Posėdžio stenograma

Antradienis, 2009 m. sausio 13 d. - Strasbūras

7. Balsavimo pastabos

Žodinės balsavimo pastabos

- Pranešimas: Bastiaan Belder (A6-0489/2008)

  Carlo Fatuzzo (PPE-DE). – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, didžiulis malonumas kalbėti šiuose puikiuose Parlamento rūmuose, supamam parlamentarų iš 27 valstybių narių. Man retai pasitaiko galimybė būti išklausytam tokios gausios auditorijos.

Šia proga norėčiau pakomentuoti savo balsavimą už gerb. Belderio pranešimą apie prekybą ir ekonominius ryšius su Vakarų Balkanais. Aš visiškai pritariu Europos Sąjungos ketinimui sudaryti šioms Balkanų šalims kuo palankesnes stojimo į Europos Sąjungą sąlygas. Esu įsitikinęs, kad labai svarbu didinti šiuo metu skiriamą ekonominę pagalbą, kad turėtume plėtoti ryšius tarp Balkanų ir kitų Europos šalių, skatinti turizmą ir skatinti visus Balkanų kraštų piliečius, jaunus ir senus, gyventi geriau negu jie galėjo gyventi iki šiol.

- Pranešimas: Mairead McGuinness (A6-0505/2008)

  Marian Harkin (ALDE). - Gerb. pirmininke, pirmiausia noriu pranešti, kad suklydau ir spustelėjau ne tą mygtuką balsuodama dėl gerb. McGuinnesso pranešimo. Iš tiesų aš visiškai pritariu McGuinnesso apsirūpinimo maisto ištekliais saugos pranešimui. Vėliau susisieksiu su reikiamomis tarnybomis ir ištaisysiu klaidą.

Aš ypač pritariu nuomonei, kad turėtume taip pakoreguoti BŽŪP, kad ji atitiktų maisto saugos reikmes, atsižvelgiant į tai, kad ūkininkams reikalinga stabili politinė terpė, kad jie galėtų planuoti savo ateitį. Mes negalime suteikti visiško tikrumo, tačiau, be jokios abejonės, privalome užtikrinti nors šiek tiek stabilumo.

Be to, aš pritariu, kad vien tik rinkos išgalėmis neįmanoma užtikrinti deramų pajamų gamintojams ir palaikau raginimą atlikti nuodugnų poveikio įvertinimą, ir ypač įvertinti padarinius maisto saugos plotmėje. Konkretiems ES pasiūlymams, sakykime, dėl augalų apsaugos, taip pat yra reikalingas nuodugnus poveikio įvertinimas, kurio metu būtina atsižvelgti ir į maisto saugos aspektus.

  Mairead McGuinness (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, norėčiau padėkoti savo kolegoms už jų pritarimą šiam pranešimui ir gerb. Marianai Harkin už paramos žodžius.

Pranešime pateikta aiški šio Parlamento pozicija žemės ūkio politikos atžvilgiu – ne tik Europos, bet ir pasauliniu mastu. Svarbiausia, kad konkrečiai raginama skirti dėmesį besivystančių šalių žemės ūkiui ir skatinti vietinę maisto produktų gamybą remiant galinčiuosius tokią gamybą vykdyti. Esu tikras, kad 1 mlrd. eurų, kurį Europos Sąjunga ketina skirti šioms reikmėms, yra žingsnis teisinga kryptimi.

Suprantama, kad pritariau savo pranešimui. Manau, kad jis bus pavyzdys, rodantis, kaip šis Parlamentas supranta žemės ūkį. Nors maisto saugos diskusijos pradingo iš darbotvarkės, kasdien nuo alkio ir bado miršta 30 000 vaikų ir šią problemą turime spręsti.

  David Sumberg (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, dėkoju jums už man suteiktą galimybę paaiškinti, kodėl susilaikiau nuo pritarimo gerb. McGuinnesso pranešimui. Pranešime kalbama apie labai svarbų Europos Sąjungos aspektą. Visiškai suprantama, kad būtina užtikrinti deramą apsirūpinimą maistu badaujantiesiems ir neturintiems pakankamų maisto išteklių. Niekas tam neprieštarautų ir aš, žinoma, nesu prieš. Tačiau, mano nuomone, pranešime skiriamas dėmesys tik bendrajai žemės ūkio politikai ir neatsižvelgiama į tai, kad skubiai reikalinga reforma – t.y. būtent šios politikos pertvarka. Toks šio pranešimo trūkumas.

Ši politika deramai netarnauja Europos žmonėms, ji nepadeda ir Britanijos ūkininkams. Kol Europos mokesčių mokėtojai nebus išlaisvinti iš šios naštos, mes kentėsime sunkumus. Pritariu, kad pranešimo tikslai yra teisingi, tačiau bijau, kad jis labai prasilenkia su svarbiausia problema, kuri lieka nesprendžiama.

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). – (PL) Visiškai pritariu daugeliui pasiūlymų ir išvadų, kurios pateikiamos gerb. McGuinnesso pranešime, patvirtintame prieš kelias akimirkas. Pasaulinėje rinkoje vis dažniau vyks staigūs maisto kainų svyravimai, sukeldami neigiamus padarinius.

Kainų kilimą labiausiai pajunta mažas pajamas gaunančios šeimos, kurios didelę dalį savo biudžeto išleidžia maistui. Būtent šie žmonės besivystančiose šalyse ir Europos Sąjungoje nusipelno paramos. Sutinku, kad bendrąją žemės ūkio politiką reikia pritaikyti naujoms aplinkybėms, kad būtų veiksmingiau sprendžiamos maisto saugos problemos. Dėl to turėtume paprieštarauti rinkų valdymo instrumentų pašalinimui ir ES išlaidų žemės ūkiui mažinimui numatomoje finansinėje perspektyvoje.

Puikus sumanymas yra prie Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos įsteigti tarptautinę instituciją, kuri stebėtų žemės ūkio produkcijos gamybą veikiančias sąlygas ir jos kainų kilimą. Ji užtikrintų šių duomenų kontrolę pasauliniu mastu ir leistų operatyviai reaguoti į svyravimus. Manau, kad derėtų apmąstyti ir pasaulinės maisto atsargų kaupimo sistemos sukūrimą.

  Syed Kamall (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, dėkoju už galimybę paaiškinti, kodėl susilaikiau nuo pritarimo šiam pranešimui.

Manau, kad daugelis susirinkusių šiuose rūmuose – kad ir kokiai politinei jėgai atstovautų – sutiks, kad maisto sauga yra labai svarbu. Tačiau mes nesutariame, kas yra apsirūpinimo maisto ištekliais sauga, ir dėl to kyla sunkumų. Daugelis mūsų maisto saugą suprantame kaip užtikrinimą, kad pasaulio žmonėms, kad ir iš kokių kraštų jie būtų, užtektų maisto. Tačiau kitiems tai yra dingstis taikyti protekcionizmą. Jiems maisto sauga tereiškia Europos Sąjungoje europiečiams pagamintą maistą. Dažnai girdžiu vartojant frazę „vietinė gamyba“. Pastebiu, kad prisidengiant maisto saugos dingstimi užkertamas kelias importui iš kitų pasaulio kraštų. Taip yra žlugdomas kokybiškos produkcijos eksportas iš daugelio vargingesnių kraštų ir dar daugiau ūkininkų šiuose kraštuose pasmerkiama skurdui.

Teiginys, esą bendroji žemės ūkio politika yra kertinis maisto saugos užtikrinimo akmuo, yra akibrokštas, kurį dera nedelsiant paneigti.

  Christopher Heaton-Harris (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, pritariu pastaboms, kurias išsakė mano kolega gerb. S. Kamallis. Aš susilaikiau todėl, kad nepritarimas šiam pranešimui yra mano partijos protesto aktas. Be to, visi suprantame, kad maisto sauga yra visiems labai svarbi problema. Dėl to aš esu sugluminta susirinkusiųjų požiūrio į šį klausimą.

Šiame pranešime, už kurį, kaip suprantu, visi balsavome, slypi problema, kurią kone patys sau sukūrėme balsuodami už augalinės produkcijos direktyvą. Mes ką tik pamynėme Europos maisto saugą. Tereikėjo trijų minučių, kad balsuodami už šį pranešimą mes, tiesa sakant, pasiektume, kad mūsų ūkininkai negalėtų savo žemyne užauginti pakankamai maisto produkcijos ateities reikmėms patenkinti. Manau, kad tai nesusipratimas. Regis, kad mažai kas beskaito kai kuriuos šio sambūrio leidžiamus pranešimus. Gėda.

  Avril Doyle (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, vienas iš svarbiausių su maisto sauga susijusių rūpesčių ir esminis dalykas yra užtikrinti pakankamą tausojamą gamybą ir, žinoma, apsirūpinimą maisto ištekliais vadinamosiose išsivysčiusiose šalyse – pvz., Europos Sąjungoje. To reikia, kad galėtume eksportuoti savo maisto produkcijos perteklių ir nekonkuruotume dėl maisto išteklių pasaulinėse rinkose. Taip pat, kad neprisidėtume prie kainų augimo tuose regionuose, kurie neturi tinkamo klimato, dirvožemio sąlygų, praktinių įgūdžių ar galimybių investuoti į savarankišką maisto produktų gamybą.

Turime būti labai atidūs savo politikoje, kad deramai atlieptume būtinybei pasauliniu mastu užtikrinti tausojamąją maisto gamybą, įskaitant ir deramą atsaką ekologine prasme.

  Peter Baco (NI). – (SK) Balsavau už pranešimą apie bendrąją žemės ūkio politiką ir pasaulinį maisto saugumą todėl, kad jame kalbama apie prioritetinius klausimus, kuriuos aš nuolatos kėliau Europos Parlamente.

Pirmasis klausimas yra susijęs su gamintojų savikainos mažinimu, kuris užtikrintų didesnį konkurencingumą pasauliniu mastu. Antrasis klausimas – tai maisto rinkų nepastovumo mažinimas, atsargų didinimas. Trečiasis klausimas – tai žemės ūkio socialinės svarbos nykimo sustabdymas bei žemės ūkio vaidmens unikalumo ir nepakeičiamumo viešinimas visuomenei. Ketvirtasis klausimas susijęs su padriku bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) taikymu. Derėtų sukurti organizacinę šios politikos taikymo struktūrą, teikiančią pirmenybę ilgalaikiams tikslams. Ir pagaliau penktasis – būtina sustabdyti žemės ūkio nykimą naujosiose valstybėse narėse, kurį paskatino diskriminaciniai BŽŪP principai. Reikia padidinti naujųjų valstybių narių žemės ūkio potencialo išnaudojimą, kurio didelė dalis šiuo metu yra bergždžia.

- Pranešimas: Genowefa Grabowska (A6-0475/2008)

  David Sumberg (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, palietėme pačią Europos Sąjungos esmę. Rengiamės skirti dar daugiau pinigų, kad įtikintume visuomenę balsuoti už atgrąsią Lisabonos sutartį. Visuomenė Airijos Respublikoje, gavusi galimybę, visiškai aiškiai parodė, kad nenori šios sutarties. Jeigu tokią galimybę turėtų ir Britanijos žmonės, dauguma jų balsuotų prieš šią sutartį. Tokia galimybė jiems turėtų būti suteikta, nes tą jiems per pastaruosius visuotinius rinkimus pažadėjo leiboristų vyriausybė.

Žinia buvo aiški ir tvirta, todėl turėtų būti išgirsta Europos Sąjungoje. Tikrai turime suprasti: žmonės nenori šios sutarties. Žmonės nenori, kad sustiprėtų kontrolė iš Briuselio ir Strasbūro. Žmonės nori, kad juos liečiančius sprendimus priimtų jų pačių vyriausybės ir jų įstatymų leidėjai. Jeigu nesuprasime šios žinios, ir toliau „pumpuosime“ mokesčių mokėtojų pinigus siekdami nutempti žmones prie balsadėžių, dėdamiesi, kad galime įtikinti juos persigalvoti. Tačiau jie nepersigalvos.

  Marian Harkin (ALDE). - Gerb. pirmininke, pirmiausia noriu pasakyti, kad pranešimas yra puikus. Mes visada kalbame apie glaudesnį Europos Sąjungos ir jos piliečių ryšį ir apie tai, kad Europos Sąjungos pažanga neįmanoma, jeigu joje nedalyvauja Europos Sąjungos piliečiai.

Yra dvi demokratijos rūšys: atstovaujamoji – ją matome šiuose rūmuose – ir tiesioginė – apie tai kalbama šiame pranešime. Labai svarbu suprasti, kad pilietinis dialogas yra dvišalis. Dialogas yra abipusis procesas, todėl Europos Sąjungos institucijos turi atsižvelgti į piliečių iškeliamas idėjas ir išsakomus rūpesčius. Manau, kad milijonas parašų dėl negalios ir dokumentas, kurį dabar svarstome Parlamente, yra puikūs šių principų realizavimo pavyzdžiai.

Nepritariu ankstesniam pranešėjui, nes manau, kad priėmę Lisabonos sutartį mes turėtume galimybę sukurti gerokai prasmingesnį ryšį tarp Europos Sąjungos ir jos piliečių. Mūsų pareiga Parlamente yra užtikrinti, kad priimta Lisabonos sutartis būtų veiksmingai įgyvendinama.

  Daniel Hannan (NI). - Gerb. pirmininke, vien šio pranešimo pavadinimas byloja labai daug: „Pilietinio dialogo Lisabonos sutarties plotmėje plėtojimo perspektyvos“. Argi svarbu tai, kad šiam Parlamentui, regis, būtina reguliariai priminti, kad Lisabonos sutartis negalioja? Ji buvo įvairiai tris kartus atmesta: 55% prancūzų balsų, 62% olandų balsų ir 54% airių balsų.

Pavadinimas „Pilietinio dialogo plėtojimo perspektyvos“ kiek primena Orvelo Meilės ministeriją. Paprasti žmonės, neišmanantys Europos Sąjungos kalbėsenos vingrybių, gali nesuprasti, kad šie žodžiai reiškia naujo propagandai skirto biudžeto formavimą, kuris bus išleistas siekiant įtikinti žmones persigalvoti. Tačiau mes čia, Parlamente, tai suprantame.

Noriu pasakyti, kad tikiuosi, jog Europos centrinio banko atsargos nebus išleistos iki paskutinio euro, siekiant įtikinti žmones iš esmės blogo sumanymo teisingumu.

Dialogo sąvoka suponuoja, kad jame dalyvauja dvi šalys. Europos Sąjunga turi gebėti ne tik kalbėti, bet ir išgirsti. Tai reiškia, kad sutarties likimą turėtų spręsti referendumas. Pactio Olisipiensis censenda est!

  Syed Kamall (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, dėkoju už man suteiktą galimybę paaiškinti savo balsavimą dėl šio pranešimo.

Perskaitęs pranešimo pavadinimą – „Pilietinis dialogas Lisabonos sutarties plotmėje“ – prisiminiau vieną Mahatmos Gandhi’io pasakytą frazę. Kai jo paklausė, ką jis manąs apie Vakarų civilizaciją, Gandhi's atsakė: „Tai būtų puikus sumanymas“. Kai perskaičiau pavadinimą „Pilietinis dialogas Lisabonos sutarties plotmėje“, pamaniau – tai būtų puikus sumanymas, ar ne? Jeigu tik būtų pilietinis dialogas… Jeigu tik būtų abipusis dialogas. Vienas iš ankstesnių pranešėjų paminėjo, kad dialogas savo esme yra abipusis procesas. Tačiau jeigu pažvelgsime į kai kurias pilietinės visuomenės organizacijas, kuriamas propaguoti Lisabonos sutartį, suprasime, kad vienintelis šių organizacijų tikslas yra įtvirtinti šią nedemokratišką sutartį. Kiek būtų finansuojama organizacijų, kurios yra prieš šią sutartį? Kiek organizacijų būtų leista skleisti tokią propagandą? Abipusio dialogo nėra – būtent todėl ES piliečiai atmes Lisabonos sutartį, kai tik turės progą pareikšti savo nuomonę apie ją.

- Pranešimas: Pedro Guerreiro (A6-0485/2008)

  Syed Kamall (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, dėkoju jums už kantrybę, kurią parodėte šiuose rūmuose. Norėjau pakomentuoti tai, tačiau šiandien turėjau tiek daug visko pasakyti. Šiandien Parlamente vyksta daug svarbių balsavimų. Taip – bendroji žuvininkystės politika, taip – pakalbėkime apie tausojamąją plėtrą. Bet juk šie du dalykai savo esme yra priešingi. Jeigu siekiame tausojamosios žuvininkystės politikos, turime atsigręžti į turtines teises ir rinkos principais grindžiamus sprendimus. Pažvelkime į šalis, kuriose žvejai įgyja teises ir gali perleisti jas iš kartos į kartą. Tai yra geriausias būdas užtikrinti, kad turėtume tvarias žuvų atsargas, o ne kažkokius dirbtinius komunistinius centralizuoto žuvininkystės planavimo metodus. Būtent dėl tokių metodų ir matome visiškai nustekentas žuvų atsargas, būtent dėl jų galiausiai visi kentėsime.

  Pirmininkė. – Dabar posėdis sustabdomas. Prie balsavimo pastabų sugrįšime po iškilmingo posėdžio.

PIRMININKAVO: Hans-Gert PÖTTERING
Pirmininkas