Hubert Pirker (PPE-DE). – (DE) Gerb. pirmininke, balsavau už šį pranešimą, nes jis ragina imtis reformų vaikų apsaugos labui ir siūlo priemones, kaip padidinti pasų apsaugines savybes. Tai – paketas, skatinantis pradėti kovą su prekyba vaikais ir siūlantis geresnę vaikų apsaugą.
Zuzana Roithová (PPE-DE). – (CS) Manau, kad būtina pridėti biometriką prie kitų kelionės dokumentų apsauginių savybių. Tačiau be mūsų Europos piliečių apsaugos pagerinimo – tai yra pagrindinis mūsų tikslas –privalome apsvarstyti ir kitą monetos pusę, t. y. mūsų piliečių privatumo apsaugojimą. Dėsiu visas pastangas, kad užtikrinčiau, jog šio teisės akto įgyvendinimas ir pritaikymas šalies lygiu nesibaigtų biurokratiniais sunkumais ar net naudojimosi asmens duomenimis piktnaudžiavimu; tai liečia ir piktnaudžiavimą duomenimis trečiosiose už ES ribų esančiose šalyse. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kaip svarbu skatinti didesnį Bendrijos agentūrų nuo Europos policijos biuro (Europolo) iki Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie ES valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros (Frontex) įsitraukimą į šio klausimo nagrinėjimą; tik itin glaudus valstybių narių teisėsaugos institucijų bendradarbiavimas galės padėti pasiekti norimų rezultatų ir paversti Europą saugiais namais kiekvienam piliečiui. Džiaugiuosi, kad vaikai nuo 12 metų amžiaus jau turės savo pasus. Ši priemonė sumažins galimybes sienų nepaisantiems organizuotiems nusikaltėliams skriausti vaikus, ir tai yra dar viena priežastis, kodėl palaikau šį akivaizdžiai prieštaringą klausimą.
Frank Vanhecke (NI). - (NL) Gerb. pirmininke, labai džiaugiuosi galėdamas tvirtai paremti C. Coelho pranešimą dėl biometrikos standartų įdiegimo ES pasuose. Tai – pirmasis žingsnis, žengtas kovojant su daugybe piktnaudžiavimo ir pasų klastočių atvejų. Tai – tam tikra suderinimo forma, kuriai, švelniai tariant, mes galime pritarti, nes ji – naudinga ir netgi būtina priemonė, aišku, Šengeno erdvės šalyse.
Kai atvirų vidinių sienų sistema pradeda veikti, didžioji išorinė siena turėtų būti apsaugota kiek įmanoma veiksmingiau. Šis pranešimas – žingsnis teisinga linkme, nes šiuo metu išorinė siena nėra pakankamai saugi.
Vis dėlto man kilo viena abejonė. Vien tik geriau apsaugotų pasų nepakanka. Kiekvienais metais šimtai tūkstančių užsieniečių ne Europos Sąjungos piliečių kerta mūsų žemyno – Europos – sieną. Tai – legalūs imigrantai, pusiau legalūs imigrantai, taip pat ir nelegalūs imigrantai. Mano šalis Belgija pernai sulaukė daugiau nei 70 000 užsieniečių ne Europos Sąjungos piliečių, o kur dar nežinomas nelegalių imigrantų skaičius. Tai – didžiulė banga, kurią turime sustabdyti, o labiau apsaugoti pasai šito klausimo išspręsti nepadės.
Dimitar Stoyanov (NI). – (BG) Dėkoju, gerb. pirmininke. Balsavau prieš C. Coelho pranešimą dėl dviejų priežasčių. Pirma, esu labai sunerimęs dėl piliečių teisių ir dėl to, kad biometrinių duomenų rinkimas sukels didžiulę grėsmę gyventojų saugumui, ypač jų laisvei. Man taip pat neramu, kad bus pažeista pagrindinė laisvo žmogaus judėjimo teisė.
Tačiau dar didesnį rūpestį kelia tai, kad mano šalyje per pastaruosius dešimt metų tai bus jau antras kartas, kai pasiūlomi įdiegti nauji asmens tapatybės dokumentai. Jei kalbėčiau apie save, tai iš tikro būtų jau trečias kartas per paskutinį dešimtmetį, kai man būtų išduodami nauji asmens tapatybės dokumentai. Jums galbūt tai pasirodys juokinga, tačiau Bulgarijoje žmonės gauna tokias mažas pajamas, kad papildoma našta jų piniginėms, kurią žmonės bus priversti išleisti norėdami įsigyti naujus asmens tapatybės dokumentus, yra paprasčiausiai neetiška ir amorali. Kai kalbame apie pensininkus, gaunančius 100 Bulgarijos levų, kurių ekvivalentas lygus 50 EUR pensijai, išmokas, būtų neteisinga priversti juos susimokėti 20 EUR už naujų asmens tapatybės dokumentų išdavimą. Todėl balsavau prieš C. Coelho pranešimą. Manau, kad mano šaliai tai būtų visiškai nepriimtina.
Gay Mitchell (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, aš tik norėjau pasakyti, jog galiausiai balsavau prieš M. Cappato pranešimą, nes manau, kad yra geresnis Parlamentui pateiktas pranešimas, bandantis spręsti tokio pobūdžio klausimus.
Taip pat noriu pasakyti, kad Parlamentui dabar tikrai reikia registro bei prieinamos informacijos apie Parlamento narius, kurie dirbo čia keturis su puse metų, kurie gavo už visą tą laiką atlyginimus ir kurie pasisakė mažiau už C. Burke’ą, Parlamente pradirbusį viso labo šešis mėnesius. Manau, dabar pats laikas atkreipti į tai dėmesį,
Yra žmonių, kurie nesilanko šiame Parlamente, nedalyvauja jo komitetų ar plenariniuose posėdžiuose. Kai kurie iš jų – mažų frakcijų nariai. Jie čia ateina, greitai pasako savo kalbas, išskuba į oro uostus ir leidžia laiką mūsų valstybėse narėse. Užuot buvę čia, jie pasakoja žmonėms, kokia siaubinga Europos Sąjungos demokratija. Na, Europos Sąjungos demokratija tikrai siaubinga, jei šio Parlamento nariai, kurie čia nė nesirodo ir gauna už tai atlyginimą, gali toliau piktnaudžiauti demokratija. Gerb. pirmininke, noriu kad tai būtų įrašyta į protokolą.
Manau, kad kai mes imamės reformų, kai stengiamės dokumentus padaryti prieinamus ir užtikrinti didesnį skaidrumą, tuo pačiu turėtume imtis atitinkamų žingsnių ir parodyti, kurie Parlamento nariai dalyvauja Parlamento veikloje, o kurie – ne.
- Pranešimas: Alexander Graf Lambsdorff (A6-0415/2008)
Zuzana Roithová (PPE-DE). – (CS) Europos gynybos srities rinkos veikia neefektyviai, nes yra susiskaldžiusios. Šiandien atsižvelgdami į EB steigimo sutarties 273 straipsnyje strateginių tikslų pagrindu nustatytas lengvatas šiame sektoriuje sukūrėme erdvę viešiesiems pirkimams. Dirbdama komitete stengiausi užkirsti kelią viešųjų lėšų, skirtų nesuvokiamiems kariniams susitarimams, švaistymą. Ir praeityje būta atvejų, kai šalių interesų išlyga buvo be pagrindo naudojamasi kariuomenės viešųjų pirkimų sutartims, akivaizdžiai neturinčioms nieko bendro su saugumo kokybe, sudaryti. Galėčiau iš anksto nepasirengusi išvardyti tokių darbų, maitinimo ir transporto paslaugų teikimo sutartis. Šis pasiūlymas padės sutaupyti pinigų, kuriuos vėliau galėsime investuoti į mokslinių tyrimų ir technologijų sritis, kad taip veiksmingiau apsisaugotume nuo dabar ir ateityje kilsiančių grėsmių.
Jim Allister (NI). - Gerb. pirmininke, pasisakau prieš šį pranešimą dėl grėsmės, kuri, kaip suprantu, kyla šalių vyriausybėms ir bendrovėms, investavusioms milžiniškus pinigus į su gynyba susijusius tyrimus ir taikomąją veiklą ir iš kurių dabar vykstant plėtrai ir gamybai bus atimamas pelnas.
Remiantis šia siūloma direktyva bus reikalaujama, kad viešųjų pirkimų sutartys būtų atviros Europos konkurencijai, o gynybos srities bendrovė – ar net šalis – liktų be jokių būdų ar priemonių, kuriomis galėtų apsaugoti savo tarptautines nuosavybės teises ir darbus. Atsižvelgiant į tai, kad keletas karinių gynybos bendrovių Didžiojoje Britanijoje užsiima moderniausiais tyrimais ir taikomąja veikla, šio pranešimo grėsmė kelia didžiulį nerimą.
Mano nuogąstavimus tik sustiprina pripažinimas, kad šis pranešimas, užuot teikęs pirmenybę apčiuopiamai ekonominei naudai, energingai ragina palaikyti ES integraciją ir Europos saugumo ir gynybos politiką.
Carlo Fatuzzo (PPE-DE). – (IT) Gerb. pirmininke, gerb. Parlamento nariai, pasistengsiu kalbėti trumpiau, nei įprastai. Balsavau už A. G. Lambsdorffo pranešimą, kuris yra žingsnis priekin bendrosios gynybos ir saugumo srityje. Tačiau aš klausiu savęs ir jūsų: kada pagaliau turėsime tikrą Europos gynybos sritį, tikrą Europos kariuomenę, tikrą galimybę taupyti pinigus ir kada sugebėsime apsiginti kaip vieninga Europa? Tikiuosi, gerb. pirmininke, tai iš tikrųjų įvyks labai greitai!
Pirmininkas. − Šiuo atveju ne man reikėtų Jums atsakyti. Ir atsakymas būtų sudėtingas. Pereikime prie tolesnių paaiškinimų dėl balsavimo; šį kartą – dėl C. Schlyterio pranešimo.
Zuzana Roithová (PPE-DE). – (CS) Teigiamai įvertinau pranešimą dėl pavojingų medžiagų ir cheminių preparatų, būtent dėl dichlormetano naudojimo, nes jis leis apriboti šios kancerogeninės medžiagos naudojimą dažų nuėmimo produktuose, nepaisant to, kad remiantis griežtomis sąlygomis buvo padaryta išimčių. Esu patenkinta, kad šiomis išimtimis nebus naudojamasi praktiškai, nes yra prieinamų saugių alternatyvų, kurioms ateityje pirmenybę teiks ne tik paprasti, bet ir profesionalūs vartotojai.
Kathy Sinnott (IND/DEM). - Gerb. pirmininke, kai kurios medžiagos tokios pavojingos, kad jas reikėtų arba iš viso uždrausti, arba apriboti jų naudojimą iki tam tikrų griežtai apibrėžtų atvejų laikantis visų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimų. Dichlormetanas (DCM) – viena tokių medžiagų, ir ji turi būti išimta iš apyvartos.
Zuzana Roithová (PPE-DE). – (CS) Pritariu tarptautiniam susitarimui, kuris nustatys naujas žvejybos sektoriaus darbuotojų įdarbinimo sąlygas. Žvejai dažniausiai susiduria su darbo vietoje nutinkančiais nelaimingais atsitikimais ir netgi mirtimis. Norėčiau kreiptis į Komisiją ir Tarybą, kad šios padarytų viską, kas įmanoma, kad konvencija būtų ratifikuota dar iki 2012 m. Prašau, pažymėkite protokole, kad mano balsavimo įranga sugedo ir kad aš, žinoma, balsavau už šį pranešimą.
Irena Belohorská (NI). – (SK) Savo iniciatyva parengtas G. Catanios pranešimas inicijavo reikšmingą politinių frakcijų ir Parlamento narių nuomonių pasikeitimą.
Europos Sąjunga dabar susiduria su labai rimtomis problemomis, tokiomis kaip finansų krizė ir Rusijos –Ukrainos konflikto sukelta energetikos krizė. Atėjo toks laikotarpis, kai visi turime veikti išvien ir vengti bet kokių žingsnių, kurie galėtų pakirsti mūsų vienybę. Krizių padariniai neabejotinai paveiks kiekvieną Europos Sąjungos pilietį, nesvarbu, ar jis – slovakas, lenkas, vengras ar vokietis. Manau, kad pastangos išprovokuoti valstybių narių kivirčus, kurie kartais pasireiškia per mūsų sesijas, yra ženklas apie susiklosčiusios rimtos situacijos, kai ES vienybei gresia pavojus, neišmanymą. Norėdami padidinti Europos Sąjungos konkurencingumą, turėtume labiau susikoncentruoti į sprendimų ieškojimą ir Lisabonos sutarties ratifikaciją.
Čia, Europos Parlamente, pakartotinai pareiškiau savo nuomonę, kad bendroje mūsų erdvėje autonomijai vietos nėra. Pagrindinė mintis – ES šalių integracija – neturi būti pamiršta, jau nekalbant apie jos ignoravimą ar atsisakymą. Turime prisiminti R. Schumano frazę, kad supratingas europietis negali džiūgauti dėl savo kaimyno nelaimės, nes mes visi, tiek gerais, tiek blogais laikais esame surišti bendrais likimo saitais.
Hubert Pirker (PPE-DE). – (DE) Gerb. pirmininke, G. Catanios pranešimas – tikra apgaulė. Jame nėra jokios apžvalgos, neatskleista, kokiu mastu 2004–2008 m. Europos Sąjungoje buvo gerbiamos pagrindinės teisės. Šis pranešimas – tai tik paprasčiausias kairiojo šių Rūmų sparno reikalavimų sąrašas.
Pranešimas reikalauja visose valstybėse narėse pripažinti tos pačios lyties asmenų santuokas, legalizuoti narkotikų vartojimą ir eutanaziją bei pripažinti nelegalius imigrantus. Austrijos liaudies partijos (ÖVP) delegacija ir aš iš karto atmetame pirmiau minėtus ir daugumos priimtus reikalavimus. Todėl mes – taip pat ir aš– balsavome prieš šį pranešimą.
Peter Baco (NI). – (SK) Balsavau už pranešimą dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje 2004–2008 m.
Teigiamai vertimu pranešimą su sąlyga, kad 49 straipsnyje išreikšta originali formuluotė dėl raginimo pasitelkti teritorinės ir regionų savivaldos būdus būtų išbraukta Manau, kad tai – aiškus atsisakymas ignoruoti provokatorių ir sąmokslo teorijų šalininkų pastangas spekuliuoti status quo. Kitais žodžiais tariant, Europos Parlamentui teritorinės ir regionų savivaldos žaidimai nepriimtini. Tai – labai vertinga šiandien Europos Parlamento plenariniame posėdyje priimta išvada, ir aš manau, kad mes visi turėtume ja didžiuotis.
Zuzana Roithová (PPE-DE). – (CS) Gerb. pirmininke, aš irgi balsavau prieš komunisto Europos Parlamento nario parengto pranešimo dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje priėmimą. Vis dėlto turiu pripažinti, kad džiaugiuosi, jog kitų frakcijų pranešėjai sugebėjo šiek tiek pakeisti pranešimo tekstą, ir dabar į jį įtraukta keletas gerų punktų dėl mažumų padėties. Deja, kai kurie tvirtinimai nėra objektyvūs. Be to, praeities laikotarpį pabrėžiantis pranešimas yra pernelyg detalus, jo apimtis peržengia dokumentui leistinas ribas ir yra beprecedentė. Pranešime atskleidžiamas pernelyg vienašalis politinis požiūris į žmogaus teisių padėtį Europos Sąjungoje. Pranešėjas, nustatydamas šeimos politikos ir kitų etinių klausimų normas, pamina subsidiarumo principą, o tai prieštarauja steigiamosioms sutartims.
Simon Busuttil (PPE-DE). - (MT) Aš taip pat balsavau prieš C. Catanios pranešimą, nes jis mažiausiai tris kartus apie abortą užsimena kaip apie žmogaus teisę. Aš tam nepritariu, man tai nepriimtina. Gaila, kad į tokį rimtą ir apimantį daugybę svarbių klausimų pranešimą kaip šis buvo įtraukta neabejotinai Europos Sąjungos kompetencijai nepriklausančių aspektų, kuriuos nagrinėjant Europos Sąjunga negalėtų ir neturėtų kištis būtent dėl galiojančio subsidiarumo principo. Dėl to balsavau prieš G. Catanios pranešimą.
Péter Olajos (PPE-DE). – (HU) Gerb. pirmininke, dėl G. Catanios pranešimo balsavau „už“, nes jis siūlo panaikinti ankstesnius su mažumų teisėmis susijusius trūkumus. Šis klausimas ypač svarbus Vengrijai, šalies viduje ir už jos ribų gyvenančioms mažumoms. Pranešimas pabrėžia mažumų kalbų apsaugos svarbą ir teigia, kad teisė kalbėti gimtąja kalba – viena iš svarbiausių pagrindinių teisių. Deja, negalima pasakyti, kad pastaruoju metu to buvo pasiekta kai kuriose naujose ES valstybėse narėse.
Toliau pranešime pabrėžiama būtinybė apibrėžti ir nustatyti tautinių mažumų statusą. Manau, kad tai gyvybiškai svarbu visoms 150 Europos tautinių mažumų.
Galiausiai manau, kad 49 pranešimo dalis be galo svarbi, nes joje teigiama, kad savivalda – veiksmingiausias tautinių mažumų bendruomenių problemų sprendimo būdas. To pasiekti galime sekdami pavyzdiniais Europos Sąjungos asmeninės, kultūrinės, teritorinės ir regionų savivaldų modeliais.
Jim Allister (NI). - Gerb. pirmininke, teisių manijos užvaldyta visuomenė yra „duok man, duok man“ prašanti ir pusiausvyrą praradusi visuomenė. Tokios visuomenės sąlygotas pranešimas kelia reikalavimą vienodai vertinti tradicines šeimas ir homoseksualių asmenų santykius. Įprastas santykis yra vyras ir moteris. Reikalaudami lygybės priešingybei, mes šį santykį paprasčiausiai iškreipsime.
Galbūt pasirodysiu nemadingas, tačiau išdrįsiu begėdiškai pareikšti, kad nenatūrali tos pačios lyties asmenų poros partnerystė nėra tai, kam aš, būdamas įstatymų leidėju, norėčiau pritarti. Ar turiu teisę bent kiek labiau palaikyti poziciją tų žmonių, kurie mano priešingai? Atsižvelgiant į nepakančią šių diskusijų atmosferą atrodo, kad tokios teisės neturiu.
Nesutinku su šiuo pranešimo aspektu. Jei rizikuoju dėl to būti išjuoktas – tebūnie. Geriau palaikysiu tai, kas, mano nuomone, yra teisinga, o ne plosiu tam, kas klaidinga.
Frank Vanhecke (NI). - (NL) Gerb. pirmininke, per visą savo darbą šiame Parlamente man ne dažnai teko susidurti su tokiu politiškai taisyklingų nesąmonių ir vadinamųjų pažangių banalybių sąrašu, kaip G. Catanios pranešimas. Kas blogiausia, pranešimas dėl vadinamųjų pagrindinių teisių yra de facto pagrįstas Lisabonos sutartimi – sutartimi, kuri per referendumą buvo atmesta ir kuri neturi jokio teisinio pagrindo. Kokia arogancija! Įdomu, ar galėtų pagrindinės teisės būti taikomos ne Europos piliečiams, bet eurokratijai.
Be to, pranešime neužsimenama apie vieną pagrindinę teisę, būtent apie žmonių teisę. Pvz., teisė savos šalies žmonėms jaustis saugiais namuose ir savo šalyje, teisė ginti savo sunkiai uždirbtą gerovę, teisė kalbėti savo kalba, puoselėti savo kultūrą, tradicijas ir įstatymus. Čia tai būtų naujovė šioje politinio teisingumo šventovėje. Parlamentas dar kartą visiškai apsikvailino didžiąja balsų dauguma pritardamas G. Catanios pranešimui.
Philip Claeys (NI). - (NL) Gerb. pirmininke, laisvė reikšti savo mintis ir įsitikinimus bei būdas, kuriuo ši teisė gali būti įgyvendinama, be abejonių – pagrindinis rodiklis, kuriuo remdamiesi galime įvertinti pagrindinių teisių padėtį. Pranešimas visiškai teisingai įspėja apie neoficialios ir vidinės cenzūros egzistavimą, kuris pasireiškia tam tikrų temų pašalinimu iš viešų diskusijų. Ne pateisinimas tam yra teisingai į pranešimą įtrauktas skyrius apie asmenis ir grupes, norinčius nutildyti kitus tvirtinimais, kad nuolat jaučiasi nepelnytai užpuldinėjami tuo, kas pasakyta ar parašyta.
Kita vertus, visišką sumišimą kelia raginimas asmenis „ryžtingai patraukti atsakomybėn už bet kokias neapykantos apraiškas rasistinės žiniasklaidos programose ir straipsniuose, propaguojančiose netolerantišką požiūrį”. Tai – vienas aspektų, vedančių neoficialios ir vidinės cenzūros, dėl kurios taip dejuojama pranešime, atsiradimo link. Dėl tokio pobūdžio teisės aktų Belgijoje buvo suspenduota didžiausios Flamandų partijos veikla, nes ši partija kritikavo patvirtintą imigracijos politiką. Todėl žmonės turėtų žinoti, ko nori. Neįmanoma būti „truputį už“ teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus. Arba žmogus pasisako už laivę reikšti savo mintis ir įsitikinimus ir prisiima visus iš to kylančius padarinius, arba ne.
Carlo Fatuzzo (PPE-DE). - (IT) Gerb. pirmininke, gerb. Parlamento nariai, nors per galutinį balsavimą balsavau prieš pranešimą dėl pagrindinių teisių, balsavau už 81 jo dalį, nes jai pritariu. Šioje dalyje mano draugas G. Catania, kuris dabar žiūri į mane iš savo vietos, ragina valstybes nares dėti visas įmanomas pastangas ir supaprastinti bei pagerinti jaunuolių, vyresnio amžiaus žmonių ir neįgalių asmenų prieigą prie darbo rinkos.
Kadangi šioje pranešimo dalyje paminėjo vyresnio amžiaus žmones, Giusto Catania – kuris būdamas šimtu procentų teisingas pateisina savo vardą – tikriausiai manė (nors raštu šito neišdėstė), kad turėtų būti pagerinta ne tik prieiga prie darbo rinkos, bet ir išmokų skyrimo tvarka. Todėl išmokos jaunimui, pagyvenusiems žmonėms ir neįgaliems asmenims yra aktualios. Esu tikras – ir matau, kad jis tam pritaria – kad jauni žmonės, būdami jauno amžiaus, taip pat gauna išmokas ir dirba sulaukę senyvo amžiaus. Matau, kad jis tam pritaria. Manau, kad ir jūs esate tos pačios nuomonės, o kadangi mano pastabos pateks į internetą norėčiau aiškiai pareikšti, jog pasakiau tai norėdamas atsargiai atkreipti dėmesį į tai, kad pagyvenę žmonės taip pat turi teisę gauti išmokas.
Kathy Sinnott (IND/DEM). - Gerb. pirmininke, G. Catanios pranešimas byloja apie tai, kad daugelis esančių šiuose Rūmuose dar kartą pabandė pasinaudoti žmogaus teisėmis kaip dingstimi paskatinti abortus visiškai neatsižvelgdami į tai, kad abortai iš milijonų kūdikių kasmet atima pačią svarbiausią žmogaus teisę – teisę į gyvenimą, teisę, nuo kurios priklauso visos kitos teisės.
Be to, man, kaip Airijai atstovaujančiai Europos Parlamento narei ir balsuotojai, įdomu pastebėti, kad šis pranešimas ir jo pakeitimai susieja Lisabonos sutartį bei Pagrindinių teisių chartiją su ES abortus reglamentuojančias teisėkūros aktais.
Mairead McGuinness (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, visų pirma norėčiau paprašyti užfiksuoti, kad mano balsas dėl 31 dalies pirmosios dalies turėtų būti „už“.
Manau, kad šiame pranešime galėjo būti atkreiptas didesnį dėmesys į negalios aspektą, su kuriuo susijusius klausimus svarstant reikia daugiau padirbėti, tačiau džiaugiuosi, kad Parlamentas nusprendė pritarti 42 pakeitimui, kuris ragina Komisiją užtikrinti, kad socialinės priežiūros įstaigų skaičiaus mažinimo (deinstitucionalizacijos) atvejais jos skiriami pinigai atiteks tik toms valstybėms narėms, kurios atitinka JT konvencijoje nustatytus kriterijus. Šis klausimas yra esminis man ir daugeliui esančių šiuose Rūmuose. Pranešime yra daugybė klausimų, kuriuos – kaip minėjo kiti Parlamento nariai – reikia spręsti remiantis subsidiarumo principu ir kurie nepriklauso Europos Sąjungos kompetencijai. Subsidiarumo principo pagrindu neleidžiami abortus įteisinantys įstatymai, jis neturėtų tapti ir netaps pagrindu abortus įteisinančių įstatymų leidimui. Taigi negalėjau pritarti visam pranešimo tekstui. Balsuodama susilaikiau, nes manau, kad pakeitimas dėl negalios yra svarbus tiems, kuriems rūpi negalintys kalbėti, neturintys balso žmonės, kurių nuomonės niekas nesiklauso.
Miroslav Mikolášik (PPE-DE). – (SK) G. Catanios pranešimas nagrinėja daug žmogaus teisių klausimų. Sutinku su keletu anksčiau kalbėjusių Parlamento narių ir, kaip jie, norėčiau pareikšti, kad iš esmės nepritariu šiam pranešimui dėl vienos svarbiausios priežasties: nepavyko priimti pagrindinių pakeitimų, kurie būtų ištaisę esminius pradinio pranešimo trūkumus.
Pranešime vartojami tokie terminai kaip vadinamoji lytinė sveikata ir seksualinės teisės, kurios, remiantis, pvz., Pasaulinės sveikatos organizacijos siūlomu apibrėžimu, akivaizdžiai apima teisę darytis abortus, o tai jokiu būdu negali būti įtraukta į ES Bendrijos teisę ar primesta valstybėms narėms.
Būdamas gydytojas visada ginu žmogaus gyvybės ir žmogiškojo orumo sampratą, todėl nebalsavau už šį prieštaringą tekstą, kuris, be kita ko, pažeidžia subsidiarumo principą.
Michl Ebner (PPE-DE). – (IT) Gerb. pirmininke, gerb. Parlamento nariai, pritariu H. Pirkerio išsakytoms mintims, todėl nebegaišiu laiko jas kartodamas. Manau, kad G. Catania pranešimą parengė ne ta tema; iš tikrųjų pranešimas neturėjo pasiekti šių Rūmų, nes oficialios tarnybos turėjo patikrinti, ar pranešimo turinys atitinka jo temą ir pavadinimą, ar jis yra parašytas visiškai kitu klausimu. Šis pranešimas parengtas visiškai kitu klausimu ir neturi nieko bendro su jam suteiktu pavadinimu ir įgaliojimu.
Kalbant konkrečiu klausimu dėl 49 pranešimo dalies, aš norėjau, kad šie Rūmai būtų priėmę originalų tekstą be jokio pakeitimo, o dėl konkrečių anksčiau mano išvardytų priežasčių balsavau prieš visą pranešimo tekstą.
Koenraad Dillen (NI). - (NL) Gerb. pirmininke, retai man yra tekę balsuoti prieš tiek daug nuosprendžių skelbiantį pranešimą, kaip šis. Jei ketintume laikytis šiame pranešime išdėstytų rekomendacijų, rytoj Europos Sąjungoje įkurtume po vadinamųjų prieš rasizmą nukreiptų pompastiškų principų pareiškimais pasislėpusią politinio teisingumo diktatūrą, o laisvė reikšti savo mintis ir įsitikinimus, įskaitant tokias temas kaip prieglobstis ir imigracija, būtų iš viso nuslopinta. Šis pranešimas siūlo plačiau atverti kelią legaliai ir nelegaliai imigracijai į Europos Sąjungą, nesugeba užtikrinti savo piliečių teisių į jų pačių saugumą, o vietoj to ragina nusikaltėlių teises pripažinti kaip vienas iš vadinamųjų pagrindinių teisių.
Šitas pasaulis apsivertė aukštyn kojom. Normalioje visuomenėje teisės ir pareigos eina vienos greta kitų, tačiau šiame storame pranešime negaliu aptikti nei pėdsako svetimšalių, norinčių integruotis į mūsų Europos visuomenę, pareigų. Iš tikrųjų – visiškai atvirkščiai: čia ad nauseam taikomasi į mus, europiečius. Tai mūsų piliečiams iki gyvo kaulo įgriso niekinantys aukštų Europos valdininkų kaltinimai, kurie iš tikro skirti jiems patiems.
Martin Callanan (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, G. Catanios pranešime yra daug teiginių, dėl kurių galėčiau pasiginčyti.
Visų pirma, nesutinku su teiginiu, kad Europos Sąjungos pareiga yra suteikti mums bet tokias teises; iš tikrųjų, istorija mus moko, kad Europos Sąjunga elgėsi visiškai priešingai.
Taip pat nepritariu minčiai, kad Pagrindinių teisių chartija, kuri yra pagrindinis, prasimanytas kaip nenusisekusios Europos Konstitucijos dalis, politinis dokumentas turėtų būti įtraukta į Europos teisę. Ypač nepritariu tam, kad ji būtų įtraukta į Didžiosios Britanijos teisę.
Esu labai priešiškai nusistatęs Pagrindinių teisių chartijos atžvilgiu. Atmetu suabsoliutintą požiūrį į žmogaus teises. Galėčiau pridurti, kad iš esmės nesu nusistatęs prieš tos pačios lyties asmenų partnerystės pripažinimą, tačiau pakartosiu, kad tai nėra Europos Sąjungos kompetencijos reikalas: šį klausimą turėtų spręsti atskirų valstybių narių parlamentai pagal savo kompetenciją.
Atsižvelgęs į pagrindinių prieštaravimų sąrašą balsavau prieš šį pranešimą.
Daniel Hannan (NI). - Gerb. pirmininke, ilgaamžė patirtis rodo, kad popieriuje surašytos teisės neužtikrina realių piliečių teisių. Europos Sąjungos Pagrindinių teisių ir laisvių chartijoje išdėstytos teisės ne kažin kiek skiriasi nuo teisių, kurios buvo apibrėžtos tokių šalių, kaip, pvz., Rytų Vokietija ir SSRS konstitucijose. Deja, tų nevykusių politinių santvarkų piliečiai patyrė, kad popieriuje surašytos teisės yra bevertės, jei neveikia atitinkami parlamentinės vyriausybės mechanizmai.
Europos Sąjungoje žmogaus teisių srityje krizės nėra. Krizė demokratinio teisingumo srityje. Leiskite pridurti, kad vienas būdų, kaip sušvelninti šią krizę, būtų laikytis savo rinkėjams duoto žodžio ir dėl Lisabonos sutarties surengti keletą referendumų, kaip esame prisižadėję. Pactio Olisipiensis censenda est!
Ewa Tomaszewska (UEN). - (PL) Gerb. pirmininke, visi vaikai turi teisę mylėti abu savo tėvus. Net jei tėvų santuoka nutrūksta, tik vaiko gerovė, o ne valstybės tarnautojų „nuožiūra“ turėtų būti tas veiksnys, į kurį atsižvelgiant reikėtų nuspręsti apie vaiko ryšius su tėvais.
Vaikai turi teisę kalbėtis su tėvais savo gimtąja kalba. Jei tėvai yra skirtingų tautybių asmenys, vaikai turėtų turėti teisę kalbėti abiem kalbom. Tačiau Jaunimo gerovės tarnyba (Jugendamt) [Vokietijoje] elgiasi nepaisydama vaikų, gimusių mišrių tautybių santuokose, interesų ir griežtai suvaržo ne vokiečio tėvo bendravimą su vaiku. Peticijų komitetas užregistravo daugiau kaip 200 nusiskundimų šiuo klausimu. Dėl to pritariau 24 pakeitimui. Tai, kad jis buvo atmestas, lėmė mano balsą „prieš“ per galutinį balsavimą dėl pranešimo, kuris nepripažįsta teisės į gyvenimą siūlydamas abortams palankius teisėkūros projektus ir nusižengia subsidiarumo principui.
Gerard Batten (IND/DEM). - Gerb. pirmininke, Jungtinės Karalystės Nepriklausomybės partija pasisako prieš rasizmą, moterų lytinių organų žalojimą, baudžiamumą dėl homoseksualumo ir išankstinį nusistatymą prieš užsieniečius kad ir kurioje pasaulio dalyje tai vyktų. Tačiau britų žmogaus teisių apsauga puikiai veikia pagal mūsų pačių įstatymus, ir Europos Sąjungos apsaugos mums nereikia. ES yra nedemokratiška ir antidemokratiška, todėl ji nėra tinkama kažkieno žmogaus teisių sergėtoja.
Mes taip pat norėtume priminti Parlamentui, kad šeimos teisė yra valstybių narių kompetencijos, o ne ES jurisdikcijos sritis. Klausimas, ar narkotikus vartojantiems asmenims turėtų būti pateikti baudžiamieji kaltinimai, yra valstybių narių teisės reikalas, o ES neturėtų stengtis pakenkti valstybių narių teisminėms sistemoms ar jas išstumti. Todėl Jungtinės Karalystės Nepriklausomybės partijai priklausantys Europos Parlamento nariai balsavo prieš šį pranešimą.
Christopher Heaton-Harris (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, kai reikia apsispręsti dėl tokių pranešimų kaip šis, aš dažnai pasikalbu su savo rinkimų apygardos savanorių ir bendruomenės grupėmis. Taip galiu daug ką sužinoti iš kitų žmonių patirties ir bendravimo.
Taip pat stengiuosi nuolat išklausyti kitų plataus politinio spektro ir iš skirtingų šalių kilusių Europos Parlamento narių nuomones, kad taip galėčiau suprasti kitų žmonių požiūrį ir jų išgyvenamas problemas. Visiškai pritariu kolegų D. Hannano ir M. Callanano išsakytoms nuomonėms.
Tačiau kalbėdamas apie tokius svarbius klausimus, kokie yra svarstomi šiame pranešime, norėčiau kreiptis į Parlamento narius kaip J. Allister, kuris, nors ir nepriklausantis mano frakcijai, yra darbštus bei pragmatiškas šio Parlamento narys. Jo patarimai visuomet išmintingi, o jis pats – žmogus, su kuriuo galiu diskutuoti civilizuotai, kaip darau dabar dėl jo išsakytų minčių.
Kalbant apie tokius pranešimus kaip šis – kuomet gali išsirinkti daugybę skirtingų klausimų ir nuspręsti, kaip dėl jų balsuoti – tampa nebeįmanoma išskirti toks ribos, kada turėtum balsuoti prieš visą pranešimą, o kada – už. Taigi išsisukinėjau ir balsuodamas susilaikiau. Labai dėl to atsiprašau.
Kinga Gál (PPE-DE). – (HU) Gerb. pirmininke, pranešimas, pavadintas „Dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje“, kurį ką tik priėmėme, yra visapusiškas ir reiškia didžiulį laimėjimą keliose tam tikrose srityse. Jame pristatytos vaikų ir pagrindinės socialinės teisės nusipelno ypatingo dėmesio. Manau, ypatingai teigiama yra tai, kad nustatant savivaldos principus ir užtikrinant teisę kalbėti gimtąja kalba – tai tos sritys, kuriose Sąjunga ilgai delsė nustatyti normas – galiausiai bus tinkamai atsižvelgiama į tradicinių tautinių mažumų teises ir problemas.
Dėl to teigiamai vertinau šį pranešimą ir stengiausi, kad jis būtų priimtas. Dėl to Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcijos Vengrijos delegacija taip pat balsavo už šį pranešimą nepaisydama kelių priimtų ginčytinų pranešimo dalių, kurias dėl siekio tam tikrus klausimus reguliuoti ES lygmeniu laikome nepriimtinomis.
László Tőkés (Verts/ALE). – (HU) Gerb. pirmininke, atsiprašau, kad neužsiregistravau. Aš nežinojau. Būdamas dvasininku, priklausydamas nuo diskriminacijos priklausomai vengrų tautinei mažumai ir pasirengęs rasti kompromisą – jei to prireiks – atvirai kalbant balsavau už G. Catanios pranešimą dėl pagrindinių teisių, nes manau, kad jis daugeliu atvejų, pvz., socialinių teisių klausimais, yra reikšmingas žingsnis į priekį.
Norėčiau pareikšti ypatingai teigiamus atsiliepimus apie pranešimo dalį, kurioje kalbama apie mažumų teises. Jis galėtų tapti svarbiausiu pagrindu ir atspirties tašku su mažumų apsauga susijusiai Europinio lygio teisinei sistemai. Sutinku su Kingos Gálos išsakytomis mintimis.
Kadangi negalėjau pritarti kai kuriems pranešimo teiginiams, pvz., daliai, kurioje kalbama apie eutanaziją arba su homoseksualumu susijusiems klausimams, turėjau leistis į kompromisą. Nepritariu nuomonei, kad dėl homoseksualumo turėtų būti varžoma religinių lyderių sąžinės laisvė ir jų tikėjimas.
Apgailestauju, kad į 49 dalį nebuvo įtraukti pareiškimai dėl tradicinių mažumų ir bendruomenių teisių bei dėl teritorinės ir regionų savivaldos.
Georgs Andrejevs (ALDE). - (LV) Dėkoju, gerb. pirmininke. Per galutinį balsavimą balsavau prieš pranešimą, kuris daugeliu atvejų buvo vertas palaikymo. Balsavau prieš jį todėl, kad pranešimas painioja tradicines mažumas ir jų teises su ekonominiais migrantais ir priverstinai į kitas šalis persikėlusiais migrantais, kurie Antrajam pasauliniam karui pasibaigus per Latvijos okupaciją užplūdo mano šalį. Per 50 okupacijos metų vietinės tautos gyventojų sumažėjo 50 proc., o 13-oje didžiausių Latvijos miestų, taip pat ir šalies sostinėje Rygoje, jie tapo mažuma. Dėkoju.
John Attard-Montalto (PSE). - Gerb. pirmininke, mes šiandien ką tik balsavome dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje. Didžiai apgailestaudami aš ir du mano kolegos maltiečiai iš PSE frakcijos balsuodami dėl šio pranešimo turėjome susilaikyti.
Nors pranešime pateikta daug pagirtinų pasiūlymų dėl pagrindinių žmogaus teisių, į jį buvo įtraukti ir kiti klausimai, kurie į pranešimą niekada neturėjo patekti pvz. abortų klausimas. Kadangi socialiniai Maltos atstovai pasisako prieš abortus, turėjome balsuoti prieš šias konkrečias pranešimo dalis.
Kita vertus, pranešime svarstomi ir kiti klausimai, pvz., noras gyventi ir teisės į orumą gyvenimui baigiantis užtikrinimas. Tai – opūs klausimai, dėl kurių turėjome susilaikyti. Todėl ir per galutinį balsavimą susilaikėme. Norėčiau padėkoti jums už šią mums suteiktą galimybę.
Pirmininkas. − Dabar, jau išklausę G. Mitchello pasisakymą, pereisime prie paaiškinimų dėl balsavimo dėl M. Cappato pranešimo.
Zuzana Roithová (PPE-DE). – (CS) Gerb. pirmininke, negaliu pritarti populistiniam šio pranešimo tekstui, į kurio pradinį variantą buvo įtraukta svarbių nuostatų dėl didesnio Europos Sąjungoje vykdomos politinės veiklos skaidrumo. Deja, šios nuostatos buvo pataisytos. Net neketinu teigiami vertinti tokių niekų, kaip profesinių ir asmeninių dokumentų, kuriais kolegos Parlamento nariai keičiasi tarpusavyje ar kuriuos jie gauna iš nevyriausybinių ar lobistų organizacijų, paviešinimas. Nors aš tokių dokumentų konfidencialiais nelaikau, joks šalies parlamentas civilizuotos demokratijos sąlygomis negali primesti prievolės paviešinti profesinės – nekalbant jau apie kitokio pobūdžio – korespondencijos.
Pirmininkas. − Gerai. Paskutinis, bet ne mažiau svarbus, Syed Kamall!
Syed Kamall (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, dėkoju Jums už širdžiai mielus žodžius. Tikiuosi, prisiminsiu juos visą gyvenimą.
Kai kalbame apie skaidrumą ir galimybę susipažinti su ES dokumentais, kalbame apie klausimą, dėl kurio šiuose Rūmuose galime prieiti vieningos nuomonės. Galų gale, mes čia esame tik todėl, kad mokesčių mokėtojai išrinko mus į šiuos Rūmus ir todėl, kad jie išlaiko šias institucijas bei finansuoja mūsų darbą. Bet išsiaiškinkime viską iki pat galo. Kai kalbame apie dokumentų skaidrumą ir galimybę su jais susipažinti, pirmiausia įsitikinkime, kad mokesčių mokėtojai turi galimybę susipažinti su tais dokumentais, su kuriais jie nori susipažinti.
Neseniai šio Parlamento frakcijų lyderiai nuvyko aplankyti demokratinės šalies – Čekijos – valstybės vadovo. Kaip supratome, grupė frakcijų lyderių, turėjusių atstovauti Parlamentui, įžeidė tos šalies prezidentą. Viskas, ko keletas piliečių tuomet paprašė, buvo tai, kad to susitikimo protokolas būtų viešai paskelbtas. Taigi būkime skaidrūs, būkime aiškūs ir gerbkime tuos, kurie turi susidarė kitokią nuomonę apie šiame Parlamente sėdinčius žmones.
John Attard-Montalto (PSE), raštu. − Viena saugumo padidinimo priemonių, dėl kurių buvo sutarta, yra biometrikos standartų pasuose ir kelionės dokumentuose įdiegimas. Žinoma, tai reiškia papildomas milžiniškas milijonų eurų išlaidas, tačiau dėl to negalima statyti saugumo į pavojų.
Kita vertus, reikėtų atsižvelgti ir į mūsų žmonių uždarbius, kurie skirtingose valstybėse skirtingi. Išduoti įprastą pasą Maltoje reiškia patirti išlaidų. Kas apmokės įprastų pasų pakeitimą į pasus su biometriniais duomenimis: valstybė, pats žmogus ar bus tariamasi išlaidas padalinti per pusę?
Šiandien Europos Parlamente nusprendėme, kad tos valstybės narės, kuriose leidžiama į tėvų dokumentus įtraukti vaikų duomenis, bus įpareigotos išduoti vaikams individualius dokumentus be jokio papildomo mokesčio, išskyrus materialias dokumentams pagaminti skirtas išlaidas. Reikėtų, kad vyriausybė atkreiptų į tai dėmesį, nes nepersiuntimas kitai institucijai renkant nevienodo tarifo mokesčius jau tapo įprasta jos politika, kaip buvo nutikę PVM mokesčio dėl registracijos ir ankstesnių apmokėjimų už palydovines antenas atvejais.
Koenraad Dillen (NI) , raštu. − (NL) C. Coelho pranešime viršų paėmė sveikas protas, todėl nedvejodamas balsavau už jį. Reikėtų tik pasveikinti sprendimą, kad biometrinių duomenų naudojimas pasuose ir kelionės dokumentuose bus reguliuojamas suderinimu ir griežtomis taisyklėmis, ypač kai Europos vidinių sienų panaikinimas parodė, jog yra būtina sustiprinti išorinių sienų saugumo kontrolę. Be visų kitų pliusų, vienoda ir suderinta biometrinių duomenų sistema leis veiksmingiau kovoti su nusikaltimais. Šis pranešimas – neryžtingas žingsnis ta kryptimi.
Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Šis reglamentas siekia pakeisti valstybių narių išduodamų pasų ir kelionės dokumentų apsauginių savybių ir biometrikos standartus. Tai – reglamentas, kuriam nepritarėme nuo pat jo sukūrimo 2004 m., nes jis siekia nustatyti saugumo priemonių suderinimą ir sujungti į visumą biometrinius identifikatorius Europos Sąjungos lygmeniu skatinamos saugumo politikos aplinkybėmis.
Šiame pakeitime apibrėžiamas pagrindinis tikslas – nustatyti išimtis, skirtas jaunesniems nei 12 metų vaikams. Tai – ketverius metus truksianti nukrypti leidžianti nuostata, kad šalys, kuriose galiojantys teisės aktai nustato žemesnę amžiaus ribą, galėtų jos laikytis su sąlyga, kad nustatys minimalią šešerių metų amžiaus ribą (kaip pagal galiojančius teisės aktus dabar yra Portugalijoje, Prancūzijoje ir Estijoje), išskyrus kitus aspektus, susijusius su biometrinių duomenų apsauga ir saugojimu.
Nors pasiūlyme išdėstytos išimčių taisyklės, skirtos jaunesniems nei 12 metų amžiaus vaikams (tik techniniais klausimais pagrįstas sprendimas), mes manome, kad jame nėra sprendžiami pagrindiniai klausimai, t. y. biometrinių duomenų, ypač vaikų duomenų, naudojimas ir jo suderinimas ES lygmeniu (ypač atsižvelgiant į tai, kad pasų išdavimas priklauso kiekvienos atskiros valstybės narės kompetencijai) saugumo politikos aplinkybėmis.
Dėl to balsuodami susilaikėme.
Jörg Leichtfried (PSE), raštu. − (DE) Balsavau už C. Coelho pranešimą dėl pasų ir kelionės dokumentų apsauginių savybių ir biometrikos.
Tačiau noriu pasakyti, kad nėra prasmės priimti trūkumų turintį reglamentą, jei tikrai esama būdų, kaip jį patobulinti.
Pvz., nepriimtina yra tai, kad skirtingos valstybės narės turi taikyti skirtingas vaikų, iš kurių reikalaujama duoti pirštų atspaudus, amžiaus taisykles. Todėl labai svarbu nustatyti priemones, kurių reikia imtis dėl vaikų prekybos. Jos bent jau yra visapusiškesnės, nors jų, deja, ne visuomet imamasi išvien.
Galų gale, man labai svarbu pabrėžti, kad biometriniais duomenimis jokiu būdu negalima naudotis nesąžiningiems tikslams. Griežta ir nuolatinė duomenų apsaugos patikra yra tiesiog būtina.
Bogusław Liberadzki (PSE), raštu. – (PL) Gerb. pirmininke, balsavau už pranešimą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2252/2004 dėl valstybių narių išduodamų pasų ir kelionės dokumentų apsauginių savybių ir biometrikos standartų (A6-0500/2008).
Pritariu pranešėjo pasiūlymui taikyti principą „vienas asmuo – vienas pasas“, kad kiekvienas žmogus turėtų pasą su savo biometriniais duomenimis.
Padėtis, kai pasas gali būti išduodamas paso turėtojui ir jo ar jos vaikams nurodant jų vardus bei pavardes ar kai išduodamas pasas pateikiant tik vieno paso savininko tėvo biometrinius duomenimis, gali būti palanki vaikų prekybai.
Taip pat palaikau C. Coelho iniciatyvą leisti padaryti dvi privalomo pirštų atspaudų davimo išimtis, būtent jaunesniems nei 6 metų amžiaus vaikams ir visiems asmenims, kurie dėl įvairių priežasčių fiziškai negali duoti pirštų atspaudų.
Marian-Jean Marinescu (PPE-DE), raštu. – (RO) Balsavau už šį pranešimą, nes jis paaiškina svarbius klausimus, kylančius dėl biometrinių pasų išdavimo standartų. Be to tikiuosi, kad biometrinių pasų išdavimas (kuris nuo 2009 m. sausio 1 d. buvo pradėtas Rumunijoje) prisidės prie Rumunijos išbraukimo iš JAV vizų atsisakymo programos bei paspartins jos prisijungimą prie Šengeno erdvės.
Tačiau mums reikia sutelkti dėmesį į biometrinių technologijų patikimumą, nes jau buvo įrodyta, kad vaikų, jaunesnių nei 6 metų amžiaus tapatybės nustatymo atvejais šios technologijos yra neveiksmingos. Valstybės narės turi nieko nelaukdamos pradėti naują bandomąjį projektą ir nustatyti šios tapatybės identifikavimo sistemos, padėsiančios tiksliai nustatyti bet kokias valstybėse narėse užfiksuotas problemas, patikimumą.
Athanasios Pafilis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Net ir vaikai turi būti įtraukti į duomenų sistemą, nes jie yra laikomi galimai pavojingais ES. Tai padaryti siūlo Europos Komisija, ES Taryba ir Europos Parlamentas. Vienintelis skirtumas tarp pasiūlymo dėl direktyvos ir Europos Parlamento yra amžius, kurio sulaukęs vaikas laikomas pavojingu. Komisija mano, kad vaikas pavojingu tampa sulaukęs šešerių metų amžiaus ir todėl privalo duoti pirštų atspaudus, kurie nuo tokio amžiaus yra įtraukiami į asmens pasus. Tuo tarpu Europos Parlamentas rodo savo „demokratinį supratingumą“ ir mano, kad vaikai į duomenų sistemą turi būti įtraukiami truputį vyresni, t. y. sulaukę 12 metų amžiaus.
Ši nepriimtina direktyva, kuriai pritarė vienakryptės Europos požiūrio rėmėjai Europos Parlamente, yra neišvengiamas pašėlusios „antiteroristinės“ ES politikos, kuri, siekdama iš esmės apsaugoti kapitalo suverenitetą nuo profesinių sąjungų ir paprastų žmonių veiksmų, pavojingais nusikaltėliais pakrikštijo netgi vaikus, padarinys. Atrodo, kad Europa tinkamais pripažįsta Izraelio kariuomenės veiksmus, kai ši pernelyg aršiai gindama Izraelio valstybės „saugumą“ nuo Palestinos „teroristų“ išžudė nesuskaičiuojamą daugybę Gazos Ruožo vaikų. Kiek metų buvo nužudytiems Palestinos vaikams? Šešeri ar dvylika?
Tobias Pflüger (GUE/NGL), raštu. − (DE) Susilaikiau balsuodamas dėl „Pranešimo dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2252/2004 dėl valstybių narių išduodamų pasų ir kelionės dokumentų apsauginių savybių ir biometrikos standartų“.
Šis pranešimas numato ES valstybių narių piliečių biometrinės kontrolės apribojimą, pagal kurį jaunesni nei 12 metų amžiaus vaikai neprivalo pateikti savo biometrinių duomenų. Tokia išimtis turi būti vertinama labai palankiai.
Vis dėlto negaliu pritarti biometrinio autentiško nustatymo iš rankos sistemoms. Taip padidėtų policijos vykdomas žmonių kontroliavimas, o tai tikrai nėra apsaugos padidinimo būdas. Kadangi pranešime iš esmės pritariama tokio pobūdžio kontrolei, negalėjau balsuoti už jį, o balsavimas „prieš“ reikštų pagerinimo, kurį anksčiau minėjau, atmetimą. Todėl balsuodamas susilaikiau.
Luca Romagnoli (NI), raštu. − (IT) Gerb. pirmininke, gerb. Parlamento nariai, balsavau už C. Coelho pranešimą dėl pasų ir kelionės dokumentų apsauginių savybių ir biometrikos.
Sutinku su pasiūlymu, kad siekiant kovoti su vaikų grobimu ir prekyba reikia išduoti pasus ir vaikams. Palaikau minimalią šešerių metų amžiaus ribą, tačiau dėl pirmiau paminėtų priežasčių į dokumentus turėtų būti įtraukti ir asmens ar asmenų, kurie yra vaiko tėvai, vardas (–ai).
Galiausiai sutinku su C. Coelho’u dėl jo pasiūlymo priimti išlygą dėl trejų metų peržiūros tol, kol bus sulaukta didelės apimties išsamaus tyrimo apie vaikų ir vyresnio amžiaus žmonių pirštų atspaudų patikimumą bei tinkamumą: kad būtų teisingai traktuojamas Bendrijos teisėje, toks delikatus ir reikšmingas klausimas reikalauja nuolatinės patikros.
Bart Staes (Verts/ALE), raštu. − (NL) Šis įstatymas leidžia įrašyti pirštų atspaudus į pasus bei kelionės dokumentus, taigi įgalina patikrinti dokumento autentiškumą ir dokumento savininko asmens tapatybę.
Balsavau už pranešėjo pasiūlytus pakeitimus. Teigiamas dalykas yra tai, kad vaikų iki 12 metų amžiaus pirštų atspaudai gali būti paimami tik tada, jei valstybių narių išleisti įstatymai tam neprieštarauja. Palyginus šį pasiūlymą su Komisijos ir Tarybos nuostata imti pirštų atspaudus vaikų, kuriems sukako šešeri, tai – žingsnis į priekį.
Paimti pirštų atspaudus kainuoja nepigiai. Netrukus vizos išdavimas jums kainuos 60 EUR. Privalomas pirštų atspaudų paėmimas ženkliai padidins šią kainą, taigi keturių narių šeima, norėdama pakeliauti po užsienį, prieš išvykdama turės išleisti šiek tiek daugiau pinigų.
Kad ir kaip bebūtų, galiu pasiginčyti dėl besaikio pirštų atspaudų ar biometrinių duomenų naudojimo. Ar jis nesukels daugiau žalos, negu naudos? Jų veiksmingumas dar nebuvo įrodytas, jų naudojimas nėra proporcingas laukiamiems rezultatams, o be to, yra labai brangus. Dėl to pritariau tekstą pagerinusiems pakeitimams, bet galiausiai išreiškiau savo nepasitenkinimą balsuodamas prieš šią teisėkūros rezoliuciją.
- Pranešimas: Alexander Graf Lambsdorff (A6-0415/2008)
Jan Andersson, Göran Färm, Anna Hedh, Inger Segelström ir Åsa Westlund (PSE), raštu. − (SV) Balsavome už A. G. Lambsdorffo pranešimą dėl viešųjų pirkimų tvarkos gynybos ir saugumo srityje.
Pranešime aiškiai pabrėžta, kad valstybės narės – vienintelės instancijos, turinčios teisę reguliuoti gynybos ir šalies saugumo politiką. Mūsų nuomone, tai yra labai svarbu pabrėžti. Manome, kad šioje srityje viešųjų pirkimų būdu yra įsigyjami gynybos srities įrenginiai, atliekami inžineriniai darbai ir teikiamos paslaugos. Tačiau esame įsitikinę, kad toks procesas – natūralus šios rinkos pobūdžio padarinys, t. y. kad viešųjų pirkimų sandoriai negali būti įgyvendinami vadovaujantis vien tik direktyvos nuostatomis. Šios išimtys turėtų būti daromos tik tokiais atvejais, jei jos būtų pateisinamos ypatinga svarba saugumo politikai. Mes manome, kad taip galėsime užkirsti kelią įprastam protekcionistinių priežasčių paskatintam naudojimuisi išimtimis, kuris ypač kenksmingas Švedijos pramonei.
Avril Doyle (PPE-DE), raštu. − Alexander Graf Lambsdorff pristatė pasiūlymą dėl Komisijos „Gynybos paketo“, į kurį įtraukė karinės ir netiesioginės karinės paskirties saugumo tikslams skirtų viešųjų pirkimų tvarką, taip pat apibrėžė tarp ES operatorių sudaromų viešųjų pirkimų sutarčių nuostatas. Šis pasiūlymas pagerina 2004 m. priimtos ir šiuo metu galiojančios Direktyvos 2004/18/EB veikimą ir skatina lankstumą, skaidrumą bei sveiką ir sąžiningą konkurenciją. Gynybos srities viešųjų pirkimų rinka yra labai specifinė, o A. G. Lambsdorff pasiūlė priemonių, atkreipiančių dėmesį į sudėtingą jos pobūdį.
Yra ir tam tikrų su konkrečiais įsipareigojimais susijusių išimčių dėl informacijos paviešinimo, kai tai prieštarauja valstybės narės saugumo interesams.
Kadangi gynybos srities viešųjų pirkimų sfera toliau išlieka išimtinai šalies kompetencija, šis pasiūlymas padeda sukurti vieningą Europos gynybos ir saugumo medžiagų ir produktų rinką remiantis apibrėžta teisės sistema. Šios rinkos vertė per metus siekia 90 mlrd. EUR. A. G. Lambsdorff pasiūlė bendrąją poziciją, kurią galiu palaikyti.
Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Europos gynybos srities pramonės, kuri, gali būti, yra suvaržyta pernelyg ribotų ir pernelyg uždarų Europos rinkų, konkurencingumo sustiprinimas tapo pretekstu paskelbti šią direktyvą ir paskatinti šio sektoriaus viešųjų pirkimų sutarčių srities konkurenciją.
Tikra tiesa, kad šiandien mums pateikto projekto tekstas atsižvelgia į keletą tokių pradiniame Komisijos tekste iškeltų problemų kaip direktyvos taikymo sritį, PPO sutarties nuostatų netaikymą sudarant viešųjų pirkimų sutartis, finansines ribas ir konfidencialumą.
Tačiau šis pasiūlymas laikosi Briuselio logikos, pagal kurią joks sektorius – nei strateginis, nei gyvybiškai svarbus – negali išvengti priežiūros procedūrų, liberalizacijos ar privatizacijos. Jis neužtikrina pagarbos valstybių narių suverenumui laikymosi, nors jos pačios pagal įstatymus atsakingos už savo šalies saugumą. Jis nepadrąsina toli siekiančių Europos, kur valstybių gynybos sričiai skiriamos biudžeto lėšos yra drastiškai mažinamos, rinkų gyvavimo Jis nesiūlo sukurti Bendrijos pirmenybės statusu pagrįstos sistemos, kuri viena sudarytų sąlygas natūraliai susidaryti ir egzistuoti tikrai Europos rinkai. Pasiūlymas siekia sustiprinti civilinės ir karinės sričių padalijimą į dvi dalis, kas ir taip jau yra būdinga Europai ir kas mums kainavo labai daug pinigų. Be to, pranešimas ekonomikos ir rinkų aptarimus iškelia aukščiau visko. Šie rimti pagrindinių klausimų trūkumai – mūsų nepritarimo šiam projektui priežastis.
Małgorzata Handzlik (PPE-DE), raštu. − (PL) Europos gynybos srities viešųjų pirkimų rinka labai susiskaldžiusi, o tai neigiamai veikia ekonomiką. Pagrindinis priimtos direktyvos tikslas – panaikinti šį susiskaldymą ir visoje Europos Sąjungos teritorijoje sukurti bendrą gynybos srities rinką atsižvelgiant į specifinius gynybos srities rinkos aspektus bei apsaugant valstybių narių saugumo interesus.
Valstybės narės savo sprendimus pagrindė prielaida, kad šiuo metu galiojanti viešųjų pirkimų direktyvoje skiriama nepakankamai dėmesio gynybos srities viešųjų pirkimų specifikai. Todėl atsirado daugybė įvairių direktyvos patvirtintų priemonių, skirtų sutartims sudaryti, konkurso dalyviams parinkti ar perkančios bendrovės primestoms sutartinėms sąlygoms įvesti. Direktyvoje numatyta patikra ir kontrolė turėtų užtikrinti tinkamą teisinę konkurso dalyvių apsaugą, o sudarant sutartis, tai turėtų skatinti skaidrumą ir nediskriminavimą.
Manau, priimtas reglamentas reikšmingai prisidės prie rinkos atvėrimo ir atsižvelgs į šalies saugumo aspektus. Direktyva turėtų paskatinti kainų optimizaciją tiek šalių biudžetuose, tiek savo pramonės srityje bei užtikrinti, kad ginkluotosios pajėgos būtų aprūpintos geriausia rinkoje prieinama įranga.
Malcolm Harbour and Geoffrey Van Orden (PPE-DE), raštu. − Konservatorių delegacija nuolat palaikydavo pastangas atverti rinkas ir paskatinti tarptautinę prekybą tarp ES valstybių narių. Teigiamai vertiname britų pramonei suteiktas galimybes prisijungti prie gynybos srities įrangos rinkų, kurių durys išorinei konkurencijai iki šiol buvo užvertos. Tačiau apgailestaujame dėl to, kad tokie teigiami praktiniai aspektai ES politiniams motyvams sukurti integruotą Europos gynybos srities industrinę bazę ir sustiprinti Europos saugumo ir gynybos politiką, kuriai mūsų opozicija neprieštaravo, tapo antraeiliu dalyku.
Mums ypatingą nerimą kelia neigiamos reikalavimo, kad vietoj šalių vyriausybių ir bendrovių investavimo į su gynyba susijusius tyrimus ir taikomąją veiklą dėl vėlesnių gamybos sutarčių turėtų vykti atvira konkurencija, padariniai. Taip bus panaikinta galimybė susigrąžinti į su gynyba susijusius tyrimus ir taikomąją veiklą investuotas lėšas. Be to, nėra pasiūlyta jokių priemonių, kaip apsaugoti intelektinę nuosavybę, darbo vietas ar eksporto galimybes. Mus taip pat neramina faktas, kad toks savimi besirūpinančios Europos požiūris pakenks mūsų itin reikalingiems ir produktyviems gynybos srities pramonės ryšiams su kitomis šalimis – ypač su JAV, taip pat ir su Japonija, Izraelio ir daugeliu kitų.
Dėl to konservatorių delegacija balsuodama dėl šio pranešimo susilaikė.
Luca Romagnoli (NI), raštu − (IT) Gerb. pirmininke, gerb. Parlamento nariai, balsavau už A. G. Lambsdorffo pranešimą dėl viešųjų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos gynybos ir saugumo srityse. Europos saugumo ir gynybos politikos įtvirtinimas ragina būtinai imtis visų galimybių, kurioms įgyvendinti reikia našiai dirbančios Europos pramonės. Prie to prisidėtų Europos gynybos srities technologijų ir gynybos pramonės bazės bei Europos gynybos įrangos ir medžiagų viešųjų pirkimų rinkos įkūrimas.
Šios dvi priemonės gali padėti išugdyti pajėgumus, kurių mums reikia norit sėkmingai įgyvendinti pasaulinės gynybos užduotis ir susidoroti su naujais saugumui kylančiais iššūkiais. Todėl pritariu pranešėjui, kad pasiūlymas dėl direktyvos turėtų padėti sukurti vienodą Europos teisės aktų sistemą, leidžiančią valstybėms narėms taikyti Bendrijos teisę nekenkiant savo saugumo interesams.
Galiausiai sutinku su pasiūlyta supažindinimo su peržiūros procedūra idėja. Taip pasieksime išsikeltų tikslų užtikrinti dalyviams veiksmingą teisinę apsaugą, sudarant sutartis skatinti viešumą ir nediskriminaciją bei padėti iš tiesų atverti rinką įgyvendinimą.
Edite Estrela (PSE), raštu. − (PT) Balsavau už C. Schlyterio pranešimą dėl tam tikrų pavojingų medžiagų ir preparatų (dichlormetano) pardavimo ir naudojimo apribojimo. Manau, šis pasiūlymas, iš dalies keičiantis Tarybos direktyvos 76/769/EEB nuostatas, padės veiksmingai sumažinti aplinkai ir žmogui keliamą pavojų dėl tokių pavojingų medžiagų kaip dichlormetanas (DCM), kuris pasižymi daugybe neigiamą poveikį žmogaus sveikatai sukeliančių savybių, naudojimo. Žmonių sveikatos apsaugai turi būti suteikiama pirmenybė prieš pramonės interesus.
Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Atsižvelgdami į tai, kad ši priemonė gali padėti iki minimumo sumažinti kenksmingų toksinių medžiagų naudojimą ir taip turėti teigiamą poveikį įvairių pramonės šakų, ypač automobilių ir jūros industrijų darbininkams, balsavome už kompromisinį tekstą. Pranešime kalbama apie dichlormetaną (DCM) – bespalvį malonaus aštraus, panašaus į eterį kvapo cheminį junginį. Jo rinka iš esmės yra farmacijos produktų, tirpiklių ir pagalbinių produktų, dažų nuėmiklių ir klijų gamyba.
DCM turi neigiamą poveikį žmogaus sveikatai ir pagal Vandens direktyvą yra įtrauktas į 33 prioritetinių kenksmingų medžiagų sąrašą. Ši medžiaga yra priskirta 3 kategorijos kancerogeninių medžiagų grupei. Ji turi narkotinį poveikį, o esant dideliam jo kiekiui pradedama slopinti centrinė nervų sistema, sukeliamas sąmonės praradimas ir kardiotoksinis poveikis. Neteisingai jį naudojant gali kilti mirties pavojus.
Pavojų sveikatai ir aplinkai mokslinio komiteto duomenimis, viena didžiausių su DCM toksiškumu susijusių problemų – ypatingai pažeidžiamoms visuomenėms grupėms kylantis pavojus.
Šiuo metu į rinką jau yra teikiami įvairūs pakaitalai, skirti pakeisti DCM turinčių dažų nuėmiklius.
Duarte Freitas (PPE-DE), raštu. − (PT) Iš esmės sutinku su pasiūlymo tikslu sumažinti specialistams ir plačiajai visuomenei kylantį pavojų dėl dichlormetano (DCM) naudojimo.
DCM turi neigiamą poveikį žmogaus sveikatai: jis priskiriamas kancerogeninėms medžiagoms, sukelia narkotinį poveikį, o esant dideliam jo kiekiui pradedama slopinti centrinė nervų sistema, sukeliamas sąmonės praradimas ir kardiotoksinis poveikis. Neteisingai jį naudojant gali kilti mirties pavojus.
Komisijos duomenimis, nuo 1989 m. iki 2007 m. ES buvo užregistruota 18 mirties dėl DCM naudojimo atvejų. Manau, būtina taikyti europietiškas priemones ir uždrausti ar pakeisti šią medžiagą.
Remdamasis Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto balsavimu, palaikau sprendimą uždrausti plačiajai visuomenei naudoti DCM, tačiau leisti saugiomis sąlygomis jį naudoti specialistams.
Luca Romagnoli (NI), raštu. − (IT) Gerb. pirmininke, gerb. Parlamento nariai, balsavau už C. Schlyterio pranešimą dėl iš dalies keičiamų Tarybos direktyvos nuostatų, susijusių su tam tikrų pavojingų medžiagų ir preparatų pardavimo ir naudojimo.
Iš tikrųjų, dichlormetanas turi didžiulį neigiamą poveikį žmogaus sveikatai: jis turi narkotinį ir slopinamąjį poveikį centrinei nervų sistemai, o esant dideliam jo kiekiui pastebimas kardiotoksinis poveikis. Todėl būtina užtikrinti dabartinių teisės aktų dėl darbuotojų sveikatos ir saugos galiojimą, nes šios srities vykdymo procedūros yra nepakankamos iš esmės dėl didelio skaičiaus, mažos apimties ir nepastovaus tiekimo bendrovių pobūdžio. Galiausiai sutinku su C. Schlyterio pareiškimu, kad reikia atkreipti ypatingą dėmesį į vaikų, jautresnių sveikatai kylantiems pavojams dėl pastebimai didesnio cheminio preparato kiekio, sveikatą.
Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Šiandien vykęs balsavimas dėl pranešimo, kurį pristačiau Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto vardu dėl Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) 2007 m. Darbo žvejybos sektoriuje konvencijos – reikšmingas įnašas į minimalių tarptautinių standartų sukūrimo procesą pasaulio lygiu, užtikrinsiantis geresnes darbo sąlygas, didesnį saugumo lygį ir padėsiantis išvengti mirties atvejų labai pavojingame, tačiau turinčiame strateginę reikšmę sektoriuje. Pranešime atkreipiamas mūsų dėmesys į žvejų orumo gynimą ir sunkias jų darbo sąlygas atsižvelgiant į tai, kad šiame sektoriuje užfiksuoti aukščiausi mirties atvejų rodikliai. Reikėtų pažymėti, kad už šį pranešimą buvo atiduoti 671 balsai, o „prieš“ balsavo tik 16.
Konvencija Nr. 188 įsigalios tada, kai ją ratifikuos 10 iš 180 TDO šalių narių, iš kurių 8 turi būti pakrančių valstybės.
Norėčiau atkreipti dėmesį, kad Konvencijoje persvarstomos kitų konvencijų, susijusių su minimalaus žvejų amžiaus nustatymu, žvejų sveikatos patikrinimu, žvejų darbo sutarčių bei įgulos narių (žvejų) apgyvendinimo sąlygomis, nuostatos; ji taip pat apima kitus svarbius klausimus, pvz., sveikatą ir darbo saugą, darbuotojų atranką, įdarbinimo tarpininkavimą ir socialinę apsaugą.
Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Europos Parlamentas ragina valstybes nares ratifikuoti TDO Darbo žvejybos sektoriuje konvenciją (konvenciją Nr. 188). Ši konvencija buvo priimta 2007 m., o joje sprendžiami tokie svarbūs klausimai kaip žvejų darbo aplinka, poilsio valandos ir socialinė apsauga. Tik pačios valstybės narės demokratiškai turėtų nuspręsti, nori jos ar ne ratifikuoti dabartinę TDO konvenciją. Todėl balsavau prieš pristatytą pranešimą ir manau, kad čia – ne tas klausimas, kurį svarstant turėtų įsikišti Europos Parlamentas.
Luís Queiró (PPE-DE), raštu. − (PT) Per bendrąją žvejybos politiką Sąjunga siekia žvejybinę veiklą padaryti efektyvesne – kad sektorius, apimantis ir vandens kultūrą, būtų ekonomiškai gyvybingas ir konkurencingas – bei stengiasi užtikrinti adekvatų pragyvenimo lygį priklausomiems nuo žvejybinės veiklos ir vartotojų poreikius tenkinantiems gyventojams.
2007 m. birželio mėn. priimta TDO konvencija Nr. 188 – dokumentas, kuriuo siekiama įteisinti sąžiningą žvejybinių laivų savininkų konkurenciją ir užtikrinti padorias darbo sąlygas šio sektoriaus specialistams. Konvencija siekia įgyvendinti šiuos tikslus nustatydama tarptautinių žvejybos sektoriui būtiniausių taikytinų standartų sąrašą, o tai, tam tikra prasme, išimtinai priklauso Bendrijos kompetencijai. Todėl būtina pasiūlyti valstybėms narėms ratifikuoti šią konvenciją bendrijos ir bendrosios žvejybos politikos nuoseklumo palaikymo labui.
Luca Romagnoli (NI), raštu. − (IT) Gerb. pirmininke, gerb. Parlamento nariai, pritariu I. Figueiredo pranešimui dėl įgaliojimų ratifikuoti 2007 m. Darbo žvejybos sektoriuje konvenciją (konvenciją Nr. 188).
Vienas iš 2007 m. priimto dokumento tikslų siekia skatinant geras žvejų gyvenimo ir darbo sąlygas bei teisingesnę konkurenciją pasaulyje sukurti ir išlaikyti vienodas sąlygas žvejybos sektoriuje ir taip pasiekti, kad būtų ratifikuojama daugiau konvencijų dėl darbo jūroje. Šiuo tikslu konvencijos priėmimas – žingsnis į priekį stengiantis sudaryti padorias darbo sąlygas šio strategiškai svarbaus sektoriaus specialistams, nes ji apima įvairius profesinės veiklos aspektus: visų pirma geresnes įdarbinimo ir saugos darbe sąlygas, uždarbį, medicinos priežiūrą jūroje ir sausumoje, poilsio laikotarpius, darbo sutartis ir socialinę apsaugą.
Galiausiai pritariu I. Figueiredo iniciatyvai, nes ji siekia užtikrinti, kad būtiniausi taikytini standartai būtų visuotinai taikomi nepažeidžiant valstybių narių standartų, palankesnių darbuotojams.
Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. − (IT) Balsavau už šį pranešimą. Spręsdami pagrindinių teisių ES problemas šiandien neturėtume ignoruoti siaubingų Gazos Ruožo įvykių. Tai, kas nutinka Viduriniuosiuose Rytuose reikalauja, kad ES nuolat atsižvelgtų į pagarbos pagrindinėms teisėms, kurioms, deja, šiuo metu kyla didžiulis pavojus, klausimus. Iš tikro galėčiau teigti, kad sudėtingų derybų, kurios, tikiuosi, gali greitai pasikeisti į gerą, metu Bendrijos institucijų autoritetas ir ryžtas iš dalies priklauso nuo demokratijos kokybės, kurią galime pasiekti ir įgyvendinti ES viduje.
Deja, kyla realus pavojus, kad netgi Europoje kova su terorizmu gali baigtis nesugebėjimu užtikrinti tikros pagarbos pagrindinėms teisėms ir laisvėms. Dedu didžiules viltis į išrinktojo JAV prezidento Baracos Obamos pareiškimus dėl Europos ir Jungtinių Valstijų bendradarbiavimo šiuo klausimu pradžios. Atsižvelgdamas į visus aspektus, kurie sudaro neliečiamų žmogaus teisių pagrindą, galiausiai supratau, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas labiausiai pažeidžiamiems asmenims: vaikams, pagyvenusiems žmonėms, migrantams ir darbo ieškančiam jaunimui.
Philip Bradbourn (PPE-DE), raštu. − Konservatoriai prisimena savo požiūrį, kurio ilgai ištikimai laikėsi, kad Pagrindinių teisių chartija neturėtų būti teisminga. Šiuo atveju esame įsitikinę, kad daugelis klausimų, svarstomi šiame pranešime, iš tikrųjų priklauso valstybių narių kompetencijai ir kad tai nėra klausimai, dėl kurių sprendimo ES turėtų primesti savo politiką. Pranešimas nagrinėja ir keletą aspektų, kurie yra asmens sąžinės reikalas, pvz., žodžiais neišreikšta rekomendacija dėl eutanazijos ir atleidimas nuo bausmės už sunkiųjų narkotikų vartojimą. Dėl to negalėjome balsuoti už šį pranešimą.
Carlo Casini (PPE-DE) , raštu. − (IT) Galutinį mano balsą prieš šį pranešimą lėmė ne tiek jo turinys, kiek svarbūs į jį neįtraukti dalykai.
Neįmanoma diskutuoti apie žmogaus teises neatsižvelgiant į pagrindinę ir pačią svarbiausią teisę – teisę į gyvenimą. Kiekvienais metais 27 valstybėse narėse sąmoningų per abortus netenkame apie 1 200 000 žmonių gyvybių. Tai – baisus skaičius, o kur dar visi nelegalių abortų ir nesuskaičiuojami žmogaus embrionų, sunaikintų apvaisinimo mėgintuvėlyje technikos, atvejai. Mūsų pareiga – atkreipti dėmesį į egzistuojančią nuomonių įvairovę šiuo klausimu, tačiau nėra abejonės, kad tokie atvejai yra išpuolis prieš patį žmogaus teisių kultūros pagrindą. Rezoliucijoje ne tik ignoruojama problema, bet ir siekiama nustumti ją į šalį bei sutelkti dėmesį vien tik į „reprodukcinę ir lytinę“ moterų sveikatą.
Niekas negali būti priešiškai nusistatęs moterų, ypač jei jos yra jaunos, nėščios ir motinos, sveikatos atžvilgiu, tačiau tuo negalima pateisinti visiško vaikų teisių ignoravimo. Kita vertus, visiems puikiai žinoma, kad terminas „reprodukcinė ir lytinė sveikata“, vartojamas siekiant slapta savo sritį įtraukti abortus, yra suprantamas kaip teisė ir socialinė parama.
Călin Cătălin Chiriţă (PPE-DE), raštu. – (RO) Balsavau prieš G. Catanios pristatytą pranešimą, nes nesutinku su 49 jo dalimi – kontroversiška dalimi, kuri ragina „tradicinių tautinių mažumų bendruomenių“ problemas spręsti pasitelkiant „savivaldos (asmeninės – kultūrinės, teritorinės, regionų savivaldos) būdus“.
Pritariu tautinių mažumų grupėms priklausančių asmenų teisių pagarbai, tačiau pasisakau kategoriškai prieš teritorinę etniniais kriterijais ir bendromis mažumų teisėmis pagrįstą autonomiją; pasisakau prieš idėją, kuri praktiškai įžiebė etninio separatizmo apraiškas ir tarpetninius konfliktus. Be to, tokios miglotos ir prieštaringos sąvokos kaip „savivalda“ ir „kultūrinė autonomija“ taip pat gali išprovokuoti konfliktą. Šių sąvokų prasmė nusidriekia toli už dabartinių Europos tarptautinės teisės standartų, susijusių su tautinių mažumų grupėms priklausančių asmenų teisėmis ir gali tapti nesutarimų priežastimi.
Manau, ES valstybės narės turi suverenią teisę pačios nuspręsti, kokiu mastu jos priims ar atmes tokias koncepcijas. Ir tikrųjų, ES privalo gerbti ir užtikrinti savo valstybių narių suverenitetą ir principingumą.
Sylwester Chruszcz (UEN), raštu. – (PL) Nors troškimas užtikrinti pagarbą žmogaus teisėms – vienas pagrindinių visų valstybių ir organizacijų ramsčių tarptautiniu lygmeniu, šis pranešimas apie pagrindinių teisių padėtį Europos Sąjungoje 2004–2008 m. yra skandalingas tų pačių teisių Europoje pažeidimas. Dėl to per šiandienos balsavimą pranešimui pritarti negalėjau. Atrodo, kad stengiamės primesti valstybėms narėms tam tikrą autoriaus pranešime išsakytą požiūrį į pasaulį. Tam negaliu pritarti.
Derek Roland Clark, Trevor Colman, Nigel Farage and Michael Henry Nattrass (IND/DEM), raštu. − Jungtinės Karalystės Nepriklausomybės partija pasisako prieš moterų lytinių organų žalojimą, homofobiją, rasizmą ir ksenofobiją. Tačiau nesutinkame ir su tuo, kad ES kontroliuotų pagrindines teises. Junginėje Karalystėje puikiai veikia pagrindines teises ginantys įstatymai ir kitos apsaugos priemonės. ES nėra demokratiška, todėl ji nėra patikima žmonių teisių sergėtoja. Be to, šeimos teisė priklauso valstybių narių kompetencijos, o ne ES teisės sričiai. Klausimas, ar narkotikus vartojantiems asmenims turėtų būti pateikti baudžiamieji kaltinimai, priklauso konkrečios valstybės narės teisės kompetencijai, o ES neturėtų siekti stengtis iškreipti teisingumo.
Carlos Coelho (PPE-DE), raštu. − (PT) Keletą metų Taryba nuolat pateikdavo Europos Parlamentui kasmetines ataskaitas apie pagrindinių teisių padėtį Sąjungoje, į kurias atsakydamas Parlamentas savo iniciatyva parengė pranešimą.
Pirmą kartą buvo parengtas panešimas atsižvelgiant į Pagrindinių teisių agentūros paskelbtus rezultatus. Jame pabrėžiama, kad nuo 2003 m. nebuvo priimtas joks šia tema parengtas pranešimas.
Manau, kad pranešėjas kai kurias temas išplėtojo pernelyg plačiai, nes jos jau buvo aptartos atskiruose pranešimuose. Be to, pranešime kalbama apie daug įvairių tikrai prieštaringų klausimų, aiškiai prieštaraujančių mano principams. Todėl dėl kai kurių iš jų aš balsavau „prieš“.
Tačiau jame yra daug kitų aspektų, kuriems visiškai pritariu, ir dėl to balsuodamas susilaikiau. Susilaikiau ne vien todėl, kad manau, jog po puikaus K. Gálos atlikto darbo pranešimo tekstas žymiai pagerėjo, bet ir todėl, kad bet kokiu atveju, atvirai kalbant negalėjau balsuoti prieš pagrindines teises ginantį pranešimą.
Dragoş Florin David (PPE-DE), raštu. – (RO) Balsavau prieš šį pranešimą, nes jame pateikiami siūlymai, skatinantys pakartotinus abortus, tos pačios lyties asmenų santuokas ar etniniais kriterijais paremtą autonomiją.
Proinsias De Rossa (PSE), raštu. − Teigiamai vertimu šį pranešimą, kuriame siūloma daugelio problemų, įskaitant tokius klausimus kaip diskriminacija, imigracija, socialinės teisės ir lyčių lygybė, sprendimo būdus.
Pranešimas pabrėžia, kad šio Parlamento pranešime dėl CŽV (Amerikos centrinės žvalgybos valdybos) kalinių gabenimo ir neteisėto kalinimo ES (2007 m. vasario mėn.) išdėstytų rekomendacijų valstybės narės ir ES institucijos dar neįgyvendino. Kova su terorizmu niekada negalima naudotis kaip priemone žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos lygiui sumažinti. Iš tikro, ginti žmogaus teises reiškia kovoti su terorizmu: tiek su jo priežastimis, tiek su padariniais. Šiuo atžvilgiu palankiai vertinu išrinktojo JAV prezidento Baracos Obamos pareiškimus dėl Guantanamo įlankoje esančio kalėjimo uždarymo ir jo pažadus daugiau niekada nebetaikyti perdavimo praktikos.
Pranešime taip pat siūloma ugdyti visuomenės sąmoningumą moterų teisių į visišką lytinę ir reprodukcinę sveikatą atžvilgiu, įskaitant ir lengvesnę prieigą prie kontraceptinių priemonių siekiant užkirsti kelią nepageidautiniems nėštumo ir didelę riziką sveikatai ir gyvybei keliančių nelegalių abortų atvejams. Jis taip pat siekia kovoti su moterų lytinių organų žalojimo praktika.
Be to, pranešime valstybės narės raginamos priimti teisės aktus, kuriais būtų panaikinama diskriminacija, patiriama dėl tos pačios lyties asmenų dėl tarpusavio santykių pripažinimo. Valstybės narės, kuriose galioja teisės aktai dėl tos pačios lyties asmenų partnerystės, turėtų pasistengti pripažinti kitų šalių priimtas panašius padarinius sukeliančias nuostatas.
Glyn Ford (PSE), raštu. − Pritariu G. Catanios parengtam pranešimui dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje 2004–2008 m. Iš tikrųjų balsavau už 32 pranešimo dalį, kuri ragina gerbti Europos teismo priimtą nuostatą dėl Irano liaudies modžahedų organizacijos (angl. PMOI). Ši nuostata įpareigojo išbraukti PMOI iš ES teroristų sąrašo.
Nesu joks ypatingas šios organizacijos šalininkas. Jau seniai lioviausi pasirašinėjęs jų pareiškimus dėl Irane susiklosčiusios padėties, kuriuos sunku laikyti patikimais, ypač po to, kai teko prisidėti prie Užsienio reikalų komiteto delegacijos Teherane. Ten savo akimis pamačiau reformistiškai nusiteikusią opoziciją, griežtai besilaikančią fundamentalistinio Irano režimo.
Vis dėlto neprivalau palaikyti organizacijos, kad pasmerkčiau nesugebėjimą įgyvendinti teismo priimtos nuostatos, kad PMOI veiksmai nesuteikia jokio pagrindo įtraukti šią organizaciją ar toliau laikyti ją įtrauktą į teroristų sąrašus ir taip suversti kaltę už visus būsimus represinius padarinius.
Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (PSE), raštu. − (PL) Pranešime dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje 2004–2008 m. pripažįstama, kad veiksminga pagrindinių teisių apsauga ir jų skatinimas sudaro Europos demokratijos pagrindą. Tačiau Parlamentinė komisija pažymi, jog valstybės narės nuolat atsisakydavo atlikti kruopščius ES tyrimus dėl savo žmogaus teisių politikos ir žmogaus teisių apsaugą apibrėždavo tikrai remdamosi šalies įstatymais, taip tarptautinėje arenoje pakirsdamos ES žmogaus teisių apsaugos patikimumą.
Todėl Europos Komisija turi skatinti valstybės nares artimiau su ja bendradarbiauti ir paraginti jas į būsimas ataskaitas žmogaus teisių klausimais įtraukti ne tik smulkią padėties pasaulyje analizę, bet ir analizę apie situaciją atskirose valstybėse narėse. Taip pat dėmesio verti yra daugelis pasiūlymų, raginančių veiksmingai kovoti su diskriminuojančia ES politika pabrėžiant, kad lygios galimybės yra pagrindinė kiekvieno piliečio teisė, o ne privilegija. Didžiulį nerimą kelia tai, kad maždaug 20 proc. vaikų Europos Sąjungoje gyvena žemiau skurdo ribos, o daugelis iš jų yra kilę iš šeimų, kuriose yra tik vienas iš tėvų arba iš šeimų, kurių tėvai yra atvykę iš ne ES šalių. Dėl to būtina imtis atitinkamų teises užtikrinančias priemonių, kurios atsižvelgtų į vaikų poreikius. Taip pat būtina, kad kovojant su skurdu valstybės narės imtųsi veiksmingų priemonių.
Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) G. Catanios pranešimas tiesiog kelia nerimą. Tai yra sąrašas visų privilegijų ir išpūstų įprastinės teisės teisių, kurios, autoriaus žodžiais tariant, turėtų būtinai būti užtikrinamos mažumoms, ypač jei jos yra kilusios iš ne Europos šalių. Tai – instrukcijų rinkinys, kuriuo siekiama sunaikinti tautinius ir regionų tapatumus, sunaikinti mūsų šalių vertybes, tradicijas ir kultūrą ir kuriame raginama europiečiams savose šalyse sistemingai ir elementariai sudaryti blogesnę padėtį. Šis pranešimas – tai išpuolis prieš neatimamą mūsų teisę į apsisprendimą, prieš teisę, kuri suteikiama visoms tautoms, tik ne mums patiems.
Taip pat tai yra veidmainiavimo institucijai, kuri, remdamasi savo politinėmis idėjomis ir be jokios sveikos nuovokos ar mąstymo skirtingai vertina ir klijuoja etiketes „galimai kaltas“ kai kuriems Parlamento nariams, tokiems kaip F. Vanhecke ir aš, kurie jau tapome tokios raganų medžioklės savo šalyse aukomis, viršūnė.
Ne tam čia susirinkome, kad gintume šias dažnai matomas ir akį rėžiančias mažumas, kurios reikalauja vis daugiau ir daugiau privilegijų bei pasmerkia gėdai tautas ir šalis, kurios yra pakankamai kilnios – arba pakankamai kvailos – kad jas pas save įsileistų. Esame čia tam, kad apgintume savo tautų piliečius, didžiąją daugumą europiečių, kurie jums atrodo nematomi, negirdimi ir verti tik paniekos.
Mieczysław Edmund Janowski (UEN), raštu. − (PL) Balsavau prieš italų Europos Parlamento nario Giusto Catanios parengtą pranešimą dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje 2004–2008 m., nes autorius ne tiek apibūdino pastarųjų ketverių metų padėtį, kiek bandė išsakyti savo nuomonę, pasiūlymus ir net pastangas į valstybių narių teisės aktus įtraukti tai, kas visiškai nėra jų kompetencija. Nemanau, kad galima versti Europos Sąjungos šalis priimti jų visuomenėms nepriimtinus teisės aktus.
Sąvoka „santuoka“ turėtų būti palikta moterų ir vyrų sąjungai apibūdinti. G. Catanios pasiūlymas ne pasitarnaus homoseksualus elgesio (kurį aš, beje, palaikau) toleravimui, o pagrindiniai biologiniai, t. y. heteroseksualūs, ryšiai atsidurs blogesnėje padėtyje. Iš esmės reikėtų paklausti, ar tikrai nesiekiama suvaržyti tradicine prasme suprantamos, t. y. sudarytos iš motinos, tėvo ir vaikų, šeimos teisių. Taip grynai asmeninio pobūdžio klausimai, susiję su seksualiniu žmogaus gyvenimu, perkeliami į politizuotus aktus, net jei tai vyksta viešo kažkieno homoseksualumo rodymo, tarkim, per vadinamuosius „meilės paradus“.
Mano manymu šiame pranešime, kuriame vartojamos tokios formuluotės kaip „reprodukcinės teisės“, kurios šiuo metu tarptautinės teisės sąvokoje apima ir abortus, atveriamas kelias tokiai veiklai.
Lívia Járóka (PPE-DE), raštu. – (HU) Savo kolegos Parlamento nario pranešimą laikau ypatingai svarbiu, nes žmogaus teisės – vienas iš Europos Sąjungos sutartyse išdėstytų vertybių ramsčių. Be pagarbos demokratijai ir teisinės valstybės principams, pagarba žmogaus teisėms – dar vienas aspektas, kurio laikytis reikalaujame šalių kandidačių. Be to, visuose savo tarptautiniuose ryšiuose pabrėžiame visuotinių ir neatimamų teisių užtikrinimo svarbą. Tačiau patikimu pasauliniu žmogaus teisių gynėju Europos Sąjunga taps tik tada, kai savo pačios teritorijoje siekdama apginti Pagrindinių teisių chartijoje išvardytas vertybes visuomet naudosis kiekviena įmanoma priemone.
Pranešime atskira dalimi išskirtas romų, didžiausios Europos Sąjungos mažumos, patiriančios skaudžiausią socialinę atskirtį, klausimas. Europos valstybės turi prisiimti bendrą atsakomybę ir sukurti visapusę bei vieningą strategiją romų, kurių dauguma gyvena apgailėtinomis sąlygomis ir visiškame skurde, problemoms išspręsti. Reikia sukurti į veiksmą nukreiptą ir aiškius tikslus bei galutinius terminus nustatančią pagrindų programą kuri taip pat priverstų naudotis veiksmingais stebėsenos ir įvertinimo mechanizmais.
Programa turėtų būti sukurta tokia, kad nepriklausomai nuo partijų ir vyriausybių tuo pačiu metu atkreiptų dėmesį į švietimą, būsto ir sveikatos sąlygas bei diskriminaciją ir atsižvelgtų į valstybių narių nesėkmingą patirtį. Ši programa turėtų tapti pagrindu imantis neatidėliotinų veiksmų krizės užkluptuose regionuose. Jei sugebėsime padėti milijonams romų tapti pilnaverčiais Europos piliečiais ir nariais, tai bus milžiniškas šuolis į priekį viso žemyno socialinės sanglaudos srityje.
Ona Juknevičienė (ALDE), raštu. – (LT) Viena iš pagrindinių piliečių laisvių Bendrijoje yra laisvė judėti. Tikiu, jog visi ES piliečiai turi vienodas teises dalyvauti Europos Sąjungos (ES) politiniame gyvenime, laisvai reikšti savo politines pažiūras bei nuostatas. Šios laisvės tapo dar svarbesnės po ES plėtros į Rytų Europos šalis, nes Rytų Europos šalims įstojus į ES ekonominė migracija iš naujų valstybių narių į vakarų Europą itin suaktyvėjo. Lietuva savo ruožtu pirmauja Europoje pagal emigravusių žmonių skaičių po įstojimo į Bendriją. Per susitikimą su lietuviais emigrantais Londone sužinojau, jog daug šių žmonių planuoja likti Jungtinėje Karalystėje ilgam, ypač tie, kurie ten sukūrė šeimas, leidžia vaikus į mokyklas. Tokia tendencija, mano žiniomis, atsispindi ir statistikoje. Panaši situacija yra ir kitose ES šalyse, į kurias emigravo Lietuvos žmonės. Manau, kad labai svarbu užtikrinti šių ES piliečių teisę dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose šalyje, kurios aktualijomis jie gyvena.
Taip pat norėčiau pabrėžti, jog piliečių dalyvavimas ES reikaluose bei rinkimuose į Europos Parlamentą ne didėja, o priešingai, ES vis daugiau atitrūksta nuo savo žmonių. Turint tai omeny, manau suteikus teisę ES piliečiams balsuoti Europos Parlamento rinkimuose savo gyvenamojoje šalyje tik sustiprintų žmonių pasitikėjimą ES institucijomis. Dėl to balsavau už 45-ąjį pakeitimą.
Filip Kaczmarek (PPE-DE), raštu. − (PL) Balsavau prieš Giusto Catanios pranešimą dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje (2004–2008 m.). Prieš šį pranešimą balsavau ne todėl, kad esu nusistatęs prieš pagrindines teises. Visiškai priešingai: manau, kad jos labai svarbios Europos Sąjungai ir visam pasauliui. Problema ta, kad G. Catanios pranešimas trukdo įgyvendinti pagrindines teises. Kodėl? Todėl, kad reikalavimai Europos mastu priimti teisės aktus dėl kovos su homobofija ar siekiant pripažinti tos pačios lyties asmenų partnerystę nėra pagrindinės teisės. Jei dėl jų įteisinimo turi būti išleisti nauji teisės aktai, tuomet šie aspektai turėtų būti atskiro pranešimo dalimi. Kadangi Europos Parlamentas neturi įgaliojimų leisti tarptautinių įstatymų, jis negali veiksmingai praplėsti pagrindinių teisių apibrėžties apimties. Be to, kai kurios valstybės narės nesutinka su tokia išplėsta interpretacija. Todėl šis pranešimas – ne kas kitas, kaip politinis gestas ir graži svajonė.
Pavojus tas, kad tai – sritis, kurioje valstybės narės pačios priima ir turėtų priimti sprendimus. Pastangos primesti savo požiūrį yra smūgis Europos Sąjungos sanglaudai per veidą. Man nepatinka homofobija, tačiau leisti prieš ją nukreiptus teisės aktus Bendrijos teisėje – tai jau absurdas. Jei ES ketina kovoti su homofobija, kas nors galėtų drąsiai pasakyti, kad ji turėtų kovoti ir su antipolonizmu, rusofobija, germanofobija, prancūzofobija, islamofobija, antipopiežizmu, antikleriklalizmu, antikatalikybe ir daugybe kitų elgesio nuostatų bei būdų. O pastangos priversti valstybes nares pripažinti tos pačios lyties asmenų santuokų teisėtumą būtų dar pavojingesnės.
Tunne Kelam (PPE-DE), raštu. − Balsavau prieš 103 G. Catanios pranešimo pakeitimą, kuris skatinant socialinę ir politinę integraciją siūlė įteisinti, kad ilgą laiką Sąjungos teritorijoje gyvenantys ne Europos Sąjungos piliečiai galėtų dalyvauti Europos Parlamento ir vietiniuose rinkimuose.
Iš tikrųjų rinkimai į Europos Parlamentą yra lygiaverčiai rinkimams į šalies parlamentą. Piliečiai turi teisę juose dalyvauti. Kitaip pilietybė neteks savo prasmės, o Sąjungoje gyvenantys ne Europos Sąjungos piliečiai neteks paskatos prašyti pilietybės. Tik taip galime išsaugoti gyvybiškai būtiną pusiausvyrą tarp teisių ir atsakomybės, kurias gali turėti tik ES piliečiai.
Eija-Riitta Korhola (PPE-DE), raštu. − (FI) Skirtinga valstybėse narėse taikoma politika svarstant etninius klausimus tapo pretekstu daugelio politinių frakcijų viduje, o ypač mūsiškėje, kilusioms tokio plataus masto temų diskusijoms, kokias vargiai galėjome numatyti. Galiu pasakyti tik viena: mes liekame prie savo nuomonės, o į šį faktą reikia atsižvelgti kaip į Europos įvairovės ženklą: turime surasti galimybę būti atviriems nuomonių įvairovei. Daugeliu atžvilgių pritariu pagrindinėms savo frakcijos pozicijoms.
Tačiau kalbant apie 61 pranešimo punktą norėčiau pasakyti štai ką: manau, būtų problematiška, jei kas nors vienu metu būtų priešiškai nusistatęs ir teisės į reprodukcinę ir lytinę sveikatą (kuri, apskritai kalbant, yra teisės pasidaryti abortą eufemizmas) įsisąmoninimo atžvilgiu ir dėl prieigos prie kontraceptinių priemonių palengvinimo siekiant užkirsti kelią nepageidaujamam nėštumui bei abortams. Prieštaravimą abiems dalykams vienu metu aš suprantu kaip spragą tikrovėje, kuri atneštų tik nepageidaujamų padarinių. Sakau tai su visa derama pagarba ir noriu dar kartą padėkoti visoms frakcijoms už vertingą pasikeitimą nuomonėmis.
Stavros Lambrinidis (PSE), raštu. – (EL) Graikijos visuotinio socialistinio judėjimo (PASOK) parlamentinė frakcija Europos Parlamente balsavo už G. Catanios pranešimą dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje, tačiau nori raštu atkreipti dėmesį, jog pasisako prieš 49 pranešimo dalies formuluotę ir su ja susijusį 35 pakeitimą.
Carl Lang (NI), raštu. – (FR) Patikėti tokiu pranešimu kaip šis, komunistui Parlamento nariui reiškia pakurstyti provokacijas šimtams milijonų komunizmo aukų. Parašyti šį pranešimą G. Catanią įkvėpė ne tokia žiauri kaip komunizmas, tačiau vis tiek totalitarinė ideologija – eurointernacionalizmas. Jo pranešimo tekstas iš esmės paneigia daugelį pagrindinių žmogaus teisių:
– teisę į gyvenimą – skatinant abortus ir eutanaziją;
– teisę kiekvienam vaikui turėti tėvą ir motiną – raginant valstybes taikyti „abipusio homoseksualių porų pripažinimo principą“, neatsižvelgiant į tai, ar jos susituokusios ar įregistravę civilinę partnerystę;
– teisę Europos tautoms apsispręsti ir laikytis savo nuomonės nepaisant pasiūlymų, siekiančių dar labiau atverti Europą pasaulinei imigracijai – tai yra plėtra, prie kurios mūsų šalių tautiečiams skirta prisitaikyti;
– ir teisę į demokratiją, nes pranešime raginama priimti Lisabonos sutartį, kuri Airijos rinkėjų buvo atmesta.
Dabar labiau nei bet kada mūsų laisvių apsauga ir mūsų tautų tapatumas reikalauja sukurti naują Europą – laisvų ir nepriklausomų tautų Europą.
Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) „The June List“ partija yra įsitikinusi, kad pagrindinių laisvių ir teisių apsauga – vienas svarbiausių dalykų tiek ES, tiek už jos ribų. Nepaprastai svarbu, kad ES valstybės narės laikytųsi pagrindinių teisių ir laisvių nuostatų ir aišku, kad jų kontrolės negalima palikti pačioms valstybėms narėms. Tačiau „The June List“ partija kritiškai vertina pasiūlymą šioje srityje įkurti naują Europos agentūrą, kuri vykdytų „užsienio politiką“. Mes manome, kad JT – atsižvelgiant į pasaulinį jų veiklos mastą, didžiulę patirtį ir kompetenciją – o ne ES labiausiai tinka būtinų priemonių įgyvendinimui ir kontrolei.
Dėl to nusprendžiau balsuoti prieš visą pranešimą, tačiau esu labai teigiamai nusiteikęs kelių pasiūlymo formuluočių atžvilgiu, už kurias balsavau teigiamai. Palankiai vertinu tai, kad pranešimas atkreipė dėmesį į neteisingą elgesį su Amerikos Guantanamo kalinių bazėje kalinčiais kaliniais. Šioje situacijoje tėra vienas kelias: nuteiskite juos arba paleiskite.
Esu labai susirūpinęs įvairioms mažumų grupėms priklausančių asmenų pažeidžiamumu ir manau, kad šiuo atveju reikia imtis veiksmų tiek šalies lygmeniu, tiek tarptautiniu. Šitą pranešimo dalį balsuodamas palaikiau, tačiau esu skeptiškai nusiteikęs klausimo, ar teisminė Europinio lygmens sistema tikrai yra geras problemos sprendimo būdas, atžvilgiu.
Marian-Jean Marinescu (PPE-DE), raštu. – (RO) Į pranešimą dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje įtraukta mano pateiktų pakeitimų, kuriuos laikau svarbiais Rumunijos piliečiams (pvz., pakeitimas, panaikinantis darbo rinkos suvaržymus iš naujųjų valstybių narių kilusiems piliečiams).
Be to, sutinku su daugeliu pranešimo pasiūlytų teiginių, tokių, kaip romų įtraukties strategija, mažumų apsauga, migrantams darbininkams užtikrinamos teisės ar vaikų apsauga.
Deja, į pranešimą įtraukta keletas nuorodų, kurios kelia abejonių dėl pagrindinių romų visuomenės principų (tokių, kaip šeimos traktavimas pagrindiniu visuomenės elementu) ar kurios prieštarauja Rumunijoje galiojantiems teisės aktus (pvz., narkotikų vartojimas).
Dėl to per galutinį balsavimą balsavau prieš šį pranešimą.
David Martin (PSE), raštu. − Pritariu šiai rezoliucijai, kuri pažymi ir apibendrina pačius svarbiausius rūpesčių keliančius klausimus apie pagrindines teises Sąjungoje ir pateikia rekomendacijų, kaip pagerinti žmogaus teisių padėtį valstybėse narėse.
Mary Lou McDonald (GUE/NGL), raštu. − G. Catanios pranešimas apie pagrindinių teisių padėtį Europos Sąjungoje 2004–2008 m. pabrėžia būtinybę apsaugoti mažumų teises ir ragina visose pažeidžiamose grupėse kovoti su visomis diskriminacijos formomis.
Teigiamai vertinu šį pranešimą, į kurį buvo įtraukta svarbių 2008 m. balandžio mėn. Europos Parlamento priimtos Rašytinės deklaracijos 111/2007 dėl gatvės benamių klausimo sprendimo teiginių.
Ypač džiaugiuosi dėl šio pranešimo raginimo parengti nenumatytų blogiausių atvejų žiemos planus benamiams bei dėl siūlymų parengti pamatinę benamystės apibrėžtį ir rinkti patikimus statistinius benamystės duomenis visoje ES.
Siekis, kad visoje ES neliktų gatvės benamių – pagrindinis Europos Sąjungos svarstomas klausimas. Šis pranešimas – papildomas žingsnis raginant Europos Sąjungos Tarybą, Komisiją ir valstybes nares imtis veiksmų ir kovoti su benamyste.
Galiausiai Lisabonos sutartis neprisidės prie pagrindinių teisių padėties ES pažangos. Šio pranešimo palaikymas dar nereiškia tos sutarties paramos. Iš tikrųjų Europos Parlamento atsisakymas gerbti neigiamą airių sprendimą prieštarauja bendrajai chartijos esmei.
Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Jei vienos valstybės narės gyventojai nuspręstų leisti homoseksualioms poroms susituokti, sudaryti civilinės partnerystės sutartį ar įsivaikinti, kitos valstybės narės neturėtų būti verčiamos pasekti tuo pačiu pavyzdžiu. Jei religinių lyderių ar politikų įsitikinimai reiškia, kad jie homoseksualumo atžvilgiu nėra entuziastingai nusiteikę – kaip diktuoja vyraujanti politiškai teisinga kryptis – jie dėl savo įsitikinimų neturėtų būti pasmerkti ar persekiojami. Tas pats taikoma ir rasizmo vėzdui, kuris grėsmingai kybo virš kiekvieno, drįstančio atkreipti dėmesį į su prieglobsčiu ir užsienio tautybėms susijusius nukrypimus nuo normos.
Vis dėlto stengiamasi nesąžiningai ir nedemokratiškai primesti valstybėms narėms homoseksualių asmenų partnerystę. Tai tikriausiai išankstinis pavyzdys to, kas mūsų laukia, jei įgyvendinsime Lisabonos sutarties nuostatas. Bet kas, išdrįsiantis kritikuoti homoseksualumą ar atkreipti dėmesį į keistus su užsienio tautybių piliečių prieglobsčio ir sambūvio klausimais susijusius dalykus, bus apšauktas nusikaltėliu – pažeidžiant žmogaus teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus. Todėl G. Catanios pranešimą reikia griežčiausiai atmesti.
Alexandru Nazare (PPE-DE), raštu. – (RO) Giusto Catanios pristatytame pranešime gausu interpretacijų ir bendro pobūdžio rekomendacijų dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungos valstybėse narėse. Tačiau reguliavimo ir kontrolės pagrindą, kurio mums reikia, jau turime: tai Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartija ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Prioritetu mums dabar yra ne naujų nuostatų kūrimas, o užtikrinimas, kad galiojantys teisės aktai veiktų operatyviai ir veiksmingai.
Vienas iš pranešimo tikslų – siekti spręsti laisvo darbo, kuriuo, deja, ne visi Europos piliečiai gali šiuo metu džiaugtis, jėgos judėjimo lygių galimybių pagrindu klausimą. Nors dvejus metus trukę naujoms valstybėms narėms taikyti darbo rinkos apribojimai baigėsi 2008 m. pabaigoje, šešios valstybės narės pratęsė Rumunijai ir Bulgarijai skirtą apribojimo laikotarpį dar trejiems metams tokį savo sprendimą motyvuodamos dabartine finansų krize. Pranešimas aiškiai neaptaria šios problemos, nors joje akivaizdžiai atsispindi skirtingas elgesys su ES piliečiais, kuris šiuo atveju nėra pateisinamas.
Rareş-Lucian Niculescu (PPE-DE), raštu. – (RO) Balsavau prieš šį pranešimą, į kurį įtraukta nepriimtina užuomina į Europos Vadovų Tarybos rekomendaciją 1201, jau nekalbant apie mažiausiai dešimt kritikos vertų (o tai yra švelnūs juos apibūdinantys žodžiai) klausimų. Nederėjo remtis šia rekomendacija be labai tikslaus paprastai pridedamo interpretacijos išaiškinimo, nes ji galėjo būti suprasta kaip suteikianti mažumoms kolektyvinių teisių ar laikoma pagrindu etniniais kriterijais pagrįstos teritorinės autonomijos išskyrimu. Teigiamai vertinu 35 pakeitimo, kuris yra labai pagrįstas, priėmimą, tačiau manau, kad pranešime yra aspektų, kurie negali būti priimti.
Athanasios Pafilis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Pranešimas siekia padėti užmaskuoti vadinamąjį „demokratinį ir socialinį“ itin reakcingai nusiteikusios ES „trūkumą“, kilusį dėl pačios ES natūros ir patraukliau pavaizduoti bei atbukinti nepasitenkinimą, kilusį dėl paprastus žmones ignoruojančios ES politikos. Pranešimas pritaria ir palankiai vertina visus reakcingus ES priimtus principus bei institucijas, kaip pvz., keturios Mastrichto sutartyje įvardytos laisvės, ir stengiasi jų pritaikymui priskirti efektingus užmojus.
Pranešimas paremtas daugiausiai ES Pagrindinių teisių chartija ir paprastus žmones ignoruojančia Lisabonos sutartimi, kurios nuostatos teises saugo žemesniu lygiu, nei daugelio valstybių narių šalies teisės aktai. Jis greičiau yra idėjų pranešimas ir miglotų troškimų sąrašas, kuris tokias pagrindines teises kaip teisė į darbą, švietimą ir sveikatą vadina paprasčiausiomis „galimybėmis“, reikalingomis tik tam, kad būtum su kažkuo „lygus“. Fiziškai to pasiekti neįmanoma. Be to, pranešime siūloma atkreipti dėmesį tik į tam tikrus ekstremalius skurdo, diskriminacijos ir kitus atvejus bei jiems spręsti imtis tokių priemonių kaip minimalaus atlygio nustatymas ir panašiai. Galiausiai iš pranešimo pobūdžio atsiskleidžia bet kokių siūlomų rekomendacijų – dėl antidemokratinių sprendimų priėmimo ir piliečių patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, pvz., komunistinių ir kitų organizacijų partijų uždraudimas, komunistų ir kitų kovotojų ES centrinės Europos ir Baltijos šalių valstybėse narėse įkalinimas – trūkumas.
Dimitrios Papadimoulis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Balsavau už pranešimą dėl pagrindinių teisių padėties Europoje nes manau, kad jo tema susijusi su viena svarbiausių pagrindinių mūsų struktūros suvienijimo užsiimant konstruktyvia kritika problemų. Kaip pranešime tiksliai pastebėta, besinaudojant pagrindinėmis teisėmis diskriminacija dažniausiai kyla dėl diskriminuojamųjų lyties, amžiaus, kilmės ar seksualinės orientacijos. Problemą dar labiau apsunkina tai, kad nukentėję dėl tokių pažeidimų negali priešintis, nes uždaromi psichiatrinėse ligoninėse, globos namuose ir pan. Tokioje situacijoje Europa negali likti abejinga, ypač kai žmogaus teisės yra ribojamos Europos laisvės ir saugumo zonos sustiprinimo sąskaita. Dėl tos priežasties ir atsižvelgdamas į tai, jog Pagrindinių teisių chartija nėra privaloma, o galimybė privatiems asmenims kreiptis pagalbos į Bendrijos teismus labai ribota, negaliu niekaip kitaip, tik palankiai vertinti G. Catanios pateiktus Bendrijos institucijoms pasiūlymus prisiimti bendrus įsipareigojimus ir atliekant savo tiesiogines pareigas atsižvelgti į žmogaus teises bei tam įkurti specialią agentūrą.
Zita Pleštinská (PPE-DE), raštu. – (SK) Problema ta, kad pranešime nagrinėjama daugybė jautrių klausimų. Nors jame yra pateikiama tam tikros rekomendacijos įvairiose srityse, įskaitant ir mažumų teises, pranešėjas vėl į savo pranešimą įtraukė reprodukcinės sveikatos klausimą.
Pasiūlyti pakeitimai ir papildymai dėl reprodukcinės sveikatos, už kuriuos EP nariai balsavo, neigia žmogaus teisę į gyvybę ir pažeidžia subsidiarumo principą. Kiekvieno negimusio kūdikio gyvybės paisymas ir būtinybė tolesnio žmogaus gyvybės apsaugojimo nuo pastojimo man – principiniai dalykai. Nepritariu tam, kad priimtume sprendimus Europos Sąjungos lygmeniu klausimais, kuriais valstybių narių požiūris skiriasi dėl jose esančių krikščioniškų tradicijų. Nesutinku, kad ES verstų Slovakiją, Lenkiją, Airiją ir kitas valstybes nares pritarti nėštumo nutraukimui ar eutanazijai, nes tai draudžia tų valstybių teisė. Europos Sąjungos lygmeniu mes visada pasisakome tik už motinos teisę spręsti dėl savo kūdikio gyvybės ar mirties ir pamirštame apie negimusio kūdikio teisę į gyvybę.
Todėl balsavau prieš pranešimą dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje 2004–2008 m.
Nicolae Vlad Popa (PPE-DE), raštu. – (RO) Ir taip aišku, kad PPE ir PD-L (Rumunijos liberalų demokratų partija) vertina ir gerbia pagrindines žmogaus teises ir ryžtingai pasisako prieš jų pažeidimą.
Balsavau prieš G. Catanios pranešimą dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje 2004–2008 m., nes pranešime buvo viršyti įgaliojimai, teikiant rekomendacijas ir išsakant pastabas, kurios nėra susiję su 2004–2008 m. laikotarpiu, apie kurį buvo parengtas šis pranešimas. Užuot svarstęs konkrečius žmogaus teisių pažeidimo atvejus, G. Catania savo pranešime pateikia pastabas ir rekomenduoja valstybėms narėms taikyti tvarką prieštaraujančią šios šalyse nustatytai tvarkai. Pvz., 38 ir 76 punktuose minima homoseksualių porų santuoka. Tai pažeidžia ne tik mūsų religines nuostatas, bet ir teisinę ir racionalią nuomones.
149 punkte minimas draudžiamų narkotikų naudojimo įteisinimas, o tai pažeidžia baudžiamąją Rumunijos teisę.
Nors iniciatyva parengti pranešimą dėl žmogaus teisių padėties Europos Sąjungoje pagirtina ir kai kurios vietos šiame pranešime yra netgi teisingos, remiantis tuo, ką minėjau aukščiau, balsavau prieš šį pranešimą.
Luís Queiró (PPE-DE), raštu. − (PT) Būtų politiškai klaidinga ir žalinga manyti, kad pagrindinės teisės Europos Sąjungoje ir valstybėse narėse yra visiškai užtikrintos ir saugomos. Pagrindines teises būtina saugoti ir skatinti net ir laisvose bei demokratinėse visuomenėse. Tačiau, dėl šio pranešimo ir vykstančių diskusijų kyla tam tikrų klausimų.
Pirmiausia šių teisių apsauga kontroliuojama valstybių lygmeniu. Tokiose visuomenėse kaip mūsų, ši funkcija pirmiausia vykdoma šalyje, neapribojant jas ginti Europos lygmeniu. Be insitutucijų pareigos užtikrinti Sutarčių ir šalies suverenitetą, kiekviena šalis gali vykdyti savo funkcijas neribodama ES prigimties.
Kita vertus, ypač šiame pranešime yra painiavos tarp to kas yra pagrindinės teisės ir ideologinių visuomenės organizavimo galimybių. Šiuo klausimu vykstančios diskusijos įdomios. Tačiau, bandymas primesti savo požiūrį valstybėms narėms be jų demokratiškai išreikšto noro ir prieštaraujant subsidiarumo principui, rodo, koks kyla pavojus įtraukiant vidinius šalių klausimus į Bendrijos sferą. Dėl šios priežasties ir todėl, kad nepritariu didžiajai šio pranešimo daliai, balsavau prieš šį pranešimą.
José Ribeiro e Castro (PPE-DE), raštu. − (PT) Jei būčiau palaikęs kampaniją Arijos referendume balsuoti prieš, entuziastingai pritarčiau G. Catanios pranešimui ir jo šalininkams. Šiame pranešime aiškiai išreikšta nepagarba subsidiarumo principui. Jame taip stipriai yra pažeidžiama nustatyta Europos Sąjungos tvarka ir valstybių šalių galios, kad pradedi tikėti tais, kurie reiškia nepasitenkinimą politiniu valdžios Briuselyje nepasotinamumu. Apgailėtinai atrodo bandymas daryti poveikį apsaugos sąlygoms, kurios yra tiesioginė Sutarčių išraiška ir svarbiausias valstybių narių demokratijos garantas, norint „susisteminti....diskriminuojamąją praktiką“. Tai stipriai kenkia pagrindinėms pilietybės teisėms.
Teisiškai absurdiška tvirtinti, kad daugumai valstybių narių pasirašius po tarptautinėmis konvencijomis, visa ES privalo jų laikyti. Tai daugiau nei aukščiausio laipsnio federalizmas. Taip pat prieštarauju visiškai nepagrįstam teiginiui dėl „pasitikėjimo stokos“ Europa, kad dėl to mes užimame „žemesnę padėtį“ iškilus konkrečioms problemos. Europa nėra Sudanas, Kinija, Kuba, Somalis ar Šiaurės Korėja. Trumpai tariant, šiame pranešime nagrinėjamos politinės problemos, neturinčios nieko bendro su pagrindinėmis teisėmis, todėl jis nėra patikimas, išsamus ir veiksmingas. Balsavau prieš šį pranešimą.
Luca Romagnoli (NI), raštu. − (IT) Gerb. pirmininke, ponai ir ponios, balsavau prieš G. Catanios pranešimą dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje 2004–2008 m.
Nesutinku su tuo, kad valstybės narės kenkia Europos Sąjungos aktyviai vykdomai žmogaus teisių apsaugos veiklai visame pasaulyje. Be to, nesutinku, kad kova su terorizmu būtų pasinaudota kaip dingstimi mažinti žmogaus apsaugos lygį, ypač teisę į privatumą.
Todėl pasisakau prieš punktus dėl romų, kuriems nereikalinga speciali apsauga. Nes taip romai būtų diskriminuojami, nes šioje rezoliucijoje jie yra išskiriami iš kitų etnininių grupių. Galiausiai, nepritariu pastraipai, kurioje kalbama apie repatriaciją. Asmenų repatrijavimo tvarka negali būti vertinama remiantis tik šiais kriterijais.
Martine Roure (PSE), raštu. – (FR) Nesant pagrindinių teisių apsaugos, negali būti Europos Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės. Europa privalo parodyti pavyzdį ir elgtis šioje srityje nepriekaištingai.
Buvo nustatyti ir atskleisti pažeidimai. Tarp jų yra ir vaikų bei senyvų žmonių apgyvendinimas uždarose įstaigose. Taip pat amžina problema – katastrofiška padėtis kai kuriuose kalėjimuose. Tai yra pabrėžiama pranešime, už kurį šiandien balsavome. Taip pat privalome užtikrinti, kad būtų pripažintos socialinės teisės.
Skurdas ir darbo vietų neužtikrintumas kenkia žmogaus teisėmis. Kaip galime susitaikyti su tuo, kad Europoje, 21 amžiuje žmonės turi darbą, bet nepajėgia įsigyti būsto?
Privalome skelbti kiekvieno iš mūsų pagrindines teises. Europos Sąjungai yra suteikti įgaliojimai Pagrindinių teisių chartijos.
Užtikrinkime, kad žmogaus teisės būtų gerbiamos!
Toomas Savi (ALDE), raštu. − Gerb. pirmininke, balsavau už pranešimą. Ypač pritariu įtrauktam į pranešimą 31 punktui, kuriame Europos Parlamentas smerkia tai, kad ES neįgyvendino Pirmosios instancijos teismo 2006 m. gruodžio 12 d. ir 2008 m. gruodžio 4 ir 17 d. sprendimų ir Didžiosios Britanijos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 7 d. sprendimo, palankaus Irano liaudies modžajedų organizacijai.
Europos Sąjunga remia demokratiją ir teisinę valstybę. Pasibaisėtina, kad viena iš jos institucijų veikia prieš Sąjungos principus. Tikiuosi, kad sudarydama naująjį ES „juodąjį sąrašą“, Taryba atsižvelgs į Parlamento poziciją. Kaltinimai dėl teroristinės veiklos vykdymo turi būti pagrįsti, o sprendimai įtraukti tam tikras organizacijas į „juodąjį sąrašą“ skaidresni.
Šie klausimai neturi būti sprendžiami savavališkai, o remiantis demokratijos ir teisinės valstybės principais. ES neturi leisti, kad pasaulinė kova su terorizmu taptų politinių derybų dirva, todėl privalo gerbti aukščiau minėtus teismų spendimus.
Olle Schmidt (ALDE), raštu. − (SV) Kaip suprantu, 149 punktas G. Catanios pranešime dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje yra raginimas valstybėms narėms užtikrinti, kad sveikatos apsaugos sistemoje lygiomis galimybėmis kaip ir kiti ligoniai galėtų naudotis narkotikus vartojantys asmenys. Todėl balsavau už šį punktą.
Csaba Sógor (PPE-DE), raštu. – (HU) Du pastarieji Europos Sąjungos plėtros etapai, per kuriuos buvusios socialistinės Vidurio ir Rytų Europos šalys buvo priimtos į Sąjungą, atvėrė taip pat naują skyrių ir Bendrijos požiūryje į žmogaus teises.
Nuo tada tapo aišku, kad pagrindinių teisių apsauga, tarp jų ir tautinių mažumų, naujose valstybės narės – didelis iššūkis Europos bendrijai.
Giusto Catania savo iniciatyva pranešime pabrėžia, kad sprendžiant tradicinių tautinių mažumų bendrijų problemas, privaloma vadovautis subsidiarumo ir savivaldos principai. Tai leistų detalizuoti vykdomą politiką, kad tinkamai išspręsti tokių bendrijų padėtį.
Pranešime raginama naudoti kultūrinės, teritorinės ir regioninės autonomijos formas.
Taip pat pritariu, kad mano kolega G. Catania savo pranešime kviečia detalizuoti tautinės mažumos apibrėžimą ir siūlo nustatyti minimalias Bendrijos normas apsaugoti tokių mažumų teisėms.
Bart Staes (Verts/ALE), raštu. − (NL) Pagrindinių teisių apsauga ir propagavimas – Europos demokratijos esmė bei pagrindinė sąlyga stiprinant Europos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę. Todėl suprantame, kad šios teisės – įvairių ES vykdomos politikos sričių tikslas.
Taip pat, galėtume paprašyti, kad Taryba nagrinėtų padėtį kiekvienoje valstybėje narėje ir pasaulyje savo metiniuose pranešimuose dėl žmogaus teisių, kad vardan Europos patikimumo nebūtų taikomi dvigubi vertinimo matai jos vidaus ar išorės politikoje. Žaliųjų frakcijos/Europos laisvasis aljanso pateikti pakeitimai dėl diskriminacijos, mažumų teisių ir socialinių teisių buvo priimti arba visiškai, arba iš dalies.
Taip pat mums sėkmingai pavyko įtraukti nuorodą dėl poreikio atsižvelgti į pagrindines teises baudžiamojo proceso teisės aktuose. G. Catanios pranešime nurodo problemas susijusias su pagrindinėmis teisėmis ir pateikia rekomendacijas joms išspręsti. Todėl visiškai remiu šį pranešimą, nes Žaliųjų partija gerbia visus žmones ir jų pagrindines teises, neatsižvelgiant į lytį, amžių, tautybę ar socialines bei ekonomines sąlygas.
Catherine Stihler (PSE), raštu. − Buvo malonu matyti, kad Europos Parlamentas pritaria tam, kad Irano liaudies modžahedų organizaciją būtų išbraukta iš teroristinių organizacijų sąrašo. Irane buvo nužudyta dvidešimt tūkstančių režimui nepritariančių žmonių. Tol kol Irano liaudies modžahedų organizacija išliks sąraše, tol bus nužudoma vis daugiau žmonių vien dėl to, kad priešinasi režimui. ES privalo sekti Didžiosios Britanijos ir išbraukti šią organizaciją iš teroristinių organizacijų sąrašo.
Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. − (PL) Šiandien per balsavimą pasisakiau už tai, kad būtų priimtas G. Catanios pranešimas dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje.
Deja, Europos Sąjungoje pagrindinės teisės dažnai pažeidžiamos, dažniausiai diskriminuojant mažumas ir pažeidžiant teisę į privatumą. Kita problema – lygios galimybės, ypač lygių galimybių užtikrinimo moterims srityje. Pranešėjas prašė valstybės narės atsisakyti savo argumentų, kurie pateisina prievartą prieš moteris ir jų diskriminaciją, remiantis tradicijomis ir religija.
Daugelyje ES šalių piliečiai, ypač silpnesnėse šalyse, vaikai kenčia nuo diskriminacijos ir skurdo. Pranešime yra teisėtai smerkiamos visos prievartos prieš vaikus formos, tokios kaip smurtas šeimoje, seksualinė prievarta ir fizinės bausmės mokykloje.
Valstybėms narėms nesiseka apsaugoti žmogaus teisių, tai kenkia ES užsienio politikos patikimumui pasaulyje. Manau, kad Bendrija negali taikyti „dvigubų vertinimo matų“ savo išorės ir vidaus politikoje.
Konrad Szymański (UEN), raštu. − G. Catania pranešimas primena mums, kad ES viduje susiduriame su savo problemomis. Todėl turime būti labai atsargūs elgdamiesi lyg būtume geresni už kitus, reiškiant nuomonę dėl žmogaus teisių už ES ribų.
Dalyvavau laikinajame komitete dėl ČŽV perduodamų nusikaltėlius. Iš esmės tai buvo būdas kairiesiems užsipulti savo mylimiausią neapykantos objektą – Jungtines Valstijas.
Manau, turime būti dėkingi ČŽV ir Jungtinėms Valstijoms, kad jos padeda mums apsaugoti Europos gyventojus nuo teroristų pasiryžusių žudyti nekaltus piliečius. Tai kaltinimas mūsų visuomenėms, kad čia turime pasikliauti Amerika.
Absoliutizmas yra svarbesnis už žmogaus teises tiems, kurie nori mus sunaikinti ir rizikuoja mūsų piliečių žmogaus teisėmis.
Todėl balsavau prieš pranešimą.
Konrad Szymański (UEN), raštu. − (PL) Šiandien, Europos Parlamente, priimtame pranešime dėl pagrindinių teisių ES 2004–2008 m. reikalaujama bendrai pripažinti homoseksualias poras visose ES šalyse ir įteisinti tokius santykius valstybių narių teisės aktuose.
Kitoje pranešimo dalyje ginamos vadinamosios „reprodukcinės teisės“. Tarptautinėje teisėje tai pat kalbama apie nėštumo nutraukimą pareikalavus. Tarp tokių komentarų autorių yra ir religinių lyderių.
Europiečiai pasinaudojo pranešimu dėl pagrindinių teisių ES propaguoti nėštumo nutraukimą ir homoseksualius santykius, kurie nėra susiję su pagrindinėmis teisėmis. Tarptautinėje arba Europos Sąjungos teisėje nėra jokių dokumentų, kuriuose būtų minimos tokios „teisės“.
Nepaisant nesaistančio pranešimo pobūdžio, šis dokumentas – pats žalingiausias dokumentas, kuris kada nors buvo priimtas per dabartinio Parlamento kadenciją. Tai naujausias bandymas vėl apibrėžti pagrindines teises ir pakeisti jų reikšmę, nekeičiant jokių sutarčių JT ar ES lygmeniu.
Kitas pranešimo aspektas yra tai, kad ES įgyvendina konkrečią direktyvą baudžiančią už „homofobinius“ veiksmus. Dėl plataus ir neapibrėžto jos pobūdžio, tai yra bandymas, kad homoseksualams nebūtų taikoma demokratinė teisė laisvai kritikuoti. Šios direktyvos taikymas gali turėti padarinių cenzūros atžvilgiu.
Galutinio balsavimo rezultatai (401 balsavo „už“, 220 „prieš“; 67 susilaikė) rodo koks yra didelis pasidalijimas tarp EP narių šiuo klausimu. Tai pranešėjo pralaimėjimas, nes pagrindinės teisės turėtų vienyti, o ne skaidyti Parlamentą.
Charles Tannock (PPE-DE), raštu. − Norėčiau, kad šiame pranešime būtų atidžiai išnagrinėta naujosiose ES valstybėse narėse institucinėje priežiūroje esančių našlaičių ir neįgalių vaikų padėtis.
Didelis susirūpinimas buvo išreikštas prieš šioms šalims stojant į ES dėl insituticinėje priežiūroje esančių našlaičių ir neįgalių vaikų priežiūros standartų. Galbūt kitame tokio pobūdžio pranešime galima būtų išsamiau panagrinėti šį klausimą.
Aš jau pasisakiau dėl šio pranešimo per praėjusį mėnesį vykusias diskusijas. Man neramu, kad mūsų žmogaus teisių kultūra apsikrėtė absoliutizmu ir tai, kad nuolaidžiaudami nusikaltėlių ir teroristų teisėms, mes kenkiame visų kitų žmonių teisėms.
Ypač, manau, kad klausimus dėl nėštumo nutraukimo ir kontracepcijos turėtų spręsti ne Europos Sąjunga, o valstybės narės, priimdamos atitinkamus teisės aktus. Taip pat prieštarauju, kad Žmogaus teisių chartija būtų viršesnė už Didžiosios Britanijos teisę, kuri yra išsiderėjusi, kad chartijos nuostatos jai nebūtų taikomos.
Todėl balsuojant dėl šio pranešimo susilaikiau.
Thomas Ulmer (PPE-DE), raštu. − (DE) Balsavau prieš G. Catanios pranešimą. Esu priblokštas, kad šis pranešimas buvo priimtas toks koks jis yra. Jame nuolat yra pažeidžiamas subsidiarumo principas. Beveik visas pranešimas nusipelno kritikos. Neturėtų būti ribojamos valstybių teisės ar atimamos galios iš jų kalbant apie žmogaus teises. Šiuo pranešimu, kenkiant daugumai, bandoma apginti mažumų teises, kurių negalima įgyvendinti šalių lygmeniu. Man nesuvokiamas teigiamas požiūris į nėštumo nutraukimą. Žmogaus teisės ir jų įgyvendinimas per paskutinius ketverius metus nebuvo paminėtos.
Thomas Wise (NI), raštu. − Per vardinį balsavimą dėl 62 punkto susilaikiau, nes manau, kad kiekviena šalis, o ne ES, turi užtikrinti, kad joje būtų priimti ir taikomi teisės aktai dėl moterų išorinių lyties organų luošinimo. Labiau būtų tinkamas ir įžvalgus tarptautinis susitarimas. Šiuo metu ES nėra kompetentinga sveikatos srityje ir neturėtų siekti spręsti klausimų iš šios srities.
Taip pat susilaikiau balsuojant dėl 72 punkto, nes man kelia nerimą jo poveikis žodžio laisvei. Nors diskriminaciniai komentarai yra smerktini, jie nebūtinai kursto „neapykantą ir prievartą“. Tam pritarus, reikštų, kad bet kas gali panaudoti tai kaip įrodymą.
Mano sprendimas susilaikyti balsuojant dėl 54 punkto pakeitimo yra paremtas nepritarimu ES laivam piliečių judėjimui ir tarpusavio pripažinimo principu, o ne mano požiūriu į tos paties lyties atstovų partnerystę, nes manau, kad jie turi turėti tokias pačias teises kaip ir kiti.
Anna Záborská (PPE-DE), raštu. – (FR) Europos Parlamentas ką tik balsavo už G. Catanios pranešimą dėl pagrindinių teisių padėties. Ką tik atšventus 60-tąsias JT visuotinės žmogaus teisių deklaracijos metines, šiame pranešime abejojama, kaip suprantame pagrindinę teisę.
Reikia pripažinti, kad Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija priimta pasiekus sutarimą po daugiau nei metus vykusių derybų tarp įvairių spaudimą dariusių grupių ir lobistų, pilietinės visuomenės ir šalių vyriausybių atstovų ir t. t. Mes, kaip Rytų Europos atstovai nebuvome pakviesti dalyvauti šiame procese, tačiau šios chartijos įgyvendinimas yra mums įdomus. Kaip yra pabrėžiama G. Catania pranešime, chartija išliks teisiškai neprivaloma iki tada, kol visos valstybės narės ratifikuos Lisabonos sutartį.
Tačiau, Austrijos sostinėje Vienoje įsteigta Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra, yra išimtinai paremta šiuo politiniu tekstu, kurio pagrindu yra kuriamos pareigos. Taip pat įdomu stebėti, kaip yra atsižvelgiama į pagrindines teises remiantis šia chartija, nagrinėjant kokius klausimus sprendžia ši agentūra. Jos veikla tampa dar įdomesne, kalbant apie FRALEX tinklo ekspertus, kurie buvo įdarbinti 2008 m. vasarą, ir jų dauguma priklauso olandų tinklui „Human European Consultancy“.
Dragoş Florin David (PPE-DE), raštu. – (RO) Balsavau už šią rezoliuciją, nes konvencijos ratifikavimas būtų žymus indėlis į padorių darbo standartų skatinimą pasaulyje. Taip pat ji remia socialinių partnerių sudarytus susitarimus dėl tam tikrų jūrų laivybos sektoriaus darbuotojų darbo sąlygų, nes sukuria tinkamą pusiausvyrą, susijusią su būtinybe gerinti darbo sąlygas ir užtikrinti jūreivių sveikatą bei saugą. Bei todėl, kad ši profesija yra Rumunijoje.
Constantin Dumitriu (PPE-DE), raštu. – (RO) Mary Lou McDonald pateikta rezoliucija apibendrina pagrindinius klausimus, kuriuos reikėtų įvertinti pasiūlyme dėl Tarybos direktyvos dėl 2006 m. darbo jūroje konvencijos ir iš dalies keičiant Direktyva 1999/63/EB (COM(2008)0422).
Jūrų laivybos sektoriaus darbuotojai priklauso kategorijai darbuotojų, dirbančių ypatingai sudėtingomis, kartais net pavojingomis sąlygomis. Dėl to mums reikia standartų dėl darbo sąlygų, kad galėtume atsižvelgti į šių darbuotojų sveikatą ir saugą, bei būtų aiškesnė jų įdarbinimo tvarka. Kuriant šiuos standartus pirmiausia būtina pabrėžti poreikius ir problemas, kurias nustatė jūrų laivybos sektoriaus darbuotojai ir darbdaviai. Taip pat reikia užtikrinti, kad valstybėms narėms būtų leidžiama taikyti lankstumo priemones.
Priėmus dokumentus Europos lygmeniu, toliau privalo veikti valstybės narės, o Komisija turėtų kontroliuoti jų nuostatų taikymą. Be to, Europos Sąjunga turi galimybę tapti lydere perkeliant darbo standartus jūrų sektoriuje į bet kurioje pasaulio dalyje taikomus principus.
Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (IT) Balsavome už šį pranešimą dėl Tarybos direktyvos, kuria įgyvendinamas Europos bendrijos laivų savininkų asociacijos (ECSA) ir Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF) susitarimas dėl 2006 m. darbo jūroje konvencijos ir iš dalies keičiama Direktyva 1999/63/EB, jis įtvirtina tarptautines minimalias darbo teises. Svarbu užtikrinti geresnes darbo sąlygas ir didesnę saugą, gerbiant šių profesionalų orumą.
Tačiau apgailestaujame, kad mūsų frakcijos pateikti pasiūlymai nebuvo priimti, ypač tie, kurie buvo skirti pašalinti bet kokį teisinį neaiškumą ar žalą socialinių partnerių atliktam darbui siekiant sudaryti susitarimą. Konvencijoje pripažįstama, kad valstybės neturėtų naudoti lankstumo priemonių. Tai buvo pateikta pasiūlyme dėl direktyvos, pritariant socialiniams partneriams. Todėl nesutinkame su Europos Parlamento dauguma, kad lankstumo priemonės būtų įtrauktos į 6 punktą.
Luca Romagnoli (NI), raštu. − (IT) Gerb. pirmininke, ponai ir ponios, norėčiau patvirtinti savo balsą dėl rezoliuciją dėl 2006 m. darbo jūroje konvencijos (tvarka susijusi su socialiniu dialogu). Visiškai pritariu darbdavių ir darbuotojų sudarytam susitarimui dėl tam tikrų jūrų laivybos sektoriaus darbuotojų darbo sąlygų, nes sukuriama tinkama pusiausvyra, susijusi su būtinybę gerinti darbo sąlygas ir užtikrinti jūreivių sveikatą bei saugą. Be to, esu įsitikinęs, kad yra būtina apibrėžti ir vykdyti minimalius įdarbinimo standartus pasauliniu mastu bei sveikatos ir saugumo sąlygas jūreiviams dirbantiems jūroje ar tolimojo plaukiojimo laivuose. Esu laimingas matydamas, kokį vaidmenį atliko darbdaviai ir darbuotojai gerindami darbuotojų sveikatą ir saugumą.
Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. − (IT) Balsavau už šį pranešimą. Šiandien labiau nei kada nors suvokiame svarbų Žmogaus teisių tarybos (ŽTT) vaidmenį. Turime remti atliktus veiksmus, bei vertinti ES atliekamą aktyvų vaidmenį ŽTT, nepaisydami neišvengiamų apribojimų nedalyvaujant Jungtinėms Valstijoms. Tiesą sakant, dėl to ES dažnai jaučiasi izoliuota. Tačiau, tai neturėtų būti pasiteisinimas ES, kuri turi dėti politines pastangas siekiant sukurti vieningą, darnų vadovavimą, įveikiant priešiškus geografinius blokus esančius Tarybos viduje.
Todėl, dar daug ką reikią atlikti, kad ŽTT taptų patikimesnė, įgytų daugiau galios ir neleistų tam tikrų šalių vyriausybėms toliau vengti savo pareigų tarptautinėje erdvėje. Labai palaikau naująjį tyrimą dėl apžvalgos. Norėčiau patvirtinti, kad ŽTT stiprinimas – gyvybiškais svarbus etapas civilizacijos kelyje, dėl kurio ES jau yra pritarusi.
Călin Cătălin Chiriţă (PPE-DE), raštu. – (RO) Balsavau už L. L. Andrikienės pranešimą dėl JT Žmogaus teisių tarybos, nes manau, kad ES reikalinga ilgalaikė strategija dėl institucijos veiklos, kuri turi tapti pagrindiniu pasaulio forumu dėl žmogaus teisių. Manau, kad ES valstybės narės turi būti vieningesnės ir veiksmingesnės propaguodamos tam tikras bendras ES pozicijas dėl žmogaus teisių.
ES tapo pasaulio lydere ir imasi iniciatyvos gindama žmogaus teises pasaulyje. Turime daugiau dėmesio skirti žmogaus, ekonominių, ir tokių socialinių teisių kaip skurdas, atsilikimas, žemo lygio švietimas ir kultūra, kurios daro įvairiapusį neigiamą poveikį gyventojams, apsaugai.
Tam, kad ES pozicijai būtų labiau pritariama, ji turi sukurti koalicijas kuriančias priemones ir pradėti rengti nuolatinius susitikimus konkrečiais klausimais su visomis demokratinėmis valstybėmis kituose žemynuose. Taip pat gyvybiškai svarbu, kad valstybės siųstų savo specialistus, turinčius patirties susijusioje srityje, į tarptautinius susitikimus. Šis pasiūlymas L. L. Andrikienės pranešime visiškai pateisinamas.
Philip Claeys (NI), Koenrad Dillen (NI), raštu. − (NL) Balsavau prieš šį pranešimą, nes JT Žmogaus teisių taryba negali būti laikoma teisėta institucija. Man nepriimtina, kad tokios šalys kaip Kuba, Saudo Arabija, Egiptas, Pakistanas, Jordanija ir daugelis Afrikos režimų priima rezoliucijas, kuriose smerkiama žmogaus teisių padėtis kitose šalyse. Šių šalių politinė padėtis ir jų religiniai atskalūnai daro šią instituciją pajuokos objektu.
Dragoş Florin David (PPE-DE), raštu. – (RO) Balsavau už pasiūlymą dėl Europos Parlamento rezoliucijos, nes žmogaus teisių visuotinis laikymasis, skatinimas ir užtikrinimas – sudėtinė Europos Sąjungos teisinės acquis dalis ir vienas iš pagrindinių ES principų. Taip pat balsavau už šį pasiūlymą, nes Jungtinių Tautų organizacija ir jos JT Žmogaus teisių taryba yra vienos iš tinkamiausių organizacijų visapusiškai sprendžiant žmogaus teisių klausimus ir iššūkius humanitariniame sektoriuje. Manau, žmogaus teisės ir demokratija – ES išorės santykių ir vykdomos išorės politikos pagrindiniai veiksniai.
Neena Gill (PSE), raštu. − Pirmininke, labai džiaugiuosi galėdama balsuoti už L. L. Andrikienės pranešimą dėl JT Žmogaus teisių tarybos. Pritariu, kad ši agentūra yra patikimesnė nei jos pirmtakė – JT žmogaus teisių komisija. Komisija buvo visuotinai susikompromitavusi dėl keliose jos valstybėse narėse esančios labai abejotinos žmogaus teisės padėties.
Nuolatinis žmogaus teisių padėties peržiūrėjimas valstybėse narės – svarbiausia dalis didinant Tarybos reputaciją. Tai bus ypač svarbu kitą kartą peržiūrint žmogaus teisių padėtį šalyse, tarp kurių bus Rusija, Kuba, Saudo Arabija ir Kinija.
Pritariu pranešimo nuostatoms skirtoms įvertinti šių klausimų suderinamumą tarp valstybių narių. Labai svarbu, kad ES – organizacija, kuriai žmogaus teisės yra svarbios, veiktų kartu su tokiais tarptautiniais partneriais kaip panašius idealus turinčios JT, skatinant didesnį bendradarbiavimą. Bendradarbiauti būtina siekiant užtikrinti, kad žmogaus teisės daugiau nebūtų nustumtos į šalį kaip užsienio politikos tikslas dėl komercinių ar strateginių priežasčių.
Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Šiame pranešime reiškiamas tam tikras Europos Parlamento nepasitenkinimas JT Žmogaus teisių taryba (JTŽTT), nes ES valstybės narės yra „mažuma“, o tai Parlamento manymu „trukdo ES daryti įtaką JTŽTT darbotvarkei ir užsitikrinti sau „pagrindinės jėgos“ vaidmenį.
Tokia vizija pagrįsta nepriimtinomis pastangomis panaudoti ES kaip modelį žmogaus teisių atžvilgiu, ypač kai faktai rodo jos vykdomą veidmainišką žmogaus teisių politiką. Tai įrodė ES bendradarbiavimas dėl Izraelio – jos susilaikymas nuo JTŽTT rezoliucijos dėl Palestinos.
Pranešime yra daugybė prieštaravimų, kai kalbama, kad „apgaileistaujama dėl JTŽTT pasidalinimo į regioninius blokus“, ir kartu teigiama, kad remiama ES „suderinta bendra pozicija JTŽŽ“. Ar tai nėra blokų politika? O gal tokia politika laikytina bloga tik tada, kai ji nėra palanki ES?
Priešingai nei EP, mes „neapgailestaujame“, kad Jungtinės Valstijos nėra atstovaujamos JTŽŽT. Pirmiausia dėl to, kad jos nuolat pažeidžia žmogaus teises ir tarptautinę teisę bei todėl, kad nepateikė savo kandidatūros siekdamos išvengti gėdos jų neišrinkus. Suprantama kodėl.....
Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Šiame pranešime pateikta neįtikėtinai daug protingų nuomonių, atsižvelgiant į tai, kad šį pranešimą parengė Užsienio reikalų komitetas. Pvz., teigiama, kad yra gerai, kad ES valstybės narės vis dažniau pasisako ir neleidžia pirmininkaujančiai Taryboje valstybei narei pasisakyti už visas šalis. Tokio pobūdžio pareiškimai nėra dažni, todėl pritariu jiems.
Deja, teigimų bruožų nėra daug. Vieną iš labiausiai ginčytinų formuluočių galima rasti konstatuojamoje dalyje H, kur skundžiamasi dėl „dėl nuolatinio kai kurių valstybių narių siekio savarankiškai veikti Jungtinėse Tautose“. Nors viena iš pagrindinių Jungtinių Tautų nuostatų yra ta, kad „viena šalis, vienas balsas“. Užsienio reikalų komitetas taip pat apgailestauja dėl didėjančio pasidalijimo JTŽTT į regioninius blokus. Gana paradoksalu, kad tam tikri blokai, pvz., ES, yra labiau geidžiami nei kiti.
Europos Parlamentas nėra, negali ar turėtų tapti garantu, kad pasaulyje žmogaus teisės nebutų pažeidžiamos. Tai ypač rodo Parlamento narių pasisakymai, pvz., dėl homoseksualių asmenų. Nors šio pranešimo esmė yra tikriausiai gera, šiandien balsavau prieš šį pranešimą.
Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) ES tvirtina, kad jų išorės santykių esmę sudaro žmogaus teisės ir demokratija. Šis Parlamentas ragina ES daugiau dėmesio skirti patikimumui žmogaus teisių klausimais, ratifikuojant susitarimus. Tačiau, pačios ES patikimumas beveik nėra nieko vertas – ČŽV skrydžiai per mūsų teritoriją, nesėkmingi bandymai imtis veiksmų prieš Jungtinių Valstijų kankinimus kalėjimuose ir tarptautinės teisės nesilaikymas, pvz., Kosovo krizės atveju.
Kaip save laikanti demokratiška bendrija, gali nepripažinti referendumo rezultatų, ir kartoti balsavimą tol, kol bus pasiektas trokštamas rezultatas bei bausti valstybes nares už rinkimų rezultatus? Jeigu ES tikrai būtų rūpėjusi pagarba taip dažnai minimai vertybių Bendrijai, ji būtų seniai nutraukusi derybas dėl stojimo su Turkija, ar bent tada, kai ji pradėjo kurstyti karą. Šiuo metu ES užuot tikrai propagavus žmogaus ir tautų teises bei bendras vertybes, kiekvienai metais veltui išeikvoja maždaug 15 mln. EUR nereikalingai Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrai (PTA).
Nicolae Vlad Popa (PPE-DE), raštu. − Balsavau už pranešimą dėl Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos plėtros, nepaisant to, kad pripažindamas neabejotinus pasiekimus ir įdėtas pastangas didinant patikimumą ir žmogaus teisių apsaugos lygį, esu tvirtai įsitikinęs, kad ateityje šios organizacijos veikla galėtų būti tobulesnė.
Tačiau manau, kad Europos Sąjunga privalo toliau išsaugoti savo aktyvų, aukštą profilį kurdama ir darydama įtaką JT Žmogaus teisių tarybai.
Vertinu tai, kad pranešime Europos Sąjunga raginama vėl užtikrinti ir energingai ginti žmogaus teisių visuotinumą, nedalumą ir nepriklausomumą.
Luís Queiró (PPE-DE), raštu. − (PT) Jeigu Jungtinės Tautos ir įvairios jos agentūros bei organizacijos yra pasaulio atspindys, tada natūralu, kad tai nėra atspindys, kurį trokštame ar norėtume matyti. Tokie vertinimai būtini vykstant diskucijoms dėl JT Žmogaus teisių tarybos.
Galime pasiekti keistų rezultatų, diskutuodami ir spręsdami, balsuodami dėl žmogaus teisių pasaulyje su šalimis, kurioms jos nerūpi. Tai nėra vien tik teisėtumo klausimas. Tai – ir bendravimo klausimas. Kokie bendri žmogaus teisių vertinimo standartai gali sieti Libijos ar Zimbabvės vyriausybes su demokratinėmis valstybėmis, atsiskaitančiomis savo piliečiams? Aišku, kad jokių. Tačiau tai be abejonės palengvina bendravimą tarp skirtingomis kalbomis kalbančių valstybių. Lygybei tarpininkauti nereikia.
Todėl būtina skatinti ir propaguoti dialogą. Kitaip nemanau, kad galėtume elgtis Politika, kurią taikant galimas dialogas, turi būti skatinama ir propaguojama. Kitaip nemanau, kad galime ar turėtume laikyti savo vertybių ir veiksmų standartu tam, kas sprendžiama tokiomis aplinkybėmis.
Luca Romagnoli (NI), raštu. − (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, balsavau už L. L. Andrikienės pranešimą dėl JT Žmogaus teisių tarybos plėtros, įskaitant ir ES atliekamą vaidmenį. Europos pozicija šioje Taryboje labai svarbi.
Tiesą sakant, ES, kuriai išoriniuose santykiuose svarbiausia žmogaus teisės ir demokratija, be savo vaidmens tarptautinėse žmogaus teisių organizacijose, nuo pat pradžių yra įsipareigojusi aktyviai veikti ir būti matoma kurdama veikiančią Žmogaus teisių tarybą. Ji siekia užtikrinti aukščiausius žmogaus teisių standartus, remdama tokius standartus nustatančius dokumentus.
Todėl pritariu L. L. Andrikienės pasiūlymui išnagrinėti visas priemones, kurių ES gali imti, kad padidintų savo įtaką Žmogaus teisių taryboje ir paskatintų ją tapti veiksmingesne organizacija.
Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. − (PL) 2006 m. JT generalinė asamblėja priėmė rezoliuciją, kuria JT Žmogaus teisių komisiją pakeitė Žmogaus teisių taryba – žmogaus teises ginanti ir propaguojanti tarptautinė organizacija.
Kartu su vardo pakeitimu buvo pateiktos naujos priemonės ir tvarka didinti Žmogaus teisių tarybos galimybėms.
Pranešimo tikslas – įvertinti Tarybos pasiekimus ir palyginti gautus rezultatus su lūkesčiais. Svarbiausia – numatyti galimus jos veiklos pagerinimus.
Nepamirškime, kad demokratija ir žmogaus teisės – svarbiausios Europos Sąjungos veiklos tarptautinėje erdvėje. Europos Sąjunga gerai žinoma ir aktyviai veikia tarptautinėse žmogaus teisių organizacijose. Ji aktyviai dalyvavo skiriant Žmogaus teisių tarybą. Ji bendrai rengė konvencijas ar rezoliucijas, nustatančias žmogaus teisių apsaugos normas.
Deja, dažnai Europos Sąjungai trūksta gebėjimų numatant problemas (dėl reikalaujančių daug laiko procedūrų, kurios kartais būtinos rengiant bendrą poziciją) ir užimant vadovaujančią padėtį žmogaus teisių iniciatyvų klausimais.
Charles Tannock (PPE-DE), raštu. − Aš ir mano kolegos konservatoriai iš Didžiosios Britanijos pritariame JT ir JT Žmogaus teisių tarybos darbui. Sutinkame, kad būtina tolesnė Tarybos reforma, kad užtikrintume žmogaus teisių visam pasaulyje gerinimą.
Pritariame, kad ES valstybės narės turi rasti bendrą sutarimą Taryboje, bet tuo pat metu pabrėžiame svarbą apsaugoti kiekvienos iš jų šalies interesus ir pozicijas.
Pritardami šiam pranešimui, nepritariame 56 jo punktui, kuriame raginama įgyvendinti rezoliuciją dėl visuotinio moratoriumo dėl mirties bausmės taikymo. Mirties bausmė – kiekvieno konservatorių partijos nario EP sąžinės reikalas.
Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. − (IT) Balsuoju už šį pranešimą. Artėjant rinkimams, turime suteikti rinkėjams visas priemones, kad jie galėtų susipažinti su Europos Parlamento dokumentas. Prašydami rinkėjų pareikšti savo pasitikėjimą šiomis institucijoms, turime veikti, kad pašalintume visas dar esančias kliūtis skaidrumui ir prieinamumui.
Todėl manau, kad rinkėjams turi būti suteikta galimybė stebėti EP narių veiklą, dalyvavimą Parlamento darbe bei palengvinti galimybes susipažinti su duomenimis dėl EP narių išlaidų ir priemokų. Galiausiai, tikiuosi, kad visa tai bus įgyvendinta iki dabartinio Parlamento kadencijos pabaigos.
Nicodim Bulzesc (PPE-DE), raštu. – (RO) Teisė susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais – pagrindinė visų Europos Sąjungos piliečių ir nuolatinių gyventojų teisė (atsižvelgiant į ES Sutarties 254 ir 255 straipsnius).
Tačiau, norėčiau pabrėžti vieną aspektą. Manau, kad Europos Sąjungos institucijų darbo dokumentų skelbimas tėra tik pirmas žingsnis. Daugumai Europos Sąjungos piliečių nėra suprantamos mūsų naudojamos procedūros, todėl jie nežinos, kaip rasti reikalingą informaciją. Šiuo klausimu pritariu savo kolegai, kuris siūlo sukurti vieningą Europos Sąjungos portalą visiems dokumentams, kurio lengvai galėtų naudoti bet kas. Šiame portale informacija būtų teikiama prieinamai, supaprastintai, kad Europos Sąjungos piliečiai galėtų naudotis ja be jokių problemų. Tokie techniniai sprendimai tikrai yra galimi, todėl tikiuosi, kad bus rasta lėšų įgyvendinti šiam portalui.
Tačiau balsavau prieš šį pranešimą, nes nors bendra jo struktūra teisinga, kai kurie kolegos siūlomi dalykai man nėra priimtini.
Philip Claeys (NI) , raštu. − (NL) Kadangi esu už tai, kad visos ES institucijos būtų visiškai atviros, neabejotinai balsavau už šį pranešimą. Teisinga, kad įvairios Europos Sąjungos institucijos buvo rimtai sukritikuotos. Europos Vadovų Taryba priima svarbiausi politinius sprendimus ir diskutuoja labai svarbiais ir ginčytinais klausimais. Taip pat liūdna ir nepriimtina, kad Tarybai priimant sprendimus nesupažindinama su įvairių šalių pozicijomis. Parlamentas taip pat turėtų sutvarkyti savo reikalus ir užtikrinti kiek galima didesnį atvirumą šioje institucijoje.
Esther De Lange (PPE-DE), raštu. − (NL) Krikščionių demokratų delegacijos Europos Parlamente paaiškinimai dėl M. Cappato pranešimo dėl galimybės susipažinti su dokumentais.
Šiandien mūsų delegacija susilaikė balsuodami dėl šio pranešimo. Ne todėl, kad turėtume problemų dėl skaidrumo. Pasisakome už skaidrumą ir demokratinę kontrolę. Neveltui buvusi EP narė H. Maij-Weggen dalyvavo kuriant Bendrijos teisės aktus šioje srityje.
Susilaikėme balsuodami, nes M. Cappato pranešime yra daug netikslumų, neteisingai aiškinami dalykai, o pareiškimai per daug supaprastinti. Pvz., mūsų nuomone, būtina užtikrinti Tarybos dokumentų atvirumą, tačiau reikia aiškiai atskirti teisės aktų leidybos dokumentus nuo kitų procedūrų dokumentų. Tačiau pranešėjas šių procedūrų neatskiria. Taip pat mums susirūpinimą kelia administracinė našta, kuri atsirastų dėl M. Cappato pranešime pateiktų rekomendacijų.
Negalėjome pritarti pranešimui dėl jame esančių netikslumų ir miglotų pareiškimų. Kadangi pasisakome už skaidrumo principą ir demokratinę kontrolę, nuo balsavimo susilaikėme.
Koenraad Dillen (NI) , raštu. – (NL) Aš, neabejotinai balsavau už šį pranešimą. Nors kartą jis nepadarys žalos. Pritardami tam, kad kai kurios Europos Sąjungos institucijos sulaukė didelės kritikos, norėčiau pasakyti vieną savo pastebėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad viskam vadovauja Europos Vadovų Taryba, priimanti sprendimus labai svarbiais ir ginčytinais klausimas, nėra priimtina, kad Taryba priimant sprendimus neskelbia viešai įvairių šalių delegacijų pozicijų. Tiesa, prieš peikdamas kitus, Parlamentas turi pats susitvarkyti savo viduje ir užtikrinti maksimalų atvirumą visais aspektais.
Avril Doyle (PPE-DE), raštu. − Dabartiniame pranešime savo iniciatyva, kurį pateikė Marco Cappato, Parlamento prašome paremti pranešimą dėl Reglamento 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais, įgyvendinimo. Nors visiškai pritariu siekiui didinti skaidrumą Europos institucijose, šiame reglamente yra trys punktai, kuriuos, manau, reikėtų panagrinėti plačiau:
(1) M. Turco bylos pirmuose punktuose nėra pakankamai užtikrintas kliento ir teisininko konfidencialumas, todėl neturi būti remiamas raginimas jį taikyti.
(2) Taip pat gali būti pakenkta atskirai tvarkai, kuria remiantys šalys gali priimti sprendimus, atsisakant sutikimo, reikalingo skelbiant perduodamus ES institucijoms dokumentus, ir
(3) Šiose visai ES taikomose rekomendacijose neatsižvelgiama į skirtingą požiūrį dėl informacijos laisvės valstybėse narėse.
Būtina užtikrinti tam tikrą konfidencialumo laipsnį, kad vyktų išsamios ir atviros politinės diskusijos tarp politinių partijų. Šių nuomonių išplatinimas gali labiau pakenkti nei padėti. Apribojimų keičiančių energingas diskusijas perspektyva nieko gero nelemia mūsų demokratinėms institucijoms.
(Paaiškinimai dėl balsavimo sutrumpinti pagal Darbo tvarkos 163 straipsnio 1 punktą)
Carl Lang and Fernand Le Rachinel (NI), raštu. – (FR) Visiems, norintiems gauti informacijos apie Europos Sąjungos institucijas, yra tekę susidurti su Europos Komisijos, Europos Parlamento ir Europos Vadovų Tarybos paslaptimis. Vidutiniam piliečiui tai –pilna spąstų kelionė. Tam yra daug priežasčių.
Iš tikrųjų, tai yra klausimas didelio kiekio skelbiamų dokumentų (pranešimų, nuomonių, rezoliucijų, direktyvų, reglamentų ir t. t.) bei paprastumo ir aiškumo stygiaus institucijų registruose, tinklalapiuose bei skaidrumo ir informacijos trūkumo.
Šiame pranešime yra teisingai siūloma spręsti šias problemas užtikrinant Europos Sąjungos institucijų didesnį skaidrumą.
Tai – sudėtinė dalis didesnio klausimo dėl Europos Sąjungos piliečių vaidmens didinimo, kad jie galėtų naudotis ir suprasti informacija. Žmonės nenori būti sistemingai pašalinti iš sprendimų priėmimo, kurie turi tiesioginį ryšį kasdieniam jų gyvenimui, neturėdami teisės jų patikrinti ar jiems prieštarauti. Tais retais atvejais, kai piliečiai gali savo nuomonę išsakyti referendume, jos nepripažįsta jų šalių vadovai ir Briuselio biurokratai, kurie yra akli, kurti ir abejingi jų poreikiams ir norams.
Didesnis Europos Sąjungos institucijų skaidrumas – pirmas žingsnis naujos Europos link, kuri priklauso žmonėms ir suverenioms tautoms.
Jörg Leichtfried (PSE), raštu. − (DE) Balsavau už kasmetinį pranešimą dėl galimybės lengviau susipažinti su ES institucijų dokumentais.
Nėra abejonės, kad reikia palengvinti galimybę susipažinti su įvairiais Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais. Europos Sąjungos piliečiai neturi jausti, kad jie nedalyvauja ES institucijų veikloje ir balsavimuose. Be to, jie turi teisę gauti kiek galima daugiau informacijos.
Tačiau, galbūt turėtume išnagrinėti, ar skelbimas turėtų būti ribojamas, kad žmonės galėtų susidaryti bendrą įspūdį. Pirmiausia niekas nenori savęs apkrauti per didele informacija. Antra, toliau būtina paisyti darbuotojų privatumo. Yra nemažai dalykų, kurie nėra visuotinai žinomos net ir kitoms institucijoms, įskaitant ir valstybių.
Luca Romagnoli (NI), raštu. − (IT) Gerb. pirmininke, ponai ir ponios, balsavau už M. Cappato pateiktą pasiūlymą dėl galimybės susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais.
Europos Sąjungai svarbiausia, kad jos piliečiai manytų, kad Bendrijos institucijos yra jiems artimos. Tai galima pasiekti suteikiant jiems galimybę susipažinti su visų trijų institucijų dokumentais. Todėl visiškai pritariu pranešėjui, kad turime paraginti ES institucijas ir valstybes nares bendrai propaguoti skaidrumą, remiantis
Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsniu, Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktika, Europos ombudsmeno rekomendacijomis ir valstybių narių geriausia praktika.
Galiausiai, pritariu M. Cappato iniciatyvai, nes manau, kad integracijos proceso gerinimas ir greitinimas, informacijos skelbimas visuomenei – labai svarbus dalykas, atsižvelgiant į Italijos EP narių narių pravaikštas Parlamente.
Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. − (PL) Europos Sąjungos Sutartyje nustatyta, prioritetui turi būti skaidrumas ir labai glaudus ryšiai su Europos žmonėmis, priimami sprendimai privalo būti kiek galima atviresni ir artimesni piliečiams. Skaidrumas leidžia piliečiams glaudžiau dalyvauti priimant sprendimus ir užtikrina didesnį administracijos patikimumą, veiksmingumą ir atsakingumą savo piliečiams demokratinėje sistemoje.
ETT sprendimas M. Turco byloje turėjo didžiulių padarinių skaidrumui ir galimybei susipažinti su Europos Sąjungos institucijų dokumentais teisiniais klausimais.
Sprendimas patvirtina, kad prioritetas turi būti suteikiamas svarstomam principui, kuris turi būti taikomas visoms Bendrijos institucijoms ir (labai svarbu tai) ir galimybė juo nesuvadovauti turi būti labai ribota, įvertinant kiekvieną atvejį atskirai iš viešojo intereso svarbumo perspektyvos, o tai yra atvirumas. Atvirumas didina pasitikėjimą institucijomis, nes dėl to gali vykti atviros diskusijos.
ETT konstatavo, kad šioje byloje atsisakymas suteikti galimybę susipažinti su dokumentais nėra pagrindas bendram reikalavimui dėl teisinių nuomonių susijusių su konfidencialumo klausimais.
Thomas Ulmer (PPE-DE), raštu. − (DE) Aš atmečiau šį pranešimą. Jo reiklavimai viršija mano supratimą apie skaidrumą. Manau, kad EP narių lankomumo registrų ir balsavimo sąrašų skelbimas yra pavojingas, tam nepateikiant papildomai išsamaus paaiškinimo. Mano lankomumo rodiklis yra aukštas, todėl nesu tarp įtariamųjų. Taip pat yra svarbu išsaugoti teisinę EP narių asmenybės apsaugą. Europos Sąjunga gali padidinti skaidrumą pradėdama viešais skelbti Tarybos ir Komisijos susirinkimus, prieš versdama EP narius būti atvirais. Be to, sudėtingais derybų etapais reikia išlaikyti konfidencialumą.
Anna Záborská (PPE-DE), raštu. – (SK) Remdamasi valstybių narių praktika, ES pradėjo pripažinti tikrąją „teisę susipažinti su dokumentais“ ir „teisę gauti informaciją“ kylančią iš demokratijos, skaidrumo, viešojo intereso ir atvirumo principų. Europos Parlamentas yra įsitikinęs, kad piliečių galimybė gauti informaciją apie ES institucijas yra problematiška dėl veiksmingo tarpinstitucinės politikos nebuvimo skaidrumo ir į piliečius orientuoto informacijos atžvilgiu.
Vardan didesnio skaidrumo, ES institucijos privalo gerbti daugiakalbystės principą. 2008 m. pateikiau raštišką Europos Parlamento deklaraciją šiuo klausimu. ES naudoja visų šalių kalbas, o ne vieną ar grupę pasirinktų kalbų, kurių galėtų nesuprasti žymi jos piliečių dalis.
Teisinių, politinių ir administracinių dokumentų vertimas leidžia ES vykdyti savo teisines pareigas. Taip pat daugiakalbystės sistema padeda užtikrinti Sąjungos skaidrumą, teisėtumą ir veiksmingumą. Tai padeda tinkamai pasirengti 2009 m. liepos mėn. vyksiantiems Europos Parlamento rinkimams.
Todėl kreipiuosi į ES institucijas, kad į ES 2009 m. biudžetą būtų įtraukta nuostata skirti lėšų, kurios padėtų kompensuoti oficialių vertėjų raštu trūkumą ES institucijose. EP ragina ES institucijas išversti visus šios kadencijos teisinius, politinius ir administracinius dokumentus į visas ES oficialias kalbas, kad piliečiai galėtų susipažinti su visų institucijų atliekamu politiniu darbu.
Tai darydami tikrai galime prisidėti prie savo skaidrumo didinimo mūsų piliečių akyse.