Posėdžio stenograma

Pirmadienis, 2009 m. sausio 12 d. - Strasbūras

17. 17 - Ekonominiai ir prekybiniai santykiai su Vakarų Balkanais (trumpas pristatymas)

  Pirmininkas. – Kitas klausimas yra B. Belderio Tarptautinės prekybos komiteto vardu pateiktas pranešimas (A6-0489/2008) dėl ekonominių ir prekybinių santykių su Vakarų Balkanais (2008/2149(INI)).

  Bastiaan Belder, pranešėjas. − (NL) Gerb. pirmininke, norėčiau pasinaudoti galimybe ir pristatyti savo pranešimą dėl ekonominių ir prekybinių santykių su Vakarų Balkanais.

Ne be priežasties pradėjau šį pranešimą, pakartodamas europinę šių šalių perspektyvą. Sąjunga negali toliau ištikimai kartoti ankstesnių pažadų, , duotų Vakarų Balkanų šalims 2003 m. Tesalonikuose vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime, kai buvo pažadėta jas priimti į Europos Sąjungą. Ne, Vakarų Balkanams būtų buvę geriau konkretūs veiksmai ir individualiai priderintos stojimo procedūros nei beveik pareigos nulemta retorika.

Galėtumėte teisingai paklausti, kodėl laikau šių šalių stojimo perspektyvą tokia priimtina. Visų pirma esu visiškai įsitikinęs, kad Sąjunga turi sumokėti garbės skolą. Tai man primena diskusiją dėl Srebrenicos, kuri tikriausiai vyks Parlamente šios savaitės trečiadienio vakare. Be to, šis regionas Europai strategiškai labai svarbus. Toliau savo pranešime pateiksiu konkrečius pasiūlymus. Pritariu tolesniam Centrinės Europos laisvos prekybos sutarties (CELPS) konsolidavimui. Tai svarbi priemonė šioje srityje didinant regioninę integraciją, kuri savo ruožtu yra svarbus pasirengimas, jei šios šalys nori integruotis į Europos rinką ir trimis etapais tapti Sąjungos narėmis. Europos Sąjunga turėtų mobilizuoti pasirengimo narystei fondus, teikdama pagalbą plačiu frontu, kad būtų skatinamas reformų procesas šiose šalyse. Valstybės narės taip pat gali atlikti svarbų vaidmenį šiame procese, rengdamos specialius mokymus vietos pareigūnams. Taip bus parengti šių šalių oficialias pareigas einantys asmenys, galintys kurti ambicingus šių šalių projektus, tinkamus finansuoti iš ES.

Gerb. pirmininke, kai pradėjau rengti šį pranešimą, pirmiausia apsilankiau savo šalies Ekonomikos reikalų departamente Hagoje, kur maloniai išgirdau, kad Nyderlandų Vyriausybė ėmė vadovautis tiesioginių ryšių tarp vyriausybių principu. Savo pranešime tai apibūdinau kaip sektiną pavyzdį ne todėl, kad tai olandų taikomas požiūris, o todėl, kad tai skatina pačias Vakarų Balkanų šalis aktyviai ir tinkamai remti stojimo procesą ir atitinka jų prašymus.

Norėčiau paminėti vieną konkretų savo pranešimo punktą, t. y. energetinį bendradarbiavimą su Vakarų Balkanais, nes tai, manau, labai aktuali tema. Dėl savo strateginės padėties šis regionas galėtų būti labai svarbus atliekant naftos ir gamtinių dujų tranzitą. Sąjunga turėtų pasistengti patvirtinti išorės energetikos politiką. Esu taip pat Užsienio reikalų komiteto narys. Prieš keletą metų priėmėme išsamų pranešimą, siekdami patvirtinti Europos užsienio politiką energetikos srityje. Tiesiog pažvelkime į dabartinę padėtį, sustiprindami šį Europos Parlamento kreipimąsi į Komisiją ir Tarybą. Be abejo, Briuselis neturėtų palikti savo valstybių narių šalti – pažodžiui ar kitu atžvilgiu.

Baigdamas norėčiau pasakyti, kad dirbant žurnalistu daug kartų teko keliauti po Balkanus. Todėl esu labai įsijautęs ir jaučiuosi susietas su šiuo regionu. Kadangi rašiau pranešimą, savo kelionių biudžetą panaudojau pažintinėms kelionėms; kartu su Tarptautinės prekybos komitetu ir ypač jo darbuotoju Roberto Bendiniu bei savo paties darbuotoju Dicku Jan Diepenbroeku buvau išvykęs į vertingas keliones po Serbiją ir Kosovą, o kitą savaitę ketinu keliauti į Albaniją. Trumpai tariant, galbūt baigsiu rengti šį pranešimą šįvakar, tačiau darbas nei man, nei Europos institucijoms dar toli gražu nesibaigė. Jei tikrai norime šį regioną priartinti prie Briuselio ir tai iš tiesų parodome savo atsidavimu ir aktyvia parama, turime teisę reikalauti, kad reformų procesas ir stojimas būtų susiję su įsipareigojimais, ir tai turėtų būti akivaizdu. Man buvo tikrai malonu rengti šį pranešimą ir tikiuosi, kad darbas bus tęsiamas kituose pranešimuose, skirtuose atskiroms Vakarų Balkanų šalims.

  Androulla Vassiliou, Komisijos narė. − Gerb. pirmininke, visų pirma leiskite pasveikinti B. Belderį parengus labai gerą pranešimą. Jūsų pranešimas paskelbtas tuo metu, kai Vakarų Balkanai vis labiau artėja prie ES, jame išsamiai apžvelgiami svarbiausi ES ir Vakarų Balkanų ekonominių ir prekybinių santykių klausimai. Leiskite man sutelkti dėmesį į kai kuriuos jūsų pranešime akcentuotus klausimus.

Vakarų Balkanai kaip regionas yra svarbus ir vertingas ES partneris. Paskutiniame 2008 m. kovo mėn. paskelbtame Komisijos komunikate dėl Vakarų Balkanų kartojamas tvirtas ES įsipareigojimas dėl regiono europinės perspektyvos ir, be kitų dalykų, patvirtinama Centrinės Europos laisvos prekybos sutarties svarba regiono ekonomikos plėtrai. Komisija sutinka su pranešėju, kad tvarią ekonomikos plėtrą ir taikos bei saugumo užtikrinimą regione narystės ES perspektyva gali paveikti kaip katalizatorius. Komisija taip pat sutinka, kad individualus Kopenhagos kriterijų atitikimas yra labai svarbus, kai vertinamas regiono šalių pasirengimas prisijungti prie ES. ES yra pagrindinė Vakarų Balkanų prekybos partnerė. Todėl glaudesni ES ir regiono ekonominiai ryšiai gyvybiškai būtini skatinant regiono ekonomikos augimą.

Jūsų pranešime teisingai atkreipiamas dėmesys į tai, kad prekybos liberalizavimas ir integravimas yra stabilizacijos ir asociacijos proceso kertinis akmuo, ir ES siekė savo tikslo Vakarų Balkanuose trimis lygmenimis.

Pirma, dvišaliu lygmeniu ES vienašališkai nuo 2000 m. suteikė Vakarų Balkanams pirmenybę, siekdama palengvinti šių šalių eksportą į ES rinkas. Siekdama sukurti sąlygas politikos ir ekonomikos reformoms ir sukurti Vakarų Balkanų integracijos į ES pagrindus, , atliekant derinimą su acquis, Komisija derybose sudarė laisvosios prekybos sutartis kaip stabilizacijos ir asociacijos sutarčių dalį.

Antra, regionų lygmeniu Europos Komisija veikė kaip pagalbininkė derybose dėl Centrinės Europos laisvos prekybos sutarties (CELPS) ir nusprendė suteikti finansinę paramą ir techninio pobūdžio pagalbą CELPS sekretoriatui bei sutarties šalims, siekdama padėti įgyvendinti sutartį. Kartu Europos Komisija labai vertina regioninį sutarties pobūdį ir pripažįsta, kad CELPS yra glaudesnės regiono ekonomikos integracijos pagrindas ir svarbi sudarant prielaidas galimam visateisiam Vakarų Balkanų dalyvavimui ES bendrojoje rinkoje. Be to, CELPS sukūrė visas struktūras, būtinas regionų ir dvišaliu lygmeniu aptariant su prekyba susijusius klausimus. Tai svarbu skatinant ir plečiant regionų bendradarbiavimą ir gerinant kaimyninius santykius. Europos Komisija ir toliau stebės, kaip įgyvendinama CELPS, ir apie tai praneš savo metinėje ataskaitoje dėl priėmimo ir pasirengimo narystei proceso.

Trečia, daugiašaliu lygmeniu Komisija rėmė regiono šalių priėmimą į Pasaulio prekybos organizaciją, nes tai yra svarbiausias žingsnis norint veiksmingai dalyvauti globalizuotoje ekonomikoje. ES sutelkė visas turimas politikos priemones, remdama Vakarų Balkanų šalių pastangas vykdyti reformas ir bendradarbiavimą regione. Pasirengimo narystei pagalbos priemonė yra svarbi atsižvelgiant į ilgalaikės regiono plėtros poreikius. Bendras finansavimas šioje 2007–2013 m. finansinėje perspektyvoje yra 11,5 mlrd. EUR. Ne mažiau svarbu, kad Europos Komisija pradėjo dialogą su visomis susijusiomis regiono šalimis, siekdama parengti planus dėl vizų režimo panaikinimo.

Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, leiskite jus patikinti, kad Komisija imasi visų būtinų veiksmų plėsti prekybinius santykius ir priartinti Vakarų Balkanų ekonomiką kiek įmanoma arčiau ES. Apibendrindama noriu dar kartą pasveikinti pranešėją parengus sėkmingą pranešimą ir man malonu pasakyti, kad Komisija pritaria jame išdėstytam bendram požiūriui.

  Pirmininkas. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks ketvirtadienį 12 val.

Raštiškas pareiškimas (Darbo tvarkos taisyklių 142 straipsnis)

  Călin Cătălin Chiriţă (PPE-DE), raštu. – (RO) Norėčiau išreikšti savo paramą ir pripažinimą B. Belderio pristatytam pranešimui, nes jame siūlomos konkrečios ekonominės priemonės, suteikiančios Vakarų Balkanams europinę perspektyvą. Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tris aspektus:

1. Turime realistiškai pripažinti, kad Serbija yra pagrindinė veikėja, lemianti Stabilizacijos ir asociacijos proceso sėkmę, o ES reikia ir toliau dėti pastangas siekiant laimėti Serbijos žmonių pasitikėjimą ir tvarią draugystę.

2. Ateityje neturėtų būti leidžiamos Kosovo, Pietų Osetijos, Abchazijos, Padnestrės, Šiaurės Kipro ir kitų teritorijų etninės separatistinės tendencijos ir vienašališkos nepriklausomybės deklaracijos. Valstybės teritorinio vientisumo principas yra šventas ir ateityje privalo būti gerbiamas.

3. Kartu mums reikia ryžtingai remti atitiktį Europos standartams kalbant apie teises tų asmenų, kurie priklauso Vakarų Balkanų nacionalinėms mažumoms, įskaitant rumuniškai kalbančių bendruomenių, gyvenančių Valea Timocului, Vojvodinoje, Istrijoje ir Buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje, teises. Šios teisės turi būti gerbiamos, atmetant bet kokias teritorinės autonomijos tendencijas etniniu pagrindu ir kolektyvinių etninių teisių siekius, kurie jau parodė savo potencialą sukelti konfliktus ir kruvinus karus.