Posėdžio stenograma

Pirmadienis, 2009 m. sausio 12 d. - Strasbūras

15. Mobilumo mieste veiksmų planas (diskusijos)

  Pirmininkė. – Kita tema yra žodinis klausimas Komisijai, kurį pateikė P. Costa Transporto ir turizmo komiteto vardu ir G. Galeote Regioninės plėtros komiteto vardu, dėl mobilumo mieste veiksmų plano (O-0143/2008 – B6-0002/2009).

  Paolo Costa, autorius. – (IT) Gerb. pirmininke, gerb. Komisijos nare, ponios ir ponai, Komisija, kurios dalis esate jūs, p. A. Vassiliou, keletą kartų pranešė apie savo Mobilumo mieste veiksmų plano paskelbimą. Planas turėjo būti perduotas Tarybai ir Parlamentui praėjusį rudenį. Pernai kovo mėn. šiuo klausimu Komisija įsipareigojo baigusi 2007 m. pradėtas konsultacijas dėl Žaliosios knygos dėl mobilumo mieste, vėliau dar kartą įsipareigojo 2007 m. Krovininio transporto logistikos veiksmų plane ir 2008 m. Komunikate dėl išorės sąnaudų internalizavimo įgyvendinimo strategijos.

Laikas prabėgo, tačiau planas dar neišvydo dienos šviesos. Kadangi artėjame prie šios Parlamento kadencijos pabaigos, Transporto ir turizmo komitetas, kuriam atstovauju, yra susirūpinęs, kad diduma kelerių pastarųjų metų darbo gali nueiti veltui. Gerb. Komisijos nare, ar galite man dar kartą patvirtinti, kad šis veiksmų planas parengtas? Ar galite man pasakyti, kad jis bus viešai paskelbtas per keletą ateinančių savaičių, kad Parlamentas galėtų baigti rengti savo rekomendacijas, kaip nurodyta R. Racko pateiktoje ir 2008 m. liepos mėn. Parlamento priimtoje rezoliucijoje dėl naujos mobilumo mieste kultūros?

Gerb. p. A.Vassiliou, mobilumas mieste, be abejonės, yra klausimas, kuris turi poveikio vietos sąlygoms ir kurį sprendžiant vietos kompetencija turi pirmenybę prieš nacionalinę ar Bendrijos kompetenciją, tačiau tai nereiškia, kad jis turi būti sprendžiamas visiškai nesikišant valstybei ar Bendrijai. Kas, jei ne Europos Sąjunga, gali ir turėtų apibrėžti Bendrijos vaidmenį šioje srityje? Kas gali ir turėtų išaiškinti ribas, kurios šioje srityje nustatomos pagal subsidiarumo principą?

Komisijos – todėl taip pat ir ES – išsisukinėjimas šiuo klausimu visiškai nepadeda spręsti nei miesto transporto ir piliečių mobilumo problemos, nei oro taršos miestuose problemos – žinome, kad 40 proc. CO2 kiekio išmeta miesto transportas ir kad 70 proc. kitų transporto teršalų atsiranda mieste. Tai taip pat nepadeda spręsti nei kelių eismo saugumo problemų (žinome, kad 50 proc. kelių eismo įvykių, per kuriuos žuvo žmonės, įvyksta miestuose), nei vartotojų (mažesnes galimybes turinčių piliečių, kurių mobilumas priklauso nuo viešojo transporto) apsaugos problemų.

Ar galime susitaikyti su tuo, kad valstybėse narėse turėtų būti skirtumų? Kad būtų skirtumų miestuose kalbant apie miesto aplinkos apsaugos standartus? Kelių eismo saugumo standartų skirtumų miestuose? Standartų, susijusių su piliečių mobilumu, skirtumų? O gal tai nėra pagrindinės teisės, kurias Sąjunga turėtų padėti užtikrinti visiems europiečiams? Gerai, tada mums reikia nustatyti ne tik standartus ir vienodus mažiausius tikslus, bet ir gerąją patirtį bei finansines paskatas. Mums reikia koordinavimo ir naujoviškų projektų, taip pat reikia sukurti ir bendrai naudoti patikimus ir palyginamus statistikos metodus.

Jei Sąjunga imtųsi šio klausimo, ar tai nepadėtų įgyvendinti šių subsidiarių sprendimų, kuriems saugoti valstybės narės ir vietos bendruomenės turi visas teises? Gerb. p. A. Vassiliou, gali būti, kad ketinate mums pateikti svarbių vėlavimo ar net nesugebėjimo parengti Mobilumo mieste veiksmų planą priežasčių sąrašą. Jei norite pabandyti ir ginti nesugebėjimą vykdyti šį įsipareigojimą, prieš tai darydama paklauskite savęs, ar šios priežastys yra tikros, ar jos nėra vien banalūs pasiteisinimai? Gerb. p. A. Vassiliou, neprisidėkite prie idėjos, kuri pastaruoju metu tapo populiari, kad Komisija pabūgo trukdyti valstybes nares ir kad ji atsižadėjo spręsti europiečių problemas. Tai būtų savižudiškas žingsnis tokiai institucijai kaip Komisija, kurios nesustiprino sėkmingas Prancūzijos pirmininkavimas ES Tarybai.

Pateikti, pateikti, pateikti – štai ko nori Europos piliečiai ir vien dėl šios priežasties, manau, jie yra arba galėtų būti pasirengę draugiškiau žvelgti į mūsų institucijas. Nedidelis Mobilumo mieste veiksmų plano pavyzdys tikrai galėtų padėti spręsti šią daug didesnę problemą.

  Androulla Vassiliou, Komisijos narė. − Gerb. pirmininke, visų pirma norėčiau perduoti Komisijos Pirmininko pavaduotojo A. Tajanio, kuris negalėjo dalyvauti, apgailestavimą. Jis išvykęs į Japoniją labai svarbiu klausimu.

Leiskite eiti tiesiai prie reikalo. Komisija visiškai prisiima įsipareigojimus kurti ES politiką mobilumo mieste srityje, nes yra įsitikinusi, kad nors atsakomybė už mobilumą mieste visų pirma tenka vietos, regionų ir valstybių narių valdžios institucijoms, kai kuriose konkrečiose srityse veiksmai Europos lygmeniu duoda papildomos naudos.

Iš tiesų, nors miestai skirtingi, jie susiduria su tais pačiais iššūkiais. Mobilumo mieste problemos svarbios, jos vis didėja ir daro poveikį daugeliui piliečių ir verslui, kurie susiduria su kelių eismo saugumo problemomis, ribota galimybe naudotis viešuoju transportu, spūstimis ir taršos keliamomis sveikatos problemomis. Siekdama parodyti mobilumo mieste svarbą, norėčiau pateikti kai kuriuos faktus: 60 proc. gyventojų gyvena miesto vietovėse ir jose sukuriama 85 proc. ES BVP. Vis dėlto miestuose išmetama 40 proc. CO2 kiekio ir miesto vietovėse įvyksta du trečdaliai kelių eismo įvykių. Pagaliau spūstys, kurios yra didžiausia problema, su kuria kasdien susiduria piliečiai, yra priežastis, dėl kurios kasmet prarandama apie 1 proc. ES BVP.

Todėl tvarus mobilumas mieste yra svarbus veiksnys siekiant mūsų tikslų, susijusių su klimato kaita, ekonomikos augimu ir kelių eismo saugumu. Štai kodėl Komisija nuo 1995 m. inicijuoja veiksmus šioje srityje, siekdama skatinti keitimąsi gerąja patirtimi. Galima pabrėžti ypač sėkmingą CIVITAS programą, kuri buvo pradėta 2000 m.

2007 m. Žaliojoje knygoje dėl naujos mobilumo mieste kultūros buvo aiškiai nurodytos sritys, kuriose galėtų būti vykdomi papildomi veiksmai ES lygmeniu skatinant labiau apželdintų bei saugesnių miestų ir pažangesnio bei prieinamo miesto transporto kūrimą.

O ką konkrečiai galima nuveikti ES lygmeniu? Galime padėti vietos valdžios institucijoms įgyvendinti susijusią ES politiką ir geriausiai panaudoti ES finansavimą. ES masto naujoviškų metodų sklaida ir atkartojimas gali suteikti valdžios institucijoms galimybę mažesnėmis sąnaudomis pasiekti daugiau ir geresnių rezultatų.

Galime padėti skatinti rinkas diegti naujas technologijas, pavyzdžiui, mažiau teršiančias ir veiksmingiau energiją vartojančias transporto priemones, remti suderintus standartus, leidžiančius rinkoje plačiai diegti naujas technologijas. Pagaliau ES gali parodyti valdžios institucijoms sprendimus, kurie yra sąveikūs ir palengvina sklandų bendros rinkos veikimą.

Todėl Komisija dirbs toliau, nes kaip ir dauguma suinteresuotųjų šalių manome, kad galima daug pasiekti dirbant ES lygmeniu ir remiant iniciatyvas vietos, regionų ir valstybių narių lygmeniu.

Dabar leiskite atsakyti į jūsų klausimą, kodėl buvo uždelsta priimti Mobilumo mieste veiksmų planą. Deja, aplinkybės iki 2008 m. pabaigos Komisijai priimti išsamų veiksmų planą buvo netinkamos.

Vis dėlto mano kolega Komisijos Pirmininko pavaduotojas A. Tajanis norėtų dar kartą užtikrinti, kad jis ir toliau pasiryžęs siekti, kad būtų patvirtintas veiksmų planas ir sukurta ES miesto transporto srities politika iki galo atsižvelgiant į subsidiarumo ir proporcingumo principus. Šiuo tikslu Komisija neketina siūlyti visiems atvejams tinkamo sprendimo; priešingai, norėtume sukurti priemonių rinkinį, įskaitant trumpalaikius ir vidutinės trukmės praktinius veiksmus, kad miestams būtų suteiktos priemonės integruotai spręsti konkrečias problemas, susijusias su mobilumu mieste. Tada, atsižvelgdamos į savo tikslus ir poreikius, vietos valdžios institucijos pačios galės spręsti, kas joms labiau tinka.

Siekdamas atsakyti į susirūpinimą, kurio galbūt vis dar esama kalbant apie strateginį ES vaidmenį mobilumo mieste srityje, Komisijos Pirmininko pavaduotojas A. Tajanis konkrečiais veiksmais norėtų parodyti, kaip ES gali sukurti didesnę pridėtinę vertę ir kokybę Europos mobilumo mieste srityje. Remiantis reakcija į Žaliąją knygą ir daugeliu diskusijų su suinteresuotosiomis šalimis buvo nustatyta keletas veiksmų, kurie bus pradėti vykdyti dar šiais metais.

Siekdami skatinti naujoviškus sprendimus ir naujas technologijas, jau inicijavome pasiūlymų teikimą, kuris baigsis kovo mėn. pabaigoje ir užtikrins iki 50 proc. finansavimą atrinktiems projektams. Įsigaliojus Direktyvai dėl skatinimo naudoti įteisintą teršalų kiekį išmetančias ir efektyviai energiją vartojančias kelių transporto priemones, kovo mėn. pradėsime kurti tinklalapį, palengvinsiantį įteisintą teršalų kiekį išmetančių transporto priemonių bendrą įsigijimą.

Kalbant apie informaciją ir keitimąsi metodais, balandžio mėn. ketiname pradėti kurti tinklalapį, kuriame bus pateikiama informacija apie Europos teisės aktus ir finansavimą, susijusius su mobilumu mieste, taip pat apie gerąją patirtį šioje srityje. Kartu su suinteresuotosiomis šalimis taip pat svarstome dėl CIVITAS programos ateities ir dėl to, kaip pasinaudoti atliekant pagal CIVITAS finansuotus veiksmus sukauptomis didelėmis žiniomis.

Pagaliau, siekdami padėti didinti žinių apie tvarią mobilumo politiką kiekį, pradėsime tyrimą dėl aspektų, susijusių su žaliosiomis zonomis, ir tyrimą dėl galimybių keisti viešojo transporto sistemas, kad šios taptų sąveikesnės. Taip pat ketiname sukurti išplėstą tinklą, kuriame būtų svarstomas miesto kelių apmokestinimas ir išorės sąnaudų internalizavimas.

Esu įsitikinusi, kad šie veiksmai, kurie netrukus bus vykdomi ES lygmeniu, užtikrina svarbų pagrindą, būtiną judant pirmyn mobilumo mieste srityje.

  Reinhard Rack, PPE-DE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. pirmininke, gerb. Komisijos nare, su Komisijai ir jums kaip asmeniui derama pagarba pareiškiu, kad iš tiesų neatsakėte į Komiteto pirmininko P. Costos klausimą. Jau davėte mums gerą užuominą, kai nurodėte, kad mums reikia (ir tai jau buvo aišku Žaliojoje knygoje dėl mobilumo mieste) bendrų sprendimų Europos mastu norint spręsti problemą, kuri vienaip ar kitaip būdinga beveik visiems Europos miestams, vieni iš kurių yra labai skirtingi, kiti – labai panašūs. Tuo metu, prieš keletą mėnesių, tam pritarėme ir labai laukėme mums žadėtų Komisijos pasiūlymų. Jie nebuvo pateikti ir, jei jūsų žodžiuose būta užuominos, tai aš ją supratau taip: išsamaus veiksmų plano nebus. Kodėl nebus?

Jei tikėsime tuo, ką girdime (o girdime svarbų dalyką šioje salėje ir Europos Sąjungos institucijose),  tai reiškia, kad yra viena valstybė narė, o gal keletas valstybių narių, kurios pareiškė susirūpinimą, kaip pretekstą nurodydamos, kad gali būti pažeistas subsidiarumo principas, ir, deja, tai taip pat sukėlė susirūpinimą šiai Komisijai. Europos Parlamentas savo pasiūlymuose aiškiai nurodė, kad nepageidauja pažeisti subsidiarumo principo. Dar kartą pabrėžėte, kad neketinate pateikti vieno visiems tinkamo plano, tačiau nepateikti jokio plano taip pat nėra sprendimas. Ženkime šį žingsnį ir vykdykime pažadą! Nieko neveikimas ir noras neįžeisti vienos valstybės narės ar kelių valstybių narių neužtikrins Komisijos perrinkimo, tačiau perrinkimas bus užtikrintas, jei bus parengta ir pateikta teigiamų dalykų.

  Gilles Savary, PSE frakcijos vardu. – (FR) Gerb. pirmininke, gerb. Komisijos nare, jūs ką tik parėmėte mūsų iniciatyvą, kurios mes, Europos Parlamentas, numatome imtis šiuo klausimu. Ką tik mums pasakėte, kad dėl akivaizdžių priežasčių, t. y. dėl miesto transporto svarbos transporto srityje ir dėl Europos klimato kaitos plano tikslų, Europos Sąjungai negali nepavykti dalyvauti miesto transporto plėtroje. P. Barrault iki jūsų ėmėsi iniciatyvos parengti Žaliąją knygą ir žadėjo veiksmų planą. Šiandien negalite atsisakyti šio veiksmų plano ir aiškinti mums, kad jį įgyvendinate slaptai, be konsultacijų su Parlamentu, be Parlamento kontrolės ir nematomai.

Taip yra dėl tos priežasties, kad man pavyko gauti savo gerbiamų kolegų – turiu jiems padėkoti, ypač R. Rackui, kuris atliko daug parengiamojo darbo – sutikimą, kad Europos Parlamentas atliktų visiškai neįprastą darbą ir savo iniciatyva prieš rinkimus parengtų veiksmų planą, kurio jūs nenorėjote rengti. Šiai iš esmės heterodoksinei iniciatyvai teks didelis politinis svoris, nes į ją bus įtraukti klausimai, kurie bus pateikti už transportą atsakingam naujajam Europos Komisijos nariui, kuris bus išklausytas Transporto ir turizmo komitete, ir todėl ši iniciatyva turės didelės įtakos Europos Parlamento sprendimui patvirtinant šį Komisijos narį. Manau, būtų iš tiesų gaila, jei šiandien Europos Komisija turėtų nusileisti bet kokiam senam prieštaravimui, kurį pareiškė bet kuri senoji valstybė narė.

Taip yra būtent todėl, kad esame susirūpinę šiuo procesu, kuris tapo tendencija institucijose, kai Europos Komisija nusprendė žaisti ne Bendrijos, o išimtinai tarpvyriausybine korta taip, kad šiandien esame tikri savo siekiu tarp savęs suderinti veiksmų planą, perduoti jums ir užtikrinti, kad naujasis už transportą atsakingas Komisijos narys aiškiai įsipareigos dėl tolesnių veiksmų, kurių reikia imtis šiuo klausimu.

  Jean Marie Beaupuy, ALDE frakcijos vardu. – (FR) Gerb. pirmininke, gerb. Komisijos nare, su jūsų pozicijai ir asmeniškai jums derama pagarba norėčiau, jei galima, pasakyti du dalykus, atsakydamas į jūsų kalbą. Bandėte išvengti klausimo sprendimo ir atlikote balansavimo veiksmą.

Atkreipėte mūsų dėmesį į tai, kokių įvairių skyrių turėjo atsirasti šiame veiksmų plane, tikiu, kad mano gerbiami kolegos ir aš galime būti patenkinti, kad faktiškai šiame sąraše radome didesnę dalį jūsų pasiūlymų. Taigi pateikėte mums įrodymą, kad Komisijoje turite visus dalykus, būtinus šiam veiksmų planui su visomis jam priklausančiomis dalimis parengti.

Jei kalbėsime apie mane, tikiu, kad būtų galima pateikti keturis jūsų antrosios dalies pirmojo sakinio, kuriame, jei teisingai supratau, sakoma, kad aplinkybės yra nepalankios, paaiškinimus.

Pirmoji galimybė: ar Transporto generaliniam direktoratui trūksta techninės informacijos? Atrodo, kad detalės, kurias pateikė J. Barrot, Žaliosios knygos kontekste rodo, kad, priešingai, Komisija labai gerai aprūpinta technine informacija.

Antroji galimybė: sakėte, kad aplinkybės yra nepalankios. Ar kai kurios valstybės narės priešinosi šiam planui? Vis dėlto, kiek man žinoma, gerb. Komisijos nare, Komisija yra nepriklausoma nuo valstybių narių. Nė akimirksnį nepatikėčiau, kad nusileistumėte tam tikrų valstybių narių spaudimui.

Trečioji galimybė: ar pačioje Komisijoje esama nuomonių skirtumų, kurie neleistų jums pateikti šio veiksmų plano mums? Dieve, tikiuosi, kad nėra!

Pagaliau, ar jūs atsisakote dalyvauti diskusijose su šios kadencijos Europos Parlamentu, siekdama ją nukelti į kitus metus? Atsižvelgdamas į puikius pranešimus, kurie palaikė mūsų santykius su Pirmininko pavaduotoju J. Barrotu rengiant Žaliąją knygą, tuo netikiu.

Gerb. Komisijos nare, liko kelios savaitės iki rinkimų. Šis veiksmų planas, mano požiūriu, yra puikus pavyzdys, kuriuo galima parodyti mūsų brangiems piliečiams, o tai kartu parodo pagarbą subsidiarumo principui, kad Europai labai rūpi sveikatos problemos ir kitos problemos, kurias jūs išvardijote.

Nuoširdžiai gailiuosi dėl šio vėlavimo ir taip pat, kaip mano gerbiami kolegos, tikiuosi, kad jums pavyks tai ištaisyti kiek galima greičiau.

  Michael Cramer, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, nuolatinis vėlavimas ir jūsų atsakymas, gerb. Komisijos nare, nepriimtini. Laikas bėga.

Miesto transporto eismui tenka lemiamas vaidmuo atsižvelgiant į klimato kaitą. Jam tenka apie 70 proc. visų miestuose išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. ES pavyks pasiekti savo klimato apsaugos tikslus tik tuo atveju, jei ji pakeis savo transporto politiką. Didžiausios galimybės glūdi miestuose, kadangi 90 proc. automobilių kelionių miestuose trumpesnės nei 6 kilometrai, o tokį atstumą galima lengvai įveikti traukiniu, autobusu, dviračiu arba pėsčiomis.

Tikiuosi, kad Komisija pasinaudojo vėlavimu svarstydama, kaip ES gali veiksmingai padėti vyriausybėms ir miestams. Iš tiesų Europoje nebus sukuriama jokios pridėtinės vertės, jei pranešimas bus toks miglotas ir neįpareigojantis kaip Žalioji knyga ir R. Racko pranešimas.

Mes, Žalieji, reikalaujame, kad bendras ES finansavimas būtų pertvarkytas ir kad jis taptų palankesnis aplinkai. Iki šiol 60 proc. ES lėšų buvo panaudojama kelių tiesimo projektams ir tik 20 proc. lėšų buvo skiriama viešajam transportui ir geležinkeliams. Norime bent 40 proc. lėšų geležinkeliams, kaip nusprendė Parlamentas mano parengtame pranešime dėl Pirmojo geležinkelių transporto teisės aktų paketo.

Antra, mes norime skirti ES lėšas tik tuo atveju, jei miestai galės pateikti tvaraus mobilumo planą. Trečia, norime padidinti kelių eismo saugumą nustatydami bendrą 30 km/h leidžiamo greičio ribą ir galimybę miestams konkrečiuose keliuose patiems nustatyti didesnį leidžiamą greitį.

Tai ne tik gerai klimatui – dėl to taip pat sumažės eismo įvykių, nes kasmet Europos keliuose žūsta 40 000 žmonių.

  Oldřich Vlasák (PPE-DE). – (CS) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, aišku, labai gaila, kad vėluojama paskelbti šį dokumentą ir veiksmų planą. Neužmirškime, kad 70 proc. Europos gyventojų šiuo metu gyvena miestuose, ir mums reikėtų siekti, kad kuo greičiau turėtume miesto transportą, kuris užtikrintų didesnį pasiekiamumą, saugumą ir ypač patikimumą, taip pat labiau atsižvelgiant į aplinką. Todėl tikiuosi, kad paskelbtame dokumente bus ne tik pateiktos naujos kryptys, bet ir įvertinti nauji metodai ir priemonės, tokios kaip parama sveikam transportui, , keliavimui dviračiais ir pėsčiomis. Tada atskiros bendruomenės iš šio sąrašo galėtų pasirinkti tai, kas labiausiai prieinama ir tinkama. Mano nuomone, tai pagrindinė pozicija. Turime užtikrinti jai paramą, kuri, žinoma, turi būti teikiama iš struktūrinių fondų taip, kad ištekliai tarnautų siekiamam tikslui.

  Monica Giuntini (PSE). – (IT) Gerb. pirmininke, gerb. Komisijos nare, ponios ir ponai, labai pritariu tiems, kurie kalbėjo prieš mane: šiandien ir apskritai šiais laikais miesto aplinkai tenka pagrindinė vieta visų mūsų, o ne tik tų asmenų, kurie gyvena miestuose ar didesniuose miesteliuose, gyvenime.

Žaliojoje knygoje dėl naujos mobilumo mieste kultūros Komisijos pateikti duomenys aiškiai rodo, kad 60 proc. europiečių gyvena miesto aplinkoje ir kad šiose vietovėse sukuriama didelė dalis Europos BVP. Šiuos statistinius duomenis taip pat minėjo A. Vassiliou.

Per pastaruosius mėnesius šie duomenys nepasikeitė, ir iš tiesų privalome atsižvelgti į didėjančią transporto spūsčių problemą dideliuose miestuose, taip pat aplinkos krizę, kuri išlieka neatidėliotina ir aktualia tema, negalime nepastebėti ir pastarųjų Parlamento pastangų, susijusių su klimato kaitos teisės aktų paketu.

Imtasi priemonių dėl mobilumo mieste pagal Europos Sąjungos regionų politiką ir esama didelio skaičiaus ES finansavimo būdų: per pastarąją Parlamento kadenciją 2 mlrd. EUR išleista Europos regioninės plėtros fondui ir apie 8 mlrd. EUR numatyti 2007–2013 metams. Sanglaudos fondas taip pat gali remti šiuos darbus.

Todėl tikiu, kad Sąjungai tikrai svarbu patvirtinti bendrą politiką, bendrą veiksmų planą, žinoma, atsižvelgiant į subsidiarumo principą ir į valstybių narių bei vietos savivaldos įgaliojimus. Nesunku pastebėti gautą naudą, tačiau iš tiesų sudėtinga suprasti, kodėl tokio masto planas iki šiol nebuvo paskelbtas.

Tai pozicija, kurią pateiktame žodiniame klausime išdėstė Transporto ir turizmo komiteto pirmininkas ir kurią parėmė Regioninės plėtros komitetas. Atsižvelgdamas į tai, kad jau beveik baigėsi ši Parlamento kadencija, tikiuosi, kad bus apmąstyta iš naujo ir kad Komisija iš tiesų paskelbs Mobilumo mieste veiksmų planą, kuris turėtų tokį teigiamą poveikį.

  Jan Olbrycht (PPE-DE). – (PL) Gerb. pirmininke, gerb. Komisijos nare, žinoma, problemos, susijusios su miesto transportu, yra labai svarbios ir ekonomikos raidos, ir aplinkosaugos aspektu Dėl to negali būti abejonių ir dėl to vargu ar reikia diskutuoti.

Vis dėlto Europos Parlamentui dirbant su Žaliosios knygos tekstu iškilo kitokio pobūdžio problemų. Apie jas jau minėta, daugiausia jos susijusios su įgaliojimų pasidalijimu tarp vietos, valstybių narių ir Europos lygmens valdžios institucijų. Kilo abejonių dėl to, ar Europos Sąjunga turi būti įtraukta sprendžiant vietos problemas ar jas turėtų būti palikta spręsti valstybių narių ir vietos valdžios institucijoms.

Todėl norėčiau atkreipti Parlamento dėmesį ir į tai, kad šioje diskusijoje taip pat kilo klausimas, ar ši Žalioji knyga peraugs į veiksmus, kurie kaip nors padės miestams ir įpareigos juos imtis tam tikrų veiksmų. Sutarėme, kad šiais veiksmais turi būti teikiama parama, kitaip tariant, jie turi apimti pagalbą. Klausimas, kuris dabar kyla atsižvelgiant į vėlavimą, gali būti toks: ko siekė Europos Komisija, pristatydama Žaliąją knygą? Koks buvo jos ilgalaikis planas? Ar ji iš tiesų ketino imtis veržlių veiksmų, ar labiau siekė pasakyti nuomonę šiuo klausimu?

Atsižvelgiant į šiuos įvykius man atrodo, kad po labai skeptiškos pirminės reakcijos Komisija labai sulėtino tolesnį darbą ir vis dar svarsto, kaip toliau elgtis su veiksmais, kuriuos ji pradėjo. Atėjo tinkamiausias laikas aiškiems sprendimams.

  Saïd El Khadraoui (PSE). - (NL) Gerb. pirmininke, gerb. Komisijos nare, ponios ir ponai, norėčiau patvirtinti tai, ką jau pasakė gerbiami EP nariai. Esu labai nusivylęs jūsų atsakymu. Pareiškėte, kad Komisija, žinoma, pateiks pasiūlymus dėl mobilumo mieste. Nors tai savaime suprantama, tačiau, jei klausiate manęs, – tai nėra tai, ko prašėme. Norėtume darnios vizijos, veiksmų plano, kuriame būtų išsamiai pateiktos priemonės ir pasiūlymai, kurių Komisija imsis per keletą ateinančių metų, kad galėtume juos aptarti ne tik tarp savęs, bet ir su visuomene, visomis suinteresuotosiomis ir susijusiomis šalimis.

Todėl norėčiau jūsų paprašyti vėliau perduoti informaciją savo kolegoms, primygtinai paprašyti iš naujo apsvarstyti keletą klausimų remiantis šia diskusija ir pateikti pasiūlymą labai greitai, dar prieš rinkimus ir kol Parlamentas dar nepadarė vasaros pertraukos.

Kaip jau daug kartų sakė gerbiami EP nariai, mobilumas mieste daro poveikį kiekvienam Europos gyventojui. Visuose miestuose susiduriame su mobilumo problemomis. Europos lygmeniu Sąjunga gali atlikti labai teigiamą vaidmenį, spręsdama šį klausimą ir susijusias problemas: ji gali veikti kaip investuotoja į naujas technologijas, kaip naujus technologijos standartus nustatanti ir skleidžianti struktūra, kaip institucija, kuri iš tiesų turi geriausias sąlygas skleisti naujas idėjas ir gerąją patirtį, ji gali skatinti mobilumo planų rengimą, taikyti naujas finansavimo sistemas ir pan.

Šiuo atžvilgiu paraginčiau Komisiją dar kartą apsvarstyti savo atsakymą ir netrukus pateikti veiksmų planą.

  Silvia-Adriana Ţicău (PSE). – (RO) Mobilumo mieste veiksmų planas būtinas ES miestų bendruomenėms. 67 proc. Europos piliečių tikisi, kad bus parengta šios srities Europos politika.

Kokį atsakymą galime duoti Europos piliečiams?

Išlaidos dėl miesto transporto spūsčių padidėjo apytikriai iki 1 proc. Europos BVP. Siekdami sumažinti taršos lygį miesto aplinkoje ir transporto spūstis, turime investuoti į viešąjį transportą ir pažangiąsias transporto sistemas.

Praėjusiais metais patvirtinome pranešimą dėl skatinimo viešajame transporte naudoti aplinką tausojančias transporto priemones.

Miestas sostinė Praha, pasinaudodama valstybės pagalba, praėjusiais metais miesto viešojo transporto sistemai nupirko aplinką tausojančius autobusų ir taip parodė pavyzdį.

Raginu Komisiją struktūrinių fondų panaudojimo vertinimo sistemos laikotarpio vidurio peržiūros metu taip pat deramai apsvarstyti mobilumo mieste klausimą.

  Androulla Vassiliou, Komisijos narė. − Gerb. pirmininke, iš tiesų vertinu jūsų nuomonę. Suprantama, perduosiu jūsų susirūpinimą Pirmininko pavaduotojui A. Tajaniui, kuris, žinau, išlieka įsipareigojęs šiai temai.

Veiksmų planas iš tiesų įtrauktas į 2009 m. Komisijos darbo programą, ir aš žinau, kad Pirmininko pavaduotojas A. Tajanis asmeniškai įsipareigojęs kurti veiksmų planą. Todėl neabejoju, kad į tai, ką pasakėte, jis labai atsižvelgs. Žinau, kad jau baigtas poveikio vertinimas, kaip sakiau, veiksmų planas įtrauktas į teisėkūros programą ir tikriausiai bus pradėtas rengti šiais metais.

  Pirmininkė. – Diskusijos baigtos.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 142 straipsnis)

  Krzysztof Hołowczyc (PPE-DE), raštu. – (PL) 2007 m. Žaliojoje knygoje Komisija atkreipė dėmesį į diskusijų, susijusių su poreikiu Komisijai dalyvauti sprendžiant klausimus dėl mobilumo didinimo ES miestuose, pagrįstumą remiantis subsidiarumo principu. Vadovaujantis subsidiarumo principu Sąjunga veikia pagal savo kompetenciją tik tuo atveju, jei jos veiksmai būtini ir sukuria valstybių narių veiksmų pridėtinę vertę. Subsidiarumo principu siekiama užtikrinti, kad sprendimai būtų priimami kiek įmanoma arčiau piliečio. Tai pasiekiama nuolat tikrinant, ar veiksmas, kuris atliekamas Bendrijos lygmeniu, pagrįstas atsižvelgiant į valstybių narių, regionų ir vietos lygmeniu turimas galimybes. Nustatant Europos Sąjungos institucijų veiklos vietos lygmeniu pagrįstumą valstybių narių vaidmuo dar labiau sustiprintas šiuo metu ratifikuojamoje Lisabonos sutartyje.

Diskutuojamame pakete dėl galimų veiksmų, kuriais siekiama padidinti mobilumą miestų aglomeracijose, naujoviškos technologijos ir pažangiosios transporto sistemos dažnai vertinamos atskirai. Šios dvi sritys turėtų būti sujungtos, kad būtų panaudota jų sinergija siekiant padidinti gatvių pralaidumą ir padidinti kelionės komfortą. Kiti privalumai: pagerėtų kelionės sąlygos, sutrumpėtų kelionės laikas, būtų tausojama energija, būtų išmetama mažiau teršalų, sumažėtų transporto priemonių parko valdymo ir kelių dangos priežiūros bei remonto išlaidos. Taip pat pagerėtų kelių eismo saugumas.

Atsižvelgiant į pateiktus teiginius, Komisijos mobilumo mieste veiksmų plano pagrindu taps baigtas Lisabonos sutarties ratifikavimas ir Tarybai pirmininkaujančios Čekijos programos įgyvendinimas. Pastarojoje pirmenybė teikiama Sąjungos vidaus rinkos veikimo gerinimui transporto srityje.