Posėdžio stenograma

Pirmadienis, 2009 m. sausio 12 d. - Strasbūras

16. Komunikato dėl transliavimo svarstymas. Valstybės pagalba visuomeniniam transliavimui (diskusijos)

  Pirmininkė. – Kitas klausimas yra C. Visserio, I. Beleto ir R. Hieronymi Kultūros ir švietimo komiteto vardu pateiktas žodinis klausimas Komisijai dėl Komunikato dėl transliavimo svarstymo – valstybės paramos visuomeniniam transliavimui (O-0102/2008 – B6-0495/2008).

  Cornelis Visser, autorius. − (NL) Gerb. pirmininke, gerb. Komisijos nare, deja, šįvakar N. Kroes negali dalyvauti dėl nelaimingo atsitikimo. Norėčiau pasinaudoti šia proga ir nuoširdžiai jai palinkėti greitai pasveikti. Vis dėlto politikos požiūriu iš esmės prieštarauju jos kišimuisi į nacionalinį visuomeninį transliavimą.

Praėjusį ketvirtadienį kartu su R. Hieronymi ir I. Beletu Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcijoje surengiau svarstymą dėl Komisijos komunikato dėl visuomeninio transliavimo. Galiu jums pasakyti, kad sulaukėme didelio šio sektoriaus ir valstybių narių susidomėjimo. Gausiai dalyvavo netgi Konkurencijos generalinis direktoratas. Ši tema jiems tikriausiai labai aktuali. Konkurencijos generalinio direktorato generalinis direktorius visą rytą dalyvavo kaip grupės narys.

Gerb. pirmininke, toks Komisijos pasiūlymas persvarstyti visuomeninio transliavimo taisykles, koks jis pateiktas šiuo metu, nepriimtinas. Visuomeniniai transliuotojai atlieka ypač didelį vaidmenį saugant kultūros įvairovę, kalbų įvairovę ir pliuralizmą žiniasklaidoje.

Aš smarkiai priešinausi Komisijos ketinimams.

Visų pirma mums reikia suvokti, kad visuomeninio transliavimo bendrovės yra nacionalinis reliktas, ir todėl valstybių narių valdžios institucijos, o ne Europos Komisija turėtų nustatyti jų politiką. Tai aiškiai įtvirtinta Amsterdamo sutarties protokole dėl visuomeninės transliacijos sistemos. Valstybės narės organizuoja ir finansuoja visuomeninį transliavimą savo nuožiūra. Komisijos narės N. Kroes planai kelia rimtą grėsmę subsidiarumo principui ir valstybių narių veiksmų laisvei ir pakeičia juos Europos kišimusi. Labai nustebau, kad liberali Komisijos narė pasirinko šį kelią.

Antra, suvokiu pasiūlymą įvesti pirminį rinkos tyrimą, kurį atliktų nepriklausoma priežiūros institucija. Tai suteiktų komerciniams kanalams svarbią paskatą. Ar būtent to norime? Rinkos tyrimas neišvengiamai padidins popierizmą. Visų pirma kyla klausimas, ar mažesnės transliavimo bendrovės sugebės įdarbinti papildomų darbuotojų ir kas prisiims susijusias papildomas išlaidas? Ar sąskaitą turėtų apmokėti transliavimo bendrovės? O galbūt mokesčių mokėtojai? Ši iniciatyva bus neveiksminga mažose valstybėse narėse. Be to, tai labai išsamus tyrimas, o pasiūlymui trūksta lankstumo. Dėl to valstybės narės daugiau negalės taikyti politikos ir procedūrų, susijusių su jų nacionalinėmis sistemomis. Be to, pirmiausia kyla klausimas, ar pirminis rinkos poveikio vertinimas ir visuomeninis naujų paslaugų vertinimas nesuteiks komerciniams konkurentams per didelio pranašumo.

Trečia, pasiūlymas man kelia susirūpinimą, kadangi atskirų valstybių narių visuomeninės transliacijos sistemos nėra vienodai organizuotos. Esama technologijų įvairovės, taip pat transliacijos sistemų, organizavimo ir tikslų skirtumų. Esama ir kalbos ir kultūros skirtumų. Pranešime siūloma taisyklė „vienas sprendimas tinka viskam“ šiuo atveju tikrai netiks. Pasiūlyme į tai neatsižvelgta.

Išsakęs visą susirūpinimą dabar norėčiau pateikti trumpą apžvalgą to, kas įvyko praėjusį ketvirtadienį per PPE-DE frakcijos svarstymą, kuriame Komisijos pozicija buvo labai teigiama. Komisija pripažino, kad pasiūlymai tikriausiai buvo per daug išsamūs ir kad reikia taisyti tekstą. Generalinis direktorius mane informavo, kad įmanoma nukelti galutinį komunikato pateikimo terminą po gegužės 5 d., kai Kultūros, žiniasklaidos ir sporto komitetas surengs antrąjį šios temos svarstymą. Po svarstymo generalinis direktorius pasakė, kad prieš pateikiant galutinį komunikato variantą Komisijai galbūt teks parengti naują dokumento redakciją remiantis šia nauja informacija. Tai buvo puikus rezultatas.

Gerb. pirmininke, jūs suprasite, kad esu maloniai nustebintas šiais įsipareigojimais. Tai reiškia, kad Komisija atveria akis ir yra pasirengusi išklausyti sektoriaus, valstybių narių ir Parlamento nuomonę. Puiku.

Norėčiau pateikti Komisijai dar kelis klausimus. Visų pirma, ar Komisija rems šį pirminį išsamų rinkos tyrimą, kurį atliktų nepriklausoma priežiūros institucija (šį klausimą galite perduoti Komisijos narei N. Kroes), ar Komisija pasirengusi atsisakyti šios idėjos dėl nepriklausomos priežiūros institucijos ir šio pirminio rinkos tyrimo, ar ji primygtinai reikalaus, kad šie dalykai liktų?

Antra, kaip gali būti užtikrintas technologinis nešališkumas? Ar šis pasiūlymas nereiškia, kad nubrėžiamas skirtumas tarp dabartinių paslaugų, kurias teikia visuomeninio transliavimo bendrovės, ir naujų žiniasklaidos paslaugų?

Trečia, klausimas, susijęs su Konkurencijos generalinio direktorato generalinio direktoriaus komentaru: ar Komisija, remdamasi nauja informacija, pasirengusi pateikti naują pasiūlymą?

Ketvirta, kaip Komisija ketina elgtis pirmosios instancijos teismo sprendimo Danijos TV2 byloje atveju? Ar Komisija įtrauks šį sprendimą į naująjį pasiūlymą? Jei ne, kaip jis bus įgyvendintas?

Mano paskutinis klausimas: ar Komisija pasirengusi įtraukti Parlamentą į tolesnę procedūrą ir laukti tolesnių diskusijų Parlamente?

Tikiuosi puikaus Europos Parlamento, Europos Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimo, kad būtų galima pasiekti susitarimą dėl galutinio komunikato varianto.

  Androulla Vassiliou, Komisijos narė. − Gerb. pirmininke, kaip jau buvo minėta, mano kolegė N. Kroes patyrė nedidelį nelaimingą atsitikimą, todėl negalėjo čia dalyvauti.

2008 m. lapkričio 4 d. Komisija paskelbė naujojo komunikato dėl transliavimo projektą, dėl kurio iki sausio 15 d. turėtų vykti konsultacijos. Esame rimtai nusiteikę plataus masto konsultacijų procesui. Parlamento Kultūros ir švietimo komitetas numatė svarstymą kovo 5 d. ir, kaip minėta, praėjusį ketvirtadienį PPE-DE frakcija jau surengė tokį svarstymą dalyvaujant Konkurencijos generalinio direktorato generaliniam direktoriui P. Lowei.

Šis Komisijos ir Parlamento dialogas yra svarbus. Esame pasirengę išklausyti ir atsakyti į jūsų klausimus. Taip pat žinome, kad 2008 m. rugsėjo mėn. Parlamentas nutarė, kad valstybės pagalba visuomeniniams transliuotojams turėtų būti teikiama taip, kad jie atliktų savo funkcijas sparčiai kintančioje aplinkoje vengiant naudoti biudžeto lėšas politiniams ar ekonominiams tikslams. Tai atitinka mūsų požiūrį; ir visuomeninis, ir privatusis transliavimas svarbūs. Dvilypė transliavimo sistema yra atsakas į Europos žiniasklaidos kraštovaizdį, kuris turi būti saugomas visose platformose.

Todėl komunikato dėl transliavimo projektu siekiama konsoliduoti Komisijos skiriamą valstybės pagalbą, taikomą nuo jos 2001 m. komunikato paskelbimo. Projektas užtikrina, kad mūsų taisyklės atspindėtų kintančia žiniasklaidos aplinką. Modernizuojant komunikatą siekiama didesnio skaidrumo ir teisinio tikrumo. Komunikato projekte aiškinama, kad visuomeniniai transliuotojai teikia garso ir vaizdo paslaugas visose žiniasklaidos platformose palikdami privatiems operatoriams pakankamai paskatų likti rinkoje. Tai užtikrinama vadinamuoju Amsterdamo tyrimu, kuris subalansuoja nacionaliniu lygmeniu viešai finansuojamų žiniasklaidos paslaugų vertę ir neigiamą poveikį.

Kodėl turime šiuos tyrimus? Todėl, kad turint šiuos tyrimus nacionaliniu lygmeniu galima išvengti Komisijos įsikišimo. Komisija gauna vis daugiau nusiskundimų dėl kraštutinių atvejų, kai visuomeninės žiniasklaidos veikla galbūt neturi aiškios vertės piliečiams, tačiau turi didelį poveikį rinkai. Vis dėlto Komisija mano, kad besikartojantis kišimasis šiame sektoriuje neatitiktų subsidiarumo dvasios. Būtent todėl norime, kad valstybės narės perimtų dalį Komisijos atsakomybės kontroliuojant valstybės finansuojamų žiniasklaidos paslaugų poveikį rinkai.

Amsterdamo tyrimas užtikrina, kad visuomeninių transliuotojų teikiamos naujos žiniasklaidos paslaugos atitiktų socialinius, demokratinius ir kultūrinius žiūrovų ir klausytojų poreikius, iki minimumo sumažinant šalutinį neigiamą valstybės pagalbos poveikį privatiems operatoriams. Negalime sutikti, kad Amsterdamo tyrimas sukeltų nepateisinamą administravimo naštą. Žinoma, bet kuris tyrimas susijęs su darbu, tačiau minimalios pastangos, kurių mums reikia, priimtinos ir būtinos. Pirma, numatomas tik svarbių ir iš tiesų naujų paslaugų tyrimas; šiuo klausimu mūsų parengtas projektas palieka daug vertinimo laisvės valstybėms narėms. Kiekviena valstybė narė gali nuspręsti, kada nauja garso ir vaizdo paslauga iš tiesų turi būti tiriama. Antra, pagal komunikato projektą atleidžiami nuo tyrimo bandomieji projektai. Todėl visuomeniniai transliuotojai gali ir toliau eksperimentuoti su nauja žiniasklaida, neatlikdami pirminių tyrimų. Trečia, komunikato projektas suteikia valstybėms narėms visišką laisvę pasirinkti tinkamas procedūras ir institucijas, kurios atliks tyrimą. Pagaliau verta paminėti, kad mažesnės valstybės narės, , Belgija ir Airija, jau taiko tokius tyrimus. Sprendimai, priimti šiose šalyse, proporcingi turimiems ištekliams. Kadangi tyrimas gana liberalus, nėra galimybės kėsintis į redakcinę laisvę. Tyrimas tiesiog reikalauja, kad viešoji žiniasklaidos paslauga atitiktų socialinius, demokratinius ir kultūrinius visuomenės poreikius ir kad jos poveikis rinkai būtų proporcingas. Siekdami apsaugoti redakcinę nepriklausomybę, projekte taip pat atvėrėme galimybę tam tikromis aplinkybėmis tyrimą atlikti pačiam visuomeniniam transliuotojui.

Apibendrindama pasakysiu, kad Amsterdamo tyrimas turėtų būti vertinamas labiau kaip galimybė, o ne kaip grėsmė. Jis padės išsaugoti žiniasklaidos pliuralizmą naujoje žiniasklaidos aplinkoje saugant padorumą ir sąžiningumą komercinėje žiniasklaidoje, įskaitant interneto laikraščius, ir mūsų puikioje visuomeninėje žiniasklaidoje.

PIRMININKAVO M. A. DOS SANTOS
Pirmininko pavaduotojas

  Ivo Belet, PPE-DE frakcijos vardu. – (NL) Gerb. pirmininke, gerb. Komisijos nare, ponios ir ponai, labas vakaras, visų pirma turėčiau jūsų paklausti, ar galėtumėte N. Kroes perduoti geriausius mūsų linkėjimus. Tikimės, kad ji greitai pasveiks, kaip supratome, ji neįveikė posūkio ant slidžios dangos. Žinoma, tikimės, kad N. Kroes sugrįš pas mus kiek galima greičiau.

Žinoma, gerb. Komisijos nare, sutinkame, kad jūs kaip Komisijos atstovė dabar ir ateityje visiems garso ir vaizdo sektoriaus dalyviams, t. y. ir visuomeninėms, ir privačioms transliavimo bendrovėms garantuosite vienodas veiklos sąlygas. Tai labai svarbu subalansuotai pasiūlai, tai taip pat padeda gerinti kokybę.

Tai, ką dabar pateikė Komisija, visiškai priešinga dėl įvairių priežasčių, kaip jau gana aiškiai parodė C. Visser. Gerb. Komisijos nare, turėčiau pradėti trumpai pakomentuodamas tai, ką jūs ką tik pasakėte. Šis rinkos tyrimas, kurį pasiūlėte, be kitų šalių, jau taikomas ir Belgijoje. Gerai, tam tikra prasme tai tiesa, bet ne visiškai. Šis rinkos tyrimas arba poveikio vertinimas iš tiesų tam tikru mastu jau taikomas pačių transliuotojų ir kitų dalyvių, tačiau remiantis kitokiais modalumais, nei nustatyta Komisijos pasiūlyme, kurie atrodo kiek skirtingai.

Norėčiau jums išdėstyti mūsų pastabas dėl pasiūlymo. Mano pagrindinis prieštaravimas yra tas, kad pasiūlymas neatitinka Lisabonos strategijos. Iš tiesų šiandien pastebime, kad daugelyje valstybių narių būtent visuomeninio transliavimo bendrovės lemia ir skatina žiniasklaidos naujoves. Akivaizdu, kad taip ir turėtų likti. Mano nuomone, globodami administracinį požiūrį, kuris trukdo naujovėms, judame klaidinga kryptimi. Naujų platformų, ypač skaitmeninėje plotmėje, plačiajuosčiame ryšyje, internete ir pan. kūrimas daug kainuoja. Tokios investicijos idealiu atveju skleidžiamos kiek įmanoma plačiau ir kuriamos kartu. Tada privačios ir visuomeninės transliavimo bendrovės gali pasiūlyti turinį bendroje platformoje, ir šis turinys lemia konkurencijos atsiradimą, kad vartotojas gautų didžiausią naudą.

Vis dėlto nesupraskime klaidingai. Dar visu 100 proc. atsiliekame nuo subalansuotų konkurencinių santykių tarp visuomeninių ir privačių transliuotojų. Kad būtų įmanoma teikti kokybišką turinį, turi atsirasti vietos abiem transliuotojams. Akivaizdu, kad šiuo atžvilgiu visuomeninio transliavimo bendrovės turėtų atsiskaityti už vyriausybės išteklius, kuriuos jos panaudojo ir su kuriais jos dirba, tačiau esame įsitikinę, kad esama geresnių būdų tai daryti. Šiuo atžvilgiu kaip pavyzdį pateiktume Didžiosios Britanijos bendrovę BBC, kai buvo pasiūlyti įvairių partnerių susivienijimai kūrimo, gamybos ir platinimo srityse. Mano nuomone, tai geras pavyzdys, ir aš maloniai pakviesčiau Komisiją kartu su mumis pradėti mąstyti šia linkme.

  Katerina Batzeli, PSE frakcijos vardu. – (EL) Gerb. pirmininke, gerb. Komisijos nare, pagrindinių gairių dėl valstybės pagalbos visuomeniniam transliavimui persvarstymas, kurį pasiūlė ES Tarybai pirmininkaujanti Prancūzija, yra ypač aktuali tema diskusijoms daugelyje valstybių narių ir Europos bei tarptautiniu lygmeniu kalbant apie masinės žiniasklaidos padėtį.

Vis dėlto telekomunikacijų teisės aktų paketo, kuriuo iš esmės pertvarkomi būdai, kuriais paskirstomas radijo dažnių spektras, ir jų paskirstymo kriterijus, persvarstymas kartu parodė, kad transliavimo paslaugų finansavimo valdymo taisyklės šiuo metu labai svarbios siekiant ateityje reguliuoti paslaugas, susijusias su informacine visuomene, naujovėmis ir bendrojo bei ekonominio intereso paslaugomis, arba mažinti šių paslaugų reguliavimą. Tai politinis klausimas, kurį iš esmės privalome išspręsti.

Aišku, diskusijose dėl valstybės pagalbos dėmesys visų pirma sutelkiamas į vadinamuosius viešųjų paslaugų transliuotojus, kaip apibrėžta kiekvienos valstybės narės, atsižvelgiant į pagrindinius minimalius išteklius, kuriais jie disponuoja, ir visų pirma į jiems patikėtą svarbų viešųjų paslaugų vaidmenį. Svarbus transliuotojų vaidmuo minimas UNESCO konvencijoje, Amsterdamo protokole ir 2001 m. Komisijos komunikate. Kitaip sakant, jau esama platformos, kurioje aiškiai apibrėžtas visuomeninės masinės žiniasklaidos vaidmuo.

Vis dėlto valstybės pagalbos klausimas atvertas diskusijoms ir turime atsižvelgti į kai kurias naujas aplinkybes, kaip nurodėte, ir į kai kuriuos veiksmus, kurių sąmoningai ar nesąmoningai imamasi dėl painiavos, kuri dažnai kyla tarp viešųjų ir privačių agentūrų.

Norėčiau paminėti kai kuriuos dalykus: pirma, klausimas dėl viešųjų paslaugų įgaliojimų apibrėžties neturėtų būti painiojamas su klausimu dėl pasirinktos finansavimo sistemos, būtinos tokioms paslaugoms teikti. Nors viešojo sektoriaus televizija gali dalyvauti komercinėje veikloje, , pardavinėti reklamai skirtą laiką, kad gautų pajamų, tokia praktika buvo pasmerkta kai kurių vyriausybių, , Prancūzijos Vyriausybės, ir atšaukta remiantis nacionaline teise.

Kita vertus, komerciniai transliuotojai, privalantys teikti viešąsias paslaugas, taip pat labai svarbūs. Privačių ir visuomeninių paslaugų teikėjų sambūvis yra pagrindinė sudedamoji Europos rinkos dalis.

Norėčiau užbaigti paminėdama dar vieną dalyką: Komisijos pasiūlytos išankstinės procedūros valstybės pagalbai tirti turėtų mums rūpėti ne todėl, kad sustabdomas ar išstumiamas subsidiarumas, o dėl to, kad pamatytume, ar jos neprieštarauja valstybės pagalbos nuostatoms.

Pagaliau pažymėčiau, kad nacionalinės pagalbos radijo stotims ir masinei žiniasklaidai klausimas turėtų būti nagrinėjamas atsižvelgiant į tarptautinius santykius, kadangi Europos organizacijos turi konkuruoti su tarptautinio masto milžinais, ir griežti įstatymai pakenktų Europos laimėjimams bei acquis communautaire.

  Ignasi Guardans Cambó, ALDE frakcijos vardu. – (ES) Gerb. pirmininke, pasistengsiu kalbėti trumpai ir, žinoma, privalau pradėti perduodamas savo nuoširdžiausius linkėjimus Komisijos narei N. Kroes kuo greičiau pasveikti po kritimo. Čia bent jau prie durų į pastatą gausiai pabarstyta druska, tačiau matau, kad kitose vietose druskos pritrūko.

Vykstanti diskusija ypač svarbi, todėl jos pagrindinis tikslas yra reikalauti, prašyti, kad Komisija įtrauktų Parlamentą. Tai mūsų diskusijos priežastis: ne baigti ją čia, o veikiau prieš oficialiai patvirtinant Komisijos komunikatą įsitikinti, kad iš tiesų čia turėsime diskusiją ir kad visi joje dalyvausime.

Kodėl? Kadangi čia svarstomas ne mūsų televizijos modelis; rizikuojama daug daugiau, nes televizijos transliuotojai, kaip žinome ir gerai supratome diskusijose dėl Garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugų direktyvos, nėra tokie, kokie buvo anksčiau; iš tiesų jie daro ne ką kita, o apdoroja turinį, kurį jie pateikia analogine arba skaitmenine platforma, ir viskas puikiai sąveikauja abiejose srityse. Todėl netikslinga toliau kalbėti apie viešųjų paslaugų transliavimą, lyg ši diskusija vyktų septintajame ar aštuntajame dešimtmetyje.

Kita vertus, aišku, kad ši diskusija turi vykti, nes ne viskas, kas šiandien vadinama viešosiomis paslaugomis, iš tiesų yra viešosios paslaugos, ir ne visada yra prasmės naudoti valstybės pinigus tam, kam kai kurios televizijos bendrovės naudoja valstybės pinigus. Vis dėlto tai, manau, yra mūsų susirūpinimo pagrindas, ir suprantu, kad taip mano ir kai kurie mano gerbiami EP nariai – visuomeniniai televizijos transliuotojai kartu yra labai svarbūs saugant mūsų kultūrinę bei kalbinę įvairovę ir pagaliau vykdant mūsų visuomenių sanglaudą, nes teoriškai jie ieško kažko daugiau nei vien tiesioginės naudos.

Todėl ši finansinė pusiausvyra turi būti saugoma. Privalome ieškoti naujų finansavimo būdų; turėtume būti kūrybingi ir pradėti šią diskusiją, tačiau negalime to daryti taip, kad rizikuotume tokiu mūsų visuomenėms gyvybiškai svarbiu dalyku, t. y. mūsų dabartiniais visuomeniniais televizijos transliuotojais.

  Helga Trüpel, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. pirmininke, gerb. Komisijos nare, ponios ir ponai, J. M. Barrosso vadovaujama Komisija paskelbė, kad vienas pagrindinių jos politinių tikslų yra panaikinti per didelį reguliavimą Europoje. Žvelgiant į dabar jūsų pateikiamus pasiūlymus mums susidaro įspūdis, kad iš tiesų skatinate per didelį reguliavimą. Svarstymas Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcijoje praėjusią savaitę aiškiai parodė, kad esama rimtų abejonių dėl to, kokiu mastu dabar kišatės į valstybių narių įgaliojimus. Tai, kas dabar svarstoma, kvepia per dideliu reguliavimu ir tai nėra toks dalykas, kuriam galėtume pritarti.

Teisinga, kad privalome rasti pusiausvyrą tarp galimybių kurti viešąsias ir privačias transliavimo paslaugas. Vis dėlto, ypač skaitmeniniame amžiuje, tai taip pat reiškia, kad visuomeninis transliavimas, kuris reiškia kokybę, kultūrinę įvairovę, kultūrinę ir socialinę sanglaudą, privalo turėti plėtros galimybių. Reikalaujame to kaip Lisabonos strategijos dalies. Jei visuomeniniam transliavimui bus nesuteikta tokia galimybė, jis pavirs dinozauru. Tada jis negalės tinkamai vystytis.

Kai galvojame apie ekonomikos ir finansų krizę, visi prieiname prie išvados, kad rinkas reikia reguliuoti. Socialinis ir aplinkosauginis reguliavimas yra pozicija, kuri ne nukreipta prieš rinkas, o palaikanti teisingas rinkas, o tai reiškia – reguliuojamas rinkas. Tai galioja kalbant ir apie tai, kurie privatieji ir viešieji sektoriai gali vystytis ateityje, jei norime pasiekti sėkmės skaitmeniniame pasaulyje.

  Erik Meijer, GUE/NGL frakcijos vardu. – (NL) Gerb. pirmininke, aštuonis dešimtmečius visuomeninio transliavimo užduotis buvo pačia plačiausia prasme informuoti visuomenę. Ši paslauga gali išlikti teikiant viešąjį finansavimą, kuris gali būti užtikrinamas renkant atskirą radijo ir televizijos mokestį ir transliuotojų organizacijoms mokamais papildomais narystės mokesčiais, kaip tai buvo ilgą laiką daroma Nyderlanduose.

Kartu pastaraisiais dešimtmečiais visuomeniniai transliuotojai buvo skatinami patys užsidirbti pinigų. Tai pavyko ne tik parduodant reklamai skirtą laiką, bet ir gerai panaudojant informacinę medžiagą, kuri transliuotojo buvo kaupiama kaip garso ir vaizdo medžiaga. Tikimasi, kad dėl to žiūrovai ir klausytojai jausis artimiau susiję, bus pasiektos naujos tikslinės grupės ir vyriausybės išlaidos bus ribotos. Ši kasmet didėjusi užduotis nekelia problemų tol, kol komerciniai kanalai nejaučia nepalankaus poveikio.

Komercinių kanalų požiūriu daug senesni visuomeniniai transliuotojai gali būti vertinami kaip konkurentai, kuriems suteikiamas rimtas pranašumas, nes jie gauna finansavimą iš mokesčių mokėtojų pinigų. Dabar kyla klausimas, ar visuomeninių transliuotojų teisė egzistuoti nuo šiol turi būti vertinama visų pirma ne pagal jų kaip visumos naudingumą visuomenei, o pagal galimą konkurencijos iškraipymą atsižvelgiant į komercinius kanalus. Kadangi visuomeniniai ir privatūs interesai daugiau neprieštarauja vieni kitiems, Europos Komisija susiduria su prieštaraujančiais reikalavimais.

Visuomeninių transliuotojų ateitis bus neapibrėžta, jei jų veiksmų laisvė bus ribojama pirmenybę teikiant komercinių bendrovių tikslui gauti pelno. Padėtis dar labiau pablogės, jei tai bus daroma nedalyvaujant Parlamentui, ignoruojant 19 iš 27 valstybių narių vyriausybių aiškiai išreikštą prieštaravimą.

Per pastaruosius metus keletą kartų prašiau Komisijos atsisakyti šio pražūtingo plano. Tai, man atrodo, yra vienintelis įmanomas sprendimas atsižvelgiant į šiuo metu pastebimą visuotinį susirūpinimą. Be to, tai klausimas, priklausantis valstybių narių, o ne Europos Sąjungos kompetencijai. Pritariu C. Visserio ir kitų kalbėtojų pateiktiems klausimams ir išdėstytai pozicijai.

  Manolis Mavrommatis (PPE-DE). - (EL) Gerb. pirmininke, gerb. Komisijos nare, kaip pabrėžė gerbiami EP nariai, kurie pasirašė žodinį klausimą, ir kaip praėjusią savaitę Briuselyje vykusiame viešame svarstyme išsamiai išdėstė kai kurie kalbėtojai, mums visiems reikia pažvelgti į viešojo sektoriaus televiziją kaip į žiniasklaidą, kuri mūsų piliečiams teikia paslaugą, didžiąja dalimi sutampančią su įpareigojimu vykdyti televizijos veiklą.

Dialogas su visuomene, nepriklausoma priežiūros institucija ir programų įvairovė, atspindinti valstybių narių istoriją ir kultūrą, turi būti remiami sekant įkandin naujų technologijų plėtrai ir daugybei naujai kuriamų bendrovių.

Atsižvelgiant į sveiką konkurenciją Komisijai reikia skatinti naujus viešojo intereso ir visuomeninio transliavimo apsaugos būdus.

Svarbiausia aiškiai nustatyti transliuotojų visuomeninės misijos apibrėžtį; turime geriau įvertinti valstybės pagalbą, taip pat, kaip to reikalaujama pagal skaidrumo taisyklę, Komisijai atliekant išankstinį vertinimą privalome neužkrauti nepagrįstos administravimo ir finansavimo naštos valstybėms narėms ir visuomeniniams transliuotojams.

Naujoje masinės žiniasklaidos aplinkoje taip pat reikia patvirtinti veiksmingesnius kontrolės būdus. Be to, kadangi visuomeniniam transliavimui tenka lemiamas vaidmuo užtikrinant kultūrinę ir kalbinę įvairovę, visa ši žiniasklaida, taip pat viešosios bendrovės ir visuomeninės televizijos įpareigotos transliuoti kokybiškas programas ir kartu vykstant konkurencijai su kitomis panašiomis institucijomis jie turi sugebėti tinkamai atsakyti į iššūkius, kylančius transliuojant pasaulinės reikšmės renginius, , olimpines žaidynes, pasaulio čempionatus ir pan. Deja, šiais laikais tai reiškinys, kuriam tiesiog bandoma užkirsti kelią dėl tos priežasties, kad privačioms bendrovėms turint daugiau pinigų visuomeninei televizijai trūksta pajėgumų. Vadinasi, piliečiai negalės stebėti šių renginių greta kitų programų.

Baigdamas taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad tai, kas siūloma rinkoje šiuo metu, ir komercinės žiniasklaidos interesai nustatant visuomeninių transliuotojų kompetencijos ir veiklos sritį dėl tos pačios priežasties neskatina platesnio masto intereso, žinoma, išskyrus kai kurias išimtis, ir Komisijai reikia rimtai atsižvelgti į šį faktą.

  Maria Badia i Cutchet (PSE). – (ES) Gerb. pirmininke, gerb. Komisijos nare, taip pat norėčiau palinkėti N. Kroes greitai pasveikti.

Norėčiau pateikti keletą bendro pobūdžio pastabų dėl komunikato dėl transliavimo persvarstymo. Pirma, norėčiau pasakyti, kad teigiamai vertinu šį Komisijos inicijuotą persvarstymą, nes jis leis 2001 m. komunikato turinį priderinti prie technologijų ir Bendrijos teisės pokyčių.

Be to, jame išsaugota 2001 m. komunikato, kuris pripažįsta svarbų viešųjų paslaugų transliavimo vaidmenį užtikrinant demokratijos ir pliuralizmo kokybę, varomoji jėga. Iš esmės kalbu apie principus, pagal kuriuos valstybės narės turėtų nustatyti ir apriboti viešųjų paslaugų turinio licencijų, kurias gauna atitinkamos viešosios įstaigos, skyrimą bei turinį ir laisvai pasirinkti finansavimo būdą vengiant bet kokio laisvos konkurencijos iškraipymo.

Be to, licencija tam tikrai bendrovei ar grupei turėtų būti skiriama priimant oficialią rezoliuciją, taip pat turėtų būti numatyta išorinė nepriklausoma licencijos priežiūros institucija; šiuo klausimu noriu pabrėžti svarbų garso ir vaizdo sektoriaus reguliavimo institucijų vaidmenį.

Kalbant apie pačius svarbiausius pasiūlymo patobulinimus – pritariu išankstinei kontrolei, taikomai visuomeninių transliuotojų naujai teikiamoms paslaugoms, tačiau tik tuo atveju, jei bus palikta daugiau lankstumo šią kontrolę priderinti prie kiekvienos šalies institucinio modelio ir įgyvendinti palaipsniui.

Pagaliau esu įsitikinęs, kad turi būti labai atidžiai vertinama galimybė, kad tam tikras paslaugas, kurios priklauso viešosioms garso ir vaizdo teikimo paslaugoms, jomis besinaudojantys piliečiai galėtų apmokėti arba kitaip atsilyginti atsižvelgiant į nemokamą ir visuotinį tradicinio visuomeninio garso ir vaizdo paslaugų transliavimo pobūdį, ir atsisakymo pavojus, jei atsitiktų taip, kad šis finansavimo būdas būtų priimtas. Tikiuosi, kad Komisija atsižvelgs į šiuos komentarus.

  Ieke van den Burg (PSE). - Gerb. pirmininke, akivaizdu, kad čia nagrinėjama problema reiškia įtampą tarp viešojo intereso bei jo vaidmens visuomenėje ir poveikio teisingai konkurencijai bei vidaus rinkos veikimo. Ribos tarp viešųjų paslaugų transliavimo ir privataus transliavimo, taip pat kitų rūšių žiniasklaidos vis labiau nyksta, ir tai ypač pastebima, kai kalbama apie naująją žiniasklaidą, , internetą, iPod grotuvus, SMS ir pan.

Kaip sakė kai kurie žmonės, visuomeninis transliavimas dažnai yra naujovių varomoji jėga paslaugų srityje, tačiau aišku, kad šis poveikis yra tarpvalstybinio pobūdžio ir veikia kitus žiniasklaidos sektorius. Todėl svarbu siekti nuoseklumo tarp transliavimo ir bendrojo ekonominio intereso paslaugų bendrosios sistemos. Tai svarbus klausimas, kurį svarstėme Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komitete. Ypač šiame komitete dirbantys PSE frakcijos nariai pabrėžė, kad svarbu sukurti daugiau teisinio apibrėžtumo bendrojo ekonominio intereso paslaugoms, ir mes norėtume, kad dėl pagrindų direktyvos ir šį sektorių reglamentuojančių teisės aktų sprendimas būtų priimamas politiniu lygmeniu.

Komunikato projektas, kurį matome prieš save ir kurį pateikė Komisija, gali būti aptariamas iki sausio 15 d., ir svarbu vėl aiškiai parodyti, kad ši labiau horizontali pagrindų sistema būtų svarbi priemonė platesniu mastu pradėti tokias kaip ši diskusijas dėl visuomeninio transliavimo.

Svarbu matyti, kas nustato taisykles ir kokia pusiausvyra nusistovėjusi tarp rinkos interesų ir visuomenės interesų. Numanau, kad komunikate paminėtame rinkos tyrime turėtų būti labiau atsižvelgta į rinkos ir verslo, o ne į visuomenės požiūrį. To siekėme siūlydami naujas horizontalias taisykles dėl bendrojo ekonominio intereso paslaugų

Esu truputį nustebęs, kad PPE-DE frakcija dabar skiria tiek daug dėmesio šiems konkretiems klausimams, nes jie buvo gana neryžtingi remdami mūsų prašymą dėl bendresnės sistemos. Tai aiškus pavyzdys (taip pat šiuo atveju dėl transliavimo), kad, jei neturi platesnės aiškios sistemos, kuri labiau pabrėžia viešojo intereso aspektą ir jam suteikia daugiau svorio, tokiose diskusijose visada vyrauja rinkos interesas.

Norėčiau pasinaudoti proga ir pakartoti mūsų prašymą dėl šios bendrojo ekonominio intereso paslaugos sistemos, kuri horizontalioje plotmėje turėtų atkurti šių interesų pusiausvyrą viešojo intereso naudai.

  Emine Bozkurt (PSE). - (NL) Gerb. pirmininke, visuomeninis transliavimas reiškia pliuralizmą, įvairovę, Europos, kuri yra demokratijos širdis, kultūrinę įvairovę – to neišsigalvojau, Komisija gali tai patvirtinti, o visuomeniniai transliuotojai turi nacionalinę svarbą. Šiuo metu ketinama įvesti rinkos tyrimą, kuris turėtų būti atliekamas iš anksto, ypač naujų veiklos rūšių žiniasklaidos atveju. Nemanau, kad tai gera idėja, nes Briuselis neturėtų iš anksto nurodinėti, kaip valstybės narės turėtų organizuoti savo viešąsias paslaugas. Mano požiūriu, tai, kaip atstovaujama viešajam interesui, turėtų būti vertinama nacionaliniu lygmeniu ir tam nėra būtinas joks privalomas rinkos tyrimas.

Norėčiau tarti keletą žodžių dėl „raudonos juostos“. Nors palaikau tikrinimą, turėtume užtikrinti, kad valstybėms narėms nesukursime dar daugiau taisyklių ir išlaidų.

Be to, kalbėdami apie pasiūlą, manau, neturėtume skirstyti į senas ir naujas paslaugas, nes praktikoje tarp jų nėra aiškios ribos. Tai nėra pasirinkimo klausimas, nes televizijos programos dažnai glaudžiai susijusios su naujomis paslaugomis ir atvirkščiai. Taigi būtent Europoje šie du dalykai susipynę. Kalbama ne tik apie rinką, bet ir apie mūsų visuomeninių transliuotojų svarbą visuomenei, ir tai visuotinai pripažįstama ne tik Komisijoje. Norėčiau išgirsti iš Komisijos, ar tai bus įtraukta į pakeistą komunikato variantą ir ar bus nustatyta atitinkama, t. y. valstybių narių, atsakomybė, net jeigu ją papildys bendrojo intereso paslaugų taisyklės, kurios turėtų būti parengtos konsultuojantis su Europos Parlamentu ir Taryba.

  Thomas Mann (PPE-DE). – (DE) Gerb. pirmininke, visuomeninis transliavimas yra daugiau nei ekonomikos veiksnys. Dalyvavau praėjusią savaitę Briuselyje Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcijos surengtame svarstyme. Buvo atkreiptas dėmesys į informacijos ir Europos kultūros ir švietimo įvairovės svarbą. Jei 22 valstybės narės prieštarauja persvarstymui arba sugriežtinimui, nes turime skirtingas pagrindines sąlygas ir skirtingas rinkas, neteisinga norėti plataus masto administravimo, laiko atžvilgiu imlios tyrimo procedūros, , šio išankstinio tyrimo, arba Europos kišimosi pateikiant šį nepaslankų biurokratinį projektą.

Jau esama visuomeninio transliavimo kontrolės institucijų – transliavimo tarybų. Stebime prisiderinimą prie technologijų pokyčių. Stebime veiksmus, siekdami užtikrinti teisingą konkurenciją. Esu tokio organo narys ir atstovauju Europos federalistų sąjungai Heseno radijuje ir televizijoje [Hessischer Rundfunk]. Mūsų savarankiškumą garantuoja įstatymas. Savo ruožtu, mus visiškai ir pagrįstai kontroliuoja visuomenė. Tai pavyzdys, kaip veiksmingai veikia žiniasklaidos politika.

  Zuzana Roithová (PPE-DE). – (CS) Gerb. pirmininke, valstybė sutinka su gerbiamais EP nariais, kad dėl valstybės pagalbos visuomeninio intereso transliavimui reikia teisinio patikslinimo. Europos Parlamente to prašėme ilgą laiką. Vis dėlto norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į kitus neatidėliotinus klausimus, kuriuos Komisija privalo išspręsti kaip galima skubiau. Iš daugelio problemų paminėsiu tris. Pirma, remiantis informacijos gairių 5 straipsnio išimtimis reikia visuotinai diegti bendro naudojimo televizijos antenas, galinčias priimti skaitmenines transliacijas, ypač daugiabučių namų gyventojų bendrijoms priklausančiuose namuose, nes tai milijonų piliečių naujosiose valstybėse narėse, įskaitant Čekijos Respubliką, problema. Antrasis klausimas susijęs su nacionalinio radijo ir televizijos tarybų ir Europos institucijų platesnio bendradarbiavimo skatinimu siekiant užtikrinti geresnį viešųjų paslaugų nuostatų taikymą. Trečiasis klausimas susijęs su nacionalinių televizijos transliacijų priežiūros institucijų veiklos koordinavimo gerinimu kalbant apie baudas už netinkamas transliacijas, kurios kelia grėsmę vaikų ir jaunimo dvasinei raidai.

  Androulla Vassiliou, Komisijos narė. − Gerb. pirmininke, dėkoju visiems už labai naudingą diskusiją, apie ją tikrai papasakosiu savo kolegei N. Kroes.

Leiskite pateikti komentarus dėl kai kurių jūsų pastabų. Amsterdamo protokolas atkreipia dėmesį į poreikį subalansuoti finansavimą taikant valstybės pagalbą ir jo poveikį konkurencijai. Norime, kad valstybės narės imtųsi iniciatyvos šiuo klausimu, nes priešingu atveju tai turėsime padaryti Briuselyje remdamiesi skundais.

Mūsų tikslas yra suteikti valstybėms narėms daugiau galimybių kurti viešųjų paslaugų transliavimą nepažeidžiant Sutarties nuostatų dėl konkurencijos. Viešųjų paslaugų transliuotojai turi diegti naujoves, šviesti ir, žinoma, teikti pramogas. Komisija sutinka su šiais tikslais.

Valstybės narės sprendžia, kaip finansuoti viešųjų paslaugų transliavimą. Tai aiškiai nurodyta Amsterdamo protokole. Visuomeniniai transliuotojai galės nevaržomi bandyti naujus projektus. Komunikato projekte aiškiai nurodoma, kad bandomiesiems projektams tyrimas netaikomas. Visada pripažinome galimybę teikti finansavimą viešųjų paslaugų teikimo įpareigojimui, kuriam priklauso įvairiapusiškas ir subalansuotas viešųjų paslaugų transliuotojų vykdomas plataus masto programavimas. Tai galios ir ateityje.

Komisija taip pat nori užtikrinti viešojo ir privataus sektorių derinį. Komisija siekia skatinti visuomeninius transliuotojus pasinaudoti naujomis technologijomis, kad būtų tenkinami socialiniai, demokratiniai ir kultūriniai visuomenės poreikiai.

Amsterdamo tyrimas leidžia valstybėms narėms skirti finansavimą visuomeninių transliuotojų teikiamoms naujoms žiniasklaidos paslaugoms. Jis suteikia galimybę neatsilikti nuo pokyčių, vykstančių sparčiai kintančioje žiniasklaidos aplinkoje. Kartu visuomenės labui reikia išsaugoti paskatas privatiems operatoriams. Ir visuomeninių, ir privačių transliuotojų naujovės yra svarbios įgyvendinant Lisabonos tikslus ir net nereikia sakyti, kad visuomeniniai transliuotojai ateityje kaip ir anksčiau galės be išankstinio vertinimo laisvai pradėti teikti bet kokias naujas paslaugas komerciniu pagrindu.

Noriu jus užtikrinti, kad konsultacijas vertiname labai rimtai. Persvarstysime tekstą, kad galėtume atsižvelgti į pagrįstą susirūpinimą. Kai svarstysime projektą, paprašysiu mūsų tarnybas atsižvelgti į Parlamento ir valstybių narių pasiūlymus.

  Pirmininkas. – Diskusijos baigtos.