Pirmininkas. – Kitas klausimas – Tarybos ir Komisijos pareiškimai dėl Rusijos dujų tiekimo Ukrainai ir ES.
Alexandr Vondra, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − Gerb. pirmininke, Taryba nori padėkoti Europos Parlamentui, kad šis klausimas buvo įtrauktas į pirmosios šių metų dalinės sesijos darbotvarkę. Turbūt sutiksite su manimi, kad Tarybai pirmininkaujanti Čekija parodė išskirtinį įžvalgumą įtraukdama energijos tiekimo saugumo klausimą kaip vieną iš esminių ir prioritetinių šiais metais.
Be abejo, Europos Sąjungai dujų tiekimas nutrauktas dėl rusų ir ukrainiečių, „Gazprom“ ir „Naftogaz“ organizacijų nesutarimų. Netiekiama apie 30 proc. viso Bendrijos dujų importo. Taigi tokioje situacijoje nebuvome atsidūrę net ir Šaltojo karo metais – dar niekada nebuvo visiškai nutrauktas dujų tiekimas.
Taryba ir Komisija žinojo apie galimą problemą. Kaip žinote, panašioje situacijoje buvome atsidūrę prieš trejus metus 2006 m., ir tai yra daugiau ar mažiau pasikartojanti kasmetinė problema, nes kasmet Rusija didina kaimyninėms šalims eksportuojamų dujų kainą pagal rinkos sąlygas. Taigi stengėmės būti labai budrūs, nes Bendrija itin priklauso nuo Rusijos dujų. Iš tiesų, tam tikros valstybės narės nuo Rusijos tiekiamų dujų priklauso 100 proc.
Noriu itin pabrėžti tokių šalių kaip Bulgarijos ir Slovakijos sunkią padėtį. Be to, tai mums paaiškina, kodėl, pvz., Centrinės ir Rytų Europos šalyse tai yra svarbiausia problema – žmonės šąla ir apie tai rašoma pirmuosiuose laikraščių puslapiuose. Žinau, kad kai kuriose šalyse, nesusiduriančios su šia problema taip stipriai, situacija turbūt yra kitokia, bent jau sprendžiant iš visuomenės informavimo priemonių.
Šį kartą 2008 m. gruodžio 18 d. iš Rusijos gavome oficialų įspėjimą pagal ES ir Rusijos išankstinio įspėjimo mechanizmą, kad ši problema gali kilti, jei per užtrukusias Ukrainos ir Rusijos derybas nebus pasiektas susitarimas dėl kainų, tranzito mokesčių ir skolų apmokėjimo. Taigi mūsų nenustebino tai, kas įvyko, tačiau nustebino netiekiamų kiekių dydis ir intensyvumas.
Todėl iki 2009 m. sausio 1 d. buvo bendraujama aukščiausiu lygiu, kad tiekimas nebūtų nutrauktas. Tarybai pirmininkaujanti Čekija jau gerokai prieš šių metų pradžią pradėjo stebėti situaciją. Aš asmeniškai susitikau Prahoje su Rusijos atstovais likus dviem dienoms iki Kūčių.
Komisija ėmėsi reikiamų atsargumo priemonių, kad įvykiai būtų stebimi per šventes, ir sausio pradžioje pasidalijo turima informacija su Dujų koordinavimo grupe. Iki ir po 2009 m. sausio 1 d. Tarybai pirmininkaujanti šalis ir Komisija – labai glaudžiai bendradarbiaudamos su Andrisu Piebalgsu – gavo abiejų susijusių dalyvių užtikrinimą, kad dujų tiekimas į ES nebus paveiktas.
Kaip žinote, Tarybai pirmininkaujanti Čekija ir Komisija padedant kai kurioms valstybėms narėms bendravo su Ukrainos ir Rusijos dujų įmonėmis ir kelis kartus nuvyko susitikti su abiem pusėmis.
Bendraudami nesiekėme kaltinti kažkurios pusės, nepalaikėme nė vienos pusės ir netgi nebuvome tarpininkai, nes tai – komerciniai ginčai. Tik abiem šalims pabrėžėme šios situacijos rimtumą, pabrėždami tą faktą, kad Rusijos, kaip tiekiančios šalies, ir Ukrainos, kaip tranzito šalies, patikimumui buvo aiškiai pakenkta. Situacijai rimtėjant padėjome spręsti klausimus, susijusius su dujų tiekimu Bendrijai, – šį „pagalbininko“ vaidmenį abi šalys tikrai įvertino, nes jos visai nesikalbėjo viena su kita.
Leiskite trumpai apžvelgti tai, kas vyko nuo 2009 m. sausio 1 d. – pirmosios Naujųjų metų dienos ankstaus ryto. 2009 m. sausio 1 d. Rusija pranešė, kad nutraukė dujų tiekimą Ukrainai, o ES tiekė visus reikiamus kiekius. Tą pačią dieną Tarybai pirmininkaujanti Čekija ir Komisija išplatino pareiškimą kviesdama abi šalis ieškoti greito sprendimo ir vykdyti sutartyje numatytus įsipareigojimus ES vartotojams.
2009 m. sausio 2 d. paaiškėjus, kad tiekimui į ES tai irgi jau turi įtakos, pirmininkaujanti Čekija ES vardu išplatino oficialų pareiškimą ir tos pačios dienos ankstų rytą Prahoje susitikome su Ukrainos energetikos ministro Yuriy Prodano vadovaujama delegacija. Ją sudarė viso Ukrainos politinio spektro atstovai, pvz., Prezidento patarėjas V. Yushchenko, „Naftogaz“ atstovai ir Užsienio reikalų ministerijos atstovas.
2009 m. sausio 3 d. Prahoje pietavome su „Gazexport“ direktoriumi Alexanderiu Medvedevu, ir aš dalyvavau abiejuose susitikimuose. Abiejuose susitikimuose pastebėjome pasipiktinimą keliantį skaidrumo trūkumą „Gazprom“ ir „Naftogaz“ sutartyse ir ypač pasitikėjimo trūkumą, trukdantį bet kokiai pažangai siekiant susitarimo. Tam tikrais klausimais abiejų šalių kalbos visiškai skyrėsi, taigi būtent tada pradėjome pabrėžti kontrolės klausimą.
Siekiant išspręsti šią skirtingų nuomonių problemą kilo mintis sudaryti bendrą Tarybai pirmininkaujančios šalies ir Komisijos informacijos rinkimo misiją, kuriai vadovaus Čekijos pramonės ir prekybos ministras Martin Říman ir DG TRAN direktorius Matthias Ruete, ir ji gavo įgaliojimus pradėti veikti nuo neeilinės COREPER I sesijos, kurią sušaukėme 2009 m. sausio 5 d., pirmąją darbo dieną po švenčių, pradžios.
Misijos nariai nuvyko į Kijevą. Jie apsilankė ir dujų paskirstymo centre ir kitą dieną nuvyko į Berlyną, kad 2009 m. sausio 6 d. susitiktų su „Gazprom“ atstovu. Be to, 2009 m. sausio 6 d., kai buvo smarkiai sumažintas dujų tiekimas kelioms ES valstybėms narėms ir dėl to įvyko svarbus tiekimo sutrikimas, Tarybai pirmininkaujanti šalis ir Komisija išplatino itin griežtą pareiškimą, ragindama abi puses nedelsiant ir besąlygiškai atnaujinti dujų tiekimą ES. Tarybai pirmininkaujanti šalis ir Komisija mėgino pagreitinti skubaus Rusijos ir Ukrainos politinio susitarimo pabaigą, kad dujų tiekimas būtų atnaujintas be tolesnio atidėliojimo. Dujų tiekimas buvo svarbiausia tema ir per Europos Komisijos susitikimą su Čekijos vyriausybe, įprastą strateginį posėdį, vykusį 2009 m. sausio 7 d. Prahoje, bei vyravo per pirmąjį neoficialų posėdį, kurį organizavome Čekijoje – praeitą ketvirtadienį Prahoje surengtą bendrųjų reikalų neoficialų susitikimą. Vėl ketinome iš anksto aptarti energetikos saugumą, tačiau, žinoma, turėjome greitai reaguoti ir paruošėme tvirtą Tarybai pirmininkaujančios šalies pareiškimą ES vardu, kurį visi patvirtino.
2009 m. sausio 7 d. dujų tiekimui per Ukrainą atsidūrus visiškoje aklavietėje su skaudžiais padariniais toms valstybėms narėms, kurios turi labai mažai galimybių sumažinti šio nutraukimo poveikį, padidinome spaudimą ir po ilgų ir sunkių derybų abi pusės sutiko išsiųsti nepriklausomų ES ekspertų stebėjimo komandą, kurią lydėjo abiejų pusių stebėtojai. Šios komandos užduotis buvo užtikrinti nepriklausomą dujų tranzito per Ukrainą į ES stebėjimą; ji įsikūrė abiejose šalyse. Rusija reikalavo, kad stebėjimas turi būti išankstine dujų tiekimo atnaujinimo sąlyga.
Misijai įsitvirtinti nebuvo lengva, kaip galbūt pastebėjote. Pirmiausia reikėjo nugalėti ukrainiečių prieštaravimus dėl Rusijos eksperto įtraukimo į stebėjimo misiją; be to, Ukrainos vienašališkai pridėtą priedą prie sutarties, kuri su ypatingom pastangom buvo sudaryta Tarybai pirmininkaujančiai šaliai tarpininkaujant, Rusija atmetė.
Po kelių ministro pirmininko M. Topoláneko kelionių į Kijevą ir Maskvą ir po sunkių Maskvoje vykusių derybų su prezidentu V. Yushchenko ir ministre pirmininke Y. Tymoshenko bei Rusijos ministru pirmininku V. Putinu susitarimas buvo pagaliau pasirašytas sausio 12 d. ir suteikė teisinį pagrindą stebėtojams veikti; susitarime buvo reikalaujama atnaujinti Rusijos dujų tiekimą ES. Rusija paskelbė, kad tiekimas bus atnaujintas sausio 13 d. 08.00 val. ryte, tačiau nežinau, ar tai buvo sausio 13 d., bet pažanga, kurios buvo tikimasi, neįvyko.
Sausio 12 d., pirmadienį, Tarybai pirmininkaujanti Čekija surengė specialųjį Energetikos ministrų tarybos posėdį, kad pareikalautų daugiau skaidrumo dėl su tranzitu susijusių klausimų, identifikuotų trumpalaikes poveikį mažinančias priemones, kurios bus taikomos tol, kol tiekimas bus visiškai atnaujintas, ir identifikuotų vidurio laikotarpio ir ilgalaikes priemones, kurių būtina imtis, kad tokio didelio tiekimo nutraukimo padarinių būtų išvengta ateityje.
Taryba patvirtino 5165 dokumente numatytas išvadas, kuriomis abi pusės buvo raginamos nedelsiant atnaujinti dujų tiekimą ES ir rasti sprendimus, kurie užtikrintų, kad tai nepasikartotų. Be to, teikdama šias išvadas Taryba sutiko skubiai parengti tvirtesnes vidurio laikotarpio ir ilgalaikes priemones, susijusias, be visa kita, su skaidrumu dėl fizinio dujų tekėjimo, poreikiu ir saugomais kiekiais, regioniniais ir abipusio solidarumo susitarimais, spręsti trūkstamo energetikos infrastruktūros tarpusavio ryšio klausimą (tai didelė problema), ir toliau diversifikuoti transportavimo maršrutą ir šaltinius ir išspręsti šio klausimo finansavimo aspektus pagreitinant Direktyvos dėl gamtinių dujų tiekimo saugumo priemonių peržiūrą.
Dabar panašu, kad tolesnis Dujų koordinavimo grupės susitikimas sausio 19 d. visgi vyks.
Energetikos taryba (TTE) iš naujo peržiūrės šį klausimą per vasario 19 d. numatytą posėdį ir pateiks išvadas, kurias patvirtins su Komisijos komunikatu dėl Antrosios strateginės energetikos apžvalgos.
Šios išvados ir Komisijos komunikatas bus aptarti per kovo mėn. vyksiantį Europos Vadovų Tarybos posėdį, kuriame, be abejo, bus skiriamas reikiamas dėmesys praėjusių savaičių įvykiams.
Leiskite pateikti kelias paskutines šio įžanginio pareiškimo pastabas. Pirma, pagrindinis Tarybai pirmininkaujančios šalies tikslas dėl šių neseniai kilusių ginčų – tuoj pat atnujinti dujų tiekimą pagal sutartyje numatytus kiekius. Kaip visi žinome, šie ginčai dar nebaigti. Taigi labai svarbu užtikrinti, kad ES neįsiveltų į dvišalius „Gazprom“ ir „Naftogaz“ ginčus.
Antra, Tarybai pirmininkaujanti šalis ir Komisija nuolat ragina abi šalis siekti dialogo, kad jos rastų kompromisą, ir dujų tiekimas ES būtų atnaujintas. Tarybai pirmininkaujančios šalies ir Komisijos nuomone, nepriimtina, jei Rusija ar Ukraina nepaisys sausio 12 d. susitarimo. Tiekimo atnaujinimo sąlygos – kaip numatyta susitarimu – buvo įvykdytos ir nelieka jokios priežasties visiškai neatnaujinti tiekimo.
ES pirmininkaujanti šalis gerai žino apie išliekančias problemas. Jas reikia spręsti, antraip nesaugumas dėl Rusijos dujų tiekimo per Ukrainą išliks.
Pirma, išlieka klausimas dėl techninių dujų, kurias Ukraina privalo nuolat tiekti tranzito sistemai. Būtina, kad abi šalys pasiektų skaidraus susitarimo, numatydamos, kas atsakingas už techninių dujų tiekimą ir kas už jas moka.
Antra, labai svarbu, kad Rusijos ir Ukrainos sutartyse dėl dujų kainų ir tranzito mokesčių būtų numatytos aiškios ir teisiškai įpareigojančios sąlygos, kurios padėtų išvengti tokio sutrikdymo ateityje. Tarybai pirmininkaujanti šalis ir Komisija pakartotinai kvietė abi puses pasirašyti tokią sutartį. Tačiau nei mes, nei Komisija neketina kištis į dviejų komercinių subjektų derybas dėl sutarties sąlygų.
Be to, Tarybai pirmininkaujanti šalis žino bendrą valstybių narių nuomonę, kad būtina neatidėliojant priimti trumpalaikius, vidurio laikotarpio ir ilgalaikius sprendimus, padėsiančius užtikrinti, kad tokios situacijos ateityje nepasikartotų. Energetinis saugumas – vienas iš didžiausių Tarybai pirmininkaujančios šalies prioritetų. Tarybai pirmininkaujanti šalis ėmėsi iniciatyvos pirmininkauti diskusijoms dėl galimų sprendimų dėl energetinio priklausomumo spąstų: nesvarbu, ar neoficialiame posėdyje, kaip minėjau, ar TTE tarybos posėdyje. Apžvelgdamas Energetikos tarybos išvadose minėtus klausimus, norėčiau paminėti šiuos punktus.
Pirma, valstybės narės sutinka, kad funkcionalaus ir efektyvaus solidarumo mechanizmo sukūrimas – vienas iš svarbiausių ES energetikos saugumo užtikrinimo ateityje dalykų.
Antra, solidarumas įgalina Europos energetikos tinklų tarpusavio ryšį ir energetikos infrastruktūros pagerinimą.
Trečia, siekiant užtikrinti solidarumo mechanizmo veikimą svarbiausias dalykas – didesnis saugomų dujų kiekis.
Ketvirta, atsižvelgdama į dabartinę krizę Tarybai pirmininkaujanti šalis ragina pasirašyti susitarimą dėl Direktyvos dėl gamtinių dujų tiekimo saugumo priemonių iki 2009 m. pabaigos peržiūros.
Be to, ES turi diversifikuoti dujų resursus ir tiekimo maršrutus. 2009 m. gegužės mėn. Tarybai pirmininkaujanti šalis organizuos Pietų koridoriaus viršūnių susitikimą, per kurį tikisi pasiekti apčiuopiamų rezultatų dėl išteklių ir tiekimo maršrutų diversifikavimo ir dėl artimesnio bendradarbiavimo su Pietų Kaukazo ir Centrinės Azijos šalimis.
ES energetinis saugumas nebus įmanomas, jei vidaus energetinio saugumo rinka nebus baigta ir veiksminga. Taigi Tarybai pirmininkaujanti šalis tikisi glaudaus bendradarbiavimo su Europos Parlamentu siekiant kompromiso dėl Trečiojo energetikos paketo per antrąją peržiūrą.
Be to, Tarybai pirmininkaujanti šalis pasiruošusi tęsti diskusijas dėl Antrosios strateginės peržiūros, kad rezultatus pateiktų Tarybos pavasario susitikimo išvadose.
Galiausiai, siekdama didinti energetinį saugumą ES turėtų stiprinti mechanizmo skaidrumą ir t. t.
Manau, kad Bendrija pasiruošusi situacijai ir politiniu, ir techniniu požiūriu. Politiniu požiūriu, Tarybai pirmininkaujanti šalis, Komisija ir kitos valstybės narės įdėjo ir toliau dės daug pastangų situacijai išspręsti. Techniniu požiūriu, mūsų veiksmai per šias pastarąsias savaites atitiko Direktyvos dėl gamtinių dujų tiekimo saugumo priemonių reikalavimus.
Remiantis šia direktyva buvo įkurta Dujų koordinavimo grupė, kuri dabar įrodo savo vertę. Ji reikalauja, kad valstybės narės paruoštų šalies priemones nenumatytiems atvejams, kurios būtų taikomos tokiose situacijose, kaip ši, nustato minimalius standartus dujų tiekimo namų ūkių vartotojams saugumui užtikrinti ir numato, kad Dujų koordinavimo grupė turi užtikrinti Bendrijos koordinavimą.
Šis mechanizmas turėjo didelės įtakos mažinant krizės poveikį. Kad geriau suprastumėte, pasakysime, kad buvo naudojamos rezervo dujos ir parduodamos kaimyninėms šalims ir net Energetikos bendrijos nariams, elektros gamybai buvo naudojamas alternatyvus kuras, buvo padidinta dujų gamyba – įskaitant dujas iš Alžyro, Norvegijos ir kitų Rusijos šaltinių – papildomi dujų kiekiai buvo tiekiami kaimyninėms šalims.
Tuo ir baigsiu. Užtikrinu, kad darome viską, kas įmanoma tiek politiniu, tiek techniniu požiūriu, kad paragintume Ukrainos ir Rusijos derybininkus atnaujinti visų sutartyse numatytų dujų kiekių tiekimą Europai ir sumažinti neigiamą poveikį piliečiams ir šalių ekonomikai iki tol, kol tai bus įvykdyta. Kaip žinote, visą laiką būdami Parlamente palaikome ryšį, nes skirtas laikas baigiasi ir mums reikia rezultatų. Jei nepasieksime rezultatų, tai neišvengiamai turės politinių padarinių mūsų santykiams su abiem šalimis.
Andris Piebalgs, Komisijos narys. − Gerb. pirmininke, šiuo metu išgyvename vieną iš stipriausių energetikos krizių Europos istorijoje, kurią galima palyginti su 1970 m. ir 1980 m. naftos krizėmis. Skirtumas tik toks, kad naftos krizės buvo pasaulinio masto, o ši krizė, labai akivaizdu, yra ES krizė.
Kokia situacija šiandien? Nepaisant pažadų ir protokolo, kurį 2008 m. sausio 12 d. pirmadienį pasirašė Rusijos ir Ukrainos ministrai, aš ir dvi susijusios įmonės, Rusijos dujos per Ukrainą ES vartotojams netiekiamos.
Komisija įvykdė savo susitarimo dalį: sudaryti Europos stebėtojų grupę, kuri vyktų į pagrindines Rusijos ir Ukrainos vietas stebėti operacijų ir pranešti apie jų vykdymo tikslumą. Mums pavyko per 24 val. mobilizuoti iš oficialių Komisijos atstovų ir pramonės ekspertų sudarytą grupę ir praeitą šeštadienį jie jau buvo Rusijoje ir Ukrainoje, kad užtikrintų dujų tiekimo atnaujinimą iškart po to, kai bus pasirašytas protokolas.
Vakar Rusija atnaujino nedidelių dujų kiekių, kurie sudaro mažiau nei vieną trečdalį įprasto srauto, tiekimą Ukrainai, tačiau nusprendė naudoti dujų matavimo stotį, kurią, kaip teigia Ukrainos įmonė, yra sunku naudoti, dėl to Ukraina sustabdė transportavimą. Stebėtojų pateiktame pranešime patvirtinama, kad techniniu požiūriu buvo sunku (nors įmanoma) užtikrinti transportavimą šiomis sąlygomis.
Šiandien, deja, pasikartojo ta pati situacija ir vienintelis sprendimas yra tas, kad šios dvi šalys privalo užtikrinti visišką techninių operacijų koordinavimą, kad kiekiai ir dujų matavimo stotys atitiktų dujų transportavimo sistemos reikalavimus.
Jei nebus tolesnio koordinavimo, nebus ir dujų tiekimo, todėl ten nuvykę ES stebėtojai ir Komisija mėgina raginti abi šalis pasiekti šį techninį susitarimą.
Tačiau aš nepalaikau nė vienos pusės. Nenoriu kaltinti vienos ar kitos šalies. Aišku, kad abi šalys prarado patikimų Europos Sąjungos energetikos partnerių gerą vardą.
(Plojimai)
Prisimindamas praeito mėnesio istoriją, noriu pasakyti, kad ES greitai reagavo, išreiškė susirūpinimą ir aukščiausio lygio politiniai vadovai nuolat ragino abi šalis nedelsiant atnaujinti tiekimą ir vykdyti įsipareigojimus.
Sudarydami įprastas sutartis su abiem šalimis metų pradžioje ir žinodami iš ankstesnės patirties, kad sandoriai dažniausiai įstringa naktį iš gruodžio 31 d. į sausio 1 d., nuolat jiems primindavom: „Raskite dvišalių dujų klausimų sprendimą, nes tai turi įtakos mūsų tranzitui“.
Deja, tai neįvyko. Žinome, kokia šiandien padėtis nepaisant visų šių pastangų, ir aš tvirtai tikiu, kad sprendimas priklauso nuo šių dviejų šalių. Bet ar jos nori sprendimo? Tarybai pirmininkaujanti šalis ir Komisija ragino ir vis dar ragina Rusiją ir Ukrainą nedelsiant atnaujinti dujų tiekimą. Mes savo vaidmenį suvaidinome. Mes nuoširdžiai galime pateikti išsamų atsakymą apie tai, kur tiekiamos dujos: nė vienas kubinis metras dujų nenuteka kita kryptimi mums nepastebėjus. Manau, kad priemonės, kurių ėmėmės, yra pakankamos.
Tačiau jei abi šalys sakys, kad reikia imtis tam tikrų kitų priemonių, esame pasiruošę jas apsvarstyti, nes ir aš matau, kad trūksta abiejų pusių koordinavimo ir bendravimo.
Tai neatidėliotina krizė. Kas toliau? Žinau, kad bet koks dabar priimtas sprendimas laikinas, ir tam, kad atkurtumėme šio transporto maršruto patikimumą, turėsime rasti ilgalaikį sprendimą; taigi šių šalių bendravimas tikrai tęsis Tarybai pirmininkaujant Čekijai ir, deja, turės tęstis ir pirmininkaujant Švedijai.
Tačiau manau, kad atsakymus dėl tiekimo saugumo užtikrinimo pateikėme Antrojoje strateginėje energetikos apžvalgoje – Parlamento ir Komisijos darbe dėl energetikos ir klimato kaitos paketo. Tie sprendimai pateikti, tačiau negalime pasitikėti išoriniais tiekėjais, kurie, deja, neatsižvelgia į sutartyse numatytus įsipareigojimus ir vartotojų interesus.
Tačiau norėčiau pabrėžti du klausimus, kuriuos reikia spręsti nedelsiant:
Pirmasis susijęs su tarpusavio ryšio trūkumu. Taip, solidarumas buvo, tačiau daugeliu atvejų jį ribojo reikiamos infrastruktūros trūkumas, kad dujos būtų tiekiamos iš saugyklų į vietas, kurioms itin reikalingos dujos. Manau, kad diskusijos dėl atkūrimo plano, kuriame paminėta ir infrastruktūra, gera priemonė dujų laikymo vietoms aptarti, nes ne visada pakanka komercinių interesų, kad įvyktų šio pobūdžio įsikišimas.
Antra, mes tikrai praradome galimybę 2004 m., kai aptarėme Direktyvą dėl gamtinių dujų tiekimo saugumo priemonių. Paruošta priemonė buvo silpna ir neatitiko esamų poreikių. Paruošėme ir netrukus pateiksime naują pasiūlymo projektą dėl dujų tiekimo saugumo direktyvos; dabar atliekamas poveikio įvertinimas ir per artimiausias savaites bus pateiktas Parlamentui.
Manau, turime nedelsdami reaguoti ir, iš tiesų, rasti suderintas Bendrijos priemones, skirtas tokioms krizėms.
Tarybai pirmininkaujanti šalis dirbo labai sunkiai ir noriu pasidžiaugti, kad ji visada imasi iniciatyvos, gaudama visą Komisijos palaikymą. Manau, kad šiais sunkiais laikais Europos Sąjunga įrodė, kad kalba vienu balsu. Europos Sąjungai vadovauja pirmininkaujanti šalis, ją palaiko Komisija.
Tačiau aš labai pritariu ir bet kokiai Europos Parlamento vykdomai veiklai, nes Parlamentas užtikrina susitarimo pagrindą. Jei dvi šalys nebendrauja vyriausybių lygiu, jei dvi įmonės mėgina žaisti žaidimus, kas užtikrins politinį stabilumą? Tai – tvirtas politinis pagrindas Ukrainai ir Rusijai, kad jos kalbėtųsi, ir noriu padėkoti J.Saryusz-Wolski už atliktą darbą užtikrinant šį dalijimąsi nuomonėmis ir pirmininkui H.-G.Pöttering, kuris dalyvavo sutaikant abi šalis. Sprendimą būtų paprasta surasti, jei tik jos kalbėtųsi viena su kita.
Taigi manau, kad tai buvo labai svarbi veikla ir tikiuosi, kad po šiandienos Parlamento posėdžio – nes jį stebi abi šalys – bus pareikštas papildomas raginimas išspręsti klausimą. Labiausiai kenčianti šalis yra ta, kuri neatsako už šią krizę, šalis, kuri atėjo padėti išspręsti klausimus, o ši pagalba kainuoja Europos mokesčių mokėtojams ir Europos vartotojams.
Taigi, manau, kad tai tinkamas metas stabiliomis sąlygomis pradėti tiekti dujas Europos Sąjungai.
PIRMININKAVO: G. ONESTA Pirmininko pavaduotojas
Jacek Saryusz-Wolski, PPE-DE frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, šis svarbus tiekimo nutraukimas – dramatiškas įvykis Europos piliečiams, Europos pramonei ir Europos darbo rinkai ir tai vyksta per ekonominę krizę. Mes, šio Parlamento nariai, per artėjančius Europos rinkimus turėsime atsakyti į klausimus apie tai, ką atlikome, kad apsaugotume pramonę, darbo rinką ir mūsų piliečius.
Priešingai tam tikroms pradinėms nuomonėms, problema susijusi su politiniais ir daugiašaliais subjektais, ji nėra dvišalio ar komercinio pobūdžio. Prieš trejus metus, kai pirmą kartą susidūrėme su dujų krize po to, kai Rusija nutraukė energijos tiekimą, Europa suvokė savo pažeidžiamumą ir ribotumą.
Viena frakcija, PPE-DE frakcija, pritarė šiai idėjai nuo pat pradžių. Būtent mūsų frakcija ėmėsi ruošti pranešimą savo iniciatyva dėl bendros Europos užsienio politikos energetikos, kurį man teko garbė pristatyti šiam Parlamentui 2007 m. rugsėjo mėn. ir kurį vienašališkai palaikė visos politinės frakcijos ir priėmė beveik vienbalsiai.
Jame buvo raginama parengti išsamią strategiją su konkrečiomis bendrosios ES išorinės energetikos politikos gairėmis, rekomenduojančią nemažai būtinų atlikti veiksmų: trumpalaikiu požiūriu, sukurti solidarumo priemonių, pasiekti vienybės ginant savo interesus, efektyvesnės diplomatinės veiklos energetikos klausimais; vidurio laikotarpio požiūriu siekti diversifikavimo, įskaitant „Nabucco“, sudaryti sąlygas saugojimui, investicijoms ir tarpusavio ryšiams.
Į tam tikras mūsų rekomendacijas – nors ir pavėluotai – buvo atsižvelgta Komisijos Antrojoje strateginėje energetikos apžvalgoje. Džiaugiamės dėl to ir dėl Tarybai pirmininkaujančios Čekijos pastangų išspręsti esamą krizę ir tarpininkauti abiem pusėms.
Tačiau šito neužtenka norint išvengti panašių situacijų ateityje. Tai bus įmanoma tik tada, kai iš tikrųjų vykdysime bendrąją ES energetikos saugumo politiką, kuri gali padėti rasti ilgai trunkančius, nuoseklius ir sisteminius sprendimus. Tai reiškia bendrą Europos Komisijos atstovaujamų valstybių narių įtaką derybose ir vieną ES balsą mūsų partnerių, gamintojų ar tranzito šalių požiūriu. Galime numatyti tai, kad pirksime dujas tiesiai iš Rusijos Rusijos ir Ukrainos pasienyje.
Einančiajam Tarybos Pirmininko pareigas ir Komisijai noriu užduoti du klausimus. Komisijos nary A.Piebalgs ir ministro pirmininko pavaduotojau A.Vondra, ar galite detaliau paaiškinti apie ES dalyvavimo ir atsakomybės prisiėmimo su Ukraina dėl tranzito scenarijų? Antra, kokias spaudimo priemones ES gali panaudoti? Kokių veiksmų kaip atsako galėtume imtis? Mūsų frakcija tikisi, kad Tarybai pirmininkaujanti šalis ir Komisija imsis skubių ir radikalių veiksmų bei priemonių mūsų energetikos partnerių, Rusijos ir Ukrainos, požiūriu, kad dujų tiekimas būtų atnaujintas. Mūsų frakcija prašo, kad Parlamentas aktyviai ir nuolat dalyvautų, net ir per kampaniją iki rinkimų. Noriu jums pranešti, kad įkūrėme grupę ryšiams su Europos Parlamentu, Rusijos Parlamentu ir Ukrainos Parlamentu.
Hannes Swoboda, PSE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. pirmininke, mūsų frakcija prašo sudaryti laikinąją komisiją (pagal Darbo tvarkos taisyklių 175 straipsnį), kad ji atsakytų į daugelį šių klausimų, kuriuos uždavė ir J. Saryusz-Wolski, kitaip tariant, kad mes prisijungtumėme prie Komisijos ir, žinoma, Tarybos siekdami parengti reikiamas išvadas – kurias tikimės, kad galime parengti kartu – nuo šios situacijos iki dalinio gegužės mėn. posėdžio.
Per pokalbius su „Gazprom“ ir „Naftogaz“ atstovais – kitaip tariant, su Rusija ir Ukraina – pasitvirtino mūsų įspūdis, kad abi pusės elgiasi neatsakingai. Galiu dar kartą aiškiai patvirtinti tai, ką pasakė Komisijos narys A. Piebalgs: dabar nė vienas iš jų nesielgia atsakingai ir nesielgia kaip atsakingas Europos Sąjungos partneris. Tai turės atitinkamų padarinių.
Visiškai pritardamas vykdomoms iniciatyvoms, privalau pasakyti, kad kažkiek laiko žinojome, jog Ukraina atsisako statyti stebėjimo stotis, nors žadėjo tai padaryti. Europos Sąjungos suteiktos lėšos liko nepanaudotos, ir mes niekaip į tai nereaguojame. Be to, bent du mėnesius žinojome, kad susitarimo nepavyko pasiekti iki lapkričio 1 d. – spalio mėn. pradžioje numatyto termino. Mano manymu, gruodžio 18 d. galbūt jau buvo per vėlu. Komisija privalėjo nuveikti šiuo klausimu daugiau, kad būtume tinkamai pasiruošę blogiausiam scenarijui, ir turėjo suteikti visą įmanomą informaciją valstybėms narėms. Sutinku, buvo parodyta daug solidarumo, tačiau tikėjausi, kad bus numatyti tokie kaip šis neigiami įvykiai.
Dabar svarbu ne rodyti pirštais į kitus – neketinu to daryti – bet padaryti reikiamas išvadas, kad kitą kartą būtume geriau pasiruošę arba – o tai, žinoma, yra daug svarbiau – užtikrinti, kad tokia situacija nepasikartotų.
Komisijos nary, privalau pridurti, kad galbūt per daug laiko skyrėme liberalizmui ir rinkoms aptarti – ypač dujų sektoriuje, ir jūs tai žinote. Tai nebūtų buvę mums naudinga ir, iš tiesų, tai nenaudinga ir dabar. Kaip visada pabrėždavome, dujų sektorius yra išskirtinis, jį teršia, galima netgi sakyti, kad jį lemia, politika, ir nėra naudinga dujų sektoriaus liberalizmui taikyti svarbiausią principą, kai Ukraina ir Rusija vis dar žaidžia politinius žaidimus. Šiuo požiūriu mums reikia stiprios bendros bendravimo linijos ir tai turi būti aiškiai parodyta.
Sutinku su didžiąja dalimi to, kas čia buvo pasakyta. Mums reikia daugiau vamzdynų, sutinkame, kad „Nabucco“ dujotiekis – labai svarbus projektas. Jūs paminėjote galimybę tiesti dujotiekį per Sacharą, turime tai apsvarstyti. Šie dalykai neįvyks per vieną naktį, tačiau būtina siųsti signalus. Mums reikia daug daugiau tarpusavio ryšio dalyvių ir tarpusavio ryšių. Bet jie irgi iš niekur neatsiras. Nemanykite, kad rinka tuo pasirūpins, ji tikrai nepasirūpins, nes ji nesuinteresuota to daryti. Galų gale, šių investicijų nauda nejuntama iškart, bet jos būtinos ateičiai kaip rezervas. Tas pats taikytina, žinoma, ir dujų rezervui. Visiškai nepriimtina, kad daugelis šalių turi mažai arba neturi jokių dujų rezervų arba netgi atsisako pranešti Komisijai apie turimus rezervus. Tai turi būti bendras reikalas.
Atsižvelgdami į mano išsakytą kritiką Parlamentas ir Komisija, iš tiesų, privalo paraginti kelias valstybes nares laikytis tvarkos ir pareikalauti, kad jos pagaliau pradėtų vykdyti bendrąją Europos energetikos politiką. Šiuo požiūriu sutinku su J. Saryusz-Wolski: mes, iš tiesų, kartu raginome tai vykdyti, tačiau sulaukėme mažai palaikymo iš Tarybos – tiksliau, valstybių narių. Jei to norime, prašau iki gegužės mėn. mūsų paskutinio posėdžio paruošti bendrą strategiją šiuo klausimu. Juk pagaliau nepriimtina tai, kad šis Parlamentas baigs darbą arba eis į rinkimus taip ir nepadaręs reikiamų išvadų po šių tragiškų įvykių.
István Szent-Iványi, ALDE frakcijos vardu. – (HU) Dabar jau turime susitarimą ir daug pažadų, tačiau ne dujų. Jau gana! Negalime leisti, kad Europa būtų nekalta ciniško jėgų žaidimo auka. Jei dujų tiekimas nebus atnaujintas nedelsiant, tai turės aiškių ir lemiamų padarinių. Negalime toleruoti tokios situacijos, kurioje milijonai europiečių liko be šildymo, negalime toleruoti to, kad gali būti prarasta keli šimtai tūkstančių darbo vietų.
Iki šiol Europai pavyko išvengti konfliktų su suinteresuotomis šalimis ir ji darydavo politines nuolaidas ir gestus. Ši politika nepasitvirtino. Mes, liberalai, jau seniai reikalaujame reikšmingo mūsų priklausomybės, energetikos priklausomybės, nuo Rusijos sumažinimo.
Aiški šios krizės pamoka yra tai, kad „Nabucco“ dujotiekis privalo tapti tikra alternatyva ir jo statybai turi būti teikiama finansinė parama. Privalome sukurti bendrą energetikos politiką, užtikrindami tvirtesnį valstybių narių solidarumą, geresnį koordinavimą ir susiedami tinklus. Privalome pagreitinti atsinaujinančių ir alternatyvių energijos šaltinių kūrimą ir pagerinti energijos efektyvumą.
Tačiau tai išspręs mūsų problemas tik vidurio laikotarpio ir ilgalaikiu požiūriu, todėl privalome Kijevui ir Maskvai tvirtai priminti, kad jie privalo vykdyti tarptautinius įsipareigojimus ir paskelbti, kad jei jie to nevykdys, tai turės padarinių visiems mūsų dvišaliams santykiams.
Rusija privalo įrodyti, kad veikia gera valia ir stengiasi daryti viską, ką gali, kad užtikrintų dujų tiekimo atnaujinimą be vėlavimų. Be to, Ukraina irgi turi žinoti, kad nors dabar už dujas ji moka politinę kainą, mažesnę už rinkos kainą, ši kainą, iš tikrųjų, yra didesnė už rinkos kainą, nes didina Ukrainos pažeidžiamumą ir jautrumą šantažui.
Dabar Europos Sąjungai irgi išbandymo metas, nes turi atsiskaityti savo piliečiams. Ar ji pajėgi veiksmingai ginti savo interesus? Jei ji neišlaikys šio išbandymo, Europa neturės ateities, bet jei jai pavyks, į ateitį ji galės žvelgti optimistiškai.
Hanna Foltyn-Kubicka, UEN frakcijos vardu. – (PL) Gerb. pirmininke, dujų krizė Europoje yra nuolatinė ir daug gilesnė nei teigia Europos politinis elitas. Privalome kategoriškai pabrėžti, kad ji nėra vien ekonominio pobūdžio. Tai, visų pirma, yra politinė krizė, pagrįsta Europos bejėgiškumu prieš V. Putino agresyvią politiką.
Neapgaudinėkime savęs – Rusijai nerūpi keli doleriai. Pastarųjų kelių dienų įvykių fone – agresyvūs Kremliaus veiksmai, kuriais jis siekia didinti savo valdžią pietryčių Europos regione. Ukraina rusams strategiškai svarbi ne tik todėl, kad į Europą nutiestas dujotiekis kerta jos teritoriją, bet ir todėl, kad Rusijos Juodosios jūros laivyno bazė yra Sevastopolyje. Šios bazės nuomos sutartis baigs galioti 2017 m., tačiau nedaug kas tiki, kad rusai savo noru išvyks iš Krymo. Už „Gazprom“ reikalavimų slepiasi visas politinis ir karinis Kremliaus aparatas, kurio tikslas – diskredituoti ir susilpninti Ukrainos vyriausybę ir priversti Ukrainą nusižeminti. Deja, Europos pasyvus požiūris padėjo V. Putinui priartėti prie šio tikslo.
Rebecca Harms, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. pirmininke, aš irgi noriu pasakyti, kad Čekijai iš pradžių buvo labai sunku pirmininkauti Tarybai ir kad dėl šios naujos dujų krizės ji negalėjo nieko daugiau atlikti per pastarąsias savaites, kad netrūktų aiškumo, kaip tai buvo ankstesniais metais, Europos išorinės energetikos politikos klausimais.
Visi šiuo metu matome, kad dažnai cituojama frazė „išorinė energetikos politika“ reiškia bendrąją strategiją, kurios Europoje nėra. Vykstant šioms diskusijoms dėl Rusijos dujų visi europiečiai privalo atsakyti, kokių santykių su Rusija jie, iš tikrųjų, nori ateityje. Dujos yra vienas klausimas, prekyba žaliavomis yra kitas klausimas, tačiau kalbame apie esminius Europos Sąjungos santykius su didžiausiu mūsų žemyno rytuose esančiu kaimynu, ir tai būtina išsiaiškinti.
Taip pat būtina išsiaiškinti, kaip Europos Sąjunga ketina bendrauti ateityje su šalimis, kurios vis dar svyruoja tarp Rusijos ir ES. Mano nuomone, turėjome numatyti tai, kas šiuo metu vyksta Ukrainoje. Tai nestebina tų, kurie žino apie Ukrainą ir tai, kad ne tik „Gazprom“ ir Rusijos valstybė, bet ir Ukraina painioja politiką ir ekonominius interesus. Didžiausia grėsmė, su kuria dabar susiduria Ukraina yra tai, kad dėl kai kurių politinių žaidėjų interesų gali būti prarasti artimesni santykiai su Europos Sąjunga ir Europos Sąjungoje pelnytas geras vardas. Šiose diskusijose prieš kompetentingas Rusijos asmenybes nukreipta kritika taikoma ir „Naftogaz“, „RosUkrEnergo“, visiems atsakingiesiems ir Ukrainos vyriausybei.
Tai daugiau nei prekybos ginčas ir, manau, kad per jį Tarybai pirmininkaujanti Čekija šias pastarąsias kelias dienas mums puikiai vadovavo. Tikiuosi, kad Komisijos nario pateikti planai duos rezultatų. Noriu pasveikinti Komisiją, kad išsakė aiškią poziciją dėl netinkamo mėginimo prijungti didelės rizikos reaktorių Bohunice prie elektros energijos tinklo. Tai ne tik, kad nepadėtų, bet ir dar labiau pažeistų Bendrijos teisę, tik šįkart Europos Sąjungos viduje.
Esko Seppänen, GUE/NGL frakcijos vardu. – (FI) Gerb. pirmininke, Komisijos nariai, einantis Tarybos Pirmininko pareigas, Komisija prisiėmė tarpininko vaidmenį vykstant šiam Rusijos ir Ukrainos ginčui dėl dujų ir ir atliko viską, kas įmanoma, kad tiekimas būtų atnaujintas.
Nesu įpratęs girti Komisijos, tačiau frakcijos vardu noriu jums padėkoti. Ji veikė ne kaip teisėjas, bet kaip gydytojas; ne kaip chirurgas, bet labiau kaip psichiatras. Šiuo metu tokie žmonės reikalingi ir naudingi.
Esantys kitose Europos vietose šąla, kai Prezidentas ir Ministras pirmininkas Ukrainoje kovoja dėl valdžios. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, vakar Užsienio reikalų komiteto pirmininko J. Saryusz-Wolski pateiktas pasiūlymas, kad ES turėtų taikyti sankcijas siekdama užtikrinti dujų tiekimą, yra neatsakingas. Ar turime pritarti tam, kad ES boikotuotų Rusijos dujas? Lenkija, žinoma, turėtų parodyti pavyzdį kitiems šiuo klausimu ir atsisakyti Rusijos dujų.
Mūsų frakcija tikisi, kad Komisija ir toliau aktyviai tarpininkaus, kad būtų pasiektas susitarimas.
Gerard Batten, IND/DEM frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, noriu pacituoti savo kolegos Godfrey Bloomo 2006 m. spalio 25 d. šia tema pasakytą kalbą: „Mintis, idėja ir bendras supratimas, kad Jungtinės Karalystės energijos tiekimas kontroliuojamas remiantis tam tikro pobūdžio susitarimu su tokiu gangsteriu kaip V. Putinas, yra visiškai absurdiška. Visiška beprotybė tikėtis kažko iš popieriaus lapo, kurį pasirašė V. Putinas. Šis žmogus – gangsteris“.
V. Putinas dabar daro tai, ką darytų bet koks patyręs gangsteris – nutraukia tiekimą ir padidina kainą. Europa turės dvi galimybes: mokėti daug daugiau už nepatikimą dujų tiekimą iš Rusijos arba, jei tai įmanoma, rasti alternatyvius tiekėjus. JK privalo užtikrinti, kad jos mažėjantys dujų kiekiai būtų saugomi kaip šalių ištekliai ir neleisti jų paversti ES bendraisiais ištekliais. Be to, privalome pradėti vykdyti naujų atominių elektrinių statybų programą.
Jana Bobošíková (NI). – (CS) Ponios ir ponai, nepaisant visų Europos Vadovų Tarybos ir Komisijos pastangų, kai kurios valstybės narės ir toliau negauna Rusijos dujų, jų ekonomikai iškilo grėsmė ir žmonės baiminasi, kad gali tekti šalti. Tai didelė kaina, kurią reikia mokėti dėl Europos Sąjungos trumparegiškos užsienio politikos ir politikos energetikos klausimais. Ir, deja, ją moka silpniausieji.
Ponios ir ponai, tušti dujotiekiai, gamybos mažinimas ir šaltos mokyklos – tai nereikalingos rusofobijos, kurią puoselėja tie Europos Sąjungos nariai, kurie prieštarauja siūlymui atnaujinti derybas su Rusija dėl strateginės partnerystės, kaina. Tai kaina, kurią mokame, nes nekritikuodami palaikome Ukrainos politinio spektro „oranžinį“ segmentą, ir mėginame vykdyti politiką dėl Rytų Europos iš Briuselio. Tai kaina, kurią mokame dėl to, kad fanatiškai atmetame atominę energiją. Tai kaina, kurią mokame dėl savo ilgalaikių pastangų kištis į atskirų valstybių narių šalies politiką energetikos klausimais. Kokį patarimą duotumėte Slovakijos ministrui pirmininkui R. Fico, kuris turi padaryti „Sofijos pasirinkimą“? Nors lauke 20 laipsnių šalčio ir dujų tiekimas iš Rytų nutrūko, Briuselyje esanti Komisija grasina Slovakijai baudomis, jei ji iš naujo paleis atominę elektrinę Jaslovské Bohunice. Ar tikrai ji turi būti pasyviu stebėtoju, kai griūna gamyklos ir žmonės šąla per tas 20 dienų, kurioms Slovakija turi rezervų?
Ponios ir ponai, dabar matome, kaip svarbu kiekvienai Europos Sąjungos valstybei apsirūpinti energija. Kaip puiku turėti šiltus namie austus marškinius, o ne nudėvėtą ES paltą. Turime mokytis šių pamokų ir siekti išvengti su energetika susijusių galių perdavimo Briuseliui, kurį numato Lisabonos sutartis.
Giles Chichester (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, tiesiog nesuprantama, kad istorija taip pasikartojo dėl dujų tiekimo nutraukimo per Ukrainą šiuo metų laiku. Tačiau neturėtume stebėtis, nes kada gi daugiau atkreipti žmonių dėmesį, jei ne šaltuoju metų laiku?
Nesunku įsivaizduoti Rusijos darbotvarkę šiuo metu, tačiau mane itin paveikė spaudoje pasirodę pranešimai, kad „Gazprom“ skubiai privalo sudaryti sandorį didesnėmis, su pernai metais sietinomis dujų kainomis, nes šios kainos sumažės krintant naftos kainoms.
Kaip bebūtų, išvados lieka tos pačios kaip ir prieš trejus metus. ES valstybėms narėms kyla pavojus per daug priklausyti nuo vieno svarbiausio dujų tiekėjo. Nebeužtenka pasakyti, kad mums reikia Rusijos dujų ir jiems reikia mūsų stiprios valiutos, todėl prekyba yra užtikrinta. Privalome imtis veiksmų, kad užtikrintume tiekimo saugumą.
Valstybės narės privalo kantriai kęsti ir būti pasiruošusios mokėti už atitinkamus dujų saugojimo įrenginius ir atsargas. Gera pradžia būtų susitarti, kelių dienų kiekiai galėtų būti pakankamos atsargos. Tiekimo diversifikavimas – tai kitas savaime suprantamas veiksmas, kurį turime atlikti ir SGD terminalų statyba Europoje – geras pavyzdys. Palankesnis „Nord Stream“ ir „Nabucco“ dujotiekių statybos projektų vertinimas atrodo logiškas. Turime dėti dukart daugiau pastangų, kad pagerintume efektyvumą ir padidintume elektros energijos taupymą tiek pramonėje, tiek ir namų ūkiuose. Privalome daug sutaupyti.
Tačiau svarbiausia, iš naujo atstatyti įvairių energetikos šaltinių pusiausvyrą ir tai atlikti siekiant dviejų tikslų: tiekimo saugumui užtikrinti ir klimato kaitos politikai vykdyti. Padidinę elektros gamybą iš atsinaujinančių šaltinių, atominės energijos ir švarios anglies technologijos, galime pasiekti šių abiejų tikslų, tačiau kiekvienai šiai galimybei įgyvendinti reikia laiko, o šiuo metu turime spręsti klausimą, kaip pagerinti energijos efektyvumą kuo skubiau ir išradingiau.
Jan Marinus Wiersma (PSE). - (NL) Gerb. pirmininke, galiu pritarti daugelio valstybių narių požiūriui. Tai, kas įvyko per pastarąsias savaites, labai nustebino. Ir vakar gerokai suirzau išgirdęs, kai Rusijos ir Ukrainos pareigūnai čia paskelbė, kad jie tikrai nėra kalti. Nuolat gauname prieštaringą informaciją apie tai, kas iš tikrųjų vyksta. Išgirstame vieną istoriją, tada kitą, ir mums, Parlamento nariams, labai sunku sužinoti tikslius faktus. Tikimės, kad per artimiausias kelias dienas ši sumaištis bus išspręsta ir dujų tiekimas, kaip žadėta, bus atnaujintas.
Atnaujintas. Ar tai reiškia, kad tęsime įprastą verslą? Nenoriu taip manyti. Tokie patys įvykiai vyko 2006 m., tačiau tada poveikis Europos Sąjungai buvo daug mažesnis; Maskvos ir Kijevo konflikto priežastis tada buvo dujų kaina, dėl kurios dujų tiekimas Europai buvo nutrauktas. Jau tada įspėjome, kad šis scenarijus gali pasikartoti, ir tai dabar įvyko. Žinome, kad dėl dujų tiekimo deramasi kasmet, nes Ukraina ir Rusija sudaro vienų metų sutartis. Praeitą mėnesį krizė pasikartojo ir Europos Sąjunga ėmėsi veiksmų. Didžioji dalis to, ką jau aptarėme 2006 m., nepadarė jokio poveikio. Jau tada žinojome, kad per daug priklausome nuo vieno dujotiekio, kuriuo tiekiama beveik 80 proc. dujų kertant vieną šalį. Jau tada buvo aptariama, kad turime skubiai ieškoti alternatyvių tiekimo maršrutų. Jau tada buvo aišku, kad nesame įsitikinę, jog ES šalys galėtų padėti viena kitai kilus problemoms kai kuriose šalyse, kaip tai šiuo metu vyksta Bulgarijoje, Slovakijoje ir daugelyje kitų šalių. Per pastaruosius metus šiuo klausimu buvo atlikta labai mažai. Per pastarąsias savaites paaiškėjo, kaip sunku sukurti mechanizmą, kurį taikydami galėtume padėti vieni kitiems.
Rusija ir Ukraina ir sau, ir savo geram vardui sudavė stiprų smūgį. Mano nuomone, neturime pirmai progai pasitaikius kaltinti vieną ar kitą šalį. Akivaizdu tai, kad abi šalys negalvoja apie palankumą klientams. Faktas tas, kad dabar jie itin kenkia savo svarbiausiam klientui. Esame vieni iš geriausių Rusijos klientų, mokame už šį per Ukrainą nutiestą dujotiekį, apmokame sąskaitas laiku ir už dujas mokame pasaulinėmis kainomis. Manau, kad to neįmanoma tinkamai išaiškinti abiem šalims.
Žinoma, ši situacija kelia daug klausimų. O kaip dėl interesų konflikto Rusijos dujų sektoriuje, Kremliaus įtakos „Gazprom“? Esu susipažinęs su Ukraina šiek tiek daugiau ir iš patirties žinau, kad dujų verslas šioje šalyje yra labai abejotinas; manau, kad turime į daugelį dalykų pažiūrėti atidžiau. Kaip ir H. Swoboda pritariu Parlamento tyrimui, kad būtų išsiaiškinta, kaip kilo ši situacija, ko ES neatliko, nors tai turėjo būti atlikta per pastaruosius metus ir kaip šie dujų sektoriai Ukrainoje ir Rusijoje valdomi, kad panaši situacija nepasikartotų ateityje arba kad geriau suprastume, kas dabar vyksta.
Janusz Onyszkiewicz (ALDE). - (PL) Gerb. pirmininke, einantis Tarybos Pirmininko pareigas, Komisijos nary, praeitų metų spalio mėn. pasirašytame susitarime Ukrainos ministrė pirmininkė Yulia Timoshenko ir Vladimiras Putinas teigė, kad yra pasiruošę pereiti prie pasaulinių kainų už dujų tiekimą ir saugojimą per trejus metus. Šį susitarimą pabrėžė oficialus „Gazprom“ ir Ukrainos „Naftogaz“ susitarimas.
Tačiau „Gazprom“ neseniai pateikė reikalavimą nerealiai smarkiai padidinti kainas. Toks šantažas įmanomas, nes „Gazprom“ Ukrainoje turi monopolį. Daugelis Europos Sąjungos šalių yra panašioje situacijoje. Tai reiškia, kad, išskyrus naftą, Europoje nėra laisvos dujų rinkos.
Jungtinėse Valstijose dujų kaina neseniai sumažėjo iki 198 JAV dolerių už 1000 kubinių metrų, o „Gazprom“ iš Ukrainos reikalauja 450 JAV dolerių. Šią situaciją būtina keisti vykdant dujų tiekėjų diversifikavimą ir statant tiekimo tinklą Europos Sąjungoje ir kaimyninėse šalyse, kad taip, kaip ir naftos atveju, būtų sukurta Europos dujų rinka, kuri padėtų užkirsti kelią monopolistų kainų šantažui.
Marcin Libicki (UEN). - (PL) Gerb. pirmininke, ši dujų krizė rodo, kaip svarbu, kad Europos Sąjunga turėtų bendrą nuomonę dėl dujų tiekimo klausimų, ypač dujų tiekimo iš Rusijos, kuri yra nepatikimas partneris ir tiekėjas.
Pernai liepos mėn. Europos Parlamentas patvirtino Peticijų komiteto pranešimą, kurį paruošiau aš ir kuriame aiškiai išdėstyta, kad energijos ir dujų tiekimo Europai klausimas nėra dvišalių santykių reikalas. Tada klausimas buvo kilęs dėl Šiaurės dujotiekio iš Rusijos į Vokietiją. Dabar kreipiuosi į Komisiją ir Tarybai pirmininkaujančią šalį, kad jie užtikrintų bendrą Europos Sąjungos nuomonę ir kad tai būtų ES ir Rusijos, bet ne dvišalių santykių klausimas. Raginu įgyvendinti visus praeitų metų liepos 8 d. pranešime numatytus reikalavimus, kuriais teigiama, kad Europos Sąjunga turi būti įtraukta.
Bernard Wojciechowski (IND/DEM). - (PL) Gerb. pirmininke, per šias diskusijas dėl dujų keli politikai kalbėjo apie vieną ar kitą konflikto pusę. Tačiau nežinome šios situacijos faktų. ES stebėtojai yra bejėgiai. Viskas, ką žinome, kad bendraujame su nerimtomis organizacijomis.
Be to, ši situacija – tai akivaizdus įrodymas, kad Europos Sąjungos politika energetikos klausimais yra netinkama. Nepalaikomos alternatyvios idėjos, pvz., atominių elektrinių statybos. Anglies naudojimui prieštaraujama dėl aplinkosaugos priežasčių. Atsidūrėme tokioje situacijoje, kurioje vienintelė alternatyva – pasiekti, kad Centrinė Europa būtų priklausoma nuo Rytų, turint omenyje neturtingos Slovakijos atvejį.
Irena Belohorská (NI). – (SK) Kalbėdama apie Ukrainos ir Rusijos konfliktą dėl dujų tiekimo norėčiau, kaip Slovakijos piliečiams atstovaujanti Parlamento narė, atkreipti Europos Sąjungos dėmesį į faktą, kad šis interesų konfliktas turi įtakos ne tik vienai kitą dėl sumaišties kaltinančioms dviem šalims, bet ir trečiajai šaliai, kurios piliečiai tapo aukomis, nes vis dar nėra perspektyvų, kad Rusijos dujos bus tiekiamos per Ukrainą.
Slovakija jau aštuonias dienas neturi dujų, ir taikant dabartinius nenumatytų atvejų apribojimus pramonei ir įmonėms, jos veikia krizės režimu, dujų užteks tik vienuolikai dienų. Slovakijos dujos ir vėl įstrigo kažkur tarp dviejų nesutariančių šalių. Trumpai tariant, dvi šalys – dvi tiesos, ir jokių dujų.
Leiskite jus informuoti, kad šiandien 11.45 val. Ukrainos ministrė pirmininkė Y. Timoshenko atmetė Slovakijos prašymą atnaujinti gamtinių dujų tiekimą, aiškindama, kad: „Ukraina neturi pakankamai dujų, neturime atsargų sau, neturėsite ir jūs“. Be to, norėčiau pabrėžti, kad Slovakijos, kuri priklauso nuo Rusijos dujų ir negali iš naujo atidaryti V1 atominės elektrinės Jaslovské Bohunice, energetiniam saugumui nuolat kyla grėsmė.
Komisijos nary, dėkoju už pasiūlymus ir pastangas siekiant rasti sprendimą. Žinau, kokių priemonių galite imtis, t. y. sustabdyti pagalbą Ukrainai kaip vienai iš neatsakingų šalių.
Herbert Reul (PPE-DE). – (DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, žinome, kad tai dramatiška situacija. Ukrainos ir Rusijos veiksmai neatsakingi. Be to, privalome pasakyti, kad reikia kaltinti Komisiją dėl to, kad veiksmų imamės per lėtai, nors tiesa, kad Komisijos narys A. Piebalgs pastarąsias kelias dienas šį klausimą sprendė puikiai. Puiki idėja buvo sukurti ekspertų komandą ir manau, kad jis nusipelnė padėkos už pastarosiomis dienomis vykusius įvykius.
Tačiau tai taip pat tinkamas metas paklausti, kodėl mūsų reakcijos į šiuos veiksmus visada yra trumpalaikės. Kiek kartų Rusija atkreipė mūsų dėmesį šiuo klausimu? Tikrai ne pirmą kartą. Matome, kad dujų tiekimas nutraukiamas periodiškai jau keletą metų, taigi turime savęs paklausti, ar mes – Europos Parlamentas ir Europos institucijos – pakankamai padarėme, kad užtikrintume tiekimo saugumą arba galbūt pirmumą teikėme kitiems klausimams. Manau, teisinga, kad H. Swoboda uždavė šį klausimą.
Labai stengėmės, kad išsiaiškintume, ar ir kam ir kokiomis sąlygomis parduoti ir leisti privatizuoti tinklus. Skyrėme savaites, netgi mėnesius svarstydami, kaip spręsti klausimą dėl klimato kaitos, ir pakankamai neatsižvelgėme į tą faktą, kad yra ir trečias labai svarbus politinis projektas dėl tiekimo užtikrinimo. Ką padarėme, kad užtikrintume įvairesnius energijos šaltinius Europoje ir sumažintume savo priklausomybę? Ką padarėme, kad užtikrintume, jog anglies elektrinės irgi gali būti vienu iš šių šaltinių? Rūpindamiesi klimato kaitos politika, iš tiesų, diskreditavome šias anglies elektrines ir padidinome savo priklausomybę nuo dujų. Ką padarėme, kad padidintume pritarimą dėl atominės energetikos? Atsakymas – tikrai per mažai, tikrai per kukliai. Ką padarėme, kad būtų išsiaiškinta dėl kitų leistinų dujotiekių? Ką padarėme SGD srityje? Kas buvo padaryta išorinės energetikos politikos klausimu? Pastarąsias kelias dienas vykę įvykiai parodė, kad tikrai atėjo laikas spręsti energetikos politikos klausimą dėl tiekimo užtikrinimo. Tai tikrai esminis klausimas.
Reino Paasilinna, (PSE). - (FI) Gerb. pirmininke, Komisijos nariai, netrukus Parlamentas balsuos dėl trijų elektros energijos ir dujų rinkų paketų patvirtinimo. Ką tik patvirtinome energetikos ir klimato paketą, tačiau dabar susiduriame su krize ir turime organizuoti didesnį susitikimą, kuriame dalyvautų mūsų partneriai. Turime politinių pajėgumų tą padaryti ir mums būtina bendradarbiauti.
Be to, pritariu minčiai sudaryti darbo grupę pagal 175 straipsnį, kuri pateiktų ataskaitą Parlamentui, pvz., gegužės mėn. Rusijos ir Ukrainos delegacijos irgi turėtų dalyvauti.
Tai rimta situacija, kaip visi sakė. Milijonai žmonių šąla ir gamyklos uždaromos. Neužtikrinusi dujų tiekimo į ES, Ukraina irgi įtraukė mus į šią problemą. Rusija padarė tą patį, kai nutraukė dujų tiekimą ES.
Tačiau nafta teka ir per kitas tranzito šalis. Dėl greitų Europos Sąjungos veiksmų – dėkojame Komisijos nariui už tai – skaitikliai sukasi. Aišku, kad Rusijos dujos pradėjo tekėti į Ukrainos tinklą, tačiau jos vis dar nepasiekė Europos Sąjungos. Susidarė keista situacija. Ir ES, ir Rusija mėgina tiesti energijos tiekimo vamzdynus naujose vietose: ES už Rusijos ribų ir Rusija už buvusių tarybinių respublikų ribų. Tai dirbančiųjų vamzdynų pramonėje atliekamas darbas.
Tačiau nesu linkęs taikyti sankcijų šiame ginče dalyvaujančioms šalims, ir nemanau, kad sankcijos – protinga priemonė. Skeptiškai vertinu jėgos panaudojimą, nes mums tai gali pakenkti labiau nei jiems. Kita vertus, manau, kad yra itin svarbu susieti Energetikos chartijos sutartį su būsima partnerystės ir bendradarbiavimo sutartimi. Be to, viena iš galimybių būtų įkurti sindikatą, kuris administruotų dujų tiekimą per Ukrainą: tai būtų greita ir skubi priemonė. Be to, turėtų būti įtraukta ir neutrali šalis.
Pirmininkas. – Dėkoju už šį baigiamąjį žodį.
Henrik Lax (ALDE). - (SV) Gerb. pirmininke, ES – didžiausia pasaulio ekonomika. Tačiau daug žmonių šąla savo namuose. Kodėl ES negali užtikrinti šildymo? Dabar, kaip niekad anksčiau, aišku, kad ES privalo sumažinti savo priklausomybę nuo Rusijos dujų. ES privalo sukurti bendrą elektros energijos ir dujų rinką, kad apsaugotų savo gyventojų galimybę gauti energijos. Tam būtinas visos Europos Sąjungos solidarumas. Prancūzija ir Vokietija užima pagrindines pozicijas. Nė viena šalis, netgi Vokietija, negali tikėtis, kad gaus daugiau dujų iš „Gazprom“ dar daugelį metų. „Nord Stream“ irgi ne sprendimas. Tarpininkavimas Rusijos ir Ukrainos dujų kare suteiks ES gerų galimybių reikalauti, kad abi šalys laikytųsi su Europos Sąjungos bendra energetikos rinka suderinamų taisyklių. Privalome pasinaudoti šia galimybe.
Inese Vaidere (UEN). - (LV) Ponios ir ponai, norėčiau pažvelgti į šią problemą plačiau. Iš tikrųjų, vadinamas rusų ir ukrainiečių dujų karas – vienas iš kovos dėl įtakos Europos etapų. Ir Ukraina, ir Gruzija – tai valstybės, kurias tikrai priimtume į savo pusę, tačiau Rusija nori atnaujinti savo ankstesnę įtaką šiose šalyse. Taip kaip vasaros vidurys, olimpinių žaidynių pradžia ir atostogų meto vidurys buvo pasirinktas invazijai į Gruziją, taip žiemos vidurys, Naujųjų metų švenčių laikas, buvo pasirinktas dujų karui. Be to, nė vienai šaliai nebuvo parodytas kelias, kurio buvo tikimasi, NATO ir Europos Sąjungos narystei gauti. Jau buvo galima numatyti, kad kai negalėsime tinkamai reaguoti į Rusijos agresiją prieš Gruziją, Ukraina taps kitu taikiniu. Rusijos politinė technologija yra viena stipriausių pasaulyje, ir ši valstybė parodė, kad yra pasiruošusi paaukoti milžiniškus išteklius savo politiniams tikslams pasiekti. Šiuo atveju, stabdydama sutarties sudarymą, kad diskredituotų Ukrainą. Šio tipo politinė technologija turi ir pakankamai šaltinių daryti įtaką šalims, kuriose turi interesų ir, ne taip kaip mes, ji planuoja ir numato įvykius. Privalome rasti kompromisą, dujų tiekimas turi būti atnaujintas, jei Rusija turi pakankamai atsargų mums tiekti. Dėkoju.
Dimitar Stoyanov (NI). – (BG) Dėkoju, gerb. pirmininke. Bendra nuomonė tokia, kad Bulgarijai dujų krizė turėjo daugiausiai įtakos. Aišku, kad kaltę pasidalija abi šalys neatsižvelgiant į tai, kuri nutraukė dujų tiekimą ir kuri yra kalta dėl to, kad Bulgarijai teko nepakankamos atsargos, kad atlaikytų šią dujų krizę. Tačiau dabar būtina pagalvoti, ką galėsime padaryti ateityje. Viena galimybė susijusi su vidaus politika, tai reiškia, kad reikia rasti alternatyvų šaltinį, kurį Bulgarija galės naudoti, kai reikės patenkinti poreikius panašiose situacijose. Tačiau kita šiuo metu mūsų turima galimybė tiesiogiai priklauso nuo Komisijos ketinimų.
Turime, tiksliau, Bulgarija turi didelį energijos šaltinį, kuris buvo uždarytas tuo metu dėl politinių priežasčių. Šis šaltinis – tai Kozloduy atominė elektrinė. Šiuo metu Bulgarijoje veikia anglimi kūrenamos elektrinės, kurios teršia aplinką labiau nei atominė elektrinė. Esu įsitikinęs, kad žalieji su tuo sutiks. Pirmų keturių Kozloduy atominės elektrinės blokų, kurie buvo tikrinti dešimtis kartų ir dešimtis kartų buvo įrodyta, kad jie saugūs, uždarymas buvo didelė klaida. Buvo padaryta didelė žala Bulgarijos žmonėms ir dabar Bulgarijos žmonės kenčia dar labiau, nes neturime, iš kur gauti energijos.
Dėl to kreipiuosi į Komisiją: atėjo laikas leisti Bulgarijai ir Slovakijai atidaryti visiškai saugias atomines elektrines, kad šios šalys būtų apsaugotos nuo energijos trūkumo
Charles Tannock (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, tai, kad nutrauktą dujų tiekimą Rusija naudoja kaip diplomatinį ginklą dar kartą įrodė, kodėl reikia užtikrinti bendrą ES išorinės energetikos saugumo politiką vyriausybėms bendradarbiaujant. Ši politika duos akivaizdžios naudos mažinant tikimybę, kad teks susidurti su Rusijos stiprios rankos taktika, ir leis skatinti alternatyvių šaltinių naudojimą, pvz., SGD, ir naujo dujotiekio, pvz., „Nabucco“, ar maršruto per Sacharą naudojimą, ir statyti integruotą ES elektros energijos tinklą.
Be to, tai bus žaliųjų darbotvarkės impulsu skatinant atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą, energijos naudojimo efektyvumą ir atominės energetikos atgimimą. Pritariu Slovakijos skubiam reikalavimui, kad Komisija leistų vėl įjungti Bohunice reaktorių, kuris padės spręsti ir klimato kaitos klausimą.
Neabejoju, kad Rusija spaudžia Ukrainą ir mėgina destabilizuoti vyriausybę prieš kitų metų prezidento rinkimus Ukrainoje, į šią sumaištį dabar įpainiodama ir Jungtines Valstijas ir keldama pavojų Ukrainos euroatlantiniams siekiams.
ES buvo įtraukta į šį ginčą kaip dar viena Kremliaus diplomatijos dėl dujų auka. Man sunku nepastebėti, kad buvo numatyta, jog Rusijos veiksmai turi sutapti su Čekijos pirmininkavimo Tarybai pradžia, nors ministras pirmininkas ir einantis Tarybos Pirmininko pareigas M. Topolánek parodė daug puikių sugebėjimų sprendžiant šią kritinę situaciją.
Ukraina galbūt kalta dėl atitinkamų Rusijos dujų kiekių perpylimo, tačiau tai turbūt yra suprantama atsižvelgiant į šias aplinkybes, kuriomis šios dvi šalys dar nepasiekė dvišalių susitarimų.
Ukraina šiuo metu yra įsipareigojusi mokėti tarpinei įmonei papildomus 500 mln. JAV dolerių per metus. Atsižvelgiant į tai, kad Ukrainos skola Rusijai yra 2,4 mlrd. JAV dolerių, skolą galima buvo išmokėti per maždaug penkerius metus atsikračius šio mokėjimo, kuris tariamai ir pasak Ukrainos ministrės pirmininkės pavaduotojo, patenka į korumpuotų politikų kišenes.
Privalome priešintis bet kokiems mėginimams temdyti Ukrainos ateitį Vakaruose, ypač jos, kaip tikrosios Europos Sąjungos narės, ateitį. Geriausias būdas užtikrinti, kad Rusija negalėtų bauginti ar spausti Ukrainos ar netgi provokuoti ES, kad ji spaustų Ukrainą, tai sukurti bendrą ES išorinės energetikos saugumo užtikrinimo politiką, kuri parodytų valstybių narių solidarumą esant krizei ir trūkstant energijos.
Adrian Severin (PSE). - Gerb. pirmininke, mūsų sprendžiama problema nėra vien Rusijos ir Ukrainos ginčas. Tai – Europos ir Rusijos ginčas dėl geopolitinio Ukrainos statuso, Europos Sąjungos ir Ukrainos ginčas dėl Europos perspektyvų Ukrainai, Europos Sąjungos ir Rusijos ginčas dėl Rusijos dujų tiekimo monopolio ir Europos Sąjungos ir Ukrainos ginčas dėl Ukrainos dujų tranzito monopolio.
Visi šie ginčai įvelia mus į energetikos karą, kuris kilo dėl galios pasidalijimo. Šiame kare esame ne įkaitai, bet mūšio dalyviai. Esame ne tarpininkai, bet viena iš teisėtus interesus turinčių pusių. Dėl šio karo padariniai bus juntami nuo vienos krizės iki kitos. Ar galime baigti šį mūšį ir organizuoti taikos konferenciją?
Mums reikia laisvos energetikos rinkos, kuria dalijamės su Rusijos ir Ukrainos partneriais, taisyklių. Mums reikia garantijų ir priemonių, kad padidintume šių taisyklių vertę, ir arbitražo sistemos ginčams spręsti, ir institucijos, kuri pradėtų šių priemonių taikymą. Mums reikia bendros Europos politikos energetikos klausimais, pagrįstos atitinkamomis teisinėmis ir politinėmis priemonėmis ir bendru susitarimu su tiekimo ir tranzito šalimis, Rusija ir Ukraina atitinkamai. Sankcijos nepadės. Akistata irgi ne sprendimas. Siekime vienybės ir strategiškai ir išsamiai veskime derybas. Turime suformuoti tarpparlamentinę ad hoc darbo grupę, kurią sudarys Europos Parlamento, Rusijos Dūmos ir Ukrainos Rados atstovai ir kuri nuolat stebės bendros nuomonės siekimo ir strategijos kūrimo procesą tiek, kiek reikės.
Toine Manders (ALDE). - (NL) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, mūsų visuomenė negali veikti neturėdama energijos ir tai dabar akivaizdu. Dujos ir toliau turi būti tiekiamos ir per trumpą laikotarpį, manau, yra labai svarbu pasiekti, kad visi diplomatiniai keliai būtų suderinti. Būtent tai dabar Komisija ir Taryba atlieka labai pagirtinu būdu siekdamos užtikrinti, kad dujų tiekimas būtų atnaujintas kuo greičiau; grasinimai kreiptis į teismą, žinoma, nėra labai veiksmingi.
Per vidurio laikotarpį, manau, yra labai svarbu sukurti Europos energetikos rinką su sąlyga, kad bus imamasi priemonių, kurių iki šiol nepavyko imtis. Atėjo laikas imtis veiksmų. Matau, kad šiuo klausimu valstybės narės vaidina svarbų vaidmenį, kaip dėl, pvz., paspartintų „Nabucco“ ir „North Stream“ vamzdyno tiesimo darbų. Svarbiausia, privalome užtikrinti, kad būtų sukurtas vienas Europos dujų ir elektros energijos tinklas, kuris padės sumažinti mūsų priklausomybę, leis kurti tinkamai veikiančią rinką, parodyti daugiau solidarumo ir geriau numatyti galimus trūkumus. Turėsime imtis darbo, ir stebiuosi, kodėl iki šiol valstybės narės nesiėmė jokių priemonių.
Dariusz Maciej Grabowski (UEN). - (PL) Gerb. pirmininke, Europos Sąjunga sėkmingai išsprendė pasaulinio atšilimo klausimą: užteko piimti pasiūlymą ir iškart pasisekė. Sugebėjome Europoje sumažinti oro temperatūrą ir sulaukėme žiemos, kuri turėjo įtakos visam žemynui. Tai įrodo Europos Sąjungos galią ir sugebėjimus laikantis principo „noras reiškia sėkmę“. Tačiau mūsų sėkmė virto pralaimėjimu, nes dabar mums reikia užtikrinti daugiau energijos namams ir darbovietėms šildyti. Šių dalykų pareigūnai nenumatė.
Energetikos politiką vykdanti Europos Sąjunga panaši į gydytoją Hašeko istorijoje „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai“, kuris skirdavo vieną visų ligų gydymą – klizmą. Europos Sąjunga apsiribojo žodiniais pareiškimais, konferencijomis ir ypač flirtu su Rusija, padrąsindama Rusiją naudoti energijos išteklius kaip politinio spaudimo priemonę. Dar blogiau – ji rado sąjungininką, Vokietiją, su kuria tiesia dujotiekį Baltijos jūroje.
Išvada aiški: privalome imtis skubių priemonių, kad užtikrintume nepriklausomybę nuo Rusijos dujų, turėdami omenyje sentenciją „silpniausi skęsta pirmieji“, kuri reiškia, kad pirmiausia privalome padėti Rusijos pasienyje esančioms ir visiškai nuo dujų tiekimo iš rytų priklausančioms šalims, pvz., Lenkijai ir Baltijos valstybėms, jei tik Europos Sąjunga nemano, kad asmeniniai interesai ir Rusijai atstovaujančiųjų interesai yra svarbesni.
Nickolay Mladenov (PPE-DE). – (BG) Dėkoju, gerb. pirmininke. Šiuo metu 18 valstybių narių piliečiai tapo Ukrainos ir Rusijos politinių ginčų įkaitais. Galiu vartoti sąvoką „politinis ginčas“, nes visi matome, kad „Gazprom“ ir energijos tiekimas iš Rusijos naudojamas kaip politinis ginklas suvereniai valstybei spausti. Europos piliečiai laikomi įkaitais. Dujos tiekiamos iš Rusijos. Sklendė buvo užsukta Rusijoje. Taip, ir Ukrainai tenka dalis kaltės, taigi kreipiuosi į Tarybą ir Europos Komisiją prašydamas aiškiai pasakyti draugams Ukrainoje, kad, jei opozicija ir vyriausybė nepasieks bendros nuomonės dėl pagrindinių jų plėtrai svarbių klausimų, jie negalės atlaikyti šio spaudimo, kuris taikomas ir jiems, ir mums. Kaip mes savo šalyse pasiekėme susitarimą dėl pagrindinių klausimų, taip ir jie privalo jį pasiekti dėl pagrindinių klausimų.
Antra, „Gazprom“ privalo sumokėti mūsų šalims baudą, nes šiuo metu Bulgarija, kurią labiausiai Europoje tai veikia ir kuri visiškai priklauso nuo dujų tiekimo iš Rusijos, privalo reikalauti savo teisių ir reikalauti jų iš tiekėjo, kuris šiuo atveju yra Rusija.
Trečia, aptariant energetikos klausimus Europoje turi būti pareiškiama viena pagrindinė nuomonė. Privalome aiškiai pasakyti, kad pritariame atominei energetikai Europoje, pritariame alternatyviems energijos šaltiniams, pritariame skirtingų dujotiekių naudojimui, nes tai užtikrina mažesnę priklausomybę nuo vieno tiekėjo, pritariame didesnių atsargų talpyklų statybai ir pritariame, kad būtina užtikrinti daugiau ryšių tarp valstybių narių siekiant išvengti panašaus pobūdžio krizės.
Galiausiai noriu pasakyti, kad mūsų atveju Bulgarijos Vyriausybė irgi nusipelnė griežtos kritikos. Visus metus, kol buvo valdžioje, Vyriausybė slėpė tiekimo susitarimus su Rusija ir nepadarė nieko, kad diversifikuotų mūsų šalies tiekimo šaltinius.
Atanas Paparizov (PSE). – (BG) Gerb. pirmininke, ministre, Komisijos nary, būdamas atstovu šalies, kurią tai paveikė labiausiai, kreipiuosi į jus ir jūsų atstovaujamas institucijas prašydamas imtis skubių veiksmų, kad tiekimas būtų atnaujintas, ir tai atlikti taikant visas politines priemones ir remiantis įvairiais pagrindais pagal tarptautinę teisę. Tikiuosi, kad remdamasi solidarumo principu Taryba ir Komisija priims Bulgarijos pasiūlymus įtraukti, kaip nepanaudotų 5 mlrd. EUR dalį, projektus, skirtus tarpvalstybiniams Bulgarijos ir Rumunijos ir Bulgarijos ir Graikijos ryšiams plėtoti ir papildomoms atsargų talpykloms Chiren statyti, kad būtų patenkinti skubiausi poreikiai ir ieškoma galimybių bendrai naudoti suskystintų dujų terminalus.
Būdamas vieno iš trečiojo energetikos paketo dokumentų pranešėjas, manau, kad užtikrinti skaidrumą ir laikytis taisyklių yra svarbiau už visus kitus su trečiosios šalies sąlygomis susijusius klausimus. Be to, tikiuosi, kad Komisija kiek įmanoma greičiau reaguos į prašymą, kurį pateikė A. Podimata dėl ilgalaikių priemonių, kurias būtina priimti, kad prieš pavasario Europos Vadovų Tarybos susitikimą turėtume apibrėžę bendrą politiką ir veiksmingas priemones, padėsiančias išspręsti problemas, panašias į ką tik kilusias, ir kurias J. M. Barroso apibūdino kaip neturinčias precedento, nepagrįstas ir nesuvokiamas.
Metin Kazak (ALDE). – (BG) Nepaisant Rusijos ir Ukrainos susitarimo atnaujinti Rusijos dujų tiekimą Europai, mūsų viltys gauti dujų vėl nepasiteisino. Nesvarbu, ar priežastys yra techninės, finansinės ar politinės; negalima pateisinti šio precedento neturinčio dujų embargo. Žiemą, kai temperatūra yra rekordiškai žema, neatsargu ir nežmoniška pasmerkti šalti milijonus Europos piliečių. Bulgarijai, kurią tai paveikė labiausiai, yra labai svarbu, kad būtų laikomasi Pacta sunt servanda (privatinės bei viešosios teisės) principo ir kad dujų tiekimas būtų atnaujintas nedelsiant. Turėtume reikalauti atitinkamos kompensacijos dėl žmonėms padarytos žalos ir sukeltų nepatogumų bei dėl sutarčių pažeidimo.
Norėčiau pasveikinti Tarybai pirmininkaujančią Čekiją dėl aktyvaus tarpininko vaidmens siekiant išspręsti šią krizę. Ypač dabar Europos Sąjunga privalo pritaikyti seną solidarumo devizą, kuriuo vadovavosi muškietininkai: „Visi už vieną ir vienas už visus“, ir suteikti finansinę paramą nukentėjusioms šalims, tokioms kaip Bulgarija, gyvybiškai svarbiems projektams įgyvendinti, kurie užtikrins energetikos saugumą. Tai tinkamiausias metas parodyti Europos Sąjungos stiprybę ir vienybę patvirtinant ilgalaikę energetikos strategiją.
Eugenijus Maldeikis (UEN). - (LT) Akivaizdu, kad ši dujų tiekimo krizė – politinė problema, o ne komercinis ginčas. Tiek „Gazprom“, tiek „Naftogaz“ šiame konflikte vykdo pagrindinę užduotį – bando įrodyti mums visiems ir visuomenei, kad ir technine, ir technologine, ir ekonomine prasme tranzitas neįmanomas. Tai nuolat kartojama. Šie mūsų partneriai, Europos Sąjungos partneriai, nesivadovauja nei elementaria verslo praktika, nei Energetikos chartija. Atrodo, kad tai mūsų partneriams neegzistuoja. Deja, nei iš Kijevo, nei iš Maskvos nematau jokio noro pasiekti susitarimo. Man rodos, kad šiomis derybomis jie siekia laimėti laiko, ir, manau, kad tik politinės priemonės padės išspręsti politinę problemą iki tol, kol bus išspręsti su tranzitu susiję techniniai klausimai. Manau, kad privalome siekti ES, Rusijos ir Ukrainos politinių susitarimų ir politinių garantijų, kol bus pasiekti mūsų tikslai per vidurio ir ilgą laikotarpį. Dar viena pastaba dėl solidarumo energetikos srityje. Bulgarijos ministras pirmininkas ir Slovakijos ministras pirmininkas vyks į Maskvą ir Kijevą derėtis. Ši solidarumo energetikos srityje savaitė neturėtų baigtis tokiomis derybomis, kuriose vėl būtų kalbama apie dvišalius santykius; manau, kad solidarumas energetikos srityje pasitvirtintų, jei Bulgarija ir Slovakija šioje situacijoje atnaujintų atominės elektrinės eksploatavimą. Tai būtų tikrasis solidarumas energetikos srityje.
John Purvis (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, teikiu šias akivaizdžias išvadas matydamas, kad padėtis dėl Rusijos ir Ukrainos yra visiškoje aklavietėje.
Pirma, privalome sumažinti priklausomybę nuo dujų, kurių reikės importuoti vis daugiau. Tai reiškia, kad turime didinti vietinių energijos šaltinių naudojimą, įskaitant atsinaujinančius šaltinius ir atominę energiją.
Antra, privalome pagerinti ES solidarumą, kad valstybės narės viena kitai teiktų su elektros energija, dujomis ir nafta susijusią pagalbą. Tai reiškia, kad tinklai ir vamzdynai turės būti atnaujinami ir plečiami. Kodėl Bulgarija privalo neturėti dujų, kai Rumunija kitame Danubės krante jų turi? Kodėl Slovakija neturi dujų, o jų kaimynės Austrija, Lenkija ir Čekija turi? Šios dujų tinklo spragos turi būti skubiai pašalintos. Kiek tam skirta laiko, Komisijos nary A. Piebalgs?
Trečia, privalome diversifikuoti tiekimo šaltinius ir dujų ir naftos atsargų talpyklas. Kodėl geriau nepanaudojame išsemtų Šiaurės jūros dujų telkinių atsargoms laikyti?
Privalome stipriai išplėsti savo suskystintų dujų infrastruktūrą ir kurti vamzdynų sistemas iš alternatyvių šaltinių ir alternatyviais maršrutais. Mums reikia geresnių ir daugiau ryšių su Norvegija, Šiaurės Afrika ir Vakarų Afrika, su Kaspijos jūra ir Kaukazu, su Levanto ir Persijos įlankos valstybėmis Vidurio Rytuose.
Baigdamas noriu paklausti Komisijos ir Tarybos, ar jos pakankamai skubiai skatina naudoti atsinaujinančius šaltinius ir atominę energiją, ar pakankamai investuoja į vamzdynų tiesimą ir SGD terminalų statybas ir į politinių ryšių, kurie užtikrins tiekimo tęstinumą ir tiekimo šaltinių įvairovę, plėtojimą.
Aišku, kad negalime priklausyti nuo Rusijos ir Ukrainos tiek, kiek priklausome dabar. Pirmiausia turi būti nedelsiant atsižvelgiama į mūsų, europiečių, interesus.
Dariusz Rosati (PSE). - (PL) Gerb. pirmininke, einantis Tarybos Pirmininko pareigas, Komisijos nary, Rusijos, nutraukusios dujas Europos Sąjungos vartotojams, elgesys negali būti toleruojamas sutartyje numatytų įsipareigojimų, kuriuos pasirašė Rusija, požiūriu. Europos vartotojai moka už Rusijos tiekiamas dujas nurodytu laiku ir turi teisę tikėtis, kad dujos bus tiekiamos laiku nepaisant jokių Rusijos ir Ukrainos ginčų. Premjero V. Putino prieš televizijos kameras sprendimas sustabdyti tiekimą ne tik pažeidžia pasirašytas sutartis, bet ir rodo, kad „Gazprom“ vykdo verslą ne pagal rinkos principus, ji – Kremliaus politinius įsakymus vykdanti įmonė. Šios diskusijos turėtų paraginti Rusiją ir Ukrainą nedelsiant atnaujinti dujų tiekimą.
Be to, noriu pasakyti, kad ukrainiečių elgesys nuvylė. Abipusio supratimo su Rusija trūkumas, neaiškios taisyklės mokant tarpininkams už dujas ir politiniai vidiniai konfliktai aukščiausiuose vyriausybės postuose kompromituoja Ukrainą visuomenės akyse ir trukdo šaliai įgyvendinti savo siekius Europoje. Tai skaudu, nes Ukraina – mūsų svarbus kaimynas ir strateginis partneris.
Dabartinė dujų krizė pagaliau patvirtino, kad Europa privalo pasirūpinti savo energetikos saugumu. Negalime daugiau toleruoti neveiklumo. Raginu, Komisijos nary, su Europos Komisija nedelsiant pasiūlyti įstatymų leidimo iniciatyvas, kurios padės užtikrinti reikiamą energijos šaltinių diversifikavimą, užtikrins tikrą, ne fiktyvų solidarumą energetikos srityje, ir padės sukurti atskirų valstybių narių nacionalinių gamtinių dujų tiekimo sistemų tarpusavio ryšį.
Bilyana Ilieva Raeva (ALDE). – (BG) Ponios ir ponai, atsižvelgiant į rimtą ekonominę krizę ir skaudžius konflikto dėl dujų padarinius, būtina užtikrinti visų šalies ir Europos institucijų sinergiją. Šios problemos mastai verčia mus labai stengtis siekiant bendrumo ES lygiu ir už šalies ribų Europos piliečių vardu ir ginant jų interesus ir teises.
Alternatyvūs šaltiniai ir naujos technologijos sumažins mūsų priklausomybę nuo žaliavų ir energijos importo. Dėl dujų krizės kilusios ekonominės ir socialinės problemos dabar virto ekologinėmis problemomis. Įmonėms pradėjus vietoj dujų naudoti mazutą, kaip tai įvyko Bulgarijoje, griaunami Europos Sąjungos planai mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Vertiname Europos institucijų skubų įsikišimą, tačiau mums reikia privilegijuotos partnerystės nepriklausomybei energetikos srityje stiprinti. Dėl to Europos ekonomikos atkūrimo plane turi būti numatyti dabartiniai su finansine parama susiję poreikiai, būtini alternatyvių energijos šaltinių infrastruktūrai kurti, ypač labiausiai priklausomose šalyse tokiose, kaip Bulgarija.
Raginame Europos Parlamentą imtis aiškių, atitinkamu požiūriu pagrįstų, suderintų veiksmų, kuriuos vykdytų visos institucijos, siekiančios išspręsti šią dujų krizę ir padėti užtikrinti, kad ši krizė nepasikartotų.
PIRMININKAVO: D. WALLIS Pirmininko pavaduotoja
Romana Jordan Cizelj (PPE-DE). - (SL) Rusijos dujų transportavimas per Ukrainą – tai ne vien dvišalis klausimas ar komercinis ginčas. Tai – daugiašalė problema, nes dujų pardavimas ir tranzitas gali būti komercinė veikla tik jei laikomasi atitinkamų sąlygų. Minimalios sąlygos šiuo požiūriu yra, mano nuomone, skaidrumas, aiškiai apibrėžtos taisyklės, konkurencingumas, patikimumas ir kontrolė.
Mano klausimas ir susirūpinimas yra dėl to, kas atlygins žalą įmonėms, kurios jau turėjo sustabdyti savo veiklą? Kas atlygins žalą nukentėjusiems piliečiams? Tai sakydama turiu omenyje, kad Europa privalo ką nors paraginti už tai atsakyti.
Ką galime padaryti dabar? Padidinkime savo diplomatines pastangas. Privalome greičiau ir efektyviau formuoti bendrą energetikos politiką. Trečia sritis, į kurią noriu atkreipti jūsų dėmesį, yra diversifikavimas: šaltinių, tiekimo maršrutų ir šalių, iš kurių importuojame energijos produktus, diversifikavimas.
Kalbėdama apie dujas noriu paminėti dvi prioritetines sritis: suskystintų dujų naudojimas ir „Nabucco“ dujotiekio projektas. Šios sritys padės diversifikuoti tiekimo maršrutus ir eksportuojančias šalis. Ne tik Europos, bet ir kiekvienos valstybės narės lygiu pirmumą turime teikti „Nabucco“ projektui, ne „North Stream“ ir „South Stream“ projektams.
Dėl to norėčiau paprašyti, kad Komisija pateiktų mums bent pagrindinės informacijos apie pažangą vykdant „Nabucco“ projektą. Be to, norėčiau paklausti, kokių papildomų veiksmų ėmėsi Komisija, kad tokio pobūdžio sunkumai nepasikartotų 2010 m., ir maždaug nurodyti, kada dujos vėl bus tiekiamos Europos Sąjungai.
Szabolcs Fazakas (PSE). – (HU) Gerb. pirmininke, dabar, kai tikimės, kad dujų tiekimas bus atnaujintas dėl suderinto, ryžtingo Europos Sąjungos įsikišimo, kuris iš pradžių kėlė abejonių, ir nepaisant visų techninių ir kitų tariamų problemų, galime lengviau atsikvėpti, tačiau dar negalime džiaugtis pasiekta pergale.
Dėl to, kad Rusijos ir Ukrainos ginčų priežasties dar neišsiaiškinome ir ji neišspręsta, jie gali bet kada vėl įsiplieksti. Be to, dujų krizė dar kartą parodė mūsų priklausomybę ir pažeidžiamumą. Pripažindami šį faktą nebeatidėliosime bendros Europos energetikos politikos kūrimo, kurią vykdydama Europa pirmiausia prisiimtų bendrą atsakomybę dėl tiekimo užtikrinimo.
Norėdami tai atlikti privalome rasti naujų šaltinių ir kurti tiekimo maršrutus bei valstybių narių tinklų tarpusavio ryšį. Tačiau negalime tikėtis, kad šie procesai vyks rinkoje – Europos šaltiniai turi būti pasiekiami bendrų Europos interesų pagrindu.
„Nabucco“ dujotiekis suteiks ilgalaikį sprendimą, o naujas valstybes nares jungiančių tinklų plėtrą galima pradėti vykdyti jau dabar, panaudodami 5 mlrd. EUR, skirtų ekonominės plėtros programai. Tai reikš, kad nušausime du zuikius vienu šūviu, nes ši infrastruktūra skatins Europos ekonomiką, užtikrins darbo vietas ir per panašias krizes sumažins jų poveikį.
Ivo Belet (PPE-DE). - (NL) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, tai ne nauja problema: jau daugelį metų tai plenarinių posėdžių ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto susirinkimų diskusijų tema. Maskva niekada taip akivaizdžiai neparodė, kad esame tokie pažeidžiami ir kaip lengva mus papirkti. Atėjo laikas imtis veiksmų.
Komisijos nary, jūsų diagnozė, kad trūksta tarpusavio ryšio, labai tiksli. Privalome labai stengtis dėl to, nes tai, iš tiesų, yra vienas iš dalykų, kurį galime pakeisti. Privalome sujungti ES dujų tinklus. Viena iš pagrindinių priežasčių, dėl ko tai nebuvo atlikta, yra tai, kad išduodamos nacionalinės licencijos. Jas turime efektyviau derinti, nes kiekvienoje valstybėje narėje jos skiriasi. Turime rasti sprendimus, kaip kuo labiau supaprastinti šalies procedūras. Žinau, kad Komitetas šioje srityje turi mažai įgaliojimų, tačiau turime stengtis įvesti pokyčius. Veiksminga gali būti tai, kas paminėta ir Komisijos pasiūlyme: kiekvienam tarpvalstybiniam projektui paskirti koordinatorių, kuris galėtų tarpininkauti tarpusavio ryšių srityje ir užtikrintų vykdymą. Šis koordinavimas gali būti esminis, ir, iš tiesų, jis yra susijęs su vėjo energija. Buvau patenkintas, kad savo antroje apžvalgoje aiškiai numatėte, jog koordinavimas bus planuotos vėjo turbinų tinklo jūrinėje dalyje plėtros dalis, ypač kai tai bus susiję su tinklais sausumoje.
Antra, privalome skirti daugiau dėmesio suskystintoms dujoms (SGD), nes jas gauti lengviau ir tai daro mus mažiau pažeidžiamus. Trečia, tinklai turėtų būti pritaikyti ekologinę pusiausvyrą išlaikančiai energijai, kuri, kaip žinome, bus gaminama vietoje, ir privalome užtikrinti, kad šiai energijai tiekti tinklai galės būti naudojami pirmumo teise.
Ponios ir ponai, Komisijos nariai, aišku, ką turime daryti. Tikiuosi, kad turime politinės valios dabar imtis veiksmų ir kad esminiai ir konkretūs sprendimai bus priimti per artėjantį viršūnių susitikimą pavasarį.
Zbigniew Zaleski (PPE-DE). - (PL) Gerb. pirmininke, sutartą kainą sumokėjęs klientas įvykdo įsipareigojimą. Komisijos nary, Rusija atsakinga dėl krizės ir jai turi būti taikomos sankcijos. Akivaizdu, kad Ukraina viduryje. Jei Rusija negali sutikti su Ukrainos pasirinkta politine kryptimi, ji privalės su tuo susitaikyti taip, kaip susitaikė su politinės įtakos praradimu buvusiose sovietų bloko šalyse. Pasaulis keičiasi, ir ji paprasčiausiai turi priimti šį faktą.
Atrodė, kad Rusijos nutraukto dujų tiekimo „spektaklis“ rodo, jog jai nerūpi jos produktų pardavimas mums. Bent jau taip viskas atrodė. Manau, kad dėl savo ekonomikos ir žmonių Rusija turėtų atkreipti dėmesį į rinką ir savo kaip patikimo partnerio įvaizdį. Dviejų šalių priklausomybė viena nuo kitos, pabrėžiu, yra turbūt svarbiausias šios sutarties ir bendradarbiavimo aspektas.
Manau, kad rusai galiausiai atras šią tiesą ir Europa atsižvelgs į Rusiją ir taps geru tarpininku.
Zita Pleštinská (PPE-DE). – (SK) „Gazprom“ ir „Naftagas“ lošia iš Europos vartotojų pasitikėjimo. Šimtai Slovakijos įmonių turėjo sustabdyti gamybą ir Bulgarijos žmonės šąla savo namuose. Europos piliečiai neturėtų mokėti komercinių ir politinių žaidimų kainos.
Sunku spręsti, kurią šalį reikia labiau kaltinti, tačiau vienas dalykas aiškus – Slovakijai ir Bulgarijai reikia skubios pagalbos. Joms reikia skubaus sprendimo, skubiai atnaujinti dujų tiekimą ir jos turi žinoti, kokia jų atominių elektrinių ateitis.
Manau, kad nepaisydami visko, kas nutiko, nenusisuksime nuo buvusių sovietų bloko valstybių, įskaitant Ukrainą, kuri nori išsilaisvinti iš Rusijos įtakos. Ukrainos piliečiai neturėtų kentėti vien dėl to, kad jų politikai neatliko to, ką privalėjo.
Evgeni Kirilov (PSE). - Gerb. pirmininke, galiu sutikti su kolegomis, gerai įvertinusiais aktyvų Tarybai pirmininkaujančios Čekijos vaidmenį.
Tačiau negaliu sutikti su ministro pirmininko pavaduotojo A. Vondros politiniu tonu, teikiant įžangines pastabas. Jo politinis tonas per daug ramus. Taip, kalbėjome ir kalbame vienu balsu, bet šis balsas nepakankamai stiprus. Nes kai galvojame apie milijonų Europos piliečių sunkią būklę, kurie kenčia šią šaltą žiemą, negalime būti ramūs. Įdomu, kodėl taip yra. Turėsime imtis veiksmų ir sutinku su daugeliu kolegų, kurie prašo atlikti tyrimą, nes privalome sužinoti, kuri iš šių šalių yra labiau neatsakinga. Abi atsakingos! Galbūt šios ramios politinės kalbos priežastis yra faktas, kad dabar tai susiję ne tik su Rusija, bet ir Ukraina, ir tai neteisinga.
Tikrai manau, kad ne tik šis Parlamentas, bet ir Tarybai pirmininkaujanti šalis turėtų kalbėti garsiau kenčiančių piliečių vardu.
Fiona Hall (ALDE). - Gerb. pirmininke, krizė pabrėžia, kaip svarbu užtikrinti didesnę ES nepriklausomybę energetikos srityje, tačiau kol aptariame energijos tiekimą, privalome nepamiršti, kad svarbu ir kontroliuoti energijos poreikį.
Esame numatę ES energijos naudojimo efektyvumą pagerinti 20 proc. iki 2020 m. ir parengę nemažai įstatymų dėl energijos taupymo. Šie energijos naudojimo efektyvumo veiksmai ne tik padės išspręsti klimato kaitos problemą ir kuro trūkumą, bet ir itin stipriai pagerins Europos energetinį saugumą.
Žinoma, yra gera priežastis, dėl ko Komisijos veiksmų plane dėl energijos efektyvumo yra ir tarptautinis elementas ir juo pripažįstama, kad svarbu skatinti energijos efektyvumo didinimą ne Europos šalyse, ypač Europai energiją tiekiančiose ir tranzito šalyse, nes jei jos naudos mažiau, galbūt gausime daugiau. Tai svarbiau už tiesioginę šios krizės pusę.
András Gyürk (PPE-DE). – (HU) Gerb. pirmininke, siūlau kalbėti aiškiai. Europos Sąjunga nepasimokė iš 2006 m. patirtos Rusijos ir Ukrainos dujų krizės ir ji patyrė nesėkmę per dabartinę krizę. Tie, kurie priima sprendimus, į užsuktus dujų čiaupus reagavo taip, lyg tai būtų buvę visiškai netikėta. Ši energijos tiekimo krizė, pati rimčiausia iš visų iki šiol įvykusių, gali būti baigiamuoju valstybių narių raginimu, ir privalome imtis veiksmų mūsų energijos priklausomybei mažinti.
Tikiu, kad dabar visiems aišku, jog kilęs Rusijos ir Ukrainos ginčas nėra vien privatus dvišalis teisinis ginčas, jei jis turi įtakos šimtams milijonų Europos Sąjungos piliečių. Dabartinė krizė – ne tik bendros energetikos politikos testas, bet ir ES solidarumo testas.
Dabar klausimas kyla dėl to, ar valstybės narės gali atlikti daugiau, nei remtis politika, kuri iki šiol buvo grįsta atskirais susitarimais. Klausimas kyla dėl to, ar Europos Sąjunga gali vieningai kalbėti ir veikti šiuo kritiniu metu.
Eluned Morgan (PSE). - Gerb. pirmininke, džiaugiuosi, kad A. Vondra grįžo. Dėkoju jam už tai, kad paaiškino situacijos rimtumą, tačiau, kada Taryba supras, kad tol, kol ES nekalbės vienu balsu apie energetikos klausimus, ypač susijusius su Rusija ir Ukraina, tol mūsų pozicija bus silpna.
Pateiksiu pavyzdį, kuris parodys, kad Taryba to nesupranta. Netrukus pradėsime derybas dėl antrojo energetikos rinkos liberalizavimo paketo svarstymo. Komisija parengė labai atidžiai suformuotą poziciją dėl ES investuojančių trečiųjų šalių, numatydama, kad apie šiuos klausimus Komisija kalbės ES vardu. Ką jūs, esantys Taryboje, padarėte? Jūs atsitraukėte į šalių pozicijas ir pasakėte „Ne“: mes, valstybės narės, norime pareikšti baigiamąją nuomonę, ne Komisija.
Būtent šia sena gudrybe „skaldyk ir valdyk“ vadovaujatės jūs ir jūsų kolegos. Kol nesuprasite, kad kelias, kuriuo turime eiti, yra sujungti jėgas, kad turėtume daugiau politinės įtakos, būsime pažeidžiami. Privalote atsakyti Europos piliečiams, kodėl jie dabar šąla. Turite pakeisti savo nuomonę šiuo požiūriu. Ar padarysite tai?
Alexandr Vondra, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − Gerb. pirmininke, pirmiausia leiskite man atsiprašyti. Čia dalyvauju pirmą kartą ir galbūt skyriau per daug laiko įžangai, todėl vėluojama ir dėl mano kaltės. Tačiau manau, kad ši santrauka apie tai, ką atlikome nuo ankstaus sausio 1 d. ryto, buvo naudinga.
Būtent tai ir bandome daryti šiame rizikingame žygyje – kalbėti vienu balsu. Manau, kad mums tai šiuo metu sekasi.
Paminėjote vidinį energetikos paketą. Jis nėra dabartinių diskusijų tema; aptariame kritinę situaciją. Tačiau galiu pasakyti, kad tai, ką žinau iš Tarybos diskusijų, įvairūs nuogąstavimai dėl visiško suskaldymo buvo paremti kai kurių šalių strateginiais interesais. Kalbu apie diskusijas dėl trečiosios šalies sąlygos ir pan. Tačiau čia teikdamas savo pranešimą minėjau, kad Tarybai pirmininkaujanti Čekija vertina tai kaip vieną iš savo prioritetų, ir darysime viską, ką galime, kad rastume sprendimą ir pasiektume Tarybos ir Parlamento kompromiso.
Tačiau nesitikėkite, kad tai pateiks nuostabų sprendimą, kokie būna tokio pobūdžio Centrinės ir Rytų Europos dujų žaidimuose. Yra skirtumas, kai esi saloje, kurioje gali laisvai pasirinkti, į kurį uostą tiekti energiją, ir kai esi tokioje vietoje, kaip Slovakija ar Bulgarija. Taip, esate teisūs, kad tokiomis avarinėms situacijoms yra geriau pasirengusių šalių, net ir tokiame konkrečiame regione. Tačiau manau, kad turime atsižvelgti ir į tai, kad, pvz., dujų saugojimo talpyklų negalima statyti ten, kur norėtųsi. Būtinos tinkamos geologinės sąlygos.
Pvz., mūsų šaliai pasisekė, kad visos saugojimo talpyklos yra rytinėje šalies dalyje. Galime tiekti iš šių talpyklų ir paskirstyti dujas net jei iš išorės beveik nieko negauname. Galime išgyventi kelias savaites ar mėnesius, bet ne ilgiau. Kita vertus, Slovakijoje, deja, šios geologinės pozicijos yra vakarinėje šalies dalyje ir srauto nukreipimas priešinga kryptimi nėra lengva užduotis. Tada reikia naudoti vamzdynų kompresorius, nes jų nenaudojant kyla problemų.
Tiems, kurie teigia, kad tai politinė problema: dėl kalbėjimo vienu balsu galiu pasakyti iš visos savo patirties, kad taip, žinoma, tai – politinė problema. Tai – politinė problema, nes žmonės šąla, taigi tai yra politiškai sunki situacija. Žinoma, sutinku su tais, kurie kaip Jacek Saryusz-Wolski ar István Szent-Iványi, teigia, kad tai yra tam tikras ciniškas žaidimas ir, iš tiesų, viso to centre yra kova dėl svarstomos šalies infrastruktūros kontrolės. Kiti, pvz., Hannes Swoboda ir Jan Marinus Wiersma, pabrėžia, kad neturėtume taikyti „juodo ir balto“ požiūrio, ir kad į Ukrainą irgi reikia atkreipti dėmesį – esate teisūs: žinoma, Ukraina to nepalengvina. Toks yra bent mano požiūris. Tačiau turėtume žinoti apie tai, kad Bulgarija ir Slovakija atsidūrė siaubingoje padėtyje, nes staiga atsirado šalis, norinti pasinaudoti šia sunkia situacija ir įstumti jas į konfliktą su Ukraina. Būtent tai matome dabar, pvz., po šiandienos įvykių. Taigi sunku. O ką galime padaryti?
Yra ir tokių, kurie išvis nenori dalyvauti žaidime, nes jie tai mato, kaip žaidimą kortomis Schwarzer Peter, kai kyla pavojus, kad gavęs juodą kortą turės apmokėti sąskaitą. Nemanau, kad bijantis žaisti yra drąsus. Manau, kad drąsus žmogus yra tas, kuris sutinka rizikuoti.
Kodėl neperkame dujų Ukrainos ir Rusijos pasienyje? Puikus pavyzdys! Esame tai aptarę, bet kas yra rangovai ES pusėje? Privačios įmonės, kurios bijo, nes nekontroliuoja tiekiamų kiekių. Žinoma, turėtų būti sprendimas šiuo klausimu, bet reikės, kad Ukraina norėtų atsisakyti vamzdynų dalies. Kaip žinote, Parlamentas tai draudžia ir ji nėra pasiruošusi tai padaryti. Europos įmonės turėtų atlikti atitinkamą vaidmenį, o per savaites ar net mėnesius nepavyks nieko padaryti. Taigi turime padidinti spaudimą, Bet, pvz., šiandien, pasakėme, kad šiuo atveju reikia teismo bylos. Manau, kad tai svarbu abiem pusėms.
Nenoriu kartoti to paties ir kalbėti ilgiau nei reikia. Labiausiai noriu padėkoti už jūsų susidomėjimą ir aktyvų požiūrį – pradedant Jacek Saryusz-Wolski (PPE-DE frakcija) ir baigiant jumis visais čia esančiais. Mums reikia jūsų pagalbos ir dėmesio. Mums reikia jūsų pagalbos atkreipiant dėmesį į šį klausimą tose Europos šalyse, kuriose nėra pirmuose laikraščių puslapiuose aprašomos problemos. Dažniausiai tai šalys šioje Europos dalyje, kuriose nėra kritinės situacijos. Tai padės mums kalbėti vienu balsu ir daug aktyviau.
Paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas yra tas, kad sutinku su daugeliu iš jūsų, kurie teigiate, kad reikia labiau strateginio požiūrio, vidurio laikotarpio ir ilgalaikių sprendimų – būtent tai Tarybai pirmininkaujanti Čekija ir planuoja atlikti. Turime šešis mėnesius – ir galbūt turime keturis mėnesius darbui su jumis šiuo klausimu – nors visiškai sutinkame su Komisija ir valstybėmis narėmis, kad turime paspartinti darbotvarkę, kad šis klausimas būtų esminis per kovo mėn. vyksiantį Europos Vadovų Tarybos posėdį ir, žinoma, gegužės mėn. organizuoti Pietų koridoriaus viršūnių susitikimą siekiant skatinti tiekimo diversifikavimą, pvz., pritarti „Nabucco“ projektui ir kitiems.
Benita Ferrero-Waldner, Komisijos narė. − Gerb. pirmininke, stengsiuos kalbėti kuo trumpiau. Žvelgiant užsienio politikos požiūriu, tai turi daug padarinių ir mes pradėjome juos stebėti 2006 m., kai gavome pirmąjį raginimą. Svarbiausia tai, ką galime atlikti kartu ateityje. Yra viena problema – Sutartis. Sutartis nenumato bendros išorinės saugumo politikos. Lisabonos sutartyje yra solidarumo straipsnis, kurį galima būtų taikyti siekiant geresnio koordinavimo, kuris taikomas ir minimas visur. Antra, dvejus metus vykdėme energijos diplomatiją. Buvo pasirašyta nemažai susitarimų. Dirbome šiuo klausimu, tačiau didelė dalis – tik teorija arba dar tik ruošiama. Labai sunku vienu metu sukviesti visus dalyvius. Paprastai galime paruošti tik koncepciją, pvz., skirtą „Nabucco“. Tada mėginame išsiaiškinti, kiek dujų reikės, kad būtų aprūpintas ir nutiestas „Nabucco“. Manau, šiuo klausimu reikalinga privati partnerystė. Tai mano antras punktas. Trečias yra, kaip visi žinome – ir tai buvo dažnai sakoma – kad šis konfliktas dėl dujų yra komercinis, tačiau su didele politine potekste.
Be to, matome, kad Rusijos ir Ukrainos santykiai labai blogi, ir mūsų pagrindinis tikslas – kuo labiau stabilizuoti situaciją. Viena iš galimybių bus mūsų naujos Rytų partnerystės idėja, kad būtų siekiama bendro Rytų partnerių darbo. Kovo mėn. pabaigoje Ukrainoje organizuosime bendrą tarptautinio investavimo konferenciją dėl Ukrainos dujų tranzito sistemos atkūrimo ir modernizavimo. Manau, kad tai pats tinkamiausias metas šiam įvykiui. Dėl dvišalių santykių – ES ir Rusijos arba ES ir Ukrainos – manau, aišku, kad energijos tiekimas ir naujuose susitarimuose, dėl kurių dabar vyksta derybos, numatyti tranzito aspektai dabar yra dar svarbesni ir bus įtraukti.
Mano paskutinis klausimas yra tas, kad žiūrime ne tik į rytus, bet ir į pietus. Jau tariamės su daugeliu arabų valstybių dėl iniciatyvų tiekti dujas per Turkiją, tikėkimės, į „Nabucco“ dujotiekį. Tai reiškia, kad vamzdynų, šaltinių ir, žinoma, įvairios energijos – kaip buvo minėta – diversifikavimas bus tas kelias, kuriuo eisime. Šiam tikslui siekti mums reikia ir teisinės bazės, o ją sunku užtikrinti.
Andris Piebalgs, Komisijos narys. − Gerb. pirmininke, gerb. nariai, pasakysiu tik kelis dalykus. Pirmiausia mūsų užduotis – užtikrinti, kad tiekimas būtų nedelsiant atnaujintas, nes žmonės kenčia, pramonei padaryta žala, žmonės praranda darbus, taigi pagrindinė užduotis – nekurti papildomų kliūčių.
Turi būti atliekama analizė ir imtasi atitinkamų priemonių. Turėtume iš naujo peržiūrėti kai kuriuos savo stereotipus, nes jei 2006 m. gali būti pavadinti raginimu, tai, iš tiesų, šokiruoja.
Nepakankamai vertiname tai, kas, iš tikrųjų, įvyko. Jei dviejų šalių vyriausybės apkaltino viena kitą dėl dujų vamzdynų čiaupo užsukimo, tada vienintelė išvada, kurią galiu padaryti – nes pasitikiu šalimis ir vyriausybėmis – yra ta, kad kažkas bandė gadinti vamzdyną, bet tuo labai sunku patikėti.
Taigi tai, kas įvyko, iš tiesų, yra ypatinga ir manau, kad tai turės didelės įtakos energetikos politikai, kurią stengiamės sukurti. Dėl to manau, kad nė vienas klausimas daugiau negali būti draudžiamas. Iš tiesų, turime aptarti, kaip garantuoti tiekimo saugumą visomis įmanomomis sąlygomis.
Kalbant atvirai, nesitikėjau, kad tiekimas bus visiškai nutrauktas. Niekada to nesitikėjau: tai visiškai šokiravo ir mane. Galite kaltinti mane kaip Energetikos komisijos narį ir sakyti: „Turėjote tai numatyti“. Tačiau to negalėjome tikėtis. Tai kažkas naujo, to niekada nėra buvę, ir turime būti pasiruošę tokio pobūdžio taikomoms priemonėms.
Pirmininkė. − Diskusijos baigtos.
Balsavimas vyks rytoj (2009 m. sausio 15 d., ketvirtadienį).
Cristian Silviu Buşoi (ALDE), raštu. – (RO) Ir vėl Europos Sąjunga susidūrė su gamtinių dujų tiekimo krize. Neaišku, ką reikia kaltinti. Rusiją? Ukrainą? Abi šalis? Raginu Europos Komisiją viešai paskelbti informaciją nurodant priežastis, dėl kurių kilo ši situacija. Europos Sąjunga privalo prisiimti atsakomybę ir pasakyti, kas dėl to kaltas.
Krizė parodė, deja, kad daugelis Europos Sąjungos šalių yra jautrios energetiniam šantažui, kurioms gali tekti kentėti dėl tarp buvusios sovietų sąjungos valstybių kylančių nesusipratimų, kurie yra labiau politiniai nei ekonominiai. Akivaizdu, kad privalome pagreitinti bendros Europos energetikos politikos, pagrįstos bendru išoriniu požiūriu, kūrimo procesą. Privalome pagreitinti gamtinių dujų tiekimo šaltinių ir tranzito maršrutų diversifikavimo procesą. Iš tiesų, spartesnis „Nabucco“ projekto įgyvendinimas yra gyvybiškai svarbus.
Manau, kad Energetikos komisijos narys privalo pateikti pranešimą, nurodydamas, kokių veiksmų buvo imtasi arba, tiksliau, kokių veiksmų Komisija NEATLIKO, kad paremtų „Nabucco“ projektą praėjusiais metais.
Sylwester Chruszcz (UEN), raštu. – (PL) Šios dienos diskusijose buvo daug pasakyta apie dujų tiekimą, ryšius, Europos ekonomikų tarpusavio ryšį ir priklausomybę. Privalome pasimokyti iš dabartinės krizės.
Be to, turime atsižvelgti į „Yamal 2“ projektą, nes jis vertas dėmesio ir atitinka mūsų interesus. Jis ne tik geresnis nei Baltijos dujotiekis į Vokietiją per Lenkiją, bet ir padidins mūsų energetinį saugumą. Įgyvendinę „Yamal 2“ projektą užtikrinsime geresnį tranzitą per Lenkiją į Europą, ir šis projektas bus ekonomiškesnis ir efektyvesnis sprendimas nei „Northern Pipeline“, be to, jį galima įgyvendinti daug greičiau.
Manau, kad būtent šiuo keliu turime nukreipti savo pastangas, siekdami užtikrinti visų ES valstybių narių energetinį saugumą.
Corina Creţu (PSE), raštu. – (RO) Dujų krizė atkreipia dėmesį į dvi pagrindines problemas, su kuriomis susiduria Europos Sąjunga.
Energetikos srityje vis dar neturime bendros strategijos, nes trūksta tam reikalingos sanglaudos. Nutrauktas tiekimas šiuo metu turėjo įtakos 11 iš 27 ES valstybių. Tačiau priklausomybė nuo Rusijos dujų – bendra saugumo problema, atsižvelgiant į tai, kad energetikos ginklas gali būti bet kada panaudotas, ypač prieš ankstesnes Rusijos valstybes. Šioje situacijoje ES pareiga – rasti sprendimą, kaip sukurti saugią naujų valstybių narių energetikos zoną. Tikroji Europos problema – dujų šaltinių diversifikavimas, o ne tranzito maršrutai tarp Rusijos ir ES.
Antra, dujų krizė rodo politinį pasidalijusios, abejojančios Europos Sąjungos silpnumą. Vienas iš akį rėžiančių trūkumų, būdingas pirmininkavimui ES. Mums reikia, ypač esant krizei, reprezentacinio balso, kuris kalbėtų ES vardu. Kelių balsų choras vieningos Europos idėją gali paversti pajuokos objektu, neužsimenant apie jos tarptautinį įvaizdį ir įtaką. Dėl to būtina užtikrinti ilgesnio laikotarpio pirmininkavimą Europai, kuris nepriklausytų nuo valstybių narių politinių struktūrų.
Daniel Dăianu (ALDE), raštu. – Kitas raginimas.
Dabartinė dujų krizė dar kartą parodė, kokia silpna ir neefektyvi ES energetikos politika. Kai vykdomas stiprus spaudimas, ES šalių vyriausybės pasitiki, iš esmės, tik savo pačių ištekliais ir šaltiniais. Tai nestebina esant tokioms aplinkybėmis, tačiau tai rodo dar vieną ES solidarumo trūkumo aspektą. Be to, ši krizė paryškina, ką privalome atlikti dėl ES energetikos politikos, jei, iš tikrųjų, ją norime turėti. Turime kaupti ne tik naftos, bet ir dujų atsargas. Privalome diversifikuoti dujų tiekėjus, tiekimo maršrutus ir pristatymo mechanizmus (kaip suskystintų gamtinių dujų atveju). Būtina paspartinti „Nabucco“ projekto įgyvendinimą ir šiam projektui skirtos lėšos turi būti padidintos, įtraukiant EIB į jo finansavimą. Teiginys, kad nebus pakankamai dujų tose vietose, kur bus kuriami nauji transportavimo maršrutai, yra nepagrįstas. Privalome greičiau kurti atsinaujinančios energijos šaltinius ir taupyti energiją. Paskutinis, bet ne mažiau svarbus punktas – privalome sukurti tarpvalstybines energijos tiekimo tarpusavio ryšio priemones, kad ES valstybės narės galėtų padėti viena kitai, jei reikės.
Dragoş Florin David (PPE-DE), raštu. – (RO) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai.
Energetikos sektorius – svarbiausias ekonominis ir geopolitinis veiksnys. Šiais laikais beveik pusė ES energijos priklauso nuo importo; prognozės rodo, kad iki 2030 m. gamtinių dujų importas sudarys 70 proc., o naftos – 100 proc. Tai turi būti pagrindiniai dalykai, skatinantys mus kuo skubiau kurti bendrą energetikos politiką. Dėl to būtina bendros energetikos politikos įgyvendinimą pagrįsti trimis esminiais aspektais: užtikrinant valstybių tinklų tarpusavio ryšį ES lygiu, diversifikuojant tiekimo šaltinius ir imantis aktyvių priemonių energijai taupyti.
Visos šios priemonės turi padėti užtikrinti, kad bus išvengta panašių krizių, susijusių su dujų tiekimu iš Rusijos per Ukrainą, keliančių didelių sunkumų ES gyventojams ir trikdančių jos ekonomiką. Ar tikrai įmanoma vogti dujas iš tinklo taip pat, kaip piniginę iš kišenės? Ar tikrai įmanoma nutraukti tiekimą tiesiog šiai per kelias minutes, neįspėjus naudotojo iš anksto? Manau, kad prieš tirdami neatitikimą tarptautinėms sutartims ir susitarimams ir faktą, kad tiekėjas, gaunantis didžiausią pajamų dalį iš dujų eksporto, su patikimai už dujas mokančiais europiečiais elgiasi abejingai ir nesuinteresuotai, privalome ieškoti ES energetinio saugumo sprendimų.
András Gyürk (PPE-DE), raštu. – (HU) Europos Sąjunga nepasimokė iš 2006 m. Rusijos ir Ukrainos dujų krizės. Tie, kurie priima sprendimus, į užsuktus dujų čiaupus reagavo taip, lyg tai būtų buvę visiškai netikėta. Ši energijos tiekimo krizė, pati rimčiausia iš visų iki šiol įvykusių, gali būti baigiamuoju valstybių narių raginimu, ir privalome imtis veiksmų mūsų energijos priklausomybei mažinti. Kilęs Rusijos ir Ukrainos ginčas nėra vien privatus dvišalis teisinis ginčas, jei jis turi įtakos šimtams milijonų Europos Sąjungos piliečių.
Dabartinė krizė – ne tik bendros energetikos politikos testas, bet ir ES solidarumo testas. Dabar klausimas kyla dėl to, ar valstybės narės gali atlikti daugiau, nei remtis politika, kuri iki šiol buvo grįsta atskirais susitarimais. Klausimas kyla dėl to, ar Europos Sąjunga gali vieningai kalbėti ir veikti šiuo kritiniu metu.
Pastarųjų dienų neveiklumas yra ypač skaudus, atsižvelgiant į tai, kad Europos Komisija atliko puikų darbą numatydama, kokie veiksmai gali sumažinti Europos priklausomybę. Galime tik sutikti su tuo, kas numatyta energetinio saugumo ir solidarumo veiksmų plane. Būtina kuo greičiau skirti investicijas alternatyviems tiekimo maršrutams kurti ir esamiems tinklams susieti. Būtina didinti paramą energijos efektyvumo infrastruktūroms. Privalome sustiprinti ES užsienio politiką energetikos srityje.
Manau, kad dabartinė krizė nebūtų turėjusi tokio stipraus poveikio, jei valstybės narės būtų atsitokėjusios anksčiau, o ne paskutinę minutę, ir jei bendros Europos energetikos politikos būtų siekusios ne vien žodžiais.
Filip Kaczmarek (PPE-DE), raštu. – (PL) Atrodo, kad dabartinė dujų tiekimo į Ukrainą ir Europą krizė turi daug didesnį poveikį nei ankstesnės krizės, kurios irgi kilo dėl tos pačios problemos, susijusios su monopolistine Rusijos pozicija dėl dujų tiekimo ES. Ji padėjo mums suprasti tikrąją prasmę koncepcijų ir terminų, kuriuos dažnai vartojamame, bet ne visada suprantame, pvz., energetinis saugumas, ES solidarumas, bendroji energetikos politika ar tiekimo diversifikavimas ir dujų ar kito kuro tiekimo priemonės. Mums net nereikia žinoti tikrųjų Rusijos elgesio priežasčių, kad padarytume savo išvadas. Žinoma, svarbu žinoti motyvus norint įvertinti moraliniu ir politiniu požiūriu, kaip elgiasi atskiros šalys ir įmonės, tačiau faktas išlieka toks, kad nepaisant atskirų susitarimo šalių motyvų, kai kuriems Europos Sąjungos piliečiams teko patirti skaudžius padarinius dėl nutraukto dujų tiekimo. Tiesą žinoti svarbu, tačiau tiesa „netiekia“ dujų. Pasinaudokime šia galimybe, kad gautume rimtus atsakymus į kelis klausimus. Ar galėsime padaryti tinkamas išvadas po dabartinės situacijos? Ar galėsime matyti toliau nei trumparegišką perspektyvą, kurią naudoja politinės partijos, šiuo metu esančios opozicijoje? Ar galėsime pakilti aukščiau už tuos, kurie ciniškai naudojasi situacija, kad galėtų nepagrįstai užsipulti savo šalių parlamentus? Ar „Nabucco“ bus įgyvendintas? Ar padidinsime privalomas kuro atsargas? Ar ideologiniai atominės energetikos oponentai pakeis savo nuomonę? Tikėkimės, kad taip.
Janusz Lewandowski (PPE-DE), raštu. – (PL) Gerb. pirmininke, dabartinės dujų krizės pamoka yra įtikinama, ir Europos Sąjunga privalo iš jos pasimokyti. Tai dar vienas pokytis, kuris turi būti paskutinis, nes rodo, kad 27 šalims trūksta vadovavimo. Būtent šito tikisi Europos žmonės, net ir tose šalyse, kurioms dujų blokada neturi tiesioginės įtakos ir kurios mažiau priklauso nuo „Gazprom“ tiekiamų dujų.
2004 m. direktyvoje numatytas solidarumo mechanizmas nebetinka šiandienos iššūkiams. Privalome susitarti dėl praktinės bendros solidarumo, saugumo ir energijos diversifikavimo politikos. Mums nereikia šūkių. Mums reikia investicijų į infrastruktūrą. Privalome apsisaugoti nuo galimos krizės ateityje didindami dujų atsargas. Energetiniam solidarumui užtikrinti būtini tarpvalstybiniai ryšiai, jungiantys atskirų šalių paskirstymo tinklus. Lenkija – geras pavyzdys: nors Lenkijai dujos tiekiamos dujotiekiu iš Rusijos, aplenkiant Ukrainą, – taigi dabartinės krizės poveikis jai yra mažesnis – Lenkija vis tiek atskirta nuo Vakarų Europos paskirstymo ir atsargų sistemos.
Esame susirūpinę, kad vienas iš dabartinės krizės rezultatų – sumažėjęs ne tik Rusijos, bet ir Ukrainos patikimumas. Šis dujų karo poveikis yra taip pat svarbus, kaip ir šaltą žiemą vartotojų patirtos laikinos problemos.
Marusya Ivanova Lyubcheva (PSE), raštu. – (BG) Mums labai sunku diskutuoti dujų krizės tema, nes baigus diskusijas Taryba, EP ir Europos Komisija vis tiek lieka „surištomis rankomis“. Tačiau tai labai svarbios nors ir nepakankamos diskusijos. Noriu padėkoti visiems įvairių politinių frakcijų nariams ir valstybėms narėms už pagalbą Bulgarijai ir kitoms dėl krizės nukentėjusioms šalims.
Tačiau tai nepadeda „atsirasti“ dujoms ir sukurti įprastas Europos piliečių gyvenimo sąlygas. Dėl šios krizės Bulgarija, kuri buvo energijos centras Balkanuose, virto dujų krizės sostine.
Todėl būtina imtis skubių veiksmų. Šios krizės padariniai yra humanitariniai ir ekonominiai. Ji destabilizuoja mūsų šalį, kaip ir finansinė ir ekonominė krizės. EP privalo patvirtinti rezoliuciją, kurioje būtų suformuluota jo pozicija ir numatytos priemonės krizei įveikti. Čia ir dabar. Šios priemonės turi įtraukti atominę energiją ir naujų gamtinių dujų šaltinių paiešką. Mums reikia naujo veiksmų mechanizmo ir priemonių rinkinio.
Jei šiandien EP nebus problemos sprendimo dalimi, jis pats taps problemos dalimi. Dėl to ES matysime neigiamus politinius rezultatus.
Marian-Jean Marinescu (PPE-DE), raštu. – (RO) Dabartinė krizė dar kartą parodė, kad pagrindinė problema – priklausomybė nuo Rusijoje esančių energijos išteklių ir Rusijos naudojimasis šia situacija būdu, neatitinkančių tarptautinių procedūrų standartų.
Europos Komisijos Pirmininko ir Tarybos Pirmininko pareiškimai per krizę Gruzijoje dėl ES santykių su Rusija pasikeitimo turi būti pritaikyti praktikoje.
Turi būti ratifikuota Lisabonos sutartis, kad galėtume sukurti bendrą Europos energetikos politiką.
Privalome nedelsdami pradėti tiesti „Nabucco“ dujotiekį.
Itin svarbu skatinti energetikos projektus, kurie atkreiptų dėmesį į Juodosios jūros regioną ir skatintų naudoti Kaspijos jūros regiono energijos išteklius.
Europos energetikos bendruomenės plėtra į rytus įtraukiant, kaip prioritetą, energijos temą į naują struktūrą, sukurtą dalyvaujant Rytų partnerystės projekte, irgi gali padėti išspręsti dabartinę situaciją.
Katrin Saks (PSE), raštu. – (ET) Gerb. pirmininke.
Gaila, kad Tarybai pirmininkaujanti Čekija pradėjo darbą ne taip, kaip planuota, bet su primestu Rusijos ir Ukrainos dujų konflikto sprendimu, taip pat, kaip ir prieš ją pirmininkavusi šalis, kuri turėjo pradėti siekti Rusijos ir Gruzijos karo pabaigos.
Bet viskas turi ir teigiamą pusę. Dėl šio dujų karo energijos klausimai atsidūrė dėmesio centre, ypač supratimas, kad būtina turėti bendrą energetikos politiką.
Tačiau ši bendra energetikos politika nebus sukurta Briuselyje, jei valstybės narės neturės bendrų interesų, o sudarinės dvišalius susitarimus tik joms naudingomis sąlygomis. Šia prasme bendra politika turi būti sukurta valstybių narių sostinėse, o ne Briuselio valdžios koridoriuose, kaip tikimasi.
Tikiuosi, kad pranešėjui pavyks sustiprinti šį supratimą.
Toomas Savi (ALDE), raštu. – Rusija blokavo dujų tiekimą Europos vartotojams itin netinkamu metu ir labai svarbu, kad dujų tiekimas būtų atnaujintas be tolesnių problemų. Tačiau išsprendę krizę privalome pažvelgti tolyn į priekį į savo priklausomybę nuo Rusijos dujų. Būtina atsižvelgti į du aspektus.
Pirma, Rusija privalo garantuoti, kad gali vykdyti savo įsipareigojimus ES. Dėl pasenusių technologijų ir infrastruktūros trikdžių gali būti sutrikdytas stabilus dujų tiekimas ES. Be to, reikia paminėti, kad nepaisant ambicingų planų dėl „Nord Stream“ dujotiekio, nėra garantijų, kad Rusijos gamtinių dujų telkinių gavybos apimtys yra pakankamos įsipareigojimams įvykdyti.
Antra, žinoma, kad Kremlius kaip politines priemones naudoja ekonomines priemones. Europos Sąjunga niekada neturi tapti šio politinio elgesio auka. Raginu ES diversifikuoti energijos paketą, kad ji išvengtų priklausomybės nuo vieno gamtinių dujų tiekėjo.
Daniel Strož (GUE/NGL), raštu. – (CS) Mano nuomone, yra du problemos, susijusios su dujų tiekimu iš Rusijos į Ukrainą ir į ES, aspektai. Pirmas aspektas yra tas, kad daug žmonių iškėlę rankas į viršų šaukia „Kaip Rusija drįsta tai daryti!“ Aš klausiu: kodėl ji negali to daryti? Jei ES – neoliberalus projektas, kuriame, daugelio manymu, viską išsprendžia rinka, kodėl turi būti draudžiama Rusijai elgtis komerciškai ir reikalauti, kad skolininkas sumokėtų skolą. Dujų krizę sukėlė ne Rusija, bet Ukraina, ir tai nėra politinė problema, o ekonominis klausimas. Tai turi būti aiškiai pasakyta! Antras aspektas yra ES institucijų – ir Parlamento – dėmesys (kurį kelis kartus kritikavau anksčiau) nesusijusioms problemoms, kuris tik nukreipia dėmesį nuo, iš tiesų, skubių klausimų. Tai patvirtino reakcija į Rusijos teisėtą sprendimą nutraukti dujų tiekimą. Vietoj nemalonaus pataikavimo Ukrainos administracijai, teikiamo kaip „apsauginis filtras“ tarp Rusijos ir ES šalių, ir vietoj svajonių apie tobulos formos agurką, ES jau seniai turėjo ruoštis tokio pobūdžio problemai. Kaip ES padėjo slovakams ir bulgarams, pvz., kuriuos labiausiai paveikė dujų krizė? Ar ji išvis galėjo jiems padėti? Jei ne, integracija turi trūkumų.
Kristian Vigenin (PSE), raštu. – (BG) Rusijos ir Ukrainos dujų karas labiausiai paveikė tuos, kurie yra nekalčiausi. Dabartinė situacija aiškiai rodo, kad Europa stipriai priklausoma ne tik nuo išteklių šaltinių, bet ir tranzito šalių. Be to, ji rodo, kad alternatyvių dujotiekių, pvz., „Nord Stream“ ir „South Stream“, kritika buvo neteisinga. Deja, ji rodo ir tai, kad Europos Sąjunga bejėgė, kai reikia užtikrinti pagalbą labiausiai paveiktoms valstybėms narėms ir užtikrinti piliečių saugumą.
Dabar mūsų pagrindinė užduotis – atnaujinti dujų tiekimą. Be to, ES turi panaudoti visus politinius resursus, kad įtikintų Rusiją ir Ukrainą, jog jos privalo paleisti 18 valstybių narių, kurias laiko kaip įkaites.
Antra priemonė turi būti parama labiausiai nukentėjusioms šalims. Ekonominės krizės ir mažėjančių rinkų sąlygomis, smūgis dėl dujų trūkumo gali būti lemtingas daugeliui mano šalies įmonių, ir tūkstančiai žmonių gali prarast darbus. Kas už tai atsakys?
Trečia ir svarbiausia priemonė yra ilgalaikis planas nutiesti alternatyvius dujotiekius, ypač „Nabucco“, investuoti į valstybių narių dujų tinklų sujungimą ir atsargų talpyklų statybą siekiant užtikrinti didesnes atsargas.
Vienintelė viso to išvada yra ta, kad mums būtina bendra Europos politika, tačiau gaila, kad visada tai suprantame po gilios krizės.
Andrzej Tomasz Zapałowski (UEN), raštu. – (PL) Gerb. pirmininke, krizės dėl dujų tiekimo ES klausimas Ukrainoje ir Balkanuose turi būti suprantamas, visų pirma, kaip kovos dėl politinės ir ekonominės įtakos buvusiose sovietų respublikose elementas.
Šalis, dėl kurios kovojama dabar, yra Ukraina. Rusija dalyvauja šiuo metu ten vykstančioje rinkimų kampanijoje. Ji norėjo tai panaudoti siekdama parodyti Ukrainos visuomenei, kad jeigu ji liks ištikima Rusijai, Ukraina turės pigių dujų ir naftos.
Dabartinis konfliktas rodo ir tai, kad tokio pobūdžio geopolitinė įtaka Rusijai svarbesnė nei geri santykiai su ES. Rusija „pavertė“ ekonominę dujų tiekimo nutraukimo kainą savo veiksmais. Taigi neturėtume savęs apgaudinėti – tai tik kovos dėl įtakos Ukrainoje pradžia.
Dėl būdingo aklumo Europos Sąjunga nori ir toliau pasitikėti dujų ir naftos importu energijos poreikiams tenkinti. Taip pat jos anglies ir lignito (įskaitant Lenkiją) resursai lieka nepanaudoti. Nežinau, ar tai politinis kvailumas ar tiesiog siekiama dėl energijos spausti kai kurias Bendrijos valstybes nares.
Marian Zlotea (PPE-DE), raštu. – (RO) Rusijos dujų tiekimo Ukrainai ir Europos Sąjungai klausimas turi būti išspręstas kuo greičiau. Europos Sąjungai reikia energetinio saugumo politikos, išteklių diversifikavimo ir solidarumo energetikos sektoriuje, kad būtų išvengta tokių krizių, dėl kurių kenčia jos piliečiai.
Rusijos dujų nutraukimas turėjo įtakos daugiau nei pusei ES valstybių narių. Bulgarijoje dujų tiekimas pramonei buvo nutrauktas arba sustabdytas, nes ši šalis 90 proc. priklauso nuo dujų tiekimo iš Rusijos.
Palaikau Tarybai pirmininkaujančią šalį ir Komisiją, raginančias abi puses pradėti dialogą, kad būtų pasiektas kompromisas. Neužtikrinus techninio koordinavimo tarp abiejų pusių, dujų tiekti nepavyks. Ateityje turime bendrauti su abiem pusėmis, kad išvengtume panašių situacijų.
Teikdami šiuo metu svarstomą energetikos paketą, Taryba ir Parlamentas siūlo daug priemonių, įskaitant didesnį energijos tiekėjų skaičių, nes tai naudinga vartotojams. Tikimės, kad paketas bus patvirtintas per antrąjį svarstymą.
Ši krizė turi būti išspręsta kuo greičiau, nes ji turi įtakos ir Europos piliečiams, ir pramonei. Mums reikia bendros išorinės politikos energetikos sektoriuje.