Posėdžio stenograma

Antradienis, 2009 m. sausio 13 d. - Strasbūras

9. Paaiškinimai dėl balsavimo (tęsinys)

- Pranešimas: Christa Klaß (A6-0443/2008)

  Zuzana Roithová (PPE-DE). – (CS) Gerb. pirmininke, teigiamai vertinu kompromisą, kuris ES šalių vyriausybes privers sukurti tvarkaraštį ir parengti veiksmų planus dėl su pesticidų naudojimu susijusios rizikos ribojimo. ES piliečiai neabejotinai teigiamai įvertins purškimo iš lėktuvų apribojimus ir apsaugos zonas, skirtas geriamajam vandeniui ir vandens organizmams apsaugoti. Balsavau už direktyvą, nes ji atitinka mano požiūrį į sveikatos apsaugą.

  Mairead McGuinness (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, aš balsavau už šį kompromisą, nes taupiai naudoti pesticidus yra prasminga. Manau, kad tikroji problema yra ta, kad valstybės narės taiko labai skirtingas taisykles. Kai kurios šalys taiko labai griežtas operatorių mokymo ir švietimo taisykles – dėl to jose pesticidai naudojami taupiai. Manau, kad dėl šio teisės akto visoje Europos Sąjungoje standartai taps aukštesni. Jis yra geras ir purškalų naudotojams, ir tiems, kurie su jais turi kontaktą.

Manau, kad šis teisės aktų paketas labai prasmingas, todėl džiaugiuosi galėdama jam pritarti, taip pat sveikinu pranešėją.

  Avril Doyle (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, aš taip pat balsavau už šį teisės aktą. Nėra abejonių, kad pesticidų reguliavimo sistema būtina. Tai neginčytina. C. Klaß pranešime išplečiama kontrolės sritis ir augalų apsaugos produktų apribojamas iki būtiniausio naudojimo.

Įdomu, kad nors diskusijos dėl su H. Breyer pranešimu susijusio klausimo – pavojus ar rizika – buvo labai sunkios, visada maniau, kad šis klausimas tinkamesnis šiam pranešimui, t.y. kalbant apie realų naudojimą, atskirtą nuo pateikimo į rinką. Jei į tvarkymo ir naudojimo instrukcijas nekreipiama dėmesio, daugelis įprastų gaminių gali būti pavojingi. Vien tik buvimas rinkoje vartotojui, aplinkai ar šių produktų naudotojui pavojaus nekelia. Pesticidai pavojingi tik tada, jei naudotojas nežino, ką jis daro, jei paskleidimo įranga yra sugadinta, jei neatsižvelgiama į vandens aplinką arba jei jie netinkami laikomi ir nėra naudojami pagal integruotosios kenkėjų kontrolės planą. Įgyvendinant kiekybinio panaudojimo sumažinimo koncepciją, reikalingas tikslus valdymas, nes rečiau purškiant gali būti naudojama didesnė pesticidų koncentracija.

Apibendrinant – šių medžiagų turi būti naudojama kuo mažiau – tai žino kiekvienas ūkininkas.

- Pranešimas: Hiltrud Breyer (A6-0444/2008)

  Zuzana Roithová (PPE-DE). – (CS) Gerb. pirmininke, norėčiau dar kartą reaguoti į per vakarykštį plenarinį posėdį vykusias diskusijas. Aš pritariau šiam naujam reglamentui, nes, mano nuomone, tai yra priemonė siekti naujų ir saugesnių augalų apsaugos alternatyvų. Manau, kad abipusis patvirtintų pesticidų pripažinimas pagal geografines zonas mūsų Parlamentui būtų teigiamas pasiekimas. Draudžiamų naudoti medžiagų sąrašo parengimas taip pat yra žingsnis į priekį. Tarp šių medžiagų – kancerogeninės ir genotoksinės medžiagos, taip pat medžiagos, turinčios neurotoksinį ir imunotoksinį poveikį. Šis sąrašas pagrįstas mokslo žiniomis. Kaip vakar pasakė Komisijos narys, atrodo, kad tai taikoma mažai daliai šiuo metu naudojamų medžiagų. Norėčiau paminėti, kad šiuos reikalavimus privalome griežtai taikyti ir importuojamoms prekėms. Komisijos nary, norėjau pasisakyti ir dėl kitų pranešimų, tačiau man nebuvo suteiktas žodis. Šiais pranešimais jau buvo remtasi aiškinant arba dėl jų buvo diskutuota, taigi, tikiuosi, kad jie bus patvirtinti tokie, kokie pateikti rašytine forma.

  Diana Wallis (ALDE). - Gerb. pirmininke, noriu prisipažinti. Nuo vaikystės nemėgstu vienos daržovės – žirnių. Tačiau atsitiko taip, kad atstovauju didžiausiai Didžiosios Britanijos žirnius auginančiam regionui, dėl to H. Breyer pranešimas man kelia didelių problemų. Sutinku su šio pranešimo tikslais. Pritariu įstatymų leidžiamosios valdžios tikslams gerinti mūsų aplinkos būklę ir žmonių sveikatą, tačiau jie iš tikrųjų gali pakenkti mano atstovaujamo regiono stambiai žemės ūkio šakai.

Po ilgų savikritiškų apmąstymų susilaikiau, tačiau noriu aiškiai pasakyti, kad mūsų teisėkūros procedūra šiuo atveju buvo su trūkumais. Mes turėjome tiek daug prieštaringos informacijos ir kitokios, kad aš ir, manau, daugelis kitų, būtume teigiamai įvertinę galimybę surengti trečiąjį svarstymą ar taikinimo procedūrą, nes tai galėtų užtikrinti visų interesų apsaugą.

  Marian Harkin (ALDE). - Gerb. pirmininke, man taip pat buvo sunku apsispręsti. Man pasirodė, kad šis pranešimas iš esmės yra labai gerai subalansuotas ir konstruktyvus, sukurtas užtikrinti žmonių sveikatą, gyvūnų sveikatą ir aplinką.

Tačiau aš esu susirūpinusi, kad, kai priimame sprendimus dėl konkrečios medžiagos patvirtinimo, pagrįstus vertinimu, ar ši medžiaga yra pavojinga, neatsižvelgiame į galimą poveikį. Manau, kad mums reikia moksliniais duomenimis pagrįstų poveikio vertinimų.

Esu susirūpinusi, kad man kalbant su ES piliečiais, jie nuolat mini problemą, kad ES teisės aktai ne visada proporcingi. Nors manau, kad šis pranešimas yra šiek tiek lankstus, taip pat manau, kad jo reikia šiek tiek daugiau. Iš esmės, kad pritartume dokumentui, mums reikia daugiau mokslinių įrodymų. Taip, prevencijos aspektas egzistuoja, ir turime į jį atsižvelgti, bet sprendimai turi būti pagrįsti įrodymais, o šiuo klausimu įrodymų turėtų būti šiek tiek daugiau.

  Neena Gill (PSE). - Gerb. pirmininke, efektyvus ir veiksmingas pesticidų naudojimas yra būtinybė. Nors aplinkos ir visuomenės sveikatos apsauga yra neatskiriami, manau, kad vartotojų ir gamintojų poreikius turime suderinti. Nors teigiamai vertinu H. Breyer pranešimo siekius sumažinti biurokratinę naštą, pranešimui pritarti negaliu.

Aš susitikau su nemažu skaičiumi ekspertų, ūkininkų ir Nacionalinės ūkininkų sąjungos (angl. NFU) atstovų Vakarų Midlendo apygardoje ir labai abejoju dėl šio pranešimo poveikio pasėlių derliams. Pasidalinsiu savo nuogąstavimais. Didžiausia susirūpinimą kelia tai, kad Komisija neatliko tinkamo poveikio vertinimo ir nėra aiškių duomenų, kokį poveikį šis pranešimas turės žemės ūkiui.

Nemanau, kad dabar, kai visame pasaulyje auga maisto kainos, turėtume automatiškai nustatyti priemones, kurios mūsų maisto gamybai turėtų neigiamą poveikį. Todėl mūsų delegacija pateikė pakeitimą dėl išsamaus ir labai pavėluoto poveikio vertinimo.

  Mairead McGuinness (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, kaip ir daugelis kolegų, norėčiau pasakyti, kad šis klausimas labai sudėtingas. Diana Wallis buvo susirūpinusi dėl žirnių, galite įsivaizduoti, kad Airijoje meniu ir darbotvarkėje yra bulvės. Tačiau apskritai manau, kad dokumentas, dėl kurio balsavome, yra daug geresnis pasiūlymas nei pirminis. Sveikinu visus jį rengusius asmenis.

Leiskite apie tai pakalbėti. Šiuo svarbiu klausimu ir baigsiu. Manau, kad šiuo metu ūkininkai turėtų daryti spaudimą agrochemijos pramonei, kad ji gamintų saugesnes alternatyvas, o jie galėtų toliau gaminti maistą, taip pat manau, kad didžioji dalis energijos turėtų būti skiriama šiam spaudimui.

Komisija turi reaguoti į pagrįstus Europos Sąjungos ūkininkų ir gamintojų nuogąstavimus, kad jiems bus uždrausta naudoti tam tikras medžiagas, o trečiosios šalys jas naudos toliau. Jei norime, kad ūkininkai mums pritartų, turime jiems tai paaiškinti.

  Ashley Mote (NI). - Gerb. pirmininke, aš balsavau prieš paprasčiausiai dėl to, kad Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ir Komisijos nariai galiausiai šį pasiūlymą apiplėšė. Vakar pranešėjai gyrėsi apie standartizavimą, nors sakoma, kad ši Sąjunga yra įvairovės Sąjunga. Šioje erdvėje labai trūksta sveiko proto, apdairumo ir įvairovės.

Šis klausimas tikrai buvo žemės ūkio klausimas, tačiau už žemės ūkį atsakingas Komisijos narys iš Danijos nepasirodė. Priežastis, be abejo, interesų konfliktas, nes Danija neapdoroja geriamojo vandens po to, kai jis išsiurbiamas iš žemės.

Mano krašte ūkininkai jaučiasi visiškai nusivylę ir įsižeidę, nes Parlamente daromos prielaidos, kad jie nežino, ką daro, ir kad jiems tai reikia pasakyti. Iš esmės dėl jūsų veiksmų šalia Jungtinės Karalystės gyventojų atsirado dar viena žmonių grupė, kuri nuoširdžiai nemėgsta Europos Sąjungos kišimosi.

  Avril Doyle (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, visos šalys dėl šio pranešimo išsakė perdėtus teiginius ir baimes. Buvo sunku atskirti faktus nuo prasimanymų ir priimti sprendimą, kaip balsuoti.

Nors pripažįstu Airijos uogų ir bulvių pramonės atstovų ir javus auginančių ūkininkų, su kuriais kalbėjausi, nerimą, šiam kompromisui pritariau. Manau, kad patobulinimai buvo verti mūsų paramos, nors šiokių tokių nuogąstavimu turiu. Balsavau už, nes, mano nuomone, taikinimo procedūros taikymas šiam pranešimui būtų blogiausias rezultatas. Leidimas penkerius metus taikyti leidžiančią nukrypti nuostatą, ir, jei tai reikalinga svarbiems augalų apsaugos projektams, ją atnaujinti, yra svarbi saugumo priemonė, kuri skatina agrochemijos pramonę ieškoti alternatyvių medžiagų ir jas gaminti.

  Syed Kamall (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, manau, kad kalbėjimas apie Europos projektą yra iš esmės dialektiškas. Kalbame apie demokratiją, tačiau ignoruojame per Prancūzijoje, Nyderlanduose ir Airijoje vykusius referendumus išreikštą demokratinę valia. Kalbame apie maisto saugą, tačiau balsuojame už pranešimą, kuris gali pakenkti maisto gamybai Europos Sąjungoje. Kalbame apie pagalbą neturtingesnių šalių piliečiams ir ūkininkams, tačiau šiuo balsavimu raginame uždrausti importuoti ūkininkų, kurie naudoja Europos Sąjungoje uždraustus pesticidus, produktus.

Kolegų Parlamente ir Komisijoje prašau: ateityje pagalvokime apie tai, kad mūsų teisės aktai gali turėti rezultatą, kurio nesiekėme. Sutinku su D. Wallis dėl teisėkūros proceso, ir dėl to, kad turėtų būti trečiasis svarstymas. Sutinku, kad buvo paskubėta, manau, kad visi sutiksime dėl to, kad poveikio vertinimas buvo nepakankamai pagrįstas moksliniais duomenimis. Užtikrinkime, kad taip daugiau neatsitiktų.

  Christopher Heaton-Harris (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, aš siekiau, kad kompromisas nebūtų priimtas, ir balsavau prieš atitinkamas šio pranešimo dalis. Paaiškinsiu kodėl ir perskaitysiu Jameso Mowbray, ūkininko, gyvenančio šalia mano atstovaujame regione esančio Skegneso miesto, laišką.

Jis rašė: „Aš jau daugiau kaip 40 metų naudoju pasėlių apsaugos produktus. Šiuos produktus visada naudojau atsargiai, atsižvelgdamas į kitus žmones ir augaliją ir gyvūniją. Savo sveikatai ar aplinkai jokios akivaizdžios žalos nepadariau. Todėl mane pribloškia, kad galimas daugelio produktų, įskaitant triazolio fungicidus, naudojimo uždraudimas pagrįstas ne moksliniais argumentais ir kad dėl jo mano verslas taps nelabai perspektyvus ir sumažės galimybė įsigyti mano šalyje pagaminto maisto.“

Be jo, tokias pastabas atsiuntė ir šimtai kitų žmonių – iš įmonės „Empire World Trade“, esančios Spaldingo mieste Linkolnšyro grafystėje, John Manby, dirbantis įmonėje „Parker Farms“ Leičesteryje, John Clark, gyvenantis Notingemšyro grafystėje ir kt. Todėl balsavau, kad šis kompromisas nebūtų priimtas.

  Kathy Sinnott (IND/DEM). - Gerb. pirmininke, dabar, kai pasibaigė balsavimas ir pateikiami argumentai, norėčiau grįžti prie per Parlamento diskusijas ir komitete svarstytų klausimų. Daugelis išreiškė dėmesio vertą nepasitikėjimą ūkininkais ir nuomonę, kad ūkininkai yra sveikatos ir aplinkos priešai. Remdamasis savo patirtimi galiu pasakyti, kad tai netiesa. Airijos ūkininkai yra ir buvo tvarkdariai, kurie tūkstančius metų saugojo aplinką, išlaikydami ją gyvą, švarią ir produktyvią. Ūkininkai yra ir mūsų sveikatos pagrindas. Jie gamina gerą maistą, o jis yra geros sveikatos pagrindas. Raginu jus vėl pasitikėti mūsų ūkininkais, nes labai sunkioje padėtyje, kurią sukelia oro sąlygos, kenkėjai ir, žinoma, ES politika daro viską, ką gali, kad mus išmaitintų.

Rašytiniai paaiškinimai dėl balsavimo

- Pranešimas: Paolo Costa (A6-0468/2008)

  John Attard-Montalto (PSE), raštu. − Ką tik balsavome dėl susitarimo dėl civilinės aviacijos saugos. Nors kelionė oru yra vienas saugiausių keliavimo būdų, saugos priemonių niekada nebus per daug.

Su šiomis diskusijomis susijęs ir saugumas. Po siaubingos teroristų atakos prieš dvynius buvo imtasi daugybės saugumo priemonių. Saugumo, kaip ir saugos, niekada negali būti per daug. Iš tikrųjų teroristai vėl smogia, kai jaučiamės labai saugūs.

Žinoma, būtina rasti pusiausvyrą tarp piliečių teisių ir saugumo priemonių, nors, kai reikia pasirinkti, kam nors reikia suteikti pirmenybę. Pvz., buvo labai priešinamasi dalinimuisi keleivių sąrašais, tai grindžiant duomenų apsaugos argumentais. Tačiau neabejotina, kad tokios saugumo priemonės leis atlikti išsamią analizę, kokios neįmanoma atlikti prie sienos.

Mes gyvename naujoje eroje. Taikiniais sąmoningai pasirenkami nekalti civiliai gyventojai – iš anksto pasirenkami konkrečių šalių civiliai gyventojai. Tokioje aplinkoje tikrai nesitikime, kad šios šalys nedarys visko, kas įmanoma, kad apsaugotų savo piliečių interesus.

  Dragoş Florin David (PPE-DE), raštu. – (RO) Aš balsavau už šį pranešimą, nes Rumunijos aviacijos pramonė taip pat turės tiesioginės naudos. Iš susitarimo, dėl kurio susitarta, matyti, kad jo struktūra tokia pati, kaip įprastinio susitarimo aviacijos saugos srityje; jis grindžiamas abipusiu pasitikėjimu kitos šalies sistema ir reglamentavimo skirtumų palyginimu. Jame numatyti eksportuojančių ir importuojančių institucijų bendradarbiavimo įsipareigojimai ir metodai. Vis dėlto kaip tai padaryti, t. y. kaip bendradarbiauti ir pripažinti viena kitos sertifikavimo išvadas tinkamumo skraidyti ir techninės priežiūros srityse, išdėstyta susitarimo prieduose, o ne įprastiniuose susitarimuose, kuriuose šios priemonės paprastai išdėstomos atskiruose neprivalomojo pobūdžio susitarimuose civilinės aviacijos institucijų lygmeniu. Iš priedų galima tiksliai spręsti apie Bendrijos tinkamumo skraidyti (Komisijos reglamentas Nr. 1702/2003) ir techninės priežiūros (Komisijos reglamentas Nr. 2042/2003) įgyvendinimo taisyklių turinį, kurį susitariančios šalys iš dalies pakeis sprendimu dėl dvišalės priežiūros valdybos .

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. – (PT) Europos bendrijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) aviacijos susitarimai pagrįsti oro transporto liberalizavimu.

Šie ES (tiksliau Europos bendrijos – vienintelės teisiniu požiūriu egzistuojančios organizacijos – ir jos bendrosios rinkos, kurią ketinama visiškai liberalizuoti) lygmeniu nustatyti sprendimai yra viršesni už visus atskirų valstybių narių ir JAV sudarytus dvišalius susitarimus.

Kaip ir kitose ankstesnėse Europos Parlamento rezoliucijose, norėtume pabrėžti, kad mes akivaizdžiai labiau suinteresuoti užtikrinti „aukšto lygio civilinės aviacijos saugą ir sumažinti aviacijos sektoriaus bei subjektų ekonominę naštą, tenkančią dėl besikartojančiais teisės aktais nustatytos kontrolės“. Tačiau privalome užtikrinti du svarbius aspektus: 1) šių procesų tikslas ir numanomas pagrindas neturi būti toks, kad standartų derinimo priemonėmis būtų galima sukurti ir skatinti sąlygas, kurios didintų oro transporto liberalizavimą; 2) šie procesai neturi skatinti suderinimo nustatant žemesnius standartus ir taisykles, ypač kai sujungiamos nuostatos dėl saugos, ekonominės naštos sumažinimo ir liberalizavimo; turi vyrauti pelno ir koncentracijos principai.

Manome, kad oro transportas turi būti ginamas kaip viešoji paslauga, kurią teikia kiekvienos šalies viešosios įmonės. Tai užtikrina piliečiams teikiamų paslaugų kokybę ir saugą.

  Jörg Leichtfried (PSE), raštu. − (DE) Iš esmės pritariu Paolo Costa pranešimui dėl civilinės aviacijos.

Svarbu, kad šiuo susitarimu ES ir JAV susitaria dėl bendro požiūrio. Tačiau šiai partnerystei su užjūrio šalimi labai svarbu, kad būtume tikri partneriai, ne formalūs. Turi būti rasti kriterijai, kurių abi šalys privalėtų laikytis.

Jei ES ar JAV nesilaikys susitarimo, būtina susitarimą anuliuoti.

  Bogusław Liberadzki (PSE), raštu. – (PL) Balsavau už pranešimą dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimo dėl bendradarbiavimo civilinės aviacijos saugos reglamentavimo srityje sudarymo (A6-0468/2008). Sutinku su pranešėjo pasiūlymu dėl šio susitarimo sudarymo.

Manau, kad šio susitarimo tikslai, t.y. palengvinti prekybą susitarime numatytomis prekėmis ir paslaugomis, kiek įmanoma labiau apriboti vertinimų, bandymų ir patikros veiksmų kartojimąsi ir juos taikyti tik tada, kai yra esminių reglamentavimo skirtumų, bei taikyti abiejų šalių sertifikavimo sistemą siekiant patikrinti, ar ji atitinka kitos šalies reikalavimus, yra teisėti.

Tikiuosi, kad siekis pasitikėti vienas kito sistemomis padės šį susitarimą įgyvendinti.

  Marian-Jean Marinescu (PPE-DE), raštu. – (RO) Būdamas Europos Parlamento teisėkūros pranešimo dėl Europos aviacijos saugos agentūros (EASA) galių išplėtimo pranešėjas, teigiamai vertinu susitarimą, dėl kurio susitarta su JAV, t. y. dėl civilinės aviacijos saugos sertifikatų abipusio pripažinimo.

Susitarimas yra svarbus žingsnis plėtojant transatlantinį bendradarbiavimą, kuris Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcijai yra svarbus tikslas. Juo nustatomos pagrįstos Europos Sąjungos ir JAV prekybos prekėmis ir paslaugomis civilinės aviacijos sektoriuje skatinimo sąlygos, kurios Europai yra neabejotinai naudingos. Susitarime nustatytos tvirtesnės garantijos dėl produktų, dalių ir orlaivių suderinimo su aukštesniais aplinkos apsaugos reikalavimais. Esant šioms sąlygoms galime tikėtis, kad bendro Europos dangaus principai ateityje bus išplėsti ir taikomi transatlantiniame bendradarbiavime, vyks platesnis bendradarbiavimas vykdant mokslinius tyrimus, taip pat šioje srityje diegiant naujas technologijas. Šie veiksmai turėtų būti pagrįsti bendradarbiavimu įgyvendinant projektus SESAR ir „NextGen“.

Manau, kad šis susitarimas per ilgą laiką paskatins išplėsti abiems pusėms naudingą Europos aviacijos saugos agentūros (EASA) ir Federalinės aviacijos administracijos (FAA) bendradarbiavimo sistemą, kuri bus tiesiogiai naudinga oro linijoms, aviacijos pramonei ir, svarbiausia, keleiviams.

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. – (PT) Būsimai išorės transporto politikai būtini geri Europos bendrijos ir JAV santykiai. Dėl to vienas svarbiausių šio bendradarbiavimo susitarimo dėl civilinės aviacijos saugos reglamentavimo aspektų yra tai, kad jis grindžiamas abipusiu pasitikėjimu kitos šalies sistema ir reglamentavimo skirtumų palyginimu. Šio susitarimo tikslas – palengvinti prekybą prekėmis ir paslaugomis, kiek įmanoma labiau apribojant vertinimų, bandymų ir patikros veiksmų kartojimąsi ir juos taikant tik tada, kai yra svarbių dviejų šalių reglamentavimo skirtumų. Todėl manome, kad kuriama struktūra užtikrins sklandų kasdienį darbą, kad su jos įgyvendinimu susiję klausimai bus sprendžiami nuolat bendradarbiaujant ir konsultuojantis. Šis susitarimas yra dar vienas labai svarbus žingsnis Europos transporto politikos išorės aspekto srityje, todėl šiam pranešimui pritariau.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau pareikšti, kad balsavau už P. Costa pranešimą dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimo dėl bendradarbiavimo civilinės aviacijos saugos reglamentavimo srityje sudarymo.

Sutinku su pranešėju, kad Parlamentas turi pritarti šio susitarimo sudarymui, nes tai aiškiai supaprastintų šalių tarpusavio prekybą prekėmis ir paslaugomis tinkamumo skraidyti ir techninės priežiūros srityse, išvengiant atitikimo saugos reikalavimams vertinimų ir patikrų nereikalingo kartojimo. Iki šiol šie veiksmai turėjo būti kartojami, net jei jie buvo labai panašūs. Tačiau manau, kad iš pradžių susitarimas turi būti taikomas laikinai, kad galėtume nustatyti visus praktinius ir įgyvendinimo sunkumus ir iki galutinio patvirtinimo juos pašalinti.

- Pranešimas: Diana Wallis (A6-0511/2008)

  Dragoş Florin David (PPE-DE), raštu. – (RO) Aš balsavau už šį pranešimą dėl geresnio įmonių teisinio reguliavimo ES.

  Nicolae Vlad Popa (PPE-DE), raštu. – (RO) Aš balsavau už pranešimą dėl bendros mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių įmonių jungimui, skaidymui, daliniam skaidymui, turto perleidimui bei keitimuisi akcijomis, kai šie teisiniai sandoriai iš esmės pakeičia komercinių įmonių teisinį statusą. Europos Sąjunga taip pat turi imtis reikiamų priemonių, kad nustatytų vienodą, suderintą ir veiksmingą reguliavimą.

Pritariau šiam pranešimui ir dėl to, kad esu teisininkas, ir toliau pritarsiu visiems Europos Parlamento veiksmams, kuriais siekiama Europos lygmeniu suderinti fiskalines, civilines ir baudžiamąsias nuostatas.

- Pranešimas: Costas Botopoulos (A6-0508/2008)

  Dragoş Florin David (PPE-DE), raštu. – (RO) Balsavau už šį pranešimą, nes Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamente nėra su kalba susijusių nuostatų, kuriose būtų nurodoma, kokią kalbą reikėtų vartoti apeliaciniuose procesuose (apskundžiant Tarnautojų teismo sprendimus). Iš tikrųjų nesama atitikmens Teisingumo Teismo procedūros reglamento 110 straipsniui.

- Pranešimas: Bastiaan Belder (A6-0489/2008)

  Adam Bielan (UEN), raštu. – (PL) Gerb. pirmininke, po pastarojo ginkluoto konflikto Balkanuose Europos valstybės šiuo klausimu pasisakė labai skirtingai. Tačiau aktyviai veikdama buvusioje situacijoje, ES patvirtino, kad Balkanai yra mums svarbus regionas ir sudėtinė Europos dalis. Todėl esame įsipareigoję remti šių šalių pastangas pasiekti stabilumą ir demokratiją. Aš pritariau B. Belderio pranešimui, nes jame pabrėžiamas poreikis padėti Balkanų šalims, vertinant jas kaip atskiras, nepriklausomas partneres.

Be to, gerai, kad pranešime pabrėžiamas poreikis nustatyti bendrą energetikos politiką. Būtina nedelsiant įvairinti energijos šaltinius. Tai būtų naudinga ne tik ES, bet ir visai Europai.

  Avril Doyle (PPE-DE), raštu. − B. Belderio pranešime nagrinėjami dabartiniai Europos Sąjungos prekybos ir ekonominiai santykiai su šiuo vis stabilesniu regionu, kurio daugelis šalių yra kandidatės tapti ES narėmis. ES vaidmuo šiame regione labai svarbus, nes ji yra pagrindinė šio regiono prekybos ir ekonomikos partnerė ir stabilios ir ilgalaikės taikos rėmėja.

Tai, kad ES yra ekonominė partnerė ir stiprios pilietinės visuomenės, valdymo ir dinamiškų institucijų modelis, turėtų būti panaudota skatinant šio regiono plėtrą. Trejopas ir diferencijuotas vertinimas, atsižvelgiant į regiono šalių santykinius skirtumus ir asociacijos susitarimus ir tolesnę paramą, yra aiškus būdas spręsti nepakankamo išsivystymo klausimus ir skatinti intensyvų regiono ir tarptautinį ekonominį bendradarbiavimą.

B. Belderio pranešimas yra priemonė stiprinti ilgalaikę taiką ir propaguoti idealus, dėl kurių visi esame įsipareigoję, todėl šiam pranešimui pritariu.

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Suprantu, kad B. Belderio pranešime kalbama tik apie ekonominius ir prekybinius santykius su Vakarų Balkanų šalimis ir akivaizdžią būtinybę Europos Sąjungai padėti atkurti jų ekonomikos, teisės, politikos ir socialinių reikalų sritis.

Tačiau esu nustebęs, kad, nepaisant teiginio, kad ši pagalba ir stojimo procesai turi būti diferencijuoti ir nustatyti atsižvelgiant į kiekvienos šalies padėtį, pranešime į konkrečią kiekvienos šalies padėtį iš tikrųjų neatsižvelgiama. Pvz., apie Serbiją net neužsimenama.

Šis Parlamentas, visada skubiai smerkiantis žmogaus teisių pažeidimus pasaulyje, reikalaujantis į tarptautinius bendradarbiavimo susitarimus įtraukti žmogaus teisių sąlygas, padėjo galutinį tašką, nes balsavo už pranešimą, kuriame nė karto nepaminėta dramatiška ir nepriimtina serbų tautybės Kosovo gyventojų padėtis, o jie savo tėvų istorinėje žemėje tapo parijais. Tuo tarpu pranešime giriamasi, kad valdžios institucijoms, kurios šią padėtį skatina, organizuoja ar toleruoja, skiriama šimtai milijonų eurų.

  Vural Öger (PSE), raštu. − (DE) Ekonominių santykių su Vakarų Balkanais stiprinimas yra labai svarbus ir ES, ir Vakarų Balkanams. Todėl teigiamai vertinu tai, kad Europos Parlamentas šiuo klausimu intensyviai dirba, kad šiandien patvirtinome B. Belderio pranešimą. Atsižvelgiant į tai, kad Vakarų Balkanų šalių ateitis yra ES, jų ekonominių ir politinių santykių su ES atkūrimas labai svarbus. Siekiant per ilgą laiką šias šalis priartinti prie ES, būtina skatinti jų rinkos ekonomikų plėtrą ir regioninį bendradarbiavimą.

Todėl svarbūs Europos Parlamento konstruktyvūs ir teigiami signalai. Parama politiniam stabilumui, teisiniam saugumui, o kartu ir geroms užsienio investicijų sąlygoms į šias šalis, atitinka ES interesus. B. Belderio pranešime pabrėžiama, kad ekonominių santykių lygmuo priklauso nuo kiekvienos atskiros šalies pažangos. Be to, ES turėtų siekti įvairinti Vakarų Balkanų šalių ekonomikas. Visi šie svarbūs aspektai įtraukti į pranešimą. Esu įsitikinęs, kad teigiama ES ir Vakarų Balkanų ekonomikos santykių plėtra bus naudinga visoms Europos žemyno šalims. Aš labai laukiu mūsų pasiūlymo įgyvendinimo.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, aš balsavau už B. Belderio pranešimą dėl prekybos ir ekonominių santykių su Vakarų Balkanais.

Pritariu kolegai Parlamento nariui, kad Europos Sąjunga turi būti svarbiausia veikėja per Vakarų Balkanų šalių ekonomikos ir politikos atkūrimo procesą, kurio tikslas – šių šalių narystė Europos Sąjungoje. Pirmiausia reikėtų stabilizuoti politinę padėtį, tada atkurti ekonomiką ir prekybą.

Vis dėlto norėčiau pabrėžti, kad Sąjunga turi išsamiai išnagrinėti padėtį kiekvienoje šalyje žmogaus teisių laikymosi ir demokratinių principų srityse. Ypač atkreipiu dėmesį į Kroatiją ir didelį skaičių iš Kroatijos ištremtų italų, kurie, nepaisant Kroatijos oficialaus kreipimosi dėl narystės ES, šioje šalyje vis dar aiškiai diskriminuojami. Mano nuomone, šis aspektas nesuderinamas su Serbijos, kuriai galimos kandidatės statusas suteiktas tik dabar, padėtimi, Sąjunga šiai šaliai turėtų būti atviresnė negu iki šiol.

  Flaviu Călin Rus (PPE-DE), raštu. – (RO) Aš balsavau už pranešimą dėl prekybos ir ekonominių santykių su Vakarų Balkanais (A6-0489/2008), nes į pasiūlymą dėl Europos Parlamento rezoliucijos įtrauktos ir Užsienio reikalų komiteto, ir Regioninės plėtros komiteto, kurių narys esu, nuomonės.

Vakarų Balkanų ekonomikos augimas ir plėtra sukurs sąlygas konstruktyviai partnerystei su ES rytinėmis valstybėmis narėmis, kurių viena yra ir Rumunija.

Tuo pat metu Vakarų Balkanų šalių ekonomikos ir prekybos politikos susiejimas su Europos Sąjungos politika bus parama tarp ES ir šių šalių sudarytiems stabilizavimo ir asociacijos susitarimams.

Aš balsavau už šį pranešimą, nes ekonominis stabilumas gali paskatinti ir politinį stabilumą šiame regione, kuris pastaraisiais metais yra ypač neramus.

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE), raštu. – (PL) ES turėtų panaudoti visas galimas priemones, siekdama Vakarų Balkanų regioną motyvuoti ir įtikinti jį vykdyti būtinas reformas. Šiame kontekste ypač svarbi regioninio ekonominio bendradarbiavimo plėtra ir narystės perspektyva regiono valstybėms. Platūs ir stabilūs ekonominiai ryšiai tarp konkrečių šalių turėtų paskatinti ypatingą ekonominę integraciją, kuri neabejotinai padės sumažinti konflikto pavojų ateityje. To gali padėti išvengti ir reali narystės perspektyva. Balkanų šalys jau padarė didžiulę pažangą atkurdamos santykius su ES, tačiau narystės perspektyva neabejotinai paskatins valstybes toliau vykdyti integracijos su Bendrija veiksmus.

Tačiau norėčiau pabrėžti, kad kartu su ekonominės paramos priemonėmis ne mažiau svarbios iniciatyvos, kuriomis siekiama į ES integruoti Balkanų visuomenę. Todėl labai svarbu priimti kuo didesnius pakeitimus, nuo kurių žmonių judėjimas taptų lengvesnis, ir remti regiono jaunimą. Tik tada, kai Balkanų žmonės jaus, kad jų ir kitų Europos piliečių teisės lygios, galėsime pasakyti, kad mūsų pastangos sėkmingos.

  Bart Staes (Verts/ALE), raštu. − (NL) Visiškai sutinku su B. Belderio teiginiais ir jo rekomendacijomis, kaip pagerinti prekybą ir ekonominius santykius su Vakarų Balkanais. ES turi atlikti pagrindinį vaidmenį atkuriant šį regioną. Stabilizavimo ir asociacijos susitarimai, prekybos lengvatos ir techninė bei finansinė pagalba lieka trimis pagrindiniais ES vilčių stabilizuoti padėtį regione ramsčiais. Tiesa, kad išsivystymo lygis ir priimto acquis communautaire apimtis skirtingose regiono šalyse nevienodi, taigi, atmetus vieną strategiją būtina pasirinkti konkrečias koncepcijas, pritaikytas pagal atitinkamus poreikius. Albanija nėra Juodkalnija, o Bosnija ir Hercegovina nėra Kosovas.

Stojimo derybų su Vakarų Balkanų šalimis pažanga (arba jų pradžia, kalbant apie galimas šalis kandidates) turėtų priklausyti nuo visiško Kopenhagos kriterijų laikymosi ir besąlygiškos pagarbos demokratijai ir žmogaus teisėms. Pasakykime aiškiai – visos šios šalys turi ateitį ES ir jų narystė užtikrins, kad šiame regione šimtmečius vykę baisūs konfliktai jau yra praeitis.

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. – (PL) Europos Sąjunga atlieka labai didelį vaidmenį buvusios Jugoslavijos šalių ekonominio ir politinio atkūrimo procesuose. Tačiau ji prisiėmė ypač didelę atsakomybę dėl viso Vakarų Balkanų regiono. Dėl to ES šiuo metu susiduria su sudėtingu viso regiono atkūrimo uždaviniu.

ES tapo pagrindine visų Vakarų Balkanų prekybos partnere. Trys svarbiausi šio bendradarbiavimo ramsčiai yra: stabilizavimo susitarimai, prekybos lengvatos ir techninė ir finansinė pagalba. Stabilizavimo procesu pirmiausia turi būti siekiama gerinti gyvenimą ir užtikrinti nuolatinę Balkanų valstybių ekonomikos plėtrą. Tačiau imdamasi veiksmų ES turėtų atsižvelgti į tai, kad kai kurios valstybės yra ES narės, o kitos yra galimos šalys kandidatės.

Sunku nesutikti, kad pagrindinė aptariamų šalių plėtros sąlyga yra narystė Pasaulio prekybos organizacijoje (Kroatija, Albanija ir Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija jau yra narės). Siekiant visiškos integracijos į pasaulio prekybos sistemą, būtina, kad į PPO įstotų ir Bosnija, ir Hercegovina, Serbija ir Juodkalnija.

Pažanga vykdant regiono modernizaciją vertintina teigiamai, bet būtina siekti visiškos Vakarų Balkanų integracijos į ES ekonominę sistemą.

- Pranešimas: Mairead McGuinness (A6-0505/2008)

  Jan Andersson, Göran Färm, Anna Hedh, Inger Segelström ir Åsa Westlund (PSE), raštu. − (SV) Pranešime dėl bendrosios žemės ūkio politikos ir pasaulinės maisto saugos nagrinėjami svarbūs klausimai, pvz., augančių maisto kainų neturtingose ir turtingose šalyse pasekmės ir prieigos prie maisto visiems užtikrinimo svarba.

Mes, Švedijos socialdemokratai, nusprendėme balsuoti prieš šį pranešimą, nes, kalbant apie žemės ūkio politiką, jame yra problemiškų teiginių. Norėtume, kad būtų sumažinta žemės ūkiui skiriama ES biudžeto dalis, išlaikyta ir plėtojama kryžminė atitiktis ir sistema pritaikoma prie rinkos. Pranešimas šių nuostatų neatitinka, todėl mes balsuojame prieš jį.

  Liam Aylward (UEN), raštu. − Tvaraus maisto tiekimo užtikrinimas yra viena didžiausių mūsų problemų. JI didėja pasaulyje didėjant gyventojų skaičiui. Šiuo metu per metus gyventojų padaugėja 70 mln. Tai reiškia, kad kiekvienais metais reikia pagaminti maisto 70 mln. žmonių daugiau. Kaip spręsime šią problemą, kai šiuo metu jau 850 mln. žmonių pasaulyje blogai maitinasi?

Tvaraus maisto tiekimo užtikrinimas yra viena didžiausių mūsų problemų. ES yra vienas sėkmingiausių naujųjų laikų projektų, kuris į regioną atnešė taiką, stabilumą ir klestėjimą. ES yra viena didžiausių užjūrio vystymosi pagalbos (angl. ODA) teikėjų ir tarptautinio bendradarbiavimo pavyzdys. Ši patirtis gali būti tinkamai panaudota visame pasaulyje.

ES negali vykdyti siauros taikymo srities politikos. Tarptautinis turtas yra tarpusavyje susipynęs, vis labiau persidengia įvairios politinės sritys. Šiuo pranešimu patvirtinama ir pripažįstama, kad aukšti ES standartai ir didelė patirtis žemės ūkio srityje gali turėti platesnės vertės – sprendžiant pasaulinę maisto saugos problemą, įskaitant trąšų ir labai derlingų grūdų finansavimą, taip pat mokant ūkininkus ir maisto gamintojus ir teikiant jiems praktinę paramą.

  Niels Busk ir Anne E. Jensen (ALDE), raštu. − (DA) Niels Busk ir Anne E. Jensen balsavo už M. McGuinness pranešimą savo iniciatyva dėl bendrosios žemės ūkio politikos ir pasaulinės maisto saugos, nes didžioji dalis pranešimo nuostatų yra puikios ir galima balsuoti tik už arba prieš. Tačiau negalime pritarti 63 ir 64 dalims, kuriose abejojame laisva prekyba žemės ūkio produktais. Esame tvirti laisvos prekybos rėmėjai ir manome, kad visiškai teisinga siekti padėties, kurioje prekyba žemės ūkio produktais pagrįsta laisvosios rinkos principais.

  Ole Christensen, Dan Jørgensen, Poul Nyrup Rasmussen, Christel Schaldemose and Britta Thomsen (PSE) , raštu. − (DA) Socialistų frakcijos Europos Parlamente nariai iš Danijos balsavo prieš pranešimą savo iniciatyva dėl bendrosios žemės ūkio politikos ir pasaulinės maisto saugos, nes pranešime prieštaraujama žemės ūkio politikos liberalizavimui ir kritikuojamos ES pesticidų naudojimo apribojimo taisyklės. Manome, kad subalansuota prieiga prie pasaulinio maisto tiekimo yra būtina, tačiau ES pagalbos žemės ūkiui išlaikymas ar išplėtimas tam nepadės.

  Konstantinos Droutsas (GUE/NGL), raštu. – (EL) Pasaulinė maisto problema didėja, o ne mažėja ir neigiamai veikia visus paprastus žmones, ne tik mažiau išsivysčiusiose šalyse, bet ir labiau išsivysčiusiose.

Pagrindinė šios padėties priežastis yra ta, kad pagrindinis žemės ūkio produktų ir maisto gamybos kriterijus yra pelnas, o ne pasauliniai maisto reikalavimai.

Dėl prekybos maisto produktais tarptautinėse biržose kainos augo spirale, taip pat spirale augo tarptautinių maisto gamybos įmonių pelnas. Štai kodėl pastebimai sumažėjo kaimuose gaminamų žemės ūkio produktų gamyba ir pasaulinės maisto atsargos ir padidėjo blogai besimaitinančių žmonių skaičius.

Kalbant apie šios nepriimtinos padėties, dėl kurios milijardas žmonių priversti blogai maitintis ir badauti, sprendimą, pranešime apsiribojama pageidavimų sąrašais, tačiau jie neįmanomi, nes norima vykdyti tą pačią politiką: remti bendrąją žemės ūkio politiką, jos svarstymus iš naujo ir būklės patikrinimus, baigti derybas su Pasaulio prekybos organizacija, sumažinti pagalbą gamybai ir toliau gaminti biodegalus prisidengiant aplinkos apsauga ir naudojant žemę, kuri galėtų būti panaudojama maisto gamybai.

Pranešime beveik nekalbama apie nepriklausomumą maisto požiūriu ir saugos principus ir teisę turėti pakankamai maisto išteklių.

Graikijos komunistų partijai priklausantys Europos Parlamento nariai balsavo prieš šį pranešimą, nes, nepaisant pateiktų išvadų ir pageidavimų, juo remiama prieš paprastus žmones nukreipta ir monopolijoms palanki politika, kuri vis didesnį skaičių žmonių pasmerkia blogai mitybai ir badui.

  Lena Ek (ALDE), raštu. − (SV) Svarbu kovoti su badu ir jį sumažinti. Šiuo požiūriu pritariu M. McGuinness pranešimui savo iniciatyva dėl bendrosios žemės ūkio politikos ir pasaulinės maisto saugos.

Vis dėlto nutariau susilaikyti, nes tam tikros pranešimo nuostatos labai protekcionistinės. Mūsų žemės ūkio subsidijavimas ir reguliavimas yra nesuderinamas su atviros, ekologiškos, saugios ir verslios Europos siekiu. Laisvesnė pasaulio žemės ūkio produktų rinka leistų neturtingų šalių žmonėms lengviau plėtoti žemės ūkį. Šiuo metu tai ypač pastebima Afrikoje.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Mes pritariame tam tikriems pranešimo teiginiams:

- teiginiui, kad dėl politikos pokyčio ES gamintojai neteko potencialių rinkos galimybių ir tenka vis labiau kliautis iš ne Europos Sąjungos importuojamais maisto produktais, kurie gaminami pagal labai įvairius gamybos standartus; dėl to ES žemės ūkio produktams sukuriamos nelygios konkurencijos sąlygos;

- susirūpinimui, dėl labai didėjančios žemės ūkio gamybos kainos gali sumažėti naudojimas ir produkcija, o dėl to maisto krizė Europoje ir pasaulyje tik didės;

- teiginiui, kad būtinos politikos priemonės, kuriomis būtų atkreiptas dėmesys į tokius didelius ir nuostolingus kainų svyravimus;

- susirūpinimui dėl didėjančios rinkos koncentracijos maisto produktų mažmeninės prekybos sektoriuje, dėl kurios pradėjo plėstis monopolijos, taip pat teiginiui, kad būtini alternatyvūs sprendimai derybose su mažmenininkais, palankūs smulkiems ūkininkams.

Tačiau yra teiginių, su kuriais nesutinkame:

- su teiginiu, kad bendrąją žemės ūkio politiką reikia labiau orientuoti į rinką ir nuvertinti nepriklausomybę maisto požiūriu, pabrėžiant vien maisto saugą ir pamirštant, kad tai neįmanoma be nepriklausomybės maisto požiūriu.

Todėl mes susilaikėme.

  Duarte Freitas (PPE-DE), raštu. – (PT) M. McGuiness pranešimu siekiama spręsti, mano nuomone, strategines problemas: maisto saugos ir stipraus ir konkurencingo Europos žemės ūkio globalizuotame pasaulyje problemas.

Po naujausios maisto kainų krizės maisto sauga turėtų būti ES prioritetas. Nepaisant to, kad kita maisto trūkumo krizė artimiausiu metu neprognozuojama, tikėtina, kad ateityje ji įvyks – atsižvelgiant į neigiamą klimato kaitos poveikį žemės ūkio gamybai ir nuolat didėjančią paklausą.

Atsižvelgiant į tai, besivystančios šalys tikriausiai negalės gaminti pakankamai maisto savo gyventojams, o jų skaičius auga, pramoninėms šalims toliau teks uždavinys gaminti ir eksportuoti maistą.

Todėl bendroji žemės ūkio politika turi dar kartą tapti Europos prioritetu ir sudaryti Europos maisto saugos politikos pagrindą, atsižvelgiant į tai, kad per dabartinę finansų ir ekonomikos krizę tai svarbu labiau nei bet kada.

  Jeanine Hennis-Plasschaert, Jules Maaten, Toine Manders ir Jan Mulder (ALDE), raštu. − (NL) Olandijos Liaudies partijos už laisvę ir demokratiją (ol. VVD) delegacija balsavo už M. McGuinness pranešimą dėl bendrosios žemės ūkio politikos ir pasaulinės maisto saugos, nepaisant to, kad ji nepritaria kai kurioms pranešimo nuostatoms. VVD delegacija norėjo, kad pranešime būtų aiškiai nustatyta, kad kliūtys prekybai besivystančiame pasaulyje būtų laipsniškai panaikintos taikant abipusiškumo principą. Be to, delegacija norėjo, kad pranešime būtų pasisakyta už specialią pagreitintą leidimų cisgeniniams produktams suteikimo procedūrą. Jiems vis dar taikoma tokia pati procedūra, kaip ir įprastiems biotechnologijų produktams, nepaisant to, kad juose panaudota tos pačios rūšies genetinė medžiaga.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − M. McGuiness pranešime nagrinėjami labai svarbūs pasauliui klausimai. Per dvejus metus pasaulyje maisto kainos išaugo daugiau kaip 80 proc., o grūdų atsargos sumažėjo iki pavojingo lygio. Pasaulio maisto išteklius mažina ir nauji reiškiniai, pvz., padidėjęs biodegalų naudojimas. Teigiamai vertinu šio pranešimo esmę, todėl balsavau už šį pranešimą.

  Anneli Jäätteenmäki (ALDE), raštu. − (FI) Gerb. pirmininke, aš balsavau už M. McGuinness pranešimą, bet norėčiau atkreipti dėmesį į toliau pateiktus klausimus.

Nuo praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio pasaulis pirmą kartą susiduria su staigia maisto krize. Krizė iš tikrųjų prasidėjo prieš dabartinę pasaulinę ekonomikos krizę, t. y. tuo metu, kai per labai trumpą laiką labai išaugo pasaulinės kukurūzų ir kviečių kainos. Maisto krizė galbūt pakeitė pavadinimą į ekonomikos krizę, bet pirmoji, deja, nepraėjo. Baisu pagalvoti, kad dar prieš dabartinės maisto krizės sukeltas problemas apie milijardą žmonių visame pasaulyje nuolat kentė alkį ir blogai maitinosi.

Maisto sauga – prieiga prie pakankamo, saugaus ir maistingo maisto tiekimo – pas mus ir visur turi tapti pagrindiniu politikos prioritetu. Negalime taikstytis su padėtimi, kai visame pasaulyje kyla badas ir staigiai auga maisto kainos, o mes Europoje drastiškai ir dėl keisčiausių priežasčių ribojame žemės ūkį. Suomijoje, kaip ir kitose valstybėse narėse, žmonės turi turėti teisę užsiimti pelninga žemdirbyste – dabar ir ateityje.

Maisto pramonė turi labai didelį poveikį užimtumui, nes Europoje ji suteikia darbą daugiau kaip keturiems milijonams žmonių. Suomijoje visoje maisto grandinėje dirba maždaug 300 000 žmonių, tai sudaro maždaug 13 proc. dirbančiųjų. Per šiuos maisto ir ekonomikos krizės laikus neginčijamai būtina apsaugoti šių žmonių darbo vietas.

  Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Įdomu pažymėti, kad Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas neįtraukė į pranešimą šio svarbaus Vystymosi komiteto pasiūlymo: „Europos Parlamentas ragina Tarybą ir Komisiją išsamiai konsultuojantis su AKR šalimis pirmenybę teikti klausimui dėl ES teikiamų ES žemės ūkio produktų eksporto subsidijų poveikio AKR šalims ir siekti rasti konkrečius ilgalaikius sprendimus siekiant išvengti dempingo vykdant šiuo klausimu prisiimtus įsipareigojimus.“

Tačiau pranešime teigiama, kad ES sprendžia problemą, susijusią su žemės ūkio politikos prekybą galimai iškreipiančiais elementais, kurie daro neigiamą poveikį ūkininkams besivystančiame pasaulyje. Pranešime skundžiamasi, kad ne ES šalys gamina maistą pagal labai įvairius gamybos standartus; dėl to ES žemės ūkio produktams sukuriamos nelygios konkurencijos sąlygos.

Šie du pranešimo teiginiai yra, švelniai tariant, prieštaringi, su jais sutiko ne visos ES politinės jėgos. Jei taip, kodėl į pranešimo tekstą neįtrauktas Vystymosi komiteto tekstas?

Pranešime taip pat pasisakoma prieš pagalbos išmokų sumažinimą žemės ūkio srityje ir bet kokią bendrosios žemės ūkio politikos reformą. Be to, jame siūloma piliečių informavimo apie bendrąją žemės ūkio politiką strategiją vertinti kaip politinę propagandą už labai ginčytiną sistemą, ypač mano šalyje.

Todėl balsavau prieš šį pranešimą.

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. – (PT) Naujausias ypač didelis maisto kainų padidėjimas pagrįstai paskatino diskusiją dėl žemės ūkio politikos, maisto saugos ir vystymosi. Deja, tarptautinės prekybos klausimais tokių diskusijų dažnai trūksta, todėl ieškoma sprendimų, kuriais ignoruojamos padidėjusio vartojimo pasaulyje teikiamos teigiamos galimybės.

Nors iš pradžių ši maisto kainų infliacija kelia grėsmę šalims ir gyventojams, kurie neturi išteklių, ir dėl to reikia didesnės humanitarinės pagalbos, vėliau ji pasaulyje paskatina maisto gamybos pajėgumų didėjimą ir pasaulio prekybos augimą. Tai galimybė gyventojams, kurie užsiima žemės ūkiu, todėl būtina ja pasinaudoti.

Kalbant apie Europą ir bendrąją žemės ūkio politiką, galimas mūsų prisitaikymas prie šių naujų pasaulio aplinkybių (galimas lėtesnis nei tikėtasi augimas) neturėtų vykti taikant protekcionistines priemones ir sudarant naujas kliūtis prekybai ar iškraipant rinką. Bendrojoje žemės ūkio politikoje ir per jos reformą turėtų būti naudojamas vidutinės ir ilgos trukmės laikotarpio Europos žemės ūkio ir kaimo plėtros pelningumo kriterijus.

  Zuzana Roithová (PPE-DE), raštu. – (CS) Atrodo, kad šis pranešimas labiau yra esamos bendrosios žemės ūkio politikos gynimas, o ne išsami maisto saugos badaujančiame pasaulyje apžvalga. Nepaisant to, aš jam pritariau, nes jame atkreipiamas dėmesys į tai, kad svarbu, kad besivystančių šalių ūkininkai turėtų prieigą prie kreditų, kad jie galėtų modernizuoti žemės ūkio gamybą, padidinti gamybos apimtis ir gaminamo maisto kokybę. Gailiuosi, kad pranešime mažai dėmesio skiriama pavojui, kurį sukelia žemės neturtingiausiose pasaulio šalyse pirkimas, siekiant auginti žemės ūkio produkciją ir paties pigiausio masto eksportas į likusį pasaulį. Tai daroma šalių, kurių gyventojai kenčia dėl nuolatinio maisto trūkumo, ekonomikos plėtros ir poreikių, sąskaita.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, aš balsavau už M. McGuinness pranešimą dėl bendrosios žemės ūkio politikos ir pasaulinės maisto saugos.

Pritariu kolegės Parlamento narės susirūpinimui ir atkreipiu dėmesį į tai, kad labiau nei bet kada būtinos priemonės, kurios visiems piliečiams užtikrintų prieigą prie sveiko, maistingo maisto, nepaisant to, ar jie gyvena Europos Sąjungoje, ar kitur pasaulyje. Norėčiau pabrėžti, kad mūsų veiksmai turi būti vertinami vidutiniu ir ilgu laiku ir nevertinami vien trumpais laiko terminais.

Vien skirti dideles lėšas neturtingoms ir besivystančioms šalims nepakanka, jei nėra rimtų pramoninių šalių įsipareigojimų apsisaugoti nuo spekuliacijos pagrindinių maisto produktų kainomis (koks neseniai vyko) ir pasiūlyti tarptautinius susitarimus, kuriais būtų atsižvelgta į labai skirtingą Pasaulio prekybos organizacijai priklausančių šalių padėtį. Priešingu atveju jau žlugusių derybų ir toliau nebus įmanoma atnaujinti.

  Catherine Stihler (PSE), raštu. − BŽŪP ir pasaulinės maisto saugos klausimas yra labai svarbus. Privalome užtikrinti, kad mes ES padarysime viską, ką galime, kad badaujantys viso pasaulio žmonės būtų pamaitinti. Gėda, kad šiame pasaulyje dėl mūsų politinių veiksmų koordinavimo trūkumo žmonės miršta iš bado.

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. – (PL) Bendrosios žemės ūkio politikos tikslas – ne tik didinti žemės ūkio našumą ir užtikrinti racionalią žemės ūkio gamybos plėtrą tinkamai pasinaudojant gamybos veiksniais (ypač darbo jėga), bet ir užtikrinti kaimo gyventojams tinkamą gyvenimo lygį, užtikrinti maisto tiekimo saugumą ir pagrįstas maisto kainas vartotojams.

Šiuo metu svarbiausias politinis prioritetas ES ir pasaulio lygmeniu yra prieiga prie pakankamų saugaus ir maistingo maisto išteklių.

Kelia nerimą tai, kad maisto kainos didesnės negu ankstesniais metais, o pasaulio maisto ištekliai sumažėjo iki pavojingai mažų dydžių. Yra pavojus, kad pasaulio finansų krizė gali paskatinti išsivysčiusias šalis nesilaikyti savo įsipareigojimų pagalbos besivystančioms šalims srityje.

Siekiant apsaugoti maisto gamybą pasaulyje ir padėti žmonėms, kurių pagrindinės mitybos reikmės nukentėjo labiausiai, reikalingi vidutinės ir ilgos trukmės laikotarpio veiksmai.

Šiuo metu svarbiausia parengti tokią žemės ūkio ir maisto politiką, kuri patenkintų gausėjančių pasaulio gyventojų poreikius. Prognozuojama, kad iki 2050 m. gyventojų pasaulyje padaugės 40 proc., o per tą patį laikotarpį maisto poreikis turėtų išaugti dvigubai.

Svarbiausias politinis klausimas yra politikos, kuri ūkininkams užtikrintų padorias pajamas iš maistinių kultūrų, kurias jie augina, parengimas. Tai labai svarbu siekiant užtikrinti maisto gamybą. Jei to nesugeba užtikrinti rinka, tai reikia padaryti vykdant atitinkamą politiką.

  Glenis Willmott (PSE), raštu. − Darbo delegacija balsuos už pranešimą dėl BŽŪP ir pasaulinės maisto saugos, nepaisant to, kad labai abejojame dėl pozicijos BŽŪP atžvilgiu.

Mes nesutinkame su tuo, kad maisto saugos užtikrinimo srityje didelė reikšmė teikiama BŽŪP, taip pat su kritika dėl BŽŪP reformos. Teigiama, kad tai, kad didesnis dėmesys skiriamas ne produkcijos kiekybei, o kokybei, pakenkė mūsų maisto saugai. Mūsų pozicija tokia – turime modernizuoti savo žemės ūkio politiką ir negrįžti prie gamyba pagrįstos politikos, kuri skatina didžiulę perprodukciją ir iškraipo rinką – taip pakenkiama kitų šalių pajėgumams gaminti žemės ūkio produktus ir jais prekiauti.

Tačiau manome, kad pranešime nagrinėjama daug svarbių pasaulinės maisto saugos aspektų, pvz., pripažįstama, kad maisto sauga yra pagrindinis ES politinis prioritetas, raginama labiau bendradarbiauti pasaulio lygmeniu, raginama daugiau investuoti į besivystančias šalis, siekiant padidinti jų gamybos pajėgumus, taip pat raginama žemės ūkį padaryti svarbiausiu ES plėtros darbotvarkės aspektu. Visi šie aspektai vienodai svarbūs. Būtina, kad nevertintume jų siaurai, kaip tie, kurie jais remiasi siekdami pagrįsti dar labiau intervencinę ir protekcionistinę BŽŪP. Pranešimui mes pritariame.

- Pranešimas: Genowefa Grabowska (A6-0475/2008)

  Jan Andersson, Göran Färm ir Åsa Westlund (PSE), raštu. − (SV) Mes, Švedijos socialdemokratai, balsavome už G. Grabowskos pranešimą dėl pilietinio dialogo plėtros perspektyvų remiantis Lisabonos sutartimi. Siekiant sukurti ES, kuri klausosi piliečių nuomonės ir jiems atstovauja, būtina stiprinti dialogą su pilietine visuomene. Taip pat pritariame pranešime pateiktiems reikalavimams, kad Tarybos darbas būtų atviresnis, kad pilietinė visuomenė galėtų naudingai dalyvauti dialoge.

Tačiau norime aiškiai pabrėžti, kad manome, kad bažnyčioms ir religinėms bendruomenės nereikėtų suteikti ypatingo statuso, išskiriančio jas iš pilietinių organizacijų. Bažnyčios ir religinės bendruomenės turėtų dalyvauti dialoge su Sąjungos institucijomis taip pat, kaip visos kitos organizacijos.

  Adam Bielan (UEN), raštu. – (PL) Gerb. pirmininke, kiekviena iniciatyva, kuria siekiama piliečius priartinti prie institucijų, kurios veikia jų vardu, yra remtina. Tačiau turėtų būti siekiama užtikrinti, kad siūloma iniciatyva pati savaime nepavirstų dar viena institucija. Aš pritariau pranešimui, nes kiekvienas žingsnis siekiant priartinti piliečius prie valdžios, kuri už juos priima sprendimus, yra žingsnis geresnės ir skaidresnės demokratijos link. Tačiau noriu pabrėžti, kad, kaip ir kiekvieno dialogo atveju, per dialogą dėl Lisabonos sutarties turi būti atsižvelgta į kiekvienos šalies nuomonę.

  Martin Callanan (PPE-DE), raštu. − Šiame pranešime kalbama apie Lisabonos sutartį, kuri, leiskite priminti, negalioja. Todėl labai įžūlu, galima sakyti arogantiška, naudoti Lisabonos sutarties pavadinimą, lyg ji jau būtų gyvenimo realybė.

Jei pamiršote – Lisabonos sutartis demokratine Airijos žmonių valia buvo nuskandinta. Jie sustabdė šį projektą, nes nori kitokios Europos. Balsuodami taip, kaip balsavo, Airijos žmonės taip pat pasisakė už visų kitų valstybių narių, įskaitant mano šalį, piliečius, kuriems jų vyriausybė nesuteikė teisė balsuoti referendume.

Airija stumiama surengti kitą balsavimą, tačiau Airijos žmonės nesirengia pakęsti tokios nepagarbos.

Ateityje turėtume vengti diskutuoti apie hipotetinius scenarijus, pvz., Lisabonos sutartį, nes taip užsitraukiame prastą vardą. Toks elgesys tik parodo ES arogantišką nepagarbą demokratinei nuomonei.

Balsavau prieš šį pranešimą.

  Koenraad Dillen (NI) , raštu. − (NL) Galbūt gyvenu kitoje planetoje, bet prisimenu, kad 2005 m. demokratiniuose referendumuose olandai ir prancūzai atmetė Europos Konstituciją. Konstitucija yra mirusi ir palaidota – bent jau jei laikome save demokratais. Prakeiktąją Lisabonos sutartį, kuri paprasčiausiai yra perdažyta Konstitucijos versija, ištiko toks pat likimas – Airijos žmonės demokratiniame referendume ją atmetė.

Tačiau Europa atsisako priimti žmonių nuomonę ir nori nesąžiningai primesti Konstituciją europiečiams, apsimesdama, kad viskas puiku, ir labai ciniškai kalbėdama apie vadinamąjį „dialogą su piliečiais pagal Lisabonos sutartį“.

Tai turėjo būti „dialogas su piliečiu“, „stipri konsultacijų ir dialogo kultūra“. Pranešėja dar kartą ciniškai cituoja Europos Sąjungos sutarties 10 straipsnį: „Kiekvienas pilietis turi teisę dalyvauti demokratiniame Sąjungos gyvenime“. Gal ir taip, tačiau Europa visai nepastebi demokratinio žmonių balso.

  Avril Doyle (PPE-DE), raštu. − Šiame Genowefos Grabowskos pranešime siūlomi tobulesni dalyvavimo mechanizmai ir pilietinio dialogo Europos Sąjungoje varikliai. Juo siekiama spręsti atotrūkio tarp Sąjungos narių ir jų santykių su joms tarnaujančiomis institucijomis problemas. Jame pripažįstama, kad norint iš tikrųjų siekti Europos projekto tikslų, būtina aktyvinti pilietinį dialogą.

Airijoje Lisabonos sutartis neseniai atmesta iš dalies dėl to kad suvokimas apie Sąjungą ir Sąjungos realybė skiriasi. Bendro informacijos trūkumo problemos sprendimas yra labai svarbus siekiant tikros demokratinės partnerystės. Pagrindinė šio pasiūlymo mintis – dialogas yra abipusis, į pareikštas nuomones reikia kreipti dėmesį ir jas gerbti.

G. Grabowska šiame pranešime pabrėžia, kad svarbiausi aktyvaus pilietinio dialogo ir tikros dalyvaujamosios demokratijos aspektai yra skaidrumas ir atstovavimas. Atviresnė ir prieinamesnė Taryba, didesnis ir labiau integruotas institucijų bendradarbiavimas, geresnis naujųjų žiniasklaidos priemonių naudojimas siekiant ryšio su piliečiais ir pagalba pilietinės visuomenės institucijoms padės Europą suartinti. Dėl šių priežasčių pritariu G. Grabowskos pranešimui.

  Bairbre de Brún ir Mary Lou McDonald (GUE/NGL), raštu. − Mes pritariame visoms pastangoms suteikti piliečiams, bendruomenėms ir pilietinės visuomenės organizacijoms galių politinių sprendimų priėmimo procesuose, įskaitant ES.

Tačiau mes nemanome, kad Lisabonos sutartis šioje srityje suteikia kokį nors tikrą pranašumą. Be to, manome, kad, norint, kad siūloma piliečių iniciatyva būtų prasminga, Komisija turėtų teisiškai įsipareigoti parengti baltąją knygą, kurioje pateiktų atsakymą į pasiūlymą arba Sutartimi pagrįstų veiksmų nevykdymą.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Šis pranešimas yra dar vienas, kuriuo, siekiant bet kuria kaina „parduoti“ Europos projektą (remiantis ankstesnių referendumų rezultatais ši užduotis nėra lengva), prieštaraujama Europos Parlamento daugumai. Šios dažnos pastangos yra vertingos bent vienu aspektu. Jos aiškiai parodo, kaip sunku ir net skausminga Sutarties advokatams rasti argumentų ją reklamuojant.

Nėra tokios propagandos – kuri yra šio pranešimo tema – kuri galėtų užmaskuoti antidemokratinį ES lyderių norą priversti surengti dar vieną referendumą Airijoje, kad būtų galima įgyvendinti pasiūlytą Sutartį. Nepritariame siauram požiūriui tų, kurie mano, kad „pilietinio dialogo“ ar „piliečių iniciatyvos“ vystymas yra pakankamas neutralizuoti pasiūlymą, kuris iš esmės visų valstybių piliečiams neleidžia apsispręsti dėl bendros savo ateities, kuriame siūlomos priemonės skatina pavojingus darbus, darbo valandų skaičiaus didinimą, lengvesnį darbuotojų atleidimą ir viešųjų paslaugų privatizavimą.

Jokia propaganda negali paslėpti šio Sutarties projekto neoliberalaus, federalistinio ir militaristinio turinio. Todėl balsavome prieš.

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) G. Grabowskos pranešime rekomenduojama vykdyti nuolatinį visų Europos institucijų ir pilietinės visuomenės atstovų dialogą, siekiant ES lygmeniu nustatyti politiką ir parengti teisės aktus. Kitaip tariant, rekomenduojama įkurti formalią Sąjungos lygmens dalyvavimo demokratijos organizaciją, kurioje privaloma dalyvauti.

Bėda ta, kad dalyvavimo demokratija yra žmonių, kurie atmeta tikrą demokratiją, priedanga. Pasinaudojant ja dialogas apribojamas ir vykdomas tik su pačiomis aktyviausiomis organizacijomis, kurios retai būna pačios reprezentatyviausios. Piliečių požiūriai tikrinami iš anksto, kad vėliau būtų galima atsisakyti jų konsultacijų.

Jei Briuselio Europa nori išgirsti piliečius, tegul ji atkreipia dėmesį į prancūzų ir olandų „ne“ Europos Konstitucijai ir negrįžta prie Lisabonos sutarties, kuri yra tik šios Konstitucijos kopija. Jei būtų atsižvelgta į visuomenės nuomonių apklausas, kaip norėtų pranešėja, būtų sustabdytos derybos dėl Turkijos narystės, nes dauguma Europos piliečių tam prieštarauja. Jei principas, kad sprendimai turėtų būti kuo labiau priartinti prie piliečių, teisingas, tegul Europa nustoja valdyti mūsų gyvenimus. Tada Europa, kalbėdama apie demokratija, atrodytų šiek tiek patikimesnė.

  Anna Hedh (PSE), raštu. − (SV) Aš, balsavau už G. Grabovskos pranešimą dėl pilietinio dialogo plėtros perspektyvų remiantis Lisabonos sutartimi. Manau, kad siekiant sukurti ES, kuri klausosi piliečių nuomonės ir jiems atstovauja, svarbu stiprinti dialogą su pilietine visuomene. Taip pat pritariu pranešime pateiktiems reikalavimams, kad Tarybos darbas būtų atviresnis, o pilietinė visuomenė galėtų prasmingai dalyvauti dialoge. Tačiau manau, kad nereikėjo įtraukti Lisabonos sutarties, nes po airių neigiamo atsakymo referendume ji nebėra svarbi.

Taip pat nėra teisinga bažnyčioms ir religinėms bendruomenės suteikti ypatingą statusą, išskiriantį jas iš pilietinių organizacijų. Bažnyčios ir religinės bendruomenės turėtų dalyvauti dialoge su Sąjungos institucijomis taip pat, kaip visos kitos organizacijos.

  Jörg Leichtfried (PSE), raštu. − (DE) Pritariu pranešimui dėl pilietinio dialogo plėtros perspektyvų remiantis Lisabonos sutartimi.

Manau, kad pilietinis dialogas yra labai svarbus, kad ES piliečiai galėtų geriau suprasti savo išrinktų atstovų veiklos sritis.

Norėčiau pabrėžti pastabą, kad ES ir Sąjungos piliečių dialogas turėtų būti dvipusis, nes nepakanka informuoti apie savo šalių projektų įgyvendinimą, turime išklausyti atskirų žmonių ir rimtai įvertinti jų nuomones.

  Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Lisabonos sutartis nebuvo patvirtinta. Ją referendume atmetė Airijos balsuotojai, todėl ji turi laikoma palaidota. Iš esmės tokios pačios sutarties projektas buvo atmestas referendumuose Prancūzijoje ir Nyderlanduose.

Tačiau Europos Parlamento federalistinė dauguma nenori klausytis, jie siekia, kad Sąjunga būtų dar stipriau valdoma viršnacionaliniu lygmeniu, nepaisydami to, kad jos piliečiai ne viename referendume parodė savo skeptišką požiūrį, kad, jei būtų suteikta galimybė, jie parodytų skeptišką požiūrį ir kitose šalyse.

Toks Europos Parlamento federalistinės daugumos darbo stilius rodo, kokio pilietinio dialogo jie nori. Jie nori klausyti tik tų pilietinės visuomenės atstovų, kurie atitinka federalistinį šabloną.

Kalbant ne apie teisėkūros procedūrą, pateiktas pranešimas nėra ypatingai įspūdingas. Pranešimo 9 dalyje teigiama, kad visos ES institucijos turi tvarkyti registrus, kuriuose pateikiama naujausia informacija apie visas atitinkamas nevyriausybines organizacijas. Dėl to padidėja nereikalingos biurokratijos, kuri neduoda jokios naudos. Be to, pranešimo 11 dalyje kalbama apie „aktyvios europinės pozicijos“ propagavimą ES piliečių tarpe. Kaip šią poziciją apibrėžti?

Tačiau blogiausias pranešimo aspektas yra 22 dalyje pateiktas raginimas Europos asociacijos ir Europos pilietinei visuomenei ES lygmeniu taikyti bendrą teisinį pagrindą. Šis pasiūlymas yra dar vienas žingsnis kuriant ES valstybę.

Todėl balsavau prieš šį pranešimą.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Kalbos apie viešas diskusijas dėl Lisabonos sutarties visomis kalbomis skamba iš tikrųjų gražiai. Nepaisant viso maskavimosi, žmonės jau visiškai suprato, kad sutartis, kurios 95 proc. atitinka atmestą ES Konstituciją, nėra Kolumbo kiaušinis, net jei įtakingi ES sluoksniai nori ją tokią parodyti.

Įdomu ir tai, kad norime šį dialogą vykdyti visomis kalbomis, nors einantis Tarybos pirmininko pareigas asmuo dar neturi integruoto tinklalapio, kuriame būtų naudojamos plačiausiai vartojamos Sąjungos kalbos – anglų, prancūzų ir vokiečių. Savo piliečiams turėtume atrodyti ypač kvaili sakydami, kad Konstitucijoje numatytos naujosios pilietinės iniciatyvos yra žingsnis demokratijos link – atsižvelgiant į tai, kad referendumai kartojami tol, kol gaunamas ES norimas rezultatas. Kadangi ši iniciatyva gali būti tik dar viena kampanija už ES Konstituciją, kuriai jau išleista daug pinigų, aš balsavau prie G. Grabowskos pranešimą.

  Nicolae Vlad Popa (PPE-DE), raštu. – (RO) Aš balsavau už šį pranešimą, nes pilietinė visuomenės yra svarbi veikėja Europoje ir Europos integracijos procese, nes ji perduoda ES piliečių nuomones ir prašymus Europos institucijoms.

Kad Europos Sąjunga galėtų pasiekti savo tikslus, reikia rengti platesnes viešas diskusijas ir veiksmingesnį pilietinį dialogą bei vystyti politinį sąmoningumą; šiame pranešime visa tai pripažįstama.

Pranešime taip pat atkreipiamas dėmesys į į žinių, kurias pilietinė visuomenė perduoda institucijoms, svarbą ir pabrėžia su pilietiniu dialogu susijusių informavimo ir viešinimo funkcijų vaidmenį ir reikšmę.

Tikiuosi, kad dabartinės ES iniciatyvos, kuriomis skatinamas aktyvesnis pilietinės visuomenės dalyvavimas Europos integracijos procese, vyks ir ateityje. Šiuo atveju kalbu apie iniciatyvas „Europa per palydovą“, „Piliečių agora“ ir kitus piliečių forumus įvairiais klausimais.

Tikiuosi, kad šis pranešimas paskatins Europos Sąjungos Tarybą palengvinti ir supaprastinti prieigą prie jos procedūrų. Tai pagrindinė tinkamo dialogo su pilietine visuomene inicijavimo sąlyga.

  Zuzana Roithová (PPE-DE), raštu. – (CS) Ponios ir ponai, teigiamai vertinu tai, kad tuo metu, kai Europos šalys patiria demokratijos krizę, pranešime atkreipiamas dėmesys į socialinio dialogo poreikį. Žmonės arba nesupranta su jų kasdieniu gyvenimu nesusijusių klausimų, arba jais nesidomi. Menkas dalyvavimas Europos rinkimuose yra logiška pasekmė to, kad Europos piliečiai nežino, kokį teigiamą poveikį jiems gali turėti Europos teisės aktai, ir nemano, kad jų balsas gali turėti kokios nors įtakos. Mažai žinoma, kad Lisabonos sutartis sustiprina dalyvavimo demokratiją. Sutinku su G. Grabowska, kad valstybės narės turėtų teikti svaresnę pagalbą nevyriausybinėms organizacijoms. Tačiau būtina užtikrinti, kad jos būtų atstovaujančios ir skaidrios. Aš pritariau pranešimui ir dėl to, kad jame Komisija raginama skelbti nevyriausybinių organizacijų, kurios per teisės akto rengimą pateikė savo pasiūlymus, sąrašus. Tai tiktai sumažins viso proceso anonimiškumą ir padarys nevyriausybines organizacijas atstovaujamosiomis. Taip pat manau, kad rinkimų į Europos Parlamentą kampanija yra puiki galimybė atsakingiems Europos Parlamento nariams paaiškinti, kokius sprendimus priimame Strasbūre, kaip pilietinė visuomenė dalyvauja mūsų darbe ir kaip ji galės dalyvauti procesuose priėmus Lisabonos sutartį.

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. – (PL) Lisabonos sutartyje numatyta, kad dialogas su piliečiais būtinas. Jis privalomas visose ES politikos ir veiklos srityse.

Dialogo sėkmė priklauso nuo atstovavimo masto, todėl – ir nuo tvirto svarbiausių subjektų įsipareigojimo. Valstybių narių, regionų ir vietos valdžios institucijos turėtų plėsti dialogą, kad piliečiai galėtų pajusti dalyvaujamosios demokratijos praktinį veikimą.

Reikia pripažinti, kad Europos Sąjunga ryšių ir ypač dialogo su piliečiais srityse turi daug ką padaryti.

ES piliečiai privalo būti tikri, kad jiems nedalyvaujant ES lygmeniu nebus jokių sprendimų, kad balsuodami rinkimuose jie tikrai paveiks šiuos sprendimus.

Visiškai pritariu pranešėjo raginimui propaguoti dialogo su piliečiais iniciatyvas.

  Charles Tannock (PPE-DE), raštu. − Per anksti kalbėti apie tai, kas atsitiks, kai įsigalios Lisabonos sutartis. Sutartis išlieka neaiški ir vis dar gali būti antrą karta atmesta Airijos piliečių per kitą referendumą, kuris vyks šiais metais.

Tokiomis aplinkybėmis neturėtume veikti taip, lyg Lisabonos sutartis jau galiotų. Dėl tokio elgesio galime būti apkaltinti arogancija ir nepagarba demokratiniam procesui, kuris vis tiek vienaip ar kitaip turi būti išspręstas.

Be to, nepritariu, kad ES lėšos naudojamos Lisabonos sutarties propagavimui vykdant pilietinį dialogą ar kitomis priemonėmis. Valstybėse narėse veikia laisva žiniasklaida, jos yra stiprios demokratijos išraiška, todėl yra visiškai pajėgios vykdyti šias diskusijas pačios, be Komisijos įtakos. Iš tikrųjų mano šalyje, Jungtinėje Karalystėje, Komisijos pastangos skatinti tolesnę ES integraciją duoda priešingus rezultatus.

Ir aš, ir kiti britų konservatoriai norime, kad Europos Sąjunga eitų kita kryptimi, darytų mažiau, bet geriau.

Todėl balsavau prieš šį pranešimą.

  Frank Vanhecke (NI), raštu. − (NL) G. Grabowskos pranešimas yra dar vienas pavyzdys, kaip skandalingai Parlamentas elgiasi su principais, kuriems teigia tarnaująs. Dialogas su piliečiais pagal Lisabonos sutartį. Koks pokštas! Lisabonos sutartis, kuri yra užmaskuota buvusi Konstitucija Europai, per referendumus Nyderlanduose ir Prancūzijoje, o vėliau ir Airijoje, buvo išmesta į šiukšlių dėžę. Kitos šalys net nedrįso surengti referendumo.

Jei Europa siekia dialogo su piliečiais, turėtų pradėti gerbti demokratiją. Jei referendumo rezultatas nepatinka eurobiurokratinei nomenklatūrai, tai nebūtinai reiškia, kad balsavusiems trūksta smegenų ląstelių. Atvirkščiai! Kad ir kaip būtų, aš kategoriškai vėl balsavau prieš šį pranešimą. Nec spe, nec metu – be vilties ar baimės.

  Anna Záborská (PPE-DE), raštu. – (FR) Europos valdžios institucijos privalo būti atviros dialogui ir bendradarbiavimui su piliečiais ir pilietinės visuomenės organizacijomis. Prie bendrojo gėrio gali prisidėti kiekvienas.

Tačiau į teisėkūros procesą negalima leisti patekti dialogu su pilietine visuomene prisidengusioms tam tikroms interesų grupėms ir lobistams, kurie neatstovauja bendrajam gėriui. Galimybė dalyvauti dialoge turi būti vienoda.

Ypač raginu pradėti dialogą su asociacijomis, kurios atstovauja neturtingiausiems asmenims ir šeimoms. Kova su dideliu skurdu ir socialine nelygybe neturės ilgalaikės sėkmės, jei nebus nuolatinio dialogo su šeimomis ir asmenimis, kurie patiria didelį skurdą kasdieniame gyvenime. Šis dialogas yra sudėtingas, tačiau būtinas. Europos, valstybių narių, regionų ir vietos valdžios institucijos, kurdamos integruotą visuomenę ir Europą visiems, negali pasirinkti lengvo kelio. Kalbant apie gerąją patirtį, turėtume įvertinti Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto ir Tarptautinio judėjimo „ATD ketvirtasis pasaulis“ darbą. Šis judėjimas nuo 1989 m. organizuoja Ketvirtojo pasaulio žmonių universitetų Europos sesijas, kurios suteikia galimybę valdžios institucijų ir žmonių, tiesiogiai patyrusių didelį skurdą, dialogui.

- Pranešimas: Barbara Weiler (A6-0514/2008)

  Gerard Batten (IND/DEM), raštu. − Per šį balsavimą susilaikiau. Nors aš ir JK Nepriklausomybės partija visiškai remiame vyrų ir moterų lygybę, JK jau yra priėmusi lygybę nustatančius teisės aktus, kuriuos prireikus gali pakeisti ar patobulinti mūsų pačių demokratiškai išrinktas ir atskaitingas Parlamentas. ES yra antidemokratinė organizacija ir nėra teisėta kieno nors teisių saugotoja.

  Sylwester Chruszcz (UEN), raštu. – (PL) Pritariu B. Weiler pranešimui ir priemonėms, kuriomis siekiama perkelti direktyvą dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje. Sumanymas sukurti nesąžiningos komercinės veiklos juodąjį sąrašą, skirtą ne tik įmonių ir vartotojų santykiams, bet ir įmonių tarpusavio santykiams, yra pagirtinas. Taip pat remiu su nesąžininga veikla susijusių vartotojų apsaugos teisės aktų įgyvendinimo stebėseną ir vykdymą, pritariu iniciatyvai sukurti viešai prieinamą duomenų bazę, kurioje būtų pateikiami nacionaliniai teisės aktai, priimti perkeliant Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvą. Lenkijos ir Europos vartotojų požiūriu ši iniciatyva yra vertinga.

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Balsuodami dėl B. Weiler pranešimo dėl vartotojų ir įmonių apsaugos nuo nesąžiningos veiklos ir klaidinančios reklamos susilaikėme, nes šiam pranešimui turime daug kritikos.

Pirma, Europos teisės aktas šiais klausimais yra direktyva, taigi, valstybės narės, siekdamos joms nustatytų tikslų, priemones gali pasirinkti gana laisvai. Pranešėjos noras suvienodinti valstybių narių teisės aktų turinį ir formą liks tik noras, jei nebus neleistino ir vartotojams nenaudingo Europos Sąjungos įsikišimo į valstybių narių teisinę ir administravimo sistemas.

Antra, didžiausią pridėtinę vertę šiose srityse Europos Sąjunga gali pasiekti padėdama spręsti tarpvalstybinius ginčus. Šis klausimas nėra tinkamai sprendžiamas nei esamuose pateiktuose tekstuose, nei tuose, kuriuos raginama priimti.

Pagrindinė šios teisės akto paskirtis – ne egzistuoti pačiam savaime, bet apsaugoti vartotojus ir įmones.

  Małgorzata Handzlik (PPE-DE), raštu. – (PL) Direktyva dėl nesąžiningos komercinės veiklos ir Direktyva dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos yra labai svarbi kalbant apie pasitikėjimo suteikimą vartotojams ir teisinio aiškumo įmonėms užtikrinimą vidaus rinkoje. Ji ypač svarbi kalbant apie tarpvalstybinius sandorius, kurie Europos rinkoje vis dažnesni. Valstybių narių vartotojų apsaugos institucijos, tikslinėje šalyje vykdydamos su tokiais sandoriais susijusius atitinkamus veiksmus, vis dar susiduria su sunkumais.

Norint pasiekti direktyvų tikslus, būtinas tinkamas perkėlimas, įgyvendinimas ir vykdymas. Deja, nemažai valstybių narių dar neįgyvendino šio įsipareigojimo. Tai nepadeda kurti tinkamų įmonių ir vartotojų santykių.

2007 m. Komisija pirmą kartą atliko vadinamąjį ES patikrinimą, kaip priemonę patikrinti, kaip vykdomi oro transporto bendrovių interneto svetainėms taikomi vartotojų apsaugos teisės aktai, ir užtikrinti, kad šie teisės aktai būtų vykdomi. 43,6 proc. patikrintų interneto svetainių atveju nustatyta taisyklių pažeidimų; tai tik patvirtina šiuo metu galiojančių teisės aktų vykdymo didesnės stebėsenos būtinumą.

Teigiamai vertinu Komisijos iniciatyvą sukurti viešai prieinamą duomenų bazę, kurioje būtų pateikiami valstybių narių teisės aktai, priimti perkeliant šias direktyvas.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − ES padarė didžiulę pažangą gerindama padėtį vartotojų teisių srityje. Tai, kad kai kurios valstybės narės dar neperkėlė Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos, nuvilia. Šiandien Parlamentas pasiuntė aiškią žinią, kad tos valstybės narės privalo šį trūkumą ištaisyti.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Mes priėmėme ES direktyvą, saugančią vartotojus nuo nesąžiningos komercinės veiklos ir klaidinančios reklamos jau 2005 m. Tačiau vis dar atsisakome saugoti piliečius nuo interneto skambintojų, nepageidaujamų reklaminių skambučių ir interneto sukčių. Už pašto dėžučių, statytinių ir vardų keitimo slepiasi sukčių įmonės.

Jei tokias įmones pavyksta nustatyti, joms skiriamos juokingai mažos baudos, kurios neturi jokio poveikio. Šioje srityje reikia labai padidinti baudas, ypač už pakartotinius nusikaltimus. Svarbu, kad nukentėję klientai galėtų paduoti ieškinį dėl kompensacijos, kitaip mes juos paliksime likimo valiai. Planuojami pakeitimai pagerins vartotojų padėtį, todėl balsavau už.

  Zuzana Roithová (PPE-DE), raštu. – (CS) teigiamai vertinu diskusijas dėl pranešimo dėl Direktyvos 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir Direktyvos 2006/114/EB dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos perkėlimo, įgyvendinimo ir vykdymo. Nors šios direktyvos yra ES vartotojų apsaugos pagrindas, jos turi būti nuosekliai taikomos valstybėse narėse, ypač kalbant apie pirkimus internete. Vidaus rinka neturi būti skaidoma, o įmonėms ir vartotojams būti taikomos tos pačios taisyklės ir apsauga, neatsižvelgiant į tai, kurioje valstybėje narėje jie perka ar parduoda. Privalau atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad kai kurios valstybės narės, įskaitant Čekiją, vėluoja perkelti direktyvas į nacionalinius teisės aktus. Šiuo metu svarbiausia, ar valstybių narių priežiūros institucijos iš tikrųjų privers nesąžiningas įmones šias taisykles įgyvendinti. Pokalėdiniai pardavimai yra puiki proga tikrinti. Europos institucijos taip pat turi skatinti nacionalinių radijo ir televizijų tarybų, kurios vertina, kaip žiniasklaidos priemonės laikosi direktyvų, didesnį tarpusavio bendradarbiavimą. Turime siekti, kad priežiūra visoje ES vyktų nuosekliai.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, balsuoju už B. Weiler pranešimą dėl Direktyvos 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir Direktyvos 2006/114/EB dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos perkėlimo, įgyvendinimo ir vykdymo.

Esu tvirtai įsitikinęs, kad tinkamai įgyvendinant direktyvą visuomenė visiškai suvoks savo teises. Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvoje numatytas vartotojų teisių išplėtimas turi būti paremtas priemonėmis, kurios naudojimąsi tomis teisėmis palengvintų.

Sutinku su pranešėja, kad tinkamas Direktyvos dėl nesąžiningos komercinės veiklos ir Direktyvos dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos perkėlimas, įgyvendinimas ir vykdymas yra labai svarbūs siekiant šiose direktyvose nustatytų tikslų, ypač atsižvelgiant į valstybėse narėse taikomus ir įgyvendinamus skirtingus metodus ir sistemas, kai kurių šiose direktyvose pateiktų teisinių sąvokų sudėtingumą, baigtinį nacionalinių standartų, reglamentuojančių nesąžiningą komercinę veiklą ir klaidinančią reklamą, pobūdį ir plačią šių direktyvų taikymo sritį. Džiaugiuosi kolegų Parlamento narių iniciatyva, kuria siekiama ypač svarbaus Bendrijai klausimo teisinio reguliavimo.

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. – (PL) Tvirtai pritariu B. Weiler pranešimui dėl Direktyvos dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir Direktyvos dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos perkėlimo, įgyvendinimo ir vykdymo.

Klaidinančios ir lyginamosios reklamos klausimai reglamentuojami nustačius vieną, konsoliduotą direktyvą. Direktyva 2005/29/EC reglamentuoja nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje klausimus.

Direktyvos buvo parengtos siekiant vartotojams suteikti daugiau pasitikėjimo (jų apsauga pagerėjo parengus komercinės veiklos rūšių, kurios turi būti uždraustos, sąrašą, taip pat dėl geresnio vartotojų apsaugos nuo nesąžiningos komercinės veiklos suderinimo), taip pat siekiant suteikti įmonėms daugiau teisinio aiškumo.

Jei direktyvos nuostatas papildytų teisinės priemonės, leidžiančios veiksmingą vykdymą, būtų galima pasiekti didesnio apsaugos lygmens. Todėl valstybės narės privalo peržiūrėti savo teisines sistemas ir padidinti perkėlimo proceso skaidrumą.

Nustatytus pakeitimus privalo papildyti aiškios įgyvendinimo procedūros ir veiksmingos žalos atlyginimo priemonės, kurios vartotojams suteiktų teisę pateikti ieškinius dėl nuostolių, patirtų dėl nesąžiningos komercinės veiklos, pvz., tokios kaip vartotojų apsaugos stebėsenos mechanizmai, pritaikyti oro transporto bendrovių tinklalapiams. Valstybių narių lygmeniu turi būti vertinamos galimybės rengti informavimo kampanijas ir vartotojų švietimo apie vartotojų teises ir naudojimąsi jomis kampanijas.

- Pranešimas: Pedro Guerreiro (A6-0485/2008)

  Jan Andersson, Göran Färm, Anna Hedh, Inger Segelström ir Åsa Westlund (PSE), raštu. − (SV) Mes, Švedijos socialdemokratai, balsavome prieš pranešimą dėl ekosisteminio žvejybos valdymo metodo. Manome, kad pranešime nėra aiškiai nustatyta, kad žuvininkystės politikoje pirmiausia reikia nustatyti aplinkos apsaugos ir tausumo kriterijus. Be to, pranešime per daug dėmesio skiriama būtinų žuvininkystės politikos reformų sulaikymui ir ginami stambių žuvininkystės pramonės subjektų interesai.

  Duarte Freitas (PPE-DE), raštu. – (PT) Trumpai tariant, šiuo Europos Parlamento pranešimu savo iniciatyva siekiama integruoti Bendrijos reikalavimus dėl jūrų aplinkos išsaugojimo į bendrąją žuvininkystės politiką (BŽP), kurios vienas iš tikslų yra laipsniškas ekosisteminio žvejybos valdymo metodo pritaikymas.

Pagrindinis šio pranešimo aspektas, kurį norėčiau pabrėžti, yra tai, kad jame teigiama, kad dabartinė bendro leidžiamo sugauti kiekio ir kvotų sistema neatitinka reformuotos BŽP tikslų. Ji pasirodė netinkama nei Bendrijos žuvininkystės sektoriui, nei išteklių išsaugojimo požiūriu.

Turi būti nedelsiant nustatytos alternatyvios valdymo sistemos. Manau, kad ES turėtų greičiau apsvarstyti alternatyvius metodus, atsižvelgdama į tai, kad kai kurie metodai, pvz., žvejybos teise pagrįsto valdymo, yra labai svarbūs JAV, Naujojoje Zelandijoje, Norvegijoje ir Islandijoje, kurios turi stiprias žuvininkystės sektoriaus tradicijas ir didelį potencialą.

Kitas labai svarbus aspektas, kuris turėtų būti įvertintas, yra lydekų ir omarų atkūrimo planas.

Balsavau už šį pranešimą.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. – (PT) Nors nesutinku su visu priimtos rezoliucijos turiniu, jame yra pateikta nemažai svarbių tikslų ir principų, kurie žuvininkystės politikoje turėtų būti svarbiausi.

Kai Europos Komisija paskelbs žaliąją knygą dėl bendrosios žuvininkystės politikos, kurioje pasiūlys galimą šios politikos reformą iki 2012 m., bus ypač svarbu dar kartą patvirtinti ir ginti šiuos tikslus ir principus (tai Portugalijos komunistų partija (port. PCP) nuosekliai daro). Daugumos šių principų vykdant bendrąją žuvininkystės politiką nesilaikoma, nors kai kurie netgi į ją įtraukti.

Atsižvelgdamas į Europos Komisijos ir kitų ES institucijų tikslus ir ketinimus, susijusius su žvejybos pramonės ateitimi, Portugalijos žvejybos sektorius (kuris šiuo metu išgyvena krizę, kilusią dėl to, kad šalies ir Bendrijos lygmeniu buvo vykdoma sunkinimo politika), turėtų būti budrus ir mobilizuotis prieš naujas ir netgi dar labiau sunkinančias priemones. Jeigu jos bus patvirtintos ir taikomos, tai sunaikins didžiąją šio strateginio sektoriaus dalį ir neigiamai paveiks Portugaliją.

Tokia politika nėra iš anksto nuspręsta.

Portugalijos žvejybos pramonei galima taikyti alternatyvią politiką.

Tokią politiką PCP siūlo ir propaguoja ir šalies lygmeniu, ir Europos Parlamente.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Aš balsavau už P. Guerreiro pranešimą. Pranešime teisingai sakoma, kad ES žuvininkystės politika turi skatinti šio sektoriaus modernizavimą ir tvarią plėtrą, užtikrinant jo socialinį ir ekonominį gyvybingumą, išteklių tvarumą ir gyventojų aprūpinimą žuvimis, nepriklausomybę maisto srityje ir maisto saugą, darbo vietas ir geras žvejų gyvenimo sąlygas. Per pastaruosius tris dešimtmečius BŽP pasiekė priešingų rezultatų, todėl pritariu žvejybos valdymo sugrąžinimui.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, aš balsavau už P. Guerreiro pranešimą dėl BŽP (bendrosios žuvininkystės politikos ir ekosistemino žvejybos valdymo metodo). Labai svarbu nesupainioti jūros ar vandenyno politikos su žuvininkystės politika. Šiuo požiūriu visiškai sutinku su pranešėju.

Žvejybos politika turėtų būti grindžiama žvejų bendruomenių gerovės ir ekosistemų, kurių neatsiejamą dalį sudaro šios bendrijos, tvarumo tarpusavio priklausomybės principu, ypač pripažįstant smulkiosios pakrančių žvejybos ir žvejybos kaip amato ypatybes ir svarbą.

Taip pat sutinku su kolega Parlamento nariu, kad pagrindinis ir visų svarbiausias žvejybos valdymo uždavinys – tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoti visą žvejybą taip, kad būtų galima pasiekti didžiausią tausią žvejybą užtikrinantį sužvejotų žuvų kiekį. Jei laikysimės šio principo, tai bus žingsnis į priekį siekiant Europos Sąjungos nustatytų tikslų.

- Pranešimas: Christa Klaß (A6-0443/2008)

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Šiuo atveju kompromisas pasiektas atsižvelgiant į kelias kritines pastabas dėl pradinio pasiūlymo, ypač kalbant apie sumažinimo indikatorius ir tikslus, pavojaus mažinimo priemones ir tvarkaraščius ir su pesticidais ir priklausomybe nuo pesticidų susijusiais pavojais. Mūsų nuomone, protingiau iš pradžių nenustatyti konkrečios šių tikslų kiekinės išraiškos – siekiant dar labiau nesunkinti smulkiųjų ūkininkų padėties.

Taip pat teigiamai vertiname tai, kad išlaikyta pradiniame Komisijos pasiūlyme pateikta nuostata netaikyti privalomos patikros įrangai ir priedams, ir tai, kad atsisakyta privalomos visko, įskaitant smulkiųjų ūkininkų naudojamą įrangą ir priedus, patikros.

Manome, kad šis praktinis ir principinis šeimos ūkių ir intensyvią veiklą vykdančios žemės ūkio pramonės atskyrimas turėtų būti įtrauktas į visus sprendimus. Beje, reikėtų visada prisiminti, kad ne šeimos ūkiai ir ne neintensyvus gamybos metodas sukėlė su galvijų spongiformine encefalopatija (angl. BSE), dioksinais, nitrofuranais ir kt. susijusias maisto sektoriaus nelaimes.

Todėl balsavome už šį kompromisą.

  Duarte Freitas (PPE-DE), raštu. – (PT) Pritariu pranešėjai ir sveikinu ją.

Šios direktyvos įsigaliojimas labai svarbus, nes didėja būtinybė nedelsiant pakeisti ES pesticidų pavojaus mažinimo politiką, kuriai trūksta informacijos apie veiklą ir produktus ir jų tikrinimo. Siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, būtina padėti pakeisti požiūrį į žemės ūkio pesticidus.

Šis dokumentas yra labai svarbus, nes juo nustatomos žmonių, kurie naudoja pesticidus ir kurių įrangą reikia tikrinti, informavimo ir mokymo taisyklės. Juo taip pat uždraudžiamas purškimas iš lėktuvų (purškimas iš lėktuvų leidžiamas tik tada, kai tai būtina ir nėra kitų alternatyvų). Kitas teigiamas aspektas yra tai, kad valstybėms narėms leidžiama nustatyti apsaugos ir pavojaus zonas.

  Robert Goebbels (PSE), raštu. – (FR) Balsuodamas dėl „pesticidų paketo“ susilaikiau, nes prieštarauju šiam nedemokratiniam kompromisų pateikimo Europos Parlamentui metodui, kai susiderama per neoficialius trišalius Tarybos, Komisijos ir Europos Parlamento atstovų susitikimus, o šie kompromisai pagrįsti tik viename Parlamento komitete pasiektais kompromisais. Iš tikrųjų, kai per pirmąjį svarstymą nevyksta tinkamos demokratinės diskusijos, ne tik ignoruojama kiekvieno Parlamento nario teisė pateikti pakeitimus – tokiu būdu kuriami Europos teisės aktai, parengti ignoruojant bet kokį demokratinį skaidrumą.

Be to, galutinai patvirtintas teisės aktas daugeliu požiūriu yra per daug reglamentuojantis, biurokratiškas ir sukeliantis neigiamas pasekmes.

  Eija-Riitta Korhola (PPE-DE), raštu. − (FI) Gerb. pirmininke, manau, kad priimti pranešimai dėl pesticidų ir augalų apsaugos yra geriausia, ką galėjome pasiekti. Jie realistiški ir produktyvūs, todėl jiems pritariau.

Nors paskutinę plenarinio posėdžio akimirką kai kurie nariai pateikė pakeitimus, kurie, jų nuomone, būtų užtikrinę teisės akto didesnį mokslinį pagrįstumą, tuo pat metu valstybės narėms sudarant galimybę taikyti leidžiančias nukrypti nuostatas, daugumai buvo aišku, kad per daug drąsu pradėti nepaisant to, kokia bus Parlamento ir Tarybos derybų pabaiga, net jei pakeitimai būtų galiojantys.

Aistras ypač sukėlė pranešimas dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką. Skirtingi valstybių narių interesai ir metodai ir sutarimo nebuvimas Taryboje atsispindėjo ir Parlamento nuotaikoje. Mūsų frakcijos diskusijos irgi buvo karštos. Nepaisant to, šio sektoriaus suinteresuotųjų subjektų atsiliepimai rodo, kad šie teisės aktai yra nuoseklūs ir leis įgyvendinti ES tikslus pagerinti ir apsaugoti aplinką ir visuomenės sveikatą.

  Carl Lang (NI), raštu. – (FR) Prancūzijos techninių institutų ir centrų atlikti poveikio tyrimai rodo, kad Europos pesticidų direktyvos iš naujo svarstymas gali paveikti taip, kad iš rinkos išnyks daugelis šiuo metu joje esančių produktų.

Svarbu, kad šis projektas suteiktų Sąjungos ūkininkams priemonių savo pasėliams apsaugoti. Be to, pasėlių produkcija gerokai sumažės, taip pat gali būti pastebimai paveikta galvijų produkcija.

Prancūzijoje ir Europoje gali būti pasmerkti ištisi žemės ūkio sektoriai, pavojuje atsidurs pati svarbiausia žemės ūkio funkcija – aprūpinti mūsų piliečius sveikais ir įvairiais produktais.

Nors būtinybė apsaugoti vartotojus ir naudotojus neginčytina, naujosios taisyklės neturi varžyti cheminių produktų naujovių ir įvairovės. Į jas turi būti nedelsiant įtraukti alternatyvūs sprendimai.

Tai vienintelė išeitis, norint išvengti didelės dalies žemės ūkio gamybos, darbų ir su jais susijusios gerovės perkėlimo.

Esant galimybei, kad ūkininkai – daržovių, vaisių ir javų augintojai – susidurs su tokiomis problemomis, privalome atsargiai vertinti dabartines reformas ir jas įgyvendinančias valstybių narių priemones.

  Astrid Lulling (PPE-DE), raštu. − (DE) Aš balsavau už kompromisus, pasiektus per sunkias trišales Parlamento, Tarybos ir Komisijos derybas.

Šiuolaikiniame žemės ūkyje pesticidai neišvengiami. Jie užtikrina optimalų dirbamosios žemės Europoje naudojimą ir aukštus maisto gamybos standartus.

Aš, be abejo, esu patenkinta, kad atsižvelgta į mano rezoliuciją, kuri buvo priimta lapkričio mėn. – į tai, kad reikia būti ypač atsargiems išduodant leidimus pesticidams, kurie yra toksiški bitėms, siekiant užtikrinti, kad pesticidams, kurių žala bitėms įrodyta, leidimai nebūtų išduodami.

Tikslas yra efektyvumas, tai reiškia – ne daugiau negu reikia, ir tiek mažai, kiek įmanoma. Linijinis produktų skaičiaus sumažėjimas būtų beprotybė. Ūkininkai turi auginti skirtingus produktus – jei nori išvengti atsargų kaupimo.

Žinoma, vis dar abejoju dėl tikro reguliavimo poveikio žemės ūkiui, sodininkystei ir vynuogininkystei – kalbant apie pesticidų tiekimą ir kainas. Vis dar nežinome, kaip tai paveiks pramonės sektorius. Šiuo požiūriu būtinas rezultatų vertinimas.

Džiaugiuosi, kad Liuksemburgas šiuo metu yra toje pačioje srityje, kaip Belgija ir Vokietija. Ūkininkai ir vynuogių augintojai abiejose sienos pusėse naudoja tuos pačius produktus. Prancūzijos problema turi būti sprendžiama supratingai.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, aš balsavau už C. Klaß pranešimą dėl pagrindų direktyvos dėl tausiojo pesticidų naudojimo. Visiškai pritariu Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos priėmimui.

– Direktyvos tikslas – sumažinti neigiamą pesticidų poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai. Todėl vienas pesticidų naudojimo praktinių tikslų turi būti kiekio sumažinimas, kurio turi būti siekiama nustatant uždavinius ir įgyvendinant valstybių narių veiksmų planus. Siekiant visiškai apsaugoti visuomenės sveikatą, ribojimų turi būti daug daugiau. Manau, kad tokių produktų ženklinimas turi būti visiems aiškus ir išsamus, kad būtų žinomos kiekvieno atskiro elemento naudojimo pasekmės.

  Bart Staes (Verts/ALE), raštu. − (NL) Per vakarykštes diskusijas sakiau, kad manau, kad šis kompromisas yra garbingas, kad Žaliųjų frakcija / Europos laisvasis aljansas Europos Parlamente jam pritars. Tačiau norėčiau pabrėžti, kad, siekiant susitarimo su ūkininkų lobistais ir pesticidų pramonės atstovais, turėjome padaryti kelias nuolaidas. Vis dar gailiuosi, kad atsisakėme 50 proc. savo tikslo.

Dėl to viskas priklausys nuo atskirų valstybių narių ambicijų. Visiškai įmanoma, kad valstybės narės nebus per daug ambicingos, o tai verčia būti atsargius. Be to, buvo sumenkinti rezultatai, pasiekti derantis dėl apsauginių zonų įkūrimo šalia vandens kelių. Spręsti taip pat paliekama valstybėms narėms. Aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos požiūriu, geriau būtų buvę nustatyti mažiausią atstumą Europos lygmeniu. Tačiau teigiamai vertintina tai, kad bus geriau apsaugotos pažeidžiamų žmonių dažnai lankomos viešos vietos (parkai, sporto ir poilsio zonos, mokyklos ir kt.). Šiai sričiai jau skiriamas dėmesys Flandrijoje, o dabar jai dėmesį skirs visos Europos vyriausybės.

- Pranešimas: Hiltrud Breyer (A6-0444/2008)

  Martin Callanan (PPE-DE), raštu. − Visas šis teisės aktas prirašytas trumpinio ES – tai klasikinis atvejis, kai riešutui traiškyti naudojamas kūjis. Jis labai paveiks mano atstovaujamo rytų Anglijos regiono ūkininkus ir sodininkystės įmones.

Neabejotina, kad įmonės mažins darbo vietų skaičių ir net išvis nustos prekiauti. Neabejotina, kad spaudžiami mūsų ūkininkai patirs dar didesnę biurokratinę naštą. Neabejotina, kad žemės ūkio produkcijos kiekis sumažės. Todėl tai, kad šią savaitę svarstome ir pasaulinės maisto saugos klausimą, yra labai ironiška. Pesticidai yra labai svarbūs maistinių kultūrų auginimui, o jiems jau taikomas griežtas saugos režimas.

Niekas neginčija, kad svarbu apsaugoti aplinką, tačiau šis teisės aktas yra nesubalansuotas. Jis per daug įsakmus, jam trūksta lankstumo. Komisija neatliko pakankamai išsamaus ir pagrįsto naujausiais duomenimis poveikio vertinimo.

Todėl balsavau prieš šį pranešimą.

  Charlotte Cederschiöld, Christofer Fjellner, Gunnar Hökmark ir Anna Ibrisagic (PPE-DE), raštu. − (SV) Šiandien balsavome už H. Breyer pranešimą dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką. Teisės aktas, kuriuo siekiama pagerinti maisto saugą ir augalų apsaugos produktų poveikį aplinkai, yra pagrįstas ir svarbus.

Analizė parodė, kad po pirmojo svarstymo Europos Parlamente teisės aktas yra per daug reguliuojantis ir nelankstus, kad dėl jo komercinis įprastų pasėlių (pvz., morkų ir svogūnų) auginimas Švedijoje būtų negalimas. Padėtį pablogina ir tai, kad skiriasi svarbios taisyklių poveikio vertinimų išvados, pvz., Švedijos cheminių medžiagų inspekcijos ir JK Pesticidų saugos direktorato išvados. Apgailestaujame dėl to, kad per antrąjį svarstymą Parlamente nebuvo galimybės balsuoti dėl šių aspektų išaiškinimo. Norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad priimtame tekste yra per Parlamento pirmąjį svarstymą priimto teksto pakeitimų.

Norėjome, kad būtų atsižvelgta į Europos Parlamento ir Tarybos susitarimą – tai būtų padėję išaiškinti teisės aktą taip, kad būtų aiškiau uždraustas pavojingas naudojimas, o būtina, atsakinga ir saugi augalų apsauga (kuri dabar gali būti uždrausta) būtų toliau leidžiama.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Europos Parlamente galiausiai pasiektas kompromisas reiškia maksimalistinių pasiūlymų dėl aktyvių medžiagų pašalinimo atsisakymą, išvengta neigiamo šių pasiūlymų poveikio insekticidams ir pesticidams. Tai ypač pasakytina apie tokias šalis kaip Portugalija, kurios vaisių ir daržovių pasėlius, bulves ir alyvmedžius niokoja vabzdžiai kenkėjai ir tam tikros ligos, pvz., pušies nematodas ir kaštainio amaras. Iš dalies dėl veiksmingų augalų apsaugos kampanijų trūkumo Portugalijoje šie kenkėjai ir ligos daro didelę žalą, ypač šeimos ūkiams.

Nors labai abejojame dėl tam tikrų šio kompromiso aspektų, pvz., dėl necheminių kontrolės ar prevencijos metodų, kenkėjų ir pasėlių valdymo, manome, kad augalų apsaugos produktų leidimams reikėtų taikyti abipusio pripažinimo principą, taip pat reikėtų sukurti zonas, kurios apimtų regionus, kurių dirvos ir klimato savybės panašios.

Tačiau manome, kad būtini tyrimai, siekiant disponuoti tikra informacija apie šių priemonių poveikį našumui ir ūkininkų pajamoms, kad šias išlaidas visuomenė galėtų pasidalinti, atsižvelgiant į tai, kad kalbame apie aplinkos ir maisto saugos reikalavimus.

  Glyn Ford (PSE), raštu. − Balsavau prieš H. Breyer pranešimo pakeitimus. Britanijoje dėl šio pranešimo buvo nemažai panikos, skelbiančios, kad atėjo „mums įprasto žemės ūkio pabaiga“. Kitų valstybių narių ūkininkai taip nemano.

Nepaisant to, tikras poveikis neaiškus. Nesugebėta pateikti patenkinamo šio pranešimo poveikio vertinimo. Todėl pritariu sumanymui 2015 m., kai baigsis šiuo metu galiojantys leidimai, nustatyti leidžiančias nukrypti nuostatas – jei kuri nors valstybė narė pareikš rimtą susirūpinimą dėl to, kad pesticidų trūkumas labai neigiamai veikia pasėlių derlius.

  Duarte Freitas (PPE-DE), raštu. – (PT) Šis dokumentas padės suderinti teisės aktus dėl pesticidų.

Pritariu priimtam pranešimui, ypač dėl to, kad augalų apsaugos produktų leidimų abipusis pripažinimas panaikins konkurencinį disbalansą tarp valstybių narių (kurių rinkos yra skirtingo dydžio) ir ypač sumažins susirūpinimą dėl aplinkos ir maisto saugos. Trijų zonų, kurios apima regionus, kurių dirvos ir klimato savybės panašios, nustatymas, yra labai teigiamas dalykas. Būtų pavojinga nepaisyti visiškai skirtingų situacijų.

Endokrininę sistemą ardančių medžiagų klausimas, mano požiūriu, yra visiškai pagrįstas. Siūlomas tekstas pagrįstas moksline nuomone. Endokrininę sistemą ardančių medžiagų problema yra ta, kad, priešingai nei kancerogeninės ar mutageninės medžiagos, jos neturi toksikologinių parametrų, tačiau sukelia įvairų poveikį – nuo nedidelių hormonų pusiausvyros sutrikimų iki genitalijų vystymosi sutrikimų ir (arba) vėžio.

Svarbu reglamentuoti medžiagų, kurios turi įrodytą neigiamą poveikį žmogaus sveikatai, naudojimą.

Šis teisės aktas turi trejopą teisinį pagrindą (žemės ūkis, vidaus rinka ir visuomenės sveikata). Tai, mano nuomone, labai teigiamas dalykas.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Pastaraisiais metais Sąjunga nuolat didino ribines vertes, todėl sumažinimas yra labai pavėluotas. Tai, kad labai kenksmingi sveikatai pesticidai galiausiai gali būti uždrausti, yra pažanga, nors šioje srityje vis dar vyksta per mažai mokslinių tyrimų. Tačiau vis dar kelia susirūpinimą bendras įvairių pesticidų naudojimas, kuris gali būti gana didelis, siekiant apeiti nustatytas ribines vertes. Vis dar per mažai žinome apie galimas sąveikas o teisinis reguliavimas šioje srityje vėluoja.

Tikras dokumentavimo ir atsekamumo veiksmingumas yra abejotinas. Neseniai vykę mėsos skandalai gana aiškiai parodo, kaip lengva apgaulingai žymėti. Galiausiai yra ir kita svarbi problema – mūsų gamintojams ir ūkininkams galime nustatyti su pesticidais susijusius reikalavimus, tačiau tada importuosime produktus iš šalių, kuriose reikalavimas ne tokie griežti. Kiniškų žaislų atvejis mums turėtų būti pamoka. Planuojamos nustatyti taisyklės yra žingsnis teisinga linkme, todėl balsavau už jas, tačiau reikia daug daugiau.

  Bill Newton Dunn (ALDE), raštu. − Balsavau prieš Tarybos, Komisijos ir Parlamento trišalių derybų išvadas ir rekomendacijas dėl šių priežasčių:

- šį teisės aktą buvo numatyta priimti labai skubiai, nes šią vasarą baigiasi Parlamento ir Komisijos kadencijos, nors tai nėra pakankama priežastis skubiai priimti teisės aktą;

- nebuvo pasiūlymų poveikio vertinimo;

- rekomendacijos pagrįstos ne patikimais moksliniais duomenimis, bet emocinėmis baimėmis dėl nerimą keliančio naminių bičių nykimo visame pasaulyje priežasčių ir dėl žmonių sveikatos;

- mano atstovaujami Linkolnšyro ir Rytų Midlendo ūkininkai mane vienbalsiai ragino priešintis šiems pasiūlymams. Jų, praktiškų žmonių, kurie augina maistines kultūras, nuomonės turėtų būti gerbiamos.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, aš balsavau už H. Breyer pranešimą dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką. Pritariu tikslams – užtikrinti žmonių sveikatą ir aplinkos apsaugą.

Europos Sąjunga su aplinka susijusiems klausimams visada skyrė ypatingą dėmesį, o šis teisės aktas yra dar viena strategija, skirta siekti šio tikslo. Taip pat esu įsitikinęs, kad nuostata, kad eksperimentai su gyvūnais turi būti atliekami kuo rečiau ir tik tada, kai tai būtina, ir nuostata, kad reikia skatinti naudoti alternatyvius metodus, kad gyvūnams nereikėtų kentėti, yra teisingos.

  Brian Simpson (PSE), raštu. − Nusprendžiau balsuoti prieš šį pranešimą dėl dviejų priežasčių.

Pirma, ūkininkams turime suteikti priemones, kad jie galėtų atlikti savo darbą, o šis pasiūlymas labai apribos jų galimybes, ypač tų ūkininkų, kurie dirba drėgnesniame ir lietingesniame klimate, kurie turi naudoti pesticidus, kad apsaugotų pasėlius ir savo pragyvenimą. Nežinau nė vieno ūkininko, kuris norėtų naudoti pesticidus, tačiau jie yra būtina priemonė siekiant užtikrinti, kad maistas mūsų gyventojams būtų teikiamas prieinama kaina.

Antra, nebuvo atlikti šio teisės akto poveikio vertinimai. Atsižvelgiant į tai, kokį poveikį žemės ūkio sektoriui gali turėti šis teisės aktas, tai labai piktina.

  Bart Staes (Verts/ALE), raštu. − (NL) Per vakarykštes diskusijas sakiau, kad manau, kad šis kompromisas yra garbingas, Žaliųjų frakcija / Europos laisvasis aljansas Europos Parlamente jam pritars. Tačiau norėčiau pabrėžti, kad, siekiant susitarimo su ūkininkų lobistais ir pesticidų pramonės atstovais, turėjome padaryti kelias nuolaidas. Kad ir kaip vertintume, rezultatai, pasiekti kalbant apie atmetimo kriterijus, yra menki palyginti su EP pozicija per pirmąjį svarstymą.

12 medžiagų bus sukurtos leidžiančios nukrypti nuostatos. Taip pat abejojame dėl skirstymo zonomis principo. Sumanymas sukurti tris zonas labai didelėje erdvėje, mūsų nuomone, yra problemiškas, nes aplinkos sąlygos bet kurioje šių zonų gali būti labai skirtingos. Tačiau teigiama tai, kad teisinis pagrindas yra žemės ūkis, vidaus rinka ir visuomenės sveikata, visuomenės sveikatai daugiausia dėmesio skiriant atitinkamose konstatuojamosiose dalyse ir 1 straipsnyje. Taip pat teigiamas papildymas yra atmetimo kriterijai medžiagoms, kurios turi nepriimtiną poveikį bitėms. Taip pat sutarta dėl reikalavimo pakeisti pavojingus produktus saugesnėmis alternatyvomis. Nors rezultatai galėjo būti geresni, balsavome už priimtiną kompromisą.

  Catherine Stihler (PSE), raštu. − Esu nusivylęs, kad bendroji pozicija buvo iš dalies pakeista. Būtų buvę geriau, jei būtų priimta bendroji pozicija, nes visuomenės sveikata ir maisto gamyba joje suderinti geriau.

  Glenis Willmott (PSE), raštu. − Dėl to, kad nuolat nėra išsamaus poveikio vertinimo, nėra aiškių duomenų apie teisės akto poveikį maisto gamybai, EPLP negali pritarti kompromisiniam paketui, dėl kurio susiderėjo Taryba ir Europos Parlamento pranešėja.

Darbo partijos nariai norėtų, kad pesticidai būtų kokybiškesni ir saugesni, tačiau taip pat esame atsakingi už gamintojus ir vartotojus ir privalome žinoti, koks gali būti esamų pasiūlymų poveikis žemės ūkio gamybai.

Nors šis susitarimas aiškiai neturės katastrofiško poveikio, kaip prognozuojamas tam tikruose sluoksniuose, neaiškumų yra daug, todėl EPLP nepritaria kompromisiniam paketui.

- Pranešimai: Christa Klaß (A6-0443/2008), Hiltrud Breyer (A6-0444/2008)

  Liam Aylward, Brian Crowley, Seán Ó Neachtain ir Eoin Ryan (UEN), raštu. − Šiandien balsuodami dėl augalų apsaugos teisės akto susilaikėme.

Šis balsavimas labai sudėtingas. Mes dalyvavome visuose intensyvių derybų dėl prieštaringo paketo etapuose.

Šiuose teisės aktuose daugiausiai dėmesio aiškiai skiriama cheminių medžiagų ir vėžio ryšiui. Dėl tiesioginio kontakto labiausiai neigiamai paveikiami ūkininkai. Nors šiuo paketu siekiama riboti kancerogeninių medžiagų naudojimą, valstybės narės gali leisti pateikti atitinkamas medžiagas į rinką, jei yra rimtas pavojus augalams. Pasiūlymu siekiama apsaugoti bites ir sumažinti biurokratinę naštą siekiant gauti leidimą naudoti medžiagą. Laipsniškai atsisakydami šių medžiagų iki 2016 m. paskatinsime pramonę pateikti biologiškai sveikus produktus.

Šiems teisės aktams pritarti negalime. Nepaisant dažnų raginimų atlikti naują poveikio vertinimą, Komisija nieko nepateikė. Negalime priimti teorinio teisės akto! Produktai bus uždrausti remiantis pavojaus galimybe, o ne moksliškai pagrįstu pavojumi, kai remiamasi duomenimis apie naudojimą ir poveikį. Be to, dėl sąvokos „endokrinus ardanti medžiaga“ moksliniu lygmeniu nėra sutariama, ir mes pateikėme pakeitimus, kad, siekiant išspręsti šią problemą, reikia palaukti Komisijos ekspertų nuomonės.

  Michel Teychenné (PSE), raštu. – (FR) Patvirtindama šį tekstą, kuriuo apribojama pesticidų gamyba ir pardavimas, ir jį lydintį tekstą, kuriame nustatoma jų naudojimo sistema, pesticidų srityje Europa galiausiai nustatė pavyzdinius standartus. H. Breyer pranešimas vertintinas teigiamai. Nors šiuo dokumentu leidžiama į rinką pateikti mažai pavojingus produktus, juo uždraudžiama 22 medžiagos, kurios laikomos labai pavojingomis.

Jei tikimės, kad pasaulyje žemės ūkis galiausiai taps racionalus, turime teigiamai vertinti šią Europos Sąjungos pažangą. Europos žemės ūkis, kuriame vartojamas per didelis kiekis augalų apsaugos produktų, nesusilpnės. Vis dėlto patvirtinus šiuos tekstus, ES teisės aktai kovos su toksiškais pesticidais srityje bus griežčiausi.

- Pranešimas: Wolf Klinz (A6-0497/2008)

  Avril Doyle (PPE-DE), raštu. − Buvo išsamiai svarstyta Europos investicinių fondų, kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektų teisinio reguliavimo sistema. Juos sudaro kolektyvinio investavimo schemos, joms išdavus leidimą vienoje valstybėje narėje, šį pasą galima naudoti visoje Sąjungoje ir tolesnio tikrinimo nereikalaujama. Šiais visuotinio finansinio nesaugumo laikais finansinių sandorių reguliavimas turi būti teisingas ir nuoseklus, siekiant padidinti pasitikėjimą sektoriumi.

W. Klinzo pranešime siūloma valdymo bendrovėms (VB), kurias pasamdė kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektų (KIPVPS) fondų vystytojai, įvesti pasus. Šiuo pasiūlymu sudaromos sąlygos tarpvalstybiniam fondų valdymui, panaikinant šiuo metu galiojantį reikalavimą įsteigti veikiančias valdymo bendroves. Labai svarbu tai, kad fondų valdytojai gali tinkamai prižiūrėti VB pasus.

W. Klinz pateikė kompromisinį dokumentą, kuriam galiu pritarti.

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. – (PL) KIPVPS (kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektai) yra suderinti investiciniai fondai, investuojantys pagal nustatytą investavimo politiką. KIPVPS pagrindų direktyva, kuria remiamasi W. Klinzo pranešime, užtikrina išlaidų skaidrumą ir (tai ypač svarbu per ES ekonomikos ir finansų krizę) – aukštą investuotojų apsaugos lygmenį. Direktyvoje nustatomi pagrindiniai reikalavimai investicinių fondų organizacinei struktūrai, valdymui ir priežiūrai.

Tiesa, palyginti su JAV rinka Europos investiciniai fondai pasižymi tuo, kad jie nedideli, todėl investuotojams tenka didesnės išlaidos. Todėl būtina vėl svarstyti KIPVPS paketą, pritaikyti jį prie investuotojo poreikių ir užtikrinti ES fondų pramonės konkurencingumą.

Pranešėjo pasiūlyti tekstai pirmiausia yra naujos nuostatos dėl fondų jungimosi (kad tarpvalstybinis jungimasis turėtų būti vertinamas kaip vidaus jungimasis, mokesčių atžvilgiu jo poveikis turėtų būti neutralus). Taip pat nustatomas dokumentas, kuriame pateikta pagrindinė informacija investuotojams (pakeičianti supaprastiną prospektą) ir supaprastinama esama pranešimo tvarka, numatant galimybę reguliavimo institucijoms palaikyti tiesioginius ryšius.

- Pranešimas: Donata Gottardi (A6-0507/2008)

  Jan Andersson, Göran Färm ir Åsa Westlund (PSE), raštu. − (SV) Pritariame pranešimui, nes manome, kad viešųjų finansų tvarumas yra labai svarbus dalykas. Tačiau nepritariame 8 daliai, kurioje teigiama, kad būtina suteikti laipsniškas ir ryškias mokesčių lengvatas vidutines ir mažas pajamas bei pensijas gaunantiems žmonėms, taip pat peržiūrėti mokesčių normas, pajamų mokesčio kompensacijas. Manome, kad visi šie klausimai neturėtų būti sprendžiami ES lygmeniu – valstybės narės juos turėtų spręsti pačios.

  Konstantinos Droutsas (GUE/NGL), raštu. – (EL) Pranešime dėl Ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) pritariama Tarybos ir Komisijos prieš darbuotojus nukreiptiems sprendimams, kurių paskirtis – sustiprinti monopolijų konkurencingumą, kad būtų apsaugotas kapitalo pelnas ir krizės našta būtų perkelta ant darbuotojų pečių.

Antivisuomeniška sistema, kurią sudaro Stabilumo paktas ir Lisabonos strategija, taip pat kurią valstybėms narėms, ypač toms, kurios priklauso EPS, parengė ES, siekiama sustiprinti vykdomą finansinę politiką.

Europos Parlamentas, kaip ir Komisija, bando sulaikyti išcentrines jėgas ir principą „kiekvienas už save“ ragindamas dar labiau stengtis baigti kurti vidaus rinką, suderinti mokesčius ir sustiprinti konkurenciją bei rinkos taisykles.

Fakto, kad didelės sumos, skirtos spręsti krizės problemas, nepasiekia mažųjų ir vidutinių įmonių, nekalbant apie darbuotojus, kritikavimas yra klaida. Pasenę ir neveikiantys valstybės intervencijos metodai, kuriais siekiama pridengti rinkos trūkumus, yra nerealūs, jais bandoma suklaidinti darbuotojus, siekiant visuomenės pritarimo supuvusiai sistemai.

Vienintelė išeitis darbuotojams – kovoti už paprastų žmonių galias ir ekonomiką ir nuversti barbarišką kapitalistų sistemą.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Iš tikrųjų gana įdomu, kad pranešime pripažįstama, kad „išanalizavus viešųjų finansų padėtį 2007 ir 2008 m. pirmoje pusėje, matyti, jog pasikeitė ekonomikos tendencijos ir grėsmingai artėja ekonomikos sulėtėjimas ir augimo sumažėjimas, nuolat mažėja infliacija ir didėja pajamų skirtumai“.

Tačiau pranešime pateikiami tokie patys krizės sprendimo būdai, kurie ir atvedė į dabartinę padėtį., O gal reikėjo pasiūlyti pakeisti neoliberalią ir monetaristinę politiką, kuri prisidėjo prie esamos prastos socialinės padėties, nelygybės didėjimo, nedarbo, pavojingo ir blogai apmokamo darbo ir skurdo.

Todėl pranešime raginama siekti kainų stabilumo, laikytis Stabilumo ir augimo pakto (nors ir su tam tikru lankstumu) ir priimti Lisabonos strategiją, kuri, kaip žinome, yra pretekstas siekiant vykdyti privatizavimą ir iš valstybės atimti atsakomybę už socialines funkcijas. Kiti šios koncepcijos aspektai yra idėja apie minimalų valstybės kišimąsi ir didesnį privačiojo sektoriaus efektyvumą, siekiant, kad būtų priimtas vadinamasis atlyginimų apribojimas, kuris iš tiktųjų reiškia perkamosios galios sumažėjimą.

Todėl balsavome prieš.

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Perskaitęs D. Gottardi pranešimą dėl viešųjų finansų supratau, kad pasaulinės krizės pamokos neišmoktos.

Sistemos, kuri mums primetama daugelį metų, žlugimą D. Gottardi vadina „rinkos nesėkme” ir „nepakankama priežiūra“. Ši sistema – reguliavimo panaikinimo, kraštutinės pasaulinės laisvosios rinkos filosofijos ir absurdiškos ekonomikos, kurioje svarbiausias finansų sektorius, o ją valdo rinka, kuri pati save reguliuoja, sistema. Per G20 šalių susitikimą Briuselyje padaryti menki kosmetiniai pataisymai padėties iš esmės nepakeis. Privalome suabejoti ekonomikos dogmomis, nuo kurių vis dar esame priklausomi. Krizė parodė, kad visiška prekių, paslaugų, kapitalo ir žmonių judėjimo laisvė atneša ne gerovę, bet katastrofą. Ji taip pat parodė, kad priimti sprendimus, vykdyti veiksmus ir reaguoti reikia nacionalinės valstybės lygmeniu, net jei N. Sarkozy mano, kad tai, kad jį visur lydi M. Barroso, padės žmones įtikinti, kad šioje situacijoje Europos Sąjunga yra naudinga.

Atsižvelgiant į tai, geri pranešėjos patarimai dėl viešųjų finansų valdymo ir jos raginimas laikytis Stabilumo ir augimo pakto, deja, yra mažai naudingi.

  Mary Lou McDonald (GUE/NGL), raštu. − Teigiamai vertiname kai kuriuos pozityvius šio pranešimo aspektus, ypač tai, kad pripažįstama, kad būtina teisingiau paskirstyti mokesčių naštą, kad viešosios išlaidos ir patikimas ekonomikos valdymas yra svarbūs. Tačiau balsuodama susilaikiau, dėl to, kad pranešime prisirišama prie Lisabonos strategijos, kuri turi daug trūkumų, pabrėžiamas konkurencingumas, pritariama lankstumui ir užimtumui (angl. flexicurity) ir, prisidengiant struktūrinėmis reformomis, skatinamos užslėptos grėsmės pensijų sistemoms, visuomenės sveikatai ir ilgalaikei priežiūrai.