Posėdžio stenograma

Ketvirtadienis, 2009 m. sausio 15 d. - Strasbūras

7. Paaiškinimai dėl balsavimo

Žodiniai paaiškinimai dėl balsavimo

- Riera Madurell pranešimas (A6-0491/2008)

  Daniel Hannan (NI). – Gerb. pirmininke, vienodo atlyginimo ir lyčių lygybės sritis galbūt buvo kraštutinis teisminio kišimosi pavyzdys Europos Sąjungoje, kai Sutartyje teigiama viena, o paskui Europos Teisingumo Teismas aiškina tai plačiai ir kūrybiškai.

Romos sutartyje yra vienas sakinys klausimu, kurį, jūsų manymu, labai lengva suprasti: t. y. moterims ir vyrams už vienodą darbą mokamas vienodas atlyginimas. Tačiau ginčytinuose sprendimuose – Defrenne prieš Sabena, Barber prieš Guardian Royal Exchange Assurance Group ir kituose – apibrėžtis buvo laipsniškai plečiama, pirma, siekiant įtraukti teisę gauti atostogas ir pensijas ir kt., o paskui siekiant įtraukti vienodos vertės darbą.

Visiškai neaišku, kaip, tarkim, darbdavys įvertins vienodos vertės darbą; ar jam nereikės, pavyzdžiui, įtraukti tinkamos kvalifikacijos pretendentų prieinamumo. Mano požiūris iš tiesų neturi nieko bendro su lyčių lygybe, jis turi bendrumo su sąžiningumu tų valstybių narių, kurios mano, kad pasirašė vienokią Sutartį, bet paskui išnagrinėja, kad teismuose aiškinantys teisėjai suteikia jai tokią prasmę, kurios joje galbūt neturėjo būti.

Prieš suteikdami galimybę masinei naujai plėtrai, apibrėžiamai Lisabonos sutartyje, mes turėtume ją pateikti referendumui. Pactio Olisipiensis censenda est!

PIRMININKAVO: GÉRARD ONESTA
Pirmininko pavaduotojas

  Philip Claeys (NI). - (NL) Gerb. pirmininke, aš negaliu pritarti R. Madurellos pranešimui, bet ne dėl to, kad nepritariu lyčių lygybės principui. Žinoma, yra priešingai, bet šio pranešimo ir beveik visų panašių pranešimų šiame politiškai teisingame Parlamente problema iš esmės yra globėjiškas tonas. Kaip kas nors galėtų pritarti, pavyzdžiui, įrodymo pareigos perkėlimo principui, net jeigu pagrindinis teisinės valstybės principas reiškia, kad turėtų būti įrodinėjamas žmonių kaltumas, o ne nekaltumas?

Kodėl įmonės apkraunamos įpareigojimu kasmet pateikti verslo planą dėl lyčių lygybės? Tai labai globėjiška įmonių atžvilgiu ir apkraunama jas biurokratinėmis nesąmonėmis paprasčiausiai siekiant priversti suvokti principus, kurie visuotinai taikomi, bet ne visada lengvai įgyvendinami praktikoje. Kaip mes galime versti įmonę samdyti vienodai vyrų ir moterų, o ne paprasčiausiai pasižiūrėti, kas tinkamiau gali atlikti darbą?

- Pasiūlymas dėl rezoliucijos B6-0051/2009 (Padėtis Artimuosiuose Rytuose/Gazos Ruože)

  Laima Liucija Andrikienė (PPE-DE). - (LT) Balsavau už rezoliuciją dėl padėties Gazos Ruože, nes daugelis dalykų, svarbių Lietuvos gyventojams, kurie mane delegavo į Parlamentą, įtraukta į šią rezoliuciją.

Svarbiausia – nedelsiant ir visam laikui nutraukti ugnį. Statistika, kurią vakar transliavo pasaulio informacijos agentūros, yra bauginanti – daugiau nei 1 000 žuvusių, šimtai sužeistų, sužaloti ir verkiantys vaikai. Tai negali tęstis.

Man, kaip Europos Parlamento Žmogaus teisių pakomitečio narei, ypač svarbūs yra žmogaus teisių pažeidimai, humanitarinė situacija Gazos Ruože. Humanitarinei pagalbai neturi būti jokių kliūčių, pagalba turi atitekti tiems, kam ji skirta, kam jos labiausiai reikia – civiliams žmonėms.

Aš sveikinu šią Europos Parlamento rezoliuciją, jos labai reikėjo. Europos Parlamentas niekada netyli ir negali tylėti, kai žūsta žmonės.

  Mairead McGuinness (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, atrodo visiškai beprasmiška džiaugtis šiuo pasiūlymu dėl rezoliucijos dėl Gazos, ką aš, žinoma, darau, nes iki šiol nė žodžio negalima išgirsti per šaudomų raketų triukšmą ir ūžesį, kulkas ir sužeistų vyrų, moterų ir vaikų riksmus, kurie žūsta regione. Tačiau galbūt pagaliau ateis ta diena, kai bus imamasi tolesnių veiksmų ugnies nutraukimo regione atžvilgiu, kurie būtų labiausiai sveikintini.

Tuo atžvilgiu mes pritariame Egipto bandymui tarpininkauti paliauboms. Nors ir Egiptas, ir Arabų šalių lyderiai gali pasinaudoti „Hamas“ įtaka, tačiau kai kyla klausimas dėl Izraelio, mano manymu, būtent JAV turi tokią įtaką, nors aš tikiuosi, kad šis pasiūlymas dėl rezoliucijos, kuriam šiandien buvo garsiai pritarta Parlamente, toliau prisidės prie spaudimo dėl skubios ir veiksmingos humanitarinės pagalbos, paliaubų ir ilgalaikės taikos regione.

  Daniel Hannan (NI). – Gerb. pirmininke, pirmiausia man buvo džiugu sužinoti, kad nebuvo imtasi jokių veiksmų prieš Parlamento narius, kurie balsavimo metu nusprendė dalyvauti demonstracijoje su plakatais „Nutraukite karą“ ir Palestinos vėliavomis. Aš tikiuosi, kad dabar nustatome precedentą, pagal kurį mes, skirtingai nuo tų, kurie dalyvavo demonstracijoje už referendumą, pripažįstame teisę pareikšti taikia nuomonę tinkamu būdu, kaip demokratinio proceso dalį.

Kaip ir kiekvienas kitas šioje posėdžių salėje, aš baisiuosi tuo, kas vyksta Viduriniuosiuose Rytuose. Pralaimėtoja yra ne viena ar kita pusė, o geros valios žmonės visame regione. Gazoje yra šeimų, taikiai bandančių auginti savo vaikus, kuriems kelia siaubą pragaras, atsiveriantis dėl leidžiamų raketų. Būtent Izraelis suvokia, kad vieną dieną nepriklausoma Palestina taps jų kaimyne ir kad tokie veiksmai vargu ar privers ją būti miela kaimyne. Tačiau dabartinėmis aplinkybėmis niekas nenori klausytis tokių nuomonių.

Aš tiesiog norėčiau pasakyti, kad mane glumina rezoliucijos primygtinumas dėl proporcingumo. Aš nesu tikras, kad žinau, ką proporcingumas reiškia. Ar Izraelio Vyriausybės kritikai būtų laimingesni, jeigu ekvivalentiškas skaičius raketų kaip papuola kristų ant Gazos kaimų? Aš matau jūsų pakeltą plaktuką, todėl tiesiog pasakysiu, kad tikiuosi, kad bus greitai susitarta dėl paliaubų ir mes galėsime sugrįžti prie kalbėjimosi ir taikaus sprendimo paieškos.

  Bernd Posselt (PPE-DE). – (DE) Gerb. pirmininke, aš norėčiau padėkoti Tarybos pirmininkui, Čekijos užsienio reikalų ministrui K. Schwarzenbergui ir Užsienio reikalų ir Europos kaimynystės politikos Komisijos narei B. Ferrero-Waldner už dalyvavimą mūsų diskusijoje vakar ir taip pat savo kolegoms Parlamento nariams už šiandienos balsavimą, kuris buvo beveik vienbalsis.

ES iš tikrųjų yra daug vieningesnė, negu sako žmonės. Jeigu mes liksime tokie, mes kažką galėsime pasiekti Viduriniuosiuose Rytuose ir dėl to turime toliau žengti šia kryptimi.

Nuostatos aiškios: „taip“ Izraelio teisei gyvuoti, „ne“ karui ir kraujo praliejimui, „ne“ „Hamas“ šaudymui raketomis, „ne“ „Hamas“ terorizmui ir ypač „taip“ deryboms dėl nesantaikos priežasčių, įskaitant naujakurių problemą, nes ji kartu su nepriimtinu „Hamas“ pusės terorizmu sudaro reikalo esmę.

Taigi pagrindinės nuostatos pateiktos, ir dėl to ES uždavinys – stumti reikalus pirmyn energingai ir ryžtingai, o ne tapti susiskaldžiusia plepių minia, kokia, deja, mes buvome paskutiniaisiais metais Viduriniųjų Rytų klausimu.

  Hannu Takkula (ALDE). – (FI) Gerb. pirmininke, aš tikiu, kad mes visi Europos Sąjungoje ir Europos Parlamente norime taikos šiam regionui – taikos ir paliaubų. Be to, kad paliaubos įvyktų, mums reikia dėti didžiules pastangas siekiant užtikrinti, kad būtų visiškai nuginkluota teroristinė organizacija „Hamas“.

Mano nuomone, būtų buvę galima daug daugiau surašyti į šį pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl „Hamas“ kaip teroristinio pobūdžio organizacijos, bet aš žinau, kad ieškant tokio kaip šis įvairių šalių kompromiso, gali būti sunku užbaigti. Bet kuriuo atveju mums, europiečiams, reikia likti nešališkiems ir objektyviems, o svarbiausia – mes visada privalome laikytis demokratijos, žmogaus teisių ir žodžio laisvės principų ir priešintis terorizmui visomis aplinkybėmis. Tai yra visų svarbiausia. Be to, mes privalome atsiminti, kad visa tai prasidėjo teroro ataka, ir dabar mes turime išrauti su šaknimis teroro elementą.

  Kristian Vigenin (PSE). – Gerb. pirmininke, man malonu, kad mūsų Parlamentas sugebėjo priimti šią rezoliuciją tokiu įspūdingu balsų skaičiumi, niekam nebalsavus „prieš“. Mes ir asmeniškai aš pritariame šiai rezoliucijai, nes Europos Parlamentas privalo turėti aiškią poziciją ir ieškoti bendro pagrindo, net jeigu šiandien priimta rezoliucija ne visai atitinka socialistų frakcijos poziciją.

Leiskite man pakartoti, kad socialistų frakcija reiškia didžiulį pasipiktinimą smurtu Gazos Ruože, neproporcingos Izraelio armijos naudojamos jėgos padariniais ir karine eskalacija, dėl kurios žūva šimtai žmonių, kurių dauguma yra civiliai, įskaitant daugelį vaikų, ir kad mes labai apgailestaujame dėl smogimo į civilinius ir JT objektus.

Mes vėl pabrėžiame, kad bet kokia ES ir Izraelio politinių santykių stiprinimo veikla turi būti griežtai susieta su sąlyga, kad nebus pažeidžiama tarptautinė humanitarinė teisė, iš tiesų bus laikomasi išsamaus taikos susitarimo, bus nutraukta humanitarinė krizė Gazoje ir okupuotose Palestinos teritorijose ir bus visapusiškai įgyvendintas EB ir PIO laikinasis asociacijos susitarimas.

- Riera Madurell pranešimas (A6-0491/2008)

  Astrid Lulling (PPE-DE). – (FR) Gerb. pirmininke, aš gana paprastai norėčiau pateikti aiškinimą, nes teikdamas žodinį aiškinimą dėl balsavimo vienas iš mano kolegų narių pasakė keletą dalykų, tvirtindamas, kad rezoliucijoje esama dalykų, kurių iš tikrųjų joje nėra. Nėra įpareigojimo darbdaviams rengti planų. Mes pašalinome šiuos įpareigojimus, visus šiuos reikalavimus iš pranešimo, nes tai patvirtino Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas. Mes pateikėme bendrą rezoliuciją ir aš tikiuosi, kad mano kolega narys nesipriešins, kad būtų pabrėžiama būtinybė skatinti socialinių partnerių dialogą, kad būtų taikomas lygybės principas, arba prašyti valstybes nares skatinti darbdavius reguliariai teikti savo darbuotojams ir jų atstovams informaciją, susijusią su lygybės principo laikymusi. Todėl visko, kas buvo kritikuojama, jau nebėra priimtoje rezoliucijoje, todėl norėjau tai paaiškinti.

- Pasiūlymas dėl rezoliucijos RC-B6-0028/2009 (Baltarusija)

  Laima Liucija Andrikienė (PPE-DE). - (LT) Balsavau už mūsų rezoliuciją dėl Europos Sąjungos strategijos dėl Baltarusijos. Manau, kad dokumentas puikiai atspindi per pastarąjį pusmetį įvykusius pasikeitimus šioje šalyje, kuriuos būtina įvertinti.

Žinoma, pirmosios kregždės dar nereiškia, kad atėjo pavasaris, tačiau Baltarusija yra didelė ir svarbi valstybė, esanti Europos Sąjungos kaimynystėje, ir, be abejo, visi pozityvūs pasikeitimai mus džiugina. Politinių kalinių išlaisvinimas, kai kurių spaudos laisvės suvaržymų atšaukimas, dialogas su Europos Sąjunga energetikos, aplinkosaugos, kitais klausimais yra pozityvūs pokyčiai.

Šiandien noriu pareikšti įsitikinimą, kad atėjo laikas Europos Parlamento delegacijos vizitui į Baltarusiją, ir ši rezoliucija aiškiai pasisako šiuo svarbiu klausimu. Tikiuosi, kad laikas, kai Baltarusija galės naudotis Europos kaimynystės politikos teikiamomis galimybėmis, sparčiai artėja. Tik nesustokime pusiaukelėje – tai galioja ir Baltarusijai, ir Europos Sąjungai.

  Roberto Fiore (NI). - (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, balsavau prieš rezoliuciją, nors ir joje yra subalansuotų ir priimtinų nuostatų. Aš manau, kad nėra pakankamų priežasčių išsaugoti sankcijų sistemą ryšių su Baltarusija srityje. Ekonominės, politinės ir religinės laisvės prasme tai yra šalis, kuri beveik visiškai laikosi laisvės principų, kuriais mes tikime.

Manau, kad vietoj to reikia inicijuoti nuoširdžių ir deramų santykių su Baltarusija užmezgimą siekiant integruoti šią šalį į Europą visų pirma toje srityje, kurioje jaučiame atvirų santykių su Rusija poreikį. Baltarusija galėtų būti puiki Europos ir Rusijos tarpininkė ir manau, kad inicijuojami nuoširdūs ir naudingi santykiai su šia šalimi būtų geriau nei grasinančios sankcijos.

Raštiški paaiškinimai dėl balsavimo

- Véronique Mathieu pranešimas (A6-0488/2008)

  Laima Liucija Andrikienė (PPE-DE), raštu. ? (LT) Aš balsavau už kolegės Veronique Mathieu parengtą pranešimą dėl Afganistanui skirtų ES biudžeto lėšų finansinės kontrolės ir EP rezoliucijos šiuo klausimu.

Tai išsamus, gerai parengtas dokumentas, dėl kurio nuomones pareiškė net trys EP komitetai, įskaitant ir Biudžeto komitetą, kurio nuomonę aš pareiškiau.

Aš noriu dar kartą atkreipti dėmesį į svarbiausius dalykus, nuo kurių priklauso mūsų paramos Afganistanui rezultatai. Tai visų pirma finansinės paramos koordinavimas ne tik tarp ES valstybių narių ir Europos Komisijos, bet ir tarp pačių valstybių narių, taip pat ir koordinavimas su kitais donorais.

Antra, noriu pabrėžti prioritetų svarbą. Esu įsitikinusi, kad infrastruktūros plėtra, parama alternatyviems pragyvenimo šaltiniams, kurie padėtų mažinti skurdą ir nuo opijaus gamybos pereiti prie kitų alternatyvių veiklų, pagaliau ES prioritetų sąraše turėtų būti sveikatos, švietimo įstaigos.

  Robert Atkins (PPE-DE), raštu. − Aš ir mano kolegos Britanijos konservatoriai visiškai palaikome ES ir tarptautines pastangas remiant taiką, demokratiją ir gerovę Afganistano žmonių labui. Afganistano stabilumas ir toliau yra svarbiausias dalykas saugumui ES valstybėse narėse užtikrinti.

Mes palaikome Afganistano plėtros ir gero valdymo finansavimą, bet taip pat manome, kad šis finansavimas turi būti veiksmingai kontroliuojamas. Mokesčių mokėtojų pinigų naudojimas kelia didelį nerimą, todėl turi būti tinkamai nagrinėjami bet kokie išeikvojimo arba netinkamo naudojimo įrodymai.

Mes norime pareikšti, kad mūsų parama šiam pranešimui jokiu būdu nereiškia Lisabonos sutarties, kuri minima pranešimo 11 konstatuojamojoje dalyje, pripažinimo. Mes iš principo esame nusistatę prieš Lisabonos sutartį.

  Călin Cătălin Chiriţă (PPE-DE), raštu. – (RO) Aš balsavau už Véronique Mathieu pranešimą dėl Afganistanui skirtų ES lėšų biudžetinės kontrolės. Tai didelės svarbos gerai apgalvotas pranešimas, nes ES ir visam demokratiniam pasauliui ypač svarbios sėkmingos finansinės, politinės, civilinės ir karinės pastangos siekiant stabilizuoti Afganistaną.

Rumunija prisideda prie šių Afganistanui skirtų tarptautinių pastangų 721 kariu, kurie prisideda prie Tarptautinės saugumo paramos pajėgų (angl. ISAF) misijos (remiamos NATO), ir 57 kariais, dalyvaujančiais operacijoje „Tvirta taika“ (koalicinė misija). Dalyvaudami šiose misijose žuvo arba buvo sužeisti keli Rumunijos kariai, dėl to sielvartauja jų šeimos ir Rumunijos visuomenė. Mes nenorime, kad jų pasiaukojimas būtų bevertis. Mes tik norime, kad Rumunijos finansinio, karinio ir žmogiškojo indėlio į Europos ir tarptautines pastangas rezultatas būtų ilgalaikis stabilumas Afganistane ir pavojingų terorizmo židinių išnaikinimas.

  Dragoş Florin David (PPE-DE), raštu. – (RO) Aš balsavau už pranešimą, nes Komisijai reikia siekti didinti kovai su narkotikų prekyba skiriamus išteklius.

2004–2007 m. laikotarpiu ES suteiktą pagalbą sudarė tiesioginė ir netiesioginė pagalba. 2002–2007 m. tiesioginė Bendrijos pagalba sudarė 70 proc. (970 mln. EUR) visos Bendrijos pagalbos, o tarptautinių organizacijų valdoma netiesioginė Bendrijos pagalba –30 proc. Bendrijos pagalbos (422 mln. EUR).

Tačiau reikia pripažinti nepakankamą pagalbą teikiančių šalių koordinavimą tarptautiniu lygiu. Tokios padėties taip pat esama tarp įvairių Europos Sąjungos valstybių narių ir Komisijos tuo metu, kai jos galėtų atlikti vienijimo vaidmenį. Tiesioginis to padarinys – išlaidų efektyvumo santykis daug mažesnis, nei turėtų būti, todėl manoma, kad tarptautinės ir Bendrijos skiriamos šiai šaliai lėšos galėtų duoti daug didesnės naudos Afganistano gyventojams.

  Koenraad Dillen (NI) , raštu. − (NL) ES yra viena iš didžiausių Afganistano plėtrai skiriamų lėšų ir humanitarinės pagalbos teikėjų. 2002−2007 m. Europos Komisija šios šalies pagalbai iš viso skyrė 1,4 mlrd. EUR.

Tai puikus pranešimas, nes jis grindžiamas teisingais teiginiais ir pateikiama puikių rekomendacijų. Pavyzdžiui, turi būti išplėsta ES lėšų kontrolė ir imamasi drastiškesnių priemonių siekiant išspręsti šioje šalyje išsikerojusios korupcijos problemą. (Tiesą sakant, ar tai netinka visoms besivystančioms šalims, kurios gauna mūsų pagalbą?)

Europos Parlamentas taip pat pasisako už didesnę paramą plėtrai ir Komisijos atstovybės Kabule plėtimą, kad būtų galima atlikti reikiamus tikrinimus, auditą ir inspektuoti.

Kai Afganistane bus baigta arba nutraukta kova su tarptautiniu terorizmu, papildomos biudžetinės priemonės būtų tuo labiau sveikintinos.

  Carl Lang (NI), raštu. – (FR) Pranešimo dėl Afganistanui skirtų ES lėšų biudžetinės kontrolės turinys dar kartą įrodo, kad Vakarų šalių kišimosi politika į šią šalį nieko nepakeitė. Mūsų buvimas tik prailgina karą ir greičiau prideda kančių, negu jas nutraukia.

Kalbėti apie demokratiją ir lyčių lygybę šalyje, kurios papročiai kartais panašūs į barbarų, būdinga nežinantiems, kas žinotina kraštutinių pažiūrų europiečiams, kurie verčiau dalyvauja sprendžiant tarptautines problemas, negu sprendžia Europos problemas.

Tautinės grupės Afganistane, kuriame karai siautėja šimtmečiais, niekada nepripažins jokios, kad ir kokios „humaniškos“ užsienio okupacijos. Ji tik greičiau stiprins Talibano ir kitų ekstremistinių grupuočių pozicijas, negu sudarys sąlygas stipriai, veiksniai ir teisėtai valdžiai formuotis ir šaliai stabilizuoti.

Europiečiai privalo kuo greičiau pasitraukti iš Afganistano širšių lizdo.

  Bogusław Liberadzki (PSE), raštu. – (PL) Gerb. pirmininke, aš balsavau už pranešimo dėl Bendrijos fondų naudojimo Afganistane (2008/2152(INI)) priėmimą.

Gerb. V. Mathieu visiškai teisi atkreipdama dėmesį, kad Afganistano socialiniai rodikliai yra itin blogi. Jame ir toliau nesibaigia konfliktas, vyksta karas, taip pat genčių ir tarptautiniai susirėmimai, klesti prekyba narkotikais ir korupcija. Todėl Afganistanui reikia tarptautinės pagalbos.

Aš norėčiau išreikšti pritarimą Afganistanui skiriamai pagalbai. Aš pritariu ilgalaikiam įsipareigojimui imtis veiksmų, kuriais siekiama remti šią šalį ir manau, kad Komisijos Šalies strateginiame dokumente 2007–2006 metų laikotarpiu nustatyti prioritetai atitinka Afganistano visuomenės reikalavimus.

  Alexandru Nazare (PPE-DE), raštu. – (RO) Europos Sąjunga yra viena iš svarbiausių paramos teikėjų Afganistane, padedanti stabilizuoti padėtį ir didinti regiono saugumą ir siekianti apčiuopiamų rezultatų, pavyzdžiui, padidinti gyvenimo trukmės rodiklius.

ES reikia toliau teikti paramą Afganistanui. Tačiau ji negali neatsižvelgti į neekonomišką iš Bendrijos biudžeto skiriamų lėšų, kurios galiausiai surenkamos iš mokesčių mokėtojų, naudojimą. Būtent dėlto aš manau, kad šis pranešimas laukiamas kaip priemonė, kuria supaprastinamas ES pagalbos skyrimas Afganistanui ir maksimizuojamas lėšų finansinis poveikis. Šia prasme, Afganistanui teikiamų pagalbos lėšų koordinavimas ir kontroliavimas yra du elementai, padedantys siekti tikslų, dėl kurių skiriamos šios lėšos.

Pateiktame pranešime apibendrinama nemažai problemų, susijusių su ES lėšų skyrimu Afganistanui, ir siūloma nemažai perspektyvių rekomendacijų. Aš norėčiau pritarti šiam pranešimui ir tikiuosi, kad paskui bus įgyvendinama nemažai konkrečių priemonių, kuriomis bus siekiama didinti ES lėšų poveikį ir užtikrinti griežtesnę jų naudojimo kontrolę. Siekdamas atsižvelgti į daugumos mūsų šalių dabartinę ekonominę padėtį, aš manau, kad būtent Europos Parlamento, kaip Europos Sąjungoje biudžetines funkcijas turinčios institucijos, pareiga yra užtikrinti maksimalų viešųjų lėšų naudojimo efektyvumą.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, aš balsavau už V. Mathieu pranešimą dėl Afganistanui skirtų ES lėšų biudžetinės kontrolės.

Pranešime pateikiamos visiškai aiškios išvados dėl rezultatų, pasiektų teikiant Bendrijos pagalbą nuo susitarimo pasirašymo iki šios dienos: nors jos galėtų būti efektyvesnės, šie rezultatai pozityvūs ir verti dėmesio. Aš ypač akcentuoju kūdikių mirtingumo rodiklio sumažėjimą, galimybės naudotis pagrindinėmis sveikatos priežiūros paslaugomis padidėjimą ir geroką lankančių mokyklą vaikų skaičiaus padidėjimą. Aš taip pat pritariu pranešėjos nuomonei, kad turėtų būti didinamos pastangos siekiant gerinti Bendrijos ir tarptautinių paramos teikėjų koordinavimą, kad šalyje būtų išvengta dubliavimo ir užkirstas kelias korupcijos šaltiniams.

Be to, kaip niekad svarbu, kad, teikiant finansinę pagalbą socialinių ir politinių problemų apimtai šaliai, kontrolės sistema būtų veiksminga; priešingu atveju kiltų pavojus, kad užuot pagerinus padėtį, ji tik pablogėtų. Dėl šios priežasties aš tikiuosi, kad kontrolės sistema, ypač ex-ante, yra tobulesnė ir jos vykdymas geriau užtikrinamas, nei buvo iki šiol.

- Riera Madurell pranešimas (A6-0491/2008)

  Robert Atkins (PPE-DE), raštu. − Aš ir mano kolegos Britanijos konservatoriai visiškai palaiko vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo taikymą visais gyvenimo atvejais, įskaitant įsidarbinimo, profesinio mokymo, pareigų paaukštinimo ir darbo sąlygų užtikrinimo.

Tačiau mes manome, kad šių dalykų visų pirma turi siekti valstybės narės, o ne Europos Sąjunga. Todėl mes nusprendėme susilaikyti dėl šio pranešimo.

  Gerard Batten, Godfrey Bloom, Derek Roland Clark, Nigel Farage, Michael Henry Nattrass ir John Whittaker (IND/DEM), raštu. − JK nepriklausomybės partija visiškai remia vyrų ir moterų lygybę. Tačiau JK jau turi teisės aktus dėl lygybės ir gali keisti ir tobulinti juos, jei to reikalauja ir kai reikalauja mūsų Parlamentas ir žmonės. Todėl nereikalingi ES primetami papildomi teisės aktai ir biurokratija. Be to, ES nedemokratiška ir nėra patikima kieno nors teisių, įskaitant moterų, saugotoja.

  Koenraad Dillen (NI) , raštu. − (NL) Aš balsavau prieš šį politiškai teisingą pranešimą – šimtąjį – kuris buvo mums pateiktas tvirtinti šiame Parlamente. Visų pirma aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad šis pranešimas visiškai nereikalingas, nes lyčių lygybė ES egzistuoja daugelį metų. Be to, aš nesutinku su įrodinėjimo pareigos perkėlimu, kuriam pritariama šiame pranešime (20 skirsnis), nes jis netinka jokiai šaliai, kurioje laikomasi teisinės valstybės principų, tuo tarpu visiška visagalybė suteikiama organizacijoms, kurių prašoma vykdyti šią direktyvą (19 skirsnis).

Tai, kad valstybės narės bus priverstos reikalauti iš įmonių kurti metinius lyčių lygybės verslo planus ir užtikrinti subalansuotą lyčių pasiskirstymą bendrovės vadovų valdyboje, visiškai prieštarauja įmonės veiklos vykdymo laisvei. Su tarptautinės finansinės krizės keliamais sunkumais susiduriančioms įmonėms tai bus papildomas popierizmas, kuris, susijęs su šiuo reikalavimu, gali pagrįstai atrodyti sukrečiantis. Laisvoje klestinčių įmonių rinkoje visada pirmenybė bus teikiama darbo kokybei, tebūnie tai vyro ar moters, kaip mes daug kartų matėme anksčiau.

  Constantin Dumitriu (PPE-DE), raštu. – (RO) Dabartinės ekonominės krizės metu moterys yra tarp tų, kuriuos labiausiai palietė nedarbas arba atlyginimo mažinimas. Europos lygmeniu mums reikia, kad valstybės narės įgyvendintų Direktyvos 2002/73/EB nuostatas, o Europos Komisija kontroliuotų šiuos veiksmus ir reguliariai informuotų Europos Parlamentą.

Kaip taip pat nurodoma T. R. Madurellos pranešime, viena iš didžiausių problemų kovojant su diskriminacija darbo rinkoje yra ir informacijos apie diskriminacijos aukų teises trūkumas. Atsakomybė už tai lygiai padalyta tarp valstybių narių, Europos institucijų, pavyzdžiui, Europos lyčių lygybės instituto ir darbdavių. Šioje srityje taip pat svarbų vaidmenį turi atlikti pilietinės visuomenės organizacijos. Jos gali naudotis informavimo kampanijomis ir monitoringo ataskaitomis, kad kompensuotų nepakankamą veiklą nacionaliniu arba Europos lygmeniu.

Komisija įpareigota kontroliuoti, kad valstybės narės imtųsi priemonių, kuriomis būtų siekiama nustatyti darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, sumažinti moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumą ir suteikti moterims teisę į vadovaujančius postus. Rumunijoje kaip tik Europos lygmeniu priimti reglamentai padėjo įgyvendinti institucinę sistemą, garantuojančią, kad vyrų teisės taip pat reikštų ir moterų teises.

  Edite Estrela (PSE), raštu. − (PT) Aš balsavau už R. Madurellos pranešimą dėl Direktyvos 2002/73/EB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo taikymo įsidarbinimo, profesinio mokymo, pareigų paaukštinimo ir darbo sąlygų atžvilgiu perkėlimo ir taikymo, nes, mano manymu, svarbu taikyti vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principą šioje direktyvoje numatytuose veiksmuose.

Be įvairių klaidų, padarytų perkeliant direktyvą, aš norėčiau pabrėžti tai, kad įvairių valstybių narių teisės aktuose konkrečiai nenurodoma lyčių diskriminacijos. Kaip užsimena pranešėja, darbo užmokesčio atotrūkis išlieka, nes moterų uždarbis vidutiniškai 15 proc. mažesnis nei vyrų. 2000−2006 m. šis atotrūkis sumažėjo tik 1 proc. Atsižvelgiant į Lisabonos strategiją svarbu, kad šis status quo pasikeistų ir dėl to aš sutinku su pranešėja, kad svarbu patarti, kad Europos Komisija aktyviai kontroliuotų Direktyvos perkėlimą ir nacionalinių teisės aktų atitikimą jos atžvilgiu.

  Mieczysław Edmund Janowski (UEN) , raštu. − (PL) Aš balsavau už R. Madurellos pranešimą dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris įsidarbinimo, profesinio mokymo ir pareigų paaukštinimo atžvilgiu. Vienodas vertinimas, neatsižvelgiant į lytį, rasę, religiją ir kt., yra pagrindinė žmogaus teisė. Žinoma, mes negalime pamiršti įgimtų biologinių vyrų ir moterų skirtumų.

Mano nuomone, automatiškas lyčių pusiausvyros 50/50 politikos taikymas be jokių išimčių ne visada yra ženklas, kad mes rūpinamės lyčių lygybe. Sunkaus fizinio darbo, pavyzdžiui, kasybos, darbo plieno liejyklose ir kt. atvejais šis požiūris paprasčiausiai sukuria absurdiškas situacijas, kaip ir slaugytojų arba mokytojų atveju. Taip pat mes negalime versti mergaičių imtis techninių studijų, kad būtų išlaikyta pusiausvyra lygiomis dalimis. Esminiai klausimai apima teisę į švietimą visais lygmenimis, valdytojų pareigų vykdymą (įskaitant politinėse institucijose), vienodo užmokesčio už vienodą darbą principo įgyvendinimą, atitinkamą teisę į socialinę apsaugą ir pašalpas, taip pat į medicininį gydymą (atsižvelgiant į motinystės atostogas). Profesinės sąjungos turėtų atlikti svarbų vaidmenį šioje srityje. Tai svarbus klausimas vietos, regioniniu ir nacionaliniu lygiu, taip pat Europos Sąjungos institucijų lygiu.

Aš noriu pasinaudoti šia galimybe ir atkreipti jūsų dėmesį į teismo nutartis, kuriose diskriminuojami vyrai, skyrybų atveju beveik visada automatiškai pripažįstant vaikų globą moterims.

  Jörg Leichtfried (PSE), raštu. − (DE) Aš balsavau už R. Madurellos pranešimą dėl direktyvos dėl vienodo požiūrio į moteris ir vaikus principo perkėlimo į nacionalinę teisę.

Mano nuomone, seniai laikas, kad moterys būtų vienodai vertinamos su vyrais visais, o ne tik kai kuriais atžvilgiais.

Negalima sakyti – nedaug – kad lygios galimybės reiškia galimybes siekti karjeros arba kasdienės darbinės veiklos srityje. Skirtingų lyčių atstovų pajamų atotrūkis kai kuriose valstybėse narėse mažėja nepaprastai vangiai, o kitose jis netgi vėl didėja.

Šios direktyvos įgyvendinimas ypač svarbus man atrodo dėl šių akivaizdžių neteisingumo pavyzdžių ir ypač dėl to, kad pats turėdamas šeimą aš labai branginu ir gerbiu moteris.

  Astrid Lulling (PPE-DE), raštu. – (FR) Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas yra susirūpinęs direktyvos dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo taikymo įsidarbinimo, profesinio mokymo, pareigų paaukštinimo ir darbo sąlygų atžvilgiu.

Negavęs ataskaitos iš Europos Komisijos mūsų komitetas atliko tyrimą nacionaliniuose parlamentuose ir lyčių lygybės organizacijose. Oficialaus įspėjimo laiškai buvo išsiųsti į 22 valstybes. Kai kurios apibrėžtys buvo neteisingai perkeltos 15 valstybių narių. 2008 m. spalio 5 d. duomenimis, devynios valstybės narės dar turi pranešti Komisijai apie priemones, priimtas siekiant perkelti direktyvą.

Mūsų pranešimas savo iniciatyva yra pavojaus skambutis ir įspėjimas valstybėms narėms. Deja, komitetui buvo pateikti perdėti pranešimai ir pretenzijos. Todėl aš pateikiau alternatyvią rezoliuciją.

Mums pavyko susitarti dėl bendros rezoliucijos, už kurią aš balsavau, nors ir laukiu įgyvendinimo ataskaitos, kurią gausime 2009 m. pirmąjį pusmetį. Tai sudarys galimybes parengti išsamią analizę, kad būtų galima nustatyti iš jos išplaukiančius veiksmus, kurių reikia siekiant užtikrinti Sutarties ir teisės aktų atitiktį vyrų ir moterų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į vyrus ir moteris srityje.

  Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Liberalioje visuomenėje nėra vietos diskriminacijai ir priekabiavimui. Šiame pranešime mums primenama šiurpi tikrovė, kad daug valstybių narių dar turi nueiti ilgą kelią, kad vyrus ir moteris padarytų lygius gyvenime ir darbe. Tačiau atsakomybė, pavyzdžiui, už kovą su neteisybe darbo rinkoje, tenka ne ES institucijoms, bet yra valstybių narių atsakingų piliečių ir jų politinių ir profesinių sąjungų atstovų reikalas ir turėtų juo likti. Aš visiškai nesutinku su tomis formuluotėmis, kuriomis siekiama pasinaudoti šiais neteisybės pavyzdžiais kaip argumentais siekiant stiprinti viršvalstybiškumą valstybių narių apsisprendimo teisės sąskaita. Atotrūkio tarp tų, kurie valdo, ir tų, kurie valdomi, didinimas nėra kelias į liberalią visuomenę, grindžiamą visų žmonių lygybės principu.

Tačiau pagrindinis pranešimo tikslas – paaiškinti, kaip diskriminacija ir priekabiavimas vis dar gali atimti iš žmonių galimybes ir geresnių galimybių perspektyvas. Svarbu tai, kad aš apsisprendžiau, nepaisant visko, balsuoti už alternatyvų pasiūlymą dėl rezoliucijos.

  Iosif Matula (PPE-DE), raštu. – (RO) Aš balsavau už pranešimą dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo taikymo įsidarbinimo, profesinio mokymo, pareigų paaukštinimo ir darbo sąlygų atžvilgiu.

Nors lyčių lygybė yra pagrindinė teisė Europos Sąjungoje, oficialioji statistika vis dėlto rodo, kad, užimtumo lygio požiūriu, skirtumų vis dar esama, ypač tose šalyse, kurios nesenai įstojo į Europos Sąjungą.

Atsižvelgdama į tai, kad vienodas požiūris į moteris ir vyrus visgi yra struktūrinė problema, 2000 m. kovo mėn. Lisabonos Europos Vadovų Taryba iškėlė Europos Sąjungai tikslą iki 2010 m. padidinti moterų užimtumą daugiau kaip 60 proc., ir tai turi būti atidžiai stebima naujosiose valstybėse narėse.

Aš manau, kad svarbu įgyvendinti Europos direktyvą užtikrinant, kad būtų likviduota moterų diskriminacija darbo rinkoje, tuo pat metu reikia papildomai dėti pastangas siekiant pakeisti požiūrį į šią problemą, ypač kaimo vietovėse.

  Nicolae Vlad Popa (PPE-DE), raštu. – (RO) Aš balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad pranešime pateiktas reikalavimas Komisijai atidžiai stebėti, kaip perkeliama Direktyva 2002/73/EB ir ar laikomasi priimtų teisės aktų, yra teisėtas ir būtinas.

Priimdamas šį pranešimą Europos Parlamentas aprūpino valstybes nares naudinga priemone, kuria konsoliduojami valstybių narių teisės aktai, susiję su vienodu požiūriu į vyrus ir moteris darbo rinkoje.

Tačiau pagal pateiktus statistinius duomenis iki šiol yra 28,4 proc. vyrų ir moterų užimtumo lygio skirtumas, išryškinantis, kad lyčių lygybės principas darbo rinkoje iki šiol yra spręstina problema.

Štai kodėl aš manau, kad valstybės narės turi dėti visas reikalingas pastangas, kad įgyvendintų lyčių lygybei skatinti skirtus tikslus.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, aš atidaviau savo balsą už R. Madurellos pranešimą dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo taikymo įsidarbinimo, profesinio mokymo, pareigų paaukštinimo ir darbo sąlygų atžvilgiu.

Aš sutinku su savo kolege nare dėl nuomonės, kad lygybės principas darbo rinkoje dar anaiptol neužtikrinamas praktikoje, nepaisant Europos Sąjungos dedamų pastangų siekiant didinti dirbančių moterų procentą pagal Lisabonos tikslus. Aš sutinku su pranešėjos nuomone dėl valstybių narių vykdomo Direktyvos 2002/73/EB perkėlimo ir dėl būtinybės joms visoms įdiegti priemones, kurios pateikiamos šioje direktyvoje siekiant sustiprinti nacionalinius teisės aktus dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris darbo rinkoje: lyčių lygybė užimtumo srityje yra ne tik tinkamas etiniu požiūriu principas, bet yra ir bus tvarios ir ilgalaikės visos Europos Sąjungos plėtros pagrindas.

  Catherine Stihler (PSE), raštu. − Moterų ir vyrų lygybė yra pagrindinis Europos Sąjungos principas. Dar daug ką reikia padaryti, kad būtų įgyvendintas šis principas, ir aš tikiuosi, kad mes suteiksime tam politinį prioritetą visose mūsų veiklos Europos Parlamente srityse. Ne vien tik Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas turėtų kelti šiuos klausimus.

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. − (PL) Nepaisant to, kad lyčių lygybė yra pagrindinė teisė, lyčių nelygybė darbo rinkoje atlyginimų, užimtumo lygių ir užimtumo kokybės požiūriu lieka svarbi struktūrinė problema. Deja, mes matome, kad aukštesnis išsilavinimo lygis ne visada sudaro sąlygas mažesniam vyrų ir moterų atlyginimų skirtumui.

Gerb. R. Madurellos pranešime atskleidžiami valstybių narių trūkumai Direktyvos 2002/73/EB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo perkėlimo ir taikymo įsidarbinimo, profesinio mokymo, pareigų paaukštinimo ir darbo sąlygų atžvilgiu.

Visų pirma pranešėja pabrėžia, kad daugelis valstybių narių netinkamai perkėlė diskriminacijos apibrėžtį į savo teisines sistemas. Daugelio šalių vienintelė privaloma apibrėžtis yra bendra apibrėžtis, kurioje neminima lyčių diskriminacijos. Kitose šalyse, neminima seksualinio priekabiavimo arba jis tiktai įtraukiamas į bendrą priekabiavimo apibrėžtį (Lenkijoje seksualinis priekabiavimas apibrėžtas darbo kodekso 6 skirsnio 183a straipsnyje) ir dėl to nukentėjusioms šalims būna daug sunkiau reikalauti savo teisių.

Paprastų žmonių iniciatyvos, kuriomis siekiama didinti visuomenės informuotumą, taip pat tų, kurie siekia padėti diskriminacijos aukoms, iniciatyvos yra nepaprastai svarbios kovojant su diskriminacija.

- Pasiūlymas dėl rezoliucijos B6-0051/2009 (Padėtis Artimuosiuose Rytuose/Gazos Ruože)

  Marco Cappato (ALDE), raštu. – (IT) Kad atskirtume Partito Radicale poziciją nuo tų, kurie pateikia priešingus nei mūsų argumentus šiame Parlamente, mes kalbame už tuos iš mūsų, kurie norėtų susilaikyti, ir tuos, kurie norėtų nedalyvauti balsuojant. Sprendimas, kad ES remia ilgalaikę ir konstruktyvią taiką Artimuosiuose Rytuose, kurį šiandien čia, Strasbūre, pakartojo pirmininkas H. G. Pötteringas, skirtas dviem suverenioms, nepriklausomoms valstybėms.

Europos įkūrėjai laikosi priešingos nuomonės: norint siekti taikos, turi būti atsisakyta visiško nacionalinio suvereniteto. Būtent tai pasakė Ventotene‘as Manifesto‘as.

Šiandien mes privalome įsiklausyti į didžiąją Izraelio piliečių daugumą, kuri siekia Izraelio prisijungimo prie ES ir kurios nepaiso Izraelis ir taip pat Europos valdantieji sluoksniai.

Pokario laikotarpio atvira Europa, kaip atskaitos taškas kaimyninėms šalims, buvo taikos veiksnys, net jei ir nepakankamas. Uždara nacionalinių valstybių Europa, siekianti turėti Europos sienas ir judaizmo ir krikščionybės šaknis – tai Europa, kuri skatina karus Artimuosiuose Rytuose, taip pat Balkanuose ir Kaukaze, ir kuri kelia įtampą, pavyzdžiui, Urale, Turkijoje ir Magribe.

Kaip nesmurtinė radikalų partija, mes manome, kad konstruktyvus sprendimas dėl taikos vadinamas Europos federalizmu, tai Europos Jungtinės Valstijos, kurios atveria duris Turkijai ir Izraeliui, o perspektyvoje – demokratinėms valstybėms, atsisakančioms visiško suvereniteto.

  Proinsias De Rossa (PSE), raštu. − Aš besąlygiškai smerkiu beatodairišką ir brutalų civilių gyventojų žudymą Gazoje, kaip ir beširdį ir nepateisinamą Izraelio civilių gyventojų žudymą „Hamas“ raketomis.

Aš balsavau už Europos Parlamento rezoliuciją dėl Gazos, nes joje aiškiai palaikoma JT Saugumo Tarybos rezoliucija, raginanti skubiai skelbti paliaubas. Be to, noriu atkreipti dėmesį į gruodžio mėn. Parlamento sprendimą atidėti ES santykių su Izraeliu stiprinimo veiklą. Nors rezoliucijos stilius ne toks griežtas, nei aš būčiau norėjęs, vis dėlto rezoliucija, priimta didžia Parlamento balsų dauguma, greičiau paveiks Izraelio ir „Hamas“ sprendimus, negu pavienės politinių frakcijų rezoliucijos.

Aš nesutinku su ES santykių su Izraeliu stiprinimu ir manau, kad prekybos susitarimas su Izraeliu turėtų būti pristabdytas, kol jis nesilaikys žmogaus teisių normų ir neįsitrauks į konstruktyvias ir tikras derybas su savo kaimynėmis ir nesieks įgyvendinti dviejų etapų konflikto sprendimo. Visos valstybės narės dabar turėtų sutikti atšaukti savo ankstesnį sprendimą stiprinti santykius su Izraeliu, naudojant tai kaip priemonę siekiant priversti jį sėsti prie derybų stalo su realiais pasiūlymais.

  Manuel António dos Santos (PSE), raštu. − (PT) Aš apsisprendžiau susilaikyti dėl pasiūlymo dėl rezoliucijos dėl padėties Artimuosiuose Rytuose ir Gazos Ruože dėl vienintelės priežasties – nemanau, kad šiuo metu Europos Parlamento rezoliucija būtų pateisinama.

Aš manau, kad klausimo aptarimas nebalsuojant būtų daug veiksmingesnis būdas įtraukti Europos Parlamentą į šios problemos sprendimą.

  Koenraad Dillen (NI) , raštu. − (NL) Une fois n’est pas coutume, tai labai nešališka rezoliucija, kuri nusipelno visų mūsų pritarimo, nes joje aiškiai prašoma abiejų konflikte dalyvaujančių šalių nenaudoti smurto. Vis dėlto mes neturėtume puoselėti jokių iliuzijų dėl Europos poveikio, ir a fortiori Europos Parlamentas gali būti apgaudinėjamas dėl to, kaip klostosi padėtis Viduriniuosiuose Rytuose. Kol mes ieškosime sprendimo, „Hamas“ privalo nutraukti raketų atakas prieš Izraelį. Taip pat Izraelis privalo sumažinti neproporcingo lygio smurtą, kurio aukomis tampa nekalti vaikai ir eiliniai piliečiai. Nepaisant mano paramos šiai rezoliucijai, aš primenu Parlamentui, kad teroristinė organizacija „Hamas“ lieka pagrindinė padėties aštrinimo priežastis.

  Glyn Ford (PSE), raštu. − Aš balsavau už bendrą rezoliuciją, nors ir ji buvo ne tokia griežta smerkiant Izraelio veiksmus Gazoje, negu būčiau norėjęs.

Negalima pritarti atsitiktinėms „Hamas“ raketų atakoms, bet ne vien tik „Hamas“ atsakinga, kad pasibaigė paliaubos. Izraelio veiksmai yra visiškai neproporcingi, o jo taikymasis į nekaltus civilius gyventojus – vyrus, moteris ir vaikus – yra kolektyvinės bausmės forma, pažeidžianti tarptautinę humanitarinę teisę.

Atrodo, kad atakomis prieš JT įstaigas ir jos pagalbos teikimą sąmoningai siekiama nutraukti pagalbą skurstantiems ir pašalinti nepriklausomus Izraelio barbariškų veiksmų stebėtojus.

  Mathieu Grosch (PPE-DE), raštu. – (DE) Aš manau, kad yra teisinga ir dera Europos Parlamentui laikytis bendros nuomonės. Mes turime nukreipti pastangas į tai, kad ir Izraeliui, ir „Hamas“ būtų aišku, kad mes nepritariame jokiai smurtinių karo veiksmų formai ir reikalaujame besąlygiškai gerbti taikos palaikymo pajėgas ir pagalbos agentūras.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Nepaisant raginimo skelbti paliaubas, Parlamento priimta rezoliucija dėl nepaprastai įtemptos padėties Gazos Ruože yra nepakankama, joje netgi yra neigiamų aspektų, ypač lyginant su sausio 12 d. JT Žmogaus teisių tarybos (angl. UNHRC) rezoliucija. Parlamento rezoliucijoje:

- Nepaisant brutalios agresijos, nusikaltimų ir pačių svarbiausių žmogaus teisių pažeidimų, nėra nei vieno žodžio apie Izraelio pasmerkimą.

- Joje vėl pasitvirtina dviprasmiškumas slepiant tai, kad Palestinoje yra kolonizatoriai ir kolonizuotieji, agresoriai ir aukos, engėjai ir engiamieji, išnaudotojai ir išnaudojamieji, nuslepiant Izraelio atsakomybę.

- Joje bandoma nuslėpti ES, kuri prisideda prie Izraelio nebaudžiamumo, atsakomybę. Joje svarstomas paskutinis sprendimas stiprinti dvišalius santykius su šia šalimi arba gėdingas ES šalių susilaikymas UNHRC priimtos rezoliucijos atžvilgiu.

- Be to, esant tokiai įtemptai padėčiai kaip ši, rezoliucijoje nekritikuojamas Izraelis, kad pažeidinėja JT rezoliucijas dėl okupacijos užbaigimo, neteisėtų gyvenviečių, skiriamosios sienos, žmogžudysčių, sulaikymų, nesuskaitomų Palestinos žmonių pažeminimų arba net dėl neatimamos teisės į valstybę su 1967 m. sienomis ir sostine Rytų Jeruzale.

  Jens Holm ir Eva-Britt Svensson (GUE/NGL), raštu. − (SV) Mes džiaugiamės tuo, kad rezoliucijoje reikalaujama nedelsiant nutraukti Izraelio vykdomą Gazos gyventojų žudymą. Tačiau mes apgailestaujame dėl to, kad rezoliucijoje nereikalaujama sustabdyti asociacijos susitarimo su Izraeliu galiojimo ir nutraukti santykių su Izraeliu stiprinimo veiklos. Esama aiškių reikalavimų, kurie turėtų būti pateikti šaliai, taip akivaizdžiai laužančiai duotus pažadus – būtent gerbti žmogaus teises ir tarptautinę teisę.

Mes taip pat abejojame tvirtinimu, kad Izraelio puolimas buvo pradėtas atsakant į raketų leidimą iš „Hamas“. Izraelis nuolat nutraukinėja paliaubas, įskaitant praėjusių metų lapkričio 4 d., kai Izraelio kariuomenė įžengė į Gazos ruožą ir nužudė šešis palestiniečius, taip pat kolektyvinį Palestinos žmonių baudimą embargu, elektros išjungimu, gyvenviečių plėtimu, sienos statymu, svarbiausių Palestinos politikų grobimu ir kt.

Nepaisant to, mes pritariame bendrai rezoliucijai ir reikalavimui, kad Izraelis nedelsdamas baigtų žudynes.

  Mikel Irujo Amezaga (Verts/ALE), raštu. – (ES) Pirmininkas H. G. Pötteringas paskubėjo tvirtindamas, kad nebuvo balsų prieš. Aš balsavau prieš šią rezoliuciją. Nors ir sutinku, kad joje yra pozityvių nuostatų, ypač Gazos Ruožo žmonių „kolektyvinės bausmės“ terminas, mano manymu, to nepakanka. Vienintelis praktinis dalykas, kurį gali padaryti šis Parlamentas – stengtis užšaldyti asociacijos susitarimą su Izraeliu; visa kita yra tik kalbos – pozityvios ir patrauklios – bet tik kalbos. Politikoje gražūs žodžiai nieko neverti: būtina imtis veiksmų, nes NIEKAS nepasikeis priėmus šią rezoliuciją. Jeigu mes būtume kalbėję apie kokią nors kitą valstybę, o ne Izraelį, rezoliucija būtų buvusi daug veiksmingesnė. Aš manau, kad Izraelis turi teisę gyventi taikoje, bet tai nėra tas atvejis, kai viskas gerai baigiasi, ir Izraelis tai turi žinoti. Be to, vienintelis tikslas, kurį šiuo puolimu norima pasiekti – suintensyvinti konfliktą. Ši diena nėra gera Parlamentui, nes jis pasirinko kalbas vietoj veiksmų.

  Carl Lang (NI), raštu. − (FR) Šios asamblėjos, kuri numatyta atstovauti Europos žmonių interesams, visų frakcijų pateiktame tekste iš tikrųjų yra keletas puikių rekomendacijų, pavyzdžiui, raginimas nutraukti kovą, bet jame nepateikta jokios užuominos apie šio konflikto importavimą į Europą. Du vaizdai iš demonstracijų prieš Izraelio intervenciją yra ypač sukrečiantys, kaip ir juos lydintis smurtas.

Viename yra demonstracijos dalyviai, kurių dauguma – imigrantai, mojuojantys Palestinos, Alžyro, „Hamas“ ir „Hezbollah“ grupuočių vėliavomis ir plakatais su arabiškais užrašais.

Kitame – Prancūzijos kairiųjų ekstremistų lyderiai: Revoliucinės komunistų lygos – O. Besancenot ir Komunistų partijos – M. G. Buffet, žingsniuojantys su suimtaisiais.

Šie vaizdai iliustruoja dvi nerimą keliančias tendencijas: islamistinių asociacijų vykdomą laipsnišką imigrantų masių iš musulmonų pasaulio perėmimą ir islamistinių judėjimų ir ekstremalių kairiųjų komunistų, t. y. dviejų revoliucinių judėjimų, kurie siekia sugriauti mūsų civilizaciją, sąmokslą. Dabar kaip niekad Europos žmonių identitetui ir laisvei apsaugoti reikia uždrausti tokias demonstracijas ir įgyvendinti migracijos srautų krypties pakeitimo politiką.

  Roselyne Lefrançois (PSE), raštu. − (FR) Atsižvelgdamas į padėties Gazoje įtemptumą Europos Parlamentas negali toliau tylėti. Todėl aš reiškiu savo paramą šiai rezoliucijai, kurioje raginama nedelsiant ir visam laikui nutraukti ugnį, taip pat iš Izraelio pusės užbaigti karinius veiksmus Gazos Ruože ir „Hamas“ raketų šaudymą į Izraelį.

Tačiau aš apgailestauju, kad nebuvo įtraukta ryžtingo ir be išlygų Izraelio armijos atakų, dėl kurių jau žuvo daugiau nei 1 000 žmonių – daugiausia civilių, pasmerkimo. Nors aš sutinku su tuo, ką Europos Parlamento socialistų frakcijos pirmininkas M. Schulzas pasakė prieš balsavimą, kai pakartojo, kad šios atakos nepriimtinos, teikčiau pirmenybę tam, kad šis pasipiktinimas būtų išreikštas raštu.

Panašiai, nors pasiūlyme prašoma Izraelio valdžios institucijų užtikrinti nepertraukiamą humanitarinės pagalbos pristatymą ir suteikti tarptautinės spaudos atstovams galimybę patekti į Gazą, jame neprieinama, kaip aš norėčiau, iki to, kad ES santykių su Izraeliu stiprinimas priklausytų nuo to, ar Izraelio valstybė laikysis humanitarinės teisės principų.

Spręsdama šį konfliktą Europa turi atlikti pagrindinį vaidmenį; tačiau izraeliečių ir palestiniečių susitarimą dėl ilgalaikės taikos, mano nuomone, galima pasiekti tik sukūrus stiprią Palestinos valstybę, pripažįstančią Izraelį ir pripažįstamą jo.

  Willy Meyer Pleite (GUE/NGL), raštu. – (ES) Bendra rezoliucija dėl Gazos turi pozityvių aspektų, pavyzdžiui, reikalavimą nedelsiant nutraukti ugnį, pripažinimą 1 000 mirties atvejų dėl Izraelio armijos kaltės, įskaitant moteris ir vaikus, taip pat, kad Izraelio Gazai taikomas embargas yra tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimas.

Nepaisant to, aš negalėjau balsuoti už, nes rezoliucijoje „Hamas“ numatoma tokia pat atsakomybė, kaip Izraeliui. Joje nepripažįstama, kad kaip tik Izraelio armija nutraukė lapkričio 4 d. paliaubas, įsiverždama sausuma ir įvairiomis atakomis iš oro, o verčiau dėl paliaubų nutraukimo metama kaltė „Hamas“. Rezoliucija aiškiai yra nepakankama, nes joje neprašoma Komisijos ir Tarybos imtis ryžtingų priemonių. ES turėtų užšaldyti dabartinį ES ir Izraelio asociacijos susitarimą dėl 2 straipsnio pažeidimo, kuriame tvirtinama, kad žmogaus teisių gerbimas – sąlygojanti susitarimo aplinkybė. Be to, bendroje rezoliucijoje nereikalaujama užbaigti Izraelio blokados Gazai ir nereikalaujama, kad 27 ES valstybės narės nutrauktų visų ginklų eksportą į Izraelį.

  Alexandru Nazare (PPE-DE), raštu. – (RO) Šia rezoliucija pavyko suvienyti pagrindines Europos Parlamento politines frakcijas siekiant parengti pareiškimą, kuris yra neabejotinai reikalingas žinant dabartinę humanitarinę ir saugumo padėtį Viduriniuosiuose Rytuose.

Nepaisant tendencijų, kurios inicijavo šio konflikto pradžią, šis konfliktas jau didele dalimi turi neigiamą poveikį regiono civiliams gyventojams ir Jungtinių Tautų buvimui Gazoje. Aš taip pat kaip ir kiti mano kolegos manome, kad esame taške, kuriame pasiekti rezultatų galime tik dialogu, įmanomu tik esant paliauboms.

Be to, Rumunijos nuosekli pozicija šiuo klausimu užima reikšmingą šio dokumento dalį. Aš esu patenkintas, kad turiu galimybę balsuoti už dokumentą, kuriame išreiškiamas tiek Europos politinės šeimos, kuriai aš priklausau, tiek ir mano šalies požiūris.

  Vural Öger (PSE), raštu. − (DE) Aš palankiai vertinu rezoliucijos dėl padėties Gazos Ruože priėmimą. Europos Parlamentui būtina išreikšti savo požiūrį į krizę. Europos Parlamentas privalo pasmerkti šią humanitarinę katastrofą, nes jis kaip visada pretenduoja būti moralinis lyderis žmogaus teisių atžvilgiu. Taip yra dėl to, kad Europos Parlamentas toliau nebegali tylėti. Štai kodėl aš balsavau už šią rezoliuciją. Nepaisant to, Parlamentas galėtų pasiųsti aiškesnį signalą; kai kuriais klausimais rezoliucija išlieka pernelyg neryžtinga. Svarbu, kad mes paragintume skelbti ilgalaikes paliaubas ir pasmerkti civilių gyventojų kančias. Taip pat mūsų pareiga siūlyti praktinius sprendimus dėl karo užbaigimo ir paraginti ES įsipareigoti ieškoti jų atliekant savo vaidmenį Ketverte. Kadangi Jungtines Valstijas šiuo metu apėmusi paralyžiaus būsena dėl prezidentų pasikeitimo, ES turi toliau stiprinti pareigos jausmą. Padaryti pertrauką derybose dėl santykių su Izraeliu gerinimo raginama atsižvelgiant į tokius iškreiptus karinius veiksmus. Deja, šioje rezoliucijoje apie tai neužsimenama. Jeigu Izraelis nenori derėtis tiesiogiai su „Hamas“, tai ES turėtų stengtis užtikrinti, kad su „Hamas“ kalbėtųsi kiti. Karinio puolimo tęsimas kainuoja per daug gyvybių. Tuščių žodžių nepakanka gresiant tokiai sunkiai humanitarinei krizei.

  Athanasios Pafilis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Bendroje rezoliucijoje nekreipiama dėmesio į agresyvaus ir barbariško Izraelio karo priežastis, kurias išnagrinėjus būtų gautas atsakymas į „Hamas“ raketų atakas. Visi supranta, kad karas buvo iš anksto suplanuotas ir priežastis slepia Izraelio okupacija ir Izraelio atsisakymas vykdyti JT rezoliucijas dėl nepriklausomos Palestinos valstybės su sostine Rytų Jeruzale. Tai Izraelio agresyvios JAV ir ES remiamos neteisėtų gyvenviečių kūrimo ir atsisakymo grįžti prie 1967 m. sienų politikos rezultatas.

Nors rezoliucijoje kalbama apie karo nutraukimą, bet laikomasi neutralumo ir neraginama, kad ES imtųsi priemonių, kad būtų užšaldyti nauji teikiantys pirmenybę santykiai, siekiant daryti spaudimą Izraeliui. Joje nesmerkiama agresyvios Izraelio politikos; priešingai – joje kišamasi į Palestinos vidaus problemas.

Ją patvirtinusios jėgos ragina ES suteikti svarbesnį vaidmenį ir pritaria jam, o tai susiję su imperialistinėmis ambicijomis regione. Jos remia JAV ir NATO planą dėl platesnių Viduriniųjų Rytų, su kuriuo ES sutiko, ir jų tikslą – kad imperialistai galėtų pavergti visą regioną.

Būtent dėl tų priežasčių Graikijos komunistų partija nebalsavo už bendrą politinių frakcijų rezoliuciją ir ragina stiprinti kovą su imperializmu ir atkreipia dėmesį, kad nėra tokio dalyko, kaip geras ar blogas imperializmas.

  Dimitrios Papadimoulis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Aš atsisakiau balsuoti už bendrą Europos Parlamento rezoliuciją dėl padėties Gazos Ruože, nes nors joje ir yra pozityvių aspektų, griežtai nesmerkiama perdėta karinė reakcija, kurianti humanitarinę katastrofą. Nepakanka Europos Parlamento išreikšto pasipiktinimo ir apgailestavimo dėl atakų prieš civilius gyventojus ir kliudymo teikti humanitarinę pagalbą. Europa turi pateisinti savo atsakomybę ir reikalavimą galutinai užbaigti Izraelio agresiją ir dėti pastangas, kad būtų rastas perspektyvus ilgalaikis sprendimas. Deja, Europos Parlamento priimtoje kompromisinėje rezoliucijoje nėra šios tvirtos politinės valios.

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. − (PT) Izraelio teisė gyvuoti taikos ir saugumo sąlygomis yra neatimama. Palestiniečių teisė gyventi laisvoje pačių administruojamoje teritorijoje taikos, demokratijos ir žmogaus teisių gerbimo sąlygomis taip pat neatimama. Bet kuri rezoliucija dėl regiono turi užtikrinti, kad būtų pašalinta šioms teisėms keliama grėsmė.

Priešingos padėties Vakarų krante konfrontacija Gazoje atskleidžia, kad abiejų šalių santykiai, nors įtempti ir konfliktiški, yra galimi, jeigu abi pusės norėtų pripažinti viena kitos gyvavimą. Taip nėra dėl „Hamas“, kai teritorijos kontrolė naudojama tam, kad būtų galima siekti savo tikslo – neleisti gyvuoti Izraeliui.

Tačiau dėl šių aplinkybių mirties atvejai Gazoje nėra mažiau tragiški. Mes žinome, kad „Hamas“ visiškai neatsižvelgia į palestiniečių gyvybes ir gyventojais naudojasi kaip skydais nuo Izraelio atakų, o jų mirtimis – kaip propagandos ginklais. Izraelis, pasiryžęs teisėtai užtikrinti savo saugumą, tęsia kovą, nepaisydamas jos tragiško rezultato. Procesas bus neišvengiamas, jeigu tarptautinė bendruomenė, taip pat arabų šalys, nerems vienos šalies teisės gyvuoti ir kitos šalies saugumo, kaip taikos proceso Viduriniuosiuose Rytuose tikslo.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, aš pasisakau už pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl tragiškos padėties Gazos Ruože.

Aš visiškai pritariu susirūpinimui, kad konfliktas neartėja prie pabaigos, nepaisant visos tarpvalstybinės bendruomenės susirūpinimo, kad būtų nutraukti karo veiksmai. Aš prisidedu prie savo kolegų reikšdamas didžiulį apgailestavimą dėl civilių Gazos gyventojų kančių ir manau, kad vienintelis galimas sprendimas ne tik šioje teritorijoje, bet ir visoje Šventojoje Žemėje yra dialogas, derybos ir diplomatija, o ne karas, kuris gali tik didinti neapykantą.

Europos Sąjunga gali ir privalo atlikti reikšmingą vaidmenį šiame procese tiek siekdama nutraukti ugnį, tiek ir atverdama kelius humanitarinėms reikmėms. Dėl šios priežasties aš balsuoju už pasiūlymą dėl rezoliucijos ir tikiuosi, kad dedant pastangas dėl susitaikymo bus kuo greičiau pasiekta konkreti pažanga siekiant taikos.

  Martine Roure (PSE), raštu. – (FR) Izraelio ir Gazos konfliktas užtruko tiesiog per ilgai.

Kai dabar mirties atvejai skaičiuojami tūkstančiais, mūsų pagrindinė pareiga – užtikrinti, kad kova būtų nedelsiant nutraukta.

Gazos izoliacijos politika patyrė nesėkmę, o pirmieji nuo to nukentėję gyventojai tapo radikalesni.

Joks karinis Izraelio ir Palestinos konflikto sprendimas neįmanomas.

Vienintelis galimas susitarimas – dviejų šalių ilgalaikis ir išsamus taikos susitarimas. Štai kodėl mes prašome, kad remiantis Arabų lygos iniciatyva ir ankstesniu Izraelio ir Palestinos susitarimu būtų kuo greičiau sušaukta tarptautinė konferencija, kurią inicijuotų Ketvertas ir joje dalyvautų visos regiono suinteresuotos šalys.

Tuo tarpu mes manome, kad bet koks ES ir Izraelio politinių santykių stiprinimas turi būti griežtai grindžiamas pagarba žmogaus teisėms. Todėl mes esame nusistatę prieš balsavimą palaikant Izraelio aktyvesnį dalyvavimą Bendrijos programose.

  Flaviu Călin Rus (PPE-DE), raštu. – (RO) Aš balsavau už Europos Parlamento rezoliuciją dėl padėties Gazos Ruože, kad šiame regione būtų nedelsiant nutraukta ugnis.

Aš manau, kad nepaisant nuomonių, kurių laikosi konfliktuojančios šalys, dialogas yra vienintelis būdas išspręsti bet kokias problemas bendram labui.

  Olle Schmidt (ALDE), raštu. − (SV) Rezoliucijoje dėl padėties Gazos Ruože, dėl kurios šiandien balsavo Europos Parlamentas, nėra teroristinės organizacijos „Hamas“ pasmerkimo, nors ji gruodžio mėn. nutraukė paliaubas ir dabar naudojasi civiliais gyventojais kaip žmogiškaisiais skydais. Nepaisant to, kad to nebuvo įtraukta į rezoliuciją, aš manau, kad svarbu balsuoti už raginimą nutraukti ugnį regione; todėl balsavau už rezoliuciją.

  Brian Simpson (PSE), raštu. − Padėtis Gazos Ruože yra apgailėtina. Šimtai nekaltų civilių gyventojų nužudyta ir tūkstančiai jų kiekvieną dieną susiduria su mirtimi. Taip, aš sutinku, kad Izraeliui turėtų būti leidžiama gyventi taikos sąlygomis. Taip, raketų atakos per sieną nepriimtinos ir turėtų liautis.

Tačiau Izraelio atsakas visiškai neproporcingas ir jo negalima remti.

Izraelis nepaiso tarptautinės bendruomenės. Jis artilerijos sviediniais apšaudė aptvertą JT teritoriją, jis atakavo mokyklas ir vaikus. Tai visiškai nepriimtina ir turi liautis. Ugnis turi būti nedelsiant nutraukta.

Aš balsavau už šią rezoliuciją, nes Europos Parlamentui reikia, kad būtų išgirstas jo pareiškimas, kad užspeisti Gazos Ruože nekalti palestiniečiai nebūtų pamiršti.

Izraeliečiai, jūs turite teisę gyventi taikos sąlygomis. Jūs neturite teisės praktikuoti beprasmišką griovimo ir būti mirtį ir griovimą nekaltiems civiliniams gyventojams nešančia priemone. Jūsų veiksmai reiškia, kad jūs tampate agresoriais, o ne aukomis.

  Bart Staes (Verts/ALE), raštu. − (NL) Aš pritariau mums pateiktam kompromisui, nors jame ir trūksta mano trokštamo matyti griežtumo ir drąsos. Man kelia nerimą ir pyktį plataus masto neproporcingas Izraelio oro pajėgų ir sausumos kariuomenės puolimas tankiai apgyvendintoje teritorijoje.

Aš jaučiu solidarumą su 1,5 mln. Gazoje laikomais palestiniečiais, kuriems neįmanoma išvykti iš Gazos Ruožo, ir nerimauju dėl jų likimo ir dėl humanitarinės Vakarų kranto palestiniečių padėties – jie, nepaisant Palestinos nacionalinės savivaldos paramos, nemato jokio gyvenimo sąlygų pagerėjimo.

Apgailėtina, kad kompromise neminima problemiškos ES ir Izraelio santykių stiprinimo veiklos. Aš raginu Tarybą užšaldyti santykių su Izraeliu stiprinimo veiklą, kol visos šalys susitars dėl visiško ilgalaikio ugnies nutraukimo ir Izraelis sudarys sąlygas be apribojimų teikti humanitarinę pagalbą.

ES ir Izraelio santykių stiprinimo veikla gali būti vykdoma tik su sąlyga, kad nebus pažeidžiama tarptautinė humanitarinė teisė, bus nutraukta humanitarinė krizė Gazoje ir okupuotose Palestinos teritorijose ir dedamos visos įmanomos pastangos, kad būtų sudarytas išsamus taikos susitarimas ir visapusiškai įgyvendintas EB ir PIO laikinasis asociacijos susitarimas.

  Catherine Stihler (PSE), raštu. − Aš pritariu rezoliucijai dėl Gazos ir raginimui nedelsiant nutraukti ugnį.

- Pasiūlymas dėl rezoliucijos B6-0033/2009 (Padėtis Afrikos Kyšulyje)

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. – (IT) Ačiū, gerb. pirmininke. Aš balsavau už. Padėtis Afrikos Kyšulyje lieka nepaprastai problemiška. Problemos ir konfliktai susipynę taip, kad ES turi nuolat rūpintis siekdama išvengti dramatiško padėties pablogėjimo. Aš, kaip ir mano mano frakcija, manau, kad padėtis Afrikos Kyšulyje reikalauja neatidėliotino ir visapusiško padėties vertinimo.

Kaip buvo sakyta, pagrindiniai sunkumai kyla dėl daugybės įvairių regiono šalių konfliktų. Dėl šios priežasties neabejotinai svarbu skirti dėmesį saugumui daugybe aspektų, pavyzdžiui, spręsti, kaip turėtų būti kontroliuojamas vyriausybių pasikeitimas; šios vyriausybės turėtų būti raginamos parengti iniciatyvų įsipareigojimą gerinti žmogaus teisių padėtį.

  Marie-Arlette Carlotti (PSE), raštu. – (FR) Afrikos Kyšulys šiuo metu kenčia nuo šių nelaimių:

- pilietinio ir regioninio karo,

- demokratijos ir laisvės nebuvimo,

- bado ir maisto krizės.

Piratavimo veiksmai, primenantys kitą amžių, yra naujausias šio chaoso padarinys.

Susidūrę su šiomis tragedijomis, draskančiomis regioną ir skatinančiomis kraujo praliejimą, mes neturime toliau tylėti ar rodyti bejėgiškumo.

Dabar kaip niekad, kai tarptautinė bendruomenė rodo ženklus, kad ją kamuoja, regis, niekada nesibaigsianti krizė, ES turi imtis vadovaujančio vaidmens.

Pradėdama operaciją „Atalante“, kuria siekiama apsaugoti pažeidžiamus laivus ir teikti pagalbą pristatant maisto Somalio pabėgėliams, Europos Sąjunga įrodė, kad ji gali rasti tikrus ir veiksmingus sprendimus, kai susiduriama su kritiniu atveju.

Tačiau ji taip pat turi rasti atsakymus į bendrą politinę krizę regione.

Ji turi sukurti ES regioninės politikos partnerystę vardan taikos, saugumo ir vystymosi Afrikos Kyšulyje, kurią Plėtros komitetas pradėjo įgyvendinti, kai 2007 m. balandžio mėn. ji priėmė jo pranešimą.

Neleiskime, kad Afrikos Kyšulys taptų neteisėtu veiksmų erdve, kurioje nevyksta jokios plėtros.

  Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Kadangi, mano tvirtu įsitikinimu, Europos Parlamentas neturėtų įsitraukti į užsienio politiką, balsavau prieš visą rezoliuciją. Tai iš esmės nereiškia, kad viską, kas yra rezoliucijoje, laikau klaidingu arba nepageidautinu dalyku. Priešingai, pranešime taip pat yra ir pozityvių nuostatų, kurias aš būčiau nuoširdžiai palaikęs, jeigu tai būtų buvęs, pavyzdžiui, Švedijos Vyriausybės pareiškimas. Toks pavyzdys pateikiamas pagal Švedijos ir Eritrėjos žurnalisto Dawito Isaako bylą, kuris įkalintas be teisminio bylos nagrinėjimo nuo 2001 m.

  Alexandru Nazare (PPE-DE), raštu. – (RO) ES ir tarptautinė bendruomenė turi mažai galimybių iš esmės pakeisti esamą tikrovę Somalyje. Tačiau įveikimas vienos iš pasekmių – piratavimo – daug labiau priklauso nuo mūsų. Mes neturime pamiršti, kad piratavimas pirmiausia yra Pietų ir Vidurio Somalyje gyvenančių grupuočių pajamų gavimo priemonė. Šios pajamos savo ruožtu naudojamos konfliktams, vykstantiems šalyje ir regione, kurstyti.

Platesnis karinio jūrų laivyno dalyvavimas regione gali turėti pozityvų poveikį saugumui Somalyje ir dėl tos pačios priežasties – visame regione. Todėl ES privalo remti nuosaikius Somalio Vyriausybės atstovus, kurie yra tvirtai įsipareigoję siekti stabilumo ir taikos regione. Kova su piratavimu yra įmanomas variantas Europos Sąjungai, kuri turi reikalingą karinį pajėgumą ir gali padėti atkurti ne tik gyvybiškai svarbaus maršruto saugumą, bet ir sukurti stabilumą ir taiką regione.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, aš balsuoju už pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl padėties Afrikos Kyšulyje.

Kebli padėtis šiame Afrikos regione reiškia, kad Europos institucijos privalo užimti ryžtingą poziciją. Dėl šios priežasties aš pritariu Tarybai skirtam raginimui skirti ES specialųjį įgaliotinį arba pasiuntinį Afrikos Kyšulio regione. Etiopija, Eritrėja, Somalis ir Džibutis turi bendradarbiauti, jeigu nori įveikti dabartinę padėtį be išeities.

Štai kodėl Eritrėjos Vyriausybė privalo iš naujo apsvarstyti savo dabartinį pasitraukimą iš Tarpvyriausybinės plėtros institucijos (angl. IGAD). Štai kodėl Džibutis privalo padaryti viską, ką gali, kad užtikrintų geresnę profesinių sąjungų teisių apsaugą. Štai kodėl Etiopija privalo atšaukti deklaraciją dėl pilietinių organizacijų ir labdaros institucijų registravimo ir reglamentavimo. Štai kodėl Somaliui reikia įveikti vieną iš sunkiausių humanitarinių ir saugumo krizių pasaulyje.

- Pasiūlymas dėl rezoliucijos RC-B6-0028/2009 (Baltarusija)

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. – (IT) Atrodo, kad pagaliau, nors vis dar nedrąsiai, A. Lukašenkos režimas duoda ženklus, kad atsiveria tarptautinei bendruomenei. Atkreipkime dėmesį į tai ir sparčiai įsitraukime į bendrą procesą, kuriuo siekiama gerinti santykius su šia šalimi, kuri yra taip arti mūsų sienų. Tačiau mes negalime atsitraukti nei per colį nuo mūsų reikalavimų pagarbos žmogaus teisėms ir žodžio ir informavimo laisvės garantijų atžvilgiu. Vis dar ryškūs kelių bandytų surengti taikių demokratinių demonstracijų represijų vaizdai.

Be to, norėčiau paprašyti dėti daugiau pastangų tariantis dėl bendrų taisyklių opiu Baltarusijos vaikų lankymosi priimančiose ES šeimose vasaros mėnesiais klausimu. Kiekvienais metais Baltarusijos Vyriausybė keičia savo strategiją šiuo klausimu, dažnai sudarydama labai keblias situacijas, kurios turi neigiamą poveikį, ypač patiems vaikams, kurie jau yra nuskriausti kitais būdais. Dabartinė pažanga sveikintina, bet kelias, kurį reikia nueiti, vis dar ilgas: mes tikimės, kad A. Lukašenka po daugelio klaidingų startų nori eiti šiuo keliu – bent jau iš dalies – kartu.

  Martin Callanan (PPE-DE), raštu. − Baltarusija didele dalimi lieka atstumta Europos Sąjungos dėl prezidento A. Lukašenkos autoritarinio valdymo. Per paskutiniuosius penkerius metus Europos Parlamento A. Sacharovo premija du kartus buvo įteikta Baltarusijos disidentams, o kiti – atrinkti į kandidatų sąrašą. Tai aiškiai rodo, kad Baltarusijoje varžomos žmogaus teisės ir politinės laisvės.

Nepaisant to, yra požymių, kad A. Lukašenkos simpatija Vakarams iš lėto didėja. Žinoma, padėtis Baltarusijoje vis dar lieka sudėtinga, bet mums reikia pripažinti, kad vienas iš būdų įtikinti Baltarusiją atsigręžti į Europos Sąjungą – pripažinti A. Lukašenkos bandymus susitaikyti ir reaguoti į juos. Trumpai tariant tai nėra pažadų ir rimbo situacija.

Kaip ir kiekvienas labai susidomėjęs buvusiomis Centrinės Azijos ir kitomis tarybinėmis respublikomis aš matau to regiono ir Baltarusijos panašumus. Šioje rezoliucijoje ne sustojama ties A. Lukašenkos kritika, bet nustatomas tam tikras planas jam, kaip normalizuoti santykius su ES.

Mes neturėtume puoselėti jokių iliuzijų dėl Baltarusijos ir neturėtume dvejoti, ar reikia nutraukti dialogą pablogėjus padėčiai. Tačiau šioje rezoliucijoje suteikiama šiek tiek vilties, kad laikui bėgant santykiai gali gerėti, dėl tos priežasties aš ir balsavau už ją.

  Koenraad Dillen (NI), raštu. − (NL) Aš balsavau už šią rezoliuciją. Europos Parlamentas palankiai vertina tai, kad Baltarusijoje yra šiek tiek mažesni spaudos laisvės suvaržymai ir paleisti keli politiniai kaliniai. Tačiau taip pat atkreiptas dėmesys, kad kiti disidentai iki šiol yra už grotų. Siekiant gerinti santykius šioje rezoliucijoje įtikinėjama, kad Baltarusija turėtų tapti šalimi be politinių kalinių, o Vyriausybė turėtų garantuoti teisę laisvai reikšti savo nuomonę ir kt. Taip pat turėtų būti pakeisti teisės aktai ir baltarusiams suteikta judėjimo laisvė.

Net jeigu visi yra už tai, štai ką aš norėčiau pareikšti jums. Ar Europos Parlamentas neturėtų pradėti priiminėti tokias rezoliucijas dėl šalių, su kuriomis Europa nepalaiko draugiškų santykių? Galima prisiminti Kiniją, kurioje žmogaus teisių padėtis mažų mažiausiai tokia pat dramatiška kaip Baltarusijoje. Ar galbūt komerciniai sumetimai sulaiko mus nuo šių veiksmų?

  Alexandru Nazare (PPE-DE), raštu. – (RO) Rezoliucijoje tęsiamas vaisingas dialogas su Minsko vadovybe ir išreiškiamas Europos Parlamento ir piliečių susirūpinimas dėl žmogaus teisių padėties ir apskritai tendencijų Baltarusijoje.

Baltarusijos valdžios institucijos padarė tam tikrą pažangą, kuri yra pagirtina, bet mes tikimės, kad jos inicijuos demokratizacijos procesą, o ne tiesiog rodys šiokį tokį kosmetinį gestą. Ši rezoliucija pakankamai ryžtinga, bet turinti subtilių atspalvių, išreiškiančių mūsų pasitenkinimą dėl pirmojo klausimo ir susirūpinimą dėl antrojo klausimo.

Dabartiniai įvykiai regione dar kartą išryškina Vyriausybės veiklos skaidrumo ir vyriausybių demokratinės atsakomybės atstovaujamiems piliečiams svarbą. Priimtos demokratinės vertybės susijusios su ir visuomenių ir rinkų, įskaitant energetikos rinkas, stabilumu ir vystymusi. Ši rezoliucija – žingsnis pirmyn iš naujo pervertinant šias vertybes.

  Zdzisław Zbigniew Podkański (UEN), raštu. – (PL) Europos Sąjungos ir Baltarusijos santykiai priklauso nuo abiejų šalių. Jei yra bendra gera valia, dialogas bus įmanomas, kaip ir bus įmanoma tinkama kaimynystės politika ir Rytų partnerystė. Partnerystės negali būti kuriamos remiantis draudimais ir įsakymais – štai kodėl aš pritariu naujai Europos Komisijos iniciatyvai gerinti santykius su Baltarusija. Objektyviai kalbant, mes turime pripažinti, kad Baltarusija taip pat daug ką padarė siekdama skatinti supratimą. To pavyzdžiai apima judėjimo „Už laisvę“ registraciją, leidimą leisti ir platinti opozicijos laikraščius ir atvirumą Rytų partnerystės iniciatyvoms. Europos Sąjunga turi didesnių lūkesčių. Tam, žinoma, yra priežasčių. Tačiau taip pat yra tinkamų priežasčių ir dėl daugelio Baltarusijos lūkesčių.

Reikia partnerių darnumo ir supratimo, apimančio daugelį sričių. Pavyzdžiui, jei jau mes raginame Baltarusijos valdžios institucijas nutraukti išvykimo vizų išdavimą savo piliečiams, ypač vaikams ir studentams, kodėl Europos Sąjungai nesiimti veiksmų siekiant supaprastinti ir liberalizuoti vizų išdavimo procedūras Baltarusijos piliečiams? Šios problemos ypač svarbios tiems iš mūsų, kurie gyvena pasienio regionuose, kuriuos sieja tiek kultūriniai, tiek ir šeimyniniai ryšiai.

Be kultūrinių reikalų ir tautiškumo problemos, taip pat svarbus ekonominis ir tarpvalstybinis bendradarbiavimas. Šioje srityje Komisija ir Taryba taip pat galėtų ir turėtų stengtis padaryti daugiau.

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. − (PT) Dabartinė situacija ir būsimi santykiai su Baltarusija – išbandymas Europos Sąjungos užsienio politikai. Tam tikri Minsko gestai pateisina kai kurių santykių atnaujinimą. Tačiau aišku, kad energetikos veiksnys dabartinėmis sąlygomis turi didelės reikšmės valdant šį procesą. Tai suprantama. Realizmas yra neatskiriama užsienio politikos dalis. Tačiau realizmas negali, neturi ir neturėtų skirtis nuo vertybių ir strategijos. Demokratijos skatinimas Baltarusijoje yra tiek vertybių, tiek strategijos klausimas. Šis vidutinės trukmės ir ilgalaikių Europos interesų supratimas turi būti svarbiausias šiame naujame savitarpio santykių etape. Kitaip mes sukursime būsimą priklausomybę, kuriai esant vertybės bus antroje vietoje po trumpalaikių tikslų ir bus mažesnė sėkmės tikimybė.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, aš noriu pranešti, kad balsuoju už pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl Europos Sąjungos požiūrio į ryšius su Baltarusija.

Aš patenkintas, kad Baltarusijos užsienio reikalų ministras patvirtino šios šalies ketinimą dalyvauti Rytų partnerystėje kartu su kitomis Rytų Europos šalimis. Tačiau Baltarusijai reikia atidžiai stebėti tarptautinius saugumo standartus ir reikalavimus statant naują branduolinę elektrinę ir derintis prie Branduolinio saugumo konvencijos.

Pagaliau mane liūdina tai, kad Baltarusija lieka vienintelė Europos valstybė, siekianti išsaugoti mirties bausmę. Jeigu ketinama atsižvelgti į būsimą Sąjungos plėtrą, ši barbariška bausmė turi būti panaikinta.

  Flaviu Călin Rus (PPE-DE), raštu. – (RO) Aš balsavau už ES rezoliuciją dėl Baltarusijos, nes jaučiu, kad bet koks veiksmas, galintis įnešti daugiau demokratijos į bet kurią pasaulio šalį, yra pozityvus žingsnis.

Demokratizacijos procesas Baltarusijoje skatins gerbti šios šalies piliečių teises ir laisves.

Rezoliucija sveikintina, nes aš tikiuosi, kad dėl šios priemonės vis daugiau Baltarusijos piliečių turės galimybę lengviau naudotis Europos Sąjungos valstybių vizomis, kad galėtų sužinoti apie mūsų vertybes ir tradicijas ir pasimokyti. Be to, tikiuosi, kad labai greitai Baltarusija neturės politinių kalinių arba namų arešto sąlygomis laikomų žmonių.

  Charles Tannock (PPE-DE), raštu. − Aš ir mano kolegos Britanijos konservatoriai visiškai palaikome būtinybę įtraukti demokratinę Baltarusijos opoziciją į ES ir Baltarusijos santykių atnaujinimo procesą. Šiuo metu prezidentas A. Lukašenka, autoritarinį režimą palaikantis ir valdingas vadovas, atsiriboja nuo Maskvos ir bando susidraugauti su ES, ir būtent šį procesą mes turėtume skatinti gerindami politinius santykius su Minsku.

Mes taip pat remiame raginimą Baltarusijos Vyriausybei puoselėti ir gerbti žmogaus teises – tai svarbi ES ir Baltarusijos santykių gerinimo proceso dalis.

Dėl šių priežasčių ir siekdami pabrėžti svarbą, kurią teikiame Baltarusijos ateičiai, nusprendėme pritarti šiai bendrai rezoliucijai. Be to, mes norime išaiškinti, kad pagal šios bendros rezoliucijos 16 skirsnį mirties bausmės problema Europos Parlamento nariams konservatoriams yra sąžinės klausimas.

- Pasiūlymas dėl rezoliucijos RC-B6-0022/2009 (Srebrenica)

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. – (IT) Aš balsavau už.

Su Srebrenica susijusi nuoskauda, palikusi gilų pėdsaką Europos istorijoje. Išgyvenusieji ją vis dar smulkiai pasakoja, kaip nuo 1992 m. balandžio mėn. iki 1993 m. balandžio mėn. tūkstančiai pabėgėlių, bandydami apsisaugoti nuo Bosnijos serbų užpuolimų, slėpėsi rūsiuose, garažuose ir netgi serbų paliktuose namuose; kaip turėjo misti tik šaknimis; kaip buvo aptekę blusomis; kaip sušalę ilgos 1992 m. žiemos metu šildėsi degindami padangas ir plastikinius butelius; kaip kūnus mirusių iš bado ir dėl kitokių priežasčių, ėdė šunys. Praėjus septyniolikai metų nuo žudynių vis dar reikia atpažinti šimtus kūnų.

Taigi aš manau, kad atminimo dienos nustatymas parodytų, kad mes nepamiršime to, išreikštų solidarumą su beprasmiškų žudynių aukų šeimų nariais ir ryžtingai atgaivintų Europos taikos, socialinio teisingumo ir laisvės politiką, neabejojant, kad gerbti lygiateisiškumą galima tik pripažįstant skirtumus.

  Glyn Ford (PSE), raštu. − Ši rezoliucija liūdnai primena mums, kad žmogaus nehumaniškumas žmogui nėra tai, kas baigėsi po Antrojo pasaulinio karo holokausto. Jis toliau pasireiškia Srebrenica Europoje ir šiandien toliau kartojasi Gazoje!

  Erik Meijer (GUE/NGL), raštu. − (NL) Aš pritariu, kad būtų paskelbta kasmetinė Srebrenicos genocido atminimo diena būtent dėl to, kad ES ir jos valstybių narių įsikišimas sukėlė apgaulingą saugumo jausmą ir dėl to gyventojai negalėjo pabėgti laiku. Ši kritika neturėtų patikti tiems, kurie pasisako už karines intervencijas. Per praėjusio vakaro pasisakymą pirmininkas mane nutildė viduryje kalbos galbūt iš susierzinimo, jaučiamo dėl mano pasisakymo turinio. Paskutinė dalis, kuri vargu ar buvo girdima, nes pirmininkas stukseno savo plaktuku, susijusi su šiuo pranešimu.

Srebrenica taip pat yra optimistinių nuomonių apie humanitarines intervencijas ir saugų prieglobstį nesėkmės simbolis. Turėtų būti aiškinama nuo pat pradžių, kad užsienio kariuomenės dalyvavimas galėtų sukelti tik apgaulingas iliuzijas. Tai pavertė Srebrenicą prieš Serbijos aplinką nukreipta veikti baze, nors buvo neišvengiama, kad ją galiausiai praris ta pati aplinka.

Jeigu Srebrenicoje nebūtų buvę Olandijos kariuomenės, nebūtų buvę karo padėties ir serbams nebūtų reikėję keršyti. Aukos yra ne tik priežastis patraukti Ratko Mladičių ir Radovaną Karadžičių baudžiamojon atsakomybėn, bet ir pagalvoti apie karinių intervencijų ir visų bandymų suvienyti tautiškai susiskirsčiusią Bosniją nesėkmę.

  Athanasios Pafilis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Europos Parlamento bendra rezoliucija dėl Srebrenicos yra bandymas iškraipyti istoriją ir paslėpti arba perkelti atsakomybę už Amerikos ir Europos imperialistų nusikaltimus, šalies padalijimą ir NATO su ES pagalba prieš ją pradėtą barbarišką karą buvusios Jugoslavijos aukoms.

Tuo pačiu metu joje bandoma didinti nekenčiamo amerikiečių inspiruojamo ypatingosios paskirties Hagos tribunolo, kuriuo naudodamiesi imperialistai nori teisti savo aukas ir kuriuo jau buvo pasinaudota siekiant fiziškai pašalinti Jugoslavijos lyderį Slobodaną Miloševičių, autoritetą.

Srebrenicos įvykiai vadinami didžiausiu pokario nusikaltimu ir pasiūlymas pripažinti jiems atminti skirtą dieną ES valstybėse narėse, nors iki šiol kyla svarbių klausimų, kas iš tikrųjų atsitiko joje, yra aiškus istorijos iškraipymas, nes iš tikrųjų didžiausias pokario nusikaltimas Europoje iki šiol yra Amerikos ir Europos imperialistų sukeltos Jugoslavijos žmonių žudynės.

Graikijos komunistų partija atsisako remti tokių nepriimtinų rezoliucijų priėmimą, ypač tuo metu, kai mes visi matome, kaip Izraelis kasdien Palestinoje žudo šimtus vaikų ir civilių gyventojų su tų pačių imperialistinių jėgų, dabar užmerkiančių akis prieš tai, pagalba; Jugoslavijos žmonės nedalyvavo rengiant abejotiną rezoliuciją.

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. − (PT) Juodoji Europos istorija, žmonių gebėjimas atskleisti blogiausia, kas juose yra, nesibaigia. Srebrenica ir jos baisi tragedija nėra tik naujausias žmonių baisenybių pavyzdys. Ji yra priminimas, jei tokio reikia, kad griovimas visada galimas, žmonių kova už taiką yra nuolatinė būsena ir viskas, ką mes įgyjame, yra nepastovu. Tačiau šių žudynių atminimas, šios tragedijos paminėjimas taip pat yra duoklė, kuria blogis atsilygina už gerą.

Mums, portugalams, kurie yra geografiškai ir kultūriškai toli nuo pagrindinių XX amžiaus Europos baisenybių vietų ir kurie turi kitokią istoriją, netgi svarbiau atsiminti jas. Geografija ir istorija sudaro sąlygas mums turėti kitokias istorijas, bet jos neskirsto mūsų humaniškų sąlygų. Prisiminimas to, ką mes matėme, turėtų būti neatskiriama mūsų paveldo dalis.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, aš balsuoju už pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl padėties, pagal kurį liepos 11 d. bus nustatyta kaip Srebrenicos žudynių aukų atminimo diena.

Tragiškas 1995 m. liepos mėnuo, per kurį Ratkos Mladičiaus vadovaujami serbų kariai nužudė daugiau nei 8 000 bosnių, vis dar gyvas visų mūsų širdyse. Geriausias būdas pagerbti karo buvusioje Jugoslavijoje žiaurumų aukas – paskelbti atminimo dieną, kad būtų galima prisiminti tai, kas įvyko.

Be to, reikia daugiau pastangų ir pasiaukojimo siekiant užtikrinti, kad kalti už genocidą asmenys būtų perduoti teismui (iš kurių svarbiausias yra generolas Ratko Mladičius) iš pagarbos nekaltų aukų, kurios žuvo tais metais, tėvams, motinoms, vaikams, broliams ir seserims ir taip pat iš pagarbos Europai, kuri nori gyventi laisvės sąlygomis.