiklai KDR.

 

Klausimas Nr. 14, pateikė Mairead McGuinness (H-0910/08)
 Tema: Dėl neteisėtų vairuotojo pažymėjimų
 

Vairuotojo pažymėjimų klastojimas ir sukčiavimas lieka realiomis problemomis ES.

Vienoje žinomoje tinklavietėje giriamasi, kad jie turi galimybę gauti ES vairuotojo pažymėjimą naudodamiesi metodais, kuriuos jie pripažįsta kaip „niekšiškus, bet ne nelegalius“. Jie drąsiai pretenduoja apeiti kliūtis – pvz., neturint išlaikyto egzamino – ketina be problemų sukombinuoti vairuotojo pažymėjimą.

Ar Taryba gali patvirtinti, kad praėjusiose diskusijose pasiektas valstybių narių susitarimas veikti kartu siekiant užkirsti sukčiavimui vairuotojo pažymėjimais ir kokie konkretūs sprendimai yra priimti tokiam atvejui?

 
  
 

(FR) Šio atsakymo, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos narėms, Strasbūre vykstant Europos Parlamento 2008 m. gruodžio mėn. sesijai paklausimų metu Tarybai žodžiu pateikta nebuvo.

Taryba norėtų atkreipti gerbiamosios Parlamento narės dėmesį į 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/126/EB dėl vairuotojo pažymėjimų(1), kuri įsigalios nuo 2013 m. sausio 19 d. Šioje direktyvoje yra nuostatos, nukreiptos prieš klastojimą ir praktiką, žinomą kaip vairuotojo pažymėjimų turizmas. Kovos su klastojimu požiūriu minėtos direktyvos 1 ir 3 straipsniuose ir I priede nustatomas vienas Europos vairuotojo pažymėjimo pavyzdys plastikinės kortelės forma ir reikalaujama, kad valstybės narės imtųsi reikiamų priemonių siekiant išvengti vairuotojo pažymėjimų, įskaitant išleisto prieš minėtos direktyvos įsigaliojimą pavyzdžio vairuotojo pažymėjimų, klastojimo rizikos.

Kovai su vadinamojo vairuotojo pažymėjimų turizmu 7 straipsnyje vairuotojo pažymėjimams nustatoma maksimali 10 metų galiojimo trukmė (2. a punktas) ir vienam žmogui tik vienas vairuotojo pažymėjimas (5. a punktas). Reikalaujama, kad valstybės narės ne tik atsisakytų išduoti vairuotojo pažymėjimą, jeigu nustato, kad prašytojas jau turi vairuotojo pažymėjimą, bet ir atsisakyti išduoti pažymėjimą arba pripažinti pažymėjimo galiojimą asmeniui, kurio vairuotojo pažymėjimui taikomi apribojimai arba jo galiojimas yra laikinai sustabdytas arba panaikintas kitoje valstybėje narėje (11 straipsnio 4 dalis). Siekiant palengvinti šios nuostatos taikymą reikalaujama, kad valstybės narės naudotųsi Europos Sąjungos vairuotojo pažymėjimų tinklu, kuriame laikoma reikiama informacija apie vairuotojo pažymėjimų išdavimą, pakeitimą kitu, pratęsimą ir keitimą.

 
 

(1)OL L 403, 2006 12 30, p. 18.

 

Klausimas Nr. 15, Avril Doyle (H-0912/08)
 Tema: Dėl biologinės įvairovės
 

Ar galėtų Taryba būti maloni ir pateikti naujausią informaciją apie esamą padėtį, susijusią su 2010 m. biologinės įvairovės mažėjimo sustabdymo klausimu?

Kokių veiksmų imtasi pirmininkaujant Prancūzijai ir kas iki šio laiko buvo pasiekta?

 
  
 

(FR) Šio atsakymo, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos narėms, Strasbūre vykstant Europos Parlamento 2008 m. gruodžio mėn. sesijai paklausimų metu Tarybai žodžiu pateikta nebuvo.

Dėl ambicingiausio ES tikslo sustabdyti ir sumažinti biologinės įvairovės mažėjimą iki 2010 m.(1) valstybės narės ir Komisija deda dideles pastangas, kad įgyvendintų daugybę praktinių priemonių, išdėstytų 2006 m. gegužės 25 d. antrajame ES veiksmų plane(2) dėl biologinės įvairovės, pavadintame „Biologinės įvairovės mažėjimo sustabdymas iki 2010 m. ir jos išsaugojimas ateityje“. Šiuo planu siekiama padidinti biologinės įvairovės ir ekosistemų integravimą į horizontalią ir sektorinę ES politiką, pvz., į žemės ūkio, miškininkystės, kaimo plėtros ir žuvininkystės politiką. 2006 m. gruodžio 18 d. išvadose(3) Taryba prašė valstybių narių ir Komisijos padidinti pastangas ir įgyvendinti tiek sausumos, tiek jūros teritorijų tinklą „Natura 2000“ ir užtikrinti šio tinklo, kuriuo siekiama užtikrinti biologinės įvairovės išlikimą apsaugant natūralias buveines ir laukinę fauną bei florą valstybių narių teritorijoje, veiksmingą ir tinkamą valdymą. Miškų naikinimas ir alinimas yra pagrindiniai biologinės įvairovės mažėjimo veiksniai. Gruodžio 4 d. Taryba priėmė išvadas dėl Komisijos komunikato: „Miškų naikinimo ir alinimo problemų sprendimas siekiant sustabdyti klimato kaitą ir biologinės įvairovės nykimą“.

Į šias išvadas įtrauktas tikslas perpus sumažinti bendrą atogrąžų miškų naikinimą iki 2020 m. ir visiškai sustabdyti jį iki 2030 m. Dabar Taryba laukia, kol Komisija pateiks savo pasiūlymus dėl vadinamojo biologinės įvairovės teisės aktų paketo, į kurį turėtų įeiti vidurio laikotarpio ataskaita apie pažangą, padarytą įgyvendinant minėtą veiksmų planą.

Pirmininkaujanti Prancūzija yra įsipareigojusi sutelkti visos ES pozicijas ir veiksmus daugelyje tarptautinių biologinės įvairovės forumų, ypač:

-susitarime dėl Afrikos ir Eurazijos migruojančių vandens paukščių išsaugojimo, kurio šalys ketvirtą kartą susitiko 2008 m. rugsėjo 19 d.;

-10-ojoje Ramsaro konvencijos šalių konferencijoje, surengtoje 2008 m. spalio 28 d. – lapkričio 4 d.;

-susitikime dėl susitarimo dėl plėšriųjų paukščių apsaugos memorandumo;

-2008 m. gruodžio mėn. pradžioje Romoje surengtame Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvencijos šalių susitikime.

ES taip pat įsipareigojo ištirti galimybę sukurti tarptautinį mechanizmą objektyvioms mokslinėms žinioms apie biologinę įvairovę teikti ir politikai šiuo klausimu nustatyti, kaip nustatyta Jungtinių Tautų aplinkos programos tarpvyriausybinėje konferencijoje biologinės įvairovės ir ekosistemų funkcijų klausimais, surengtoje 2008 m. lapkričio mėn. viduryje.

Pagaliau 2008 m. gegužės mėn. Bonoje buvo surengtas devintas Konvencijos dėl biologinės (BĮK) įvairovės šalių susitikimas. Šis susitikimas vyko ypatingos skubos aplinkybėmis kovos su biologinės įvairovės skurdinimu tarptautiniu mastu. Dėl ypatingo ES valstybių narių ir daugelio partnerių atsidavimo buvo galima sutelkti dideles lėšas pagal iniciatyvą „LifeWeb“. Šios lėšos padės šalims, kuriose yra gausi biologinė įvairovė ir kurios mažiau išsivysčiusios ekonomiškai, geriau apsaugoti savo fauną ir florą ir savo ekosistemas.

 
 

(1) Suformulavo 2001 m. birželio 15–16 d. Gėtenburgo Europos Vadovų taryba, žr. pirmininkaujančios valstybės išvadas, dok. 200/1/01 REV 1, p. 718.
(2) Komisijos komunikatas COM (2006) 216. Pirmasis planas išdėstytas 2001 m. kovo 27 d. Komisijos komunikate COM(2001) 162.
(3) Dok. 16164/06.

 

Klausimas Nr. 16, pateikė Dimitrios Papadimoulis (H-0916/08)
 Tema: Dėl stabilumo pakto pertvarkymo
 

Finansų krizė aiškiai atskleidė stabilumo pakto trūkumus, ne tik jame nustatomų apribojimus, bet ir institucijų vaidmenų pasidalijimą (Europos centrinio banko, vyriausybių ir politinių valdžios institucijų vaidmenų).

Ar Taryba mano, kad stabilumo paktą reikia pertvarkyti, ypač dėl suinteresuotų institucijų vaidmenų pasidalijimo?

 
  
 

(FR) Šio atsakymo, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos narėms, Strasbūre vykstant Europos Parlamento 2008 m. gruodžio mėn. sesijai paklausimų metu Tarybai žodžiu pateikta nebuvo.

Finansų krizė, žinoma, yra iššūkis persvarstytam Stabilumo ir augimo paktui, nes tai reiškia lankstumo priemonių, nustatytų 2005 m. persvarstant paktą, išbandymą. Kaip jums žinoma, šis persvarstymas kaip tik buvo skirtas pritaikyti paktą prie ekonominių valstybių narių poreikių, atsižvelgiant į ekonominės padėties valstybėse narėse skirtumus ir ekonomikos svyravimus, kurie gali pasitaikyti.

Pirmininkaujanti valstybė mano, kad paktas neparodė, kad jam ko nors trūksta.

2008 m. spalio 7 d. išvadose dėl suderintų ES atsakomųjų veiksmų į ekonomikos augimo sulėtėjimą Taryba dar kartą patvirtino, kad „2005 m. pertvarkytas Stabilumo ir augimo paktas yra pakankamas pagrindas ir dėl to turėtų būti taikomas visa apimtimi. Jame numatyta lankstumo galimybė siekiant sudaryti sąlygas mokestinei politikai atlikti savo įprastinę stabilizavimo funkciją“(1). Gruodžio 2 d. savo pastabose Europos Tarybai dėl suderintų Europos atsakomųjų veiksmų į augimą ir užimtumą Taryba nurodė, kad be pinigų politikos ir priemonių, kurių imtasi siekiant stabilizuoti finansų sektorių, svarbų vaidmenį stabilizuojant ekonomiką turėtų suvaidinti biudžeto politika, kurioje būtų naudojamas visas automatinių stabilizavimo priemonių rinkinys, taip pat papildomos biudžetinės ir mokestinės priemonės. Šios suderintos atsakomosios priemonės turėtų atitikti ilgalaikio viešųjų finansų stabilumo tikslą ir jose turėtų būti protingai išnaudotos Stabilumo ir augimo pakte siūlomos lankstumo priemonės.

 
 

(1) Žr. dok. 13927/08, p. 4.

 

Klausimas Nr. 17, pateikė Josu Ortuondo Larrea (H-0920/08)
 Tema: Dėl žmonių ir nacionalinio savitumo gerbimo ir protegavimo iniciatyvų
 

Prancūzijos pirmininkavimas ES baigsis 2008 m. pabaigoje ir ta proga galima būtų paminėti klausimą, kuris yra svarbus mūsų kuriamos Europos ateičiai – pagarbos žmonėms šioje Europoje klausimą.

Cituoju prezidento Nicolas Sarkozy 2007 m. rugsėjo 25 d. JTO Generalinėje asamblėjoje pasakytus žodžius: „Pasaulyje nebus taikos, jeigu tarptautinė bendruomenė eis į kompromisą dėl žmonių apsisprendimo teisės arba žmogaus teisių (...) Pasaulyje nebus taikos be pagarbos įvairovei ir nacionaliniam savitumui (...) Pasišventimas savo tikėjimui, savo kalbai ir kultūrai ir savo gyvenimo, mąstymo ir tikėjimo būdui yra teisėtas ir visiškai humaniškas. Neigti tai, reiškia kurstyti žeminimą.“

Šiuo atveju tai turi būti taikoma ir tautai, turinčiai kalbą ir identitetą, minimai tarp seniausių Europoje – Euskal Herria tautą arba Baskiją, kurios egzistavimą šiandien atvirai neigia Prancūzijos valstybė.

Kadangi Prancūzijos pirmininkavimas artėja prie pabaigos, gal Taryba gali išdėstyti, kokios priimtos priemonės ir iniciatyvos dėl žmonių ir nacionalinio savitumo, esančio Europoje, bet stokojamo savo valstybėje, gerbimo ir apsaugos?

 
  
 

(FR) Šio atsakymo, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos narėms, Strasbūre vykstant Europos Parlamento 2008 m. gruodžio mėn. sesijai paklausimų metu Tarybai žodžiu pateikta nebuvo.

Sąjunga nėra kompetentinga imtis iniciatyvos žmonių ir nacionalinio savitumo gerbimo ir apsaugos klausimu. Ši kompetencija priklauso valstybėms narėms.

Ir vis dėlto atkreipiame gerbiamojo Parlamento nario dėmesį į tai, kad Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnyje teigiama, kad Sąjunga privalo gerbti savo valstybių narių nacionalinį savitumą.

Be to, reikėtų prisiminti, kad Regionų komitetas, kurį sutartyje išdėstytais klausimais konsultuoja Taryba arba Komisija, Europos lygmeniu yra atsižvelgęs į regioninių ir vietos bendruomenių interesus.

Konkrečiau dėl pagarbos įvairovei, ypač kalbų ir kultūrų įvairovei, norėčiau nurodyti gerbiamajam Parlamento nariui lapkričio 20 d. Tarybos patvirtintą rezoliuciją dėl Europos daugiakalbystės strategijos(1), kurioje ji tvirtino, kad kalbų ir kultūrų įvairovė yra Europos identiteto sudėtinė dalis ir kad daugiakalbystė taip pat yra labai svarbi kultūrų įvairovės skatinimo kontekste. Be to, norėčiau atkreipti dėmesį į gegužės 21 d. Tarybos išvadas(2), kuriose pirmenybė teikiama kiekvieno piliečio aktyvaus dalyvavimo kultūriniame gyvenime ir jų galimybės naudotis visa savo kultūros ir paveldo įvairove skatinimui.

 
 

(1) Dok. 15368/08, p. 19 - 24.
(2) Tarybos išvados dėl tarpkultūrinės kompetencijos, dok. 9849/08 p. 14 - 18.

 

Klausimas Nr. 18, pateikė Frank Vanhecke (H-0921/08)
 Tema: Dėl ES ir Jordanijos santykių
 

Jordanija nori patraukti baudžiamojon atsakomybėn Danijos karikatūristą, dešimt Danijos žurnalistų ir Olandijos parlamento narį Geertą Wildersą dėl kaltinimų „šventvagiškomis kalbomis, panieka islamui ir musulmonų jausmams ir pranašo Muhamedo šmeižimu ir jo gero vardo teršimu“. Ji netgi paprašė Interpolą šiuos žmones sulaikyti ir perduoti Jordanijos teismui.

2002 m. gegužės 1 d. įsigaliojo 1997 m. lapkričio 24 d. pasirašytas ES ir Jordanijos asociacijos susitarimas. Šio susitarimo 2 straipsnyje nustatyta, kad pagarba demokratiniams principams ir pagrindinėms žmogaus teisėms yra „pagrindinis susitarimo elementas“. Gali būti imamasi „atitinkamų priemonių“, jeigu yra susitarimo pažeidimų.

Ar tai, kas paminėta anksčiau, yra 2 straipsnio „esminio elemento“ sąlygos pažeidimas? Jei taip, kokių veiksmų imsis Taryba pagal šį susitarimą?

 
  
 

(FR) Šio atsakymo, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos narėms, Strasbūre vykstant Europos Parlamento 2008 m. gruodžio mėn. sesijai paklausimų metu Tarybai žodžiu pateikta nebuvo.

Taryba žino apie žiniasklaidoje paskelbtą informaciją, pagal kurią 2008 m. balandžio 21 d. Jordanijos generalinis prokuroras Hassan Abdullat pradėjo persekioti baudžiamąja tvarka vienuolika Danijos ir vieną Olandijos pilietį, kaltindamas juos šventvagiškomis kalbomis ir grėsmės viešajai tvarkai kėlimu.

Saviraiškos laisvė yra pagrindinė visų Europos Sąjungos valstybių narių teisė. Kaip žino gerbiamasis Parlamento narys, pagal tarptautinę teisę tokia laisvė taip pat apima pareigas ir konkrečius įsipareigojimus. Tai reiškia, kad pagal įstatymą gali būti leistos saviraiškos laisvės ribos ir gali būti skiriamos bausmės, jeigu šios ribos būtų viršytos.

Todėl kiekvienos visuomenės pareiga nustatyti, kas sudaro priimtinas saviraiškos laisvės ribas pagal tarptautinius žmogaus teisių standartus. Pagal Žmogaus teisių apsaugos konvenciją, Europos Sąjungos valstybės narės tikrai pripažįsta, kad saviraiškos laisvė gali būti priklausoma nuo „tam tikrų formalumų, sąlygų, apribojimų ar sankcijų, kurias nustato įstatymas ir kurios demokratinėje visuomenėje yra būtinos“ ypač siekiant „apsaugoti kitų asmenų garbę ar teises“. Kitos šalys turi dar daugiau suvaržymų ir rengia spaudos kodeksus, pagal kuriuos draudžiamas toks elgesys, ypač religijų arba jų simbolių šmeižimas.

Todėl svarbiausia klausimo dalis yra nustatyti, ar religijų arba jų simbolių juodinimo draudimas suderinamas su visuotinėmis žmogaus teisėmis. ES ir valstybės narės netiki, kad taip yra, nes mums žmogaus teisės skirtos ne religijoms arba jų simboliams, o moterims ir vyrams ginti visame pasaulyje. Mes paraidžiui tvirtai laikomės tarptautinės teisės nuostatų, susijusių su žmogaus teisėmis.

Vis dėlto religijų šmeižimas kai kuriose šalyse suvokiamas kaip netolerantiškas poelgis, kuriuo puolamas ne tik tikėjimas, bet netiesiogiai ir tie, kurie išpažįsta šį tikėjimą. Be to, kaip šiuo atveju, religijų šmeižimas gali būti viešosios tvarkos pažeidimų priežastis. Viešosios tvarkos palaikymas pagal tarptautinius standartus yra viena iš priimtinų saviraiškos laisvės ribų.

Kaip jūs suprasite, vyksta diskusijos dėl naudojimosi saviraiškos laisve ribų, kuriose žmogaus teisėmis remiamasi tiek kaip šios laisvės garantija, tiek ir kaip priežastimi tolesniam jos ribojimui. Galiu užtikrinti jus, kad ES valstybės narės deda daug pastangų siekdamos palaikyti dialogą su visais šiuo svarbiu klausimu ne tik tarptautiniuose forumuose, bet ir diskusijose žmogaus teisių klausimu, kurias ES rengia su trečiosiomis šalimis ir kuriose ji gina savo poziciją. Tai yra veiksmingiausias būdas supažindinti su ES požiūriu, kai kultūrinis šių diskusijų aspektas yra ypač jautrus visoms suinteresuotoms šalims.

Taryba mano, kad šis klausimas yra labai svarbus, ir dėl to visomis turimomis priemonėmis, ypač nustatytomis ES ir Jordanijos susitarimuose, toliau aktyviai rems dialogą ir supratimą bei toleranciją ir abipusę pagarbą taikant žmogaus teises. 2008 m. lapkričio 10 d. ES ir Jordanijos asociacijos tarybos susitikime ES dar kartą priminė Jordanijos valdžios institucijoms apie mūsų įsipareigojimą gerbti žmogaus teises ir pagrindinius demokratijos principus.

Taryba, žinoma, toliau atidžiai stebės padėtį.

 

Klausimas Nr. 19, pateikė Justas Vincas Paleckis (H-0931/08)
 Tema: Dėl mokesčių naftai ribojimo
 

Dabar, kai naftos kainos stabilizavosi, atėjo laikas svarstyti ankstesnius pirmininkaujančios Prancūzijos pasiūlymus dėl mokesčių naftai ribojimo visoje ES ir (arba) nacionalinių pajamų, gautų iš naftos produktams taikomo pridėtinės vertės mokesčio, dalies naudojimo fondui, padedančiam nukentėjusiems, sukurti. Valstybių narių skatinimas kaupti naftos rezervus, kaip siūlė Komisija savo Antrojoje strateginės energetikos apžvalgoje, seka pirmininkaujančios valstybės pavyzdžiu. Ar šio mūsų piliečiams naudingų pasiūlymų paketo bus atsisakyta, ar jis bus stiprinamas iki to laiko, kol estafetę perims Čekija?

 
  
 

(FR) Šio atsakymo, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos narėms, Strasbūre vykstant Europos Parlamento 2008 m. gruodžio mėn. sesijai paklausimų metu Tarybai žodžiu pateikta nebuvo.

Iki šiol Taryba negavo Komisijos pasiūlymo, kuriuo būtų siekiama nustatyti aukščiausią mokesčių naftai ribą ar sukurti fondą vartotojams .

Taryba mano, kad naftos atsargos yra viena iš priemonių, kurios galėtų padėti tiek kontroliuoti energijos kainas, tiek ir užtikrinti energetinį saugumą. Gerbiamasis Parlamento narys bus informuotas, kad nuo 1968 m. Taryba turėjo priimtą privalomą naftos atsargų kritiniams atvejams sistemą, kai buvo priimta direktyva (68/414/EEC) dėl naftos atsargų (kodifikuota ir panaikinta pagal direktyvą 2006/67/EB(1)). Į ją įtrauktas koordinavimo mechanizmas puikiai veikia nedidelių tiekimo sutrikimų atvejais, dažniausiai reaguojant į bendrus Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) koordinuojamus veiksmus.

Be to, Taryba palankiai vertina tai, kad Komisija neseniai pateikė jai antrąją strateginę energetikos politikos analizę,(2) kurioje yra pasiūlymas iš naujo svarstyti direktyvą dėl naftos atsargų, turint konkretų tikslą – padidinti suderinamumą su TEA sistema ir naftos atsargų patikimumą ir skaidrumą kas savaitę skelbiant atsargų lygius. Tai atitinka išvadas, kurias padarė 2007 m. Europos Vadovų Taryba, savo veiksmų plane „Europos energetikos politika“(3) pabrėžusi didesnio duomenų apie naftos produktus skaidrumo ir pakartotino ES naftos tiekimo infrastruktūrų ir naftos kaupimo mechanizmų patikrinimo svarbą siekiant papildyti TEA pateiktą kovos su krize mechanizmą, susijusį su jų prieinamumu krizės atveju. Taryba tikisi vaisingo bendradarbiavimo su Europos Parlamentu, kad galėtų greitai pasiekti pažangą šiuo svarbiu klausimu.

Antrąją strateginės energetikos politikos analizę Taryba svarstė gruodžio 8 d. posėdyje, atkreipdama ypatingą dėmesį į energetinį saugumą, ir tęs šį darbą ateinančius šešis mėnesius.

 
 

(1) Tarybos direktyva 2006/67/EB, įpareigojanti valstybes nares išlaikyti minimalų žalios naftos ir (arba) naftos produktų atsargų lygį (OL L 217, 2006 8 8.)
(2) Dok. 15944/08.
(3) 2007 m. kovo 8–9 d. Europos Vadovų Tarybos išvados, dok. 7224/1/07 REV 1, priedas, p. 16–23.

 

Klausimas Nr. 20, pateikė Jacek Protasiewicz (H-0936/08)
 Tema: Dėl pažangos derybose su Baltarusijos valdžios institucijomis ir galimo piktnaudžiavimo baudžiamuoju kodeksu kovojant su politine ir pilietine veikla kontekste
 

Kalbama apie Aleksandro Lukašenkos pareiškimą žurnalui Wall Street Journal, kad jis yra pasirengęs paleisti visus politinius kalinius.

Atsižvelgiant į tai, kad Alyaksandr Barazenka sulaikytas ir laukia teismo už dalyvavimą sausio mėnesio demonstracijoje, nepaisant to, kad spalio 27 d. savanoriškai atvyko į Minsko miesto policijos departamento apklausą, ir jam neleidžiama stoti prieš teismą be sulaikymo, kaip būtų įprasta demokratinėse šalyse.

Stebint panašius atvejus, taip pat laisvės apribojimo nuosprendžius kitiems Baltarusijos opozicijos aktyvistams, kyla klausimų.

Ar Taryba žino apie šią padėtį? Ar Taryba jau paragino Baltarusijos valdžios institucijas nedelsiant paleisti Alyaksandrą Barazenką ir peržiūrėti panašias bylas? Jeigu ne, ar Taryba įtrauks šį klausimą į derybas su Baltarusijos vyriausybės atstovais?

 
  
 

(FR) Šio atsakymo, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos narėms, Strasbūre vykstant Europos Parlamento 2008 m. gruodžio mėn. sesijai paklausimų metu Tarybai žodžiu pateikta nebuvo.

Tarybai buvo pranešta apie Alyaksandro Barazenkos padėtį. Pirmininkaujanti valstybė lapkričio 24 d. jau kėlė šį klausimą Baltarusijos valdžios institucijoms. Bendraudama su Baltarusijos pareigūnais Taryba toliau reikalaus paleisti šį asmenį.

Taryba smerkia asmenų sulaikymą dėl politinių priežasčių. Spalio 13 d. Tarybos išvadose taip pat numatoma, kad laipsniškas Europos Sąjungos santykių su Baltarusija atnaujinimas priklauso nuo režimo daromos pažangos demokratizacijos, pagarbos žmogaus teisėms, pagrindinių laisvių ir teisinės valstybės principų srityse.

 

Klausimas Nr. 21, pateikė Catherine Stihler (H-0940/08)
 Tema: Dėl reumatinių ligų
 

Ar prisiminus sėkmingą rašytinį pareiškimą (P6_TA(2008)0262) dėl reumatinių ligų Taryba gali pateikti naujausią informaciją Parlamentui apie veiksmus, kurių ėmėsi siekdama padėti kenčiantiesiems nuo reumatinių ligų visoje ES?

 
  
 

(FR) Šio atsakymo, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos narėms, Strasbūre vykstant Europos Parlamento 2008 m. gruodžio mėn. sesijai paklausimų metu Tarybai žodžiu pateikta nebuvo.

Taryba atsižvelgė į 2008 m. birželio 5 d. Europos Parlamento paskelbtą rašytinį pareiškimą dėl reumatinių ligų.

Senėjant visuomenei ir žinant, kad dauguma vyresnių nei 70 metų žmonių jaučia chroniškus arba pasikartojančius reumatinius simptomus, 18 mėnesių pirmininkaujančių Prancūzijos, Čekijos ir Švedijos programoje pabrėžiama parama visoms iniciatyvoms, kuriomis siekiama sukurti socialinę aplinką, kurioje į pagyvenusius žmones žiūrima su pagarba ir orumu. Jie turi turėti galimybę gyventi sveiką, aktyvų ir savarankišką gyvenimą, dalyvauti visuomenėje ir jausti geresnę gyvenimo kokybę. Jeigu jiems reikia priežiūros, jie turėtų gauti aukštos kokybės priežiūros paslaugas. Prevencinės priemonės sveikatos priežiūros srityje yra būtinos siekiant išsaugoti piliečių sveikatą ir išvengti būsimo išlaidų sveikatos priežiūrai didėjimo.

Bendrija visuomenės sveikatos srityje turi visiškai pripažinti valstybių narių atsakomybę už sveikatos paslaugų ir sveikatos priežiūros organizavimą bei teikimą. Taryba jau priėmė išvadas dėl nutukimo, mitybos ir fizinio aktyvumo, kurios yra labai svarbūs veiksniai užkertant kelią reumatinėms ligoms.

2008 m. birželio 10 d. Tarybos išvadose nustatytas Tarybos ir Komisijos bendradarbiavimo siekiant įgyvendinti ES sveikatos strategiją mechanizmas. Pirmoji pasirinkta veiklos sritis yra sveikatos priežiūros paslaugų kultūros rėmimas, iš kurio taip pat turės naudos žmonės, kurie turi raumenų ir kaulų problemų ir kuriems reikalingas gydymas.

Dėl Bendrijos kovos su reumatinėmis ligomis strategijos arba galimybių pasinaudoti informacija ir šių ligų medicininiu gydymu didinimo strategijos arba Tarybos rekomendacijų dėl ankstyvosios šių patologijų diagnostikos ir gydymo sukūrimo Taryba neturėjo jokių Komisijos jai pateiktų iniciatyvų.

 

Klausimas Nr. 22, pateikė Georgios Toussas (H-0945/08)
 Tema: Dėl nepriimtino embargo, kurį Turkija įvedė Kipro Respublikai
 

Turkijos vyriausybė demonstratyviai toliau nepripažįsta ne tik Kipre registruotų laivų ir lėktuvų, bet ir tų, kurie priklausomai nuo aplinkybių anksčiau naudojosi Kipro uostais arba oro uostu prieigai prie savo oro erdvės, oro uostų arba uostų. Paaiškėjo, kad Tarybos sprendimas įšaldyti atitinkamus derybų dėl Turkijos stojimo skyrius yra nepakankamas, įvertinant tai, kad Turkijos valdžios institucijos demonstratyviai atsisako nusileisti šiuo klausimu. Tai pasitvirtino Europos Parlamento Transporto komiteto vizito į Kiprą metu. Šį nepriimtiną embargą, Turkijos įvestą atvirai nesilaikant tarptautinės teisės, sunkina jos užsitęsusi pusės Kipro Respublikos teritorijos okupacija.

Kokias priemones numato Taryba siekdama užtikrinti, kad Turkija laikytųsi savo tarptautinių įsipareigojimų ir tarptautinės teisės ir panaikintų šį nepriimtiną embargą, nukreiptą prieš Kipro Respubliką?

 
  
 

(FR) Šio atsakymo, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos narėms, Strasbūre vykstant Europos Parlamento 2008 m. gruodžio mėn. sesijai paklausimų metu Tarybai žodžiu pateikta nebuvo.

ES pozicija asociacijos susitarimo papildomo protokolo klausimu yra aiški. Visiškas ir nediskriminacinis protokolo įgyvendinimas yra sutartinis įpareigojimas Turkijai, kurio jai būtina laikytis. Į šią poziciją, kuri figūruoja derybų programoje ir Tarybos priimtoje peržiūrėtoje Stojimo partnerystėje ir taip pat 2005 m. rugsėjo 21 d. Europos Bendrijos ir jos valstybių narių deklaracijoje, nekartą buvo atkreiptas Turkijos dėmesys, iš dalies politinio dialogo, kurį ES palaiko su Turkijos valdžios institucijomis, kontekste.

Remdamasi 2007 m. gruodžio 10 d. išvadomis ir 2008 m. gruodžio 8 d. išvadose dėl plėtros, Taryba apgailestavo, kad Turkijai iki šiol nepavyko įvykdyti savo įsipareigojimą visiškai ir be diskriminacijos įgyvendinti papildomą asociacijos susitarimo protokolą ir kad ji nepadarė jokios pažangos siekdama normalizuoti santykius su Kipro Respublika.

Todėl remdamasi 2006 m. gruodžio 11 d. išvadomis Taryba pakartojo, kad ji toliau atidžiai stebės ir analizuos pažangą, pasiektą klausimais, numatytais 2005 m. rugsėjo 21 d. Europos Bendrijos ir jos valstybių narių deklaracijoje.

Pagaliau Taryba pareiškė, kad dabar nekantriai laukiama pažangos.

 

Klausimas Nr. 23, pateikė Jean-Pierre Audy (H-0946/08)
 Tema: Dėl Tarybos atsakymo į Europos Audito Rūmų 2007 finansinių metų biudžeto vykdymo metinę ataskaitą
 

2007 finansinių metų biudžeto metinėje ataskaitoje Europos Audito Rūmai atkreipia dėmesį į daugybę klaidų dėl pasidalijamojo priemonių valdymo kartu su valstybėmis narėmis šiose politikos srityse: žemės ūkio, sanglaudos, mokslinių tyrimų, energetikos, transporto, išorės pagalbos, vystymosi, plėtros, švietimo ir pilietiškumo. Ar Tarybai, kaip biudžeto valdymo ir politinei institucijai, reikia pateikti nuomonę, kaip biudžeto vykdymo patvirtinimo procedūros dalį, ir savo požiūrį į daugybę klaidų dėl pasidalijamojo valdymo anksčiau minėtose srityse ir į tai, kad daugelis valstybių narių nepateikė nacionalinių deklaracijų? Ar Taryba taip pat galėtų pateikti savo požiūrį į ryšį, kurį Europos Audito Rūmai nustato tarp reglamentų sudėtingumo ir aptiktų klaidų skaičiaus, ir į tikslingumą toliau paprastinti Europos reglamentus, kurių taikymas dažnai sunkinamas papildomais nacionaliniais teisės aktais?

 
  
 

(FR) Šio atsakymo, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos narėms, Strasbūre vykstant Europos Parlamento 2008 m. gruodžio mėn. sesijai paklausimų metu Tarybai žodžiu pateikta nebuvo.

Audito Rūmų pirmininkas Vítor Manuel da Silva Caldeira supažindino gruodžio 2 d. ECOFIN tarybą su Audito Rūmų 2007 finansinių metų ES biudžeto metine ataskaita.

Šį pranešimą dar turi išanalizuoti kompetentingos Tarybos institucijos, kad būtų galima parengti rekomendaciją Europos Parlamentui dėl biudžeto vykdymo patvirtinimo, kuris turi būti pateiktas Komisijai svarstant 2007 finansinių metų biudžeto vykdymą. Taryba turėtų priimti šią rekomendaciją vasario 10 d. sesijoje.

Norėčiau atkreipti dėmesį, kad Taryba teikia ypatingą reikšmę patikimam Bendrijos fondų finansų valdymui. Audito Rūmų metinė ataskaita yra labai svarbi priemonė.

Taryba atsižvelgė į visas problemas, kurias išdėstė gerbiamasis Parlamento narys, ir būtinai jas apsvarstys, nes rengia rekomendaciją dėl biudžeto vykdymo patvirtinimo, kuris turi būti pateiktas Komisijai svarstant 2007 finansinių metų biudžeto vykdymą.

Noriu patvirtinti, kad 2009 m. vasario mėn. Biudžeto kontrolės komiteto posėdyje Tarybos pirmininkas Tarybos rekomendaciją pateiks Europos Parlamentui ir kad tuo metu galės vykti apsikeitimas nuomonėmis įvairiais iškeltais klausimais.

 

Klausimas Nr. 25, pateikė Konstantinos Droutsas (H-0949/08)
 Tema: Dėl tebesitęsiančių Izraelio nusikaltimų Palestinos žmonėms
 

Lapkričio 5 d. Izraelis sugriovė penkis palestiniečių namus Rytų Jeruzalėje, nes pagal Izraelio valdžios institucijas jie buvo pastatyti be leidimo. Izraelio žmogaus teisių organizacija „B'Tselem“ praneša, kad nuo 2004 m. Rytų Jeruzalėje Izraelio valdžios institucijos nugriovė 350 palestiniečių namų.

Tuo pat metu tęsiamas nusikalstamas Izraelio embargas Palestinos žmonėms ir tūkstančių palestiniečių, įskaitant vaikus, žudymas ir neteisėtas suėmimas. Pagal turimas žinias Izraelio okupacinė kariuomenė suima vidutiniškai 700 vaikų per metus.

Šios Izraelio okupacinės kariuomenės operacijos yra grubus palestiniečių žmogaus teisių pažeidimas ir skandalingas tarptautinės teisės nesilaikymas.

Ar Taryba smerkia nusikalstamą Izraelio okupacinės kariuomenės veiklą, nukreiptą prieš Palestinos žmones?

 
  
 

(FR) Šio atsakymo, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos narėms, Strasbūre vykstant Europos Parlamento 2008 m. gruodžio mėn. sesijai paklausimų metu Tarybai žodžiu pateikta nebuvo.

Taryba sutinka su problemomis, kurias iškėlė gerbiamasis Parlamento narys.

Taryba norėtų atkreipti dėmesį, kad 2008 m. gruodžio 8 d. Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos išvadose ji pakartojo savo paramą Izraelio ir Palestinos taikos proceso, atnaujinti jį Anapolio konferencijoje, principams. Šia proga ji paragino šalis gerbti įsipareigojimus, prisiimtus pagal veiksmų planą, ir įgyvendinti dideles permainas vietoje siekiant paremti taiką regione.

Taryba mano, kad tęsiama kolonizacija yra viena iš kliūčių siekiant taikos, ir abejoja būsimos Palestinos valstybės gyvybingumu. Ji ragina Izraelio valdžios institucijas laikytis tarptautinės teisės ir nutraukti kolonizavimo veiklą, įskaitant siejamą su vadinamuoju natūraliu prieaugiu, Rytų Jeruzalėje. Lapkričio 10 d. Taryba išreiškė didelį susirūpinimą dėl palestiniečių namų Rytų Jeruzalėje griovimo. Ši pozicija buvo perduota Izraelio valdžios institucijoms įvairiais lygmenimis. Gruodžio 5 d. Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujanti valstybė pritarė Izraelio vyriausybės sprendimui ištuštinti palestiniečio namą, kurį buvo jėga okupavę Izraelio kolonistai. Taryba ragina Izraelį imtis kitų veiksmų ir sustiprinti vykdomą diplomatinį procesą.

Taryba yra labai sunerimusi dėl judėjimo laisvės ir kelionių apribojimų, Izraelio nustatytų Vakarų krante ir Gazoje. Europos Sąjungos tarybai pirmininkaujanti valstybė narė išreiškė didelį susirūpinimą naujausia Gazos blokada, kuri yra neteisėta pagal tarptautinę teisę, ir paprašė Izraelio valdžios institucijas nedelsiant vėl atidaryti sienos perėjimo punktus į teritorijos pusę, kad būtų galima įvežti humanitarinę pagalbą. Be to, Taryba ragina nedelsiant nutraukti į Izraelio apšaudymą raketomis iš Gazos ruožo.

Taryba taip pat atkreipia dėmesį, kad Europos Sąjunga didžiausią dėmesį skiria žmogaus teisių gerbimui Palestinos teritorijose. Izraelyje laikomų kalinių palestiniečių paleidimas yra žingsnis tarpusavio pasitikėjimo atmosferos, kuri būtina taikos derybų pažangai, link. Taryba ragina Izraelio valdžios institucijas paleisti daugiau sulaikytų palestiniečių.

Kalinių ir prieš palestiniečius nukreipto smurto, vykdomo kolonistų, klausimai yra tarp klausimų, keliamų politiniuose ES ir Izraelio dialoguose. Viena vertus, žmogaus teisių pakomitečių, į kuriuos būtų įtraukta ES ir Izraelis, sukūrimas ir, antra vertus, ES ir Palestinos savivalda rodo ES susidomėjimą žmogaus teisėmis šiame regione.

 

Klausimas Nr. 26, pateikė Hans-Peter Martin (H-0956/08)
 Tema: Dėl Tarybos parengiamųjų institucijų ir Nuolatinių atstovų komiteto
 

Ar Taryba pasakys, ar pramonės arba verslo atstovams taip pat leidžiama dalyvauti Tarybos parengiamųjų institucijų ir Nuolatinių atstovų komiteto posėdžiuose?

Jeigu taip, tai kurie pramonės ir verslo atstovai dalyvauja šiuose posėdžiuose ir ar dažnai?

Jeigu ne, tai kokios kitos galimybės numatytos pramonės ir verslo atstovams susitikti su parengiamųjų institucijų ir Nuolatinio atstovų komiteto atstovais ir kitais Tarybos pareigūnais? Kur ir ar dažnai vyksta tokie susitikimai?

 
  
 

(FR) Šio atsakymo, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos narėms, Strasbūre vykstant Europos Parlamento 2008 m. gruodžio mėn. sesijai paklausimų metu Tarybai žodžiu pateikta nebuvo.

Pagal EB sutarties 203 straipsnį, valstybių narių vyriausybių atstovai gali dalyvauti tik Tarybos posėdžiuose. Komisija taip pat dalyvauja juose dėl sutartyse jai priskirto vaidmens. Kai kuriais ypatingais atvejais pagal sutartis juose dalyvauti leidžiama ir kitų institucijų, pvz., Europos Centrinio Banko, atstovams. Ši taisyklė mutatis mutandis taikoma visų Tarybos parengiamųjų institucijų ir ypač Nuolatinių atstovų komiteto posėdžiams. Vadinasi, pramonės ir verslo atstovai negali dalyvauti šiuose posėdžiuose.

Ryšiai su socialiniais partneriais, įskaitant aukščiausiu lygmeniu, gali būti palaikomi kaip trišalis socialinių reikalų aukšto lygio susitikimas, kurio vėliausias posėdis vyko 2008 m. spalio 15 d., arba makroekonominis dialogas, į kurį susirenkama du kartus per metus ir dalyvauja Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė, Europos darbdavių ir profesinių sąjungų asociacijų pirmininkai, Europos Centrinio Banko pirmininkas ir du Komisijos nariai. Be to, Užimtumo ir socialinės apsaugos komiteto nariai reguliariai susitikinėja su socialinių partnerių atstovais. Taip pat galima paminėti reguliarius pirmininkaujančios valstybės, socialinių partnerių ir vadinamosios socialinės platformos NVO narių susitikimus, kuriuose vyksta neformali diskusija Užimtumo ir socialinės politikos tarybos darbotvarkės klausimais.

Be to, pageidaujami kontaktai su pramonės ir verslo atstovais, bet jie vyksta neformalioje aplinkoje.

 

Klausimas Nr. 27, pateikė Catherine Guy-Quint (H-0958/08)
 Tema: Dėl Europos avių ir ožkų sektorių mažėjimo sustabdymo
 

Avių auginimo sektorius per pastaruosius dešimt metų labai nukentėjo nuo viena po kitos kilusių krizių, kurios pakenkė atrajojančiųjų gyvulių sektoriui. Apie tai byloja dveji statistiniai duomenys: 2000–2006 m. laikotarpiu visoje ES bendras smulkių atrajotojų skaičius sumažėjo 7,6 % ir, jeigu nebūtų buvę imtasi veiksmų, iki 2015 m. avių ir ožkų auginimas būtų galėjęs sumažėti daugiau nei 25 %. Būtent todėl nusprendžiau pateikti du pakeitimus dėl 2009 m. bendrojo biudžeto išlaidų kategorijų, susijusių su priemokomis už avis ir ožkas ir papildomomis priemokomis avienos ir ožkienos gamintojams mažiau palankiose arba kalnuotose vietovėse (jas padidinant atitinkamai 20 ir 15 mln. EUR). Balsuodama 2009 m. biudžeto projekto antrajame svarstyme Taryba nusprendė atmesti mano pasiūlymą. Ar Taryba galėtų viešai patvirtinti šio pasiūlymo atmetimo priežastis tuo metu, kai, pasirodo, įmanoma iš naujo derėtis dėl visų taisyklių (dėl PVM, stabilumo pakto, bendrųjų programų persvarstymo ir kt.) siekiant išsaugoti bankus?

 
 

Klausimas Nr. 30, pateikė Michel Teychenné (H-0963/08)
 Tema: Dėl biudžeto – pagalbos avių ir ožkų auginimo sektoriams
 

Avių ir ožkų auginimo sektoriai susiduria su precedento neturinčia krize, kurią sunkina katarinės karštinės epizootija. Tai yra pramonės šaka, kuri įdeda svarų indėlį į žemės naudojimą ir planavimą, ypač problemiškiausiose srityse. Būtent todėl spalio mėn. sesijos pirmajame svarstyme Europos Parlamentas priėmė du Catherinos Guy-Quint pateiktus 2009 m. bendrojo biudžeto pakeitimus, kuriais pagalba sektoriui padidinama 35 mln. EUR. Tačiau nepaisant to, kad padėtį būtina skubiai taisyti, ir Europos Parlamento primygtinio reikalavimo, 2008 m. lapkričio 21 d., penktadienį, ministrai atmetė šiuos pakeitimus taikinimo metu. M. Barnier paskelbė apie Prancūzijos žemės ūkio pramonės gelbėjimo planą. Ar tai neprieštarauja nieko negavimui Europos lygmeniu? Kitaip tariant, kada po žodžių matysime veiksmus?

 
  
 

(FR) Noriu pabrėžti reikšmę, kurią Taryba teikia žemės ūkio sektoriui, o jis yra nepaprastai svarbus Europos ekonomikai, visų pirma tiesioginėms išmokoms, mokamoms ūkininkams, ypač avių ir ožkų sektoriuose.

Norėčiau pabrėžti, kad rugsėjo 29–30 ir spalio 27–28 d. Tarybos posėdžių metu pirmininkaujanti valstybė ir daug Tarybos narių atkreipė Tarybos ir Komisijos dėmesį į politika, kuria reikia vadovautis mėlynojo liežuvio ligos ir visų pirma vakcinacijos strategijos klausimu.

Antrajame 2009 m. Europos Sąjungos biudžeto projekto svarstyme Taryba laikėsi nuomonės, kad „Gamtinių išteklių apsaugos ir valdymo“ klausimu (finansinės programos 2 išlaidų kategorija) Komisijos išankstiniame biudžeto projekte, iš dalies pakeistame pakeitimo raštais Nr. 1/2009 ir Nr. 2/2009, atliktas įvertinimas buvo tinkama reakcija į poreikius, atsižvelgiant į rinkos padėtį rūpimu laikotarpiu.

Tačiau galiu tik pakartoti patikinimą, kad Taryba nenuvils ir kuo atidžiau išsiaiškins bet kokius pasiūlymus, kuriuos Komisija gali parengti šiuo klausimu.

 

Klausimas Nr. 28, pateikė Pedro Guerreiro (H-0959/08)
 Tema: Dėl gamybos ir užimtumo protegavimo įvairių valstybių narių tekstilės ir aprangos sektoriuje
 

Ar vadovaudamasi atsakymu į klausimą H-0865/08(1) dėl (galimo) bendros sekimo sistemos, susijusios su tam tikrų kategorijų tekstilės ir aprangos produktų eksportu iš Kinijos į įvairias ES valstybes nares, galiojimo pasibaigimo ir atsižvelgdama į tai, kad vis daugiau įmonių sumažina arba perkelia gamybą (ypač Portugalijoje), palikdamos nedarbo ir socialinių krizių pėdsaką, Taryba gali patvirtinti, kad kokia nors valstybė narė siūlė ar reikalavo, jog Komisija pratęstų dvejopo sekimo mechanizmo galiojimą po 2008 m. gruodžio 31 d. arba priimtų kokias nors kitas priemones? Jeigu taip, ar ji gali įvardyti valstybes nares ir paaiškinti, kokias priemones šiuo metu siūlo kiekviena iš jų? Ar kokia nors valstybė narė priešinosi tokių priemonių priėmimui ir jeigu taip, kokiu pagrindu kiekvienu atveju?

 
  
 

(FR) Šio atsakymo, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos narėms, Strasbūre vykstant Europos Parlamento 2008 m. gruodžio mėn. sesijai paklausimų metu Tarybai žodžiu pateikta nebuvo.

Taryba negavo Komisijos pasiūlymo šiuo klausimu ir dėl to klausimas nebuvo svarstomas. Atsitiktinai lieka galioti atsakymai į klausimus H-0781/08 ir H-0865/08. Tai ypač galioja darbui, atliktam kompetentingoje Tarybos parengiamojoje institucijoje, pagal 133 straipsnį įsteigtoje Tekstilės komitete. Šis komitetas kelis kartus svarstė klausimą. O dėl įvairių komiteto narių priimtų pozicijų – ne Tarybos pareiga jas paviešinti arba atskleisti šiose diskusijose naudotus pasiteisinimus arba argumentus.

 
 

(1) 2008 11 18 rašytinis atsakymas.

 

Klausimas Nr. 29, pateikė Laima Liucija Andrikienė (H-0961/08)
 Tema: Dėl ES ir Kinijos santykių perspektyvų
 

Gruodžio 1 d. suplanuotą ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikimą atidėjo Kinijos vyriausybė, priekaištaudama pirmininkaujančiai Prancūzijai dėl susitikimo su Tibeto dvasiniu lyderiu Dalai Lama. Kaip Taryba vertina dabartinę ES ir Kinijos santykių padėtį? Kokios yra šių santykių perspektyvos? Kaip Taryba vertina dabartinę Europos Parlamento veiklą ir indėlį į ES ir Kinijos santykius?

 
  
 

(FR) Šio atsakymo, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos narėms, Strasbūre vykstant Europos Parlamento 2008 m. gruodžio mėn. sesijai paklausimų metu Tarybai žodžiu pateikta nebuvo.

Europos Sąjunga atkreipė dėmesį į sprendimą atidėti aukščiausiojo lygio susitikimą su Europos Sąjunga remiantis tuo, kad kai kurie Europos lyderiai susitiko arba susitiks su Dalai Lama. ES apgailestauja dėl šio sprendimo, kurį priėmė Kinija, ji ir prisiima atsakomybę už savo veiksmus.

Nepaisant šio neturinčio precedento poelgio, Kinija lieka labai svarbia Europos Sąjungos partnere ekonominiuose ir prekybiniuose reikaluose, taip pat svarbiais tarptautiniais klausimais. ES ketina toliau skatinti savo strateginės partnerystės ryšius su Kinija, ypač tuo metu, kai dėl pasaulio ekonominės ir finansinės padėties reikia labai glaudaus Europos ir Kinijos bendradarbiavimo. Nuolatiniai ryšiai su Kinijos valdžios institucijomis bus tęsiami įvairių dviejų šalių pradėtų dialogų kontekste. Europos Sąjunga ypač siekia derybų dėl partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo ir numato bendradarbiavimo susitarimų ir projektų, dėl kurių jau pasiektas susitarimas su Kinijos valdžios institucijomis, pasirašymą.

Europos Parlamentas per įvairius savo komitetus prisideda prie Europos Sąjungos užsienio politikos ir konkrečiai prie politikos Kinijos atžvilgiu.

 

Klausimas Nr. 31, pateikė Silvia-Adriana Ţicău (H-0965/08)
 Tema: Dėl reikšmės, teikiamos kelių transporto politikai
 

2008 m. liepos 15 d. Tarybai pateikto klausimo H-0614/08 tema ir nepaisant 2008 m. rugsėjo 23 d. plenariniame posėdyje Tarybos atstovo duotų garantijų, kad Parlamentas pateiks Tarybos poziciją rugsėjo mėnesį, Taryba informavo, kad iki šios dienos tokio dokumento negavo. Ar žinodama, kad nauja reglamento dėl galimybės įgyti kelių vežėjo profesiją versija turi įsigalioti 2009 m. birželio 1 d. ir kad pagal šį reglamentą 2012 m. sausio 1 d. valstybės bus prijungtos prie savo nacionalinių elektroninių registrų, Taryba gali išdėstyti, kokio lygio prioritetas buvo suteiktas vadinamajam kelių transporto teisės aktų paketui artimiausiems penkiems mėnesiams ir išaiškinti pasiūlytą tvarkaraštį, kad nauji iš dalies pakeisti reglamentai galėtų būti priimti iki 2009 m. birželio 1 d.?

 
  
 

(FR) Šio atsakymo, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris nėra privalomas nei Tarybai, nei jos narėms, Strasbūre vykstant Europos Parlamento 2008 m. gruodžio mėn. sesijai paklausimų metu Tarybai žodžiu pateikta nebuvo.

2008 m. pirmininkaujant Slovėnijai Taryba pasiekė politinį susitarimą dėl vadinamojo kelių transporto teisės aktų paketo, kurį sudaro trys teisės aktai, atitinkamai susiję su galimybe įgyti kelių transporto operatoriaus profesiją (2007/0098 (COD)), galimybe patekti į krovinių vežimo keliais rinką (2007/0099 (COD)) ir galimybe patekti į keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais rinką (2007/0097 (COD)). Šiuo metu Taryba svarsto bendrą poziciją kiekvienu iš šių klausimų, kuri turi būti pateikta Europos Parlamentui 2009 m. sausio mėnesį. Ateityje pirmininkausianti Čekija yra tvirtai įsipareigojusi pradėti neoficialias diskusijas su įvairiais pranešėjais, kad išsiaiškintų galimybes, kaip greičiau įmanoma pasiekti susitarimą su Europos Parlamentu. Šiuo atžvilgiu gerbiamojo Parlamento nario dėmesys atkreipiamas į tai, kad iki 2008 m. spalio mėnesio pabaigos Komisija neatsiuntė minėto teisės akto bulgariškos ir rumuniškos versijos ir kad dėl to parengiamasis procedūrinis darbas negalėjo judėti į priekį.

 

KLAUSIMAI KOMISIJAI
Klausimas Nr. 38, pateikė Marco Cappato (H-0919/08)
 Tema: Dėl nacionalinių ir ES vėliavų kitose olimpinėse žaidynėse
 

Radikalų asociacija „Esperanto“, sudaranti nesmurtinės radikalų partijos dalį, pradėjo kampaniją, kuria siekiama, kad nacionaliniai olimpiniai komitetai leistų kiekvienai valstybei narei dalyvauti kitose olimpinėse žaidynėse ir atstovauti Europai, taip pat ir sau. Kiekvienas sportininkas rodytų dvi vėliavas, t. y. savo šalies ir Europos vėliavą. Medalių rezultatas taip pat rodytų bendrą su Europos vėliava laimėtų medalių skaičių.

Ar Komisija ketina palaikyti šią iniciatyvą?

 
  
 

(EN) Komisija gerai žino apie lemiamą vaidmenį, kurį suvaidino sportas, taip pat apie galimybes, kurias sportas teikia bendrumo jausmo ugdymui. Tačiau, kaip teigiama baltojoje knygoje dėl sporto, sporto ir varžybų organizavimas nacionaliniu lygiu yra istoriškai ir kultūriškai susiformavusios Europos sporto tradicijos dalis ir atspindinti daugumos Europos piliečių lūkesčius. Pagrindinis vaidmuo, ne tik identiteto prasme, tačiau ir siekiant užtikrinti ryšį su mėgėjų sportu, tenka nacionalinėms rinktinėms, todėl joms turi būti teikiama derama parama.

Už sportą atsako nacionalinės valdžios institucijos, sporto organizacijos arba jų derinys. Reikėtų prisiminti, kad idėja publikuoti Europos vėliavas ant atletų sportinės aprangos buvo jau pabrėžta Pietro Adonino pranešime „Piliečių Europa“(1).

Pasirinkimo, ar skelbti olimpinių žaidynių rezultatus ir kaip juos skelbti, teisė priklauso organizatoriams, atsižvelgiant į tai, kad atrankos sistema tam tikrų disciplinų srityje sudaro sąlygas Europai siųsti daugiau sportininkų į žaidynes (27 komandas), o tai padidina tikimybę laimėti daugiau medalių palyginti su kitais dalyviais. Todėl Komisija pabrėžia, kad valstybės narės dalyvauja žaidynėse kaip nacionalinės valstybės, ir primena, kad ES šūkis yra: „Suvienyti įvairovėje“.(2)

Todėl gerbiamasis Parlamento narys supras, kad Komisija negali palaikyti iniciatyvų dėl medalių, laimėtų su Europos vėliava, rezultatų. O dėl dviejų vėliavų rodymo kitų olimpinių žaidynių metu Komisija, nors ir tikrai neprieštarauja tokio vienybės simbolio rodymui, nori besąlygiškai gerbti sporto savarankiškumą ir pagrindinę valstybių narių atsakomybę už sportą. Tačiau Komisija galėtų suteikti paramą tada, kai tokia iniciatyva pradedama iki galo susitarus su kompetentingomis institucijomis.

 
 

(1)COM (88) 331 galutinis, 1988 m. birželio 24 d.
(2)http://europa.eu/abc/symbols/motto/index_en.htm

 

Klausimas Nr. 42, pateikė Gay Mitchell (H-0907/08)
 Tema: Dėl biudžeto deficito
 

Biudžeto deficitas Airijoje šiuo metu yra apytikriai 5 procentų. Tai gerokai viršija 3 procentų biudžeto deficito ribą, nustatytą Stabilumo ir augimo pakte ir įspėjimo apie kritinę padėtį procedūrai pradėti.

Interviu Airijos laikraščiui Komisijos narys J. Almunia pareiškė, kad „Stabilumo ir augimo paktas yra ne dėl baudų. Jis yra ne dėl valstybių narių kaltinimo... Kai kuriais atvejais jis yra dėl tarpusavio spaudimo, bandant išnaudoti Europos aspektą ir daugiašalę sekimo sistemą siekiant pastūmėti vyriausybes įgyvendinti politiką.“

Ar Komisija negalėtų išdėstyti, kokio prieita susitarimo su Airijos vyriausybe dėl dabartinės biudžeto deficito padėties?

 
  
 

(EN) Pagal naujausią 2008 m. stabilumo programos informaciją, kurią Airijos valdžios institucijos pateikė spalio 14 d., apytikris bendro 2008 m. vyriausybės deficito rezultatas Airijoje sudaro 5,5 % BVP palyginti su ankstesnėje naujausioje informacijoje planuotu 0,9 % BVP deficitu.

Komisija taiko perviršinio deficito procedūrą (PDP) pagal sutarties ir Stabilumo ir augimo pakto nuostatas. Kai vyriausybės deficitas viršija 3 % BVP, Komisija turi parengti pranešimą pagal sutarties 104 straipsnio 3 dalį. Bet koks nustatyto dydžio perviršis, kuris nėra išimtinis, laikinas ir artimas ribiniam dydžiui (104.2 straipsnis) prives prie to, kad remdamasi Komisijos rekomendacija Taryba oficialiai pareikš šaliai pretenziją dėl perviršinio deficito (104 straipsnio 6 dalis).

Į perviršinio deficito procedūrą reikėtų žiūrėti kaip į savitarpio paramos teikimą, siekiant įveikti dabartinius sunkumus ir užtikrinti ilgalaikį valstybės finansų tvarumą.

 

Klausimas Nr. 43, pateikė Dimitrios Papadimoulis (H-0917/08)
 Tema: Dėl euro zonos valstybių narių mokumo
 

Dabartinės finansų krizės metu daugelis valstybių narių susiduria su sunkumais mokėdamos savo valstybės skolas, nes vyriausybės obligacijų pardavimo ir pirkimo kursų skirtumo padidėjimas lemia staigų paskolos kainos didėjimą.

Atsižvelgdamas į tai, kad kai kurios valstybės narės, pvz., Graikija, daug metų kovojo už tai, kad žymiai sumažintų savo valstybės skolas, klausiu, kokiu mastu ekonominė krizė veikia Graikijos ir apskritai euro zonos valstybių narių mokumą? Koks vyriausybės obligacijų pardavimo ir pirkimo kursų skirtumas Graikijoje ir euro zonos valstybėse narėse, remiantis dešimties metų Vokietijos vyriausybės obligacijomis?

 
  
 

(EN) Sumaištis finansų rinkoje sukėlė vadinamąjį atsitraukimą iki saugumo, kuris padidino didelių deficitų ir skolų turinčių šalių vyriausybių skolų aptarnavimo kainą.

Kai kuriose šalyse, įskaitant Graikiją, einamųjų sąskaitų disbalansas galėtų toliau prisidėti prie neigiamo požiūrio į savo gebėjimą ilgainiui prisitaikyti prie neigiamo ekonomikos augimo sulėtėjimo poveikio.

2008 m. lapkričio 6 d. duomenimis, palyginti juos su 2007 m. lapkričio 6 d. dydžiais, dešimties metų vyriausybės obligacijų pardavimo ir pirkimo kursų skirtumas Graikijoje padidėjo 120 procentinių punktų (nuo 31 iki 151 pp), imant tokios pačios brandos Vokietijos obligacijas kaip etaloną. Šis šuolis yra vienas iš ryškiausių ES 27 valstybėse narėse, tarp kurių tik Vengrija (+262 pp), Rumunija (+194 pp), Latvija (+182 pp) ir Lenkija (+145 pp) aplenkia Graikiją, ir apskritai yra didžiausias euro zonoje (Italija yra antra euro zonos šalis, turinti didžiausią padidėjimą su +75 pp, po kurios eina Belgija su +64 pp). Nepaisant to, kad šios tendencijos ypač pastebimos minėtose šalyse, šis padidėjimas turėjo poveikį visoms ES 27 valstybėms narėms (vidutiniškai +67.7 pp) ir euro zonos šalims (+46 pp). (Duomenų šaltinis: „Eurostatas“)

 

Klausimas Nr. 46, pateikė Claude Moraes (H-0904/08)
 Tema: Dėl Komisijos Europos sveikatos strategijos ir pagyvenusių žmonių
 

Komisijos Europos sveikatos strategijos tikslas yra „Sveikatos ugdymas senėjančioje Europoje“. Nors ir gerai vertinu Komisiją už tai, kad ji ryžtingai įtraukė į savo darbotvarkę senėjimo klausimą, vis dėl to trūko konkrečių pasiūlymų ir veiksmų šioje srityje. Pvz., gruodžio 10–11 d. Atviro sveikatos forumo programa orientuota tik į jaunimą ir joje neužsimenama apie pagyvenusius žmones.

Ar Komisija malonėtų bendrais bruožais nusakyti konkrečias politikos priemones ir iniciatyvas, kurių ji ketina imtis siekdama propaguoti sveikesnį ir ilgesnį pagyvenusių Europos žmonių gyvenimą naudodamasi turimomis ES priemonėmis, pvz., atviru koordinavimo metodu socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties srityse?

Ką Komisija planuoja daryti, kad paskatintų valstybes nares įtraukti pagyvenusius žmones į savo sveikatos prevencijos ir ugdymo veiklą, ir ar Komisija ketina kurti Europos sveiko senėjimo strategiją, pasiekiančią visas kartas?

 
  
 

(EN) Sveikatos ugdymas senėjančioje Europoje iš tikrųjų yra pagrindinis 2008–2013 m. ES sveikatos strategijos ir Sveikatos programos tikslas.

Sveikatos strategijoje numatyti veiksmai, kuriais siekiama pagerinti pagyvenusių žmonių sveikatą, įskaitant gaires dėl vėžio ir darbą neurodegeneracinių ligų srityje. Komisija planuoja, pvz., pateikti Bendrijos iniciatyvą, kad padėtų kitais metais spręsti Alzheimerio ligos problemą.

Komisija taip pat siekia užtikrinti, kad įvairios politikos iniciatyvos prisidėtų prie sveiko senėjimo ir padėtų sveikatos sistemoms prisitaikyti prie senėjančių gyventojų poreikių.

Be to, Komisija skatina pasikeitimus gera šios srities praktika. Pvz., pagal Sveikatos programą neseniai buvo finansuotas projektas, pagal kurį buvo paskelbtos rekomendacijos dėl sveiko senėjimo politikos.

Tačiau sveiko senėjimo skatinimas yra daug daugiau nei priemonės, orientuotos į senyvus žmones. Būtų galima užkirsti kelią daugeliui ligų, kuriomis serga pagyvenę žmonės, jeigu jaunimas gyventų sveikesnį gyvenimą. Kaip tik todėl strategijoje propaguojama prevencija ir skatinimas per visą gyvenimą, kartu su iniciatyvomis, orientuotomis į visų amžiaus grupių žmones, įskaitant jaunimą. Komisijos veikla šioje srityje apima Europos dietos, mitybos ir fizinio aktyvumo veiklos programą ir alkoholio ir mitybos strategiją.

Komisija taip pat palaiko valstybes nares joms stengiantis skatinti sveiką senėjimą. Pagal atvirą socialinės apsaugos ir socialinės integracijos koordinavimo metodą Komisija labai domisi iniciatyvomis, kurias valstybės narės siūlo orientuoto į pagyvenusius žmones sveikatos skatinimo ir ligų prevencijos srityje.

Komisija taip pat mąsto apie galimas būsimas iniciatyvas siekiant palaikyti sveiką senėjimą.

 

Klausimas Nr. 47, pateikė Jim Higgins (H-0909/08)
 Tema: Dėl psichikos sveikatos
 

Ar galėtų Komisija nurodyti, ar ji yra patenkinta dabartiniu psichikos sveikatos paslaugų teikimu valstybėse narėse ir tokioms paslaugoms prieinamų išteklių dydžiu, ar jai rūpi tai, kad psichikos sveikatos paslaugos iki šiol nepakankamai finansuojamos ir netinkamai išdėstytos tų, kuriems reikia pagalbos, atžvilgiu ir ar ji turi konkrečių interesų dėl regioninio disbalanso ir teikiamų paslaugų?

 
  
 

Už sveikatos paslaugų teikimą ir medicininę priežiūrą atsako valstybės narės.

Komisija pripažįsta, kad reikia tobulinti psichikos sveikatos priežiūros sistemas. ES ir valstybės narės pripažino ir sutiko su tuo, kai 2005 m. priėmė Pasaulio sveikatos organizacijos Europos psichikos sveikatos deklaraciją. Tuo tarpu keletas valstybių narių ėmėsi svarstyti iš naujo savo psichikos sveikatos strategijas arba kurti naujas.

Vienas iš Europos psichikos sveikatos ir gerovės pakto, paskelbto 2008 m. birželio mėnesį prioritetų – teikti paramą siekiant suteikti galimybę valstybėms narėms patobulinti savo psichikos sveikatos priežiūros sistemas per mainus ir bendradarbiavimą ES lygmeniu ir nustatyti juos per geros patirties pavyzdžius.

Be veiklos pagal Psichikos sveikatos paktą, valstybės narės gali pasinaudoti esamomis ES priemonėmis. Pvz., jos galėtų imtis priemonių, kad pagerintų personalo mokymą arba išspręstų regioninio disbalanso psichikos sveikatos paslaugų problemas pasinaudodamos savo struktūrinių fondų programomis.

 

Klausimas Nr. 48, pateikė Avril Doyle (H-0913/08)
 Tema: Dėl pacientų teisių ir tarpvalstybinės sveikatos priežiūros
 

Pasiūlymu dėl direktyvos dėl pacientų teisių į tarpvalstybinę sveikatos priežiūrą [pasiūlymas dėl direktyvos dėl pacientų teisių į sveikatos priežiūros paslaugas kitose valstybėse narėse įgyvendinimo 2008/0142(COD)] sukuriamas sveikatos priežiūros techninių sprendimų vertinimo institucijų tinklas. Šios institucijos, pvz., Sveikatos informacijos ir kokybės įstaiga (SIKĮ) Airijoje ir Nacionalinis sveikatos ir klinikinės kompetencijos institutas (NSKKI) JK, išleidžia rekomendacijas, pagal kurias tam tikras gydymas turėtų būti prieinamas arba neprieinamas.

Iki šiol šiems peržiūros procesams dažnai trūko skaidrumo, jie buvo ilgi ir neaiškiai nukreipti į pacientų poreikius. Neseniai SIKĮ vadovas turėjo viešai atsiprašyti už naujo gydymo metodo peržiūros vilkinimą.

Ar Komisija sutinka, kad direktyva, pavadinta „Pacientų teisės“, taip pat turėtų užtikrinti pacientų dalyvavimą šiose peržiūros procedūrose?

 
  
 

(EN) Pasiūlyme dėl direktyvos dėl pacientų teisių į sveikatos priežiūros paslaugas kitose valstybėse narėse siekiama sukurti nuolatinį tinklą, jungiantį nacionalines institucijas arba įstaigas, atsakingas už sveikatos priežiūros techninių sprendimų įvertinimą. Jo tikslas būtų palaikyti dvidešimt septynių valstybių narių bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija, žiniomis, naudojamais metodais ir geros praktikos pavyzdžiais.

Šia nuostata nesiekiama suderinti nacionalines sprendimų priėmimo procedūras sveikatos priežiūros techninių sprendimų įvertinimo klausimais ir dėl to pagal ją nenumatomas pacientų dalyvavimas nacionalinėse persvarstymo procedūrose. Šį klausimą būtų galima svarstyti tada, kai bus priimtos šios nuostatos įgyvendinimo priemonės. Tačiau reikėtų pastebėti, kad pagal pasiūlytos direktyvos 17 straipsnį minėtą tinklą sudaro valstybių narių paskirtos institucijos arba įstaigos, atsakingos už sveikatos priežiūros techninių sprendimų įvertinimą.

 

Klausimas Nr. 49, pateikė Bart Staes (H-0915/08)
 Tema: Dėl tarpvalstybinės sveikatos priežiūros
 

Komisijos pasiūlyme (COM(2008)0414) daugiau akcentuojama pacientų teisė į tarpvalstybinę sveikatos priežiūrą, negu valstybės narės teisė į savo sveikatos priežiūros sistemos finansavimą ir kontrolę. Tai gali užkrauti didesnę naštą sveikatos priežiūros sistemai, ypač šalyse, susiduriančiose su dideliu pacientų antplūdžiu. Be to, jau yra Reglamentas (EEB) Nr. 1408/71(1), pagal kurį koordinuojamos socialinės apsaugos sistemos ir kuriame yra taisyklės dėl kompensavimo, išankstinio leidimo ir kt.

Kokias garantijas nustatė Komisija, kad valstybės narės sveikatos priežiūros sistemai nebūtų užkrauta nereikalinga našta, ir kaip dabar Komisija ketina paaiškinti pacientams situaciją, kurioje nauja direktyva turi gyvuoti kartu su Reglamentu (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų?

 
  
 

(EN) Dėl pasiūlymo dėl direktyvos dėl pacientų teisių į sveikatos priežiūros paslaugas kitose valstybėse narėse įgyvendinimo(2) poveikio valstybių narių sveikatos priežiūros sistemoms klausimo poveikio vertinimas rodo, kad neįtikėtina, jog papildomos gydymo išlaidos dėl šių pasiūlymų būtų tokios, kad pakenktų visų sveikatos priežiūros sistemų tvarumui arba planavimui.

Taip yra dėl to, kad pagal siūlomą direktyvą piliečiams suteikiama teisė gauti kompensaciją tik už sveiktos priežiūros paslaugas, į kurias jiems suteikta teisė gimtinėje. Taigi, valstybės narės turi sumokėti už sveikatos priežiūros paslaugas, už kurias jos turėtų sumokėti bet kuriuo atveju. Poveikio vertinime nustatyta, kad papildomos gydymo išlaidos sudarytų mažą visų sveikatos priežiūros išlaidų dalį ir jas žymiai nusvertų šio pasiūlymo nauda.

Tačiau bet kuriuo atveju, jeigu artimiausioje perspektyvoje tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugų masto didėjimas sukeltų didelių problemų – pvz., planuojant vietines paslaugas – pasiūlyme valstybėms narėms leidžiama nustatyti apribojimus, kurių reikia norint apsaugoti visą sistemą, pvz., nustatyti išankstinių leidimų sistemą pacientams, prašantiems gydymo paslaugų kitoje valstybėje narėje pagal sąlygas, nustatytas direktyvoje, kuri atspindi Teisingumo Teismo praktiką.

Be to, perspektyvoje papildoma Europos bendradarbiavimo teikiama nauda tokiais klausimais kaip Europos informacijos tinklai, pasidalinimas naujų sveikatos priežiūros technologijų vertinimais ir informacinių ir ryšių technologijų panaudojimas veiksmingesnei sveikatos priežiūrai teikti („e. sveikata“) padės gerinti visos sveikatos priežiūros, teikiamos tiek judiems, tiek ir nejudiems pacientams, kokybę ir veiksmingumą.

O dėl šio pasiūlymo ryšio su esama socialinės apsaugos sistemų koordinavimo sistema ir visų pirma Reglamentu (EB) Nr. 1408/71(3), esama socialinės apsaugos sistemų koordinavimo sistema liks savo vietoje kartu su siūloma direktyva ir kartu su visais bendraisiais principais, kuriais grindžiami reglamentai dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo.

Reglamentas (EB) Nr. 1408/71 užtikrina, kad tuo atveju, kai tinkamų pacientų ligų gydymo paslaugų negalima suteikti be perdėto vilkinimo jų pačių šalyje, jiems bus leista vykti į užsienį, o bet kokios papildomos gydymo išlaidos bus apmokėtos viešosiomis lėšomis. Kai šio reglamento 22 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos įvykdytos, išduodamas leidimas ir pagal jį skiriama išmoka. Tai yra pripažįstama siūlomoje direktyvoje. Todėl Reglamente (EB) Nr. 1408/71 ir toliau bus numatyta bendra priemonė ir „apsauginis tinklas“ siekiant užtikrinti, kad bet kuriam pacientui, kuris neturi galimybės pasinaudoti sveikatos priežiūros paslaugomis savo šalyje per priimtiną laikotarpį, būtų leista gauti šias sveikatos priežiūros paslaugas kitoje valstybėje narėje.

Siūlomoje direktyvoje numatoma papildoma tarpvalstybinės sveikatos priežiūros galimybė atsiliepiant į pačių piliečių iškeltas bylas, dėl kurių susiformavo Teisingumo Teismo praktika. Svarbu pabrėžti tai, kad iš teismų praktikos ir iš šio pasiūlymo išplaukiančios teisės neatima jokių teisių, turimų pagal nacionalines sistemas arba Reglamentą (EB) Nr. 1408/71. Tai yra piliečių pripažintos teisės, kuriomis jie gali naudotis pasirinktinai. Taigi, jos sudaro geresnes sąlygas pasinaudoti įvairiomis sveikatos priežiūros paslaugomis ES teritorijoje.

 
 

(1) OL L 149, 1971 7 5, p. 2.
(2)COM(2008) 414.
(3)Reglamentas (EB) Nr.  1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje, OL L 149, 1971 7 5.

 

Klausimas Nr. 50, pateikė John Bowis (H-0924/08)
 Tema: Dėl tabako kontrolės
 

Ar Komisija išvardins valstybes nares, kurios iki šiol neratifikavo PSO Tabako kontrolės pagrindų konvencijos ir neturi įgyvendintos rūkymo viešose ir darbo vietose draudimo politikos?

 
  
 

(EN) Šiandienos duomenimis, visos valstybės narės, išskyrus pirmininkaujančią Čekija, yra ratifikavusios Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Tabako kontrolės pagrindų konvenciją.

Konvencijoje suformuluojamas teisinis įpareigojimas priimti ir įgyvendinti veiksmingas priemones, siekiant apsaugoti žmones nuo pasyvaus rūkymo darbo vietose, viešosiose vietose ir viešajame transporte.

Šiuo metu visos valstybės narės turi tam tikros formos reglamentus, kuriais siekiama riboti pasyvaus rūkymo poveikį. Tačiau šių reglamentų taikymo sritis ir pobūdis labai skiriasi.

Pagal Komisijos turimą informaciją, šiek tiek daugiau nei trečdalis valstybių narių užtikrina veiksmingą apsaugą nuo tabako dūmų visose darbo vietose ir viešosiose vietose, kaip reikalaujama pagal PSO konvenciją.

Visiškas rūkymo visose uždarose viešosiose vietose ir darbo vietose, įskaitant barus ir restoranus, draudimas jau yra įgyvendintas Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje.

Italija, Malta, Švedija, Latvija, Suomija, Slovėnija, Prancūzija ir Nyderlandai įgyvendino teisės aktus dėl bedūmės aplinkos, pagal kuriuos leidžiamos specialios uždaros rūkymo patalpos.

Tačiau daugiau nei pusėje valstybių narių piliečiai ir darbuotojai iki šiol nėra visiškai apsaugoti nuo tabako dūmų poveikio darbo vietose ir viešosiose vietose. Barai ir restoranai yra ypač sudėtinga reguliavimo sritis.

Siekdama palaikyti valstybes nares priimant išsamius teisės aktus dėl bedūmės aplinkos, Komisija ketina 2009 m. pateikti pasiūlymą dėl rekomendacijos dėl aplinkos be dūmų.

Išsami valstybių narių nerūkymo politikos apžvalga bus pateikta poveikio vertinime, papildančiame pasiūlymą.

Be to, Komisija imsis šio klausimo savo būsimame pranešime dėl Tarybos rekomendacijos dėl rūkymo prevencijos įgyvendinimo.

 

Klausimas Nr. 51, pateikė Sarah Ludford (H-0929/08)
 Tema: Dėl Direktyvos 2001/93/EB dėl kiaulių, iš dalies pakeičiančios Direktyvą 91/630/EEB.
 

Ar Komisija planuoja svarstyti pasiūlymą iš dalies pakeisti Direktyvą 91/630/EEB dėl kiaulių apsaugos kaip 2009 m. Bendrijos veiksmų plano dėl gyvūnų apsaugos ir gerovės dalį anksčiau negu pasens didžioji EMST šioje srityje atliktų tyrimų dalis?

 
  
 

(EN) Komisija žino apie poreikį patobulinti teisės aktą dėl kiaulių gerovės atsižvelgiant į naujus mokslinius tyrimus, kurie pateikiami Europos maisto saugos tarnybos (EMST) priimtuose pranešimuose.

Komisija jau pradėjo darbą siekdama įvertinti geriausią variantą, kaip pagerinti dabartinę padėtį atsižvelgiant į būtinybę apsvarstyti Bendrijos veiksmų planą dėl gyvūnų gerovės, ir variantą, kaip įtraukti į savo būsimą pasiūlymą konkrečius išmatuojamus gyvūnų gerovės rodiklius, kai tai įmanoma. Vis dar gali būti minimalių ūkininkavimo sistemos, laikymo sąlygų ir šėrimo tvarkos standartų poreikis. Tačiau gyvūnų gerovės rodiklių sukūrimas turėtų padėti geriau įvertinti gyvūnų gerovės padėtį „fermoje“ ir, tikimasi, geriau ir greičiau įgyvendinti gerovės standartus ir palaikyti jų mokslinių įrodymų atitikimą.

Minėtame kontekste Komisija nagrinėja galimybę tobulinti pasiūlymą vėl svarstyti 1998 m.(1) bendrus teisės aktus dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos, taip pat konkrečius reikalavimus dėl kiaulių, siekiant patobulinti standartus, numatytus susijusiuose teisės aktuose. Bet kokiame pasiūlyme taip pat turėtų būti atsižvelgta į naujų gyvūnų sveikatos teisės aktų tikslus, numatytus ES gyvūnų sveikatos strategijoje(2).

Komisija mano, kad galimas tarptautiniu mastu pripažintų gyvūnų gerovės rodiklių, kai tik jie bus sukurti, taikymas Europos teisės aktuose sudarytų sąlygas geriau vykdyti ir skatinti aukštesnius gerovės standartus.

Be to, Komisija nustatė, kad šis požiūris galėtų sudaryti sąlygas palyginti gyvūnų gerovės standartus drauge su tarptautinės prekybos partneriais ir, tikėkimės, palengvinti jų naudojimą ne Bendrijos teritorijoje.

Siekiant palaikyti šią iniciatyvą, toliau vykdomi keli projektai, įskaitant Bendrijos finansuojamą projektą, pavadintą „Gerovės kokybė. Mokslas ir visuomenė gerina gyvūnų gerovę maisto kokybės grandinėje“. „Gerovės kokybės“ pristatymo laukiama 2009 m. Komisija ketina dirbti su galimais galiojančio įstatyminio pagrindo persvarstymo 2010 m. variantais.

 
 

(1)1998 m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 98/58/EB dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos. Europos Sąjungos oficialusis leidinys, L 221, 1998 8 8.
(2)http://ec.europa.eu/food/animal/diseases/strategy/index_en.htm

 

Klausimas Nr. 52, pateikė Catherine Stihler (H-0939/08)
 Tema: Dėl reumatinių ligų
 

Ar Komisija gali informuoti Parlamentą apie sėkmingo rašytinio pareiškimo (P6_TA(2008)0262) dėl reumatinių ligų rezultatus ir veiksmus, kurių imtasi siekiant padėti kenčiantiesiems nuo reumatinių ligų visoje ES?

 
  
 

(EN) 2008 m. birželio 5 d. rašytiniame pareiškime(1) Komisija raginama inter alia sukurti Bendrijos reumatinių ligų strategiją. Pagal sutarties 152 straipsnį, Bendrija visuomenės sveikatos srityje visiškai pripažįsta valstybių narių atsakomybę už sveikatos paslaugų ir sveikatos priežiūros organizavimą bei teikimą.

Nepaisant to, Komisija palaikė svarbią reumatinių ligų sritį Bendrijos veiksmų programomis visuomenės sveikatos srityje. 2008 m. finansavimui atrinktas naujas projektas „Europos kaulų ir raumenų ligų priežiūros ir informacijos tinklas“. Šis projektas leis prisidėti prie geresnio supratimo ir informacijos apie kaulų ir raumenų ligas ES.

Be to, 7-ojoje mokslinių tyrimų pagrindų programoje (2007–2013 m.), pagal programą „Sveikata“, siūloma imtis bendrų taikomųjų mokslinių tyrimų pagrindinių ligų srityje. Šiame skirsnyje aiškiai paminėtos reumatinės ligos.

Per 2007 m. kvietimą teikti paraiškas, kuris apėmė temą „ankstyvieji procesai lėtinių uždegiminių ligų patogenezėje“, buvo atrinktas pasiūlymas „Masterswitch“. Sutelkdamas pastangas į mechanizmų, sukeliančių reumatoidinį artritą, išaiškinimą ir galimus ląstelinius ir molekulinius objektus jo gydymui pasiūlymas jungia septyniolika pirmaujančių mokslinių tyrimų grupių iš dešimties ES ir asocijuotų šalių, kurių bendras indėlis sudaro 11,2 mln. EUR. Laukiama tolesnės paramos šiems moksliniams tyrimams būsimuose kvietimuose teikti paraiškas pagal 7-ąją pagrindų programą.

Be to, neseniai surengtos Europos kovos su reumatizmu lygos (angl. EULAR)(2) konferencijos, vykusios 2008 m. lapkričio 6 d. Bukarešte, proga svarbu paminėti paramą, kurią Komisija teikė pabrėžiant reumatinių ligų (RL), kaip raumenų ir kaulų ligų (RKL) pogrupio, svarbą saugai ir sveikatai darbe, ir jos savitarpio ryšį su Bendrijos kovos su diskriminacija politika.

Konkrečiai raumenų ir kaulų ligų klausimu Komisija savo komunikate 2007–2012 m. „Bendrijos darbuotojų sveikatos ir saugos strategija: gerinti darbo kokybę“(3) išreiškė ketinimą ieškoti būdų, kaip pagerinti rizikos raumenų ir kaulų ligų prevenciją. Siekiant įgyvendinti tai šiuo metu atliekamas poveikio vertinimas.

 
 

(1)P6_TA(2008)0262
(2)Europos kovos su reumatizmu lyga
(3)COM(2007) 62 galutinis, 2007 2 21.

 

Klausimas Nr. 53, pateikė Georgios Toussas (H-0967/08)
 Tema: Dėl didelių monopolistinių grupių interesų perkelti sveikatos priežiūrą į komercinę sritį
 

Pagal Atėnų universiteto atliktus tyrimus, Graikija pirmauja sveikatos sistemos privatizavimo ir sukomercinimo srityje. Tai turi labai neigiamas pasekmes darbininkų šeimoms, kurioms iš savo menko biudžeto reikia sumokėti 57 % visų sveikatos sistemos išlaidų (daugiau nei 11 mlrd. EUR). Privačios diagnostikos ir kitų paslaugų įstaigos, kurių nuolat sparčiai daugėja, vis labiau telkiasi į dideles grupes, kurios dabar didele dalimi lemia sveikatos politiką, o nemaža medicinos pajėgumų dalis lieka be darbo. Didžiulį privataus sektoriaus augimą ir viešojo sektoriaus korupciją paskatino pati valstybė, kuri verčia darbuotojus sveikatos problemas perduoti privačiam sektoriui, todėl, kad viešasis sektorius negali suteikti gana greito gydymo, nes nepakankama infrastruktūrų, įrangos ir personalo.

Kaip Komisija žiūri į nepriimtiną padėtį, kai ribojamos gydymo galimybės darbuotojams, dėl didelių monopolistinių grupių interesų sukomercinama sveikatos sistema, didinamas medicinos personalo nedarbas ir netgi rizikuojama visuomenės sveikata?

 
  
 

Pagal sutarties 152 straipsnį ir ypač pagal jo 5 dalį, Bendrija visuomenės sveikatos srityje visiškai pripažįsta valstybių narių atsakomybę už sveikatos paslaugų ir sveikatos priežiūros organizavimą bei teikimą.

Todėl ne Komisijos reikalas reikšti nuomonę apie gerbiamojo Parlamento nario apibūdintą padėtį. Šiuo atveju tai priklauso Graikijos atitinkamų institucijų kompetencijai.

 

Klausimas Nr. 54, pateikė Bernd Posselt (H-0880/08)
 Tema: Dėl sveikatos politikos ir draudimo rūkyti
 

Kokios yra sveikatos politikos kompetencijos, kurių pagrindu Komisija šiuo metu siekia ES mastu uždrausti rūkyti darbe, ir ką ji laiko savo, priešingai nei valstybių narių, kompetencijos apribojimais sveikatos politikos srityje?

 
  
 

Dėl visuomenės sveikatos politikos ir kaip Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) Tabako kontrolės pagrindų konvencijos (TKPK) šalys Bendrija ir dvidešimt šešios valstybės narės yra susaistytos įsipareigojimo užtikrinti apsaugą nuo tabako dūmų poveikio visose darbo vietose ir viešosiose vietose. Be to, Komisijos žaliosios knygos konsultacijų „Siekiant Europos be tabako dūmų“(1) rezultatas parodė aiškią paramą visapusei nerūkymo politikai ir tolesniems ES veiksmams šioje srityje. Kaip tolesnį žingsnį žaliosios knygos konsultacijose Komisija ketina 2009 m. pradžioje teikti pasiūlymą dėl rekomendacijos dėl aplinkos be dūmų.

Bet koks specialus teisės aktas, pateiktas siekiant apsaugoti darbuotojus nuo jų sveikatai ir saugai kylančių pavojų, susijusių su tabako dūmais darbo vietose, pateks į darbų saugos ir sveikatos politikos sritį ir bus grindžiamas EB sutarties 137 straipsniu.

137 straipsnyje numatyta, kad Bendrija turi remti valstybių narių daugelio sričių veiklą ir prisidėti prie jos, įskaitant darbo aplinkos pagerinimą siekiant apsaugoti darbuotojų sveikatą bei saugą. Prieš teikdama pasiūlymą Komisija turi pasikonsultuoti su socialiniais partneriais Bendrijos lygmeniu pagal dviejų etapų konsultacijų procedūrą, nustatytą EB sutarties 138 straipsnyje.

Bet kokia tokia teisėkūros iniciatyva turėtų atitikti proporcingumo ir subsidiarumo principus.

 
 

(1)COM(2007) 27 galutinis.

 

Klausimas Nr. 55, pateikė Hélène Goudin (H-0882/08)
 Tema: Dėl spaudimo prieš balsavimą dėl Lisabonos sutarties
 

2008 m. spalio 11 d. laikraštyje „Aftonbladet“ paskelbtame pranešime daroma užuomina, kad Komisijos narė Margot Wallström bandė daryti įtaką balsavimo dėl Lisabonos sutarties, vykusio lapkričio 20 d. Švedijos parlamente, rezultatams. Pasak laikraščio, Komisijos narė Margot Wallström bandė įtikinti Švedijos socialdemokratų partijos lyderę Moną Sahlin rekomenduoti balsuoti už sutartį.

Ar Komisija gali užtikrinti, kad nedėjo jokių oficialių arba neoficialių pastangų siekdama daryti įtaką Monai Sahlin ir Švedijos socialdemokratams šiuo klausimu?

 
  
 

(EN) Komisijos pozicija dėl Lisabonos sutarties yra žinoma. Komisija nebandė daryti pernelyg didelės įtakos Lisabonos sutarties ratifikavimui Švedijoje.

 

Klausimas Nr. 56, pateikė Nils Lundgren (H-0884/08)
 Tema: Dėl ES karinių ambicijų pagal Lisabonos sutartį
 

2008 m. spalio 22 d. duodama interviu laikraščiui „EUObserver“ Komisijos narė Margot Wallström skundžiasi, kad šių metų pavasarį Airijos referendumo kampanijoje dėl Lisabonos sutarties buvo tiek daug „emocinių argumentų“. Kaip pavyzdį ji mini tai, kad daug Airijos piliečių gąsdinimu buvo priversti balsuoti prieš, nes jie manė, kad, jeigu bus priimta Lisabonos sutartis, jie turės siųsti savo vaikus į ES kariuomenę. Komisijos narės Margot Wallström pastabos leidžia manyti, kad pagal Lisabonos sutartį ES neketina kurti bendros karinės organizacijos.

Ar Komisija mano, kad Airijos balsuotojai neteisingai suprato sutarties tekstą ir todėl gali būti užtikrinti, kad jų sūnums ir dukroms nereiks tarnauti ES kariuomenėje, jeigu įsigalios Lisabonos sutartis? Ar Komisija gali garantuoti, kad Švedijos neprisijungimo politika išliks, net jeigu įsigalios Lisabonos sutartis?

 
  
 

(EN) Lisabonos sutartis visiškai išsaugotų nacionalinį valstybių narių suverenitetą užsienio reikalų ir gynybos klausimais. Todėl sutartis neturėtų įtakos konkrečių šalių kariniam neutralitetui.

Lisabonos sutartyje pateikiamos tam tikros esamų saugumo ir gynybos nuostatų pataisos, bet nekeičiamos jų ypatybės. Sutartyje aiškiai teigiama, kad pagal sutartį siūlomi saugumo ir gynybos pakeitimai „nepažeidžia tam tikrų valstybių narių saugumo ir gynybos politikos specifikos“.

Nauja užsienio politikos struktūra padidintų Sąjungos išorės veiksmų, kurie yra nepaprastai svarbūs siekiant susigrumti su 21-ojo amžiaus iššūkiais ir padidinti Sąjungos pajėgumą veikti pasaulio arenoje, darną ir veiksmingumą. Lisabonos sutartis padidintų jos gebėjimą reaguoti į krizines situacijas visame pasaulyje, panaudojant nemažai įvairių priemonių, kurias galima mobilizuoti palaikant konfliktų prevenciją ir krizių valdymą, imantis humanitarinių ir gelbėjimo užduočių arba užsiimant taikos palaikymo operacijomis. Tačiau sprendimai saugumo ir gynybos klausimais ir toliau būtų priimami vienbalsiai, o bet kurios valstybės narės kariuomenės įsipareigojimas tam tikrai misijai liktų suvereniu tos valstybės priimamu sprendimu. Kadangi bet kokiai krizių valdymo misijai ir toliau reikėtų visų valstybių narių palaikymo, Airija ir Švedija turėtų teisę nuspręsti, ar kaip nors panašiai prisidėti prie taikos palaikymo misijos, ar ne – ar jai vadovautų Jungtinės Tautos, ES ar kiti subjektai.

 

Klausimas Nr. 57, pateikė Stavros Arnaoutakis (H-0887/08)
 Tema: Dėl nemokamų vaisių ir daržovių moksleiviams
 

Komisija siūlo priimti visos Europos nemokamo vaisių ir daržovių dalijimo mokyklose programą (COM(2008)0442). Šių produktų įsigijimas ir dalijimas bus finansuojamas ES lėšomis, tam bus išleidžiama 90 mln. EUR per metus. Valstybių narių taip pat buvo prašoma parengti nacionalines strategijas ir švietimo iniciatyvas. Šią programą Taryba turi priimti 2009 m.

Kada tikimasi sprendimo, kuriuo įgyvendinamas reglamentas, priėmimo, ir kaip Komisija užtikrins, kad atitinkamos valstybių narių įstaigos ir piliečiai būtų tinkamai ir laiku informuojami?

Komisija paskelbė, kad 1,3 mln. EUR bus skirta įvairių nacionalinių įstaigų tinklui sukurti siekiant paremti patikimą ir veiksmingą apsikeitimą geriausios praktikos pavyzdžiais. Kokią veiklą tai liečia ir kokios įstaigos bus atsakingos už jos vykdymą?

 
  
 

(EN) Po to, kai Parlamentas pateikė nuomonę, lapkričio 19 d. Žemės ūkio taryba pasiekė politinį susitarimą dėl vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programos. Oficialaus Tarybos reglamento priėmimo tikimasi iki 2008 m. pabaigos.

Kitų metų pradžioje Komisija parengs vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programos įgyvendinimo taisykles ir jos bus priimtos pasinaudojant valdymo reikalų komiteto procedūra. Tada bus valstybių narių eilė sukurti savo nacionalines ir (arba) regionines įgyvendinimo strategijas.

Komisija suaktyvino tinklo kūrimo veiklą 2008 m. gruodžio 15–16 d. suorganizavusi svarbią konferenciją, į kurią susirinko projekto rėmėjai, akademikai ir valstybių narių administracijų atstovai. Konferencijos tikslas buvo sukurti vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programos tinklą, apsvarstyti Komisijos rengiamas įgyvendinimo taisykles ir nacionalines (regionines) strategijas. Būtent Komisija ketina skatinti įvairių tokių programų dalyvių keitimąsi patirtimi visoje Europos Sąjungoje, palaikant vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programos konferencijas ir kuriant internetines priemones.

 

Klausimas Nr. 58, pateikė Liam Aylward (H-0894/08)
 Tema: Dėl energijos vartojimo efektyvumo
 

Kalbant apie klimato kaitos priemonių paketą daugelis mano, kad energijos vartojimo efektyvumas yra viena iš naudingiausių ir tikroviškiausių išmetamų teršalų kiekio mažinimo priemonių privatiems būstams, valstybės institucijoms, bendrovėms ir kt.

Ar Komisija numato, kad šis neprivalomas energijos vartojimo efektyvumo tikslas taps privalomas?

 
  
 

(EN) 2007 m. Europos Vadovų Taryboje ES valstybių ar vyriausybių vadovai įsipareigojo iki 2020 m. pasiekti tris ambicingus 20 % tikslus: 1) palyginti su 1990 m. 20 % sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį; 2) 20 % padidinti atsinaujinančios energijos šaltinių dalį visame ES suvartojamos energijos kiekyje; 3) 20 % sumažinti suplanuotą energijos suvartojimą.

Energijos vartojimo efektyvumas yra lemiama sritis, kurioje galima padaryti pažangą. Energijos vartojimo efektyvumas – ekonomiškiausias būdas sumažinti energijos vartojimą išlaikant lygiavertį ekonominės veiklos lygį. Didinant energijos vartojimo efektyvumą taip pat sprendžiamos energetinės klimato kaitos, energetinio saugumo ir konkurencingumo problemos.

20 % energijos sutaupymo tikslas nėra privalomas, nes jis nenustatytas teisės aktais. Tačiau pažanga siekiant išmetamų teršalų kiekio sumažinimo ir atsinaujinančios energijos šaltinių užduotys neabejotinai paskatins investuoti į efektyvumo didinimo priemones, naudojamas energijos transformavimo, energijos tiekimo ir pramonės sektoriuose. Taigi, tai padės pasiekti 20 % energijos taupymo tikslą.

Komisija nenumato padaryti taupymo tikslo privalomo, nes palieka daugiau lankstumo valstybėms narėms pačioms padidinti energijos vartojimo efektyvumą pagrindiniuose energiją vartojančiuose sektoriuose pagal savo strategijas. Tačiau Komisija yra įsitikinusi, kad derinant pastangas politikos ir įgyvendinimo lygmeniu būtų galima padidinti energijos vartojimo efektyvumo paskatas ir sutaupyti daugiau energijos. 2006 m. Komisija priėmė Europos energijos vartojimo efektyvumo veiksmų planą norėdama mobilizuoti politikus ir rinkos dalyvius siekiant pastatus, įrenginius, transporto priemones ir energetikos sistemas padaryti efektyvesnes energijos vartojimo požiūriu. Veiksmų plano įgyvendinimas dar vyksta ir turėtų būti užbaigtas iki 2012 m. Neseniai, lapkričio 13 d., Komisija priėmė visapusišką pasiūlymų ir sprendimų energijos vartojimo efektyvumo srityje paketą, kad būtų padidintos pastangos siekiant įvykdyti 20 % tikslą 2020 m. 2009 m. Komisija įvertins Energijos vartojimo efektyvumo veiksmų planą.

 

Klausimas Nr. 59, pateikė Brian Crowley (H-0900/08)
 Tema: Dėl jaunimo ir Europos Sąjungos
 

Kokie dabartiniai Komisijos planai sudominti jaunimą ES darbais ir patyrimu?

 
  
 

(EN) Komisija jaunimo įtraukimą į ES reikalus laiko būtinu ilgalaikio Europos pilietybės formavimo elementu. Šis supratimas atsispindi daugybėje įvairių Komisijos tarnybų ir joms glaudžiai bendradarbiaujant su nacionalinėmis valdžios institucijomis vykdomų programų.

Pagrindine ES jaunimui skirta programa „Veiklus jaunimas“ siekiama įkvėpti aktyvaus pilietiškumo, solidarumo ir tolerancijos jausmą jauniems europiečiams ir įtraukti juos į Sąjungos ateities formavimą.

Nuo 2003 m. Europos jaunimo savaitė suteikia jaunimui idėjinį pagrindą ir galimybę dalyvauti ES politikos formavimo veiksmuose ir apima visoje Europoje organizuojamus kultūrinius renginius ir politines diskusijas. Be to, siekiant paskatinti jaunimą įgyti patirties ir dalyvauti ES reikaluose, jaunimo organizacijų atstovai kviečiami į ES institucijas diskutuoti su ES politikais. Šis forumas suteikia galimybę Komisijai konsultuoti jaunimą ypač jiems rūpimais klausimais ir sudominti juos Europos klausimais bei pagilinti jų žinias apie Europos institucijas ir politiką.

Šį dalyvavimą papildo Europos jaunimo portalas, kuriame jauniems europiečiams ne tik teikiama informacija, bet ir suteikiama galimybė išsakyti savo nuomonę ir gauti atsakymus į klausimus. Portale informacija teikiama aštuoniomis pagrindinėmis temomis, apima 31 šalį ir prieinama 25 kalbomis.

Be to, kas šešis mėnesius Komisija organizuoja mokymą su daugiau nei 600 vadinamųjų stažuotojų. Stažuotė suteikia jauniems universiteto absolventams unikalią tiesioginę patirtį ir žinių apie ES institucijų darbus. Taigi, stažuotė suformuoja neformalų ES vertybių ir idėjų skleidėjų ir vadinamųjų ambasadorių tinklą.

Šiuo atveju taip pat yra nemažai decentralizuotų ir orientuotų į mokyklas iniciatyvų, įskaitant projektą „Atgal į mokyklą“ ir „Pavasario dieną Europoje“. Per projektą „Atgal į mokyklą“ ES personalas kaip ambasadoriai siunčiami į savo buvusias mokyklas, kad diskutuotų ES klausimais su moksleiviais.

„Pavasario diena Europoje“ yra metinė iniciatyva, sukurta siekiant sužadinti susidomėjimą ES principais, pasiekimais ir ateitimi. Ji sudaro galimybę moksleiviams susitikti ir apsikeisti idėjomis su ES ekspertais ir politiniais lyderiais, sužinoti apie Europos integraciją ir pagerinti savo supratimą per žaidimus, diskusijas ir pokalbius.

Jaunimas yra prioritetas Komisijos kampanijoje, kuria siekiama paskatinti dalyvauti kitų metų EP rinkimuose. Šia kampanija siekiama geriau informuoti apie ES vaidmenį ir padedama sukurti jaunimo emocinį susitapatinimą su Europos Sąjunga. Komisija planuoja pradėti visos Europos multimedijos kampaniją jaunimui, apimančią jaunimui skirtus populiarius televizijos kanalus, socialinių kontaktų užmezgimo platformas ir specialiai pritaikytus rinkimų punktus.

 

Klausimas Nr. 60, pateikė Marian Harkin (H-0902/08)
 Tema: Dėl kredito unijų
 

Ar esant kreditų krizei ir didžiulėms vyriausybės intervencijoms siekiant paremti bankininkystės sistemą Komisija sutiktų, kad parama turėtų būti teikiama kredito unijoms, kurios teikia mikrokreditus MVĮ ir asmenims daugelyje ES šalių? Ar Komisija įsivaizduotų savo vaidmenį didinant kredito unijų skaičių visoje ES žinant apie jų finansinį stabilumą pastaruoju metu?

 
  
 

(EN) Kredito unijos iš principo yra priklausomos nuo Bendrijos teisės aktų, susijusių su kredito įstaigomis, ypač nuo Kapitalo reikalavimų direktyvos (2006/48/EB). Tačiau tam tikros kredito unijos yra atleistos nuo Direktyvos 2006/48/EB taikymo. Valstybės narės gali reguliuoti šias kredito unijas taip, kaip jų manymu tinka, pasirūpinant, kad jos laikytųsi bendrųjų pareigų pagal sutartį.

Dauguma kredito unijų greičiau teikia asmenines paslaugas ir paskolas nei paskolas profesinėms reikmėms. Iš tikrųjų jų statusai draudžia išduoti paskolas, kurios turi būti naudojamos verslo reikmėms, o mikrokreditai, nukreipti į verslo veiklą, daugiausia domina žmones, kurie atsisakė galimybės pasinaudoti tradicinių finansų įstaigų finansavimu.

Mikrokreditų teikėjai dažniausiai turės naudos iš bet kokios pažangos, pasiektos Bendrijos mikrokreditų iniciatyvos, pradėtos 2007 m. lapkričio mėnesį, 1 ir 2 kryptyse. Jeigu kredito unija turi teisę gauti kokią nors paramą iš JASMINE, t. y. bendros Komisijos ir Europos investicijų banko veiklos siekiant paremti nebankines mikrofinansų institucijas Europoje, ji gali turėti galimybę gauti tam tikrą techninę pagalbą, kad pagerintų valdymo praktiką ir techninius pajėgumus ir taip padidintų savo galimybę pritraukti investicijas iš privataus sektoriaus.

 

Klausimas Nr. 61, pateikė Armando França (H-0905/08)
 Tema: Dėl Europolo konvencijos
 

Pagrindinis Europolo (Europos policijos biuro) tikslas – kova su organizuotu nusikalstamumu, terorizmu ir visų formų sunkiais tarpvalstybiniais nusikaltimais. Todėl jis yra labai svarbus 500 mln. Europos piliečių saugumui. Jo veiksmų efektyvumas didele dalimi priklauso nuo valstybių ir valstybių narių ir trečiųjų šalių bendradarbiavimo.

Kokiu mastu valstybės narės dalyvauja Europoje ir užtikrina savitarpio bendradarbiavimą? Kokių formų bendradarbiavimas vyksta tarp Europolo ir trečiųjų šalių?

Kokia pakeitimo proceso padėtis po pirmininkaujant Portugalijai pasiekto susitarimo dėl Europolo konvencijos reformavimo ir pradėjus veiksmus dėl jos pakeitimo?

 
  
 

(FR) Europos policijos biuras (Europolas) yra pagrindinis veikėjas Sąjungos vidaus saugumo srityje. Jis buvo susijęs su operatyvine sėkme. Pvz., praėjusią vasarą Europolas prisidėjo prie BAGDAD operacijos, kuriai buvo mobilizuota 1 300 policijos pareigūnų devyniose šalyse ir kuri leido suimti septyniasdešimt penkis asmenis, įtrauktus į prekybos žmonėmis tinklą.

Europolo ir ES valstybių narių bendradarbiavimo kokybė daugeliu atvejų priklauso nuo valstybių narių noro prisidėti prie informacijos sistemos aprūpinimo arba prie analizei skirtų darbo bylų (ASDB) eksploatacijos. Todėl kiekvienos valstybės narės pareiga užtikrinti, kad teisėsaugos institucijos tinkamai bendradarbiautų su Europolu.

O dėl Europolo bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis arba kitomis organizacijomis Europolas sudarė apytikriai dvidešimt strateginių arba veiklos susitarimų. Tik pastarieji sudaro sąlygas keistis asmens duomenimis. Europolas šiuo metu diskutuoja su šešiomis kitomis šalimis, tačiau ne jo vaidmuo sudaryti susitarimus su visų pasauliu. 2004 m. sudarytas bendradarbiavimo susitarimas su Eurojustu taip pat turėtų būti iš dalies pakeistas iki metų pabaigos, kad pagerėtų jų santykių kokybė ir darbų intensyvumas.

Bendresnės informacijos gerbiamasis Parlamento narys galėtų paieškoti 2007 m. metinėje ataskaitoje, kuri buvo paskelbta Europolo tinklavietėje.

Dėl Europolo konvencijos pakeitimo Taryboje 2008 m. balandžio 18 d. buvo pasiektas susitarimas. Oficialus šio sprendimo priėmimas dabar priklauso nuo Parlamento abejonių išsklaidymo. Tačiau jau prasidėjo darbas, kuris leis Europolui veikti kaip ES agentūrai nuo 2010 m. sausio 1 d. ir kuriuo siekiama užtikrinti, kad statuso pakeitimas netrukdytų agentūros darbui.

 

Klausimas Nr. 62, pateikė Mairead McGuinness (H-0911/08)
 Tema: Dėl profesinės kvalifikacijos pripažinimo
 

Ar Komisija gali informuoti mus apie Direktyvos 2005/36/EB(1) dėl profesinės kvalifikacijos pripažinimo perkėlimą į nacionalinę teisę? Ar Komisija laiko, kad ši direktyva užtikrina pakankamą apsaugą ES piliečių, ieškančių darbo ne valstybėje narėje, kurioje įgijo kvalifikaciją?

 
  
 

(EN) Nors Komisijai buvo pranešta apie 595 Direktyvos 2005/36/EB1 perkėlimo priemones, iki 2008 m. lapkričio 10 d. tik aštuonioms valstybėms narėms pavyko dokumentą perkelti į nacionalinę teisę. Trys valstybės narės iki šiol nepranešė apie jokias perkėlimo priemones.

Paaiškėjo, kad valstybėms narėms buvo sunku susidoroti su galutiniu perkėlimo į nacionalinę teisę terminu (2007 m. spalio 20 d.) dėl šių dviejų priežasčių:

- labai didelės direktyvos taikymo srities (ji apima visas reglamentuojamas profesijas), dėl kurios reikia priimti daugybę teisės aktų; kai kuriose valstybėse narėse perkėlimas į nacionalinę teisę vyksta pagal profesiją;

- kai kurių valstybių narių administracinės struktūros – kai kuriose valstybėse perkėlimas į nacionalinę teisę turi būti atliekamas tiek federaliniu, tiek ir regioniniu lygmeniu.

Komisija apgailestauja dėl šios padėties, kuri yra teisinio netikrumo šaltinis specialistams, siekiantiems užsiimti reglamentuojama profesija priimančioje valstybėje narėje. Ji nusprendė reikalavimų nesilaikančias valstybes nares paduoti į Europos Teisingumo Teismą. Be to, piliečiai gali taip pat remtis dauguma direktyvos nuostatų tiesiogiai nacionaliniuose teismuose.

Dėl vėlyvo teisės akto perkėlimo į nacionalinę teisę ir vėlavimo įgyvendinant jį Komisija negali įvertinti, koks apsaugos lygis užtikrinamas šia direktyva.

 
 

(1) OL L 255, 2005 9 30, p. 22.

 

Klausimas Nr. 63, pateikė Elisabetta Gardini (H-0914/08)
 Tema: Dėl Bendrijos veiksmų invazinių rūšių atžvilgiu, ypač atkreipiant dėmesį į kietinę ambroziją (Ambrosia artemisiifolia) ir jos poveikį žmonių ir gyvūnų sveikatai
 

Komisijai reikia žinoti grėsmę sveikatai, kurią kelia kietinės ambrozijos (Ambrosia artemisiifolia), vienos iš šimto pavojingiausių invazinių rūšių Europoje, žiedadulkės. Šio augalo žiedadulkės sukelia alerginius ir kvėpavimo negalavimus, – dažnai su darbingumą ribojančiais požymiais – kurių socialinė ir asmeninė kaina toli gražu nėra maža. Kai kuriuose regionuose aplinkos ir sveikatos apsaugos institucijos pranešė, kad nukentėjo net 15 % gyventojų ir problemos mastas didėja. Tiesiogiai nukentėjo – kai kuriais atvejais labai stipriai – apytikriai penkiolika valstybių narių, šalių kandidačių ir šalių, kurios rengiasi stoti. Žiedadulkių plitimo sulaikymo sunkumas ir greitis, kuriuo jos plinta, reiškia, kad labiau nei kada nors anksčiau Europai būtina veikti siekiant sumažinti jų poveikį.

Ar Komisija žino apie dabartinę aplinkos ir sveikatos apsaugos padėtį, susijusią su kietinės ambrozijos plitimu Europos šalyse? Ar ji parengs teisinę invazinių rūšių sistemą? Ar Komisija palaikys Europos institucijos, atsakingos už turinčių kenksmingą poveikį žmonių sveikatai organizmų kontrolę, prevenciją ir kovą su jais, sukūrimą?

 
  
 

(EN) Komisija žino apie grėsmę, kurią kelia invazinės rūšys, įskaitant Ambrosia artemisiifolia L., t. y. kietinę ambroziją.

Daug žmonių yra labai alergiški šio augalo žiedadulkėms. Jis augo Šiaurės Amerikoje, bet nuo devynioliktojo amžiaus antros pusės ėmė plisti Europoje. Rugpjūtį ir rugsėjį užkrėstose teritorijose jų dulkės gali labiausiai paplisti atmosferoje. Juo užkrėsti Ronos ir Po upių slėniai, Vengrijos, Serbijos ir Kroatijos teritorijos. Jis taip pat aptiktas Slovėnijoje, Čekijos Respublikoje, Austrijoje, Vokietijoje ir Belgijoje, o ne ES teritorijoje – Šveicarijoje.

Kadangi augalas gali plisti tik sėklomis, jam galima neleisti plisti, jeigu augalams neleidžiama išauginti sėklų juos sunaikinant herbicidais, nukapojant arba išraunant su šaknimis anksčiau nei jie išbarsto sėklas.

Astma ir kitos kvėpavimo takų ligos yra viena iš labiausiai paplitusių žmonių negalavimų, turintis didelį poveikį sveikatai.

Siekdama išspręsti šią problemą Komisija naudoja visapusišką ir kompleksinį metodą, apimantį kelias priemones ir veiksmus, kuriais siekiama užkirsti kelią kvėpavimo takų ligoms pasitelkdama pagrindinius sveikatą lemiančius veiksnius. Tai apima teisės aktus ir veiksmus, liečiančius aplinkos ir patalpų oro kokybę, įskaitant ore esančių alergenų nustatymą.

ES mokslinių tyrimų projekto, finansuojamo pagal 6-ąją mokslinių tyrimų programą, dalyviai surašė Europos invazines rūšis. Išsami informacija, taip pat ekspertų kontaktai gaunami http://www.europe-aliens.org/index.jsp"

.

Remiamas dar vienas ore esančių alergenų poveikio sveikatai projektas. Projekto tikslas – įvertinti klimato įvairovės ir ore esančių alergenų poveikio padarinius ir įdiegti išankstinio įspėjimo apie atvirame ore esančius alergenus tinklą. Jis sudarytų sąlygas prognozuoti ore esančių alergenų poveikį ir suteiktų patikimesnę informaciją pacientams, gydytojams ir sveikatos reguliavimo agentūroms siekiant apsaugoti nuo aplinkos ore esančių alergenų, gydyti jų sukeltas alergines ligas ir vykdyti jų prevenciją.

Savo didesnių pastangų, dedamų siekiant apsaugoti biologinę įvairovę, dalį Europos Sąjungą (ES) įsipareigojo skirti invazinių rūšių poveikiui sumažinti. 2008 m. gruodžio 3 d. Komisija priėmė komunikatą „ES invazinių rūšių strategijos kūrimas“(1) , kuriame pabrėžiamos politikos galimybės ir skubaus įgyvendinimo priemonės, siekiant sukurti ES invazinių rūšių strategiją. Taip pat sprendžiami horizontalūs klausimai, pvz., sąmoningumo didinimo, mokslinių tyrimų ir finansavimo klausimai.

Komunikatas turėtų paskatinti diskusijas su valstybėmis narėmis, ES institucijomis ir suinteresuotosiomis šalimis. Komisija panaudos gautus atsiliepimus, kad parengtų pasiūlymą dėl 2010 m. numatomos skelbti ES strategijos, kuri turėtų gerokai sumažinti Europoje esančių invazinių rūšių poveikį. Be to, Komisija išnagrinės galimybę sukurti išankstinio įspėjimo ir informavimo sistemą, grindžiamą reguliariai atnaujinamu aprašu.

Komunikatą ir jo priedus galima atsisiųsti iš http://ec.europa.eu:8082/environment/nature/invasivealien/index_en.htm" ir (arba) "blocked::http://ec.europa.eu:8082/environment/nature/invasivealien/index_en.htm"

.

 
 

(1)COM(2008) 789.

 

Klausimas Nr. 64, pateikė Marco Pannella (H-0918/08)
 Tema: Dėl kultūros politikos ir daugiakalbio bendravimo priemonių
 

Komisijos tinklavietės skyriai, kuriuose užsiimama Europos politika kultūros srityje, pateikiami tik anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis.

Tinklavietė „Europeana“, kurioje užsiimama skaitmeninės Europos kultūros bibliotekos sukūrimu, pateikiama tik anglų kalba.

Ar Komisija sutinka, kad jos bendravimo strategija, ypač kultūros politikos srityje, neturėtų apsiriboti anglų kalba, retkarčiais ją papildant prancūzų ir vokiečių kalbomis, nepaisant daugiakalbės sutarčių dvasios?

Ar Komisija sutinka, kad minėti tinklavietės skyriai turėtų būti išversti į visas oficialias kalbas skubos tvarka?

 
  
 

(EN) Komisija yra tvirtai įsipareigojusi išsaugoti ir puoselėti kalbų įvairovę Sąjungoje ir imasi daugybės konkrečių veiksmų. Be savo įsipareigojimų teikti teisėkūros ir politikos pasiūlymus (1) visomis oficialiomis ES kalbomis, Komisija yra įsipareigojusi dėti visas įmanomas pastangas siekiant vienodai elgtis su piliečiais, kultūromis ir kalbomis, kiek tai leidžia turimi ištekliai.

Daugybės įvairių ES kalbų vartojimas visų institucijų tinklavietėse yra svarbus Europos piliečiams. Pagal Komisijos komunikatą „Komisijos veiksmų planas visuomenės informavimui apie Europą pagerinti“ 2005 m.(2) Komisija savo generaliniame vertimų direktorate įsteigė tarnybą, skirtą žiniatinklio vertimui. Iki šiol lieka sunkumų siekiant nuolatos pateikti atitinkamą informaciją ES suinteresuotosioms šalims ir piliečiams ir nuolatos atnaujinti šią informaciją.

Piliečiai rodo didelį susidomėjimą Komisijos tinklavietėmis, įskaitant kultūros tinklavietes, todėl Komisija skiria didelį dėmesį atnaujintų tinklaviečių palaikymui, jose pateikiama kuo daugiau naujienų. Kalbų vartojimas vyksta pagal bendrą principą, pagal kurį kiekvienos tinklavietės kalbų politika pritaikoma savo tikslinei auditorijai ir aukštesniuose kiekvienos tinklavietės lygmenyse siekiama pateikti turinį kuo daugiau kalbų.

Siekdama pritraukti kultūrines iniciatyvas kuo arčiau piliečių Sąjunga įsteigė kultūros informacinius punktus, kad galėtų paremti kultūros programą dalyvaujančiose valstybėse. Viena iš naudingų informacinių punktų veiklos sričių – nacionaline kalba (kalbomis) atkurti „Europoje“ pasirodančių naujienų elementus savo tinklavietėse (kurios savo ruožtu yra susietos su „Europa“).

Portale „Europeana“, kurį sukūrė Europos skaitmeninės bibliotekos fondas kaip 2010 skaitmeninių bibliotekų iniciatyvos dalį, vartojamos dvidešimt dvi Europos kalbos.

 
 

(1)Reglamentas Nr. 1 nustatantis kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos ekonominėje bendrijoje, OL L 17, 1958 10 6, 1 ir 2 straipsniai.
(2)SEC(2005)985, priedas, 36 veiksmas.

 

Klausimas Nr. 65, pateikė Frank Vanhecke (H-0922/08)
 Tema: Dėl ES ir Jordanijos santykių
 

Jordanija nori patraukti baudžiamojon atsakomybėn Danijos karikatūristą, dešimt Danijos žurnalistų ir Olandijos parlamento narį Geertą Wildersą dėl kaltinimų „šventvagiškomis kalbomis, panieka islamui ir musulmonų jausmams ir pranašo Muhamedo šmeižimu ir jo gero vardo teršimu“. Ji netgi paprašė Interpolą šiuos žmones sulaikyti ir perduoti Jordanijos teismui.

2002 m. gegužės 1 d. įsigaliojo 1997 m. lapkričio 24 d. pasirašytas ES ir Jordanijos asociacijos susitarimas. Šio susitarimo 2 straipsnyje nustatyta, kad pagarba demokratiniams principams ir pagrindinėms žmogaus teisėms yra „pagrindinis susitarimo elementas“. Gali būti imamasi „atitinkamų priemonių“, jeigu yra susitarimo pažeidimų.

Ar tai, kas paminėta anksčiau, yra 2 straipsnio „esminio elemento“ sąlygos pažeidimas? Jei taip, kokių „atitinkamų priemonių“ imsis Komisija?

 
  
 

Komisija norėtų padėkoti gerbiamajam Parlamento nariui už klausimą apie ieškininius pareiškimus, kurie buvo pateikti Jordanijoje prieš Olandijos parlamento narį Geertą Wildersą ir vienuolika Danijos karikatūrų autorių ir redaktorių.

Komisijos delegacija Amane ir Olandijos bei Danijos ambasados atidžiai stebi įvykius.

Komisija naudojasi visomis turimomis priemonėmis, kad paskatintų Jordanijos valdžios institucijas siekti tolesnės pažangos pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms. Tai yra vienas iš svarbiausių Europos kaimynystės politikos veiksmų plane numatytos veiklos prioritetų. Tokie klausimai kaip žodžio laisvė svarstomi Žmogaus teisių ir demokratijos pakomitečio posėdžių metu. Šio pakomitečio posėdžiai vyksta kasmet ir sudaro sąlygas nuoširdžiam ir atviram dialogui. Be to, ES teikia finansinę paramą tiek Jordanijos valdžios institucijoms, tiek ir jos nevyriausybinėms organizacijoms.

Komisija toliau stebės šių bylų tendencijas. Aišku, asociacijos susitarimas (101 straipsnis) leidžia nuodugniai ištirti bet kokias galimo įsipareigojimo aplinkybes siekiant rasti sprendimą, kuris būtų priimtinas abiem šalims.

 

Klausimas Nr. 66, pateikė Kinga Gál (H-0923/08)
 Tema: Dėl prieš Vengriją nukreiptos veiklos Slovakijoje
 

Kaip Parlamento pranešėja ES pagrindinių teisių agentūros sukūrimo klausimu norėčiau paklausti Komisijos, kaip ji siūlo išsaugoti Slovakijos, kuri yra ES valstybė narė, etninių grupių ir kultūrų dialogą, kai šį dialogą kasdien griauna dabartiniai šalies politiniai lyderiai. Ar ilgai Komisija lauks žinodama, kad po žodinių provokacijų dabar savo akimis matome, kaip Slovakijos policijos pareigūnai žvėriškai muša jaunus etninius vengrus be konkrečios priežasties, o slovakų jaunimas skanduoja prieš vengrus nukreiptus šūkius ir mėto į juos kiaušinius? Ar užuot pradėjus tyrimą bus uždrausta naudoti mažumos simbolius, pvz., atsinešti Vengrijos vėliavą ir simbolius į Slovakijos čempionatų rungtynes? Ką darys Komisija, kad apgintų vengrų mažumą Slovakijoje, t. y. Europos Sąjungoje, kurios vienos valstybės narės parlamentas priima rezoliuciją prieš savo vengrų mažumos parlamento narius, nes jie išdrįso dalyvauti Vengrijos (kaimyninės valstybės narės) parlamento organizuotame viešajame susitaikyme, kur jie vadinami parlamentinės priesaikos išdavikais?

 
  
 

(FR) Komisija turėjo galimybę reaguoti į nerimą dėl vengrų mažumos padėties Slovakijoje atsakymuose, kuriuos ji pateikė į raštiškus Edit Bauer ir Tokes Laszlo P-5730/08 ir Tokes Laszlo P-5663/08 klausimus. Komisija reikalauja, kad gerbiamoji Parlamento narė pasižiūrėtų šiuos atsakymus.

Visos valstybės narės turi panaudoti turimas teisines priemones, kad užtikrintų mažumų teises pagal savo konstitucinę tvarką ir tarptautinės teisės įpareigojimus.

Visų valstybių narių valdžios institucijos, politinės partijos ir pilietinių teisių organizacijos privalo nedviprasmiškai atsiriboti nuo bet kokios apraiškos, kuri nesuderinama su ES pagrindinėmis vertybėmis, ir aktyviai kovoti su ja, ar tai būtų rasizmas, ksenofobija, totalitarinės ideologijos, chuliganizmas ar smurtas.

Komisija yra įsitikinusi, kad tiek Vengrijos, tiek ir Slovakijos valdžios institucijos remsis vertybėmis, kurios yra bendros visoms Europos Sąjungos valstybėms narėms.

 

Klausimas Nr. 67, pateikė Saïd El Khadraoui (H-0926/08)
 Tema: Dėl priemonių, kurių ėmėsi Komisija, kad apsaugotų „Kaupthingo“ indėlininkų ir kitų subjektų santaupas
 

Spalio pradžioje buvo aišku, kad Islandijos bankas „Kaupthing“ susidūrė su didelėmis finansinėmis problemomis. Jau kelios savaitės blokuojamos „Kaupthingo“ indėlininkų lėšos. Kadangi Islandijos bankas veikė Belgijoje su Liuksemburgo licencija, Belgijos vyriausybė konsultavosi tiek su Islandijos, tiek ir Liuksemburgo vyriausybėmis. Be to, vartotojų organizacija „Test-Aankoop“ pateikė peticiją su daugiau nei 5 000 parašų Liuksemburgo ministrui pirmininkui ir finansų ministrui. Belgijos vyriausybei iki šiol nelabai sekėsi gauti garantijas Belgijos indėlininkams. Tačiau „Kaupthingo“ banko Suomijos klientai turi garantiją, kad jie atgaus savo santaupas. Banko „Kaupthing Bank Belgium“ perėmimo scenarijus paaiškės apytikriai lapkričio 15 d.

Ar Komisija žino apie šią padėtį? Kaip Komisija vertina Belgijos vyriausybės požiūrį? Kokius sprendimus nusivylusių indėlininkų atžvilgiu įsivaizduoja Komisija? Kurioziška tai, kad Suomijos indėlininkai turėtų gauti garantijas greičiau nei Belgijos indėlininkai. Kokius Europos lygmeniu labiau koordinuojamų veiksmų planus Komisija gali pasiūlyti, kad ateityje būtų galima išvengti panašių situacijų?

 
  
 

(EN) Komisija gavo įvairių pranešimų apie Islandijos banko „Kaupthing“ reikalus. Komisija žino apie sunkumus, su kuriais susidūrė indėlininkai, ir atidžiai stebėjo Islandijos, Liuksemburgo ir Belgijos valdžios institucijų pastangas šiuo klausimu. Komisija taip pat palaikė ryšius su ELPA priežiūros institucija, nes Islandija nėra ES narė, bet yra EEE susitarimo šalis.

Komisija supranta, kad buvo kai kurių pokyčių šiuo klausimu. Akivaizdu, kad buvo galimų pirkėjų, susidomėjusių „Kaupthingo“ dalimis. Tai gali savaime pataisyti indėlininkų, kurie šiuo metu negali pasinaudoti savo indėliais „Kaupthing Bank“ Liuksemburgo antrinės bendrovės Belgijos filiale, padėtį. Be to, Belgijos ministras pirmininkas paskelbė Belgijos indėlininkams apie galimybę atsiimti maksimalią 20 000 EUR sumą iš jų užblokuotų indėlių nuo gruodžio 1 d., jeigu banko neperims galimas pirkėjas.

Komisija taip pat supranta, kad Belgijos ir Liuksemburgo valdžios institucijos tęs diskusijas, kad rastų dabartinių 20 000 suinteresuotų indėlininkų problemų sprendimą.

Suomijos ir Belgijos indėlininkai skirtingai vertinami dėl skirtingų taikomų įstatymų. Štai „Kaupthing Bank Finnish Branch“ yra Islandijos banko „Kaupthing“ filialas ir valdomas pagal Islandijos teisę, „Kaupthing Bank Belgium“ yra Islandijos banko Liuksemburgo antrinės bendrovės filialas. Todėl formaliai Liuksemburgo subjektas yra reguliuojamas pagal Liuksemburgo teisę, nes Liuksemburgas yra jo gimtoji valstybė narė. Todėl Liuksemburgas yra atsakingas už šio banko priežiūrą, taip pat už jo reorganizavimą (likvidavimą) ir kompensavimą indėlininkams pagal direktyvą dėl indėlių garantijų (Direktyva 94/19/EB dėl indėlių garantijų sistemų). Ši atsakomybė apima Belgijos filialą.

Spalio 15 d. Komisija pasiūlė direktyvos dėl indėlių garantijų patobulinimus. Pagrindiniai siūlomi pakeitimai yra susiję su padengimo lygiais ir išmokėjimo terminų sumažinimu.

Be to, 2008 m. spalio 1 d. pasiūlyme dėl Kapitalo reikalavimų direktyvos pakeitimų (2006/48/EB ir 2006/49/EB) Komisija pristatė priežiūros kolegijų koncepciją. Koordinavimas pasinaudojant kolegijomis sudarys sąlygas geriau prižiūrėti tarpvalstybines bankų grupes.

Tai, kas minėta, kartu su tolesniais Komisijos pasiūlymais dėl teisės aktų, kurių gali prireikti siekiant atsižvelgti į rinkos tendencijas, turėtų padėti neleisti susiklostyti tokioms situacijoms ateityje.

 

Klausimas Nr. 68, pateikė Jim Allister (H-0927/08)
 Tema: Dėl direktyvos dėl jūrų vėžiagyviams skirtų vandenų kokybės
 

Koks bus Vandens pagrindų direktyvos 2000/60/EB(1) poveikis aplinkos standartų, nustatytų 79/923/EEB(2), atidėjimo arba kitais atžvilgiais? Ar po 2013 m. nustos galioti bet kokios priemonės, įskaitant mikrobiologijos standartą, taikomą vandenims, kuriuose veisiasi vėžiagyviai?

 
  
 

(EN) Vienas iš pagrindinių Vandens pagrindų direktyvos (VPD, 2000/60/EB(3)), kai ji buvo priimta 2000 m., tikslų buvo siekimas supaprastinti kai kurias priemones, kuriomis reguliuojama ES vandens politika nustatant nuoseklią sistemą, kuri būtų pajėgi susitvarkyti su visomis paskirtimis, sunkumais ir poveikiais. 2013 m. direktyva dėl jūrų vėžiagyviams skirtų vandenų kokybės (2006/113/EB(4)) ir kitos teisinės priemonės bus atšauktos, jei tik veiks priemonių programa pagal pirmąjį VPD upių baseinų tvarkymo planą. Pagal VPD 51 konstatuojamąją dalį ir 4.9 straipsnį bent jau toks pats apsaugos lygis, suteikiamas pagal senus teisės aktus, turėtų būti pasiektas įgyvendinus VPD.

VPD aiškiai išdėstyta, kad valstybės narės turėtų ryžtingai nustatyti vandens telkinių, naudojamų vėžiagyvių auginimui, apsaugą pirmuosiuose VPD upių baseinų tvarkymo planuose (UBTP), kurie turi būti priimti 2009 m. pagal direktyvos dėl jūrų vėžiagyviams skirtų vandenų kokybės nuostatas. Tai reiškia, kad:

visos teritorijos, nustatytos pagal direktyvą dėl jūrų vėžiagyviams skirtų vandenų kokybės, turi būti įtrauktos į VPD saugomų teritorijų registrą.

UBTP turi būti nustatyti konkretūs tikslai tiems vandens telkiniams, kurie, be nustatytų pagal VPD (gera ekologinė ir gera cheminė padėtis), užtikrintų bent jau tą patį apsaugos lygį kaip direktyva dėl jūrų vėžiagyviams skirtų vandenų kokybės. Visų pirma tai apima mikrobiologinį fekalinių koliforminių bakterijų parametrą. Šis apsaugos lygis, taikomas turimoms teritorijoms, turėtų būti išsaugotas dėl vėlesnių UBTP atnaujinimų.

Verta prisiminti, kad pagal VPD 2008 m. gruodžio mėn. valstybės narės turėtų pateikti UBTP projektus viešoms konsultacijoms. Vėžiagyvių pramonė ir kitos suinteresuotosios šalys turėtų pasinaudoti viešomis konsultacijomis ir įsitikinti, kad visi vandenys, kuriuose veisiasi vėžiagyviai, būtų užregistruoti kaip saugomos teritorijos ir kad direktyvoje dėl jūrų vėžiagyviams skirtų vandenų kokybės nustatyti vandens kokybės tikslai būtų atitinkamai įtraukti į UBTP.

Komisijos tarnybos šiuo metu svarsto įvairias galimybes, kaip užtikrinti, kad po 2013 m. nustatytos vėžiagyvių teritorijos sulauktų bent jau tokio paties apsaugos lygio kaip esamos teritorijos.

 
 

(1) 1  OL L 327, 2000 12 22, p. 1.
(2) 2  OL L 281, 1979 11 10, p. 47.
(3)OL L 327, 2000 12 22.
(4)OL L 376, 2006 12 27.

 

Klausimas Nr. 69, pateikė Justas Vincas Paleckis (H-0928/08)
 Tema: Dėl kompensacijų švietimo darbuotojus prarandančioms ES valstybėms
 

Aukščiausios kvalifikacijos karjerą pradedančių jaunų specialistų, taip pat mokslininkų ir pedagogų emigracija yra viena opiausių 21 amžiuje į ES įstojusių valstybių problemų. Didelė dalis studentų naudojasi galimybe nemokamai įgyti aukštąjį išsilavinimą, kuris mokesčių mokėtojams kainuoja kelias dešimtis ir daugiau tūkstančių eurų. Po studijų savo šalyse jie susiranda daug geriau apmokamą darbą senosiose ES šalyse ir išvyksta ten dirbti. Kai kurios ES valstybės, siekdamos sumažinti neigiamas protų nutekėjimo pasekmes, įpareigoja studentus dirbti šalyje, kurioje įgijo išsilavinimą, tiek pat laiko, kiek trunka mokymas. Sutartį pažeidęs asmuo turi kompensuoti visas su studijomis susijusias išlaidas.

Kaip EK vertina šią kai kurių ES valstybių priemonę sulaikyti jaunus specialistus, tarp jų mokslininkus ir pedagogus? Kokias kitas kompensacines priemones kvalifikuotus darbuotojus prarandančioms ES šalims ir jų švietimo sistemoms siūlo EK?

 
  
 

(EN) Valstybės narės turi teisę organizuoti savo švietimo sistemas ir darbo rinkas taip, kaip jos nori, jei tik laikosi EB teisės. Įpareigojimas jaunam diplomuotam specialistui dirbti keletą metų valstybėje narėje, kurioje jis (ji) mokėsi, ir grąžinti patirtas mokymo išlaidas, jeigu šio įsipareigojimo nesilaikoma, galėtų prilygti EB laisvo darbuotojų judėjimo taisyklių pažeidimui.

Teisingumo Teismas laikė, kad EB asmenų judėjimo laisvės taisyklės numatytos siekiant palengvinti ES piliečiams užsiimti visų rūšių profesine veikla visoje Europoje ir užkirsti kelią priemonėms, kuriomis ES piliečiai gali pakliūti į nepalankią padėtį, kai nori vykdyti ekonominę veiklą kitos valstybės narės teritorijoje. Todėl nuostatos, kurios trukdo valstybės narės piliečiui palikti (arba atgraso nuo to) savo kilmės šalį siekiant pasinaudoti savo teise į judėjimo laisvę, yra kliūtis šiai laisvei, net jeigu jos taikomos nepriklausomai nuo minėtų darbuotojų pilietybės(1). Komisija mano, kad pavojai įsipareigojimams galėtų prilygti kliūčiai pagrindinėms laisvėms, garantuojamoms pagal sutartį, ypač laisvam darbuotojų judėjimui, nes jie galėtų keleriems metams sutrukdyti jauniems diplomuotiems specialistams dirbti kitoje valstybėje narėje arba atbaidyti juos nuo to.

Pagal Teisingumo Teismo praktiką, nacionalinės priemonės, privalančios sutrukdyti pasinaudoti sutartyje garantuojamomis pagrindinėmis laisvėmis arba sumažinti patrauklumą pasinaudoti jomis, turi atitikti keturias sąlygas: jos taikomos nediskriminuojamai (jokio skirtumo nacionaliniu pagrindu); atitinka privalomus bendrojo intereso pagrindus; yra tinkamos numatytam tikslui pasiekti ir neviršija to, kas būtina jo siekiant(2). Sprendimą, ar minimos nacionalinės priemonės galėtų būti pateisinamos, ar ne, reikėtų priimti atsižvelgiant į išsamią informaciją apie priemones, kurios Komisijai nežinomos.

Apskritai kalbant, kvalifikuotų darbuotojų trūkumas valstybėse narėse yra įvairiapusė problema ir dažnai ją sukelia, be imigracijos, kiti veiksniai, pvz., didesnė vidaus darbo jėgos paklausa dėl ekonomikos augimo. Būdas, kuriuo sprendžiama ši problema, labai priklauso nuo konkrečios šalies padėties. Tam prireiks tinkamo politikos derinio, sudaryto iš tokių komponentų: priemonių bendram dalyvavimui darbo rinkoje plėsti, tolesnių švietimo ir profesinio mokymo patobulinimų, atitinkamų apmokėjimo ir darbo sąlygų viešojo sektoriaus darbuotojams, paskatų grįžtamajai migracijai ir tiek vidaus darbo jėgos mobilumo, tiek ir imigracijos iš ES išorės palengvinimo.

Visais atvejais politika jauniems diplomuotiems specialistams sulaikyti turėtų būti protingai sukurta siekiant išvengti nenumatytų pasekmių. Pvz., daugelyje mokslinių tyrimų sričių jauniems mokslininkams nepaprastai svarbu tam tikru laikotarpiu vykti į užsienį ir prieš grįžtant į savo gimtąsias šalis įgyti patirties, žinių ir tarptautinio pripažinimo savo srityse.

Europos mokslinių tyrimų politikos kontekste kai kas dažnai remiasi „protų nutekėjimu“, o ne „protų įtekėjimu“. Komisija apskritai mano, kad tarptautinis mobilumas yra pozityvus ir vis labiau globalizuojamame mokslinių tyrimų pasaulyje jis yra netgi nepakeičiamas naujų žinių ir įgūdžių įgijimo prasme. Be to, mokslo darbuotojai tradiciškai yra tarp mobiliausių, nes jie turi polinkį ieškoti geriausių sąlygų infrastruktūros, finansavimo ir kitų darbo sąlygų prasme. Taip pat verta pažymėti, kad kitoje šalyje veikianti mokslo darbuotojų bendruomenė nereiškia grynųjų intelektualinio indėlio ir potencialo nuostolių. Priešingai, daugelis vadinamųjų mokslo diasporų narių gali duoti naudos savo gimtajai šaliai tuo, kad jie dažnai bendrauja ir palaiko ryšius su mokslininkais gimtojoje šalyje.

Kaip integruotos Europos mokslininkų mokymo, mobilumo ir kilimo tarnyboje strategijos dalį Komisija greičiau pabrėžia „protų apykaitos“ gerinimą tiek ES, tiek ir pasaulio mastu nei labiau ribojančias „protų nutekėjimo“ ir „protų pritekėjimo“ koncepcijas. Europos mokslinių tyrimų erdvėje „protų apykaita“ yra glaudžiai susijusi su Komisijos Europos mokslinių tyrimų patrauklumo didinimo mokslo darbuotojų grupių, infrastruktūrų, atlyginimų ir karjeros perspektyvų prasme politika.

 
 

(1)1999 m. sausio 26 d. sprendimas Terhoeve, C‑18/95, Rink. p. I‑345, 37 punktas.
(2)1995 m. lapkričio 30 d. sprendimas Gebhard, C‑55/94, Rink. p. I‑4165, 37 punktas.

 

Klausimas Nr. 70, pateikė Maria Badia i Cutchet (H-0930/08)
 Tema: Dėl Europos komunikacinės partnerystės
 

2008 m. spalio 13 d. Taryba priėmė politinę deklaraciją, pavadintą „Europos komunikacinė partnerystė“, kurią taip pat turėtų priimti Parlamentas ir Komisija. Tai yra tolesni veiksmai, išplaukiantys iš 2006 m. vasario mėn. baltosios knygos dėl Europos komunikacijos politikos.

Dedant viltis į artėjančius 2009 m. birželio mėn. Europos Parlamento rinkimus, buvo numatytas glaudesnis Bendrijos institucijų ir valstybių narių bendradarbiavimas komunikacijos srityje siekiant padiskutuoti ir apsikeisti gera praktika ir sukurti sąveikas, kai kalbama apie rinkėjų informavimą ir mūsų prioritetus.

„Europos komunikacinėje partnerystėje“ tvirtinama, kad įgyvendinant informavimo ir komunikacijos veiklą bus skatinama daugiakalbystė ir kultūrų įvairovė.

Ar Taryba galėtų pateikti daugiau informacijos, susijusios su Bendrijos institucinio komunikavimo orientacija į būsimus Europos Parlamento rinkimus?

Ar Komisija galėtų išsamiai išaiškinti, kaip bus skatinama daugiakalbystė įgyvendinant informavimo ir komunikacijos veiklą?

 
  
 

(EN) 2008 m. spalio 22 d. Komisija, Parlamentas ir Taryba pasirašė politinę deklaraciją dėl Europos komunikacinės partnerystės. Pirmą kartą Parlamentas, Taryba ir Komisija susitarė dėl bendro požiūrio į komunikaciją. Institucijos pripažino, kad komunikacijai Europos Sąjungoje reikalingas politinis ES institucijų ir valstybių narių įsipareigojimas ir kad būtų daug veiksmingiau ir efektyviau, jeigu prioritetiniais klausimais komunikavimas vyktų koordinuotai.

Politinėje deklaracijoje didžiausias dėmesys skiriamas susitarimui dėl bendrų komunikacijos prioritetų. Tarpinstitucinė informacinė grupė (TIG), kuriai bendrai pirmininkauja visų institucijų atstovai, sutiko, kad Europos Parlamento rinkimai yra vienas iš keturių metinių įprastinių prioritetų 2009 m.

Parlamentas ir Komisija dalyvauja nepolitinėje visuomenės informavimo kampanijoje. Komisija siekia glaudžiai bendradarbiauti, kad palaikytų ir papildytų Parlamento komunikavimo pastangas parodydama, ką iš tikrųjų pasiekė ES piliečiams nepaprastai svarbiose srityse.

Komisija yra aktyvi skatindama daugiakalbystę ir kultūrų įvairovę apskritai savo komunikacijos politikoje ir ypač savo Europos Parlamento rinkimų kampanijoje. Europos komunikacinės partnerystės sistema padės tobulinti sąveikas su nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis, taip pat su pilietinės visuomenės atstovais, taigi, ir pritaikyti kampaniją prie daugiakalbio ir kultūriniu požiūriu įvairaus konteksto.

Valstybėse narėse esančios Komisijos atstovybės ir Europos Parlamento informacijos centrai bendradarbiaus su nacionalinėmis valdžios institucijomis siekdamos organizuoti bendrą veiklą, pritaikytą nacionalinėms sąlygoms. Sėkmingas bendrų komunikacijos prioritetų, įskaitant Europos Parlamento rinkimų kampaniją, įgyvendinimas gali būti užtikrintas remiantis atitinkamais tarnybų susitarimais ES ir nacionaliniu lygmeniu.

Šios komunikacijos kampaniją vykdyti ir medžiagą parengti ketinama visomis oficialiomis ES kalbomis. Be kitų priemonių, į valstybėse narėse esančias Komisijos atstovybes paskirti vertėjai, kad pasitarnautų vietos reikmėms ir padėtų informuoti apie Europą jų piliečių kalbomis.

 

Klausimas Nr. 71, pateikė Zdzisław Kazimierz Chmielewski (H-0932/08)
 Tema: Dėl Komisijos iniciatyvos dėl Bendrijos teisinio Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros (ERI) pagrindo sukūrimo
 

Komisijos iniciatyvoje dėl Bendrijos teisinio Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros (ERI) pagrindo sukūrimo (COM(2008)0467) numatytas daug veiksmingesnis dalyvavimas įvairiuose tarptautiniuose moksliniuose projektuose.

Teisinga būtų, kad Komisija ypatingą dėmesį skirtų visos Europos Sąjungos mokslinių tyrimų potencialo vystymui užtikrinti. Iš dėl to jai derėtų užtikrinti darnų ERI paskirstymą Bendrijos mastu ir palaikyti ERI projektų įgyvendinimą šalyse, turinčiose gana silpną mokslinių tyrimų potencialą.

Kokių veiksmų Komisija ėmėsi arba ketina imtis siekdama užtikrinti, kad siūloma priemone būtų sumažinti naujųjų technologijų, mokslinių tyrimų potencialo ir mokslo infrastruktūros skirtumai tose Bendrijos dalyse, kuriose mokslinių tyrimų infrastruktūra yra silpnesnė?

 
  
 

(EN) Komisija dėkoja gerbiamajam Parlamento nariui už jo klausimą dėl reglamento projekto dėl teisinio Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros pagrindo ir Bendrijos veiksmų siekiant padėti mažiau išsivysčiusiems Europos regionams užpildyti mokslines ir technologines spragas.

Pirmiausia turėtų būti išaiškinta, kad ERI reglamentas skirtas tam, kad kelių valstybių narių ir Bendrijos mokslinių tyrimų ir plėtros bendrosios programos asocijuotųjų valstybių vadovaujamam konsorciumui būtų lengviau bendrai steigti Europos interesus atitinkančias dideles mokslinių tyrimų infrastruktūras ir jomis naudotis.

Tai taikoma infrastruktūroms, kurios pirmauja mokslinės kompetencijos srityje ir kurioms reikia didelių investicijų, taip pat kurios viršija vienos šalies finansinius ir mokslinius pajėgumus. Tokių projektų planavimas ir koordinavimas tarp kelių Europos partnerių suteikia galimybę pasiekti kritinę masę ir sudaro sąlygas specializacijai ir savitarpio mokymuisi Europos lygmeniu. Daug tokių projektų nustatė ESFRI (Europos strateginis mokslinių tyrimų infrastruktūros forumas) 2007 m. veiksmų plane (atnaujintame šiais metais). Į juos įtrauktos daugelio mokslo sričių infrastruktūros, pvz., aplinkotyros observatorijos, genomikos duomenų bankai arba pažangūs dideli superkompiuteriai.

Veiksminga mokslinių tyrimų infrastruktūrų parama Europos mokslinių tyrimų veiklai turėtų padėti užtikrinti deramą Bendrijos mokslinių tyrimų lygį ir jos ekonomikos konkurencingumą, kaip numatyta vidutiniojo ir ilgojo laikotarpio prognozėse. Remiantis jomis turėtų būti siekiama, kad Europos moksliniai pajėgumai būtų didesni už dabartinius pažangiausius pajėgumus, ir taip būtų prisidėta prie Europos mokslinių tyrimų erdvės plėtros.

Teisinį ERI pagrindą pasiūlė Komisija, reaguodama į valstybių narių reikalavimą parengti specialiai pritaikytą teisinę formą, kad būtų galima palengvinti ir pagreitinti naujų mokslinių tyrimų infrastruktūrų, apimančių keletą valstybių narių, kūrimą, nes dabartinės priemonės pasirodė esančios netinkamos. ERI pagerins prieigą ir puikias mokslinių tyrimų paslaugas apskritai Europos mokslinių tyrimų bendruomenei, daug infrastruktūrų turinčių šalių mokslininkams, taip pat mažiau infrastruktūrų turinčių šalių mokslininkams.

Dėl geografinio ERI paskirstymo reikėtų paminėti, kad nors Komisija ir registruos reikalavimus atitinkančius pasiūlymus dėl teisinės ERI formos, tačiau mokslinių tyrimų infrastruktūrų planavimas, taip pat finansavimas aiškiai yra nacionalinių valdžios institucijų kompetencija. Būtent jos pateiks siūlymus, o Komisija užregistruos tuos, kurie atitiks reikalavimus nepaisant jų vietų. Nacionalinės valdžios institucijos kartu spręs dėl visų specifinių aspektų, pvz., narystės, indėlių ir buveinės vietos.

Nepaisant to, Komisija sieks skatinti naujus subjektus, kurie duos pridėtinę vertę Europos moksliniams tyrimams ir apims kuo daugiau regioninių partnerių infrastruktūrų. Daug didelių mokslinių tyrimų infrastruktūrų (pvz., dvidešimt aštuonios ir keturiasdešimt keturių, nurodytų ESFRI veiksmų plane) yra paskirstytos po mokslinių tyrimų infrastruktūras, nes jos turi būti paskirstytos fiziškai (pvz., aplinkos arba geologinio stebėjimo) arba dėl to, kad yra paskirstyti mokslinės kompetencijos centrai. Tokios paskirstytos struktūros, jau skatinamos per „integruotą veiklą“, remiamą pagal 6-ąją ir 7-ąją mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros pamatinę programą (FP6 ir FP7), pašalins kliūtis siekiant darnios Europos mokslinių tyrimų erdvės.

Be to, Komisija sieks remti kuo atviresnį priėjimą prie mokslinių tyrimų infrastruktūrų mokslininkams ir inžinieriams iš plačios geografinės teritorijos. Ji ypač sieks remti priėjimą, grindžiamą greičiau moksline kompetencija arba poreikiu, o ne vien tik gebėjimu susimokėti.

Bendrijos finansavimas infrastruktūroms gaunamas pagal sanglaudos politiką, laikantis atitinkamų Bendrijos teisės aktų. Iš tikrųjų Komisija neseniai paskelbė finansavimo iš įvairių Bendrijos šaltinių (mokslinių tyrimų, sanglaudos ir konkurencingumo finansavimo) naudojimo ir derinimo vadovą(1). Konvergencijos regionai galėtų sumaniai pasinaudoti struktūriniais ir sanglaudos fondais, kad maksimaliai išnaudotų finansavimą iš Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrų ir pateiktų įtikinamas kandidatūras.

Pagaliau reikėtų pastebėti, kad Komisija palaiko regionų potencialo mokslo ir technologijų plėtrą pasinaudojant FP7 būdinga veikla pagal pajėgumų programą.

Naujas teisinis ERI pagrindas bus atviras reikalavimus atitinkantiems pasiūlymams, gautiems iš partnerių visoje Europos Sąjungoje ir šalyse, susietose su mokslinių tyrimų pagrindine programa. Komisija toliau skatins tas valstybes, kurios duoda nedaug mokslinių tyrimų rezultatų, investuoti ir vytis, tačiau būtent tų valstybių nacionalinės administracijos turės prisidėti pateikiant reikalavimus atitinkančius pasiūlymus.

 
 

(1)ftp://ftp.cordis.europa.eu/pub/fp7/docs/practical-guide-eufunding_en.pdf

 

Klausimas Nr. 72, pateikė Paulo Casaca (H-0933/08)
 Tema: Dėl ES ir Irano vyriausybės derybų dėl Irano opozicijos persekiojimo būdų
 

Ar Komisija pateiks man posėdžio, surengto 2008 m. spalio 6 d. su Irano valdžios institucijomis veiksmingesnių Irano opozicijos persekiojimo būdų klausimu, protokolą?

Ar Komisija paaiškins teisinį tokio tipo derybų su Irano valdžios institucijomis vedimo pagrindą?

Ar Komisija paskelbs Irano valdžios institucijoms duotus pažadus, kad ji padarys viską, ką galės, kad atšauktų Teisingumo Teismo sprendimus, kuriais buvo anuliuota Tarybos klasifikacija, pagal kurią OMPI laikoma teroristine organizacija?

 
  
 

(EN) 2008 m. spalio 6 d. Komisijos ir Irano valdžios institucijų susitikimo, minėto atsakyme, kurį anksčiau pateikė Komisija atsakydama į gerbiamojo Parlamento nario klausimą E-5142/08, nebuvo. Pagal pirmininkavimo ES kompetenciją Prancūzijos užsienio reikalų ministras pakvietė Irano ambasadorių į Paryžių, kad iškeltų daugybės žmogaus teisių pažeidimo atvejų klausimą.

Komisija niekada nedavė Irano valdžios institucijoms jokių „pažadų“, dėl kurių įtaria gerbiamasis Parlamento narys.

 

Klausimas Nr. 73, pateikė Glenis Willmott (H-0935/08)
 Tema: Dėl toksiškų medžiagų, kenkiančių reprodukcijai
 

Norėčiau atkreipti Komisijos dėmesį į Europos Parlamento rezoliuciją dėl ES sveikatos strategijos (P6_TA(2008)0477), kurioje Europos Parlamentas daugiausiai tvirtino, kad direktyva 2004/37/EB(1) dėl kancerogenų ir mutagenų poveikio darbe nepakankamai saugo Europos piliečius nuo toksiškų medžiagų, kenkiančių reprodukcijai, ir dėl tos pačios priežasties paragino Komisiją įtraukti toksiškas medžiagas į būsimą pasiūlymą dėl tos pačios direktyvos pakeitimo.

Ar šiame kontekste Komisija gali patvirtinti, kad dėl darbuotojų sveikatos interesų ji visiškai atsižvelgia į reikalavimą, kurį parėmė 554 Europos Parlamento nariai?

 
  
 

(FR) Komisija ypatingą dėmesį skiria darbuotojų apsaugai nuo pavojų, kylančių dėl toksiškų medžiagų, kenkiančių reprodukcijai, poveikio. Šiuo atžvilgiu ji norėtų atkreipti dėmesį, kad į Bendrijos sveikatos ir saugos teisės aktus ir visų pirma direktyvą 98/24/EB(2) yra įtraukti minimalūs darbuotojų saugos reikalavimai.

Šie reikalavimai apima nuostatas, susijusias su rizikos vertinimu, prevencija ir valdymu ir taikomas visoms kenksmingoms cheminėms medžiagoms, esančioms darbo vietoje, įskaitant toksiškas medžiagas. Bendri apsaugos principai reikalauja, kad rizika darbuotojų sveikatai ir saugumui būtų pašalinta arba sumažinta iki minimumo.

Komisija norėtų atkreipti dėmesį, kad pradėjo dviejų etapų konsultacijas su socialiniais partneriais darbuotojų apsaugos nuo pavojų dėl kancerogenų, mutagenų arba toksiškų medžiagų, kenkiančių reprodukcijai, poveikio tema. Remdamasi šių konsultacijų rezultatais Komisija šiuo metu nagrinėja Bendrijos teisės aktų šioje srityje pakeitimo galimybes.

 
 

(1) OL L 158, 2007 4 30, p. 50.
(2) 1998 m. balandžio 7 d. Tarybos direktyva 98/24/EB dėl darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos nuo rizikos, susijusios su cheminiais veiksniais darbe (keturioliktoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje), OL L 131, 1998 5 5.

 

Klausimas Nr. 74, pateikė Jacek Protasiewicz (H-0937/08)
 Tema: Dėl derybų su Baltarusijos valdžios institucijomis ir galimo nederamo baudžiamojo kodekso panaudojimo prieš politinę ir pilietinę veiklą
 

Įvertinant A. Lukašenkos pareiškimą žurnalui „Wall Street Journal“, kad jis yra pasirengęs paleisti visus politinius kalinius;

atkreipiant dėmesį į tai, kad Aleksandras Barazenka laikomas nelaisvėje ir laukia teismo už sausio mėnesio demonstraciją, nepaisant jo savanoriško pasirodymo Minsko miesto policijos skyriuje spalio 27 d. apklausoje, ir kad jam neleidžiama stoti prieš teismą būnant laisvėje, kaip būtų įprasta elgtis demokratinėse šalyse;

stebint panašias bylas, taip pat laisvės apribojimo nuosprendžius, paskelbtus kitiems opozicijos aktyvistams Baltarusijoje.

Ar Komisija žino apie šią padėtį? Ar Komisija jau paragino Baltarusijos valdžios institucijas nedelsiant paleisti Aleksandrą Barazenką ir peržiūrėti panašias bylas? Jeigu ne, ar Komisija pateiks šį klausimą per derybas su Baltarusijos vyriausybės atstovais?

 
  
 

(EN) Komisija supranta ir palaiko gerbiamojo Parlamento nario susirūpinimą dėl A. Barazenkos, kuris tuo tarpu stoja prieš teismą gruodžio 8–9 d., bylos. Prieš teismo procesą A. Barazenka buvo neteisėtai laikomas nelaisvėje nuo spalio mėn. pabaigos.

A. Barazenkai buvo skirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė už dalyvavimą nesankcionuotoje sausio mėnesio demonstracijoje. Pagal turimas žinias jis apskųs nuosprendį.

Lapkričio 21 d. pareiškime Komisijos narė, atsakinga už išorės santykius ir kaimynystės politiką, komentuodama pozityvius veiksmus, kurių ėmėsi Baltarusija, Baltarusijos valdžiai leido aiškiai suprasti, kad ES įdėmiai seka A. Barazenkos bylą. Ji visų pirma pabrėžė, kad ES svarbu, jog Baltarusija liktų „šalimi be politinių kalinių“. Todėl ji atkreipė dėmesį į A. Barazenkos bylą ir perspėjo, kad ES įdėmiai seks jo teismo procesą.

Komisija keletą kartų kėlė A. Barazenkos bylos klausimą susitikimuose su Baltarusijos valdžios institucijomis.

Tai svarbus klausimas, todėl Komisija toliau įdėmiai seks ir jį toliau kels Baltarusijos valdžios institucijoms.

Tai, kad spalio 13 d. Taryba nusprendė iš dalies laikinai panaikinti sankcijas Baltarusijai šešis mėnesius, o po to padėtis bus įvertinta iš naujo, suteikia galimybę mums leisti aiškiai suprasti, kokių demokratinių žingsnių tikimės iš Baltarusijos, ir ypač, kad neturėtų būti jokio atsitraukimo politinių kalinių klausimu.

 

Klausimas Nr. 75, pateikė Johan Van Hecke (H-0938/08)
 Tema: Dėl Haičio skolų naštos sumažinimo
 

Dabartinė padėtis nepaprastai vargingoje Haičio šalyje yra vadinama rimčiausia aplinkos krize planetoje. Tuo tarpu, kai šalį niokoja smarkios audros, 98 % visų jo miškų buvo iškirsta kurui. Tai reiškia, kad netgi paprastos audros sukelia potvynius. Ekspertai sako, kad praeis daug metų, kol šalis galės išauginti nors pusę maisto, reikalingo gyventojams pamaitinti. Ir netgi tai gali būti pasiekta tik masiškai investuojant pinigus ir energiją į vandens baseino atkūrimą, būtinas paslaugas ir aprūpinimo maistu saugumą.

Esant tokiai padėčiai, absurdiška, kad praeis penki mėnesiai, kol Haitis galės tikėtis labai svarbaus skolų sumažinimo iš Pasaulio banko ir Tarptautinio valiutos fondo. Tuo pat metu buvo atidėtas Haičio įtraukimas į didelių įsiskolinimų turinčių šalių (HIPC) grupę. Dėl šalies atkūrimo interesų būtina, kad Pasaulio banko akcininkai pasižiūrėtų, kaip galėtų kuo greičiau anuliuoti Haičio įsiskolinimą. Koks Komisijos požiūris į šį atidėliojimą ir ar dėl to ji imsis kokių nors veiksmų?

 
  
 

(FR) Haitis lieka galintis sumokėti skolą pagal didelių įsiskolinimų turinčių šalių iniciatyvą, kuriai vadovauja Pasaulio bankas ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Svarbu pabrėžti, kad Haitis padarė daug didesnę nei vidutinę pažangą šia kryptimi. Tai reiškia, kad atėjus laikui jo skolą bus galima anuliuoti.

Pagal negalutinį tvarkaraštį sprendimo dėl HIPC iniciatyvos užbaigimo priėmimas buvo atidėtas iki 2009 m. birželio mėn. vadovaujantis TVF ir Pasaulio banko pranešimu, kad šiuo metu Haitis nėra įvykdęs visų išmokėjimo sąlygų. Viena iš būtinų sąlygų buvo įstatymas dėl sutarčių sudarymo, dėl kurio parlamentas turėtų balsuoti per šešis mėnesius, skaičiuojant nuo nacionalinės augimo ir skurdo mažinimo strategijos dokumento (NSGRP – 2007 m. lapkričio mėn.) pateikimo dienos. Šiuo metu yra dekretas dėl viešųjų sutarčių, bet jis nebuvo paskelbtas. Nuolatinis kriterijų taikymas numatytas siekiant užtikrinti, kad pageidaujami skolos mažinimo rezultatai būtų ilgalaikiai.

Tarptautinės institucijos ir visi partneriai stengiasi ištaisyti šią padėtį. Todėl, pvz., Amerikos plėtros bankas (IADB) paskelbė apie vienerių metų savo paskolos grąžinimo atidėjimą ir Haičio Respublikos paskolos aptarnavimo mokesčių įšaldymą.

Komisija ir toliau pasisako už iniciatyvas, kuriomis siekiama sumažinti Haičio skolą, kaip būdą pagreitinti šalies ekonominį ir socialinį vystymąsi. Komisija lieka ištikima Haičio valdžios institucijų ir žmonių pastangų rėmimui ir ambicingos plėtros programos, kuri garantuos ilgalaikę pažangą skatinančią naudą, įgyvendinimui. Taigi pagal 10-ąjį Europos plėtros fondą (EPF) Komisija Haičiui skirs 291 mln. EUR programuojamų lėšų siekdama paremti kelių infrastruktūrą, decentralizacijos procesą, teisingumo sektorių ir bendrą makroekonomikos sistemą. Nepriklausomai nuo to, Komisija teikia būtiną pagalbą paskutinių potvynių aukoms, siekdama pagerinti humanitarinę gyventojų padėtį.

 

Klausimas Nr. 76, pateikė Caroline Jackson (H-0941/08)
 Tema: Dėl viešojo baterijų atliekų surinkimo
 

Galutinis vadinamosios Baterijų direktyvos (2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/66/EB(1) dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų) perkėlimo į nacionalinę teisę terminas praėjo 2008 m. rugsėjo 26 d. Ar, Komisijos nuomone, valstybėms narėms reikia išduoti pavojingų atliekų tvarkymo licencijas bet kokiems surinkimo punktams, įkurtiems viešuosiuose pastatuose, mokyklose, prekybos centruose ir kt.?

 
  
 

(EN) Pagal Baterijų direktyvos 8 straipsnio 1 dalį (Direktyva 2006/66/EB(2)) „Valstybės narės užtikrina, kad būtų sukurtos atitinkamos nešiojamų baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo sistemos. Tai tokios sistemos: a) kuriose galutiniams vartotojams suteikiama galimybė išmesti nešiojamų baterijų ir akumuliatorių atliekas prieinamuose surinkimo punktuose netoli jų gyvenamosios vietos, atsižvelgiant į gyventojų tankumą; …“.

Pagal Baterijų direktyvos 8 straipsnio 1 dalį surinkimo punktams, įkurtiems nešiojamų baterijų ir akumuliatorių, įskaitant buitines baterijas, atliekoms neturi būti taikomi Direktyvos 2006/12/EB dėl atliekų(3) (pagrindų direktyva dėl atliekų) arba 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvos 91/689/EEB dėl pavojingų atliekų(4) reikalavimai. Todėl valstybėms narėms nereikia išduoti pavojingų atliekų tvarkymo licencijų (arba leidimų) bet kokiems surinkimo punktams, įkurtiems netoli nuo tiesioginių vartotojų, įskaitant viešuosius pastatus, mokyklas, prekybos centrus ir kt.

Šios nuostatos atitinka neseniai persvarstytą atliekų pagrindų direktyvą, kurios 20 straipsnyje aiškinama, kad 17 (pavojingų atliekų kontrolė), 18 (draudimas maišyti pavojingas atliekas), 19 (pavojingų atliekų žymėjimas) ir 35 (apskaitos nuostatos) straipsniai netaikomi mišrioms namų ūkių atliekoms. Be to, 19 ir 35 straipsniai netaikomi atskiroms pavojingų namų ūkių atliekų dalims, kol jas surenka, šalina ir panaudoja įstaigos arba įmonės, kurios yra įsigijusios leidimą arba yra užregistruotos pagal 23 arba 26 straipsnius.

 
 

(1) OL L 266, 2006 9 26, p. 1.
(2)OL L 266, 2006 9 26, p. 1.
(3)OL L 114, 2006 4 27, p. 9.
(4)OL L 377, 1991 12 31, p. 20. Direktyva su naujausiais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 166/2006.

 

Klausimas Nr. 77, pateikė Karin Riis-Jørgensen (H-0942/08)
 Tema: Dėl nacionalinio azartinių lošimų monopolio liberalizavimo
 

2008 m. lapkričio 6–8 d. Graikijoje (Atėnuose ir Salonikuose) Graikijos valdžios institucijos areštavo ir sulaikė du privataus sporto lažybų operatoriaus, licencijuoto ir reguliuojamo ES, tarpininkus kartu su trimis klientais už Graikijos sporto lažybų monopolio teisės aktų pažeidimą.

Teisės aktas jau yra pagristos nuomonės, kurią 2008 m. vasario 28 d. Europos Komisija nusiuntė platesniame prieš dešimt valstybių narių per paskutinius pustrečių metų pradėtų pažeidimo procesų kontekste, klausimas.

Ar atsižvelgdama į ETT sprendimo Placanica byloje (C-338/04) 73 §4 dalį(1) Komisija mano, kad tokie areštai yra neproporcingi?

Kodėl Komisija nesiima procesų kontroliuoti griežčiau ir neperduoda ETT tokių šalių kaip Graikija ar Danija, Švedija, Suomija ir Nyderlandai, kurios veiksmais, panašiais į minėtus Graikijoje taikomus, arba visišku neveikimu aiškiai įrodė, kad atsisako laikytis ES sutarties?

 
  
 

(EN) Atsakydama į žodinį gerbiamosios Parlamento narės klausimą Komisija primena, kad ji pradėjo pažeidimo procesus prieš daug valstybių narių dėl azartinių lošimų operatorių, kuriems buvo išduota licencija kitoje valstybėje narėje, laisvės teikti sporto lažybų paslaugas apribojimų, ypač baudžiamųjų sankcijų forma, vertindama, kad šie apribojimai buvo nesuderinami su EB sutarties 49 straipsniu.

Komisija pritaria gerbiamosios Parlamento narės nuomonei, kad dviejų privačių sporto lažybų operatoriaus, licencijuoto kitoje ES valstybėje narėje, tarpininkų areštai gali būti neproporcingi ir nesuderinami su EB sutarties 43 ir 49 straipsniais su sąlyga, jei, kaip aiškiai paminėta Europos Teisingumo Teismo sprendime Placanica byloje(2), aptariama valstybė narė atsisakė išduoti licencijas arba leidimus pažeidžiant Bendrijos teisę. Pagal Teisingumo Teismo sprendimą Piergiorgio Gambelli byloje(3) toks Bendrijos teisės pažeidimas yra tuomet, kai valstybė narė nevykdo politikos, kuria tikrai siekiama nuosekliai ir sistemiškai mažinti azartinių lošimų galimybes.

Tačiau dabar jau kuris laikas valstybių narių nenoras pripažinti šio klausimo Europos lygmenį keičiasi. Pasikeitimai vyksta po to, kai Komisija pradėjo pažeidimo procesus prieš dešimt valstybių narių dėl apribojimų, kuriuos jos taikė tarpvalstybiniam sporto lažybų paslaugų teikimui. Tai paskatino kai kurias valstybes nares pagalvoti apie naujų teisės aktų priėmimą ir nemažai jų dabar svarsto savo pasiūlymus su Komisija. Komisija ketina 2009 m. vėl išnagrinėti laukiančias sprendimo pažeidimo bylas.

 
 

(1) EB 43 ir 49 straipsniai turi būti aiškinami kaip trukdantys nacionalinei teisei, kaip antai tie, kurie ginčijami pagrindinėje byloje, kurioje baudžiamoji sankcija skiriama tokiems asmenims kaip kaltinamieji pagrindinėje byloje už organizuotos lažybų įmokų rinkimo veiklos vykdymą be licencijos arba policijos leidimo, kaip reikalaujama pagal nacionalinę teisę, kai tie asmenys negali gauti licencijų arba leidimų dėl to, kad valstybė narė pažeisdama Bendrijos teisę atsisako išduoti licencijas arba leidimus šiems asmenims.
(2)ETT, 2007 3 6, Placanica byla, C-338/04.
(3)ETT, 2003 11 6, Gambelli byla, C-243/01.

 

Klausimas Nr. 78, pateikė Ivo Belet (H-0943/08)
 Tema: Dėl metinės banginių medžioklės prie Farerų salų krantų
 

Savo atsakyme į raštišką klausimą P-3855/08 Komisija tvirtina, kad ji siekia, jog tarptautinėje banginių medžioklės komisijoje (IWC) būtų priimtas sprendimas banginių, kurie kiekvienais metais žudomi prie Farerų salų krantų, klausimu.

Ar Komisija sutinka, kad būdas, kuriuo žudomi banginiai Farerų salų vandenyse, yra visiškai nesuderinamas su ES gyvūnų gerovės politika?

Ar Komisija gali išdėstyti, kokia pažanga padaryta šiuo klausimu? Kokių priemonių ji ėmėsi ir kokių priemonių ji dar ketina imtis?

Ar Komisija pasirengusi iškelti šį klausimą dvišalėse derybose su Farerų salomis?

 
  
 

Komisija yra labai ištikima visų banginių šeimos (banginių, delfinų ir jūros kiaulių) apsaugai ir norėtų priminti, kad ES teritorijoje banginių šeimos gyvūnų gaudymas arba žudymas, draudžiamas pagal 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvą 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos(1), į kurią įtraukti įpareigojimai, kylantys iš Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvencijos, vadinamos Berno konvencija. Banginių šeimos gyvūnų pardavimą arba mainus taip pat draudžia ES valstybės narės pagal tą pačią direktyvą. Be to, į Bendriją draudžiama įvežti banginių šeimos žinduolius, kai tai visų pirma daroma komerciniais tikslais, Tarybos reglamentu Nr. 338/97/EB dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą(2), kuriuo ES įgyvendinamos Nykstančių rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (CITES) nuostatos.

Tačiau minėta bandomoji banginių medžioklė vyksta Farerų salose, kurios nėra ES dalis, todėl ES teisė ir politika jose netaikoma. Be to, nors Danija ir yra Berno konvencijos narė, savo ratifikavimo priemonėje ji padarė pareiškimą, kuriame tvirtinama, kad konvencija netaikoma Grenlandijai ir Farerų saloms. Todėl šiuo atveju Komisija, deja, turi ribotas galimybes įsikišti tiesiogiai. Tačiau Komisija išnagrinės geriausius būdus iškelti šį opų klausimą atitinkamoms valdžios institucijoms.

Tarptautiniu lygiu banginius saugo Tarptautinė banginių medžioklės komisija (IWC), kuri yra tarptautinė banginių išsaugojimo ir valdymo organizacija. Tačiau, deja, IWC nereguliuoja bandomosios banginių medžioklės, nes iki šiol nėra susitarimo dėl IWC kompetencijos mažų banginių šeimos gyvūnų atžvilgiu. Užsitęsus diskusijoms dėl IWC ateities Komisija vis dėlto tikisi, kad ES kartu su kitomis IWC šalimis taip pat sugebės išspręsti mažų banginių šeimos gyvūnų klausimą. Tam, kad turėtų suderintą ES poziciją IWC susitikimuose, 2008 m. lapkričio 6 d. Komisija pateikė pasiūlymą Tarybai(3).

 
 

(1)OL L 206, 1992 7 22.
(2)OL L 61, 1997 3 3.
(3)Pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo, kuriuo nustatoma Europos Bendrijos vardu priimtina pozicija dėl Tarptautinės konvencijos dėl banginių medžioklės reguliavimo ir jos priedo pakeitimų pasiūlymų, COM(2008) 711 galutinis.

 

Klausimas Nr. 79, pateikė Ari Vatanen (H-0944/08)
 Tema: Dėl PVM parduodamam alkoholiui – „nuotolinio pardavimo“ ir „telekomunikacinės prekybos“ skirtumo
 

Europos teisės aktuose, reglamentuojančiuose alkoholio pardavimą (Šeštoji Tarybos direktyva 77/388/EEB(1), kurią papildo Direktyva 91/680/EEB(2)), pristatymo priemonių pagrindu skiriamos i) nuotolinės prekybos ir ii) telekomunikacinės prekybos sąvokos. Ar sandorio PVM mokamas kilmės šalyje, ar paskirties šalyje nustatomas prekių pristatymo metodo pagrindu.

Kai vartotojas užsako iš kitos šalies alkoholį, kurį pardavėjas arba subjektas jo vardu išsiunčia arba gabena vartotojui į paskirties šalį, vyksta nuotolinis pardavimas. Nuotolinio pardavimo atveju PVM visada apmokestinamas paskirties šalyje parduodamas alkoholis, nepaisant pardavimo šalies. Kai sudaromas sandoris, į kurį įtraukiamas pristatymas klientui, laikoma, kad alkoholio pristatymas vyksta paskirties šalyje.

Telekomunikacinis pardavimas vyksta tada, kai pats klientas, o ne pardavėjas, organizuoja prekių gabenimą iš kilmės šalies į paskirties šalį. Telekomunikacinio pardavimo atveju parduodamam alkoholiui PVM visada taikomas kilmės šalyje. Alkoholio pristatymo vieta yra vieta, kurioje produktas pradeda savo kelionę.

Ar gali tiekėjas, siūlantis vartotojams alkoholio teleparduotuvės paslaugas internete, skelbti trečiosios šalies transporto paslaugų reklaminius skelbimus savo tinklavietėje ir jo veikla nebus laikoma nuotoliniu pardavimu? Tai yra svarbus klausimas siekiant išsiaiškinti, ar PVM pardavimui taikytinas kilmės, ar paskirties šalyje.

 
  
 

(EN) Dėl PVM privatiems vartotojams tiekiamam alkoholiui iš PVM direktyvos (2006/112/EB(3)) 33 straipsnio seka, kad akcizo mokesčiu apmokestinamos prekės, kurias gabena tiekėjas arba asmuo jo vardu, apmokestinamos ten, kuri prekės yra tuo metu, kai baigiasi šių prekių persiuntimas arba gabenimas. Tiekiamoms prekėms, kurias gabena vartotojas arba kitas asmuo jo vardu, pagal PVM direktyvos 32 straipsnį apmokestinimo vieta yra vieta, kuriose prekės būna tuo metu, kada prasideda prekių gabenimas vartotojui.

Kai pardavėjas savo tinklavietėje tuo pat metu reklamuoja tiek akcizu apmokestinamas prekes, tiek ir būdą joms nugabenti vartotojui, nesant būtinybės vartotojui būti valstybėje narėje, kurioje yra pardavėjas, padėtis galėtų būti vertinama kaip piktnaudžiavimo praktika siekiant PVM tikslais dirbtinai pakeisti prekių tiekimą, kai prekes gabena pardavėjas arba kitas asmuo jo vardu, į prekių tiekimą, kai prekes gabena vartotojas arba kitas asmuo jo vardu (ETT, 2006 m. vasario 21 d. sprendimas, byla C-255/02, Halifax plc). Tokiu atveju turėtų būti atsižvelgiama į ekonominę tikrovę ir PVM tikslais sandoris galėtų būti perkvalifikuojamas ir vertinamas kaip akcizu apmokestinamų prekių tiekimas, kai jas gabena pardavėjas arba kitas asmuo jo vardu ir kai jos yra apmokestinamos valstybėje narėje, kurioje baigiasi gabenimas. Bet kuriuo atveju tokia padėtis turi būti įvertinta remiantis atskirų atvejų faktais.

 
 

(1) OL L 145, 1977 6 13, p. 1.
(2) OL L 376, 1991 12 31, p. 1.
(3)2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos, OL L 347, 2006 12 11.

 

Klausimas Nr. 80, pateikė Athanasios Pafilis (H-0948/08)
 Tema: Dėl nehumaniškų kalėjimo sąlygų
 

Graikijos kaliniai neseniai organizavo masinius bado streikus protestuodami prieš nežmoniškas sąlygas, kuriomis buvo laikomi, t. y. sąlygas, kurias pablogino ND ir PASOK vyriausybių politinis pasirinkimas iš dalies pagal ES gaires.

Tiksliau kalbant, problema susijusi su didžiuliu kalėjimų perpildymu dėl didžiulio ne tik teisminio bylos nagrinėjimo laukiančių sulaikytųjų, bet ir užsieniečių, sulaikytų vien tik dėl neteisėto atvykimo, antplūdžio. Tai lydėjo savižudybių skaičiaus didėjimas, blogas elgesys su kaliniais ir jų pagrindinių teisių pažeidinėjimas, kvalifikuotų medicinos ir slaugymo darbuotojų trūkumas, detoksikacijos programų stoka, specialių sąlygų nepilnamečiams nebuvimas, leidimo įeiti į kalėjimus nedavimas mokslinių ir socialinių organizacijų, politinių partijų ir kt. atstovams.

Kokios nuomonės laikosi Komisija dėl sukurtų nepriimtinų kalėjimo sąlygų ir pagrindinių kalinių teisių pažeidimų?

 
  
 

(EN) Komisija neatlieka sulaikymo sąlygų valstybėse narėse patikrų. Europos institucija, atsakinga už tokio tipo patikras, yra Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų ir nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT komitetas, kuris yra Europos Tarybai pavaldi institucija. Tačiau Komisija įdėmiai seka CPT komiteto pranešimus, taip pat atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutarties (ESS) 6 straipsnį, kuriame nurodoma, kad Sąjunga gerbia pagrindines teises, kurias garantuoja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (EŽTK) ir kurios grindžiamos bendromis valstybių narių konstitucinėmis tradicijomis, kaip Bendrijos teisės bendruosius principus. Reikėtų paminėti, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką nepriimtinos sulaikymo sąlygos taip pat gali būti EŽTK 3 straipsnio (kankinimo draudimas) pažeidimas, net tada, kai nėra įrodymų, kad buvo aiškiai ketinama pažeminti arba sumenkinti sulaikytąjį. Iš to išplaukia, kad Graikija turi elgtis su sulaikytaisiais garbingai ir pagal taikomus tarptautinius standartus.

 

Klausimas Nr. 82, pateikė Olle Schmidt (H-0951/08)
 Subject: Dėl valstybinių automobilių gamintojų
 

Dėl XX amžiaus 8-ojo dešimtmečio ekonominės krizės daug pramonės įmonių buvo nacionalizuota. Nemažai tų įmonių, kurių nuosavybės neperėmė valstybė, gavo dideles paskolas arba subsidijas. Mano gimtojoje Švedijoje subsidijos visų pirma buvo skiriamos laivų statykloms, iš kurių dabar šalyje iš viso neliko nė vienos. Kitose šalyse tai buvo automobilių gamintojai, kurie turėjo problemų. Tokias nacionalinio prestižo markes kaip „Chrysler“, „Rolls Royce“ ir „Renault“ atitinkamose šalyse gelbėjo mokesčių mokėtojai.

Dabar, atrodo, kreditų krizė išsirutuliojo į įsisiautėjusią pasaulinę recesiją. Dar kartą dujas ryjančių automobilių pramonė atsiduria tieks bankroto riba. Šve