Posėdžio stenograma

Antradienis, 2009 m. sausio 13 d. - Strasbūras

18. Įgaliojimas ratifikuoti Tarptautinės darbo organizacijos 2007 m. Darbo žvejybos sektoriuje konvenciją (Konvenciją Nr. 188) (diskusijos)

  Pirmininkė. − Kitas klausimas – Ildos Figueiredo pranešimas Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto vardu dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo, kuriuo valstybės narės įgaliojamos Europos bendrijos interesų labui ratifikuoti Tarptautinės darbo organizacijos 2007 m. Darbo žvejybos sektoriuje konvenciją (Konvenciją Nr. 188) (COM(2008)0320 – C6-0218/2008 – 2008/0107(CNS)) (A6-0423/2008).

  Ilda Figueiredo, pranešėja. – (PT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, šiuo pranešimu mes ketiname priimti pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo dėl Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) Darbo žvejybos sektoriuje Konvencijos Nr. 188, kuria nustatomi minimalūs tarptautiniai standartai, kurių privaloma laikytis, ir sąžiningesnės sąlygos visame pasaulyje. Taip mes padidinsime mažą ratifikuotų konvencijų darbo jūrininkystės sektoriuje skaičių.

Ši Konvencija buvo priimta 2007 m. per Tarptautinės darbo organizacijos konferencijos 96–ąją sesiją ir ja siekiama nustatyti minimalius tarptautinius žvejybos sektoriaus darbo standartus ir paskatinti geras žvejų gyvenimo ir darbo sąlygas. Šioje Konvencijoje kalbama apie labai svarbius klausimus, pvz., sveikatą ir darbo saugą, įgulos komplektavimą ir poilsio valandas, įgulos sąrašą, repatriaciją, darbuotojų atranką, įdarbinimo tarpininkavimą ir socialinę apsaugą.

Dirbantieji šiame sektoriuje jau seniai laukia, kada bus priimta ši TDO konvencija dėl darbo žvejybos sektoriuje, nes mano, kad ji yra žingsnis į priekį, siekiant sudaryti padorias darbo sąlygas šiame svarbiame strateginiame sektoriuje, kuriame pasaulio mastu dirba 30 mln. vyrų ir moterų.

2003 m. TDO biuras ir TDO trišalė taryba pradėjo rengti atnaujintą ir išsamų tarptautinį žvejybos sektoriaus darbo standartą, kuris suteiktų tinkamą žvejų apsaugą visame pasaulyje turint mintyje sektoriaus specifiką bei specifines žvejų darbo ir gyvenimo sąlygas. Atsižvelgiant į tai, kad šiame sektoriuje įvyksta daug nelaimingų atsitikimų, kuriuose žūsta žmonės – prie jų prisideda ir didelis išnaudojimas bei apsaugos trūkumas – jam reikalinga ypatinga apsauga.

Šioje Konvencijoje taip pat iš naujo svarstomos kitos šio sektoriaus konvencijos dėl minimalaus amžiaus, žvejų sveikatos patikrinimo, darbo sutarčių sąlygų ir įgulos narių apgyvendinimo. Prie jos pridedama rekomendacija (Nr. 199). Svarbu pažymėti, kad priimti šią Konvenciją prireikė po to, kai 2006 m. vasario mėn. TDO priėmė konsoliduotąją darbo jūroje konvenciją, į kurios taikymo sritį žvejybos sektorius nebuvo įtrauktas.

Todėl mes raginame dėti visas pastangas, kad valstybės narės kuo greičiau ratifikuotų konvenciją (geriausia – iki 2012 m.), nes ji įsigalios, kai ją ratifikuos 10 iš 180 TDO priklausančių šalių, iš kurių aštuonios turi būti pakrantės valstybės. Ne mažiau svarbu, kad šios Konvencijos nuostatos bus taikomos tose teritorijose, kuriose jos iki šiol nebuvo taikomos.

Norėčiau padėkoti visiems, padėjusiems man parengti šį pranešimą, įskaitant mano kolegą Willy Meyerį, Žuvininkystės komiteto nuomonės referentą. Tikiuosi, kad kolegos EP nariai informuos savo nacionalinius parlamentus ir vyriausybes, kad ši Konvencija būtų ratifikuota kuo skubiau.

  Vladimír Špidla, Komisijos narys. – (CS) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, žuvininkystė yra pati globaliausia profesija, kuriai su globalizacija tenka kovoti iš visų jėgų. Šioje srityje dirba 30 mln. žmonių, jie susiduria su dideliais sunkumais bei pavojumi, kuris nėra susijęs su globalizacijos poveikiu. Remiantis Tarptautinės darbo organizacijos duomenimis, palyginus nelaimingų atsitikimų, kuriuose žūsta žmonės, skaičių žvejybos sektoriuje su bendru tokių nelaimingų atsitikimų skaičiumi, paaiškėjo, kad žvejyba yra vienas pavojingiausių darbų pasaulyje.

Visos Europos institucijos remia visuotinai pripažintą Padoraus darbo programą. Komisija neseniai sustiprino savo įsipareigojimą atnaujindama socialinę darbotvarkę ir pateikdama ataskaitą, parengtą pagal 2006 m. komunikatą dėl padoraus darbo. Svarbi Komisijos pozicijos dalis yra parama tarptautiniams darbo standartams. Didesnė darbo sauga, medicininė priežiūra ir teisinė apsauga, taip pat dirbantiesiems kitose srityse prilygstanti socialinė apsauga žvejybos sektoriuje gali būti užtikrinta tik priėmus minimalius standartus pasauliniu mastu. Būdamos Tarptautinės darbo organizacijos narės ir palaikomos Komisijos ES valstybės narės įnešė svarų indėlį, kad būtų parengta atnaujinta aiškų tikslą turinti konvencija, kuri nustatė šiuos minimalius tarptautinius standartus. Standartus galėtų papildyti priemonės darnumui bei šių standartų laikymuisi užtikrinti, pvz., patikrinimai užsienio uostuose, atliekami atsižvelgiant į tam tikras sąlygas. 2007 m. birželio mėn. konvenciją bei teisiškai neįpareigojančią rekomendaciją priėmė Tarptautinės darbo organizacijos valdyba.

Konvencijoje Nr. 188 iš naujo svarstyti keli senesni Tarptautinės darbo organizacijos standartai, susiję su žvejais, ir jai įsigaliojus gali būti sudarytos vienodos ir geresnės sąlygos visiems. Konvencijoje reglamentuoti įvairūs klausimai, pvz., minimalus amžius, sveikatos patikrinimas, įgulos narių apgyvendinimas, poilsio valandos, darbo sutartys, repatriacija, darbuotojų atranka ir įdarbinimo tarpininkavimas, atlyginimai, maistas ir apgyvendinimas, medicininė priežiūra ir socialinė apsauga. Kai kurios naujosios konvencijos dalys susijusios su socialinės apsaugos suderinimu, o ši sritis priklauso išimtinei Bendrijos kompetencijai. Todėl Taryba privalo leisti valstybėms narėms ratifikuoti šias konvencijos dalis. Pasidalijamoji kompetencija apima kelias kitas sritis. Naujieji Tarptautinės darbo organizacijos standartai turi įsigalioti kuo greičiau, todėl Komisija siūlo valstybėms narėms pabandyti ir paspartinti ratifikavimo dokumentų pateikimą, ir, jei įmanoma, pateikti juos ne vėliau kaip 2012 m. gruodžio mėn. 21 d. Be to, iki 2012 m. Taryba pateiks ratifikavimo proceso apžvalgą.

  Iles Braghetto, PPE-DE frakcijos vardu. – (IT) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, visi žinome ir šį vakarą jau buvo sakyta, kad Tarptautinė darbo organizacija darbo sąlygas žvejybos sektoriuje laiko vienomis pavojingiausių. Nelaimingų atsitikimų, kuriuose žūsta žmonės, skaičius kasmet siekia 24 000, todėl galime įsivaizduoti šios problemos mastą. Taigi, šiam sektoriui reikalingi plačios apimties reglamentai ir tarptautiniai teisės aktai, galintys užtikrinti tinkamą žvejų, kurie dažnai susiduria su šiurkščiu išnaudojimu, gyvenimo ir darbo sąlygų apsaugą pasaulyje.

Konvencija Nr. 188 dėl darbo žvejybos sektoriuje yra labai svarbus teisės aktas, kuriuo siekiama sudaryti vienodas galimybes sektoriuje ir užtikrinti sąžiningesnes konkurencijos sąlygas. Jau buvo paminėta, kad Konvencija skatina padorias žvejų gyvenimo ir darbo sąlygas, sveikatą ir saugą darbo vietoje, tinkamas poilsio valandas, įgulos sąrašą, repatriaciją, darbuotojų atranką, užmokestį ir socialinę apsaugą.

Pirminės diskusijos leido mums suprasti, kiek daug dalykų patvirtina šios Konvencijos svarbą. Todėl mes norėtume pabrėžti būtinybę valstybėms narėms skubiai ją ratifikuoti, kad ji kuo greičiau įsigaliotų.

  Proinsias De Rossa, PSE frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, džiaugiuosi galėdamas pasisakyti šiuo klausimu. Manau, kad žvejų vyrų ir moterų – nes jų irgi šiek tiek yra – darbas yra vienas pavojingiausių pasaulyje. Vien tik Airijoje retai būna metų, kad žvejybos laivai nežūtų jūroje, be to, daug žvejų darbe patiria sužalojimų.

Kai buvau Airijos socialinių reikalų ministras, mano uždavinys buvo rasti būdą, kaip užtikrinti žvejybos laivuose dirbančių žmonių teises. Ši sritis yra labai sudėtinga, problemų kyla dėl to, ar dirbama pagal „darbo sutartį“, ar pagal „sutartį dėl darbo“ – šios sutartys skiriasi tuo, kad dėl mokesčių vieni dirba kaip normalūs darbuotojai ir moka socialinius mokesčius kapitonui, kuris yra darbdavys, o kiti dalijasi pajamomis, gautomis sugavus laimikį, ir nėra laikomi normaliais darbuotojais. Suderinti šias pozicijas yra labai sunku. Būdamas ministru radau Europos teisės aktą, padėjusį trumpam išspręsti problemą, bet vėliau dėl jo buvo suabejota ir jis buvo pripažintas netinkamu spręsti tokio pobūdžio klausimus.

Nekyla jokių abejonių dėl bendrų minimalių pasauliniu mastu taikytinų standartų svarbos. Į šiuos standartus patenka sveikata ir sauga darbo vietoje, apgyvendinimas, maisto tiekimas bei garantijos, kad minimalus darbo užmokestis bus taikomas darbuotojams ir kad laivų savininkai bei kapitonai bus įpareigoti užtikrinti, kad darbuotojų indėliai būtų visiškai apmokėti.

Svarbu, kad šie minimalūs standartai būtų taikomi pasauliniu mastu, nes šioje srityje, kaip ir kitose, vyrauja tendencija lenktyniauti iki pabaigos, todėl aš raginčiau kuo greičiau priimti šią Konvenciją. Manau, kad 2012 m. yra ilgas laikotarpis ir šį terminą, jei įmanoma, mes turėtume sutrumpinti.

  Kathy Sinnott, IND/DEM frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, būtina užtikrinti žvejams darbo sąlygas, kurios būtų priimtinos ir saugios, kiek tai įmanoma užsiimant tokia pavojinga veikla kaip žvejyba, ir kurios leistų uždirbti, kad žvejai ir moterys galėtų išlaikyti save ir savo šeimas. Finansinės įplaukos taip pat turi būti stabilus ir patikimas pagrindas išsaugoti mūsų pakrantės bendruomenes. Pasirodo, mano rinkimų apygardos pakrantės bendruomenėms yra labai sunku išlikti.

Šioje diskusijoje man kyla klausimas, ar Tarptautinės darbo organizacijos Konvencijos Nr. 188 ratifikavimas, po kurio reguliavimas ir politika bus pradėta taikyti dirbantiems žvejybos sektoriuje, yra žvejų paskatinimas ir apsauga, ar kliūtis, ir ar ji gali sudaryti vienodas sąlygas, kurių mūsų žvejybos pramonei reikia, kad ji galėtų išlikti.

Kenijos delegacija man papasakojo apie Japonijos žuvų apdorojimo laivą, kuris žvejoja jų ir jų kaimynių vandenyse. Kokiomis sąlygomis dirba esantys tame laive? Remdamasi tuo, kas man buvo papasakota, galiu manyti, kad jos nėra geros. Tikrai žinau, kad sugauta žuvis neatitenka Afrikos žmonėms, nors ji sugauta jų teritoriniuose vandenyse. Tarptautinėje rinkoje ta žuvis parduodama kaina, kuriai Europa, ypač Airija, negali prilygti.

Darbo netekę airių žvejai negauna socialinių išmokų ir tai sukelia didelių sunkumų. Taigi, jei ratifikavus Konvenciją sumažės žvejybos nelaimių, bus užtikrinta žvejų socialinė apsauga ir socialinė nauda, pvz., sveikatos priežiūra ir bedarbio pašalpos, aš šiai Konvencijai pritarsiu ir skatinsiu ją ratifikuoti. Jei Konvencija toliau skatins žvejybą, kaip gyvybingą pramonės šaką mažiems ir vidutiniams šios veiklos vykdytojams, ypač šeimyniniams žvejybos laivams, aš šią Konvenciją paremsiu, nes žvejyba yra pavojinga ir daugelyje pasaulio dalių išnaudotojiška ne tik žuvų, bet ir žmonių atžvilgiu. Ar ji galės, ar ji tai padarys? Tikiuosi.

  Jean-Claude Martinez (NI). – (FR) Gerb. pirmininke, tvarus žvejybos valdymas, žinoma, neatsiejamas nuo žvejybos reglamentavimo, bet turėtų būti atsižvelgta ir į žvejų pastangas. Visi sutinka, kad žvejyba, visų pirma žvejyba atviroje jūroje ir giliuose vandenyse, yra sunkiausias darbas pasaulyje net atsižvelgiant į tai, kad žvejybos sąlygos nebėra tokios, su kokiomis susidurdavo baskų ir Islandijos žvejai XIX a., kai išplaukdavo į ilgalaikę žūklę. Žvejyba tebėra sunki ir pagarbos verta profesija, kasmet pareikalaujanti 24 000 žmonių mirčių.

Žvejyba yra puikus globalios veiklos pavyzdys dėl jos globalių išteklių, t.y. žuvies, nepripažįstančios nacionalinių sienų, todėl tarptautiniai teisės aktais yra vienintelis tinkamas atsakymas. Žvejų darbas turi būti reglamentuotas tarptautiniu mastu, todėl teisės aktų leidėjas yra Tarptautinė darbo organizacija (TDO). Dabar mes švenčiame penkiasdešimtąsias pirmųjų TDO žvejybos konvencijų dėl minimalaus amžiaus, užimtumo kontrolės, sveikatos patikrinimo ir apgyvendinimo, metines. Dabartine Konvencija Nr. 188 iš dalies pakeičiamos, papildomos ir atnaujinamos ankstesnės konvencijos. Ji turi būti ratifikuota kuo anksčiau, iki 2012 m. Konvencija yra puikus pavyzdys, kaip šalys bendrai valdo joms bendrai priklausančius pasaulinius išteklius, ją būtina kuo skubiau priimti, nes jūrinės profesijos – dokininkai, žvejai, jūreiviai – šių dienų globalios ekonominės konkurencijos sąlygomis susiduria su įvairaus pobūdžio teisių pažeidinėjimais, išnaudojimu ir prekyba, pasitaiko ir vergovės atvejų, taip siekiant sumažinti sąnaudas.

Todėl teisinė apsauga yra būtina dėl sveikatos, apgyvendinimo, saugumo, darbo valandų, gyvenimo sąlygų, atlyginimo, medicininės priežiūros, taip pat dėl darbo sutarčių ir socialinės apsaugos. Taigi, dabar mes apibrėžiame minimalų žvejų teisinį statusą ir taip sukuriame vienodas globalios konkurencijos sąlygas.

Galbūt tai nėra labai svarbu Europos žvejams, kurie jau naudojasi tokiu statusu, net pasaulio žvejams iš Peru, Azijos ar Afrikos tai yra didelis žingsnis į priekį.

  Marie Panayotopoulos-Cassiotou (PPE-DE). – (EL) Gerb. pirmininke, manau, kad šios vakaro diskusijos yra labai svarbios, nes Europos Parlamentui pritarus ir, tikiuosi, rytoj vieningai priėmus rezoliuciją, mes suteiksime impulsą įgyvendinti darbotvarkę, kuriai visi pritarėme praėjusiais metais. Konvencija Nr. 188 yra šios darbotvarkės įgyvendinimo atspindys žuvininkystės sektoriuje, kuriam nebuvo taikomos standartinės jūrininkų darbo sutartys, todėl, kaip minėjo anksčiau kalbėjusieji, labai svarbu, kad šiame sektoriuje būtų taikoma minimali apsauga pasauliniu mastu.

Europos Sąjungos valstybės narės, tikiuosi, ratifikuos šią Konvenciją kaip numatyta – iki 2012 m. Aštuonios valstybės narės ją jau ratifikavo, todėl Konvencija bus pradėta taikyti ir visi gyvenantys pakrantėje galės džiaugtis, kad mūsų žvejai bus apsaugoti ir nesusidurs su konkurencija iš trečiųjų šalių, teikiančių socialinę paramą savo žvejams.

Norėčiau pakartoti, kad Parlamentas jau balsavo už moterų, dirbančių žuvininkystės sektoriuje, arba su juo susijusių, apsaugą. Moterų darbas žuvininkystės sektoriuje – tiesioginis ir netiesioginis – yra labai svarbus, nes jeigu moterys pakrančių regionuose nepadėtų žvejams, šie regionai būtų daug skurdesni ir rečiau apgyvendinti, nes žmonėms reikia ne tik teisės aktų, bet ir patenkinti poreikius.

Todėl mes prisidedame prie pakrančių kultūros, socialinės kultūros, kuriai bus naudingi Europos, susijusios su jūra ir pakrančių regionais, kultūros elementai. Nuo pietų iki šiaurės visi regionai turi savo išskirtinių bruožų, vis dėlto Konvencijoje, kurią ratifikuos valstybės narės, numatyta apsauga visais atvejais ir visiems žvejų poreikiams.

Mes ypač turėtume paremti priemones, skirtas jų švietimui ir rūpybai senatvėje.

  Zuzana Roithová (PPE-DE). – (CS) Komisijos nary, sutinku su savo EP kolegomis, kad būtina priimti standartus, užtikrinsiančius geras darbo sąlygas dirbantiems žvejybos pramonėje. Europos Sąjunga XXI a. negali leisti, kad būtų taikomos į vergovę panašios darbo sąlygos bet kokioje darbo srityje. Džiaugiuosi, kad pasiūlyti pakeitimai buvo priimti trims šalims – vyriausybėms, darbdaviams ir darbdaviams parengus išsamų tarptautinį darbo standartą, kuriame atsižvelgta į specifinius šios pramonės šakos bruožus. Sveikintina, kad naujoje konvencijoje apibrėžtas minimalus amžius, sveikatos patikrinimas, poilsio valandos ir socialinė apsauga ir kad joje paliesti gyvenamųjų patalpų, maisto, saugumo ir sveikatos apsaugos darbe klausimai. Visa tai prisidės prie gerų žvejų darbo sąlygų ir sumažins sužalojimų bei mirčių skaičių. Nors aš atstovauju šaliai, neturinčiai išėjimo prie jūros, pritariu šiam standartui, palaikau žvejus ir linkiu jiems, kad ši Konvencija būtų ratifikuota kuo greičiau ne tik todėl, kad mėgstu žuvį.

  Paulo Casaca (PSE). – (PT) Aš taip pat norėčiau prisidėti prie pranešėjo, Komisijos nario ir EP kolegų žodžių, kurie džiaugiasi šia tarptautinės darbo organizacijos iniciatyva ir ragina visas valstybes nares ratifikuoti Konvenciją Nr. 188.

Problema yra ne tik tai, kad nereguliuojamo žuvininkystės sektoriaus – laukinės rinkos, neturinčios sienų, principų ar apribojimų – aukos yra išteklių, t.y. žuvies, tvarumas, bet ir pačių žvejų išlikimas. Žvejų apsauga turi tapti labai svarbia, jei ne pačia svarbiausia, bendrosios žuvininkystės politikos dalimi.

Taigi, mano didžiausias prašymas būtų, kad mes neapsiribotume šios tarptautinės konvencijos ratifikavimu, bet žvejų apsaugą įtrauktume į bendrąją žuvininkystės politiką kaip labai svarbią jos dalį.

  Vladimír Špidla, Komisijos narys. – (CS) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, tikiuosi, leisite man pasidžiaugti diskusijoje išsakytais argumentais, kurie, atspindėdami įvairius požiūrius, išryškino pačios svarstomos Konvencijos svarbą ir jos svarbą kasdieniniam žvejų, kurių skaičius, kaip minėjau pradžioje, siekia beveik 30 mln., gyvenimui. Ponios ir ponai, mano nuomone, oficialus šio pasiūlymo kelias yra aiškus. Mūsų tolesnės politinės pastangos turėtų būti sutelktos į kiek įmanoma spartesnį ratifikavimą, nes Komisijos pasiūlyme nurodytas terminas yra vėliausia galima data, todėl bet koks sutaupytas laikas būtų sveikintinas. Norėčiau dar kartą padėkoti pranešėjai Ildai Figueiredo už atliktą darbą ir visiems EP nariams už šiam pasiūlymui išreikštą paramą.

  Ilda Figueiredo, pranešėja. – (PT) Norėčiau padėkoti pirmininkei ir Komisijos nariui, taip pat visiems pasisakiusiems ir šios Konvencijos ratifikavimą palaikiusiems EP nariams. Esu įsitikinusi, kad rytoj Europos Parlamente pranešimas bus priimtas ir taip prisidės prie greito Konvencijos Nr. 188 ir prie jos pridedamos Rekomendacijos Nr. 199 dėl darbo žvejybos sektoriuje ratifikavimo valstybėse narėse.

Kaip jau buvo pasakyta, mūsų tikslas yra, kad ji įsigaliotų greitai, pageidautina – iki 2012 m., todėl raginame visas valstybes nares ją ratifikuoti. Ji padės įgyvendinti minimalius tarptautinius standartus, užtikrinančius geresnes darbo sąlygas, didesnį saugumą ir mažesnį mirtinų nelaimingų atsitikimų skaičių visame pasaulyje šiame labai pavojingame, bet strateginiame sektoriuje.

Ji taip pat padės pripažinti žvejų orumą, kurių darbas yra labai sunkus ir turi būti mūsų tinkamai įvertintas.

  Pirmininkė. − Diskusijos baigtos.

Balsavimas įvyks rytoj.