Posėdžio stenograma

Trečiadienis, 2009 m. sausio 14 d. - Strasbūras

12. Padėtis Afrikos Kyšulyje (diskusijos)

  Pirminkas. − Kitas klausimas - Tarybos ir Komisijos pozicija dėl padėties Afrikos Kyšulyje.

  Alexandr Vondra, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − Gerb. pirmininke, šią vėlyvą valandą norėčiau pateikti keletą pastabų dėl Tarybos pozicijos Afrikos Kyšulio atžvilgiu.

Be abejo, Afrikos Kyšulys – sudėtingas regionas, nusipelnęs didesnio mūsų dėmesio, nes jis turi didelį poveikį ES. ES atidžiai stebi įvykius šiame regione ir netgi ketina užmegzti dar glaudesnį dialogą su Afrikos Kyšulio šalimis.

Žinau, kad Europos Parlamentas taip pat stebi šiuos įvykius. Jūsų delegacijos vizitas Eritrėjoje, Etiopijoje bei Džibutyje praėjusių metų pabaigoje buvo svarbus. Atkreipiau dėmesį į pasiūlymą priimti rezoliuciją Afrikos Kyšulio atžvilgiu, kuris buvo iš dalies parengtas per šį vizitą. Jis aiškiai parodė regiono gyventojams ir europiečiams, kad ES auga susidomėjimas Afrikos Kyšuliu. Tarybos vardu sveikinu Europos Parlamentą, prisidedantį prie mūsų pastangų spręsti problemas Afrikos Kyšulyje.

Afrikos Kyšulyje yra keli įtampos šaltiniai. Juos paaiškinsiu detaliau. Tarybos nuomone, ši įtampa vienaip ar kitaip yra susijusi su regionu. Dėl to Taryba stengiasi įžvelgti regionines sąsajas tarp tebevykstančių konfliktų. Kokios yra šios sąsajos tarp konfliktų?

Pirma, vyksta ginčas tarp Etiopijos ir Eritrėjos. Šį ginčą galima laikyti viena iš pagrindinių nestabilumo visame regione priežasčių. Jį atspindi: priešingų kariaujančių grupuočių Somalyje rėmimas, destabilizacijos pastangos viena kitos šalyje – ypač leiskite paminėti Ogadeno, Oromo regionus Etiopijoje; jį atspindi ir parama taikos procesui Sudane atgaivinti. Be to, Eritrėja nutraukė narystę Tarpvyriausybinėje plėtros institucijoje (IGAD).

Ir paskutinis, bet ne mažiau svarbus, aspektas yra tas, kad konfliktas Somalyje sukėlė vieną iš rimčiausių humanitarinių situacijų, su kuria susiduriame šiandienos pasaulyje. Padažnėję piratavimo atvejai jūroje netoli Somalio krantų – dar vienas sunkus šio konflikto padarinys.

Kita didelė problema – varžymasis dėl priėjimo prie gamtinių išteklių, tokių kaip vanduo ir mineralai Afrikos Kyšulyje. Šis reiškinys aštrina konfliktus tarp klajoklių zonose, kuriose gyvena įvairios kultūrinės ir etninės grupės. Jis taip pat didina maisto nesaugą ir apskritai žmogaus nesaugumą, prisidedančius prie konflikto ir migracijos.

Be to, egzistuoja daug regioninės tarpusavio priklausomybės atvejų. Paminėsiu kai kuriuos iš jų. Tai pasienio konfliktai, kaip minėta anksčiau: ginčai tarp Etiopijos ir Eritrėjos, Sudano ir Etiopijos bei Džibučio ir Eritrėjos, kuriuos galima laikyti nestabilumo regione šaltiniais. Taip pat norėčiau pabrėžti, kad didesnis regioninis bendradarbiavimas padėtų sumažinti įtampą šalių sienų teritorijose.

Maisto sauga – dar vienas tarpusavio priklausomybės atvejis. Be abejo, tai pagrindinis rūpestis regione. Dažnos sausros ir potvyniai labai vargina gyventojus. Regionų bendradarbiavimas šiuo atveju galėtų sušvelninti šių stichinių nelaimių poveikį.

Kaip žinote, teigiama, kad ši problema kilo dėl Darfūro, Somalio ir daugelio kitų Afrikos Kyšulio sričių konfliktų. Nesu įsitikinęs, ar aiškiai pasakysiu, tačiau tikiu, kad šis klausimas turi būti sprendžiamas kiekvienoje šalyje ir regione, sąžiningai ir skaidriai.

Piratų veikla iš pradžių buvo sutelkta nedidelėje teritorijoje Somalio pakrantėje. Dingstis piratams plėstis buvo laivų, nelegaliai žvejojančių Somalio vandenyse, apmokestinimas. Kaip gerai žinote, piratavimas gerokai išsiplėtė ir dabar kelia grėsmę humanitarinės pagalbos teikimui Somalio gyventojams ir jūros saugai Adeno įlankos regionuose bei už jos ribų, įskaitant laivus, plaukiojančius jūroje netoli Kenijos ir Tanzanijos krantų.

Yra ir kitų tarpusavio priklausomybės atvejų, kurie daro didelį poveikį Europai ir Afrikos Kyšulio šalims, pvz., terorizmas ir migracija.

Taigi kokių veiksmų įsipareigoja imtis Europos Sąjunga? Koks bus mūsų prisidėjimas ar įsitraukimas? Pagrindinė politinė priemonė, kurią gali panaudoti Taryba ir kurią turiu garbės šiandien pristatyti − tai politinis dialogas ne tik su atskiromis šalimis, bet ir kitomis suinteresuotomis šalimis regiono lygmeniu, pvz., Afrikos Sąjunga, Tarpvyriausybine plėtros institucija, Arabų valstybių lyga ir Jungtinės Amerikos Valstijomis bei Kinija kaip įtakingomis valstybėmis.

Politinis dialogas – abipusis įsipareigojimas, numatytas Kotonu susitarime, sudarytame tarp ES ir kiekvienos iš šalių tame regione. Šio dialogo iš esmės siekiama per ES misijų, vykdomų suinteresuotose šalyse, vadovus. Tai – labai svarbi Tarybos priemonė, padedanti mums užmegzti tiesioginį kontaktą su tų šalių valdžia. Ji leidžia išgirsti jų požiūrį ir kartu aiškiai perteikti mūsų poziciją bei iškelti tam tikrus klausimus, keliančius mums nerimą. Tai ypač susiję su valdymu ir žmogaus teisėmis. Šie klausimai pagrindiniai.

Be to, Taryba pasitelkė Europos saugumo ir gynybos politikos (ESDP) priemones. Nuo 2008 m. rugsėjo mėn. Taryba pritaikė šias priemones kovai su piratavimu jūroje prie Somalio krantų, pirmiausia per koordinavimo grupę ES NAVCO, įsikūrusią Briuselyje, ir nuo 2008 m. gruodžio mėn. per jūrų operaciją, vadinamą „EU NAVFOR Atalanta“.

Galiausiai, ES taiko Europos Komisijos finansines priemones, pvz., Afrikos taikos priemonę ir Stabilumo priemonę. Toliau šiuo klausimu leisiu kalbėti Komisijos narei B. Ferrero-Waldner, nes jis priklauso Komisijos kompetencijai.

Be abejo, Taryba kartu su Europos Komisija visą laiką ieško būdų, kaip padidinti ES veiksmų efektyvumą ir matomumą. Nekantriai laukiu jūsų pasiūlymų ir rekomendacijų šiuo klausimu.

  Benita Ferrero-Waldner, Komisijos narė. − Gerb. pirmininke, Komisija jau kelerius pastaruosius metus ragino Europos Sąjungą daugiau dėmesio skirti padėčiai Afrikos Kyšulyje. Šiandien šioje diskusijoje aš pakeičiu kolegą Louisą Michelį, kuris, deja, negalėjo atvykti. Šio klausimo imuosi su dideliu susidomėjimu, kurio jis teisėtai nusipelno, ir kartu dėl to, kad jis daro tiesioginę įtaką Europai – tai būtinybė, pvz., sutelkti mūsų laivynus kovai su piratavimu, ir tai tik vienas iš pavyzdžių.

Todėl nepaprastai vertiname Parlamento delegacijos, kuri lankėsi regione, iniciatyvą, ir jos parengtą pranešimą bei rezoliucijos projektą, kuriam mes taip pat iš esmės pritariame.

Vidaus padėtis kiekvienoje iš Kyšulio šalių negali būti suprantama atskirai nuo regiono dinamikos. Mes ir toliau turime skatinti visuotinį požiūrį, paremtą ekonomine plėtra, valdymu ir apsauga, jeigu norime sustiprinti regioninį stabilumą, pagarbą esminiams ir pagrindiniams Kotonu susitarimo elementams bei kovai su skurdu.

Norėčiau pakomentuoti padėtį atskirai kiekvienoje šalyje, prieš pasakydamas pastabas apie regioninę strategiją, taikytiną Afrikos Kyšuliui.

Visų pirma norėčiau tarti žodį apie Etiopiją ir Eritrėją. Etiopija užima strateginę ekonominę ir politinę vietą regione. Komisija toliau remia Etiopiją, stengdamasi sumažinti skurdą, ir padaryta didelė pažanga.

Silpnas regiono saugumas ir įtampa tarp įvairių bendruomenių turi įtakos vidaus padėčiai šalyje, ypač Ogadeno regione, kuriame prieiga prie gyventojų išlieka ribota. Komisija toliau stebės žmogaus teisių padėtį ir demokratizacijos procesą. Atsižvelgiant į 2005 m. visuotinių rinkimų aplinkybes, Komisija atidžiai stebės pasiruošimą 2010 m. rinkimams ir jų eigą, ypač atsižvelgiant į neseniai patvirtintus NVO teisės aktus ir pakartotinį opozicijos lyderės Birtukan Medeksos suėmimą.

Vidaus padėtį Eritrėjoje iš dalies lemia aklavietė pasienio konflikte su Etiopija. Komisija tebėra rimtai susirūpinusi dėl žmogaus teisių pažeidimų ir susiklosčiusios pavojingos socialinės ir ekonominės padėties. Mūsų nuomone, yra tvirtas argumentas tęsti bendradarbiavimo programą, kuria siekiama pagerinti gyvenimo sąlygas. 2008 m. pradėtas politinis dialogas suteikia gerą pagrindą užmegzti ilgalaikius santykius su Eritrėjos institucijomis. Pasakysiu aiškiai: dėl šio proceso iš Eritrėjos mes tikimės teigiamų ir apčiuopiamų veiksmų.

Rezoliucijos projekte numatyta virtuali sienos tarp Etiopijos ir Eritrėjos demarkacija − kaip nusprendė Pasienio komisija – nepadės visiškai išspręsti šią problemą, jeigu nebus užmegztas dialogas, siekiant normalių santykių tarp dviejų šalių.

Dabartinis ginčas tarp Eritrėjos ir Džibučio turi būti vertinamas, atsižvelgiant į platesnes regiono aplinkybes. Globalinio sprendimo reikia ieškoti per vietinius ir regiono veikėjus. Mes ir toliau palaikysime tokius veiksmus.

Kadangi šiuo metu Etiopijos kariuomenė išvedama iš Somalio, Etiopijos ir Eritrėjos bendradarbiavimas Somalio taikos procese bus labai svarbus, norint užtikrinti jo sėkmę.

Visiškai pritariu Parlamentui dėl padėties Sudane. Iš tiesų, 2009 m. lemiami šios šalies ateičiai. Tebesitęsiantis smurtas Darfūre ir sunkumai galutinai įgyvendinant Išsamų taikos susitarimą (CPA) tarp Šiaurės ir Pietų gali destabilizuoti valstybę ir paveikti visą regioną. Todėl turime palaikyti tvirtą dialogą ir stiprų spaudimą Chartumo valdžios institucijoms, kad pasiektume visapusišką jų bendradarbiavimą tiek dėl CPA, tiek dėl Darfūro padėties ir vykstančių procesų. Šios institucijos, kaip ir kitos Sudano suinteresuotosios šalys gerai žino, kokie jų įsipareigojimai ir ko iš jų tikimasi.

Darfūre turi būti nutrauktos karinės operacijos ir smurtas, o politinis procesas visiškai atnaujintas. Jungtinių Tautų ir Afrikos Sąjungos misijos pajėgos Darfūre (UNAMID) turi būti dislokuotos per numatytą laiką. Sudano valdžios institucijos privalo gerbti savo įsipareigojimus humanitarinės pagalbos ir žmogaus teisių srityje. ITC atžvilgiu labai svarbu, kad Chartumo Vyriausybė ir Pietų Sudano Vyriausybė išspręstų nesutarimus esminiais klausimais, pvz., dėl pajamų iš naftos pasidalijimo, sienos ribų nustatymo ir teisės aktų priėmimo saugumo ir politiniais klausimais. Jeigu nepavyks to padaryti, 2009 m. numatyti rinkimai gali atnaujinti smurtą ir konfliktus.

Somalyje taikos procesas yra lemiamame etape. Prezidento Abdulahio Yusufo Ahmedo atsistatydinimas ir Etiopijos kariuomenės pasitraukimas byloja apie naują netikrumo ir rizikos kupiną laikotarpį. Kita vertus, tai suteikia galimybę pradėti visa apimantį politinį procesą. Politiniu požiūriu Europos Sąjunga toliau tęsia Džibučio procesą palaikančius veiksmus, kurie turėtų sukurti didesnę įtrauktį renkant naują prezidentą ir formuojant šalies vienybės vyriausybę su išplėstiniu parlamentu. Džibučio procese nėra B plano. Be tarptautinės ir regiono pagalbos kuriant palankias sąlygas jo įgyvendinimui susitarimas turės mažai vilties patirti sėkmę.

Saugumo klausimu Komisija lieka įsipareigojusi toliau remti tinkamo saugumo sektoriaus valdymo sistemos sukūrimą. Kad ir koks būtų tarptautinių pajėgų pobūdis (JT stabilizavimo pajėgos, JT taikos palaikymo misija arba tik sustiprinta Afrikos Sąjungos misija Somalyje AMISOM), jos bus įgaliotos sutelkti dėmesį į Džibučio susitarimo įgyvendinimą. Komisija teigiamai reagavo į prašymą suteikti tolesnę finansinę paramą AMISOM sustiprinimui.

Galiausiai, Afrikos Kyšulio klausimu aš labai vertinu tai, kad Europos Parlamentas palaiko Komisijos iniciatyvą, vykdomą Afrikos Kyšulyje. Ši iniciatyva paremta 2006 m. Afrikos Kyšulio strategija, priimta tikint, kad sudėtingos problemos regione gali būti sprendžiamos tik globaliai. Šia prasme Komisija palaiko jūsų sprendimą Afrikos Kyšuliui paskirti specialų ES atstovą.

Mes kūrėme gerus darbo santykius su IGAD, kuri palaiko Afrikos Kyšulio iniciatyvą ir vaidina pagrindinį vaidmenį jos įgyvendinime. Antrąjį bendrą ekspertų susitikimą vandens, energijos ir transporto klausimais numatyta surengti artimiausioje ateityje; šiame susitikime galima aptarti konkrečius projektus, kurie toliau būtų pristatyti galimoje donorų konferencijoje.

Eritrėjos, kuri vaidina pagrindinį vaidmenį regioninėje dinamikoje, dalyvavimas yra esminis, siekiant užtikrinti Afrikos Kyšulio strategijos sėkmę. Komisijos nario Louiso Michelio kontaktai su valstybės vadovais ir regiono vyriausybe, taip pat prezidentu Isaiasu Afwerki’u, buvo gera pradžia, ir naujas IGAD vykdomasis sekretorius šiuo metu stengiasi plėtoti dialogą su Eritrėjos valdžios institucijomis, įskaitant IGAD atgaivinimo proceso ir reformavimo klausimus.

Gerb. pirmininke, mano kalba užsitęsė, tačiau čia tiek daug šalių – norint kažką pasakyti apie kiekvieną iš jų, reikia tarti bent jau kelis žodžius.

  Pirmininkas. − Įžangai taikoma specialioji taisyklė − jos laikas neribotas.

  Filip Kaczmarek, PPE-DE frakcijos vardu. – (PL) Gerb. pirmininke, Komisijos nare, einantis Tarybos Pirmininko pareigas, labai dėkoju už Tarybos ir Komisijos nuomonę dėl Afrikos Kyšulio. Šio regiono reikšmė tiesiog peržengia geografines ribas. Konfliktus ir struktūrines problemas šiame regione dar labiau apsunkina neigiami reiškiniai kituose Afrikos regionuose. Aš buvau Europos Parlamento delegacijos narys per vizitą ir mačiau, kokios tai sudėtingos, didelės ir tarpusavyje persipynusios problemos ir kodėl turime pateikti išsamų atsakymą į šį klausimą.

Rezoliucijos projekte dėmesį sutelkėme į tris pagrindinius, tačiau pakankamai plačius klausimus: regioninį saugumą, maisto saugą ir, žmogaus teisių srityje, demokratiją bei gerą valdymą. Po vizito man neliko abejonių, kad pagrindinė sąlyga, nulemianti geresnę padėtį, yra geranoriškumas ir dialogas tarp regiono lyderių.

Europos Sąjungos politika, nukreipta į regioninių institucijų Afrikos Kyšulyje palaikymą, yra teisinga, tačiau nesant aktyvaus pagrindinių dalyvių įsitraukimo ši politika išliks neveiksminga. Kai kurios regiono šalys naudoja netinkamą taktiką, pvz., negalima ieškoti dialogo su vienu kaimynu ir tuo pačiu metu atsisakyti dialogo su kitu. Ši praktika yra nelogiška, todėl diplomatinė sėkmė tampa praktiškai neįmanoma. Politiniai regiono vadovai turi pripažinti, kad valdžia neatsiejama nuo atsakomybės.

Tai, ko tikimės iš Afrikos Kyšulio vadovų, nesusiję su kažkokiomis konkrečiomis Europos vertybėmis vietos lygmeniu. Mes tikimės minimalaus visuotinių vertybių pripažinimo. Mes taip pat įsitikinę, kad pagrindinės teisės ir laisvės priklauso visiems. Nė viena besivystanti šalis negali tinkamai veikti šiuolaikiniame pasaulyje, jeigu ji atmeta pagrindines, visuotines vertybes. Todėl jų pripažinimas – ne vien poelgis, priartinantis prie Europos Sąjungos, tačiau ir veiksmas, kuris prisidės prie jų pačių interesų gynimo.

  Ana Maria Gomes, PSE frakcijos vardu. – (PT) Taryba ir Komisija turi padaryti išvadas, atsižvelgdamos į tai, kad Europos Parlamento požiūriu Afrikos Kyšulio valstybių vyriausybės veikia ne pagal jų įsipareigojimus, numatytus Kotonu susitarimo 9 straipsnyje. Žmogaus teisės, demokratija ir geras valdymas – tik tušti žodžiai. Tai visiškai akivaizdu kiekvienam, kuris žvelgia ne užmerktomis, o atmerktomis akimis.

Pvz., Etiopijoje, kurioje įsikūrusi Afrikos Sąjungos būstinė, žmonės yra apipilti tuščiomis kalbomis, kurios gražiai skamba donorams, tačiau yra ne mažiau žiaurios ir begėdiškos.

Paminėsiu du naujausius epizodus...

Rugpjūčio 29 d. Birtukan Midekssa, vietą parlamente turėjusios partijos vadovė, vėl buvo areštuota ir nuteista kalėti iki gyvos galvos, nes atsisakė viešai pareikšti, jog prašė malonės, kurią Meleso Zenawio vyriausybė pritaikė 2007 m. ir išleido ją iš kalėjimo kartu su dauguma kitų politinių opozicijos, veikusios po 2005 m. rinkimų, lyderių.

Antras epizodas: Etiopijos Parlamento patvirtintas vadinamasis NVO įstatymas, kuris praktiškai paverčia nusikalstamu visą nepriklausomų NVO darbą.

Komisijos nare, Etiopijoje nėra perėjimo prie demokratijos, ir aš būčiau dėkingas, jeigu tai pasakytumėte savo kolegai Louisui Micheliui.

Eritrėjoje Vyriausybės rūstybė, nukreipta į kiekvieną, mėginantį pasinaudoti pagrindinėmis žmogaus teisėmis, kelia tik dar didesnę gėdą.

Šiuo metu Somalyje susiklosčiusi sudėtingiausia padėtis visame Afrikos Kyšulyje, todėl nepateisinama, kad tarptautinė bendruomenė, įskaitant Europos Sąjungą, skiria per mažai dėmesio šios šalies žmonių likimui. Tai šalis, kurioje dešimtmečiais nebuvo teisės ir tvarkos, Etiopijos grupuotės užiminėjo žemes bei nebaudžiamai vykdė nusikaltimus, klestėjo piratai bei teroristų grupuotės.

ES jūrų misija nieko neišspręs, jeigu Europos Sąjunga, Jungtinės Valstijos, JT ir Afrikos Sąjunga toliau ignoruos piratavimo priežastis, kurios įsišaknijusios ir su kuriomis reikia kovoti sausumoje, o ne jūroje.

Šiame regione nebus stabilumo ar pažangos, jeigu nebus išspręsti tragiški konfliktai, kurie toliau niokoja Sudaną, ypač pietuose ir Darfūre. Bevaisės kalbos tarptautinėje bendrijoje, įskaitant Europos Sąjungą, turi būti paverstos ryžtingais veiksmais minėtame regione, kurie apsaugotų nuolat puldinėjamus civilius žmones ir išspręstų nusikaltėlių nebaudžiamumo problemą.

Šiuo atžvilgiu galimas prezidentui Omarui Bashirui iškeltų kaltinimų patvirtinimas Tarptautiniame baudžiamajame teisme taps tiek Europos Sąjungos, tiek Afrikos Sąjungos patikimumo ir veiksmingumo išbandymu.

  Johan Van Hecke, ALDE frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, Afrikos Kyšulys – siaubingas regionas, kuriame vidiniai ir regioniniai konfliktai toliau pažeidinėja taiką ir saugumą. Šie konfliktai kuria humanitarines nelaimes ir paralyžiuoja šio strategiškai svarbaus regiono plėtrą.

Kiekvienas karas, kiekvienas konfliktas pabrėžia valstybių trapumą. Daugelio šių konfliktų šerdyje glūdi vadovavimo stoka, ir demokratinės vyriausybės teisingai tai pažymėjo EP delegacijos ataskaitoje.

Šiam regionui reikia šalyje išvystytos demokratizacijos, pagarba šalies ir tarptautinei teisei ir, visų svarbiausia, nacionalinis susitaikymas. Padėties Somalyje atžvilgiu norėčiau pabrėžti, kad buvusio prezidento Abdulahio Yusufo Ahmedo atsistatydinimas ir Etiopijos kariuomenės išvedimas atveria didžiules galimybes. Metas atsigauti po visų negandų ir atkurti taiką Somalyje.

Somalio parlamentas – lemiamas veiksnys pasitikėjimui kurti ir gali paversti taikos procesą visa apimantį. Be to, būtina, kad ES remtų Afrikos Sąjungos taikos pajėgų atnaujinimą ir stiprinimą. Šioms pajėgoms reikia tinkamo JT mandato. Kitaip Ugandos ir Burundžio pajėgos pasitrauks iš Mogadišo, palikdamos saugumo spragą.

Visiškai pritariu Komisijos narei B. Ferrero-Waldner. Šiuo metu Somalyje yra pokyčiams tinkamas momentas, kurį reikia išnaudoti. Būtina užpildyti valdžios ir saugumo vakuumą. Kitaip išliks valstybės nebuvimo chaosas, žinomas Somalio vardu.

  Mikel Irujo Amezaga, Verts/ALE frakcijos vardu. – (ES) Gerb. pirmininke, šiuo metu Afrikos Kyšulys – tikras parako užtaisas, ne vien dėl visiško nestabilumo Somalyje ir Sudane, bet ir trijose valstybėse, kurią F. Kaczmarek, A. Hutchinson ir aš turėjome garbės aplankyti.

Mūsų delegacija per vizitą aplankė tris valstybes: Eritrėją, Džibutį ir Etiopiją. Visas šias valstybes sieja skurdas, vadinasi, ir labai žemas žmogaus teisių apsaugos lygis. Delegacijai pateiktos statistikos apie skurdą duomenimis, kaip paskelbė Etiopijos Vyriausybė, badauja šeši su puse milijono žmonių. Jungtinės Tautos šį skaičių padidina iki daugiau nei dvylikos milijonų. Taigi susiduriame su humanitarine krize, apie kurią nutylima žiniasklaidoje, atsižvelgiant į kitas dabartines tarptautines krizes, nors minėtoji yra iš tiesų sukrečianti.

Žmogaus teisių padėtis taip pat nusipelno mūsų dėmesio politinių kalinių atžvilgiu – būtent taip jie ir vadinami: politiniais kaliniais − visose trijose šalyse.

Eritrėjos ir Etiopijos ginčas dėl sienų visiškai absurdiškas, kaip ir daugiau nei 200 000 karių įtraukimas į šį ginčą. Negaliu baigti kalbos, nepasveikinęs Komisijos nario Louiso Michelio su veiksmais šioje srityje ir užmegztu politiniu dialogu. Šį dialogą būtina tęsti, tačiau reikia ir aiškiai parodyti, kad būsime labai tvirti: tvirtai ginsime žmogaus teises ir būsime griežtai nusiteikę šiurkščių pažeidimų, padarytų priimant įstatymus dėl NVO, atžvilgiu. Nepamirškime, kad šiuo politiniu dialogu įrodome, jog Europos Sąjunga turi aukštą prestižą tarptautiniu mastu.

  Tobias Pflüger, GUE/NGL frakcijos vardu. – (DE) Gerb. pirmininke, pastaruoju metu padėtis Afrikos Kyšulyje vėl tapo ES dėmesio centru. Nuo Kalėdų tenai dislokuota ES karinė misija „Atalanta“. Siųsdama šią misiją ES padarė klaidų, kurias darė NATO, Jungtinės Valstijos, Rusija ir kitos šalys, siųsdamos karo laivus ir karinėmis priemonėmis paviršutiniškai spręsdamos problemas. B. Kouchner iš tiesų pasveikino su galimybe imtis veiksmų, t. y. karine jūrų operacija prie Somalio krantų, praėjus 10 metų po Saint-Malo. Tikrosios problemos priežastys – neteisingas išteklių paskirstymas dėl, pvz., žuvų išteklių eksploatavimo, įskaitant ES žvejybos laivus. Somalis – viena iš valstybių, kurios faktiškai neveikiančią vyriausybę visomis galimomis priemonėmis palaiko Vakarai.

Šiuo metu Etiopijos okupacinės pajėgos pasitraukė iš Somalio, tačiau daugiau kaip 16 000 žmonių neteko gyvybių nuo šių pajėgų invazijos pradžios. Santykius su Afrikos Kyšulio šalimis atspindi Džibučio pavyzdys, kuriame vyrauja autoritarinis režimas, tačiau įvairios Vakarų šalys tenai turi karines bazes. Pagalba turi būti teikiama regiono žmonėms – ne pasitelkiant karo laivus, kurie reikalingi tik prekybos su Vakarais maršrutams saugoti, bet, pvz., teikiant humanitarinę pagalbą.

  Karl von Wogau (PPE-DE). – (DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, Somalis – žlugusi valstybė, atsižvelgiant į visus siaubingus joje vykstančius dalykus. Jūs aiškiai išdėstėte, ką reikia daryti šioje srityje; mano kolegė A. M. Gomes taip pat labai aiškiai pasisakė šiuo klausimu.

Piratavimas – tik viena šios problemos dalis, nors ir svarbi, nes jis regione labai išplitęs. Antras aspektas – ES jūrų maršrutų, kuriais yra suinteresuota Europos Sąjunga ir jos piliečiai, apsauga.

Todėl parengėme Europos saugumo ir gynybos politikos (ESDP) operaciją „Atalanta“, kuri yra pirmoji jūrų operacija pagal ESDP. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad operacijos štabas yra Jungtinėje Karalystėje. Operacijai vadovauja britų laivyno pareigūnas, admirolo pavaduotojas P. Jones.

Pirmoji užduotis – apsaugoti pagalbos maisto produktais teikimą ir užtikrinti, kad ši pagalba iš tiesų pasiektų Somalį. Antroji užduotis – kova su piratavimu ir atitinkami veiksmai šioje srityje.

Mes susisiekėme su operacijos štabu Nortvude, ir štabo pareigūnai mums aiškiai nurodė, kad jiems trūksta kai kurių priemonių, pvz., degalų lėktuvų − pilotuojamų ir nepilotuojamų − bei malūnsparnių, nes stebėjimą reikia atlikti labai didelėje zonoje. Mes visi turime būti suinteresuoti sėkminga „Atalanta“ operacija. Tai būtina tiek siekiant apsaugoti jūros maršrutus, tiek prisidedant– nors ir nedidele dalimi – prie žlugusios Somalio valstybės problemos sprendimo.

  Corina Creţu (PSE) . – (RO) Visų pirma norėčiau pasveikinti savo kolegas – šios tyrimo misijos viename iš pavojingiausių ir, žinoma, labiausiai nuskriaustų pasaulio regionų narius.

Taip pat manau, kad Afrikos Kyšulys yra turbūt skurdžiausias regionas pasaulyje. Etiopiją pastaruosius kelerius metus niokojo stichinės nelaimės – sausros − padariniai. Tai – šalis, kurioje milijonai žmonių kenčia badą net turtingo derliaus metais.

Sudanas ir ypač Darfūro regionas – tragiškos vietovės pasaulio žemėlapyje dėl humanitarinės nelaimės, kurią daugelis ekspertų apibūdino kaip atvirą genocidą dėl daugiau nei dviejų milijonų žmonių išžudymo, o keturi milijonai yra pilietinio karo pabėgėliai.

Somalis, Eritrėja ir Džibutis – trys skurdžiausios valstybės, kuriose konfliktas nuolatinė realybė, kaip ką tik pabrėžėte, Komisijos nare, o prieš tai − mano kolegos nariai.

Nuolatinis nestabilumas regione – viena iš problemų, su kuriomis susiduria Afrikos Kyšulys ekonominio, socialinio ir politinio vystymosi procese, priežasčių. Sėkmingas taikos procesas regione glaudžiai susijęs su regiono ir Afrikos organizacijų, pvz., Tarpvyriausybinės plėtros institucijos arba Afrikos Sąjungos, dalyvavimu.

Europos Sąjunga privalo remti šių organizacijų konsolidaciją, kartu stiprindama jų gebėjimą užkirsti kelią konfliktams ir juos spręsti. Didesnė regioninė integracija taip pat padėtų užmegzti atviresnį dialogą tarp Afrikos Kyšulio šalių dėl bendrų interesų, pvz., migracijos, prekybos ginklais, energetikos arba gamtinių išteklių, ir suteiktų pagrindą užmegzti dialogus prieštaringomis temomis.

Europos Sąjunga, žinoma, turi daugiau prisidėti, jeigu pažeidinėjamos žmogaus teisės. Pagal Kotonu susitarimą šios šalys turi pasiekti susitarimą su Europos Sąjunga teisės aktų, žmogaus teisių apsaugos ir demokratijos principų laikymosi srityje.

  Olle Schmidt (ALDE). - (SV) Gerb. pirmininke, Komisijos nare, einantis Tarybos pirmininko pareigas, 2001 m. rugsėjo 23 d. sekmadienį ryte Švedijos pilietį Dawitą Isaaką šalies valdžia prievarta išvedė iš jo namų Eritrėjoje. Jis buvo įkalintas be teismo ir po daugiau nei septynerių metų vis dar nėra oficialiai apkaltintas. Jo nusikaltimas įvardijamas kaip „nepriklausomų naujienų perdavimas“. Šioje rezoliucijoje pirma tiesioginė nuoroda daroma į Dawitą Isaaką. Tai turėtų paskatinti daryti spaudimą Eritrėjai.

Nėra priimtina tai, kad ES pilietis, Švedijos žurnalistas, yra ilgus metus kalinamas ir turi pakęsti režimą Asmaroje, kuriai ES teikią pagalbą, žymiai išaugusią paskutiniu metu. Komisijos nare, atėjo metas Europos Sąjungai veikti ir apibrėžti šios pagalbos sąlygas. Tylios diplomatijos laikas praėjo. Ko pakanka, to pakanka. ES netoleruos pagrindinių žmogaus teisių paniekinimo, žurnalistų ir režimo kritikų žudymo ar įkalinimo, nepaisant to, kad engiami ir badauja gyventojai.

Šiuo metu Europos Parlamentas reikalauja, kad Dawit Isaak ir kiti Eritrėjoje įkalinti žurnalistai būtų nedelsiant paleisti. Tai veiksmingas žingsnis teisinga kryptimi. Dabar Komisija ir Taryba privalo suteikti šiems žodžiams jėgos. Taigi ES atėjo tinkamas metas pradėti derybas ir taikyti sankcijas.

  Eva-Britt Svensson (GUE/NGL). - (SV) Gerb. pirmininke, kaip ir mano kolega Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos narys, norėčiau pabrėžti Dawito Isaako paleidimo klausimą. Švedijos pilietis Dawit Isaak buvo įkalintas be teismo ir kalėjo septynerius metus siaubingos diktatūros sąlygomis. Džiaugiuosi, kad įtraukėme punktą dėl neatidėliotino jo paleidimo į rezoliuciją dėl Afrikos Kyšulio. Mes reikalaujame nedelsiant paleisti Dawitą Isaaką ir visus kitus įkalintus žurnalistus. Jokio teismo... Ir kuo gi jie nusikalto? Jų darbas buvo susijęs su demokratijos ir žodžio laisvės gynimu.

Būsima ES pagalba Eritrėjai turi būti susieta su aiškiais reikalavimais dėl Dawito Isaako ir kitų žurnalistų paleidimo. Sąlyginė pagalba, kartu su sankcijomis, Eritrėjos lėšų Europoje įšaldymas ir pranešimas apie šį tarptautinės teisės pažeidimą Tarptautiniam Teisingumo Teismui – štai ko mums reikia šiandien. Švedijos vyriausybė naudojo tylią diplomatiją, ir per septynerius metus niekas nepasikeitė. Dabar atėjo metas veikti.

  Charles Tannock (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, Afrikos Kyšulys yra, galima sakyti, tikra nelaimė. Regioną dešimtmečiais niokoja karas, badas, aplinkos degradacija, korupcija, blogas valdymas ir politinės represijos. Žmogaus teisės, savaime suprantama, pažeidinėjamos. Pilietinė visuomenė silpna. Nerimą kelia ir tai, kad padėtis gali pablogėti. Panašu, kad įtampa tarp Etiopijos ir Eritrėjos dėl ginčijamos teritorijos gali padidėti bet kurią akimirką. Žlugusioje Somalio valstybėje keroja klano žiaurumas ir Islamo ekstremizmas, kuris tik išsiplės, Etiopijai išvedus savo karius ir atsistatydinus jos prezidentui.

Aptarėme ir piratavimo epidemiją prie Somalio krantų. Be abejo, ES visada kyla pagunda siūlyti imtis karinių veiksmų kaip panacėjos nuo chaoso Afrikos Kyšulyje. Ankstesnė patirtis byloja, kad tai būtų siaubinga klaida. Prezidentas Bill Clinton pasiuntė JAV karines pajėgas tvarkai Somalyje įvesti, tačiau ir tai baigėsi nelaime.

Viena optimizmo oazė, mano nuomone, yra Somalio žemė, anksčiau buvusi Didžiosios Britanijos protektoratu. Ji susijungė su Somalio Respublika 1960 m. po trumpos nepriklausomybės, kurios atsisakė savo noru, tačiau 1991 m. vėl atsiskyrė, šalį apėmus chaosui po Siad Barre mirties. Nuo tada Somalio žemė yra vienintelė darni ir funkcionali valstybė Somalyje. Somalio žemės žmonės turi santykinai palankią vyriausybę ir pažangias institucijas. Jie turi valstybingumo simbolius, pvz., atskirą valiutą ir vėliavą.

Asmeniškai, o ne savo partijos ar politinės frakcijos vardu, pasakysiu, kad galbūt atėjo metas Afrikos Sąjungos vadovaujamai tarptautinei bendruomenei rimčiau apsvarstyti Somalio žemės nepriklausomybės siekį. Vakarų palaikoma nepriklausoma Somalio žemė galėtų būti stabilumo ir pažangos jėga beviltiškame ir chaotiškame regione. Be abejo, galėtume pateisinti Somalio žemės žmones, jeigu jie paprašytų paaiškinti, kodėl mes čia, Europos Sąjungoje, taip nenoriai pripažinome jų de facto valstybę, tuo tarpu nedelsiant pritarėme Kosovo nepriklausomybei.

  Rareş-Lucian Niculescu (PPE-DE) . – (RO) Europos Sąjunga iš tiesų turi pagrindą nerimauti dėl padėties, susiklosčiusios Somalyje, kuriame faktiškai susidarė valdžios vakuumas, kurį užpildyti gali Somalio islamistų milicija, turinti tam visas sąlygas. Be išvestų trijų tūkstančių Etiopijos karių Afrikos Sąjungos remiamos misijos taip pat gali būti nutrauktos, jeigu nesulauks papildomos pagalbos vėliau.

Europos misijos, kurios pajėgos patruliuoja regiono vandenyse, negalėčiau apibūdinti kitaip nei didžiuliu pasisekimu, tačiau ši užduotis apima tik „ligos“ padarinių, o ne pačios ligos, gydymą. Somalis turi turėti vyriausybę, gebančią veikti kaip dialogo partneris tarptautinėms institucijoms, Europos Sąjungai ir visoms kitoms valstybėms, siekiančioms aktyviai dalyvauti sugrąžinant stabilumą šiame regione.

  Alexandru Nazare (PPE-DE) . – (RO) Europos Sąjunga turi gausybę įsipareigojimų Somalyje bei Afrikos Kyšulyje. Nestabilumas, valdymo ir saugumo stoka pavertė šį regioną susirūpinimo šaltiniu dėl daugelio priežasčių.

Visų pirma, negirdėtas piratavimo, kurį vykdo prieglobstį Somalio kariniuose daliniuose turinčios grupuotės, masto išaugimas turi įtakos regione esantiems prekybiniams maršrutams, gyvybiškai svarbiems Europai ir pasaulio prekybai. Mums kelia nerimą tai, kad šios grupuotės tampa technologiškai pažangesnės ir geba užpulti laivus, esančius vis toliau nuo kranto.

Akivaizdu, kad ši padėtis susiklostė dėl desperatiškos situacijos, į kurią pateko Somalis, tiksliau sakant, centrinės vyriausybės, gebančios prižiūrėti savo teritorinius vandenis, nebuvimo. Tačiau tarptautinė bendruomenė lygiai tiek pat atsakinga už šiuos įvykius. Piratavimas, nesvarbu, kokiose jūrose, ir saugus prieglobstis, kuriuo mėgaujasi nusikaltėliai, yra rašytinių ir nerašytinių bet kurios valstybės teisės normų pažeidimas, ir intervencija į tai pateisinama, nepaisant jos šaltinio.

Europos Sąjungos ir tarptautinės bendruomenės galimybės pakeisti esminę realybę Somalyje menkos. Tačiau mes turime daugiau galimybių įveikti vieną iš jos padarinių – piratavimą.

  Alexandr Vondra, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − Gerb. pirmininke, pirmiausia leiskite atsakyti į dvi čia padarytas pastabas ir tada padaryti kai kurias išvadas. Olle Schmidt ir Eva Britt Svensson uždavė klausimą apie žurnalistą Dawitą Isaaką: taip, mes stengiamės jį išlaisvinti Eritrėjoje.

Anna-Maria Gomes uždavė klausimą apie neseniai areštuotą opozicijos veikėją Bertukaną Medeksą. Taryba, be abejo, žino apie šią bylą, kuri prasidėjo po porinkiminių riaušių 2005 m., kai ji buvo areštuota kartu su kitais opozicijos veikėjais, tačiau 2007 m. išlaisvinta. Šių metų pabaigoje ji vėl buvo suimta. Kadangi ES atidžiai stebėjo bylos eigą, Taryba yra pasirengusi, jeigu reikės, imtis atitinkamų veiksmų.

Dabar norėčiau padaryti penkias trumpas baigiamąsias pastabas. Pirmiausia leiskite pasakyti, kad mes iš tiesų vertiname delegacijų, kurios apsilankė regione, ypač Alaino Hutchinsono, Filipo Kaczmareko ir Irujo Amezagos, indėlį.

Pirma pastaba būtų tokia: galiu užtikrinti, kad Tarybai pirmininkaujant Čekijai bus išlaikytas tęstinumas. Mes neketiname visiškai iš naujo apibrėžti ES strategijos Afrikos Kyšulio atžvilgiu. Mes kiek įmanoma sieksime politikos, kurią nustatė mūsų pirmtakė.

Viena iš svarbiausių užduočių – neleisti plisti piratavimui, ir šiuo požiūriu labai vertiname Tarybai pirmininkavusios Prancūzijos, kuriai galų gale pavyko dislokuoti pirmą ES jūrų misiją, pastangas. Kadangi jūrine galia Čekija nepasižymi, vertinsime ES indėlį.

Mano antra pastaba būtų ta, kad trumpalaikė operacija „Atalanta“ jau užkirto kelią keliems piratavimo atvejams ir sulaikė tam tikrą skaičių piratų, taigi po mėnesio dislokavimo operacijos veiksmingumas jau akivaizdus. „Atalanta“ – trumpalaikė priemonė piratavimui pažaboti. Tačiau tai buvo būtina trumpalaikė priemonė.

Trečia pastaba būtų ta, kad, siekdama surasti ilgalaikį sprendimą padėčiai Somalyje, Taryba visiškai remia Džibučio procesą pereinamojo laikotarpio federalinėje vyriausybėje ir Somalio išlaisvinimo aljanse, ir šis procesas neturi B plano.

Etiopija pradėjo karių išvedimo iš Somalio procedūrą; tai – svarbus žingsnis įgyvendinant Džibučio procesą. Nerimą kelia tai, kad pasišalinus Etiopijos pajėgoms šalyje liks saugumo vakuumas, todėl ES toliau teikia didelę paramą Afrikos Sąjungos misijai Somalyje „AMISOM“. 2008 m. gruodžio mėn. – 2009 m. gegužės mėn. skirta 20 mln. EUR.

Mano ketvirta pastaba susijusi su tiesioginiais ryšiais: numatome atnaujinti politinį dialogą su tarpvyriausybine institucija dėl vystymo ministerijų lygmeniu. Vystymo institucija įrodė savo gebėjimus Sudano taikos diskusijose, todėl 2005 m. pasirašytas išsamus taikos susitarimas. Taigi institucija gali tapti pagrindiniu ES partneriu, siekiant atkurti taiką ir stabilumą Somalyje.

Paskutinė, bet ne mažiau svarbi, pastaba susijusi su didesniu įsitraukimu. Norėčiau informuoti, kad Komisijos strategijos dėl Afrikos Kyšulio persvarstymas bus pradėtas Tarybai pirmininkaujant Čekijai, ir tai neprieštarauja mano pasisakymui apie tęstinumą.

  Benita Ferrero-Waldner, Komisijos narė. − Gerb. pirmininke, norėčiau pasakyti kelias pastabas dėl šios trumpos, tačiau svarbios, diskusijos. Visų pirma, aš su dideliu susidomėjimu klausiausi jūsų komentarų ir pasiūlymų dėl Somalio, ir suprantu, kad sutariame ne vien padėties įvertinimo klausimu, tačiau ir veiksmų, kurių reikia imtis, klausimais. Mums reikia visos tarptautinės bendruomenės, įskaitant naująją JAV administraciją, paramos, taip pat pagrindinių veikėjų islamo pasaulyje pagalba, siekiant surasti tvarų politinį sprendimą padėčiai Somalyje ir galiausiai baigti neapsakomas gyventojų kančias. Šioje srityje Komisija teiks visapusišką politinę ir kartu tvirtą finansinę paramą Džibučio procesui.

Pritariu Anai Marijai Gomes, kad Afrikos Kyšulio šalys turi rimtų problemų žmogaus teisių ir gero valdymo srityje – tai paminėjo ir dauguma kitų kolegų. Esame labai susirūpinę dėl šių milžiniškų sunkumų. Tačiau, mūsų manymu, būtų sudėtinga priimti visa apimantį sprendimą Kotonu susitarimo 9 straipsnio atžvilgiu. Turime išlaikyti tvirtą poziciją žmogaus teisių ir gero valdymo klausimais, visapusiškai išnaudodami tas politikos priemones, kurias turime, įskaitant politinį dialogą, remdamiesi aiškiomis gairėmis.

Dėl pagalbos maisto produktais ir maisto saugos norėčiau pasakyti, kad tai – vienas iš Europos Parlamento rezoliucijos prioritetų. Čia norėčiau pabrėžti, kad, be Europos plėtros fondo (EDF) paketo, šiuo metu turime lėšų pagal vadinamąją maisto priemonę, kuri sudarys 100 mln. EUR nuo 2009 iki 2011 m.

Ir galiausiai, mes gerai žinome apie Švedijos piliečio Dawito Isaako, kurio kalinimas vis dar tęsiamas, padėtį Eritrėjoje. Mano kolega Louis Michel kalbėjo su prezidentu Isaiasu Afwerki’u apie šią bylą per paskutinį vizitą 2008 m. birželio mėn., ir šioje konkrečioje byloje toliau vykdoma tyli diplomatija. Galiu užtikrinti, kad išliekame įsipareigoję gerinti žmogaus teisių situaciją Eritrėjoje, taigi šis klausimas mums išlieka labai svarbus.

  Pirmininkas. − Pateiktas rezoliucijos projektas⁽¹⁾remiantis Darbo tvarkos taisyklių 103(2) straipsniu.

Diskusijos šiuo klausimu baigtos.

Balsavimas vyks 2009 m. sausio 15 d., ketvirtadienį.

(1) Žr. protokolą.