Posėdžio stenograma

Antradienis, 2009 m. sausio 13 d. - Strasbūras

12. Pasų ir kelionės dokumentų apsauginės savybės ir biometrikos standartai (diskusijos)

  Pirmininkas. − Kitas klausimas yra Carloso Coelho Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto vardu pateiktas pranešimas (A6-0500/2008) dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2252/2004 dėl valstybių narių išduodamų pasų ir kelionės dokumentų apsauginių savybių ir biometrikos standartų (COM(2007)0619 – C6-0359/2007 – 2007/0216(COD)).

  Carlos Coelho, pranešėjas. − (PT) Pone pirmininke, pone J. Barrotai, ponios ir ponai, pasiūlymu, kurį šiandien svarstome, siekiama pakeisti 2004 m. priimtą reglamentą, kuriuo buvo patobulintos ir suderintos taisyklės, skirtos asmens pasų ir kelionės dokumentų apsaugai nuo klastojimo, ir kartu įvedami biometriniai tapatybės nustatymo elementai. Kitaip nei 2004 m., dabar mes taikome bendro sprendimo procedūrą. Noriu padėkoti pirmininkaujančiai valstybei narei Prancūzijai ir Komisijos nariui J. Barrotui už didžiulį atsidavimą, su kuriuo jie siekė sutarimo šiuo klausimu per pirmąjį svarstymą. Taip pat norėčiau padėkoti pagalbiniams pranešėjams už jų veiklą ir bendradarbiavimą, be jų nebūtų pasiektas šis rezultatas.

Šis sprendimas buvo būtinas, jei atsiminsime, kad šis reglamentas įsigaliojo 2004 m. ir vėliausiai nuo šių metų birželio visos valstybės narės turėtų pradėti rinkti vaikų pirštų atspaudus nuo gimimo. Tačiau tyrimai, kurie rėmėsi bandomaisiais projektais kai kuriose valstybėse narėse, parodė, kad labai sudėtinga paimti vaikų iki 6 metų pirštų atspaudus ir kad šie atspaudai nėra patikimi. Tiesa, nacionaliniai įstatymų leidžiamosios institucijos galėtų priimti leidžiančias nukrypti nuo šio įpareigojimo nuostatas. Tačiau tai reikštų, kad iki amžiaus ribos, kuriai būtų taikoma ši išimtis, galėtų būti išduodami tik laikini pasai. Tai būtų pernelyg didelis pasunkinimas tėvams, kurie, norėdami išvykti už Šengeno zonos ribų, turėtų gauti pasą kiekvienam iš vaikų.

Taigi mums pavyko pasiekti susitarimą dėl ketverių metų trukmės laikotarpio, per kurį turės būti nustatyta 12 metų amžiaus riba, su išlyga, pagal kurią toms valstybėms narėms, kurios jau yra priėmusios teisės aktus, numatančius žemesnę ribą, leidžiama ją taikyti, jei ta riba ne žemesnė nei šešeri metai. Taip pat buvo pareikalauta išlygos dėl peržiūros atsižvelgiant į tyrimo dėl vaikų piršto atspaudų patikimumo, kurį prašėme atlikti Komisijos, rezultatus, su sąlyga, kad po ketverių metų amžiaus riba bus galutinai nustatyta ir suderinta visose valstybėse narėse.

Buvo įvesta ir antroji leidžianti nukrypti nuostata, liečianti asmenis, kurie dėl įvairių priežasčių fiziškai negali pateikti pirštų atspaudų. Taip pat buvo pritarta Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos rekomenduojamam principui „vienas asmuo – vienas pasas“. Europos duomenų priežiūros pareigūno nuomone, tai būtų papildoma priemonė kovojant su prekyba vaikais.

Be to, siekdami apsaugoti vaikus, sudarėme trijų institucijų tarpinstitucinį susitarimą parengti bendrą poziciją dėl būtinų taisyklių, skirtų vaikų apsaugai nuo grobimų ir neteisėtos prekybos, priėmimo. Komisija turėtų pateikti siūlymus dėl iniciatyvų, liečiančių atitinkamas civilinės teisės sritis.

Turiu pripažinti, kad mes kovojame su Sąjungos ribotos kompetencijos šioje srityje problema: pasų išdavimas yra nacionalinė prerogatyva ir Europos Sąjunga gali kištis tik biometrinių duomenų naudojimo pasuose ir kelionės dokumentuose sustiprinimo, siekiant pagerinti tų dokumentų saugumą vykdant sienų kontrolę, klausimais.

Turiu pasakyti, kad mes nustatėme taisykles, kuriomis užtikrinamas Bendrijos įgaliojimų įgyvendinimas ir kuriose nustatoma, kokie duomenys bus įtraukiami (pirštų atspaudai ir nuotraukos), ir tų duomenų naudojimo ribos. Jie gali būti naudojami tik šiame reglamente numatytiems tikslams – sienų kontrolei – ir patikrinti dokumento autentiškumą bei nustatyti, ar jo turėtojas yra teisėtas dokumento savininkas.

Mes taip pat pasiekėme susitarimą dėl dviejų tyrimų: vienas iš jų yra dėl vadinamųjų „pirminių dokumentų“, siekiant užtikrinti, kad dokumentai, būtini pasams išduoti, būtų tokie pat patikimi, kaip ir pasai, kurių saugumą norime užtikrinti, ir kitas – dėl duomenų, tikrinamų vykdant sienų kontrolę, siekiant išsiaiškinti klaidingo atmetimo rodiklius. Atlikus šiuos tyrimus ir turint omeny ketverių metų peržiūros išlygą, kažkuriuo metu taikant bendro sprendimo procedūrą turėtų būti pasiūlyti pakeitimai, nepamirštant, kad svarbu konsultuotis su Europos duomenų priežiūros pareigūnu. Į šią taisyklę, deja, nebuvo atsižvelgta rengiant pasiūlymą.

  Jacques Barrot, Komisijos pirmininko pavaduotojas. − (FR) Pone pirmininke, ponios ir ponai, pirmiausia noriu padėkoti Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pirmininkui. Taip pat noriu karštai padėkoti pranešėjui Carlosui Coelho už nuostabų pranešimą ir puikų bendradarbiavimą su Komisija šiuo kebliu ir jautriu klausimu.

Komisijos pasiūlymas – nustatyti suderintas įpareigojimo rinkti pirštų atspaudus išimtis, kad visiems Europos piliečiams būtų taikomos vienodos sąlygos. Be to, Komisija norėjo apsaugoti vaikus nuo neteisėtos prekybos žmonėmis padarydama teisiškai privalomą tarptautiniu mastu pripažintą principą „vienas asmuo – vienas pasas“.

Aš palankiai vertinu Europos Parlamento pastangas pasiekti per pirmąjį svarstymą susitarimą dėl šio pasiūlymo, pagal kurį vėliausiai nuo 2009 m. birželio 28 d. į valstybių narių išduodamus pasus būtų įtraukiami pirštų atspaudai. Jei susitarimas nebūtų buvęs pasiektas, kiekvienas į užsienį su pasu keliaujantis asmuo, įskaitant naujagimius, būtų įpareigotas pateikti piršto atspaudus. Todėl noriu išsakyti nuoširdų Komisijos džiaugsmą sutartu kompromisiniu pasiūlymu. Dabar Komisija kiek galima energingiau užsiims pranešimu, kurio pageidavo ir pareikalavo Parlamentas. Nemanau, kad turėčiau smulkiau apie tai kalbėti. Dabar susidomėjęs išklausysiu Parlamento narių pasisakymus. Dar kartą dėkoju pranešėjui C. Coelho, kuris atliko puikų darbą.

  Urszula Gacek, PPE-DE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, džiaugiuosi galėdama palaikyti šiandien pateiktus pasiūlymus.

Manau, kad reikia skubiai sukurti bendrus biometrinių duomenų patikrinimo standartus. Kolegos galbūt nežino, kad šiuo metu esama didelių skirtumų tarp šalių, pvz., nevienodai griežtai tikrinamos pasų nuotraukos. Daugelyje šalių reikalaujama, kad pilietis, kuris kreipiasi dėl paso, pateikdamas dokumentus ir nuotraukas prisistatytų pats asmeniškai, ir tokiais atvejais pasą išduodančios įstaigos pareigūnai gali matyti, ar tas asmuo yra panašus į pateiktą nuotrauką.

Tačiau kai kuriose šalyse – galbūt labiausiai Jungtinėje Karalystėje – paraiškos paštu yra įprastos, ir nuotraukos autentiškumas yra patvirtinamas tik vadinamojo „specialisto“, kuris pažįsta pareiškėją mažiausiai dvejus metus. Gana įdomu paskaityti sąrašą asmenų, turinčių teisę tai daryti Jungtinėje Karalystėje. Nors ir gerbdama šių profesijų asmenis, turiu pasakyti, kad tokį patvirtinimą gali pateikti jūsų okulistas arba odontologas, taip pat ir profesionalus fotografas ar priešgaisrinės tarnybos pareigūnas.

Taip pat įdomu, kad visiškai negriežtos patikrinimo taisyklės galioja Jungtinėse Valstijose. Pirmąkart besikreipiančių pareiškėjo nuotraukos gali būti patikrinamos vadinamosiose „tinkamose įstaigose“. Faktiškai tai reiškia vietos pašto skyriaus darbuotojus. Atrodo neįtikėtina, kad taip saugumu besirūpinančioje šalyje, kurios gyventojai naudojasi beviziu režimu į Europą, veiktų tokia tikrinimo sistema.

Taigi, siekdami užtikrinti pasų saugumą, mes tikrai turime įvesti žymiai patikimesnius biometrinius duomenis, t.y. pirštų atspaudus. Taip pat turime garantuoti, kad agentūra, atsakinga už jų rinkimą ir tikrinimą, laikytųsi tų pačių standartų ne tik visoje ES, bet ir tose šalyse, kurių piliečiai naudojasi Europos beviziu režimu, kad būtume užtikrinti, jog jie taip pat laikysis tokių pat griežtų reikalavimų kaip ir Europos piliečiai.

  Martine Roure, PSE frakcijos vardu. – (FR) Pone pirmininke, kai 2004 m. buvo priimamas Reglamentas dėl apsauginių savybių ir biometrinių duomenų įtraukimo į Europos pasus, valstybės narės nenumatė jokių įpareigojimo duoti pirštų atspaudus išimčių. Dabartinė patirtis rodo, kad esamos technologijos dar negarantuoja, kad jaunesnių nei 12 metų amžiaus vaikų pirštų atspaudai būtų tokie patikimi, kad juos būtų galima panaudoti kaip apsauginę savybę pasuose. Todėl pritariu su valstybėmis narėmis rastam kompromisui, pagal kurį nustatoma 12 metų amžiaus riba renkant biometrinius duomenis. Jis numato ir peržiūros po trejų metų išlygą. Mes pripažinome šią leidžiančią nukrypti nuostatą toms valstybėms narėms, kurios jau yra priėmusios teisės aktus dėl vyresnių nei šešerių metų amžiaus vaikų.

Šio tipo duomenų naudojimas būtų priimtinas tiktai tada, jei iš tikrųjų užtikrintų mūsų vaikų apsaugą. Kol kas to nėra. Tačiau mes ir toliau esame atviri bet kokiems teigiamiems technologijų pokyčiams šioje srityje. Mūsų prioritetas – garantuoti vaikų, kurie keliauja vieni, saugumą, kad būtų išvengta grobimų ir nelegalios prekybos vaikais. Šių duomenų įtraukimas į pasus sukelia klaidingą saugumo jausmą, nes jis neužkerta kelio tam, kad vaikas kirstų sieną be tėvų sutikimo. Kompromisas, rastas su valstybėmis narėmis, numato, kad Komisija turės pateikti pranešimą, kuriame bus išdėstyti reikalavimai, taikomi tais atvejais, kai keliaujantys vieni vaikai kerta išorines sienas. Taigi šis pranešimas sudarys sąlygas pasiūlyti iniciatyvas, kuriomis būtų siekiama užtikrinti bendrą Europos strategiją nustatant vaikų, kertančių valstybių narių išorines sienas, apsaugos taisykles.

Galiausiai biometriniai duomenys pasuose turi būti naudojami tik patikrinti dokumento autentiškumą, jautrių asmens duomenų, pvz., biometrinių, naudojimas yra priimtinas tik tuo atveju, jei kartu laikomasi griežtų duomenų apsaugos taisyklių.

  Gérard Deprez, ALDE frakcijos vardu. – (FR) Pone pirmininke, ponios ir ponai, pirmiausia noriu pasveikinti mūsų pranešėją C. Coelho ir ankstesniąją Tarybai pirmininkavusią valstybę narę Prancūziją, kuri, kaip tikėtasi, nepritaria tam, kad susitarimas būtų pasiektas pirmuoju svarstymu. Priimti reikalingą kompromisą reikėjo valios ir gebėjimų. Ypač noriu pasveikinti pranešėją C. Coelho, nes jo pranešimo aiškinamoji dalis, kurią perskaityti kviečiu kolegas, yra tikras nedidelis intelekto ir politinio meistriškumo perlas.

Derama mums pateikto teksto analizė atskleidžia pagrindinį principą, kuris kartu yra šio pranešimo naujas principas. Šis principas neturi nieko bendro su biometriniais duomenimis. Dėl jo buvo nuspręsta 2004 m. Tai principas – „vienas asmuo – vienas pasas“. Kartu iškyla klausimas dėl vaikų ir amžiaus, nuo kurio gali būti imami vaikų pirštų atspaudai. Neslėpkime to, kad kompromisas buvo labai sunkus. Kai kurie, kaip pradžioje ir C. Coelho norėjo, kad tai būtų daroma kuo ankstyviausio amžiaus, kad būtų užtikrinta kuo ankstesnė vaikų apsauga. Tačiau tam reikėtų patikimų biometrinių duomenų, kurie šiuo metu negali būti garantuoti. Galiausiai buvo pasiektas toks kompromisas: vaikų pirštų atspaudai yra privalomi nuo 12 metų. Tos valstybės, kurios renka juos nuo ankstesnio amžiaus, gali ir toliau tai daryti ketverius metus, tačiau taikoma amžiaus riba jokiu būdu negali būti žemesnė nei šešeri metai, o Komisija ateinančiais metais turės parengti ataskaitą, kurioje bus įvertintas sistemų veikimas ir, jei reikės (ir tai įtraukta į tekstą), pateikti pasiūlymai dėl pakeitimų. Taigi mes turime tikėtis didelės technologijų pažangos, nes vaikų apsaugai būtina kuo greičiau turėti patikimus, palyginamus biometrinius duomenis. Turint tai omeny, galime išreikši pritarimą šiam tekstui, kuriuo dar kartą džiaugiuosi, ir sveikinu pranešėją, Komisiją už jos pradinį pasiūlymą ir Tarybą už jos nusiteikimą kompromisui.

  Roberta Angelilli, UEN frakcijos vardu. – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, pirmiausia norėčiau pasveikinti pranešėją, nes darbas atliktas puikiai . Kaip pranešėja dėl ES vaiko teisių strategijos, privalau akcentuoti tam tikrus svarbius C. Coelho pranešime minimus klausimus, net jei tą jau padarė kitas kolega Parlamento narys.

Pirma, labai sveikintinas principas užtikrinti bendrą požiūrį nustatant vaikų, kertančių valstybių narių išorines sienas, apsaugos taisykles.

Antra, svarbus principas „vienas asmuo – vienas pasas“, nes juo užtikrinama, kad biometriniai duomenys būtų tiesiogiai susiję su paso savininku. Tokiu būdu atsisakoma šiuo metu taikomos tvarkos, pagal kurią leidžiama vaikus įtraukti į tėvų pasus. Ši praktika sunkina patikimą vaiko tapatybės patikrinimą, be to, ji palengvina vaikų, tapusių konfliktų objektu, grobimą, taip pat prekybą vaikais ir jų išnaudojimą.

Trečia, pranešime taip pat numatoma, kad Komisija pateiks ataskaitą, kurioje bus nagrinėjama, ar techniškai įvykdoma naudoti jaunesnių nei 12 metų vaikų pirštų atspaudus tapatybės nustatymo tikslais. Labai svarbu dirbti, kad būtų pagerinta sistema ir užtikrintas jos patikimumas, ypač kalbant apie vaikų apsaugą.

Baigdama noriu pasakyti, kad, mano nuomone, ateityje būtų nepaprastai naudinga nustatyti moderniausius, tinkamiausius ir saugiausius techninius metodus, kurie sudarytų sąlygas kiek galima anksčiau, jei įmanoma, nuo gimimo užregistruoti ir tokiu būdu besąlygiškai patvirtinti vaiko tapatybę ir amžių.

  Tatjana Ždanoka, Verts/ALE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti pranešėjui C. Coelho už puikų darbą. Nors mūsų visų politinės pažiūros skiriasi, jis dėjo visas pastangas, kad būtų pasiektas kompromisas.

Verts/ALE frakcija griežtai nepritaria plačiam biometrinių duomenų naudojimui, kol jo būtinybė nėra įrodyta atmetus pagrįstas abejones. Mes manome, kad tai turėtų reikšmingų pasekmių asmens duomenų saugumui ir pagrindinėms teisėms. Mes balsavome prieš biometrinių duomenų naudojimą išduodant vizas. Mes taip pat prieštaraujame biometrinių duomenų naudojimui Europos pasuose. Dabartinį pasiūlymą mes laikome galimu būdu nustatyti asmenų pirštų atspaudų ėmimo kelionės dokumentams ribas. Todėl esame patenkinti, kad pasiektas kompromisas su Komisija ir Taryba, nustatyta 12 metų amžiaus riba toms valstybėms narėms, kuriose vaikų pirštų atspaudai neimami, ir šešerių metų amžiaus riba kitoms valstybėms narėms.

Norėčiau dar kartą pabrėžti, kad tai, jog mes palaikome amžiaus ribą, nereiškia, kad palaikome pirštų atspaudų ėmimą apskritai. Mes tvirtai įsitikinę, kad biometriniai duomenys pasuose gali būti naudojami tik patikrinti dokumento autentiškumą arba savininko tapatybę. Šių duomenų naudojimas kitais, pvz., teisėsaugos, tikslais yra neteisėtas. Mes negalime pritarti tam, kad kiekvienas Europos pasą turintis asmuo būtų laikomas įtariamuoju, kurio pirštų atspaudai turi būti saugojami. Tokia mūsų pozicija, tačiau norėčiau dar kartą pabrėžti, kad sveikiname C. Coelho, Komisiją ir Tarybą, nes pasiektas kompromisas.

  Sylvia-Yvonne Kaufmann, GUE/NGL frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, aš nepritariu tam, kad būtų imami mažų vaikų ar net kūdikių pirštų atspaudai. Vaikams neturi būti taikomas reikalavimas dėl piršto atspaudų įtraukimo į pasų biometrinius duomenis. Šiuo atveju vaikams reikėtų numatyti išimtį. Vis dar nėra jokių aiškių žinių dėl biometrinių pirštų atspaudų naudojimo jaunesnių nei 12 vaikų atveju patikimumo. Daugiausia neaiškumų kelia klausimas dėl augančių vaikų pirštų atspaudų patikimumo. Jei mes, nepaisydami nieko, tiesiog bandysime panaudoti šiuos duomenis, galėtume pasiekti priešingų rezultatų, tai mažiau, o ne daugiau saugumo. Būtų neproporcinga, jei būtų renkami ir naudojami duomenys, kurių patikimumas negali būti garantuotas.

Su Taryba sudarytame kompromise (ačiū Parlamentui už tvirtą poziciją ir pranešėjui už puikų darbą) kaip tik ir atsispindi šios problemos. Jame pereinamajam ketverių metų laikotarpiui bus nustatytas 12 metų amžiaus cenzas. Šiuo laikotarpiu bus atlikti plataus masto tyrimai, kad būtų ištirtas vaikų biometrinių duomenų patikimumas. Deja, kompromisas taip pat numato lengvatas toms valstybėms narėms, kurios jau turi įstatymus, leidžiančius imti pirštų atspaudus iš jaunesnių nei 12 vaikų. Dėl to dar svarbiau, kad mes į kompromisinį dokumentą įtrauktume aiškią nuostatą, kad Europos teisės aktas dėl valstybių narių išduodamų pasų ir kelionės dokumentų apsauginių savybių ir biometrikos standartų jokiomis aplinkybėmis negali būti panaudotas įgyvendinti siekiui įkurti nacionalinio lygmens duomenų bazes, kuriose šie duomenys būtų kaupiami.

  Gerard Batten, IND/DEM frakcijos vardu. – Pone pirmininke, esu labai patenkintas, nes galiu pasakyti, kad šis reglamentas netaikomas Jungtinei Karalystei, nes ji nėra Šengeno erdvės dalis. Vis dėlto Britanijos vyriausybė pasakė, kad ji eis koja kojon su reglamentu, jog garantuotų, kad jos dokumentai nebūtų laikomi antrarūšiais. Iš to galima spėti, kad ji mano, jog pasiūlymai yra pirmarūšiai, o ji vis tiek turės laikytis reglamente pateiktų reikalavimų.

Vis dėlto, kaip rodo šis pranešimas, kyla daugybė įvairiausių klausimų, susijusių su biometrinių duomenų autentiškumu ir jo patvirtinimu. Kokie pirminiai dokumentai naudojami pradiniam paraiškos teikėjo tapatybės nustatymui ir kaip galima būti įsitikinus, kad jie yra autentiški? Pats pasas negali būti įrodymas, jei nėra galimybės palyginti jame esančius duomenis apie savininko tapatybę kokioje nors nacionalinėje arba centralizuotoje tapatybės duomenų bazėje.

Pranešime pripažįstama, kad ši informacija turi būti saugoma ypač saugiose laikmenose, tačiau mes visi iš Britanijoje sukauptos patirties žinome, kad ypač saugių laikmenų šiems duomenims saugoti nėra. Per kelerius pastaruosius metus milijonų žmonių asmeninė ir labai jautri informacija tiesiogine prasme buvo prarasta arba „ištraukta“ iš vyriausybinės duomenų bazės. Kiekvienas Jungtinėje Karalystėje žino, kad jų asmeniniai duomenys mūsų vyriausybės rankose nėra saugūs.

Šiame pranešime nekalbama apie pačių biometrinių duomenų patikimumą. Iš tikrųjų Jungtinės Karalystės pasų tarnybos biometrinių užrašymo bandymų, atliktų 2004 m., rezultatai parodė, kad atpažinimas buvo nesėkmingas 1 iš 3 veido, 1 iš 5 piršto atspaudų ir 1 iš 20 rainelės atpažinimo atvejų. Biometrinis identifikavimas – patraukli mintis, bet tai nėra „neklystanti“ sistema, kaip mes visi norėtume įsivaizduoti. Dėl to Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partija balsuos prieš šį pranešimą.

  Philip Claeys (NI). – (NL) Pone pirmininke, mano nuomone, pranešėjas visiškai teisingai atkreipia dėmesį į tuos klausimus, kurie didžiąja dalimi susiję su faktu, kad biometrinių paso duomenų rinkimas, apdorojimas ir palyginimas – palyginti neseniai pradėta vystyti sritis. Taigi būtų taip pat protinga pakartotinai apsvarstyti visą procedūrą, kaip siūlyta, po trejų metų.

Taip pat ypač svarbumu, kad aukštesniu laipsniu suderintume biometrinių duomenų apdorojimo procedūras, nes grandinė ne stipresnė negu jos silpniausia grandis. Teoriškai dėl Europos Sąjungos vidaus sienų panaikinimo turėjo būti pagerinta išorinių sienų kontrolė, bet iš tikrųjų matome, kad sistema vis dar turi gana ryškių pažeidžiamų vietų. Tarptautiniai nusikaltėlių tinklai, prekiautojai narkotikais ir žmonėmis, nelegalūs imigrantai – visi turėjo naudos iš šių pažeidžiamų aspektų. Jei mes norime efektyvesnės sienų kontrolės sistemos, bet kokiu atveju pats laikas, kad biometriniai duomenys taptų efektyvia šios sistemos dalimi.

  Esther de Lange (PPE-DE). – (NL) Pone pirmininke, aš taip pat norėčiau padėkoti kolegai pranešėjui C. Coelho už jo darbą. Jis jau pasiekė didelę pažangą, nes pirmame svarstyme pasiekė kompromisą su Taryba ir Komisija. Aš tvirtai pritariu šiam kompromisui, įskaitant ir „vienas asmuo – vienas pasas“ principą. Vis dėlto norėčiau šį klausimą išnagrinėti šiek tiek detaliau.

Šis principas turėtų užtikrinti didesnę apsaugą nuo tam tikrų nusikaltimų, pvz., prekybos vaikais arba vaikų grobimo, nes kiekvienam vaikui turėtų būti išduotas pasas su laikmena, kurioje būtų įrašyti jų biometriniai duomenys. Be abejo, tai brangiai kainuos. Tai ypač pajus valstybės narės, kuriose iki šiol buvo leidžiama įtraukti duomenis apie vaikus į jų tėvų pasus. Nyderlanduose paso kaina – nuo 48 eurų, o vaiko įtraukimo į tėvų pasą kaina – 8.50. Dėl to šeimai su trimis vaikais dėl naujų reikalavimų pasų išdavimo kaina padvigubės, t.y. vietoj 120 ji sieks daugiau negu 240 eurų. Be abejo, kiekvienas tėvas mielai sumokėtų šią sumą, jei tai leistų padidinti jų vaikų saugumą. Bet argi nebūtų teisinga teigti, kad jei įmanoma pagrobti vaiką, tai yra galimybė ir pasisavinti jo pasą? Kai tik iš dalies pakeistas reglamentas įsigalios, nebebus galimybės įtraukti vaikus į jų tėvų pasus. Bet argi vaikų įtraukimas į tėvų pasus kai kuriais atvejais nėra tikrasis vaiko saugumo garantas, nes įspaudas parodo, kuris iš tėvų atsakingas už vaiko globą? Kaip tuomet bus galima vykdyti tėvystės pareigų kontrolę?

Per kitus trejus metus Europos Komisija turės pakartotinai apsvarstyti poreikį papildomo reglamento, pvz., įvedančio Bendrijos taisykles, skirtas sieną kertantiems vaikams. Šiuo metu valstybių narių nuomonės šiuo klausimu dar vis labai skirtingos. Aš raginu Komisiją pasinaudoti pakartotiniu svarstymu tam, kad būtų įvertinta, ar iš tikrųjų (ir kokiu mastu) „vienas asmuo – vienas pasas“ principo įvedimas prisidėjo prie vaikų pagrobimų skaičiaus mažėjimo. Taip pat išsiaiškinti, ar dabartinis kompromisas davė pageidaujamą rezultatą, ar tai paprasčiausiai sukėlė šalutinį poveikį, kurio padariniams pašalinti reikės dar vieno sprendimo?

Komisijos nary, mūsų vaikų saugumas reikalauja nuolatinio dėmesio. Šiandien mes žengiame vieną konkretų žingsnį. Jei vaikams būtų naudingi tolimesni vidutinės trukmės laikotarpio žingsniai, šių rūmų Krikščionys demokratai tikrai bus jūsų pusėje.

  Stavros Lambrinidis (PSE). – (EL) Pone pirmininke, faktas, kad šiandien Parlamento nuomonė „nurungė“ Tarybos pastangas įvesti biometrinių duomenų įrašus šešerių metų vaikams – pergalė pagrindinio principo, kad anketos duomenys gali būti renkami tik tuomet, jei gali būti įrodyta, jog tai reikalinga, proporcinga ir, be abejo, naudinga. Baiminuosi, kad kaip tik šį principą Taryba ir Komisija paskutiniais metais dažnai ignoruodavo teisėkūros projektuose.

Kalbant apie vaikų pasus su pirštų atspaudais, reikėtų pabrėžti, kad vaikams, be abejo, reikia nuosavų pasų su biometriniais duomenimis, kad būtų užkirstas kelias vaikų grobimams, vaikų pornografijai ir prekybai vaikais.

Vis dėlto tuo pat metu akivaizdžiai neteisėta, kad būtų renkami šie duomenys, jeigu jie nėra būtini. Pirštų atspaudų tyrimų rezultatai rodo, kad jie neturi jokios naudos šešerių metų vaikams. Jų pirštų atspaudai pasikeičia taip greitai, kad jų panaudojimas pasuose vaikams atpažinti yra nieko vertas.

Taigi šiandien Parlamentas pasiekė pusiausvyrą. Jis reikalauja, kad Komisija atliktų tyrimus, kurie parodytų, nuo kada iš tikrųjų vaikai gali būti apsaugoti naudojant jų pirštų atspaudus, ir užtikrintų, jog būtų renkami tokio amžiaus vaikų pirštų atspaudai, kai bus užtikrintai žinoma, kad ši išankstinė sąlyga patenkinta.

Taigi, apibendrindami diskusijos dėl biometrinių duomenų pasuose rezultatus, mes sakome „taip“ siekiui atpažinti paso savininką, „taip“ siekiui nustatyti savininko tapatybę, „taip“ tam, kad nustatytume, ar pasas nebuvo suklastotas, tačiau sakome „ne“ elektroninės duomenų bazės su milijonų nekaltų gyventojų duomenimis sukūrimui.

  Marek Aleksander Czarnecki (ALDE). – (PL) Reikalavimas įvesti pasus su biometriniais savininko duomenimis – atsakymas į kreipimąsi plėsti kovą su dokumentų klastojimu, terorizmu ir nelegalia imigracija. Dėl to nepaprastai svarbu garantuoti aukštą pasitikėjimo biometrinių duomenų rinkimo procesu lygį ir apibrėžti bendrus pagrindinius duomenų rinkimo standartus, kurie kaip tik ir garantuotų jų saugumą ir patikimumą.

Aš pritariu pranešėjo siūlymui dėl tyrimo, kurio rezultatai parodytų skirtumus tarp valstybių narių, susijusius su reikalavimais pateikti dokumentus, kurių pagrindu gali būti išduotas pasas. Tai reikalinga dėl to, kad paprastai šių dokumentų saugumo lygmuo yra žemesnis už lygmenį, taikomą išduodant biometrinius pasus. Šiuo atžvilgiu kyla pavojus, kad pirmuosius bus lengviau suklastoti arba padirbti.

  Bogusław Rogalski (UEN). – (PL) Gerb. pirmininke, nuostatų dėl apsaugos standartų ir biometrinių atpažinimo duomenų įvedimo suderinimas turėtų būti naudingas nustatant tikrinamų dokumentų autentiškumą, todėl tai yra kovos su dokumentų klastojimu elementas. Šie veiksniai užtikrina veiksmingesnę kovą su nusikalstamumu, terorizmu ir neteisėta imigracija.

Atsižvelgiant į tai, kad naujų technologijų naudojimas nėra tinkamai išbandytas ir patikrintas, valstybės narės turėtų pačios nustatyti savo reikalavimus piliečių teisių apsaugos srityje. Būtina nustatyti amžiaus ribą, nuo kada vaikai privalo turėti pasą, taip pat panaikinti atvejus, kai suaugusiam asmeniui ir jo vaikams išduodamas vienas pasas be biometrinių duomenų. Tokiais atvejais sudėtinga patikrinti vaiko tapatybę, todėl atsiranda palankios sąlygos prekybai vaikais. Kad to būtų išvengta, kiekvienam asmeniui turėtų būti išduodamas asmeninis pasas.

Baigdamas norėčiau pabrėžti, kad siekiant užtikrinti pasų ir kitų asmens dokumentų savininkų saugumą, būtinas aukšto lygio pasitikėjimas renkant biometrinius duomenis.

  Adamos Adamou (GUE/NGL). – (EL) Gerb. pirmininke, faktas, kad keičiantysis reglamentas, kurį mūsų prašoma patvirtinti, galbūt pagerins padėtį kai kuriose valstybėse narėse, kuriose biometriniai atpažinimo duomenys nustatomi net kūdikiams, ir laikinai uždraus kai kuriose valstybėse narėse taikyti šias varginančias procedūras jaunesniems kaip 12 metų vaikams, kurie šiuo metu kai kuriuose valstybėse narėse visais atvejais neprivalo keliauti turėdami asmeninį pasą.

Būtina įvertinti siūlomas išimtis atsižvelgiant į tikruosius jų taikymo motyvus, jei, nepaisant amžiaus ribos biometrinių atpažinimo duomenų nustatymui, tam tikru metu visos valstybės narės be išimčių galės turėti šiuos duomenis saugomus elektroninėse laikmenose.

Tokios taisyklės iš esmės sudaro sąlygas naudoti ir tęsti oficialų piliečių − kiek iš jų yra įstatymui paklusnūs piliečiai − duomenų saugojimo būdų įtvirtinimą visose valstybėse narėse ir suteikia teisę valstybėms narėms keistis mūsų konfidencialiais asmens duomenimis.

Todėl jaučiame pareigą priminti piliečiams, kurių prašysime po kelių mėnesių dar kartą balsuoti už Europos Sąjungos principus ir politiką, kad mes nepritariame tokioms priemonėms.

  Andreas Mölzer (NI). – (DE) Gerb. pirmininke, teoriškai biometrinių duomenų rinkimas iš tiesų yra vienas iš būdų apsisaugoti nuo pasų ir kelionės dokumentų klastojimo. Pirmiausia tikimasi, kad naujoji technologija padės mums kovoti su organizuotu nusikalstamumu ir neteisėtų migrantų antplūdžiu.

Tačiau visos valstybės narės šiuo atžvilgiu privalo suprasti, kad agentūra FRONTEX turi būti patobulinta taip, kad būtų pajėgi iš tikrųjų veiksmingai atlikti jai pavestas užduotis. Panaikinus vidaus sienas būtina užtikrinti atitinkamą išorės sienų apsaugą. Patys kompiuteriniai piratai giriasi internete, kad Vokietijos registruose saugomus pirštų atspaudus labai lengva suklastoti, ir nurodo, kad sumažinus asmens tapatybės korteles iki kredito kortelės dydžio ir atitinkamai priderinus skaitmeninių nuotraukų formatą, biometrinius duomenis atpažinti bus sudėtingiau, todėl yra pagrindo abejoti šia technologija.

Viena yra aišku: jei bus naudojami biometriniai duomenys, būtina užtikrinti mūsų, eilinių piliečių, asmens duomenų apsaugą.

  Edit Bauer (PPE-DE). – (HU) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, visų pirma norėčiau padėkoti savo kolegai gerb. C. Coelho už puikiai atliktą darbą. Norėčiau pakalbėti tik vienu pranešimo klausimu.

Pastarųjų metų patirtis parodė, kad prekybos žmonėmis, ypač vaikais, mastas ir Europos Sąjungoje, ir už jos ribų kelia susirūpinimą. Todėl reikalavimą, kad vaikai ateityje keliautų kirsdami ES išorės sienas su savo pasu, laikau teigiamu žingsniu. Prekybos vaikais požiūriu šis reikalavimas, viena vertus, galės labiau užtikrinti saugumą, kita vertus, būtina pripažinti, kad vaikas, turintis savo pasą, gali keliauti visai vienas.

Apgailestauju, kad bendrame pasiūlyme neminima, kad vaikų pasuose be jų asmens duomenų taip pat turėtų būti nurodytas asmuo ar asmenys, kuriems tenka vaiko tėvų atsakomybė. Tiesa, pasiūlymo pirmajame straipsnyje teigiama, kad Komisija pateiks pranešimą dėl reikalavimų, susijusių su vienų ar suaugusiųjų lydymų vaikų kelionėmis kertant valstybių narių išorės sienas, ir pateiks pasiūlymą, jei būtina, dėl valstybių narių išorės sienas kertančių vaikų apsaugos.

Čia įžvelgiu galimybes ateičiai, todėl prašau, kad Komisija kartu su visomis su šiuo klausimu susijusiomis organizacijomis, tokiomis kaip ESBO, EPBO, UNICEF, JTVPK, TMO ir galiausiai Europolu, įvertintų padėtį ir imtųsi žingsnių, būtinų siekiant užtikrinti veiksmingesnę vaikų apsaugą. Patirtis rodo, kad vaikų, tampančių prekybos žmonėmis aukomis, skaičius nuolat didėja.

  Armando França (PSE). – (PT) Gerb. pirmininke, J. Barrotai, ponios ir ponai, sveikinu gerb. C. Coelho, M.  Roure ir kitus Parlamento narius, atlikusius puikų darbą. 2004 m. Taryba priėmė Reglamentą dėl valstybių narių išduodamų pasų ir kelionės dokumentų apsauginių savybių ir biometrijos standartų. Dabar turime imtis tolesnių žingsnių kovojant su vaikų grobimu ir prekyba jais.

Pasų išdavimas vaikams, vadovaujantis principu „vienas asmuo − vienas pasas“, gali būti pagrindinė priemonė, padėsianti laimėti šį sunkų ir svarbų mūšį. Portugalijoje šešiamečių ir vyresnių vaikų pirštų atspaudų rinkimas jau tapo nusistovėjusia praktika ir galbūt todėl aš jai neprieštarauju. Aš, kaip europinio proceso šalininkas, manau, kad šį klausimą reglamentuojančių nuostatų suderinimas yra svarbus žingsnis. Valstybių narių, kuriose kaip Portugalijoje jau seniai nustatyta minimali šešerių metų amžiaus riba pirštų atspaudų paėmimui, patirtis dar kartą mane patikina, kad įgyvendinant siūlomą reglamentą valstybėms narėms nereikės keisti savo nacionalinių teisės aktų.

Turėčiau pabrėžti, kad paso saugumas, kurį dabar siekiama padidinti, neapsiriboja vien tik pasu. Pats pasas atitinka didesnį saugumo lygį, pradedant pirminių dokumentų pateikimu, biometrinių duomenų rinkimu ir baigiant paso savininko biometrinių atpažinimo duomenų tikrinimu lyginant juos su paso luste esančiais duomenimis sienos kirtimo punkte. Šis pranešimas yra dar vienas žingsnis įtvirtinant asmenų teises ir užtikrinant jų saugumą.

  Mihael Brejc (PPE-DE). – (SL) Pritariu C. Coelho, kuris kaip visada puikiai dirbo, parengtam pranešimui ir sutinku su pateiktais pasiūlymais, įskaitant pasiūlymą įgyvendinti principą „vienas asmuo − vienas pasas“.

Tačiau norėčiau išgirsti, ką mano Komisija, gal net pats kolega C. Coehlo galėtų pasakyti, kaip reikėtų spręsti klausimą, kai vaikai keliauja vieni, nelydimi savo tėvų, nes nėra vieningos politikos, pagal kurią būtų nustatyta, kokius dokumentus vaikai privalėtų turėti keliaudami. Pranešėjas siūlo, kad vaiko pase būtų nurodomi asmenys, kuriems tenka vaiko tėvų atsakomybė. Tačiau kai kartais vaikai keliauja lydimi kitų šeimos narių ir gali iš tikrųjų su jais gyventi. Trumpai kalbant, turėtume būti gana lankstūs šiuo atžvilgiu.

Kita vertus, man kelia susirūpinimą tai, kad niekas nepaminėjo galimų atvejų, kai šešerių metų vaikai keliauja niekieno nelydimi. Vaikai gali vieni keliauti lėktuvu (šiuo atveju nekalbėsime apie galimas traumas, kurias vaikas − šešerių metų berniukas ar mergaitė − gali patirti lėktuve), nes vaiką kas nors gali palydėti iki lėktuvo, o atskridus pasitikti ir, pvz., palydėti pas vieną iš tėvų ar kitą asmenį. Tačiau kokie reikalavimai turėtų būti taikomi, kai vaikas keliauja traukiniu, tolimojo susisiekimo autobusu ar kita viešojo transporto priemone? Kaip tai būtų kontroliuojama? Jei yra tėvų, neatsakingai leidžiančių vaikams vieniems keliauti, manau, turėtume šiuo klausimu priimti pozityvesnę poziciją ir nustatyti, kad tokio amžiaus vaikams nebūtų leidžiama keliauti vieniems. Gal tai skamba griežtokai, bet atsižvelgiant į šiandienines kalbas apie tai, kokie brangūs mums yra vaikai, ir į pastabas jų grobimo ir panašiomis temomis, šiuo klausimu turėtume padaryti drąsesnį pareiškimą.

Norėčiau paklausti Komisijos, kokia padėtis dėl bendro Tarybos ir Europos Parlamento pareiškimo pirminių dokumentų, reikalingų tam, kad būtų išduota viza, saugumo klausimu. Klausiu todėl, kad esu šiek tiek susirūpinęs, kad, jei tai tiesa, konkrečioje valstybėje narėje galiojanti sistema leidžia atsirasti galimiems piktnaudžiavimo išduodant vizas atvejams. Norėčiau pateikti paskutinį klausimą Komisijai, gal veikiau gerb. C. Coehlo: ką turėtume daryti, kai žmonės atvyksta prie sienos, bet duomenys jų pase neatitinka duomenų, saugomų oficialiose duomenų bazėse? Manau, turėtume priimti sprendimą, naudingą vaikui, tikriau sakant, keleiviui.

  Wolfgang Kreissl-Dörfler (PSE). – (DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, kiekvienais metais tūkstančiai vaikų tampa prekybos žmonėmis aukomis ir dar daugiau jų yra pagrobiama. Atliekamo tyrimo duomenimis, šių nusikaltimų aukomis dažniausiai tampa niekieno nelydimi vaikai. Todėl mes džiaugiamės tuo, kad Europos Komisija savo pasiūlytuose senojo reglamento pakeitimuose deramai atsižvelgia į vaikus. Mes reikalaujame, kad nuo tam tikros amžiaus ribos vaikai taip pat turėtų biometrinius duomenis pasuose, ne dėl masinės isterijos, kuriai aš iš tikrųjų nepritariu, bet todėl, kad norime suteikti savo vaikams geresnę apsaugą. Tačiau tokią apsaugą galima užtikrinti tik tuo atveju, jei kiekvienas vaikas turės savo pasą su biometriniais duomenimis ir įrašytais globėjų vardais.

Kaip ir kitos rūšies duomenų atveju, mano frakcijai labai svarbu, kad renkant, saugant ir apdorojant visų piliečių biometrinius duomenis būtų užtikrintas kuo didesnis saugumas ir kad mes visada galėtume atsekti, kam suteikta teisė naudoti konkrečius duomenis. Tarybos reglamentuose ir sprendimuose, turinčiuose įtakos šiam klausimui, numatomi labai aukšto lygio apsaugos mechanizmai ir kontrolės institucijos, kad būtų užkirstas kelias piktnaudžiavimui duomenimis. Noriu pasakyti, kad labai pasitikiu savo nacionalinėmis valdžios institucijomis, skirtingai negu privačiomis įmonėmis, nes kai kurios įmonės geba perduoti neapsaugotus duomenis trečiosioms šalims pasinaudojusios gėdingomis saugumo sistemos spragomis ir už tai gauna atitinkamą mokestį. Būtent todėl taip svarbu, kad nacionalinės valdžios institucijos pasinaudotų savo pripažintu patikimumu ir dirbtų glaudžiai bendradarbiaudamos su duomenų apsaugos institucijomis. Priešingai tam, kas atsitiko čia, tai apima Europos Komisijos teisinio įsipareigojimo konsultuoti Europos duomenų apsaugos pareigūnus vykdymą.

(PT) Norėčiau pasveikinti savo draugą Carlosą Coelho, atlikusį puikų darbą šiam Parlamentui. Labai dėkui.

  Dushana Zdravkova (PPE-DE) . – (BG) Ačiū, gerb. pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, norėčiau pasveikinti pranešėją gerb. C. Coehlo, parengusį pranešimą, kuriame pavyko pasiekti pusiausvyrą tarp būtinybės užtikrinti aukšto lygio tarptautinių kelionių dokumentų saugumą ir asmens duomenų apsaugą ir Europos Sąjungos piliečių neliečiamumą. Pateikti pasiūlymai, kuriais siekiama patobulinti daugybę techninių reikalavimų, prisidės prie kovos su tarptautiniu nusikalstamumu, neteisėta imigracija ir prekyba žmonėmis. Prie ES išorės sienų esančioms šalims, tokioms kaip Bulgarija, kurios patiria didelį spaudimą dėl gausių migracijos srautų ir tarptautinio organizuoto nusikalstamumo, spartus ir sėkmingas naujų standartų įgyvendinimas bus gyvybiškai svarbus užtikrinant ES išorės sienų apsaugą.

Mano šalyje, deja, buvo atvejų, kai dingo vaikai, apie juos iki šiol neturima jokių žinių. Todėl manau, kad šiame pranešime pateikiamos nuodugnios gairės jauniausių Europos piliečių pasų apsaugos savybių ir biometrijos standartų plėtojimui ateityje. Principo „vienas asmuo − vienas pasas“ įgyvendinimas užtikrins jiems dar didesnį apsaugos lygį keliaujant už Europos Sąjungos teritorijos ribų. Pasiūlymas nurodyti papildomą informaciją vaikų iki 18 metų pasuose sumažins neteisėtos prekybos vaikais galimybes. Įtvirtindamos šį reglamentą savo nacionalinėje teisėje, valstybės narės, žinoma, turės atsižvelgti į galimą reglamento įgyvendinimo poveikį daug vaikų turinčių šeimų finansinei padėčiai. Apie tai taip pat užsiminė pirmiau kalbėję mūsų kolegos. Šių šeimų judėjimo laisvė negali būti ribojama dėl to, kad jos turi mokėti dideles sumas už savo vaikų pasus.

Dėl laisvo asmenų judėjimo Europos Sąjungoje manau, kad galima panaikinti amžiaus ribas, kada vaikas turi teisę gauti asmens tapatybės kortelę, nes tai taip pat skatins ir užtikrins laisvą jauniausių ES piliečių judėjimą.

  Genowefa Grabowska (PSE). – (PL) Gerb. pirmininke, pirmiausia norėčiau pasveikinti pranešėją ir pasakyti, kad aš pritariu jo pranešimui. Mano nuomone, pranešimas yra ne tik svarbus, bet ir geras. Galbūt pakartosiu čia jau minėtą teiginį, kad pasas − tai dokumentas, kurį valstybės narės išduoda vadovaudamosi nacionalinių reglamentų nuostatomis. Tiesa, kad skirtingose valstybėse narėse išduodami skirtingi pasai ir kad jie skiriasi ne tik savo išore, bet yra svarbu surasti tinkamą pusiausvyrą tarp šių pasų apsaugos priemonių, kad pagal juos galima būtų nustatyti Europos Sąjungos piliečio ar kito į Europos Sąjungos teritoriją patenkančio asmens tapatybę, kartu pasipriešinant nusikalstamai veikai, kuri didele dalimi susijusi su pasais, pvz., neteisėtai imigracijai, terorizmui, prekybai vaikais ir dokumentų klastojimui. Manau, pranešime tokią pusiausvyrą pavyko nustatyti. Nėra jokių požymių, kad į pranešimą įtraukiami apribojimai kokiu nors būdu galėtų daryti įtaką valstybių narių teisėms, susijusioms su pasų išdavimu, ar jas apriboti.

Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į vieną principą, kuriam visiškai pritariu − „vienas asmuo − vienas pasas“. Vaikų atžvilgiu tai geras principas, bet aš nenorėčiau, kad tai taptų finansine kliūtimi tėvams, norintiems, kad jų vaikai turėtų pasus, bet turintiems ribotas finansines galimybes. Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į vieną silpnąją pranešimo pusę, būtent į tai, kad šiuolaikinės dar neišbandytos technologijos turi būti dar kartą įvertintos. Būtų gerai, jei tą galėtume padaryti per trejus metus. Taip pat raginu vis dėlto labiau atsižvelgti į Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno vaidmenį. Ši ES institucija turi būti labiau įtraukta į visą procedūrą ir būtent tą raginu padaryti.

  Robert Evans (PSE). - Gerb. pirmininke, aš taip pat noriu padėkoti gerb. C. Coelho. Šis pranešimas yra labai svarbus Europos ateičiai ir 500 mln. piliečių, nes jame, be kitų dalykų, numatytos priemonės, padėsiančios užtikrinti piliečių saugumą ir kovoti su terorizmu. Jei yra tokia technologija, kaip pasakė gerb. D. Zdravkova, mes turėtume ja pasinaudoti.

Kalbėdami šiuo klausimu apie vaikus, gerb. R. Angelilli, S. Lambrinidis ir kiti teigė, kad tai galėtų būti svarbus ginklas kovojant, pvz., su neteisėta prekyba vaikais.

Tačiau svarbiausias dalykas iš tikrųjų yra numatytas naujajame 3 straipsnyje, kuriame teigiama, kad biometrinių duomenų tikslas yra ne tik patikrinti dokumento autentiškumą, bet ir nustatyti dokumento savininko tapatybę tiesiogiai prieinamų dokumento savybių palyginimo būdu. Šiuo metu daugumoje šalių pasitikima tik nuotraukomis, bet tik labai nedaug žmonių − manau, nei jūs, gerb. pirmininke, nei gerb. J. M. Barroso − tikrovėje neatrodo taip, kaip nuotraukose, ir daugelis mūsų iš tikrųjų nesame patenkinti savo atvaizdu! Todėl manau, kad jei yra naujų tapatybės nustatymo procedūrų ir metodų, turėtume pasirengti juos naudoti.

Dėl U. Gaceko ir G. Batteno ir jų antibritiškų pasisakymų, kuriuos apibūdinčiau posakiu „trenkiau ir pabėgau“, nes jų dabar čia nėra ir jie negali išgirsti jokio atsako, tarčiau, kad JK sistema galbūt nėra nei geresnė, nei blogesnė už daugelį kitų Europos Sąjungoje veikiančių sistemų. Mes atliekame tikrinimus ir išlaikome pusiausvyrą, bet galime dirbti geriau. Jei yra nauja 21-ojo amžiaus technologija, mes turėtume būti pasirengę ją naudoti, kaip prieš kelias akimirkas kalbėjo G. Grabowska, ir nuolat ją gerinti kuo geriau išnaudojant visoje Europos Sąjungoje esančias galimybes.

  Milan Gaľa (PPE-DE). – (SK) Tam, kad vaikai būtų apsaugoti nuo grobimo ir prekybos jais, jiems turi būti išduodami pasai.

Pagal principą „vienas asmuo − vienas pasas“ numatoma, kad kiekvienam vaikui, keliaujančiam už Šengeno erdvės ribų, turės būti išduodamas pasas. Naujasis tapatybės nustatymo metodas supaprastins kontrolės procedūrą pasienyje. Vaikų apsaugos nuo grobimo priemonės apims Europos pagalbos liniją, kuria paskambinus bus galima pranešti apie dingusius, pagrobtus ar lytiškai išnaudojamus vaikus, pasus su biometriniais duomenimis ir netrukus pradėsiančią veikti Europos greitojo įspėjimo sistemą vaikų grobimo atvejais.

Būtina užtikrinti aukšto lygio konfidencialumą biometrinių duomenų gavimo ir naudojimo procese. Pritariu pranešėjo nuomonei dėl būtinybės atlikti tyrimą, kuris padėtų išsiaiškinti Europos Sąjungos valstybėse narėse veikiančių pirštų atspaudų nustatymo sistemų trūkumus. Vėliau turėtų būti apsvarstyta galimybė sukurti bendrą Europos sistemą pirštų atspaudų palyginimui.

  Nicolae Vlad Popa (PPE-DE). – (RO) Norėčiau pasveikinti gerb. C. Coelho, parengusį pranešimą.

Aš palankiai vertinu šią iniciatyvą, kuri žymi po Tarybos susitikimo Salonikuose padarytą tikrą pažangą nustatant ryšį tarp kelionės dokumentų ir jų savininkų ir įtvirtinant principą „vienas asmuo − vienas pasas“.

Norėčiau išskirti tris svarbius aspektus.

Pirma, mums reikia pritaikyti šiame pranešime numatytus principus ir išimtis prie realių rezultatų ir praktikoje pasitaikančių problemų. Taigi būtina susitelkti į šiame pranešime numatytą trejų metų peržiūros laikotarpį, per kurį ir valstybės narės, ir Komisija turėtų pasistengti nustatyti rekomendacijas, kaip suderinti teorinius principus ir praktikoje pasitaikančias kliūtis.

Antra, yra rimta problema, susijusi su duomenų saugumu ir dokumentų savininkų tapatybės duomenų apsauga.

Taip pat norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į poreikį nustatyti bendrus principus, kuriais bus grindžiamos pasų ir kelionės išdavimo procedūros, nes šis etapas yra labai svarbus užtikrinant duomenų bazių saugumą ir užkertant kelią šių dokumentų klastojimui.

  Martine Roure (PSE). – (FR) Gerb. pirmininke, dar kartą norėčiau padėkoti jums, gerb. C. Coehlo, ir pasakyti, kad buvo malonu dirbti kartu su jumis, nes jūs visada dirbate labai meistriškai, gebate išklausyti kitus ir analizuoti. Būtent jūsų dėka mums pavyko pasiekti šį rezultatą.

  Marian-Jean Marinescu (PPE-DE) . – (RO) Rumunijoje pasai su biometriniais duomenimis pradėti naudoti nuo 2009 m. sausio 1 d. Šios rūšies pasai turi 50 apsaugos elementų ir pirmą kartą Europos Sąjungoje juose naudojama ir asmens nuotrauka, ir jo pirštų atspaudai.

Todėl galima teigti, kad Rumunija žengė svarbų žingsnį 2011 m. planuojamo prisijungimo prie Šengeno erdvės požiūriu. Pradėjusi naudoti pasus su biometriniais duomenimis, Rumunija įvykdė paskutinę pagrindinę sąlygą dėl šalies įtraukimo į Bevizio režimo programą. Todėl atsisakymas panaikinti vizas į Jungtines Amerikos Valstijas keliaujantiems rumunams dabar bus grindžiamas tik subjektyviais motyvais. Tikiuosi, kad JAV deramai apsvarstys šį reikalą.

Norėčiau dar kartą pasveikinti pranešėją labai patobulinus reglamentą, ypač tuo, kad naujajame reglamente nustatoma viena europinė biometrinių elementų ir luste saugomų duomenų atitikimo patikrinimo sistema.

  Silvia-Adriana Ţicău (PSE). – (RO) Pasų su biometriniais duomenimis apsaugos standartų suderinimas Europos lygmeniu yra Šengeno acquis nuostatų tąsa. Reglamente numatoma visuotinė prievolė duoti pirštų atspaudus, kurie bus saugomi bekontakčiame paso luste.

Aš pritariu išimtims dėl pirštų atspaudų davimo, taikomas jaunesniems kaip 12 metų vaikams, ir raginu valstybes nares persvarstyti ir suderinti šį klausimą reglamentuojančius nacionalinius įstatymus.

Manau, kad biometriniai paso duomenys turi būti apdorojami vadovaujantis asmens duomenų ir privatumo apsaugą reglamentuojančių Bendrijos teisės aktų nuostatomis. Komisija ir valstybės narės privalo imtis būtinų priemonių, kad būtų užtikrintas šios nuostatos laikymasis ir apdorojant biometrinius duomenis pasienyje, ir tvarkant atitinkamas duomenų bazes, jei tokia nuostata nacionalinėje teisėje įtvirtinta.

Tačiau norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad asmenų, kurie laikinai ar iš viso negali duoti pirštų atspaudų, biometrinių pasų galiojimo laiko sutrumpinimas iki 12 mėn. ar daugiau dar labiau pasunkins žmonių su negalia gyvenimą. Todėl norėčiau paprašyti Komisijos dar kartą svarstyti atitinkamą teksto dalį.

  Marios Matsakis (ALDE). - Gerb. pirmininke, nė vienam įstatymui paklusniam piliečiui reikalavimas pateikti jo ar jo vaikų tapatybę įrodančius duomenis neturėtų kelti susirūpinimo. Todėl aš palankiai vertinu biometrinių duomenų naudojimą pasuose ir kituose dokumentuose.

Aš tik noriu iškelti dar vieną klausimą, kurį reikės spręsti ateityje. Visiems žinoma, kad visi biometriniai duomenys kinta vaikui augant, išskyrus DNR metodu gautus pirštų atspaudus. Šie biometriniai duomenys lieka nepakitę iki pat asmens mirties ir net jam mirus. Šiandien jau galima nustatyti prieš daugelį metų mirusio asmens tapatybę tik iš jo kaulų liekanų mėginio. Taikant DNR metodą, pirštų atspaudai gaunami labai greitai ir lengvai ir tam pakanka turėti tik seilių tepinėlį ar kraujo lašelį, paimtą, pavyzdžiui, iš bambagyslės.

Todėl drįstu pareikšti, kad ateityje turėtume naudoti DNR pirštų atspaudus kaip vienintelius biometrinius atpažinimo duomenis, nes šie duomenys visais asmens gyvenimo tarpsniais užtikrintai lieka nepakitę ir tai galioja visiems Europos piliečiams.

  Hubert Pirker (PPE-DE). – (DE) Gerb. pirmininke, dėkoju C. Coelho ir sveikinu jį, parengusį puikų pranešimą. Mes visi nusiviltume, jeigu jo pranešimas nebūtų tokio aukšto lygio kaip įprasta, nes mes jau pripratome prie aukšto jo rengiamų pranešimų standarto. Man ypač patiko tai, kad C. Coelho aiškiai pačioje pranešimo pradžioje nurodė, kad šiame pranešime bus kalbama apie vaikų saugumą. Mes galime užtikrinti vaikų saugumą išduodami saugius pasus ir imdami pirštų atspaudus, kad galėtume patikrinti, ar sieną kertantis asmuo yra iš tikrųjų tas pats asmuo, nurodytas pase.

Todėl tai yra vienas iš tikslų, kurį turėtume įgyvendinti, jei norime užtikrinti vaikų saugumą. Kada reikėtų imti pirštų atspaudus − nuo šešerių ar dvylikos metų, yra tik techninis, ne perspektyvos klausimas. Nematyčiau jokios problemos, jei pirštų atspaudai būtų imami nuo šešerių metų, nes visa tai daroma dėl vaikų ir jų saugumo. Man atrodo savaime aiškus dalykas, kad duomenų apsaugą reglamentuojantys įstatymai turi būti gerbiami. Mes net neturėtume šiuo klausimu diskutuoti. Konstitucinės valstybės pareiga užtikrinti šių įstatymų vykdymo kontrolę. Jei mes pasieksime, kad saugūs pasai ir duomenų apsaugos įstatymai bus gerbiami, galėsime teigti, kad Europos Sąjunga padarė ryžtingą žingsnį gindama vaikų interesus ir kovodama su prekyba vaikais.

  Jacques Barrot, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. − (FR) Gerb. pirmininke, manau, kad visi rūmai pagerbė C. Coehlo ir aukštą pranešėjo darbo kokybę Aš taip pat norėčiau prisidėti prie M. Roure pagyrimų.

Pakartodamas Gérardo Deprezo žodžius, norėčiau pasakyti, kad mes turime stengtis judėti patikimesnių ir geriau palyginamų biometrinių duomenų link, kurie leistų mums geriau panaudoti pačias pažangiausias technologijas, kad šioje mūsų apgyvendintoje laisvo judėjimo erdvėje būtų užtikrintas asmenų saugumas. Būtent todėl buvo planuota surengti šį susitikimą, todėl aš palankiai vertinu tai, kad Parlamentas taip pat įsipareigojo prisidėti prie šių pastangų užtikrinti didesnę vaikų tapatybės duomenų apsaugą, nes tai būtina vaikų saugumui.

Manęs klausė, ar jau turime įrodymų, kad šie procesai veiksmingi. Norėčiau pasakyti, kad šių procesų veiksmingumą galima deramai patikrinti tik praktikoje, bet a priori viskas byloja apie tai, kad pagerinus niekieno nelydymų keliaujančių vaikų tapatybės atpažinimo duomenis, šių vaikų saugumas padidės. Bet kuriuo atveju mes negalime neatsižvelgti į šį pagrindinį tikslą. Aš pateiksiu Parlamentui atsakymus į kelis klausimus.

Pirma, turėčiau pasakyti, kad duomenų apsaugos klausimo svarba buvo pabrėžta visuose Komisijos pasiūlymuose. Dėl pagrindinio pasiūlymo buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu, į kurio pastabas Komisija atsižvelgė. Taip pat teigčiau, kad mūsų standartai dėl tapatybės atpažinimo duomenų yra suderinti su TCAO (Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos) standartais, o tai, kaip buvo minėta, palengvins dialogą su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis.

Toliau norėčiau jums priminti, kad pasų išdavimas vaikams, be abejo, užtrauks papildomas išlaidas šeimoms, bet mokestį už vaiko pasą nustatys pačios valstybės narės. Taip pat norėčiau pabrėžti, kad keliaujant Šengeno erdvėje pakanka turėti tik asmens tapatybės kortelę. Pasas reikalingas tik tuo atveju, jei vykstama už Europos Sąjungos ribų.

Galiausiai noriu patvirtinti, kad Komisija įsipareigojo atlikti valstybėse narėse galiojančių taisyklių, reglamentuojančių niekieno nelydymų vaikų keliones, lyginamąjį tyrimą. Atėjus tinkamam laikui, mes pasiūlysime Tarybai imtis būtinų priemonių, padėsiančių veiksmingiau apsaugoti vaikus ir užkirsti kelią prekybai vaikais. Visiškai akivaizdu, kad Parlamentas teisėtai siekia, kad šis tyrimas būtų atliktas, ir aš, žinoma, įsipareigoju pasirūpinti, kad mano darbuotojai atliktų jį kuo geriau ir kuo skubiau.

Tiek galiu šiuo klausimu pasakyti ir dar kartą noriu padėkoti Parlamentui už labai konstruktyvų indėlį į Europos teisėkūros procesą.

  Carlos Coelho, pranešėjas. – (PT) Gerb. pirmininke, šios diskusijos parodė, kad daugumai šių rūmų narių rūpi klausimas dėl veiksmingos kovos su prekyba žmonėmis, ypač vaikais. Tai pagrindinis priemonės, kurią ketiname priimti, tikslas, ir džiaugiuosi, kad beveik visi kalbėjusieji tą paminėjo.

Norėčiau dar kartą padėkoti visiems pagalbiniams pranešėjams už bendradarbiavimą, ir šie mano žodžiai nėra tušti. Reikia tiesiai pasakyti, kad mano kolegė M. Roure atliko pagrindinį vaidmenį užtikrinant susitarimą, prie kurio labai prisidėjo Komisijos narys J. Barrot ir Tarybai pirmininkaujanti Prancūzija. Ypač norėčiau padėkoti Komisijos nariui J. Barrotui už Komisijos pasirengimą suteikti institucinę paramą stiprinant kovą su prekyba vaikais, taip pat už jos pasirengimą bendradarbiauti atliekant tris atitinkamus tyrimus dėl vaikų pirštų atspaudų patikimumo, pirminių dokumentų ir klaidingo atmetimo rodiklių, nes tai yra vieni iš klausimų, keliančių susirūpinimą šių taisyklių įgyvendinimo atžvilgiu.

Gerb. pirmininke, M. Brejc iškėlė klausimą, ar mes galime teigti, kad pasų išdavimas yra saugus. Kalbant visiškai atvirai, turiu pasakyti, kad padėtis šiuo atžvilgiu įvairiose šalyse skiriasi. Kai kuriose šalyse pasų išdavimo sistema griežtesnė, todėl yra dar viena priežastis, kodėl taip svarbu atlikti tyrimą dėl pirminių dokumentų. Aš žinau, kad ši sritis nepriklauso Europos jurisdikcijai, nes pasų išdavimas yra nacionalinė prerogatyva, todėl aš labai apsidžiaugiau, kai Komisijos narys J. Barrot sutiko, kad Komisija bendradarbiautų atliekant tyrimą dėl pirminių dokumentų. Nėra prasmės turėti pasus, kurie yra labai saugūs, jei šis saugumas sabotuojamas išduodant pasus. Kalbama ne apie priemonių primetimą valstybėms narėms, bet apie dalinimąsi geriausia patirtimi siekiant užtikrinti, kad Europos pasas būtų saugi realybė kertant mūsų išorės sienas. Labai dėkoju visiems už bendradarbiavimą.

  Pirmininkas. − Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks rytoj, trečiadienį, 12 val.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 142 straipsnis)

  Siiri Oviir (ALDE), raštu. – (ET) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, šio reglamento priėmimas yra svarbus žingsnis užtikrinti didesnį ES piliečių kelionės dokumentų saugumą. Todėl iki 2009 m. birželio 29 d. ES tarp paso ir jo savininko turėtų būti nustatytas aiškus ryšys, žymintis ilgą kelią einant pasų apsaugos nuo klastojimo link.

Aš ypač džiaugiuosi dėl sprendimo įgyvendinti principą „vienas asmuo − vienas pasas“, nes tai suteikia galimybę padidinti kelionės saugumą, ypač vaikams, ir užkirsti kelią prekybai vaikais bei jų grobimui. Pagirtina, kad šis reikalavimas dabar bus nustatytas visose valstybėse narėse. Estijoje jis galioja jau nuo 2000 m.

Be saugių kelionės dokumentų, svarbus vaidmuo taip pat tenka valstybių narių pasienio apsaugai, nes pasieniečiai turi ypač dėmesingai tikrinti niekieno nelydymus ar su globėjais keliaujančius nepilnamečius, kertančius ES išorės sienas, kaip tai daroma suaugusiųjų atveju.

Kelionės dokumentų saugumas žinoma neapsiriboja tik pasais, nes ne mažiau svarbus yra visas procesas. Nėra prasmės didinti pasų saugumą neskiriant dėmesio kitoms viso proceso grandims.

Manau, kad be didesnio kelionės dokumentų saugumo užtikrinimo Komisija dar turėtų apsvarstyti galimybę nustatyti bendrą ES tvarką, pakeisiančią šiuo metu 27 valstybėse narėse galiojančias skirtingas ES išorės sienas kertančių vaikų apsaugos taisykles.

  Daciana Octavia Sârbu (PSE), raštu. – (RO) Terorizmo grėsmė iškėlė būtinybę nustatyti papildomus pasų ir kelionės dokumentų apsaugos ir biometrinius elementus, kad Europos Sąjungos viduje keliaujantys asmenys būtų labiau apsaugoti. Svarbiausios pasiūlymo dėl reglamento ypatybės − tai kova su prekyba vaikais, nustatant principą „vienas asmuo − vienas pasas“ ir leidžiančios nukrypti nuostatos, susijusios su jaunesnių kaip 12 metų vaikų pirštų atspaudų ėmimu. Pagal kai kuriose valstybėse narėse galiojančius teisės aktus leidžiama imti jaunesnių kaip 12 metų vaikų pirštų atspaudus, bet tą galima bus daryti tik pereinamuoju ketverių metų laikotarpiu, kuriam praėjus bus nustatyta absoliuti 6 metų amžiaus riba. Kai kuriose valstybėse narėse atlikti bandomieji tyrimai parodė, kad jaunesnių kaip 6 metų vaikų pirštų atspaudai yra blogos kokybės ir gali pakisti vaikui augant. Nustačius amžiaus ribą bus sumažinta klaidų rizika nustatant asmens tapatybę pagal jo pirštų atspaudus, taip pat tai pasunkins galimybę prekeiviams vaikais įgyvendinti savo nusikalstamus ketinimus. Būtinybė apsaugoti keleivius tapo dar aktualesnė po 2001 m. rugsėjo 11 d įvykių. Tačiau keliant kelionės saugumo ir apsaugos lygį, kartu būtina užtikrinti pagarbą keleivių žmogaus teisėms ir orumui, kaip numatyta Europos konvencijoje dėl žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos.