Posėdžio stenograma

Ketvirtadienis, 2009 m. sausio 15 d. - Strasbūras

2. Gyvūnų vežimas (diskusijos)

  Pirmininkas. Kitas klausimas yra diskusijos dėl gyvūnų vežimo klausimo, kurį Komisijai, uždavė Neil Parish Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto vardu (O-0134/2008 - B6-0496/2008).

  Neil Parish, autorius. − Gerb. pirmininke, aš šiandien pasisakau čia, kad užduočiau šį klausimą ne tik Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto, bet ir Gyvūnų gerovės apsaugos jungtinės grupės vardu, nes manau, kad Europos Sąjungoje yra labai stiprus žemės ūkis. Tačiau tam, kad turėtume stiprų žemės ūkį, mums taip pat reikia vykdyti ryžtingą gerovės politiką, nes, manau, kad Europos žemės ūkio ateitis labai didele dalimi priklauso tokiam žemės ūkiui, kuris pasižymi aukštos kokybės produktais ir, kuriam taikomi labai aukšto lygio gerovės standartai. Mes turime pasinaudoti tuo, kad galime pozityviai remti šiuos produktus; būtent dėl to gyvūnų vežimas – ne tik motyvas, bet ir būtinybė turėti įgyvendintus tinkamus teisės aktus.

Šįryt labiausiai noriu sutelkti dėmesį į tai, kad mes turime teisės aktus. Galima ginčytis, ar to pakanka, ar ne, bet šiuo metu pagrindinis uždavinys – patikrinti šiuos teisės aktus ir iki galo įsitikinti, kad valstybės narės laikosi jų, nes mes žinome, kad, pavyzdžiui, kai kuriose valstybėse narėse kyla problemų tarp nacionalinių vyriausybių, leidžiančių teisės aktus, ir regioninių valdžios institucijų, turinčių juos įgyvendinti. To rezultatas – kylančios problemos. Galiausiai nukenčia būtent gyvūnai.

Aš galėčiau pabrėžti daugelį aplinkybių, bet viena konkreti, dėl kurios mes Europoje turime problemų, yra arklių vežimas. Italijoje daugybė pasenusių arklių galiausiai naudojama saliamiui ir bet kuriuo atžvilgiu jie nėra gabenami geriausiomis sąlygomis. Mes turime daugybę transporto priemonių pavyzdžių, važiavusių per Europos Sąjungos valstybes nares, kuriose nebuvo laikomasi taisyklių, t. y. sunkvežimiai nesustodavo tinkamu laiku, transporto priemonės nebūdavo reikiamo tipo, jose stigdavo tinkamo oro kondicionavimo arba trūkdavo vandens, todėl negalima leisti tęstis tokiems dalykams.

Aš dažnai nenusileidau ir sakiau Komisijai, kad nedidintų išlaidų; tačiau panašiais atvejais, kai gyvūnai vežami į skerdyklą, jeigu transporto išlaidos didesnės dėl to, kad norima padaryti gerą darbą, siekiant turėti tinkamas ir neperpildytas transporto priemones, aš pasakysiu, gerai, tegul būna taip! Todėl daugeliu atvejų reikia, kad gyvuliai būtų skerdžiami valstybėje narėje ir būtų vežama jau atšaldyta mėsa, o ne gyvūnai būtų gabenami dideliais atstumais į skerdyklą. Todėl mes turime daug ką padaryti šiuo klausimu.

Be to, norėčiau pasakyti, kad ankstesnis Sveikatos ir vartotojų apsaugos generalinio direktorato (angl. DG SANCO) komisaras Markos Kyprianou taip pat mus įtikinėjo, kad ne tik tinkamai bus įgyvendinami teisės aktai, bet ir iš naujo įvertinama padėtis kadencijos pabaigoje. Mes labai greitai artėjame prie šios parlamento sesijos pabaigos ir dabartinės Komisijos kadencijos pabaigos ir aš norėčiau paprašyti Androula Vassilou, kuri puikiai pakeitė Markos Kyprianou, gerbti šį įsipareigojimą, nes gyvūnų vežimas yra vienas iš tų dalykų, kurių mes turime imtis nepaprastai atsakingai.

Mes anksčiau daug kartų išreiškėme šią nuomonę, nes esame civilizuota visuomenė, o dažniausiai civilizuota visuomenė labiausiai vertinama ne tik pagal tai, kaip ji elgiasi su savo žmonėmis, bet ir su gyvūnais. Todėl aš negaliu, kaip minėjau, sakyti, kad ji elgiasi pakankamai gerai.

Mano paskutinės mintys bus apie patį žodinį paklausimą ir nuo 2007 m. galiojantį reglamentą dėl gyvūnų vežimo. Todėl Komisija jau turėjo gauti pirmąsias valstybių narių metines reglamento įgyvendinimo ataskaitas. Ar gali Komisija išdėstyti, kurios valstybės narės pateikė ataskaitas? Ar Komisija jau atliko išankstinę ataskaitų analizę ir galėtų pateikti keletą teiginių apie trūkumus ir sunkumus, taip pat apie pagrindinius laimėjimus įgyvendinant teisės aktus? Ar atsižvelgdama į tai, Komisija parengs reglamento procesų vykdymo valstybėse narėse ataskaitą? Tokia analizė būtų labai svarbi numatant reglamento dėl gyvūnų vežimo persvarstymą. Todėl, Komisijos nary, aš norėčiau gauti atsakymus į šiuos klausimus.

  Vladimír Špidla, Komisijos narys. – (CS) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, aš visiškai sutinku su Neil Parish nuomone, kad elgesys su gyvūnais, įskaitant gyvulius, yra neabejotinai ir su etika, ir su civilizacija susijusi problema. Komisija žino, kad dėl vežimo komerciniais tikslais gyvūnai gali labai kentėti. Tokias kančias ypač patiria vadinamieji mažaverčiai gyvuliai, pavyzdžiui, vežami skersti. Nepatenkinamai vykdomi įstatymai dėl vežimo ilgais atstumais. Paskutiniais mėnesiais Komisija gavo pranešimų apie žiaurumo su gyvūnais atvejus. Komisija toliau ieško variantų, kaip pagerinti esamą padėtį. Galutinis tikslas – geresnis ES įstatymų vykdymas, taigi ir tinkamos gyvūnų laikymo sąlygos, ir sveikesni gyvūnai. Jungtinio tyrimų centro atliktame tyrime daroma išvada, kad naujos ir veiksmingesnės kontrolės sistemos, pavyzdžiui, vežimo stebėjimas naudojant palydovines padėties nustatymo sistemas, pagerintų padėtį ir suteiktų galimybę skaidriau įgyvendinti taisykles. Šių naujų technologijų naudojimas taip pat sumažintų valstybių valdžios institucijoms ir organizacijoms tenkančią naštą.

Kol nesibaigė šie įgaliojimai, Komisija taip pat galvoja siūlyti naujus standartus, pagrįstus mokslinių tyrimų, susijusių su vežimu, kraunamų gyvūnų skaičiumi ir į transporto priemones pakrautų gyvūnų skaičiais, rezultatais. Komisija vertina ES teisės įgyvendinimą remdamasi valstybių narių pagal esamus ES reglamentus teikiamomis ataskaitomis. Į šias ataskaitas įtraukta informacija derinama su tikrinimų, kuriuos atlieka veterinarijos ekspertai valstybėse narėse, rezultatais. Šių Komisijos ekspertų tikrinimų rezultatai skelbiami Komisijos interneto tinklalapyje. Taip pat šiuo metu vertinami šioje srityje dirbančių tarptautinių nevyriausybinių organizacijų paskelbtų ataskaitų duomenys.

Dauguma valstybių narių Komisijai jau pateikė ataskaitas apie gyvūnų vežimą. 2007–2008 m. pabaigoje dar nebuvo gauta Kipro, Lietuvos, Maltos, Bulgarijos ir Liuksemburgo ataskaitų. Komisija priminė joms apie įsipareigojimus ir atidžiai stebės padėtį. Tačiau reglamente (EB) Nr. 1/2005 nereikalaujama, kad Komisija parengtų pranešimą apie vykdant reglamentą valstybėse narėse pasiektą pažangą. Komisija sutinka, kad gebėjimas užtikrinti įstatymų vykdymą yra pagrindinis bet kokio siūlomo įstatymo aspektas. Todėl Komisija skiria didelį dėmesį valstybių narių ataskaitų analizei ir galimiems šios srities Bendrijos reglamentų pakeitimams ateityje.

  Struan Stevenson, PPE-DE frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, pirmiausia pažvelkime į šios problemos priežastis. Aštuonių valandų vežamiems gyvūnams privalomas terminas buvo suderintas 2004 m. gruodžio mėn. ir įsigaliojo 2007 m. sausio mėn. visose 27 valstybėse narėse, taikant specialias leidžiančias nukrypti nuostatas esant ilgoms kelionėms, kai galima įrodyti, kad transporto priemonės geriau atitinka standartus dėl gyvūnų aprūpinimo vandeniu, temperatūros kontrolės, reikiamos ventiliacijos ir į kelionės laiką įtraukiant įprastą poilsio laiką.

Be to, leidžiančias nukrypti nuostatas buvo leista taikyti tokioms atokioms kaimo vietovėms ir saloms, kaip Orkney ir Šetlendo, kai ilgesnis kelionių laikas neišvengiamas. Tačiau tokiais atvejais buvo sukurti specialūs įmontuojami įrenginiai, kuriuose numatyta galimybė atsigerti vandens, kad gyvūnai būtų vežami santykinai patogiai. Be to, buvo nustatytas visiškas draudimas tam tikrų rūšių gyvūnams, pavyzdžiui, jaunesniems nei dešimties dienų veršeliams ir jaunesniems nei vienos savaitės ėriukams.

Aš su džiugesiu pranešu, kad šių vežimo taisyklių buvo griežtai laikomasi, ypač tokioje šalyse kaip Škotija, kurioje išlaikomas vienas iš aukščiausių geros patirties lygių visoje ES. Tačiau mane jaudina pranešimai, kad, kaip sakė Neil Parish, šių taisyklių nėra panašiai laikomasi kitose ES dalyse, ypač kai kuriose pietinėse Viduržemio jūros regiono valstybėse narėse ir kai kuriose naujai prisijungusiose Rytų Europos valstybėse, ir ypač, kaip pabrėžė Neil Parish, kai vežami skersti skirti arkliai.

Gyvūnų gerovės nevyriausybinės organizacijos pateikia šiurpaus piktnaudžiavimo įrodymų, kad arkliai, kartais ir kiti gyvuliai, didžiuliais atstumais vežami, esant deginančiam karščiui, be vandens ar tinkamos ventiliacijos, nesant poilsio pertraukų ir sugrūsti į perpildytus sunkvežimius. Kelionei tęsiantis šie gyvūnai vis labiau pavargsta, netenka daug vandens, o kai kurie neatlaikydami streso ir karščio, tik beviltiškai šnopuodami gaudo orą ir blogiausiais atvejais daug jų nugaišta. Turi būti užkirstas kelias tokiems dalykams ir visose valstybėse narėse griežtai laikomasi reglamento.

Aš pritariu šiandienos Neil Parish žodiniame paklausime pateikiamoms sąlygoms, kuriomis siekiama kontroliuoti šių priemonių atitikties lygį. Aš manau, kad Komisija dabar gali pateikti mums šią informaciją ir dar kartą nuraminti, kad imamasi veiksmų siekiant užtikrinti tikslų aštuonių valandų gyvūnų vežimo apribojimo įgyvendinimą, taikant reikiamus leidžiamus nukrypimus, kuriuos aš minėjau, ir užkirsti kelią ypač dideliems ES reglamentų pažeidimams, kurių vis dar pasitaiko.

  Rosa Miguélez Ramos, PSE frakcijos vardu. – (ES) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, kai kurioms Europos šalims, atsižvelgiant į jų geografinę padėtį – kaip nurodė Struan Stevenson – ir taip pat į žemės plotą ir prekybos srautų apimtį, gyvūnų vežimas yra ypatingos reikšmės klausimas.

Komisijos nary, aš norėčiau paminėti dvi specifines problemas. Pirma, man dabar aišku, kad Komisija susiduria su sunkumais analizuodama padėtį visoje bendrijos teritorijoje. Nors dėl dabartinio reglamento valstybės narės turėtų, kaip mes matėme, kiekvienais metais parengti ataskaitą apie ankstesniais metais atliktus tyrimus, reglamente nenustatoma minimalaus tikrinimų skaičiaus ir neatrodo, kad būtų laikomasi vienodo statistinio pagrindo. Tai neleidžia lyginti įvairių šalių pateiktų duomenų. Komisijos nary, aš manau, kad visų suinteresuotų šalių naudai šią padėtį reikėtų kuo greičiau ištaisyti.

Tačiau man taip pat rūpi ir kita problema. Kalbėdamas jūs vežamus skersti gyvulius apibūdinote kaip mažaverčius. Komisijos nary, aš visiškai nesutinku su jumis. Asmeniškai aš laikau juos turinčiais didelę ekonominę vertę ir esu įsitikinęs, kad pramonės darbuotojai sutinka su manimi. Kadangi taip yra iš tikrųjų, nes mėsa turi didelę ekonominę vertę, tinkamos vežimo sąlygos yra svarbios, kad ir kokia būtų galutinė paskirties vieta – net jei tai būtų skerdykla, kad ir koks būtų nukeliautas atstumas. Kitaip tariant, tai yra reikšmingas ir iš esmės pagrindinis interesas, kodėl gyvūnai turi būti vežami palankiomis sąlygomis.

Todėl aš prašau jūsų atsižvelgti į šias aplinkybes, siūlant reglamento pakeitimus, kuriais užsiima Komisija. Mes žinome, kad ne tik naudojant naujas technologijas, bet ir vykdant reformą bus keičiamas maksimalus vežimo laikas – kaip čia buvo pasakyta – ir maksimalios ir minimalios gyvūnų vežimo temperatūros.

Aš prašau jūsų, Komisijos nary, ir Komisijos, kad prieš koreguodami tokias esmines nuostatas, rastumėte ir nustatytumėte tvirtą mokslinį siūlomų pakeitimų pagrindą. Be to, aš norėčiau paprašyti jūsų, kad tol, kol neturėsime šio tvirto mokslinio pagrindo, kurio šiuo metu kai kuriais klausimais trūksta, susilaikytume nuo siūlomų pakeitimų įtraukimo slapčia į ataskaitose dominuojančius reglamentus, kurie neturi nieko bendro su vežimu – aš kalbu apie gyvūnų apsaugą skerdžiant ir būtent apie ataskaitą, kuri mums dabar yra svarbi. Aš manau, kad tokios svarbos ir reikšmės klausimais turėtume visi – Komisija ir Parlamentas – atskleisti savo ketinimus.

  Anne E. Jensen, ALDE frakcijos vardu. – (DA) Gerb. pirmininke, aš norėčiau pasakyti, kad esu šiek tiek nusivylusi, nes praėjus ketveriems metams mes dar nematėme Komisijos pasiūlymo, kaip galėtume sugriežtinti teisės aktus dėl gyvūnų vežimo. Markos Kyprianou ir dabar Androu Vassiliou, ir Parlamentas turėjo gerų ketinimų ir konstruktyviai bendradarbiavo. Tačiau kada mes turėsime pasiūlymų? Būtent tai aš labai norėčiau sužinoti. Be to, svarbu, kad mums sektųsi užtikrinti tinkamą teisės aktų vykdymą. Svarbu garantuoti, kad tikrai apribosime skersti vežamų gyvulių vežimo laiką iki aštuonių valandų. Tačiau vis dėlto mes turėtume eiti toliau. Ir turėtume ne tik kalbėti apie terminą. Tyrimai parodė, kad vienos valandos gali būti per daug, jei gyvūnas nėra pakankamai stiprus, kad jį būtų galima vežti, bet ir ilgesnės kelionės gali pasiteisinti, jeigu gyvūnas stiprus ir sveikas ir vežamas geromis sąlygomis. Mes tikriausiai toliau vešime veislinius gyvulius dideliais atstumais, todėl Parlamentas, žinoma, pasiūlė bandomąjį poilsio punktų, kuriuose gyvuliai turėtų ilsėtis po 24 valandas, projektą. Aš norėčiau daugiau žinoti apie šiuos projekto punktus. Savaime aišku, kad ketinama suvienyti kontrolės punktų operatorius, veterinarijos įstaigas, mokslo darbuotojus ir gyvūnų gerovės organizacijas, kad būtų sudarytos sąlygos dirbti kartu siekiant nustatyti gerąją patirtį šioje srityje. Sunku pradėti įgyvendinti tokį projektą, bet verta pabandyti, nes svarbu, kad mūsų žinios ir tyrimai, siekiant užtikrinti gyvūnų gerovę vežimo metu, taip pat būtų matomi teisės aktuose ir praktikoje.

  Janusz Wojciechowski, UEN frakcijos vardu. – (PL) Gerb. pirmininke, Neil Parish teisėtai priminė mums tai, ką mes daug kartų minėjome šioje salėje, būtent tai, kad mūsų elgesio su gyvūnais įprotis parodo mus pačius – kiek kultūringi ir civilizuoti mes esame. Vežant gyvūnus esama daug žiaurumo. Tam tikri tobulinimai buvo padaryti nustatant aukštesnius standartus gyvūnams vežti, bet šios priemonės vis dar nepasiekė tikslo.

Mano nuomone, apriboti gyvūnų kelionės laiką iki aštuonių valandų ir bendrą laiką, kurį gyvūnai praleidžia vežimo metu ir skerdykloje, iki dvylikos valandų būtų tinkamas sprendimas, kuris pirmą kartą buvo pasiūlytas jau seniai. Mes siekiame pateikti šį pasiūlymą einamajame darbo reglamente dėl gyvūnų apsaugos skerdžiant.

Gerbiamosios ponios ir ponai! Humaniškų priemonių gynimas yra vienas dalykas, bet yra ir kitas argumentas – finansinis (jis labiau skirtas tam tikriems žmonėms). Esmė ta, kad vežimai ilgais atstumais didina išlaidas, kurios galiausiai atitenka vartotojui. Mes turėtume apskaičiuoti šias išlaidas ir pasinaudoti jomis kaip argumentu, kad pagaliau po metų metus vykusių diskusijų nustatytume gyvūnų vežimo apribojimus ir sumažintume jų kančias.

  Carl Schlyter, Verts/ALE frakcijos vardu. – (SV) Gerb. pirmininke, apie civilizacijos lygį galima spręsti pagal tai, kaip elgiamasi su labiausiai neapsaugotais gyvūnais, aptinkamais toje civilizacijoje. Sprendžiant pagal tai, kaip elgiamės su gyvūnais, dar esame barbarai.

Aš prisimenu, kai Švedija įstojo į ES – nuo to momento greitai bus penkiolika metų. Prieš mums įstojant daug diskusijų vyko apie gyvūnų vežimą. Tai buvo sritis, kurioje mes siekėme gerinti padėtį. Tada, 2005 m., atsirado pirmoji direktyva. Iki šiol gyvūnų sąlygos nepagerėjo ir mes, užuot apie tai kalbėję, sakome, kad monitoringas turėtų vykti nuo šiol, GPS sistemos turėtų būti diegiamos nuo šiol, vairuotojai turėtų būti mokomi nuo šiol ir sunkvežimiai turėtų dirbti geriau nuo šiol. Penkios šalys netgi nepasirūpino, kad būtų pateiktos ataskaitos. Aš reikalauju, kad Komisija nedelsdama jas nubaustų. O dėl kitų 22 šalių – kiek patikrinimų jos atliko? Kaip jos laikosi taisyklių? Ar jomis apskritai vadovaujamasi? Deja, daugeliu atvejų atsakymo nėra.

Tada Markos Kyprianou mums pažadėjo, kad jis savo kadencijos pabaigoje sugrįš čia, jei reikės – ir to reikia – ir jei bus viešoji nuomonė – ir viešoji nuomonė yra! |Daugelis naujų valstybių narių iš esmės yra mažos šalys, ir galbūt nėra būtinybės, kad po 24 valandų kelionės būtų kita 24 valandų kelionė. Mes turėsime naują direktyvą dėl skerdimo, kurioje bus numatytos kilnojamosios skerdyklos, kurios sumažins gabenimo būtinumą .

Mums reikia persvarstyti gyvūnų vežimo sąlygas. Kiek iš mūsų palankiai įvertintų keturių karvių arba dešimties avių laikymą dvi vietas atitinkančiame guolyje 24 valandas? Štai kaip tankiai gyvūnai sugrūdami šiuo metu. Arba įsivaizduokite, kad aukščiausiai sunkvežimyje esantiems viščiukams iš esmės nėra užkertamas kelias mesti išmatas ant tų, kurie yra žemiau. Kas norėtų būti vežamas tokiomis sąlygomis? Aš kviečiu visus ES žemės ūkio ministrus keliauti su manimi iš Stokholmo į Briuselį tokiomis pat sąlygomis kaip gyvūnai. Norėčiau žinoti, kiek jų priimtų kvietimą. Galbūt jie greičiau bent iš dalies pakeistų teisės aktus.

Mes kalbame apie išlaidas. Šia prasme didžiausios išlaidos – išlaidos aplinkai dėl ilgų kelionių. Taip pat yra ir su ilgomis kelionėmis susijusių gyvūnų kančių kaina. Tačiau šios ilgos kelionės taip pat lemia žemesnę mėsos kokybę. Dėl jų sumažėja vertė. Streso iškamuotų gyvūnų mėsa bus daug žemesnės kokybės, o kančios pereis per visą grandinę. Pagalvokime apie ūkininką, kuris įdeda daug pastangų ir pinigų, kad užaugintų geros kokybės gyvūną, kuris sugadinamas paskutiniame savo gyvenimo etape.

Ne, mums reikia naujo pasiūlymo iki rinkimų. Aš nesuprantu, kaip mes pajėgsime organizuoti rinkimų kampaniją, jeigu netgi neturime Komisijos pasiūlymo, kuris parodytų, kad norime dabar – pagaliau dabar – gerinti sąlygas gyvūnams.

  Jens Holm, GUE/NGL frakcijos vardu. – (SV) Gerb. pirmininke, šios diskusijos išeities taškas, žinoma, yra tai, kad gyvūnai yra jaučiančios būtybės. Jie gali jausti skausmą, patirti stresą ir kentėti lygiai taip pat kaip ir mes. Rengdami teisės aktus privalome atsižvelgti į tai. Šiuo metu mes to nedarome.

Vis daugiau gyvūnų vežama ES viduje. Tai yra tiesioginė vidaus rinkos pasekmė. Vidaus rinka skatina specializaciją. Gyvūnai auginami vienoje vietoje, skerdžiami kitoje, o mėsa vežama į trečią vietą. Valstybės narės netgi neleido uždrausti gyvūnų vežimo dėl gyvūnų gerovės. Tai iš tiesų nepriimtina. Švedų tyrimais kaip tik nustatyta, kiek iš viso gyvūnų pervežta per sienas ES viduje. ES 15 nustatyta, kad kiekvienais metais tarp ES valstybių narių visomis kryptimis buvo pervežta 22 milijonai keturkojų gyvūnų – kiaulių, arklių ir karvių – ir taip pat 500 milijardai naminių paukščių. Taip buvo tada, kai ES sudarė 15 valstybių narių. Jūs galite tik įsivaizduoti, kokie skaičiai bus esant 27 valstybėms narėms. Jie, žinoma, bus daug didesni.

Aš norėčiau paklausti Komisijos, kada turėsime naują direktyvą dėl gyvūnų vežimo. Markos Kyprianou, žinoma, pažadėjo, kad mes turėsime naują direktyvą šios Parlamento kadencijos metu. Ar Komisija gali mums pažadėti tai, ką mes Europos Parlamente planuojame, būtent maksimalią aštuonių valandų ribą gyvūnams vežti? Aš taip pat norėčiau užduoti porą klausimų Vladimirui Špidlai. Jūs sakote, kad penkios valstybės narės nepateikė ataskaitų; esama reikalų padėtis, savaime suprantama, gana sukrečianti. Ką jūs, kaip Komisija, darote su šiomis valstybių narių ataskaitomis? Ar jūs jas kiek nors analizuojate? Mes Europos Parlamente norėtume analizės, t. y. Komisijos pranešimo, kuriame būtų viskas apibendrinta ir aiškiai nurodytos priemones, sudarančios galimybes keisti sąlygas, kuriomis vežami gyvūnai. Taigi, kai mes turėsime naują direktyvą, kurioje bus numatytas aštuonių valandų apribojimas, ar galėsime gauti valstybių narių ataskaitų analizę?

  Godfrey Bloom, IND/DEM frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, tai kaip visada patrauklu. Šioje posėdžių salėje vėl stinga ironijos. Viena iš didžiausių mūsų problemų, ypač Jungtinėje Karalystėje, yra nepaprastai neprotinga taisyklių ir reglamentų lavina, užgriuvusi skerdyklas prieš 10 metų, dėl kurios sugebėta uždaryti daugiau nei 1000 skerdyklų Jungtinėje Karalystėje, o dėl to labai pailgėjo gyvūnų kelionių trukmė.

Mano svainis – mėsininkas. Jis turi nuosavą skerdyklą Jorkšyre ir vienu laikotarpiu – tai net pateko į Private Eye žurnalą – joje buvo vizituojantis veterinarijos gydytojas, prižiūrintis veterinarijos gydytoją, prižiūrintį mėsos inspektorių, prižiūrintį du skerdikus! Tai yra iš dalies nesąmonė, kurią galima suvokti, tik kai susiduriama su šios organizacijos taisyklėmis ir reglamentais. Problema – kelionių trukmės. Dėl visų šitų uždarytų skerdyklų dabar kiaulės, avys ir galvijai iš mano apygardos Brindligtono miesto vežami tiesiai keliu per Angliją į Mančesterį. Štai į ką mums reikia atkreipti dėmesį.

Aš taip pat noriu pakalbėti apie arklių vežimą. Mano kolega Nigel Farage sakė man, kad Europos Sąjungoje yra šalių, kuriose arkliai laikomi maistu! Kaip anglui, man atrodo visiškai neįtikėtina, kad žmonės galėtų valgyti savo arklius. Anglas ne greičiau suvalgytų savo arklį, negu šunį arba vaikus, bet, kita vertus, manau, kad tai tiesiog rodo didžiulius mūsų ir kitų Europos Sąjungos narių kultūrų skirtumus.

(Juokas)

  Jim Allister (NI). – Gerb. pirmininke, laikytis to gali būti nelengva! Leiskite pasakyti, kad man visiškai nesudaro sunkumų veiksmingos ir tinkamos taisyklės, lemiančiomis gyvūnų gerovę, bet kelia rūpesčių tai, kad mes įsitraukiame į rutiną, kurioje ketiname taip užveržti kilpą žemės ūkiui, kad jo funkcionavimas iš esmės bus neįmanomas. Aš matau tokių raidos požymių, kurie aiškėja iš Komisijos konsultacijų dėl maksimalios kelionės trukmės ir vežamų gyvūnų tankio persvarstymo.

Prisiminkime, kad Komisijai nepavyko to pasiekti 2005 m. reglamente. Tačiau greičiau nei po dvejų metų nuo jo įsigaliojimo vėl bandoma dėti pastangas siekiant pakartotinai panaikinti aštuonių valandų apribojimą. Turiu pasakyti, kad mano Šiaurės Airijos rinkimų apygardai tai būtų pražūtinga, nes norint eksportuoti gyvulius – o tai mes darome – reikėtų keliauti jūra, o jei būtų nustatytas tik vienas aštuonių valandų laikotarpis, tai būtų visiškai nepakankama ir visiškai nepriimtina.

Aš norėčiau priminti Parlamentui, kad tokios sunkios sąlygos būtų visiškai nepalyginamos su didžiuliais atstumais, kuriais gyvūnai vežami Pietų Amerikoje, iš kurios mes noriai importuojame! Taigi eilinį kartą mes užsiimtume ūkininkų baudimu, visiškai nesirūpindami tuo, kas turi įtakos mūsų gaunamoms importuojamoms prekėms.

Aš turiu pasakyti, kad mes turime atsikratyti įkyrios minties iš pykčio kitiems kenkti sau ir pereiti prie šio klausimo nagrinėjimo.

  Elisabeth Jeggle (PPE-DE). - (DE) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, tai jau kitas klausimas, kuriuo diskusija labai greitai atskleis, kad, viena vertus, jis siejamas su stipriomis emocijomis, o kita vertus, su atšiauria tikrove. Aš norėčiau pareikšti ypatingą dėkingumą Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pirmininkui Neil Parish už šį klausimą. Svarbu viena – ne siekti išreikšti emocijas, bet užduoti Komisijai šiuos visai konkrečius klausimus. Kas atsitiko? Ar galima patikrinti šias tendencijas? Ar turite kokių nors įrodymų, ir jei turite, tai kokių? Kokius skaičius jūs turite?

Jūs, Komisijos nary, paminėjote keletą skaičių, bet aš tvirtai tikiu, kad tarp valstybių narių esama skirtumų, kurie neapsiriboja tuo, kad kai kurios valstybės narės pateikė ataskaitas, o kitos – ne. Kaip jos įgyvendinamos? Kaip kontroliuojamos ilgos kelionės? Kaip jos kontroliuojamos atskirose valstybėse narėse?

Kita labai svarbi sritis, kuriai reikia neatidėliotinos diskusijos, yra problemos, kylančios dėl to, kad mes apibūdiname žemės ūkį kaip vien tik ekonominę sritį ir lyginame dalykus, kuriuos galbūt turėtume vertinti kaip skirtingus. Pavyzdžiui, kokį papildomą profesinį mokymą vežimo klausimais turėtų įgyti jau to mokyti ūkininkai? Kaip jis turėtų būti organizuojamas ir kas teiktų tokį mokymą? Kur ūkininkai turi tai įrodyti, kad įgytų kvalifikaciją?

Tam, kad pakartočiau: ūkininkai mokomi elgtis su gyvūnais, o vežėjai samdo vairuotojus, kurie galbūt per visą savo gyvenimą niekada nebuvo susidūrę su gyvūnais. Šie du dalykai negali būti lyginami, bet tam tikru mastu mes tai darėme.

Toliau nurodoma kita aplinkybė, kelianti pagrindines problemas. Kai ūkininkai veža savo veršiukus, jie tai gali daryti iki 50 km. Leiskite man šiuo metu pasakyti, kad iš tikrųjų privalome toliau svarstyti skubos tvarka, kaip mažesnėms skerdykloms galėtume padėti ekonomiškai tvarkyti veiklą mažindami tolimesnių kelionių poreikį.

Taigi ūkininkams leidžiama vežti savo gyvūnus 50 km, bet jie susidurtų su problemomis, jeigu paimtų kaimyno gyvūną kartu. Apie tai taip pat reikėtų šiek tiek pagalvoti. Ar 50 km apribojimas nustatytas teisingai, ar mes taip pat šių tendencijų priežasčių turėtume ieškoti skerdyklose. Jeigu ūkininkai veža arklius laisvalaikio tikslais, problemos nėra ir šis reglamentas netaikomas, bet jei jie veža juos rinkai, reglamentas taikomas ir jie turi laikytis reikalavimų. Šie klausimai turėtų būti aptariami ir į juos atsakoma tolesnėse diskusijose.

  Luis Manuel Capoulas Santos (PSE). - (PT) Gyvūnų vežimo ir gerovės klausimas yra vienas iš tų, kaip labai gerai išdėstė Neil Parish ir kiti, kuris turi būti iš esmės suvokiamas civilizacijos prasme. Gyvūnų kančių kiek įmanoma ribojimas yra etinė būtinybė, kuri sudaro kultūros paveldo dalį, nepaisant akivaizdaus paradokso, kad mes siekiame apsaugoti jų gerovę tuo metu, kai daugeliui jų tai yra paskutinė kelionė.

Kita vertus, nereikia pamiršti, kad už daug reikalaujančių ir finansiškai brangių galiojančių taisyklių įgyvendinimą mokama kaina yra problema, kuri iškraipo konkurenciją ir daro didelį poveikį kai kurių Europos Sąjungos regionų kaimo plėtrai.

Regionai ir valstybės narės, kurios nepajėgia tiekti tam tikrų veislių gyvūnų iš savo rinkų ir yra labiau nutolusios nuo gamybos centrų, kaip yra mano šalies atveju, dabar turi daugiau sunkumų dėl konkurencingumo savo pramonės šakose, susijusiose su skerdimu ir perdirbimu, o turintys perteklių regionai ir valstybės narės turi didesnį pranašumą, susijusį su užimtumu ir pridėtine verte, nes joms tampa lengviau parduoti jau perdirbtus produktus.

Jei jau teisės aktas galioja dvejus metus, būtų visiškai pateisinama, kad Komisija pateiktų kiek įmanoma platesnį įvertinimą ne tik konkrečiais klausimais, susijusiais su griežtų reglamentų dėl vežimo įgyvendinimu, bet ir nurodytų ekonomines ir socialines pasekmes regionams ir valstybėms narėms, kurios turi mažus gamybos pajėgumus kai kurių veislių gyvūnų, kurie svarbūs žmonių mitybai.

Todėl aš manau, kad Komisija turėtų atsakyti į šiuos klausimus kuo greičiau, objektyviau ir išsamiau.

  Mojca Drčar Murko (ALDE). – (SL) Daug gyvūnų vežama per Slovėniją; jie dažniausiai kilę iš Rytų Europos ir būna skirti Italijai. Iš mūsų veterinarijos įstaigų patirties aišku, kad taikytini Europos teisės aktai gana išsamūs, bet iš dalies nelankstūs ir todėl juos sudėtinga įgyvendinti.

Didžiausia problema Slovėnijoje susijusi su patikrinimais, nes dabar, kai Europos sienos panaikintos, sunku patikrinti, ar vairuotojai iš tikrųjų sustoja, ar ne iš anksto nustatytose poilsio vietose. Aš turėčiau atkreipti dėmesį, kad Slovėnijai dėl savo teritorijos dydžio nereikia turėti poilsio vietų ir kad vietoj to ji įgyvendino susitarimus su Vengrija ir Italija. Mums reikia bendro sprendimo, kuris būtų bendrai įgyvendinamas.

Atsižvelgiant į pražūtingą padėtį, susijusią su gyvūnų vežimu ilgais atstumais Europos keliais, 2005 m. reglamento persvarstymu turėtų būti naudojamasi kaip galimybe sugriežtinti gyvūnų gerovės standartus. Vežimas glaudžiai susijęs su elgesiu su gyvūnais prieš skerdimą ir aš sutinku su tais savo kolegomis, kurie laikosi nuomonės, kad nėra pagrindo vežimo trukmę leisti viršyti aštuoniomis valandomis.

Todėl aš pasisakau už griežtos maksimalios vežimo trukmės nustatymą ir taip pat palaikau pasiūlymą įdiegti kilnojamąsias skerdyklas.

  Andrzej Tomasz Zapałowski (UEN). – (PL) Gerb. pirmininke, reglamentas dėl gyvūnų apsaugos vežant yra nepaprastai svarbus, o šio tipo informacija – neįkainojama. Susidariusiomis aplinkybėmis reikėtų pabrėžti, kad panašūs reglamentai neapima didelės dalies importuojamos mėsos, kurią vartoja Europos Sąjungos piliečiai. Šis reglamentas yra vienas iš priimtinesnių reglamentų dėl gyvūnų auginimo ir skerdimo.

Aš suprantu, kad didelės maisto produktų korporacijos nepaiso darbuotojų teisių, jau nekalbant apie reikiamą elgesį su gyvūnais. Kaip tik didelėse bendrovėse pasitaiko blogiausių nederamo elgesio su gyvūnais atvejų. Ši problema retai paliečia mažąsias ir vidutines įmones. Vienintelis sprendimas – užtikrinti griežtesnę politikos kontrolę, įskaitant sienų kontrolę, ir leisti viešai skelbti bendrovių, kurios pažeidžia gyvūnų teises, pavadinimus, kad vartotojai galėtų jų vengti.

  Kathy Sinnott (IND/DEM). – Gerb. pirmininke, labai svarbu, kad gyvūnai būtų vežami užtikrinant saugumą ir užkertant kelią kančioms. Aš vartoju šį terminą, nes gyvūnams paprastai bet kokia motorizuota priemonė yra gąsdinanti. Svarbu esant galimybei iki minimumo sumažinti šią baimę.

Reglamentuodami šį saugumo ir kelio užkirtimo kančioms klausimą, esame linkę atsižvelgti į laiką ir atstumą. Tai natūralu, bet pernelyg supaprastinta kalbant apie Airiją, kuri, aš primenu jums, yra sala ir taip pat labai svarbi gyvūnų eksportuotoja. Terminai ir atstumas plaukiant per jūras, skiriančias mus nuo žemyno ir nuo rinkų, negali būti absoliuti sąvoka. Mes girdėjome apie rekomendaciją dėl aštuonių valandų, bet gyvūnus pakrauti ir perplukdyti per jūrą prireiks daugiau nei aštuonių valandų. Nėra galimybės išvaryti gyvūną pasiganyti Lamanšo sąsiaurio viduryje.

Todėl aš jums patarčiau, verčiau pažvelgti sąlygas, kuriomis vežami gyvūnai, ypač Airijoje, o ne tik į laiką ir atstumą.

  Lydia Schenardi (NI). – (FR) Gerb. pirmininke, nors reglamentas dėl gyvūnų vežimo galioja nuo 2007 m. sausio mėn., neatrodo, kad valstybės narės sistemingai jo laikytųsi, nes jos nepateikia pageidaujamų metinių ataskaitų. Todėl rengti išsamią analizę problemiška, nes nėra didelės dalies reikiamos informacijos, susijusios su ištekliais, skirtais tikrinimams atlikti. Kaip gyvūnų gerovės asociacijų ir Gyvūnų gerovės ir išsaugojimo jungtinės grupės narė, aš ypač domiuosi šiuo klausimu.

Asociacijos atkakliai kovojo dešimtmečiais iki 2007 m., kai pagaliau buvo nustatytos direktyvos šioje srityje, kurioje valstybės narės dabar vertinamos kaip galinčios turėti tam tikro laipsnio aplaidumą. Aš norėčiau netgi eiti toliau, kad galėčiau tai patvirtinti, nes, kaip žinome, atlikti patikrinimus nėra taip jau sunku. Mes žinome, kur yra skerdyklos, kur auginami gyvūnai ir kur aptikti maršrutus, kuriais vežami gyvūnai; taigi kur slypi problema?

Aš galvoju, kad šiuo metu ir šiame amžiuje, kai visuomenė gana aiškiai vis labiau domisi gyvūnu gerove ūkiuose, skerdyklose ir vežant, svarbu tai, kad valstybės narės gerbtų šias pažiūras.

Kadangi man buvo suteikta galimybė pasisakyti, aš norėčiau pridurti, kad vežimo klausimu, nepaisant kelionių trukmės, būtina atsižvelgti į vietos klimato sąlygas. Kelias valandas trunkanti kelionė, atlikta Nyderlanduose pavasarį, labai skiriasi nuo tokios pat trukmės kelionės vasaros viduryje, pavyzdžiui, Graikijoje. Ar pastaruoju atveju vežimo nakties metu nereikėtų padaryti privalomo?

Būčiau dėkinga, jei ateityje jūs apsvarstytumėte šį pasiūlymą.

  Mairead McGuinness (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, teisėkūros požiūriu, mes žvelgiame į santykinai naują reglamentą dėl gyvūnų vežimo apsaugos, nes jis įsigaliojo tik 2007 m. sausio mėn. Nors apskritai norėtųsi tikėtis, kad nuo pirmos dienos viskas atitiktų daug šio reglamento reikalavimų, bet būtų gana įstabu, kad taip būtų, nes reglamentas labai detalus ir jame keliami didžiuliai reikalavimai – ir, be abejo, teisingai – valstybėms narėms ir ūkio subjektams.

Aš pritariu šiandienos žodiniam Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pirmininko Neil Parish klausimui, nes norime žinoti, ar šis reglamentas veikia. Tačiau visų pirma reikia sužinoti, ar jis įgyvendinamas, nes mums rūpi, kaip gyvūnai vežami po Europos Sąjungą.

Tokiose šalyse kaip Airija, turinčiose didžiulį gyvulininkystės sektorių, buvo atliktas milžiniškas darbas siekiant nuo pirmos dienos įgyvendinti reglamentą ir pačiame sektoriuje, ir iš tų pusės, kurie kontroliuoja – Žemės ūkio departamento ir kitų institucijų. Turintys licencijas ūkio subjektai investavo didžiules pinigų sumas, kad patobulintų transportavimo priemones ir atitiktų šio reglamento mokymo ir kompetencijos reikalavimus. Tiesa sakant, noriu pažymėti, kad vien tik šį mėnesį Airijoje vyksta nemažai mokymo kursų, skirtų transporto priemonių, kuriomis vežami gyvuliai, avys, ožkos, kiaulės, arkliai ir naminiai paukščiai, vairuotojams. Tai Elizabeth Jeggle iškeltas klausimas ir galbūt kitoms valstybėms narėms reikėtų daryti tą patį.

Įdomu tai, kad reglamentas taikomas tik gyvūnams vežti, kuriuo užsiimama vykdant ekonominę veiklą. Man kelia susirūpinimą, kad mes nepaisome naminių gyvūnėlių gerovės, nes aš mačiau tokių žmonių, kurie galvoja, kad žino, kaip rūpintis gyvūnais, bet iš tikrųjų labai blogai su jais elgiasi, ir labai dažnai tai būna tie patys žmonės, kurie primygtinai reikalauja tam tikrų ūkininkavimo ir ekonominės veiklos vykdymo taisyklių. Tai sritis, į kurią reikia žvilgtelėti.

Aš manau, kad apskritai gyvūnų vežėjai turi licencijas ir leidimus ir atitinka geriausius gerovės standartus – nes jų gyvybiškai svarbūs interesai leidžia daryti tai: jiems būtina vežti gyvūnus taip, kad atvežtų geros būklės tam, kad pateisintų perkančiųjų poreikius. Problemų yra dėl nereguliuojamo sektoriaus, kuriame kai kurių žmonių šios taisyklės nepaliečia, ir būtent į tai mums reikia sutelkti dėmesį. Kas tie žmonės, nieko nepaisantys, ir kaip mes juos galime sugauti ir išaiškinti piktnaudžiavimus ?

Leiskite man pasakyti dėl terminų ir aštuonių valandų taisyklės. Priežastis, kodėl Europa turėjo tikrų sunkumų įgyvendindama šį reglamentą, buvo ta, kad daug valstybių narių, įskaitant Airiją, žino, kaip reikia vežti gyvūnus esant ilgesnėms trukmėms ir taip pat žino, kaip rūpintis jais. Taigi aš nesutinku su tais, kurie nori sumažinti trukmę, bet sutinku, kad mums reikia užtikrinti, kad prioritetas būtų gerovė.

Dėl arklių aš dažnai sakau sau, kad aš norėčiau būti grynakraujis arklys, nes jie keliauja pirmąja klase. Akivaizdu, kad žmonės rūpinasi didelės ekonominės vertės gyvūnais, ir ekonominio nuosmukio, kurį mes išgyvename, metu aš nerimauju dėl arklių gerovės, ir taškas. Aš norėčiau pasakyti: daugiau jokių taisyklių. Mes jau turime pernelyg daug taisyklių, smaugiančių sektorių, kuris laikosi jų. Tačiau taikykime taisykles visiems ir išprašykime iš sistemos tuos, kurie nesilaiko jų.

  Robert Evans (PSE). - Gerb. pirmininke, aš norėčiau pasveikinti Neil Parish, kad iškėlė šį klausimą. Nepaisant mūsų politinių skirtumų ir kad mes, kaip žmonės, taip pat labai akivaizdžiai skiriamės, manau, kad šis klausimas iš tiesų labai tinkamas ir palaikau jį. Mums reikia, kad šis reglamentas turėtų pasisekimą ir galiotų visuotinai, bet aš turiu keletą abejonių ir nesutinku su kai kuriais kolegomis, kurie pasisakė šį rytą.

Struan Stevenson sakė, kad ilgesnės kelionės neišvengiamos, aš sakau: viskas yra ne taip. Anne E. Jensen kalbėjo apie 24 valandų vežimą – nebūtinai taip. Gerb. Jim Allister, pats žemės ūkis turi užduoti klausimus. Kaip civilizuotai visuomenei, mums reikia pažvelgti į gyvūnų vežimo ilgais atstumais ir paskui būsiančio jų žudymo visuminę problemą, visuminį tikslą ir visuminę idėją. Jei aš būčiau tos mėsos valgytojas, paklausčiau, ar kančios, apie kurias mes žinome, t. y. dehidratacija, stresas ir – mūsų kolegoms iš Airijos Šiaurės ir Pietų – jūrų kelionės galiausiai pagerins produkto kokybę?

Mano nuomone, tai neturi ekonominės prasmės. Tai neturi humanitarinės prasmės. Štai kodėl aš pritariu, kad būtų visiškai uždraustas gyvūnų vežimas, kuris, mano manymu, padėtų kaimo ekonomikai. Tai paskatintų vietos gamintojus – mažąsias ir vidutines įmones, kaip kažkas sakė – ir tai sudarytų sąlygas vartoti maistą kuo arčiau gamybos vietos.

Kai to nėra, ir, žinau, nebus artimoje ateityje, manau, kad reikia tinkamai užtikrinti, kad būtų vykdomas realus šiuo metu turimas reglamentas, todėl raginu Komisiją sutelkti visas visos Europos agentūras – jei reikia, policijos pajėgas greitkeliuose – siekiant stabdyti ir tikrinti sunkvežimius, kad būtų nustatyta, ar laikomasi visų šio teisės akto reikalavimų.

  Fiona Hall (ALDE). – Gerb. pirmininke, ar Komisija apsvarstė netinkamo reglamentų dėl gyvūnų gerovės įgyvendinimo poveikį žmonių sveikatai? Vežimas, ypač ilgais atstumais, kai stokojama erdvės, sukuria įtampą, kuri reiškia didesnį imlumą ligoms. Tai ypač teisinga arkliams – moksliniai tyrimai rodo, kad šie vežimai priverčia arklius šertis. Tai reiškia, kad numetama daug daugiau plaukų nei paprastai, o tai labai padidina ligų plitimo tikimybę. Daugelis vežamų gyvūnų keliauja į skerdyklą – po 320 mln. ES kiekvienais metais – taigi tai reiškia, kad daug didesnė rizika, kad plis ligos, ir, pavyzdžiui, salmonelė pateks į maistą.

Žinant labai žemą dabartinių taisyklių įgyvendinimo lygį ir su ilgomis kelionėmis susijusį stresą, net turint tinkamų poilsio vietų, ypač arkliams, ar Komisija planuoja siūlyti, reikalui esant pasitelkdama ir mokslinius įrodymus, galutinę kelionės trukmę? Tai būtų naudinga gyvūnų gerovei ir žmonių sveikatai.

  Zdzisław Zbigniew Podkański (UEN). – (PL) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, gyvūnų vežimo problema labai svarbi, ir puiku, kad Parlamentas vėl imasi jos. Tačiau mažiau pozityvu yra tai, kad mes nesugebame veiksmingai įgyvendinti reglamento.

Aš pritariu tam, kad vykstant šiandienos diskusijoms mes toliau orientuotumės į arklių vežimą. Tai maloni naujiena ne tik dėl to, kad aš auginu arklius, bet tai svarbu ir dėl to, kad šioje srityje tikrai nesilaikoma standartų. Norėčiau pasinaudoti šia galimybe ir pasakyti, kad arkliai gali suprasti žmones. Tačiau, nors arkliai mus visada gali suprasti, mes juos ne visada suprantame. Arkliai, kaip ir žmonės, jaučia nuogąstavimą, baimę ir sugeba pasitikėti žmonėmis. Aš prisimenu atsitikimą, kai sunkiai sergantis arklys klinikoje nieko neleido veterinarijos gydytojams daryti jam, kol nebuvo mano dukters. Kai tik atvyko duktė, jie jam galėjo daryti viską, ką reikėjo. Jis paprasčiausiai pasitikėjo ja. Kaip mes, žmonės, ne visada pasitikime gydytojais, taip šis arklys nepasitikėjo veterinarijos gydytojais, bet pasitikėjo pažįstamu žmogumi. Todėl aš manau, kad žmonės taip pat nesupranta arklių, kai jie yra įbauginti arba kai bando apsiginti. Dar blogiau – žmonės laiko tokį elgesį nepaklusnumu. Šeimininkas muša arklį. Arklys supranta, kodėl jo šeimininkas liūdnas, ir žino, kad reikia nusileisti jam. Todėl aš dėkingas visiems Europos Parlamento nariams, kurie sugeba nagrinėti šią problemą pagal tai, kas yra gerai, ir vertinti ją kaip problemą, susijusią su gyvu padaru, pasitelkiant humaniškumą.

  Esther de Lange (PPE-DE). – (NL) Gerb. pirmininke, šiame Parlamente mes dar kartą aptarinėjame gyvūnų vežimą ir dar kartą prieisime prie dvejopos išvados. Pirma, dabartiniai teisės aktai labai atsilieka nuo Parlamento siekių, nustatytų mano pirmtako Albert Jan Maat pranešime; jis, mano nuomone, buvo teisus siekdamas atskirti skersti skirtus gyvūnus ir kitus gyvūnus. Iš tiesų buvo imtasi veiksmų vairuotojų mokymo, geresnių vežimo sąlygų ir GPS naudojimo srityse, bet jų, žinoma, nepakanka.

Antra, kontrolė liko šio teisės akto silpnoji vieta. Europos Sąjungos kontrolė lieka pageidaujama ir vis dar labai organizuota tik nacionaliniu lygmeniu. Todėl skubiai reikia susitarimų dėl skundų nagrinėjimo ir įrodymų rinkimo tarpvalstybiniu mastu. Aš taip pat norėčiau sužinoti, ar Maisto ir veterinarijos tarnyba deda daugiau pastangų stebėti. Mano pakeitimą, kuriuo siekiama biudžetinėje procedūroje šiam tikslui numatyti daugiau lėšų, atmetė inter alia Europos Komisija. Netgi dabar Europos Komisija remiasi nacionalinėmis ataskaitomis, kurias ji vertins popieriuje. Ar Europos Komisija verčiau norėtų išsižadėti šio reikalo, negu užtikrinti faktinę Europos masto kontrolę, Europos inspektorių ad hoc tikrinimus ir Europos priežiūrą?

Kitos tobulinimo rūšys, kurių reikia dabartinėje teisėje, yra: daugiau ir geriau įrengtų poilsio vietų Europos Sąjungoje ir už jos ribų ir konkretesnių klimato sąlygų įvairių rūšių gyvūnams, ir pagaliau mes turime pradėti dirbti privalomo palydovinių sistemų, turinčių įgaliotiems asmenims skirtą prieigą prie centrinės duomenų bazės, naudojimo klausimu.

Nepaisydami neužbaigto šio teisės akto faktinio įgyvendinimo apžvalgos mes, žinoma, prisirenkame tam tikrų gandų, pavyzdžiui, iš Austrijos, kurioje vietos inspektorius pagal turimas žinias mato daug tuščių sunkvežimių, važiuojančių, pavyzdžiui, Lenkijos ir Čekijos respublikų kryptimi, bet jis nemato grįžtančių pilnų sunkvežimių, kurie suktų link Pietų Europos. Ar tai reiškia, kad jei jau sunkvežimiai pilni, tai nusprendžiama daryti lanką aplink Austriją, galbūt siekiant išvengti griežtesnių ten galiojančių taisyklių lyginant su aplinkinėmis šalimis? Man tai yra požymis, kad valstybės narės labai skirtingai taiko teisės aktą.

Kita problema – veterinarijos gydytojų, kuriems reikia pasirašyti dėl vežimo, vaidmuo. Komisijos nary, kai kuriais atvejais šie veterinarijos gydytojai tampa nieku kitu, kaip tik štampavimo mašinomis. Be abejo, ar kas nors būdamas sveiko proto galėtų pasirašyti arklių vežimo iš Rumunijos į Italiją tvarkaraštį, kuris galiojo paskutines 24 valandas? Pagal vežimo tvarkaraštį paskutiniams 500 km prireiks 2,5 valandos. Tai privers jus stebėtis, kad galbūt šie gyvūnai turėtų būti vežami Ferrari automobiliu.

Pagaliau jauni gyvūnai, ypač, pavyzdžiui, šuniukai dabar vežami per visą Europą nesant jokių teisės aktų. Todėl norėčiau paraginti Europos Komisiją ištirti tai.

Mes pasiruošėme Parlamente; dabar laukiame Komisijos pasiūlymų, kurių tikimės sulaukti iki būsimų šio Parlamento rinkimų.

  Elizabeth Lynne (ALDE). - Gerb. pirmininke, kaip ir kai kurie kiti kolegos, aš ketinu susikoncentruoti į arklių vežimą. Dabar yra nepaneigiamų įrodymų, teigiančių, kad ES taisyklių, kuriomis ketinta apsaugoti arklių gerovę vežimo ilgais atstumais metu, nepaisoma ir tai lemia nehumaniškas sąlygas ir nereikalingas kančias. Kai kuriais atvejais arkliai sugrūdami kaip sardinės į plieninius sunkvežimius, kuriuose temperatūra gali viršyti 40 °C. Kai kuriais atvejais šie arkliai vežami tūkstančius mylių be maisto ir vandens ir dėl to yra sužalojami arba netgi dvesia.

Ar Komisija turi kokios nors informacijos apie tai, kiek valstybės narės perdavė į teismą reglamento (EB) Nr. 1/2005 pažeidėjų nuo jo įsigaliojimo 2007 m. sausio 5 d. ir ar bus vykdomi ES reglamentai dėl suderinto transporto priemonių stebėjimo naudojant GPS? Ar yra koks nors būdas asmenims gauti prieigą prie duomenų, surinktų iš įrašų dėl gyvūnų vežimo valstybių narių teritorijose? Aš žinau, kad Komisija gali naudotis jais, bet asmenys negali. Aš norėčiau gauti atsakymus į šiuos tris konkrečius klausimus.

  Den Dover (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, man teikia malonumą galimybė pasisakyti šioje svarbioje diskusijoje šį rytą ir norėčiau pabrėžti, koks svarbus Šiaurės Vakarų Anglijai yra gyvūnų vežimas. Kaip sakė Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pirmininkas, mes verčiau skerstume šiuos gyvulius ir paskui vežtume juos negyvus perdirbti toli nuo bazės, jei reikėtų mėsą pervežti; tačiau Šiaurės Vakaruose mes turime daugybę arklių, avių ir galvijų – taigi daugybę gyvūnų pervežimų.

Aš buvau nacionalinio Parlamento nariu aštuoniolika metų. Tai buvo nuolatinis klausimas, kurį kėlė laikas, be to, ir mano rinkėjai kartu su manimi. Aš tvirtinu, kad per pastaruosius dešimt ar dvidešimt metų reikalai iš tiesų nepasitaisė.

Aš patenkintas, kad buvo pateiktas šis klausimas. 2007 m. buvo pirmieji, o ataskaitos turėjo būti pateiktos 2008 m. birželio mėn.; tačiau aš tvirtinu, kad atsiliekame nuo programos. Girdėjau, kaip Komisijos narys sakė, kad jis nori susipažinti su palydovinio stebėjimo pranašumais. Tai puiki mintis. Tačiau aš sakiau Komisijos nariui, kad reglamente visiškai teisingai numatyta daug išsamių patikrinimų – tokių dalykų, kaip pasirengimas vežti gyvūnus, vežimo praktika, transporto priemonės, jūrų konteineriai, būtinos kelionės trukmės, poilsio trukmės, ploto normos – tai yra visų tų dalykų, kurių negalima apžvelgti palydovu. Tam reikia išsamių tikrinimų, iš kurių galima pasimokyti.

Norėčiau tikėti, kad baigiamosiose pastabose bus nurodyta data, iki kurios jis tikisi užbaigti ir pateikti savo pasiūlymus ir išvadas šiuo ankstyvuoju reglamento įgyvendinimo metu, nes kuo greičiau kas nors padaroma siekiant pagerinti padėtį, tuo geriau.

Pasibaisėtina, kas su šiomis ilgomis kelionių trukmėmis gyvūnai turi susidurti paskutinėmis gyvenimo dienomis. Vartotojai nori matyti – nes jie nori maitintis laisvai laikomų vištų mėsa ir kiaušiniais – kad humaniškai elgiamasi su gyvūnais, ir jie mokės didesnę kainą už mėsą, kai matys, kaip mes rūpinamės šiais, tokiais vertingais ir būtinais mūsų mitybos reikmėms gyvūnais.

PIRMININKAVO: GERB. MARTÍNEZ MARTÍNEZ
Pirmininko pavaduotojas

  Samuli Pohjamo (ALDE). – (FI) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, mano padėka skirta Neil Parish už šią diskusiją.

Būtent gyvūnų gerovės užtikrinimas yra labai svarbus dalykas. Komisijai reikia užtikrinti, kad reglamentas dėl gyvūnų vežimo būtų įgyvendintas ir nuolat kontroliuojamas visoje ES.

ES teisės aktai dėl gyvūnų vežimo yra griežti. Pasikartojančios svarbios problemos, susijusios su gyvūnų vežimu, kyla dėl šiurkščių teisės aktų pažeidimų. Dabartinių reglamentų dėl gyvūnų vežimo trukmės ir leidžiančių nukrypti nuostatų pakanka, jei jos tinkamai kontroliuojamos ir tuo pat metu išsaugomas aukščiausios kokybės transporto priemonių parkas. Jose turi būti tinkama ventiliacija, kontroliuojama temperatūra, geriamojo vandens ir palydovinės navigacijos sistemos. Be to, reikia mokyti vairuotojus ir parengti gaires dėl tinkamų gyvūnų vežimo sąlygų, kaip dabar daro daugelis valstybių narių.

Mano manymu, svarbu, kad dabartinis reglamentas dėl gyvūnų vežimo būtų tinkamai įgyvendintas visoje ES ir kad prieš rengiant bet kokius naujų reglamentų projektus būtų atsižvelgiama į įgytą patirtį.

  Agnes Schierhuber (PPE-DE). - (DE) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, bendruomenė gali dirbti konstruktyviai tik su sąlyga, jei visi laikosi įstatymų ir taisyklių. Ūkininkų aukščiausias prioritetas yra užtikrinti, kad gyvūnai būtų vežami taip, kad juos paskerdus vartotojus pasiekianti mėsa būtų aukščiausios kokybės ir mažiausiai paveikta streso. Nenaudėliai turi būti įvardyti ir paviešinti, nes šie pažeidimai yra nepriimtini ir diskredituojantys visą pramonę.

Mes turime nuolat mažinti skerstinų gyvūnų vežimo apimtį. Aš tikiuosi, kad mes galime galiausiai siekti tarpusavio supratimo šia prasme ir dėl to, kad tam yra mokslinis pagrindas. Komisijos nary, aš noriu pakartoti savo reikalavimą, kad trečiųjų šalių prekių importavimas nesilaikant taisyklių būtų vertinamas ir baudžiamas taip pat kaip gyvūnų vežimas ES.

  Richard Corbett (PSE). – Gerb. pirmininke, ši diskusija parodė, kad mažų mažiausiai yra didelių abejonių dėl to, ar dabartinis teisės aktas veikia, ar jis tinkamai vykdomas visose valstybėse narėse ir netgi, ar jį įmanoma tinkamai vykdyti. Ar įmanoma įgyvendinti šį teisės aktą, kai vykdomas tarptautinis gyvūnų pervežimas?

Reikia ištirti, ar mes turėsime grįžti prie idėjos taikyti griežtą aštuonių valandų apribojimą be leidžiančių nukrypti nuostatų ir be išimčių – galbūt išskyrus plukdymą jūra iš salų, tačiau kitais atvejais – visai be jokių leidžiančių nukrypti nuostatų.

Kolegoms gali būti įdomu sužinoti, kad yra nauja tinklavietė, kurioje kaip tik agituojama už tai kartu renkant peticijas. Tai: http://www.8hours.eu" . Daug Parlamento narių ir kitų asmenų, kurie girdėjo šią diskusiją, gali būti suinteresuoti apsilankyti šioje tinklavietėje.

  Sylwester Chruszcz (UEN). - (PL) Gerb. pirmininke, šiandien buvo daug pasakyta humaniško elgesio klausimu ir iki kokio lygio mes esame civilizuota visuomenė. Apskritai sutinku, kad mūsų diskusijos ir dėstomos nuomonės yra žingsnis tinkama linkme. Šios diskusijos labai reikalingos.

Aš tiesiog norėčiau atkreipti dėmesį, kad, nors pasirinkta kryptis yra visai pateisinama ir teisinga, mes neturėtume užkrauti jokios dirbtinės arba nereikalingos naštos ūkininkams ir įmonėms – panašių dalykų, mano įsitikinimu, mes galime išvengti. Aš tiesiog prašau Komisijos ir visų, esančių Europos Parlamente, užtikrinti, kad nesudarysime šiam projektui nereikalingų sunkumų. Kadangi šiandien ypač akcentuojame šiuos visiškai pateisinamus sprendimus, aš taip pat norėčiau paprašyti jus vėliau vengti rinktis kitokį požiūrį. Mes visi, būtent visos Bendrijos ir Europos Sąjungos šalys, turime traktuoti juos vienodai. Pavyzdžiui, šiandien esu susirūpinęs….

(Pirmininkas nutraukė kalbėjusįjį)

  Constantin Dumitriu (PPE-DE) . – (RO) Eksperimentai su gyvūnais yra svarbus biologinių ir medicininių tyrimų etapas. Tačiau kaip į šios veiklos dalį ypatingas dėmesys turi būti skiriamas rūpintis gyvūnais, naudojamiems moksliniams arba kitiems eksperimentiniams tikslams. Iš tikrųjų Europos Sąjunga turi rodyti pavyzdį, kaip įkurdinti šiuos gyvūnus ir kaip jais rūpintis.

Europos Komisijos direktyva Nr. 86/609 yra daugiau nei 20 metų senumo ir tik neaiškiai ir plačiai reglamentuoja šiuos aspektus. Pagal statistiką per šį laikotarpį visoje Europoje eksperimentams buvo panaudota apytikriai 235 mln. gyvūnų, o Europos Sąjungos laboratorijose kasmet jų buvo nužudoma daugiau nei po 12 mln.

Priežiūra apima visą materialinių ir kitų sąlygų, kurios turi būti garantuojamos šiuo tikslu naudojamiems gyvūnams, rinkinį. Visi veiksmai – nuo prekybos gyvūnais, vežimo, operavimo iki gyvūnų skerdimo ir jų gyvenimo baigties – turi būti atliekami griežtai laikantis tarptautinių ir nacionalinių nuostatų, susijusių su gyvūnų rūšimis, klasėmis ir aplinkybėmis siekiant kiek įmanoma apsaugoti juos nuo fizinių ir psichinių kančių.

Šiai priežiūrai reikia ….

(Pirmininkas nutraukė kalbėjusįjį)

  Maria Petre (PPE-DE). – (RO) Naujosioms valstybėms narėms – aš konkrečiai paminėsiu savo šalį – Rumuniją reikia, kaip jau buvo pareikšta, paramos didinant įgaliojimus valdžios institucijoms, atsakingoms už tikrinimą, kaip taikomas šiandien mūsų aptariamas reglamentas dėl gyvūnų vežimo.

Šiuo požiūriu, Rumunijos veterinarijos tarnyboms iki šiol labai sunku patikrinti gyvūnų vežimą be policijos pagalbos, kuri yra vienintelė institucija, turinti teisę sustabdyti tranzitu važiuojančias transporto priemones.

Kita Rumunijai būdinga problema yra gyvūnų pervarymo į ganyklas, aišku, daug mažesnio masto, tolesnės priemonės, t. y. praktikos, kuri, mano nuomone, turėtų būti nagrinėjama kaip visiškai atskira problema ir turėtų būti kiek įmanoma išsaugoma.

Trečioji ir paskutinė problema, apie kurią noriu kalbėti, yra nerimas, kurį mums turėtų kelti įgaliojimai, susiję su tikrinimais ir ataskaitomis, apie kurias mes diskutuojame.

(Pirmininkas nutraukė kalbėjusiąją)

  Avril Doyle (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, aš griežtai laikausi nuomonės, kad transporto priemonės kokybė ir vairuotojo įgūdžiai yra tokie pat svarbūs, jei ne svarbesni, kaip kelionių trukmė. Dvi valandos kledare arba išklerusioje transporto priemonėje, vairuojamoje per dideliu greičiu, ypač posūkiuose, turi didesnę reikšmę gerovei nei aštuonios ar dešimt valandų patogiame tinkamai įrengtame moderniame sunkvežimyje, vairuojamame rūpinantis jame vežamais gyvūnais ir tausojant juos.

Skersti skirtų arklių gerovė toliau lieka svarbi problema, nes nuolat gaunama įrodymų, kad kai kurios valstybės narės nepaiso – galbūt apsisprendžia nepaisyti – teisės aktų šioje srityje. Komisijos nary, ar jūs gavote praėjusio birželio mėn. metinę Airijos ataskaitą? Kurios šalys nepateikė ataskaitų? Ar šias ataskaitas bus galima gauti internetu? Ar jūs turite informacijos, kiek kiekvienoje valstybėje narėje iškeliama bylų? Prašau pateikti man atsakymus į šiuos keturis klausimus.

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). – (PL) Gerb. pirmininke, Europos Sąjunga teikia didelę reikšmę tinkamam elgesiui su gyvūnais visu auginimo laikotarpiu – nuo gimimo iki skerdyklos. Kaip mes žinome, mėsos kokybė priklauso nuo to, kaip elgiamasi su gyvūnais auginant ir vežant.

Reikia nustatyti konkrečių rūšių gyvūnų apsaugos standartus vežimo metu, remiantis moksliniais įrodymais. Todėl reikia persvarstyti šį reglamentą. Dėl prekybos poreikių gyvūnams vežti dažnai nustatomi per ilgi atstumai, kuriems įveikti reikia nemažai laiko. Todėl svarbu laikytis nurodytų principų ir standartų. Štai kodėl buvo visiškai teisingai užduotas klausimas, kaip buvo ir ar bus įgyvendinti ES teisės aktai dėl gyvūnų vežimo. Mes turėtume įvertinti padėtį konkrečiose valstybėse narėse. Mes neturėtume pamiršti, kad visa tai turi įtakos išlaidoms ir produktyviam konkurencingumui. Europos Sąjungos piliečiai yra labai jautrūs…

(Pirmininkas nutraukė kalbėjusįjį)

  Neil Parish (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, aš kalbėsiu labai trumpai, nes esu šio klausimo autorė. Gal galėčiau pasakyti Komisijos nariui, prieš jam apibendrinant, kad iš trijų čia pateiktų klausimų jis atsakė į pirmąjį, nes paminėjo valstybes nares, kurios iki šiol neparengė ataskaitų. Iš esmės noriu žinoti, ar Komisija jau preliminariai išanalizavo ataskaitas ir kas vyksta? Be to, ar ateityje Komisija ketina pateikti pranešimą dėl reglamento? Štai ko mums skubiai reikia.

Mums taip pat reikia gerosios patirties pavyzdžių, nes, pavyzdžiui, Slovėnija stebi per jų šalį važiuojančias transporto priemones. Tiesą sakant, daug šalių daro gerus darbus, bet kitos daro blogus darbus. Ar Komisija ketina parengti tinkamą analizę apie visa tai ir kada ji ketina pateikti ją?

  Vladimír Špidla, Komisijos narys. – (CS) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, romėnų teisė apibūdina gyvūną kaip objektą. Aš prisimenu karinį reglamentą, kuriame nustatyta, kad viename vagone galima vežti 8 arklius arba 48 vyrus. Tai rodo, kad vystantis civilizacijai pradėta suprasti, kad daugiau panašumų yra tarp žmonių ir gyvūnų, negu tarp žmonių ir objektų. Mano nuomone, civilizacijos raida privertė mus suprasti, kad gyvūnai yra ne objektai, bet gyvos būtybės, kurios turi prigimtines teises, ir mes išreiškėme šį požiūrį įstatymuose. Mano manymu, būtų galima sakyti, kad Europos reglamentai dabar jau parengti ir neabejotinai reiškia civilizacijos pažangą. Kita vertus, diskusijos aiškiai parodė, kad reglamentai taikomi nenuosekliai, ir kad reikia rasti to priežastis, siekiant toliau tobulinti jų struktūrą.

Komisija sutinka su šiais bendrais teiginiais ir savo veikloje taip pat sieks tobulinti tikrinimų įgyvendinimo ir padėties stebėjimo sistemą. Taigi dabar mes dalyvaujame rengiant naujus reglamentus, kuriuose bus bandoma atsižvelgti į naujausias mokslines išvadas, gautas iš daugelio sričių, nes, kaip šios diskusijos aiškiai parodė, tai sudėtinga problema. Tai nėra paprasta problema; nepakanka pasakyti, kad, gerai, imkimės vienos ar kitos priemonės ir problema bus išspręsta. Mano nuomone, diskusijos taip pat aiškiai parodė, kad idėja apsaugoti gyvulius ir gyvūnus paprastai grindžiama ne vien tik praktiniais sumetimais, susijusiais su vartotojų apsauga. Mes esame linkę imtis tam tikrų apsaugos priemonių, net jeigu jos neturi realios reikšmės vartotojams ir neduoda realios naudos, tiesiog todėl, kad tai labai reikšmingas etinis klausimas.

Norėčiau pabandyti atsakyti į kai kuriuos konkrečius klausimus. Buvo užduota nemažai klausimų ir mes, žinoma, esame pasirengę išsamiau atsakyti kiekvienam Europos Parlamento nariui į pateiktus klausimus, kurių aš dabar neliesiu. Vienas iš klausimų apima šalis, kurios nepateikė ataskaitų, ir aš minėjau jas savo įžanginėje kalboje. Tačiau kadangi tai labai svarbus klausimas, aš paminėsiu, kad šios šalys yra Kipras, Lietuva, Malta, Bulgarija ir Liuksemburgas. Todėl šis klausimas netaikomas Airijai, kuri įvykdė savo įsipareigojimus. Kitas klausimas susijęs su galimybe naudotis informacija. Norėčiau paminėti, kad teoriškai įmanoma skelbti įvairias nacionalines ataskaitas, bet reglamentas leidžia valstybėms narėms atsisakyti to dėl priežasčių, susijusių su konfidencialumu. Tačiau nė viena valstybė narė to nepadarė. Esant reikalavimui paskelbti ataskaitą, Komisija paklaus valstybių narių, ar jos nori taikyti konfidencialumo taisyklę. Kadangi aš nesitikiu, kad tai galėtų įvykti, bus galima paskelbti visos apimties ataskaitą ir, mano nuomone, tai turėtų skatinti tolesnę diskusiją. Metinės ataskaitos nagrinėjamos pačios Komisijos ekspertų ir tuo pat metu papildomos Komisijos pareigūnų vietoje gautais duomenimis, taip kuriant pagrindą tolesnėms pastaboms dėl atitikties reglamento sąlygų ir tolesnių idėjų dėl ES teisinės ir organizacinės sistemos plėtros šioje srityje.

Būsimo direktyvos dėl teisinės sistemos pakeitimo projekto klausimu aš jau išdėsčiau, kad Komisija rengia tokius projektus ir bando taikyti naujausias mokslines žinias. Buvo pateiktas klausimas, kiek šiuo metu nagrinėjama bylų dėl pažeidimų. Šiuo metu nagrinėjamos dvi bylos dėl pažeidimų ir du ar trys ieškiniai iškelti Andalūzijai, tiksliau, Ispanijai. 2008 m. iš viso buvo nuodugniai patikrintos šešios valstybės narės. Esama kai kurių konkretesnių faktų, susijusių su iškeltais klausimais. Ponios ir ponai, aš norėčiau dar kartą padėkoti jums už diskusiją, kuri buvo išsami ir aiškiai parodė, kad Komisijos ir Parlamento pozicijos labai artimos. Mano nuomone, tai yra daug žadantis tolesnės pažangos šioje nepaprastai opioje srityje požymis.

  Pirmininkas. – Diskusijos baigtos.

Pareiškimas raštu (142 straipsnis)

  Neena Gill (PSE), raštu. – Gerb. pirmininke, atrodo, kad vėl ne visose valstybėse narėse įgyvendinami mūsų priimti įstatymai. Jau dvejus metus galioja reglamentas dėl gyvūnų vežimo, bet iki šiol yra daug gyvūnų teisių pažeidimų, ypač vežant ir skerdžiant arklius. Aš norėčiau paklausti Komisijos, ką ji daro siekdama užtikrinti, kad arkliai būtų skerdžiami savo kilmės šalyse ir neturėtų kęsti ilgų ir kankinančių kelionių į tas šalis, kuriose bus vartojama jų mėsa?

Man ir mano atstovaujamiems žmonėms didžiausią rūpestį kelia tai, kad šie gyvūnai vežami nehumaniškomis, ir netinkamomis sąlygomis, esant perkrovai, neturint pakankamai maisto ir vandens. To nereikia. Mes negalime sustabdyti mėsos vartojimo, todėl gyvūnai, jei jie turi būti skerdžiami, turi būti tai daroma savo kilmės šalyse ir vežama į kitas šalis kaip skerdiena. Be to, vartotojams turi būti pasakyta, kad jų valgoma mėsa ne vietinė, o atkeliaujanti iš už šimtų mylių esančių vietovių.

Gerb. pirmininke, dėl šių arklių gerovės toliau negali būti nepaisoma visų mūsų pastangų, kurias įdėjome šiame Parlamente dėl vežamų gyvūnų teisių.