Kokias politines iniciatyvas Taryba vykdys šiais metais, remdama mažas ir vidutines įmones, 2007–2013 m. egzistuojant ir veikiant 7-ajai bendrajai mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programai, turint omenyje, kad šiuo laikotarpiu Europos įmonėms skirta 52 milijardų eurų finansinė parama?

(EN) Dabartinis atsakymas, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris savaime neįpareigoja Tarybos ar jos narių, nebuvo žodžiu pristatytas klausimų valandos metu per 2009 m. sausio mėn. Europos Parlamento sesiją Strasbūre.

Europos Parlamentas ir Taryba nustatė aiškų 7-osios bendrosios mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programos 2007–2013 m. (FP7)⁽¹⁾ įstatyminio paketo tikslą, kurį įgyvendinant ypač didelis dėmesys turi būti skiriamas užtikrinti, kad šioje programoje tinkamai dalyvautų mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ).

Todėl į šį tikslą orientuotos visos FP7 įgyvendinimo priemonės, ypač Bendradarbiavimo programa, kuria siekiama, kad kiekvienai MVĮ prioriteto temai būtų nustatyta strategija ir kad šis tikslas leistų skirti MVĮ bent jau 15 proc. šiai programai teikiamo finansavimo. MVĮ taip pat bus naudingas didesnis finansavimas, sudarantis 75 proc. visų FP7 reikalavimus atitinkančių sąnaudų (palyginti su 50 proc. didesnėms bendrovėms). Kolektyvinė finansinė atsakomybė, buvusi FP6, FP7 pakeista įkuriant Garantinį fondą, sumažinusį MVĮ finansinę riziką.

Kaip gerbiamasis Parlamento narys žino, Komisija atsakinga už FP7 vykdymą įgyvendinant šios programos tikslus, todėl Komisija turi imtis visų būtinų priemonių skatinti MVĮ dalyvavimą. Viena iš tokių priemonių yra konferencija „Tyrimų ryšiai 2009“, kurią pirmininkaujant Čekijai Komisija organizuoja 2009 m. gegužę Prahoje. Viena šios konferencijos dalis tiesiogiai skirta MVĮ dalyvavimui FP7.

Taryba taip pat norėtų atkreipti gerbiamojo Parlamento nario dėmesį į svarbias Europos bendrijos iniciatyvas palaikant naujoves, kaip antai:

Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m. spalio 24 d. Konkurencingumo ir inovacijų bendrąją programą (angl. CIP)⁽²⁾,

Komisijos parengtą pirmaujančios rinkos iniciatyvą Europai, kuriai Taryba pritarė ir parėmė jos išvadas, priimtas 2008 m. gegužės 29 d.⁽³⁾;

Regioninę naujovių diegimo grupių politiką, kuriai Taryba pritarė savo 2008 m. gruodžio 1 d. išvadose, kaip priemonę skatinti MVĮ potencialą ir integraciją į pažangių technologijų tinklus⁽⁴⁾.

Galiausiai reikia pabrėžti Europos investicijų banko neseniai priimtą sprendimą mobilizuoti 30 milijardų eurų paremti Europos MVĮ įgyvendinant Europos ekonomikos atgaivinimo planą.

Šiuos elementus reikia paminėti kartu su FP7 numatyta mokslinių tyrimų veikla, turint omenyje, kad novatoriškos MVĮ veiklos tyrimai ir technologijų plėtra, nemenkstantys įgyvendinant FP7, turėtų plėtotis padedant šiems Europos Sąjungos naujovių palaikymo planams.

Norėčiau patikinti gerbiamąjį Parlamento narį, kad pirmininkaujanti Čekija puikiai supranta mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ), kaip mokslinių tyrimų, jų taikymo ir naujovių iniciatorių, svarbą. Pasak pirmininkaujančios valstybės, MVĮ būtina taikyti specialų metodą, norint palengvinti jų dalyvavimą FP7, – mes manome, kad reikia skatinti tolesnį procedūrų, susijusių su MVĮ dalyvavimu visose bendrosiose programose, supaprastinimą. Pirmininkaujanti valstybė taip pat visiškai palaikys Europos Komisiją įgyvendinant jos planus.

Europos Sąjunga yra didžiausia pasaulyje pagalbos besivystančioms šalims teikėja – dar 2008 m. lapkričio pabaigoje BBC televizijos laidoje „Panorama“ pabrėžta, kad ši pagalba per dažnai iššvaistoma, neveiksmingai panaudojama arba nepasiekia gyventojų, kuriems yra skirta. Tarp daugelio išvardytų problemų buvo pagalbos, teikiamos išsilavinimo sektoriui, neveiksmingumas, nes pinigai dažniau išleidžiami pastatams, o ne mokymui ir darbo užmokesčiui, todėl mokymo standartai vis tiek išlieka žemi. Dažnai pasitaiko mokytojų pravaikštų, nes mokytojai, norėdami sudurti galą su galu, priversti dirbti keliose darbo vietose. Šios tendencijos sparčiai didina rūpesčių keliančią ir visiškai nepriimtiną padėtį, kai antrasis visuotinio pradinio išsilavinimo TVT paviršutiniškai pasiekiamas, tačiau išsilavinimas yra tokio žemo lygio, kad yra mažos vertės ir menkai keičia jį gavusių vaikų gyvenimus. Kokias priemones ar pakeitimus numato Taryba, užtikrindama, kad Europos pagalba bus paskirstoma ir panaudojama veiksmingiau?

(EN) Dabartinis atsakymas, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris savaime neįpareigoja Tarybos ar jos narių, nebuvo žodžiu pristatytas klausimų valandos metu per 2009 m. sausio mėn. Europos Parlamento sesiją Strasbūre.

Taryba primena, kad Komisija yra atsakinga už finansinių išteklių naudojimo planavimą, paramą tvarkant Bendrijos pagalbą ir už Europos plėtros fondą (EPF).

Taryba norėtų atkreipti dėmesį į du pagalbos matmenis, būtent į: 1) specialias sąlygas, reikalingas kontroliuoti pagalbos pristatymą, ir 2), iniciatyvas, skirtas pagalbos veiksmingumui gerinti. Abiem aspektais Taryba yra ir toliau bus budri ir aktyvi.

1. Pagalbos pristatymo kontroliavimas

Visos Europos bendrijos plėtrai numatytos bendradarbiavimo priemonės turi specialias sąlygas, skirtas apsaugoti Europos bendrijos finansinius interesus. Komisija ir Audito Rūmai turi teisę atlikti auditą, įskaitant dokumentų auditą ar bet kokio rangovo ar subrangovo, gavusio Bendrijos lėšų, auditą vietoje.

Taryba ir Europos Parlamentas turi galimybę įvertinti, kaip kasmet įgyvendinama Europos bendrijos išorės pagalba, vertindama Europos bendrijos vystymosi ir išorės pagalbos politikos bei jos įgyvendinimo metinę ataskaitą, kurią Komisija paprastai pateikia iki birželio pabaigos.

Todėl Taryba mano, kad už tinkamą valdymą ir pagalbos plėtrai įgyvendinimą nėra atsakingas vien tik pagalbos teikėjas: turi būti taikomi nuosavybės, tinkamo valdymo ir abipusės atskaitomybės principai, ir šiuo atžvilgiu taip pat atsakingi yra ir mūsų pasirenkami partneriai. 2008 m. gegužės 27 d. savo išvadose Taryba, užtikrindama lygesnę partnerystę, dar kartą patvirtino stiprių abipusės atskaitomybės mechanizmų įgyvendinimo šalies, regiono ir tarptautiniu lygmeniu svarbą.

Galiausiai 2008 m. liepą Komisija įkūrė interneto svetainę, kurioje pateikiama išsami informacija apie visų Europos bendrijos išorės bendradarbiavimo programų valdymą ir vykdymą. Svetainę tvarko „Europe Aid“, ir ji prieinama plačiajai visuomenei.

2. Pagalbos veiksmingumas

2005 m. kovo mėn. Paryžiaus deklaracija dėl pagalbos veiksmingumo⁽¹⁾ ir 2005 m. lapkričio mėn. Europos Sąjungos konsensusu dėl plėtros ES⁽²⁾ yra tvirtai įsipareigojusi teikti daugiau ir geresnės pagalbos. Europos Sąjunga ypač įsipareigojusi gerinti pagalbos teikėjų koordinavimą ir papildomumą ir sudaro jungtinius daugiamečius planus, pagrįstus šalių partnerių skurdo mažinimu ar lygiavertėmis strategijomis bei tos šalies biudžeto procesais, bendrus įgyvendinimo mechanizmus, įskaitant bendrą analizę, jungtines plačias pagalbos teikėjų misijas ir bendrojo finansavimo priemonių panaudojimą.

Pagalbos teikėjų veiklos papildomumas labai svarbus didinant pagalbos veiksmingumą, taigi ir padedant veiksmingesnei ir produktyvesnei plėtrai. Šiuo klausimu Taryba ir valstybės narės 2007 m. gegužę priėmė ES papildomumo ir darbo pasidalijimo vystymosi politikos srityje elgesio kodeksą⁽³⁾. Galiausiai Ministrų deklaracijoje, priimtoje 2008 m. rugsėjį po trečiojo aukšto lygio pagalbos veiksmingumo forumo (t. y. Akros veiksmų darbotvarkės), pateikiamas labai ambicingas ES požiūris ir siekiama tvirtų, tikslių ir pamatuojamų įsipareigojimų, taip pat ir jų įgyvendinimo tvarkaraščio.

Kalbant apie pavasario Europos Vadovų Tarybą ir ES ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją, ar pirmininkaujanti valstybė galėtų paaiškinti, kaip Europos Sąjungos konkurencingumo darbotvarkė bus iškelta kaip vienas svarbiausiųjų prioritetų, ypač dabartiniu ekonomikos nuosmukio laikotarpiu?

(EN) Dabartinis atsakymas, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris savaime neįpareigoja Tarybos ar jos narių, nebuvo žodžiu pristatytas klausimų valandos metu per 2009 m. sausio mėn. Europos Parlamento sesiją Strasbūre.

Kalbant apie pavasario Europos Vadovų Tarybą ir ES ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją, pirmininkaujanti Čekija Europos Sąjungos konkurencingumo darbotvarkę vis dėlto iškels kaip vieną svarbiausiųjų prioritetų, nes ji puikiai žino, kad dabartinis ekonomikos nuosmukis iš ES reikalauja veikti, ir veikti smarkiai bei išspręsti šiuos sunkumus. Reikšmingas ekonomikos nuosmukis pabrėžia Lisabonos strategijos kaip priemonių rinkinio, stiprinant ekonomikų augimą ir atsparumą vidaus ir išorės smūgiams, svarbą. Todėl kovo mėn. Konkurencingumo tarybai didelę įtaką darys Konkurencingumo tarybos pagrindinių klausimų dokumento⁽¹⁾ 2009 m. pavasario Europos Vadovų Tarybai, kuris visas bus skirtas ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo klausimui, priėmimas. Kita pirmininkaujančios valstybės veikla bus laikyti prioritetu Europos ekonomikos atgaivinimo plano⁽²⁾ įgyvendinimą ir įvykdyti tokius naujus Europos Vadovų Tarybos įpareigojimus kaip kad Europos inovacijų planas.

Pirmininkaujančios valstybės ketinimai jau gana aiškūs iš devizo, kurį ji pasirinko savo kadencijai, t. y. „Europa be kliūčių“, reiškiančio kur kas daugiau nei vien politinis šūkis. Iš tiesų jis apima ambicingą programą veiksmingai dirbti stiprinant bendrą rinką ir žinių trikampį, kurį sudaro moksliniai tyrimai, išsilavinimas ir naujovės, kad būtų išsaugotas ir skatinamas ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas, turint galvoje būtinybę mažinti administracinę naštą ir paprastinti įstatymus.

Penktoji intensyviausio ES plėtimosi sukaktis kuria galimybę įvertinti jo kainą ir naudą visoms valstybėms narėms. Pirmininkaujanti Čekija, bendradarbiaudama su Europos Komisija ir EBPO, pristatys studiją, kurioje apibrėš likusias vidaus rinkos kliūtis, ir aptars ją tarptautinėje konferencijoje „Po penkerių metų“, vyksiančioje 2009 m. kovo mėn.

Šioje plotmėje pirmininkaujanti Čekija ketina sutelkti savo veiklą ir mobilizuoti valstybes nares veikti šiais šešiais svarbiausiais klausimais:

– visiškai veikianti bendra rinka be kliūčių;

– vientisos sąveikos tarp žinių trikampio elementų kūrimas;

– geresnis reguliavimas, orientuotas į administracinės naštos sumažinimą;

– Europos pramonės pagrindo stiprinimas: parama mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ);

– Ekonomikos reformų proceso greitinimas, sutelkiant dėmesį į konkurencingumą ir naujoves;

– investicijų į žinias, mokslinius tyrimus ir naujoves didinimas ir gerinimas.

Ši veikla apima trumpalaikę, vidutinės trukmės ir ilgalaikę Europos konkurencingumo perspektyvą. Kitaip tariant, mes turime veikti dabar, o mąstyti į priekį. Turint tai omenyje, pirmininkaujanti Čekija ketina daugiausia dėmesio skirti valstybių narių diskusijoms apie šias konkurencingumo darbotvarkės problemas ir yra tvirtai įsitikinusi, kad aiškią žinią apie tai reikia pasiųsti valstybių ir vyriausybių vadovams, kurie 2009 m. kovą surinks aptarti, be kitų temų, ir Europos Sąjungos ekonomikos padėtį.

2008 m. birželį paskelbtame dokumente, kuriame bendrais bruožais pateikiama 18 mėnesių trukmės programa pirmininkaujančioms valstybėms Prancūzijai, Čekijai ir Švedijai, teigiama, kad kova su prekyba žmonėmis išliks prioritetu. Be to, spalį iš Europos Sąjungos ir valstybių narių Komisija reikalavo „ypatingų pastangų“ kovojant su prekyba žmonėmis.

Kokias specialias priemones pirmininkaujanti Čekija planuoja įvesti šioje srityje per kitus šešis mėnesius?

2006 m. sausio 17 d. savo rezoliucijoje 0005 P6_TA (2006) dėl prekybos moterimis ir vaikais, kurie gali tapti seksualinio išnaudojimo aukomis, prevencijos Parlamentas pasmerkė tai, kad nepaisant 2002 m. liepos 19 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2002/629/TVR⁽¹⁾ dėl kovos su prekyba žmonėmis, nustačiusio sudedamuosius elementus ir pateikusio bendrą prekybos žmonėmis apibrėžimą, kurį turėtų vartoti valstybės narės, valstybėse narėse bausmės, taikomos už seksualinį moterų ir ypač vaikų išnaudojimą, vis dar nėra suderintos.

Ar Taryba gali nurodyti, kokia pažanga padaryta nuo 2006 m. derinant valstybėse narėse skiriamas bausmes?

(EN) Dabartinis atsakymas, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris savaime neįpareigoja Tarybos ar jos narių, nebuvo žodžiu pristatytas klausimų valandos metu per 2009 m. sausio mėn. Europos Parlamento sesiją Strasbūre.

Kova su prekyba žmonėmis yra vienas didžiausių dabarties iššūkių ne tik ES, bet ir visame pasaulyje. Prekyba žmonėmis yra viena rimčiausių organizuoto nusikalstamumo formų, o dėl didžiulio pelno, kurį įstatymo pažeidėjai gauna iš šios veiklos, ji yra viena pelningiausių nusikalstamumo formų. Kadangi būna įvairių prekybos žmonėmis formų, priemonės, kurių prieš ją imamasi, irgi turi būti plačios ir visapusės.

Savo 2009 m. teisėkūros ir darbo programoje⁽²⁾ „Organizuoto nusikalstamumo srities priemonių paketas: parama aukoms“ Komisija paskelbė teikianti teisėkūros pasiūlymą Tarybai atnaujinti Tarybos pamatinį sprendimą 2002/629/TVR dėl kovos su prekyba žmonėmis⁽³⁾. Taigi pirmiausia Komisijai svarbu išnagrinėti tokių baudžiamosios teisės nuostatų tolesnio suderinimo galimybę ir būtinybę. Pirmininkaujanti Čekija tuojau po to ketina Taryboje pradėti diskusijas apie šį pasiūlymą.

Kovos su prekyba žmonėmis srityje pirmininkaujanti Čekija daugiausia ketina prisidėti skleidžiant duomenų rinkimo derinimo geriausiąją patirtį. 2009 m. kovo 30–31 d. Prahoje bus surengta specialistų konferencija, pavadinta „Jungtinė analizė, jungtiniai veiksmai“. Be kitų temų, konferencijoje bus ypač nagrinėjamos galimybės sukurti nacionalinių pranešėjų apie prekybą žmonėmis Europos Sąjungoje tinklą, taip pat pažeidžiamų aukų ir jų padėties apsaugos nagrinėjant kriminalines bylas problema.

Europos lygmeniu priimti sprendimai, suteikiantys daug teisių ir lengvatų motinoms ir tėvams, teisių dėl priklausomų šeimos narių (vaikų, vyresnio amžiaus žmonių, neįgaliųjų), taip pat sprendimai, skirti palengvinti darbo ir šeiminio gyvenimo derinimą, tačiau tik kalbant apie veiklą, už kurią mokamas atlyginimas, ar už darbo vietos sau sukūrimą. Vis dėlto darbo šeimos viduje, jo reikšmės šeimai ir šeimos kaip darbdavio Europos Sąjunga nėra pripažinusi. Kokie pirmininkaujančios Čekijos pasiūlymai šia tema?

(EN) Dabartinis atsakymas, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris savaime neįpareigoja Tarybos ar jos narių, nebuvo žodžiu pristatytas klausimų valandos metu per 2009 m. sausio mėn. Europos Parlamento sesiją Strasbūre.

Atkreipęs dėmesį į klausimą dėl šeimoje atliekamo darbo, o ypač dėl to darbo ir jo reikšmės šeimai pripažinimo, gerbiamasis Parlamento narys iškėlė labai svarbią problemą.

Kaip žinote, Europos Parlamentas ir Taryba gali veikti tik atlikdami įstatymų leidybos funkcijas, remdamiesi Komisijos pasiūlymu. Norėčiau priminti, kad Komisija iš tiesų neseniai pateikė siūlymą, skirtą gerbiamojo Parlamento nario išdėstytoms problemoms. Aš kalbu apie pasiūlymą dėl naujos Direktyvos dėl vienodo požiūrio į savarankiškai dirbančius vyrus ir moteris principo taikymo ir Direktyvos 86/613/EEB panaikinimo⁽¹⁾. Pasiūlymo tikslas yra gerinti savarankiškai dirbančių darbuotojų socialinę apsaugą, siekiant pašalinti trukdžius moterų verslumui. Juo taip pat siekiama pagerinti „padedančių sutuoktinių“, kurie dažnai dirba savarankiškos veiklos sektoriuje negaudami atitinkamų teisių, socialinę apsaugą. Kaip gerbiamasis Parlamento narys žino, didžioji dauguma tokių „padedančių sutuoktinių“ yra moterys ir daugelis jų dirba žemės ūkio sektoriuje. Komisijos pasiūlymo tikslas taip pat yra pasiekti didesnį tokios savarankiškos veiklos šeimoje pripažinimą. Numatydamas teisę į motinystės atostogas, kurias būtų galima suteikti norintiems jas gauti „padedantiems sutuoktiniams“, pasiūlymu taip pat siekiama pataisyti kartais problemišką reikšmę, kurią neoficialus darbas šeimos versle gali turėti pačiai šeimai, ypač kai „padedantys sutuoktiniai“ turi vaikų.

Iškeldamas platesnę „padedančių sutuoktinių“ nepripažinto darbo reikšmę ateityje, taip pat norėčiau užtikrinti gerbiamąjį Parlamento narį, kad Taryba žino apie ypač sudėtingą padėtį, su kuria susiduria atlyginimo negaunančios moterys, priklausomos nuo savo vyrų dėl pajamų ir kurių finansinė padėtis dažnai tampa nesaugi, kai jos išeina į pensiją arba išsiskiria ar lieka našlės. Taryba pareiškė susirūpinimą dėl šios problemos 2007 m. gruodį, priėmusi išvadų rinkinį „Moterys ir skurdas“, taip pat pirmininkaujančios Portugalijos atsižvelgiant į Pekino veiksmų platformą sudarytą statistinių rodiklių rinkinį⁽²⁾. Šios išvadose Taryba pripažino, kad moterys yra labiau pažeidžiamos skurdo, kalbant apie pajamas, negu vyrai ir kad šis lyčių skirtumas didėja su amžiumi.

Vėliau, 2008 m. gruodį, Taryba priėmė išvadų rinkinį „Moterys ir ekonomika: darbo ir šeimos gyvenimo suderinimas“ – taip pat atsižvelgiant į tolesnį Pekino veiksmų platformos įgyvendinimą⁽³⁾. Be to, Taryba dar kartą patvirtino priemonių, leidžiančių moterims ir vyrams derinti darbą ir šeimos pareigas, svarbą ir pareikalavo tinkamos politikos.

Apibendrinant, Taryba aktyviai sprendžia problemas, kurias iškėlė gerbiamasis Parlamento narys, kalbėdamas apie savarankišką veiklą šeimos plotmėje. Pirmininkaujanti Čekija ir toliau tęs diskusijas apie anksčiau minėtą teisėkūros iniciatyvą ir seks šio klausimo plėtotę Europos Parlamente.

Lapkritį įvykusio 2908-ojo susitikimo išvadose Teisingumo ir vidaus reikalų taryba nurodė, jog ji mano, kad esamų sistemų pakanka susitvarkyti su vairuotojų užsieniečių, išvengiančių bausmės už kelių eismo taisyklių pažeidimus, problema. Tačiau praktinė patirtis rodo, kad taip anaiptol nėra – daugelis vairuotojų užsieniečių nenubaudžiami už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Jei Taryba nenori paremti naujų teisės aktų, kokios priemonės būtų veiksmingos užtikrinant, kad vairuotojai užsieniečiai neišvengtų bausmės pagal esamus Bendrijos teisės aktus?

(EN) Dabartinis atsakymas, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris savaime neįpareigoja Tarybos ar jos narių, nebuvo žodžiu pristatytas klausimų valandos metu per 2009 m. sausio mėn. Europos Parlamento sesiją Strasbūre.

Taryba, kaip ir Parlamentas, yra susirūpinusi dėl didelio skaičiaus nelaimių, kasmet įvykstančių Europos keliuose, ir dėl sunkumų baudžiant už kelių eismo taisyklių pažeidimus, padarytus vairuotojų, kurie nėra tos šalies gyventojai.

Taryba norėtų pabrėžti, kad Tarybai pirmininkaujanti Prancūzija 2008 m. rugsėjo mėn. organizavo Europos kelių eismo saugumo kampanijų koordinavimo seminarą. Šiame seminare buvo ištirtos galimybės, kaip kelių eismo saugumo akcijas padaryti veiksmingesnes. Kaip šios konferencijos tęsinį 2008 m. lapkričio 27–28 d. Taryba priėmė išvadas apie policijos veiksmų kelių eismo saugumo srityje koordinavimą. Šiomis išvadomis siekiama sukurti su kelių eismo saugumu susijusios policijos koordinavimo procesą Europos mastu. Taryba taip pat patvirtino savo nuostatą sukurti būtinas iniciatyvas, skirtas patobulinti strateginį ir operatyvinį bendradarbiavimą, kad būtų pagerintas kelių eismo saugumas tuo pagrindu, kuris jau yra sukurtas.

Kalbėdama apie tai Taryba primena savo pamatinį sprendimą 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms⁽¹⁾. Šis pamatinis sprendimas yra skirtas finansinėms baudoms, skiriamoms už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Nacionaliniai teisės aktai, priimti pagal pamatinį sprendimą, turi suteikti galios teisminėms valdžios institucijoms ir tam tikrais atvejais – taip pat administracinės valdžios institucijoms perduoti finansines baudas kitų valstybių narių valdžios institucijoms, jas pripažįstant ir išreikalaujant be tolesnių formalumų.

Taryba taip pat primena savo sprendimą 2008/615/TVR dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo gerinimo⁽²⁾, visų pirma kovos su terorizmu ir tarptautiniu nusikalstamumu srityje. Šiame vadinamajame „Sprendime dėl Priumo sutarties“ numatomas tarpvalstybinis bendradarbiavimą dėl reikalų, aptartų ES sutarties VI antraštinėje dalyje, ir, inter alia, lengvinamas valstybių narių keitimasis transporto priemonių registracijos duomenimis.

Galiausiai Taryba norėtų paminėti 2008 m. kovo 19 d. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl sklandesnio tarpvalstybinio kelių eismo saugumo užtikrinimo. Šiuo pasiūlymu siekiama gerinti kelių eismo saugumą Europos Sąjungoje, numatant tarpvalstybinį sankcijų taikymą už keturis kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie laikomi pagrindine avarijų akų priežastimi, t. y. greičio viršijimas, vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, važiavimas neprisisegus saugos diržu ir važiavimas degant raudonai šviesoforo šviesai, kuriuos padarė transporto priemonių, registruotų kitoje valstybėje narėje nei padarytas pažeidimas, vairuotojai. Taryba išnagrinėjo šį pasiūlymą.

Tiesa, kad dauguma jos narių nėra įsitikinusi, kad šioms priemonėms priimti pateiktos teismo bylos leidžia Bendrijai taip padaryti, tačiau dėl šios pozicijos negalima daryti išvados, kad Taryba nenori palaikyti kitų naujų jai pateikiamų teisės aktų pasiūlymų. Taigi tikslo užtikrinti tarpvalstybinę atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimus teisėtumu pačiu savaime Tarybos nariai neabejoja.

Esant didesniam gynybos bendradarbiavimui, pasiektam Lisabonos sutartimi, kokios yra visos Europos pakrančių apsaugos perspektyvos? Ar skėtinės organizacijos, kaip sustiprintos FRONTEX versijos, sudarytos iš valstybių narių pakrančių apsaugos, tačiau gaunančios Europos Sąjungos finansavimą ir su išplėtotu bendradarbiavimu, tikslas yra leisti mažoms šalims, pvz., Airijai, geriau patruliuoti palei savo ilgus pakrantės ruožus ir nepriklausomus vandenis ir daug veiksmingiau kovoti su narkotikų kontrabanda, prekyba žmonėmis ir kita neteisėta veikla?

(EN) Dabartinis atsakymas, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris savaime neįpareigoja Tarybos ar jos narių, nebuvo žodžiu pristatytas klausimų valandos metu per 2009 m. sausio mėn. Europos Parlamento sesiją Strasbūre.

Mintį įkurti Europos pakrančių apsaugą iškėlė Europos Parlamentas ir Taryba Direktyvos 2005/35/EB dėl taršos iš laivų ir sankcijų už pažeidimus įvedimo⁽¹⁾ 11 straipsnyje. Šioje direktyvoje Komisijos buvo paprašyta pateikti tyrimą dėl Europos pakrančių apsaugos įgyvendinimo, skirtą užterštumo prevencijai ir atsakui į jį. Toks tyrimas nebuvo pateiktas iki šiol. Klausimas, ar Europos pakrančių apsauga turi būti kuriama, taip pat yra viena iš problemų, iškeltų Komisijos 2006 m. birželio mėn. Žaliojoje knygoje dėl ES jūrų politikos⁽²⁾.

O dėl sienų kontrolės ir kovos su neteisėta imigracija, Hagos programa: laisvės, saugumo ir teisingumo stiprinimas Europos Sąjungoje⁽³⁾, kuriai pritarė Europos Vadovų Taryba savo 2004 m. lapkričio 5 d. susitikime, iškelia galimybę kurti „Europos sienų apsaugos sistemą“. Ši mintis plėtojama 2008 m. spalio 15–16 d. Europos Vadovų Tarybos priimtame Europos imigracijos ir prieglobsčio pakte⁽⁴⁾, kuriame teigiama, kad galiausiai gali būti nagrinėjamas tokios sistemos įkūrimas.

Svarbu, kad į grėsmę reikia reaguoti tinkamomis priemonėmis, ir tai taikytina jūros, žemės ir oro sienoms. FRONTEX atlieka reikšmingą vaidmenį valstybių narių operatyvinio bendradarbiavimo valdymo palei išorės sienas srityje ir kol kas plėtoja priemones, prieinamas remiantis dabartiniais įgaliojimais.

Reikia pažymėti, kad EB sutarties 62 straipsnio 2 dalies a punkte apsiribojama Bendrijos kompetencija priimti standartus ir procedūras, kurių turi laikytis valstybės narės, prie išorės sienų atlikdamos asmenų patikras, – tai reiškia, kad atsakomybė už tokias patikras tenka valstybėms narėms.

Iki šiol jokio Komisijos pasiūlymo – tiek dėl Europos pakrančių apsaugos kūrimo, tiek Europos sienų apsaugos sistemos – Taryba negavo.

Turint omenyje, kad išorės santykiai yra vienas iš svarbiausių pirmininkaujančios Čekijos prioritetų, ar pirmininkaujanti valstybė gali apibrėžti, kokių veiksmų ji ketina imtis, paragindama Baltarusijos vyriausybę atšaukti jos paskelbtą draudimą keliauti į kitas valstybes vaikams, vykstantiems į Airiją ir kitas ES valstybes nares ilsėtis ir sveikti?

Šio klausimo rašymo metu atrodo, kad Airijos ir Baltarusijos valdžios institucijos susitarė dėl leidimo vaikams vykti Kalėdoms. Tačiau dėl oficialios tarpvyriausybinės sutarties visiškai atšaukti draudimą vis dar diskutuojama. Apie 3 000 vaikų kasmet atvyksta į Airiją pagal poilsio ir sveikatinimo programas.

Ar užuot tarusis dėl atskirų dvišalių sutarčių tarp Baltarusijos ir kitų ES valstybių narių, pirmininkaujanti Čekija paskelbs prioritetu pasiekti visos ES sutartį su Baltarusijos valdžios institucijomis, kad vaikams būtų leista iš Baltarusijos keliauti į bet kurią ES šalį?

(EN) Dabartinis atsakymas, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris savaime neįpareigoja Tarybos ar jos narių, nebuvo žodžiu pristatytas klausimų valandos metu per 2009 m. sausio mėn. Europos Parlamento sesiją Strasbūre.

Taryba žino apie dabartines problemas dėl Baltarusijos vaikų, vykstančių į pagalbos keliones (Černobylio labdaros organizacijos) ir išvykas į įvairias Europos šalis, įskaitant Airiją, ir nuo pat pradžios seka šią padėtį.

Su tuo susijusios valstybės šiuo metu rengia konsultacijas su atitinkamomis Baltarusijos valdžios institucijomis, siekdamos abipusiškai spręsti šiuo klausimu iškilusias problemas. Šiuo atžvilgiu sveikintinas žingsnis buvo 2008 m. gruodžio 8 d. pasiekta Airijos ir Baltarusijos sutartis dėl vaikų, paveiktų Černobylio katastrofos, būsimų poilsio ir sveikatinimo kelionių.

Be to, reikia pažymėti, kad vietinio ES trejeto demaršas šiuo atžvilgiu įvyko 2008 m. gruodžio 3 d. Baltarusijos užsienio reikalų ministerijoje Minske. Šia proga buvo pabrėžta šių vizitų tęstinumo svarba ir buvo gautas konstruktyvus Baltarusijos valdžios institucijų atsakas.

Taryba ir toliau atidžiai seks šią problemą, ir, jei reikės, iškels ją plėtodama ryšius su Baltarusijos valdžios institucijomis.

Pagal Pakuočių ir pakuočių atliekų direktyvos reikalavimus, Airija ir kitos valstybės narės sudarė siekinių ir tikslų pakuočių atliekų sektoriui rinkinį, kuris suderinamas su atliekų hierarchija, kaip išdėstyta Pagrindų direktyvoje dėl atliekų (2006/12/EB⁽¹⁾). Perdirbimo sektoriaus, nuo kurio priklauso tikslų įvykdymas, gyvybingumą lemia rinkos reguliuojamos išlaidos ir kainos.

Tačiau šis sektorius pastaraisiais mėnesiais patiria intensyvų spaudimą dėl perdirbtų medžiagų kainų krizės pasaulio rinkose. Tai vyksta tokiu mastu, kad kai kurios rinkos iš esmės nustojo veikti, ir daugeliu atvejų atliekų verslui toliau tęsti veiklą tampa ekonomiškai negyvybinga. Ar atsižvelgdama į šio sektoriaus svarbą tvariam atsinaujinančiam vartojimui ir gamybai ES, Taryba pradės veiksmus, reaguodama į dabartinę skubią padėtį, atsiradusią dėl perdirbtų medžiagų kainų krizės, pavyzdžiui, įgyvendindama priemones rinkos trūkumams neutralizuoti?

Ar ji įgyvendins (neatidėliodama!) rekomendacijas, išdėstytas Komisijos Ataskaitoje apie darbo grupės dėl atliekų perdirbimo veiklą (sudaryta rengiant Komunikatą „Europos pirmaujančios rinkos iniciatyva“ COM (2007) 0860)?

(EN) Dabartinis atsakymas, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris savaime neįpareigoja Tarybos ar jos narių, nebuvo žodžiu pristatytas klausimų valandos metu per 2009 m. sausio mėn. Europos Parlamento sesiją Strasbūre.

Taryba žino apie šią problemą, kurią iškėlė gerbiamasis Parlamento narys. 2008 m. gruodžio 4 d. Tarybos posėdyje perdirbtų medžiagų prekių pastarojo meto kainų nuosmukį Airija įtraukė į darbotvarkę kaip „kitą veiklą“ ir jį minėjo keli Tarybos nariai. Atkreipdama dėmesį į šias problemas, Komisija patvirtino, kad ji įvertins šią padėtį ir apsvarstys tolesnių veiksmų galimybes, jei to reikės. Galiausiai pirmininkausianti valstybės narė įsipareigojo nedelsdama pateikti Tarybai ištirti Komisijos vertinimo rezultatus ir bet kokias pasiūlytas rekomendacijas, kai tik jos bus gautos.

Direktyva 1999/74/EB⁽¹⁾, nustatanti būtiniausius dedeklių vištų apsaugos standartus, nuo 2012 m. sausio 1 d. draudžia auginti dedekles vištas įprastiniuose arba „nepagerintuose“ narvuose. Pasisakydamas pernai įvykusioje konferencijoje Airijoje svarbus pramonės atstovas teigė, kad, jei Europos Sąjunga nenori daugiau nei pusės savo naminių paukščių produkcijos gaminti neteisėtai, ji turėtų leisti nevykdyti šios direktyvos. Ar Taryba gali pakomentuoti šią nuomonę ir pateikti atsakymą, ar ji mano, kad reikės leisti nevykdyti šios direktyvos, turint galvoje, kad 2006 m. beveik 80 proc. ES kiaušinių produkcijos buvo iš vištų, auginamų narvų sistemose?

(EN) Dabartinis atsakymas, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris savaime neįpareigoja Tarybos ar jos narių, nebuvo žodžiu pristatytas klausimų valandos metu per 2009 m. sausio mėn. Europos Parlamento sesiją Strasbūre.

1999 m. liepą Taryba priėmė Direktyvą 1999/74/EB, nustatančią būtiniausius dedeklių vištų apsaugos standartus. Direktyvoje numatoma, kad nuo 2012 m. sausio 1 d. ES draudžiama auginti dedekles vištas narvuose, neatitinkančiuose būtiniausių šioje direktyvoje išdėstytų gerovės reikalavimų.

Atsižvelgiant į interesų grupes, šia direktyva Komisija įpareigota pateikti Tarybai pranešimą, parengtą mokslinių tyrimų pagrindu, kuriame būtų atsižvelgta į dedeklių vištų įvairių veisimo laikymo sistemų fiziologinį, etologinį, sveikatos ir aplinkos aspektus, taip pat remiantis šių aspektų socialine ir ekonomine reikšme ir jų poveikiu Bendrijos ekonominiams partneriams. Kartu su pranešimu buvo pateikti atitinkami pasiūlymai, kuriuose atsižvelgiama į pranešimo išvadas ir Pasaulio prekybos organizacijos derybų rezultatus.

Svarstomą pranešimą Komisija Tarybai pateikė 2008 m. sausį kartu su Komisijos darbo dokumentu, kuriame cituojami panaudoti šaltiniai. Jis buvo sudarytas atsižvelgiant, inter alia, į socialinę ir ekonominę studiją, apimančią valstybių narių pranešimus.

Remdamasi šiuo pranešimu, Komisija patvirtino Tarybai savo ketinimą nesiūlyti atidėlioti, numatytos tradicinių narvų uždraudimo datos, nei kokių nors kitų atitinkamų pasiūlymų.

Pagal Europos bendrijos sutarties 249 straipsnį Direktyva 1999/74/EB saisto, atsižvelgiant į ketinamą pasiekti rezultatą, kiekvieną valstybę narę, kuriai yra skirta, tačiau nacionalinėms institucijoms palieka formų ir metodų pasirinkimą.

Atsižvelgiant į neteisėtos migracijos sukeltus padarinius, kuriuos pajuto tiek vietiniai valstybių narių darbuotojai, tiek ir teisėti migrantai, kokias priemonės Taryba numato taikyti, siekdama pašalinti kliūtis, šiuo metu trukdančias laisvam darbo jėgos judėjimui, ir tokiu būdu skatinti teisėtą darbuotojų migraciją tiek iš valstybių narių, tiek iš išorės valstybių? Ar gali Taryba taip pat išdėstyti, kokias priemones ji pasiūlys, kad būtų pašalintos kliūtys samdyti Rumunijos ir Bulgarijos darbuotojus?

(EN) Dabartinis atsakymas, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris savaime neįpareigoja Tarybos ar jos narių, nebuvo žodžiu pristatytas klausimų valandos metu per 2009 m. sausio mėn. Europos Parlamento sesiją Strasbūre.

Kaip gerbiamoji Parlamento narė neabejotinai žino, Bulgarijos ir Rumunijos stojimo sutartyje numatyta, kad darbuotojų judėjimo laisvės klausimu yra taikomas pereinamasis laikotarpis iki septynerių metų. Per šį laikotarpį Europos Sąjungos 25 valstybės narės gali taikyti nacionalines priemones, reguliuojančias naujųjų valstybių narių piliečių prieigą prie darbo rinkų.

Pradinis pereinamasis dvejų metų laikotarpis po Stojimo išties baigėsi 2008 m. gruodžio 31 d. Taryba dabar raginama persvarstyti visus pereinamuosius apribojimus, remiantis Komisijos parengtu pranešimu. Taryba atkreipė dėmesį į Komisijos 2008 m. gruodžio 17 d. pateiktą pranešimą. Pranešimas bus vėl įtrauktas į kito Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų tarybos susitikimo darbotvarkę 2009 m. kovą. Pirmininkaujanti Čekija paskelbė bet kokių kliūčių Sąjungos vidaus rinkoje, įskaitant kliūtis laisvam darbuotojų judėjimui, pašalinimą vienu iš svarbiausių savo politinių prioritetų, siekdama nuodugnios politinės diskusijos įvairiais lygmenimis, pavyzdžiui, per neoficialų užimtumo reikalų ministrų susitikimą Čekijoje, ir skatindama valstybes nares pašalinti judumo ir laisvo darbuotojų judėjimo kliūtis, kurios pasirodė esančios nenaudingos ir nepagrįstos. Taryba skatins įvairias priemones, lengvinančias judumą ir laisvą darbuotojų judėjimą visoje Europos Sąjungoje.

Tačiau nacionalinės priemonės gali būti ir toliau taikomos, kol praeis penkeri metai po stojimo, ir jos gali būti pratęstos dar dvejus metus tose valstybėse narėse, kur gali kilti rimti neramumai darbo rinkose.

Bet kuriuo atveju reikia pabrėžti, kad, remiantis Stojimo sutartimi, sprendimas dėl nacionalinių priemonių taikymo pratęsimo ar nutraukimo, taip pat ir dėl šių priemonių pobūdžio yra nacionalinės kompetencijos klausimas. Tačiau tokį sprendimą valstybės narės turi priimti tik rimtai apsvarsčiusios ir remdamosi objektyviu tikrosios padėties įvertinimu.

Atsižvelgiant į susitarimus, kurie buvo priimti per neseniai įvykusį G20 aukščiausiojo lygio susitikimą Vašingtone dėl daugiašalių prekybos derybų pakartotinio surengimo (Dohos raundo), kaip Taryba žiūri į ateitį ir kokius pasiūlymus ji galėtų iškelti, kad atgaivintų šį procesą?

(EN) Dabartinis atsakymas, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris savaime neįpareigoja Tarybos ar jos narių, nebuvo žodžiu pristatytas klausimų valandos metu per 2009 m. sausio mėn. Europos Parlamento sesiją Strasbūre.

Pirmininkaujančios Čekijos šūkis – „Europa be kliūčių“. Kliūčių panaikinimas yra ne tiktai mūsų vidaus, bet taip pat ir užsienio politikos tikslas. Europos Sąjunga veikia ryšių ir atsitiktinumų pasaulyje, ir, kaip tokia, ji niekada nebuvo vieniša veikėja prekybos politikos srityje. Europos Sąjungos vidaus tikslai, ar tai būtų užimtumas, aukštas gyvenimo lygis, plėtra ar saugumas, labai siejasi su Europos ekonominių veikėjų gebėjimu pasirodyti už Europos Sąjungos sienų. Pirmininkaujanti Čekija apie tai žino ir aktyviai prisidės atveriant daugiau rinkų Europos Sąjungos gaminiams, paslaugoms ir investicijoms – laisvoji prekyba yra viena iš priemonių dabartinei krizei išspręsti.

Lapkričio 15 d. G20 nariai pabrėžė, kad svarbu siekti „susitarimo dėl modalumų, kuris leistų šiais metais sėkmingai sudaryti PPO Dohos plėtros darbotvarkę su ambicingais ir subalansuotais rezultatais“. Šiame kontekste Komisija gruodžio 8 d. informavo Tarybą apie pastaruosius pokyčius Pasaulio prekybos organizacijoje dėl Dohos plėtros darbotvarkės prekybos derybų ir numatomą galimą ministrų susitikimą Ženevoje, įvyksiantį iki gruodžio pabaigos.

2008 m. gruodžio 11–12 d. Europos Vadovų Taryba savo išvadose nurodė, kad ji pritaria tikslui šiais metais Pasaulio prekybos organizacijoje pasiekti susitarimą dėl modalumų, kuris leistų sudaryti Dohos plėtros darbotvarkę su ambicingais, pasaulinio masto ir subalansuotais rezultatais.

Taigi Komisija ir Taryba buvo pasirengusios konstruktyviam Europos Sąjungos dalyvavimui ministrų susitikime, jei jis bus sušauktas ir kai jis bus sušauktas. Tačiau 2008 m. gruodžio 12 d. PPO generalinis direktorius per neoficialų delegacijų vadovų susitikimą nurodė, kad neįvykus „dramatiškiems pokyčiams po ateinančias 48 valandas“, jis nekvies ministrų baigti modalumus iki metų pabaigos. Ta proga jis pasakė, kad po intensyvių konsultacijų savaitės jis nepamatė pakankamai politinės valios galutinai pasistūmėti iki susitarimo, ir laikėsi nuomonės, kad rengiant tokį susitikimą būtų labai rizikuojama patirti nesėkmę, kuri galėtų pakenkti ne tik raundui, bet ir visai PPO sistemai, ir todėl ministrų susitikimas neįvyko.

Europos Sąjunga ir toliau lieka visiškai įsipareigojusi daugiašalei prekybos sistemai bei dėl subalansuoto, ambicingo ir visapusio PPO Dohos plėtros raundo susitarimo sudarymo, ypač dabartinėmis ekonominėmis ir finansinėmis aplinkybėmis. Pirmininkaujančiai Čekijai Dohos plėtros susitarimas yra priemonė daugiašaliu lygmeniu pasiekti skaidrią prekybos liberalizaciją, kuri suteiktų ilgalaikės naudos. Pirmininkaujanti valstybė sieks kuo greičiau atnaujinti diskusiją ir taip pat palaikys intensyvesnes derybas kitų PPO darbotvarkių struktūros viduje, ypač paslaugų ir TRIPS srityje. Pirmininkaujanti valstybė palaiko kuo platesnį daugiašalės prekybos sistemos taikymą. Dėl šių priežasčių ji tęs PPO narystės pagrindo išplėtimo procesą.

2008 m. gruodžio 10 d., per 60-ąsias Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos metines, pirmininkaujanti Tarybai Prancūzija siūlo Europos Sąjungos vardu Jungtinėse Tautose pateikti deklaracijos, raginančios visas pasaulio vyriausybes dekriminalizuoti homoseksualumą, projektą. Vatikano stebėtojas JT jau išdėstė, kad jo šalis pasisakys prieš deklaraciją.

Atsižvelgiant į Europos Parlamento rezoliuciją (P6_TA(2007)0167) dėl homofobijos Europoje, kurioje raginama visame pasaulyje dekriminalizuoti homoseksualumą ir visiškai įgyvendinti Bendrijos antidiskriminacijos teisės aktus bei smerkiami homofobijos reiškiniai valstybėse narėse, ar Taryba nurodys, kurios šalys pasaulyje homoseksualumą laiko nusikaltimu? Kokių veiksmų ji imsis po pirmininkaujančios Prancūzijos deklaracijos? Kokių priemonių ji imsis, kad būtų visiškai įgyvendinta Europos Parlamento rezoliucija? Ar ji mano, kad, tiriant paraiškas dėl prieglobsčio, reikia atsižvelgti į tai, ar pretendentai yra persekiojami savo kilmės šalyje dėl jų seksualinės orientacijos?

(EN) Dabartinis atsakymas, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris savaime neįpareigoja Tarybos ar jos narių, nebuvo žodžiu pristatytas klausimų valandos metu per 2009 m. sausio mėn. Europos Parlamento sesiją Strasbūre.

Taryba yra tvirtai įsitikinusi, kad diskriminacija dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos yra nesuderinama su principais, kuriais remiantis buvo įkurta Europos Sąjunga. Europos Sąjungos institucijos ne kartą atmesdavo ir smerkdavo visas tokios diskriminacijos apraiškas.

Europos Sąjunga, laikydamasi jai sutartimis suteiktų įgaliojimų ribų, ryžtingai vykdo aiškią kovos su šiais reiškiniais politiką tiek savo viduje, tiek ir imdamasi išorės veiksmų, nes apie 80 šalių visame pasaulyje homoseksualumą vis dar laiko nusikaltimu.

Europos bendrijos steigimo sutarties 13 straipsnis sudaro teisinį pagrindą, kuriuo remiantis galima rengti „tinkamus veiksmus kovai su diskriminacija dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos“. Naudodamasi šiais įgaliojimais, Europos Sąjunga 2000 m. birželio mėn. vieningai priėmė Direktyvą (2000/43/EB),⁽¹⁾ įgyvendinančią vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės, ir 2000 m. lapkričio mėn. priėmė Direktyvą (2000/78/EB),⁽²⁾ nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus.

Išorės santykiuose Europos Sąjunga aktyviai deda pastangas Jungtinių Tautų viduje, siekdama spręsti rasizmo ir diskriminacijos, įskaitant diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos, problemas. Šiuo atžvilgiu Europos Sąjunga visiškai ir sėkmingai palaikė 2006 m. Lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų (LGBT) teisių grupę, kad jai būtų suteikta JT konsultacinė padėtis NVO komitete JT ECOSOC. Be to, deklaracija apie seksualinę orientaciją ir lyties tapatumą buvo pristatyta Generalinėje Asamblėjoje 2008 m. gruodžio 18 d. (ligi šiol) 66 valstybių vardu per diskusiją dėl Generalinės Asamblėjos darbotvarkės 64b punkto „Žmogaus teisių klausimai, įskaitant alternatyvius metodus efektyviam žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių įgyvendinimui gerinti“. Deklaracijoje dar kartą patvirtinami universalumo ir nediskriminacijos principai (tarp kitų dalykų) ir „valstybės yra raginamos imtis visų būtinų priemonių, ypač įstatyminių ar administracinių, siekiant užtikrinti, kad seksualinė orientacija ar lyties tapatumas jokiu atveju netaptų pagrindu taikymui baudžiamąsias priemones, ypač mirties bausmę, suėmimą ar įkalinimą.“

Europos Sąjunga įtraukė rasizmo, ksenofobijos ir diskriminacijos klausimus į savo politinius dialogus su trečiosiomis šalimis ir nuolat skatina laikytis nediskriminacijos principo, reikalaujančio žmogaus teises taikyti vienodai kiekvienam žmogui nepriklausomai nuo seksualinės orientacijos ar lyties tapatumo.

Kalbant apie paraiškas dėl prieglobsčio, Tarybos direktyvoje 2004/83/EB dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų įvedama persekiojimo, pagrįsto priklausymu tam tikrai socialinei grupei, sąvoka. Remiantis šios direktyvos 10d straipsniu, tam tikra socialinė grupė galėtų būti ir bendros seksualinės orientacijos savybe pasižyminti grupė. Valstybės narės turi atsižvelgti į šį elementą vertindamos persekiojimo priežastis, kai priimamas sprendimas dėl paraiškos suteikti tarptautinę apsaugą.

Pagal neseniai Ispanijoje pasirodžiusius pranešimus buvo atskleistas oficialus dokumentas, kuriame teigiama, kad 2002 m. sausį JAV ambasados politinių ir karinių reikalų atašė informavo aukščiausius Ispanijos oficialius asmenis, kad jo šalis norėtų pasinaudoti Ispanijos oro erdve ir oro uostais pergabenant „kalinius“ į Gvantanamo karinę bazę. Taip pat buvo prašoma leisti prireikus naudoti Ispanijos karines bazes pagalbiniams transportavimo ištekliams. Dokumente, kuris iki dabar buvo slaptas, išdėstoma, kad ta pati procedūra buvo taikoma kitoms šalims, per kurias ėjo amerikiečių lėktuvų maršrutas, įskaitant Italiją ir Portugaliją. Priimdamos šį prašymą, valstybės narės buvo informuojamos, jog JAV ketina naudoti jų oro erdvę pergabenti neteisėtai laikomus kalinius į Gvantanamą. Dokumentas, kuris dabar jau paskelbtas, patvirtina nuomonę, kad JAV vykdyti tokie veiksmai kaip sulaikymas, grobimas ir kankinimas, pažeidžiant pagrindines žmogaus teises, turbūt negalėjo būti atliekami be daugelio Europos Sąjungos valstybių narių vyriausybių dalyvavimo.

Kokia yra Tarybos nuostata dėl šios dabar paskelbtos informacijos ir kokie bus pateikti paaiškinimai?

Kokias priemones Taryba pasiūlys taikyti, kad tai daugiau nepasikartotų?

(EN) Dabartinis atsakymas, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris savaime neįpareigoja Tarybos ar jos narių, nebuvo žodžiu pristatytas klausimų valandos metu per 2009 m. sausio mėn. Europos Parlamento sesiją Strasbūre.

Žvalgybos ir saugumo tarnybos veiklos priežiūra valstybių narių teritorijoje yra valstybės narės kompetencijos reikalas. Taip pat valstybių narių teritorijos (sausumos, jūrų ir oro erdvės) kontrolė, įskaitant leidimus nusileisti ar pakilti iš tokios teritorijos, nepriklauso Europos Sąjungos Tarybos kompetencijai.

Pirmininkaujančios Čekijos darbotvarkė apima tolesnę pažangą taikant Europos ir tarptautinį metodą kreditų krizei suvaldyti. Bet kreditų krizė labiausiai paveikė besivystančias šalis. Žaliavų kainos krinta nepaprastai greitai, o tai reiškia, kad neturtingos šalys gauna mažiau pajamų. Todėl kreditų srautas į besivystančias šalis gali sunykti.

Ar pirmininkaujanti Čekija parodys gerą pavyzdį ir iš esmės padidins savo oficialią plėtros pagalbą, kad įvykdytų pažadą iki 2010 m. skirti plėtrai 0,7 procento bendrojo nacionalinio produkto?

(EN) Dabartinis atsakymas, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris savaime neįpareigoja Tarybos ar jos narių, nebuvo žodžiu pristatytas klausimų valandos metu per 2009 m. sausio mėn. Europos Parlamento sesiją Strasbūre.

Pirmininkaujanti valstybė yra susirūpinusi dėl pasaulinės finansų krizės ir jos galimų padarinių besivystančioms šalims. Plėtros ministrai išsakys savo nuomones šiuo klausimu per neoficialų ministrų susitikimą, kurį numatyta surengti Prahoje po kelių dienų [2009 m. sausio 29–30 d.].

Kalbant apie oficialiąją vystomąją pagalbą (OVP), 2008 m. gegužę priimtose Tarybos išvadose⁽¹⁾ Europos Sąjunga tvirtai pakartojo apie savo ilgalaikį finansinį įsipareigojimą dėl besivystančių šalių siekti, kad bendra OVP iki 2010 m. sudarytų 0,56 proc. BNP, o iki 2015 m. sudarytų 0,7 proc. BNP, kaip išdėstyta 2005 m. gegužę priimtose Tarybos išvadose, 2005 m. birželį priimtose Europos Vadovų Tarybos išvadose ir 2005 m. lapkričio 22 d. priimtame Europos konsensuse dėl vystymosi.

Atsižvelgiant į 2005 m. gegužę priimtas Tarybos išvadas⁽²⁾ buvo atskirai nustatyta, kad valstybės narės, prisijungusios prie Europos Sąjungos po 2002 m. ir nepasiekusios 0,17 proc. OVP/BNP lygmens, didins savo OVP, kad vykdydamos atitinkamus biudžeto paskyrimo procesus pasiektų tą lygį iki 2010 m., o tos, kurios jau buvo viršijusios tą lygmenį, įsipareigos išlaikyti savo pastangas. Be to, ES valstybės narės įsipareigojo pasiekti 0,7 proc. OVP/BNP tikslą iki 2015 m., o jau pasiekusios šį tikslą valstybės įsipareigojo išlaikyti aukštesnį nei šis lygį; valstybės narės, prisijungusios prie Europos Sąjungos po 2002 m., sieks iki 2015 m. savo OVP/BNP padidinti iki 0,33proc.

Čekijos įsipareigojimas turi sietis su kolektyviniu OVP tikslu, kurį Europos Sąjunga nustatė siekdama tikslų, kurie keliomis progomis jau buvo pakartotinai patvirtinti.

Neseniai 2008 m. lapkričio 11 d. priimtose išvadose⁽³⁾ Taryba, pabrėždama, kad šis klausimas priklauso valstybių narių kompetencijai, paskatino tam tikras valstybes nares parengti nacionalinius tvarkaraščius iki 2010 m. pabaigos, padidinti pagalbos lygmenis per atitinkamus biudžeto paskirstymo procesus, siekiant nustatytų OVP tikslų.

Manome, jog labai svarbu, kad būtinomis priemonėmis ir finansavimo modalumais būtų siekiama pabrėžti pagalbos efektyvumo neišvengiamumą, atsižvelgiant į prekybos ir PPO poveikį vystymuisi bei į Pagalbos prekybai programos svarbą. Atsakomybė už sklandžią mūsų partnerių plėtros politiką jų atitinkamose šalyse, atsižvelgiant į mūsų atskaitomybę mokesčių mokėtojams už suteiktus išteklius, yra labai svarbi tiek paramą teikiančioms, tiek ją gaunančioms šalims. Šitos problemos buvo plačiai aptartos tarptautiniuose forumuose. Per neseniai vykusias diskusijas Niujorke, per Akroje vykusį aukščiausiojo lygio forumą ir taip pat per Dohos konferenciją buvo pabrėžta, kad diskusijos apie FFD paskesnio mechanizmo stiprinimą bus pradėtos ECOSOC pavasario konferencijoje 2009 m. balandį. Mes manome, kad skirtingi OVP modalumai turėtų būti laikomi veiksmingu būdu, ir šitaip jie leis visiems veikėjams prisidėti teikiant paramą pagal OVP įsipareigojimus.

Pirmininkaujančios Čekijos veiksmai atitinka ir ateityje atitiks anksčiau minėtas Tarybos išvadas. Sekdama daugelio Europos Sąjungos valstybių narių pavyzdžiu, pirmininkaujanti Čekija sieks didinti savo OVP lygį iki 0,17 proc. iki 2010 m. ir iki 0,33 proc. lygio iki 2015 m. Esant dabartinei pasaulio finansų krizei, mes nenumatome jokio žymaus mūsų OVP padidėjimo.

2008 m. rugsėjo 4 d. Europos Parlamentas priėmė bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl albinosų nužudymų Tanzanijoje.

Šioje rezoliucijoje Taryba buvo prašoma atidžiai kontroliuoti albinosų žmogaus teisių padėtį Tanzanijoje. Ar gali Taryba suteikti informacijos apie dabartinę albinosų padėtį Tanzanijoje, kadangi ten esančios medikų komandos dar nepastebėjo jokio albinosų žmogaus teisių padėties pagerėjimo?

Kokios pastangos buvo dedamos per Prancūzijos pirmininkavimą Tarybai ir kokie yra Tarybai pirmininkaujančios Čekijos planai, kaip pagerinti albinosų padėtį Tanzanijoje, ypač dėl sveikatos priežiūros, ir kas yra pasiekta ligi šiol?

(EN) Dabartinis atsakymas, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris savaime neįpareigoja Tarybos ar jos narių, nebuvo žodžiu pristatytas klausimų valandos metu per 2009 m. sausio mėn. Europos Parlamento sesiją Strasbūre.

Taryba atidžiai seka žmogaus teisių situaciją Tanzanijoje ir su dideliu susirūpinimu atkreipė dėmesį į blogėjančią albinosų padėtį šalyje. Vykdydama savo žmogaus teisių politiką, Taryba iškels šį klausimą Tanzanijos valdžios institucijoms, ragindama imtis tolesnių veiksmų, siekiant panaikinti šį reiškinį ir užtikrinti teisingumą aukoms ir jų šeimoms.

Tanzanijoje albinosai tradiciškai buvo diskriminacijos aukos. Kai kuriose srityse albinoso vaiko gimimas buvo ilgai suprantamas kaip prakeiksmas visai bendruomenei, ir daug jų buvo užmušta vos gimusių. Tačiau problema neseniai įgavo kitą matmenį, ir dabar įvykstančios siaubingos albinosų žmogžudystės yra atliekamos vien dėl pinigų, žudikai naudojasi skurdu, nusivylimu ir stipriu tikėjimu kerais.

Tanzanijos vyriausybė jau ėmėsi kai kurių priemonių, kad užkirstų kelią šiems nusikaltimams, ir prezidentas Jakaya Kikwete šiuo klausimu instruktavo Regionų komisijos narius.

Šios priemonės apima albinosų saugumo ir apsaugos Mvanzos srityje gerinimą bei informuotumo didinimą. Be to, albinosai moksleiviai, kurių gyvybėms grėsė pavojus, buvo perkelti į specialią mokyklą Misungvi rajone ir kitas internatines mokyklas srityje, saugomoje policijos. Atliekamas albinosų surašymas.

Tuo pat metu NVO aktyviai dalyvauja didindamos informuotumą. Daugelyje kaimų žmonės tapo jautresni albinosų nužudymams. Visuose namų ūkiuose, kur gyvena albinosai, buvo apsilankyta atskirai, siekiant sukelti jų jautrumą ir padrąsinti juos pranešti policijai apie bet kokius įtartinus asmenis.

Taryba ir toliau atidžiai stebės padėtį.

Iš Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (angl. ECDC) pateiktos ataskaitos: „ŽIV tyrimai Europoje: nuo politikos iki jos įgyvendinimo“, apimančios laikotarpį nuo 2008 m. sausio mėn., išryškėja, kad prarandama daug galimybių diagnozuoti užsikrėtimo ŽIV atvejus ES šalyse, ypač sveikatos apsaugos sektoriuje. Apytikriais skaičiavimais, apie 30 proc. infekuotųjų ŽIV ES šalyse nežino, kad jie infekuoti. Vėlai diagnozavus ligą, vėlai pradedamas antiretrovirusinis gydymas (ARG), mažėja galimybių gydyti vaistais, didėja mirštamumo ir sergamumo lygis bei rizika užkrėsti šiuo virusu kitus.

Pirmininkaujant Liuksemburgui, Vokietijai, Portugalijai ir dabar Prancūzijai imtasi teigiamų veiksmų. Ar pirmininkavimą perimanti Čekija ketina imtis tam tikrų priemonių, siekdama pagerinti ŽIV prevenciją, gydymą ir priežiūrą?

(EN) Dabartinis atsakymas, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris savaime neįpareigoja Tarybos ar jos narių, nebuvo žodžiu pristatytas klausimų valandos metu per 2009 m. sausio mėn. Europos Parlamento sesiją Strasbūre.

Pirmininkaujanti Čekija patvirtina savo įsipareigojimą spręsti svarbų iššūkį, kurį kelia pasaulinė ŽIV/AIDS pandemija. Ligi šiol dėtos pastangos nebuvo pakankamos, kad sustabdytų pasaulinį ŽIV/AIDS pandemijos plitimą, kurį pasunkino skurdas ir socialinė, ekonominė ir lyčių nelygybė.

Šiuo atžvilgiu Taryba norėtų priminti savo išvadas „Kova su ŽIV/AIDS Europos Sąjungos viduje ir kaimyninėse šalyse“, priimtas 2007 m. gegužės 31 d., taip pat išvadas apie kovą su ŽIV/AIDS, priimtas 2005 m. birželio 3 d.

Būtent 2007 m. išvadose Taryba išryškino poreikį integruotai ir koordinuotai vykdyti ŽIV/AIDS prevenciją, diagnozavimą, gydymą, slaugą ir paramą, remiantis tiek žmonių, užsikrėtusių ŽIV, tiek pažeidžiamų gyventojų grupių žmogaus teisių gynimu. Taryba taip pat paragino valstybes nares taikyti tinkamus sveikatos tikrinimo ir gydymo metodus, kad kiek galima daugiau sumažintų motinos ŽIV perdavimą vaikui ir užtikrintų visuotinę prieigą prie įrodymais pagrįstos prevencijos ir visapusį žalos sumažinimą kaip pagrindinę sėkmingo atsako mažinant ŽIV/AIDS poveikį dalį.

Pirmininkaujanti Čekija, remdamasi jau pasiektais rezultatais, skatins šį darbą, kad Europos Sąjunga liktų pasaulio lydere laikantis įsipareigojimo užkirsti kelią ŽIV/AIDS pandemijai.

Dujotiekiu „Nabucco“ numatoma tiekti dujas iš Kaspijos jūros į Vieną, tuo tarpu dujotiekiu „Nord Stream“ per Baltijos jūrą numatoma tiekti dujas iš Rusijos į Vokietiją. Kaip Čekija, pirmininkaudama ES, ketina sumažinti Sąjungos priklausomybę nuo Rusijos dujų? Kaip dujotiekis „Nabucco“ galėtų pakeisti dujų eksporto padėtį Europoje? Kokios pozicijos laikosi ES pirmininkaujanti Čekija dujotiekio „Nord Stream“ atžvilgiu? Kokių priemonių ES pirmininkaujanti Čekija planuoja imtis, siekdama stiprinti bendrą ES energetikos politiką?

(EN) Dabartinis atsakymas, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris savaime neįpareigoja Tarybos ar jos narių, nebuvo žodžiu pristatytas klausimų valandos metu per 2009 m. sausio mėn. Europos Parlamento sesiją Strasbūre.

Energetika yra vienas iš trijų svarbiausių politinių pirmininkaujančios Čekijos prioritetų. Bendrai pripažįstama, kad įgyvendinant Europos Vadovų Tarybos veiksmų planą (2007–2009 m.), dėl kurio Europos Vadovų Taryba susitarė 2007 m. pavasarį, daug dėmesio turi būti skiriama energetiniam saugumui. Būtent šioje srityje pirmininkaujanti Čekija sutelks savo pastangas, toliau stiprindama Europos Sąjungos energetikos politiką. Neseniai įvykęs dujų importo iš Rusijos ir tranzito per Ukrainą nutraukimas padidino šios problemos svarbą Europos Sąjungos darbotvarkėje.

Kalbėdama apie dujų importą į Europos Sąjungą Taryba primena apie tame veiksmų plane išdėstą tikslą didinti tiekimo saugumą efektyviai diversifikuojant energijos šaltinius, tiekėjus ir transportavimo maršrutus. Pirmininkaujanti Čekija per neoficialų Bendrųjų reikalų tarybos posėdį, kuris įvyko Prahoje 2009 m. sausio 8 d., dar kartą paminėjo poreikį sustiprinti pasitikėjimą dabartiniais tiekėjais, bet tuo pat metu intensyvinti bendradarbiavimą su kitais papildomais tiekėjais. Energetinis saugumas buvo viena iš trijų svarbiausių temų per šį neoficialų Europos reikalų ministrų ir užsienio reikalų ministrų susitikimą.

2009 m. vasarį pagal pirmininkaujančios valstybės kalendorių numatoma, kad Taryba priims išvadas dėl komunikato „Antroji strateginės energetikos apžvalga – Europos Sąjungos energetinis saugumas ir solidarumo veiksmų planas“, kurį Komisija pristatė 2008 m. lapkritį. Šio komunikato platesnėje Europos Sąjungos vidaus energetinio saugumo plotmėje minimas Baltijos jungčių planas bei pietinis dujų koridorius. Šios Tarybos išvados ir pats komunikatas bus pateikti Europos Vadovų Tarybai 2009 m. pavasarį.

Pirmininkaujanti Čekija ketina pranešti apie Bendrijos interesus dujų tiekėjams ir tranzito šalims Kaukazo regione ir Centrinėje Azijoje per Pietų koridoriaus valstybių vadovų aukščiausiojo lygio susitikimą – Rytų ir Vakarų jungtis, kuris vyks per jos pirmininkavimą. Aukščiausiojo lygio susitikimas, kurį pirmininkaujanti valstybė rengia glaudžiai bendradarbiaudama su Komisija ir valstybėmis narėmis, bus surengtas valstybių vadovų lygmeniu, siekiant pradėti stabilų bendradarbiavimą su regiono šalimis.

Dujų išteklių įvairinimas taip pat bus pagerintas statant suskystintų gamtinių dujų terminalus.

Bet tai yra reikiamu laiku priimamas, finansinių ir energetinių sąnaudų reikalaujantis variantas.

Vėl kilęs Rusijos ir Ukrainos ginčas dėl dujų, dėl kurio Europos Sąjunga tapo iki šiol neregėto masto įkaite, išryškino svarbą ne tik mažinti priklausomybę nuo dujų importo, bet ir stiprinti visų valstybių narių solidarumą nutrūkus tiekimui. Ši problema tapo viena iš temų, svarstytų per nepaprastąjį Energetikos tarybos posėdį, kurį 2009 m. sausio 12 d sušaukė pirmininkaujanti Čekija. Kaip galimos priemonės yra numatoma persvarstyti Direktyvą 2004/67/EB dėl priemonių, skirtų užtikrinti gamtinių dujų tiekimo saugumą, kuri šiuo metu yra svarbiausias teisinis įrankis, leidžiantis įgyvendinti energetinį solidarumą, investuoti į energetikos infrastruktūros tarpusavio ryšius (tokiu būdu techniškai leidžiant valstybėms narėms prireikus padėti viena kitai) ar įvesti skaidrumo mechanizmą tam, kad būtų galima pasidalyti tarp valstybių narių informacija energetikos srityje (įskaitant ryšius su trečiųjų šalių partneriais ar suplanuotas investicijas į infrastruktūros projektus).

O dėl Tarybos nuomonės dėl „Nabucco“ projekto ir jo įtakos dujų eksportui į Europos Sąjungą, Taryba nurodo gerbiamajai Parlamento narei savo atsakymą į klausimą žodžiu Nr. H-0590/07 šia tema.

O dėl Tarybos nuomonės dėl „Nord Stream“ projekto, Taryba nurodo gerbiamajai Parlamento narei savo atsakymus į klausimus žodžiu Nr. H-0121/07 ir H-575/07 šia tema.

Neseniai pasirodžiusioje informacijoje skelbiama apie sistemingus asmenų, ieškančių prieglobsčio Graikijoje, suėmimus, nešvarą vietose, kur jie laikomi suimti, ir Graikijos valdžios institucijų veiksmus per prievartą išvarant juos iš Graikijos teritorinių vandenų ar trukdant jų prieglobsčio prašymo procedūroms. Iš 25 111 2007 m. pateiktų prieglobsčio paraiškų tiktai 0,04 proc. buvo priimtos po pirmojo pokalbio ir 2 proc. – po kreipimosi. Be to, pagal Reglamentą (EB) Nr. 343/2003⁽¹⁾ („Dublinas 2“), Graikijos valdžios institucijoms atmetus prieglobsčio paraiškas, iš migrantų atimama bet kokia galimybė prašyti prieglobsčio bet kurioje kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, tačiau jie negali sugrįžti į savo kilmės šalis bijodami karo ar persekiojimo. Panaši informacija pasirodė ir apie kitas Europos Sąjungos valstybes nares.

Kokia yra Tarybos nuomonė dėl šios neleistinos padėties, kuri susidarė po neseniai priimto Europos susitarimo dėl migracijos, jei FRONTEX plėtojimas dar labiau riboja pabėgėlių teises?

(EN) Dabartinis atsakymas, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris savaime neįpareigoja Tarybos ar jos narių, nebuvo žodžiu pristatytas klausimų valandos metu per 2009 m. sausio mėn. Europos Parlamento sesiją Strasbūre.

Gerbiamojo Parlamento nario užduotas klausimas yra susijęs su padariniais, kurie atsirado taikant Tarybos reglamentą Nr.°343/2003/EB, įvedantį kriterijus ir mechanizmus, skirtus nustatyti valstybę narę, kuri būtų atsakinga už prieglobsčio paraiškos ištyrimą, kai paraišką vienoje iš valstybių narių pateikia trečiosios šalies pilietis (Dublino II reglamentas). Minėtame reglamente numatoma, kad Komisija teikia pranešimą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl jo taikymo, taip pat ir būtinų pakeitimų pasiūlymai, kur jų reikia. Taip pat Komisija 2008 m. gruodį pristatė pasiūlymą, kuriuo siekiama pataisyti Dublino reglamentą. Šio pasiūlymo pagrindinis tikslas – sustiprinti ieškančių prieglobsčio asmenų teises ir garantijas, kurias suteikia Dublino II reglamentas.

Be to, tikimasi, kad Komisija pateiks prieglobsčio direktyvų pataisymo siūlymą, kuriuo bus siekiama pagerinti pagrindinius ligi šiol priimtus standartus ir kurio tikslas bus toliau kurti bendrą Europos prieglobsčio sistemą. Daug dėmesio reikia skirti pradinei prieglobsčio procedūros stadijai, t. y. prieigai prie pačios procedūros. Pirmieji pasiūlymai jau buvo paskelbti 2008 m. gruodį – tai pasiūlymas pataisyti Priėmimo sąlygų direktyvą, Dublino II ir „Eurodac“ reglamentai. Tikimasi, kad 2009 m. pavasarį bus pateikti pasiūlymai taisyti kvalifikavimo ir procedūrų direktyvas. Jomis taip pat siekiama stiprinti ieškančių prieglobsčio asmenų padėtį. Tačiau reikia pažymėti, kad visos Europos Sąjungos valstybės narės turi laikytis pagrindinių priėmimo sąlygų standartų prieglobsčio ieškantiems asmenims, kaip išdėstyta Direktyvoje 2003/9/EB.

Abiem pasiūlymams, kuriuos Taryba svarstys 2009 m., yra taikytina bendro sprendimo procedūra.

Maždaug prieš trejus metus, 2006 m. vasario 19 d., didelio masto pramoninis nelaimingas atsitikimas, sukeltas dujų sprogimo Pasta de Conchos kasykloje Meksikoje, priklausančioje bendrovei „Industrial Minera Mexico“, pareikalavo 65 kalnakasių gyvybių. Buvo atkasti tik dviejų kalnakasių palaikai, o kiti liko palaidoti įvykio vietoje. Jų darbdaviai ir valdžios institucijos atsisako leisti juos atkasti, nes tai atskleistų bendrovės nuolat daromus visų saugos reglamentų pažeidimus. Prieš įvykstant nelaimingam atsitikimui daug darbuotojų išreiškė nuogąstavimus dėl didelio sprogimo pavojaus, kurį kėlė dujų nuotėkiai. Aukų giminaičiai, jau pavargę nuo laukimo, nusprendė surinkti būtinas lėšas ir patys atkasti kūnus.

Kokios nuomonės laikosi Taryba dėl savavališko nacionalinių institucijų sprendimo akivaizdžiai slėpti neatsakingą aptariamos bendrovės elgesį?

(EN) Dabartinis atsakymas, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris savaime neįpareigoja Tarybos ar jos narių, nebuvo žodžiu pristatytas klausimų valandos metu per 2009 m. sausio mėn. Europos Parlamento sesiją Strasbūre.

Taryba šio klausimo neaptarė.

Lapkričio pabaigoje Peru vyriausybė suėmė 14 pagrindinių Komunistų partijos ir opozicijos narių, įskaitant Ollantą Humalą, kandidatą į prezidentus paskutiniuose rinkimuose. Pretekstas suėmimams buvo „duomenys“, rasti kompiuteryje, priklausančiame FARC nariui Rauliui Reyesui. Tačiau suimtiesiems buvo neleista susipažinti su „duomenimis“, tariamai sudarančiais jų kaltės pagrindą. Šie suėmimai sukėlė žmonių ir opozicijos partijų reakciją – jie kaltina vyriausybę, kad ši laiko nusikaltimu bet kokius nuomonių skirtumus ir darbininkų judėjimus. Valdžios institucijos smurtu atsako į bet kokias žmonių protesto formas.

Kokia yra Tarybos nuomonė dėl šių rimtų demokratinių laisvių pažeidimų Peru, politinių nuomonių skirtumo ir opozicijos kriminalizavimo bei siejimo su tariamomis teroristinėmis organizacijomis?

(EN) Dabartinis atsakymas, kurį parengė pirmininkaujanti valstybė ir kuris savaime neįpareigoja Tarybos ar jos narių, nebuvo žodžiu pristatytas klausimų valandos metu per 2009 m. sausio mėn. Europos Parlamento sesiją Strasbūre.

Taryba neaptarė šios problemos, kurią iškėlė gerbiamasis Parlamento narys.

Europos Sąjunga visada reikšdavo savo pritarimą teisėtumo, demokratijos ir žmogaus teisių vertybių ir principų laikymuisi Lotynų Amerikos šalyse, kaip paskelbta 2008 m. gegužės mėn. Limos pareiškime⁽¹⁾.

Taryba dar kartą patvirtina šiuos principus per savo politinio lygio susitikimus su tų šalių valdžios institucijomis.

Ar, papildydama savo atsakymą į mano ankstesnį klausimą (E-3717/06), Komisija praneš apie kokią nors pažangą, pasiektą plėtojant tiek visapusę Europos nusikaltimų prevencijos politiką, tiek palyginamos Europos nusikaltimų statistikos sistemą?

Be to, ar Komisija nurodys, kokių konkrečių priemonių ji ėmėsi spręsti smurtinių nusikaltimų gatvėse, ypač nusikaltimų panaudojant nešaunamuosius ginklus, problemą Europoje?

(FR) Nusikalstamumo prevencija turi esminę reikšmę veiksmingai sprendžiant jo priežastis ir padarinius. Komisija yra įsipareigojusi skatinti prevencijos principą vystant strategines gaires kiekvienam nusikaltimo tipui. Po 2006 m. pasiekta didelė pažanga, sukūrus Europos Sąjungos veiksmų planą parengti nusikaltimų ir baudžiamojo teisingumo statistiką. Ekspertų grupės nustatyti rodikliai gali būti naudojami vidutinės trukmės duomenų iš valstybių narių palyginimui.

Dėl subsidiariumo principo taikymo, atsakomybė už prevenciją ir kovą su nusikalstamumu miestuose tenka valstybėms narėms ir / ar regiono savivaldos ir vietos institucijoms. Europos Sąjungos nusikaltimų prevencijos tinklas (angl. EUCPN), kurio sekretoriatą palaiko Komisija, yra naudinga platforma keistis informacija ir geriausiąja patirtimi, padedančia suvaldyti smurtą miestuose.

Ar gali Komisija suteikti informacijos apie naujų fondų, įsteigtų pagal bendrąją programą „Solidarumas ir migracijos srautų valdymas“ (Europos trečiųjų šalių piliečių integracijos fondas, Europos pabėgėlių fondas, Išorės sienų fondas ir Europos Sąjungos sugrįžimo fondas), pažangą?

Kaip regioniniai ir vietos suinteresuoti subjektai bei NVO dalyvauja planuojant ir įgyvendinant fondų veiklą?

(FR) Ką tik buvo įsteigti keturi fondai pagal bendrąją programą „Solidarumas ir migracijos srautų valdymas“, kaip antai Europos trečiųjų šalių piliečių integracijos fondas, Europos pabėgėlių fondas, Išorės sienų fondas ir Europos Sąjungos sugrįžimo fondas. Bendra fondų vertė yra 4,02 mlrd. eurų 2007–2013 m. laikotarpiui.

Ligi šiol Komisija priimdavo didžiąją daugumą programų iš fonduose dalyvaujančių valstybių. O dėl Sugrįžimo fondo, kuriam kreditai pradėti tiekti tik 2008 m. lapkritį, tikimasi, kad paskutinių programų priėmimo procesas bus baigtas pirmąjį 2009 m. ketvirtį. Šio proceso pabaigoje Komisija bus iš viso suteikusi 580 milijonų eurų šių keturių fondų veiklos pradžiai. 2008 m. trys valstybės narės taip pat pasinaudojo papildoma parama, kurios vertė siekė 10 milijonų eurų, ir ji buvo suteikta pagal Europos pabėgėlių fondo pirmojo būtinumo priemones: šios šalys yra Graikija, Italija ir Malta.

Šiuo metu jau pradėti mokėjimai valstybėms narėms už veiksmų finansavimą per pradinius programos metus.

Šių fondų veiklos pradžiai reikia nemažai Komisijos ir iš šalių vyriausybių pastangų. Tai rodo Europos Sąjungos įsipareigojimą įgyvendinti solidarumo principą valdant migracijos srautus.

Komisija teikia ypatingą svarbą regiono savivaldos ir vietos valdžios institucijų, taip pat nevyriausybinių organizacijų įtraukimui įgyvendinant fondų veiklą. Be to, Komisija pakvietė valstybes nares organizuoti partnerystę su valdžios institucijomis ir įstaigomis, dalyvaujančiomis programose, ir su kitais subjektais, kurie galėtų naudingai prisidėti prie jų vystymo. Šiose partnerystėse galėtų dalyvauti visos kompetentingos valstybės institucijos, ypač regioninės, vietos ir savivaldybės valdžios institucijos, taip pat ir tarptautinės institucijos bei nevyriausybinės organizacijos (NVO), atstovaujančios pilietinei visuomenei. Partnerysčių sukūrimas yra kiekvienos valstybės narės atsakomybė ir tarp kita ko priklauso nuo kiekvieno fondo ypatybių. Pagal šią struktūrą daug NVO galėtų gauti savo projektams lėšų, pavyzdžiui, iš Europos Sąjungos bendrojo finansavimo per Integracijos fondą, Sugrįžimo fondą ir Europos pabėgėlių fondą.

Europos Sąjunga parengė strategiją vaikų teisėms apsaugoti savo teritorijoje. Kokius rezultatus atnešė ligšiolinės Europos pastangos? Ar Europos lygmeniu pripažįstamos embriono – būsimojo vaiko – teisės, nepriklausomai nuo to, ar jis sveikas, ar neįgalus, ir kaip jos yra įgyvendinamos?

(FR) 2006 m. priėmusi komunikatą „Vaiko teisių strategijos link“ Komisija nuosekliai prisidėjo prie konkrečių veiksmų kovojant su bet kokiais vaikų teisių pažeidimais.

Komunikate numatytas Europos strategijos 2010–2014 m. pristatymas. Konsultacijos vyksta jau dabar.

Europos veiksmas yra pagrįstas vaiko teisių įtraukimu į visą Europos Sąjungos politiką ir į praktines iniciatyvas srityse, tenkančiose Sąjungos kompetencijai.

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija užtikrina žmogaus orumo neliečiamumo principą. Žmogaus orumo neliečiamumo principo tinkamumo nustatymas embriono atveju ir jo kaip teisinio subjekto statuso nustatymas tenka valstybių narių kompetencijai. Europos Sąjunga neturi jokios kompetencijos šiuo klausimu.

Ar Komisija galėtų nurodyti, ar ji šiuo metu teikia finansavimą neseniai Lisabonoje įkurtam Jūrų prekybos narkotikais analizės ir operacijų centrui ir ar Komisija yra susirūpinusi dėl to, kad, nepaisant didesnio siekio dalytis informacija tarp valstybių narių, fizinio pakrantės kontroliavimo stoka dėl per mažo vyriausybių, pavyzdžiui, Airijos, finansavimo pakenks tokių žvalgybos operacijų kaip Jūrų prekybos narkotikais analizės ir operacijų centro (MAOC-N) pastangoms?

(EN) Jūrų prekybos narkotikais analizės ir operacijų centras yra įstatymų vykdymo institucijų palaikoma karinė tarpvyriausybinė organizacija, įkurta pagal 2007 m. rugsėjo 30 d. Lisabonoje septynių Europos Sąjungos valstybių narių (Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Italijos, Ispanijos, Portugalijos, Airijos, Nyderlandų) pasirašytą sutartį; MAOC imasi užkardymo operacijų atviroje jūroje, koordinuodamas keitimąsi operatyviniais žvalgybos (jūros ir oro) duomenimis, turimais ištekliais ir parengtu personalu, reaguodamas į grėsmę, kurią kelia transatlantinė narkotikų prekyba.

Informacijos rinkimo, keitimosi ir analizės tikslas yra optimizuoti sutartį pasirašiusių valstybių narių karinių jūrų ir oro išteklių naudojimą. Centro veikimo sritis, kaip apibrėžė pačios sutarties šalys, apima rytinę Atlanto vandenyno dalį nuo Islandijos iki Gerosios Vilties kyšulio, įskaitant Europos ir Vakarų Afrikos pajūrius.

Nuo 2008 m. sausio Komisija šiame centre turi stebėtojo statusą, tokį patį statusą turi Jungtinių Valstijų (JAV) jungtinis tarpinstitucinis specialios paskirties būrys „Pietūs“ (JIATF-S), kurio būstinė yra Ki Veste (JAV) ir kuriame dalyvauja kai kurios Europos Sąjungos valstybės narės, dėl regioninio veiklos pobūdžio (Karibų matmuo), apimančio kai kurias valstybių narių teritorijas, ypač įtrauktąsias pagal TEC IV skyrių, ir Kanadą. Brazilija taip pat parodė norą tapti stebėtoja.

Komisija bendrai finansuoja MAOC-N veiklą, suteikdama 661 000 eurų pagal Teisingumo, laisvės ir saugumo generalinio direktorato⁽¹⁾ ISEC biudžeto eilutę⁽²⁾, kaip Prevencijos ir kovos su nusikalstamumu programos dalį, mokėdama darbuotojų atlyginimus ir įrangos kainas iki 2010 m.

Kadangi ne visos Europos Sąjungos valstybės narės yra prisijungusios prie MAOC-N, svarbu, kad šio centro iniciatyvos nei dubliuotųsi, nei prieštarautų galimoms iniciatyvoms, kurių ketinama imtis Europos Sąjungos lygmeniu ar kurias ketina vykdyti kurios nors MAOC-N nepriklausančios Europos Sąjungos valstybės narės. Todėl Europolui paskirta užduotis atidžiai stebėti šios regioninės jūrų teisės įgyvendinimo organizacijos veiklą, dalyvaujant vykusiuose MAOC-N vykdomosios tarybos susitikimuose bei nuo 2009 m. sausio mėn. skiriant ryšių palaikymo pareigūną.

Komisija mano, kad Europolas yra tinkama institucija Europos Sąjungos teisės įgyvendinimo bendradarbiavimui, būtent keitimuisi žvalgybine informacija, siekiant užtikrinti darną ir suderinamumą bei išvengti galimo įgaliojimų, užduočių ir išlaidų dubliavimo.

Todėl, esant tokiai padėčiai, Komisija i) palaiko jūrų teisės įgyvendinimo darbą su kitomis jūrų regioninėmis iniciatyvomis ir ii) artimai stebi sąveiką su dideliu Bendrijos teisynu laivybos saugos, apsaugos ir aplinkos srityse bei rūpinasi galimu bendradarbiavimu su kitais veikėjais, ypač tokiomis Europos institucijomis kaip FRONTEX ir EMSA⁽³⁾, kurios turi laikytis skirtingų specifinių taisyklių.

2009 m. prasidės bandomasis projektas, kuriuo siekiama išbandyti sprendimus, padedančius veiksmingiau dalytis jūrų žvalgybos informacija tarp jūrų reikalų valdžios institucijų Viduržemio jūroje ir Atlanto prieigose, ir parengiamuoju veiksmu bus nuspręsta, ar efektyviai veikia erdvėje esantys imtuvai, skirti pagauti AIS nustatymo signalus toli nuo pakrantės.

Kokia yra Komisijos nuomonė apie Vienoje veikiančios Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros darbą, kuri, daugelio ekspertų teigimu, arba dubliuoja Europos Tarybos darbą, arba įsitraukia į ideologinę agitaciją, neturinčią nieko bendro su tradicine žmogaus teisių samprata? Koks yra FRALEX grupės vaidmuo Agentūroje? Teigiama, kad ši grupė susidarė iš tinklo, kuriam priklausė dabartinis agentūros vadovas Morten Kjærum, kuris dabar, regis, gavo konsultavimo sutartį ketveriems metams su 10 mln. eurų biudžetu.

(FR) Komisija palaiko ligi šiol Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros atliktą darbą pagal Tarybos suteiktą įgaliojimą ir su susidomėjimu laukia tebevykstančio darbo rezultatų.

Bendras klausimas dėl bet kokio galimo Europos Tarybos atliekamo darbo dubliavimo buvo išspręstas Agentūros steigimo reglamente. Tarybos Europos ir Bendrijos pasiektame susitarime buvo sukurti mechanizmai, padedantys išvengti darbo dubliavimo.

Agentūra yra nepriklausoma nuo Komisijos, ir ji savarankiškai nustato savo darbo metodus ir vidaus organizaciją.

2007 m. liepos mėn. Agentūra, siekdama įgyvendinti savo naujus, platesnius įgaliojimus, paskelbė konkursą teikti reikalingas teisines žinias. 2007 m. lapkričio ir gruodžio mėn. Agentūra pasirašė sutartis su įvairiais rangovais, atrinktais pagal griežtus kriterijus, įskaitant ir FRALEX. Šios sutartys buvo pasirašytos iki 2008 m. birželio, tai yra anksčiau nei dabartinis vadovas pradėjo eiti savo pareigas. Jos galioja ketverius metus ir jų vertė gali siekti maždaug iki 4 mln. eurų. Papildoma informacija pateikiama Agentūros interneto svetainėje.

Remiantis neseniai įvykusios antrosios Europos ir Afrikos konferencijos dėl imigracijos, įvykusios Paryžiuje 2008 m. lapkritį, rezultatais, kokių pasiūlymų Komisija ketina pateikti spręsdama nelydimų migruojančių nepilnamečių, neteisėtai gyvenančių Europos Sąjungos teritorijoje, problemą?

(FR) Komisija žino apie sunkumus, su kuriais susiduria valstybės narės dėl daugelio nelydimų nepilnamečių atvykimo. Šiuo klausimu Komisija pabrėžia, kad dabartinė politika gali būti panaudojama šiai problemai spręsti skirtingais aspektais ir visiškai apginant vaiko interesus, net jei dar negalima rasti visapusio šios problemos sprendimo.

Kalbant apie vidaus politiką, Bendrijos priemonėse, veikiančiose imigracijos ir prieglobsčio srityje, numatomos sąlygos, užtikrinančios geresnę nepilnamečių, ypač nelydimų nepilnamečių, teisių apsaugą⁽¹⁾. Programa „Solidarumas ir migracijos srautų valdymas 2007–2013 m.“ ir konkrečiau – Integracijos fondas, Europos pabėgėlių fondas ir Sugrįžimo fondas taip pat apima priemones ir politiką, skirtas nelydimiems nepilnamečiams.

Kalbant apie išorinį matmenį, ši problema neseniai buvo įtraukta į Bendradarbiavimo programos, kuri buvo priimta per Europos ir Afrikos konferenciją Paryžiuje dėl migracijos ir plėtros, prioritetus ir į Tarybos išvadas dėl visuotinio migracijos problemų sprendimo metodo.

Pasinaudodama „Aeneas“ programa ir po jos vykdyta temine programa „Migracija“ Komisija jau dabar teikia paramą keliems projektams šioje srityje, kuriais specialiai siekiama padėti atvykusiems į Ispaniją nelydimiems marokiečių kilmės nepilnamečiams. Šie projektai padeda nepilnamečiams integruotis savo kilmės šalyje ir užkerta kelią iš ten išvykti dar didesniam skaičiui nelegalių migrantų nepilnamečių. Be to, buvo atrinktos naujos iniciatyvos Maroke, Alžyre ir Senegale, kurios bus finansuojamos 2009 m.

Tačiau akivaizdu, kad reikia skirti daugiau dėmesio nelydimų nepilnamečių problemai. Tai bus vienas iš prioritetų per kitą kvietimą teikti pasiūlymus migracijos ir prieglobsčio teminei programai (pirmoje 2009 m. pusėje). Be to, šis klausimas bus iškeltas Europos Sąjungos sutarčių su trečiosiomis šalimis migracijos klausimams skirtuose punktuose ir darbotvarkėje dėl politinių dialogų su trečiosiomis šalimis. Galų gale nepilnamečių padėtis galėtų tam tikru mastu tapti konkrečių judumo partnerystės struktūroje bendradarbiavimo pasiūlymų tema.

Kalbant apie būsimus pasiūlymus šioje srityje, reikia nepamiršti, kad 2009 m. rudenį Europos Vadovų Taryba priims naują penkerių metų programą Teisingumo, laisvės ir saugumo srityje, kuri pakeis Hagos programą („Stokholmo programą“). Bet kokia nauja politika ar priemonė turi būti siūloma ir aptariama atsižvelgiant į šią rengiamą naują programą.

JT Generalinė Asamblėja ketina aptarti deklaraciją dėl tarptautinės farmakologinės politikos 2009 m., praėjus dešimčiai metų po iniciatyvų rinkinio, pavadinto „Pasaulis be narkotikų – mes galime tai pasiekti“ pradžios, kurios teikė vilties, kad bus drastiškai sumažinta pagal atitinkamas JT konvencijas uždraustų medžiagų paklausa ir pasiūla. Dauguma valstybių narių laikinai sustiprino ar įvedė labiau pragmatišką politiką dėl narkotikų, o Nyderlanduose merai reikalauja įvesti reguliuojamą kanapių gamybą.

Kokią poziciją Europos Komisija užims Generalinės Asamblėjos parengiamosiose tarptautinėse konferencijose 2009 m.? Ar Komisija nemano, kad yra būtina įvertinti tarptautinės narkotikų politikos išlaidas ir naudą bei raginti priimti atitinkamus tarptautinių sutarčių pakeitimus, kaip prašė daug suinteresuotųjų šalių?

(EN) 2009 m. kovo mėn. Jungtinių Tautų (JT) Narkotinių medžiagų kontrolės komisijos (angl. CND) posėdžio aukšto lygio grupėje priimant naują politinę deklaraciją bus baigta apžvalga apie 1998 m. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos ypatingosios sesijos, paprastai vadinamos Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos ypatingąja sesija (angl. UNGASS) 98⁽¹⁾, deklaracijas dėl pasaulinės narkotikų problemos.

Rengdama UNGASS 2008 apžvalgą, Komisija aktyviai palaikė procesą, inter alia, suteikdama finansavimą JT ekspertų grupėms, kurios teikė patarimus UNODC⁽²⁾ dėl 1998 m. deklaracijų įgyvendinimo. Be to, Komisija aktyviai prisidėjo prie Europos Sąjungos nuomonės dokumento dėl UNGASS apžvalgos proceso, kurį Tarybą priėmė 2008 m. spalio mėn.⁽³⁾

Šioje JT struktūroje Komisija neturi jokios kompetencijos – išskyrus narkotinių medžiagų pirmtakų sritį – atstovauti Europos Sąjungai ir jos valstybėms narėms. Pastarosios atstovauja pačios sau, o Europos Sąjungos atstovus koordinuoja Europos Sąjungai pirmininkaujanti valstybė, kurios tikslas yra pristatyti kiek galima daugiau bendrų ES pozicijų. Anksčiau minėtame Europos Sąjungos nuomonės dokumente dėl UNGASS yra pareiškiama tokia bendra pozicija.

Šiame dokumente Europos Sąjungos valstybės narės daro išvadą, kad nors buvo pasiekta pažangos kai kuriose 1998 m. deklaracijų ir papildomų veiksmų planų įgyvendinimo srityse, pasaulinė narkotikų problema nebuvo suvaldyta ir ji nesumažėjo, nors tai buvo pagrindinis 1998 m. politinės deklaracijos tikslas.

Nuomonės dokumente dar kartą patvirtinamas Europos Sąjungos įsipareigojimas dėl JT narkotikų konvencijų, priimtų 1961, 1971 ir 1988 m., ir pakartojami 1998 m. deklaracijų tikslai ir siekiniai. Kartu šiame dokumente raginama rimtai įvertinti per praėjusį dešimtmetį įgytą patirtį ir įtraukti išmoktas pamokas. Dokumente taip pat pristatoma daug pagrindinių principų būsimoms deklaracijoms ir veiksmų planams, tarp jų:

subalansuoto metodo JT narkotikų politikoje stiprinimą, pastangų dėl narkotikų paklausos sumažinimo didinimą ir žalos sumažėjimo pripažinimą veiksmingu ir svarbiu narkotikų politikos elementu;

didesnį dėmesį žmogaus teisių ir proporcingumo principo laikymuisi taikant teisingumo vykdymo veiksmus, įgyvendinant narkotikų politiką ir kišimąsi į paklausos ir pasiūlos mažinimą;

tvirtą pasisakymą už tvarią alternatyvią plėtrą, nelaikant to sąlyga iš anksto išnaikinti narkotinių augalų laukus;

stipresnį pabrėžimą, kad įrodymais (o ne ideologija) grįstai politikai reikia įvertinimo, duomenų surinkimo ir stebėjimo.

Be to, 2009 m. pradžioje Komisija toliau skelbs plataus tyrimo, apimančio „Išsamią neteisėtų narkotinių medžiagų pasaulio rinkos analizę ir politikos priemones šiai rinkai sumažinti“ rezultatus. Šis tyrimas yra pavyzdys, kaip Komisija prisideda prie žinių pagrindo, kuriuo remiasi Europos ir tarptautinė narkotinių medžiagų politika. 2008 m. rugsėjo mėn. Komisija taip pat pateikė kitus veiksmų pasiūlymus pagal ES kovos su narkotikais veiksmų planą (2009–2012 m.), ypač pabrėždama bendrą stebėjimą, duomenų rinkimą ir praktinį narkotikų tiekimo sumažinimo bei įstatymų vykdymo įvertinimą, nes šios sritys iki šiol buvo mažai nagrinėtos arba bent jų analizės rezultatai nebuvo skelbiami.

Savo 2006 m. sausio 17 d. rezoliucijoje P6_TA(2006)0005 dėl strategijų, skirtų sutrukdyti neteisėtai prekybai moterimis ir vaikais, kurie neapsaugoti nuo seksualinio išnaudojimo (2004/2216 (INI)), Parlamentas laikėsi nuomonės, kad valstybių narių veiksmai turi atitikti jų politinius pareiškimus ir kad valstybės narės turi veiksmingiau perkelti atitinkamus Bendrijos teisės aktus, ypač gerindamos operatyvinį bendradarbiavimą ir keitimąsi atitinkamais duomenimis tarpusavyje ir su Europolu bei Eurojustu.

Ar Komisija gali nurodyti, kokios pažangos buvo pasiekta dėl operatyvinio bendradarbiavimo sprendžiant neteisėtos prekybos žmonėmis nusikaltimus ir dėl keitimosi atitinkamais duomenims tarp valstybių narių ir su Europolu ir Eurojustu?

(EN) 2008 m. pradžioje valstybių narių perduota informacija rodo teigiamą tarptautinio bendradarbiavimo kovoje su prekyba žmonėmis tendenciją. Ypač valstybės narės dabar labiau nei bet kada nors anksčiau yra parengusios naudotis Europolo ir Eurojusto ištekliais, siekdamos pagerinti institucinio atsako į prekybą žmonėmis kokybę.

Kalbant apie valstybių narių vykdomą informacijos ir duomenų teikimą Europolui, 2007 m. birželį buvo atverta analizės darbo byla (angl. AWF) „Feniksas“, kurioje daugiausia dėmesio skiriama prekybai žmonėmis. 22 valstybės narės pranešė apie savo paramą šiai darbo bylai, ir analizės darbo byla šiuo metu remia daug skirtingų prekybos žmonėmis seksualiniam bei darbo išnaudojimui ir prekybos vaikais tyrimų. Nuo 2007 m. rugsėjo mėn., kai buvo atverta analizės darbo byla „Feniksas“, valstybės narės persiuntė 131 informacinius įnašus į darbo bylą.

Be to, 2006 m. balandžio mėn. pradėjus veikti Europolo informacijos sistemai (EIS), taip pat buvo atlikti 127 valstybių narių įnašai į šią informacijos sistemą apie prekybos žmonėmis atvejus.

Kalbant apie Eurojusto vaidmenį, 2008 m. buvo užfiksuoti 78 nauji prekybos žmonėmis atvejai. Tendencija rodo esminį padidėjimą, nes 2004 m. buvo užfiksuota 13 atvejų ir 2006 m. užfiksuoti 33 atvejai. Eurojustas 2007 m. taip pat rengė 10 koordinavimo susitikimų, specialiai skirtų prekybos žmonėmis ir kontrabandos problemoms, ir tai sudaro daugiau kaip 10 proc. Eurojusto rengiamų koordinavimo susitikimų.

Graikijos vyriausybė neseniai parengė įstatymo projektą, nustatantį su pilietybės ir imigracijos politika susijusias vaiko teisės normas. Graikijoje gimę imigrantų vaikai, kuriems suėjo 18 m. ir kurių tėvai teisėtai gyvena šalyje, tam tikromis sąlygomis gali įgyti „ilgą laiką gyvenančio imigranto“ statusą, bet ne Graikijos pilietybę. Įstatymo projekte neatsižvelgiama į vaikus, kurie negimė Graikijoje, bet joje užaugo ir mokosi Graikijos mokyklose, ar į panašius vaikų atvejus, kai jų tėvai neteisėtai gyvena šalyje. Europos Sąjunga yra pasirašiusi JT vaiko teisių konvenciją, ir Komisija taip pat pabrėžė komunikate (COM (2006) 0367), kad „Dar vienas išbandymas yra užtikrinti, kad ES ir valstybių narių teisės aktuose ir politikoje būtų visapusiškai saugomos imigrantų, politinio prieglobsčio prašančiųjų ir pabėgėlių vaikų teisės.“

Ar Komisija mano, kad anksčiau išdėstytos nuostatos yra suderinamos su Bendrijos teise ir žmogaus teisėmis? Kokių priemonių ji imsis, kad bendrai apsaugotų imigrantų vaikų teises?

(FR) Graikija turi išskirtinę kompetenciją nustatyti sąlygas, kuriomis trečiosios šalies gyventojas gali įgyti Graikijos pilietybę. Šio klausimo Bendrijos teisė nesprendžia.

O dėl bendros imigracijos politikos, vienas iš svarbiausių Direktyvos 2003/109 reikalavimų ilgalaikio gyventojo statusui įgyti yra penkerių metų trukmės teisėtas gyvenimas toje šalyje. Klausimas yra susijęs su vaikų, kurių tėvai neteisėtai gyvena toje šalyje, padėtimi. Remiantis Direktyva 2003/109, iš šių vaikų nėra automatiškai atimama teisė įgyti ilgalaikio gyventojo statusą. Šį statusą iš principo gali įgyti 18 m. neturintis nepilnametis, nepriklausomai nuo jo tėvų statuso, jei yra įvykdytos visos minėtoje direktyvoje išdėstytos sąlygos. Be to, šioje direktyvoje išdėstytos sąlygos, kuriomis galima įgyti ilgalaikio gyventojo statusą, yra baigtinės. Kadangi nėra jokio įpareigojimo gimti valstybės narės teritorijoje, atrodo, kad tokios sąlygos įvedimas Graikijos įstatymuose prieštarautų minėtai direktyvai. Todėl Komisija susisieks su Graikijos valdžios institucijomis dėl išsamesnės informacijos šiais dviem klausimais.

Kalbant apie vaikų teises, valstybės narės turi gerbti pagrindines teises, kurios kyla iš valstybių narių konstitucinių tradicijų ir jų tarptautinių įsipareigojimų. 1989 m. Jungtinių Tautų priimta Vaiko teisių konvencija, kurią ratifikavo visos Europos Sąjungos valstybės narės, įpareigoja ją pasirašiusias valstybes gerbti ir užtikrinti kiekvieno jų jurisdikcijoje esančio vaiko teises, nepriklausomai nuo vaiko padėties ir taip pat nepriklausomai nuo vaiko tėvų kaip gyventojų statuso.

Ar Komisija numato parengti Bendrijos priemonę, skirtą specialiai spręsti duomenų paieškos ir asmens duomenų „profiliavimo“ problemą, ypač sukuriant apsaugas nuo tokių neigiamų padarinių kaip nepagrįstas kišimasis į privatų gyvenimą, diskriminacija ir stereotipų kūrimas?

(FR) Šiuo metu Komisija neturi planų pristatyti teisinę priemonę, skirtą specialiai profiliavimo klausimui.

Sąlygos, kuriomis galima vykdyti asmens duomenų apdorojimą, yra išdėstytos 1995 m. spalio 24 d. Direktyvoje 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis⁽¹⁾.

Šioje direktyvoje išdėstomi duomenų apdorojimo vadybininkų įsipareigojimai, nesvarbu, ar jie atstovautų bendrovėms, ar vyriausybėmis. Ten taip pat išdėstomos asmenų, kurių duomenys yra apdorojami, teisės ir nurodomos sankcijos bei pagalbos priemonės, kai yra pažeidžiamos šios teisės ir įsipareigojimai.

Būtent šios direktyvos 15 straipsnis draudžia, jei nebuvo padaryta išimtis, taikyti automatizuotus sprendimus.

Ši sąlyga nustato, kad asmenys negali būti verčiami vykdyti sprendimus su teisinėmis pasekmėmis ar būti labai paveikiami tokių sprendimų, jei sprendimai pagrįsti vienu automatizuotu duomenų apdorojimu. Priimant tokius sprendimus, visada būtinas asmens dalyvavimas.

Europos Taryba savo ruožtu rengia profiliavimo rekomendacijos projektą, kuris nemažai remiasi minėtos direktyvos 15 straipsniu. Tikimasi, kad rekomendaciją Ministrų komitetas priims iki 2009 m. pabaigos. Komisija aktyviai dalyvauja šiame darbe, kuriam reikės koordinavimo Europos Sąjungos lygmeniu, kai projektas bus dar labiau išplėtotas.

Savo atsakyme į mano klausimą raštu P-6247/07 dėl nusikalstamumo prevencijos ir kovos su nusikalstamumu Komisija išdėstė, kad jos bendru biudžetu, sudarančiu 600 mln. eurų, siekiama suteikti finansinę pagalbą veiksmams pagal Europos Sąjungos sutarties VI antraštinę dalį dėl visų nusikaltimų tipų.

Kokia dabar yra finansinės pagalbos priėmimo procentinė dalis? Kokiems priemonių tipams buvo suteikti finansai ir kurios valstybės narės kreipėsi dėl finansavimo?

(EN) Priemonių tipai:

Nusikalstamumo prevencija ir kova su nusikalstamumu (angl. ISEC) yra labai plati programa, ji apima labai įvairią veiklą. Ji apima tokius veiksmus:

konferencijas ir seminarus (pvz., aukšto lygio konferenciją dėl bendradarbiavimo tarp nacionalinių turto atgavimo įstaigų Europos Sąjungoje užmezgimo, kurią suorganizavo Europolas);

jungtines operacijas (pvz., jungtinę muitinių operaciją ATHENA, kurią valdė Prancūzijos bendroji muitinė ir akcizų valdyba);

policijos pareigūnų mainus (pvz., mainų programą vyresniesiems policijos pareigūnams, kurią organizavo CEPOL⁽¹⁾),

paramą Priumo sutarties įgyvendinimui (pvz., techninių Čekijos policijos gebėjimų kūrimą, kad būtų įgyvendinti Priumo sutarties principai) ir daugelį kitų (kaip apibūdinta metinėse darbų programose);

paramą nusikaltimų aukoms (pvz., Nusikaltimų aukų palaikymo tinklą, kurį organizavo Lenkijos teisingumo ministerija);

kovą su prekyba žmonėmis (pvz., projektą „Prekyba žmonėmis: duomenų rinkimas ir suderintos informacijos valdymo sistemos“, kurį įgyvendino Portugalijos vidaus reikalų bendrasis direktoratas).

Biudžeto naudojimas:

2007 m. nusikalstamumo prevencijos ir kovos su nusikalstamumu programai buvo paskirta 44,6 mln. eurų. Bendra 2007 m. paskirtų lėšų suma yra 37,5 mln. eurų.

2008 m. bendras programos biudžetas siekė 51 mln. eurų. Ligi šiol iš biudžeto panaudota 36 mln. eurų.

Išsamus biudžeto paskirstymas pateiktas priede.

Dėl finansavimo besikreipiančios valstybės narės:

2007 ir 2008 m. 25 valstybių narių institucijos pateikė paraiškas dotacijoms. 2 šalys, kurios to nedarė, yra Liuksemburgas ir Slovėnija. Vis dėlto institucijos iš šių valstybių narių dalyvavo projektuose kaip partnerės.

2008 m. statistika (bendrai veiksmų dotacijoms ir veiksmų dotacijoms partnerysčių struktūrose) yra tokia:

Pateiktų paraiškų skaičius: 167 (atrinkta: apie 95 projektus).

Pateiktų paraiškų pasiskirstymas pagal pretendentų valstybę:

AT

1

DE

23

FI

4

IT

31

PL

5

BE

2

DK

1

FR

9

LT

3

PT

1

BG

4

EE

1

GB

29

LV

3

RO

1

CY

1

EL

1

HU

4

MT

1

SE

11

CZ

3

ES

12

IE

1

NL

8

SK

7

Priedas. Išsamus biudžeto paskirstymas (mln. eurų)

2007

2008

Numatyta biudžete

Suteikta

Projektų skaičius

Numatyta biudžete

Suteikta

Projektų skaičius

Veiksmų dotacijos

18,5

24

78

23,5

16,5

50

Veiklos dotacijos

0,6

0

0

0,6

0

0

Veiksmų dotacijos pagal partnerystes pagrindų susitarimus

17

8,4

45

12

15,2

46

Dotacijos įstaigoms, esant monopolijų sąlygoms

3,5

2,3

2

1,6

1,4

2

Viešieji pirkimai

5

2,8

37

13

2,9

21

Iš viso

44,6

37,5

50,7

36

2007 m. gruodžio 21 d. prie Šengeno erdvės prisijungė Čekija, Estija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Malta, Slovakija, Slovėnija ir Vengrija. Tačiau dėl techninių nesklandumų ir nustatytų terminų nesilaikymo jos prisijungė prie pirmosios kartos (SIS 1+), o ne prie antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II), kaip buvo planuota iš pradžių. 2001 m. gruodžio 6 d. Komisija buvo įgaliota sukurti naująją sistemą, kurios veikimo pradžia numatyta 2007 m. kovo mėn. Po to, kai kelis kartus nepavyko laikytis nustatytų terminų, buvo paskelbtas naujas tvarkaraštis, pagal kurį SIS II turėtų pradėti veikti iki 2008 m. gruodžio 17 d.

Norėčiau sužinoti, kokia šiuo metu yra SIS II sistemos padėtis ir ar jos įgyvendinimas, ypač naujosiose šalyse, nesusilpnins Šengeno valstybių sienų kontrolės.

(FR) Antrosios kartos Šengeno informacinė sistema (SIS II) turėtų laiku pakeisti einamą SIS 1+ sistemą, kuri remiasi 1990 m. suprojektuota platforma. SIS II naudos naujausias technologijas, pasiūlys naujas funkcijas ir pasirinkimą įtraukti biometrinius duomenis. Papildydamos techninę pažangą, su SIS II susijusios teisėkūros priemonės apima nuostatas dėl duomenų apsaugos ir skaidrumo Parlamentui stiprinimo.

2008 m. lapkričio ir gruodžio mėn. Komisijos svarbiausias rangovas SIS II vystymui atliko nemažai testų, kad įrodytų centrinės sistemos, veikiančios interaktyviai su nurodytu nacionalinių sistemų skaičiumi, funkcionalumą.

Paskutinė bandymų ataskaita ir Komisijos kokybės rangovo analizė patvirtina, kad rangovas iš esmės negalėjo parodyti teisingo daugelio iš SIS II reikalaujamų funkcijų veikimo. Todėl jie negalėjo įvykdyti visų savo sutartinių įsipareigojimų.

Ši kliūtis taip pat paveiks projekto vykdymo grafiką. Reikės persvarstyti tikslą paleisti SIS II 2009 m. rugsėjį.

Tačiau sunkumai, su kuriais susiduria SIS II, nesukelia problemų vykdyti valstybių narių sienų priežiūrą, nes SIS 1+ ir toliau šiuo metu atlieka savo vaidmenį, užtikrindama aukštą saugumo lygį prie išorinių Šengeno erdvės sienų.

Komisijos prioritetas per artimiausius mėnesius bus padaryti visa, kas galima, kad būtų įveikti dabartiniai sunkumai ir turėtume veikiančią sistemą, kuri atitiktų teisinę struktūrą ir visiškai atitiktų naudotojų reikalavimus.

Prieš kelias dienas Atėnuose policininkas šaltakraujiškai nužudė 15 metų moksleivį Alexandrą Grigoropoulą ir taip sukėlė protestų ir manifestacijų audrą Graikijoje, kuri kyla po panašių atvejų, kai atimama gyvybė po dešimtmečius trukusių brutalių veiksmų, vykdytų policijos ir valstybinių institucijų Graikijoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje. Tokie atvejai natūraliai ir numatomai kyla iš teroro ir represijų aplinkos, kurią palaiko beprecedentiniai autoritariniai Europos Sąjungos ir valstybių narių priimti teisės aktai, sukūrę iki šiol neprilygstamo dydžio leviataną, skirtą užgniaužti pagrindines žmogaus teises ir demokratines laisves bei elgtis su žmonėmis ir organizuotais žmonių protesto judėjimais kaip su „vidaus priešais“.

Ar Komisija nemano, kad ši teisinė struktūra palaiko ir didina valstybės institucijų brutalumą bei savavališkus policijos veiksmus? Ar ji pripažįsta, kad valstybės represijos priemonės neturi riboti žmogaus teisių ir demokratinių laisvių ir ar ji imsis veiksmų, kad pakeistų žeidžiančias teisės aktų nuostatas?

(FR) Komisija nuliūdo, sužinojusi apie tragišką Alexandro Grigoropoulo mirtį ir jos aplinkybes.

Remiantis turima informacija, Graikijoje pradėta teisminė byla. Būtent Graikijos teismai turi priimti teismo sprendimą dėl faktų, kurie sukėlė šio moksleivio tragišką mirtį, kai tik bus baigtas tyrimas.

Komisija išreiškia savo įsipareigojimą gerbti laisvę reikšti savo įsitikinimus ir susirinkimų laisvę, kuri apima teisę rengti demonstracijas. Kartu ji tvirtai smerkia smurtinius išpuolius per demonstracijas Graikijoje.

Sąjunga yra pagrįsta laisvės, demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms bei teisėtumo principais, kurių laikosi visos valstybės narės.

Visuose savo veiksmuose Europos Sąjunga gerbia ir palaiko pagrindines teises, kaip jas užtikrina Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija ir Žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių apsaugos konvencija.

Taigi Komisija tvirtai neigia gerbiamojo Parlamento nario tvirtinimus, kad incidentai Graikijoje yra Sąjungos politikos ar teisės aktų padarinys.

Ar Komisija mano, kad Europos Sąjunga gali įvesti naują reguliavimo struktūrą per artimiausius mėnesius, kad galėtų valdyti būsimą pasaulio finansų rinkos veikimą, ypač su išrinktuoju prezidentu Baracku Obama ir su Indijos bei Kinijos vyriausybėmis?

(EN) Finansų krizė parodė, kaip šiandien yra susijusi pasaulio finansų rinka. Didžiojo dvidešimtuko (G-20) procesas žymi naują tarptautinio ekonominio ir finansinio bendradarbiavimo fazę, kai labiau išsivysčiusios ekonomikos valstybės glaudžiau dirba su besivystančiomis šalimis. Tai labai svarbu, jei mes norime užtikrinti stabilesnę pasaulio ekonomikos ir finansų sistemą.

Per 2008 m. lapkričio 15 d. Vašingtone vykusį aukščiausiojo lygio susitikimą G-20 lyderiai pritarė veiksmų planui, kuriuo siekiama reformuoti pasaulio finansų rinką pagal penkis bendrus principus: i) stiprinti finansų rinkos skaidrumą ir atsakingumą bei suderinti skatinimo priemones, siekiant išvengti per didelės rizikos; ii) stiprinti reguliavimo režimą, protingą priežiūrą ir rizikos valdymą bei užtikrinti, kad visos finansų rinkos, produktai ir dalyviai būtų reguliuojami ar prižiūrimi, kaip yra tinkama pagal aplinkybes; iii) skatinti finansų rinkos vientisumą stiprinant investuotojų ir vartotojų apsaugą, vengiant piktnaudžiavimo tarnyba, užkertant kelią neteisėtam manipuliavimui rinka, apgaulingiems veiksmams ir piktnaudžiavimui bei apsaugant nuo neteisėtų finansinių rizikų, kurios kyla iš nebendradarbiaujančių jurisdikcijų; iv) stiprinti pasaulinį bendradarbiavimą reguliavimo, krizių prevencijos, valdymo ir sprendimo srityse ir v) pertvarkyti tarptautines finansų institucijas (t. y. „Bretton Woods“ institucijas), siekiant padidinti jų teisėtumą ir veiksmingumą. Veiksmų plane yra numatyti didelio prioriteto veiksmai, kurie bus baigti iki 2009 m. kovo 31 d., taip pat daug vidutinės trukmės veiksmų. Europa atlieka visavertį vaidmenį, paversdama šiuos principus praktiniais ir suderintais veiksmais iki kito G-20 aukščiausiojo lygio susitikimo 2009 m. balandžio 2 d. Londone.

Nors G-20 valstybių vadovai pripažino, kad už reguliavimą visų pirma yra atsakingi regioniniai ir nacionaliniai reguliuotojai, G-20 sutiko, kad reikia intensyvinti tarptautinį bendradarbiavimą, stiprinti tarptautinius standartus ir jų nuoseklų įgyvendinimą, siekiant apsisaugoti nuo nepalankių tarpvalstybinių, regioninių ir pasaulinių įvykių, paveikiančių tarptautinį finansų stabilumą. Komisija neabejotinai džiaugiasi tarptautinėmis pastangomis reformuoti pasaulio finansų sistemas ir aktyviai prisideda prie šių pastangų. Tokios svarbios šalys kaip Jungtinės Valstijos, Brazilija, Indija ir Kinija dalyvauja šioje veikloje, ir Komisija įsitikinusi, kad šis procesas iš tikrųjų sustiprins finansų rinką bei reguliavimo režimą, tokiu būdu mažinant panašių krizių tikimybę ateityje. Kadangi Komisija atstovauja Europos Sąjungai kai kuriose svarbiose politikos srityse ir rengia bei įgyvendina esmines teisės aktų dalis finansinių paslaugų srityje, ji ir toliau bus aktyvi bei suinteresuota partnerė šiose tarptautinėse diskusijose.

Per keletą praėjusių mėnesių Komisija, pateikdama pasiūlymus dėl valstybių narių mokėjimų balanso, dėl indėlių garantijos planų, dėl Kapitalo reikalavimų direktyvos (COM(2008)0602) ir dėl kredito reitingo agentūrų, ėmėsi veiksmų atkurti ekonomikos ir rinkos stabilumą bei pašalinti finansų sistemos neaiškumus. Siekdama toliau padėti ekonomikai atsigauti, kokius pasiūlymus rengia Komisija, kurie paskatintų tikrosios ekonomikos plėtrą, verslumą ir konkurencingumą, ypač MVĮ sektoriuje?

(EN) 2008 m. lapkričio 26 d. Komisija, siekdama pateikti tinkamą Europos masto politinį atsaką dabartiniam ekonomikos nuosmukiui, pasiūlė Europos ekonomikos atkūrimo planą⁽¹⁾. Jame pristatoma struktūra veiksmų, kurių bus imamasi Europos Sąjungoje ir valstybių narių lygmeniu. Per 2008 m. gruodžio 11–12 d. Briuselyje vykusį Europos Vadovų Tarybos susitikimą buvo susitarta dėl šio atkūrimo plano ir jo svarbiausio pasiūlymo dėl neatidėliotino biudžetinių skatinimo priemonių paketo, kurį sudaro 200 mlrd. eurų (1,5 proc. Europos Sąjungos bendrojo vidaus produkto), kartu su kitais prioritetiniais veiksmais, kylančiais iš struktūrinių Lisabonos strategijų reformų ir skirtais stiprinti ilgalaikį Europos Sąjungos ekonomikos vystymąsi ir prisitaikymo gebėjimus.

Atkūrimo plane įtrauktos tiek Bendrijos, tiek valstybių narių lygmeniu vykdomos priemonės, kuriomis siekiama atkurti tikrosios ekonomikos vystymąsi ir padidinti konkurentiškumą, ypač mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ). Valstybių narių buvo paprašyta pateikti nacionalinius biudžetų skatinimo veiksmus. Be to, buvo pasiūlyta daug iniciatyvų tiek Bendrijos, tiek valstybių narių lygmeniu, įskaitant:

pagrindinę Europos užimtumo palaikymo iniciatyvą;

verslo prieigos prie finansavimo pagerinimą, ypač per Europos investicijų banko paketą, kurį sudaro 30 mlrd. eurų paskolų MVĮ;

pasiūlymus didinti ir plėtoti investicijas į Europos infrastruktūrą bei skatinti didelio pralaidumo interneto jungtis;

pasiūlymus gerinti energijos vartojimo efektyvumą pastatuose ir didinti ekologiškų produktų vartojimą.

Pagrindinis Atkūrimo plano dalykas yra visiškas Mažųjų įmonių akto veiksmų plano įgyvendinimas⁽²⁾. Siekiant gerokai sumažinti verslui tenkančią administracinę naštą, skatinti jų apyvartą ir padėti didesniam skaičiui žmonių tapti verslininkais, Bendrija ir valstybės narės yra raginamos:

užtikrinti, kad bet kur Europos Sąjungoje verslą būtų galima pradėti per tris dienas ir tai nieko nekainuotų, ir kad formalumai pirmam darbuotojui samdyti galėtų būti atlikti prie vieno langelio;

panaikinti reikalavimą labai mažoms įmonėms rengti metines ataskaitas ir apriboti kapitalo reikalavimus Europos individualiosioms įmonėms iki vieno euro;

pagreitinti Europos individualiųjų įmonių statuto pasiūlymo priėmimą, kad nuo 2009 m. pradžios šis statutas palengvintų tarpvalstybinę MVĮ verslo veiklą ir leistų joms dirbti pagal vieną bendrovių taisyklių rinkinį visoje Europos Sąjungoje;

užtikrinti, kad valstybės institucijos apmokėtų tiekimo ir paslaugų sąskaitas per vieną mėnesį ir tokiu būdu palengvintų likvidumo suvaržymus bei priimtų elektronines sąskaitas taip pat kaip popierines; be to, būtų išspręsti bet kokie viešųjų institucijų įsiskolinimai;

iki 75 proc. sumažinti mokesčius už prašymus išduoti ir pratęsti patentą bei dvigubai sumažinti kainas už Europos Sąjungos prekės ženklą.

Atkūrimo plane taip pat pabrėžiamas poreikis didinti investicijas į tyrimus ir plėtrą (angl. R&D), naujoves ir švietimą. Iš tiesų labai svarbu, kad pramonė, ypač MVĮ, būtų skatinama palaikyti ir net išplėsti savo veiklą, susijusią su tyrimais, plėtra ir naujovėmis. Išlaidos tyrimams ir plėtrai turi būti laikomos investicija, o ne išlaidomis, kurias reikia sumažinti. Dabar atliekamas investavimas į tyrimus ir plėtrą bei naujoves padės pagrindą stipriam Europos pramonės konkurencingumui artimoje ateityje ir vidutinės trukmės laikotarpiu. Komisija ir toliau palaikys MVĮ tyrimų ir plėtros veiklą, taikydama įvairius veiksmus pagal 7-ąją bendrąją mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programą. Pavyzdžiui, pagal specialų planą „MVĮ skirti moksliniai tyrimai“ 2009 m. bus skiriami papildomi 25 mln. eurų, siekiant finansuoti daugiau projektų, ir Komisija taip pat teiks paramą valstybėms narėms, kad jos pagerintų savo MVĮ tyrimų ir plėtros palaikymo programų koordinavimą.

Be to, Komisija Atkūrimo plane pateikė daug iniciatyvų, skirtų didinti pramonės, ypač automobilių ir statybos pramonės šakų, konkurencingumą. Komisija pradės tris svarbias viešojo ir privataus sektoriaus partnerystes, kad palaikytų naujoves ir paruoštų šiuos sektorius įveikti reikšmingus iššūkius pereinant į žaliąją ekonomiką.

Automobilių sektoriuje Europos žaliųjų automobilių iniciatyva parems veiksmingai energiją naudojančias transporto technologijas ir jų patekimą į rinką.

Statybų sektoriuje Europos efektyviai energiją naudojančių pastatų iniciatyva skatins vystyti žaliąsias technologijas ir veiksmingai energiją naudojančias sistemas bei medžiagas naujuose ir renovuotuose pastatuose, siekiant iš esmės sumažinti jų energijos vartojimą ir CO2 emisiją.

Galų gale Ateities gamyklų iniciatyva padės Europos Sąjungos gamintojams įvairiuose sektoriuose, ypač MVĮ, prisitaikyti prie pasaulinio konkurencijos spaudimo ir išplėsti technologinį Europos Sąjungos gamybos pagrindą, vystant ir integruojant tokias pažangias technologijas kaip inžinerinės technologijos taikomosioms mašinoms ir pramonės procesams, IRT ir sudėtingos medžiagos.

Atkūrimo plano Bendrijos lygmens prioritetai dar labiau detalizuoti 2008 m. gruodžio 16 d. paskelbtoje Bendrijos Lisabonos programos įgyvendinimo ataskaitoje⁽³⁾, kuri bus aptariama per pavasario Europos Vadovų Tarybos susitikimą 2009 m.

Po neseniai paskelbto Komisijos pasiūlymo (COM (2008) 0414) dėl pacientų teisių tarpvalstybinėje sveikatos priežiūros sistemoje, kuris buvo pateiktas po neseniai priimtų ETT nutarimų, patvirtinančių pacientų teises į ligoninių teikiamas paslaugas kitoje valstybėje narėje, ar, įgyvendinant šį pranešimą, Komisija mato kokių nors sunkumų ar interesų konfliktų dėl valstybių narių kompetencijos sveikatos priežiūros paslaugų srityje?

(EN) Komisijos pasiūlymas dėl Direktyvos dėl pacientų teisių į sveikatos priežiūros paslaugas kitose valstybėse narėse⁽¹⁾ jokiu būdu nepaveikia valstybių narių pareigos organizuoti ir teikti sveikatos apsaugos bei sveikatos priežiūros paslaugas. Valstybėms narėms tenka visiška atsakomybė nustatyti, kurie pacientai gali gauti tokias paslaugas ir kaip sveikatos priežiūros paslaugos turi būti teikiamos.

Pati Komisija nenumato kokio nors interesų konflikto įgyvendinant šį pranešimą dėl valstybių narių kompetencijos sveikatos priežiūros paslaugų srityje. Komisijos atliktas poveikio įvertinimas rodo, kad bendras pasiūlymo poveikis nacionalinėms sveikatos priežiūros sistemoms bus nedidelis.

Komisijos pasiūlymu dėl Direktyvos dėl pacientų teisių į sveikatos priežiūros paslaugas kitose valstybėse narėse siekiama tiesiog pagerinti pacientų padėtį tam tikromis aplinkybėmis, kai tarpvalstybinė sveikatos priežiūra jiems yra geriausias sprendimas, ir suteikti papildomą pasirinkimą pacientams, kuriems nebereikia gauti leidimo vykti planinio gydymo į užsienį pagal Reglamentą (EEB) Nr.  1408/71.

Ekonomikos ir finansų krizė veikia daugelį valstybių narių, ir kiekvieną savaitę pasirodo vis daugiau pranešimų apie naujas priemones, paveikiančias tūkstančius darbuotojų įvairiose valstybėse narėse. Investavimas į transporto infrastruktūrą yra viena iš priemonių, kuriomis Europa gali spręsti ekonomikos krizę. Transporto infrastruktūroms (geležinkelio, kelių, oro, jūrų transporto) kurti reikia nemažų investicijų, ir projektai gali būti įgyvendinti tik per vidutinės ar ilgos trukmės laikotarpius. Jei ketinama pakankamai investuoti į transporto infrastruktūrą, valstybės narės turės susitarti dėl atitinkamo TEN-T biudžeto padidinimo arba leisti savo biudžeto deficitui didėti tam tikrą laikotarpį. Kokias priemones numato Komisija, kad padėtų valstybėms narėms šiuo ekonomikos ir finansų krizės metu pasiekti reikšmingą investicijų į transporto infrastruktūrą padidėjimą?

(EN) Komisija pritaria gerbiamosios Parlamento narės teiginiui, kad investicijos į transporto infrastruktūrą atlieka svarbų vaidmenį kaip priemonė sustabdyti ekonomikos krizę. Tokie investavimo rezultatai iš tikrųjų ne tik stabilizuoja makroekonomikos poreikius ir darbo vietų kūrimą tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai, bet tuo pat metu ruošia dirvą tvariam ekonomikos vystymuisi ir didesniam produktyvumui. Visai Europai būtina paversti dabartinės krizės iššūkį nauja galimybe.

Europos ekonomikos atkūrimo planas, kurį neseniai patvirtino Taryba, yra tiesioginis Komisijos atsakas, kuriuo raginama daryti protingas investicijas, įskaitant infrastruktūros investicijas. Kalbant konkrečiau, siekiant padidinti investicijas į transporto infrastruktūrą, plane numatomi keturi konkretūs veiksmai:

1. Sustiprinti Europos investicijų banko pagrindinį kapitalą ir padidinti finansavimo iš banko galimybes apie 15 mlrd. eurų per kitus dvejus metus;

2. Atidaryti kapitalo fondą, kuris investuotų į infrastruktūros bei energetikos ir klimato kaitos projektus;

3. Suteikti galimybę privačiam sektoriui plačiau dalyvauti infrastruktūros investicijose, įtvirtinant skaidrumą teisės aktuose ir pašalinant administracines kliūtis viešojo ir privataus sektoriaus partnerystei;

4. 2009 m. pateikti papildomų 500 mln. eurų vertės kvietimą teikti pasiūlymus Transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) projektams, kuriems Bendrijos dotacija leistų pradėti darbus nuo 2009 m. pabaigos.

Tikimasi, kad vien pastarasis kvietimas pagreitins transeuropinės infrastruktūros parengimą ir mobilizuos didesnes nei 3 mlrd. eurų nacionalines investicijas. Bet akivaizdu, kad 500 mln. eurų paskola nepatenkins esamos paklausos. Kai kurių projektų darbai negali būti tęsiami dėl per mažo finansavimo, kuris ypač sumažėjo dabartinėmis ekonomikos aplinkybėmis. Daug konkretesnių TEN-T projektų galėtų būti nedelsiant paspartinti, o tai taip pat naudingai prisidėtų prie atskirų valstybių narių atkūrimo programų, jei būtų prieinamas papildomas biudžeto finansavimas.

Laikydamosi Europos teisės aktų, beveik visos Europos Sąjungos valstybės narės priėmė draudimą rūkyti viešose vietose ir darbo vietoje. Toks draudimas jau veikia ar artimoje ateityje planuojamas įvesti Švedijoje, Airijoje, Maltoje, Nyderlanduose, Škotijoje, Anglijoje, Velse, Belgijoje, Ispanijoje ir Prancūzijoje.

Nuo 2008 m. liepos mėn. mūsų kaimynai Nyderlanduose taip pat įvedė draudimą rūkyti kavinėse ir restoranuose. Komisija neseniai parengė miglotus planus, kaip tai pritaikyti visoje Europoje.

Kada Komisija pateiks pasiūlymą, kad šis draudimas įsigaliotų, ir ar yra šio draudimo įgyvendinimo grafikas?

Tyrimas Airijoje atskleidė, kad kavinių klientų skaičiaus sumažėjimas tik labai maža dalimi susijęs su rūkymo draudimu.

Ar Komisija turi kokias nors ataskaitas apie teigiamą ar neigiamą rūkymo draudimo kavinėse poveikį klientų skaičiui?

(EN) Kaip PSO tabako kontrolės pagrindų konvencijos šalys, Bendrija ir 26 valstybės narės yra įsipareigojusios užtikrinti apsaugą nuo tabako dūmų poveikio visose darbo ir viešųjų vietų patalpose.

2006–2007 m. Komisijos tarnybos dalyvavo formuluojant išsamias gaires, kaip įgyvendinti šį įsipareigojimą. Gaires visos šalys priėmė 2007 m. liepos mėn. Jose yra nustatytas „auksinis standartas“, kurį kiekviena šalis turėtų pasiekti per penkerius metus po Konvencijos įsigaliojimo tai šaliai – tai yra iki 2010 m. Europos bendrijai ir daugumai valstybių narių.

Siekdama palaikyti valstybes nares priimant visapusius įstatymus dėl rūkymo draudimo, Komisija 2009 m. ketina iškelti pasiūlymą Tarybos rekomendacijai dėl aplinkos be dūmų.

Be to, Komisija nusprendė pradėti konsultacijas su socialiniais partneriais Bendrijos lygmeniu dėl papildomų priemonių reikalingumo, siekiant apsaugoti darbuotojus nuo pavojaus jų sveikatai, kylančio dėl darbovietėje tvyrančių tabako dūmų poveikio.

Mokslinėje literatūroje pateikti įrodymai apie rūkymo draudimo politikos poveikį pajamoms ir užimtumui maitinimo paslaugų sektoriuje yra nevienodi. Apskritai atrodo, kad šio draudimo poveikis yra daugiausia neutralus.

Pažymėtina, kad tarptautinėje rūkymo draudimo politikos maitinimo paslaugų įmonėse ekonominių padarinių tyrimų apžvalgoje nustatyta, kad 47 iš 49 tyrimų, parengtų geriausiai, nepranešta apie jokį neigiamą poveikį tokioms objektyvioms vertėms kaip apmokestinami pardavimai.

Svarbu tai, kad yra patikimų pranešimų, jog barų ir restoranų darbuotojų sveikata gerokai pagerėjo per kelis mėnesius nuo rūkymo draudimo reglamento įgyvendinimo. Buvo nustatyta, kad dėl rūkymo draudimo politikos kvėpavimo ligų simptomai maitinimo paslaugas teikiančių įmonių darbuotojams sumažėjo iki 50 proc.

Komisija nuodugniai ištirs šį klausimą poveikio įvertinime, kuris papildys Komisijos pasiūlymą dėl aplinkos be dūmų.

Europos Sąjunga tariasi dėl ACTA susitarimo dėl kovos su prekių klastojimu su Japonija, Jungtinėmis Valstijomis ir kitomis šalimis. Tos derybos vyksta slaptai, be Europos Parlamento, nacionalinių parlamentų ar visuomenės informavimo. Nutekėjusiose susitarimo versijose yra įtraukta nuostata dėl įvairių baudžiamosios ir civilinės teisės priemonių, skirtų spręsti autorių teisių pažeidimus, ir labai platūs įgaliojimai pasienio ir oro uostų saugumo darbuotojams. Atrodo, kad bus leista tikrinti keliautojų kompiuterius ir skaitmeninius muzikos grotuvus, ir ši įranga gali būti konfiskuota, o jos savininkai suimti.

Ar Komisija gali patvirtinti šiuos dalykus ir suteikti papildomos informacijos apie ACTA? Kokios garantijos yra numatytos keliautojams dėl patikrinimų, kurie ypač pažeidžia privatumą, ir kaip bus apsaugota nekaltumo prezumpcija bei teisė į teisingą procesą? Ar numatomas susitarimas buvo suderintas su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu (EDAPP), dok. WP 29 straipsniu ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra? Ar Komisija nemano, kad ši sutartis gali pažeisti Europos žmogaus teisių konvenciją ir Pagrindinių teisių chartiją?

(EN) Derybomis dėl prekybos susitarimo dėl kovos su prekių klastojimu (ACTA) siekiama parengti geresnius tarptautinius standartus veiksmams kovai su didelio masto intelektinės nuosavybės teisių (INT) pažeidimais.

Klastojimas dabar atliekamas pramoniniu mastu. Tai tapo nepaprastai pelningu verslu, teikiančiu pajamas, prilygstančias pajamoms, gaunamoms iš neteisėtos prekybos narkotikais ir ginklais, bet daug mažiau rizikuojant. Aišku, ši veikla daro didžiulę žalą Europos Sąjungos ekonomikai, kurios pagrindinis santykinis pranašumas remiasi kokybe ir naujovėmis. Ši tendencija yra ypač pavojinga ir vartotojų apsaugos požiūriu, kadangi daug suklastotų produktų yra akivaizdžiai pavojingi (suklastoti vaistai, atsarginės dalys, žaislai, maistinės medžiagos ir taip toliau).

Todėl Europos Sąjunga dirba išvien su partneriais, susiduriančiais su tokiomis pat problemomis, tai yra su Jungtinėmis Valstijomis (JAV) ir Japonija, taip pat su Meksika, Korėja, Maroku ir kitomis valstybėmis, derėdamasi dėl prekybos susitarimo dėl kovos su prekių klastojimu (ACTA).

ACTA visų pirma taikomas veiklai, kurią vykdo kriminalinės organizacijos, kenkiančios ekonomikai ar vartotojams. ACTA nėra skirtas apriboti pilietines laisves ar neigiamai paveikti vartotojus. Todėl negali būti jokio klausimo, kad dabartinių ACTA derybų rezultatas bus naujų įgaliojimų pasienio ar oro uosto saugumo darbuotojams įvedimas, kad jie tikrintų keliautojų kompiuterius ar skaitmeninius muzikos grotuvus.

Dabartinis Europos Sąjungos reguliavimas turi de minimis nuostatą, kuri neįtraukia prekių keliautojo asmeniniame bagaže į teisės aktų taikymo sritį, jei šios prekės nėra komercinio pervežimo dalis. ACTA susitarimu siekiama ne neigiamai paveikti vartotojus, bet suteikti aiškų pagrindą muitinėms, kad jos kovotų su komerciniu suklastotų prekių importavimu ir apsaugotų vartotojus nuo galimai pavojingų gaminių.

ACTA nesieks daugiau, nei nustatyta dabartiniame Bendrijos teisyne dėl intelektinės nuosavybės teisių įgyvendinimo⁽¹⁾, kuris neriboja pagrindinių teisių ir laisvių bei pilietinių laisvių, kaip nustatyta Pagrindinių teisių chartijoje. Be to, šiame teisyne dėl INT įgyvendinimo nėra išankstinio nusistatymo dėl nacionalinių ar Bendrijos teisinių nuostatų kitose srityse, ypač asmens duomenų apsaugos srityje [pavyzdžiui, Duomenų apsaugos direktyvos⁽²⁾ ir Direktyvos dėl privatumo ir elektroninių ryšių⁽³⁾].

Kaip dažnai būna per prekybos derybas, ACTA derybininkai turi laikytis tam tikro konfidencialumo. Tai nereiškia, kad šios derybos yra slaptos ar kad Europos Sąjungos institucijoms neleidžiama vykdyti institucinių prerogatyvų. Europos Sąjungos tikslai derybose yra labai aiškūs, ir tiek Taryba, tiek Parlamentas būdavo reguliariai informuojami apie derybų eigą ir su jais buvo konsultuojamasi. Taip pat vyko diskusijos su pilietinės visuomenės suinteresuotosiomis šalimis.

Taryba ir valstybės narės buvo glaudžiai įsitraukusios į procesą dėl galimo baudžiamosios politikos elementų įtraukimo, kurie dar nėra suderinti Europos Sąjungos lygmeniu. Todėl pirmininkaujanti valstybė derėsis dėl šio klausimo (ir dėl kitų nesuderintų klausimų, kurie gali iškilti, pavyzdžiui, dėl teisminio bendradarbiavimo ir policijos bendradarbiavimo).

Komisija taip pat reguliariai aptaria šį klausimą su Europos Parlamentu, ypač INTA komitete⁽⁴⁾, ir toliau taip darys. Žinoma, Komisija yra pasirengusi pateikti kitiems komitetams papildomos informacijos apie šias derybas, jei to bus paprašyta.

Parlamento pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas neseniai surengė susitikimą su Švedijos mokslų akademijos „fizikos klase“, t. y. Nobelio premiją fizikos srityje suteikiančių mokslininkų grupe. Susitikime išgirdome nemažai kritikos dėl Europos Sąjungos moksliniams tyrimams skiriamų lėšų administravimo. Daug Europos mokslininkų mano, kad paraiškos mokslinių tyrimų dotacijoms gauti pagal daugumą 7-osios bendrosios programos dalių yra tvarkomos pagal tokias sudėtingas taisykles, kad Europos mokslininkai verčiau ieško privataus, nacionalinio ar JAV finansavimo.

Kokių veiksmų imasi Komisija, kad supaprastintų šias paraiškų teikimo procedūras?

(EN) ES bendroji mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programa yra pagrindinė mokslinių tyrimų politikos ir tyrimų finansavimo priemonė su specialiu, ilgainiui išaugusiu biudžetu. Jos europinis pobūdis, kai daugumą projektų atlieka kelių valstybių ir kelių sektorių konsorciumai, ir teisinė bei finansinė struktūra, pagal kurią tvarkomos visos Europos Sąjungos išlaidos, lemia jai būdingą sudėtingumo lygį, kuris yra šiek tiek aukštesnis negu nacionalinių tyrimų finansavimo priemonių. Komisija taip pat turi užtikrinti teisingą finansinį viešųjų išteklių valdymą ir laikytis įsipareigojimų bei pranešimo apie programos teisinį pagrindą reikalavimų.

Atsižvelgdama į tai Komisija nuolat siekia gerinti ir paprastinti procesus, taisykles, dokumentaciją bei informacijos technologijų (IT) sistemas, kad sumažintų dalyviams tenkančią administracinę naštą. Sėkmingai prasidėjus pirmajam 7-osios bendrosios mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programos (2007–2013 m) (FP7) etapui, Komisija jau gali nurodyti daug supaprastinimo patobulinimų, palyginti su ankstesnėmis programomis:

sistemos įdiegimas unikaliai dalyvaujančių juridinių subjektų registracijai, atsisakymas pakartotinai tikrinti kiekvieno dalyvio teisinį statusą ir buvimą. Dabar teisinius dokumentus užtenka pateikti tik vieną kartą, visa informacija yra kaupiama centrinėje duomenų bazėje, kuri prieinama visiems FP7 įgyvendinantiems generaliniams direktoratams.

Įvedus 375 000 eurų slenkstį, reikalingų pažymėjimų dėl finansinių ataskaitų skaičius FP7 programoje, palyginti su FP6, sumažėjo dešimtadaliu.

FP7 programoje įkūrus Garantinį fondą, reikia daug mažiau ex-ante finansinių pajėgumų tikrinimų ir apsauginių priemonių. Ex-ante tikrinimai dabar yra būtini tik koordinatoriams ir dalyviams, prašantiems didesnio nei 500 000 eurų Europos bendrijos įnašo. Tai ypač naudinga dalyvaujančioms mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) bei neseniai įsteigtoms bendrovėms.

Dotacijų sutarties derybos ir pakeitimai: 2007 m. buvo atidaryta nauja internetinė elektroninė sistema deryboms, kurią naudoja visi tyrimų generaliniai direktoratai. Sistema leidžia internetu bendrauti dalyviams ir Komisijos projektų pareigūnams. Pakeitimų gairės yra supaprastintos. Daug pakeitimų dabar gali būti įvedami paprastais informacijos laiškais, t. y. jiems nebereikia oficialios pakeitimų procedūros. Internete veikianti elektroninė sistema taip pat bus naudojama visiems pakeitimams įvesti.

Projektų ataskaitų rengimo ir finansinių ataskaitų patvirtinimo naštos palengvinimas: periodinių ir paskutinių techninių ataskaitų struktūra buvo gerokai supaprastinta, ir Komisija siekia pratęsti ataskaitų teikimo ir apmokėjimo laikotarpius (didinant vidutinį laikotarpį nuo 12 iki 18 mėnesių), todėl turėtų labai sumažėti bendras pateikiamų ataskaitų ir mokėjimų sandorių skaičius.

Visos šios iniciatyvos kartu su patariamųjų dokumentų dalyviams supaprastinimu prisideda prie su FP7 susijusių procedūrų supaprastinimo. Komisija yra įsipareigojusi tęsti darbą šia kryptimi. Pavyzdžiui, eFP7 iniciatyva yra skirta esmingai pagerinti IT sistemas, kuriomis sąveikauja Komisija ir dalyviai. Komisija taip pat netrukus pateiks pasiūlymus dėl audito metodologijos ex-ante patikrinimo įgyvendinimo, siekdama išplėsti tam tikrų paramos gavėjų galimybes naudoti vidutinių kainų ataskaitas. Norėdama nustatyti kitas galimas supaprastinimo sritis, Komisija prašo patarimų iš daugelio šalių, įskaitant mažesniuosius tyrimų veikėjus.

Kadangi žmogaus orumas ir iš jo kylantis žmogiškumas yra fundamentalios Europos Sąjungos vertybės (žr. Nicos ir Lisabonos sutartis), jei šias vertybes Serbija nuolat pažeidžia, neigdama 1944–1945 m. genocidą, kurį vykdė Tito partizanai ir kurio aukomis tapo maždaug 40 000 Vojvodinos vengrų, 260 000 vokiečių ir žydų jų „kolektyvinės kaltės“ pretekstu, ir tokiu būdu Serbija neigia visų aukų reabilitavimą, taigi kyla klausimas, kodėl Komisija per savo derybas ir veiksmus su Belgrado vyriausybe nekelia šio klausimo kaip svarbios Stabilizacijos ir asociacijos sutarties (SAS) ir plėtros sąlygos pagal Kopenhagos kriterijus? Neprisiimdamos istorinių kalčių ir neprašydamos atleidimo Europos tautos Sąjungoje nesusitaikytų – tai kaip tada galėtų susitaikyti serbai, vengrai, vokiečiai ir žydai?

(EN) Dabartinė ir būsimosios europiečių kartos neturi užmiršti per Antrąjį pasaulinį karą įvykdytų žiaurumų.

Susitaikymas yra lėtas ir skausmingas, bet gyvybiškai svarbus procesas, kurį šalys turi pereiti, kad susigyventų su praeitimi. Šis susitaikymo procesas kyla dėl pagrindinio principo, kurio remiasi Europos Sąjunga.

Komisija žino apie žmonių kančias, kurias patyrė Vojvodinos vengrai ir vokiečiai Vojvodinoje 1944 ir 1945 m., apie ką kalba gerbiamasis Parlamento narys. Komisija tiesiogiai nereiškė savo nuomonės dėl to, kas įvyko per Antrąjį pasaulinį karą, bet savo dėmesį skyrė skatinti atviras ir įtraukiančias diskusijas visame regione.

Komisija skatino stiprinti etninius ryšius Serbijoje politinį dialogą ir pasitikėjimą kuriančiomis priemonėmis. Be to, Komisija parėmė kelis projektus, kuriais skatinama Vojvodinos daugiaetninė tapatybė, žmogaus ir mažumų teisės bei pilietinės laisvės. Ji taip pat palaiko bendrą kultūrinę ir šviečiamąją Serbijos ir kaimyninių šalių, įskaitant Vengriją, veiklą.

Komisija atidžiai stebi padėtį Vojvodinoje per savo įstaigą Belgrade ir praneša apie politinę padėtį savo metinėse ataskaitose apie pažangą. Ji palaiko intensyvius ryšius su regiono pilietinės visuomenės organizacijomis, kurios vykdo susitaikymo veiklą ir kovoja su nebaudžiamumu.

Galų gale susitaikymo su praeitimi procesą turi atlikti pačios šalys, laikydamosi atviro dialogo ir savitarpio supratimo apie kančias, kurias patyrė visų šalių žmonės tiek netolimoje, tiek tolimesnėje praeityje.

Ar papildydama savo atsakymą į klausimą raštu Nr. E-4746/08 apie tai, kaip taikoma struktūrinių fondų įsipareigojimų asignavimų automatinio pašalinimo taisyklė, pavadinta N + 2 taisykle, kuri buvo įvesta kartu su 2000–2006 m. finansine struktūra ir pagal kurią suteiktos lėšos bus panaikintos, jei jos nebus panaudotos per dvejus metus, Komisija gali atsakyti į šiuos klausimus:

Kokia yra dabartinė leistinų išlaidų suma, kuri buvo nutraukta pagal N + 2 taisyklę, pagal metus ir pagal šalį?

Kas yra tikra leistinų išlaidų suma pagal 2000–2006 m. finansinę struktūrą, kuri būtų nutraukta kiekvienoje šalyje, jei N+2 taisyklė būtų pritaikyta iki 2008 m. pabaigos?

Komisija tvirtina, kad 2000–2006 m. laikotarpiui 2006 m. leidimų ir galimų panaikinimų vertinimas bus atliktas užbaigus programas. Kokie yra galutiniai kiekvienos programos kiekvienoje šalyje terminai?

Ar Komisija pasiūlė arba pasiūlys kokių nors priemonių, padėsiančių užtikrinti, kad būtų pasiektas numatoma išlaidų suma struktūriniams fondams, būtent panaikinant N + 2 taisyklę 2000–2006 m. finansinei struktūrai ir N + 2 bei N + 3 taisyklę 2007–2013 m. finansinei struktūrai, taip siekiant užtikrinti ekonominę ir socialinę sanglaudą bei užimtumą?

(EN) Atkreipiame gerbiamojo Parlamento nario dėmesį į pridedamą Excel failą, kuriame nurodoma leistinų išlaidų, kurias Komisija privalėjo iki dabar atšaukti pagal N + 2 taisyklę, pagal metus, pagal valstybę narę ir pagal fondą (ERDF – FIFG – EAGGF – ESF), suma.

Bendroji suma, kad būtų panaikinta pagal N + 2 taisyklę per 2000–2006 m. programavimo laikotarpį, bus galutinai nustatyta užbaigus veiklos programas (Reglamento (EB) Nr.°1083/2006 105 straipsnio 3 dalis).

Kalbėdama apie užbaigimo datas Komisija negali pateikti išsamaus atsakymo pagal veiklos programas ir pagal valstybes nares, kadangi kiekviena veiklos programa turi savo pabaigos datą ir pagal šią datą yra nustatoma uždarymo data. Be to, atsižvelgiant į spaudimą dėl dabartinės ekonomikos ir finansų krizės, Komisija nori konstruktyviai apsvarstyti valstybių narių prašymus pratęsti 2000–2006 m. laikotarpio veiklos programų galutinį finansavimo reikalavimus atitinkančių išlaidų terminą. Tačiau apskritai apskaičiuotos užbaigimo datos yra šios:

2009 m. kovo pabaiga programoms, kurių galutinis finansavimo reikalavimus atitinkančių išlaidų terminas yra 2007 m. pabaigoje ir jos nenaudoja valstybės paramos;

2009 m. liepos pabaiga programoms, kurių galutinis finansavimo reikalavimus atitinkančių išlaidų terminas yra 2007 m. pabaigoje ir jos naudoja valstybės paramą;

2010 m. kovo pabaiga programoms su įsipareigojimu 2006 m. ir jos nenaudoja valstybės paramos;

2010 m. liepos pabaiga programoms su įsipareigojimu 2006 m. ir jos naudoja valstybės paramą;

2010 m. rugsėjo pabaiga, jei programas pagal 4 ar 5 dalį prašoma pratęsti;

2011 m. kovo pabaiga Graikijos programoms, jau užsitikrinusioms pratęstą tinkamumo datą.

Reikėtų prisiminti, kad N + 2 ir N + 3 taisyklės neatskiriamai priklauso reguliavimo sistemai, kurią Parlamentas ir Taryba patvirtino programavimo laikotarpiams, atitinkamai 2000–2006 ir 2007–2013 metams. Taisyklės yra svarbus stimulas projektų valdymo įstaigoms pagreitinti veiklos programų įgyvendinimą, kad būtų kuo geresnis poveikis ekonominei ir socialinei sanglaudai bei užimtumui. Todėl Komisija neketina siūlyti panaikinti nei N + 2 taisyklės 2000–2006 m. laikotarpiui, nei N + 2 ir N + 3 taisyklės 2007–2013 m. laikotarpiui.

Dėl dabartinės ekonomikos ir finansų krizės Komisija savo ruožtu pasiūlė atkūrimo paketą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad būtų įvykdyti struktūrinių fondų išlaidų tikslai. Tai reiškia, kad valstybėms narėms bus atlikti papildomi išankstiniai mokėjimai, kai tik bus patvirtintas pasiūlytas Reglamento (EB) Nr.°1083/2006 pakeitimas, kuris, sudarydamas sąlygas didinti sistemos likvidumą, turėtų pagerinti veiklos programų įgyvendinimą.

Analogiškai ir žuvininkystės srityje Taryba 2008 m. liepos mėn. priėmė Reglamentą (EB) Nr.°744/2008, kuriuo nustatomi laikinieji specialieji veiksmai ekonominės krizės paveiktų Europos bendrijos žvejybos laivynų restruktūrizavimui skatinti. Viena iš priimtų priemonių yra galimybė valstybėms narėms prašyti antrojo išankstinio finansavimo, kad būtų pagreitintas priemonių pagal EŽF veiklos programas įgyvendinimas.

Europos Sąjunga patvirtino daug dokumentų dėl pagarbos žmogaus teisėms ir šioje plotmėje primygtinai reikalauja laikytis konvencijų, kurios skelbia vaikų darbą neleistinu. Tačiau į ES importuojama daug prekių iš Azijos, Afrikos ir Pietų Amerikos, kur vaikų darbu vis dar plačiai naudojamasi.

Todėl, turėdamas omenyje importą, norėčiau paklausti, ar Komisija užtikrina, kad būtų laikomasi vaikų darbą draudžiančių konvencijų?

(EN) Komisija turi tikslą išnaikinti vaikų darbą visame pasaulyje. Tai atsispindi jos komunikate „Ypatinga vieta vaikams Europos Sąjungoje išorės veiksme“⁽¹⁾ ir Europos Sąjungos veiksmų plane dėl vaikų teisių vykdant išorės veiksmus. Šiems abiem dokumentams Taryba pritarė 2008 m. gegužės 27 d.⁽²⁾

Europos Sąjunga veiksmingai skatina gerinti trečiųjų šalių darbo standartus, taikydama skatinimo priemones ir bendradarbiavimą, įskaitant dvišales prekybos derybas ir susitarimus (pvz., laisvosios prekybos susitarimus) ir bendrąją lengvatų sistemą (BLS).

Europos Sąjungos BLS sistema yra pagrindinė priemonė, skatinanti prekybos partnerius gerinti savo veiklą šioje srityje. Kalbant konkrečiau, pagal specialią tvaraus vystymosi ir gero valdymo skatinamąją priemonę (vadinamą BLS +) Europos Sąjunga siūlo papildomas tarifų lengvatas kaip skatinamąją priemonę pažeidžiamiems besivystančių šalių partneriams, jei jie ratifikuos ir veiksmingai įgyvendins tarptautinių standartų rinkinį, įskaitant atitinkamas Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijas dėl vaikų darbo (182 konvenciją dėl blogiausių vaikų darbo formų ir 138 konvenciją dėl minimalaus amžiaus būti priimtam į darbą ir dirbti) ir Jungtinių Tautų (JT) vaiko teisių konvenciją. Šiuo metu (2009 m. sausio 1 d.) 16 šalių yra atlikusios pakankamus veiksmus pasinaudoti papildomomis lengvatomis pagal BLS +. Tuo pat metu Komisija gali laikinai sustabdyti BSL lengvatas bet kuriam BSL lengvatų gavėjui, jei yra užfiksuojama rimtų ir sistemingų pagrindinių JT/TDO žmogaus ir darbuotojų teisių pažeidimų, remiantis atitinkamų tarptautinių stebėjimo institucijų išvadomis.

Būtent taip buvo pasielgta su dviem šalimis – Baltarusija ir Mianmaru, kur Komisija ėmėsi veiksmų po atliktų išsamių tyrimų ir atsižvelgusi į aiškius TDO pranešimus.

Vaikų darbas daugeliu atvejų yra skurdesnių šalių struktūrinė ir išsivystymo problema, glaudžiai susijusi su jų vystymosi iššūkiais, socialinės struktūros ir prieigos prie švietimo trūkumu. Holistinis metodas vykdant plėtros politiką, politinį dialogą ir bendradarbiavimą daugiašalėje plotmėje – TDO ir JT – yra laikomi geriausiomis priemonėmis, padedančiomis spręsti vaikų darbo problemą. Komisija remia pagrindinę TDO programą, skirtą vaikų darbui panaikinti (IPEC). 2008 m. viduryje buvo pradėta nauja programa pagal IPEC (TACKLE – vaikų darbo problemos sprendimas švietimu), kuriai buvo skirta finansinė parama iš Europos bendrijos ir kuri prisidėjo prie pastangų spartinti kovą su skurdu ir Tūkstantmečio vystymosi tikslų pasiekimą 11 šalių Afrikoje, Karibų ir Ramiojo vandenyno regione. Projektu siekiama sustiprinti teisines struktūras, reglamentuojančias vaikų darbą ir švietimą, bei pagerinti institucijų gebėjimus įgyvendinti strategijas, pagal kurias būtų panaikintas vaikų darbas.

Komisija reguliariai kelia partneriams klausimą dėl darbo teisių pažeidimų, ypač dėl vaikų darbo. Nepaisant to, kad ligi šiol buvo pasiekta pažangos, kova su vaikų darbu lieka pasauliniu iššūkiu ir jai reikalingos tolesnės pastangos.

Airijos vyriausybė namų pasirinkimo paskolą į biudžetą įtraukė 2008 m. spalio mėn. Pagal namų pasirinkimo paskolos programą daugelis vietos valdžios institucijų išduoda paskolas pirkėjams, kurie pirmą kartą perka būstą, bet negali gauti pakankamo finansavimo iš banko ar gyvenamųjų namų statybos bendrovės. Didžiausia išduodama suma bus 285 000 eurų, iki 92 proc. būsto rinkos vertės. Ši programa taikoma tik naujai pastatytiems namams.

Ar Komisija nemano, kad šis planas pažeidžia Bendrijos teisę? Ar Komisija nemano, kad taip iškraipoma rinka, palaikant kainas bei remiant naujų būstų statytojus rinkoje, kur yra didelis neužimtų naujų namų perteklius? Ar ši programa pagrįstai remia naujus pirkėjus, o ne tuos, kurie dėl kokios nors priežasties anksčiau turėjo namus? Ar taip nėra sukuriama substandartinio kreditavimo programa? Ar ji įpareigos naujus pirkėjus mokėti užkeltas kainas smunkančioje rinkoje?

(EN) Komisija puikiai žino apie priemonę, dėl kurios klausia gerbiamoji Parlamento narė. Į šią problemą Komisija jau atkreipė dėmesį, gavusi daugybę nusiskundimų. Komisija pakvietė Airijos valdžios institucijas pareikšti nuomonę apie kai kurių skundų teikėjų išreikštus tvirtinimus, ir Komisijos tarnybos šiuo metu nagrinėja informaciją, kurią savo atsakyme pateikė Airijos valdžios institucijos.

Nusileisdama laivų savininkų spaudimui, Komisija ir toliau siekia visiškai įgyvendinti Reglamentą (EEB) Nr. 3577/92⁽¹⁾ dėl jūrų kabotažo, nors 36 pakrantės laivybos laivai buvo savavališkai išvesti iš rikiuotės ir daugiau kaip 2000 jūreivių buvo atleisti iš darbo be išmokų, darbuotojų teisės buvo sutryptos, pakrantės laivybos tarnybos naikinamos, o šalis lieka „suluošinta“. Laivų savininkai skundėsi Komisijai dėl šio reglamento pažeidimų, reikalaudami panaikinti pagrindinį įsipareigojimą naudoti laivus dešimt mėnesių su visa įgula, sugriežtinti graikų kalbos reikalavimą įgulos nariams dėl saugumo ir panaikinti perkėlimo paslaugų tarp salų ekonominės klasės bilietų kainų, kurios nuo 2001 m. pakilo 376 proc., ir subsidijuojamų maršrutų reglamentavimą .

Ar Komisija priėmė pakrantės laivų savininkų nusiskundimus kaip teisėtus? Ar ji prašys Graikijos vyriausybės tenkinti jų reikalavimus? Ar ji atsisakys kabotažo reglamentavimo panaikinimo, dėl kurio pablogėjo paslaugos ir padidėjimo perkėlimo bilietų kainos, atnešdamos didžiulį pelną laivų savininkams?

(FR) Komisija jau atliko visa, kas būtina, kad visiškai įgyvendintų kabotažo reglamentavimą⁽²⁾ visose valstybėse narėse, įskaitant Graikiją.

Šis įgyvendinimas reiškia, kad kabotažas yra liberalizuotas: Komisija nenumato liberalizuoto kabotažo panaikinimo, bet veikiau ketina jį baigti iki galo. Taip pat Komisija laiko galiojančiu ir nagrinėja bet kurį gerai pagrįstą nusiskundimą dėl netinkamo šio reglamentavimo taikymo.

Kabotažo liberalizacija leis Graikijai imtis visų priemonių, kurių reikia paslaugoms pagerinti ir kainoms sumažinti ateityje. Be to, jūrų transporto kainų tendencijas lemia ne vien reguliavimo sistema, ir į tai reikia atsižvelgti vertinant bet kokius liberalizavimo padarinius.

Ar, papildydama savo 2008 m. rugsėjo 3 d. atsakymą raštu į mano klausimą žodžiu H-0604/08, Komisija galėtų pranešti, kokia yra dabartinė padėtis dėl Komisijos tyrimo apie Airijos atliktą Direktyvos įgyvendinančios vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo (Direktyva 2004/113/EB), perkėlimą, ypač dėl to, kaip Komisija vertina Airijos atsakymą į oficialaus pranešimo laišką?

(EN) Savo atsakyme į gerbiamojo Parlamento nario ankstesnį klausimą (H-0604/08) Komisija paaiškino, kad Airijos valdžios institucijų atsakymas į 2008 m. rugsėjo mėn. oficialaus pranešimo laišką buvo išnagrinėtas.

Šis patikrinimas parodė, kad Airijos valdžios institucijos priėmė minėtas nacionalines priemones, perkeldamos Direktyvą 2004/113/EB⁽¹⁾ į nacionalinę teisę, būtent į 2008 m. Civilinės teisės (įvairios nuostatos) įstatymą, iš dalies pakeitusį vienodo statuso įstatymus nuo 2000 iki 2004 m.

Komisija atitinkamai nutraukė pažeidimo procedūrą prieš Airiją dėl nepranešimo apie šios direktyvos perkėlimo priemones. Tačiau Komisija ir toliau stebės, kaip Bendrijos teisė įgyvendinama nacionaliniu lygmeniu, ir jei bus nustatyta, kad kuri nors valstybė narė pažeidė Bendrijos teisę, Komisija visiškai pasinaudos savo įgaliojimais, kuriuos ji gavo pagal EB steigimo sutartį.