Posėdžio stenograma

Ketvirtadienis, 2009 m. sausio 15 d. - Strasbūras

10.1. Iranas: Shirin Ebadi atvejis

  Pirmininkas. - Kitas klausimas yra diskusijos dėl penkių pasiūlymų dėl rezoliucijų dėl Irano.⁽¹⁾

  Marios Matsakis, autorius. − Gerb. pirmininke, Nobelio premijos laureatės Shirin Ebadi persekiojimas yra tik vienas iš daugelio pavyzdžių, kurie dažnai pasitaiko Irane, ir toks persekiojimas neturėtų nė kiek mūsų stebinti, žinant ribotą anachroniškai teokratinių tos šalies valdytojų viziją.

Taip pat neturėtų stebinti tai, kad Irano režimas visai jokio dėmesio nekreips į šią rezoliuciją. Jie pasijuoks iš jos ir išmes į šiukšliadėžę lygiai taip, kaip pasielgė su visomis ankstesnėmis šio Parlamento rezoliucijomis. Ir kas gali papriekaištauti jiems? Jie žino, kad mūsų rezoliucijos yra tik žodžiai, o ne darbai, ir, jų vertinimu, nevertos popieriaus, ant kurio rašomos.

Jeigu mes iš tikrųjų norime padėti atnešti pokyčių į Iraną, mūsų žodžiai turi būti grindžiami veiksmais. Pavyzdžiui, mes galime išbraukti PMOI iš mūsų teroristinių organizacijų sąrašo arba nutraukti pelningas ES valstybių narių ir šalių kandidačių sutartis su Iranu. Jeigu mes imsimės tokių veiksmų, galėsime būti tikri, kad Teherano valdžios institucijos vertins mus rimtai ir du kartus pagalvos, ar tęsti demokratijos reikalaujančių piliečių persekiojimą.

Taigi, man atrodo, kad, be šio pasiūlymo dėl rezoliucijos, mes turėtume turėti kitą pasiūlymą dėl rezoliucijos, kuriame kai kurių ES valstybių narių, pavyzdžiui, JK ir Prancūzijos, ir šalių kandidačių vyriausybės būtų raginamos atsisakyti veidmainiškos pozicijos Irano atžvilgiu ir nedelsiant ir veiksmingai imtis realių veiksmų prieš jį.

  Catherine Stihler, autorė. − Gerb. pirmininke, Shirin Ebadi, Nobelio taikos premiją laimėjusios teisininkės, pirmosios moters musulmonės ir pirmosios gausiančios premiją iranietės istorija gali būti gerai žinoma daugumai iš mūsų šiandien esančių čia. Ji – pirmoji moteris teisėja savo šalyje, bet buvo priversta atsistatydinti dėl Irano revoliucijos.

Ji gynė Irano moterų ir vaikų teises, siekdama pakeisti Irano skyrybų ir paveldėjimo įstatymus. Ji stojo ginti religinių mažumų atstovų teises ir visiškai neseniai gynė septynis bahajų tikėjimo atstovus, kurie buvo drauge suimti ir dabar yra persekiojami, kaip daugelis kitų Irano tikinčiųjų. Tačiau būtent dėl veiklos žmogaus teisių srityje, drąsos ir pasiryžimo ji nusipelnė mūsų visų, esančių Parlamente, pagarbos.

Ji kartu su kitais žmogaus teisių aktyvistais drąsiai įsteigė Žmogaus teisių gynimo centrą Teherane. Jo tikslas – informuoti apie žmogaus teisių pažeidimus Irane, atstovauti politiniams kaliniams ir padėti jų šeimoms. Tačiau nuo pat pradžių valdžios institucijos bandė uždaryti šį centrą. Čia dirbantiems buvo grasinama, jie buvo kalinami ir bauginami. Pati Shirin Ebadi asmeniškai susidūrė su ne vienu grasinimu mirtimi ir tarptautinė bendruomenė kurį laiką reiškė susirūpinimą dėl jos saugumo. Tada, prieš pat Kalėdas, kai centro darbuotojai rengėsi minėti Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 60-ąsias metines, Irano saugumo pareigūnai uždarė šį centrą.

Centras turi būti nedelsiant atidarytas. Mes turime daryti spaudimą Komisijai, Vyriausiajam įgaliotiniui, pirmininkaujančiai Čekijai ir mūsų valstybėms narėms kovoti dėl šio atvejo ir siekti, kad centras būtų iš naujo atidarytas.

Mums, sėdintiems čia, šioje salėje, sunku suvokti narsą, drąsą ir stiprybę, kurios reikia tokiems kaip Shirin Ebadi žmogaus teisių aktyvistams, kad galėtų veikti Irane ir pasipriešinti diktatūrai. Tačiau žmogaus teisių gynėjų teisininkų ir kitų aktyvistų veikla reikalinga tam, kad būtų galima atskleisti, kas vyksta Irane, ir suteikti vilties tokiems žmonėms kaip broliai Alaei. Arash‘as ir Kamiar‘as – gydytojai, padėję sergantiems ŽIV ir AIDS, bet buvo apkaltinti bendradarbiavimu su priešu, kai viskas, ką jie darė buvo tik bandymas padėti sergantiems žmonėms.

Aš tikiuosi, kad mes išvysime iš naujo atidaromą žmogaus teisių centrą, ir kad Europos Parlamentas padarys viską, ką gali, kad padėtų Shirin. Juk kaip bendraminčiams žmonėms, mums jos kova taip pat yra ir mūsų kova.

  Jean Lambert, autorius. − Gerb. pirmininke, aš manau, kad svarbu remti žmogaus teisių gynėjus neatsižvelgiant į tai, ar mes manome, kad vyriausybės ketina išklausyti mus, ar ne. Žmonės dažnai mums sako, kad jiems daug drąsos suteikia užsienio nuomonės, kuriomis pripažįstama jiems gręsianti grėsmė.

Kaip buvo pasakyta, tai yra rimtas atvejis, nes puolimas prieš tokią tarptautiniu mastu įžymią žmogaus teisių gynėją duoda ženklą, kad žmonės, kurie drįsta suabejoti valstybe arba naudojasi savo pagrindinėmis teisėmis, pavyzdžiui, tikėjimo laisve, nebus saugūs; todėl jie turi prisitaikyti prie valstybės arba susidurti su pasekmėmis.

Pati Shirin Ebadi daug kartų susidūrė su grasinimais mirtimi iš dalies dėl to, kad Irane gynė septynis bahajų religinio judėjimo lyderius, kurie patys susiduria su akivaizdžiu persekiojimu. Per pastarąsias 24 valandas mes matėme, kaip toliau buvo suiminėjami žmonės, dirbę kartu su ja, o iš tikrųjų – kiti bahajų religinio judėjimo nariai.

Kai mes vertiname tai, ką čia veikiame, mums taip pat reikia suprasti, kad iš tikrųjų matome pasikeitimą, kad kai kurios vyriausybės visame pasaulyje pripažįsta žmogaus teises ir tai turi poveikį šalims, su kuriomis Europos Sąjunga turi ryšių. Jos dabar jaučia, kad gali neskirti tiek daug dėmesio žmogaus teisėms, nes gali prekiauti ir palaikyti ryšius su šalimis, kurioms tikrai tai nerūpi. Todėl aš manau, kad yra daug svarbiau mums įsitikinti, kad bandome laikytis šių standartų ir, kaip buvo pasakyta, nesistengiame plėsti prekybos su šalimis, kurių žmogaus teisių charakteristikos labai prastos, bet dedame visas pastangas, kad palaikytume tuos, kurie padeda žmogaus teisėms, ir tuos demokratus, kurie priešinasi nedemokratiškoms jėgoms.

  Tunne Kelam, autorius. − Gerb. pirmininke, Teherano mulų engėjiškos diktatūros sąlygomis gyvenančių Irano piliečių padėtis kelia nerimą ir nuo 2005 m. blogėja visose srityse. Todėl raginu Komisiją toliau ten stebėti žmogaus teisių padėtį ir per šių metų pirmąjį pusmetį pateikti išsamią ataskaitą apie padėtį.

Šiandien mes protestuojame dėl Nobelio taikos premijos laureatės Shirin Ebadi persekiojimo ir jos Žmogaus teisių gynimo centro. Dažnai klausiama, koks šių protestų rezultatas. Šis klausimas taip pat turėtų būti skirtas Tarybai ir Komisijai.

Irano režimas yra didžiausia grėsmė pasaulio taikai ir teisinės valstybės principui. Tikriausiai artimiausioje ateityje Teheranas turės karines galvutes – jis jau turi raketas joms nešti. Be to, Iranas yra didelis terorizmo eksportuotojas – pavyzdžiui, į Iraką, ir taip pat „Hezbollah“ ir „Hamas“ rėmėjas.

Tuo pat metu ES vis dar tikisi įtikinti diktatūrą darydama kompromisus ir iki šiol padeda Teherano teroristiniam režimui rišti rankas pagrindinei demokratinei opozicijai, ironiškai vadinamai teroristine organizacija.

Taigi mums reikia aiškios ir tvirtos pozicijos žmogaus teisių klausimu ir taip pat palaikant ryšius su Teheranu prioritetu laikyti žmogaus teisių padėtį Irane.

  Erik Meijer, autorius. − (NL) Gerb. pirmininke, M. Matsakis teisus. Shirin Ebadi persekiojimas nėra atskiras incidentas. Kritikuojama režimo ji daug metų turėjo privilegijuotas pareigas. Jos vadovaujamas žmogaus teisių centras sudarė įspūdį, kad Irane reikalai ne tokie jau blogi.

Dauguma teokratinio Irano režimo aukų yra nežinomos. Kitokios politinės nuomonės laikymasis, diskriminuojamų dėl priklausymo etninėms ir religinėms mažumoms protestai, homoseksualumas ir bandymas įveikti sunkią moterų padėtį – visa tai tos priežastys, dėl kurių suimama arba žudoma. Už daugelį dalykų, kuriuos mes turime Europoje, Irane jūs galite būti nužudyti. Kai kurios aukos būdavo kariamos ant aukštų keliamųjų kranų dalyvaujant didžiulėms minioms.

Nepaisant to, išorės pasaulis, įskaitant Europą, nelabai suinteresuotas šia pasibaisėtina padėtimi ir tuo, kaip jai būtų galima padaryti galą. Tarptautinis dėmesys turi tendenciją susitelkti į kitus dalykus. Nors tarptautinė bendruomenė norėtų, kad būtų apribota Irano karinė galia ir sustabdytas branduolinės energijos naudojimas, ji didžiausią svarbą teikia tolesniam naftos tiekimui ir gerų prekybinių santykių palaikymui ir (arba) plėtimui.

Dėl to Iranui nuolatos gresia karas, o žmogaus teisių stokos kritika neišreiškiama. Tai netgi sudaro situaciją, kurioje bendradarbiavimas su Irano režimu nuperkamas nuolatos pagrindines tremiamas opozicijos grupuotes įtraukiant į teroristų sąrašą. Mes turime padaryti galą keistai situacijai, kurioje kiekvieną kartą, kai priimamas teismo sprendimas, kuriame įtraukimas į teroristų sąrašą skelbiamas neteisėtu, Taryba Europos Sąjungos vardu priima identišką sprendimą.

Kitaip nei dauguma kitų persekiojimo aukų Irane, Shirin Ebadi nėra nežinoma – ji tarptautiniu mastu žinoma ir gerbiama. Iki šiol Nobelio premijos laimėtojos statusas garantuoja jai labai mažai laisvės. Tai, kad šiam statusui artėja galas, rodo, kad siekiančioms pokyčių jėgoms reikia tarptautinės paramos.

  Bernd Posselt, PPE-DE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. pirmininke, mano Miuncheno biuras yra gatvėje, kuri yra namai daugeliui armėnų krikščionių iš Irano. Jie yra vienos iš seniausių krikščionių bendruomenių pasaulyje nariai ir tuo pat metu patriotiški persai. Tai rodo, kad Iranas (Persija) turi labai seną tolerancijos tradiciją ne tik įvairių religijų, bet ir daugelio žmonių, sudarančių šią didelę imperiją, atžvilgiu.

Valdyti taip netolerantiškai, kaip tai daro šis mulos režimas, visiškai prieštarauja Irano (Persijos) dvasiai. Tai prieštarauja geriausioms ir tauriausioms vienos iš seniausių šalių žemėje tradicijoms. Todėl Irano žmonių ateičiai būtų naudinga, kad aiškiau demaskuotume šiuos piktnaudžiavimus.

Gerb. Shirin Ebadi, demaskavusi šiuos piktnaudžiavimus asmeniškai rizikuodama ir dėl to užsitarnavusi Nobelio taikos premiją, toliau tai daro visų tautinių grupių ir visų religinių bendruomenių vardu. Mes negalime toleruoti tokio baisaus ir pasibjaurėtino Shirin Ebadi persekiojimo. Jai reikia mūsų solidarumo. Todėl aš prašau pirmininkaujančios Tarybai Čekijos, kad šiuo klausimu taip pat taikytų savo garsią žmogaus teisių politiką.

  Józef Pinior, PSE frakcijos vardu. – (PL) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, visų pirma norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad šioje diskusijoje nedalyvauja pirmininkaujančios Čekijos atstovas. Aš dėl to labai apgailestauju, nes Čekijos Respublika yra visos Centrinės ir Rytų Europos kovos už žmogaus teises demokratinės tradicijos paveldėtoja tęsėja. Aš kartoju: labai gaila, kad šioje diskusijoje nedalyvauja Čekijos Respublikos atstovas, nors kitos Tarybai pirmininkaujančios šalys, pavyzdžiui, pirmininkavusi Vokietija, visada siųsdavo savo atstovus.

Šiandien mes diskutuojame apie žmogaus teises Irane, kuris yra svarbi Viduriniųjų Rytų šalis ir viena iš tų šalių, turinčių lemiamą poveikį politinei padėčiai šiame regione. Todėl Irano vyriausybė turėtų būti netgi labiau pasiruošusi visiškai gerbti žmogaus teises ir tarptautinius standartus humanitarinės teisės srityje.

Mes giname Nobelio premijos laureatę Shirin Ebadi ir esame prieš paskutinius valdžios institucijų veiksmus ir vyriausybės kampaniją, kuria siekiama paveikti viešąją nuomonę, kad būtų priešiška Shirin Ebadi. Be to, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tolesnius Širazo universiteto studentų suėmimus. Šią savaitę, kol Europos Parlamentas dalyvavo Strasbūre vykstančioje sesijoje (tiksliau sakant, sausio 12 d.), buvo suimti dar šeši žmonės. Mes privalome ginti Irano studentų judėjimo nepriklausomybę. Taip pat norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į represijas prieš AIDS tyrimus atliekančius gydytojus ir jų persekiojimą.

Komisijos nary, galima daryti vienintelę išvadą: žmogaus teisių padėtį Irane turi toliau stebėti Europos Komisija ir visa Europos Sąjunga.

  Leopold Józef Rutowicz, UEN frakcijos vardu. – (PL) Gerb. pirmininke, Irane, kuriame fundamentalizmo principus remia didelė visuomenės dalis, visų demokratinių institucijų, kurios vadovaujasi kitokiais kultūriniais principais, veikla susiduria su didžiuliu pasipriešinimu ir nepakantumu. Kaip tik tokį pavyzdį rodo Iranas.

Nors Irano valdžioje esantys politikai siekdami pagerinti savo įvaizdį gali pasirašyti įsipareigojimus, išplaukiančius iš tarptautinių susitarimų, kasdienė tikrovė yra visiškai kitokia. Nobelio taikos premijos laureatės ir Žmogaus teisių gynimo centro direktorės Shirin Ebadi atvejis gali būti pavyzdys. Jos veikla persekiojama dėl valdančiojo sluoksnio silpnumo, kuris baimindamasis dėl savo padėties negali sudrausminti fundamentalistų, dalyvaujančių nedemokratinėje veikloje. Mes remiame rezoliuciją. Aš manau, kad šioje srityje reikia imtis radikalesnių veiksmų.

  Alexandru Nazare (PPE-DE) . – (RO) Iranui būdingi galbūt visoje tarptautinėje bendruomenėje mažiausiai dokumentuojami žmogaus teisių pažeidimų atvejai. Šiuo metu nėra padėties gerėjimo požymių. Šia prasme Shirin Ebadi persekiojimas labai opus klausimas, tą patį aš galiu pasakyti ir apie anksčiau minėtų šešių studentų padėtį.

Drąsina tai, kad šiuo klausimu buvo pasiūlytos kelios rezoliucijos, kurias inicijavo kelios politinės frakcijos. Tačiau aš tikiu, kad Europos liaudies partijos pateiktos rezoliucijos atitinka mūsų įsipareigojimą daug geriau ginti žmogaus teises. Kaip šalies, kuri neseniai patyrė ir totalitarinį režimą, ir demokratinio režimo garantuojamą žodžio laisvę, pilietis, aš negaliu susilaikyti nepritaręs šios už žmogaus teises kovojančios moters motyvui ir esu įsitikinęs, kad į šį dalyką bus atsižvelgta.

Konstruktyvi kritika gali tik padėti Europos Sąjungos ir Irano santykiams.

  Paulo Casaca (PSE). – (PT) Aš noriu ne tik pritarti ne tik šiai rezoliucijai, bet ir visų laisvo Irano draugų pozicijai; jie, kaip M. Matsakis ir kiti, teikia didelę reikšmę akcentuodami, kad pagrindinė problema – nusiraminimo politika Irano režimo atžvilgiu. Tai yra politika, pagal kurią nafta ir komercinės sutartys yra daug svarbesnės nei principai.

Irano liaudies Mujahedin organizacijos įtraukimas į teroristinių organizacijų sąrašą nuo pat pradžios buvo skandalas. Tai, kas buvo ypač svarbi problema, paversta priešinga politika, kuria rodomas palankumas tiems, kurie iš esmės vykdo teroristinę politiką.

Dėl šios priežasties aš dar kartą noriu paraginti Komisiją nedelsiant ištaisyti šią padėtį ir išbraukti Irano liaudies Mujahedin organizaciją iš teroristinių organizacijų sąrašo.

  Janusz Onyszkiewicz (ALDE). - (PL) Gerb. pirmininke, nestabilumo lanką, kuris tęsiasi nuo Egipto iki Pakistano, Zbigniew Brzeziński apibūdina kaip pagrindinę grėsmę pasaulio stabilumui ir būsimoms pasaulio raidos perspektyvoms. Pagal jį svarbiausia šalis šiame lanke, t. y. panaši į ramstį, yra Iranas. Jeigu mes neišspręsime Irano problemos ir neužtikrinsime, kad jis taptų nuspėjama ir demokratine šalimi, bus sunku galvoti apie kelio užkirtimą pavojui, apie kurį kalba Z. Brzeziński.

Tačiau mes Irane negalime įgyvendinti demokratijos ar suteikti stabilumo. Patys iraniečiai privalo atlikti šią užduotį. Minėdamas iraniečius turėjau galvoje tuos, kurie gyvena pačiame Irane, ir taip pat iraniečius emigrantus, pavyzdžiui, Miriam Rajavi. Štai kodėl svarbu remti būtent tuos demokratinius judėjimus ir pagaliau pripažinti, kad Mujahedin organizacija nėra teroristinė.

  Zbigniew Zaleski (PPE-DE). - (PL) Gerb. pirmininke, gana ironiška tai, kad padėtis Irane panaši į padėtį Gazoje išrinkus „Hamas“ – būtent tuo, kad vyriausybę išrinko žmonės.

Tai mums sudaro problemų, nes šiuo atveju mažai ką galime padaryti. Irane reikia pokyčių. Mes galime tik garsiai kalbėti visam pasauliui ir siųsti signalus Iranui; būtent, kad smerkiame jį dėl žmogaus teisių pažeidimų ir demokratijos stokos, nepaisydami, ar tai jiems patinka, ar ne. Galbūt šiuo atveju žodžiai padės mums kaip ginklai ir tuo pat metu padės Irano žmonėms, kurie kovoja už tikrąją laisvę, kurią, tikiuosi, jie pasieks.

  Vladimír Špidla, Komisijos narys. – (CS) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, Europos Komisija atidžiai stebi, kaip klostosi įvykiai esant padėčiai, kurioje atsidūrė Shirin Ebadi, ir laiko nepriimtinomis jai ir jos kolegoms keliamas grėsmes dėl jų Teherano biure gruodžio 29 d. atliktos kratos. Biuro krata yra paskutinis iš daugelio, nukreiptų Shirin Ebadi bauginti aktų, kuriems priskiriamas, pavyzdžiui, Žmogaus teisių gynimo centro, t. y. jos vadovaujamos organizacijos, uždarymas gruodžio mėn.

Todėl Europos Komisija visapusiškai pritaria Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančiai Prancūzijai, praėjusių metų gruodžio 22 ir 31 d. pateikusiai dvi deklaracijas dėl Shirin Ebadi. Komisija ypač pabrėžia tai, kad Irano valdžios institucijos privalo laikytis prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisių srityje, ypač taikių susirinkimų teisės, kuri nustatyta Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte. Iranas pasirašė ir ratifikavo šį paktą; vadinasi, jis turi leisti iš naujo atidaryti Žmogaus teisių gynimo centro biurus ir suteikti jiems juridinį statusą, kurį suteikti reikalaujama daug metų.

2009 m., kaip ir anksčiau, Komisija neatsisakys bet kokios galimybės paveikti Irano valdžios institucijas siekdama užtikrinti Shirin Ebadi ir kitų žmogaus teisių gynėjų (asmenų arba organizacijų) apsaugą ir leisti jiems šalyje toliau veikti nesikišant į jų teisėtą veiklą.

Kaip jūs visi žinote, branduolinės energijos ir žmogaus teisių problemos labai riboja mūsų veiklą Irane. Nepaisant to, Komisija 2009 m. tęs bendradarbiavimą bendrų interesų srityse, ypač kovos su prekyba narkotikais. Be to, mes sugebėjome palaikyti kai kurias programas, remiančias žmogaus teises ir tinkamą viešųjų ryšių administravimą, pavyzdžiui, projektą, kuriuo siekiama sudaryti sąlygas remti vaikų teises bendradarbiaujant su UNICEF ir projektus teismų reformos palaikymo srityje.

Mes taip pat imamės iniciatyvų, kuriomis siekiama stiprinti bendradarbiavimą ir pokyčius švietimo ir kultūros srityje – pokyčius „Erasmus Mundus“ programos struktūroje, per paskutinį Irano žurnalistų apsilankymą Briuselyje arba televizijos programas transliuojant persų kalba, kurį Komisija nori pradėti šių metų pabaigoje. Nepaisant to, akivaizdu, kad mūsų santykiai negalės plėtotis normaliai, kol Irane iš esmės nepagerės žmogaus teisių padėtis.

  Pirmininkas. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks pasibaigus diskusijoms.

(1) Žr. protokolą.