Posėdžio stenograma

Antradienis, 2009 m. sausio 13 d. - Strasbūras

8. Iškilmingas posėdis. Latvijos Respublika

  Pirmininkas. − Latvijos Respublikos prezidente, didžiai gerbiamas Valdi Zatlerai, džiaugiamės galėdami jus pasveikinti jūsų pirmojo apsilankymo Europos Parlamente proga. Norėčiau pradėti padėka jums, vis dar naujos Europos Sąjungos valstybės narės prezidentui, už tai, kad priėmėte Europos Parlamento kvietimą šiandien, per mūsų bendros valiutos euro 10-asias metines, pasakyti mums kalbą. Beje, šiandien pirmą kartą sutikdami svečią Europos Parlamento plenariniame posėdyje grojame Europos himną.

(Plojimai)

Naudodamasis galimybe dar kartą primenu 2004 m. Europos Sąjungos plėtros istorinę reikšmę. Kol jūsų šalis grįžo į laisvą ir demokratinę Europą ir mūsų žemynas buvo suvienytas, praėjo 60 metų.

Šiandien gyvename taikos, laisvės ir demokratijos sąlygomis. Mūsų piliečiai turi galimybę, apie kurią mūsų protėviai galėjo tik svajoti. Turėtume ir privalome tuo džiaugtis.

Tiesa, šiandien Europos Sąjunga susiduria su naujais ir rimtais iššūkiais. Tai aiškiai pajuto net Latvijos žmonės – finansinė krizė, gerb. prezidente, skaudžiai kirto ir jūsų šaliai. Rusijos ir Ukrainos dujų krizė taip pat yra pagrįsta priežastis Latvijos piliečiams nerimauti.

Būtent per krizes suprantame narystės Europos Sąjungoje vertę, pagrįstą jos žmonių solidarumu. Būtent šiuo krizės metu visi jaučiame mūsų šalių ir Europos institucijų bendrumo ir bendradarbiavimo poreikį.

Kartu esame stipresni, kartu galime geriau ginti savo interesus ir vertybes visame pasaulyje. Būtent todėl Europos Parlamentas tikisi, kad Lisabonos sutartis, kuri suteikia Europos Sąjungai daugiau galimybių veikti ir įveikti šias rimtas problemas, įsigalios netrukus.

Šiuo požiūriu nepaprastai svarbūs šių metų birželio mėn. vyksiantys Europos Parlamento rinkimai – todėl, kad norime toliau kartu tęsti sėkmingą Europos taikos ir vienijimosi projektą demokratinėje Europos Sąjungoje, kurioje Europos Parlamentas turėtų bendro sprendimo galias beveik visose srityse.

Nuoširdžiai tikiuosi, kad Latvijos ir visų kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai supras, kad jų balsai svarbūs, nes jie suteikia jiems Europos lygmens bendro sprendimo galias, o per būsimus Europos Parlamento rinkimus jie taps jėga.

Gerb. prezidente, labai džiaugiuosi galėdamas pakviesti jus dabar sakyti kalbą Europos Parlamentui. Leiskite dar kartą nuoširdžiai jus pasveikinti atvykusį į Europos Parlamentą.

(Plojimai)

  Valdis Zatlers, Latvijos Respublikos prezidentas. – (LV) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, dėkoju pirmininkui už šiltus pristatymo žodžius ir jo kvietimą sakyti kalbą Europos tautų išrinktiems atstovams. Man garbė, kad turiu tokią galimybę. Labai džiaugiuosi galėdamas kreiptis į Europos Parlamentą savo gimtąja kalba, ypač dėl to, kad jau penkerius metus latvių kalba yra viena iš oficialių Europos Sąjungos kalbų. Jums kalbu tuo metu, kai pirmųjų Latvijoje išrinktų Europos Parlamento narių kadencija artėja prie pabaigos. Dėkoju jums, kad labai gerai vykdėte savo pareigas.

Brangieji, 2009 metai Latvijai labai svarbūs. Šiais metais sukanka penkeri metai nuo to laiko, kai Latvija įstojo į Europos Sąjungą ir NATO. 1991 m. atkūrus nepriklausomybę narystė šiose tarptautinėse organizacijose tapo strateginiu Latvijos tikslu. Europos demokratinių šalių šeimos plėtra 21-ojo amžiaus pradžioje buvo patys dinamiškiausi pokyčiai Europoje nuo Europos Sąjungos įkūrimo. Tai buvo svarbūs pokyčiai. Į Europos struktūras įsiliejo šalys, kurios nuo šių struktūrų buvo ilgą laiką jėga atskirtos, nors pagrindinės Europos Sąjungos vertybės buvo ir šių šalių vertybės.

Praėjusių metų lapkričio 18 d. Latvija šventė 90-ąsias nepriklausomybės paskelbimo metines. Šios metinės žmonėms labai svarbios. Tai dar kartą patvirtina mūsų tvirtą valią gyventi nepriklausomoje, laisvoje ir demokratinėje valstybėje. 1918 m. Latvijos Respublikos paskelbimo akte parašyta: „Visi piliečiai, nepaisant jų etninės kilmės, kviečiami prisidėti, nes Latvijoje užtikrinamos visos žmogaus teisės. Latvija yra demokratinė ir teisinga valstybė, kurioje nėra vietos priespaudai ir neteisybei…“. Šiais žodžiais labai didžiuojuosi. Praėjus trisdešimčiai metų po Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos priėmimo, Latvijos Respublika paskelbė, kad ji ištikima pagrindinėms vertybėms ir principams.

Latvija visada jautėsi Europos dalimi ir laikėsi tų pačių vertybių, net kai Latvija ir kitos Vidurio ir Rytų Europos šalys buvo ilgam prijungtos prie valstybės, kurioje daugelis vertybių buvo vertinamos vadovaujantis specifiniu ideologiniu požiūriu. Rytų bloko šalyse viešpatavo taika, tačiau tai buvo kalėjimo kiemo taika. Ji buvo atnešta tankais, represijomis ir grasinimais. Ponios ir ponai, praėjusiais metais Edvīns Šnore jums ir visai Europai savo filmu „Sovietų pasaka“ priminė totalitarinės ideologijos nežmoniškumą. Mūsų istorija bendra, tačiau likimai skirtingi. Kad suprastume vieni kitus ir kartu kurtume ateitį, jūs turite pažvelgti į praeitį. Kaip tik todėl norėčiau padėkoti Europos Parlamentui už praėjusių metų rugsėjo 22 d. deklaraciją, kuria rugpjūčio 23 diena paskelbiama stalinizmo ir nacizmo aukų atminties diena. Ši deklaracija Europos žmonėms primena šiuos tragiškus Latvijos ir visos Europos įvykius.

Šiandien norėčiau pažvelgti į naujesnę istoriją. Šiais metais sukanka penkeri metai nuo to laiko, kai Latvija įstojo į Europos Sąjungą ir NATO. Koks šis laikas buvo Latvijai? Ko mūsų šalis pasiekė? Kokie mūsų šalies laimėjimai ir kokias problemas vis dar turime spręsti? Pirma – siekis tapti Europos dalimis mūsų visuomenėje sustiprino demokratiją ir prisidėjo prie demokratinių institucijų plėtros. Įstojimu į Europos Sąjungą Latvija parodė, kad yra apsisprendusi dėl savo ateities, apsisprendusi ją grįsti Europos tapatybe ir mūsų bendromis vertybėmis: laisve ir demokratija, atskaitomybe, teisinės valstybės principais ir žmogaus teisėmis, tolerancija ir gerove. Antra – dėl narystės Europos Sąjungoje Latvijoje pagerėjo aplinka investicijoms. „Europos pinigai“ – taip paprastai vadiname Europos Sąjungos struktūrinius fondus – labai padėjo plėtoti Europos ekonomiką. Trečia – mes galime naudotis laisvo asmenų judėjimo privilegijomis. Laisvas keliavimas Šengeno erdvėje tapo įprastas ir savaime suprantamas, dabar visiškai natūralu mokytis, dirbti ir semtis patirties kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse. Ketvirta – laisvas prekių ir paslaugų judėjimas atvėrė naujas galimybes verslui. Visi verslininkai ir vartotojai gali veikti laisvoje erdvėje be sienų ir importo mokesčių. Mums, gyvenantiems šalyje, kurios vidaus rinka maža, tai ypač svarbu. Penkta ir svarbiausia – Latvijos balsai girdimi Europoje, o Europos balsai girdimi pasaulyje. Galime didžiuotis, kad naudojamės unikaliu bendradarbiavimo mechanizmu. Tai mums leidžia kartu ieškoti aktyvių pasaulinių problemų, klimato ir demografinės kaitos, energijos tiekimo saugumo stiprinimo, migracijos problemų sprendimų, o kalbant apie finansų krizę – pasaulio lygmens sprendimų. Šiuo metu Latvija gali naudotis naujomis politikos ir ekonomikos priemonėmis, tačiau reikia pažymėti, kad labai padidėjo ir mūsų šalies atsakomybė už bendrą Europos ateitį, atsakomybė visiems Europos žmonėms.

Vertindami savo pasiekimus privalome būti kritiški ir prisiimti atsakomybę už padarytas klaidas. Po įstojimo į Europos Sąjungą Latvijos vyriausybė pasidavė jausmui „darbas padarytas“. Ji pasiekė savo tikslą. Mes nesupratome, kad procesas tik prasideda, o ne baigiasi. Europos Sąjunga suteikia dideles galimybes, tačiau kiekviena šalis ir kiekviena visuomenė jomis turi pasinaudoti pati. Latvija nepasinaudojo visomis galimybėmis, mes ne visada išmintingai įgyvendinome sanglaudos politiką ar naudojomės mums suteiktomis finansinėmis galimybėmis. Mūsų valstybės institucijos privalėjo išmokti gyventi Europos Sąjungoje. Mes nebuvome pasiryžę įvesti eurą. Tai viena didžiausių mūsų klaidų, padarytų per Europos integracijos procesą. It tai labai akivaizdu šiandien, esant finansinei krizei.

Net labiausiai užkietėjęs euroskeptikas turi pripažinti, kad Latvijos narystė Europos Sąjungoje iš esmės yra teigiamas dalykas. Ar Latvijoje yra nors vienas žmogus, kuris norėtų grįžti į Europą, kurioje šalis skiria muitinių užtvaros. Ne! Ar yra nors vienas žmogus, kuris norėtų laukti eilėje prie sienos, kad patektų į kaimyninę šalį. Ne! Ar yra nors vienas žmogus, kuris norėtų grįžti į pasaulį, kuriame ribojamas laisvas darbuotojų judėjimas jiems siekiant išsilavinimo ir patirties. Žinoma, ne! Net euroskeptikai greitai priprato prie gerų dalykų ir tapo paprasti skeptikai.

Ponios ir ponai, finansinės sistemos ir ekonomikos padėties blogėjimas per kelis pastaruosius mėnesius negrįžtamai pakeitė valstybių vyriausybių vaidmenį ir reikšmę ekonomikos procesuose. Iki šiol finansinės rinkos galėjo plėtotis labai laisvai. Mes buvome įtikinti, kad rinkos dėsniai patys savaime efektyvūs skatinant ekonomikos plėtrą. Tikėjome, kad rinka viena pati gali viską sureguliuoti. Būtent tai ir vyksta. Rinka pati save reguliuoja. Tačiau pasaulinė krizė rodo, kad ši rinka kenkia mūsų finansinėms sistemoms ir ekonomikoms, o svarbiausia – nuo krizės kenčia žmonės. Praėjusių metų pabaigos įvykiai parodė, kad labai svarbu, kad valstybių vyriausybės aktyviau dalyvautų ekonomikos procesuose. Ankstesnis elgesys – snūduriavimas prie ekonomikos valdymo vairo – buvo neatsakingas. Deja, pabudome per vėlai. Per vėlai, kad pamatytume, kad prieš mus kliūtis – finansinis liūnas – ir galėtume jos išvengti.

Šioje padėtyje būdinas kompleksinis požiūris valstybių, Europos ir pasaulio lygmeniu. Pasaulio lygmeniu būtini koordinuoti veiksmai siekiant, kad vėl prasidėtų ekonomikos augimas. Tai bus įmanoma tik nustačius naują finansinės sistemos architektūrą ir mechanizmus. Bus būtina griežtai prižiūrėti sistemą, tuo pat metu neribojant iniciatyvos ar rinkos procesų. Sunkiausias uždavinys – tiksliai nustatyti šią pusiausvyrą. Europos lygmuo yra didelis privalumas, nes galime įgyvendinti suderintas priemones, imtis bendrų veiksmų ir priimti tvarų sprendimą. Teigiamai vertiname Komisijos paskelbtą ekonomikos gaivinimo planą. Tai svarbus žingsnis iš liūno, kuriame šiandien esame.

Šiek tiek ilgiau kalbėsiu apie nacionalinio lygmens sprendimus. Pasaulinė finansų krizė smogė ir Latvijai. Remiantis kai kuriomis autoritetingomis nuomonėmis, Latvijoje šiuo metu vykdoma viena dramatiškiausių finansinių sistemų gelbėjimo operacijų per naujausių laikų Europos istoriją. Šiuo metu Latvija rengia ekonomikos skatinimo priemones, kuriomis siekiama greitai ir veiksmingai stabilizuoti finansų ir ekonomikos padėtį. Tai sunkus uždavinys, tačiau mūsų krizės įveikimo veiksmai bus sėkmingi tik tada, kai matysime aiškų kelią iš krizės ir trumpalaikių sprendimų nesupainiosime su ilgalaike ekonomikos plėtros vizija.

Praėjusių metų pabaigoje šešios politinės partijos, atstovaujamos Latvijos parlamente, esančios ir vyriausybėje, ir opozicijoje, sutarė dėl bendros paramos Latvijos vyriausybės parengtam ekonomikos stabilizavimo planui. Susitarime nustatyta, kad ypatingas dėmesys turi būti skiriamas tam, kaip naudojama Latvijai suteikta paskola. Plane nustatyti vidutinės trukmės laikotarpio Latvijos ekonomikos prioritetai: parama eksportui, laisvos ir sąžiningos konkurencijos skatinimas, žymus einamosios sąskaitos mokėjimų balanso deficito sumažinimas ir euro įvedimas 2012 m. Prisijungimas prie euro zonos tapo vienu svarbiausių mūsų šalies strateginių tikslų. Svarbu, kad šioje padėtyje Latvija nebūtų palikta viena. Šį sudėtingą laikotarpį mums padeda įveikti ne tik tarptautinės finansų organizacijos, bet ir Europos Sąjungos ir Europos šalių institucijos. Latvija dėkingą už šį solidarumą.

Ponios ir ponai, su kiekvienu plėtros etapu Europos Sąjungoje ne tik atsirasdavo naujos valstybės narės, bet ir jos darbotvarkėje, įskaitant užsienio politikos darbotvarkę, atsirasdavo naujų akcentų. Latvija įstojo į Europos Sąjungą tuo metu, kad buvo rengiama Europos kaimynystės politika, nustatomi jos tikslai, principai ir įgyvendinimo mechanizmai. Nuo to laiko Europos Sąjungos užsienio politikos veiksmai rytų kaimynų atžvilgiu tapo daug aktyvesni. Tai įvyko dėl naujųjų valstybių narių įsitraukimo ir patirties. Santykius su šalimis kaimynėmis Latvija visada vertino plačiau. Latvija toliau aktyviai dalyvaus rengiant ir įgyvendinant šią politiką.

Ši politika nėra tik Europos Sąjungos santykiai su konkrečiomis valstybėmis – tomis, su kuriomis ji turi bendrą sausumos ar jūros sieną. Vykdydami šią politiką privalome spręsti Europos Sąjungos vietos ir vaidmens pasaulyje problemą. Kartu su panašiai mąstančiomis šalimis Latvija aktyviai skatino aktyvesnį Europos Sąjungos dalyvavimą kaimyniniame rytų regione. Atsirado nauja politinė iniciatyva – Rytų partnerystė, kuria siekiama performuoti Europos bendrąją kaimynystės politiką ir pritaikyti ją atsižvelgiant į šio regiono ypatybes, taip padarant šį procesą aktyvesnį, drąsesnį ir ambicingesnį. Latvija džiaugdamasi atkreipia dėmesį į Europos Komisijos pasiūlymus šioje srityje. Kalbant apie praktinį darbą, Rytų partnerystė turi stiprinti Europos Sąjungos ir šio regiono valstybių politinius ir ekonominius santykius, taip pat stiprinti šių valstybių tarpusavio bendradarbiavimą. Plėtojant Rytų partnerystę reikia atkreipti dėmesį į diferencijavimo principą, individualų vertinimą ir kiekvieno partnerio požiūrį. Visos šios valstybės turi savo vystymosi kelią. Yra valstybių, kurios norėtų matyti save Europos Sąjungoje, yra valstybių, kurios pasirinko kitus tikslus. Mūsų politika bus sėkminga tik tuo atveju, jei sugebėsime dirbti kartu su šio regiono valstybėmis ir, kur reikia, padėti savo žiniomis. Per apsilankymą Centrinėje Azijoje – Kazachstane, Uzbekistane ir Turkmėnistane – išgirdau teigiamų signalų dėl bendradarbiavimo išplėtimo ir gilinimo. Latvija toliau aktyviai rems Europos kaimynystės politiką ir dalyvaus ją įgyvendinant. Visos Europos valstybės turi savo istorinę patirtį ir savo konkrečias galimybes dirbti mūsų bendrame projekte Europos Sąjungos labui. Ypatingas Latvijos indėlis į rytų aspektą yra abipusis pasitikėjimas dvišaliuose santykiuose, kurio pagrindas yra bendras istorijos laikotarpis ir dėl pasitikėjimo atsiradusi patirtis. Latvijos pareiga yra pasinaudoti šia ypatinga aplinkybe, kuri per kitus dešimt metu gali būti prarasta. Po kelių dešimtmečių rytų šalims Latvija bus tik viena iš Europos Sąjungos valstybių narių, o ne vartai į Europą. Naudodamasi šiais privalumais Latvija toliau aktyviai laikysis politinio dialogo, siekdama, kad kaimyninės valstybės geriau suprastų Europos Sąjungą ir jos vertybes, aiškindama Europos kaimynystės politikos ir Rytų partnerystės tikslus. Tai naudinga abiem pusėms. Mes turime galimybę sužinoti, kaip kaimyninės valstybės supranta savo ateitį su Europos Sąjunga. Esu įsitikinęs, kad Europos interesų požiūriu būtų geriausia, jei Rytų partnerystė būtų pradėta netrukus, per Čekijos pirmininkavimą Tarybai.

Ponios ir ponai, energijos tiekimo klausimas labai neseniai, per pirmąsias Čekijos pirmininkavimo Tarybai dienas, tapo pats svarbiausias. Finansų ir ekonomikos krizė yra cikliška ir turi savo eigą. Tačiau su energijos tiekimo saugumu ir tvarios energijos šaltiniais susiję klausimai visada yra Europos ir pasaulio politinėje darbotvarkėje. Jie tampa vis labiau neatidėliotini. Energijos tiekimo saugumas aiškiai susijęs su išorės aspektu. Tai reiškia, kad šio klausimo negalima vertinti neatsižvelgiant į padėtį pasaulyje. Tai patvirtina naujausi įvykiai Ukrainoje ir konfliktas Gruzijoje. Nors visai neseniai Europos Sąjungos valstybės narės laikė, kad energetikos klausimą reikia spręsti nacionaliniu, o ne Europos Sąjungos lygmeniu. Praėjusių metų įvykiai energetikos sektoriuje, energijos tiekimo pertrūkiai, energijos išteklių mažėjimas ir kainų slankumas paskatino Europos Sąjungos valstybes nares prieiti prie bendro supratimo, kad būtina bendra energetikos politika. Kai susikerta energetika ir politika, privalome užtikrinti nuolatinį, pakankamą, rentabilų, tvarų ir ekologišką energijos tiekimą.

Privalote pripažinti, kad Europos Sąjunga šioje srityje ne visada veikia sėkmingai. Kai kuriais klausimais, pvz., ekologiškos energetikos ekonomikos, Europos lygmeniu prisiėmėme ambicingus tikslus, kurių siekti privalome pradėti dabar. Kitais klausimais – energijos šaltinių įvairinimo Europos lygmeniu ir bendros energijos rinkos sukūrimo – mes tik pradedame darbą. Pastarųjų kelių dienų įvykiai, įskaitant dujų tiekimo iš Rusijos nutraukimą, parodė, kad kuo greičiau būtina rasti Europos lygmens sprendimą. Visi mes atsakingi už šio bendro supratimo įgyvendinimą sukuriant iš tikrųjų integruotą ir diversifikuotą Europos energijos rinką. Privalome neleisti, kad mūsų pasiryžimas ištirptų su šio pavasario sniegu. Energijos saugumo tiekimo klausimas gali būti sėkmingai sprendžiamas tik vykdant aktyvų dialogą su energijos išteklių tranzito šalimis ir šalimis tiekėjomis. Šią problemą būtų galima išspręsti Europos Sąjungos užsienio politikos priemonėmis. Esame atsakingi už tai, kad jomis būtų pasinaudota.

Kita sritis, kurioje privalome rimtai dirbti, yra Baltijos energijos rinkos ir Skandinavijos ir Vidurio Europos energijos rinkų integracija. Baltijos regiono integracija yra fragmentiška. Prekyba ir transportas regione vystosi sparčiai. Tačiau energijos rinka yra sustingusi. Šioje srityje Europos Komisija padarė dėmesio vertą darbą. Jos iniciatyvos pagerinti energijos tiekimo saugumą ir solidarumą dalis yra ir Baltijos energijos rinkos sujungimo plano plėtra. Tai leis laipsniškai integruoti Baltijos valstybes į bendrą Europos energijos rinką. Labai vertinu Švedijos dalyvavimą strateginėse diskusijose dėl Baltijos jūros regiono. Švedija netrukus turės galimybę tai įgyvendinti – pirmininkaudama Tarybai kitą šių metų pusmetį. Esu įsitikinęs, kad stiprūs regionai – nuo Viduržemio iki Baltijos jūros regiono – prisideda prie Europos Sąjungos stiprumo.

Ponios ir ponai, pirminis Europos Sąjungos tikslas – Europos žmonių saugumas ir gerovė – nepasikeitė. Pasikeitė aplinka, kurioje privalome šį tikslą pasiekti. Pasaulio ekonomika daug artimiau susijusi negu prieš pusę amžiaus. Pasaulio scenoje pasirodė ir nauji galingi ekonomikos žaidėjai. Pasaulinėje konkurencinėje kovoje galima nepralaimėti tik vykdant nuoseklius, toliaregiškus ir, svarbiausia, bendrus Europos Sąjungos veiksmus. Tik kartu galime įgyvendinti pažadus ir suteikti savo piliečiams saugumą ir gerovę. Tik taip galime pasiekti tikslą, už kurį balsavo mūsų šalių žmonės, pritardami mūsų narystei Europos Sąjungoje.

Europos Parlamentas jau parodė, kad jis turi plačią Europos Sąjungos ateities viziją. Tai ypač pasakytina apie Parlamento požiūrį į Sąjungos plėtros politiką. Dinamiškas Europos augimas suteikė Europai galimybę konkuruoti pasaulyje. Šis augimas yra Europos galimybė, kurią ji privalo išnaudoti taip, kad Sąjunga keliolika dešimtmečių galėtų būti lygiavertė sparčiai augančių Azijos ir Lotynų Amerikos ekonomikų partnerė. Būtent jūs, demokratiškai išrinkti Europos šalių atstovai, labiausiai jaučiate atsakomybę už šį procesą. Taip pat neįmanoma neįvertinti Europos Parlamento reikšmės priartinant Europos projektą prie mūsų žmonių ir išplėsti savo demokratinį pripažinimą. Ateityje Europos Parlamento vaidmuo bus dar svarbesnis.

Svarbu suvienyti daugialypiškumą ir įvairovę. Svarbu toliau dirbti tobulinant Europos Sąjungą. Šios užduoties visi europiečiai privalo imtis kartu. Tai mūsų bendra atsakomybė. Būtina išvengti Europos Sąjungos fragmentacijos. Valstybės narės privalo ieškoti sprendimų ir Europos projektui netaikyti kelių greičių koncepcijos. Teigiamai vertintinas praėjusį mėnesį Tarybos pasiektas susitarimas dėl Lisabonos sutarties proceso tęsimo. Lisabonos sutartis yra Europos Sąjungos sėkmingo funkcionavimo ateityje teisinė prielaida. Tik praktiškai įgyvendindami Lisabonos sutarties principus galėsime visiškai realizuoti teigiamą naujosios, suvienytos Europos potencialą. Praktinis Lisabonos sutarties veiksmingumas priklauso nuo valstybių narių ir institucijų politinės valios ir jų sugebėjimo susivienyti siekiant Europos tikslų.

Ponios ir ponai, iki 2004 m. Latvijos tikslas buvo narystė Europos Sąjungoje. Nuo to laiko formuojame Latvijos tikslus atsižvelgdami į Europos tikslus. Nebegalime manyti ir suvokti, kad esame atskiri nuo Europos. Galime nustatyti ir pasiekti Latvijos tikslus tik tuo atveju, jeigu jie atitinka Europos bendrą ateities viziją. Europos tikslus bus galima pasiekti tik tuo atveju, jeigu jie atitiks kiekvienos valstybės narės viziją. Europos Sąjunga buvo sukurta ir privalo būti stiprinama bendrų vertybių pagrindu. Visiems mums bendras vertybes gali išryškinti tik viešos diskusijos. Tik visi kartu gali susitarti dėl vertybių, kurias ketiname pridėti prie tų, kuriomis remiantis buvo įkurta Europos Sąjunga. Visų politikų, o ypač Europos vadovų užduotis – apibrėžti Europos vertybes ir pradėti diskusijas dėl jų.

Pažvelkime į ateitį. Kokia mano įsivaizdavimu Europos Sąjungą ir Latvija bus po ilgesnio laiko? Pavyzdžiui, 2015 m. Po krizės ekonominis pasaulis susijungs į keliolika ekonominės galios centrų. Vienas jų – Europos Sąjunga. Europa turės valios ir sugebėjimų susivienyti, nes tik sąjunga suteiks mums galimybių įvykdyti savo užduotis. Be to, Europos Sąjunga toliau liks atvira visiems europiečiams, kurie priima jos vertybes. Principas „vienybė įvairovėje“ bus svarbiausias stiprinant Europos vaidmenį pasaulyje. Europos Sąjunga išsiplės, bet nepraras sugebėjimo veiksmingai veikti. Europos Sąjunga sugebės pasirūpinti savo saugumu ir suteikti stabilumo kaimynėms. Švietimas ir kultūra bus skirtingas Europos Sąjungos valstybių narių patirtis jungiantis tiltas. Tai Europai padės vėl tapti pasaulio mokslo ir kultūros lydere. Nebebus senųjų ir naujųjų, mažų ir didelių Europos valstybių. Europoje šalys bus vertinamos pagal pasiekimus, ne pagal geografinius ar geopolitinius kriterijus. Europa bus vieninga. Šią vienybę užtikrins galingi regionai, kurie, nors ir gindami savo interesus, tarpusavyje glaudžiai bendradarbiaus, taip visoje Europoje sukurdami gerovės ir plėtros tinklą. Prie šios plėtros prisidės visos šalys – pagal savo sugebėjimus ir konkrečias žinias.

Koks bus Latvijos vaidmuo 2015 m. Europos Sąjungoje. Tuo metu Latvija bus atsigavusi po krizės. Latvijos sostinė Ryga bus vienas iš klestinčių Baltijos ekonominio regiono centrų. Latvijos ekonomika bus labiau subalansuota, konkurencingesnė ir struktūriškai pakeista. 2015 m. pirmą kartą per nepriklausomybės istoriją Latvijai bus patikėta užduotis spręsti Europos ir pasaulio lygmeniu – pirmininkaujant Europos Sąjungos Tarybai. Mūsų indėlis į Europą bus mūsų ypatingi santykiai su Rytų partnerystės šalimis. Latvija ir mūsų regionas bus tiltas į Rytus – panašiai kaip Viduržemio jūros regiono valstybės, kurios sujungs abu šios jūros krantus. Mūsų atviros Europos vizija ir integracijos patirtis bus stimulas Europai būti atvirai.

Ponios ir ponai, 2015 m. ateis netrukus, po šešerių metų. Prieš šimtmetį latvių poetas J. Rainis rašė: „Kas keičiasi, išlieka“. Šie žodžiai ir šiandien skamba labai išmintingai. Esu įsitikinęs, kad Europa pasikeis iš esmės. Ji taps galingesnė ekonomikos, gerovės ir tarpusavio bendradarbiavimo požiūriu. Ji sustiprins savo vertybių sistemą. Europiečiai didžiuosis, kad gyvena Europoje, taip pat ir savo valstybėje. Europos ateitis – vienybė įvairovėje, plėtra, vertybių išlaikymas ir kiekvieno piliečio atsakomybė už savo valstybę ir visą Europos šeimą.

Ponios ir ponai, Europos plėtra ir gerovė yra mūsų sėkmės kriterijus. Pagal juos bus vertinamas mūsų darbas. Esame už tai atsakingi. Raginu jus, Europos Parlamento narius, gerinti europiečių supratimą apie bendrus mūsų tikslus ir apie tai, kaip jie paveiks kiekvieno europiečio gyvenimą jo paties namuose. Europos piliečių parama Europos idėjai yra tvirčiausia Europos ateities garantija. Dėkoju jums, ponios ir ponai, už darbą šioje sesijoje. Linkiu jums sėkmės tolesniuose darbuose ir artimiausiuose Europos Parlamento rinkimuose.

  Pirmininkas. − Gerb. prezidente, leiskite Europos Parlamento vardu padėkoti už kalbą, už jūsų europietišką drąsą ir ryžtą. Neabejotinai džiaugiamės girdėdami, kad jūs vertinate Europos Parlamentą – ir pagrįstai.

Vis dar labai aiškiai prisimenu, kad Latvija, Lietuva ir Slovakija iš pradžių buvo nepakviestos į dešimto dešimtmečio antrojoje pusėje vykusias derybas dėl narystės. Būtent Europos Parlamentas ragino vyriausybes į derybas įtraukti Latviją, Lietuvą ir Slovakiją. Dėl to Latvija, Lietuva ir Slovakija galėjo tapti Europos Sąjungos narėmis 2004 m. gegužės 1 d.

Kalbėjote apie energetiką, labai trumpai jums atsakysiu. Pas mus dirba labai atsakingas Komisijos narys jūsų tėvynainis Andris Piebalgs, kuris puikiai vykdė savo pareigas praėjusią savaitę ir per ginčą dėl dujų su Rusija ir Ukraina, ypač su Rusija. Norėčiau padėkoti Andriui Piebalgu i už darbą jo šalies prezidento akivaizdoje.

(Plojimai)

Gerb. prezidente, mano baigiamoji pastaba. Kalbėjote apie tai, kaip jūs ir Latvija mokosi. Tai tikra tiesa. Tačiau net tie, kurie Europos bendrijai ir Europos Sąjungai priklauso nuo pradžių, mokosi iš jūsų ir jūsų istorinės patirties. Jei esame pasirengę vienas kito klausyti ir vienas iš kito mokytis, mums visiems bus lengviau. Mūsų bendros vertybės daro mus stiprius, demokratiškus ir laisvus. Dėkoju jums, prezidente V. Zatlerai, džiaugiamės galėdami šiandien jus priimti. Dėkoju jums.

(Plojimai)

PIRMININKAVO: Martine ROURE
Pirmininko pavaduotoja